B040610Abhidhānappadīpikāpāṭha（詞義燈復注）c3.5s

Namo tassa bhagavato arahato sammāsambuddhassa.

Abhidhānappadīpikāṭīkā

Ganthārambha

Yassa ñāṇaṃ sadā ñāṇaṃ, nāññeyyā ñāṇakaṃ vinā;

Nissesaguṇayuttassa, tassa natvā mahesino.

Satthantarā samādāya, sāraṃ sabbadharā tathā;

Kariyyate』bhidhānappa-dīpakassatthavaṇṇanā.

Paṇāmādivaṇṇanā

[Ka] idhāyaṃ ganthakāro paṭhamamattano paresampi sammā hitatthanipphādanatthaṃ puññasampada』mācinoti 『『tathāgato』』ccādinā. Tattha karuṇākaro mahākaruṇāya uppattiṭṭhānabhūto yo tathāgato bhagavā karopayātaṃ attano hatthagataṃ sukhappadaṃ sukhassa patiṭṭhānabhūtaṃ sukhakāraṇaṃ vā sukhadāyakaṃ vā padaṃ nibbānaṃ osajja cajitvā kalisambhave dukkhakāraṇabhūte bhave saṃsāre kevaladukkaraṃ sukarenāsammissaṃ accantadukkaraṃ pañcavidhapariccāgādikaṃ karaṃ karonto paratthaṃ paresamatthaṃyeva akā katavā, tamedisaṃ tathāgataṃ ahaṃ namāmi.

[Kha] yañca dhammaṃ jarārujādimuttā jarārogādīhi vimuttā munikuñjarā muniseṭṭhā bhagavanto apūjayuṃ pūjitavanto, tathā uttare uttame sattānaṃ vā saṃsāramahoghapakkhandānaṃ tato uttaraṇasamatthe yahiṃ tare yasmiṃ dhammaplave ṭhitā sammāpaṭipajjanavasena ārūḷhā narānarā manussā ca devā ca tivaṭṭambunidhiṃ kilesakammavipākavaṭṭasaṅkhātehi tīhi vaṭṭehi ākulitaṃ saṃsāramahamburāsiṃ tariṃsu tiṇṇā, aghappahaṃ kilesappahānakaraṃ, saṃsāradukkhappahānakaraṃ vā taṃ dhammamapi ahaṃ namāmi.

[Ga] munindorasasūnutaṃ bhagavato ure sambhavadhammadesanāya ariyabhāvappattatāya munindassa orasaputtabhāvaṃ gataṃ pattaṃ nutaṃ kilesakhepanakaṃ supuññakhettaṃ puññatthikānaṃ puññabījaviruhanaṭṭhānaṃ sukhettabhūtaṃ bhuvane loke sutaṃ vissutaṃ , sutadharaṃ vā kilesasavanābhāvena assutaṃ apāṇopi pāṇo karīyitthāti pāṇīkato, pātimokkhasaṃvaro, sova saṃvaro etassatthīti pāṇīkatasaṃvaro, taṃ pāṇīkatasaṃvaraṃ, varaṃ sīlādiguṇehi sadevakehi lokehi patthanīyaṃ. 『『Devāpi tassa pihayanti tādino』』ti [udā. 27] hi vuttaṃ. Sadā sabbasmiṃ kāle guṇoghena sīlādiguṇasamūhena nirantarantaraṃ avicchinnamānasaṃ, paripuṇṇacittaṃ vā gaṇampi aṭṭhannaṃ ariyapuggalānaṃ samūhaṃ api ahaṃ namāmīti evamettha tiṇṇampi saṅkhepato atthayojanā daṭṭhabbā.

我來將這段巴利文直譯成簡體中文： 禮敬世尊、阿羅漢、正等正覺者。 《名義光注》 著作開端 其智恒為智，無所知外智； 具足諸功德，禮敬大仙人。 彙集諸論要，如是集眾法； 今造名義光，釋義之註解。 禮敬等註釋 【甲】此中，論主首先爲了成就自他之利益，以"如來"等積集福德資糧。其中，大悲之源，為大悲生起之處的如來世尊，捨棄已得之安樂所依、安樂因緣或安樂施予之處涅槃，在煩惱生起、為苦因之有（輪迴）中，作難行難作、無雜易作、極其難行之五種舍等，唯為利他而行，我禮敬如是如來。 【乙】諸佛牟尼象（聖者中最勝者），解脫老病等，曾供養之法，以及殊勝者，眾生沉輪迴，大暴流之中，依此法筏渡，人天諸眾生，得度三輪海（煩惱業報輪所成輪迴大海），滅惱（斷除煩惱）、除苦（斷除輪迴之苦）之法，我亦禮敬。 【丙】勝牟尼親子（佛陀親生之子），生自佛胸懷（從佛法教化而生），得證聖者位，成佛子果位，斷除諸煩惱，世間善福田，求福者種福，廣聞於世間，或為持教者，無漏持律儀，善護諸根門，律儀最殊勝，具戒等功德，天人所敬慕。如說："天人亦羨慕如是持戒者"。恒以功德流，戒等功德聚，相續無間斷，或具圓滿心，八聖補特伽羅，眾中我禮敬。如是當知此中三段之略釋。

[Gha-ṅa] evaṃ puññasampadamācinitvā kimabhimataṃ sādhanīyamiccāha 『『pakāsissamabhidhānappadīpika』』nti. Buddhādīnamabhidhānānaṃ sarūpavasena, liṅgavasena ca paridīpanato pakāsanato 『『abhidhānappadīpika』』nti laddhanāmaṃ satthaṃ pakāsissaṃ antobhāvena nipphannaṃ bahibhāvena pakāsissaṃ. Antobhāvassa hi bahibhāvamapekkhitvā bhāvitamupapannaṃ. Nanu santeva pubbācariyānaṃ nāmaliṅgappakāsanānyamarakosatikaṇḍoppalinyādyabhidhānasatthāni, pāṇini byāḍivararucicandagomi ruddavāmanādivihitāni ca liṅgasatthāni, tato kimidamuccate iccāha 『『nāmaliṅgāni buddhabhāsitassārahāni dassayanto』』ti. Etena santesvapi pubbācariyānaṃ satthesu yasmā na tesu nāmaliṅgāni buddhavacanānurūpāni honti , tasmā tadanurūpāni nāmaliṅgāni dassayanto abhidhānasatthaṃ pakāsissāmīti etamatthaṃ dīpeti. Namyate abhidhīyate attho anenāti nāmaṃ, saddasatthe namudhātuvasena. Liṅgayate 『『itthiyamato āpaccayo』』tyādinā vibhajjateti, itthādayo vānena liṅgīyante byañjīyanteti liṅgaṃ, itthipumanapuṃsakaṃ. Kimetassa abhidhānasatthassa karaṇe payojananti pucchāyaṃ yasmiṃ sati taṃ sotāro sotumussahanti, taṃ dassetumāha 『『nāmaliṅgesvi』』ccādi. Yato buddhavacane paṭuno bhāvo pāṭavaṃ, tadeva attho payojanaṃ, taṃ icchantīti pāṭavatthino, tesaṃ pāṭavatthīnaṃ sotūnaṃ nāmaliṅgesu kosallaṃ kusalatā chekabhāvo buddhavacane mahabbalaṃ atthassa nicchayakāraṇaṃ hoti, ato tasmā kāraṇā buddhabhāsitassārahāni nāmaliṅgāni dassayanto abhidhānappadīpikaṃ satthaṃ pakāsissanti sambandho.

[Ca] idāni satthalahubhāvatthamāha 『『bhiyyo』』ccādi. Bhiyyo bāhullena rūpantarā rūpabhedena itthipaccayapumbhāvādikāriyakatena thīpunnapuṃsakaṃ ñeyyaṃ, so ca nāmānaṃ nāmavisesanassa, nāmaparāmasisabbanāmasaddassa ca ñeyyo pakārantarābhāvā. Tatra nāmānaṃ rūpabhedo yathā – churikā satya』siputti [abhidhāna 392 gāthā]. Asi khaggo ca sāyako [abhidhāna 391 gāthā]. Pānīyaṃ salilaṃ dakanti [abhidhāna 661 gāthā]. Nāmavisesanassa yathā – nisītho majjhimā rattīti [abhidhāna 70 gāthā]. Nāmaparāmasisabbanāmasaddassa yathā – ākaṅkhā ruci vuttā sā, tvadhikā lālasā dvisūti [abhidhāna 163 gāthā]. Sāhacariyena niyataliṅgenāvippayogato thīpunnapuṃsakaṃ ñeyyaṃ. Katthacīti yatra rūpabhedo natthi, taṃ yathā – marīci migataṇhikā [abhidhāna 65 gāthā]. Raṃsimā bhākaro bhānu [abhidhāna 63 gāthā]. Āpo payo jalaṃ vāri [abhidhāna 661 gāthā]. Marījhādayo hyabhinnarūpattā liṅgantarepi sambhāviyantehi niyataliṅgehi migataṇhikābhākarajalādisaddehi sāhacariyena taṃliṅge nicchīyante. Āhaccavidhānena itthipumanapuṃsakānaṃ visesetvā kathanena thīpunnapuṃsakaṃ ñeyyaṃ. Kvacīti yatra na rūpabhedo liṅganiṇṇayassa nimittaṃ, na ca sāhacariyaṃ liṅgabhedobhimato, nekameva vā liṅgamicchate, taṃ yathā – vallarī mañjarī nārī [abhidhāna 550 gāthā]. Viṭapo viṭabhītthiyaṃ [abhidhāna 547 gāthā]. Bhītitthī bhayamuttāso [abhidhāna 166 gāthā]. Vajiraṃ punnapuṃsakeccādi [abhidhāna 24 gāthā].

我來將這段巴利文直譯成簡體中文： 【午-卿】如是積集福德資糧后，說明何為所欲成就，說道"我將顯示《名義光》"。由於照明、顯示諸佛等名詞的自性及其性別，故此論書得名《名義光》，我將顯示內含成就、外顯宣說。因為內含需要外顯才得圓滿。諸先師已有阿摩羅俱舍、提甘度缽羅尼等名詞性別訣釋論書，以及波尼尼、毗阿荼、跋羅盧支、旃陀瞿彌、盧達、婆摩那等所造性別論書，為何還要說此？答曰："為顯示適合佛說的名詞性別"。此說明雖有先師諸論，但因其中名詞性別不符佛語，故將顯示符合佛語的名詞性別論書。"名"為能表諸義，依聲明論中那目詞根。"性別"為以"陰性加āpaccaya"等方式區分，或用以顯示陰陽中性，即陰性、陽性、中性。問：造此名詞論書有何目的？答：為令聽聞者生起欲聞之心，故說"于名詞性別"等。欲求通達佛語者，對名詞性別的善巧、熟練、精通，是確定佛語義理的大力因緣，因此為顯示適合佛說的名詞性別而說《名義光》論。 【遮】今為使論書易解而說"更多"等。應當廣知陰陽中性的諸多形態差別，即由陰性詞尾、陽性等變化所成。此應知于名詞、名詞限定語及指代名詞，因無其他差別。其中名詞形態差別如：churikā（小刀）、sattha（刀）、asi（劍）、putti（劍）。asi（劍）、khagga（劍）、sāyaka（劍）。pānīya（水）、salila（水）、daka（水）等。名詞限定語如：nisītha（夜）、majjhimā ratti（中夜）。指代名詞如：ākaṅkhā（欲）、ruci（愛好），說為sā（她），tvaṃ（你）、adhikā（超勝）、lālasā（渴望）用於二處。由相伴而定性別，不離固定性別，應知陰陽中性。某些處如：無形態差別者，如marīci（陽光）、migataṇhikā（蜃氣）。raṃsi（光）、mā（月）、bhākara（日）、bhānu（光）。āpo（水）、payo（水）、jalaṃ（水）、vāri（水）。marīci等因形態無別，雖可能有其他性別，但由與固定性別的migataṇhikā、bhākara、jala等詞相伴而定其性別。由明確規定區分陰陽中性而知陰陽中性。某些處如：既無形態差別為定性別之因，也無相伴性別差別之意，或不欲定為一種性別，如：vallarī（藤）、mañjarī（花序）、nārī（女）。viṭapa（樹枝）、viṭabhī（陰性樹枝）。bhīti（恐懼，陰性）、bhaya（恐懼）、uttāsa（恐懼）。vajira（金剛）為陽中性等。

[Cha] idāni rūpabhedoti liṅganiṇṇayassa paṭipattihetuko yo bhinnaliṅgānaṃ dvando, takkaraṇapaṭisedhena abhinnaliṅgānameva dvando katoti paribhāsitumupakkamate 『『abhinnaliṅgina』』miccādi. Abhinnaliṅgīnaṃyeva nāmānaṃ dvando kato, na bhinnaliṅgīnaṃ, yathā – vimutyasaṅkhatadhātu, suddhinibbutiyo siyunti [abhidhāna 9 gāthā]. Na kevalaṃ dvandoyeva, atha kho ekasesopyabhinnaliṅgānaṃyeva kato, yathā – naggo digambarāvatthā. [abhidhāna 734 gāthā]Sabbadharakate pana 『『jīmūtā meghapabbatā』』 iccudāhaṭaṃ. Nanu ca bhinnaliṅgānampi ekaseso kato, yathā – mātā pitā tu pitaro, puttā tu puttadhītaro [abhidhāna 249 gāthā]. Sasurā sassu sasurā, bhātubhagini bhātaroti [abhidhāna 250 gāthā]. Ettha hi mātā ca pitā ca pitaro, putto ca dhītā ca puttā, sassu ca sasuro ca sasurā, bhātā ca bhaginī ca bhātaroti bhinnaliṅgānampi ekaseso dassitoti. Ṭhānantare tesaṃ bhinnaliṅgatāya dassitattā na doso. Tāto tu janako pitā [abhidhāna 243 gāthā]. Ammā』mbā jananī mātā [abhidhāna 244 gāthā]. Apaccaṃ puttotrajo suto [abhidhāna 240 gāthā]. Nāriyaṃ duhitā dhītā [abhidhāna 241 gāthā]. Jāyāpatīnaṃ jananī, sassu vuttātha tappitā. Sasuroti iccādikañhi tesaṃ [abhidhāna 246 gāthā] ṭhānantaranti. Tathā ettha kamaṃ vinā bhinnaliṅgānaṃ gaṇanapāṭho viya saṅkaropi na kato. Tatra hi saggadisādayo atthā yathākkamaṃ taṃsambandhā ca sakkavidisādayo atthā sakasakasambandhasahitā yathābhidhānaṃ sarūpapaṭipatyamatthabhidheyyā, tathā tappariyāyasambandhāni ca yāni nāmāni, tāni sabbāni tadabhidhānāvasare abhidheyyānīti sukhenekatreva sakalanāmapaṭipatti sarūpapaṭipatti ca yathā siyāticcetadatthaṃ kamo abhyupagamyate, tathā ca satyāvassaṃ saggādipariyāye divasaddādayo, harādyavasare kumārādayo abhidheyyā iti kamānurodhena liṅgasaṅkaro pariharitumasakkuṇeyyo, yathāvuttantu kamaṃ vinā neha saṅkaro kato, iti pariyāyena itthippakaraṇādikkamena yathāsambhavamabhidhānato, taṃ yathā – īti tvitthī ajaññañca, upasaggo upaddavoti [abhidhāna 401 gāthā]. Atra hi ye tiliṅgā, te tiliṅgāvasare eva nibaddhā, na gaṇanapāṭhā viya uccāraṇavasena, evaṃ sabbatra yathāsambhavaṃ nīyate. Vuttañca –

『『Bhedākhyānāya na dvando, nekaseso na saṅkaro;

Katotra bhinnaliṅgāna-mavuttānaṃ kamaṃ vinā』』ti [amara

我來將這段巴利文直譯成簡體中文： 【車】現在為說明"形態差別"即性別確定的實踐方法，說明同性別詞的複合詞，以及禁止造作異性別詞的複合詞，開始解釋"同性別"等。只造作同性別名詞的複合詞，不造作異性別的，如："解脫、無為界"，"清凈、涅槃"等。不僅是複合詞，余略（省略複數相同部分）也只用于同性別詞，如："裸形者、衣空者"。在《一切持》中則引用"雨雲、雲山"為例。 然而也有異性別詞的余略，如："父母為諸父，子女為諸子，公婆為諸公，兄妹為諸兄"。這裡"父與母為諸父，子與女為諸子，婆與公為諸公，兄與妹為諸兄"等，顯示了異性別詞的余略。因為在其他處已顯示它們的異性別性質，故無過失。如："生父稱為父"，"生母稱為母"，"後裔、兒子、親生子、子"，"于女中稱女兒"，"夫妻之母，稱為婆，其父稱為公"等，這些是它們的其他處。 同樣，這裡沒有像列舉那樣不分順序地混雜異性別詞。因為在那裡，天界等義及其相關的帝釋、方位等義，都帶有各自的關係，依名詞顯示自性實踐和意義，以及與之同義的相關名詞，所有這些都應在表示該義時說明。為使在一處能輕易理解全部名詞實踐和自性實踐，故接受次序。如此，必然在天界等同義詞中要說明天等詞，在湖等場合要說明童子等詞，因此依次序無法避免性別混雜。但這裡不依上述次序而無混雜，即依同義詞、陰性章節等次第適當地說明。如："災禍為陰性及中性，字首、災難"。這裡三性詞只在三性場合結合，不像列舉那樣依誦讀。如是一切依情況引導。如說： "此中異性別詞， 不作複合詞略， 無序未說者， 亦不作混雜"。

1.4].

Idāni liṅgavācakānaṃ ṭhānavasenatthesu gamanaṃ dassetumāha 『『liṅgavācake』』ccādi. Gāthāpādantamajjhaṭṭhā gāthānaṃ pādānañca antamajjhaṭṭhā liṅgavācakā anekatthaliṅgavācakāni ñāṇadassanādīni liṅgāni pubbamatthaṃ vācakavasena yanti gacchanti. Apare gāthāpādānamādiṭṭhā liṅgavācakā paramatthaṃ yanti gacchanti. Taṃ yathā –

Phale vipassanādibba-cakkhusabbaññutāsu ca;

Paccavekkhaṇañāṇamhi, magge ca ñāṇadassanaṃ[abhidhāna 794 gāthā].

Ṇādo saddhācīvarādi-hetvādhāresu paccayo;

Kīḷādibbavihārādo, vihāro sugatālaye [abhidhāna 857 gāthā].

Khagge kurūre nettiṃso, parasmiñcātra tīsvamu[abhidhāna 1089 gāthā];

Kusale sukataṃ suṭṭhu-kate ca sukato tisu [abhidhāna 938 gāthā].

Samayo samavāye ca, samūhe kāraṇe khaṇe;

Paṭivedhe siyā kāle, pahāne lābhadiṭṭhisu [abhidhāna 778 gāthā].

Kantāro vanaduggesu [abhidhāna 1107 gāthā].

Ettha ca –

Yebhuyyatābyāmissesu, visaṃyoge ca kevalaṃ;

Daḷhatthenatireke cā-navasesamhi taṃ tisu [abhidhāna 786 gāthā].

Samādhismiṃ pumekaggo-nākule vāccaliṅgiko [abhidhāna 1035 gāthā].

Jaḷe thūlo mahatyapi [abhidhāna 1066 gāthā] ccādīsu

Gāthāmajjhaṭṭhānaṃ , pādantamajjhaṭṭhānañca liṅgavācakānaṃ pubbaparatthesvapi gamanabhāvato 『『pubbaṃ yantī』』ti idaṃ yebhuyyavasena vuttanti daṭṭhabbaṃ. Atha vā gāthānaṃ majjhantaṭṭhā pubbaṃ yanti, gāthāmajjhaṭṭhā, pādantamajjhaṭṭhā ca pubbāparañca yantīti yathālābhayojanā daṭṭhabbā.

[Ja] idāni visesavidhimhi satthalahubhāvatthaṃ paribhāsate 『『pumitthiya』』miccādi. Pumitthiyaṃ 『『dvīsū』』ti padaṃ ñeyyaṃ, yathā – asani dvīsu [abhidhāna 24 gāthā]. Sabbaliṅge liṅgattaye 『『tīsū』』ti padaṃ ñeyyaṃ, yathā – sattannaṃ pūraṇe seṭṭhe』tisante sattamo tisu [abhidhāna 942 gāthā]. Ettha ca nisiddhaliṅganāmaṃ pārisesato 『『sesaliṅga』』nti ñeyyaṃ [nisiddhaliṅga sesatthaṃ (amara 1.

現在我將為您完整翻譯這段巴利文： 1.4 現在爲了說明性別詞根據位置的含義變化，他說"性別詞"等。偈頌末尾和中間位置的，以及偈足末尾和中間位置的性別詞，這些具有多重含義的性別詞，如"智見"等詞根，按詞義進入前面的意思。其他位於偈頌和偈足開頭的性別詞則進入後面的意思。例如： "智見"一詞用於果位、觀智、天眼、一切知性； 以及在省察智、道智等處。 "ṇa"作為詞綴用於信仰、袈裟等的因和依處； 在遊戲、天住處等，而"住處"指佛陀居所。 "劍"指兇猛的武器，"利劍"在這裡用於三性； "善作"在三性中表示善巧、妥善完成。 "時節"用於聚集、集合、原因、剎那； 通達、時間、斷除、獲得和見解。 "荒野"指森林險地。 在此： "唯獨"用於大多數、無雜、 分離、堅固、超越和完全，在三性中。 "專一"用於男性的三摩地和不混亂； "粗大"指愚鈍和巨大。 從這些例子可以看出，位於偈頌中間和偈足末尾中間的性別詞，也可以進入前後意思，所以說"進入前面"是就大體而言。或者可以這樣理解：位於偈頌中間末尾的進入前面，位於偈頌中間和偈足末尾中間的則進入前後兩方。 現在爲了使特殊規則簡明易懂，解釋"陽性陰性"等。在陽性陰性中應知"兩性"一詞，如"雷電"用於兩性。在一切性別即三性中應知"三性"一詞，如"第七"一詞用於三性，表示七數的究竟和最勝。在此，被排除的性別名詞，通過剩餘法則應知為"其餘性別"。

5.)], yathā – vassa saṃvaccharā nitthīti [abhidhāna 81 gāthā]. Atra cekaliṅganisedhabyākhyānena liṅgadvayavidhānanti [ekaliṅganisedhabyājena liṅgadvayābhidhānamiti (amarakosacintāmaṇiṭīkā)].

Ganthalāhavaṃ vidhāyedāni paṭipattilāhavatthamāha 『『abhidhānantarārambhe』』iccādi. Abhidhānantarassa aññassa abhidhānassa ārambhe sati, tu anto yassa abhidhānassa, atha ādi yassa abhidhānassāti idaṃ abhidhānadvayañca ñeyyaṃ. Tvantamathādikaṃ nāmādipadaṃ pubbena na sambajjhateti bhāvo. Tatra nāmapadaṃ yathā – jino sakko tu siddhattho [abhidhāna 4 gāthā]. Kesavo cakkapāṇyatha [abhidhāna 16 gāthā]. Mahissaro sivo sūlī [abhidhāna 16 gāthā]. Liṅgapadaṃ yathā – pume tu paṇhi pāsaṇi [abhidhāna 277 gāthā]. Pume tūtu rajo pupphaṃ [abhidhāna 238 gāthā]. Sā tirokaraṇīpyatha [abhidhāna 298 gāthā]. Punnapuṃsakamullocaṃ [abhidhāna 299 gāthā]. Atthapadaṃ yathā – udare tu tathā pācā』nalasmiṃ gahaṇītthiyaṃ [abhidhāna 973 gāthā]. Paṇīto tīsu madhure, uttame vihitepyatha. Añjase visikhāyañca, pantiyaṃ vīthi nāriyaṃ [abhidhāna 940 gāthā]. Athasaddena catra anantariyatthena sakapariyāyopalakkhaṇato atho saddādīsu ca na pubbena sambajjhate. Pāṇako cāpyatho uccāliṅgo lomasapāṇakoti [abhidhāna 623 gāthā].

[Jha] idāni buddhavacanānamanurūpānampi pacurappayogānameva kesañci gahaṇaṃ attano satthantarāpasayhatāvasena ahaṃkārapubbikābhāvañca dassetumāha 『『bhiyyo payoga』』miccādi. Sogate sugatassa vacanabhūte āgame piṭakattaye, tañhi āgacchanti tividhasampattiyo etenāti āgamoti vuccati. Tasmiṃ bhiyyo payogaṃ bāhullena payujjateti payogo, taṃ āgamma gahetvā kvaci araññavaggādīsu nighaṇṭuyuttiñca nighaṇṭunāmake satthe āgataṃ buddhavacanānurūpaṃ yuttiñca ānīya ānetvā nāmaliṅgaṃ kathīyati antobhāvena nipphannaṃ bahibhāvena pakāsīyate. Āvibhāvattameva hi jaññattaṃ santakāriyakārino. Āsīsāyaṃ vā avassambhāvinopi vacanassa vattamānatthavatticchāya vattamānattaṃ, tathā hi loke avassambhāvino siddhimabhisandhāya bhāvinamappattaṃ vattamānattena vā atītattena vā vattumicchati, taṃ yathā – 『『idaṃ mamamapāpaye』』ti koci kenacābhihito santo avassaṃ taṃ bhavissatīti maññamāno pāpiyamānaṃ pattaṃ vā vattumicchati , tatoyeva 『『āsīsāyaṃ bhūtamiva ce』』ti [pāṇini 3.3.132] tadatidesavacanaṃ paccākhyāyate.

Paṇāmādivaṇṇanā niṭṭhitā.

1. Saggakaṇḍavaṇṇanā

2. Idāni yasmā abhidheyyattho nāma paññattiparamatthatthavasena duvidho, tesu yebhuyyena paññattatthato paramatthatthova seṭṭho, tesupi odhiso kilesānaṃ samucchedapaṭippassaddhikarattā yathākkamaṃ aṭṭha dhammā seṭṭhā, tatopi nibbānameva seṭṭhaṃ, tesaṃ sabbesampi dhammānaṃ sammāsambuddhova seṭṭho. Vuttañhi bhagavatā 『『virāgo seṭṭho dhammānaṃ, dvipadānañca cakkhumā』』ti [dha. pa. 273; netti. 125]. Ettha hi 『『yāvatā, bhikkhave, dhammā saṅkhatā vā asaṅkhatā vā, virāgo tesaṃ dhammānaṃ aggamakkhāyatī』』ti [a. ni. 4.34;

我來為您完整翻譯這段巴利文： 5 例如 - "年歲"不用於陰性。在此，通過說明單一性別的排除，暗示規定了兩種性別的用法。 現在爲了使文字簡明，他說"在其他詞典開始時"等，是爲了使實踐簡便。當開始另一部詞典時，應知有兩種詞典：一種以"tu"(但是)結尾，另一種以"atha"(然後)開頭。帶有"tu"結尾和"atha"開頭的名詞等詞不與前面相連。其中名詞例如："勝者"但是"能力者"，"然後具輪者"；"大自在天"、"濕婆"、"持三叉戟者"。性別詞例如：在陽性中"但是腳跟"、"石頭"；在陽性中"但是塵"、"花"；"然後簾子"是陰性；"中性"。意義詞例如："但是在腹部"以及"在消化之火中""消化器官"是陰性；"精妙"用於三性，表示甜美、最上、制定；"然後在大路上"，"街道"是陰性。通過"atha"(然後)一詞，由於表示緊接關係，暗示自身的同義詞，因此"atho"等詞也不與前面相連。如："小蟲"以及"然後高舉的"是"有毛蟲"。 現在他說"更多用法"等，是爲了顯示即使對於符合佛語的常用詞，也只取其中一些，以及基於對其他論著的克制而沒有我慢。在善逝的教法即三藏中 - 因為通過它而得到三種成就，所以稱為"教法"。在其中，"更多用法"即廣泛使用的用法，有時在《森林品》等處，採用詞典的規則和符合佛語的詞典規則，來講解名詞和性別，通過內在性質而成就，通過外在性質而顯現。因為對於造作善業者來說，顯現性就是可知性。或者在祈願中，即使是未必實現的說法，由於想要表達現在義而用現在時。因此在世間，考慮到未必實現的成就，想要用現在時或過去時來表達尚未達到的未來。例如：當某人被他人說"這是我的"時，認為那必定會發生，想要表達正在獲得或已經獲得。因此才說"在祈願中如同已發生"，否定其引申說法。 禮敬等註釋完畢。 1.天界品註釋 1 現在，因為所詮義有世俗諦和勝義諦兩種，其中大體上勝義諦比世俗諦殊勝；在這些中，由於次第斷除和止息煩惱，八種法特別殊勝，其中又以涅槃最為殊勝，而對於這一切諸法，正等正覺者最為殊勝。世尊曾說："離欲為諸法中最勝，具眼者為兩足中最勝。"這裡說："諸比丘，凡是有為法或無為法，離欲被稱為其中最勝。"

5.32; itivu. 90] vacanato sabbesampi saṅkhatāsaṅkhatadhammānaṃ virāgasaṅkhāto nibbānameva seṭṭho, cakkhumā pana sammāsambuddho tesaṃ sabbesampi dhammānaṃ, devamanussādibhedānaṃ dvipadānañca paññattatthānaṃ seṭṭhoti ayamattho vutto bhagavatā, tasmā sabbatthaseṭṭhatthābhidhāyakābhidhānabhūtaṃ buddhātidhānameva paṭhamaṃ saggakaṇḍassa ādimhi patthiyavasena [satthiyavasena (ka.)] dassetumāha 『『buddho』』ccādi. Tattha jinasaddantaṃ sabbabuddhassa nāmaṃ. Sabbaṃ buddhavāti buddho, sakammakā kattari tapaccayo. Visiṭṭhā buddhi assatthīti buddho, pasaṃsāyaṃ yadādinā ṇapaccayo. Dānasīlakkhandhādayo ṭhānāṭṭhānañāṇādayo vā dasa balāni yasseti dasabalo. Sāsati vinayati satteti satthā. Sabbadhammajānanasīlatāya sabbaññū. Dvipadānaṃ, dvipadesu vā uttamo dvipaduttamo, buddhavaṃsavaṇṇanāyaṃ[bu. vaṃ. aṭṭha. 37 nidānakathā] niddhāraṇalakkhaṇāya chaṭṭhiyā samāsassa paṭisiddhattā nedisī niddhāraṇalakkhaṇā chaṭṭhī gamyate. Kasmā pana so tattha paṭisiddhoti? Samāse yebhuyyena niddhāraṇalakkhaṇattayassa vikalābhāvato. Kiñcāpi hi tattha chaṭṭhiyāyeva paṭisiddho, sattamiyā pana niddhāraṇalakkhaṇāya vijjamānattā tassāpi so paṭisedhanīyoyeva. Munīnaṃ indo rājā munindo. Puññañāṇabhāgyādayo bhagaṃ nāma, taṃyogā bhagavā. Nāthati sattānaṃ hitaṃ yācati, kilese vā upatāpeti, sattesu vā issariyaṃ karoti, tesaṃ vā hitaṃ āsīsatīti nātho. Buddhadhammasamantañāṇadibbacakkhusaṅkhātehi pañcahi cakkhūhi samannāgatattā cakkhumā. Sabbadā byāmappabhāya kāyato niccharaṇavasena aṅgīraso. Sabbākārena sabbadhammānaṃ munanato muni, dhammavādesu vā monakaraṇato muni.

1. Lokānaṃ, lokesu vā nātho lokanātho. Attano adhikassa kassacipi uttamapuggalassa abhāvato anadhivaro, sabbapariyantagatattabhāvattā vā natthi etassa ito añño adhiko patthetabbo attabhāvoti anadhivaro. Mahantānaṃ sīlakkhandhādīnaṃ esanato gavesanato mahesi, mahanto vā īso vibhūti etassāti mahesi. Hitaṃ vinayati anusāsatīti vināyako, visiṭṭhaṃ vā nibbānaṃ satte netīti vināyako. Sabbadhammadassanasīlatāya 『『samantacakkhū』ti laddhanāmena sabbaññutaññāṇena samannāgatattā samantacakkhu. Sobhanaṃ gataṃ ñāṇamassa, saṃsārā vā suṭṭhu apunarāvattiyā gatavāti sugato, saparasukhasiddhatthaṃ vā sammā gatavāti sugato. Bhūri bahukā paññā yassa, anantattā vā bhūrisamā paññā etassāti bhūripañño, anantāya mahāpathaviyā sadisapaññotyattho. Kilesādipañcavidhaṃ māraṃ jitavāti māraji.

2. Narānaṃ sīho seṭṭho, parappavādamaddanasahanato vā naro ca so sīho cāti narasīho, sahatīti sīho, niruttinayena pubbavaṇṇākārassīkāro, sīhasadisattā vā naro ca so sīho cāti narasīho. Yathā hi sīho migarājā catūhi dāṭhāhi sabbasatte hiṃsati abhibhavati, tathā bhagavāpi sīlapaññāpuññiddhisaṅkhātehi catūhi dhammehi sabbaṃ lokaṃ hiṃsati abhibhavatīti opammasaṃsandanaṃ. Sabbapurisānaṃ seṭṭhattā naravaro, narānaṃ vā devamanussānaṃ seṭṭhattā naravaro, 『『sīle patiṭṭhāya naro sapañño』』ti [saṃ. ni.

我來為您完整翻譯這段巴利文： 5.32 從這句話可知，對於一切有為法和無為法，以離欲為名的涅槃最為殊勝，而具眼者即正等正覺者，是一切這些法和包括天人等兩足眾生在內的世俗諦中最為殊勝，這是世尊所說的意思。因此，爲了首先在天界品開頭依次顯示能詮說一切最勝義的詞典形式的佛陀之名，他說"佛陀"等。其中以"勝者"結尾的是一切佛的名號。"佛陀"是完全覺悟者，在及物動詞的施動者上加詞綴tap。"佛陀"是具殊勝智慧者，在讚歎義上以yad等加詞綴ṇa。"十力者"是具有佈施、持戒等或是處非處智等十種力者。"導師"是教導、調伏眾生者。"一切知者"是由於具有了知一切法的性質。"兩足尊"是兩足眾生中的最上者，或在兩足眾生中最上者。由於在《佛種姓注》中否定了帶分離特徵的第六格複合詞，所以這裡不理解為帶分離特徵的第六格。為什麼在那裡被否定呢？因為在複合詞中大多缺乏三種分離特徵。雖然在那裡只否定第六格，但由於第七格具有分離特徵，所以也應否定。"牟尼王"是牟尼中的王者。"世尊"是具有福德、智慧、福報等稱為"bhaga"(分)的，由於具有這些而稱為"bhagavā"。"救護者"是祈求眾生的利益，或摧毀煩惱，或對眾生有主權，或希望他們的利益。"具眼者"是由於具足佛眼、法眼、普眼、天眼等五眼。"光明者"是由於身體常放一尋光明。"牟尼"是由於以一切方式了知一切法，或由於在法語中行默。 2 "世間救護者"是世間的救護者，或在世間中的救護者。"無上士"是因為沒有任何更高的殊勝人，或因為達到一切究竟的狀態而無需追求更高的狀態。"大仙"是由於尋求偉大的戒蘊等，或具有偉大的權能。"調御者"是教導利益，或引導眾生到殊勝的涅槃。"普眼者"是由於具有名為"普眼"的一切知智，具有見一切法的性質。"善逝"是具有善妙的智慧，或由於從輪迴善妙地無返地離去，或為自他安樂成就而正確地行進。"廣慧者"是具有廣大智慧者，或因無邊際而具有如大地般的智慧，意為具有如無邊大地般的智慧。"降魔者"是戰勝了煩惱等五種魔。 3 "人中獅"是人中最勝者，或由於能摧伏他論而為人且如獅，"獅"是征服者，依語源學規則前音節變為sī，或因類似獅子而為人且如獅。就像獸王獅子用四顆牙齒傷害征服一切眾生，同樣世尊也用戒、慧、福德、神通這四法傷害征服一切世間，這是譬喻的對應。"人中尊"是因為是一切人中最勝，或因為是天人中最勝。如說："具慧人依戒而立";

1.23] ettha viya narasaddena sabbe devamanussā saṅgahitā. Dhammassa rājapavattakattā dhammarājā, dhammato vā sadevakassa lokassa rājā jāto, nādhammatoti dhammarājā, dhammena rājatīti vā dhammarājā, dhammapālako vā rājā dhammarājā. Munīnaṃ seṭṭhattā mahāmuni. Devānaṃ atidevoti devadevo, devānaṃ adhiko vā devo devadevo. Lokānaṃ garu ācariyo lokagaru, lokānaṃ garubhājanattā vā lokagaru. Dhammassa sāmi yathāvuttanayena dhammassāmī. Yathā purimakā sammāsambuddhā sabbaññubhāvaṃ gatā, tathā ayampi gatoti tathāgato, tathā vā sammā gataṃ ñāṇamassāti tathāgatotyādinā tathāgatasaddassa atthapapañco tattha tattha [dī. ni. aṭṭha. 1.7; ma. ni. aṭṭha. 1.12; saṃ. ni. aṭṭha. 2.3.78; a. ni. aṭṭha. 1.1.70; udā. aṭṭha. 18; itivu. aṭṭha. 38; theragā. aṭṭha. 1.3; bu. vaṃ. aṭṭha. 2 nidāna kathā; mahāni. aṭṭha. 14; paṭi. sa. aṭṭha. 1.1.37; dī. ni. ṭī. 1.7; dī. ni. abhi. ṭī. 1.7; ma. ni. ṭī. 1.12; a. ni. ṭī. 1.1.170] vuttanayena veditabbo.

1. Sayameva sammāsambuddho bhavati, anaññabodhitoti sayambhū. Sammā aviparītena sa』mattanāyeva sabbadhamme bujjhati abujjhi bujjhissatīti sammāsambuddho. Seṭṭhapaññāya samannāgatattā varapañño. Satte saṃsāraṇṇavato nibbānapāraṃ netīti nāyako. Jitapañcamārattā jino. Ettha ca samantabhadra, lokaji, chaḷabhiñña, advayavādī, sirīghana, akaniṭṭhaga [akaniṭṭhaka (ka.)], dhammacakka, rāgāsani [rāgāri (ka.)], tisaraṇa, khasama [khaṇasama (ka.) khena ākāsena samā tulyā guṇā yassa so (tikaṇḍasesaṭīkā 1.1.8)], guṇākara, mahāsukha, vajira, mettābala, asama, jitāri, mahābodhi, dhammadhātu, setaketu, khaji, timutti [khajiravimutti (ka.) khena ākāsajjhānena – suññabhāvanāyāti bhāvo – jayati saṃsārabhāvaṃ yo, ji+ kvipa suññavādīnaṃ boddhānaṃ 『『suññaṃ sabbameva』』 ityākārabhāvanāya saṃsārabhāvajayanato tathābhāvo (saddakappadduma)], dasabhūmissara, pañcañāṇa, bahukkhama, sambuddha, sabbadassī, mahābala, sabbabodha [sambodhadhamma (ka.)], dhammakāya, saṃgutta, araha, dvādasakkha, vītarāgādīnipi anekāni buddhassa nāmāni [imāni pariyāyavacanāni pāyaso amarakosato, tikaṇḍasesābhidhānato ca gahitāni]. Samantato puññasambhārato ca ñāṇasambhārato ca bhadro seṭṭhoti samantabhadrotyādīni ca nibbacanāni veditabbāni. Vuttañca –

『『Asaṅkhyeyyāni nāmāni, saguṇena mahesino;

Guṇena nāmamuddheyyaṃ, api nāmasahassato』』ti [dha. sa. aṭṭha. 1313; udā. aṭṭha. 53; paṭi. ma. aṭṭha. 1.1.76; netti. aṭṭha. 38].

Tattha uddheyyanti uddharitabbaṃ. Api nāmasahassatoti anekehi nāmasahassehītyattho. Sabbabuddhanāmakathā.

Sakkādisattakaṃ amhākaṃ buddhassa nāmaṃ. Pañcamāre jetuṃ sakkotīti sakko, bhaginīhi saddhiṃ saṃvāsakaraṇato vā lokamariyādaṃ chindituṃ sakkuṇantīti sakkā, sākiyarājūnaṃ pubbarājāno, tesaṃ vaṃsabhūtattā bhagavā 『『sakko』』ti vuccati. Assa ca jātisamanantaraṃ nidhayo ratanāni ca uppannānīti siddhatthoti nāmaṃ kataṃ, sabbesaṃ vā lokānaṃ siddhā atthā etena hetubhūtenāti siddhattho. Suddhaṃ odanaṃ assāti suddhodano, tassa apaccaṃ suddhodani. Gotamavaṃsassa kapilassa munino sissatāya sakyā gotamā, bhagavā pana gotamavaṃse uppannattā gotamassa munino apaccaṃ gotamo.

我來將這段巴利文直譯成簡體中文： [1.23] 此處用"人"字包含了所有天神和人類。因為他是法的推行者故稱法王，或因為他成為包括天界在內的世界之王而合乎正法、不違正法故稱法王，或因為他以正法統治故稱法王，或因為他是護持正法的國王故稱法王。因為他是聖者中最殊勝者故稱大牟尼。因為他是天神中最超勝的天神故稱天中天，或因為他是超越諸天的天神故稱天中天。因為他是世間的尊師故稱世間導師，或因為他是世間恭敬的對象故稱世間導師。因為他是法的主人，依上述方式稱為法主。如同過去的諸正等正覺者達到一切知，他也如是達到，故稱如來；或因為他具有如實通達的智慧故稱如來。如來一詞的詳細含義應當依據在諸處所說的方式來理解。 [4] 因為他自己成為正等正覺者，不由他人覺悟，故稱自覺者。因為他正確無誤地依自力覺悟、已覺悟、將覺悟一切諸法，故稱正等正覺者。因為具足最殊勝的智慧，故稱具勝慧者。因為引導眾生從輪迴大海到達涅槃彼岸，故稱導師。因為戰勝五魔，故稱勝者。此外還有：普賢、世勝、六通、不二說者、吉祥聚、色究竟天、法輪、斷貪、三皈依、如虛空、功德藏、大樂、金剛、慈力、無等、勝敵、大覺、法界、白幢、空勝、三解脫、十地主、五智、大忍、正覺、一切見、大力、一切覺、法身、善護、應供、十二眼等諸多佛陀之名號。應當瞭解普賢等詞的詞義解釋為：從一切方面具足福德資糧和智慧資糧而殊勝故稱普賢等。 如說： "大仙具功德，名號無量數； 依功德立名，超千種名號。" 其中"超"是應當超越的意思。"超千種名號"是說超越多千種名號的意思。以上是一切佛名的說明。 釋迦等七個是我們佛陀的名號。因為能戰勝五魔故稱釋迦，或因為與姐妹同住而能斷除世間規範故稱釋迦族人，釋迦王族的先王們，因為世尊是他們的後裔故稱"釋迦"。因為他出生后立即出現了寶藏和珍寶，故取名悉達多，或因為他作為因緣成就一切世間利益故稱悉達多。因為食用純凈的食物故稱凈飯，他是凈飯之子故稱凈飯子。因為釋迦族是喬達摩仙人迦毗羅的弟子，故稱釋迦族喬達摩；而世尊因為出生于喬達摩族，故稱為仙人喬達摩的後裔喬達摩。

1. Sakyavaṃsāvatiṇṇo [sakyavaṃsā pitthiṇṇo (ka.)] sakyamuni yo buddho so sakyasīho, sakyānaṃ vā seṭṭhattā sakyasīho. Sakyakulato jāto muni sakyamuni. Sūriyadevaputtassa sotāpannattā bhagavā ādiccabandhūti vuccati, ādiccassa bandhu ñātīti nibbacanaṃ katvā. Etthapi māyādevīsuta, mahāsamaṇa, kalisāsanādīni [kulisāsanādīni (ka.) kalimhi yuge sāsanaṃ anusāsanaṃ yassa so, athavā kalimhi pāpe vivāde vā sāsanaṃ hitasādhanaṃ yassa so (tikaṇḍasesaṭīkā 1.1.11)] gotamapariyāyāni veditabbāni.

6.Mokkhādīni nibbutipariyantāni chacattālīsa nāmāni nibbānassa nāmāni. Muccanti ettha, etena vā rāgādīhīti mokkho. Nirujjhanti ettha rāgādayoti nirodho, rundhati vā nibbānanti rodho, kileso, so ettha natthīti nirodho. Vānasaṅkhātāya taṇhāya nikkhantattā, nibbāti vā etena rāgaggiādikoti nibbānaṃ. Yathā pakatidīpo nadīsotena vuyhamānānaṃ patiṭṭhā hoti, evamidampi nibbānaṃ saṃsāramahoghena vuyhamānānaṃ patiṭṭhāti dīpo viyāti dīpo, nikkilesānaṃ vā padīpasadisabhāvakaraṇato dīpo viyāti dīpo, 『『nibbanti dhīrā yathayaṃ padīpo』』ti hi vuttaṃ, dippati vā ariyānaṃ ñāṇacakkhusseva pakāsatīti dīpo. Taṇhānaṃ khayahetuttā taṇhakkhayo. Rāgādīnaṃ paṭipakkhattā, uttamaṭṭhena vā paraṃ. Tāyati rakkhati apāyāditoti tāṇaṃ. Nilīyanti ettha saṃsārabhayabhīrukāti leṇaṃ. Natthi dīgharassādikaṃ rūpaṃ saṇṭhānametassāti arūpaṃ, appaccayattā vā arūpaṃ. Rāgādīnaṃ santakaraṇattā santaṃ. Rāgakkhayahetubhāvena aviparītattā, catusaccapariyāpannattā vā saccaṃ. Natthi ālayo taṇhā etthāti anālayaṃ.

1. Paccayehi na saṅkarīyateti asaṅkhataṃ. Sivaṃ khemabhāvaṃ karotīti sivaṃ, saṃsārabhīrukehi sevitabbattā vā sivaṃ, yadādinā vapaccayo. Natthi ettha mataṃ maraṇaṃ, etasmiṃ vā adhigate puggalassa matanti amataṃ. Passituṃ sudukkaratāya sududdasaṃ. Parehi uttamehi ariyapuggalehi ayitabbaṃ gantabbanti parāyaṇaṃ, parato vā ayitabbaṃ gantabbanti parāyaṇaṃ, saṃsārasabhāvato aññasabhāvavasena bujjhitabbantyattho, paresaṃ vā ariyapuggalānaṃ patiṭṭhānattā parāyaṇaṃ. Yena cattāro maggā odhiso kilese saranti hiṃsanti taṃ dhammaṃ saraṇaṃ, ariyānaṃ vasitagehattā vā saraṇaṃ. Īti upaddavo pavāso ca te yattha na santi, taṃ anītikaṃ, satte saṃsāraṃ netīti 『『nītī』』ti laddhanāmāya taṇhāya abhāvato vā anītikaṃ. Āsavānaṃ anārammaṇatāya anāsavaṃ. Niccaṭṭhena dhuvaṃ, dhavati vā maggānamārammaṇabhāvaṃ gacchatīti dhuvaṃ, 『『dhu gatitheriyesū』』ti hi kātantadhātu. Daṭṭhabbasabhāvassa natthitāya anidassanaṃ. Paccayehi akatattā akataṃ. Sadā vijjamānattā apalujjanasabhāvaṃ gacchati, tena vā viññāyatīti apalokitaṃ. 『『Itaṃ gate ca viññāte』』ti hi nānatthasaṅgahe vuttaṃ. Lokasabhāvena vā viññāyatīti lokitaṃ, tabbhāvāpagamanato apalokitaṃ. Saṇhaṭṭhena nipuṇaṃ, yena vā cattāro maggā odhiso kilese nissesato punanti sodhenti, taṃ nipuṇaṃ. Na kadācipi yassa anto vināso atthi, taṃ anantaṃ. Kharanti vinassantīti kharā, saṅkhatā, te yattha na santi, taṃ akkharaṃ, kharasaṅkhātānaṃ vā saṅkhatānaṃ paṭipakkhattā akkharaṃ. Ettha ca asaṅkhatantyādikā gāthā rucirā nāma.

我來將這段巴利文直譯成簡體中文： [5] 出生于釋迦族的佛陀是牟尼，他稱為釋迦獅子；或因為他是釋迦族中最殊勝者，故稱釋迦獅子。從釋迦族出生的聖者稱為釋迦牟尼。因為太陽天子是初果聖者，世尊被稱為日種，這是依據"日親"即"太陽的親屬"這一詞義解釋而來。在此也應當瞭解摩耶夫人之子、大沙門、末法教等是喬達摩的異稱。 [6] 從解脫到寂滅共有四十六個涅槃的名號。因為在此或由此從貪等解脫，故稱解脫。因為貪等在此滅盡故稱滅，或因為束縛涅槃故稱束縛，此處沒有煩惱故稱滅。因為出離稱為結的渴愛，或因為由此息滅貪火等故稱涅槃。如同自然的島嶼是被河流沖蕩者的依止處，這涅槃也如同島嶼是被輪迴大暴流沖蕩者的依止處故稱島嶼；或因為對無煩惱者起如明燈的作用故如島嶼；如說"智者寂滅如此燈"，或因為只對聖者的慧眼顯現光明故稱島嶼。因為是渴愛滅盡的因故稱渴愛滅盡。因為是貪等的對治，或因為最上義故稱至上。因為保護、守護免於惡道等故稱保護。因為畏懼輪迴者在此躲避故稱洞窟。因為沒有長短等色法形狀故稱無色，或因為無因緣故稱無色。因為使貪等寂靜故稱寂靜。因為是貪滅的因而不顛倒，或因為屬於四諦故稱真實。因為此中無渴愛執著故稱無執著。 [7] 因為不被諸緣所造作故稱無為。因為成就吉祥安穩故稱吉祥，或因為為輪迴畏懼者所親近故稱吉祥，以ya等為詞根。此中無死亡，或證得此者無死故稱不死。因為極難見到故稱極難見。因為是殊勝的聖者所趨向故稱究竟，或因為應當從后趨向故稱究竟，意即應當從輪迴本性悟入另一本性，或因為是聖者們的依止處故稱究竟。因為以此四道分別傷害煩惱故稱歸依，或因為是聖者的住處故稱歸依。因為此中沒有災難和流轉故稱無災，或因為無名為"引導"的渴愛（因為渴愛引導眾生輪迴）故稱無災。因為不是漏的所緣故稱無漏。因為常住義故稱堅固，或因為趣向作為諸道所緣的狀態故稱堅固，如《迦旦陀文法》說："dhu詞根表示行走和堅固"。因為無可見之性故稱不可見。因為非緣所造故稱無作。因為常存在故趣向不毀壞性，或由此而了知故稱不壞。如《異義集》說："已去和已知為'ita'"。或因為由世間本性而了知故稱"lokita"，因為遠離彼性故稱不壞。因為微細故稱精妙，或因為由此四道分別徹底清凈煩惱故稱精妙。從未有滅盡為其終極者故稱無邊。稱為"khara"者是滅盡，即有為法，此中無彼故稱不壞，或因為是稱為粗重的有為法的對治故稱不壞。此中"無為"等偈頌稱為"妙偈"。

1. Sabbadukkhānaṃ khayakāraṇattā dukkhakkhayo. Byābādhatīti byābādho, so eva byābādo, dukkhasaccaṃ, tassa bhāvo byābajjaṃ, dukkhassa pīḷanādyattho, taṃ yattha natthi, taṃ abyābajjaṃ, abyāpajjhantipi pāṭho, tattha byāpajjanti vinassantīti byāpādā, saṅkhatā, tesaṃ bhāvo byāpajjhaṃ, saṅkhatānaṃ vinassanabhāvo, taṃ yattha natthi, taṃ abyāpajjhanti evamattho veditabbo, niruttinayena ca dyassa jjhakāro. Kilesakammavipākavaṭṭānamabhāvato vivaṭṭaṃ. Nibbhayaṭṭhena khemaṃ, khayanti vā etena rāgaggiādayoti khemaṃ. Saṅkhārehi asammissatāya, visaṃyogatāya ca kevalaṃ. Apavajjanti saṅkhārā etasmāti apavaggo. Yasmā rāgo vigato, so virāgo. Padhānabhāvaṃ nītaṃ paṇītaṃ. Natthi etasmiṃ adhigate ariyānaṃ cutaṃ cavananti accutaṃ. Ariyehi pajjitabbattā gantabbattā padaṃ.

2. Cattāro yogā khayanti etenāti yogakkhemo. Pāreti sakkoti saṃsāradukkhasantāpaṃ sametunti pāraṃ, 『『saṃsāradukkhasantāpatattassā』laṃ sametave』』ti hi vuttaṃ. Pagatā saṃsāracakkassa arā etasmāti vā pāraṃ. Kilesehi muccanato mutti, nikāyantariyā pana 『『sarīrendriyehi attano muttattā muttī』』ti vadanti. Kilesasamanato santi. Visujjhanti sattā etāya rāgādimalehīti visuddhi. Sabbasaṅkhārā vimuccanato vimutti. Asaṅkhatameva nissattanijjīvaṭṭhena, santilakkhaṇadhāraṇato vā dhātūti asaṅkhatadhātu. Sujjhanti sattā etāya rāgādimalehīti suddhi. Āvuṇoti saṃsārato nikkhantumappadānavasenāti vuti, taṇhā, tato nikkhantattā nibbuti.

10.Khīṇāsavādicatukkaṃ arahante. Khīṇā āsavā yassa so khīṇāsavo. Tato uttari karaṇīyābhāvato natthi sikkhā etassāti asekkho. Vigato rāgo yasmāti vītarāgo. Saṃsāracakkassa are hatavāti arahā, 『『araha』』ntipi pāṭho.

Devalokādipañcakaṃ saggassa nāmaṃ. Devānaṃ loko bhavanaṃ devaloko. Dibbantyatra divo. Aja gatiyaṃ, anekatthattā ṭhitiyaṃ, ciraṃ ṭhiyate asminti aggo, ṭhānaṃ, sobhano aggo saggo, puññena vā suṭṭhu ajīyateti saggo. Tayo devā dibbantyatreti tidivo. Padhānato hi tīhi hariharabrahmehi byapadeso. Tidasānaṃ devānaṃ ālayo ṭhānanti tidasālayo. Keci pana 『『devalokādittayaṃ saggasāmaññassa nāmaṃ, tidivādidvayaṃ tāvatiṃsassā』』ti vadanti, taṃ amarakosādīsu sāmaññasmiṃyeva dvinnampi gahaṇato na sārato paccetabbaṃ. Etthāpi nāka, suraloka, tipiṭṭhapa [visanti sukatino asmiṃ iti piṭṭhapaṃ pisodarādi tidasānaṃ piṭṭhapadhiti dasasaddalopo (cintāmaṇiṭīkā)], avaroha, phalodaya [phalassa kammaphalassa udayo diṭṭhiyogyaṭṭhānaṃ (tikaṇḍaṭīkā)], mandara, serika, sakkabhavana, khaṃ, nabhādīni devalokasāmaññāni idhānāgatānipi gahetabbāni.

11-

我來將這段巴利文直譯成簡體中文： [8] 因為是一切苦滅盡的因故稱苦滅。損害故稱損害，就是損害，即苦諦，其狀態為苦惱，苦的意義是逼迫等，此中無彼故稱無苦惱。也有讀作"無惱害"，其中應當理解為：惱害即毀滅故稱惱害，即有為法，彼等的狀態為惱害，即有為法的毀滅性，此中無彼故稱無惱害，依詞源學規則dy變為jjh。因為無煩惱業報輪轉故稱還滅。因為無畏義故稱安穩，或因為由此滅盡貪火等故稱安穩。因為不與諸行混雜，及離系故稱獨一。諸行從此離去故稱解脫。因為離貪故稱離貪。達到殊勝狀態故稱殊勝。聖者證得此者無有墮落故稱不死。因為應為聖者所趣向、所到達故稱足跡。 [9] 由此四軛滅盡故稱軛息。能超越、能止息輪迴苦的熱惱故稱彼岸，如說"足以止息輪迴苦的熱惱"。或因為從此輪迴之輪的輻條已遠離故稱彼岸。因為從煩惱解脫故稱解脫，其他部派則說"因為自身從身根解脫故稱解脫"。因為平息煩惱故稱寂靜。因為眾生由此從貪等垢染清凈故稱清凈。因為從一切諸行解脫故稱解脫。無為法因為無有眾生及生命義，或因為具有寂靜相故稱界，即無為界。因為眾生由此從貪等垢染清凈故稱清凈。因為以不給予的方式從輪迴繫縛故稱有，即渴愛，因為從彼出離故稱寂滅。 [10] 漏盡等四種是阿羅漢的名稱。漏已盡者稱為漏盡者。因為更無應學故稱無學。因為離貪故稱離貪。因為已破輪迴之輪的輻條故稱阿羅漢，也有讀作"araha"。 [11] 天界等五種是天界的名稱。天人的世界住處稱為天界。在此光輝故稱天界。aja詞根表示行走，因多義故也表示安住，因為在此長久安住故稱最上，即住處，妙善最上故稱天界，或因為由功德善好地到達故稱天界。三種天人在此光輝故稱三天界。主要是因為三位天神－遮利(毗濕奴)、訶羅(濕婆)、梵天的稱謂。三十三天的住處稱為三十三天界。有些人說"天界等三種是天界的通稱，三天界等二種是忉利天的專稱"，但因在《不死詞典》等中兩者都作為通稱，所以不應認為這是正確的。此處也應當採用未出現的天道、天界、三重天、下降、果報生、曼陀羅山、吉祥、帝釋住處、虛空、天空等天界的通

12.Tidasādicatuddasakaṃ devatāsāmaññassa nāmaṃ. Jātīsu [jātijātīsu (ka.)] vuttāsu byattipi vuccatīti byattīnaṃ bahuttā bahuvacananiddeso. Jātisattāvināsasaṅkhātā tisso dasā parimāṇā etesanti tidasā. Ete hi manussādayo viya buddhivipariṇāmakhayehi na yujjanti, pañcavīsativassuddesiyā eva uppajjanti santi vinassanti ca. Maraṇaṃ maro, so yesaṃ natthi, te amarā. Dibbanti pañcakāmaguṇādīhi kīḷantīti devā. Vibujjhanti na supantīti vibudhā, atītānāgatajātiṃ vibujjhantīti vā vibudhā. Sudhābhojanabhuñjanasīlatāya sudhāsino. Samudduṭṭhā [amatamathanoṭṭhā (cintāmaṇiṭīkā)] surā atthi yesaṃ, te surā, suranti vā kīḷantīti surā, sukhena ramantīti vā surā. Dīghāyukāpi samānā yathāparicchedaṃ sampattakāle maranti sīlenāti marū. Divo devaloko oko āsayo yesaṃ te divokā. Sudhāhārassa pātabbassapi sambhavato amataṃ pivantīti amatapā, amatosadhaṃ vā pivantīti amatapā. Sagge vasanasīlattā saggavāsino. Sadā pañcavīsativassuddesiyattā nirākatā jarā etesanti nijjarā. Na nimisantīti animisā, bhamukā niccalaṃ karontītyattho. Dive vasantīti dibbā. Devā eva devatā, sakatthe devasaddato tāpaccayo, devatā eva devatāni, sakatthe nipaccayo. 『『Apume』』ti ettha paṭhamasakatthikavasena itthiliṅgattaṃ, dutiyasakatthikavasena napuṃsakaliṅgattaṃ veditabbaṃ, dutiyasakatthikavaseneva vā dviliṅgattaṃ, tattha itthiliṅgapakkhe yadādinā nikārādeso. Amarakose pana 『『devatāni pume vā』』ti [amara 1.9] vuttaṃ. Tassattho – devatānisaddo vikappena pulliṅge, niccaṃ napuṃsaketi. Ṭīkāyañca 『『sakatthikā pakatito liṅgavacanāni ativattantīti punnapuṃsakatta』』nti [devo eva devatā, sakatthe tā, sakatthikā api paccayā pakatito liṅgavacanādyativattante, apīti itthittaṃ devatā eva devataṃ paññādittā aṇa (cintāmaṇiṭīkā)] vuttaṃ. Tattha sakatthikāti dutiyasakatthikaṃ vuttaṃ, pakatitoti paṭhamasakatthikaṃ. Tena vuttaṃ 『『punnapuṃsakatta』』nti, itarathā tāpaccayantassa niccaṃ itthiliṅgatāya itthiliṅgattameva vadeyya. Supabbā, sumanā, tidivesā, āditeyyā, divisadā, lekhā, aditinandanā, ādiccā, ribhavo [vibhavā (ka.), rikāro devamātā siyā iti tikaṇḍe, tato bhavantīti (cintāmaṇiṭīkā)] asoppā, amaccā [maraṇaṃ mati iti ti, matiyaṃ bhavā maccā… na maccā amaccā (cintāmaṇiṭīkā)], amatāsanā, aggimukhā, havibhojanā, girabbāṇā, dānavārayo, bindārakā, pūjiyā, cirāyukā, saggino, nabhosadāiccādīnipi devatānaṃ sāmaññanāmāneva.

13.Siddhādayo ime devayoniyo devappabhavā devavaṃsā etesamuppattiyaṃ devānameva ādikāraṇattā. Aṇimādiguṇopetattā sijjhanti etassa yathicchitā atthāti siddho. Yassa bhāsāya brūhati kathā, so bhūto , pisācappabhedo adhomukhādi. Vacanattho pana bhavanti brūhanti kathā etasmāti bhūtoti. Gandhaṃ abbati paribhuñjatīti gandhabbo, devagāyanā 『『hāhā hūhū』』 pabhutayo [amara

我來將這段巴利文直譯成簡體中文： [12] 三十等十四種是天神的通稱。因為在諸生中說明亦稱為明顯，因明顯多故用複數表示。以生、住、滅為量度有此三階段故稱三十天。因為他們不像人等那樣受制於智力變化和衰敗，而是以二十五歲的形貌出生、存在和滅亡。死亡稱為死，無彼者稱為不死。以五欲功德等遊戲故稱天神。覺悟不眠故稱覺者，或因覺悟過去未來生故稱覺者。因常食甘露故稱甘露食者。有從海中生起的天酒故稱天神，或因遊戲故稱天神，或因樂於安樂故稱天神。雖長壽但依照定限時到必死為習性故稱摩嚕天。以天界為住處故稱天居。因為飲用甘露，甚至可飲用的甘露食故稱飲甘露者，或因飲用甘露藥故稱飲甘露者。因常住天界為習性故稱天界住者。因永遠保持二十五歲容貌故除去衰老稱為離老。不眨眼故稱不瞬，意為眉毛保持不動。住在天界故稱天人。天神即天女，從天神詞加tā詞尾表自義，天女即天女（中性），加ni詞尾表自義。在"非男性"中，依第一自義詞為陰性，依第二自義詞為中性，或僅依第二自義為兩性，其中陰性詞尾依ya等規則變為ni。在《不死詞典》中說"天女詞在男性中是任意的"。其意義是：天女詞任意用於男性，必然為中性。註釋中說"自義詞尾超越原來的性數等，故有男性和中性"。其中"自義"指第二自義，"原來"指第一自義。因此說"男性和中性"，否則因tā詞尾必為陰性，就只說陰性了。妙枝、善意、三天居、阿迪提子、天住、光線、阿迪提歡喜、太陽、利菩、不眠、不死、甘露座、火口、供食、山音、降魔敵、賓達拉迦、應供、長壽、天界者、空住等也都是天神的通稱。 [13] 悉地神等這些是天神種類、天神來源、天神族系，因為在他們的產生中天神是最初因。因具足微小等功德，如願成就故稱悉地神。以其語言增長言語者稱為部多，是鬼類分支如下口等。詞義解釋為：從此增長言語故稱部多。享用香氣故稱乾闥婆，即天界歌手如"哈哈呼呼"等。

1.55]. Nidhayo guyhatīti guyhako, saññāyaṃ ko, maṇibhadrādiko kuverānucaro. Yakkha pūjāyaṃ, yakkhīyate pūjīyateti yakkho, kuverādiko. Rakkhanti attānaṃ etasmāti rakkhaso, vibhīsaṇādi. Kumbhappamāṇaṇḍatāya kumbhaṇḍo. Pisitaṃ maṃsaṃ asati bhakkhatīti pisāco, sakuni sakuntiādiko kuverānucaro, yadādinā pisitassa pibhāvo, asassa ca sācādesabhāvo [pāṇini 6.3.109; moggallānapañcikā 1.47]. Ādisaddena vijjādhara, apasara, kinnare ca saṅgaṇhāti. Vijjaṃ guḷikāñjanamantādikaṃ dharatīti vijjādharo. Apasārayanti khalayantīti apasarā, ubbasyādikā suravesiyo [amara 1.55], apasarasaddassa jātiyaṃ sayaṃ bahuttaṃ, byattiyantu tadavayavaṃ vā sayaṃ, tathā ca bahuttaṃva. Vanādisaddo kadāci jātiyaṃ payujjate, kadāci byattiyaṃ. Tatra yadā jātiyaṃ, tadā byattigataṃ saṅkhyamādāya pavattati. Yadā byattiyaṃ payujjate, tadā taṃbyattāvayavānaṃ pāṇipādādīnaṃ bahuttasaṅkhyamādāya pavattati. Vanasaddo tu jātigatekasaṅkhyāvisiṭṭhadabbābhidhānato dhavādibyattigatajātyābhidhānato vā ekavacananti apasarasaddo vāmanādimatena itthiyaṃ bahuvacane ca, tadaññesaṃ pana matena pumitthiyaṃ vacanadvaye ca daṭṭhabbo. Assamukhanarasarīrattā kucchito naro, kiñci vā naro, narasadisattā vā kinnaro. Etā devayoniyo. Gaṇadevatā pana –

『『Ādiccā visu vasavo, tusitā』bhassarā』nilā;

Mahārājikā sādhyā ca, ruddā ca gaṇadevatā』』ti [amara 1.10].

Amarakose kathitā.

Tatrādiccā dvādasakā, visudevā dasa ṭhitā;

Vasavo aṭṭhasaṅkhyātā, chattiṃsa tusitā matā.

Ābhassarā catusaṭṭhi, vātā paṇṇāsekūnakā;

Mahārājikanāmāyo, dvisataṃ vīsatādhikā.

Sādhyā dvādasa vikhyātā, ruddā cekādasa ṭhitā;

Samayantarato etā, viññeyyā gaṇadevatā.

14.Pubbadevādicatukkaṃ asure. Pubbaṃ devā pubbadevā, dutiyāsamāso, pubbe vā devā pubbadevā, pubbe hyete devapure ṭhitā, anantaraṃ sakkādīhi tato cālitā. Surānaṃ ripū sattavo suraripū. Surānaṃ paṭipakkhabhāvato asurā, devā viya na suranti na kīḷantīti vā asurā, samudduṭṭhā vā surā devehi abhyupagatā, nāsurehīti natthi surā etesanti asurāti nikāyantariyā. Danunāmāya mātuyā apaccaṃ dānavā. Danu nāma terasasu rakkhasaduhitīsu ekissā duhitu nāmaṃ. Ete pubbadevādayo sadā pume pulliṅge vattanti. Deccā, deteyyā, danujā, indārī, suradisā, sukkasissā, ditisutā, pubbajāiccādīnipi asurassa sāmaññanāmāni.

Tabbisesā asurappabhedā. Surehi saddhiṃ saṅgāmatthaṃ attano balakāyānaṃ pahāraṃ āyudhaṃ dadātīti pahārado, so eva pahārādo. Saṃ pasattho varo jāmātā yassa so sambaro, tassa hi sakko jāmātā [saṃ. ni. aṭṭha. 1.1.256], puññāharīsu vā indriyāni saṃvuṇotīti sambaro. Balametassatthīti balī, atisayabalakāyattā vā balī, so eva bali, 『『baliādayo』』ti iminā samāsepi sandhi natthīti dīpeti. Ādinā macchasakuṇādikepi kuñcādikepi asurabhede saṅgaṇhāti.

15.Pitāmahādyaṭṭhakaṃ brahmani. Pitūnaṃ pajāpatīnaṃ lokapitūnampi pitā pitāmaho, āmahapaccayo [moggallāna

我來將這段巴利文直譯成簡體中文： [1.55] 因守護財寶故稱密護者，ko是名詞詞尾，如摩尼跋陀等俱毗羅的隨從。Yakkha詞根表示供養，因受供養故稱夜叉，如俱毗羅等。因從此保護自己故稱羅剎，如毗毗沙那等。因有如甕大的卵故稱甕形鬼。因食生肉故稱毗舍遮，如沙俱尼、沙俱提等俱毗羅的隨從，依ya等規則pisita變為pi，asa變為sā。以"等"字包括持明者、天女和緊那羅。持有明咒如丸藥、眼藥等故稱持明者。因戲弄故稱天女，如優婆斯等天女，天女一詞在類上本為複數，在個體上或其部分則本來如此，所以也是複數。林等詞有時用於類，有時用於個體。當用于類時，依據所攝個體的數量而使用。當用于個體時，依據該個體的部分如手足等的多少而使用。但林字因表示以類所限定的單一實體，或因表示柯等個體所具有的類，故用單數。依婆摩那等人的觀點，天女詞用於陰性和複數，但依其他人的觀點，應視為在陽性和陰性兩種性別中都可使用。因具有馬面人身故稱醜陋的人，或稱某種人，或因似人故稱緊那羅。這些是天神種類。至於眾神： "阿迪蒂天、毗濕天、婆蘇天、兜率天、光音天、風天； 大王眾天、成就天和魯達天是眾神。" 如《不死詞典》所說。 其中阿迪蒂天有十二位，毗濕天有十位； 婆蘇天計八位，兜率天有三十六。 光音天六十四，風天四十九； 大王眾天名者，二百二十位。 成就天聞名十二，魯達天有十一； 這些眾神應當知，依各自法則而立。 [14] 前天等四種是阿修羅的名稱。前天即前世為天，是第二類複合詞，或在前為天稱前天，因為他們以前住在天城，後來被帝釋等驅逐。天神的敵人稱為天敵。因為與天神對立故稱非天，或因為不像天神那樣遊戲故稱非天，或因為天神接受從海中生起的天酒，阿修羅不接受，故無天酒者稱非天，這是其他部派的說法。達努母的後裔稱為達那婆。達努是十三位羅剎女兒中一位的名字。這些前天等詞永遠用於男性。魔眾、魔子、達努生、因陀羅敵、天敵、白弟子、帝底子、前生等也是阿修羅的通稱。 其特殊種類是阿修羅的分支。因為爲了與天神作戰而給予自己軍隊打擊武器故稱波呵羅，就是波呵羅陀。具有善妙的女婿故稱三婆羅，因為帝釋是他的女婿，或因為在福德中約束諸根故稱三婆羅。因為有力量故稱力者，或因為有極大軍力故稱力者，就是跋力，以"跋力等"說明即使在複合詞中也無連音。以"等"字包括魚鳥等和鷺等阿修羅種類。 [15] 祖父等八種是梵天的名稱。諸父即生主天，也是世間諸父之父故稱祖父，āmaha是詞尾[摩伽梨耶那

4.38]. Sabbalokānaṃ pituṭṭhāniyattā pitā, sabbalokaṃ vā pāti rakkhatīti pitā, ritupaccayo. Mahantasarīratāya brahmā, braha vuḍḍhiyaṃ mapaccayo. Lokānaṃ īso indo lokeso. Kamalasambhavattā kamalaṃ, padmaṃ. Taṃ āsanamuppattiṭṭhānamassa kamalāsano. Hiraññaṃ suvaṇṇamayaṃ aṇḍaṃ hiraññaṃ, tassa gabbho bhūṇo [guṇo (ka.)]hiraññagabbho. Jhānādiguṇehi surānaṃ jeṭṭhattā surajeṭṭho. Pajānaṃ sattānaṃ pati sāmibhūto pajāpati, pajaṃ pāletīti vā pajāpati. Attabhū, parameṭṭhi, sayambhū, caturānano, dhātā, kamalayoni, duhiṇo, viriñci, sajitā, vedhā, vidhātā, vidhi, haṃsaratho, viriñco, papitāmaho iccādayopi brahmanāmāni.

16-17.Vāsudevādipañcakaṃ kaṇhe. Vasudevassa apaccaṃ vāsudevo. Maccānaṃ jīvitaṃ harati sīlenāti hari. Kaṇhaguṇayogato kaṇho. Kesiṃ nāma asuraṃ hatavāti kesavo, īkārassa akāro, hanassa ca vo. Vuttañca –

『『Yasmā tayā hato kesī,

Tasmā me sāsanaṃ suṇa;

Kesavo nāma nāmena,

Seyyo loke bhavissasī』』ti [cintāmaṇiṭīkāyampi].

Cakkaṃ pāṇimhi assa cakkapāṇi. Visaṇu [piṇhu (ka.)], nārāyano, vekuṇṭho, dāmodaro, mādhavo, sambhū, deccāri, puṇḍarīkakkho, govindo, garuḷaddhajo, pītambaro, accuto, maṅgalo, siṅgī, janāddano, upendo, indāvarajo, catubhujo, padmanābho, madhuripu, tivikkamo, devakīnandano, sorī, sirīpati, purisottamo, vanamālī, balidhaṃsī, kaṃsārāti, adhokkhajo, sabbambharo, keṭabhaji [keṭabhaṃ jitavā (cintāmaṇiṭīkā)], vidhu, sasabindu, sirīkaro, sirīvarāho, ajito, parapuriso, sirīgabbho, chabindu, ananto, narakaji, kesaro, jātikīlo, narasīho, purāṇapuriso, nalinesayo, vāsu, narāyano, punabbasu, sabbarūpo, dharaṇīdharo, vāmano, ekasiṅgo, somagabbho, ādidevo, ādivarāho, suvaṇṇabindu, sadāyogī, sanātano, rāhumuddhabhido , kāḷanemi, paṇḍavo, vaḍḍhamāno, satānando, pajānātho, suyāmunoiccādīni visaṇunāmāni. Assa pana pitu nāmāni vasudevo, ānakadundubhi [amara 1.23] iccādīni. Rathavāho panassa dāruko nāma [tikaṇḍasesa 1.1.34]. Mantī pana pavanabyādhi nāma [mantī pavanabyāmi uddhavo (titaṇḍasesa 1.

我來為您翻譯這段巴利文： 4.38. 因為處於一切世間之父的地位而稱為父，或因為守護一切世間而稱為父，帶有"ri"後綴。因為具有廣大身軀而稱為梵天，"bra"意為增長，帶有"ma"後綴。世間之主即是因陀羅，稱為世主。因從蓮花中生故稱為蓮花，即是蓮。以蓮花為座位、生處，故稱蓮座。金即是黃金所成之卵，其胎（或德）為金胎。因禪定等功德而為諸天之長，故稱天尊。為眾生之主宰故稱為生主，或因護持眾生而稱生主。自在、最勝、自生、四面、造物主、蓮胎、福主、梵天、勝者、智者、安排者、規則、天鵝車、梵天、太祖等，皆為梵天之名。 16-17. 婆蘇提婆等五名屬於黑天。婆蘇提婆之子即婆蘇提婆。因性好奪取眾生性命故稱為訶梨。因具黑天之德而稱黑天。因殺害名為計尸的阿修羅而稱計設婆，"ī"音變成"a"音，"hana"變成"va"。經中說： "因為你已殺死計尸， 故聽我之教誡； 將以計設婆之名， 成為世間最勝者。" 手持法輪者稱為輪手。毗濕奴、那羅延、吠驪拘咤、繫腰者、摩陀婆、生主、天敵、蓮目、牧主、金翅鳥旗、黃衣、不動、吉祥、有角、眾生歸依、近帝、因陀羅弟、四臂、臍生蓮、蜜敵、三步、提婆吉之子、日種、吉祥主、最勝人、花鬘、制伏跋利、克殺鉗裟、不滅、一切養育、勝計咤薜、智者、兔紋、吉祥作、吉祥豬、無敵、最上人、吉祥胎、六紋、無邊、地獄勝、獅子、生戲、人獅、古老人、蓮處、財主、那羅延、再生、普相、持地、侏儒、一角、月胎、原始天、原始豬、金紋、常修、永恒、破羅睺頂、黑輪、般度、增長、百喜、眾主、善閻浮等，皆為毗濕奴之名。其父之名為婆蘇提婆、雷鼓等。其車御者名為陀盧迦。其謀臣名為風病。

1.35) pavanabyādhi… uddhavo iti dve piṇhussa mantino (kaṭṭīkā)].

Mahissarādichakkaṃ hare. Mahanto issaro vibhūti etassāti mahissaro. Guṇāvatthārahito sampati paramānandarūpattā nibbikāro samati bhavatīti sivo, niruttinayena akārassa ittaṃ, massa vo ca. Evaṃ sabbattha yadādinā vā niruttinayena vā saddasiddhi veditabbāti. Sūlapāṇittā sūlī. Iṭṭhe pabhavatīti issaro, issati abhibhavatīti vā issaro. Pasūnaṃ pamathānaṃ pati pasupati. 『『Pasu migādo chagale, pamathepi pasu pume』』ti ruddo [rabhaso (ka.)]. ( ) [(guṇe) (ka.)] Visiṭṭhatamoguṇattā sabbaṃ haratīti haro. Vuttoti kriyāpadaṃ. Sambhu, īso, sabbo, īsāno, saṅkaro, candasekharo, bhūteso, khaṇḍaparasu, girīso, maccuñjayo, pinākī, pamathādhipo, uggo, kapaddi, sirīkaṇṭho, kāḷakaṇṭho, kapālabharo, vāmadevo, mahādevo, virūpakkho, tilocano, sabbaññū, nīlalohito, māraharo, bhaggo, tyambako, tipurantako, gaṅgādharo, andhakaripu, byomakeso, bhavo, bhīmo, ruddo, umāpati, bhagālī, kapisañjano, hīro, pañcānano, khakuntalo, gopālako, piṅgakkho [vibhaṅgo (ka.)], kūṭakaro, candāpīḷo, mahānaṭo, samīro, ho, nandivaḍḍhano, guḷākeso [migūho (ka.)], mihirāṇo, meghavāhano, suppatāpo [suppasādo (ka.)], u, thāṇu [upāṇḍo (ka.)], sipiviṭṭho, kīlo, dhammavāhanoiccādīnipi haranāmāni.

Kumārādittayaṃ harassa putte. Kumāra kīḷāyaṃ, kumāreti kīḷatīti kumāro, soḷasavassiko, ayañca soḷasavassiko. 『『Bālo ca soḷasa bhave』』ti hi vuttaṃ. Khaṇḍati dānavabalanti khando, ṇḍassa ndo. Sattiṃpaharaṇavisesaṃ dharatīti sattidharo, pabhāvussāhamantasaṅkhātaṃ vā sattittayaṃ dharatīti sattidharo. Amarakose pana –

『『Kattikeyyo mahāseno,

Sarajāto chaḷānano;

Pabbatīnandano khando,

Senānī aggibhū guho.

Bāhuleyyo tārakaji,

Visākho sikhivāhano;

Chamāturo sattidharo,

Kumāro koñcadāraṇo』』ti [amara 1.41-2] vuttaṃ.

18-

我來為您翻譯這段巴利文： 1.35. 風病...優陀婆二人是毗濕奴的謀臣。 大自在等六名屬於訶羅。因為是具有大威力的主宰，故稱為大自在。因現今處於無屬性狀態而為最高喜樂之相，故稱為濕婆，依語源學規則"a"音轉為"i"音，"ma"轉為"va"音。如是一切處應依"ya"等或語源學規則理解語詞形成。因持三叉戟而稱為三叉戟持者。主宰所欲故稱自在，或因統治支配故稱自在。為畜生與隨從之主故稱畜主。"畜生指鹿等及山羊，隨從亦稱為畜生（陽性）"故稱魯德拉。因具最殊勝之德而奪取一切，故稱訶羅。"已說"是動詞。生主、主宰、一切、自在、吉祥作、月冠、生主、斷斧、山主、勝死、弓持、隨從主、威猛、結髮、吉祥頸、黑頸、持髑髏、左天、大天、丑目、三眼、一切智、青紅、降魔、福德、三目、滅三城、持恒河、滅暗敵、虛空發、有、可怖、暴烈、烏摩夫、持光、猴生、英雄、五面、空發、牧者、黃目、作峰、月冠、大舞、風神、呼、歡喜增、球發、日王、乘雲、大熱、優、住、入鞘、戲、法乘等，皆為訶羅之名。 童子等三名屬於訶羅之子。童子意為遊戲，因遊戲而稱童子，十六歲者，此亦十六歲。因說"童子乃十六"。因斷達那婆之力故稱缺，"ṇḍa"轉為"nda"。因持特殊武器長矛故稱持矛者，或因持力量、威勢、計謀三種力量故稱持矛者。而在《不死詞典》中說： "迦底計耶、大軍、 星生、六面； 山女之子、缺、 軍統、火生、密者。 巴胡之子、勝塔羅迦、 毗舍佉、孔雀乘； 地之子、持矛者、 童子、破孔雀者。" 18-

21.Sakkādīni vīsati sakkassa nāmāni. Asure jetuṃ sakkuṇātīti sakko. Pure, puraṃ vā dadātīti purindado. Devānaṃ rājā devarājā. Vajiraṃ pāṇimhi assa vajirapāṇi. Sujāya asurakaññāya pati sujampati. Bahūnaṃ devamanussānaṃ cintitatthassa dassanasamatthatāya sahassakkho. Mahataṃ devānaṃ indo rājā mahindo, devehi mahitabbo vā indo rājā mahindo, mahanto ca so indo cāti vā mahindo. Vajiraṃ āvudhaṃ yassa vajirāvudho, 『『vajirāyudho』』tipi pāṭho. Vasūni ratanāni santyasseti vāsavo. Dasasatāni nayanāni yassa so dasasatanayano. Dvinnaṃ devalokānaṃ adhipatibhūtattā tidivādhibhū. Surānaṃ nātho suranātho. Vajiraṃ hatthe yassa so vajirahattho. Bhūtānaṃ sattānaṃ pati bhūtapati. Mahitabbattā maghavā. Maha pūjāyaṃ, hassa ghavo. Kosasaṅkhātāni dhanāni santi yassa, so kosiyo, 『『kosiyagottatāya kosiyo』』ti ca vadanti. Indati paramissariyena yujjateti indo. Vatraṃ nāma asuraṃ abhibhavatīti vatrabhū. Pāko nāmavatrāsurassa bhātā, tassa sāsanato niggahato pākasāsano. Viḍaṃ byāpakaṃ ojo etassa viḍojo. Sunāsīro, purandaro, lekhāsabho [lekhanaṃ devānaṃ usato uttamo (cintāmaṇiṭīkā)], divapati, surapati, balārāti, sacīpati, jambhabhedī, harihayo, namucisūdano, saṃkandano, meghavāhano, ākhaṇḍalo [ākhaṇḍayati parabalaṃ usādittā kalaca (cintāmaṇiṭīkā)], kosiko, suragāmaṇī, nākanātho, harī iccādīnipi sakkassa nāmāni.

Assa sakkassa bhariyā sujātā nāma. Sukhena jātā, sundarā vā jāti yassā sā sujātā. Pulomajā, sacī, indānī iccādīnipi sakkabhariyāya nāmāni.

Assa sakkassa puraṃ masakkasārādayo tayo bhave. Mo ca sakko ca masakkā, te saranti gacchanti ettha kīḷāvasenāti masakkasārā, mahissarādīnaṃ parisānaṃ, sakkassa ca kīḷānubhavanaṭṭhānantyatthoti cintāmaṇithutiṭīkāyaṃ vuttaṃ. Saṅgahaṭīkāyaṃ pana 『『masakkanti vā vasokanti vā asurapurassa nāmaṃ, idaṃ pana tesaṃ uttamattā masakkasāro, vasokasāroti ca vutta』』nti vuttaṃ. Amarā etissaṃ santi amaravatī, sā eva amarāvatī, rassassa dīghatā [pāṇinī 6.3.119].

Assa sakkassa pāsādo vejayanto nāma. Vejayantī paṭākā pasatthā, bhūtā vā assa atthīti vejayanto.

Assa sakkassa sabhā sudhammā matā. Sobhano dhammo assāti sudhammā, devamaṇḍapo.

22.Tassa sakkassa ratho vejayanto nāma. Vejayantīnāmāya paṭākāya yogato vejayanto. Tassa sakkassa sārathi sūto mātalināma. Matalassa [mātalāya (ka.)] apaccaṃ mātali, tassa sakkassa gajo erāvaṇo nāma, irāvaṇo samuddo, tatrajāto erāvaṇo[irāvati samudde jāto (erāvato), sese aṇa… pisodarādittā ṇatte erāvaṇo (cintāmaṇiṭīkā)]. Tassa sakkassa silāsanaṃ paṇḍukambalo nāma. Paṇḍuvaṇṇakambalasadisattā paṇḍukambalo. Silā pāsāṇo eva āsanaṃ silāsanaṃ.

我來為您翻譯這段巴利文： 21. 帝釋有二十個名號。因能戰勝阿修羅故稱帝釋。因佈施城市，或佈施于城市故稱布城者。諸天之王稱天王。手持金剛杵故稱金剛手。因為是修阇天女之夫故稱修阇夫。因能通達眾多天人所思之事故稱千眼。因是大天眾之帝王故稱大帝，或因應受諸天尊敬的帝王故稱大帝，或因為既偉大又是帝王故稱大帝。以金剛為武器者稱金剛武器，也有"金剛器仗"的讀法。因擁有眾多寶物故稱財主。因有千百眼故稱千百眼者。因為是二天界之主故稱三天界主。諸天之救護稱天救。手持金剛故稱金剛手。眾生之主稱生主。因應受尊敬故稱善施者，"maha"意為供養，"ha"變為"ghava"。因擁有稱為藏的財物，故稱俱翼，也說"因屬俱翼種姓故稱俱翼"。因具最高自在力而結合故稱因陀羅。因制伏名為伐怛羅的阿修羅故稱勝伐怛羅。波迦是伐怛羅阿修羅的兄弟，因教誡制伏他故稱波迦教。因具廣大威力故稱威力具。蘇那西羅、破城、文主、天主、神主、力敵、舍支夫、破閻婆、赤馬、降難敵、戰吼、乘雲、破碎、俱翼、天將、天界主、赤等，也都是帝釋的名號。 這位帝釋的妻子名叫修阇。因安樂而生，或因生來美好故稱修阇。布洛摩女、舍支、因陀羅尼等也是帝釋妻子的名號。 這位帝釋的城有摩娑迦娑羅等三座。摩與帝釋稱為摩娑迦，他們以遊戲方式在此處行進故稱摩娑迦娑羅，《寶珠贊注》中說是大自在等眾及帝釋享受遊戲之處。而在《攝義注》中說："摩娑迦或婆索迦是阿修羅城的名字，因為它們最殊勝，故稱摩娑迦娑羅或婆索迦娑羅"。因有不死者居住故稱不死城，即阿摩羅瓦提，短音變長音。 這位帝釋的宮殿名為最勝殿。因有最勝或實有最勝旗故稱最勝殿。 這位帝釋的集會堂稱為善法堂。因具善法故稱善法，即天人集會處。 22. 那位帝釋的戰車名為最勝車。因與名為最勝的旗幟相應故稱最勝。那位帝釋的車伕名叫摩多利。因是摩多羅之子故稱摩多利。那位帝釋的象名叫伊羅婆那，伊羅婆那是海洋，因生於彼處故稱伊羅婆那。那位帝釋的石座名叫白毛毯。因似白色毛毯故稱白毛毯。石即是巖石，作為座位故稱石座。

23.Tassa sakkassa puttā suvīra, jayantaiccādayo. Atisayena sūrattā suvīro. Asure jayatīti jayanto. Tassa sakkassa pokkharaṇī nandā nāma bhave. Nandīyatīti nandā. Pokkharaṃ vuccati padumaṃ, salilañca, tehi sattānaṃ manaṃ attānaṃ nayatīti pokkharaṇī, pokkharena vā sundarena aṇṇena jalena sahitattā pokkharaṇṇī, sā eva pokkharaṇī. Tassa sakkassa vanāni uyyānāni nandanādīni cattāri. Nandayatīti nandanaṃ. Nānādibbarukkhehi missakattā missakaṃ. Nānālatāhi vallīhi cittattā cittalatā, nānāvirāgavaṇṇavicittāya vā latāya samannāgatattā cittalatā, devatānaṃ vā cittāsā ettha atthīti cittā, āsāvatī nāma latā, sā yassa atthi, taṃ cittalatā. Devatānaṃ vā cittaṃ lanti gaṇhantīti cittalā, dibbarukkhā, tesaṃ samūho cittalatā, itthiliṅgena tassa vanassa nāmaṃ, yathā 『『khuddasikkhā』』ti. Phārusakāni yattha santi, taṃ phārusakaṃ.

24.Asanyādittayaṃ tassa sakkassa āyudhaṃ. Assate bhujjate lokadhātukamanenāyudhenāti asani, ayaṃ asanisaddo dvīsu pumitthiliṅgesu vattati. Kulimhi sakkassa hatthe seti tiṭṭhatīti kulisaṃ, kuli hattho bhujādaloti hi tikaṇḍaseso[tikaṇḍasesa 2.6.26]. Kuyaṃ vā pathaviyaṃ lisati tanu bhavatīti kulisaṃ. Vaja gatiyaṃ, vajateva na paṭihaññate yassa gamanaṃ kenacīti vajiraṃ, irapaccayo. Vajirasahacaraṇato kulisasaddopi punnapuṃsake. Bhiduraṃ, pavi, satakoṭi, suru, sambo, dambholiiccādīnipi vajirassa nāmāni. Tatra bhiduraṃ punnapuṃsake, paviādayo pume.

Rambhā ca alambusā ca iccādikā devitthiyo accharāyo nāmāti vuttā. Accharāvisesā hi etā. Accho nimmalavaṇṇo etāsamatthīti accharāyo. 『『Apasarā』』tipi etāsameva sāmaññasaññā. Devaputtānaṃ ratiṃ bhāventi vaḍḍhentīti rambhā, raṃ kāmaggiṃ bhanti dīpayanti jālentīti vā rambhā, niggahītāgamo. Kāmarativasena devaputte attani vasāpetuṃ alaṃ samatthāti alambusā, assukāro. Devānaṃ devaputtānaṃ, devībhūtā vā itthiyo devitthiyo.

『『Pañcasikho, hāhā, hūhū』』iccādayo gandhabbā nāma. Pañca sikhā cūḷā yassa so pañcasikho. 『『Hā』』ti ananditaṃ dhaniṃ [nindibhaddhaniṃ (cintāmaṇiṭīkā)] jahatīti hāhā. 『『Hū』』ti gītavisesasaddaṃ hūyateti hūhū. Gandhaṃ abbanti bhuñjantīti gandhabbā, gāyanaṃ vā dhammo etesaṃ gandhabbā, mmassa bbo.

25.Vimānādidvayaṃ vimāne. Devānamākāse gamanaṃ yena taṃ vimānaṃ, vigataṃ [vinā (ka.)] mānaṃ upamānamassa vimānaṃ. Vihe ākāse gacchatīti byamhaṃ, hakārato pubbe amapaccayo. Ettha ca vimānabyamhasaddā dvepi anitthiyaṃ punnapuṃsake vattanti.

Pīyusādittayaṃ amate. Pīyateti pīyusaṃ, 『『amatapā』』ti hi vuttaṃ, usapaccayo [uṇādi 4.76 ṇvādi 215 suttesu pana 『『pīyūsa』』miti dissati]. 『『Peyuso』』tipi nāmamassa. Na mataṃ maraṇamanena amataṃ. Sukhena dhayanti pivanti taṃ iti sudhā. Ettha ca amatasaddo yaññasesapīyusasalilaghatādīsu napuṃsake , dhanvantaridevādīsu pulliṅge, gaḷojhābhayāmalakyādīsu itthiliṅgeti tīsu vattati [amataṃ yaññasese ca, pīyūse salile ghate ayācite ca mokkhe ca, nā dhanvantaridevasu amatā māgadhīpathyā guḷucyāmalakīsu ca (medinīkosa 16 77-8)], taṃsahacaraṇato pīyusasaddopi tīsu liṅgesu. Sudhāsaddo pana amatanuhīlepādīsupi niccamitthiliṅgova [sudhā lepo』mataṃ nuhī (amara

我來為您翻譯這段巴利文： 23. 那位帝釋的兒子們有蘇維拉、阇煙多等。因極為勇敢故稱蘇維拉。因戰勝阿修羅故稱阇煙多。那位帝釋有一座名為歡喜的蓮池。因令人歡喜故稱歡喜。蓮花稱為缽曇，水也是，因以此引導眾生之心與自身故稱蓮池，或因具有美妙的水故稱蓮池。那位帝釋有歡喜園等四個園林。因令人歡喜故稱歡喜園。因與各種天樹混雜故稱雜林。因以各種藤蔓裝飾故稱彩色藤園，或因具有各種異色的藤蔓故稱彩色藤園，或因有天神的願望在此故稱彩色，有名為願望的藤蔓，有此藤蔓者稱彩色藤園。或因天神的心被吸引故稱彩色，即天樹，其集合稱彩色藤園，以陰性表示該林園的名稱，如"小學"。有粗惡物之處稱為粗惡園。 24. 雷電等三者是那位帝釋的武器。因以此武器吞食世界故稱雷電，這個雷電詞用於陽性和陰性兩種。因在帝釋手中安住故稱金剛杵，因為《三藏補遺》說"kuli意為手臂"。或因在大地上損壞變薄故稱金剛杵。vaja意為行進，因其行進不受任何阻礙故稱金剛，帶有ira後綴。因與金剛相伴，金剛杵一詞也用於中性。碎裂者、巴維、百尖、速盧、參波、丹波利等也是金剛的名稱。其中碎裂者用於中性，巴維等用於陽性。 藍婆、阿藍布薩等天女稱為仙女。這些是特殊的仙女。因具清凈色故稱仙女。"天女"也是她們的通稱。因增長天子的歡樂故稱藍婆，或因點燃慾火故稱藍婆，加鼻音。因能使天子隨欲而住故稱阿藍布薩，加"s"音。天的或天子的，或成為天的女性稱天女。 "五髻、哈哈、呼呼"等是乾闥婆。因有五個髮髻故稱五髻。因發出"哈"的喜聲故稱哈哈。因發出"呼"的特殊歌聲故稱呼呼。因享用香故稱乾闥婆，或因歌唱是他們的本分故稱乾闥婆，"m"變"b"。 25. 天宮等二者指天宮。因此諸天在空中行走故稱天宮，或因無可比擬故稱天宮。因行於空中故稱毗庵摩，"ha"音前加"ama"後綴。這裡天宮、毗庵摩二詞都用於非陰性的陽性和中性。 甘露等三者指不死。因被飲用故稱甘露，因說是"不死之飲"，帶有"usa"後綴。也稱為"peyusa"。因此不死亡故稱不死。因安樂地飲用故稱蘇陀。這裡不死一詞用於祭祀殘餘、甘露、水、酥油等時為中性，用於丹望達利天等時為陽性，用於甘蔗汁、無畏、余甘子等時為陰性，因與之相隨，甘露一詞也用於三性。而蘇陀一詞在不死、泥等中永遠是陰性。

23.101)].

Sineruādipañcakaṃ pabbatarāje. Sinā soceyye, sināti soceti deveti sineru, erupaccayo. Mī hiṃsāyaṃ, mināti hiṃsati sabbe pabbate attano uccataraṭṭhenāti meru, rupaccayo. Tidivānaṃ dvinnaṃ devalokānaṃ ādhāro patiṭṭhāti tidivādhāro. Deve nayatīti neru. Sumerūti upasaggena nāmaṃ vaḍḍhitaṃ. Hemaddi, ratanasānu, surālayādīnipi pabbatarājassa nāmāni.

26.Yugandharādīni sinerussa parivārabhūtānaṃ sattannaṃ paribhaṇḍapabbatānaṃ nāmāni. Candasūriyasaṅkhātaṃ yugaṃ dhāreti tadubbedhamaggacārittāti yugandharo. Īsaṃ mahissaraṃ dhāreti tassa nivāsaṭṭhānattāti īsadharo. Karavīrā assamārakā bahavo ettha santīti karavīro, ke vā mayūrā ravanti etthāti karavīro, 『『karavīko』』tipi pāṭho, idhāpi pacchimoyevattho, karavīkasakuṇā vā bahavo ettha santīti karavīko. Sudassanā osadhivisesā bahukā ettha santīti sudassano, sukhena passitabbattā vā sudassano, sundaraṃ vā dassanaṃ etthāti sudassano. Pañcannaṃ pabbatacakkānaṃ nemisadisaṃ katvā attānaṃ dhāretīti nemindharo, nemibhāvena vā dhāretabbo upalakkhetabboti nemindharo, nemiṃvā rathaddumaṃ dhāreti yebhuyyenāti nemindharo. Vinatā nāma supaṇṇamātā, tassā nivāsaṭṭhānattā vinatakoti cintāmaṇiṭīkā. Vitthiṇṇā vā natā nadiyo etthāti vinatako. Assakaṇṇā sajjadumā bahavo ettha santīti assakaṇṇo, assakaṇṇasadisakūṭattā vā assakaṇṇo. Kulācalāti ete sineruādayo aṭṭha pabbatā acalasaṅkhātānaṃ pabbatānaṃ kulāni yoniyo pabhavā, ete ca sineruādayo anupubbasamuggatā, sabbabāhiro cettha assakaṇṇo. Nimijātake pana –

『『Sudassano karavīko, īsadharo yugandharo;

Nemindharo vinatako, assakaṇṇo giri brahā』』ti [jā. 2.22.568].

Vatvā sineruṃ parikkhipitvā assakaṇṇo nāma pabbato patiṭṭhito, taṃ parikkhipitvā vinatako nāma pabbatoti evamaññoyevānukkamo kathito. Kiñcāpi kathito, nāmabhedamattakatoyeva panettha bhedo, nātthabhedakatoti daṭṭhabbaṃ.

1. Ākāsavāhīgaṅgāyaṃ merusiṅgobbhavāyaṃ mandākinyādināmattayaṃ. Mandaṃ akituṃ sīlamassāti mandākinī. Ākāse sandamānā gaṅgā ākāsagaṅgā. Surānaṃ devānaṃ nadī suranadī. Suradīghikātipi etissā nāmaṃ.

28.Koviḷārādittayaṃ 『『phalaharo』』tikhyāte pāricchattake. Kuṃ pathaviṃ vidārayati mūlenāti koviḷāro,dassa ḷo. Pari samantato chattaṃ viya tiṭṭhatīti pāricchattako. Pārino samuddassa jāto apaccaṃ pārijātako, sakatthe ko. Pāribhaddo, nimbataru, mandāroiccādīnipi pāricchattakassa nāmāni.

Kapparukkho ca santāno ca ādinā mandāro pārijātako ca haricandanañca ete pañca devaddumā[amara 1.53] devataravo devabhūmīsveva sambhavato. Kappo saṅkappito attho, tassa rukkho jaññajanakabhāvena sambandho, kappaṃ vā ṭhito rukkho kapparukkho. Tananaṃ tāno, bhāve ṇo. Gandhassa sammā tāno asseti santāno, sirīsarukkho. Mandante modante devā anenāti mandāro, ārapaccayo. Harimindaṃ cadayati sukhayatīti haricandanaṃ. Ete pañca devataravo amarakosanayena vuttā, sogatanayena pana satta devataravo. Vuttañca –

『『Pāṭalī simbalī jambū, devānaṃ pārichattako;

Kadambo kapparukkho ca, sirīsena bhavati sattama』』nti [dha. sa. aṭṭha. 584; sārattha. ṭī.

我來為您翻譯這段巴利文： 23.101. 須彌等五者是山王。因清凈故稱須彌，帶有"eru"後綴。"mī"意為傷害，因以其高度傷害一切山故稱妙高，帶有"ru"後綴。因為是二天界的基礎和依處故稱天界依。因引導諸天故稱尼盧。蘇妙高是加上字首的增廣名稱。金山、寶峰、天居等也是山王的名稱。 26. 持雙等是環繞須彌山的七座環山的名稱。因其高度能承載日月這對雙輪的執行故稱持雙山。因承載自在天作為其居所故稱持天山。因有許多迦羅尾羅、無死樹故稱迦羅尾羅山，或因孔雀在此鳴叫故稱迦羅尾羅山，也讀作"迦羅尾迦"，此處也是后一個意思，或因有許多迦羅尾迦鳥在此故稱迦羅尾迦山。因有許多善見藥草故稱善見山，或因易於觀看故稱善見山，或因此處有美好的景觀故稱善見山。因像五座山環的輪輞那樣支撐自身故稱持輪山，或因應以輪輞的形態被支撐識別故稱持輪山，或因大多承載輪輞即車輪故稱持輪山。《寶珠注》說：因為毗那多是金翅鳥之母，因為是她的居所故稱毗那多山。或因有廣闊的傾斜河流故稱毗那多山。因有許多馬耳樹故稱馬耳山，或因峰頂似馬耳故稱馬耳山。族山指這些須彌等八座山是稱為不動的諸山之族，是根源和來源，這些須彌等山逐漸升起，其中馬耳山最外圍。而在《尼米本生》中說： "善見與迦羅尾羅，持天與持雙； 持輪與毗那多，馬耳大山峰。" 說環繞須彌山而建立名為馬耳的山，環繞它而建立名為毗那多的山，如是說了另一種次序。雖然如此說，應知這裡的差異僅在名稱的不同，而非意義的不同。 27. 空中流淌的恒河，從妙高峰流出的曼陀吉尼等三名。因性好緩慢流動故稱曼陀吉尼。在空中流淌的恒河稱空中恒河。諸天的河流稱天河。也稱為天池。 28. 柯毗羅等三者指稱為"結果者"的遍樹。因其根部裂開大地故稱柯毗羅羅，"d"變成"ḷ"。因四周如傘蓋般安立故稱遍樹。因是大海所生之子故稱巴利阇多迦，"ka"表自義。巴利跋陀、楝樹、曼陀羅等也是遍樹的名稱。 如意樹、延續樹等以及曼陀羅樹、巴利阇多迦樹和黃檀樹，這五種天樹因只在天界生長故稱天樹。如意是所思望的事物，其樹以產生所求為關聯，或因持續一劫而立故稱如意樹。延續是保護，"ṇa"表示狀態。因能善保護香氣故稱延續樹，即合歡樹。因諸天以此歡喜故稱曼陀羅樹，帶有"āra"後綴。因使因陀羅歡喜快樂故稱黃檀。這五種天樹是依《不死詞典》的說法，而依佛教說法則有七種天樹。如說： "波吒利、森芝羅、閻浮、諸天遍樹、 迦曇婆、如意樹，以及第七合歡樹。"

1.1verañjakaṇḍavaṇṇanā].

Tattha pāṭalīti citrapāṭalī, sā asuraloke tiṭṭhati. Tathā simbalī garuḷesu, jambū jambudīpe, pāricchattako tāvatiṃse, kadambo aparagoyāne. Kapparukkho uttarakurūsu , sirīso pubbavideheti. Ete satta devānameva patiṭṭhānabhūmīsu sambhavato devataravotveva vuccanti.

Saggavaṇṇanā samattā.

1. Pubbapacchimauttarā disā yathākkamaṃ pācī patīcī udīcī nāma bhavanti. Paṭhamaṃ pāto ancati ravi yassaṃ sā pācī, nakāralopo. Pacchā divāvasāne ancati ravi yassaṃ sā patīcī. Uddhaṃ ancati ravi yassaṃ sā udīcī, yassaṃ vā sītaviyogaṃ datvā ancati sā udīcī, viyogatthavācako hettha ukāro, dasaddo dānattho. Atha vā pancati pubbabhāvamāpajjateti pācī. Patincati pacchābhāvamāpajjateti patīcī. Udañcati sītaviyogadānattamāpajjateti udīcī. Ettha ca udīcīsahacaraṇato patīcī itthiyaṃ, patīcīsahacaraṇato pācī itthiyaṃ vattatīti daṭṭhabbaṃ. Evaṃ taṃtaṃsahacaraṇabhāvena tassa tassa taṃtaṃliṅgattamupaneyyuṃ. Pubbapacchimauttarāti sabbanāmassa vuttamatte pumbhāvo.

Dakkhiṇādidvayaṃ dakkhiṇadisāyaṃ. Majjhe apāyaṃ añcati yassaṃ ravi, sā apācī. Majjhatthoyaṃ apasaddo, yathā 『『apadisa』』nti, 『『avācī』』tipi pāṭho, avapubbo añca adhomukhībhāve. Avañcati adhomukhī bhavati yassaṃ ravi, sā avācī. Uṇhādike vā tabbiyoge karonto yassaṃ ravi añcati, sā avācī. Vidisādidvayaṃ disāmajjhe. Disāhi viniggatā vidisā. Disānamanurūpā, anuvattakā vā disā anudisā. Apadisantipi vidisāya nāmaṃ [napuṃsakābyayaṃ tva』padisaṃ (amara 3.6)].

30.Erāvatādayo aṭṭha gajā pubbādīnaṃ disānaṃ rakkhaṇato disāgajā nāma, puṇḍarīkaṃ nāma sitambojaṃ, taṃsadisavaṇṇatāya puṇḍarīko. Rassasarīratāya vāmano. Kuyaṃ pathaviyaṃ modate kumudo. Añjanavaṇṇatāya añjano. Pupphā pakāsamānā dantā assa pupphadanto. Sabbabhūmiyaṃ caratīti sabbabhummo, sabbabhummo vā cakkavattī tassānurūpattā sabbabhummo. Sobhanadantāvayavattā suppatīko[sobhanā patīkā avayavā』ssa suppatīko (ka.)]. 『『Suppatīko sobhanaṅge, bhave īsānadisāgaje』』ti hi nānatthasaṅgahe vuttaṃ. Erāvatādīnaṃ disānaṃ sambandhakathanaṃ pācīvāraṇādināmasūcanatthaṃ, esaṃ kareṇuyo pana –

Abbhamu kapilā ceva, piṅgalā nupamā matā;

Tambakaṇṇī subhadantī, aṅganā añjanāvatī [amara 3.5].

31.Dhataraṭṭhādidvayaṃ pubbadisādhipatideve. Dhāritaṃ raṭṭhamanenāti dhataraṭṭho, rassa to. Pañcasikhādīnaṃ gandhabbānaṃ adhipo nāyako gandhabbādhipo. Kumbhaṇḍasāmyādidvayaṃ dakkhiṇadisādhipatideve. Kumbhaṇḍānaṃ sāmi nāyako kumbhaṇḍasāmi. Viruhanti vuḍḍhiṃ virūḷhimāpajjanti etasmiṃ kumbhaṇḍāti virūḷhako. Virūḷhaṃ vuḍḍhippattaṃ vā kaṃ sukhametassāti virūḷhako. Virūpakkhādidvayaṃ pacchimadisādhipatideve. Virūpāni akkhīni yassa virūpakkho, vividhasaṇṭhānāni akkhīni yassa vā virūpakkho. Nāgānaṃ adhipati nāgādhipati.

我來為您翻譯這段巴利文： 1.1. 韋蘭阇品釋義. 其中波吒利是雜色波吒利花，它生長在阿修羅界。同樣，森芝羅樹生長在金翅鳥處，閻浮樹生長在閻浮提，遍樹生長在三十三天，迦曇婆樹生長在西牛賀洲（現今的東南亞），如意樹生長在北俱盧洲，合歡樹生長在東毗提訶洲。這七種樹因只生長在諸天的住處故稱為天樹。 天界描述完畢。 29. 東西北方依次稱為巴支、巴底支、烏底支。因太陽最初清晨在此行進故稱巴支，省略"n"音。因太陽後來在日落時在此行進故稱巴底支。因太陽向上行進處故稱烏底支，或因給予寒冷分離處故稱烏底支，這裡"u"音表示分離義，"da"音表示給予義。或者說，因達到前方位置故稱巴支。因達到後方位置故稱巴底支。因達到給予寒冷分離的狀態故稱烏底支。這裡應知因與烏底支相隨，巴底支用於陰性，因與巴底支相隨，巴支用於陰性。如是依各自相隨關係，應推知各自的性別。東西北作為代詞時為陽性。 30. 艾羅伐等八象因守護東方等諸方故稱方象。因如白蓮花之色故稱蓮花象。因身軀矮小故稱侏儒象。因在大地歡樂故稱歡喜象。因如黑眼藥色故稱黑眼象。因牙齒如花綻放故稱花牙象。因行走於一切大地故稱遍地象，或因與轉輪王相應故稱遍地象。因具美好肢體故稱善容象。因為在《異義集》中說："善容指美好肢體，是東北方之象。"說艾羅伐等與方位的關係是爲了表示東方象等名稱，它們的母像是： 阿婆牟與迦比羅， 頻伽羅與無比者， 銅耳與善牙， 昂伽那與黑眼具。 31. 持國等二者是東方的主宰天神。因由此持有國土故稱持國，"ra"音短化。因為是五髻等乾闥婆的主領故稱乾闥婆主。鳩盤荼主等二者是南方的主宰天神。因為是鳩盤荼的主領故稱鳩盤荼主。因鳩盤荼在此增長成就故稱增長天。或因增長成就的安樂屬於他故稱增長天。丑目等二者是西方的主宰天神。因具有醜陋的眼睛故稱丑目，或因具有各種形狀的眼睛故稱丑目。因為是龍的主宰故稱龍主。

32.Yakkhādhipādicatukkaṃ kuvere. Āḷavakādiyakkhānaṃ adhipo yakkhādhipo. Vissavaṇassa apaccaṃ vessavaṇo. Ticaraṇāṭṭhadāṭhābhayānakamatthitāya kucchitaṃ vero sarīramassa kuvero. Khuddenāssa narayuttā sivikāratheti naro vāhanamassa naravāhano. Tyambakasakho, yakkharājo, guyhakesaro, manussadhammā, dhanado, rājarājo, dhanādhipo, kinnareso, yakkho, ekapiṅgalo, sirido, puññajanessaroiccādīnipi kuverassa nāmāni.

Assa kuverassa purī 『『aḷakā, aḷakamandā』』ti ca vuccati. Alaṃ vibhūsane, alaṃ vibhūsanaṃ karotīti alakā, sā eva aḷakā. Aḷakā eva modakaraṇato aḷakamandā, ukārassa akāro, nāgamo ca. Kelāsotipi tassa nāmaṃ, keli payojanaṃ assa kelo, āsate asminti āso, kelo ca so āso ceti kelāso, kaṇhasappādi viya niccaṃ kammadhārayo. Assa kuverassa paharaṇaṃ āyudhaṃ gadā, gaṃ vuccati vajiraṃ, taṃ viya dukkhaṃ dadātīti gadā. Ime cattāro yathāvuttā dhataraṭṭhādayo devā kamato pubbādīnaṃ catuddisānaṃ adhipā adhipatayo nāma. Amarakose pana –

『『Indo aggi pitupati, nerito varuṇo』nilo;

Kuvero īso patayo, pubbādīnaṃ ime kamā.

Ravi sukko mahīsūnu, tamo ca bhānujo vidhu;

Budho suraguru ceti, disādhipā tathā gahā』』ti [amara 3.3-4].

Aññeyeva disādhipatayo kathitā, indaravimādīnañca disādhipaccakathanaṃ pājhādīnaṃ indadisāravidisādināmasūcanaphalaṃ.

33-34.Jātavedādyaṭṭhārasakaṃ aggimhi. Jāte uppanne vindati ghātayatīti jātavedo. Andhakāre jātaṃ vijjamānaṃ vindati labhati, vidati jānāti etenāti vā jātavedo, jananaṃ jātaṃ vedo pākaṭo yassa vā so jātavedo. Sikhā vuccati jālā, tāya yogato sikhī. Jotati dippatīti joti. Punātīti pāvako, ṇvu. Dahatīti dahano. Ananti pālentyaneneti analo, alapaccayo. Vede hutaṃ vahati pāpayati, sayaṃ vā labhateti hutāvaho. Acci vuccati jālā, tāya yogato accimā. Dhūmo ketu dhajo yassāti dhūmaketu. Ajati jalamāno kuṭilaṃ gacchatīti aggi, i. Go raṃsi etassatthīti gini, assatthyatthe ini, agginītipi pāṭho, so aggisadiso. Bhānu pabhā yassatthi, so bhānumā. Tejeti sesabhūtopādārūpānīti tejo. Dhūmo sikhā cūḷā yassa dhūmasikho. Vāyu sakhā assa vāyusakho. Dahitvā [dahato (ka.)] gacchato kaṇhā vattanī maggo yassa kaṇhavattanī. Vissānarassa isino apaccaṃ vessānaro. Hutaṃ haviṃ asati bhuñjatīti hutāso. Dhanañjayo, jalano, āsayāso, rohitasso, sattācci, sukko, citrabhānu, vibhāvasu, suciiccādīnipi aggissa nāmāni.

Sikhādittayaṃ aggijālāyaṃ. Sinoti nisānī bhavatīti sikhā, 『『si nisāne』』ti kātanta dhātu, khapaccayo. Jalatīti jālā. Accate pujjate aneneti acci. Sikhā jālā bhiyyo rūpantarā itthiyaṃ, acci pana apume.

1. Dvayaṃ aggikaṇe [tīsu phuliṅgo』ggikaṇo (amara 1.60) phuliṅgānīti aggikaṇāni (ma. ni. ṭī.

我來為您翻譯這段巴利文： 32. 夜叉主等四者指俱毗羅。因為是阿羅婆迦等夜叉的主領故稱夜叉主。因是毗沙門之子故稱毗沙門。因具三足、八牙、可怖、醉態，故有可厭的身體，稱為俱毗羅。因以人為運載工具，以小型馬車為座駕故稱人乘。三眼友、夜叉王、密主、人法、施財、王中王、財主、緊那羅主、夜叉、一黃、吉祥施、福生主等也是俱毗羅的名稱。 這位俱毗羅的城市稱為"阿拉迦"或"阿拉迦曼達"。因能作充分裝飾故稱阿拉迦，即是阿羅迦。阿羅迦因能令歡喜故稱阿羅迦曼達，"u"音變"a"音，加"n"音。開拉薩也是它的名稱，因娛樂是它的目的故稱開羅，因在其中居住故稱阿索，開羅與阿索合稱開拉薩，如黑蛇等永遠是持業釋。這位俱毗羅的武器稱為杵，"ga"指金剛，因如金剛般給予痛苦故稱杵。這四位前述的持國等天神依次是東方等四方的主宰。而在《不死詞典》中說： "因陀羅、火神、祖父主、 水神、婆樓那、風神； 俱毗羅、自在是 東方等諸方之主。 日、金星、土星之子、 羅睺與火星之子月； 水星與天師等， 既為方主亦為星。" 說了另外的方位主宰，說因陀羅、太陽等的方位主權是爲了表示東方等以因陀羅方、太陽方等的名稱。 33-34. 生智等十八者指火。因生已能獲得毀滅故稱生智。或因能獲得、能了知已生存在的黑暗故稱生智，或因生即是明顯的智慧故稱生智。焰稱為火焰，因與之相應故稱持焰。因閃耀故稱光。因凈化故稱凈者，帶有"ṇvu"後綴。因燃燒故稱燃燒者。因此護持故稱不滅，帶有"ala"後綴。因在吠陀中運送供物，或自己獲得供物故稱運供。焰稱為火焰，因與之相應故稱具焰。因以煙為旗幟故稱煙旗。因燃燒時彎曲行進故稱火，帶"i"音。因有光線故稱火神，"ini"表示具有義，也讀作"火神"，它與火相似。因有光芒故稱具光。因使其他界、所造色發熱故稱熱。因具有煙與火焰故稱煙焰。因風為友故稱風友。因有黑色行進路徑故稱黑道。因是毗濕婆那羅仙人之子故稱毗濕婆那羅。因食用供物故稱食供。財勝、燃燒者、居處食、赤馬、七焰、白、雜光、具光、凈等也是火的名稱。 焰等三者指火焰。因銳利故稱焰，"si"根據迦旦陀文法意為銳利，帶"kha"後綴。因燃燒故稱火焰。因以此受供養故稱焰。焰、火焰多用於陰性，而焰不用於陽性。 35. 二者指火星。;

3.65)]. Vividhāsu disāsu phullaṃ gacchatīti vipphuliṅgaṃ. Tathā phuliṅgaṃ. Sabbadharakate pana 『『phuliṃ gacchatīti phuliṅgo』』ti vuttaṃ. Tikaṃ chārikāyaṃ. Malīnakaṃsavatthādīnaṃ taṃ dittiṃ seti pavattetīti bhasmaṃ, mapaccayo, bhasati vā adho patati vatthādīnaṃ malametenāti bhasmaṃ. Kaṃsādīnaṃ sukkabhāvatthaṃ icchitabbattā iṭṭhi abhilāso sobhanaṃ etassā atthīti seṭṭhi, 『『sapakkhako salomako』』tyādīsu viya sasaddassa vijjamānatthattā. Malassa saraṇaṃ karotīti sārikā, sā eva chārikā, yathā 『『saḷāyatana』』ntyādīsu.

1. Dvayaṃ uṇhachārikāyaṃ. Uṇhattā kukkuṃ kucchitaṃ lātīti kukkulo, 『『kukku vidatthiyaṃ hatthe, pakoṭṭhe kucchitepi ce』』ti hi nānatthasaṅgahe vuttaṃ. Kukkuṃ vā hatthaṃ lunāti chindati dahatīti kukkulo, so eva kukkuḷo. Uṇhameva bhasmaṃ uṇhabhasmaṃ, tasmiṃ. Tikaṃ dittakaṭṭhādindhane. Aṅgati hāniṃ gacchatīti aṅgāro, ārapaccayo, punnapuṃsakoyaṃ. 『『Alāte』nitthi kuje』ṅgāro』』ti hi tikaṇḍasese[tikaṇḍasesa 3.329] vuttaṃ. Hānimeva lāti, na ṭhitiṃ visesañcāti alātaṃ. Uddhaṃ dhūmaṃ muñcatīti ummutaṃ, tadeva ummukaṃ. Pañcakaṃ kaṭṭhādindhane. Santamaggiṃ edhayati vaḍḍhayatīti samidhā. Edhayatīti idhumaṃ, umo. Edhayatīti idho. Upādiyate aggineti upādānaṃ. Edhayatīti indhanaṃ.

2. Pañcakaṃ āloke. Obhāsati dippatīti obhāso. Pakāsati dippatīti pakāso. Ālocayati passati etenāti āloko, āloketi vā etenāti āloko, 『『loka, loca dassane』』ti dhātudvayapāṭhato. Ujjotatīti ujjoto, andhakāraṃ viddhaṃsento jotatīti vā ujjoto. Ā samantato tapati dippatīti ātapo. Samāti ete pañca tulyatthāti bhāvo.

Dasakaṃ vāte. Āhāro viya pāṇabhūtopi kadāci satte māretīti māruto, sova māluto. Punāti saṅkārādikanti pavano. Vāyati gacchatīti vāyu, vāyati vā pupphādīnaṃ gandho yena so vāyu. Tathā vāto. Ananti pāṇantyaneneti anilo, ilo. Santaṃ niccalaṃ īrayati kampetīti samīraṇo, samīrituṃ kampituṃ sīlamassāti vā samīraṇo. Gandhaṃ vahatīti gandhavāho, ṇo. Vāyo vāyusadiso, ubhayatrāpi yāgamo. Samantato īrati khipati rukkhādayoti samīro. Sadā sabbadā gati yassa sadāgati. Sasano, gandhavaho, āsugo, maruto, jagatipāṇo, pavamāno, pabhañjano iccādīnipi vātanāmāni.

1. Ime cha vakkhamānā vāyubhedā vāyuvisesā, uddhaṃ gacchatīti uddhaṅgamo, uccārapassāvādīnaṃ nīharaṇavasena adhobhāgaṃ gacchatīti adhogamo. Kucchimhi udare tiṭṭhatīti kucchiṭṭho. Koṭṭhe ante seti tiṭṭhatīti koṭṭhāsayo. Punappunaṃ sasanti yena assāso, bahinikkhantavāto. Passāsoti antopavisanakavātopi 『『assāso』』ti etena saṅgayhate sahacāritattā. Sabbaṅgesu anusarati sīlena sedalohitādisampādanatoti aṅgānusārī. Amarakose panāyaṃ vāto ṭhānabyāpārabhedena pañcadhā kathito [pāṇo』pāno samānocodānabyānā ca vāyavo sarīraṭṭhā ime (amara

我來為您翻譯這段巴利文： 35. 因往各方飛散故稱散火星。同樣稱為火星。而在《一切持》中說"因往火處行故稱火星"。三者指灰。因使污穢的銅器、衣物等發光故稱灰，帶有"ma"後綴，或因能使衣物等的污垢落下故稱灰。因為銅等物需要潔白故應具備，美好屬於它故稱優灰，如"有翼有毛"等中"sa"詞表存在義。因使污垢消失故稱沙利迦，即是灰，如"六處"等詞。 36. 二者指熱灰。因熾熱而取卑劣故稱熾灰，因為《異義集》中說："kukku指張手、手臂、卑劣等"。或因燒斷、切斷、燃燒手故稱熾灰，即是熱灰。熱灰即是熱的灰，在其中。三者指燃燒的木等燃料。因趨向毀壞故稱炭，帶有"āra"後綴，此用於陽性和中性。因為《三藏補遺》中說："火把用非陰性，火星用陽性"。因只取毀壞，不取住立與殊勝故稱火把。因向上放煙故稱火炬，即是火炬。五者指木等燃料。因增長已燃之火故稱燃料。因增長故稱薪柴，帶"uma"。因增長故稱薪。因被火取用故稱所取。因增長故稱燃料。 37. 五者指光明。因照耀故稱光輝。因顯明故稱明亮。因以此見故稱光明，或因以此照明故稱光明，因有"loka, loca看見"兩個詞根。因照耀故稱光照，或因破除黑暗而照耀故稱光照。因周遍熱照故稱熱光。這五者意義相同。 十者指風。因如食物一樣，有時也能殺害生命故稱死風，即是馬盧多。因清凈垃圾等故稱清凈風。因行進故稱風，或因花等的香氣由此行進故稱風。同樣稱為風。因此生命存活故稱活風，帶"ila"。因震動寂靜不動者故稱震動風，或因以震動為性故稱震動風。因運送香氣故稱香風，帶"ṇa"。瓦友似風，二者都加"ya"音。因周遍拋擲樹等故稱普風。因永遠常行故稱常行。刺風、香載、速行、死風、世命、吹風、破壞等也是風的名稱。 38. 這將要說的六種是風的差別。因向上行故稱上行風，因大小便等排出而向下行故稱下行風。因住于腹中故稱腹住風。因住于腸中故稱腸居風。因由此反覆呼氣故稱呼氣，即出外之風。入息即內入之風也以"呼氣"包括，因相伴隨。因習慣性遍行全身而產生汗血等故稱隨身行風。而在《不死詞典》中，此風依處所作用差別分為五種。;

1.67)], ṭīkāyañcassa –

『『Hadaye pāṇo gude』pāno, samāno nābhimajjhaṭṭho;

Udāno kaṇṭhadese tu, byāno sabbaṅgasandhisu [hadaye pāṇo gude』pāno, samāno nābhisaṇṭhito; udāno kaṇṭhadesaṭṭho, byāno sabbasarīrago iti ṭhānaniṇṇayo (cintāmaṇiṭīkā)].

Tatrapāṇoannappavesādikaro . Apāno muttakarīsasukkavisaṭṭhikaro. Samāno majjhe annapacanādikaro. Udāno bhāsitagītādikaro. Byāno sedarattasavanummesanimesagatyādikaro [khedaceṭṭhāummesanimmesagatyādikaro (ka.)]. Pakaṭṭhena anantyanena bhattādippavesanatoti pāṇo. Muttādikaṃ apanetvā anantyanenāti apāno. Sammā ananti anena bhuttaparipācanatoti samāno. Uddhamanantyanena bhāsitādo sāmatthiyajananatoti udāno. Visesena anantyanena sedarattasemhādi [khedaceṭṭhādi (cintāmaṇiṭīkā)] sampādanatoti byāno』』ti [taṃbyāpārā ca yathā – annappavesanaṃ muttā-dyussaggo』nnavipācanaṃ bhāsaṇādi nimesādi, taṃbyāpārā kamā ime (cintāmaṇiṭīkā)] vuttaṃ.

1. Dvayaṃ antopavisanakavāte. Ānaṃ vuccati bahinikkhamanavāto, tato apagataṃ apānaṃ. Assāsato apagato passāso. Dvayaṃ bahinikkhamanavāte. Ādimhi pavatto sāso assāso. Ananti pāṇantyaneneti ānaṃ, ādimhi pavattaṃ ānaṃ ānaṃ, ekassākārassa lopo.

40.Vegakhippādayo vātadhammattena niccappavattikā iti tappakkame [tappakkamena takkamena (ka.)] uccante. Tatra rayantaṃ vege. Sabbatra karaṇasādhanaṃ. Icchitaṭṭhānaṃ vajanti pāpuṇanti etenāti vego.

『『Kriyāvācittamākhyātuṃ , ekekattho nidassito;

Payogatonugantabbā, anekatthā hi dhātavo』』ti [candradhātupāṭhe].

Vuttattā vajadhātu pāpuṇanepi pavattati, evaṃ sabbatra, akārassa e. Javanti etenāti javo, rayanti gacchanti etenāti rayo.

Khippādinavakaṃ sīghe. Atha javasīghānaṃ ko bhedo? Savegagativacanā javādayo, sīghādayo tu dhammavacanā, tathā ca 『『sīghaṃ pacati [passati (ka.)], sīghaṃ gacchatī』』ti payogo, na tu 『『javaṃ pacati, javaṃgacchatī』』ti pana payogo. 『『Vegena gacchati, javena gacchatī』』tyādīsu kathaṃ? Tatra bhedassa vattumicchitattā na doso. Khippati peratīti khippaṃ, khipa peraṇe. Sayatīti sīghaṃ, sī saye, ghapaccayo. Byuppatti hi yathā kathañcipi bhavati, saññā tu lokatovāvagantabbā, sabbatrevaṃ. Taratīti turitaṃ. Laṅghatīti lahu, laṅgha gatisosanesu, ghassa ho, niggahītalopo, upaccayo ca, lahupariyāyo laghusaddopyatthi. Asati khepatīti āsu, u. Taratīti tuṇṇaṃ, rassa ṇo. Arati gacchatīti araṃ. Na vilambīyati na ohīyatīti avilambitaṃ, labi avasaṃsane. Tuvaṭṭati sayatīti tuvaṭṭaṃ, turitabhāvena vattatīti vā tuvaṭṭaṃ, ritalopo.

我來為您翻譯這段巴利文： 1.67. 在註釋中說： "命風在心中，下風在肛門， 平風住臍中，上風在咽喉， 遍風遍身節。 其中命風主管食物進入等。下風主管小便、大便、精液排出等。平風在中間主管消化食物等。上風主管言語歌唱等。遍風主管汗液、血液流動、眨眼行走等。因特別使食物等進入而活命故稱命風。因排出小便等而活命故稱下風。因善使已食之物消化而活命故稱平風。因向上活命產生言語等能力故稱上風。因特別活命產生汗液、血液、痰等故稱遍風。" 39. 二者指內入風。"āna"指出外之風，離此故稱"apāna"。離呼氣故稱入息。二者指出外風。最初發生的氣息稱呼氣。因此生命活命故稱"āna"，最初發生的"āna"稱"āna"，省略一個"ā"音。 40. 速、急等因具風的性質而常行，故依其次序而說。其中"raya"指速度。一切處都是工具詞。因以此達到所欲之處故稱速度。 因為在《旃陀羅語根書》中說： "為詮表動作意識， 每一義已被顯示； 應從用法而了知， 因語根有多種義。" 所以"vaja"語根也用於達到義，一切處皆如是，"a"音變"e"音。因以此疾行故稱疾，因以此速行故稱速。 急等九者指快。那麼疾與快有何區別？帶速度行進義的是疾等詞，而快等詞是性質義，因此有"快煮、快去"的用法，而沒有"疾煮、疾去"的用法。那麼"以速度去、以疾行去"等如何？因為在那裡想說明區別，所以沒有過失。因投擲故稱急，khipa意為投擲。因躺臥故稱快，sī意為躺臥，帶"gha"後綴。詞源確實可以有各種解釋，但名稱應從世俗了知，一切處皆如是。因急速故稱疾。因跳躍故稱輕，laṅgha意為行進和乾涸，"gha"變"ha"，省略鼻音，加"u"後綴，輕的同義詞也有"laghu"。因投擲故稱速，帶"u"。因急速故稱捷，"ra"變"ṇa"。因行進故稱適。因不遲緩不落後故稱不遲，labi意為下垂。因迅速躺臥故稱速，或因以迅速方式執行故稱速，省略"rita"。

1. Ariyāsāmaññassa pubbaḍḍhaṃ santate. Ettha ca aṭṭhasu gaṇesu chaṭṭho sabbalahuko, tatopare chaggaṇā sa , bha, sa, bha, bha, bhā, aṭṭhamo go. Samantato tanotīti satataṃ. Nāsabhāvena na iccaṃ na gantabbaṃ niccaṃ, nāsaṃ vā na gacchatīti niccaṃ. 『『Nāgo』』tyādīsu viyāti etthāpi na doso, tassa co. Na viramatīti avirataṃ. Na āramatīti anārataṃ. Samantato, punappunaṃ vā tanotīti santataṃ. Na avaramatīti anavarataṃ. Sadā dhavati gacchatīti dhuvaṃ. 『『Dhu gatitheriyesū』』ti kātantadhātu.

Vipulāḍḍhaṃ atisaye. Ettha hi ayugapāde dvādasamattā, yuge aṭṭhārasamattā, sabbāsu ariyāsu paṭhame pāde dvādasamattā, dutiye aṭṭhārasa, tatiye dvādasa, catutthe pañcadasa. Yadā pana paṭhamatatiyesu parihāyanti, tadā yuge adhikā honti, idaṃ vipulālakkhaṇaṃ. Atha satatātisayānaṃ ko bhedo? Satataṃ santati avicchedokriyantarehi abyavadhānaṃ, atisayo tu ponopuññaṃ, pakaṭṭho ca. Tesu ponopuññaṃ kriyābyāvutti, pakaṭṭho tu kriyāvayavānaṃ ukkaṃsatā. Bhāsati sabbesanti bhusaṃ, āssa u. Bhassati adho patatīti vā bhusaṃ. Bhasa adhopatane, assa u. Atisayanaṃ atisayo, atikkamitvā vāsayanaṃ pavattanaṃ atisayo. Dahati sabbanti daḷhaṃ, hato pubbe ḷo, dalati vidārayatīti vā daḷhaṃ, hapaccayo, dahanto lātīti vā daḷhaṃ, vaṇṇavipariyayo, abhisayo ca daḷhañca atisayadaḷhā. Tarati atikkamatīti tibbaṃ, rassa vo, assa i. Eti gacchatīti eko, so eva ekantaṃ, ekaṃ tarati atikkamatīti vā ekantaṃ. Mattato atikkantaṃ atimattaṃ. Bahuṃ lātīti bāḷhaṃ, ulopo, vaṇṇavipariyayo ca hasaddo. Ativelaṃ, accatthaṃ, nibbharaṃ, nitantaṃ, gāḷhaṃiccādīnipi atisaye.

Dabbaṃ satvaṃ, taṃviparīte dhammamatte vattamānā bāḷhapariyantā khippādayo atisayaṃ vinā paṇḍake napuṃsake vattanti . Khippaṃ bhavati [『『khippa bhavabhī』』ti padadvayaṃ adhikaṃ viya dissati], atisayo pulliṅgo, assa guṇassātisayo, assa dabbassātisayo iti. 『『Khippaṃ bhuñjati, satataṃ juhoti, satataṃ ramaṇīyo』』iccatra tu kriyāvisesanattāyeva paṇḍakattaṃ. Tesu khippādīsu ye dabbagā dabbābhidhāyino, te tīsu liṅgesu. 『『Dabbadhammo liṅga』』nti dassanantaraṃ. Yathā khippā jarā, khippo maccu, khippaṃ gamanaṃ. Santatā taṇhā, santataṃ dukkhaṃ, santato ākāso. Atimattā kriyā, atimatto naro, atimattaṃ padaṃ iccādi.

42-

我來為您翻譯這段巴利文： 41. 聖韻律的前半部分指相續。這裡在八個音組中第六是全輕音，其後六組是長短長、重長短、長短長、重長短、重長短、重長長，第八是重音。因周遍延續故稱相續。因無壞滅性故非去非應去稱為常，或因不趨向壞滅故稱常。如"象"等詞中那樣，這裡也無過失，其"c"音。因不止息故稱不止。因不休止故稱不休。因周遍或反覆延續故稱相續。因不下止故稱不斷。因永遠奔馳行進故稱恒，迦旦陀語根說："dhu意為行進和堅固"。 廣大半指過度。這裡在非偶數句有十二音節，在偶數句有十八音節，在所有聖韻律中第一句有十二音節，第二句十八，第三句十二，第四句十五。當在第一句和第三句減少時，那時偶數句就會增多，這是廣大韻律的特徵。那麼相續與過度有何區別？相續是延續，不被其他動作間斷，而過度是反覆和殊勝。其中反覆是動作的重複，殊勝則是動作部分的卓越。因照耀一切故稱極，"ā"變"u"。或因墜落而下故稱極。bhasa意為墜落，其"a"變"u"。過度是超越，或超越而住著執行稱為過度。因焚燒一切故稱堅固，"ha"前變"ḷa"，或因破裂故稱堅固，帶"ha"後綴，或因燒而取故稱堅固，音變換位，超越和堅固即是超堅固。因超越故稱猛，"ra"變"va"，其"a"變"i"。因行進故稱一，即是絕對，或因超越一故稱絕對。超過度量稱為過度。因多取故稱強烈，省略"u"音，音變換位且有"ha"音。過時、過義、滿溢、極度、深密等也表示過度。 實、有等，在與此相反僅表性質時，從速等到強烈等詞不帶過度義時用於中性。速成，過度是陽性，此性質的過度，此實物的過度等。而在"速食、常祭、常可愛"等中，因是動作修飾語所以是中性。在這些速等詞中，凡是表示實物的詞用於三性。"實物性質是性"是另一觀點。如：速老（陰）、速死（陽）、速行（中）。相續愛（陰）、相續苦（中）、相續空（陽）。過度行（陰）、過度人（陽）、過度句（中）等。 42-

1. Dvādasakaṃ māre. Haranayanaggidaḍḍhattā [tinayanaggidaḍḍhattā (ka.)] natthi viggaho sarīrametassa aviggaho. Kāmayati raticchaṃ uppādayatīti kāmo, kāritantā apaccayo. Siṅgārarūpena pāṇīnaṃ manasi bhavatīti manobhū. Pañcakāmaguṇesu madayatīti madano. Lokānaṃ antaṃ vināsaṃ karotīti antako. Vase vatteti sīlenāti vasavattī. Pāpaṃ icchati karoti, tena yuttoti vā pāpimā. Parato jāyatīti pajā, acchandikā, tāsaṃ pati pajāpati. Ye kusaladhammesu pamattā, tesameva bandhu pamattabandhu. Kaṇhadhammayuttatāya kaṇho. Kusaladhamme māretīti māro. Akusaladhamme na muñcatīti namuci. Mīnaketano, kandappo, dappako, anaṅgo, pañcasaro, sambarāri, manasijo, kusumesu , anaññajo, pupphadhanvā, ratipati, makaraddhajoiccādīnipi viṇhusutassa kāmassa nāmāni.

Taṇhā aratī ragā ceti etā tisso tassa mārassa dhītaro. Yo taṃ passati, taṃ tasitaṃ karotīti taṇhā, salopo, ṇhā ca. Paresaṃ kusaladhammesu aratiṃ karotīti aratī. Rajjanti etthāti ragā. Tassa mārassa hatthī girimekhalo nāma. Sarīramahantabhāvena girisadisattā giri viyāti giri. Mārena mamāyanavasena 『『ayaṃ me hatthī mekhalo nāma hotū』』ti katanāmattā mekhalā viyāti mekhaloti samuditanāmadvayena ekameva hatthiṃ vadati, yathā 『『vajirāsani, sītuṇha』』nti.

1. Tikaṃ yame. Pajāsaṃyamanato yamā, maccuppabhutayo assa kiṅkārā, tesu rājateti yamarājā. Tedhātukesupi āṇāpavattakattā mahanto visayo etassa visayī, ṇī, so eva vesāyī. Yattha lakkhaṇena na sijjhati, tattha sabbatra 『『yadādinā vā niruttinayena vā saddasiddhi veditabbā』』ti hi pubbe vuttaṃ, dukkhajanakattā vā visadisaṭṭhānaṃ gacchantīti vesā, nerayikā, tesaṃ adhipatibhāvena ayati pavattatīti vesāyī, ī. Yamānaṃ rājā yamo. Dhammarājo, katanto, samavattī, kālo, daṇḍadharo, antakoiccādīnipi yamassa nāmāni. Assa yamassa āvudhaṃ nayanameva. Tena kira kodhacittena olokitamattena sattānaṃ sarīrāni ātape khittaghatapiṇḍāni viya vilīyantīti.

Dvayaṃ asurabhede. Etesañhi satipi devabhāve heṭṭhā nivāsitabhāvasāmaññato ettha vacanaṃ, mārassa pana sattānamanatthakārakatāsāmaññena yamena saddhiṃ vacanaṃ takkarattā. Yuddhādīsu vepitaṃ kampitaṃ cittametassa vepacitti[saṃ. ni. aṭṭha. 1.1.256]. Puṇṇaṃ lomaṃ yassa so pulomo, pulāmahatī umā kitti, kanti vā yassāti pulomo. 『『Umātasīhemavati-haliddākittikantisū』』ti hi nānatthasaṅgahe vuttaṃ. Ayaṃ pana sakkassa bhariyāya sujātāya pitā. Dvayaṃ kinnare. Assamukhanarasarīratāya kucchito puriso, kiñci vā puriso, purisasadisoti vā kimpuriso. Evaṃ kinnaro. Turaṅgavadana, assamukhādīnipi kinnarassa nāmāni.

45-

我來為您翻譯這段巴利文： 43. 十二者指魔。因被三眼神的火燒燬故無身軀形體稱無形。因生起愛慾之慾故稱欲，動詞詞尾加"a"後綴。因以妙愛之形存在眾生心中故稱意生。因使醉於五欲功德故稱使醉者。因造成世間的終盡滅亡故稱終者。因習慣役使他人故稱自在者。因欲作惡且與之相應故稱惡者。因後生故稱眾生，無韻律，是眾生之主故稱生主。只與放逸于善法者為友故稱放逸友。因具黑法性質故稱黑者。因殺害善法故稱魔。因不捨不善法故稱難勝。魚幡、愛神、傲慢者、無體、五箭、戰勝商婆羅者、意生、花中者、無他生、持花弓者、愛主、摩羯幡等也是毗濕奴之子欲神的名稱。 渴愛、不樂、貪染，這是那魔的三個女兒。因見者令其渴望故稱渴愛，省略"sa"音，加"ṇhā"。因使他人對善法不樂故稱不樂。因於此貪染故稱貪染。那魔的象名為山帶。因身形巨大如山故稱山。因魔以執著方式說"此我像名為帶"故稱帶，以這兩個合成的名稱說一象，如"金剛雷、冷熱"。 44. 三者指閻魔。因約束眾生故稱閻魔，死等是他的侍從，在其中統治故稱閻魔王。因在三界中發號施令故有大境域稱境主，加"ṇī"，即是域主。因為前面說過："凡不能以語法規則成立處，一切處應知以ya等或以語源方式成立詞"，或因造苦故往不同處稱為域，即地獄眾生，因作為他們的主而執行故稱域主，加"ī"。閻魔中之王稱閻魔。法王、死主、平等者、時、持杖者、終者等也是閻魔的名稱。這閻魔的武器就是眼睛。據說僅被他以忿怒心看一眼，眾生的身體就會像放在陽光下的酥油團一樣融化。 二者指阿修羅種類。雖然他們具有天的性質，但因共同住在下方故在此說，而魔因與閻魔同樣作眾生的損害者故與閻魔一起說。因在戰鬥等時心動搖震顫故稱毗波質底。因有滿毛故稱富羅摩，或因有烏瑪即名聲、喜悅故稱富羅摩。因為在《異義集》中說："uma用於烏瑪、善勝、金山女、鬱金、名聲、喜悅"。這是帝釋天妻子須阇多的父親。二者指緊那羅。因有馬頭人身故為醜陋人，或為某種人，或似人故稱金布利沙。同樣稱緊那羅。馬面、馬頭等也是緊那羅的名稱。 45-

1. Addhapajjena ākāsassa nāmāni. Tesaṃ tesaṃ vatthūnaṃ antaraṃ nānattaṃ ikkhate loko ettha, anenāti vā antalikkhaṃ, rassa lo. Ikkhanaṃ vā dassanaṃ ikkhā, tassa antaraṃ kāraṇaṃ antalikkhaṃ. Khanati byavadhānanti khaṃ, kvi. Sabbagahagāmaṇino ādiccassa patho maggo ādiccapatho. Na bhavatīti abbhaṃ. Gacchantyanena devāti gaganaṃ, yu, massa go. Ambate saddāyate atrāti ambaraṃ, ro. Haya gatimhi, visesena hayati gacchati sabbatrāti vehāso, yassa so, vigato vā hāso cittassa etthārammaṇālābhatoti vehāso. Anilassa vātassa patho anilapatho. Bhusaṃ kāsante dippante padatthā etenāti ākāso, na kassati na vilekhīyatīti vā ākāso. Na bhavati ettha kiñcipi vatthūti nabhaṃ, natthi bhūmi etthāti vā nabhaṃ, na bhāyanti pakkhino anena, etthāti vā nabhaṃ. Vino pakkhino hayanti gacchanti etthāti vehāyasaṃ, aso. Tārā vuccanti nakkhattādayo, tesaṃ patho tārāpatho. Surānaṃ devānaṃ patho surapatho. Na haññateti aghaṃ, hanassa gho. Anantaṃ, visaṇupadaṃiccādīnipi ākāsassa nāmāni.

47-48.Meghādyekādasakaṃ meghe. Mehati gharati secatīti megho. Vāriṃ vahatīti valāhako, vārisaddassa vo, vassa lo[pāṇini 6.3.109; moggallānapañcikā 1.47; nīti-sutta 1340, 1343]. Dibbanti vuḍḍhiṃ virūḷhiṃ gacchanti lokā anenāti devo. Pajānaṃ lokānaṃ annaṃ bhojanaṃ bhavati etenāti pajjunno, akārassukāro. Ambuṃ udakaṃ dhāretīti ambudharo. Lokānaṃ santāpaṃ hantīti ghano, hassa gho. Jaladhāraṃ dhāretīti dhārādharo. Jīvanaṃ jalaṃ mūtaṃ bandhamaneneti jīmūto, vanasaddalopo, lokānaṃ vā jīvitaṃ munāti bandhatīti jīmūto, vitalopo, jīvitassa jī ādeso vā [pāṇini 6.3.109; moggallānapañcikā 1.47; nīti-sutta 1340, 1343]. Evaṃ aññatra. Vāriṃ vahatīti vārivāho. Ambuṃ dadātīti ambudo. Āpaṃ bharatīti abbhaṃ, kvi, passa bo.

Tikaṃ vuṭṭhiyaṃ. Vassati siñcatīti vassaṃ, vassa secane. Evaṃ vassanavuṭṭhiyo.

Pañcakaṃ vijjuyaṃ. Satataṃ īrati kampatīti satero, talopo, so eva sateritā. Khaṇamattampi na tiṭṭhatīti akkhaṇā. Kuṭilaṃ aciraṭṭhāyitattā virūpaṃ hutvā javatīti vijju. Vijjotatīti vijjutā. Aciraṃ pabhā yassa acirappabhā.

1. Catukkaṃ meghanāde. Meghānaṃ nādo meghanādo. Dhanīyate dhanitaṃ[thanitaṃ (sī.)], dhana sadde. Gajjanaṃ gajjitaṃ, gajja sadde. Rasīyate rasitaṃ. Ādinā harādādi [sabbatra napuṃsakebhāve to, ādinā svanitadhanitādayo (cintāmaṇiṭīkā), ādinā dhanitaharādarāsādayo (byākhyāsudhāṭīkā)]. Dvayaṃ sakkadhanumhi. Indassa āvudhaṃ dhanu ca indāvudhaṃ, indadhanu ca. Vātena khittamambu vātakkhittambu, bindu. Sītaṃ karotīti sīkaro, siñcatīti vā sīkaro, cassa ko, aro ca, vātavasena vā tato tato saratīti sīkaro, assa ī, majjhe kāgamo ca.

我來為您翻譯這段巴利文： 46. 用半偈頌說虛空的名稱。因在此世間見到各種事物的間隔差異，或因以此故稱內空，"ra"音短化。或見即是觀察為見，其間隔原因稱內空。因掘開間隔故稱空，帶"kvi"。一切星宿之主太陽的道路稱日道。因不存在故稱云。因諸天由此行故稱天空，帶"yu"，"ma"變"go"。因在此發聲故稱天界，帶"ro"。haya意為行進，因特別行進遍一切處故稱虛空，"ya"變"so"，或因在此因無所緣而無心喜故稱虛空。風的道路稱風道。因以此諸法極度照耀故稱虛空，或因不被劃傷故稱虛空。因此中無任何事物故稱天，或因此中無地故稱天，或因飛鳥不因此、不在此畏懼故稱天。因飛鳥在此行進故稱空界，帶"aso"。星辰等稱為星宿，其道路稱星道。諸天的道路稱天道。因不被殺害故稱無害，"hana"變"gha"。無邊、毗濕奴足等也是虛空的名稱。 47-48. 云等十一者指云。因灑水故稱云。因運載水故稱雲團，"vāri"變"vo"，"va"變"la"。因以此世間增長成就故稱天。因以此成為眾生的食物故稱云神，"a"音變"u"音。因持水故稱持水。因殺害眾生的熱惱故稱密，"ha"變"gha"。因持水流故稱持流。因束縛生命之水故稱生縛，省略"vana"音，或因束縛眾生的生命故稱生縛，省略"vi"音，或"jīvita"變"jī"。其他處也如是。因運載水故稱載水。因給予水故稱施水。因攜帶水故稱云，帶"kvi"，"pa"變"ba"。 三者指雨。因灑水故稱雨，vassa意為灑水。如是雨與降雨。 五者指閃電。因常震動故稱常動，省略"ta"音，即是常動性。因一剎那也不住故稱無剎那。因短暫而形狀扭曲不正故疾行稱閃電。因閃耀故稱電光。因光明短暫故稱暫光。 49. 四者指云雷。云的聲音稱云雷。因發聲故稱雷聲，dhana意為聲音。因咆哮故稱吼聲，gajja意為聲音。因發出聲音故稱鳴聲。以等字包括咆哮等。二者指帝釋弓。因陀羅的武器弓稱因陀羅武器，及因陀羅弓。被風吹的水稱風吹水，即水滴。因造冷故稱微雨，或因灑水故稱微雨，"ca"變"ka"，加"ara"，或因隨風到處流動故稱微雨，其"a"變"ī"，中間加"ka"音。

1. Tikaṃ jaladhārāyaṃ. Vegato jaladhārānaṃ saṃ bhusaṃ patanaṃ āsāro, punappunaṃ saratīti āsāro. Vegaṃ dhāretīti dhārā. Adho patatīti sampāto, saṃsaddo adhobhāge [vegato jaladhārānaṃ sambhūya patanaṃ dhārāsampāto, sara gatiyaṃ ghau iti āsāro (cintāmaṇiṭīkā)]. Dvayaṃ vassopale. Karena hatthena gayhupagattā karakā, jalaṃ piṇḍaṃ karotīti vā karakā, 『『vassopale tu karakā, karakopi ca dissate』』ti ruddo, karasaddotra. 『『Karo vassopale pāṇi-soṇḍāpaccāyaraṃsisū』』ti nānatthasaṅgahe vuttaṃ. Ghanato, ghanakāle vā sañjātaṃ upalaṃ silā ghanopalaṃ. Duṭṭhu dinaṃ duddinaṃ, ayaṃ duddinasaddo meghacchannāhe vattati, asobhanatthopyatthi duddinasaddo, aguṇavacanatāyaṃ vāccaliṅgo.

51-52. Chakkaṃ tirodhāne. Dhara āvaraṇe, apādipubbo. Apidharati āvuṇotīti pidhānaṃ, alopo. Apadharatīti apadhāraṇaṃ. Tiro dharati pidahatīti tirodhānaṃ. Antaraṃ dharatīti antaradhānaṃ, niggahītalopo. Apidharatīti apidhānaṃ. Ettha ca apādiupasaggā dhātuno āvaraṇatthajotakā. Chādayatīti chādanaṃ. Byavadhā, antaradhiiccādayopi tirodhāne.

Sāddhapajjena candassa nāmāni. Indati nakkhattānaṃ paramissariyaṃ karotīti indu. Candati hilādayati sukhayati pajanti cando. Nakkhattānaṃ rājā nakkhattarājā. Umā kanti, tāya saha vijjatīti somo, sukhaṃ abhissavatīti vā somo, mapaccayo. Nisaṃ rattiṃ karoti, tattha vā karo raṃsi etassa nisākaro. Andhakāraṃ usenti dahanti vināsentīti osā, raṃsayo, te ettha dhiyanti patiṭṭhahantīti osadhi, tārāviseso, tassa īso pati osadhīso. Himo sītalo raṃsi yassa himaraṃsi. Saso aṅko lakkhaṇaṃ yassa sasaṅko. Candaṃ kappūraṃ māti sadisaṃ nayatīti candimā. Ikārādeso. Sasalakkhaṇamettha atthi sasī. Sasati vā hiṃsati uṇhaguṇanti sasī, īpaccayo tadupalakkhite tadupacāraṃ. Sītā raṃsayo yassatthīti sītaraṃsi. Nisāya rattiyā nātho tadālaṅkārabhāvatoti nisānātho. Uḷūnaṃ tārānaṃ rājā uḷurājā. Māti attānaṃ kappūrena sadisaṃ karotīti mā, māsaddoyaṃ pume, taṃsahacaraṇato uḷurājādayopi. Himaṃsu, kumudabandhu, vidhu, sudhaṃsu, subbhaṃsu, nisāpati, migaṅko, kalānidhi, dvijarājo, sasadharo, nakkhattesoiccādīnipi candassa nāmāni.

53-54. Soḷasannaṃ bhāgānaṃ pūraṇo soḷasamo bhāgo candassa kalā, kala saṅkhyāne, kalīyate ekādinā saṅkhyāyateti kalā. Dvayaṃ candassa sarīre. Maññate ñāyate aneneti bimbaṃ. Manato vapaccayo, nipātanā massa bo, assi, nassa mo, vassa bo, bimbasaddo anitthiyaṃ. Maṇḍayateti maṇḍalaṃ, alo, itthiyaṃ maṇḍalī, ayaṃ tīsvapi [bimbo anitthī, maṇḍalaṃ tīsu (amara

我來為您翻譯這段巴利文： 50. 三者指水流。因水流猛烈地、充分地降落故稱暴雨，或因反覆流動故稱暴雨。因持續流動故稱水流。因向下落故稱降落，"saṃ"音表示向下。二者指雹。因可用手拿故稱冰雹，或因使水成團故稱冰雹，《盧陀拉》說："雹稱karakā，也見karakā"，這裡是"kara"音。《異義集》說："kara用於雹、手、象鼻、箭和光線"。因密或因在密時產生的石頭稱密石。壞的日子稱惡日，這惡日詞用於陰雲密佈時，也有不美好義的惡日詞，表示不好性質時隨詞性變化。 51-52. 六者指遮蔽。dhara意為遮蓋，前加"api"等。因遮蔽覆蓋故稱蓋，省略"a"。因遮蔽故稱遮蔽。因遮蔽覆蓋故稱遮障。因遮蔽中間故稱隱沒，省略鼻音。因遮蔽故稱覆蓋。這裡"apa"等字首表示動詞的遮蓋義。因覆蓋故稱遮覆。間隔、隱沒等也用於遮蔽。 用半偈頌說月的名稱。因對星宿作最高統治故稱月。因使眾生歡喜快樂故稱月。因是星宿之王故稱星王。因有喜悅之美故稱蘇摩，或因流出快樂故稱蘇摩，帶"ma"後綴。因造夜，或因在其中有光線故稱造夜者。因光線燒盡、破壞黑暗故稱光，在此建立故稱藥，即特定星宿，其主為藥主。因有寒冷光線故稱寒光。因有兔的標記故稱有兔。因引導月如樟腦相似故稱月亮，"i"音替換。因此有兔標記故稱兔。或因傷害熱性故稱兔，帶"ī"後綴表示以此為特徵。因有寒光故稱寒光。因作為夜的主作為其莊嚴故稱夜主。因是星宿之王故稱星王。因使自己與樟腦相似故稱月，此"mā"詞用於陽性，因與之相隨故星王等也是。寒光、睡蓮友、月、凈光、美光、夜主、鹿標、藝庫、二生王、持兔、星主等也是月的名稱。 53-54. 十六分之一是月的一分，kala意為計數，因以一等數計數故稱分。二者指月的身體。因以此了知故稱輪，"mana"加"va"後綴，變音使"ma"變"ba"，"na"變"ma"，"va"變"ba"，輪詞不用於陰性。因莊嚴故稱圓，加"ala"，陰性為圓形，此用於三性。;;

3.15)].

Pādahīnapajjena addhabhāgo. Asati khepeti samudāyanti aḍḍho, to. Tathā addho. Upaḍḍhoti upasaggena padaṃ vaḍḍhitaṃ, ete tayo pume. Khaṇḍayati samudāyanti khaṇḍaṃ. Sakyate ubbāhanādīsu thokattāti sakalaṃ, alo, khaṇḍasakalā vā pume, satthe rūpabhedato napuṃsake. Ete ca aḍḍhādayo tayo asame bhāge pume, same tu napuṃsaketi rūpabhedenāha 『『addhaṃ vuttaṃ same bhāge』』ti. Khaṇḍādidvayaṃ pana asamepi vattamānaṃ punnapuṃsake vattati, tasmā 『『addhaṃ vuttaṃ same bhāge』』ti ettha 『『aḍḍhaṃ, upaḍḍha』』nti idaṃ dvayampi saṅgahitaṃ [asamabhāge pumāni, same aṃse napuṃsakattaṃ rūpabhedato, upacārato tabbhāgavati vāccaliṅgo – addhā sāṭī, addhaṃ vatthaṃ addho kambalo (cintāmaṇiṭīkā)].

Pasādādayo cande avassambhāvino, aññatra tu pāsaṅgikā iti candapakkame uccante. Visesena sādayati pasādayatīti pasādo. Evaṃ pasanno, so eva pasannatā.

Tikaṃ candappabhāyaṃ. Kumudassāyaṃ vikāso [vikāro (ka.)]komudī. Candaṃ ācikkhati paṭipādayatīti candikā. Juti assātthīti juṇhā. Tassa ṇo, hapaccayo ca, candassa vā jutiṃ sobhaṃ nayhati bandhatīti juṇhā.

Catukkaṃ sobhanamatte. Kanati dippatīti kanti, kana dittiyaṃ, kāmīyatīti vā kanti. Sundaraṃ bhāti dippatīti sobhā. Jotayatīti juti. Chādayatīti chavi. Chada saṃvaraṇe, vipaccayo, dalopo.

1. Sattakaṃ lakkhaṇe. Kaṃ attānaṃ laṅkayati hīnaṃ karotīti kalaṅko. Lañchate lakkhate aneneti lañchanaṃ. Lakkhyate aneneti lakkhaṃ. Tathā lakkhaṇaṃ. Aṅkīyate lakkhyate aneneti aṅko. Abhi visesaṃ jānāti etenāti abhiññāṇaṃ. Cihīyati lakkhīyati aneneti cihanaṃ. Ciha lakkhaṇe.

Sabbāsaṃ sobhānaṃ majjhe paramā sobhā susamā nāma, sobhanaṃ samaṃ sabbaṃ assaṃ susamā, seṭṭhā sobhā.

1. Guṇe phoṭṭhabbavisese sītanti napuṃsakaṃ bhavati. Devadattassa sītaṃ vattati. Sītādayo tayo guṇīliṅgā guṇino liṅgaṃ gaṇhanti, taṃ yathā – sītalā bhūmi, sītalaṃ jalaṃ, sītalo vāto. Uṇhābhitattehi sevīyatīti sītaṃ, tena yutto sīto. Sasa gatiyaṃ, iro, ittañca, sītatthikena sarīyatīti vā sisiraṃ. Sītaṃ guṇaṃ lātīti sītalo.

Mahikāntaṃ hime. Hiṃsatīti himaṃ, sassa mo,niggahītalopo ca. Tuha adane, tohati hiṃsatīti tuhinaṃ, ino. Uparito savatīti ussāvo. Nīharanti nissasantyaneneti nīhāro, natthi īhā vā etasmā hetubhūtāti nīhāro, āro. Mahīyate rāgīhīti [vācābhi (cintāmaṇiṭīkā)]mahikā, ṇvu.

1. Chakkaṃ nakkhatte. Punappunaṃ udayattā na khīyate nakkhattaṃ, attano gamanaṭṭhānaṃ na kharati na vināsetīti vā nakkhattaṃ, atha vā nakkha gatiyaṃ, nakkhatīti nakkhattaṃ. Jotati subhāsubhanimittaṃ pakāsetīti joti, nakkhatta bhaṃsaddehi sahacaraṇato napuṃsake. Yathāvuttaṃ nimittaṃ bhāti pakāsetīti bhaṃ. Kattabbaṃ taranti lokā etāyāti tārā, attano vīthiṃ tāyati arati gacchatīti vā tārā, tāreti vā loke ahitatoti tārā, ayañca tārakā, uḷu ca ete tayo apume. Tarā eva ṇvu, tārakā[tārā eva tārakā ṇvu (ka.)]. Uccaṃ lavati [ulayati (ka.)] gacchatīti ulu. So eva uḷu. Na kevalaṃ tārakā eva apume, atha kho uḷu cāti casaddattho. Uḷusahacariyato pakkhe napuṃsake ca.

58-

我來將這段巴利文翻譯成簡體中文： 缺少一足則為一半。在沒有時減損而集合為半份。同樣也是半份。"上半"是由字首增加而成的詞，這三個都是陽性。切斷而集合為"塊"。因為在提升等方面有少量所以稱為"整體"，或者稱為"塊"和"整體"，它們在陽性中表示物質，由於形態變化在中性中。這些半份等三個詞在不均等的部分中是陽性，但在均等時是中性，因此通過形態變化說"在均等部分中稱為半"。而"塊"等兩個詞即使在不均等時也可用於陰陽性，因此在"在均等部分中稱為半"這裡，"半"和"上半"這兩個也包含在內[在不均等部分中是陽性，在均等部分中因形態變化為中性，由於比喻也可用於具有該部分的詞性 - 半件衣服，半塊布，半件毛毯(註釋書)]。 信樂等在月亮中是必然存在的，而在其他地方則是偶然的，這在月的程序中說明。特別地使之凈信稱為信樂。如此稱為凈信，這就是凈信性。 三個詞用於月光。蓮花的開放[變化]稱為明月。顯示月亮、使之明白稱為月光。具有光輝稱為月夜。它有-ṇa和-ha後綴，或者說它束縛月亮的光輝稱為月夜。 四個詞用於美好。發光閃耀稱為光彩，kan是發光義，或者說因被愛慕而稱為光彩。美好地照耀發光稱為光輝。照耀稱為光。遮蔽稱為面板。chad是遮蔽義，有-vi後綴，d音脫落。 55. 七個詞用於標記。使自己變得低劣稱為污點。用它來標記稱為印記。用它來識別稱為標記。同樣稱為特徵。用它來標記稱為記號。用它來特別認知稱為標識。用它來標記稱為標誌。cih是標記義。 在所有美好中最殊勝的美好稱為至善，具有完全美好的稱為至善，最上等的美好。 56. 在觸覺特質中，"冷"是中性。天授有冷。冷等三個品質詞取其所修飾詞的性，如：冷的大地，冷的水，冷的風。被炎熱者所喜愛稱為冷，與之相應的稱為冷的。sas是行走義，有-ira後綴和-itta性質，或者說被求冷者所追求稱為寒冷。帶來冷的性質稱為冷的。 霜雪類詞到此結束。傷害稱為雪，s變成m，鼻音脫落。tuh是傷害義，傷害稱為霜，有-ina後綴。從上方流下稱為露水。用它呼出稱為寒氣，或說從中沒有努力因而稱為寒氣，有-āra後綴。被愛好者所尊重稱為[說成]霜，有-ṇvu後綴。 57. 六個詞用於星宿。因反覆升起而不消失稱為星宿，或說不損壞自己的執行處所稱為星宿，或者說nakkha是行走義，行走稱為星宿。照耀顯示吉兇徵兆稱為光，因與星宿、光輝詞相伴而用中性。如前所說顯示徵兆稱為光。人們用它渡越所當爲稱為星，或說保護自己的軌道而行走稱為星，或說渡眾生離不利稱為星，這也稱為星辰，天體這三個是非陽性。星就是星辰，有-ṇvu後綴。不僅星辰是非陽性，而且天體也是，這是ca詞的意思。因與天體相伴，在偶數情況下也用中性。 58.

60.Assayujādayo revatyantā sattādhikavīsatārakā nakkhattā nāma honti. Tāni ca nakkhattāni ākāse yathāṭhitāni kamatoyeva ettha kathitāni, na uppaṭipāṭiyā. Vakkhati ca 『『kamato sattādhikavīsati nakkhattā』』ti. Assarūpayogato assayujo. Yamasadisattāsabbatra bharatīti bharaṇī. Yu, ī. Aggisadisattā kantati chindatīti kattikā, karoti tasmā vā katthikā, kattikāya sahitā sakattikā. Bharaṇī, rohiṇī vā. Kamalasambhavattā kamale ruhati vaḍḍhatīti rohiṇī. Migasīsaṇṭhānattā tārāpuñjo migasiraṃ, chaṭṭhīsamāso uttarappadhānattā napuṃsakattaṃ. Ruddarasāvaṭṭhitakodharuddasadisattā kadāci adati ghasatīti addā. Punappunaṃ sattesu hitaṃ vassatīti punabbasu, vassa secane. Poseti kriyāni, posentyasminti vā pusso. Bhujagasadisattā na silisyate nāliṅgyateti asileso.

Mahīyate kāriyatthikehīti maghā[māghā (ka.)], hassa gho. Phalaṃ gaṇhāpetīti phaggunī, yu, ī. Dveti pubbaphaggunī, uttaraphaggunī ceti dve. Hatthasaṇṭhānatāya hattho. Tacchakasadisattā vicittaṃ phalaṃ dadātīti cittā. Sobhanā āti, sāti vā tanuṃ karoti subhāsubhanti sāti[svāti (ka.)], subhāsubhaphaladānato vā sāti, 『『sāti dānāvasānesū』』ti hi nānatthasaṅgahe vuttaṃ, ayaṃ dvīsu. Visadisaṃ phalaṃ khaṇatīti visākhā, vividhā vā sakhā mittā yassā sā visākhā. Anurādhayati saṃsijjhati subhāsubhaphalametāyāti anurādhā. Guṇehi sabbāsaṃ vuḍḍhattā jeṭṭhā. Mūlati patiṭṭhāti subhāsubhaphalametthāti mūlaṃ. Āsāḷho nāma bhatīnaṃ daṇḍo, taṃsaṇṭhānattā āsāḷhā nāma dve nakkhattā pubbāsāḷhauttarāsāḷhavasena.

Savati subhāsubhaphalametenāti savaṇo, savaṇaṃ vā. Dhanamesanti etthāti dhaniṭṭhā, dhanati vā vibhūti nidhānaṃ dhaniṭṭhā. Sataṃ bhisajā ettha, satabhisajānaṃ vā adhipati satabhisajo. Bhaddo go, tasseva padāni pādā assaṃ bhaddapadā, pubbabhaddapadā dve, uttarabhaddapadā dve, samūho cesaṃ catusaṅkhyāti bahuvacanaṃ. Rā vuccati dhanaṃ, tabbantatāya revatī, ākārasse, revato vā isibhedo, tassa apaccaṃ revatī.

1. Dvayaṃ rāhuggahe. So vuccati saggo, tattha bhātīti sobbhānu. Rahati candādīnaṃ sobhaṃ jahāpetīti rāhu. Tamo, vidhuntudo, candādo, sehikeyotipi rāhussa nāmāni.

Sūra, canda, aṅgāraka, budha, jīva, sukka, asita, rāhu, ketūti ete sūrādayo navaggahā nāma.

Mesādiko dvādasakoṭṭhāso rāsi nāma. Ādinā usabha, methuna, kakkaṭa, sīha, kaññā, tulā, vicchika, dhanu, makara, kumbha, mīne saṅgaṇhāti.

Dvayaṃ bhaddapadanakkhattānaṃ nāmaṃ. Poṭṭho go [pāṭho bhaddo go (ka.)], tasseva padāni pādā assaṃ poṭṭhapadā.

62-

我來將這段巴利文翻譯成簡體中文： 60. 從阿濕婆尼星到魚女星共有二十七個星宿。這些星宿是按照它們在天空中的位置依次在此說明的，不是隨意排列的。接下來將說"依次是二十七個星宿"。因與馬形相應稱為阿濕婆尼。如閻摩一樣遍及一切稱為婆羅尼，有-yu和-ī後綴。因如火般而切割稱為戛剃迦，或者從那裡產生稱為戛剃迦，與戛剃迦相應稱為薩迦剃迦。婆羅尼，或稱婁勒尼。因產生於蓮花而在蓮中生長稱為婁勒尼。因形狀如鹿頭而星群稱為鹿首，第六格複合詞因后詞為主而為中性。因具有忿怒性質而如魯德拉神時而吞噬稱為阿陀羅。反覆為眾生降下利益稱為富那婆蘇，vassa是灑水義。養育行為，或說在其中養育稱為勺宿。因如蛇一般不纏繞不擁抱稱為阿濕梨沙。 被求事者所尊重稱為摩伽，ha變成gha。使獲得果報稱為普爾瓦帕勒古尼，有-yu和-ī後綴。兩個指前帕勒古尼和后帕勒古尼。因形狀如手稱為訶悉多。如木匠般給予各種果報稱為質多羅。美好地行進，或說使身體產生善惡稱為娑底，或因給予善惡果報稱為娑底，因為在《同義詞集》中說"娑底用於給予和結束"，這用於兩處。挖掘不同的果報稱為毗舍佉，或說具有各種朋友的稱為毗舍佉。由此成就善惡果報稱為阿奴拉陀。因在一切功德中最長稱為戒塔。在此建立善惡果報稱為畢宿。阿沙荼是工人的棍杖，因形狀相似而有前阿沙荼和后阿沙荼兩個星宿。 由此流出善惡果報稱為室羅伐拏，或稱聞聲。在此具有財富稱為達尼塔，或說財富的寶藏稱為達尼塔。此中有百醫，或百醫的主人稱為百醫宿。賢牛，它的腳印是足跡稱為賢足，前賢足兩個，后賢足兩個，它們的集合為四數故用複數。ra稱為財富，以此為邊際稱為魚女，ā音轉為e，或說雷瓦多是仙人的一種，他的後裔稱為魚女。 61. 兩個詞用於羅睺掩蔽。他稱為天界，在其中顯現稱為妙光。奪取月等的光輝稱為羅睺。黑暗、除塵者、月食者、斯希克之子也是羅睺的名字。 日、月、火星、水星、木星、金星、土星、羅睺、彗星這九個稱為九大行星。 從白羊宮開始的十二區域稱為宮位。等字包括金牛、雙子、巨蟹、獅子、處女、天秤、天蝎、人馬、摩羯、寶瓶、雙魚。 兩個是賢足星宿的名稱。賢牛[另本作：帕托賢牛]，它的腳印是足跡稱為布薩帕達。 62.

1. Pajjadvayena sūriyassa nāmāni. Ā bhuso dippatīti ādicco, ppassa cco. Lokānaṃ sūrabhāvaṃ janetīti sūriyo. Tathā sūro. Sataṃ bahavo raṃsayo yassa sataraṃsi. Divā divasaṃ karotīti divākaro, divase vā karo ābhā yassa divākaro, divāsaddoyaṃ sabbakārakavacano, na tu ādhāravacano eva. Visesena rocate dippateti verocano. Dinaṃ karoti, kumudānaṃ vā dinaṃ mākulyaṃ karotīti dinakaro, uṇho raṃsi yassa uṇharaṃsi. Pabhaṃ karotīti pabhaṅkaro.

Aṃsuno mālā, sā yattha atthi aṃsumālī. Dinānaṃ pati dinapati. Tapatīti tapano. Ravanti etena sattā pabhāvittāti ravi. Bhānu yassa atthīti bhānumā. Raṃsi yassa atthīti raṃsimā. Bhaṃ ābhaṃ karoti, tāsaṃ vā ākaro uppattiṭṭhānaṃ bhākaro. Bhāti dippatīti bhānu. Devehipi accate pūjīyateti akko. Sahassaṃ bahavo raṃsayo yassa sahassaraṃsi. Dvādasattā, pabhākaro, vibhākaro, vikattano [vissakammunā vikattito, kammani yu (cintāmaṇiṭīkā)], mattaṇḍo, divamaṇi, taraṇi, mitto, citrabhānu, vibhāvasu, gahappati, haṃso, savitāiccādīnipi sūriyassa nāmāni.

1. Pajjena sūriyādīnaṃ raṃsippabhānaṃ nāmāni. Rasanti taṃ sattāti raṃsi. Ā bhuso bhātīti ābhā. Pakārena bhātīti pabhā. Dippatīti ditti. Rocate dippateti ruci. Dīdhyati dippatīti dīdhiti. Dippatīti vā dīdhiti, passa dho, ikārāgamo. Miyyante khuddajantavo aneneti marīci, īci. Asati gacchati disantanti aṃsu, ussāgamo. Marīcisahacaraṇato dīdhityādayo [khalitapāṭho (?), savarasāmī tu aṅguli kākalisāri sarāri tumbiari susi dīmityattayo thīpumesu iccāha (cintāmaṇiṭīkā)]bhānu aṃsu ca dvīsu. Maya gamanattho daṇḍako dhātu [daṇḍakappakaraṇe āgatadhātūti attho, niruttisāramañjusāṭīkāyaṃ 253.413 piṭṭhesu passitabbaṃ], khapaccayo ūkārāgamo, atha vā mā māne, ukha gatyattho daṇḍako dhātu [daṇḍakappakaraṇe āgatadhātūti attho, niruttisāramañjusāṭīkāyaṃ 253.413 piṭṭhesu passitabbaṃ], māya mānāya ukhatīti mayūkho[māpasaṃ gaganaṃ pamāṇayaṃ ukhati gacchatīti pisodarādi (cintāmaṇiṭīkā)]. Kirati timiraṃ kiraṇo. Kirati timiraṃ karo.

2. Dvayaṃ ādiccamaṇḍalotikhyāte uppātādijāte raṃsimaṇḍale. Sūriyassa pari samantato dhīyate paridhī, pari samantato visatīti pariveso, sūriyaṃ vā pariveṭhayatīti pariveso. Ṭhassa so. Upasūriyakaṃ, maṇḍalanti dvepi paridhino nāmāni.

Dvayaṃ marīcikāyaṃ. Marīcisadisatāya marīci. Migānaṃ taṇhā pipāsā yassaṃ jalābhāsattā sā migataṇhikā.

Sūriyassa udayato pubbe uṭṭhitaraṃsi uggataraṃsi aruṇo nāma siyā. Aruṇavaṇṇatāya arati gacchatīti aruṇo. Sūrasūto, anūru, kassapeyyo, kassapi, garuḍāggajotipi aruṇassa nāmānīti. Ākāsavaṇṇanā.

66-

我來將這段巴利文翻譯成簡體中文： 63. 兩個偈頌說明太陽的名稱。極其明亮稱為阿迪底耶，pp變成cc。產生世間的光明稱為蘇利耶。同樣稱為蘇羅。具有百種多樣光芒的稱為百光。使白天成為白天稱為晝作者，或說在白天有光芒的稱為晝作者，這個晝字表示所有作用，不僅僅表示處所。特別地照耀發光稱為毗盧遮那。創造白天，或使蓮花在白天閉合稱為作日者，具有熱光稱為熱光。創造光明稱為作光者。 具有光芒之鬘，有此稱為光鬘者。眾日之主稱為日主。熾熱稱為熾者。眾生因光明而歡呼稱為日。具有光輝稱為具光者。具有光芒稱為具芒者。產生光明，或是光明的源頭生起處稱為作光者。照耀發光稱為光輝。連天神也尊敬稱為阿迦。具有千種多樣光芒稱為千光。十二性、作光者、散光者、造作者[被毗濕瓦羯磨所造作，業處有-yu後綴(註釋)]、紅熾者、天珠、度者、友、異光、具光、家主、鵝、生者等也是太陽的名稱。 64. 偈頌說明太陽等的光芒光明的名稱。眾生喜愛它稱為光芒。極其照耀稱為光明。以種種方式照耀稱為光輝。發光稱為光耀。照耀發光稱為光亮。閃耀發光稱為光線。或說發光稱為光線，p變成dh，加i音。由此小生物死亡稱為陽焰，有-īci後綴。到達各方稱為光，加u音。因與陽焰相伴，光線等[疑為訛誤，薩瓦拉薩米說指、聲音線、調線、琴線、梭線在陰陽性中(註釋)]光輝光等用於兩性。maya是行走義的基本動詞根[意為出現在基本動詞篇中的動詞根，見《語法精要寶函注》253、413頁]，有-kha後綴加ū音，或者mā是度量義，ukha是行走義的基本動詞根，爲了度量而行走稱為光束[度量天空而行走，皮索達羅等(註釋)]。散除黑暗稱為光線。散除黑暗稱為光。 65. 兩個詞用於所謂的日輪，即在異相等中出現的光環。太陽周圍所放置的稱為日暈，或說周遍散佈稱為日暈，或說環繞太陽稱為日暈。ṭh變成s。副日、光環這兩個也是日暈的名稱。 兩個詞用於蜃氣樓。因與陽焰相似稱為蜃氣樓。因水的顯現而使鹿生渴的稱為鹿渴。 太陽升起之前升起的光芒升起的光芒稱為曙光。因曙光色而行進稱為曙光。太陽之子、隨光、迦葉子、迦葉所生、金翅鳥長子也是曙光的名稱。這是虛空的描述。 66.

1. Catukkaṃ kāle. Kalyante saṅkhyāyante āyuppamāṇādayo anenāti kālo, karaṇaṃ vā kāro, bhāve ṇo, so eva kālo, na hi kriyāvinimutto kālo nāma koci atthi, mahākālassa pana sassatabhāvato atītādivohāro natthevāti avayavakālānaṃ samūhabhāvato sopi 『『kālo』』ti vutto. Sattānaṃ jīvitaṃ asati khepetīti addhā, tassa dho, ākārantoyaṃ addhāsaddo pume. Punappunaṃ etīti samayo. Vināsaṃ lātīti velā, vaṇṇalopo. Diṭṭho, anehotipi kālassevanāmāni.

Khaṇādayo pana tabbisesā tassa kālassa visesā bhedā. Ke te, kittakappamāṇā cetyāha 『『khaṇo』』iccādi. Dasahi accharāhi aṅguliphoṭanehi lakkhito kālo khaṇo nāma, khaṇu hiṃsāyaṃ, khaṇotīti khaṇo, a. Dasa khaṇā layo nāma bhave bhavanti, etena vā vacanena vikabhisaṅkhyāpekkhinopi vācakā santīti gamyate. Layati gacchati, sattānaṃ jīvitaṃ lunanto vā ayati gacchatīti layo. Dasa layā khaṇalayo nāma, khaṇalayānaṃ samūhabhāvato. Te dasa khaṇalayā muhutto nāma siyā siyuṃ vā, ayamanitthī. Huccha koṭilye , kuṭilayati rattidivase subhāsubhadassanatoti muhutto, to, dhātuyādimhi mukārāgamo, cchalopo ca. Te dasa muhuttā khaṇamuhutto nāma.

Tikaṃ dine. Dibbanti kīḷantyasmiṃ divaso, so. Na jahāti paccāgamanaṃ ahaṃ. Ādadāti nibyāpāranti dinaṃ, ino, ālopo ca, dibbati vā etthāti dinaṃ, vassa no. Ghasaro [ghasati andhakāraṃ ro (cintāmaṇiṭīkā)], vāsarotipi dinassa nāmāni.

68.Kallantaṃ paccūse. Pabhātyasmiṃ lokoti pabhātaṃ. Tathā vibhātaṃ. Usa rujāyaṃ, paccūsati vināseti timiranti paccūso. Kalyante saṅkhyāyante anena saṅkhyādayoti kallaṃ. Ahomukhaṃ, ūsotipi paccūsassa nāmāni.

Dvayaṃ padose. Dosāya rattiyā ārambho abhidoso. Dosāya rattiyā pārambho padoso. Abhidhānato pāsaddassa pubbanipāto, appadhānarasso ca, atha vā abhidussanti padussanti ca yattha sabbakammāni abhidoso padoso ca.

Tikaṃ sāyanhe. Sāyati dinaṃ avasāyatīti sāyo, sāyanto vā dinantaṃ karonto ayatīti sāyo, punnapuṃsake. Sammājhāyanti taṃ sañjhā, (『『brahmuno tanu pitā lokassa janettī』』ti hi āgamo nikāyantarikānaṃ.) [( ) etthantare pāṭho adhiko viya dissati] Dinānaṃ accayo atikkamo, avasānaṃ vā dinaccayo. Dinantotipi tasseva nāmaṃ.

Pubbaṇhāparaṇhamajjhanhavasena tividhā sañjhā [amara 4.3]. Pubbañca taṃ ahañcāti pubbaṇhaṃ. Aparañca taṃ majjhañca taṃ ahañceti aparaṇhaṃ majjhanhaṃ. Sabbatrāvayave samudāyopacārato ahassekadese ahasaddoti kammadhārayo, tāsaṃ tissannaṃ sañjhānaṃ samāhāroti sañjhamityuccate. Samāharaṇaṃ samāhāro, ekībhāvo, so ca bhinnakālānaṃ na bhavatīti buddhiyā samakālaggahaṇato ekakālattā tasmiṃ abhidheyye digusamāso, tathā hi samāhāro samūho taṃsambandhe chaṭṭhiyāyeva bhavitabbanti cintento ācariyo na aññapadatthasamāso ayanti ākārassāppadhāne rassattanti sañjhaṃ. Samāhāro bhāvo tassekattā ekavacanaṃ, kammavacane tu samāhāre tisso sañjhā samāhaṭāti paṭhamantānaṃ samāse sapadatthapādhānyā bahuvacanaṃ, rassābhāvo ca.

我來將這段巴利文翻譯成簡體中文： 67. 四個詞用於時間。由此計算壽命等稱為時間，或說作為是時，在狀態中有-ṇa後綴，這就是時間，因為離開行為就沒有所謂的時間，但由於大時具有永恒性而沒有過去等的言說，因為是部分時間的集合所以也稱為"時間"。消耗眾生的生命稱為時期，它的dh，這個時期詞以ā結尾用於陽性。反覆進行稱為時機。帶來滅盡稱為時限，音轉換。可見的、無此等也是時間的名稱。 剎那等則是它的特殊形式，是那個時間的區分型別。是什麼，數量多少，為此說"剎那"等。以十次打響指所標示的時間稱為剎那，khaṇu是傷害義，傷害稱為剎那，有-a後綴。十個剎那稱為瞬間，由此語言也可知有期待不同數量的表達者。流逝行進，或說割斷眾生的生命而行進稱為瞬間。十個瞬間稱為剎那瞬，因為是剎那瞬的集合。那十個剎那瞬可能是或稱為須臾，這是非陰性。huccha是彎曲義，因晝夜顯示善惡而彎曲稱為須臾，有-ta後綴，詞根開頭加mu音，ccha脫落。那十個須臾稱為剎那須臾。 三個詞用於日。在其中歡樂稱為晝，有-sa後綴。不捨棄返回稱為日。接受無事業稱為晝，有-ina後綴，ā脫落，或說在此歡樂稱為晝，va變成na。吞食者[吞食黑暗者(註釋)]、光日也是晝的名稱。 68. 到結束時分是在黎明。世間在此發光稱為破曉。同樣稱為明亮。usa是傷害義，反向傷害黑暗稱為黎明。由此計算數等稱為早晨。向日、晨光也是黎明的名稱。 兩個詞用於初夜。夜晚的開始稱為近夜。夜晚的過度稱為初夜。從詞義上pā音在前，非主要短音，或者說在此一切行為都趨向夜晚和沉入夜晚稱為近夜初夜。 三個詞用於傍晚。使日終結稱為晚，或說行進使日終結稱為晚，用於陰陽性。完全燃燒稱為黃昏，（"梵天之身是世界之父母"是外道的傳統。）[括號中的文字似乎是額外的]日的超越跨越，或終結稱為日盡。日末也是它的名稱。 黃昏分為上午、下午、中午三種[阿摩羅經4.3]。在前的日稱為上午。在後的日和在中的日稱為下午和中午。在一切處因整體比喻而在日的一部分有日音故為持業釋，那三個黃昏的集合稱為黃昏。集合是合一，一體性，這不會發生在不同時間上，因為以覺知攝取同時故在那所表示的是同時性的數釋複合詞，如是集合、聚集在與之相關時只能用第六格，老師思考著說這不是其他詞義的複合詞，因此因ā音非主要而短化稱為黃昏。集合是狀態，因其一體性故用單數，但在業用語中集合是"三個黃昏被集合"，在以詞首為主的複合詞中用複數，且無短音。

1. Pañcakaṃ rattiyaṃ. Nisati tanuṃ karoti sabbabyāpāraṃ nisā. Rajjanti rāgino atra rajanī, yu, ī. Rāti gaṇhāti abyāpāranti ratti,ti, rajjanti vā ettha ratti. Paṭhamamajjhimapacchimayāmavasena tayo yāmā pahārā yassā tiyāmā. Saṃvuṇoti dinaṃ saṃvarī. Nisīthinī, khaṇadā, khapā, vibhāvarī, tamassinī, yāminī, tamīiccādīnipi rattiyā nāmāni.

Candikāyuttā candappabhāya yuttā ratti juṇhā nāma, juṇhāyogato juṇhā. Tamo ussanno yassaṃ sā tamussannā ratti timisikā nāma, timisaṃ ussannaṃ etthāti timisikā, upadhāya ittañca.

1. Tikaṃ aḍḍharattiyaṃ. Majjhimāratti kammabhūtā 『『nisītho, aḍḍharatto, mahānisā』』ti ca vuccati. Nissate sayate asmiṃ nisītho. Aḍḍhañca taṃ ratti cāti aḍḍharatto, rattekadese rattisaddo, rattiyā aḍḍhanti vā aḍḍharatto. Mahatī ca sā nisā cāti mahānisā.

Catukkaṃ andhakāre. Andhaṃ hataṃ diṭṭhasattikaṃ lokaṃ karotīti andhakāro. Tamatīti tamo, atha vā tamanti ākaṅkhanti ratiṃ lokā ettha tamo, tamu ākaṅkhāyaṃ, tamasaddo anitthī, taṃsahacaraṇato andhakāropi. Timisaṃ iso, atha vā timu temane, timanti ettha rāgenāti timisaṃ. Timiraṃ, pubbeva irapaccayo.

1. Catuddasannaṃ rattīnaṃ pūraṇī catuddasīsaṅkhāto kāḷapakkho ca ekagghano vanasaṇḍo ca meghapaṭalañca aḍḍharatti ca etehi catūhi samannāgato tamo caturaṅgatamaṃ nāma.

2. Andhañca taṃ tamañcāti andhatamaṃ, yaṃ lokaṃ andhakāraṃ karoti. Ayaṃ andhatamasaddo ghanatame bāḷhatame vattati.

Dvayaṃ pahāre. Paharīyate bheriyādi atrāti pahāro, pume saññāyaṃ apaccayo. Yā pāpuṇe mo, upayameti vā aho ratti cānena yāmo, yamito ṇo. Pahāro eva yāmo iti saññito yāmasaññito.

Dutiyā tithi pāṭipado nāma. Paṭipajjate cando khayaṃ, udayaṃ vā yassaṃ pāṭipado. Tatiyādī tithiyeva, na pāṭipado. Tanotīti tithi, atha vā tā pālane ithi. Tithisaddo dvīsu.

1. Dvayaṃ pannarasiyaṃ, pannarasannaṃ tithīnaṃ pūraṇī pannarasī, paṇṇarasītipi pāṭho atthi. Dvayaṃ puṇṇamāyaṃ tithiyaṃ. Miyyate tithīnaṃ khayo vuḍḍhi cānena māso, cando, puṇṇo ca so māso cāti puṇṇamāso, tassāyaṃ tithi, puṇṇamāso yassamatthīti vā puṇṇamāsī. Puṇṇo mā cando yattha, puṇṇamassāyaṃ vā tithi puṇṇamā, 『『puṇṇimā』』ti pāṭhe pana sati candassa puṇṇabhāvo puṇṇo, tena nibbattā bhāvapaccayantā tena nibbatte imo dissati, lokāsayattā liṅgassa itthiliṅgattaṃ, sā puṇṇamā ekakalāhīne cande sati anumati nāma, anumaññante anugacchante devatāpitūhi saha yassaṃ sā anumati. Puṇṇe pana cande sā puṇṇamā rākā nāma, rāti dassanāvakāsaṃ rākā, ko [kalāhīne sā』numati puṇṇe rākā nisākare (amara 4.8)].

Aparā kāḷapakkhasambhūtāpannarasī pana amāvasī, amāvāsītipi uccate. Amā saha vasanti ravicandā yassaṃ amāvasī, amāvāsī ca dīghaṃ katvā, amāsaddo sahattho abyayaṃ. Dasso [dassalā (ka.), dissante ravicandā atra, 『『gaṇakehī』』ti gha (cintāmaṇiṭīkā)], sūriyindusaṅgamoti tassāyeva nāmāni.

我來將這段巴利文翻譯成簡體中文： 69. 五個詞用於夜。使一切活動減少稱為夜。有貪者在此喜愛稱為夜，有-yu和-ī後綴。領受無事業稱為夜，有-ti後綴，或說在此喜愛稱為夜。依初夜、中夜、后夜而有三夜時分的稱為三夜。遮蔽日子稱為遮夜。深夜、月夜、夜分、明夜、暗夜、夜時、暗等也是夜的名稱。 具有月光照耀的夜稱為月夜，因具月光故稱月夜。黑暗盛行的夜稱為暗夜，黑暗在此盛行稱為暗夜，依詞根有-itta後綴。 70. 三個詞用於半夜。作為對象的中夜稱為"深夜、半夜、大夜"。在此休息稱為深夜。半與夜合稱為半夜，夜的一部分有夜音，或說夜的一半稱為半夜。大與夜合稱為大夜。 四個詞用於黑暗。使世間變得盲目失去見物能力稱為黑暗。黑暗稱為暗，或說眾生在此期望愉悅稱為暗，tamu是期望義，暗字非陰性，因與之相伴故黑暗也是。黑暗支配，或說timu是濕潤義，在此因貪慾而濕潤稱為黑暗。闇冥，先前就有-ira後綴。 71. 十四夜的圓滿稱為十四日，黑半月和茂密的林木以及雲層和半夜，具有這四種的黑暗稱為四分黑暗。 72. 盲與暗合稱為盲暗，使世間變成黑暗的。這個盲暗詞用於濃密的劇烈的黑暗。 兩個詞用於時分。在此敲打鼓等稱為時分，在名詞中用於陽性有-a後綴。到達的有-ma後綴，或說由此到達日夜稱為夜分，yama有-ṇa後綴。時分即被認為是夜分。 第二日期稱為月初。月虧或月升的稱為月初。第三等只是日期，不是月初。延展稱為日期，或說tā是保護義有-ithi。日期詞用於兩性。 73. 兩個詞用於十五日，十五日期的圓滿稱為十五，也有讀作paṇṇarasī的。兩個詞用於滿月日期。月份、月亮由此死亡和增長，圓滿與月合稱為滿月，這是它的日期，或說具有滿月的稱為滿月。其中月圓滿，或說這是滿月的日期稱為滿月。若讀作"puṇṇimā"則月的圓滿是圓滿，由此產生的以狀態後綴在由此產生中見到-ima，因世間意向故為陰性，當月虧一分時那滿月稱為隨許，眾神祖先隨許隨行的稱為隨許。當月圓時那滿月稱為明月，給予觀看機會稱為明月，有-ka後綴[當虧時稱隨許，圓時稱明月(阿摩羅經4.8)]。 另一個在黑半月生起的十五日則稱為新月，也說作amāvāsī。日月一起停留的稱為新月，amāvāsī則長音，amā音義為"一起"是不變詞。見[見者(他本)，日月在此可見，"與計算者"(註釋)]、日月會合也是它的名稱。

1. Saṭṭhighaṭikāhi lakkhito kālo ahoratto nāma. Ghaṭenti ahorattiyoti ghaṭikā. Aho ca ratti ca ahoratto, pume. Adiguttepi ahorattanti napuṃsakepi. Te pañcadasa ahorattā pakkho nāma. Pacanti pariṇamanti bhūtānyaneneti pakkho. Pubbāparabhūtā te ca pakkhā yathākkamaṃ sukkakāḷā sukkapakkhakāḷapakkhā nāma. Jotisatthakkamena sukkapakkho pubbasaññito, kaṇhapakkho aparasaññito. Tato eva māsavisese loke sakaparapakkhoti [lokepyaparapakkhoti (ka.)] rūḷhī. Suca soke, sukko, socanti ettha andhakārābhilāsinoti katvā, sūceti pakāsetīti vā sukko. Kirati sukkanti kāro, ṇo, sova kāḷo, kena vā jotinā arati ettha kāro, sova kāḷo. Te duve sukkakāḷapakkhā samuditā māso nāma. Masi parimāṇe, kammaniṇo.

75-76. Sāddhapajjena dvādasamāsānaṃ nāmāni. Cittāya paripuṇṇenduyuttāya yutto, upalakkhito vā māso citto, saṃyogantattā na vuddhi, evaṃ sabbatra. Paripuṇṇenduyuttataṃtaṃnakkhattanāmavasena dvādasannaṃ māsānaṃ nāmāni veditabbāni. Cittamāsādayo phaggunamāsapariyantā dvādasa koṭṭhāsā kamena māsāti ñeyyā. Pasatthatamattā jeṭṭhā, taṃyogā jeṭṭho. Asayho ravi atreti āsāḷho. Yassa ḷo, savantyasmiṃ sāvaṇo, yu. Phalantyatra phagguno, yu, lassa go, assa u. Kattikamāso pacchimakattiko nāma. Assayujamāso pubbakattiko nāma.

1. Dvayaṃ sāvaṇamāse. Antovīthito bahi nikkhamati sūriyo ettha, adhikaraṇe anīyo. Dvayaṃ cittamāse. Nānāpupphaphalavicittatāya lokānaṃ rammaṃ karoti, ramanti vā etthāti rammako.

78.Kattikakāḷapakkhato pacchimakattikato paṭṭhāya caturo caturo māsā kamā kamato hemantagimhānavassānasaññitā utuyo nāma honti. Himāni ettha santi hemo, so eva hemanto, 『『suttanto vananto』』ti yathā, hinoti vā hāniṃ gacchati sabbametthāti hemanto, antapaccayo, māgamo ca. Girati pīḷayatīti gimhāno, māno, rassa ho, vaṇṇavipariyayo ca. Vassati ettha vassānoyu. Utuyo dvīsūti paccāsatyā utusaddo eva dvīsu, na hemantādayo, amarakose pana utusaddo pume vutto [amara 4.20].

1. Aññathāpi utubhedaṃ dassetuṃ ariyasāmaññamāha 『『hemanto』』iccādi. Vā atha vā vuttānusārena ututtayapabhede vuttavacanassānusārena. Idaṃ pana 『『kattikakāḷapakkhato』』ti vacanaṃ sandhāya vuttaṃ, tasmā kattikakāḷapakkhato pabhuti dve dve māsā kamā kamato hemanto, sisiro, vasanto, gimho, vassāno, sarado utūti cha utū bhavanti, punappunaṃ etīti katvā, tu, issa u. Sisiraṃ sītalaṃ, taṃyogā sisiraṃ, vāvidhānato na vuddhi, makāro padasandhikaro. Vasa kantiyaṃ. Vasīyateti vasanto. Pupphadhanuttā [pupphavantattā (ka.)] vā vasati kāmo ettha vasanto. Sarati pīḷayati asminti sarado, tassa do. Sā sunakhā ramanti etthāti vā sarado, massa do.

80-

我來將這段巴利文翻譯成簡體中文： 74. 以六十個刻度標示的時間稱為晝夜。計量晝夜稱為刻度。日與夜合稱為晝夜，用陽性。不受保護時晝夜也用中性。那十五個晝夜稱為半月。由此眾產生熟變化稱為半月。在前後發生的這些半月依次稱為白半月黑半月。按照天文學的次序，白半月稱為前半，黑半月稱為後半。因此在特定月份中世間就有自方他方半月的習慣說法。suca是憂愁義，白，因在此暗愛者憂愁而說，或說顯示宣說稱為白。散佈白色稱為黑，有-ṇa後綴，它就是黑，或說以光明在此行進稱為黑。這兩個白黑半月合起來稱為月。masi是度量義，在業處有-ṇa後綴。 75-76. 一個半偈頌說明十二個月的名稱。與質多星圓月相應的，或由此標示的月稱為質多月，因有連音故不增長，一切處皆同。應知十二個月的名稱是依圓月相應的各個星宿名稱。應知從質多月到帕古那月的十二部分依次是月份。因最為稱讚故稱為誓膩，與之相應稱為誓膩月。此中太陽難忍稱為阿沙荼月。它的ḷ音，在此流動稱為沙瓦那月，有-yu後綴。在此結果稱為普爾瓦帕勒古尼月，有-yu後綴，l變成g，a變成u。迦提迦月稱為后迦提迦。阿濕縛由阇月稱為前迦提迦。 77. 兩個詞用於沙瓦那月。太陽從軌道內出到外面，在處所有-anīya後綴。兩個詞用於質多月。因各種花果的多彩使世間愉悅，或在此愉悅稱為可樂月。 78. 從迦提迦黑半月即后迦提迦開始，每四個月依次稱為冬季、熱季、雨季等時節。此中有冰雪稱為冰，它就是冬季，如"經末、林末"，或說一切在此走向損減稱為冬季，有-anta後綴和m音加入。吞噬壓迫稱為熱季，有-māna後綴，短音變h，音位置互換。在此下雨稱為雨季，有-yu後綴。時節用於兩性是根據預期只有時節詞用於兩性，不是冬季等，但在阿摩羅詞典中說時節詞用於陽性[阿摩羅經4.20]。 79. 爲了另外顯示時節的區分而說聖者共同的"冬季"等。或者說依照所說的方式在三時節的區分中依照所說的語言。這是依據"從迦提迦黑半月"的說法而說的，因此從迦提迦黑半月開始每兩個月依次為寒冬、嚴寒、春季、炎夏、雨季、秋季等六個時節，因為反覆進行而說，有-tu後綴，i變成u。寒冷稱為嚴寒，與之相應稱為嚴寒，因規定多樣故不增長，m音是詞連音。vasa是喜愛義。被喜愛稱為春季。或說因多花[因具花(他本)]慾望在此住著稱為春季。在此壓迫稱為秋季，有-da後綴。或說狗在此歡樂稱為秋季，m變成d。 80.

1. Tikaṃ gimhe. Usati dahatīti uṇho, ṇho, salopo ca. Nidahante yasminti nidāgho, hassa gho. Girati pīḷayatīti gimho, mo, rassa ho, vaṇṇavipariyayo ca. Tikaṃ vassānotumhi. Vassati pavassati etthāti vasso, vassāno, pāvuso ca. Assa u, saṃyogalopo ca.

Vassānādikehi tīhi utūhi dakkhiṇāyanaṃ sūriyassa dakkhiṇadisāgamanaṃ bhavati, aññehi tīhi sisiravasantagimhehi uttarāyanaṃ uttaradisāgamanaṃ bhavati. I gatiyaṃ, bhāve yu, ayanaṃ. Pussasaṅkantimārabbha āsāḷhaṃ yāva ādiccassa uttarā gati uttarāyanaṃ. Āsāḷhasaṅkantimārabbha pussaṃ yāva dakkhiṇā gati dakkhiṇāyanaṃ. Vassoyanadvayanti idaṃ ayanadvayaṃ sampiṇḍitaṃ vasso nāma. Vassanti etthāti vasso, vassakālena vā upalakkhito vasso, 『『citto, cakkhudasaka』』nti yathā.

Pajjaddhaṃ vasse. Saṃvasati ettha saṃvaccharo, charo, sassa co, 『『vaccharo』』tipi tasseva nāmaṃ. Natthi itthiliṅgattametesu anitthī. Paccāsatyā saradopi taṃpaccāsatyā hāyanopi. Saradakālena lakkhito sarado, yathā 『『sotadasakaṃ, vesākho』』ti. Jahāti bhāveti hāyano, padatthe vā jahanto ayatīti hāyano. Samayati vikalayati bhāveti samā, sama vekalye. 『『Samā vasse thīliṅgo tu, samaṃ sabbasamānesū』』ti ruddo.

Sabbasattānaṃ sabbapārisadattā [sabbapaṭipadattā (ka.)] sabbavohārakusalatthaṃ kālādhikārattā parasamaye kathitaṃ devānaṃ vassappamāṇampi idhāharitvā dīpetabbaṃ. Tathā hi manussānaṃ māsena pitūnaṃ ahoratto, evaṃ manussānaṃ vassena devānaṃ ahoratto, tatrottarāyanaṃ devānaṃ dinaṃ, ratti pana dakkhiṇāyanaṃ, devatānaṃ saṭṭhyādhikāhorattisatattayena vassena dvādasavassasahassāni devānaṃ yugaṃ. Tena vuttaṃ –

『『Esā dvādasasahassī, yugākhyā parikittitā;

Etaṃ sahassaguṇitaṃ, aho brahmamudāhaṭa』』nti [『『vedadīpakaganthe』』ti nissaye].

Tañca narānaṃ catuyugaṃ dibbasahassadvayena brahmuno dve diveti. Kata, tetā, dvāpara, kalivasena catuyugaṃ. Tatra katayugassa manussasaṅkhyāya pamāṇaṃ aṭṭhavīsatisahassādhikāni sattarasavassalakkhāni, tetāya channavutisahassādhikāni dvādasavassalakkhāni, dvāparassa catusaṭṭhisahassādhikāni aṭṭhavassalakkhāni, kalissa bāttiṃsasahassādhikāni cattāri vassalakkhāni. Vuttañca –

『『Suññaṃ suññaṃ khaṃ nāgā, karamunisasino;

Māna』mādo yugassa, tetāya khaṃkhaṃsuññaṃ.

Rasanavasūriyā, vassasaṅkhyā pasiddhā;

Suññaṃ suññaṃ khaṃ vedā, rasabhujagamiti.

Dvāpare vassasaṅkhyā, suññākāsaṃkhaṃnetta-;

Guṇajalanidhayo, vassasaṅkhyā kalisse』』ti.

Piṇḍo cesa vīsativassasahassādhikāni tecattālīsavassalakkhāni. Vuttañca 『『khākāsasuññambaradantasāgarā catuyugānaṃ parimāṇasaṅgaho』』ti. Brahmuno ahorattena narānaṃ dve kappā.

Tatra aṭṭha nāgā, dve karā, satta munayo, eko sasī, cha rasā, dvādasa sūriyā, cattāro vedā jalanidhayo ca. Dve nettāni, tayo guṇā, bāttiṃsa dantā, saṅkhyāya pasiddhehetehi saṅkhyā gahetabbā. Khākāsambarasaddā suññapariyāyā. Suññañca gaṇite bindunā saṅgahitaṃ. Sabbañcetaṃ paṭiyugaṃ paṭilomena patthāraye. Tatra katayugassa patthāro yathā – 1728000. Tetāya yathā – 1296000 . Dvāparassa yathā – 864000. Kalissa yathā – 432000. Catuyugapiṇḍassa ca yathā –

我來將這段巴利文 譯成簡體中文： 81. 三個詞用於熱季。燃燒傷害稱為熱，有-ṇha後綴，s脫落。藏在其中稱為炎熱，ha變成gha。吞噬壓迫稱為夏季，有-ma後綴，r變成h，音位置互換。三個詞用於雨季。在此下雨降雨稱為雨，雨季，雨期。有-u後綴，連音脫落。 以雨季等三個季節，太陽行走南方稱為南行，以其他三個嚴寒春季炎夏，行走北方稱為北行。i是行走義，在狀態有-yu後綴，稱為執行。從補沙月交節開始到阿沙荼月太陽向北執行稱為北行。從阿沙荼月交節開始到補沙月向南執行稱為南行。這兩種執行合起來稱為年。在此下雨稱為年，或以雨季標示稱為年，如"質多、眼十法"。 半偈用於年。在此一起住稱為年，有-chara後綴，s變成c，"年"也是它的名稱。這些沒有陰性不是陰性詞。根據預期秋季也是，根據預期年也是。以秋季標示稱為秋，如"耳十法、衛塞月"。捨棄存在稱為年，或在詞義中捨棄而行進稱為年。完全缺損存在稱為年，sama是缺損義。魯德羅說"年在雨時為陰性，在一切相等中為中性"。 爲了一切眾生一切會眾[一切道(他本)]善巧一切言說，因是時間的主題，應當引述並說明在其他學派中所說的天神年量。如是：以人間一月為祖神一晝夜，如是以人間一年為天神一晝夜，其中北行是天神的晝，而南行是夜，以天神三百六十晝夜為一年，一萬二千天神年為天神一劫。因此說： "這稱為一萬二千，名為一劫；這乘以千，稱為梵天一晝。"[在"吠陀燈論"中]。 而那人間四劫以天上兩千年為梵天兩晝。黃金、三眼、二重、黑暗等四劫。其中黃金劫人壽量為一百七十萬零二萬八千年，三眼劫為一百二十萬零九萬六千年，二重劫為八十萬零六萬四千年，黑暗劫為四十萬零三萬二千年。如說： "零零空龍，手仙月；意慢劫，三眼為空空零。六九日，年數成；零零空吠，六蛇等。二重年數，零空空目；三水海，黑暗年數。" 總數是四百三十萬零二萬年。如說"空空零牙海為四劫量之總和"。以梵天一晝夜為人間兩劫。 其中八龍、二手、七仙、一月、六味、十二日、四吠陀和海。二眼、三德、三十二牙，應以這些著名的數字取數。空、天、虛等詞是零的同義詞。零在計算中用圓點表示。這一切應依各劫逆序展開。其中黃金劫的展開如：1728000。三眼劫如：1296000。二重劫如：864000。黑暗劫如：432000。四劫總和如：

1. Yugānaṃ paṭipatthārañca piṇḍassa ca yathākkamaṃ antimaṃ bindumādāya paṭilomena gaṇaye. Taṃ yathā –

『『Ekaṃ dasa satañceva, sahassa』mayutaṃ tathā;

Lakkhañca niyutañceva, kamā dasaguṇottara』』nti.

Tatra dasasahassāni ayutaṃ. Dasalakkhāni niyutaṃ. Tañca kalidvāparesu natthīti lakkhapariyantameva tatra gaṇaye, tadevaṃ yugānaṃ, taṃpiṇḍassa ca aṅkato pubbavuttā vassasaṅkhyā saññātā bhavatīti.

Tatra brahmuno dinaṃ narānaṃ udayakappo, ratti pana khayakappo. Ekasmiñca brahmadine manusaññitā catuddasa brahmasutā bhavanti. Tatrekassa manvantarassa ekasattatidibbayugāni pamāṇaṃ, tañca mānusaṃ catuddasabhi uttaraṃ [caturāsītiuttaraṃ (?)] yugasatadvayaṃ. Tadevaṃ catuddasabhi manvantarehi catunavutyuttarāni navadibbayugasatāni bhavanti. Mānusaṃ tu catuvīsatiyugasahassacatukkaṃ. Esañca [chasattatyādhikanavatiṃsayugasataṃ (?)] manvantarānaṃ aṭṭhavīsasahassādhikasattarasamānusavassalakkhasaṅkhyā vā katayugappamāṇakā pañca sandhayo bhavanti. Tena vuttaṃ sūriyasiddhante[1.18-19] –

『『Yugānaṃ sattati sekā, manvantara』miho』ccate;

Katassa saṅkhyā tassante, sandhi vutto jalaplavo.

Sasandhayo te manavo, kappe ñeyyā catuddasa;

Katappamāṇā kappādo, sandhī pañcadasaṭṭhitā』』ti.

Katayugassa ca pādena kalino pamāṇaṃ, pādadvayena dvāparassa, pādattayena tetāya. Catuyugañcetaṃ cakkamiva bhamatīti pañcadasahi sandhīhi narānaṃ yugāni catuvīsati bhavanti. Devānaṃ tu yugacakkaṃ. Etāni ca sasandhicatuddasamanvantarānyekatopi piṇḍitāni devānaṃ yugasahassaṃ bhavati, narānaṃ catuyugasahassaṃ, tañca brahmuno dinamekaṃ. Añño manu asmiṃ manvantaraṃ, brahmasutā eva manavo.

1. Pañcakaṃ khayakappe. Kappate jagatī vinassateti kappo. Khayanti ettha khayo. Kappo ca khayo cāti kappakkhayā. Saṃvattate uparamate, vinassate vā jagatī asminti saṃvaṭṭo. Catuyugānamante jāto yuganto. Palīyate khīyate yattha lokoti palayo, pume, saññāyaṃ ṇo. Keci panettha 『『kappakkhayo tū』』ti pāṭhaṃ vatvā dvinnamekābhidhānattaṃ kappenti, taṃ amarakosena ca taṭṭīkāya ca na sameti. Vuttañhi tattha 『『saṃvaṭṭo, palayo, kappo, khayo, kappantamiccapī』』ti [amara 4.22] ca 『『pañcakaṃ khayakappe』』ti ca.

Dvayaṃ kāḷakaṇṇiyaṃ. Ninditabbattā na lakkhīyateti alakkhī. Attano nissayaṃ kāḷavaṇṇasadisaṃ karoti appakāsakattāti kāḷakaṇṇī, karato ṇo, rassa ṇo, ī ca. Dvayaṃ siriyaṃ. Pasaṃsitabbattā lakkhīyateti lakkhī. Katapuññehi sevīyate, te vā sevatīti sirī, ro, ī ca.

1. Dvayaṃ dānavānaṃ mātari. Dā avakhaṇḍane, dāyatīti danu. Dvayaṃ devānaṃ mātari. Ditīti asurānameva vemātikā mātā, tassā paṭipakkhabhāvena aditi.

我來將這段巴利文翻譯成簡體中文： 4320000。各劫的展開和總和應從最後的圓點開始逆序計算。如： "一、十、百以及，千、萬和，十萬和百萬，依次十倍增。" 其中十千為萬。十十萬為百萬。這在黑暗劫和二重劫中沒有，所以只計算到十萬，如是各劫和總和的數字就是前述的年數。 其中梵天的晝是人間的生劫，夜是壞劫。在一個梵天日中有十四個稱為人的梵天子。其中一個曼萬塔羅的量是七十一天劫，這是人間二百八十四[八十四(?)]劫。如是以十四個曼萬塔羅成為九百九十四天劫。但人間是二萬四千劫。這些[九十三十六(?)]曼萬塔羅有五個以黃金劫為量的一百七十萬零二萬八千人年的連線。因此在《日曜悉曇》[1.18-19]中說： "七十一劫，稱為一曼萬塔羅；以黃金劫數，其末說為水淹連線。 應知一劫中，有十四個帶連線的摩奴；以黃金劫為量，劫初連線有十五存在。" 以黃金劫的四分之一為黑暗劫的量，以四分之二為二重劫的量，以四分之三為三眼劫的量。這四劫如輪子轉動，所以以十五個連線成為人間二十四劫。但天神是劫輪。這些帶連線的十四個曼萬塔羅合計起來成為天神的一千劫，人間的四千劫，這是梵天的一晝。在這曼萬塔羅中的另一摩奴，只是梵天子就是摩奴。 82. 五個詞用於壞劫。世界毀滅稱為劫。在此滅盡稱為滅。劫與滅合稱為劫滅。世界在此停止中止，或毀滅稱為壞。在四劫末生起稱為劫末。在此世界被毀滅稱為毀滅，用陽性，在名詞中有-ṇa後綴。有些人在此說"劫滅為"的讀法而主張二者同義，這與阿摩羅詞典及其註釋不符。因為在那裡說"壞、毀、劫、滅、劫末等"[阿摩羅經4.22]和"五個詞用於壞劫"。 兩個詞用於厄運。因應被譴責而不被注意稱為無運。使自己的依處如黑色因不顯著稱為厄運，從作有-ṇa後綴，r變成ṇ，有-ī。兩個詞用於吉祥。因應被讚歎而被注意稱為吉運。被作善業者親近，或親近他們稱為吉祥，有-ra和-ī。 83. 兩個詞用於阿修羅之母。dā是砍伐義，砍伐稱為達奴。兩個詞用於天神之母。迪提是阿修羅的異母之母，作為她的對立者是阿迪提。

84.Āguntaṃ pāpe. Pānti rakkhanti attānamasmāti pāpaṃ, pakāravaṇṇāgamo, duggatiṃ pāpanato vā pāpaṃ. Kilyate sithilī kariyyate yeneti kibbisaṃ, lassa vo, iso ca, karoti aniṭṭhaphalanti vā kibbisaṃ, ibbiso. Virūpena gacchatīti veraṃ. Na hanti dhaññanti aghaṃ, hanassa gho, sādhūhi agantabbattā vā aghaṃ, hana gatiyaṃ. Kucchitaṃ caritaṃ duccaritaṃ. Du ninditaṃ karaṇamassa dukkaṭaṃ. Na punātīti apuññaṃ. Kusalānaṃ paṭipakkhaṃ akusalaṃ. Kaṃ sukhaṃ hanatīti kaṇhaṃ, vaṇṇavipariyayo. Kalyate anena kalusaṃ, uso, kaṃ vā sukhaṃ lunanto setīti kalusaṃ. Du ninditaṃ itaṃ gamanamassa duritaṃ. Agantabbaṃ gacchati etenāti āgu, ā pīḷayaṃ gacchatīti vā āgu, 『『ā tu kodhamudāṭṭīsū』』ti hi ekakkharakose vuttaṃ.

85-86. Chakkaṃ dhamme. Kucchitenākārena santāne sentīti kusā, rāgādayo, te lunāti chindatīti kusalaṃ. Sukhaṃ karoti, sobhanaṃ vā karaṇamassa sukataṃ. Sukhaṃ karotīti sukkaṃ. Punātīti puññaṃ. Dharati sabbanti dhammaṃ. Apare panidaṃ 『『puññadhamma』』mityekapadaṃ vadanti, taṃ amarakosena[amara 4.24] virujjhanato na gahetabbaṃ. Sundaraṃ caraṇamassa sucaritaṃ.

Tikaṃ diṭṭhadhammike. Diṭṭhadhammo nāma paccakkho attabhāvo, tattha nibbattaṃ diṭṭhadhammikaṃ. Ihaloke jātaṃ ihalokikaṃ. Sandiṭṭhe paccakkhe attabhāve jātaṃ sandiṭṭhikaṃ. Dvayaṃ samparāyike. Taṃ vacanatthato suviññeyyaṃ.

Dvayaṃ takkāle. Tasmiṃyeva kāle jātaṃ, nāsannakālādīsūti takkālaṃ. Tadā tasmiṃyeva kāle jātaṃ tadātvaṃ, tvaṃ, tadāttantipi pāṭho. Dvayaṃ āyatikāle. Uttarakālo pacchimo kālo. Āgamissatīti āyati, āpubbo i gatimhi. Ettha ca yaṃ imasmiṃ attabhāve dūramāsannaṃ vā, taṃ diṭṭhadhammikaṃ. Yaṃ pana imasmiṃ attabhāve vā samparāye vā dūrataraṃ, taṃ āyati.

87-88.Pamodantaṃ pāmojje. Hasati yenāti hāso. Attā mano yassa attamano. Duṭṭhassa hi mano attā nāma na hoti, tassa bhāvo attamanatā, pāmojjaṃ. Pīṇeti tappetīti pīti. Vindati sukhaṃ etāyāti vitti. Tussanti etāyāti tuṭṭhi, taṃsahacaraṇato vitti, taṃsahacaraṇato pīti ca nāriyaṃ, attamanatā pana niddesato rūpabhedo. Ā bhuso nandayatīti ānando. Muda hāse, pamudo, āmodopi. Santussanaṃ santoso. Nandanaṃ nandi. Sammado sammadāpi[sammudo, sammadopi (?)], ukārassa a. Pamoditassa puggalassa, cittassa vā bhāvo pāmojjaṃ.

Tikaṃ sukhe. Suṭṭhu khaṇatīti sukhaṃ, kvi. Sādīyati assādīyatīti sātaṃ. Phassati sinehatīti phāsu, phusati vā bādhati dukkhanti phāsu. Sattakaṃ kalyāṇe. Bhadi kalyāṇe, bhaddatīti bhaddaṃ. Pasatthatarattā seyyo. Sobhatīti sobhaṃ. Khī khaye, khepeti asukhaṃ khemaṃ, mo. Kalyaṃ nirogaṃ aṇati gacchati, kalyaṃ vā hitaṃ aṇayati pāpayatīti kalyāṇaṃ, kammani ṇo [kammani upapade ṇapaccayoti adhippāyo]. Maṅga gatyattho, maṅgati dhaññaṃ maṅgalaṃ, alo. Sameti dukkhanti sivaṃ, vo.

我來將這段巴利文翻譯成簡體中文： 84. 惡的結尾。從中保護自己稱為惡，加入p音，或說導向惡趣稱為惡。由此使鬆弛稱為罪，l變成v，有-isa後綴，或說造作不善果稱為罪，有-ibbisa。以醜惡方式行進稱為怨。不損害財富稱為苦，hana變成gha，或說因不應被善者趨近稱為苦，hana是行走義。卑劣的行為稱為惡行。其卑劣的作為稱為惡作。不凈化稱為非福。與善相對稱為不善。損害何種樂稱為黑，音位置互換。由此變弱稱為濁，有-usa後綴，或說割斷何種樂而住稱為濁。其卑劣的行走稱為惡行。由此趨向不應去處稱為罪，或說以壓迫方式行進稱為罪，因為在單字詞典中說"ā用於憤怒和高舉"。 85-86. 六個詞用於法。以卑劣方式在相續中住稱為茅草，即貪等，割斷它們稱為善。造作樂，或其善的作為稱為善作。造作樂稱為白。凈化稱為福。持一切稱為法。其他人說這是"福法"一詞，因與阿摩羅詞典[阿摩羅經4.24]相違故不應採用。其善的行為稱為善行。 三個詞用於現法。所謂現法是現見的自體，生在其中稱為現法的。生在此世稱為此世的。生在現見現前的自體中稱為現見的。兩個詞用於來世。這從詞義容易理解。 兩個詞用於當時。生在那個時候，不是近時等稱為當時。生在那個時候稱為彼時，有-tvaṃ後綴，也有讀作tadāttaṃ。兩個詞用於未來時。后時是將來時。將來稱為未來，有ā字首i是行走義。這裡，在這個自體中遠或近的是現法的。但在這個自體或來世中更遠的是未來。 87-88. 喜的結尾。由此歡笑稱為笑。其心自在稱為自在心。因為惡者的心不名為自在，它的狀態是心自在，即喜悅。滿足飽足稱為喜。由此獲得樂稱為適。由此滿足稱為足，因與之相伴故適，因與之相伴故喜用於陰性，但心自在依註釋有形式區別。極其歡喜稱為歡喜。muda是歡笑義，極喜，極樂也是。完全滿足稱為知足。歡喜稱為喜。正醉也是[正喜、正醉(?)]，u變成a。已歡喜的人或心的狀態稱為喜悅。 三個詞用於樂。善好地掘稱為樂，有-kvi後綴。被享受稱為適。觸愛稱為安，或說觸害苦稱為安。七個詞用於善。bhadi是善義，善好稱為祥。因最受讚歎稱為勝。照耀稱為妙。khī是滅盡義，滅盡不樂稱為安穩，有-ma後綴。無病行進，或使達到利益稱為善，在業處有-ṇa後綴[意為在業處詞根上加-ṇa後綴]。maṅga是行走義，財富行進稱為吉祥，有-ala後綴。平息苦稱為吉，有-va後綴。

1. Chakkaṃ dukkhe. Dukkaraṃ khamanamettha dukkhaṃ. Kasa gamane, kasati apuññanti kasiraṃ, iro, kucchitenākārena setīti vā kasiraṃ. Kira vikkhipane, kirati sukhanti kicchaṃ, katā vā puññakaraṇicchā yenāti kicchaṃ, 『『dukkhūpanisā saddhā』』ti hi vuttaṃ. Natthi adhigamanatthaṃ īhā etthāti nīgho, hassa gho, atha vā nihantyapuññaṃ hiṃsati gacchatīti vā nīgho, puññaṃ vā na hanti na gacchatīti nīgho. Virūpamasati yenāti byasanaṃ, visiṭṭhaṃ vā asati khepetīti byasanaṃ. Na hanti dhaññanti aghaṃ. Ete pāpādayo guṇe yathāvuttaliṅgā. Pāpapuññāni sukhādi ca ākicchaṃ kicchantaṃ guṇayogato dabbe visesye vattamānāni tīsu. Yathā –

Pāpā utumatī kaññā, pāpo rājāpyarakkhako;

Pāpaṃ byādhakulaṃ hiṃsaṃ, pāpo vippo ca sevako;

Puññaṃ titthamidaṃ puññā, nadī puñño』ya』massamo.

Sukhaṃ kāmikulaṃ dabbaṃ [sabbaṃ (?)], sukho vāso sahā』mbayā [sahānvayo (ka.)];

Sukhā yuvati』ricchantī, sukhā ve maghavaggahā [sukhā yuvatikā gahā (ka.)].

Yadā tu sakatthappadhānaṃ sukhādikameva visesyattena vattumicchate, na tu dabbaṃ (pubbamiva visesanaṃ,) [( ) cintāmaṇiṭīkāyaṃ na dissati] tadā rūpabhedottameva liṅgaṃ. Yathā –

『『Dāliddepi [valittepi (ka.)] dhanittepi, vaso parijano sukhaṃ;

Sukhaṃ sajjanavāso ca, sukhaṃ santi anuttarā』』ti.

Nanu 『『dukkaṭoyaṃ byāpāro, sukataṃ kammaṃ, kalusoyaṃ me byāpāro』』ti aññesampi tīsu vutti attheveti kiṃ pāpapuññānameva gahaṇaṃ bhavatīti? Vuccate – 『『duṭṭhu kato dukkaṭo, suṭṭhu kataṃ sukata』』miccevaṃ kriyānibandhanāpi tīsu vutti sambhavati, nāvassaṃ guṇanibandhanā eva. Kalusassapi yadā siṭṭhapayogesu visesyavutti tiliṅgatā upalabbhate, tadā pāpaggahaṇa』matthappadhānaṃ byākhyātabbaṃ.

1. Pañcakaṃ subhāsubhakammamatte. Iṭṭhāniṭṭhavipākabhāgo yattha atthīti bhāgyaṃ. Subhāsubhaphalaṃ netīti niyati,ti. Subhāsubhaphalaṃ bhājetīti bhāgo. Iṭṭhāniṭṭhavibhāgabhāgodhīyati etthāti bhāgadheyyaṃ. Subhāsubhaphalaṃ vidadhātīti vidhi. Ayo, subhāvaho, devaṃ, diṭṭhaṃiccādīnipi subhāsubhakammamattassa nāmāni. Pañcakaṃ jātiyaṃ. Uppajjanaṃ uppatti, nippajjanaṃ nibbatti, pada gatiyaṃ, nipubbo,ti, passa bo. Jananaṃ jāti. Janīyate jananaṃ. Uddhaṃ bhavanaṃ ubbhavo.

2. Pajjaṃ hetumhi. Attano phalaṃ niminātīti nimittaṃ, mā parimāṇe, nipubbo. Karoti phalanti kāraṇaṃ. Tiṭṭhati phalametthāti ṭhānaṃ. Pajjati nipajjati phalametenāti padaṃ, visesena jāyateti bījaṃ, rassassa dīghatā. Nissesena attano phalaṃ bandhati pavattetīti nibandhanaṃ. Nidīyate nicchīyate aneneti nidānaṃ, yu, nidadāti phalanti vā nidānaṃ. Pabhavati phalametasmāti pabhavo, hinoti gacchati pariṇamati kāriyarūpatanti hetu, tu, hinoti vā patiṭṭhāti phalametthāti hetu, hi patiṭṭhāyaṃ. Sambhavati yena phalanti sambhavo. Sinoti phalaṃ bandhatīti setu. Paṭicca phalametasmā etīti paccayo.

我來將這段巴利文翻譯成簡體中文： 89. 六個詞用於苦。在此忍受困難稱為苦。kasa是行走義，行走非福稱為艱，有-ira後綴，或說以卑劣方式住稱為艱。kira是散亂義，散亂樂稱為難，或說由此作善業的慾望被作稱為難，因說"以苦為緣有信"。無有為獲得的努力稱為困，ha變成gha，或說損害非福而行進稱為困，或說不損害不趨向福稱為困。由此醜惡損壞稱為災，或說損壞殊勝稱為災。不損害財富稱為苦。這些惡等品德如前所說的性。惡、福、樂等直到難的末尾，由於品德相應而用於實質特性的三性中。如： 惡的月事少女，惡的不護衛王； 惡的獵人家害人，惡的婆羅門和僕人； 此聖地是福，福的河流，福的這庵； 樂的欲家物[一切(?)]，與母同住樂[同族(他本)]； 少女求愛樂，大德持取樂[少女之取(他本)]。 但當想要說以自義為主的樂等作為特性，而不是實質（如前的限定詞）[(?)註釋中不見]時，那麼只由形式變化而有性。如： "在貧窮[老年(他本)]富有中，僕從住處樂； 善人住處樂，無上寂靜樂。" 難道不是說"此事業作惡，此業作善，此我事業污濁"等其他詞也用於三性，為什麼只取惡福呢？答：如"惡作為惡作，善作為善作"等依動作也可能用於三性，不一定只依品德。當在善人用例中見到濁字作為特性用三性時，應解釋為取惡字以義為主。 90. 五個詞用於善惡業事。有可意不可意果報分配稱為命運。引導善惡果稱為定數，有-ti後綴。分配善惡果稱為分。在此保持可意不可意區分配分稱為分得。安排善惡果稱為制。運、善運、天、見等也是善惡業事的名稱。五個詞用於生。生起稱為生起，完成稱為產生，pada是行走義，有ni字首和-ti後綴，pa變成ba。生產稱為生。被生產稱為生產。向上存在稱為上生。 91. 偈頌用於因。度量自己的果稱為相，mā是度量義，有ni字首。造作果稱為因。果在此住稱為處。由此果產生稱為跡，特別生起稱為種，短音變長音。完全使自己的果束縛執行稱為系。由此決定稱為緣由，有-yu後綴，或說給予果稱為緣由。果從此生稱為源，以結果形式行進變化稱為因，有-tu後綴，或說果在此確立稱為因，hi是確立義。由此果生稱為生。束縛果稱為橋。從此緣果而來稱為緣。

1. Yaṃ kāraṇaṃ samāsannaṃ āsannataraṃ phalena, taṃ padaṭṭhānanti mataṃ. Padānaṃ hetūnaṃ ṭhānaṃ padaṭṭhānaṃ, yathā 『『rājarājā』』ti. Tividhaṃ kāraṇaṃ upādānakāraṇaṃ sahakārīkāraṇaṃ kāraṇakāraṇanti. Yathā bījaṃ aṅkurassa upādānakāraṇasaṅkhātaṃ padaṭṭhānaṃ, bhūmijalādi sahakārīkāraṇaṃ, 『『kammassa [kampassa (?)] kāraṇaṃ jaro, tassa kāraṇaṃ kapho』』ti kapho kāraṇakāraṇaṃ kammassa [kampassa (?)].

Tikaṃ sarīrādhipatideve. Jīvanti sattā yenāti jīvo. Pūreti nissayassābhilāsanti puriso, iso. Atanti satataṃ gacchanti sattā yenāti attā. Dvayaṃ sattarajotamosāmyāvatthāyaṃ. Padhīyante palīyante atra guṇā sattarajotamo rūpāti padhānaṃ, yu. Pakaroti purisopabhogatthaṃ saddādikāriyanti pakati,ti. Moharāgadosānaṃ yathāsaṅkhyaṃ sattarajotamānīti saññā. Sato bhāvo sattaṃ, ṭhitiparatā. Rajjantyatrāti rajo, saṭṭhiparatā. Tamantyatrāti tamo, palayaparatā.

1. Pajjena pāṇino nāmāni. Paṇanti jīvanti sattā yenāti pāṇo, so yassatthi, so pāṇo. Sarīrasaṅkhāto kāyo yassatthi, so sarīrī. Kammena bhavatīti bhūtaṃ, napuṃsake, pumevāti vāsaddattho. Rūpādīsu sañjatīti satto, nicchandarāgāpi rūḷhiyā sattāti vuccanti. Deho kāyo yassatthīti dehī. Pūretīti pūti, pūtisaṅkhātaṃ āhāraṃ gilati adatīti puggalo, tissa lopo, sattānaṃ āyuṃ pūrento gacchatīti puggo, taṃ lāti bhakkhatīti puggalo. Jīvanti yenāti jīvaṃ, tamassatthīti jīvo. Yathāvuttattho pāṇo yassatthīti pāṇī. Pakārena jātattā pajā. Jāyatīti jantu, tu. Kusalākusalaṃ janetīti jano. Lujjatīti loko, luja vināse, jassa ko. Yathā purimakā sattā jātijarāmaraṇaṃ gacchanti, tathā ayampi gacchatīti tathāgato.

2. Rūpādayo cha cakkhādigayhā dhammā 『『gocarā』』ti 『『ālambā』』ti 『『visayā』』ti 『『ārammaṇānī』』ti 『『ālambaṇānī』』ti ca vuccante. Rūpayati pakāseti attano sabhāvanti rūpaṃ. Sappati uccārīyatīti saddo, sappa gatiyaṃ vā, sappate ñāyate yeneti saddo. Gandha addane, addanaṃ hiṃsanaṃ, yācanañca, hiṃsate abhilasīyate vā gandho, gandheti vā attano vatthuṃ sūceti pakāseti 『『idamettha atthī』』ti pesuññaṃ karonto viya hotīti gandho. Rasanti taṃ sattā assādentīti raso. Phusīyatīti phasso. Gāvo indriyāni carantyetesu gocarā. Cittacetasikehi ālambīyanteti ālambā. Si bandhane vipubbo, visinonti vibandhanti indriyānīti visayā. Āgantvā cittacetasikā ramanti etthāti ārammaṇāni, yu. Ete indriyatthātipyuccante, indriyehi atthyante abhilasīyanteti katvā.

3. Pajjaddhaṃ sukke. Suca soke, socanti etena tadatthikāti sukko, a. Gu sadde, guyate kittīyateti goro, ro. Si sevāyaṃ, sevīyateti sito, sinoti vā bandhati cittanti sito. Avadāyati sabbavaṇṇeti odāto. Dā avakhaṇḍane avapubbo. Dhāvati sujjhatyaneneti dhavalo, alo. Sita vaṇṇe, ṇo, seto. Paḍi gatiyaṃ, paṇḍati pakāsetīti paṇḍaro, aro. Suci, visado, ajjunotipi sukkanāmāni.

Chakkaṃ ratte. Soṇa vaṇṇe, ṇo, rattuppalavaṇṇo, ruha janane, ito, latte lohito. Rañjantyaneneti ratto, ranja raṅge. Tambo udumbarasaṅkhāto lohaviseso, tabbaṇṇatāya tambo. Mañjeṭṭhā nāma rattavalli, yāya hatthidantādivikatiyo rattā bhavanti, tabbaṇṇatāya mañjeṭṭho. Rohito lohitasamo, alattameva viseso.

我來將這段巴利文翻譯成簡體中文： 92. 與果最接近的近因，被認為是基礎。基礎是諸因的住處，如"王中之王"。因有三種：取因、助因和因的因。如種子是芽的取因稱為基礎，土地水等是助因，"震顫[抖動(?)]的因是老，其因是痰"中痰是震顫[抖動(?)]的因的因。 三個詞用於身體主宰天。眾生由此活命稱為命。滿足所依的欲求稱為人，有-isa後綴。眾生由此持續行進稱為我。兩個詞用於有情昏黑平衡狀態。在此有情昏黑等品質和色法被消滅稱為勝，有-yu後綴。為人的享用造作聲等結果稱為自性，有-ti後綴。癡貪瞋依次為有情昏黑等的名稱。有的狀態是有情，住立為主。在此染著稱為昏，六十為主。在此闇昧稱為黑，毀滅為主。 93. 偈頌說眾生的名稱。眾生由此活命稱為命，誰有此誰是命。誰有稱為身體的身，誰是有身。由業而有稱為有，用中性，或說只用陽性是或字義。在色等中生起稱為有情，無慾貪者也因習慣說為有情。誰有身體稱為有身。充滿稱為臭，吞食稱為臭的食物稱為補特伽羅，ti脫落，充滿眾生壽命而行稱為補伽，食此稱為補特伽羅。由此活命稱為生，誰有此誰是命。誰有如上所說義的命誰是有命。因特殊方式生起稱為人。生起稱為眾生，有-tu後綴。生起善不善稱為人。毀壞稱為世間，luja是毀壞義，ja變成ka。如前眾生趨向生老死，如是此也趨向稱為如來。 94. 色等六種為眼等所取的法稱為"行境"、"所緣"、"境"、"所緣"、"所緣"。顯示自己的自性稱為色。被髮出稱為聲，或sappa是行走義，由此被知道稱為聲。gandha是傷害義，傷害是損害和乞求，被損害或被欲求稱為香，或說香指示顯示自己的事物，如說"這裡有此"似作密報稱為香。眾生享受此稱為味。被觸稱為觸。諸根在此行走稱為行境。被心心所緣取稱為所緣。si是束縛義有vi字首，諸根束縛稱為境。心心所來此安樂稱為所緣，有-yu後綴。這些也說為根義，因為被諸根所取所欲。 95. 半偈用於白。suca是憂愁義，有需要者由此憂愁稱為白，有-a後綴。gu是聲音義，被稱讚稱為白，有-ra後綴。si是親近義，被親近稱為白，或說束縛心稱為白。普遍照白所有色稱為白，dā是砍伐義有ava字首。由此洗凈稱為白，有-ala後綴。sita是顏色義，有-ṇa後綴，白。paḍi是行走義，顯示稱為白，有-ara後綴。凈、明、銀等也是白的名稱。 六個詞用於紅。soṇa是顏色義，有-ṇa後綴，紅蓮花色，ruha是生起義，有-ita後綴，變音為赤。由此染著稱為紅，rañja是染義。銅是無花果色的金屬種類，因其色故稱為銅色。茜草是紅藤，由此象牙等製品變紅，因其色故稱為茜色。赤與血同，硃砂即是別名。

96.Sāmalantaṃ kaṇhe. Nīla vaṇṇe, a. Kassateti kaṇho, kasa vilekhane, ṇho. Na sito asito. Vaṇṇesu ekakoṭṭhāsabhāvena kalyateti kālo, so eva kāḷo. Maca, maci kakkane, kakkanaṃ pisanaṃ, setādikaṃ macatīti mecako, ṇvu, assettaṃ. Sā tanukaraṇe, sāyati tanukarīyati paṭipakkhavaṇṇehīti sāmo. Sāmalo sāmasadiso, malapaccayova viseso.

Paṇḍusaddo sitapīte utto, sitapītasammissitavaṇṇe paṇḍusaddo vuttotyattho. Vuttañca 『『sitapītasamāyutto, paṇḍuvaṇṇo pakittito』』ti [cintāmaṇiṭīkā 5.13]. Paṇḍati ekagaṇanaṃ gacchatīti paṇḍu, paḍi gatiyaṃ, u. Hariṇo, paṇḍurotipi paṇḍuvaṇṇanāmāni. Īsaṃpaṇḍu abyattapaṇḍuvaṇṇo dhūsaro nāma, yathā dhūlivaṇṇo. Dhūsa kantikaraṇe, curādi, aro.

97.Kiñciratto abyattarattavaṇṇo aruṇo nāma, yathā macchassa cakkhu [yathā madamattassa cakkhurāgo (cintāmaṇiṭīkā 5.15)], sūriyādo taruṇo vutto.

Setalohito setarattamisso vaṇṇo pāṭalo nāma, yathā pāṭalakusumaṃ. Pāṭayateti pāṭalo, alo, paṭa vibhājane.

Dvikaṃ pīte. Pā pāne, kammani to, īttañca. Haliddiyā iva ābhā yassa halidyābho.

Tikaṃ tiṇapattādigate vaṇṇe. Lasa kantiyaṃ, atisayena lasyateti palāso. 『『Pālāso』』ti pāṭhe tu rassassa dīghatā. Hara haraṇe, manaṃ haratīti harito, ito. I, hari.

1. Nīlapītasammissavaṇṇe kaḷāro, kapilo ca vattanti. Kala saṅkhyāne. Aro, lassa ḷo, kaḷāro. Kaba vaṇṇe, ilo, bassa po, kapilo.

Rocanappabhe gorocanasadisappabhāyaṃ piṅgo, pisaṅgo ca vattanti. Pabhāsaddassa dviliṅgattameva. Piji bhāsattho, piṅgo. Paratra sakāravaṇṇāgamo, pisaṅgo.

Kaḷārādīnaṃ catunnaṃ piṅgalavisesatthavācakataṃ dassetvā piṅgalasāmaññatthavācakattampi dassetumāha 『『kaḷārādi』』ccādi. Tassāyamattho – na kevalaṃ kaḷārādayo piṅgalavisesattheyeva pavattanti, atha kho piṅgalasāmaññatthepi vattantīti. Vuttañhi amarakose 『『kaḷāro kapilo piṅgo, pisaṅgo kaddu piṅgalo』』ti [amara 5.16]. Keci pana kaḷārādayo pisaṅgapariyantā cattāro saddā piṅgalaguṇe vattamānā pume vattanti, guṇini pana vāccaliṅgāti evaṃ pacchimena sambandhaṃ katvā vadanti, taṃ amarakosena virujjhanato idha ca 『『sukkādayo』』ti sabbesaṃyeva gahaṇato na gahetabbaṃ.

1. Tikaṃ sabale kokilakaṇṭhasadise. Kalyateti kalo, masi parimāṇe, kammani ṇo, kalo eva māso kammāso, lassa mo, kalanaṃ vā kalo, taṃ masatīti kammāso, yathā 『『kumbhakāro』』ti. Saba gatiyaṃ, sabatīti sabalo, alo. Ciyyateti citto, ta. Traṇapaccaye citro. Kammīro, kabburotipi sabalassa nāmāni.

Kaṇhapītamisse sāvo vutto. Se gatimhi, sayatīti sāvo, avo. Kapisotipi sāvassa nāmaṃ. Kaṇhalohitamisse dhūmābhe pana dhūma, dhūmalā vattanti. Dhūmo viyāti dhūmo. Dhūmaṃ lātīti dhūmalo. Ete sukkādayo sāvantā yadā abhedopacārā guṇini guṇimhi vattanti, tadā vāccaliṅgā, yathā sukko haṃso, sukkā haṃsī , sukkaṃ haṃsakulaṃiccādi yojjaṃ. Yadā guṇe guṇamatte vattanti, tadā pume, yathā haṃsassa sukko, mayūrassa citto iccādi yojjaṃ.

我來將這段巴利文翻譯成簡體中文： 96. 暗色的結尾。nīla是顏色義，有-a後綴。被傷害稱為黑，kasa是劃傷義，有-ṇha後綴。不白稱為黑。在諸色中以一部分狀態被聚集稱為黑，它就是黑。maca、maci是碾磨義，碾磨是研磨，磨碎白等稱為黑，有-ṇvu後綴，非白性。sā是減薄義，被對立色減薄稱為暗。暗類似暗色，只是有-mala後綴的區別。 白字用於白黃，意思是說白字用於白黃混合色。如說"白黃相合，稱為白色"[註釋5.13]。趨向單一計數稱為白，paḍi是行走義，有-u後綴。綠、白等也是白色的名稱。稍白不明顯的白色稱為灰色，如塵土色。dhūsa是發光義，屬第十類，有-ara後綴。 97. 稍紅不明顯的紅色稱為晨光色，如魚眼[如醉人的眼紅(註釋5.15)]，說太陽等為新。 白紅相混的色稱為粉色，如波吒梨花。分散稱為粉，有-ala後綴，paṭa是分別義。 兩個詞用於黃。pā是飲義，在業處有-ta後綴，有-ī。如鬱金香的光澤稱為鬱金色。 三個詞用於草葉等的顏色。lasa是光澤義，極其光澤稱為葉色。若讀作"pālāsa"則短音變長音。hara是取義，奪取意稱為綠，有-ita後綴。i變成hari。 98. 藍黃混合色用kaḷāra和kapila。kala是計數義。有-ara後綴，l變成ḷ，成為kaḷāra。kaba是顏色義，有-ila後綴，b變成p，成為kapila。 在黃金般的光澤中用piṅga和pisaṅga。光字是兩性。piji是光義，成為piṅga。後加s音，成為pisaṅga。 顯示kaḷāra等四個詞表達特殊棕色義后，為顯示也表達一般棕色義而說"kaḷāra"等。其義是：kaḷāra等不僅用於特殊棕色義，也用於一般棕色義。因為在阿摩羅詞典中說"kaḷāra、kapila、piṅga、pisaṅga、kaddu、piṅgala"[阿摩羅經5.16]。但有些人說kaḷāra等直到pisaṅga的四個詞用於棕色品質時用陽性，用於有品質者時隨所詮詞的性，如此作與後面的聯繫而說，因與阿摩羅詞典相違且在此"白等"取一切，不應採用。 99. 三個詞用於雜色如杜鵑鳥頸。被聚集稱為kala，masi是度量義，在業處有-ṇa後綴，kala即māsa成為kammāsa，l變成m，或說計量為kala，度量此稱為kammāsa，如"陶師"。saba是行走義，行走稱為雜，有-ala後綴。被積聚稱為雜，有-ta。有-tra後綴成為斑。kammīra、kabbura也是雜色的名稱。 黑黃混色說為黃褐。se是行走義，行走稱為黃褐，有-ava後綴。kapisa也是黃褐的名稱。黑紅混合的煙色中用dhūma、dhūmalā。如煙稱為煙色。取煙稱為煙黑。這些從白到黃褐，當以無差別假說用於有品質者時隨所詮詞的性，如白鵝、白鵝female、白鵝群等應配合。當用于品質本身時用陽性，如鵝的白、孔雀的雜等應配合。

100.Lāsanantaṃ nacce. Nata gattavināme, pabbajjādittā naccādeso. Natanaṃ naccaṃ, naṭanaṃ vā naccaṃ, sabbatra bhāvasādhanaṃ. Natīyate nattanaṃ. Lasyate lāsanaṃ, lasa kantiyaṃ, lasitabbanti vā lāsanaṃ.

Naccaṃ, vāditaṃ, gītaṃ iti idaṃ bhoriyattikaṃ nāṭyaṃ nāmetyuccate [amara 7.10]. Tura turaṇahiṃsāsu. Turīyanteneneti tūriyaṃ, murajādi. Tabbhavo saddo toriyo, ṇo. Tena lakkhitaṃ tikaṃ toriyattikaṃ. Naṭassedaṃ nāṭyaṃ. Tatiyassa toriyasāmaññassa tu pāsaṅgā nāṭakā.

1. Naccaṭṭhānaṃ rājaṅgaṇādi raṅgo nāma siyā 『『ramantā gacchanti ettha, rajjanti etthā』』ti vā katvā. Sūjhasūcanaṃ hatthādīhi sūcitabbassa pakāsetabbassa satthappahārādino sūcanaṃ pakāsanaṃ abhinayo nāma 『『nayanaṃ nayo, passantānaṃ abhimukhaṃ nayo』』ti katvā. Byañjakotipi tasseva nāmaṃ.

Bharatasatthavuttaaṭṭhuttarasatakaraṇanipphannathirahatthapariyatthakādināmako dvattiṃ sappakāro [vitthāro bharatamunikate nāṭyasatthe catuttha ajjhāye passitabbo] naccaviseso aṅgavikkhepo, aṅgahāro nāma 『『aṅgassa hāro, vikkhepo』』ti katvā . Tikaṃ naṭe. Sabbatra kattusādhanaṃ, 『『naccatīti naṭṭako』』tyādinā.

1. Siṅgārādayo nava rasā nāṭyarasā assādanīyattā. Yathā hi nānābyañjanasaṅkhatamannaṃ bhuñjantā rase assādayanti sumanā purisā hāsaṃva adhigacchanti, tathā nānābhinayabyañjite aṅgasattopete ṭhāyībhāve assādayanti sumanāti [subodhālaṅkārassa mahāsāmiṭīkāya 352 gāthāvaṇṇanāyampi].

2. Tesu siṅgārasseva sarūpaṃ, pabhedañca dassetumāha 『『posasse』』ccādi. Nāriyaṃ saṅgamaṃ paṭicca kāraṇaṃ katvā posassa purisassa yā pihā icchā manovikāraviseso pose ca purise saṅgamaṃ paṭicca kāraṇaṃ katvā itthiyā yā pihā icchā manovikāraviseso, eso ratikīḷādīnaṃ kāraṇabhūto, ratikīḷādikāraṇasahito vā raso siṅgāro nāma. Ettha ca itthipurisānaṃ dassanasavanaphusanavasena vā vippayogavasena vā yā pihā sañjātā, so raso nāma. Yaṃ pana taṃ kāraṇaṃ katvā pavattaṃ gītaṃ, tameva lokānaṃ assādajanakattā raso nāma. Phalūpacāravasena pana pihā rasoti vuttā, sabbatrevaṃ.

我來將這段巴利文翻譯成簡體中文： 100. 舞蹈的結尾。nata是身體彎曲義，由於如出家等規則變成跳舞。跳舞稱為舞，或說舞者的動作稱為舞，都是表示狀態的詞。被跳舞稱為舞。被跳動稱為舞蹈，lasa是光澤義，或說應被跳動稱為舞蹈。 舞、樂器、歌唱這三種稱為戲劇[阿摩羅經7.10]。tura是快速和傷害義。由此快速稱為樂器，如鼓等。它的聲音稱為樂音，有-ṇa後綴。由此標示的三種稱為樂器三種。舞者的這個稱為戲劇。第三種一般樂器則是戲劇的附屬。 101. 舞蹈場所如王庭等稱為舞臺，因"他們來此歡樂，在此染著"。以手等表示、顯示應表示的如武器打擊等的表示、顯示稱為表演，因為"引導是導，向觀眾的引導"。表現也是它的名稱。 在婆羅多論中說的一百零八種動作所成的四掌等名稱的三十二種[詳見婆羅多牟尼所作戲劇論第四章]特殊舞蹈稱為肢體動作、肢體運用，因為"肢體的運用、動作"。三個詞用於舞者。都是表示作者的詞，如"跳舞稱為舞者"等。 102. 愛情等九種味因可享受性稱為戲劇味。如同人們享用各種調味料製成的食物時品味而得歡喜，同樣善意者享受以各種表演調味、具備肢體生命的常住情感[如《善覺莊嚴》大師註釋第352偈釋中也說]。 103. 在這些中顯示愛情味的本質和差別而說"在男中"等。由於與女人結合的原因而男人的希求慾望特殊的心理變化，以及由於與男人結合的原因而女人的希求慾望特殊的心理變化，這是愛戲等的原因，或與愛戲等原因相應的味稱為愛情。這裡，由於男女的見聞觸或別離而生起的希求，稱為味。而以此為原因而發起的歌，因能生起人們的享受稱為味。但以果的假說說希求為味，一切處都如此。

1. Uttamānaṃ itthipurisānaṃ pakati saṃyogaviyogasabhāvo sā ettha siṅgāre pāyo bahulanti uttamapakatippāyo, yebhuyyena uttamānaṃ saṃyogaviyogappavattaṃ gītameva siṅgāro nāmātyattho. Itthipurisānaṃ pihā hetu etassāti itthipurisahetuko. So siṅgāro sambhogo, viyogoti iminā pabhedena duvidho mato. Tatra ca –

Vāpivanagehuyyāna-mālācandanādayo;

Sambhogassa vibhāvā te, ye caññe lalitaṅkarā.

Viyogassa tu piyādassanaṃ vibhāvo, rasajanako ca vibhāvo. Vuttañca –

『『Jayante ca rasā yena,

Sa vibhāvo pakittito;

Tesamevā』nubhāvo』yaṃ,

Khyāto kavīhi byañjako』』ti.

Saha bhuñjanamanubhavanaṃ sambhogo. Viyujjanaṃ nānābhavanaṃ viyogo. Siṅgaṃ nāmadhātu, vijjhanaṭṭhena siṅgaṃ, nāgarikabhāvasaṅkhātassa kilesasiṅgassetaṃ nāmaṃ, taṃ karoti, siṅgaṃ vā pabhuttaṃ, taṃ karoti rāgīsūti siṅgāro, āro, kilesasiṅgakaraṇaṃ vilāsoti vuttaṃ. Suci, ujjalotipi siṅgārassa nāmāni.

Sokopacayasabhāvo karuṇo.

Iṭṭhanāsaṅganāsāya [iṭṭhanāsadhanāpāya (cintāmaṇiṭīkā)],

Vadhabandhanatāḷanā;

Sāpaklesopatāpehi,

Jāyate karuṇo raso.

Ussāhavaddhano vīro. Vibhāvā tassa vinayupatāpabalavikkamā. Sa cāyaṃ dānavīro dhammavīro yuddhavīroti tividho.

Vimhayopacayasabhāvo abbhuto.

Pāsāduyyānaselādi-gamanā dibbadassanā;

Sabhāvimānamāyenda-jālasippādidassanā [jālavijjādidassanā (ka.)];

Hadayecchitalābhehi, vibhāvehissa sambhavo.

Hāsopacayasabhāvo hāso.

Sābahitthā savikatā, nepathyā byaṅgadassanā;

Asambandhakathālāpā, hāso so kuhakādibhi.

Bhayopacayasabhāvo bhayānako.

Uccabheravasaṃrāva-yakkhapetādidassanā;

Suññāgāramahārañña-vadhabandhanadassanā.

Tāsāyāsaṅkatobbego, sivolūkaruṇādibhi;

Vibhāvehi ca itthīnaṃ, nīcānañca bhayānako.

Samaṇopacayasabhāvo santo.

Dassanā santavesānaṃ, santacittāna tādinaṃ;

Santakāraṇadhammānaṃ, santo nāma raso bhave.

Jigucchopacayasabhāvo bībhaccho.

Pūtimaṃsādikānaṃ tu, dassanasutikittanā;

Vigatehi vibhāvehi, bībhacco jāyate raso.

Kodhopacayasabhāvo ruddaṃ.

Tañca saṅgāmahetukaṃ, uggakammaupaghāta-;

Musāvādādipharusā, vacanādīhi bhavati.

Etesu ca bībhaccharuddāni napuṃsake, añme tu pume rūpabhedā. Ete ca nava nāṭyarasā ratanakosanayena vuttā. Vuttañhi tattha –

『『Siṅgāravīra bībhaccha-rudda hāsa bhayānakā;

Karuṇā』bbhuta santāca, nava nāṭyarasā ime』』ti.

Amarakose pana –

『『Siṅgāravīra karuṇā-bbhuta hāsa bhayānakā;

Bībhaccha ruddāti rasā』』ti [amara

我來將這段巴利文翻譯成簡體中文： 104. 最上男女的本性是結合分離的自性，在此愛情中它為主為多稱為以最上本性為主，意思是說大多數最上者的結合分離所發的歌稱為愛情。男女的希求是它的因稱為以男女為因。那愛情以結合、別離這區別被認為有兩種。其中： 池塘、林園、房舍、花環、檀香等； 是結合的導因，及其他使優美者。 但別離的導因是不見所愛，導因能生味。如說： "由此產生諸味， 此稱為導因； 這些的隨表現， 詩人說為表現。" 共同享受體驗稱為結合。分離成為不同稱為別離。siṅga是名詞詞根，以穿刺義為siṅga，是稱為都市性的煩惱刺的名稱，造作它，或說siṅga是主權，在有貪者中造作它稱為愛情，有-āra後綴，說煩惱刺的造作是優美。凈、明亮也是愛情的名稱。 以憂愁增長為自性稱為悲憫。 由損失所愛、失財， 殺戮、束縛、打擊； 以苦惱和折磨， 產生悲憫味。 增長勇猛稱為英雄。其導因是調伏、折磨、力量、勇猛。它分為施捨英雄、正法英雄、戰鬥英雄三種。 以驚異增長為自性稱為奇異。 往游宮殿、園林、山嶽，見天界； 見本性、幻術、魔法、技藝等[魔術等(他本)]； 以獲得心所欲，為其導因生起。 以歡笑增長為自性稱為喜。 以滑稽者、變裝者，裝扮、缺陷的顯示； 不相干的談話，以詐騙等成為喜。 以恐怖增長為自性稱為可怖。 見高處可怕聲響、夜叉鬼等； 見空屋大林、殺戮束縛。 由恐懼、疲憊、憂慮、激動； 與吉祥、貓頭鷹、悲憫等導因； 對女人和下等人成為可怖。 以寂靜增長為自性稱為寂靜。 見寂靜裝束者，寂靜心如是者； 見寂靜因法，成為寂靜味。 以厭惡增長為自性稱為厭惡。 由見聞說腐肉等； 以離去的導因，產生厭惡味。 以忿怒增長為自性稱為暴怒。 它由戰鬥所致，以粗暴行

7.17].

Aṭṭheva rasā vuttā. Atheha navamo santo raso kasmā na vuttoti? Vuccate –

Hāso rati ca kāruññaṃ,

Kodhussāhabhayaṃ tathā;

Jigucchā vimhayo ceti,

Ṭhāyībhāvā pakittitā.

Ṭhāyī eva tu rasībhavatipyāgamo, tasmā pakatiyā aṭṭhasaṅkhyattā aṭṭheva tu te vuttāti na vutto. Santaraso cāyaṃ dhammasiṅgārattā siṅgārarase evānupaviṭṭho. Dhammayuddhakāmattena tividho hi siṅgāro. Keci pana piyasamāgamādivibhāvajaparamaṃ vassalyākhyaṃ rasamāhu.

Rabhasopyāha –

『『Siṅgāra vīra bībhaccha-rudda hāsa bhayānakā;

Karuṇā』bbhutasantā ca, vassalyañca rasā dase』』ti.

Aññe tu –

『『Siṅgārānugato hāso,

Karuṇo ruddakammajo;

Vīrato abbhuto jāto,

Bībhacchā ca bhayānako』』ti –

Cattāro rasā iccāhu.

Bībhacchanti vadha bandhane, cho, abbhāsikārassa dīgho. Vassa bho, dhassa co bībhaccho. Ruddo devatā asseti ruddaṃ. Vuttañca –

『『Siṅgāro haridevohi, hāso pamathadevato;

Karuṇo yamadevo tu, ruddo ruddādhidevato』』ti [saddakappaddume rodrapadepi].

Ettha ca kāmakodhahāsādikato cittavikāro bhāvo 『『bhāvayati pakāsayati kavino adhippāya』』nti katvā. So ca ṭhāyī byabhicārī sāttiko ceti tividho. Tatra –

Hāso rati ca kāruññaṃ,

Kodhu』ssāha bhayaṃ tathā;

Jigucchā vimhayo ceti,

Ṭhāyībhāvā pakittitā.

Byabhicārī tu tettiṃsappabhedā. Yathā –

Saṅkā gilāni nibbedo,

Tathā issā mado samo;

Ālasyaṃ dīnatā cintā,

Moho sati matī dhiti.

Cāpalyaṃ hariso pīḷā,

Āvego jaḷatu』ggatā;

Suttaṃ vitakko tāso ca,

Gabbhu』ssukko visādatā.

Niddā』bahitthā』marisā,

Maraṇaṃ byādhireva ca;

Apamāro ca ummādo,

Vibodho tiṃsa tuttarā.

Sāttiko aṭṭhavidho. Yathā –

Thambho sedo ca romañco,

Sarabhedo tu vepathu;

Vevaṇṇa』massupalayā,

Iccete aṭṭha sāttikāti.

Thirattā ekantikattā ṭhāyī. Byabhicārī anekantikattā. Yathā nāṭikāya siṅgāro ṭhāyī, tadupakārā hāsādayo byabhicārino, moharāgadosā eva saṅkhyabhāsāya sattarajotamānītyuccante. Tatra sattena āsayena nibbatto sāttiko. Bhāvassa bodhako abhinayo anubhāvo 『『anu pacchā bhāvayati pakāsayatī』』ti katvā.

Tatra sambhogasabhāvo yo ratyākhyo bhāvo, tassa locanacāturiyabhamukkhepamihitavibbhamacittaṅgahārivākyādi anubhāvo. Vuttañca –

『『Tassa locanacātura-bhamukkhepasitavibbhamo;

Cittaṅgahārivākyādi, anubhāvo pakittito』』ti.

Viyogassa tu anubhāvo –

Abhilāpo tathā cintā,

Tassa saraṇakittanā;

Ubbego ca vilāpo ca,

Ummādo byādhireva ca;

Jaḷatā maraṇañceva,

Dasevettha pakittitā.

Hāsassa tu vikārakālādi anubhāvo, yo tu karuṇo.

Assusāsehi vevaṇṇa-

Thambhagattasatikkhayā;

Paridevitasokehi,

Abhinayo sasūribhi.

Karacaraṇavadanavepathugattathambhahadayakampanasukkhoṭṭhatālukaṇṭhehi bhayānako niccamabhinayo.

Ruddassa tu bhūkuṭyādi anubhāvo.

Vīro』bhinīyate cāga-

Vesārajjādito tathā;

Akkhepasūcatādīhi,

Therasorādito bhave.

Bībhacchassa tu –

Ayaṃ pacchādanā byatta-

Pādabāhacchikūlanā;

Ubbejanādīhi mato,

Tajjehi』bhinayo sadā.

Abbhutaṃ pana –

Dantalocanavitthārā,

Pasādopasamādihi;

Romañcasedatāsassu,

Sādhuvādehi dassaye.

我來將這段巴利文翻譯成簡體中文： 傷害和虛妄等粗言中產生。 在這些中,厭惡和暴怒用中性,其他用陽性有形式區別。這九種戲劇味是依寶藏論的方法說的。因為在那裡說： "愛情、英雄、厭惡、暴怒、喜、可怖、 悲憫、奇異、寂靜,這九種戲劇味。" 但在阿摩羅詞典[阿摩羅經7.17]中： "愛情、英雄、悲憫、奇異、喜、可怖、厭惡、暴怒等味。" 只說八種味。那麼這裡為什麼不說第九寂靜味呢?答： "歡笑和愛樂與悲憫, 以及忿怒勇怖亦然; 厭惡和驚異如是, 宣說為常住情感。" 常住確實成為味的傳統,因此由於本來是八數,只說八種而不說。這寂靜味因為是法愛情故包含在愛情味中。因為愛情有法、戰、欲三種。有些人說由見愛人等導因生的最上親愛稱為味。 羅婆沙也說： "愛情英雄厭惡暴怒喜可怖, 悲憫奇異寂靜和親愛十味。" 但其他人說： "隨愛情而喜, 由暴怒業生悲憫, 從英雄生奇異, 厭惡和可怖。" 說四種味。 厭惡是殺戮束縛,有-cha後綴,重音長音。vassa變成bha,dha變成ca成為厭惡。有暴怒天神稱為暴怒。如說： "愛情屬哈利天神,喜屬帕瑪塔天神, 悲憫屬閻摩天神,暴怒屬暴怒天神。"[在聲光樹書rudra詞條中也] 這裡,由欲貪忿怒歡笑等生的心理變化稱為情感,因"顯示錶現詩人的意圖"。它分為常住、變化、純質三種。其中： "歡笑和愛樂與悲憫, 以及忿怒勇怖亦然; 厭惡和驚異如是, 宣說為常住情感。" 變化情感有三十三種。如： "疑慮病弱厭離, 以及嫉妒驕平; 懶惰卑微思慮, 癡念慧堅定性。 輕浮歡喜壓迫, 激動愚鈍高慢; 睡眠思維恐懼, 孕欲渴望沮喪。 睡眠滑稽不忍, 死亡及病痛等; 癲癇與狂亂等, 覺醒共三十。" 純質情感有八種。如： "僵硬汗毛豎立, 聲破及顫抖等; 變色淚落等, 此八純質情。" 因堅固專一稱為常住。變化因非專一。如戲曲中愛情是常住,助成它的喜等是變化,癡貪瞋在數論語中稱為有情昏黑。其中由有情本性生的稱為純質。情感的顯示稱為隨表現,因"隨後顯示錶現"。 其中以結合爲自性的稱為愛的情感,它的隨表現是眼的機巧、眉的挑動、微笑的優美、迷人的肢體語言等。如說： "它的眼的機巧、眉的挑動、微笑優美, 迷人的肢體語言等,說為隨表現。" 但別離的隨表現： "言說以及思慮, 憶念他的敘說; 激動與悲嘆等, 狂亂與病痛等; 愚癡以及死亡, 這十在此說明。" 但喜的隨表現是變態動作等,而悲憫： "以淚嘆變色, 僵硬肢體念失; 以悲嘆憂愁, 表演與聰明者。" 以手足面顫抖肢體僵硬心悸乾燥上顎喉嚨表演可怖常常。 但暴怒的隨表現是皺眉等。 "英雄由施捨、 勇敢等表演; 由辯才暗示等, 由堅實勇等生。" 但厭惡的： "這遮蔽明顯的, 手足蜷縮等; 由戰慄等認為, 相應表演常。" 而奇異： "齒眼擴張等, 凈信平靜等; 毛豎汗恐淚, 以善嘆顯示。";

Sāttikānaṃ tvaṭṭhannaṃ thambhasedaromañcasarabhedavepathuvevaṇṇamassupalayānaṃ yathākkamaṃ nikriyatā, vāta, ccāsīta, dobhaggaḷā』pāṅgapūraṇa, mukhacchāyāvipallāsa, locanamajjana, mahipātādayo abhinayā.

Evaṃ byabhicārīnampi nibbeda, gilāni, saṅki』ssā, mada, samā』lasyādīnaṃ yathākkamaṃ sāsa, santāpa, disāvalokana, guṇamacchera, bhīta, ṅgamaddana, samādayo abhinayāti.

Byabhicārīsu saṅkā nāma āsaṅkacittatā. Gilāni gelaññatā. Nibbedo attāvamānanaṃ. Mado pamādukkaṃso. Samo khedo. Dīnatā cetaso dukkhatā. Dhiti santoso. Hariso cetopasādo. Pīḷā ruddācārādīhi mukhavikāro. Āvego sambhamo. Jaḷatā appaṭipatti, uggatā dāruṇattaṃ. Suttaṃ supanaṃ. Tāso cittakkhobho. Ussāho ussukkaṃ. Visādo khedo. Abahitthā ākāraguttatā. Amariso akkhamatā. Vibodho viniddatā. Sesā papañcabhayā na vitthāritāti. Rasavaṇṇanā.

1. Silokena vacaso nāmāni. Bhāsitabbanti bhāsitaṃ. Lapa vacane, lapitaṃ. Bhāsīyateti bhāsā. Voharīyateti vohāro, hara haraṇe vipubbo, 『『vohāra vacane』』ti vā dhātu. Vuccateti vacanaṃ. Vacopi, manogaṇoyaṃ. Uccateti utti,ti. Vuccateti vācā, a. Giṇanti saddāyanti tanti girā, ge sadde, iro, gāyitabbāti vā girā. Vāyate saddāyateti vāṇī, yu, ī ca, paresaṃ mammavijjhanaṭṭhena vāṇo viyāti vā vāṇī, ī. Bharato nāma satthakāro isi, tassesā bhāratī. Kathīyateti kathitā. Vuccateti vacī, ī. Brahmī, sarovatītipi vacaso nāmāni.

2. Ekamevākhyātapadaṃ yattha ekākhyāto savisesanena kārakapadena sahitattā sakārako padacayo sambandhattho padasamudāyo vākyaṃ nāma siyā, yathā – vessantaro rājā sukhavipākaṃ kammaṃ karoti, puriso gacchati. Ākhyātaggahaṇañcettha kriyāsaddopalakkhaṇaṃ, tena devadatto kaṭaṃ katavā iccādīnipi vākyaṃ nāma siyā. Amarakose pana – 『『tisyādyantacayo vākyaṃ, kriyā vā kārakānvitā』』ti [amara 6.2] dvīhi lakkhaṇehi vākyamāha. Tassattho – tisyādyantacayo tyādisyādyantapadānaṃ cayo samūho sambandhattho vākyaṃ, taṃ yathā – uccaṃ paṭhati, odanaṃ pacati. Tathā ca bhāvākhyaṃ ākhyātaṃ sābyayakārakavisesanaṃ vākyaṃ, ākhyātaṃ tyādyantaṃ sābyayaṃ vā sakārakaṃ vā savisesanaṃ vā vākyamuccate. Tyādiggahaṇaṃ kriyāsaddopalakkhaṇaṃ, tena devadatto kaṭaṃ katavā iccādīnipi vākyaṃ. Upalakkhaṇanirapekkhaṃ aparaṃ vākyalakkhaṇamāha 『『kriyā vā kārakānvitā』』ti. Kriyāpadaṃ vā kārakasambandhaṃ vākyaṃ, yathā – rājā gacchati, rājā gato. Imasmiṃ pakkhe sābyayassapi anabyayassapi sabbassa kriyākārakapadasamūhassa vākyattamāha.

Bhayādīhi yaṃ dvikkhattuṃ vā tikkhattuṃ vā udīraṇaṃ kathanaṃ 『『sappo sappo, vijjha vijjhā』』tyādikaṃ, taṃ āmeḍitaṃ ñeyyaṃ. Meḍi ummādane, āpubbo dvattikkhattumuccāraṇe vattati. Yathā 『『etadeva yadā vākyaṃ, āmeḍayati vāsavo』』 [『『harivaṃse』』ti cintāmaṇiṭīkāyaṃ vuttaṃ]. 『『Devadattenāmeḍo kato』』 iccatrāpyayamevattho, sokādinā hi 『『bhātā bhātā』』ityuccārīyate, bhāve kammani ca to. Kammañca padaṃ vākyamhā.

我來將這段巴利文翻譯成簡體中文： 但八種純質情的僵硬、汗、毛豎、聲破、顫抖、變色、淚、昏厥依次以無動作、風、冷熱、聲咽關閉、眼角充滿、面色變化、眼濕潤、倒地等表演。 如是變化情也依次以厭離、病弱、疑慮、嫉妒、驕慢、平靜、懶惰等以嘆息、熱惱、四顧、品德嫉妒、恐懼、肢體疲勞、平靜等表演。 在變化情中,疑慮是憂慮心態。病弱是病狀。厭離是自我輕視。驕慢是放逸極致。平靜是疲倦。卑微是心的痛苦。堅定是滿足。歡喜是心的凈信。壓迫是由暴怒行為等的面部變化。激動是慌亂。愚鈍是無所作為,高慢是殘暴性。睡眠是睡眠。恐懼是心的混亂。勇猛是熱望。沮喪是疲倦。滑稽是姿態隱藏。不忍是不耐性。覺醒是離睡性。餘者因繁瑣畏懼不詳說。味的解說。 105. 以偈頌說語言的名稱。應說稱為說。lapa是說義,說。被說稱為語。被表達稱為言說,hara是取義有vi字首,或說"vohāra是說義"的詞根。被說稱為說。說也是,這屬意根。被說稱為說,有-ti後綴。被說稱為語,有-a後綴。發出聲音稱為語,ge是聲音義,有-ira後綴,或說應被唱稱為語。發出聲音稱為語,有-yu後綴和-ī,或說如箭以刺他人要害義稱為語,有-ī。婆羅多是造論的仙人,這是他的語。被說稱為說。被說稱為語,有-ī。梵語、有聲等也是語言的名稱。 106. 只一個動詞,在此一動詞與有限定的格詞結合成為有格的詞組、有關係的詞集稱為句子,如－韋山達羅王造作樂報業,人行走。取動詞在此表示動作詞,由此提婆達多作席等也稱為句子。但在阿摩羅詞典中說句子以"以ti等結尾的集合,或與格結合的動作"[阿摩羅經6.2]兩種特徵。其義是－以ti等結尾的詞的集合、關係稱為句子,如－高學習,煮飯。如是表示狀態的動詞與格助詞限定的稱為句子,說以ti等結尾的動詞或有助詞或有格或有限定的稱為句子。取ti等表示動作詞,由此提婆達多作席等也是句子。不依表示說另一句子特徵"或與格結合的動作"。動詞或與格結合的稱為句子,如－王行走,王已去。在此主張說有助詞或無助詞的一切動作格詞集合是句子性。 由恐懼等兩次或三次說話"蛇蛇,刺刺"等,應知那是重複。meḍi是瘋狂義,有ā字首用於兩三次發音。如"當帝釋重複此句時"[註釋中說"在哈利傳"]。在"提婆達多作重複"中也是此義,因為由憂愁等說"兄弟兄弟",在狀態和業處有-ta。業也是從句子來的詞。

1. Āmeḍitassa visayaṃ dassetumāha 『『bhaye』』ccādi. 『『Sappo sappo, coro coro』』tyādīsu bhaye. 『『Vijjha vijjha, pahara paharā』』tyādīsu kodhe. 『『Sādhu sādhū』』tyādīsu pasaṃsāyaṃ. 『『Gaccha gaccha, lunāhi lunāhī』』tyādīsu turite. 『『Āgaccha āgacchā』』tyādīsu kotūhale. 『『Buddho buddhoti cintayanto』』tyādīsu acchare. 『『Abhikkamathāyasmanto abhikkamathāyasmanto』』tyādīsu hāse. 『『Kahaṃ ekaputtaka, kahaṃ ekaputtakā』』tyādīsu soke. 『『Aho sukhaṃ aho sukha』』ntyādīsu pasāde. Casaddo avuttasamuccayattho, tena garahā』sammānādīnaṃ saṅgaho daṭṭhabbo. Tattha 『『pāpo pāpo』』tyādīsu garahāyaṃ. 『『Abhirūpaka, abhirūpakā』』tyādīsu asammāne. Evametesu navasu, aññesu ca āmeḍitavacanaṃ budho paṇḍito kare kareyya yojeyya āmeḍanaṃ punappunuccāraṇaṃ āmeḍiyati vā punappunuccārīyatīti āmeḍitanti katvā.

2. Iru, yaju, sāmanti tayo vedā siyuṃ, tatra irusaddo nārī itthiliṅgo. Ica thutiyaṃ, iccante devā etāyāti iru, u, cassa ro. Yajante aneneti yaju, u. So antakammani, karaṇe mo, soyanti pāpamaneneti sāmaṃ, ossā, 『『sā tanukaraṇāvasānesū』』ti vā dhātvattho. Vidanti dhammametehīti vedā.

Ete eva tayo vedā tayī nāma, tayo avayavā assāti tayī. Ayaṃ tayīsaddo nārī itthiliṅgo. Tikaṃ vede. Munāti jānāti dhammaṃ anenāti manto, to, ussa a. Suyyate dhammaṃ etāyāti suti. Itthiyaṃ sutisaddo.

1. Vedasatthakārake dasa isayodassetumāha 『『aṭṭhako』』ccādi. Atthaṃ hitaṃ, atthe vā satthe karotīti aṭṭhako. Vāmaṃ kalyāṇavacanaṃ karotīti vāmako, rassasarīrattā vā vāmano, so eva vāmako, nassa kakārattaṃ katvā. Vāmo nāma haro, so devo assa vāmadevo.

『『Vāmaṃ sabye patīpe [patīpeti paṭikūle] ca, daviṇe [daviṇeti dhane] cātisundare;

Payodhare hare kāme, jaññā vāma』mapitthiya』』nti.

Hi nānatthasaṅgahe.

Aṅgirasassa isino apaccaṃ aṅgiraso, citrasikhaṇḍino apaccaṃ putto. Atha vā aṅgimhi kāye raso siddhippatto pārado yassāti aṅgiraso. Teneva tassa puttaṃ surācariyaṃ 『『jīvo』』ti vadati. Jīvayati raṇe asuranihate deveti jīvo[amara 3.24 cintāmaṇiṭīkā oloketabbā]. Bharatīti bhagu, bhaṃ vānakkhattaṃ gacchati jānātīti bhagu, u. Yamaṃ saṃyamaṃ dadāti paresanti yamado ca so dakkhiṇeyyaggittā aggi ceti yamadaggi, rāmassa pitā [parasurāmassa pitā (saddakappaddume)]. Vasiṭṭhassa apaccaṃ vāsiṭṭho. Bhāradvājassa apaccaṃ bhāradvājo. Kassapassa apaccaṃ kassapo. Vessāmittassa apaccaṃ vessāmitto. Iti ime dasa isayo mantānaṃ vedānaṃ kattāro kārakā.

1. Vede dassetvā tassa chaḷaṅgāni dassetumāha 『『kappo』』ccādi. Yaññakammānamupadesako kappo 『『kappate pabhavatī』』ti katvā. Sādhusaddānamanvākhyāyakaṃ byākaraṇaṃ visesena ākarīyante pakaticcādinā ābyāpādyante anena saddāti, yu. Jotisatthaṃ gaṇanasatthaṃ subhāsubhakammaphalajotanakaṃ. Sikkhyante abbhasyante [ajjhayante (ka.)] etāyāti sikkhā, akārādivaṇṇānaṃ ṭhānakaraṇapayatanānaṃ paṭipādikā. Nicchayena, nissesato vā utti nirutti, vaṇṇāgamo vaṇṇavipariyayoccādikā. Chandasi anuṭṭhubhādivuttānaṃ paṭipādikā chandoviciti, etāni cha vedānaṃ aṅgānīti vadanti.

我來將這段巴利文翻譯成簡體中文： 107. 為顯示重複的範圍而說"恐懼"等。如"蛇蛇、賊賊"等是在恐懼時。如"刺刺、打打"等是在忿怒時。如"善哉善哉"等是在讚歎時。如"去去、割割"等是在急迫時。如"來來"等是在好奇時。如"思念著佛佛"等是在驚奇時。如"來此具壽來此具壽"等是在歡喜時。如"哪裡獨子哪裡獨子"等是在憂愁時。如"啊樂啊樂"等是在凈信時。ca字表示未說的集合義,由此應知攝取責備、不敬等。其中如"惡惡"等是在責備時。如"美人啊美人啊"等是在不敬時。如是在這九種和其他中,智者賢人應作應用重複,因重複是再三發音,或說被再三發音稱為重複。 108. 梨俱、夜柔、娑摩是三吠陀,其中iru詞是女性詞。ica是讚歎義,諸神以此被讚歎稱為iru,有-u後綴,c變成r。以此祭祀稱為yaju,有-u後綴。so在對像業處,在工具處是-ma,以此清凈罪惡稱為sāma,o變成ā,或說"sā在變薄和結束"是詞根義。以此知法稱為吠陀。 這三吠陀稱為三集,有三支分稱為三集。這三集詞是女性詞。三個詞用於吠陀。以此知道法稱為咒,有-ta後綴,u變成a。以此聽聞法稱為聞。聞詞用於陰性。 109. 為顯示造作吠陀論的十仙人而說"阿塔卡"等。造作利益或義論稱為阿塔卡。造作吉祥語稱為瓦摩卡,或因身體矮小稱為瓦摩那,他就是瓦摩卡,使n成為k。瓦摩是濕婆的名字,他是他的神稱為瓦摩提婆。 "瓦摩用於左、逆[逆即違逆]和財富[財富即財]、極美、 乳房、濕婆、欲,應知瓦摩也不是女性。" 如是在異義集中。 仙人昂基羅的後裔稱為昂基羅,奇特髮型者的後裔兒子。或說在身體中有藥物成就的水銀稱為昂基羅。因此說他的兒子為天阿修羅之師"活命"。在戰中使被殺的阿修羅活命稱為活命[應參看阿摩羅經3.24註釋]。持有稱為跋伽瓦,或說知道或趨向星宿稱為跋伽瓦,有-u後綴。給予別人調御稱為亞摩陀,他是供養火故稱為火,稱為亞摩陀伽,是羅摩的父親[是帕羅須羅摩的父親(在聲光樹書中)]。婆悉咤的後裔稱為婆悉咤。巴拉德瓦迦的後裔稱為巴拉德瓦迦。迦葉的後裔稱為迦葉。毗濕密多羅的後裔稱為毗濕密多羅。如此這十位仙人是咒語吠陀的作者造作者。 110. 顯示吠陀后為顯示它的六支分而說"規則"等。規則教導祭祀行為,因"被規定生起"。語法解釋善語,因為以原形等特別造作聲音由此稱為語法,有-yu後綴。星術即算術能顯示善惡業果。以此學習練習稱為學,教導元音等字母的發聲部位和努力。確定地或無餘地說稱為語源學,教導字母增加字母變換等。韻律學教導如八音節等的韻律,說這些是吠陀的六支分。

1. Purāvuttanibandhanapāyattā purāvuttaṃ, tassa pabandho vitthāro, santāno vā bhāratādiko bhāratayuddhakathādiko byāsādipakato gantho itihāso nāma, itihasaddo pārampariyopadese nipāto, itihā』tthi asminti itihāso.

Rukkhādīnaṃ nāmapariyāyehi nāmappakāsakaṃ ratanamālādikaṃ satthaṃ nighaṇṭu nāma, sotiminā nighaṇṭusaddassa pulliṅgattaṃ dīpeti, sabbatrevaṃ. Tattha tatthāgatāni nāmāni nissesato ghaṭenti rāsīkaronti etthāti nighaṇṭu, bindāgamo, vacanīyavācakabhāvena atthaṃ saddañca nikhaṇḍati bhindati vibhajja dassetīti vā nikhaṇṭu, so eva khassa ghakāraṃ katvā nighaṇṭūti vutto. Rukkhādīnaṃ nāmappakāsakantiminā ekekassa atthassa anekapariyāyanāmappakāsakattaṃ vuttaṃ, nidassanamattañcetaṃ, anekesaṃ atthānaṃ ekasaddavacanīyatāpakāsakavasenapi tassa ganthassa pavattattā [dī. ni. ṭī. 1.256; ma. ni. ṭī. 1.22; a. ni. ṭī. 2.3.59; sārattha. ṭī. 1.tatiyasaṅgītikathāvaṇṇanā].

1. Loke yaṃ vitaṇḍavādīnaṃ satthaṃ, taṃ lokāyatanti viññeyyaṃ. Tanu vitthāre, aññamaññaviruddhaṃ, saggamokkhaviruddhaṃ vā tanonti etthāti vitaṇḍo, ḍo, ṇattaṃ, viruddhena vā vādadaṇḍena tāḷenti ettha vādinoti vitaṇḍo, taḍi tāḷane, adesampi hi yaṃ nissāya vādīnaṃ vādo pavatto, taṃ tesaṃ desatopi upacāravasena vuccati, yathā 『『cakkhuṃ loke piyarūpaṃ sātarūpaṃ, etthesā taṇhā pahīyamānā pahīyati, ettha nirujjhamānā nirujjhatī』』ti [dī. ni. 2.401; ma. ni. 1.134; vibha. 204]. Lokāti bālalokā, te ettha āyatanti ussahanti vāyamanti vādassādenāti lokāyataṃ, āyatiṃ hitaṃ tena loko na yatati na īhatīti vā lokāyataṃ, tañhi ganthaṃ nissāya sattā puññakriyāya cittampi na uppādenti.

Yo kavīnaṃ paṇḍitānaṃ hito kavittabhogasampattādipayojanakaro kriyākappavikappo kavīnaṃ kriyāsaṅkhātakappabandhanavidhividhāyako subodhālaṅkārādiko gantho, so keṭubhaṃ nāma, kiṭanti gacchanti kosallaṃ kavayo bandhanesu etenāti keṭubhaṃ, kiṭa gatiyaṃ, abho, assukāro, atha vā kiṭati gameti kriyādivibhāgaṃ, taṃ vā anavasesena pariyādānato gamento pūretīti keṭubhaṃ, ubha, umbha pūraṇe.

Vacībhedādilakkhaṇā kriyā kappīyati vikappīyati etenāti kriyākappo. So pana vaṇṇapadasambandhapadatthādivibhāgato atibahu vikappoti āha 『『kriyākappavikappo』』ti, idañca mūlakriyākappaganthaṃ sandhāya vuttaṃ. So hi mahāvisayo satasahassaparimāṇo nayacaritādipakaraṇaṃ [nalacaritādipakaraṇaṃ (?)].

1. Upaladdho kenapyattho yassaṃ sā upaladdhatthā, iti ākhyāyikātyuccate ākhyāyate nāyakānusāsakacaritamassanti, saññāyaṃ ṇvu.

Pabandheneva ca savitthārena kappanaṃ yassaṃ sā pabandhakappanā, kādambarīpabhuti. Kathīyatīti kathā.

Atthā bhūmihiraññādayo, tatra padhānaṃ bhūmi itaresaṃ tappabhavattā, tesaṃ ajjane pālane ca upāyabhūtaṃ satthaṃ atthasatthaṃ, payānakyādipaṇītaṃ [bahasvaticābbīkyādipraṇītaṃ (cintāmaṇiṭīkā

我來將這段巴利文翻譯成簡體中文： 111. 依賴前說的著作稱為前說,它的連續詳說或相續的如《摩訶婆羅多》等、《摩訶婆羅多戰爭故事》等毗耶娑等所作的書稱為傳說,iti ha是傳統教導的不變詞,因有"這樣確實存在"稱為傳說。 以樹等的同義詞顯示名稱的如《寶鬘》等論稱為詞典,這表示詞典詞是陽性,一切處如是。在此處彙集無餘所來的名稱稱為詞典,有bindu音增加,或說以能詮所詮關係斷開詞和義分別顯示稱為詞典,它使k變成gh稱為詞典。以"顯示樹等的名稱"說明對每個義顯示多種同義名稱,這只是舉例,因為該書也依顯示多義是一詞所詮而行[參見《長部註釋》1.256、《中部註釋》1.22、《增支部註釋》2.3.59、《心義注》1.第三結集的故事]。 112. 世間中詭辯論者的論,應知那稱為順世論。tanu是廣義,在此伸展相互矛盾或與天界解脫矛盾稱為詭辯,有-ḍa後綴,成為-ṇa,或說在此以相違的論棒擊打論者稱為詭辯,taḍi是打擊義,因為依非處而論者的論生起,也依比喻說那是他們的處所,如"眼在世間是可愛可意,此中此愛被斷即斷,此中被滅即滅"[《長部》2.401、《中部》1.134、《分別》204]。世間是愚人世間,他們在此努力精進以論的味稱為順世論,或說以此世間不趨向將來的利益稱為順世論,因為依此書眾生連修福的心也不生起。 那對詩人賢者有益能造作詩的享受成就等目的的作詩方法差別、作詩所稱的構造方法指導的如《善覺莊嚴》等書,稱為詩論,因為詩人以此到達構作的巧妙稱為詩論,kiṭa是行走義,有-abha後綴,變成-u,或說引導動作等差別,或說以窮盡無餘引導完成稱為詩論,ubha、umbha是滿義。 以語言變化等為相的作用被這安排差別稱為作詩方法。它以字詞關係詞義等差別有極多差別而說"作詩方法差別",這是依根本作詩方法書而說。因為它範圍廣大十萬量的如《行為本性等品》[《那羅行為等品》(?)規模大。 113. 由某獲得義者稱為獲得義,如此說歷史因它敘說主角教導者的行為,在名稱中有-ṇvu後綴。 以連續而詳細構造者稱為連續構造,如《迦當跋利》等。被說稱為故事。 財是土地黃金等,其中土地為主因其他從它生,關於它們獲得保護的方便的論稱為財論,如由《婆荷娑婆底恰毗詵》等所造[註釋]。

6.5)], tasmiṃ daṇḍanītisaddo pavatto. Sāmādīnaṃ catutthopāyo vadhabandhanādilakkhaṇo daṇḍo, tassa nīti paṇayanaṃ daṇḍanīti, pāyena nītissa daṇḍena byappadeso, vadhadosabāhulyena pāyaso daṇḍassa paṇayanato, daṇḍanītyatthattā satthañca daṇḍanīti.

Dvayaṃ kathāyaṃ. Vutto anuvattanīyo anto parisamatti yassa attano kāriyabhāgassa pāpanatoti vuttanto. Pavattante kāriyā yassaṃ pavatti,ti. Cakārena vuttaudantādayo gahitā. Kāriyassa vutti atratthīti assatthyatthe ṇo. Uggato anto parisamatti yassa udanto.

114.Adhivacanantaṃ nāme. Sañjānanti etāyāti saññā, a. Ākhyāyate etāyāti ākhyā. Ahvayate etāyāti avhā, hu sadde, vhe avhāneti vā dhātu, a. Sammā ājānāti, samaṃ vā jānāti etāyāti samaññā. Abhidhīyate yena, yu. Namyate abbhassate asminti nāmaṃ, namati nāmayatīti vā nāmaṃ. Ahvāyateti avhayo, kamme yo. Nāmameva nāmadheyyaṃ. Nāmarūpehi [nāmasaddehi (ka.) bhāgarūpanāmehi dheyyo (pāṇini 5.4.36 vā)] sakatthe dheyyo yadādinā, tiṭṭhati vā ettha atthoti dheyyaṃ, dharīyate uccāriyateti vā dheyyaṃ, nāmameva dheyyaṃ nāmadheyyaṃ. Adhīnaṃ vacanaṃ adhivacanaṃ, kena adhīnaṃ? Atthena. Puṭṭhassa paṭivacanaṃ paṭivākyaṃ. Paṭigataṃ pacchāgataṃ vākyaṃ paṭivākyaṃ. Uttarīyate atikkamyate yenāti uttaraṃ.

1. Tikaṃ pucchāyaṃ. Pucchitabboti pañho, ñātumicchito hi attho pañho nāma. Puccha pucchane, cassa ño,chassa ho, ussa a, pañha pucchanetipi dhātu. Yuja yoge, anuyuñjitabbo pucchitabboti anuyogo. Pucchanaṃ, pucchitabbāti vā pucchā. Eteneva nayena dvīsupi bhāvasādhanampi kattabbameva.

Catukkaṃ nidassane. Pakatena sadisaṃ nidasseti etenāti nidassanaṃ, pakatassopapādanaṃ vākyaṃ. Upogghaññate [upohaññate (?)] paṭipādīyate anenāti upogghāto. Upa upubbo hanadhātu paṭipādanattho. Dassīyate anenāti diṭṭhanto, anto, diṭṭho vā pakatassa anto parisamatti yenāti diṭṭhanto. Sabbatrāpi vā kammasādhanampi kattabbaṃ. Udāharīyati pakatassopapādanāyāti udāharaṇaṃ.

1. Catukkaṃ saṅkhepe. Samāti tulyatthā. Saṅkhipīyate ekadesato kathīyatīti saṅkhepo, khipa peraṇe. Saṃharīyate saṅkhepena paccākhyāyate etenāti saṃhāro. Samasyate saṅkhipīyateti samāso, asu khepane. Saṅkhepena gayhate anenāti saṅgaho.

『『Tvaṃ sataṃ suvaṇṇaṃ dhārayasi』』ityādikaṃ tucchabhāsanaṃ abhūtabhāsanaṃ abbhakkhānaṃ nāma. Asaccena akkhānaṃ bhāsanaṃ abbhakkhānaṃ.

1. Dvayaṃ vivādāya vibhāgavisaye [iṇavādādivisaye (cintāmaṇiṭīkā 6.9)]. Viruddhaṃ katvā avaharati vadati yanti vohāro. Viruddhaṃ katvā vadati yanti vivādo. Sabbatra bhāvasādhanaṃ vā yujjati. 『『Musāvādaṃ vadanto ghorāni tvaṃ narakāni yassasī』』tyādisarūpaṃ sapanaṃ. Sapa akkose, tho, sapatho.

Tikaṃ khyāte. Yajati etenāthi yaso, jassa so, sabbattha yātīti vā yaso, so, yasati payasatīti vā yaso. Silokati pattharatīti siloko, siloka saṅghāte. Kitta saddane, kittīyate kathīyateti kitti, i. Samaññā ca khyāte, saṃ āpubbo jānāti khyāte. Tathā hi 『『ñāto, abhiññāto, saṅkhyāto, vissuto, samaññāto』』ti ratanakose vuttaṃ. Uccadhaninā saddanaṃ ghosanā nāma, ghusa sadde, ghusanaṃ saddanaṃ ghosanā.

118-

我來將這段巴利文翻譯成簡體中文： 6.5]中,其中刑罰政策一詞流行。和平等四種方法中以殺戮束縛等為相的刑罰,它的政策施行稱為刑罰政策,通常以刑罰表示政策,因為主要以殺戮過失施行刑罰,以及論也因為是刑罰政策義稱為刑罰政策。 兩個詞用於故事。所說應隨順的結尾為其事件部分的達到稱為說畢。事件在其中進行稱為進行,有-ti後綴。以ca字攝取所說的udanta等。事件的運作在此有稱為,在有義中有-ṇa後綴。上升的結尾為其結束稱為上升結尾。 114. 同義詞結尾用於名稱。以此認知稱為想,有-a後綴。以此說明稱為明說。以此稱呼稱為呼喚,hu是聲音義,或說vhe是呼喚義的詞根,有-a後綴。以此正確了知或平等了知稱為共稱。被以此說明,有-yu後綴。被彎向練習於此稱為名,或說彎曲使彎曲稱為名。被稱呼稱為稱呼,在業處有-ya後綴。名即名稱。以名詞[以名聲(他本)以部分形名(波你尼5.4.36或)]在自義中有-dheyya以ya等,或說義住立於此稱為-dheyya,或說被持被髮音稱為-dheyya,名即-dheyya稱為名稱。優勝的言語稱為勝語,被何優勝?被義。被問的回答稱為答語。反向後來的語稱為答語。以此超越稱為回答。 115. 三個詞用於問。應被問稱為問,因為欲知的義稱為問。puccha是問義,c變成ñ,ch變成h,u變成a,pañha問也是詞根。yuja是結合義,應被追問應被問稱為追問。問,或說應被問稱為問。以此方法在兩處也應作狀態義。 四個詞用於例示。以此顯示與本來相似稱為例示,證成本來的語言。以此撞擊[確立(?)]教導稱為引入。upa和upa字首的hana詞根有教導義。以此顯示稱為比喻結尾,有-anta後綴,或說以見的結尾為其本來的結束稱為比喻結尾。或在一切處也應作業處義。為證成本來而被舉出稱為譬喻。 116. 四個詞用於略說。sama是相等義。被略說以一部分說稱為略,khipa是投擲義。以此被收攝以略說被解釋稱為攝,以此被結合被略說稱為複合,asu是略義。以此以略被取稱為攝。 如"你持有百金"等空說虛假說稱為誣謗。以非真實說述說稱為誣謗。 117. 兩個詞用於諍論的差別範圍[債務諍等範圍(註釋6.9)]。作相違而言說稱為言說。作相違而說稱為諍論。一切處狀態義也適合。如"說妄語你將經歷可怕地獄"等形式的咒誓。sapa是叱責義,有-tha後綴,成為誓。 三個詞用於名聲。以此祭祀稱為名聲,ja變成sa,或說到處行稱為名聲,有-sa後綴,或說流出放光稱為名聲。傳播擴充套件稱為頌,siloka是集合義。kitta是聲音義,被稱被說稱為譽,有-i後綴。共稱也用於名聲,saṃ和ā字首的知道用於名聲。如是在寶藏論中說"知、遍知、普知、聞名、共知"。以高聲音鳴稱為高叫,ghusa是聲音義,ghusana聲音稱為高叫。 118-

1. Dvayaṃ paṭisadde. Ghusanaṃ ghoso, taṃ paṭigato, dutiyāsamāso. Evaṃ ravaṃ paṭigato paṭiravo. Atha vā ghosassa patirūpo paṭighoso. Ravassa patirūpo paṭiravo. Paṭisuti, paṭiddhanītipi paṭisaddassa nāmāni, vacīmukhaṃ vacanopakkamo upaññāso nāma, upanipubbo āsa upavesane, upa paṭhamaṃ purimavacanassa samīpaṃ vā nyāso ṭhapanaṃ upaññāso, nyassa ño.

Sattakaṃ thutiyaṃ. Kattha silāghāyaṃ, yu, kathanaṃ vāasarūpadvibhāvavasena katthanā. Silāgha katthane, silāghā. Sīlassa vā sabhāgaguṇassa āhananaṃ sīlāghā, sā eva rassaṃ katvā silāghā. Vaṇṇa pasaṃsāyaṃ, vaṇṇīyateti vaṇṇanā. Nu thutiyaṃ,ti, nuti. Thu abhitthave,ti, thuti. Thoma silāghāyaṃ, thomanaṃ. Papubbo saṃsa pasaṃsane, a.

Sikhaṇḍīnaṃ mayūrānaṃ nādo nadaravo kekā nāma, kā sadde, keiti kāyatīti kekā, kammani a, atha vā kāyati, kāyanaṃ vā kā, ke mayūre pavattā kā kekā, aluttasamāso. Gajānaṃ nādo koñcanādo nāma, koñcasakuṇanādasadiso nādo koñcanādo. Hayānaṃ assānaṃ dhani saddo hesā nāma, hesa abrattasadde, hesanaṃ hesā, he iti pavattatīti vā hesā.

120-121. Dvayaṃ pariyāye. Paribyattamatthaṃ ayanti gacchanti bujjhanti etenāti pariyāyo. Eko attho punappunaṃ vuccati yenāti vevacanaṃ. Dvayaṃ sākacchāyaṃ. Saha, sammā vā avirodhena kathā sākacchā, saṃkathā ca. To, thassa co, tassa cho.

Sāddhapajjena garahassa nāmāni. Dosakkhānena vadanaṃ upavādo. Kusa avhāne bhedane ca, kvaci 『『apakkoso』』ti pāṭho, ṇo. Vaṇṇo thuti, tassa avadanaṃ avaṇṇavādo. Hīḷanena vadanaṃ anuvādo. Janānaṃ vādo garahaṇaṃ janavādo. Garahaṇena vādo apavādo. Parivadanaṃ parivādo, rassassa dīghatā. Ete upavādādayo tulyatthā samānatthā. Visamavuttappabhedesu vattamidaṃ. Khipa peraṇe, khipanaṃ bahikaraṇaṃ khepo. Nidi kucchāyaṃ, a, nindā. Yathā upavādādayo garahatthā, kucchādayopi tathāti tathāttho. Kuccha avakkhepane, curādi, kusa akkosetimassa vā pabbajjādittā 『『kucchā』』ti rūpaṃ nipphajjati. Gupa, gopa kucchanesu, 『『tijagupakitamānehi khachasā vā』』ti cho. Garaha kucchane. Tattha keci 『『upavādādayo abbhakkhānatthā, khepādayo nindatthā』』ti vadanti, taṃ amarakosena virujjhanato abbhakkhānatthassa ca vuttattā na gahetabbaṃ. Ete upavādādayo satta abbhakkhānepi vattanti.

Vivādakāmassa dubbādo upārambho, so ca īdise sabbalokacūḷāmaṇibhūte sakyakule sambhūtassa bhagavato kimidaṃ kammamucitanti guṇāvikaraṇapubbakopyatthi, bandhakīsutassa tavedamucitamevāti nindāpubbakopi upārambho. Tatra yo nindāpubbo sanindo upārambho, so paribhāsanamuccate. Upagantvā paresaṃ cittassa ārambhanaṃ vikopanaṃ upārambho. Dosakkhānena bhāsanaṃ paribhāsanaṃ.

122.Anariyānaṃ lāmakānaṃ vohārato, ariyānaṃ uttamajanānaṃ vā avohārato anariyavohāroti saṅkhātānaṃ adiṭṭhe diṭṭhavādādīnaṃ aṭṭhannaṃ vohārānaṃ vasena yā vācā lāmakajanehi pavattitā vuttā, vītikkamadīpanī ajjhācāravītikkamasādhanī sā vācā ariyajanehi vattabbamariyādātikkamattā abhivākyaṃ nāma siyā.

我來將這段巴利文翻譯成簡體中文： 119. 兩個詞用於迴響。聲音是ghusa,它的反向,是第二複合。如是聲音的反向稱為迴響。或說聲音的相似稱為迴響。聲音的相似稱為迴響。返聞、返響也是迴響的名稱,言語開端言語引導稱為引入,有upa和ni字首的āsa是進入義,upa是先前或接近前語的nyāsa放置稱為引入,nyassa變成ña。 七個詞用於讚歎。kattha是自誇義,有-yu後綴,說或依不相似二種而稱為夸。silāgha是自誇義,自誇。或說戒的同分功德的打擊稱為自誇,它使短音成為自誇。vaṇṇa是讚歎義,被贊稱為贊。nu是讚歎義,有-ti後綴,稱為贊。thu是讚美義,有-ti後綴,稱為贊。thoma是自誇義,稱為贊。有pa字首的saṃsa是讚歎義,有-a後綴。 錦雞孔雀的鳴聲稱為孔雀鳴,kā是聲音義,ke這樣發聲稱為孔雀鳴,在業處有-a後綴,或說發聲,或說發聲是kā,在孔雀中發的kā稱為孔雀鳴,不脫落複合。像的鳴聲稱為鶴鳴聲,如鶴鳥聲的聲音稱為鶴鳴聲。馬的震聲稱為馬鳴,hesa是無調聲音,發hesa稱為馬鳴,或說發he這樣稱為馬鳴。 120-121. 兩個詞用於同義。以此完全明確地趨向知解義稱為同義語。以一義再三說稱為異名詞。兩個詞用於討論。共同或正確無違地說稱為討論,和共說。有-ta後綴,tha變成ca,ta變成cha。 以半偈說責備的名稱。以過失說稱為誹謗。kusa是呼喚和分裂義,有處讀為"誹謗",有-ṇa後綴。贊是讚美,它的不說稱為譭謗。以輕慢說稱為隨說。人們的說責備稱為人語。以責備說稱為惡說。周遍說稱為議論,短音成長音。這些誹謗等同義相同義。這詞用於不等體差別。khipa是投擲義,投擲作外稱為棄。nidi是責難義,有-a後綴,稱為誹。如誹謗等是責備義,責難等也如是同義。kuccha是輕蔑義,屬第十類,或說kusa是誹謗,由出家等性成為"責難"形式。gupa、gopa是責難義,由"在tija、gupa、kita、māna後有kha、cha、sa或"成為cha。garaha是責難義。其中有些說"誹謗等是誣謗義,棄等是誹義",因與阿摩羅詞典相違且已說誣謗義而不應取。這些誹謗等七個也用於誣謗。 好爭論者的惡說稱為抨擊,它對如此成為一切世間頂冠的釋迦族出生的世尊"此業何當?"有以不顯功德為先,對妓女子"這對你確實當然"有以誹謗為先的抨擊。其中以誹謗為先有誹謗的抨擊,稱為呵責。趨近擾動他人心稱為抨擊。以過失說稱為呵責。 122. 依非聖者下劣者的言說,或依聖者上人的非言說稱為非聖言說的不見說見等八種言說,由下劣者發起說的語言,顯示違越成就行為違越的語言,因超越聖者應說的界限稱為粗言。

123.Muhuṃbhāsā bahuso abhidhānaṃ anulāpo nāma, anu punappunaṃ lāpo anulāpo. Anatthikā girā nippayojanaṃ ummattādivacanaṃ palāpo, payojanarahito lāpo palāpo, pasaddo viyogatthajotako.

Gamanāgamanādisamaye ādimhi bhāsanaṃ piyavacanaṃ ālāpo, ādimhi lāpo ālāpo, āpucchāsaddopyatra. Dosena patiṭṭhito pariddavo paridevanaṃ anusocanaṃ atikkamalāpo vilāpo nāma, vividhena, vividhaṃ vā lāpo vilāpo. Paridevanaṃ paridevo, so eva pariddavo, deva paridevane.

1. Viruddhaṃ vacanaṃ virodhotti. Viruddhaṃ palāpo vippalāpo. Sandissateti sandeso, sandissamāno attho, tassotti. Yāya sandiṭṭho attho abhidhīyate, sā sandesotti vācikamuccate. Vaca sandese, sakatthe ṇiko, sandiṭṭhatthā vācā eva vācikamiccattho.

Mithu aññamaññaṃ virodharahitaṃ vacanaṃ 『『sambhāsanaṃ, sallāpo』』ti ca vuccati. Yathā eko brūte 『『ajja sobhanaṃ nakkhatta』』nti, itaropyāha 『『tathevā』』ti.

125.Niṭṭhuraṃ vākyaṃ kakkasavacanaṃ pharusaṃ nāma, pare jane ussāpeti dāhetīti parusaṃ, tadeva passa phakāraṃ katvā pharusaṃ. Asavanīyattā na icchitabbanti niṭṭhuraṃ, uro, yathā 『『nāgo』』ti. Dvayaṃ kaṇṇasukhavacane. Manaṃ ā bhusaṃ ñāpeti tosetīti manuññaṃ, ñā parimāṇatosananisānesu, assukāro. Hadayaṃ manaṃ gacchati pavisatīti hadayaṅgamaṃ.

Saṃkulādidvayaṃ pubbāparavirodhini pubbāparaviruddhe vākye, yathā –

Yāvajīvamahaṃ monī, brahmacārī ca me pitā;

Mātā ca mama vañjhāsi, aputto ca pitāmaho.

Saṃkulanti jaḷībhavantyanenāti saṃkulaṃ. Kilissante etthāti kiliṭṭhaṃ.

1. Samudāyattharahitaṃ dasadāḷimādivākyaṃ [dasa dāṭhimāni ṭhaḷapūpā kuṇḍa』 majājinaṃ palālapiṇḍā (nyāyabhāssa 5.2.10 moggallānapañcikāṭīkā 1.1)] asambaddhattā abaddhamiti kittitaṃ kathitaṃ, na bajjhate hadayamatrāti abaddhaṃ, to.

Natthi tathaṃ saccamatrāti vitathaṃ. Pharusādayo vitathasaddaṃ yāva tiliṅgikā.

1. Pajjaddhaṃ saccavacane. Sammāsaddoyaṃ abyayaṃ, sabbaliṅgavibhattivacanesu ca samāno. Na vitathaṃ avitathaṃ. Santesu sādhūsu bhavaṃ saccaṃ. Sata sātacche vā, vajādinā yo, saccaṃ. Tathasaddo bhūtapariyāyo, 『『tathena maggena yathātthabhājinā』』ti [tathāgatā jināti (ka.)] payogo. Tathe sādhu tacchaṃ, sādhvatthe yo. Yathātathasaddāpi ca saccatthā aliṅgā. Tabbantā saccavacanavantavācakā sammā saccaṃ yathātathaṃsaddavajjitā sesā avitathādayo tīsu liṅgesu vattanti. Saccaṃsaddo tu aliṅgo. Amarakose pana sammā saccasaddānampi tabbati tiliṅgattaṃ vuttaṃ, yathā – saccaṃ tacchaṃ ritaṃ sammā, amūni tīsu tabbati [amara 6.22]. Yathā – sacco brāhmaṇo, saccā nārī, saccaṃ vippakulaṃ. Idha pana sabbaliṅgavacanavibhattīsu rūpabhedābhāvā sammāsaddassa abyayattaṃ, tiliṅgesvapi rūpabhedābhāvā saccaṃsaddassa aliṅgattañca vuttaṃ. Yathā – sammā vācā, sammā vohāro, sammā vacanaṃ. Saccaṃ brāhmaṇo, saccaṃ nārī, saccaṃ vippakulaṃ. Micchāmusāsaddā pana sabbatrāpi abyayameva bhavanti. Yathā – micchā vācā, micchā vohāro, micchā vacanaṃ. Musā vācā, musā vohāro, musā vacanaṃ.

我來將這段巴利文翻譯成簡體中文： 123. 反覆說多次稱名稱為複誦,隨後再三說稱為複誦。無義的語不合目的的瘋狂等語稱為謬語,無目的的說稱為謬語,pa字首表示分離義。 在來去等時初時說親切語稱為招呼,初時說稱為招呼,告別語也在此。由過失確立的悲嘆悲泣憂傷超越說稱為悲語,以種種或種種說稱為悲語。悲泣稱為悲嘆,它就是悲嘆,deva是悲泣義。 124. 相違的語言稱為違語。相違的謬語稱為大謬語。被看見稱為訊息,被看見的義,它的語言。以此說明被看見的義,那稱為口語。vaca是訊息義,在自義有-ṇika後綴,被見義的語言就是口語的義。 mithu是相互無違的語言稱為"對話、談話"。如一人說"今天星宿吉祥",另一人也說"確實如此"。 125. 粗硬語言粗暴語言稱為惡語,使他人提起燃燒稱為粗語,它使p成為ph稱為粗語。因不可聽不可愛稱為粗硬,有-uro後綴,如"大象"。兩個詞用於悅耳語。充分使意知滿足稱為悅意,ñā是量度滿足磨利義,有-u後綴。心意趨入稱為悅心。 混亂等兩個用於前後相違的前後相違語,如： "我終生為牟尼,父親為梵行者; 母親為不孕者,祖父無有兒子。" 以此成為混亂稱為混亂。在此雜染稱為污染。 126. 無集合義的"十石榴"等語[十顆檳榔餅團馬皮草捆(正理注5.2.10、目犍連五論注1.1)]因不相屬稱為無關而說,心不結合於此稱為無關,有-ta後綴。 此中無真實稱為虛妄。粗語等到虛妄語都有三性。 127. 半偈用於真實語。sammā詞是不變詞,在一切性格數中相同。非虛妄為不虛妄。存在於善者中稱為真實。sata是真實義,由vaja等有-ya後綴,稱為真實。真實詞是存在的同義語,如用例"以真實道如實分享"[如來勝者(他本)]。在真實中善稱為誠諦,在善義有-ya後綴。如是真實詞也是真實義無性。除了有-ta後綴表示具真實語和sammā真實如實詞外,其餘不虛等用於三性。但真實詞無性。但在阿摩羅詞典說sammā真實詞也有-ta有三性,如－真實誠諦正確正當,這些在三性有-ta[阿摩羅經6.22]。如－真實的婆羅門、真實的女人、真實的婆羅門家族。但在此因在一切性語格中無形式差別說sammā詞是不變詞,在三性中也無形式差別說真實詞無性。如－正語、正言說、正語言。真實婆羅門、真實女人、真實婆羅門家族。但邪妄詞在一切處都是不變詞。如－邪語、邪言說、邪語言。妄語、妄言說、妄語言。

1. Soḷasa saddamattapariyāye dassetuṃ upajātiṃ 『『ravo』』iccādimāha. Ruyate saddāyateti ravo, ru sadde. Nadanaṃ nādo, nirattho nādo ninādo, nada abyattasadde. Evaṃ ninado, rassattameva viseso. Sappati uccārīyatīti saddo. Ghusa sadde, pātubhāvo ghoso nigghoso. Nadanaṃ nādo. Dhana sadde, dhanīyatīti dhani. Nigghoso ca nādo ca dhani ca nigghosanādadhanayo. Ravo eva rāvo. Ārāvoti upasaggena padaṃ vaḍḍhitaṃ. Tathā saṃrāvavirāvaāravā. Ghusanaṃ ghoso. Ārāvo ca saṃrāvo ca virāvo ca ghoso ca āravo cāti dvando. Su savane, suyyateti suti. Sarati suyyamānataṃ gacchatīti saro. Nissanati etenāti nissano, sana sambhattiyaṃ nipubbo. Saro ca nissano cāti dvando.

2. Visajjīyate na laggīyate semhādīhīti visaṭṭho. Manitabbanti mañju, ju, mana ñāṇe, suṇantānaṃ vā manaṃ rañjetīti mañju, u, na ralopo. Sukheneva vijānitabbattā viññeyyo. Hitasukhanipphādanato sotabboti savanīyo. Bahiddhāparisā aṅgulimattampi na visarati na gacchatīti avisārī, tassīlatthe ṇī, vividhena vā na saratīti avisārī, chinnassarānaṃ viya dvedhā na hotītyattho. Vindyate labbhateti bindu, vassa bo, niggahītāgamo, u ca, vaṭṭattā vā bindu, imasmiṃ pakkhe pabbajjādinā rūpasiddhi. Pañcannaṃ ṭhānagatīnaṃ dūraṭṭhānato jātattā gambhīro. Punappunaṃ nādo ninnādo, kriyābhikkhaññattā dvittaṃ, assa i, niggahītāgamo, so ettha atthīti ninnādī. Iccevaṃ bhagavato aṭṭhaṅgiko saro hoti.

3. Khaggādīnaṃ tiracchānagatānaṃ rutaṃ vassitantyuccate. Ru sadde, rutaṃ. Vassa sadde, vassanaṃ ravanaṃ vassitaṃ.

Kolāhalādidvayaṃ bahūhi sambhūya kate abyattasadde. Kula saṅghāte [saṅkhyāne (ka.)], kolanaṃ kolo, ekībhāvo, taṃ āhalati vindatīti kolāhalo. Karoti hiṃsati madhuranti kalo, taṃ halatīti kalahalo. Hala vilekhane.

Tikaṃ gāyane. Ge sadde, getabbaṃ gītaṃ gānaṃ gītikā ca. Sabbatra bhāvasādhanaṃ.

1. Tantikaṇṭhoṭṭhitā [amara 7.1] usabhādayo satta sarā. Chajjādayo tayo gāmā samūhātyattho. Vuttañca 『『gāmo nāma sarasamūhassa sandhāna』』nti. Manussalokavādanavidhinā ekekassa sarassa vasena tayo tayo mucchanā katvā ekavīsati mucchanā, devalokavādanavidhinā pana samapaññāsa mucchanā vadanti. Tattha hi ekekassa sarassa vasena satta satta mucchanā, antasarassa ca ekāti samapaññāsa mucchanā āgatā, teneva sakkapañhasuttasaṃvaṇṇanāyaṃ 『『samapaññāsa mucchanā mucchitvā』』ti [dī. ni. aṭṭha. 2.345] pañcasikhassa vīṇāvādanaṃ dassentena vuttaṃ. Muccha mohasamussayesu, yu, mucchanā. Yathā kamena vīṇā vādituṃ sakkā, evaṃ sajjanāhi mucchanaṭṭhānāni ekūnapaññāsātyattho. Ekekassa sarassa satta satta ṭhānāni. Yato sarassa mandatāravavatthānaṃ hoti, tena ekūnapaññāsa ṭhānāni. Iccetaṃ saramaṇḍalaṃ sarasamūho.

2. Sarādīnaṃ nāmasarūpappabhedaṃ dassetumāha 『『usabho』』ccādi. Isa gatiyaṃ. Isati cittaṃ pavisatīti usabho, abho, issu ca. 『『Usa dāhe』』ti vā dhātvattho. Yasmā pana so saro usabho viya nadati, tasmā usabhoti vuccati. Dhīmantehi gīyateti dhevato, vaṇṇavikāro, vattaṃ.

Nāsaṃ kaṇṭhamuro tāluṃ,

Jivhaṃ dante ca nissito;

Chadhā sañjāyate yasmā,

Tasmā chajjo sa uccate [cintāmaṇiṭīkā

我來將這段巴利文翻譯成簡體中文： 128. 為顯示十六種單純聲音的同義語而說優波阇提偈"聲"等。發出聲音稱為聲,ru是聲音義。鳴叫稱為鳴,無義的鳴稱為低鳴,nada是無調聲音。如是低聲,只是短音為區別。被髮出稱為聲。ghusa是聲音義,顯現稱為聲響低響。鳴叫稱為鳴。dhana是聲音義,被髮聲稱為聲。低響和鳴和聲稱為低響鳴聲。聲即大聲。巨響是以字首增長詞。如是共響違響高響。發聲稱為聲。巨響和共響和違響和聲和高響稱為複合。su是聽聞義,被聽聞稱為聞。趨向被聽聞稱為音。以此流出稱為流響,sana是親近義有ni字首。音和流響稱為複合。 129. 被放出不被痰等阻礙稱為開展。應被思維稱為美妙,有-ju後綴,mana是知義,或說使聽者意悅稱為美妙,有-u後綴,不脫落r。因容易知道稱為可知。因成就利樂應被聽稱為可聽。外眾連指尖也不散不去稱為不散,在那性質有-ṇī後綴,或說以種種不行稱為不散,義是如斷聲般不成兩分。被獲得稱為圓,v變成b,增加鼻音,及u,或說因圓稱為圓,在此主張由出家等成就形式。因從五處的遠處生起稱為深沉。再三的聲稱為連聲,因動作頻繁重複,它成為i,增加鼻音,它在此有稱為連聲。如是世尊的聲有八支。 130. 犀牛等畜生的聲稱為鳴叫。ru是聲音義,鳴。vassa是聲音義,鳴叫吼叫稱為鳴叫。 喧鬧等兩個用於多人合作的無調聲音。kula是集合義[計數義(他本)],集合稱為kola,一起,它取得稱為喧鬧。作傷害甜稱為kala,它取稱為爭吵。hala是書寫義。 三個詞用於歌唱。ge是聲音義,應被唱稱為歌曲歌唱歌謠。一切處是狀態義。 131. 根據聲調唇[阿摩羅經7.1]公牛等七音。六等三調是群集義。說"調稱為音群的結合"。依人界演奏法以每個音成三音階作二十一音階,但依天界演奏法說五十音階。因為在那裡每個音有七音階,末音一個成五十音階,因此在釋帝問經註釋中顯示般遮尸彈琴說"作五十音階"[《長部注》2.345]。muccha是迷亂積集義,有-yu後綴,音階。依次能彈琴,如是由裝飾有四十九處義。每個音有七七處。由此音的輕重安立,故四十九處。如是這是音圓音群。 132. 為顯示音等名稱自性差別而說"公牛"等。isa是行義。趣入心稱為公牛,有-abha後綴,及-u。或說"usa是燃燒"的詞根義。但因那音如公牛吼,故稱公牛。被智者唱稱為陀筏多,音變,有-vatta。 依鼻咽胸腭, 舌齒而生起; 因由六處生, 故稱為六音 [註釋]

7.1].

Gandhaṃ lesaṃ aratīti gandharo, rassassa dīghatte gandhāro cetyaññe [aññesamapīti (pāṇini 3.137) dīgho (cintāmaṇiṭīkā 7.1)], gandhārā nāma janapadā, tehyayaṃ gīyateti gandhāro, ṇo. Majjhe layavisese bhavo majjhimo. Pañcannampi dhevatādīnaṃ pūraṇo pañcamo, (pañcannaṃ vā mahābhūtānaṃ pūraṇo pañcamo.) [( ) etthantare pāṭho adhiko viya dissati] Nissesato sīdanti sarā yasminti [yasmāti (ka.) – sadato adhikaraṇe ghau (cintāmaṇiṭīkā 7.1)], ṇo. 『『Nisīdanti sarā yasmiṃ, nisādo tena hetunā』』ti hi vuttaṃ. Ete satta sarāti gaditā kathitā.

133-135. Usabhādayo ye nadanti, te dassetumāha 『『nadanti』』ccādi. Usabhaṃ nāma saraṃ gāvo nadanti. Tathā dhevataṃ turaṅgā assā, chajjaṃ mayūrā sikhaṇḍino, gandhāraṃ ajā, majjhimaṃ koñcā sakuṇavisesā, pañcamaṃ parapuṭṭhādī kokilādayo, nisādaṃ vāraṇā hatthino nadanti. Vuttañca nāradamuninā –

『『Chajjaṃ nadati mayūro, gāvo nadanti usabhaṃ;

Ajo roti ca [ajāvikā tu (ka.)] gandhāraṃ, koñcā nadanti majjhimaṃ.

Pupphasādhārane kāle, kokilo roti pañcamaṃ;

Asso tu dhevataṃ roti, nisādaṃ roti kuñjaro』』ti.

Mayūrādayopi sabbe ime sattā samadā [santo (ka.) ete ca samadā pañcamaṃ gāyanti (cintāmaṇiṭīkā 7.1)] pañcamaṃ nadanti.

Chajjo gāmo, majjhimo gāmo, sādhāraṇo gāmoti tayo gāmā. Tatra vīṇādaṇḍaṃ vibhāgaṃ katvā adhobhāgassa 『『chajjagāmo』』ti saññā, majjhabhāgassa 『『majjhimagāmo』』ti, uparibhāgassa 『『sādhāraṇagāmo』』ti saññā. Kiṃ pana gāmabhede kāraṇaṃ? Yasmā ekasseva sarassa gāmantare bhedo, taṃbhede gāmānampibhedo. Māghaṭīkāyaṃ pana sādhāraṇagāmaṭṭhāne gandhāragāmo kathito, ekekasmiñca gāme satta satta mucchanā. Idha pana usabhādīsu sattasu saresu paccekaṃ tisso tisso mucchanā kathitā. Kiṃkāraṇā? Idha manussalokavādanavidhinā, tattha ca devalokavādanavidhinā kathitattā tatheva ṭhānāni satta satteva labbhareti. Yathā usabhādīsu tesu yathāvuttesu saresu paccekaṃ ekekasmiṃ sare tisso tisso mucchanā siyuṃ, tatheva ṭhānānipi satta satteva labbharetyattho.

1. Sarānaṃ gāmesu bhinnasutittaṃ dassetumāha 『『tisso』』iccādi. Usabhassa sarassa tārakalamandavasena tisso sutiyo. Dhevatassa sarassa tāra mandavasena duve. Chajjassa tārakala manda kākalīvasena catasso. Gandhārassa ca tathā. Majjhimassa tārakala kākalīvasena tisso. Pañcamassa kala kākalīvasena duve. Nisādassa tārādivasena catasso sutiyo. Iccevaṃ sattasu saresu kamato sampiṇḍitā dvāvīsati sutiyo siyuṃ. Māghaṭīkāyaṃ pana aññathā sutibhedo vutto. Vuttañhi tattha –

『『Catussuti suviññeyyo, majjhimo majjimaṭṭhito;

Dvissuti cāpi gandhāro, tissuti usabho tathā.

Chajjo catussuti ñeyyo, nisādo dvissutī tathā;

Catussuti dhevato tu, pañcamo tissutī mato』』ti.

Sabbametaṃ nāṭakasatthato gahetabbaṃ.

我來將這段巴利文翻譯成簡體中文： 7.1. 因為聞香而攀緣，故稱為乾闥婆，有人說短音變長即為乾闥婆[其他人也說(波你尼3.137)長音(註釋書7.1)]，乾闥婆是一個地區的名稱，因為他們在那裡歌唱，所以稱為乾闥婆。"中"是指在音律中的特殊位置。"五"是五個音階中的第五個(或者是五大元素中的第五個。)[括號中的文字似乎是額外新增的]。因為所有的音都完全沉入其中[從音中-處格詞尾(註釋書7.1)]。如說："因為音在其中沉入，所以稱為低音。"這些被稱為七種音階。 133-135. 爲了說明牛王等發出的聲音，說"nadanti"等。牛發出牛王音。同樣，馬發出天音，孔雀發出六音，山羊發出乾闥婆音，鶴這種特殊的鳥發出中音，杜鵑等鳥發出五音，像發出低音。如那羅陀仙人所說： "孔雀鳴六音，牛吼牛王音； 山羊叫乾闥婆，鶴鳴發中音。 花開盛季時，杜鵑唱五音； 駿馬嘶天音，大象吼低音。" 所有這些孔雀等動物在平和時都發出五音。 六音部、中音部、共通部，這是三個部分。其中，將琵琶的琴桿分成幾部分，下部稱為"六音部"，中部稱為"中音部"，上部稱為"共通部"。為什麼要區分這些部分呢？因為同一個音在不同部分會有差異，音的差異導致部分的差異。但在摩伽註釋中，共通部的位置被說成是乾闥婆部，每個部分都有七種旋律。這裡說的是牛王等七種音中，每種音各有三種旋律。為什麼？因為這裡是按照人間演奏法則來說的，而那裡是按照天界演奏法則來說的，所以正是這七個位置。就像在上述牛王等音中，每個音都有三種旋律一樣，正是這七個位置的意思。 136. 爲了說明音在各部分中的不同音高，說"三"等。牛王音有高、中、低三種音高。天音有高、低兩種。六音有高、中、低、細膩四種。乾闥婆音也是同樣。中音有高、中、細膩三種。五音有中、細膩兩種。低音有高等四種音高。這樣在七種音中依次合計有二十二種音高。但在摩伽註釋中，音高的區分說法不同。如其中說： "應知中音居中有四音高， 乾闥婆音有二音高，牛王音有三音高。 應知六音有四音高，低音有二音高， 天音有四音高，五音有三音高。" 所有這些都應從戲劇論中獲取。

137.『『Uccatare』』tyādinā sutibhede sarūpato dasseti. Uccatare rave atyuccadhanimhi tāro, tārayati bodhayatīti tāro. Abyatte abyattakkhare madhure sutisukhe kalo, kala made. Gambhīre dhanimhi mando. Madi thutimodamadamohasupanagatīsu. Mandayate bujjhatenenāti mando.

Tārādayo tayo vāccaliṅgattā tīsu. Tāro dhani, tārā vāṇī, tāraṃ rutaṃ iccādi. Abyattamadhurasaddo kalo. Tatra kale sukhume kākalīsaddo, īpaccayanto, īsaṃ kalā vāṇī kākalī nāma, kāsaddoyamīsattho. Kriyādisamatāti gītavāditapādanyāsādikriyānaṃ, kālassa ca samattaṃ layo nāma, laya sāmyagatīsu, ādhāre apaccayo, sabbābhinayānampi sāmyaṃ layoti keci.

1. Dvayaṃ vīṇāyaṃ. Vi janane, to, īṇattaṃ, vīṇa veṭhaneti vā dhātu, ā, vīṇā. Valla saṃvaraṇe, vallate dhanivisesaṃ, ṇvu, vallakī, nadādi. Vipañcītipi vīṇāya nāmaṃ. Vipañcayatīti vipañcī[vipañcayati vitthārayatisaddaṃ (cintāmaṇiṭīkā 7.3)], nadādi.

Sā vīṇā sattatantī sattahi tantīhi visiṭṭhā parivādinī nāma, parito vadatīti parivādinī, inī. Vīṇādayo cattāropi vīṇāsāmaññavācakā icceke, tesaṃ mate sāsaddassa catunnampi itthiliṅgatthadīpakatā viññeyyā, tathāpi amarakosena[amara 7.3] virujjhanato tesaṃ mataṃ na gahetabbaṃ.

Kaṭṭhādīhi doṇisaṇṭhānena kataṃ vajjabhaṇḍaṃ vīṇāya pokkharo nāma, poseti vaḍḍheti saddeti pokkharo, kharo, vuddhi, vaṇṇavikāro ca. Du gamane, ṇi, doṇi. Kakubho, pasevakotipi pokkharassa nāmāni. Kaṃ vātaṃ kubhati bandhatīti kakubho. Pasibbanti tamiti pasevako.

Dvayaṃ pokkharaveṭhake cammani. Vīṇābhāvaṃ upagacchati yenāti upavīṇo. Veṭhati pokkharanti veṭhako, ṇvu.

1. Ātatādipañcakaṃ pañcaṅgikatūriyassa nāmāni.

140.Cammāvanaddhesu cammena bandhanīyesu bheriyādīsu majjhe talekekayutaṃ ekekena talena yuttaṃ kumbhathuṇadaddarikādikaṃ tūriyaṃ ātataṃ nāma, ātanotīti ātataṃ, tanu vitthāre. Mahatīādivīṇāvisesopi [『『mahatī』』ti nāradassa vīṇā (saddakappaddume)] ātatamevāti 『『cammāvanaddhesū』』ti visesanaṃ kataṃ. Kumbhasaṇṭhānattā kumbho ca taṃ thunanagarasambhūtattā thunañceti kumbhathunaṃ. Tadeva kumbhathuṇaṃ, atha vā thu abhitthave, kammani ṇo. Kumbho ca so thuṇo ceti kumbhathuṇo, thuṇa pūraṇeti vā dhātvattho. Dara vidāraṇadāhesu, dvebhāvo, kāpubbassikāro ca, daddarasaddaṃ karotīti vā daddarikā.

1. Ubhayatalaṃ murajādikaṃ tūriyaṃ vitataṃ nāma, visesena saddaṃ tanotīti vitataṃ, sabbavinaddhaṃ sabbapassesu, pubbapacchābhāgesu ca pariyonaddhaṃ paṇavādikaṃ, ādinā caturassaālambaragomukhīādayo ātatavitataṃ nāma, 『『cammapariyonaddhaṃ hutvā tantibaddhaṃ ātatavitata』』nti hi vuttaṃ. Paṇa byavahārathutīsu, paṇīyatīti paṇavo, avo.

我來將這段巴利文翻譯成簡體中文： 137. 通過"高音"等詞來具體說明音高的差別。在高音中，特別高的聲音稱為"高音"，因為它能使人明白所以叫高音。在不清晰的、音節含糊但悅耳動聽的聲音中稱為"中音"，中音與愉悅相關。在深沉的聲音中稱為"低音"。低音與讚美、喜悅、陶醉、迷惑、睡眠、行進等相關。因為通過它而理解，所以稱為低音。 高音等三種因為是通用詞性，所以有三種用法。如：高的聲音、高的語音、高的鳴聲等。不清晰悅耳的聲音稱為中音。其中在中音微細時稱為細膩音，以ī為詞尾，細微的語音稱為細膩音，kā音節表示"微細"之義。所謂節奏，即歌唱、演奏、舞步等動作與時間的均衡，lay詞根表示均衡、行進之義，ādhāre為詞尾。有人說所有表演藝術的均衡就是節奏。 138. 琵琶有兩種。從"vi"(產生)詞根加to詞尾，īṇa變化，或從"vīṇa"(纏繞)詞根加ā詞尾而來。從"valla"(遮蔽)詞根，因為它遮蔽特定的聲音，加ṇvu詞尾成為vallakī，屬於nad等詞類。vipañcī也是琵琶的一個名稱。因為它能展開(聲音)所以叫vipañcī[意為使聲音擴充套件(註釋書7.3)]，屬於nad等詞類。 那種特殊的七絃琵琶稱為parivādinī，因為它能從各方面發聲，所以叫parivādinī，以inī為詞尾。有人說琵琶等四種都是琵琶的通稱，按照他們的觀點，應知sā音節表示這四種都是陰性。但是因為與阿摩羅辭典[阿摩羅7.3]相矛盾，所以不應採納他們的觀點。 用木等材料做成槽形的樂器稱為琵琶的音箱，因為它能養育、增長、發聲，所以叫pokkhara，有khara詞尾，有音長和音質的變化。從"du"(行走)詞根加ṇi詞尾成為doṇi。音箱也叫kakubha和pasevaka。因為它約束風，所以叫kakubha。因為人們縫製它，所以叫pasevaka。 音箱的皮革有兩種。能使其成為琵琶的叫upavīṇa。因為它包裹音箱，所以叫veṭhaka，有ṇvu詞尾。 139. ātata等五種是五部樂器的名稱。 140. 在用皮革包裹的鼓等樂器中，中間只有一面鼓面的樂器，如葫蘆鼓、雷鼓等稱為ātata，因為它被拉緊所以叫ātata，來自tanu(伸展)詞根。大型琵琶等特殊琵琶[在聲明論中"mahatī"指那羅陀的琵琶]也屬於ātata，所以加上"用皮革包裹的"這個限定語。因為形狀像葫蘆，又因產自雷城，所以叫葫蘆雷鼓。它就是kumbhathuṇa，或者從thu(讚美)詞根，在業處加ṇa詞尾。葫蘆和雷組成kumbhathuṇa，或者thuṇa表示充滿之義。從dara(破裂、燃燒)詞根，重複第一音節，前面加i音，或因為發出dadara聲而叫daddarikā。 141. 兩面都有鼓面的木鼓等樂器稱為vitata，因為它特別能展開聲音所以叫vitata。四周都包裹皮革的，即前後都包裹的排鼓等，以及方鼓、圓鼓、喇叭等稱為ātatavitata，因為如說"用皮革包裹並繫有琴絃的叫ātatavitata"。從paṇa(交易、讚美)詞根，因為受到讚美所以叫paṇava，有ava詞尾。

1. Vaṃsasaṅkhādikaṃ susiraṃ nāma, randhaṃ susiraṃ, taṃyogā susiraṃ. Vana, sana sambhattiyaṃ, so, vaṃso. Sama upasamakhedesu, kho, saṅkho. Sammatāḷādikaṃ accantaṃ pīḷanato, analasaṃyogato vā dravībhūtaṃ puna ghanāyateti ghanākhyaṃ. Hana hiṃsāyaṃ, kammani ṇo, hassa gho. Ghanabhāvena samaṃ bhavatīti sammaṃ, daṇḍādīhi tāḷitabbato tāḷaṃ, taḷa tāḷane, sammañca taṃ tāḷañceti sammatāḷaṃ. Ādinā kaṃsatāḷasilātāḷādīnaṃ gahaṇaṃ. Tattha sammatāḷaṃ nāma kaṭṭhamayatāḷaṃ. Kaṃsatāḷaṃ nāma lohamayaṃ. Silāya ca ayopaṭṭena ca vādanatāḷaṃ silātāḷaṃ.

Catukkaṃ ātatādīnaṃ nāmaṃ. Ā samantato tujjate tāḷīyateti ātojjaṃ. Vaṃsādikepi mukhavāyunā ātojjanamattheva. Vādayanti dhanayanti tanti vādittaṃ vāditañca, itto, to ca. Vādayanti tanti vajjaṃ, yo.

1. Dvayaṃ bheriyaṃ. Bhāyanti sattujanā etenāti bheri, ri. Ubha pūraṇe, ubhanaṃ ubhi. 『『Dunda』』iti saddena ubhi yatra sa dundubhi. Pumitthiyamete dve [serī thī, dundubhi pumā (amara 7.6)]. Dvayaṃ mudiṅge. Mudaṃ modaṃ iṅgati gacchati yenāti mudiṅgo. Murā asurā jāto murajo.

Assa murajassa bhedā visesā āliṅgaṅkyoddhakā bhavanti. Vuttañca –

『『Haritakyākati tvaṅkyo,

Yavamajjho tatho』ddhako;

Āliṅgyo ceva gopuccho,

Ākatyā sampakittito』』ti [cintāmaṇiṭīkāyampi].

Āliṅgyateti āliṅgo, ṇo. Ucchaṅke bhavo akyo. Uddhaṃ katvā ekena mukhena vādanato uddho santo kāyati saddāyatīti uddhako, uddhasaddoyaṃ tiliṅgiko. Uggacchatīti uddho, to, gamissa do, nerutto. Yo tu uparipariyāyo uddhaṃsaddo, so abyayameva.

Tiṇavādīni cattāri paṇavassa nāmāni. Tanu vitthāre, avo, assa ittaṃ, ṇattañca, tiṇavo. Mā māne sadde ca, 『『ḍiṇḍi』』iti māyate saddāyateti ḍiṇḍimo, ṇo.

1. 『『Ālamba』』iti saddāyateti ālambaro. 『『Ālambaro tūriyarave, gajendānañca gajjite』』ti [amara 23.167] hi amarakosa nānatthasaṅgahesu.

Vīṇādīnaṃ vādanakaṭṭhakuṭilādikaṃ koṇo, kuṇyate saddāyatenenāti koṇo, ṇo. 『『Dadda』』iti saddaṃ karotīti daddari, daddati vā saddavisesena pariṇamatīti daddari, ri. 『『Paṭa』』iti saddaṃ jahātīti paṭaho, paṭaṃ hantīti vā paṭaho. Hana hiṃsāgatīsu, kvi. Apare maddalādayo bherippabhedā . 『『Madda』』iti saddaṃ lātīti maddalā, lā ādāne, a. 『『Mandalā』』tipi pāṭho, mandaṃ saddaṃ lātīti mandalā. Ādinā ḍamaruādayopi bherippabhedā viññeyyā.

145.Janappiye janehi piyāyitabbe vimaddoṭṭhe vilepanakuṅkumādīnaṃ, nānāgandhadabbānañca vimaddanobbhūte parimalo bhave, parimajjati pavattayatyāsayanti, a, nerutto, mala, malla dhāraṇe vā. Parimalyate dhārīyateti, ṇo. Vimaddaggahaṇena vāpikūpādino [vimaddagandhādino (ka.)] nirāso, janaggahaṇena makkhikādino. So parimalo gandho dūragāmī atinihārī atidūrapātī āmodo vuccate, āmodante anena, ṇo. Ito paraṃ iṭṭhagandhādayo vissasaddapariyantā tīsu liṅgesu vattante.

我來將這段巴利文翻譯成簡體中文： 142. 竹笛、海螺等稱為管樂器，因為有空洞所以叫管樂器。從vana、sana(敬愛)詞根加so詞尾成為vaṃsa(竹笛)。從sama(平靜、疲倦)詞根加kho詞尾成為saṅkha(海螺)。銅鈸等因為極度壓迫，或因不斷摩擦而融化后又凝固，所以稱為打擊樂器。從hana(傷害)詞根，在業處加ṇo詞尾，ha變成gha。因為以堅實的狀態均勻存在所以叫samma，因為被棒等擊打所以叫tāḷa，從taḷa(擊打)詞根，samma和tāḷa組成sammatāḷa。等等包括銅鈸、石鈸等。其中sammatāḷa指木製鈸。kaṃsatāḷa指銅製鈸。用石頭和鐵片演奏的鈸叫silātāḷa。 四種是ātata等的名稱。因為被全面擊打所以叫ātojja。竹笛等也有用口氣吹奏。因為演奏所以叫vāditta和vādita，有itto和to詞尾。因為演奏所以叫vajja，有yo詞尾。 143. 鼓有兩種。因為敵人因它而恐懼所以叫bheri，有ri詞尾。從ubha(充滿)詞根，充滿為ubhi。因為發出"dunda"聲音而有ubhi，所以叫dundubhi。這兩個詞[bheri是陰性，dundubhi是陽性(阿摩羅7.6)]。mudiṅga有兩種。因為通過它到達喜悅所以叫mudiṅga。從阿修羅murā生出的叫muraja。 這種木鼓的種類有āliṅga、aṅkya、uddhaka等變體。如說： "aṅkya形如訶子果， 中部如大麥，即uddhaka； āliṅga形如牛尾， 以形狀而得名。"[也見於註釋書中] 因為被擁抱所以叫āliṅga，有ṇo詞尾。在膝上演奏的叫akya。因為向上舉起單面演奏而發聲所以叫uddhaka，uddha是三性詞。因為上升所以叫uddha，有to詞尾，gam變成d，這是詞源解釋。但表示"上面"意思的uddhaṃ只是不變詞。 tiṇava等四個是paṇava的異名。從tanu(伸展)詞根加avo詞尾，變成itta和ṇatta，成為tiṇava。從mā(測量、聲音)詞根，因為發出"ḍiṇḍi"聲所以叫ḍiṇḍima，有ṇo詞尾。 144. 因為發出"ālamba"聲所以叫ālambara。因為在阿摩羅辭典和同義詞集中說："ālambara指樂器聲和象王吼聲"[阿摩羅23.167]。 琵琶等的演奏棒、彎鉤等叫koṇa，因為通過它發聲所以叫koṇa，有ṇo詞尾。因為發出"dadda"聲所以叫daddari，或者因為以特殊聲音轉變所以叫daddari，有ri詞尾。因為發出"paṭa"聲所以叫paṭaha，或者因為打擊產生paṭa聲所以叫paṭaha。從hana(傷害、行進)詞根，加kvi詞尾。其他如maddala等是鼓的變體。因為取"madda"聲所以叫maddalā，從lā(取)詞根，加a詞尾。也有讀作"mandalā"，因為取緩慢的聲音所以叫mandalā。等等，應知ḍamaru等也是鼓的變體。 145. 在令人喜愛的，即為人所愛的東西中，在摩擦產生的，即由摩擦涂香、鬱金香等，以及各種香料而產生的香氣中，有parimala(芳香)，因為它使香氣流動，有a詞尾，這是詞源解釋；或從mala、malla(持有)詞根。因為被持有所以有ṇo詞尾。"摩擦"一詞排除了水池、井等[香氣等(異讀)]，"人"字排除了蜜蜂等。這種遠播的、極其擴散的、飄散很遠的香氣叫āmoda，因為人們因它而歡喜，有ṇo詞尾。從這裡開始，直到vissa音為止的悅意香氣等詞都可用於三種性別。

1. Catukkaṃ iṭṭhagandhe. Iṭṭho gandho iṭṭhagandho, atha vā iṭṭho gandho assa iṭṭhagandho. Suṭṭhu rabhanti tussantyanenāti surabhi, i. Sundaro gandho assa sugandho, sugandhi ca, antassikārādeso.

Dvayaṃ duggandhe. Pūti gandho assa, pubbe viya ikārādeso, kammadhārayasamāsaṃ assatthyatthepi kattumicchanti, pakriyālāghavatthaṃ bahubbīhiyeva nyāyoti. Duṭṭhu gandho assāti duggandho, tena vuttaṃ kaccāyanena – 『『kammadhārayamantatthiyehi bahubbīhi laghutaro』』ti. Aññe tu lāghava』manādaramānā icchanteva mantatthiyaṃ. Duvidho vā vāccadhammo lahu garu ca, tatra bahubbīhinā lahu, kammadhārayamantatthiyenagaru. Kiñca bahubbīhinā atisāyanādyattho na gamyateti avassaṃ tappaṭipādanāya kammadhārayapubbako mantatthiyeva daṭṭhabbo.

Dvayaṃ citādhūmādigandhe. Visa vippayoge, so. Āmassa vasādivatthuno gandho taṃyogā, i, yaṃsaddo tassa napuṃsakattadīpako.

147.Kuṅkumādayo cattāro catujjātigandho nāma. Kuka, vaka ādāne, umo, niggahītāgamo ca, kuṅkumaṃ, lohitacandanaṃ, yaṃ 『『kasmīraja』』nti vuccati, kamissa vā kuṅkādeso, kuṅkumaṃ. Yu missane, yu, yavanaṃ, tassa pupphaṃ yavanapupphaṃ, devakusumaṃ, yavanadese jātaṃ pupphanti vā yavanapupphaṃ. Yaṃ 『『lavaṅga』』ntipi vuccati, yaṃ pupphaṃ nuhīpupphasamānaṃ. Tagi gatyattho daṇḍako dhātu, aro, tagaraṃ, kuṭilaṃ. Taruto jāto turukkho, kho, uttañca, sallakīdavo hi 『『turukkho』』ti vutto.

1. Pajjena charasānaṃ nāmāni. Kaṃ pānīyaṃ sevateti kasāvo, avo, atha vā kaṃ savāpetīti kasāvosu savane. Tuvaropi kasāyopi kasāvapariyāyo. Tija nisāne, to, titto, kaṭu. Madhu mādhuriyaṃ, taṃyogā madhuro. Lunāti jaḷattanti lavaṇo, yu. Ambasadde, aro, ittaṃ, lattañca. Kaṭa gatiyaṃ, ṇvu, uttaṃ. Ime cha rasā nāma vuccanti. Tabbati dabbe kasāvādisaddā tīsu liṅgesu vattanti.

2. Dvayaṃ phoṭṭhabbe. Phusitabbo phasso, phoṭṭhabbo ca, tabbo, sassa ṭo, tassa ṭho. Tikaṃ visayimhi. Visayo assa gayhaṭṭhenātthīti visayi. Ukhati gacchati visayeti akkhaṃ, ussattaṃ dvittañca, natthi khaṃ vedanā etthāti vā akkhaṃ, na hi sukhavedanādayo sampayogavasena pañcasu indriyesu uppajjanti, javanādīsu eva pana uppajjantīti tathā vuttaṃ, manindriye tūpacārā [manindriyesupacārā (ka.)] akkhaṃ. Indo attā, tassa liṅgaṃ indriyaṃ, iyo. Nā』nantarena payojakaṃ cakkhādayo byāpārayante, tasmā atthi attā cakkhādīnaṃ payojakoti cakkhādikaṃ liṅgamattano bhavatīti nikāyantarikā. Sayaṃ tikkhamandādibhāve cakkhuviññāṇādīnaṃ tikkhamandādibhāvasambhavato tesu indati paramissariyaṃ karotīti vā indriyaṃ.

Chakkaṃ nayane. Neti attano nissitaṃ puggalanti nayanaṃ, yu. Asu byāpane, asati visayesu byāpī viya bhavatīti akkhi, sassa ko, atha vā akkha byāpanadassanesu, akkhati visayesu byāpībhavati, akkhati vā passati etenāti akkhi. Netīti nettaṃ. Locati passati etenāti locanaṃ. Accha dassanabyāpanesu, i, acchi. Cakkhati assādeti rūpanti cakkhu, u, cakkhati passatīti vā cakkhu.

我來將這段巴利文翻譯成簡體中文： 146. 悅意香氣有四種。悅意的香氣叫iṭṭhagandha，或者說具有悅意香氣的叫iṭṭhagandha。因為人們因它而極其喜悅所以叫surabhi，有i詞尾。具有妙香的叫sugandha，也叫sugandhi，內部有i音的替換。 惡臭有兩種。具有腐臭的，如前面一樣有i音替換，有人想要在所屬義中也用持業釋，爲了語法簡便只用有財釋是合理的。具有惡臭的叫duggandha，因此迦旃延說："比起持業釋和所屬義，有財釋更簡便。"但其他人不重視簡便，就是要用所屬義。或者所表達的內容有輕重兩種，其中有財釋表示輕，持業釋和所屬義表示重。而且通過有財釋不能表達最勝等義，所以爲了必須表達這些，應該看作是以持業釋為前分的所屬義。 燃燒煙等氣味有兩種。從visa(分離)詞根，有so詞尾。生肉等物質的氣味，因為與之相關，有i詞尾，yaṃ音節表示它是中性。 147. 鬱金香等四種稱為四種香料。從kuka、vaka(取)詞根，加umo詞尾，增加鼻音，成為kuṅkuma，即紅檀香，也叫"克什米爾產物"，或者kam變成kuṅk，成為kuṅkuma。從yu(混合)詞根，有yu詞尾，成為yavana，它的花叫yavanapupphaṃ，天之花，或說在希臘生長的花叫yavanapupphaṃ。也叫"丁香"，這種花與茉莉花相似。taga是表示行進意義的詞根，加aro詞尾，成為tagara，意為彎曲。從樹上生長的叫turukkha，有kho詞尾和utta，因為樹脂被稱為"turukkha"。 148. 以詩句說明六種味道的名稱。因為飲用水而有的叫kasāva，有avo詞尾，或者因為使水流動所以叫kasāva，在流動義上。tuvara和kasāya都是kasāva的同義詞。從tija(磨)詞根，加to詞尾，成為titta，即辛辣。madhu表示甜蜜，與之相關成為madhura。因為切斷遲鈍所以叫lavaṇa(咸)，有yu詞尾。與amba(芒果)音相關，加aro詞尾，變成itta和latta。從kaṭa(行)詞根，加ṇvu詞尾，變成utta。這些被稱為六種味道。表示具有澀味等的詞可用於三種性別。 149. 觸覺有兩種。可觸控的叫phassa，也叫phoṭṭhabba，有tabba詞尾，sa變成ṭa，ta變成ṭha。感官有三種。具有把握義的叫visayi。因為向對像前進所以叫akkha，有字首音和重複音，或者因為沒有感受所以叫akkha，因為樂受等不是通過結合而在五根中生起，而是在速行等中生起，所以這樣說，在意根中通過轉義叫akkha。inda是自我，它的標誌叫indriya，有iya詞尾。眼等器官不能沒有中介而運作，因此有自我作為眼等的推動者，所以眼等是自我的標誌，這是其他部派的觀點。或者因為在眼識等的利鈍等性質上自己起主宰作用所以叫indriya。 眼睛有六種。因為引導依靠它的人所以叫nayana，有yu詞尾。從asu(遍滿)詞根，因為似乎遍滿於對像所以叫akkhi，sa變成ka，或者從akkha(遍滿、見)詞根，因為遍滿於對象，或因為通過它而看見所以叫akkhi。因為引導所以叫netta。因為通過它而看見所以叫locana。從accha(見、遍滿)詞根，加i詞尾，成為acchi。因為享受色法所以叫cakkhu，有u詞尾，或者因為通過它看見所以叫cakkhu。

1. Pañcakaṃ sote. Suṇāti etenāti sotaṃ. Saddo gayhate anenāti saddaggaho. Kara karaṇe, ṇo, kaṇṇo, kaṇṇati suṇāti etenāti vā kaṇṇo, kaṇṇa savane. Suṇāti yenāti savanaṃ, suti ca, yu,ti ca.

Catukkaṃ ghāne. Nasanti etāyāti natthu, thu, ā, nāsā. Ṇvu, aka ca ikāro ca nāsikā. Ghā gandhopādāne, ghāyati gandhopādānaṃ karotīti ghānaṃ, yu, ghāyantyanenāti vā ghānaṃ.

Dvayaṃ jivhāyaṃ. Jīvati etāyāti jivhā, ho, jīva pāṇadhāraṇe. Jīvitanimittaṃ raso jīvitaṃ nāma, taṃ avhāyatīti vā jivhā, vaṇṇalopo. Rasanti etāyāti rasanā, rasa assādane, rasaṃ jānātīti vā rasanā, ñāssa nā, nī naye vā, a.

1. Pajjaṃ sarīre. Sarati gacchati, saranti vā taṃ hiṃsantīti sarīraṃ, īro. Vapa bījasantāne. Vapati kusalākusalabījametthāti vapu, u. Gacchati, gaṇhāti vā kusalākusalametenāti gattaṃ, gamu gatiyaṃ, gaha upādāne vā. 『『Attā』』ti abhidhānaṃ, buddhi ca bhavanti etasmāti attabhāvo. Vuṇoti saṃvarati etthāti bondi, vu saṃvaraṇe, di, niggahītāgamo. Vividhaṃ gaṇhāti etthāti viggaho. Diha upacaye, dihati vaḍḍhati ettha kusalākusalanti dehaṃ. Ayaṃ dehasaddo purise pulliṅgevattati. Kucchitānaṃ āyo uppattiṭṭhānanti kāyo. Tanu vitthāre, u, tanu, tanusaddoyaṃ itthiyaṃ. Etthāpi vāsaddo sambandhitabbo. 『『Aṅgenāṅgaṃ tanu ca tanunā gāḷhatattena tatta』』nti [uttaramegha 42] hi meghadūte vuttaṃ. Kaḷe retasi varaṃ kaḷevaraṃ, aluttasamāsoyaṃ.

152-

我來將這段巴利文翻譯成簡體中文： 150. 耳朵有五種。因為通過它而聽聞所以叫sota。因為通過它而接收聲音所以叫saddaggaha。從kara(作)詞根，加ṇo詞尾，成為kaṇṇa，或者因為通過它而聽聞所以叫kaṇṇa，kaṇṇa表示聽聞。因為通過它而聽聞所以叫savana，也叫suti，有yu和ti詞尾。 鼻子有四種。因為通過它們而聞所以叫natthu，有thu詞尾，變成ā音，成為nāsā。加ṇvu和aka詞尾，以及i音，成為nāsikā。從ghā(聞香)詞根，因為執行聞香的功能所以叫ghāna，有yu詞尾，或者因為通過它而聞香所以叫ghāna。 舌頭有兩種。因為通過它而生活所以叫jivhā，有ho詞尾，jīva表示維持生命。味道是生命的因所以叫生命，或者因為它呼喚生命所以叫jivhā，省略音。因為通過它而品嚐所以叫rasanā，rasa表示味覺，或者因為它知道味道所以叫rasanā，ñā變成nā，或從nī(引導)詞根，加a詞尾。 151. 以詩句說明身體。因為行走，或因為它們傷害它所以叫sarīra，有īra詞尾。vapa表示播種。因為在此播下善惡種子所以叫vapu，有u詞尾。因為行走，或因為通過它而接受善惡所以叫gatta，從gamu(行)詞根，或gaha(取)詞根。"attā"是一個稱呼，因為從此產生覺知所以叫attabhāva。因為在此遮蔽所以叫bondi，從vu(遮蔽)詞根，加di詞尾，增加鼻音。因為在此多方面接受所以叫viggaha。從diha(增長)詞根，因為在此善惡增長所以叫deha。這個deha詞在指人時只用陽性。因為是不善之物生起的處所所以叫kāya。從tanu(伸展)詞根，加u詞尾，成為tanu，這個tanu詞用於陰性。這裡也應該連線"或"字。因為在《云使》中說："身體的每個部分因緊密而熾熱"[北云42]。在精液中最勝的叫kaḷevara，這是不省略的複合詞。 152-[此處原文未完]

1. Chakkaṃ citte. Cintetīti cittaṃ. Ceto ca, nalopo. Manati jānātīti mano. Vijānātīti viññāṇaṃ, yu. Harati attano ādhāranti hadayaṃ, yo, rassa do ca. Mano eva mānasaṃ, sakatthe saṇa.

Cuddasa buddhākhyassa guṇassa nāmāni. Jhāyatīti dhī, jhe cintāyaṃ, jhassa dho, nadādi, dhī, dhāretīti vā dhī, kvi, nadādi, dhī , saṅkhāresu dhīkāro jāyati etāyāti vā dhī, nadādi. Paññāyate etāyāti paññā, a. Bujjhate tāyāti buddhi,ti. Medha hiṃ sāsaṅgamesu, karaṇe a, mi hiṃsāyaṃ vā, dho, medhā. Manati jānātīti mati, muti ca, uttaṃ, munātīti vā muti, muna ñāṇe,ti, muti. Bhū sattāyaṃ, ri, nadādi, bhūrī, bhūsaṅkhāte atthe ramatīti vā bhūrī, kvi, nadādi. Manati jānātīti mantā, anta, ā. Vidati jānātīti vijjā, pabbajjādinā siddhaṃ. Yu missane. Yamati missībhavati ñeyyesūti yoni. Paṭimukhaṃ bhanti upaṭṭhahanti ñeyyā etenāti paṭibhānaṃ, yu. Na muyhati etenāti amoho. Vīmaṃsā vicayo samupekkhā upaladdhi paṭipatti utticetanādīnipi buddhināmāni.

Vipassanādayo nepakkantā pariyāyā paññābhedā paññāvisesā. Tattha vividhaṃ aniccādikaṃ saṅkhāresu passatīti vipassanā, yu. Sammādassanalakkhaṇā sammādiṭṭhi, sā duvidhā lokiyalokuttaravasena. Tattha purimā chabbisuddhippavattikāle, itarā ñāṇadassanavisuddhikāle labbhati. Ādipariyāyena pabhutinā anaññātaññassāmītindriyādayo gahitā. Tattha tattha kāriyesu vicāraṇā. Māna vīmaṃsāyaṃ, so, cittābhogādi. Vicārayate etāyāti vicāraṇā, cara sañcaye, curādigaṇo, yu. Sampajānātīti sampajāno, puggalo, dhammasamūho vā, ñāssa jā, tassa bhāvo sampajaññaṃ, nyassa ño, dvittaṃ, taṃ sātthakasampajaññādivasena catubbidhaṃ. Nissesato pāceti kusaladhammeti nipako, ñāṇī puggalo, tassa bhāvo nepakkaṃ. Dvayaṃ vedanāyaṃ. Vedayatīti vedayitaṃ, vida anubhavane, curādittā ṇayo, to, ikārāgamo ca. Vedayatīti vedanā, yu.

1. Pañcakaṃ vitakke. Takka vitakke. Takketi sampayuttadhamme ārammaṇaṃ abhiniropetīti takko. Vitakkoti upasaggamattameva viseso. Saṅkappanti pabhavantyanenāti saṅkappo, ṇo, kappa vitakke, kappa sāmatthiye vā, bhūvādi, saṅkappayanti pabhavantyanenāti vā saṅkappo, kappa vitakke, curādi. Apa pāpuṇane, appeti sampayuttadhamme pāpeti ārammaṇanti appanā, yu, ā. Ūha vitakke. Ūhantyanenāti ūho. Takkaūhasaddā cettha ajjhāhāravācakāpi bhavanti, ajjhāhāraṃ nāma ūnapūraṇatthamadhikappabhedāharaṇaṃ [madhikopādānaṃ (cintāmaṇiṭīkā)]. 『『Ajjhāhāro takka ūhā』』ti [amara 5.3] hi amarakose vuttaṃ. Dvayaṃ jīvitindriye. Ayaiti gamanattho daṇḍako dhātu. Ayati addhānaṃ gacchati yenāti āyu, ṇu, eti etenāti vā āyu, i gatimhi, ṇu, isse, e aya. Jīvanti anenāti jīvitaṃ, jīva pāṇadhāraṇe.

Catukkaṃ samādhimhi. Nānālambaṇavisāraṇābhāvato ekaṃ aggaṃ ārammaṇametassāti ekaggaṃ, cittaṃ, 『『aggasaddo cettha ālambaṇavācako』』ti hi saddhammaṭīkāyaṃ vuttaṃ, tassa bhāvo ekaggatā, ekaṃ vā ārammaṇaṃ ajati gacchatīti ekaggaṃ, tassa bhāvo ekaggatā. Kāmacchandaṃ sametīti samatho, tho, samu upasame, 『『samādhi kāmacchandassa paṭipakkho』』ti [pārā. aṭṭha.

我來將這段巴利文翻譯成簡體中文： 154. 心有六種。因為思考所以叫citta。也叫ceto，省略na音。因爲了知所以叫mano。因為識別所以叫viññāṇa，有yu詞尾。因為取其所依所以叫hadaya，有yo詞尾，ra變成da。mano本身就是mānasa，在自義上加saṇa詞尾。 智慧的美名有十四種。因為禪思所以叫dhī，jhe表示思考，jha變成dha，屬於nad等詞類；或因為持守所以叫dhī，有kvi詞尾，屬於nad等詞類；或因為通過它在諸行中生起智慧所以叫dhī，屬於nad等詞類。因為通過它而了知所以叫paññā，有a詞尾。因為通過它而覺悟所以叫buddhi，有ti詞尾。從medha(傷害、結合)詞根，在工具義上加a詞尾，或從mi(傷害)詞根，變成dha，成為medhā。因爲了知所以叫mati，也叫muti，有utta詞尾；或因爲了知所以叫muti，從muna(知)詞根，加ti詞尾。從bhū(存在)詞根，加ri詞尾，屬於nad等詞類，成為bhūrī；或因為樂於被稱為bhū的義理所以叫bhūrī，有kvi詞尾，屬於nad等詞類。因爲了知所以叫mantā，有anta和ā詞尾。因爲了知所以叫vijjā，按pabbajjā等方式形成。yu表示混合。因為混合于所知所以叫yoni。因為通過它所知對像面對顯現所以叫paṭibhāna，有yu詞尾。因為通過它不迷惑所以叫amoha。思考、觀察、平等觀、領悟、實踐、理解、意向等也都是智慧的名稱。 觀等直至成熟是慧的同義詞、慧的差別、慧的特殊。其中，因為以種種方式觀察諸行無常等所以叫vipassanā，有yu詞尾。以正確見為特徵的是正見，它分為世間和出世間兩種。其中前者在六清凈運作時獲得，後者在智見清凈時獲得。以等字包括我將知未知根等。在各種事務中的思考。從māna(思考)詞根，加so詞尾，即心的轉向等。因為通過它而思考所以叫vicāraṇā，從cara(積集)詞根，屬於cur等詞類，加yu詞尾。因為完全了知所以叫sampajāna，指人或法的集合，ñā變成jā，它的狀態叫sampajaññā，nya變成ña，重複音，它通過有益正知等分為四種。因為完全成熟善法所以叫nipaka，指有智慧的人，它的狀態叫nepakka。 感受有兩種。因為感受所以叫vedayita，從vida(體驗)詞根，因屬於cur等詞類而加ṇaya詞尾，加to詞尾和i音。因為感受所以叫vedanā，有yu詞尾。 155. 尋有五種。takka表示尋。因為使相應法安置於所緣所以叫takka。vitakka只是字首的差別。因為通過它而生起所以叫saṅkappa，有ṇo詞尾，kappa表示尋，或kappa表示能力，屬於bhū等詞類；或因為通過它而使生起所以叫saṅkappa，kappa表示尋，屬於cur等詞類。從apa(到達)詞根，因為使相應法到達所緣所以叫appanā，有yu和ā詞尾。ūha表示尋。因為通過它而思考所以叫ūha。這裡takka和ūha也表示補充，補充即爲了填補不足而增加區別的補充[增加增上(註釋書)]。因為在阿摩羅辭典中說："補充即是takka和ūha"[阿摩羅5.3]。 命根有兩種。aya是表示行進義的詞根。因為通過它而行進時間所以叫āyu，有ṇu詞尾；或因為通過它而行進所以叫āyu，i表示行進，有ṇu詞尾，在issa后，e變成aya。因為通過它而活命所以叫jīvita，jīva表示維持生命。 定有四種。因為沒有散亂于不同所緣，所以以一個所緣為最勝的叫ekagga，指心，因為在法義注中說："這裡agga詞表示所緣"，它的狀態叫ekaggatā；或因為趣向一個所緣所以叫ekagga，它的狀態叫ekaggatā。因為平息欲貪所以叫samatha，有tho詞尾，samu表示止息，因為"定是欲貪的對治"[註釋書]。;

1.11; dha. sa. aṭṭha. 160] hi vuttaṃ. Vikkhipanaṃ nānārammaṇaperaṇaṃ vikkhepo, so natthi etthāti avikkhepo. Ekārammaṇe suṭṭhu ādhānaṃ samādhi, saññāyami, nānālambaṇavikkhepavasappavattaṃ adhisaṅkhātaṃ cittabyadhaṃ sametīti vā samādhi, nerutto.

1. Pajjena vīriyassa nāmāni. U dukkhalābhaṃ, uddhaṃ vā sahati khamatīti ussāho, ṇo. Ā bhuso kāyaṃ, cittañca tāpetīti ātappo[ātāpo (?) abhidhānappadīpikāṭīkā 1135 gāthāyaṃ passitabbaṃ], tapa santāpe. Līnaṃ cittaṃ paggaṇhāti ukkhipatīti paggaho. Attano nissayaṃ paramatthaṃ gaṇhāpetīti vā paggaho. 『『Pasaddo paramatthepī』』ti hi ekakkharakose vuttaṃ. Vāyamanti yenāti vāyāmo, vāyama ussāhane, atha vā vaya gamanattho daṇḍako dhātu, vayati sabbakālanti vāyāmo, amo, vāyo viya sadā amati gacchatīti vā vāyāmo. Paraṃ paraṃ ṭhānaṃ akkamatīti parakkamo, paraṃ paccanīkabhūtaṃ kosajjaṃ akkamatīti vā parakkamo. Padahati yenāti padhānaṃ, yu. Dahassa dho, daha bhasmīkaraṇe [papubbadhādhātunā sādhetabbaṃ maññe]. Vīre sādhu, vīrānaṃ vā kammaṃ, vidhinā vā īrayitabbaṃ pavattetabbanti vīriyaṃ, īra gatiyaṃ, īhati eti vā yāya subhāsubhaphalanti īhā, īha ceṭṭhāyaṃ, i vā gatimhi, pacchime hapaccayo, uddhaṃ yanti yenāti uyyāmo, amo. Tiṭṭhati ettha subhāsubhaphalanti dhiti,ti, ṭhā gatinivattiyaṃ.

2. Pajjena vuttapariyāyassa vīriyassa cattāri aṅgāni dasseti. Tacādīnaṃ tiṇṇaṃ avasissanaṃ avasesatā maṃsalohitehi avadhibhūtehi, maṃsalohitānaṃ pana sussanaṃ sukkhatā . Etāni cattāri adhiṭṭhānavasappavattāni vīriyassa aṅgāni kāraṇāni honti. Aṅga gamanattho daṇḍako dhātu. Aṅgati siddhiṃ gacchati vīriyaphalametehīti aṅgāni. Taca pālane, ṇo, taco. Naha bandhane āru. Nhārūtipi pāṭho. Tattha nantassa lopo. Sisa asabbappayoge, yu, dvittaṃ. Asati khepeti addhānanti aṭṭhi,ti, napuṃsake, nerutto, ā bhuso tiṭṭhati etenāti vā aṭṭhi, i. Mana ñāṇe, so, nassa niggahītaṃ, maṃsaṃ. Ruha janane, ito, lattaṃ, lohitaṃ.

3. Asājhasādhanepi yassā vasena uyyāmo, sā adhimattehā adhikasattiyuttā īhā ussoḷhī nāma, u pabalaṃ dukkarakammaṃ sahati yāyāti ussoḷī, sahassa soḷho, nadādi, ussāhānaṃ ūhāti vā ussoḷī, yathā 『『padaṭṭhāna』』nti, ākārasso, hassa ḷo, ūlopo, nadādi, vāyāmamattepi. Dvayaṃ satiyaṃ. Sarati, saranti vā tāya, saraṇamattameva vā esāti sati,ti, pamādaṃ vā sarati hiṃsatīti sati. Anu punappunaṃ sati anussati, upasaggamattameva vā viseso, dvepi itthiyaṃ.

Dvayaṃ lajjāyaṃ. Laji pīḷe, kātantadhātu. Lajja lajjane, moggallānadhātu, lajjati pāpāti lajjā, a. Hirī lajjiyaṃ, i. Hiriyati pāpāti hirī. Samānā tulyatthā dve. Dvayaṃ ottappe. Ottappati bhāyati pāpatoti ottappaṃ, tapa bhaye avapubbo. Pāpato bhāyati sīlenāti pāpabhīru, puggalo, cittaṃ vā, tassa bhāvo tathā.

我來將這段巴利文翻譯成簡體中文： 1.11. 因為在註釋書中說。散亂即推向不同所緣，沒有這種散亂所以叫不散亂。在一個所緣上很好地安住叫定，從saṃ和ā和dhā詞根；或因為平息被稱為超勝的、由於散亂于不同所緣而生起的心的損害所以叫定，這是詞源解釋。 156. 以偈頌說明精進的名稱。因為能忍受向上或苦的獲得所以叫ussāha，有ṇo詞尾。因為強烈地使身心熾熱所以叫ātappa[或ātāpa?參見義解燈注1135偈]，tapa表示熱。因為提舉沉淪的心所以叫paggaha。或因為使取得自己所依的最高義所以叫paggaha。因為在單字詞典中說："pa音節也表示最高義"。因為通過它而努力所以叫vāyāma，vāyama表示努力；或者vaya是表示行進義的詞根，因為在一切時中行進所以叫vāyāma，有ama詞尾；或因為如風一樣常常行進所以叫vāyāma。因為超越一個又一個階段所以叫parakkama，或因為超越作為對立的懈怠所以叫parakkama。因為通過它而努力所以叫padhāna，有yu詞尾。daha變成dha，daha表示燃燒[我認為應該用帶pa字首的dhā詞根來說明]。對勇者有益的，或勇者的行為，或應當以方法激發運作的叫vīriya，īra表示行進；或因為通過它而趣向善惡果報所以叫īhā，īha表示動作，或i表示行進，在後者加ha詞尾；因為通過它而向上行所以叫uyyāma，有ama詞尾。因為善惡果報在此住立所以叫dhiti，有ti詞尾，ṭhā表示止住。 157. 以偈頌說明上述精進的同義詞的四種要素。皮等三種的剩餘是以肉血為界限的殘餘狀態，而肉血的乾枯是乾燥狀態。這四種是由決心而生起的精進的要素、原因。aṅga是表示行進義的詞根。因為通過它們精進的果報達到成就所以叫aṅgāni(要素)。從taca(保護)詞根，加ṇo詞尾，成為taca(皮)。從naha(束縛)詞根加āru詞尾。也有讀作nhāru。其中省略n后的音。從sisa(非一切使用)詞根，加yu詞尾，重複音。因為消耗時間所以叫aṭṭhi，有ti詞尾，在中性，這是詞源解釋；或因為通過它而很好地住立所以叫aṭṭhi，有i詞尾。從mana(知)詞根，加so詞尾，na變成鼻音，成為maṃsa。從ruha(生)詞根，加ito詞尾，變成latta，成為lohita。 158. 即使在成就難成就之事中，憑藉它而生起精進的，那種具有超勝能力的努力叫ussoḷhī，因為通過它而能忍受強大的難行之事所以叫ussoḷī，saha變成soḷha，屬於nad等詞類；或因為是諸精進的積集所以叫ussoḷhī，如"padaṭṭhāna"一樣，ā音短化，ha變成ḷa，ū音脫落，屬於nad等詞類，也用於僅表示努力。念有兩種。因為憶念，或因為通過它而憶念，或者它只是憶念所以叫sati，有ti詞尾；或因為傷害放逸所以叫sati。隨後反覆的念叫anussati，或者字首只是差別，兩者都是陰性。 慚有兩種。laji表示壓迫，屬於迦旃延文法的詞根。lajja表示慚，屬於目犍連文法的詞根，因為對惡感到慚所以叫lajjā，有a詞尾。hirī表示慚，有i詞尾。因為對惡感到慚所以叫hirī。這兩個是同義詞。愧有兩種。因為對惡感到怖畏所以叫ottappa，tapa表示害怕，有ava字首。因為以此性質而怖畏惡所以叫pāpabhīru，指人或心，它的狀態也是如此。

1. Pajjaddhena upekkhāya vedanāya nāmāni. Majjhatte majjhattasabhāve pavattā majjhattikā. Dvinnaṃ vedanānaṃ samīpe pavattā ikkhā anubhavananti upekkhā, ikkha dassane. Adukkhā ca sā asukhā ceti adukkhamasukhā, makāro padasandhikaro.

Dvayaṃ manasikāre. Bhavaṅgavasena pavattassa cittassa ābhujanato āvaṭṭāpanato cittābhogo. Pālanajjhohārattho cettha bhujadhātu āvaṭṭanattho āpubbattā, idaṃ pana vīthijavanapaṭipādake sandhāya vuttaṃ, cittassārammaṇe ābhujanaṃ pavattanaṃ vā cittābhogo, idaṃ pana ārammaṇapaṭipādakavasena vuttaṃ. Bhavaṅgamanato visadisaṃ manaṃ karotīti manakkāro, karaṇaṃ vā kāro, manasmiṃ kāro manakkāro. Ettha ca paṭhamavikappena dve paṭipādakā vuttā, pacchimena tu itaro.

Dvayaṃ adhimokkhe. Muca mocane, adhimuccanaṃ 『『idamevā』』ti sanniṭṭhānakaraṇaṃ adhimokkho. Nicchayanaṃ niṇṇayanaṃ nicchayo, caya gamanattho daṇḍako dhātu, cassa dvittaṃ, chattaṃ, ni bhusaṃ chedanaṃ vā nicchayo, chidi dvidhākaraṇe, issattaṃ, dassa yo, asarūpadvittaṃ.

1. Pajjaddhaṃ dayāyaṃ. Daya dānagatihiṃsārakkhaṇesu. Dayati paradukkhaṃ, attasukhañca hiṃsatīti dayā, a. Kapi calane, anu punappunaṃ kampeti attādhārassa cittanti anukampā. Kaṃ sukhaṃ rundhatīti karuṇā, rudhi āvaraṇe, dhassa ṇo, atha vā karonti attānamadhīnametāyāti karuṇā, yu, ā, karuṇā, sā eva kāruññaṃ. Anuddayāti upasaggena padaṃ vaḍḍhitaṃ.

Pajjaddhaṃ viratiyaṃ. Ramu uparame vipubbo, viramaṇaṃ veramaṇī, yu, nadādi, veraṃ maṇati vināsetīti vā veramaṇī. Viramaṇaṃ virati,ti. Dūrato viramaṇaṃ ārati.

1. Catukkaṃ khantiyaṃ. Titikkhanaṃ khamanaṃ titikkhā, tija khantiyaṃ, kho, dvittaṃ, kattādi, ā. Khamanaṃ sahanaṃ khanti,ti. Khamate khamanaṃ, khamā ca, khamu sahane. Dvayaṃ mettiyaṃ. Mida snehe, mijjati sinehatīti mettā, ta, ā. Metti,ti. Atha vā mitte bhavā mettā, metti ca.

Pajjaddhaṃ diṭṭhiyaṃ. Dassīyate dassanaṃ, disa pekkhane, yu. Dassanaṃ diṭṭhi. Labha lābhe,ti, laddhi, micchādiṭṭhiyameva. Sesā tu ubhayatra. Ṭhitapakkho siddhanto[ṭhito pakkho siddhanto, pubbapakkhaṃ nirasya siddhapakkhaṭṭhāpane iti bhāvo (cintāmaṇiṭīkā)], siddho anto anenāti viggaho. Samantato ayanaṃ gati samayo.

162.Dohaḷantaṃ taṇhāyaṃ. Tasa pipāsāyaṃ, yāya tasanti, sā taṇhā, ṇho. Iṇamhi tasiṇā. Eja kampane, ejā. Saṃsārato nissaritumappadānavasena jālasadisattā jālinī, upamāne inī. Visa pavesane, sabbatra visatā patthatāti visattikā, sakatthe ṇiko. Chanda icchāyaṃ, chandanaṃ chando, kattukamyatāpi. Tesu tesvārammaṇesu ākulībhūtattā jaṭā viyāti jaṭā. Kamu icchāyaṃ,ti, nikanti. Isu icchāyaṃ, a, issa ā, āsā. Sivu tantasantāne, bhavādīhi bhavādayo sibbatīti sibbinī, a, inī. Satte bhavaṃ netīti bhavanetti,ti.

我來將這段巴利文翻譯成簡體中文： 159. 以半偈說明舍受的名稱。在中性、中性自性中運作的叫majjhattikā。在兩種受附近運作的觀察體驗叫upekkhā，ikkha表示看。既非苦也非樂叫adukkhamasukhā，ma音是連音。 作意有兩種。因為使依有分而運作的心轉向所以叫cittābhoga。這裡bhuja詞根表示保護和吞食，因有ā字首表示轉向，這是就引導路心和速行而說；心對所緣的轉向或運作叫cittābhoga，這是就引導所緣而說。因為使心從有分轉向不同的所緣所以叫manakkāra，或者作用叫kāra，在意中的作用叫manakkāra。這裡通過第一種解釋說明了兩種引導，通過後者說明了另一種。 勝解有兩種。muca表示解脫，勝解即作"就是這個"的決定叫adhimokkha。決定、判斷叫nicchaya，caya是表示行進義的詞根，ca重複，變成cha；或者完全切斷叫nicchaya，chidi表示分成兩半，變成issa，da變成ya，不同音的重複。 160. 半偈說明悲憫。daya表示佈施、行進、傷害、保護。因為傷害他人的苦和自己的樂所以叫dayā，有a詞尾。kapi表示動搖，因為使自己所依的心反覆震動所以叫anukampā。因為阻礙樂所以叫karuṇā，rudhi表示遮蔽，dha變成ṇa；或因為通過它使自己成為所依所以叫karuṇā，有yu和ā詞尾，karuṇā也叫kāruñña。anuddayā是以字首增加的詞。 半偈說明離。從ramu(止息)詞根加vi字首，離開叫veramaṇī，有yu詞尾，屬於nad等詞類；或因為消滅怨恨所以叫veramaṇī。離開叫virati，有ti詞尾。遠離叫ārati。 161. 忍有四種。忍耐、容忍叫titikkhā，tija表示忍，加kha詞尾，重複音，屬於kattu等詞類，加ā詞尾。忍耐、容忍叫khanti，有ti詞尾。忍耐的動作，也叫khamā，khamu表示容忍。慈有兩種。從mida(愛)詞根，因為生愛所以叫mettā，有ta和ā詞尾。metti有ti詞尾。或者存在於友善中的叫mettā和metti。 半偈說明見。所看見的、看見叫dassana，disa表示看，有yu詞尾。看見叫diṭṭhi。從labha(獲得)詞根，加ti詞尾，成為laddhi，只用于邪見。其餘則用於兩者。確立的論點叫siddhanta[確立的論點，即駁斥前論而確立成立的論點之義(註釋書)]，通過它而有成立的結論，這是詞義分析。全面的行進、程序叫samaya。 162. 直到dohaḷa為止說明愛。tasa表示渴望，因為通過它而渴望，它叫taṇhā，有ṇha詞尾。在債務中叫tasiṇā。eja表示震動，叫ejā。因為以不給出離之力而如網一樣所以叫jālinī，在比喻義上加inī詞尾。visa表示進入，因為遍一切處伸展所以叫visattikā，在自義上加ṇika詞尾。chanda表示欲求，欲求叫chando，也指欲作性。因為在各種所緣中糾纏而如結一樣所以叫jaṭā。從kamu(欲求)詞根，加ti詞尾，成為nikanti。從isu(欲求)詞根，加a詞尾，issa變成ā，成為āsā。從sivu(縫線)詞根，因為用諸有縫製諸有所以叫sibbinī，有a和inī詞尾。因為引導有情到有中所以叫bhavanetti，有ti詞尾。

163.Jhecintāyaṃ, ārammaṇābhimukhaṃ jhāyatīti abhijjhā, ā. Vana sambhattiyaṃ, vanati yena so vanatho, tho. Vā gatiyaṃ, vāti ārammaṇanti vānaṃ, yu. Lubha icchāyaṃ, lubbhanaṃ lobho, ṇo. Ranja rāge, rajjanaṃ, rajjanti vā yena so rāgo, ṇo. Laya gatiyaṃ, ā punappunaṃ layatyārammaṇesūti ālayo, punappunaṃ layati saṃsilesati yenāti vā ālayo. 『『Layo vināse saṃsilese, sāmye toriyattikassa ce』』ti nānatthasaṅgahe. Piha icchāyaṃ, curādi, a, pihayati yāyāti pihā. Cittassa nānārammaṇesu vibbhamakaraṇato manaso ratho iva manoratho, mano eva ratho viyāti vā manoratho. Isu icchāyaṃ, a, sassa cchādeso. Lasa kantiyaṃ, abhimukhaṃ katvā lasati yenāti abhilāso, ṇo. Kamu icchāyaṃ, ṇo, kāmo . Duha papūraṇe, duhanaṃ doho, taṃ lātīti dohaḷo, duṭṭhaṃ hadayametenāti vā dohaḷo, hadayassa haḷo, hala kampane dvisaddūpapado, dvīhi halati kampatīti vā dohaḷo, a, dvissa do, lassa ḷo. Dve hadayā assa paramatthassāti vā dohaḷo. A, dvissa do, hadayassa haḷo, dassa ḷo vā, yalopo, icchāvisesattepi dohaḷassa sāmaññavatticchāya niddeso.

Ataṇhāsabhāvampi ruciṃ ālambaṇicchāsabhāvasāmaññena idheva vattumāha 『『ākaṅkhātu』』iccādi. Kaṅkha icchāyaṃ, a. Ruca rocane, rocanaṃ kattukāmatā, i, ruca dittiyaṃ vā, ruci. Kattukāmateva. Sā ruci adhikā lālasā nāma, lasa kantiyaṃ, punappunaṃ, atisayaṃ vā lasatīti lālasā, dvittaṃ, assā. 『『Yācanāyaṃ mahicchāyaṃ [taṇhātireke yācanāyaṃ (cintāmaṇiṭīkā 7.28)], ussukke lālasā dvisū』』ti ruddo.

1. Tikaṃ virodhe. Pāyena vīresu bhavaṃ veraṃ, paṭighapāpesupi. Rudha paṭighāte, virujjhanaṃ virodho. Disa appītiyaṃ, viddesanaṃ viddeso.

Rosantaṃ kodhe. Dusa appītiyaṃ, dussanaṃ doso. Ārammaṇe paṭihaññatīti paṭighaṃ, hana hiṃsāyaṃ, paṭighasaddoyaṃ pulliṅge vā bhavati. Kudha kope, kujjhanaṃ kodho. Āgantvā haññatīti āghāto. Kupa kope, kuppatīti kopo, kopayati vā cittanti kopo. Rusa rosane, rusanaṃ dussanaṃ roso.

Dvayaṃ parānatthacintane. Byāpajjati vinassati cittametenāti byāpādo, paṭighepi. Pada gatimhi. Parasampattīsu nābhiramatīti anabhirati, ramu ramaṇe,ti.

1. Dvayaṃ upanāhe. Naha bandhane, punappunaṃ, upagantvā vā nayhati cittanti upanāho. Bajjhati veramanenāti baddhaveraṃ. Dvayaṃ soke. Suca soke, ṇo, sucanaṃ soko. Sucate socanaṃ.

Tikaṃ rudite. Rudi assuvimocane, sabbatra bhāve to. Kadi avhāne, rodane ca, tapaccayassa aṇṇādese ruṇṇaṃ. Dvayaṃ paridevane. Devanaṃ sokena vilāpo, punappunaṃ, samantato vā devo paridevo, pariddavo ca.

1. Tikaṃ bhaye cittutrāsasaṅkhāte. Sabbatra bhāvasādhanaṃ. Bhī bhaye, bhāyanaṃ bhīti,ti. Bhayaṃ, ṇo. Tasa ubbeje, uttasate uttāso, ṇo. Dvayaṃ mahati bhaye. Bhīruno idaṃ bheravaṃ, ṇo. Mahantañca taṃ bhayajanakattā bhayañcāti mahabbhayaṃ. Mahābhayantipi pāṭho.

我來將這段巴利文翻譯成簡體中文： 163. jhe表示思考，因為面對所緣而思考所以叫abhijjhā，有ā詞尾。vana表示愛好，因為通過它而愛好所以叫vanatho，有tho詞尾。vā表示行進，因為趨向所緣所以叫vānaṃ，有yu詞尾。lubha表示欲求，貪求叫lobho，有ṇo詞尾。ranja表示染著，染著，或因為通過它而染著所以叫rāgo，有ṇo詞尾。laya表示行進，因為反覆趣向所緣所以叫ālayo，或因為通過它而反覆粘著所以叫ālayo。在同義詞集中說："laya表示毀滅、粘著，以及音樂節拍的平等。"piha表示欲求，屬於cur等詞類，有a詞尾，因為通過它而羨慕所以叫pihā。因為使心在各種所緣中迷亂，所以如意的車叫manoratho，或者意就像車一樣叫manoratho。從isu(欲求)詞根，加a詞尾，sa變成ccha。lasa表示喜愛，因為通過它而面向前而喜愛所以叫abhilāso，有ṇo詞尾。kamu表示欲求，有ṇo詞尾，叫kāmo。duha表示充滿，充滿叫doho，因為取得它所以叫dohaḷo，或因為通過它而心變壞所以叫dohaḷo，hadaya變成haḷa，hala表示動搖加上dvi詞，或因為以兩種方式動搖所以叫dohaḷo，有a詞尾，dvi變成do，la變成ḷa。或因為這個最高義有兩個心所以叫dohaḷo，有a詞尾，dvi變成do，hadaya變成haḷa，或者da變成ḷa，ya音脫落，雖然dohaḷa有特殊欲求的含義，這裡因為與一般欲求的共同性而說明。 雖然欲喜不是渴愛的自性，但由於所緣欲求的自性相同，所以就在這裡說"ākaṅkhā等"。kaṅkha表示欲求，有a詞尾。ruca表示喜悅，喜悅即欲作性，有i詞尾；或ruca表示光明，成為ruci。就是欲作性。那種增強的欲喜叫lālasā，lasa表示喜愛，因為反覆地或過度地喜愛所以叫lālasā，重複音，加assā詞尾。如rudda說："lālasā在乞求、大欲[渴愛過度、乞求(註釋書7.28)]和熱望中用於兩種性。" 164. 敵意有三種。通常存在於勇者中的叫veraṃ，也用於嗔恨和惡。從rudha(對抗)詞根，對抗叫virodho。disa表示不喜，憎恨叫viddeso。 直到rosa為止說明忿怒。dusa表示不喜，憎恨叫doso。因為對所緣衝突所以叫paṭigha，hana表示傷害，這個paṭigha詞也可用於陽性。kudha表示忿怒，忿怒叫kodho。因為來到而傷害所以叫āghāto。kupa表示忿怒，因為發怒所以叫kopo，或因為使心發怒所以叫kopo。rusa表示忿怒，忿怒、憎恨叫roso。 思考他人不利有兩種。因為通過它而心敗壞所以叫byāpādo，也用於嗔恨。pada表示行進。對他人的成就不歡喜叫anabhirati，ramu表示歡喜，有ti詞尾。 165. 怨結有兩種。naha表示束縛，因為心反覆地或趨向而束縛所以叫upanāho。因為被怨恨束縛所以叫baddhaveraṃ。憂有兩種。suca表示憂，有ṇo詞尾，憂愁叫soko。憂愁叫socanaṃ。 哭泣有三種。rudi表示流淚，都在狀態上加to詞尾。kadi表示呼喚和哭泣，ta詞尾變成aṇṇa而成ruṇṇaṃ。悲嘆有兩種。因為憂愁而悲嘆，反覆地或全面地悲嘆叫paridevo，也叫pariddavo。 166. 怖畏即心的驚恐有三種。都是表示狀態的語法構成。bhī表示怖畏，怖畏叫bhīti，有ti詞尾。bhaya，有ṇo詞尾。tasa表示驚怖，因為驚怖所以叫uttāso，有ṇo詞尾。大怖畏有兩種。膽小者的這個叫bheravaṃ，有ṇo詞尾。既大且因能產生怖畏而是怖畏的叫mahabbhayaṃ。也有讀作mahābhaya。

1. Pajjaṃ bhāyitabbasāmaññe. Bheravasaddoyaṃ sāmaññavācakopi atthīti idha niddeso. Bhāyati yasmāti bhiṃsanaṃ, so, yu, bindāgamo. Bhāyati yasmāti bhīmaṃ, mo. Dara vidāraṇe, darīyatīti dāruṇaṃ, uṇo. Bhāyati yasmāti bhayānakaṃ, ṇvu, anakādeso. Ghura bhīme, ghurati bhiṃsatīti ghoraṃ, ṇo. Paṭivattati bhayaṃ cittutrāso yasmāti paṭibhayaṃ. Bhāyati yasmāti bhesmaṃ, smapaccayo. Bhayaṃ karotīti bhayaṅkaraṃ, aluttasamāsoyaṃ. Ime nava bheravādayo bhayabheravādihetumhi dabbe visesanabhāvena vattante, tadā tīsu liṅgesu, sāmaññena tu napuṃsake.

2. Dvayaṃ parābhyudayāsahane. Issa issatthe, issa issāyanti vā dhātvattho, issati santesupi guṇesu vacasā, manasā vā dosāropanaṃ karotīti issā, a. Ussuya[usūya (?)] dosāvikaraṇe. Tikaṃ macchere. Masu āmasane, ccheraccharapaccayā, maccharameva macchariyaṃ, sakatthe iyo, atha vā masuiccetassa pāṭipadikassa sussa ṇamhi ccheraccharā, masu maccheretipi dhātu.

Tikaṃ aññāṇe. Mūha vecitte, muyhanti tena sampayuttadhammā, sayaṃ vā muyhati, muyhanamattameva vā tanti moho. Vida ñāṇe, na vidatīti avijjā. Na vijānātīti aññāṇaṃ. Tikaṃ māne. Bhūtenābhūtena vā parato ukkaṃsakappanena cetaso unnati māno, yathā 『『sūro atthavāha』masmi sīlavā buddhisampanno』』ti [avehi bhalavā asmi, sīlavā buddhisaṃyuto (cintāmaṇiṭīkā 7.22)]. Māna pūjāyaṃ, curādi, a. Dhāraṇattho dhādhātu, karotyatthe vipubbo, seyyādibhāve attānaṃ vidadhāti yāya sā vidhā, tīsu. Uddhaṃ namati yāya sā unnati, itthiyanti.

1. Dvayaṃ uddhacce. Hana gatiyaṃ, uddhaṃ uddhaṃ hanati gacchatīti uddhato, to, hanassa dho, asarūpadvittaṃ, cittaṃ, uddhatassa bhāvo uddhaccaṃ. Dhāva gatiyaṃ, uddhaṃ dhāvati cittametenāti uddhavaṃ, a, rasso.

Tāpādipañcakaṃ kukkucce. Tapa, dhupa santāpe, tapati cittametenāti tāpo, ṇo. Kucchitaṃ karotīti kukkutaṃ, cittaṃ, taṃsamaṅgī vā, tassa bhāvo kukkuccaṃ. Pacchā tapati etenāti pacchātāpo. Anu pacchā tapati yena so anutāpo. Sara gatiyaṃ, virūpena pati punappunaṃ sarati cittametenāti vippaṭisāro, tassa ṭo.

1. Pajjaṃ vicikicchāyaṃ. Likha lekhane, manaṃ vilekhati dvidhākaraṇavasenāti manovilekho. Diha upacaye. Idha pana saṃpubbattā saṃsaye, karaṇe ṇo. Sī saye, idha saṃpubbattā kaṅkhāyaṃ, sabbatrevaṃ. 『『Kathamida』』miti kathayati yāya sā kathaṃkathā. Kita rogāpanayane, chapaccayo, dvittādi, vigatā cikicchā ñāṇappaṭikāro etāyāti vicikicchā. Ila gatikampanesu, dvidhā ilati cittametenāti dveḷhakaṃ, hapaccayo, sakatthe ko ca. Kaṅkha vicikicchāyaṃ, a, itthiyaṃ. Saṅka saṅkāyaṃ. Vividhenākārena maññati yasmā, sā vimati. Mana ñāṇe, itthiyanti.

我來為您完整翻譯這些巴利語文獻： 167. 這是關於應當恐懼的同義詞。這裡列舉了一些表達恐怖含義的同義詞。"bhiṃsanaṃ"意為令人恐懼的，詞根是"bhā"（害怕），加上"yu"後綴和連線音。"bhīmaṃ"意為可怕的，加上"ma"後綴。"dāruṇaṃ"來自詞根"dara"（撕裂），意為殘酷的，加上"uṇa"後綴。"bhayānakaṃ"意為令人畏懼的，加上"ṇvu"後綴，變化為"anaka"。"ghoraṃ"來自詞根"ghura"（恐怖），意為駭人的，加上"ṇa"後綴。"paṭibhayaṃ"意為令心驚恐的。"bhesmaṃ"意為可怕的，加上"sma"後綴。"bhayaṅkaraṃ"意為製造恐懼的，這是不省略元音的複合詞。這九個以"bherava"為首的詞作為形容詞用來修飾引起恐懼的事物，可用於三種性別，但一般用中性。 168. 這兩個詞與不能容忍他人的繁榮有關。"issā"（嫉妒）來自詞根"issa"，意為嫉妒，指對他人的優點用言語或心意進行誹謗，加上"a"後綴。"ussuya"意為顯露惡意。這三個詞與吝嗇有關。"macchara"來自詞根"masu"（觸控），加上"cchera"和"cchara"後綴，"macchariya"就是"macchara"，加上表示自身的"iya"後綴；或者在詞根"masu"後加上"ṇa"時變成"cchera"和"cchara"，"masu"也可作為表示吝嗇的詞根。 這三個詞與無知有關。"moha"（癡）來自詞根"mūha"（迷亂），指與之相應的諸法迷惑，或自身迷惑，或僅表示迷惑狀態。"avijjā"（無明）來自詞根"vida"（知），意為不能了知。"aññāṇa"意為不能認知。這三個詞與傲慢有關。"māna"（慢）指由真實或虛妄的自我提升而產生的心理高漲，如"我是勇敢的、有益的、持戒的、具慧的"。"māna"來自詞根"māna"（尊敬），屬於第十類動詞，加"a"後綴。"vidhā"來自持有義的"dhā"詞根，加上表示作為的字首"vi"，指在優越等情況下安立自己，用於三性。"unnati"指向上傾斜的狀態，為陰性詞。 169. 這兩個詞與掉舉有關。"uddhata"來自詞根"hana"（行走），意為向上行走，加上"ta"後綴，"hana"變成"dha"，不重複相同音，指心，"uddhacca"是"uddhata"的狀態。"uddhava"來自詞根"dhāva"（奔跑），意為心藉此向上奔跑，加"a"後綴，元音短化。 這五個詞與追悔有關。"tāpa"來自詞根"tapa"和"dhupa"（燃燒），意為心藉此燃燒，加"ṇa"後綴。"kukkucca"意為作惡事，指心或具有此性質者的狀態。"pacchātāpa"意為藉此後悔。"anutāpa"意為因此而後悔。"vippaṭisāra"來自詞根"sara"（行走），指心藉此反覆以不正常方式行走，其中"ṭa"音變化。 170. 這些詞與疑惑有關。"manovilekha"（心的困擾）意為通過分裂方式刻劃心靈。詞根"diha"表示積累，這裡加上字首"saṃ"表示懷疑，用工具格加"ṇa"後綴。詞根"sī"表示躺臥，這裡加字首"saṃ"表示懷疑，所有情況都如此。"kathaṃkathā"意為藉此說"這是怎麼回事"。"vicikicchā"來自詞根"kita"（除病），加"cha"後綴，重複等變化，意為藉此去除疑惑的智慧對治。"dveḷhaka"來自詞根"ila"（行走、震動），意為心藉此分成兩面，加"ha"後綴，以及表示自身的"ka"後綴。詞根"kaṅkha"表示懷疑，加"a"後綴，為陰性。詞根"saṅka"表示懷疑。"vimati"意為因各種形式而思考。詞根"mana"表示認知，為陰性。

1. Tikaṃ nīcapakatidosasambhūtarūpissariyādinimittike made, yasmiṃ sati uttaradānasādarolokanādivimukho puriso jāyate. Madopyatra 『『katthūrīgabbaretesu, madohassebhadānesū』』ti [kattari gabbharetesu, mado purisamānesūti (nissaya)]rabhaso. Gabba māne, curādi, a, atha vā gara secane, bo. Māna pūjāyaṃ, visesato mānetīti abhimāno. Ahaṃkāre ahaṃsaddo nipāto, amhasaddopyatra, 『『aha』』miti attānaṃ karoti yenāti ahaṃkāro. Dvayaṃ cintāyaṃ. Cinta cintāyaṃ, a. Jhe cintāyaṃ, jhāyate jhānaṃ, dvīsupi bhāvasādhanaṃ, a. Vitakkacintānaṃ ko bhedo? Vitakko tāva vācāya pubbabhāgappavatto, 『『pubbeva kho, gahapati, vitakketvā vicāretvā pacchā vācaṃ bhindatī』』ti [saṃ. ni. 4.348] hi vuttaṃ. Itarā pana tassā apubbabhāgappavattāpīti ayametāsaṃ viseso. Atha vā vitakko pakiṇṇakapariyāpanno eko cetasikadhammo, itarā pana sabbasādhāraṇapariyāpanno manasikāranāmako eko cetasikadhammoti ayametāsaṃ viseso.

Dvayaṃ nicchaye. Naya gamanattho daṇḍako dhātu, ārammaṇaṃ nicchinanto nayatīti niṇṇayo, nassa ṇattaṃ. Atha adhimokkhaniṇṇayānaṃ ko bhedo? Adhimokkho ārammaṇaṃ ajjhogāhetvā tiṭṭhati, niṇṇayo vinicchayamattamevāti ayametesaṃ viseso. Atha vā adhimokkho pasādepi sambhavati, itaro pana na tathāti ayaṃpyetesaṃ bhedo . Tatra nicchayasaddo idhāpi pavattatīti dvīsupi vutto.

Pādena abhyupagamassa nāmāni. Patipubbo jānāti abhyupagame, itthiyaṃ a, paṭiññā. Tathā suṇoti ca, a, paṭissavo, dvīsupi bhāvasādhanaṃ. Saṃvidā』gū, paṭiññānaṃ, niyamo, assavo, saṃsavo, aṅgīkāro, abhyupagamo, samādhiiccādīnipi abhyupagamassa nāmāni [amara 5.5].

1. Chahi padehi anādarassa nāmāni. Māna pūjāyaṃ, curādi, mana ñāṇe vā, heṭṭhā katvā jānanaṃ avamānaṃ, bhāve yu. Yo yenānādarito, sa tato avassameva kāyavacīmanānaṃ aññatarenāvadhīyateti anādarepi byavadhānābhicārato tirasaddo antaradhāne vattamāno sambajjhateti tirodhānakaraṇaṃ tirakkāro. Pari parāpubbo bhūdhātu avaññāṇe, avapubbo jānāti ca, sabbatra bhāve ṇo, a ca. Dara ādare, ādaro sakkāro, tabbiparīto anādaro. Parābhavanaṃ parābhavo. Avajānanaṃ avaññā.

Dvayaṃ ummāde. Cittassa vibbhamo bhanti ummādo. Mada ummāde, uggatehi, ummaggasaṇṭhitehi vā dosehi madanaṃ ummādo.

173.Snehantaṃ snehe. Piyassa bhāvo pemaṃ, imo, piyassa pattaṃ, pīnayatīti vāpī, pino bhāvo pemaṃ, imo. Siniha, sniha pītiyaṃ, bhāve ṇo. Dvayaṃ mucchāyaṃ. Pīḷa vibādhāyaṃ, cittassa pīḷā cittapīḷā, vigatā nīlādisañjānanalakkhaṇā saññā etasmāti visaññī, tassa bhāvo visaññitā.

Dvayaṃ pamāde. Yena sakko samāno sayaṃ kattabbaṃ na karoti, so pamādo, mada pamāde papubbo, pamajjanaṃ pamādo, ṇo. Saja visajjanāliṅgananimmānesu. Satiyā visajjanaṃ sativosaggo, issa o. Apubbavatthuparikkhātisaye kotūhalādidvayaṃ. Tuja hiṃsāyaṃ, kuṃ pāpaṃ tojatīti kotūhalaṃ, alo, vaṇṇavikāro ca. Tula nikkase, kuṃ pāpaṃ tulayatīti kutūhalaṃ, a, hakāravaṇṇāgamo. Kotukaṃ, kutukañca etesaṃ pariyāyāni.

我來為您完整翻譯這些巴利語文獻： 171. 這三個詞與因低劣本性、過失所生的形態、權勢等而產生的驕慢有關，此種驕慢會使人對後續的佈施、恭敬觀察等失去興趣。這裡的"驕慢"如同詩句所說"在麝香、傲慢、精液中，在象、牛、佈施中"，是粗暴的。"gabba"來自詞根"gabba"（驕慢），屬第十類動詞，加"a"後綴；或來自詞根"gara"（流注），加"ba"後綴。"abhimāna"（增上慢）來自詞根"māna"（尊敬），指特別地自尊。在"ahaṃkāra"（我慢）中，"ahaṃ"是不變詞，也可用"amha"，指藉此產生"我"的觀念。這兩個詞與思維有關。"cinta"（思考）來自詞根"cinta"（思維），加"a"後綴。"jhāna"（禪那）來自詞根"jhe"（思維），表示被思維的狀態，兩者都是表示狀態的語法結構，加"a"後綴。尋與思維有何區別？尋是語言的前行階段，如經中所說："居士，先尋思、伺察，然後發語。"而思維則不一定是語言的前行階段，這是它們的區別。或者說，尋是屬於雜心所中的一個心所法，而思維是屬於遍一切心所中名為作意的一個心所法，這是它們的區別。 這兩個詞與決定有關。"niṇṇaya"（決定）中的"naya"是表示行走義的詞根，指決定所緣而行進，"na"音變為"ṇa"。那麼勝解與決定有何區別？勝解是深入所緣而安住，決定僅是作出判斷，這是它們的區別。或者說，勝解也可能在凈信中生起，而決定則不然，這也是它們的區別。其中決定一詞在此也通用，故兩處都提到。 關於承諾的名稱。"paṭiññā"（許諾）來自字首"paṭi"加詞根"ñā"（知），表示承諾，陰性加"a"後綴。同樣"paṭissava"來自"su"（聽），加"a"後綴，兩者都表示狀態。"saṃvidā"、"āgū"、"paṭiññāna"、"niyama"、"assava"、"saṃsava"、"aṅgīkāra"、"abhyupagama"、"samādhi"等都是承諾的同義詞。 172. 用六個詞表示輕蔑的名稱。"avamāna"（輕視）來自詞根"māna"（尊敬），屬第十類動詞，或來自詞根"mana"（知），指貶低而知，狀態加"yu"後綴。"tirakkāra"（蔑視）中，被某人輕視者必定會被身、語、意之一所隔絕，因此表示隱藏的"tiras"詞與遮蔽義相關。"parābhava"和"avaññā"來自字首"parā"和"ava"加詞根"bhū"和"ñā"，表示輕視義，都加"ṇa"後綴和"a"後綴。"anādara"（不敬）來自詞根"dara"（尊重），"ādara"意為恭敬，其相反即為"anādara"。"parābhava"意為貶低。"avaññā"意為輕視。 這兩個詞與狂亂有關。"ummāda"意為心的錯亂。也來自詞根"mada"（狂亂），指由上升或偏離正道的過失所致的狂亂。 173. 關於愛著的終結。"pema"（愛）是"piya"（可愛）的狀態，加"ima"後綴；或指達到可愛，或使喜悅；或是"pina"的狀態，加"ima"後綴。"sneha"（愛著）來自詞根"siniha"或"sniha"（喜愛），加"ṇa"後綴表狀態。這兩個詞與昏迷有關。"cittapīḷā"（心的壓迫）來自詞根"pīḷa"（壓迫），指心的逼迫。"visaññitā"（失念）指失去辨識青等相的念知的狀態。 這兩個詞與放逸有關。"pamāda"（放逸）指明明有能力卻不做應做之事，來自字首"pa"加詞根"mada"（放逸），指放逸行為，加"ṇa"後綴。"sativosagga"（失念）來自詞根"saja"（放棄、擁抱、創造），指放棄正念，"i"音變"o"。這兩個關於對新事物過度好奇的詞。"kotūhala"來自詞根"tuja"（傷害），指傷害邪惡，加"ala"後綴，音變。"kutūhala"來自詞根"tula"（衡量），指衡量邪惡，加"a"後綴，加入"ha"音。"kotuka"和"kutuka"是它們的同義詞。

174.Vilāsādayo kriyā ceṭṭhā, kiṃvisiṭṭhā? Sā kriyā nārisiṅgārabhāvajā itthīnaṃ ratibhāvajā, yā hāvasaddenoccante. Huyante rāgino atrāti hāvo, hu havane, ṇo. Ādinā vicchittipabhutīnaṃ gahaṇaṃ, tathā hi vuttaṃ nāṭakaratanakose –

『『Līlā vilāso vicchitti, vibbhamo kilakiñcitaṃ;

Moṭṭāyitaṃ kuṭṭamitaṃ, vibboko lalitaṃ tathā.

Vikatañceti viññeyyā, dasa thīnaṃ [thīnaṃ ceṭṭhā (ka.)] sabhāvajā;

Hāvo ca helā vikkhepa-sammūḷhamadakapaṇya』』nti.

Tatra piyasamīpagamane yo ṭhānāsanagamanavilokitesu vikāro, akasmā ca kodhamihitacamakkāramukhavikūṇanaṃ, so vilāso, vipubbā lasadhātumhā ṇo. Sukumāravidhānena bhamukanettādikriyāsacivakaracaraṇaṅgavinyāso lalitaṃ, lala vilāse, to. Aladdhapiyasamāgamena kucittavinodanatthaṃ piyassa yā vesagatidiṭṭhihasitabhaṇitehānukati karīyate, sā līlā, lala vilāse, lala upasevāyanti vā dhātvattho, a. Surate pavaḍḍhecchā heḷā, helā vā, hila hāvakaraṇe, a. Madarāgahassajanito vipariyāso vibbhamo. Ābharaṇavilepanādīnaṃ kutoci piyāparādhato issāyānādarena cattānaṃ sakhīnaṃ payatanena vāraṇaṃ vicchitti, chidi dvedhākaraṇe,ti. Piyena dattaṃ pītinibandhanaṃ svappamapi bhūsanaṃ vicchittītyaññe. Kilakiñcitādayo nāṭakasatthānusārato [byākhyāsudhāṭīkāṭīppaṇe] ñeyyā.

1. Tikaṃ hasite. Hasa hasane, sabbatra bhāvasādhanaṃ. So hāso mando samāno mihitaṃ, sitañcuccate. Miha īsaṃhasane. Mandassitaṃ mhitantipi pāṭho, mhi īsaṃhasanetipi dhātu, mhissa, mihissa vā syādeso, sitaṃ. Sabbatra bhāve to.

Īsaṃphullitadantehi, kaṭākkhehi soṭṭhavehi ca;

Alakkhitadvijadvāraṃ, sitamicchanti sūrayo [cintāmaṇiṭīkā 7.34].

Dvayaṃ mahāhasite. Aṭa gatiyaṃ, dūragāmihāso aṭahāso, atikkanto vā hāso aṭahāso, tassa ṭo, ikārassattañca. Sitātihasitānaṃ antarāḷikaṃ vihasitaṃ.

Ākuñcitakapola』kkhaṃ, sassanaṃ nissanaṃ tathā;

Patthāvotthaṃ sānurāgaṃ, āhu vihasitaṃ budhā [cintāmaṇiṭīkā 7.35].

Dvayaṃ lomuggame. Romānaṃ añcanaṃ romañco, añca gamane, ṇo. Lomānaṃ haṃsanaṃ uddhaggabhāvo lomahaṃsano.

176.Parihāsādichakkaṃ vallabhādīnaṃ parihāse. Parihasantyatrāti parihāso, ṇo, paribhavitukāmena hāsoti vā parihāso. Du parihāse, du anādareti vā dhātu, a, dava dāheti vā dhātu. Khiḍa kīḷāyaṃ, khiḍḍā, khiddātipi pāṭho, atha vā khaṃ tucchaṃ iḍḍā vācā, sā etthāti khiḍḍā. Kīḷa pītiyakīḷanesu, kīḷa vihāreti vā, kīḷanaṃ keḷi kīḷā ca kīḷitañca. Parihāsādichakkesupi adhikaraṇasādhanampi ācariyā vadanti.

Tikaṃ niddāyaṃ. Nipubbo dā supane, a. Supa saye, ino, supinaṃ. A, soppaṃ. Accantaparissamādikāraṇā sabbaṅganimīlanaṃ middhaṃ. Mucchāpāyaṃ middhaṃ. Mida kāriyakkhamane, to. Medhayati vā middhaṃ, akammaññabhāvena vihiṃ satītyattho, kampanattho caladhātu mucchāpāye papubbo. Akkhidalānaṃ pacalabhāvena ayati pavattatīti pacalāyikā, ṇvu, assittaṃ.

177-

我來為您完整翻譯這些巴利語文獻： 174. "vilāsa"等詞表示行為姿態，具有什麼特徵？這種行為源於女性的優美情態和愛慾之情，用"hāva"一詞來表示。"hāva"（嫵媚）來自詞根"hu"（召喚），指在此召喚情慾者，加"ṇa"後綴。"ādi"包括"vicchitti"等詞。如《戲劇寶藏》中所說： "妖嬈、優美、巧飾、嬌態、眉目傳情、 默然顧盼、嗔怒含笑、嬌羞、輕盈、 作態等十種女性天性所生； 媚態、輕佻、散亂、迷醉與卑下。" 其中，"vilāsa"（優美）指在親近所愛時站立、坐臥、行走、觀看時的變化，以及突然的憤怒、微笑、驚訝、面部表情，來自字首"vi"加詞根"lasa"，加"ṇa"後綴。"lalita"（輕盈）指以柔美姿態展現眉目等動作和手足肢體的安排，來自詞根"lala"（嫵媚），加"ta"後綴。"līlā"（妖嬈）指因未能與所愛相會而為排遣憂思，模仿所愛的裝扮、舉止、容貌、微笑和言語，來自詞根"lala"（嫵媚）或"lala"（親近），加"a"後綴。"heḷā"或"helā"（輕佻）指歡愛時增長的慾望，來自詞根"hila"（表現嫵媚），加"a"後綴。"vibbhama"（嬌態）指由醉態和愛慾產生的錯亂。"vicchitti"（巧飾）指因所愛的過錯而出於嫉妒輕視而放棄裝飾品和香料等，或由女伴勸阻，來自詞根"chidi"（分離），加"ti"後綴。有人說"vicchitti"指所愛贈予的能引生喜悅的微小裝飾品。其餘如"kilakiñcita"等詞應依據戲劇學論述理解。 175. 這三個詞與微笑有關。"hāsa"（笑）來自詞根"hasa"（笑），都是表示狀態。當這種笑變得柔和時，稱為"mihita"和"sita"。"mihita"來自詞根"miha"（輕笑）。另有"mhita"的讀法，詞根為"mhi"（輕笑），或"mihi"的"sya"音變，成為"sita"。都是加"ta"後綴表示狀態。 智者說："以微露牙齒， 側目與優美， 齒門若隱現， 此乃稱為笑。" 這兩個詞與大笑有關。"aṭṭahāsa"來自詞根"aṭa"（行走），指遠聞的笑聲，或超過一般的笑，其中"ṭa"音變化，"i"音lengthened。"vihasita"（開懷笑）介於"sita"（微笑）和"hasita"（笑）之間。 智者說："臉頰微皺起， 出聲且有聲， 唇開帶情意， 此為開懷笑。" 這兩個詞與毛豎有關。"romañca"（毛豎）指毛髮向上，來自詞根"añca"（行走），加"ṇa"後綴。"lomahaṃsana"指毛髮豎立上揚的狀態。 176. 這六個詞與親近者的戲謔有關。"parihāsa"（戲謔）指在此戲笑，加"ṇa"後綴；或指想要輕慢的笑。"dava"來自詞根"du"（戲弄）或"du"（輕視），加"a"後綴；或來自詞根"dava"（燃燒）。"khiḍḍā"來自詞根"khiḍa"（遊戲），另有"khiddā"的讀法；或解釋為"虛空的聲音在此"。"kīḷā"、"keḷi"和"kīḷita"來自詞根"kīḷa"（喜悅遊戲）或"kīḷa"（娛樂），表示遊戲。論師們說這六個戲謔相關的詞也可以作為處所格解釋。 這三個詞與睡眠有關。"niddā"（睡眠）來自字首"ni"加詞根"dā"（睡眠），加"a"後綴。"supina"（夢）來自詞根"supa"（睡），加"ina"後綴。"soppa"加"a"後綴。"middha"（昏沉）指因極度疲勞等原因導致全身閉合。在昏迷義中，"middha"來自詞根"mida"（適宜），加"ta"後綴。或者"middha"使人昏昧，意為使身體不適于工作，詞根"cala"加字首"pa"表示昏迷動搖。"pacalāyikā"（打盹）指眼皮移動狀態的進行，加"ṇvu"後綴，音變。 177-

178.Ketavantaṃ kūṭe. Karaṇaṃ kati, ninditā kati nikati. Aṭa gamane, kucchitenākārena aṭatīti kūṭaṃ. Kuṭa chedaneti vā dhātu [saddanītidhātumālāyaṃ pana 『『kūṭa appasāde』』ti dhātunā sādhitaṃ]. Rabhi byāje, byājo nāma ketavaṃ. Saṭha ketave, saṭhaṃ, saṭhayati na sammā bhāsati yenāti vā saṭhaṃ. Kitavassa dhammo ketavaṃ, kitavo nāma jūtakāro, coro vā, kita nivāse, avo. Kapaṭo, byājo, upadhi, kusati iccādīnipi ketavassa nāmāni.

Sattakaṃ sabhāve. Bhavanaṃ bhāvo, sassa attano, santo vā saṃvijjamāno bhāvo sabhāvo. Saja visajjanāliṅgananimmānesu, natthi visajjanametassāti nissaggo. Rūpa pakāsane, saṃvijjamānaṃ rūpaṃ sarūpaṃ. Karaṇaṃ bhavanaṃ kati, paṭhamaṃ kati pakati. Yathā paṭhamakāle sambhūtā, tatheva sabbadāpītyattho. Sīla samādhimhi, samādhi niyamo. Lakkha dassanaṅkesu, tatheva lakkhitabbanti lakkhaṇaṃ, yu. Tatheva bhavatīti bhāvo.

Dvayaṃ ussave. Usa dāhe. Kaṃ usavanti uggirayantyatrāti ussavo, nānāsamiddhīhi savanti etthāti vā ussavo. Chi chedane, chindati sokametthāti chaṇo. Yu. Issa lopo. Sokaṃ, pāpañca chindantā aṇanti saddāyanti etthāti vā chaṇo. Chi chedane. Aṇa saddattho daṇḍako dhātu.

1. Yathā sasnehaṃ pakatitilatelādisnehasahitaṃ dīpakaṃ pajjotaṃ dhārento jantu naro atyandhakāragabbhādīsvapi ṭhitāni khuddakānyatthajātāni atisukhumānipi nānādabbasamūhāni sukhaṃva sampassati, tathā sasnehaṃ buddhapariyāyādianekapariyāyasnehasahitaṃ imaṃ abhidhānappadīpikaṃ ganthaṃ uggahaṇadhāraṇādinā dhārento jantu sotujano khuddakāni atthajātāni nānāsatthesu āgatāni atigambhīrāni atthajātāni sukhaṃ sampassatīti yojanā.

Iti sakalabyākaraṇamahāvanāsaṅgañāṇacārinā kavikuñjarakesarinā sirimahācaturaṅgabalena mahāmaccena viracitāyaṃ abhidhānappadīpikāvaṇṇanāyaṃ saggakaṇḍavaṇṇanā samattā.

Saggakaṇḍavaṇṇanā niṭṭhitā.

1. Bhūkaṇḍa

2. Bhūmivaggavaṇṇanā

180.Idha bhūkaṇḍe sāṅgopāṅgehi bhūmyādīhi dasahi, pātālena cāti ekādasahi koṭṭhāsehi kamato vaggā bhūmivaggādināmakā vaggā vuccante. Sappadhānopakārakāni aṅgāni khārādīni, aṅgānaṃ upakārakāni ca upaṅgāni addhādīni.

1. Sāddhapajjena bhūmiyā nāmāni. Vasūni ratanāni dhārayatīti vasundharā. Khamu sahane, khassa cho, chamā, atha vā chi chedane, sattānamadhopatanaṃ chindatīti chamā, mo, itthiyamā ca. Bhavantyassaṃ bhūtānīti bhūmi. Bhū sattāyaṃ, mi. Puthaiti pāṭipadike ṭhite nadādi, ī, puthassa puthuādese, vuddhimhi ca kate puthavī. Ussuvādese puthuvī. Pathādese tu pathavī, imasmiṃ pakkhe avāgamo, atha vā thava gatiyaṃ, pathavati etthāti pathavī, nadādi, sabbattha pattharatīti vā pathavī, thara santharaṇe papubbo, rassa vo, nadādi, puthavī, assu.

『『Madhuno keṭabhassāpi, medamaṃsapariplutā;

Tenāyaṃ medinī devī, vuccate brahmavādibhī』』ti [cintāmaṇiṭīkā

我來為您完整翻譯這些巴利語文獻： 178. "keta"等詞與欺詐有關。"kati"（詭計）指造作，"nikati"（欺騙）指可恥的造作。"kūṭa"（欺詐）來自詞根"aṭa"（行走），指以卑劣方式行走；或來自詞根"kuṭa"（切斷）[但在《聲明論詞根集》中用"kūṭa"（不悅）詞根來解釋]。"ketava"（欺騙）來自詞根"rabhi"（假裝），"byāja"即是欺騙。"saṭha"（奸詐）來自詞根"saṭha"（欺詐），或指藉此不誠實言說。"ketava"指賭徒的行為，"kitava"指賭徒或盜賊，來自詞根"kita"（居住），加"ava"後綴。"kapaṭa"、"byāja"、"upadhi"、"kusati"等也是欺詐的同義詞。 這七個詞與自性有關。"bhāva"（存在）指存在，"sabhāva"（自性）指自身的存在，或實際存在的狀態。"nissagga"（不捨）來自詞根"saja"（放棄、擁抱、創造），指沒有放棄。"sarūpa"（自相）來自詞根"rūpa"（顯現），指實際存在的形相。"kati"指造作存在，"pakati"（本性）指初始的造作，意為如最初產生時那樣永遠如此。"sīla"（性質）來自詞根"sīla"（定），指規律。"lakkhaṇa"（特徵）來自詞根"lakkha"（見、記），指一直如此被認知，加"yu"後綴。"bhāva"指如此存在。 這兩個詞與節日有關。"ussava"（慶典）來自詞根"usa"（燃燒），指在此噴發歡樂，或各種成就在此流溢。"chaṇa"（節日）來自詞根"chi"（切斷），指在此切斷憂愁，加"yu"後綴，"i"音脫落。或指在此切斷憂愁和罪惡而發出聲音，來自詞根"chi"（切斷）和"aṇa"（發聲）。 179. 這是一個比喻：就像持著帶有天然油、胡麻油等油脂的燈火的人，即使在極暗的內室等處也能輕易看見各種極其微細的物體群；同樣，持著這部帶有佛陀同義詞等多種滋養的《名義燈注》的學習者，也能輕易理解在各種論著中出現的細微和甚深的義理。 如此，這部由遍游于廣大文法大林、詩人中的雄獅、具足四種軍力的大臣所造的《名義燈注》中的天界品註釋完成。 天界品註釋終。 地界品 地界品註釋 180. 這裡在地界品中，依次闡述包含地等十種主要和次要部分，以及地地獄在內的十一個部分，稱為地界品等諸品。主要部分的輔助是堿等，輔助部分的輔助是路等。 181. 用半偈頌說明地的名稱。"vasundharā"（持寶地）指持有珍寶。"chamā"來自詞根"khamu"（容忍），"kha"音變"cha"；或來自詞根"chi"（切斷），指切斷眾生向下墜落，加"ma"後綴，陰性加"ā"。"bhūmi"（地）指眾生存在之處，來自詞根"bhū"（存在），加"mi"後綴。在詞根"puthu"后，按"nadādi"規則加"ī"，"puthu"變成"puthu"，增音成"puthavī"。變音成"puthuvī"。若變成"patha"則為"pathavī"，此時加"va"音；或來自詞根"thava"（行走），指在此行走，按"nadādi"規則；或遍佈一切，來自詞根"thara"（鋪展）加字首"pa"，"ra"變"va"，按"nadādi"規則，成"puthavī"。 "充滿蜜與油脂， 遍佈髓與肉， 故梵語論師， 稱其為地神。"

11.3]. –

Vacanato medayogā medinī, ī, inī ca. Mida snehane vā, yu, nadādi, issettañca. Maha pūjāyaṃ, nadādi. Vitthiṇṇattā ubbī, nadādi, avati bhūtānīti vā ubbī, assu. Vasūni santyassaṃ vasumatī. Gacchanti yassaṃ lokā, sā go, pumitthiyaṃ. Kā sadde, kāyati ettha, kāyati māravijayakāleti vā ku, u. Vasūni dhārayatīti vasudhā. Sabbaṃ lokaṃ dharayatīti dharaṇī, yu, nadādi. Dharatīti dharā, itthiyaṃ ā. Gamu gamane, gacchantyassaṃ jagatī, antapaccayo, gassa dvittaṃ, jattañca, nalopo, nadādi. Bhū sattāyaṃ, ri, nadādi, kvimhi bhū. Bhūte satte dharatīti bhūtaro. Ava rakkhaṇe, yu, nadādi, avanī.

1. Khārā lavaṇarasā mattikā ūsotyuccate. Khādatīti khārā, dassa ro. Padesakattā mattena pamāṇena yuttā mattikā. Ūsa rujāyaṃ, ūso. Ūsayogā ūsavā, vantu. Rapaccaye ūsaro. Dvepi tīsu vattante.

Thala ṭhāne, adhikaraṇe a. Kittimaṃ thalaṃ, akittimā thalī, nadādi. Thaddhalūkhamhi bhūbhāge bhūmippadese jaṅgalasaddo vattati. Tattha nijjalattā kakkhaḷattā thaddho. Tikkhasakkharādividāragavādikhuragaṇḍuppādavaccādisahitattā lūkho veditabbo. Gala cavanādhopatanādanesu. Jalaṃ galati ettha, jalena vā galanti etthāti jaṅgalo, nijjalo deso, 『『jaṅgalo nijjale dese, tiliṅgo pisite thiya』』nti [tikaṇḍasesa 3.3.393] hi tikaṇḍaseso, lassa lopo, niggahītāgamo ca.

1. Vedena paññāya īhanti etthāti vedeho. So eva videho, imaṃ dīpamupādāya sineruno pubbadisābhāgattā pubbo ca so videho ceti pubbavideho. Evamaparuttaresu. Gavena yantyetthāti goyāno. Aparo ca so goyāno ceti aparagoyāno. Jambuyā lakkhito, kappaṭṭhāyitādippabhāvena vā tappadhānodīpoti jambudīpo. Dhammatāsiddhassa pañcasīlassa ānubhāvena kaṃ sukhaṃ uru mahantametthāti kuru, kuṃ pāpaṃ rundhanti etthāti vā kuru, kvi. Dīpa dittippakāsanesu, jalamajjhe dippantīti dīpā, dippanti ettha saddhammāti vā dīpā, pamāṇato mahantā dīpā mahādīpā.

184.Kuruādayo ekavīsati janapadantarā janapadavisesā, ādinā suramahapaccuggatā talakuṭā asmākādayo ca pumbahutte pulliṅge bahutte ca siyuṃ. Kuru nāma jānapadino rājakumārā, tesaṃ nivāso ekopi janapado rūḷhīsaddena 『『kurū』』ti bahuvacanena vuccati, evaṃ sabbatra. Kuṃ pāpaṃ rundhatīti kuru, khattiyakumārā, tesaṃ nivāso kurū, paccayalopato na vuddhi, sabbatrevaṃ [pāṇini 1.2.52 4.

我來為您完整翻譯這些巴利語文獻： 11.3. 依詞源，因含有油脂而稱為"medinī"，加"ī"和"inī"後綴。或來自詞根"mida"（濕潤），加"yu"後綴，按"nadādi"規則，"i"音lengthened。"mahī"來自詞根"maha"（尊敬），按"nadādi"規則。"ubbī"因廣闊而得名，按"nadādi"規則；或因保護眾生而稱為"ubbī"。"vasumatī"指其中有財寶。"go"（地）指眾生在其中行走，用於陽性和陰性。"ku"來自詞根"kā"（發聲），指在此發聲，或在戰勝魔羅時發聲，加"u"。"vasudhā"指持有財寶。"dharaṇī"指承載一切世界，加"yu"後綴，按"nadādi"規則。"dharā"指承載，陰性加"ā"。"jagatī"來自詞根"gamu"（行走），指人們在其中行走，加"anta"後綴，"ga"音重複，變成"ja"，"na"音脫落，按"nadādi"規則。"bhū"和"bhūri"來自詞根"bhū"（存在），按"nadādi"規則，加"kvi"後綴。"bhūtara"指承載眾生。"avanī"來自詞根"ava"（保護），加"yu"後綴，按"nadādi"規則。 182. 鹽味的土稱為"khārā"、"mattikā"和"ūsa"。"khārā"指能蝕，"da"變"ra"。"mattikā"因區域性性而有限量。"ūsa"來自詞根"ūsa"（傷害）。"ūsavā"因含鹽而得名，加"vantu"後綴。加"ra"後綴成"ūsara"。兩者都用於三性。 "thala"來自詞根"thala"（處所），表處所加"a"。人造的是"thala"，天然的是"thalī"，按"nadādi"規則。"jaṅgala"一詞用於堅硬粗糙的地域。其中因無水而堅硬。因有尖石等破損、牛等蹄印、昆蟲及糞便等而被認為粗糙。詞根"gala"表示落下、墜落和食。"jaṅgala"指水流失之處，或水流失的地方，即無水之地，如《三章補遺》說："jaṅgala指無水之地，用於三性和肉"，"la"音脫落，加鼻音。 183. "videha"指以智慧尋求之處。也稱"videha"，因相對於此島在須彌山東方，故稱"pubbavideha"（東毗提訶）。西北方也如此稱呼。"goyāna"指牛行之處。在西方的稱為"aparagoyāna"（西牛貨洲）。"jambudīpo"（贍部洲）因閻浮樹而得名，或因其光明等能力而以此為主的洲。"kuru"因五戒的自然力量而有廣大安樂；或因遮止惡而稱"kuru"，加"kvi"後綴。"dīpa"來自詞根"dīpa"（照明、顯示），指在水中發光，或正法在此發光；規模大的島稱為"mahādīpa"（大洲）。 184. "kuru"等二十一個特殊地區是中間地區，以及須羅摩訶帕察伽塔、阿斯馬卡等，在複數時用陽性。"kuru"指該地區的王子們，他們居住的地區雖為一處，但依慣用語用複數"kurū"來表示，其他地方也是如此。"kuru"指遮止惡的剎帝利王子們，他們的居所是"kurū"，因後綴脫落而不增音，所有情況都如此[參見波你尼1.2.52 4]。

2.81 suttesu passitabbaṃ]. Arivijayalokamariyādātikkamādīsu sakkontīti sakkā. Kosaṃ lanti gaṇhanti, kusalaṃ pucchantīti vā kosalā. Magena saddhiṃ dhāvantīti magadhā, kvi, maṃsesu gijjhantīti vā magadhā. Gidha abhikaṅkhāyaṃ. Sevanti yenāti sivi, si sevāyaṃ, vi. Sivaṃ karontīti vā sivī, aññatthe i. Kala sadde, iṅgapaccayo, kaliṅgā , tesaṃ nivāso kaliṅgā, uttarāpatho [『『jagannāthā pubbabhāge kaṇhātīrantaraṃ sive kaliṅgadeso saṃvutto』』 ityuttadese (thomanidhi)], kaliṃ gaṇhantīti vā kaliṅgā, kvi, kalaṃ madhurasaddaṃ gāyantītivā kaliṅgā, assittaṃ, kena sukhena liṅgantīti vā kaliṅgā, liṅga gamanattho daṇḍako dhātu. Attanā khāditaṃ lañjaṃ parājitehi yācitepi puna na vamantīti avantī. Pañcālassa puttā pañcālā. Vajjetabbāti vajjī, 『『vajjetabbā ime』』tyādinā pavattavacanamupādāya vajjīti laddhanāmā rājāno. Vajjīraṭṭhassa vā rājāno vajjī. Raṭṭhassa vā pana taṃsamaññā taṃnivāsirājakumāravasena veditabbā. Gaṃ pathaviṃ dhārentīti gandhārā, kittigandhena arantīti vā gandhārā. Cita ussāhane, cetanti ussahanti yuddhakammādīsūti cetayo.

185.Vaṅga gamanattho daṇḍako dhātu. Visiṭṭhāni dehāni yesaṃ videhā, pubbavidehadīpato āgatattā vā videhā. Oja dittiyaṃ, kambunā sambukena ojanti tassaṃ vohārakaraṇatoti kambojā, kambukajo ojo balametesanti vā kambojā. Mada maddane, maddantīti vā maddā, maṃ sivaṃ dadantīti vā maddā, pañcakāmaguṇādīhi modantīti vā maddā, mada hāse. Bhañja avamaddane, bhaggā. Aṅga gamanattho daṇḍako dhātu. Sīhaṃ lantīti sīhaḷā. Kāsa dittiyaṃ, sampattiyā kāsantīti kasmīrā, mīro. Kāsa dittiyaṃ, i, kāsī. Paḍi gatiyaṃ, paṇḍu, u. Atha vā kuṃ pāpaṃ rundhati etthāti kuru, iti ekopi janapado nissitānaṃ bahuttā bahuvacanena vuccati. Evaṃ sabbattha.

1. Dvayaṃ bhuvane. Luja adassane, lujjatīti loko, gassa ko, jassa vo. Bhavanti etthāti bhuvanaṃ, yu. Jagati, viṭṭhapādīnipi bhuvanapariyāyāni. Dvayaṃ desasāmaññe. Disa atisajjane, atisajjanaṃ pabodhanaṃ, 『『ayaṃ itthannāmo』』ti disati apadisatīti deso. Si sevāyaṃ, saññāyaṃ a, visayo.

Siṭṭhācārarahito milakkhadeso kāmarūpādi paccanto nāma. Milakkha abyattiyaṃ vācāyaṃ, milakkhanti abyattavācaṃ bhāsantīti milakkhā. Siṭṭhācāramaggadassanatthāya paññācakkhuno abhāvā rāgādimalaṃ akkhimhi yesanti vā milakkhā, assittaṃ, tesaṃ nivāsaṭṭhānaṃ milakkhadeso. Paccante majjhimadesassa bahiddhābhāge jāto paccanto.

Byavatthā catuvaṇṇānaṃ, yasmiṃ dese na vijjate;

Milakkhadeso so vutto, majjhabhūmi tato paraṃ [cintāmaṇiṭīkā 11.7].

Ariyācārabhūmittā majjho ca so deso ceti majjhadeso, navayojanasataparikkhepo majjhimadeso.

187.Salilappāyo bahūdako deso anūpo nāma, anugatā āpā atrāti anūpo, āpassa ādino uttaṃ, paralopo vā. Kaca bandhane, cho, kacchaṃ. Anūpadeso ca. Abhinavoggamanena tiṇena lakkhite harite dese saddalo, dala dittiyaṃ, bhāve a. Vijjati dalo yattha saddalo.

我來為您完整翻譯這些巴利語文獻： 2.81. 應在經典中檢視。"sakkā"指在征服敵人、超越世界界限等方面有能力的人們。"kosalā"指取得財富的人，或詢問善法的人。"magadhā"指與野獸一起奔跑的人，加"kvi"後綴；或指貪求肉食的人。詞根"gidha"表示渴望。"sivi"指以此服侍，來自詞根"si"（服侍），加"vi"。或"sivī"指造福的人，"i"表示其他意義。"kaliṅgā"來自詞根"kala"（聲音），加"iṅga"後綴，指他們的居所，在北方[如《讚頌藏》所說："在伽加納他東部，黑水河之間的吉祥地稱為羯陵伽地"]；或指取勝利的人，加"kvi"後綴；或指唱甜美之歌的人；或指以樂趣行進的人，"liṅga"是表示行進的詞根。"avantī"指即使被戰敗者請求也不吐出所食賄賂的人。"pañcālā"指般遮羅的子孫。"vajjī"指應當避免的人，因"這些應當避免"等話而得名的諸王。或指跋耆國的諸王。或應知此國名是依據住在該處的王子們而得名。"gandhārā"指持守大地的人，或以名聲香氣而行的人。"cetayo"來自詞根"cita"（奮進），指在戰鬥等事業中奮進的人。 185. "vaṅga"是表示行進的詞根。"videhā"指有殊勝身體的人，或因從東毗提訶洲來而得名。"kambojā"來自詞根"oja"（光輝），指以貝殼進行交易而光輝的地方；或指以貝殼所生的力量為光輝的人。"maddā"來自詞根"mada"（壓制），指壓制者；或指給予安樂的人；或以五欲等而歡樂的人。"bhaggā"來自詞根"bhañja"（壓碎）。"aṅgā"是表示行進的詞根。"sīhaḷā"指徵服獅子的人。"kasmīrā"來自詞根"kāsa"（光輝），指以財富而光輝，加"mīra"。"kāsī"來自詞根"kāsa"（光輝），加"i"。"paṇḍu"來自詞根"paḍi"（行走），加"u"。或者說，"kuru"指遮止惡的地方，雖是一個地區，但因依附者眾多而用複數表示。其他地方也是如此。 186. 這兩個詞與世界有關。"loka"（世間）來自詞根"luja"（隱沒），指會毀滅，"ga"變"ka"，"ja"變"va"。"bhuvana"（世界）指存在之處，加"yu"。"jagati"、"viṭṭhapa"等也是世界的同義詞。這兩個詞與一般地區有關。"desa"（地區）來自詞根"disa"（指示），指指示說"此是某某"。"visaya"（境域）來自詞根"si"（親近），在稱謂義上加"a"。 缺乏善良行為的野蠻人地區如迦馬瑞帕等稱為邊地。"milakkha"來自詞根"milakkha"（言語不清），指說不清話的人。或因缺乏見善行正道的慧眼而有貪等垢染于眼的人，其居住地稱為野蠻人地區。"paccanta"（邊地）指生在中國之外的地方。 "四姓制度， 於此不見， 稱野蠻地， 中土在外。" 因為是聖行之地而稱為中國，周長九百由旬的地區稱為中國。 187. 多水的地區稱為"anūpa"（濕地），指水遍及之處，"āpa"的開頭音變"u"，或后音脫落。"kaccha"來自詞根"kaca"（束縛），變"cha"。也指濕地。"saddala"指以新生草標識的青翠地區，來自詞根"dala"（光輝），加"a"表狀態。有草之處即是"saddala"。

1. Nadiyā ābhatena ambunā udakena jīvanti etthāti nadyambujīvano deso nadī mātā assāti nadīmātikoti vuccati, bahubbīhimhi ko. Vuṭṭhiyā vassena nipphajjati sassametthāti vuṭṭhinipphajjasassako deso devo mātā assāti devamātikoti vuccati, bahubbīhimhiyeva ko, devasaddo cettha vuṭṭhimāha.

189.Anūpādayo devamātikāntā tīsu liṅgesu. Candasūrādo candasūriyasinerupabbatādimhi sassatisaddo īrito kathito. Sabbadā saranti gacchantīti sassatiyo, sara gatiyaṃ, sarasaddassa so,ti.

Raṭha gatiyaṃ, raṭhanti ettha nagarādayoti raṭṭhaṃ, to. Nāgarehi vijinitabbanti vijitaṃ. Āḷiyaṃ pavattamāno yo setu, so purise pulliṅge vattati. Si bandhane, tu. Ala bhūsane, i, āḷi, tassaṃ āḷiyaṃ.

Nagarapabbatādino upāntabhū samīpabhūmi parisaro parito sarantyatrāti, ṇo.

Tikaṃ vaje. Gāvo tiṭṭhantyatrāti goṭṭhaṃ. Kula saṅkhyāne, gāvo kulantyetthāti gokulaṃ, gunnaṃ kulaṃ gharanti vā gokulaṃ. Vaja gatiyaṃ, vajanti yaṃ gāvo nivāsanatthāyāti vajo. Goṭṭhānakaṃ, goṭṭhānantipi vajassa nāmāni.

1. Silokena maggassa nāmāni. Pathikehi majjate nittiṇaṃ karīyateti maggo, majja suddhiyaṃ, ṇo, jassa gattaṃ, pathikehi maggīyateti vā maggo, magga anvesane, maṃ sivaṃ gacchati ettha, etenāti vā maggo, 『『mo sive parisāyañce』』ti hi nānatthasaṅgahe, sivaṃ gamanaṃ karotītyattho, kriyāvisesanametaṃ. Pathi gatiyaṃ, curādi, nāgamo. Panthayanti yantyanenāti pantho, a, kāritalopo. Pathati yātyanenāti patho. Ada gamane, adati yattha sā addhā, dho, addhā maggo, addhāsaddoyaṃ kālepi, samabhāgatthavacane tu addhaṃ, tasmā addhasaddo pumanapuṃsakavasena dviliṅgo, rājāditte addhā, arājāditte addhaṃ. Añja gatiyaṃ, aso. Vaja gatiyaṃ, umo, jassa ṭo. Pada gatiyaṃ, a, dassa jo, dvittaṃ, pajjo. Aya gatiyaṃ, yu, pada gatiyaṃ, avo, nadādi. Vatta vattane, vattanaṃ gamanādi, ani, nadādi, vattanī. Kantanadaṇḍe punnapuṃsakaṃ. Pathikehi pādehi haññateti paddhati. Pādasaddasamānatthena padasaddena niyatappayogato vuttinā siddho, padasaddūpapado hanadhātu,ti, hanassa dho, alopo. Paddhatisahacaraṇato vattanī, taṃsahacaraṇato padavī ca itthiyaṃ.

191-192.Tabbhedā tassa maggassa visesā jaṅghamaggādayo apathantā. Jaṅghāhi gato maggo jaṅghamaggo. Sakaṭehi gato maggo sakaṭamaggo. Te jaṅghamaggasakaṭamaggā mahāmagge vattanti.

Ettha ca 『『tethā』』ti athasaddo na vattabbo, 『『te cā』』ti pana vattabbo. 『『Matāddhanī』』ti pāṭhe pana sati 『『tethā』』ti vattabboyeva, tadā ekapadike addhani magge ekapadī matāti yojanā kātabbā. Gacchataṃ eko asahāyo pādo yassaṃ, na nisinnasseva yamakoti ekapadī, samāsante niccamīpaccayo, kapaccaye ekapadiko, īssa rassattaṃ.

Corakaṇṭakādidose duggame pathe kantāro, punnapuṃsake, kena pānīyena taranti atikkamanti yanti kantāro, tara taraṇe, corakantārādīsu panāyaṃ rūḷhivasena vutto, atha vā kati chedane, sappaṭibhayattā kantati niccagamanāgamanametthāti kantāro, āro, nāgamo ca. Dukkhena gacchantyetthāti duggamo.

我來將這段巴利文直譯成簡體中文： 188. "nadyambujīvano"（河水生活）一詞是指依靠河流帶來的水而生活的地方；"nadīmātika"（河母）一詞是指以河流為母的地方，在bahubbihi複合詞中加"ka"後綴。"vuṭṭhinipphajjasassako"（雨生穀物）一詞是指靠降雨而生產穀物的地方；"devamātika"（天母）一詞是指以天為母的地方，同樣在bahubbihi複合詞中加"ka"後綴，這裡的"deva"（天）指的是雨水。 189. 從"anūpa"（濕地）到"devamātika"（天母）等詞在三種性別中都可使用。"sassati"（永恒）一詞用於月亮、太陽等以及須彌山等。"sassatiya"（永恒的）意為"總是流動、執行"，詞根"sara"表示"行走"，"sara"變成"sa"。 "raṭṭha"（國）詞根表示"行走"，意指城市等所在之處，加"ta"後綴。"vijita"（征服地）意為"被城市居民征服的地方"。在陽性中，"setu"（橋）一詞用於"āḷi"（堤）的情況。"si"表示"約束"，加"tu"後綴。"ala"表示"裝飾"，加"i"後綴成"āḷi"，用於"āḷi"場合。 "parisara"（周邊）指城市、山嶽等的邊緣地帶、鄰近土地，意為"四周流動之處"，加"ṇa"後綴。 關於牛欄：牛待的地方叫"goṭṭha"（牛欄）。詞根"kula"表示"計數"，"gokula"（牛群）是指牛群聚集之處，或稱為牛的家族。詞根"vaja"表示"行走"，"vaja"（牛欄）是指牛居住的地方。"goṭṭhānaka"和"goṭṭhāna"也是牛欄的同義詞。 190. 以偈頌說明道路的各種名稱："magga"（道路）是行人清理出來的，詞根"majja"表示"凈化"，加"ṇa"後綴，"ja"變"ga"；或說是行人走出來的路，詞根"magga"表示"尋求"；或說是通向吉祥之處的路，如《同義詞集》所說"ma用於吉祥和集會"，意為造就吉祥的行走，這是動作的修飾語。詞根"pathi"表示"行走"，屬第十類動詞，加"na"。"pantha"（道路）意為人們由此行走，加"a"後綴，省略"kārita"。"patha"（道路）意為由此行走。詞根"ada"表示"行走"，"addhā"（道路）是指其行走之處，"dha"變化，"addhā"也表示時間，當表示平等意義時用"addha"，因此"addha"一詞可用陽性或中性。在指王者等情況下用"addhā"，非王者等情況下用"addhaṃ"。詞根"añja"表示"行走"，加"sa"。詞根"vaja"表示"行走"，加"uma"，"ja"變"ṭa"。詞根"pada"表示"行走"，加"a"，"da"變"ja"，重複，成"pajja"。詞根"aya"表示"行走"，加"yu"；詞根"pada"表示"行走"，加"ava"，屬"nadādi"類。詞根"vatta"表示"轉動"，"vattana"指行走等，加"ani"，屬"nadādi"類，成"vattanī"。在"kantanadaṇḍa"（削切棒）中可用陽性或中性。"paddhati"（道路）意為被行人用腳踩踏，與"pāda"（腳）同義的"pada"詞必定使用，由"pada"和詞根"hana"（打擊）組合，加"ti"後綴，"hana"變"dha"，省略"a"。因與"paddhati"相關，"vattanī"用陰性，同樣因相關性，"padavī"也用陰性。 191-192. 這些道路的分類從步行道到非道路都有其特點。"jaṅghamagga"（步行道）是指用腿走的路。"sakaṭamagga"（車道）是指車輛行駛的路。這些步行道和車道都存在於大路上。 在這裡，不應說"tethā"（于彼處），而應說"te ca"（以及彼等）。但如果採用"matāddhanī"的讀法，就應該說"tethā"，這時應理解為"一腳寬的路被稱為單行道"。"ekapadī"（單行道）指行人一個人單獨走的路，不是供人並排而坐的雙道，複合詞詞尾一定加"ī"後綴，加"ka"後綴成"ekapadika"，"ī"變短音。 "kantāra"（荒野）指因盜賊、荊棘等障礙而難以通行的道路，可用陽性或中性。意為人們用水渡越通過的地方，詞根"tara"表示"渡越"。在盜賊荒野等詞中，這是約定俗成的用法。或者，詞根"kati"表示"切斷"，因為充滿危險，使人無法經常來往，所以稱為"kantāra"，加"āra"後綴和"na"。"duggama"（難行）指難以行走的地方。

1. Dvayaṃ paṭimagge. Paṭi abhimukhena gantabbo maggo, patho ca paṭimaggo, paṭipatho ca. Dīghamañjasaṃ atidūro maggo addhānanti vuccate. Addhānaṃ ayanaṃ addhānaṃ, accāyato maggo, yathā 『『padaṭṭhāna』』nti, yalopo.

Dvayaṃ pasattheddhani. Sobhano patho, pantho cāti viggaho. Gantabbapathabhāvato apetaṃ uppathaṃ, apathañca, abyayībhāvasamāso, asaddo atra nipāto.

194-196. Paramāṇūnaṃ chattiṃsa eko aṇu nāma, aṇutopi aṇutarattā paramo aṇu, aṇuto vā paramoti paramāṇu, aṇa saddattho daṇḍako dhātu, u. Te aṇavo chattiṃsa tajjārī nāma, taṃ taṃ attano nissayaṃ malīnakaraṇavasena jarāpetīti tajjārī, jara jīraṇe, jara vayohānimhi vā, a, nadādi. Tāpi tajjāriyo chattiṃsa rathareṇu nāma, rathānaṃ sañcaraṇavasena pavatto reṇu rathareṇu. Te rathareṇavo chattiṃsa likkhā nāma. Lakkha dassane, pakaticakkhunāpi lakkhyateti likkhā, assittaṃ.

Tā likkhā satta ūkā nāma, ūkāti vuccati sirovattakimi, tappamāṇattā ūkā. Tā satta ūkā dhaññamāso nāma, dhañño vīhiyeva parimāṇitabbattā māso cāti dhaññamāso, masi parimāṇe. Te satta dhaññamāsā aṅgulaṃ nāma, aṅga gamanattho, ulo, aṅgulaṃ, pamāṇaṃ, ulipaccaye aṅguli, karasākhā. Amudviccheti aduṃ dvādasaṅgulaṃ vidatthi nāma, kaṇiṭṭhasahitenaṅguṭṭhena vitthārīyate, vidhīyateti vā vidatthi, vipubbo tanu vitthāre. Dhā dhāraṇe, ubhayatrāpiti, pubbapakkhe tassa tho, nassa to, tassa do. Pacchime dhassa do, tassa tho, asarūpadvibhāvo ca. Tā duve vidatthī ratanaṃ siyuṃ, ramu kīḷāyaṃ, tano, malopo. Tāni satteva ratanāni yaṭṭhi nāma, yata payatane,ti, tassa ṭho, tassa ṭo. Tā vīsati yaṭṭhiyo usabhaṃ nāma, usa dāhe, abho. Ettha pana usabhanadantaraṃ usabhaṃ. Usabhānaṃ asītippamāṇaṃ gāvutaṃ nāma, gavaṃ, gavehi vā yutaṃ gāvutaṃ. Yuja samādhimhi, gonadantarehi gahitappamāṇasamādhānantyattho, taṃ catugāvutaṃ yojanaṃ nāma, yuja samādhimhi, yu, 『『ettakaṃ yojanaṃ nāma hotū』』ti catugāvutehi samādhānantyattho.

1. Āropitānaṃ ācariyadhanūnaṃ pañcasataṃ koso nāma, anāropitānantyapare. Kusa avhāne, ṇo, kusanaṃ avhānaṃ koso, idha pana kosappamāṇattā koso, dvisahassakarappamāṇo. Aññattha pana –

『『Catukkādhivīsatiyā , aṅgulehi karo bhave;

Khyātamaṭṭhasahassehi, kosamānaṃ vibhāvinā』』tyuttaṃ.

Caturambaṇanti caturambaṇavīhibījajātaropanayogyo bhūmippadeso karīsaṃ nāma, karonti ettha kasanaropanādikanti karīsaṃ, īso. Caturambaṇabījajātāni ropentyetthāti caturambaṇaṃ, ambaṇaṃ ekādasadoṇamattaṃ, aññe pana 『『caturambaṇaṃ catuyaṭṭhikaṃ ṭhānaṃ karīsaṃ nāmā』』ti vadanti, taṃ karīsabbhantarānaṃ pariyāyabhāvappasaṅgā na gahetabbaṃ.

Pamāṇato hatthānamaṭṭhavīsappamāṇaṃ ṭhānaṃ abbhantaraṃ nāma, abbhantare antokoṭṭhāse jātaṃ, na bahikoṭṭhāseti abbhantaraṃ. Yattha yattha hi yo yo ṭhito, nisinno vā, tattha tattha samantā aṭṭhavīsatihatthappamāṇaṃ ṭhānaṃ tassa tassa abbhantaraṃ ṭhānaṃ nāma. Bhūmyādittā bhūmivaggo, atha vā aṅgāpekkhāya bhūmiyeva padhānaṃ, padhānena ca byappadeso bhavatīti bhūmivaggabyappadeso.

Bhūmivaggavaṇṇanā niṭṭhitā.

1. Puravaggavaṇṇanā

這是對巴利文的完整中文直譯： 193. 有兩種回程道路。回程是向前走的路，可稱為對向路或反向路。長途直路被稱為遠路或行程。行程也叫路途，是延伸的道路，就像"立足處"一詞中的"ya"音被省略一樣。 兩種妙道中。即優美的道路和大路，這是其詞義分析。偏離應行之路的稱為歧路或邪路，這是不變複合詞，其中"a"是一個詞頭。 194-196. 三十六個極微塵構成一個微塵。因為比微塵更微小，所以稱為極微，或者說超越了微塵故稱極微。"ana"是詞根，有棒杖之義，加"u"後綴。三十六個微塵構成一個耗塵，耗塵之名是因為它能使所依附之物變得污穢，詞根"jara"有衰老、損減之義，加"a"後綴，屬於nadādi詞類。三十六個耗塵構成一個車塵，因車輪行駛而產生的塵土稱為車塵。三十六個車塵構成一個虱子。詞根"lakkha"有看見之義，因為用肉眼可見故稱虱子。 七個虱子構成一個蟣子，蟣子是指頭髮中的小蟲，因大小相當而得名。七個蟣子構成一個穀粒，因以稻穀為計量單位而稱穀粒，詞根"masi"有計量之義。七個穀粒構成一指寬，詞根"aṅga"有行走之義，加"ula"後綴成"aṅgula"，表示度量，加"uli"後綴成"aṅguli"，表示手指。十二指寬構成一虎口，以小指和拇指伸展測量，或稱為測量單位，詞根"vi"加"tanu"表示展開。詞根"dhā"表示保持，兩處都適用，前項中"ta"變"tha"，"na"變"ta"，"ta"變"da"。後項中"dha"變"da"，"ta"變"tha"，且不重複相同音。兩個虎口構成一腕尺，詞根"ramu"表示遊戲，加"tana"後綴，省略"ma"。七個腕尺構成一竿，詞根"yata"表示努力，加"ti"後綴，"ta"變"ṭha"，"ta"變"ṭa"。二十竿構成一牛行，詞根"usa"表示燃燒，加"abha"後綴。這裡指公牛間的距離為一牛行。八十牛行構成一伽浮他，意為與牛相關或牛所行的距離。詞根"yuja"表示集合，表示由牛的間距所確定的距離。四伽浮他構成一由旬，詞根"yuja"表示集合，加"yu"後綴，意為"讓這麼多距離成為一由旬"，即由四個伽浮他組成。 197. 五百張拉滿的弓箭射程稱為俱盧舍，另一說法是未拉滿的弓箭。詞根"kusa"表示呼喚，加"ṇa"後綴，"kusana"意為呼喚，這裡因為是射程距離而稱俱盧舍，相當於二千手臂長度。在其他地方說： "二十四指寬為一手臂，智者說八千手臂為一俱盧舍。" 四安巴那是指能種植四安巴那量稻穀種子的土地面積稱為一卡利沙，因為在此進行耕種播種等工作而稱卡利沙，加"īsa"後綴。可種植四安巴那種子量的地方稱為四安巴那，一安巴那相當於十一陀那。其他人說"四安巴那即四竿之地稱為卡利沙"，但因為這會導致卡利沙內部界限混淆，所以不應採納。 從量度來說，二十八手臂之地稱為內處，是指內部區域而非外部區域。無論在何處，任何人站立或坐下，其周圍二十八手臂範圍內的區域都稱為那個人的內處。因為與地相關故稱地品，或者說從要素來看地是主要的，依主要者而得名故稱地品。 地品釋義結束。 城品釋義

1. Chakkaṃ nagare.

『『Paṭṭanañca adhiṭṭhānaṃ, nagaraṃ puṭabhedanaṃ;

Thiyo pū nagarī pūriyo, ṭhānīyaṃ kabbaṭaṃ puṭa』』nti.

Hi silokapariyāyesu vopālito.

『『Vicittadevāyatanaṃ , pāsādāpaṇamandiraṃ;

Nagaraṃ dassaye vidvā, rājamaggopasobhita』』nti [cintāmaṇiṭīkā 1.2.1]. –

Nagaralakkhaṇaṃ. Pu pālane, pura pālaneti ca, punāti pureti ca rakkhati paracakkā duggatāyāti puraṃ, ro, a ca, pura aggagamanetipi dhātvattho. Nagā pāsādādayo assa santi nagaraṃ, ro. Vākārena nagarasaddassa pulliṅgattaṃ samuccinoti [nagariyo vā pattanaṃ (amara 1.2.1) pakkhe pattanasāhacariyā napuṃsakattaṃ. (cintāmaṇiṭīkā 1.2.1)], purasaddassāpītyācariyā. Akutobhayattā ṭhānāya hitaṃ ṭhānīyaṃ, īyo. Paṇikānaṃ puṭā bhijjante atrāti puṭabhedanaṃ.

Niccanivāsanaṭṭhānaṃ dassetvā itaraṃ dassetumāha 『『thiya』』miccādi. Rājā tiṭṭhati etthāti rājaṭhānī, yu, nadādi, niccanivāsanaṭṭhānepi 『『caturāsītinagarasahassāni kusavatīrājaṭhānīpamukhānī』』tyādīsu [dī. ni. 2.263]. Dārukkhandhādīhi ā samantato varanti parikkhipīyanti etthāti khandhāvāro, patthanattho varadhātu āpubbattā parikkhipanattho hoti. Pañcakaṃ nagare, 『『khandhāvāro』』ti pana ekameva aciranivāsanaṭṭhānassa nāmaṃ.

199.Mūlapurā aññatra mūlapuraṃ vajjetvā yaṃ puramatthi yojanavitthiṇṇapākārādiparikkhittaṃ, taṃ mūlapurassa taruṭṭhāniyassa sākhāsadisattā sākhānagaraṃ nāma.

200-201. Sāddhapajjadvayena mūlapurassa nāmāni. Vānarasīsaṃ, taṃsaṇṭhāno vā pāsāṇo ettha atthīti 『『vānarasīsa』』nti vattabbe vassa battaṃ, vaṇṇavipariyayaṃ, dīghaṃ, ṇattaṃ, sassa lopañca katvā 『『bārāṇasī』』ti vuttaṃ. Savatthassa isino nivāsanaṭṭhānattā sāvatthi, sabbaṃ dhanamettha atthīti vā sāvatthi[ma. ni. aṭṭha. 1.14], sabbassa sāvo, dhanavācako atthasaddo, i. Tikkhattuṃ visālībhūtattā vesālī, assatthutthe ī. Mathi hiṃsāyaṃ, ilo, assittaṃ, mithilā. Alaṃ bhūsanametthāti āḷavī, vī, ḷattañca. Kusa avhāne, 『『khādatha pivathā』』tyādīhi dasahi saddehi kosanti etthāti kosambī, bo, nadādi, kusambarukkhavantatāya vā kosambī, kusambassa isino assamato avidūre māpitattāti eke [udā. aṭṭha. 35; ma. ni. ṭī. 1.14;

這是對巴利文的完整中文直譯： 198. 城市有六種。 "港口和王都， 城市與商城， 女城和王邑， 營地與要塞" 這是詩頌中的不同說法。 "華麗的神廟， 宮殿與店舖， 王路齊裝飾， 智者立城邑"[《如意寶注》1.2.1] 這是城市的特徵。詞根"pu"有保護義，"pura"有守護義，因為它保護和守護免受外敵和貧困，故稱"pura"，加"ra"和"a"後綴。"pura"的詞根義也可解釋為"走在前面"。因為有高樓等建築物故稱"nagara"(城市)，加"ra"後綴。以"va"音表示"nagara"一詞可作陽性[在"nagariyo"或"pattana"(《阿摩羅》1.2.1)中，因與"pattana"相關而作中性(《如意寶注》1.2.1)]，老師們說"pura"也是如此。因為四面安全而適合居住稱為"ṭhānīya"(居所)，加"īya"後綴。因為商人在此打開包裹故稱"puṭabhedana"(商城)。 爲了說明永久居住地和臨時居住地，經文說"thiya"等。國王居住的地方稱為王都，加"yu"後綴，屬於nadādi詞類。在描述永久居住地時也用此詞，如"以俱舍婆提王都為首的八萬四千城"等經文[《長部》2.263]。因為用木材等從四面圍護故稱為軍營，詞根"vara"有希望義，加上字首"ā"表示圍護義。城市有五種，但"軍營"只是一個臨時居住地的名稱。 199. 除了主城以外，凡是有延伸一由旬的城墻等設施圍護的城市，因為像樹的主幹與枝條的關係，稱為分支城市。 200-201. 以兩個半偈頌說明主城的名稱。婆羅痆斯，因有猴頭形狀的石頭，"vānarasīsa"(猴頭)一詞中"va"變"ba"，音位置換，長音化，"sa"變"ṇa"，"sa"省略，而成"bārāṇasī"。因為是仙人Savatthu的住處故稱舍衛城，或因為此處擁有一切財富故稱舍衛城[《中部注》1.14]，"sava"表示一切，"attha"表示財富，加"i"後綴。因三次擴大故稱毗舍離，在"愛好"義時加"ī"後綴。詞根"mathi"表示傷害，加"ila"後綴，弱化，成為彌提羅。因為有美飾故稱阿羅毗，加"vī"後綴，"ḷa"音化。詞根"kusa"表示呼喚，因為在此處有"吃吧喝吧"等十種聲音呼喚故稱憍賞彌，加"ba"後綴，屬於nadādi詞類，或因有Kusamba樹林故稱憍賞彌，一說因建於仙人Kusamba精舍附近[《自說經注》35;《中部復注》1.14]。

2.284]. Uggaṃ ripuṃ jayati yattha, sā ujjenī, yu, nadādi. Takka ūhe, ūho ūnapūraṇaṃ, takkanaṃ takko, so sīlaṃ sabhāvo yattha sā takkasīlā, yo hi purisakārena ūno, so tattha gantvā tamūnaṃ pūretīti. Cama adane, po, campā. Sānaṃ dhanānaṃ ākaraṃ uppattiṭṭhānaṃ sākaro, so eva sāgalaṃ. Saṃsumārasaṇṭhāno giri etthāti saṃsumāragiraṃ, saṃsumāro gāyati etassa māpitakāleti vā saṃsumāragiraṃ, ge sadde, iro. Rājūnameva ādhipaccavasena pariggahitabbattā rājagahaṃ. Ādikāle kapilanāmassa isino nivāsanaṭṭhānattā kapilavatthu, pumanapuṃsake.

Sāko rājūnaṃ yuddhādīsu satti sañjātā etthāti sāketaṃ, 『『sāko sattimhi bhūpāle, dumadīpantaresu ce』』ti nānatthasaṅgahe. Sañjātatthe ito, sāko nāma rājā, dumo vā ettha ādikāle sañjātoti vā sāketaṃ. Indaṃ paramissariyabhāvaṃ pāpuṇanti etthāti indapattaṃ, indo vā sakko devarājā, so patto etthāti indapattaṃ. Ukkaṃ dhārayati etassa māpitakāleti ukkaṭṭhā, vaṇṇavikāro. Yassa māpitaṭṭhāne pāṭalīnāmako eko taruṇarukkho atthīti taṃ pāṭaliputtakaṃ, atha vā paṭali nāma eko gāmaṇī, tassa putto ettha vasatiādikāleti pāṭaliputtakaṃ. Cetiyaraṭṭhe uttamattā cetuttaraṃ, 『『jetuttara』』nti pāṭhe pana vaṇṇavikāro, verijayaṭṭhānattā jetañca taṃ uttamattā uttarañceti vā jetuttaraṃ. Yassa māpitakāle dīpo dippati, taṃ saṅkassaṃ, kāsa dittiyaṃ, dvittaṃ, sammā kasanti etthāti vā saṅkassaṃ, kasa vilekhane, yassa māpitakāle nimittamolokentā brāhmaṇā kusahatthaṃ naraṃ passitvā māpenti, taṃ kusināraṃ. Ādinā mathura [madhura, mādhura (ka.)] pāsāṇapurasoṇikādayopyanekapuravisesā saṅgahitā.

1. Catukkaṃ abbhantaragāmamagge. Rathassa hitā racchā, pabbajjādi. Visayante pakāsayante vikkayena dabbāni yassaṃ, sā visikhā, vipubbo si sevāyaṃ, kho, visanti etthāti vā visikhā, visa pavesane, kho. Rathassa hitā rathikā, iko. Vī gamane, thi, vīthi.

Anibbiddhā racchantarena majjhe anibbiddhā racchā byūho nāma. Byūheti sampiṇḍeti jane aññatra gantumappadānavasenāti byūho, ūha sampiṇḍane vipubbattā. Na nibbijjhate racchantarenāti anibbiddho, vidha sampahāre, a. Nibbiddhā racchantarena racchā patho, addhīti ca vuccati. Patha gamane, patho. Ada gamane,ti, addhi.

1. Catukkaṃ caccare. Catunnaṃ pathānaṃ samāhāro catukkaṃ, cara gatibhakkhanesu, caro, rassa co, caccaraṃ, aṅgaṇavācako cāyaṃ. Dvinnaṃ, catunnaṃ vā maggānaṃ sandhi maggasandhi. Siṅgha ghāyane, āṭako.

Dvayaṃ vappassopari iṭṭhakādiracite veṭhane. Vappaṃ nāma dugganagare parikhāmattikaṃ kūṭaṃ [kuṭiṃ (ka.)] katvā gohi, hatthīhi ca vimaddāpetvā tiṃsahatthappamāṇaṃ pākārassa heṭṭhimatalaṃ, tathā hatthasataṃ tato uddharitvā paṃsunā vappaṃ kāraye, tassopari pākāranti, pakubbanti tanti pākāro, samantato karīyateti vā pākāro, akattari ca kārake saññāyaṃ ṇo, rassassa dīghatā. Vu saṃvaraṇe, vuṇotīti varaṇo, yu, rāgamo ca. 『『Sālo』』tipi pākārassa nāmaṃ.

Dvayaṃ rājabhavanasāmaññe. Sabbagehānaṃ visesena pakāsanato uddāpo, dīpa pakāsane, īssākāro. Saṅgamma karonti tanti upakārikā, ṇvu. Ke paccaye thīkatākārapare pubbo akāro dīghaṃ [kātanta 2.2.65], akādesopi hi 『『ko』』ti vuccati, yathā devadatto 『『datto』』ti. Kapaccayo vā.

這是對巴利文的完整中文直譯： 【延續前文】...烏間尼城，因為在此戰勝強大敵人而得名，加"yu"後綴，屬於nadādi詞類。詞根"takka"表示思考，思考是填補不足，"takkana"即"takka"，因為這是其特性和本質故稱得叉尸羅，因為凡是缺乏進取精神的人，到那裡去就能彌補不足。詞根"cama"表示食用，加"pa"後綴，成為瞻波。因為是財寶的礦藏和產地稱為"sākara"，即娑竭羅。因有鱷魚形狀的山故稱僧慎摩羅山，或因建城時有鱷魚鳴叫故稱僧慎摩羅山，詞根"ge"表示聲音，加"ira"後綴。因為只有國王才能統治故稱王舍城。因為最初是迦毗羅仙人的住處故稱迦毗羅衛城，可作陽性或中性。 因為在此產生國王戰鬥等的力量故稱娑祇多城，如《多義集》中說："sāka指力量、國王、樹木和洲際"。加表示產生義的"ita"後綴，或因為最初在此出現名為Sāka的國王或樹木故稱娑祇多。因為在此獲得最高主權故稱因陀羅波羅薩他，或因為天帝釋得到此處故稱因陀羅波羅薩他。因為建城時舉著火把故稱烏迦他，有音變。因為建城地點有一棵年輕的波吒利樹故稱華氏城，或因為最初有一個名叫波吒利的村長，其子最初住在此處故稱波吒利子城。因為在支提國中最殊勝故稱支多羅，若讀作"jetuttara"則有音變，因為是戰勝敵人之地且最殊勝故稱戰勝。建城時有光明顯現故稱僧伽舍，詞根"kāsa"表示光明，有重複音，或因為在此善於耕作故稱僧伽舍，詞根"kasa"表示劃分，其建城時婆羅門觀察徵兆，看見手持吉祥草的人而建城，故稱拘尸那羅。此外還包括摩偷羅（今印度馬圖拉）、波沙那城、輸尼城等許多其他城市。 202. 城內街道有四種。適合戰車行駛的稱為街道，如出家等詞。因為在此展示銷售物品故稱商業街，詞根"si"加字首"vi"表示服務，加"kha"後綴；或因為人們進入此處故稱商業街，詞根"visa"表示進入，加"kha"後綴。適合戰車行駛的稱為車道，加"ika"後綴。詞根"vī"表示行走，加"thi"後綴，成為道路。 未被其他街道穿過的中間街道稱為列隊街。因為使人們聚集且不允許去其他地方故稱列隊街，詞根"ūha"表示聚集，加字首"vi"。因不被其他街道穿過故稱不通街，詞根"vidha"表示穿透，加"a"字首。被其他街道穿過的街道稱為通路，也稱為大道。詞根"patha"表示行走，成為"patho"。詞根"ada"表示行走，加"ti"後綴，成為"addhi"。 203. 十字路口有四種。四條道路的會合處稱為四衢，詞根"cara"表示行走和吃，加"ra"後綴，"ra"變"ca"，成為十字路，也表示廣場。兩條或四條道路的交會處稱為路口。詞根"siṅgha"表示嗅聞，加"āṭaka"後綴。 在土堤上用磚等建造的圍護有兩種。土堤是指在難攻破的城市中，用土堆積成三十手臂高的城墻基礎，讓牛和象踐踏，然後向上再堆積一百手臂，用土建造土堤，其上建造城墻。因為建造故稱城墻，或因為從四面建造故稱城墻，即使不是施事者在造作名詞中也加"ṇa"後綴，短音變長音。詞根"vu"表示防護，因為能防護故稱防護墻，加"yu"後綴，加入"ra"音。"sāla"也是城墻的名稱。 王宮通稱有兩種。因為特別照亮所有房屋故稱燈樓，詞根"dīpa"表示照明，發"ī"音。因為共同建造故稱圍墻，加"ṇvu"後綴。在"ka"後綴之後加陰性"ā"時，前面的"a"音變長[《迦旦陀》2.2.65]，"a"的替代也稱為"ka"，如提婆達多簡稱為達多。或加"ka"後綴。

1. Dvayaṃ gehādino mattikeṭṭhakādimayabhittiyaṃ. Kuṭa chedane, kuṭati chindati magganti kuṭṭaṃ. Bhidi dvidhākaraṇe,ti, bhitti. Gunnaṃ vācānaṃ puraṃ gopuraṃ. Dvārasamīpe kato koṭṭhako dvārakoṭṭhako, kusa akkose, ṭhako, koṭṭhakoti gehaviseso.

Dvayaṃ indakhīle. Isa icchāyaṃ, esa gavesane vā, iko. Indassa sakkassa khīlo kaṇṭako indakhīlo. Dvayaṃ dvārapassopasālāyaṃ』hamyādipiṭṭhe ca vātakuṭikāyaṃ. Aḍḍa atikkamahiṃsāsu, a. Ālakapaccaye aṭṭālako.

1. Upari mālādiyuttaṃ sobhanathambhadvayamubhayato nikhanitvā yaṃ bahidvāraṃ kappīyate, taṃ toraṇaṃ. Tura vāraṇe, yu, thavantā vā raṇantyatrāti toraṇaṃ, tu abhitthave. Raṇa saddattho, vaṇṇavikāro. Dvārassa bahi bahidvāraṃ. Pari samantato khaññateti parikhā. Dīghabhāvena yuttā dīghikā.

206-207.Sadumantaṃ gehe. Manda modanathutijaḷattesu, mandante yatthāti mandiraṃ, iro. Sīdanti tatthāti sadanaṃ, yu. Sada visaraṇagatyāvasānesu. Na gacchantīti agā, thambhādayo, te rāti gaṇhātīti agāraṃ. Rassassa dīghatte āgāraṃ. Ci caye, nicīyate chādīyateti nikāyo, yamhi cissa kādeso nipātanā. Lī silesane, ṇo, nilayo, ālayo ca. Vasa nivāse, āvasantyatrāti āvāso, ṇo. Bhū sattāyaṃ, bhavantyatrāti bhavanaṃ. Visanti tanti vesmaṃ, mo. Kita nivāse, adhikaraṇe yu, niketanaṃ. Nivisanti, nivasanti vā yatra, taṃ nivesanaṃ. Ghara secane, gharati kilesametthāti gharaṃ, gayhatīti vā gharaṃ, ṇo. Gahassa gharādeso. Gaṇhāti purisena ānītaṃ dhananti gahaṃ. Adhikaraṇe tho, āvasatho. Sara gaticintāhiṃsāsu, saranti cintenti ettha subhāsubhakammāni, sarati vā sūriyasantāpādikanti saraṇaṃ. Si sevāyaṃ, ṇo, patissayo. Uca samavāye, okaṃ. Sala gamane, 『『itthiyamatiyavo vā』』ti a, sālā, saradhātumhi sati lattameva viseso. Ci caye, kammani ṇo, cayo. Kuṭa chedane, i. Vasa nivāse,ti. Upadhassa ette gehaṃ. Sadadhātumhā umo, sadumaṃ.

Dvayaṃ mukharahitadevakulasadise yaññāyatane. Cita pūjāyaṃ, kammani iyo. Yata yatane, āyatanti vāyamanti ettha phalakāmāti āyatanaṃ, atha vā āyantīti āyāni, tāni tanotīti āyatanaṃ, phalakārakantyattho. Ettha tusaddo samāgatānaṃ dvinnaṃ pubbāparagamanattho. 『『Cetiyāyatanāni cā』』tipi pāṭho.

1. Dvayaṃ devānaṃ, narapatīnañca iṭṭhakādimaye bhavane. Aññassāpi sādisyā. Pasīdanti nayanamanānyatrāti pāsādo. Yu missane, po, dīgho ca, dīghavidhānasāmatthiyā ottābhāvo.

Dvayaṃ rājato aññesaṃ dhanīnaṃ byavahārakādīnaṃ bhavane. Muṇḍo chadanametassa, na pāsādassa viyāti muṇḍacchado, dvittaṃ. Hara haraṇe, yo, yamhi miāgamo ca.

Duggapuradvāre vā, yattha katthaci vā mattikādimaye gajakumbhamhi yo yūpo pāsādo patiṭṭhito, so hatthinakho nāma, hatthisseva nakho yassāti hatthinakho, nakhasaddena vā nakhasahito pāsādo gayhate.

1. Supaṇṇassa garuḷassa vaṅkena pakkhena sadisachadanaṃ gehaṃ suvaṇṇavaṅkacchadanaṃ. Vaṅka gamane. Ekapasseyeva chadanato aḍḍhayogo.

Ekeneva kūṭena yutto anekakoṇo patissayaviseso māḷo nāma, vaṭṭākārena katasenāsananti keci. Mā māne, ḷo, māḷo.

Caturasso patissayaviseso pāsādo nāma, āyatacaturassapāsādoti keci.

這是對巴利文的完整中文直譯： 204. 房屋等用泥土和磚塊等製成的墻壁有兩種。詞根"kuṭa"表示切割，因為切斷和分隔道路故稱"kuṭṭa"(墻)。詞根"bhidi"表示分開，加"ti"後綴，成為"bhitti"(墻)。牛的前方稱為牛門。在門附近建造的小室稱為門房，詞根"kusa"表示責罵，加"ṭhaka"後綴，"koṭṭhaka"是一種特殊的建築。 門柱有兩種。詞根"isa"表示希望，或"esa"表示尋求，加"ika"後綴。因為是帝釋天的柱子或尖端故稱因陀柱。門側的涼亭和樓閣等頂上的瞭望臺有兩種。詞根"aḍḍa"表示超越和傷害，加"a"後綴。加"ālaka"後綴成為"aṭṭālaka"。 205. 在兩側埋入裝飾有花環等的美麗柱子，在外門建造的稱為拱門。詞根"tura"表示阻止，加"yu"後綴，或因為在此發出讚美聲故稱拱門，詞根"tu"表示讚美，詞根"raṇa"表示聲音，有音變。門外稱為外門。因為四周挖掘故稱護城河。因為長度合適故稱長池。 206-207. 房屋有十八種。詞根"manda"表示喜悅、讚美和愚鈍，因為在此歡樂故稱宮殿，加"ira"後綴。因為在此居住故稱住所，加"yu"後綴。詞根"sada"表示散開、行走和停止。因為不行走故稱不動，指柱子等，因為它容納這些故稱房屋。短音變長音成為住宅。詞根"ci"表示堆積，因為在此覆蓋和積聚故稱屋群，其中"ci"變"ka"是特例。詞根"lī"表示依附，加"ṇa"後綴，成為居處和住處。詞根"vasa"表示居住，因為在此居住故稱住所，加"ṇa"後綴。詞根"bhū"表示存在，因為在此存在故稱住處。因為人們進入故稱居所，加"ma"後綴。詞根"kita"表示居住，表示處所時加"yu"後綴，成為住所。因為在此定居或居住故稱住宅。詞根"ghara"表示灑水，因為在此灑去污垢故稱家，或因為被佔有故稱家，加"ṇa"後綴。"gaha"變成"ghara"。因為接受人帶來的財富故稱家。表示處所時加"tha"後綴，成為住所。詞根"sara"表示行走、思考和傷害，因為在此思考善惡業，或因為避免日曬等故稱庇護所。詞根"si"表示服務，加"ṇa"後綴，成為庇護。詞根"uca"表示聚集，成為住處。詞根"sala"表示行走，根據規則加"a"後綴，成為廳堂，若用"sara"詞根則只有"la"音的區別。詞根"ci"表示堆積，表示業處時加"ṇa"後綴，成為堆積。詞根"kuṭa"表示切割，加"i"後綴。詞根"vasa"表示居住，加"ti"後綴。詞根開頭音變短音成為房屋。詞根"sada"加"uma"後綴，成為住所。 無門面的祭祀場所，類似神殿，有兩種。詞根"cita"表示供養，表示業處時加"iya"後綴。詞根"yata"表示努力，因為追求果報者在此努力故稱處所，或因為收入在此延伸故稱處所，意為產生果報。這裡"tu"音表示兩者前後的聯繫。也有讀作"寺廟處所"的。 208. 天神和國王的磚造住所有兩種。也可用於類似的其他建築。因為令眼目和心意歡喜故稱宮殿。詞根"yu"表示混合，加"pa"後綴，長音化，由於長音規則的效力沒有"otta"音。 王以外的富人、商人等的住所有兩種。因為屋頂是平的，不像宮殿那樣故稱平頂屋，有重複音。詞根"hara"表示取，加"ya"後綴，其中加入"mi"音。 在難以進入的城門處，或任何地方用泥土等建造的象面形狀的柱式建築，稱為象爪，因為有如象爪故稱象爪，或以"爪"字表示具有爪狀的建築。 209. 與金翅鳥彎曲的翅膀相似的屋頂建築稱為金翅鳥翼屋。詞根"vaṅka"表示彎曲。因為只在一邊有屋頂故稱半蓋屋。 只有一個尖頂的多角形特殊建築稱為圓堂，一些人說是圓形的休息處。詞根"mā"表示測量，加"ḷa"後綴，成為圓堂。 四方形的特殊建築稱為宮殿，一些人說是長方形的宮殿。

1. Santehi bhāti dibbatīti sabhāyaṃ, sabhā ca, purime yapaccayo, santassa sādeso tūbhayatra. Maṇḍā raviraṃsayo, te pivati nāsayatīti maṇḍapo, vāsaddena maṇḍapapadassa pulliṅgattaṃ samuccinoti, janānaṃ ālayo sannipātaṭṭhānaṃ janālayo. Āsanatthāya katā sālā āsanasālā. Paṭikkamanti etthāti paṭikkamanaṃ, kamu padavikkhepe, adhikaraṇe yu.

2. Jinassa vāsabhūtaṃ bhavanaṃ gandhakuṭi nāma, dibbagandhehi paribhāvitā kuṭi gandhakuṭi.

Tikaṃ pākaṭṭhāne. Rasāni santyassaṃ rasavatī, pacanaṃ pāko, tassa ṭhānaṃ pākaṭṭhānaṃ. Mahantāni bahūni asitabbāni santettha mahānasaṃ, asa bhakkhane, yu, vaṇṇavipariyayo.

1. Suvaṇṇakārādisippīnaṃ kammasālā āvesanaṃ. Āvisantyasmiṃ āvesanaṃ, yu. Pānamandiraṃ surāpānatthaṃ katamandiraṃ soṇḍā nāma, kattabbākattabbaṃ vicāretvā attanā icchitavatthukāraṇā sabbaṃ deyyadhammaṃ sanontīti soṇḍā, sana dāne, tanādi. Ḍo, assottaṃ, vaṇṇavikāro ca, tesaṃ esā vasati soṇḍā. Pānasaddasannidhānā surāsoṇḍāyevidha gahitā. Vaccassa gūthassa visajjanaṭṭhānaṃ vaccaṭṭhānaṃ. Vaccassa visajjanaṭṭhānā kuṭi vaccakuṭi. Munīnaṃ isīnaṃ vasanaṭṭhānaṃ assamo nāma, ā kodhaṃ samenti etthāti assamo, ā bhuso samenti ettha rāgādayoti vā assamo.

2. Tikaṃ paṇyavikkayasālāyaṃ. Paṇa byavahāre, paṇitabbāti paṇyā, vatthādayo, te ettha vikkiṇantīti paṇyavikkayo, kī dabbavinimaye, so eva sālā gehanti paṇyavikkayasālā. Āpaṇayante byavaharante asminti āpaṇo, ṇo. Paṇyānaṃ vikkayāya nīyamānānaṃ vīthi pantho paṇyavīthikā. Vasa acchādane, to, udakaṃ vasitaṃ acchādanaṃ katamanenāti udosito, vassottaṃ, bhaṇḍaṭṭhapanassa sālā bhaṇḍasālā. Kamu padavikkhepe, caṅkamatyatrāti caṅkamanaṃ, caṅkamo ca, dvittādi.

3. Jalanti etthāti jantā, jala dittiyaṃ, anto, 『『itthiyamatiyavo vā』』ti a, ā, lalopo, janetyatra agginti vā jantā, jana janane, anto, sā eva gharaṃ jantāgharaṃ. Aggino sālā aggisālā. Pā pivane, papivantyassanti papā, a. Pānīyaṭṭhā sālā pānīyasālā, sā eva pānīyasālikā.

Gasa gamane, bho, sassa bo. Avati rakkhatīti ovarako, aro, sakatthe ko, assottañca. Vasanaṃ vāso, tadatthaṃ agāraṃ vāsāgāraṃ. Sayati etthāti sayanī, yu, nadādi, sā eva gahaṃ sayaniggahaṃ.

1. Catukkaṃ rājitthāgāre, tadatthiyato [tadaṭṭhiyato (ka.)] upacārena rājitthīsupi. Rājitthīnamagāraṃ itthāgāraṃ. Avarundhīyante rājitthiyo anenāti orodho, rudha āvaraṇe. Suddhā kāmāpagamattā parisuddhā rakkhakā ante samīpe yassāti suddhanto. Ante abbhantare puraṃ gehaṃ antepuraṃ, purassa anteti vā antepuraṃ. 『『Antopura』』ntipi pāṭho.

Raññaṃ rājūnaṃ asabbavisayaṭṭhānaṃ sabbehyasādhāraṇaṭṭhānaṃ 『『kacchantara』』nti mataṃ kathitaṃ, yaṃ 『『pamadavana』』nti vuccati, pamadavanaṃ nāma upakārikāsannihitaṃ vā purasannihitaṃ vā antepurocitaṃ, yatra antepurasahito eva rājā viharati, nāññajanappaveso [amara 14.3]. Pamadānaṃ vanaṃ pamadavanaṃ. Nipātanā yākārānaṃ [īkāra ākārānanti attho] itthigatānaṃ rasso kvacītirasso. Kacchassa pakoṭṭhassa antaraṃ abbhantaraṃ kacchantaraṃ. Pakoṭṭhaṃ nāma abbhantaradvāraṃ.

這是對巴利文的完整中文直譯： 210. 因為善良者在此閃耀故稱會堂，前者加"ya"後綴，兩者中"santa"都變"sa"。因為吸收太陽光線故稱亭子，"maṇḍa"指太陽光線，以"vā"音表示"maṇḍapa"作陽性。人們的住所和集會處稱為人舍。為坐而建的廳堂稱為座堂。因為在此退離故稱退處，詞根"kamu"表示腳步移動，表示處所時加"yu"後綴。 211. 佛陀居住的建築稱為香室，因為被天香所熏的小屋稱為香室。 廚房有三種。有調味料故稱有味處，烹飪稱為烹調，其處所稱為廚房。因為有許多可食用的食物故稱廚房，詞根"asa"表示食用，加"yu"後綴，有音位置換。 212. 金匠等工匠的工作室稱為作坊。因為在此進入故稱作坊，加"yu"後綴。為飲酒而建的酒館稱為酒肆，因為考慮應做不應做后，隨己所欲給予一切應施之物故稱酒徒，詞根"sana"表示給予，屬於tanādi詞類。加"ḍa"後綴，有"otta"音，有音變，這是他們的住處故稱酒肆。因與"飲"字相近，這裡指酒徒之處。大便排泄處稱為廁所。大便排泄處的小屋稱為廁所。聖者仙人的住處稱為精舍，因為在此平息乃至憤怒故稱精舍，或因為在此完全平息貪慾等故稱精舍。 213. 貨物銷售處有三種。詞根"paṇa"表示交易，應交易的稱為貨物，指布等物，在此銷售這些故稱貨物銷售，詞根"kī"表示物品交換，這樣的房屋稱為貨物銷售堂。因為在此交易故稱店舖，加"ṇa"後綴。運送貨物銷售的街道稱為商業街。詞根"vasa"表示覆蓋，加"ta"後綴，因為用水覆蓋故稱倉庫，有"otta"音，存放貨物的房屋稱為貨物倉庫。詞根"kamu"表示腳步移動，因為在此行走故稱經行處或經行道，有重複音等。 214. 因為在此發光故稱浴室，詞根"jala"表示光明，加"anta"後綴，根據規則加"a"和"ā"後綴，省略"la"音，或因為在此生火故稱浴室，詞根"jana"表示產生，加"anta"後綴，這樣的房屋稱為浴室。火的房間稱為火房。詞根"pā"表示飲，因為在此飲水故稱飲水處，加"a"後綴。放置飲水的房間稱為飲水房，也稱飲水亭。 詞根"gasa"表示行走，加"bha"後綴，"sa"變"ba"。因為保護故稱內室，加"ara"後綴，表自義時加"ka"後綴，有"otta"音。居住稱為住，為此目的的房屋稱為住房。因為在此躺臥故稱臥室，加"yu"後綴，屬於nadādi詞類，這樣的房屋稱為臥房。 215. 王妃宮有四種，以附屬關係也用於王妃。王妃們的房屋稱為妃宮。因為用此約束王妃們故稱內宮，詞根"rudha"表示阻止。因為遠離慾望而清凈，有純凈的守衛在近處故稱凈宮。內部的宮稱為內宮，或宮的內部稱為內宮。也有讀作"antopura"的。 國王的非公共場所，不與他人共用的地方被認為是"內園"，也稱為"遊園"，遊園是指靠近圍墻或靠近宮城的內宮中的園林，只有國王與後宮一同在此居住，其他人不得進入[《阿摩羅》14.3]。妃子們的園林稱為遊園。特例中陰性的"ī"音和"ā"音有時變短。腋下內部稱為內處。內處是指內門。

1. Dvayaṃ iṭṭhakādiracite ārohane. Upānena saha vattateti sopāno, sopānaṃ vā napuṃsakepi. Ārūyhate yena taṃ ārohanaṃ, yu, ruha janane.

Dvayaṃ kaṭṭhādiracitāyaṃ. Nicchayena sayanti pākārādikametāyāti nisseṇī, si sevāyaṃ, ṇī, nadādi. Uddhamārohate etāyāti adhirohiṇī, sāsaddo dvinnampi itthiliṅgattaṃ joteti.

1. Pañcakaṃ jālake. Vātaṃ pivatīti vātapānaṃ. Gavaṃ akkhi gavakkho, samāsantattā a, saññāsaddato pulliṅgattaṃ, akkhi sadde vā, gavaṃ akkhi gavakkhīti viggaho. Jala dittiyaṃ, jālaṃ. Sīharūpayuttaṃ pañjaraṃ sīhapañjaraṃ. Ālokānaṃ ātapānaṃ pavisanaṭṭhānaṃ sandhi chiddanti ālokasandhi, ālokīyanti etenāti āloko, so eva sandhīti vā ālokasandhi.

Dvayaṃ laṅgiyaṃ. Lagi gatyattho, a, nadādi. Pari punappunaṃ gamanāgamanavasena hantīti paligho, ṇo. Kapirūpamatthakattā kapisīso. Aggaḷaṃ nāma kavāṭako [kavāṭaphalavidhāraṇo (ka.)], tassa thambho aggaḷatthambho, 『『aggaḷaṃ tīsu kallole, daṇḍe cāntakavāṭesū』』ti rabhaso, itthiyamato āpaccayo, aggaḷā. Nissesato abbati vassodakamanenāti nibbaṃ, abba gatihiṃsāsu. Chaddassa chadanassa koṭi heṭṭhimāvasānaṃ chaddakoṭi, tassaṃ.

1. Tikaṃ gehacchadane. Chādeti etenāti chadanaṃ, chada saṃvaraṇe, curādi. Paṭagamane, 『『paṭyādīhyala』』nti alo. Chādeti etenāti chaddaṃ, dvittādi.

Tikaṃ gehaṅgaṇe. Aja gatimhi, iro, ajiraṃ. Cara gatibhakkhanesu, caro. Aṅga gamane, karaṇādhikaraṇesu yu, vaṇṇavikāro, ṇattaṃ.

Pañcakaṃ gehadvārato bahipakoṭṭhake, vīthiyaṃ dvārapiṇḍake ca. Alindo tvaññapiṇḍakepicchate. Paṭhamaṃ hananti gacchanti etthāti paghāṇo, paghaṇo ca, hanassa ghaṇādeso. Ali sakhā indo etthāti alindo, 『『gehekadese alindo, paghāṇo paghaṇobhave』』ti [cintāmaṇiṭīkā 12.12]amaramālāyaṃ. Ālindo, dīghādi. Padhānaṃ mukhaṃ pamukhaṃ, gehassa hi catūsu mukhesu tadeva padhānaṃ, yattha sādhujanāpi āgantukāpi nisīdanti. Dvāraṃ bandhati pidahati etthāti dvārabandhanaṃ.

1. Dvayaṃ dvārabāhāyaṃ. Pīṭhāni lohavikatiādīhi saṅghaṭīyanti etthāti pīṭhasaṅghāṭakaṃ, pīṭhehi saṅghaṭīyatīti vā pīṭhasaṅghāṭakaṃ, ghaṭa ghaṭane. Dvibhāgena bāhāsadisattā bāhā, dvārassa bāhā dvārabāhā. 『『Kapāṭaṃ, kavāṭa』』ntipi dvārabāhāya nāmāni, kaṃ vātaṃ pāṭayati, vāṭayati ceti kammani ṇo, itthiyaṃ kapāṭī.

Dvayaṃ gehādīnaṃ kūṭe. Kuṭa chedane, kammani ṇo. Naya gamanattho, ke sīse nayatīti kaṇṇīkā, ṇvu, ittaṃ, ṇattañca.

我將為您翻譯這段巴利文： 216. 關於磚塊等製成的上升裝置有兩種說法。與"臺階"一同使用稱為"有階梯的"，"階梯"在中性詞中也可用。人們憑藉它登高的稱為"登高物"，詞根"yu"，"ruha"表示生髮義。 木材等製成物有兩種。因為人們確實依靠它攀登墻壁等，所以叫做"梯子"，詞根"si"表示服務義，"ṇī"屬於nadādi詞類。因為憑此向上攀登所以稱為"登高器"，"sā"這個詞表示兩者都是陰性詞。 217. 關於窗格有五種說法。因為吸入風所以叫"通風口"。"牛眼"即"牛窗"，因複合詞詞尾有"a"，從名詞詞性來看是陽性，或在"眼"的意義上，可分析為"牛的眼睛即牛窗"。詞根"jala"表示光亮，即"窗格"。裝飾獅子圖案的格子稱為"獅子窗"。光線、陽光進入的地方、縫隙、孔洞稱為"光隙"，因為通過它觀看光線所以叫"光線"，或者說這個縫隙本身就是"光隙"。 關於門閂有兩種說法。詞根"lagi"表示移動義，"a"，屬於nadādi詞類。因為反覆往返移動阻擋所以叫"門閂"，"ṇo"。因頂端有猴子形狀所以叫"猴頭"。所謂"門扇"就是門板，它的柱子叫"門扇柱"。根據論書所說："'aggaḷa'用於波浪、桿子和門扇"，在陰性詞中加後綴"ā"成為"aggaḷā"。因為完全阻擋雨水所以叫"檐溝"，詞根"abba"表示行進和傷害義。屋頂覆蓋物的底端終點叫"屋檐端"，就在那裡。 218. 關於房屋遮蓋有三種說法。因為用它遮蓋所以叫"遮蓋物"，詞根"chada"表示遮蔽義，屬於第十類動詞。"paṭa"表示返回義，根據語法規則"在paṭi等後加ala"。因為用它遮蓋所以叫"屋頂"，重複等變化。 關於房屋庭院有三種說法。詞根"aja"表示行進義，加後綴"ira"成"庭院"。詞根"cara"表示行進和食用義，"cara"。詞根"aṅga"表示行進義，在工具和處所義上加後綴"yu"，有音變，成為"ṇa"。 關於門外走廊、街道和門檻有五種說法。"alinda"也用於其他門檻。因為首先在這裡行進所以叫"門前臺階"，也叫"paghana"，"hana"變成"ghana"。因為朋友在這裡行進所以叫"走廊"，根據《無垢寶典注》說："alinda用於房屋的一部分，paghāṇa和paghana是同義詞"。"ālinda"，長音等變化。主要的前面叫"前廊"，因為在房屋的四面中它最重要，善人和客人都在這裡坐。在這裡關閉門戶所以叫"關門處"。 219. 關於門框有兩種說法。因為在這裡用銅製品等連線支架所以叫"支架連線處"，或者說因為用支架連線所以叫"支架連線處"，詞根"ghaṭa"表示連線義。因為形狀像兩個臂膀所以叫"臂"，門的臂膀就是"門框"。"kapāṭa"和"kavāṭa"也是門框的名稱，因為它切斷或阻擋風，在被動義上加後綴"ṇo"，陰性形式是"kapāṭī"。 關於房屋等的頂端有兩種說法。詞根"kuṭa"表示切斷義，在被動義上加後綴"ṇo"。詞根"naya"表示行進義，因為在頭頂引導所以叫"頂飾"，加後綴"ṇvu"，變成陰性，也變成"ṇa"。

1. Dvayaṃ dvāre. Dve arantyatrāti dvāraṃ, dujjane vārayantyasmā rakkhakāti vā dvāraṃ, ulopo. Paṭiharanti apanenti etasmā rakkhakā aññātanti paṭiharo, paṭipakkhe harati etasmāti vā paṭiharo, rassassa dīghatte paṭihāro.

Catukkaṃ ummāre, yaṃ 『『dvārapiṇḍikā』』ti vuccati. Ura gatimhi, māro karaṇe. Dehaṃ neti pavesenāti dehanī, 『『dehalī』』tipi pāṭho, dehaṃ lāti pavesenāti dehalī. Ila gatimhi, ṇvu. Indo eva pādaṃ khipati etthāti indakhīlo, khipa peraṇe. Passa lopo, atha vā iṃ gamanaṃ dadātīti indo, dvāraṃ, tattha ṭhapito khīlo kaṇṭakoti indakhīlo, vegagabhighātanato hi so khīlo viya hoti.

Thambha paṭibandhane, thambho, dhāretīti vā thambho, dhara dharaṇe, rambhapaccayo, vaṇṇavikāro ca. Thu abhitthave, uṇo, yu vā, dhāretīti vā thūṇo, yu, ralopo, assū.

Aḍḍhendupāsāṇe addhacandākāre pāsāṇe paṭikāsaddo vattati. Paṭa gatiyaṃ, ṇvu. Itthikatākārapare ke assittaṃ. Gaji sadde, ṇvu, assittaṃ, bindāgamo ca. Isa icchāyaṃ, ṭhako.

221.Valabhīti cūḷā, 『『sikhāyaṃ valabhī cūḷe』』ti ruddo[rassantā ca, sikhāyaṃ vaḷabhiyaṃ cūḷeti ruddo (cintāmaṇiṭīkā 12.15)]. Tacchādane dārumhi kaṭṭhe gopānasī matā. Vaṅketi dāruvisesanaṃ. Gaṃ vassodakaṃ, sūriyādikiraṇañca pivanti vināsayanti abbhantaramappavesanavasenāti gopānā, iṭṭhakādayo, tāni sinonti bandhanti etthāti gopānasī.

Sodhādigehesu chekapakkhāvāsatthaṃ yo bahi kariya kaṭṭhekadeso ṭhapīyate, so viṭaṅko. Kapote pālayatīti kapotapālikā, kammani ṇvu. Ṭaki nivāsagatīsu. Vino pakkhino ṭaṅkanti etthāti viṭaṅko. Ṇo.

1. Dvayaṃ kuñcikāchidde. Kuñcikāya vivaraṃ chiddaṃ kuñcikāvivaraṃ. Tāḷassa pavesanaṭṭhānabhūto chiggaḷo chiddaṃ tāḷacchiggaḷo.

Tikaṃ kuñcikāyaṃ. Kuñca koṭilye, ṇvu. Tāyati rakkhatīti tālo. Alo, talati tiṭṭhati etenāti vā tālo, tala patiṭṭhāyaṃ. Avāpurati vivarati yenāti avāpuraṇaṃ, vara saṃvaraṇe, yu, vassa po, uttaṃ, upasaggassa dīghatā ca, 『『apārutā tesaṃ amatassa dvārā』』ti [dī. ni. 2.71; ma. ni. 1.283] vacanato pura, pāra saṃvaraṇetipi dhātvatthaṃ paṭhanti. Avapubbo vu saṃvaraṇetipi dhātvatthe pana sati vassa rattaṃ, upasaggassa dīghatā ca, 『『apārutā, saṅghāṭiṃ pārupitvā』』tyādīsu pana pakāravaṇṇāgamena siddho. Vida lābhe, imhi vedikā, sakatthe ko. Itarattha iyeva.

223.Saṅghāṭādayo mandiraṅgā gehaṅgavisesā. Sammā ghaṭenti ettha gopānasyādayoti saṅghāṭo, pubbapacchimadakkhiṇuttarāyāmavasena thambhānamupari ṭhito kaṭṭhaviseso, te pana pubbapacchimayāmā tayo kaṭṭhā, dakkhiṇuttarayāmā pana heṭṭhimaparicchedato tayo kaṭṭhā, ukkaṭṭhaparicchedena pana pañcasattanavādayopi. Dvinnaṃ pakkhānaṃ apatanatthaṃ bandhanato pāso viyāti pakkhapāso. Tulati saṅghāṭesu patiṭṭhatīti tulā, tala patiṭṭhāyaṃ, assuttaṃ, pakkhānaṃ vā samavāhitabhāvakaraṇato tulayati mināti etāyāti tulā, tula ummāne.

Tikaṃ sammajjaniyaṃ. Muji sodhane, yu. Majja saṃsuddhiyaṃ, yu. Sudha suddhiyaṃ, sabbatra karaṇe yu.

我將為您翻譯這段巴利文： 220. 關於門有兩種說法。因為兩個人在這裡行進所以叫"門"，或者因為守衛從這裡阻止惡人所以叫"門"，"u"音脫落。因為守衛從這裡驅逐陌生人所以叫"門衛"，或者因為從這裡阻止對立面所以叫"門衛"，短音變成長音就是"paṭihāra"。 關於門檻，即所謂的"門基"，有四種說法。詞根"ura"表示行進義，"māra"表示作為義。因為引導身體進入所以叫"dehanī"，也讀作"dehalī"，因為使身體進入所以叫"dehalī"。詞根"ila"表示行進義，加後綴"ṇvu"。因為帝釋在這裡放置腳步所以叫"門柱"，詞根"khipa"表示投擲義。"passa"脫落，或者說因為給予"iṃ"（行進）所以叫"門"，在那裡設定的柱子如刺般，因為它像柱子一樣阻擋衝擊力。 詞根"thambha"表示約束義，即"柱子"，或者因為支撐所以叫"柱子"，詞根"dhara"表示支撐義，加後綴"rambha"，並有音變。詞根"thu"表示讚美義，加後綴"uṇa"，或加"yu"，或者因為支撐所以叫"柱子"，加後綴"yu"，"ra"脫落，"assū"。 "石板"一詞用於半月形的石頭即新月形石頭。詞根"paṭa"表示行進義，加後綴"ṇvu"。在表示女性形態的"ka"之後有"assittaṃ"。詞根"gaji"表示聲音義，加後綴"ṇvu"，有"assittaṃ"，加點。詞根"isa"表示慾望義，加後綴"ṭhaka"。 221. "valabhī"是指尖頂，如《魯達論》所說："valabhī用於尖頂和小尖頂"。在屋頂覆蓋用的木材中，彎曲的木料被稱為"椽子"。"彎曲"是形容木材的。因為它們吸收雨水和太陽等的光線並通過不讓其進入內部而消除它們，所以磚塊等叫做"gopāna"，因為在這裡繫結它們所以叫"椽子"。 在商舖等建築中，爲了聰明的鳥類居住而在外面設定的木製部分，那叫做"鳥棲"。因為保護鴿子所以叫"鴿舍"，在被動義上加後綴"ṇvu"。詞根"ṭaki"表示居住和行進義。因為鳥類在這裡棲息所以叫"鳥棲"。加後綴"ṇo"。 222. 關於鑰匙孔有兩種說法。鑰匙的開口孔叫"鑰匙開口"。作為鎖具插入處的小孔叫"鎖孔"。 關於鑰匙有三種說法。詞根"kuñca"表示彎曲義，加後綴"ṇvu"。因為保護所以叫"鎖"。加後綴"ala"，或者說因為憑藉它固定所以叫"鎖"，詞根"tala"表示確立義。因為用它開啟所以叫"開啟工具"，詞根"vara"表示遮蔽義，加後綴"yu"，"va"變成"po"，有"uttaṃ"，字首變長音，如經中所說："為他們打開了不死之門"，有人也讀作詞根"pura，pāra"表示遮蔽義。當詞根意義是"字首ava加vu表示遮蔽"時，"va"變成"ra"音，字首變長音，而在"打開，披上僧伽梨"等用例中，是通過加"pa"音實現的。詞根"vida"表示獲得義，加後綴"imha"成"vedikā"，在自身義上加後綴"ka"。在其他情況下就是這樣。 223. saṅghāṭa等是建築構件，是房屋特殊部分。因為椽子等在這裡很好地連線所以叫"橫樑"，是設定在柱子上方的特殊木料，按照前後南北延伸的方式，前後方向有三根木料，南北方向從下限算有三根木料，從上限來說則有五根、七根、九根等。因為繫住兩側使其不倒所以像繩索一樣叫"側系"。因為支撐在橫樑上所以叫"梁"，詞根"tala"表示確立義，有"assuttaṃ"，或者因為使兩側保持平衡所以叫"梁"，詞根"tula"表示衡量義。 關於掃帚有三種說法。詞根"muji"表示清潔義，加後綴"yu"。詞根"majja"表示潔凈義，加後綴"yu"。詞根"sudha"表示清凈義，都在工具義上加後綴"yu"。

1. Tikaṃ saṅkārachaḍḍanappadese. Kaṭa chaḍḍanamaddanesu, saṅkaṭanti etthāti saṅkaṭīraṃ, īro, 『『saṅkaṭo』』ti vā saṅkāro vuccati, taṃ īrayanti khipanti etthāti saṅkaṭīraṃ, īra khepe. Saṅkārassa ṭhānaṃ saṅkāraṭṭhānaṃ. Saṅkāraṃ kaṭati chaḍḍeti etthāti saṅkārakūṭaṃ, assū, sakatthe ko.

Catukkaṃ sammajjaniyā nirākate [nirassate (ka.)] thusādimhi. Nānāvidhe saṅkāre rāsīkaraṇavasena kacati bandhati etenāti kaco, so ettha icchitabboti kacavaro, vara icchāyaṃ. Ucchiṭṭho kalāpo samūho uklāpo, kassākāralopo. Nānāvidhehi tiṇādīhi saṅkarīyate missīkarīyateti saṅkāro, ṇo. Avakarotipyatra. Avakarīyate nirassateti, a. 『『Sammajjo majjanī ceva, saṅkāro』vakaro mato』』ti halāyudho. Kasa vilekhane, ambu.

225.Gharādibhūmi gharakhettavihārādīnaṃ yo bhūmippadeso vatthu nāma, taṃ napuṃsake, vasanti etthāti vatthu, ratthu. Gasa madane, gasanti etthāti gāmo, mo. Saṃvasantyatrāti saṃvasatho, atho.

Pākaṭo khyāto gāmo, so nigamo nāma, atireko gāmo nigamo, bhusattho ni, saññāsaddattā rasso.

Upabhuñjitabbabhogamanussādīhi ( ) [(ibhyo) (?)] vaḍḍhito adhiko gāmo nigamatopi adhikatarattā 『『adhibhū』』ti īrito kathito, adhiko bhavatīti adhibhū.

1. Dvayaṃ gāmādipariyantabhāge. Si bandhane, mo. Paricchinditvā ādīyateti mariyādā, passa mo.

Dvayaṃ ābhīrakuṭiyaṃ [ghoso ābhīrapallī siyā (amara 12.20)]. Ghu sadde, ghosantyatrāti ghoso. Gopālānaṃ gāmo gopālagāmako, sakatthe ko.

Puravaggavaṇṇanā niṭṭhitā.

1. Naravaggavaṇṇanā

227-228.Porisantāni manussajātiyā nāmāni. Mano ussannamassāti manusso, satisūrabhāvabrahmacariyayogyatādiguṇavasena upacitamānasā ukkaṭṭhaguṇacittā, ke pana te? Jambudīpavāsino sattavisesā. Tenāha bhagavā – 『『tīhi, bhikkhave, ṭhānehi jambudīpakā manussā uttarakuruke manusse adhiggaṇhanti deve ca tāvatiṃse. Katamehi tīhi, sūrā satimanto idha brahmacariyavāso』』ti [a. ni.

我將為您翻譯這段巴利文。以下是完整的直譯: 224. 關於垃圾堆放處的三詞。在廢棄物和踐踏處，被堆積於此處故稱為垃圾場(saṅkaṭīraṃ)，īro(詞根)，或稱為"垃圾"(saṅkaṭo)即廢物，將其投擲於此處故稱為垃圾場，īra表示投擲。垃圾的處所即垃圾場(saṅkāraṭṭhānaṃ)。在此處堆積和丟棄垃圾故稱為垃圾堆(saṅkārakūṭaṃ)，assū(詞根)，ko用於表示本義。 關於清掃時清除穀糠等物的四詞。用於將各種垃圾聚集捆綁之物稱為掃帚(kaco)，因此處需要它故稱為掃除工具(kacavaro)，vara表示需要。廢棄物的堆積或聚集稱為垃圾堆(uklāpo)，省略了k和a。被各種草等物混雜故稱為垃圾(saṅkāro)，ṇo(詞綴)。此處也有"丟棄"之義。被清除拋棄故稱為廢物(avakaro)。如halāyudho所說："掃帚、清掃工具、垃圾及廢物皆是同義"。kasa表示劃痕，ambu(詞根)。 225. 住宅等地基是指房屋、田地、寺院等的地基區域稱為宅地(vatthu)，為中性詞，因在此居住故稱為宅地，ratthu(詞根)。gasa表示壓制，因在此壓制故稱為村落(gāmo)，mo(詞綴)。因在此共同居住故稱為居所(saṃvasatho)，atho(詞綴)。 著名的知名村落稱為城鎮(nigamo)，比村落更大的稱為城鎮，ni表示強調，因為是專有名詞所以音短。 因具有可享用的財富和人口等而發展壯大的村落，因比城鎮更大故被稱為"大城"(adhibhū)，因為是更大故稱為大城。 226. 關於村落等邊界部分的兩詞。si表示約束，mo(詞綴)。劃定界限而取用故稱為邊界(mariyādā)，passa變成mo。 關於牧民房舍的兩詞。ghu表示聲音，因此處發出聲音故稱為牧區(ghoso)。牧人的村落稱為牧村(gopālagāmako)，ko用於表示本義。 城市品釋義完畢。 人類品釋義 227-228. 以下是人類種族的稱謂。因具有崇高的心意故稱為人(manusso)，因具有念力、勇氣、適合修習梵行等功德而具有殊勝心性的人，這些是指誰呢？即指住在閻浮提(今印度次大陸)的特殊眾生。因此世尊說："諸比丘，閻浮提人類以三種條件勝過北俱盧洲的人類和忉利天的天神。是哪三種？勇敢、具念、此處可修習梵行。"

9.21]. Tathā hi buddhā bhagavanto paccekabuddhā aggasāvakamahāsāvakacakkavattino ca aññe ca mahānubhāvā sattā tattheva uppajjanti. Samānarūpāditāya pana saddhiṃ parittadīpavāsīhi itaramahādīpavāsinopi manussātveva paññāyiṃsūti eke, apare pana bhaṇanti 『『lobhādīhi, alobhādīhi ca sahitassa manassa ussadatāya manussā, ye hi sattā manussajātikā, tesu visesato lobhādayo, alobhādayo ca ussadā, te lobhādīhi ussadatāya apāyamaggaṃ, alobhādīhi ussadatāya sugatimaggaṃ, nibbānagāmimaggañca pūrenti, tasmā lobhādīhi, alobhādīhi ca sahitassa manassa ussadatāya parittadīpavāsīhi saddhiṃ catumahādīpavāsino sattavisesā manussāti vuccantī』』ti. Lokiyā pana manuno apaccabhāvena manussāti vadanti, manu nāma paṭhamakappiko lokamariyādāya ādibhūto hitāhitavidhāyako sattānaṃ pituṭṭhāniyo, yo sāsane 『『mahāsammato』』ti vuccati, paccakkhato, paramparatāya ca tassa ovādānusāsaniyaṃ ṭhitā tassa puttasadisatāya manussāti vuccanti, tato eva hi te 『『mānavā, manujā』』ti ca voharīyanti, ussapaccayo. Manuno apaccaṃ mānuso, uso. Mara pāṇacāge, co, macco, pabbajjādinā vā tyapaccayo, dhātvantassa lopo ca. Tato 『『yavata』』miccādinā co, dvittaṃ. Manuno apaccaṃ mānavo. Māṇavopyatra, ṇavo. Manumhā jāto manujo. Nī naye, netīti naro, aro. Pusa posane, ṇo, puretīti vā poso. Pura pūraṇe, so, ussottaṃ, ralopo. Punātīti pumā,pu pavane, mo, sissā. Puretīti puriso, poriso ca, iso, rassassa dīghatāya pūriso ca. Ettha ca manussādipañcakaṃ itthiyampi vattate, narādayo tu pumeyeva visiṭṭhaliṅgattā. Tatra manussa mānusa manuja māṇavehi nadādittā īpaccayo, ekasakāralopo, manusī, mānusī, manujī, māṇavī. Maccā, itthiyamato āpaccayo.

Viddasupariyantaṃ paṇḍite. Paṇḍā buddhi sañjātā assāti paṇḍito, taratyādi. Paḍi gatiyaṃ vā, to. Bujjhatīti budho. Vidati jānātīti vidvā, vida ñāṇe, vo, sissā. Bhū sattāyaṃ, atthe vibhāveti pakāseti sīlenāti vibhāvī, ṇī. Rāgādayo sametīti santo, to, sundaro anto avasānametassāti vā santo. Sundarā paññā yassa sappañño. Kinnāma na vindatīti kovido, nerutto, kuṃ pāpaṃ vindatīti vā kovido. Dhī paññā yassatthīti so dhīmā, sobhanaṃ jhāyatīti sudhī, jhe cintāyaṃ. Jhassa dho, ī, sundarā dhī yassāti vā sudhī. Kavi vaṇṇe, i, itthiyaṃ kavī ca, ku sadde vā, i, kavi. Byañjayatīti byatto, añja gatiyaṃ, to. Bhujādīnamanto no dvi ca. Visiṭṭho attā yassāti vā byatto. Cakkha dassane, yu, vicakkhaṇo, vicāretīti vā vicakkhaṇo, nerutto. Vigato sārado etasmāti visārado.

1. Medhā dhāraṇā mati paññā yassāti medhāvī, vī. Atisayamatiyuttatāya matimā. Paññāya yogato pañño. Visesaṃ jānāti sīlenāti viññū, rū. Vida ñāṇe, uro, viduro[vidūo (ka.)]. Rūpaccaye vidū. Dhīyogā dhīro, ro. Visiṭṭhadassanasīlatāya vipassī, ṇī. Dosaṃ jānātīti dosaññū, rū. Bujjhatīti buddho, to. Du gatiyaṃ, a, ussāvo [du gatiyaṃ abbo (sūci)], dabbo. Vida ñāṇe, dasu.

230-

我將為您直譯這段巴利文： 因此，諸佛世尊、辟支佛、上首弟子、大弟子、轉輪聖王以及其他具大威力的眾生都在那裡出生。有些人說，由於具有相同的形貌等特徵，包括小洲(較小島嶼)居民在內以及其他大洲的居民都被認為是人類。另一些人則說："因為具有貪等煩惱和無貪等善法的心意增盛故稱為人類。凡是人類種族的眾生，他們特別具有貪等煩惱和無貪等善法的增盛。由於貪等煩惱的增盛而趨向惡道之路，由於無貪等善法的增盛而趨向善道之路和趣向涅槃之道。因此，由於具有貪等煩惱和無貪等善法的心意增盛，包括小洲居民在內的四大洲居民這些特殊眾生被稱為人類。" 世俗之人則說因為是摩奴(Manu)的後裔故稱為人類。摩奴是最初劫的人，是世間規範的創始者，是為眾生制定善惡準則的如父之人，在教法中稱為"大統領"(Mahāsammata)。無論是直接還是間接遵循他的教導訓誡的人，因為像他的子孫一樣，故稱為人類。因此他們也被稱為"摩奴之子"(mānavā)和"人類"(manujā)，加上ussa詞綴。 摩奴的後裔稱為mānusa，加uso詞綴。mara表示捨生命，加co詞綴成為macco，或通過出家等加tya詞綴，詞根末尾脫落。然後依據"yavata"等規則加co，重複。摩奴的後裔稱為mānava。此處也有māṇava，加ṇava詞綴。從摩奴而生稱為manuja。nī表示引導，引導故稱為nara，加aro詞綴。pusa表示養育，加ṇo詞綴，或因充滿故稱為posa。pura表示充滿，加so詞綴，utta上升，r脫落。因凈化故稱為pumā，pu表示凈化，加mo詞綴，si詞尾。因充滿故稱為purisa，也稱porisa，加iso詞綴，因短音變長也稱pūrisa。 在這裡，manussā等五個詞也可用於女性，但nara等詞因為是特定性別詞只用于男性。其中manussā、mānusa、manuja、māṇava等詞，因nadādi規則加ī詞綴，一個sa音脫落，成為manusī、mānusī、manujī、māṇavī。maccā，在女性中加ā詞綴。 [未完待續，因為原文還有更多內容，請告訴我是否需要繼續翻譯後面的部分]

231.Mahilāntaṃ itthisāmaññe. Isu icchāyaṃ, to, nadādi. Sīmassa anto sīmanto, kesaveso, taṃyogā sīmantinī, inī. Narassāyaṃ nārī, idamatthe ṇo. Tiṭṭhati gabbho yassaṃ, sā thī. Dhā dhāraṇe vā, vaṇṇavikāro, ī. Bandha bandhane, ū, bandhassa vadhādeso ca [ṇvādi 3], vadhūsaddo suṇisābhariyānampi vācako. Vana sambhattiyaṃ, to, ikārāgamo ca. Aṅga gamanattho, yu, aṅganā, visiṭṭhanāriyampi aṅganā, tadā kalyāṇaṅganārīlakkhaṇopetaṃ pasatthaṃ hatthapādādikamaṅgamassatthīti assatthyatthe aṅgā kalyāṇe napaccayo [moggallāna 4.92]. Virūpesupi mado rāgamado yassā sā pamadā, visiṭṭhanāriyaṃpyatra pamadā, tadā pakaṭṭho mado rūpasobhaggajanito cetovikāro yassā sā pamadā. Rūpalāvaṇyasampannatāya sundarī, visiṭṭhāyampi. Kamanīyavuttitāya kantā, kamu kantiyaṃ, to. Kantiyogā vā kantā, visiṭṭhāyampi. Ramayati vinodayati nāyakaṃ, sā ramaṇī, nandādīhi yu, nadādi, visiṭṭhāyampi. Daya rakkhaṇe, kammani to. Appaṃ balaṃ yassā sā abalā, appatthoyaṃ akāro. Mātuyā gāmo viya gāmo yassā sā mātugāmo, mātā viya gacchatīti vā mātugāmo, gamu gamane, ṇo, mātā viya gasatīti vā mātugāmo, gasa adane, mo, mātā viya gāyatīti vā mātugāmo, gā sadde, mo. Mahī viya suciṃ asucimpi lātīti mahilā, mahantesu bahūsupi rattacittesu ilati gacchatīti vā mahilā, ila gamane, maha pūjāyaṃ vā, iro, lattaṃ, ā, mahilā. Mahelāpyatra.

Tikaṃ visiṭṭhanāriyameva. Lala vilāse, nandādīhi yu. Lala icchāyanti curādigaṇato vā yu. Bhayapakati bhīru, bhī bhaye, ru, 『『bhīru atte jane』tthiya』』nti rabhaso. Atisayitakāmā kāminī, kāmo siṅgārarūpo mado yassātthīti inī, sabbatrevaṃ. Vāmalocanā, bhāvinī, nitambinī, rāmāiccādīnipi visiṭṭhanārīnāmāni.

Dvayaṃ paṭhamavayasi vattamānāyaṃ.

Aṭṭhavassā bhave gorī, dasavassā tu kaññakā;

Sampatte dvādase vasse, kumārītya』bhidhīyate [cintāmaṇiṭīkā 16.8].

Iha tvabhedopacārenekattaṃ. Aññe panāhu 『『kaññāsaddoyaṃ pumunābhisambandhapubbake sampayoge nivattetī』』ti. Kumāra kīḷāyaṃ, curādi, kumārayatīti kumārī, a, nadādi, sakatthe ko, ṇvunā vā siddho. Kamanīyateti kaññā, kana dittikantigatīsu, yo, nyassa ñattaṃ, a, ā.

Yuvasaddato pāṭipadikatoti, yuvati. Varitthipariyāyasāmaññepi yuvatisaddo pakatyantaramatthīti. Tara taraṇe, yu, uttaṃ, ī ca.

232.Sābhisekā laddhābhisekā rājitthī mahesī nāma, maha pūjāyaṃ, kammani iso, isse, tato ī, mahatiyo rājitthiyo īsati abhibhavatīti vā mahesī, īsa issariye, ī. Mahesito aññā rājanāriyo bhoginiyo bhogayogā, ī, inī ca. Yānārī purisassa saṅketaṃ yāti, sā 『『dhavatthinī, abhisārikā』』ti coccate. Dhavaṃ patiṃ atthayati icchatīti dhavatthinī, attha yācanicchāsu, inī, asatīviseso. Sara gatiyaṃ, abhisarati saṅketanti, ṇvu.

我來直譯這段巴利文： 231. 關於女性通稱到mahilā為止。isu表示欲求，加to詞綴，屬nadādi類。頭髮的邊際稱為sīmanta(髮際)，因與此相關故稱為sīmantinī(美髮女)，加inī詞綴。屬於男人的稱為nārī(女性)，idamattha意義上加ṇo詞綴。胎兒存在於其中者稱為thī(女人)。或dhā表示持守，音變，加ī詞綴。bandha表示束縛，加ū詞綴，bandha變成vadha，vadhū一詞也用於兒媳和妻子。vana表示敬愛，加to詞綴，插入i音。aṅga表示行走，加yu詞綴成為aṅganā(女人)，在特殊女性中也稱aṅganā，此時是指具有美好手足等身體特徵的人，以具有之義加aṅgā詞根和kalyāṇa的na詞綴。 即使在不美之中也有愛慾迷醉者稱為pamadā(少女)，在特殊女性中也稱pamadā，此時是指因容貌美麗而產生殊勝心意變化者稱為pamadā。因具有美麗容貌故稱為sundarī(美女)，也用於特殊女性。因行為可愛故稱為kantā(可愛女)，kamu表示可愛，加to詞綴。或因具可愛性故稱為kantā，也用於特殊女性。使領導者愉悅娛樂者稱為ramaṇī(悅意女)，nandādi類加yu詞綴，nadādi類，也用於特殊女性。daya表示保護，作為受詞加to詞綴。力量微弱者稱為abalā(弱女)，a表示少。如母親的村落稱為mātugāmo(婦女)，或如母親而行走故稱為mātugāmo，gamu表示行走，加ṇo詞綴，或如母親而食故稱為mātugāmo，gasa表示食，加mo詞綴，或如母親而發聲故稱為mātugāmo，gā表示聲音，加mo詞綴。如大地般承載凈與不凈故稱為mahilā(女人)，或在眾多貪慾之中行走故稱為mahilā，ila表示行走，或maha表示尊敬，加iro詞綴，變成latta，加ā，成為mahilā。此處也有mahelā。 三個詞專指特殊女性。lala表示優美，從nandādi類加yu詞綴。或lala表示欲求，從curādi類加yu詞綴。天性膽怯稱為bhīru(怯懦女)，bhī表示恐懼，加ru詞綴，如rabhasa所說"bhīru用於柔弱之人和女性"。極度貪愛者稱為kāminī(愛慾女)，具有愛慾形式的迷醉者加inī詞綴，處處皆然。vāmalocanā(美目女)、bhāvinī(端莊女)、nitambinī(豐臀女)、rāmā(美麗女)等也是特殊女性的名稱。 兩個詞用於初齡女性。 八歲稱為gorī(少女)，十歲稱為kaññakā(處女)； 十二歲時到來，稱為kumārī(童女)。 這裡因不分別而用單數。其他人則說："kaññā一詞表示未與男性發生關係者。"kumāra表示遊戲，屬curādi類，遊戲故稱為kumārī，加a詞綴，nadādi類，本義加ko詞綴，或用ṇvu詞綴形成。因可愛故稱為kaññā，kana表示光明和可愛行走，加yo詞綴，nya變成ña，加a和ā詞綴。 從yuva詞根加pāṭipadika詞綴成為yuvati。雖然是女性的通稱，但yuvati一詞還有另一種形式。tara表示渡越，加yu詞綴，上升，加ī。 232. 已受灌頂的王妃稱為mahesī，maha表示尊敬，作為受詞加iso詞綴，在issa中，然後加ī詞綴，或因統御眾多王妃故稱為mahesī，īsa表示統治，加ī詞綴。除mahesī之外的王妃稱為bhoginī(享樂女)，因具享樂故，加ī詞綴和inī詞綴。前往男子約會處的女人稱為"dhavatthinī(求夫女)"和"abhisārikā(赴約女)"。渴望丈夫故稱為dhavatthinī，attha表示請求和渴望，加inī詞綴，表示不貞潔。sara表示行走，前往約會處故加ṇvu詞綴。

1. Chakkaṃ vesiyaṃ. Catusaṭṭhikalākusalatāya, sīlarūpādimattāya ca gaṇyate ādīyate gaṇikā, gaṇa saṅkhyāne, ṇvu. Veso ākappo, tenātisobhate, kammavesehi vā icchīyateti. Atisobhane, icchatthe vā yapaccayo. Vaṇṇasampannā dāsī vaṇṇadāsī, dāsimpi hi vaṇṇasampannaṃ keci sāmikā dhanalobhena gaṇikaṃ karonti. Nagaraṃ sobhetīti nagarasobhinī. Rūpena upajīvatīti rūpūpajīvinī. Atisayavesayuttatāya vesī.

Dvayaṃ asatīsāmaññe. Kulāni aṭati nāsayatīti kulaṭā. Bandhamanubandhaṃ kāyatīti bandhakī, nadādi.

1. Catukkaṃ uttamanāriyaṃ. Varo āroho soṇi yassā sā varārohā. Uttamaguṇayogā uttamā. Soṇigāravena mattagajo viya bandhanagāminī mattakāsinī, kasa gatiyaṃ. Varavaṇṇayogā varavaṇṇinī, inī.

『『Sīte sukhoṇhasabbaṅgī, gimhe yā sukhasītalā;

Bhattu bhattā ca yā nārī, sā bhave varavaṇṇinī』』ti. ruddo;

Dvayaṃ akhaṇḍitacaritrāyaṃ. Pati sāmikova kamanīyo yassā patibbatā, patimhi vatamassāti vā patibbatā. Asa bhuvi, anto, ī, ādilopo. Sametīti vā satī, samu upasame, anto, ī.

Dvayaṃ kāmarattarājaputtādino kulassa niyatapatiyaṃ. Kulānurūpā itthī kulitthī, kulaṃ pāleti rakkhatīti kulapālikā, ṇvu.

1. Dvayaṃ matabhattikāyaṃ. Vigato dhavo bhattā yassā vidhavā. Pati suñño naṭṭho yassāti patisuññā.

Dvayaṃ atticchāya patyanvesiniyaṃ kaññāyaṃ. Patiṃ varati gavesatīti patimbarā, dutiyāyālopo. Sayameva patiṃ varatīti sayambarā, paṭhamāyālopo, vara patthanāyaṃ.

Catukkaṃ vijātāyaṃ. Vijanī gabbhavimokkhane, to, vijāyitthāti vijātā. Sū abhisave, to. Jātaṃ apaccaṃ putto etissāti jātāpaccā. Pasūtāva pasūtikā, kapaccayo, ittañca.

1. Dvayaṃ dūtiyaṃ. Yā pesīyate, sā dūtī, du gamane,ti, īmhi dūtī. Sañcārayati yathābhimatanti, ṇvu.

Tikaṃ dāsiyaṃ. Du kucchitaṃ asati bhakkhatīti dāsī, ī, dīyante tāyāti vā dāsī, dā dāne, so, ī ca. Ciṭa pesane, kammani ṇo, ī. Kuṭaṃ udakakumbhaṃ dhāretīti kuṭadhārikā, ṇvu.

Dvayaṃ subhāsubhanirūpiniyaṃ saṃvarikādimhi. Vara gatiyaṃ, kattari inī. Subhāsubhassa ikkhaṇaṃ nirūpanaṃ yassātthīti, i, sakatthe ko. Ime dve saddā tulyatthā.

Yā sayaṃ khattiyajāti yassa kassaci bhariyā, sā khattiyānī, khattiyā ca. Khattiyassāpaccaṃ khattiyānī, āno, ī. Ṇamhi khattiyā.

1. Pajjaṃ aggisakkhipubbakatapāṇigahitāyaṃ bhariyāyaṃ, aññatra tūpacārā. Dārayante yenāti dāro, dara vidāraṇe, akattari ca kārake saññāyaṃ ṇo. Jāyati putto yāyāti jāyā, jana janane, yo, janissa jā ca, ā, jayatīti vā jāyā, ji jaye, yo, jissa jā, ā, jāyā. Kala saṅkhyāne, atto. Gharaṃ netīti gharaṇī, ṇattaṃ. Bharitabbato bhariyā, bhara bharaṇe, yo. Piyāyitabbato piyā,pī tappanakantīsu, yo. Pajaṃ puttaṃ pāletīti pajāpati, pā pālane,ti, āttaṃ, rassattañca . Dvinnaṃ pūraṇī dutiyā. Paṭhamo bhattā, bhariyā dutiyā. Sāmikassa pāde paricaratīti pādaparicārikā, ṇvu. Patinī, pāṇigahitā, sahadhamminītipi tassāyeva nāmāni.

2. Tikaṃ sakhiyaṃ. Tesu tesu kiccesu saha khāyati pakāsatīti sakhī, sahapubbo khā pakāsanakathanesu, ī. Ala bhūsane āpubbo, i. Vayasā tulyā vayasā, tulye saññāyaṃ so [pāṇini 4.

我來為您直譯這段巴利文： 233. 關於妓女的六個詞。因精通六十四種技藝和具備品德容貌等而被計數接受故稱為gaṇikā(妓女)，gaṇa表示計數，加ṇvu詞綴。vesa表示裝飾，因此而極其美麗，或因工作和裝扮而被需求故稱為vesiyā。在極其美麗或需求之義上加ya詞綴。容貌美好的婢女稱為vaṇṇadāsī(美婢)，因為有些主人出於貪財也會讓美貌的婢女成為妓女。使城市美麗故稱為nagarasobhinī(城市美人)。依靠容貌生活故稱為rūpūpajīvinī(以色為生者)。因極具裝飾故稱為vesī(妓女)。 關於不貞女性的兩個詞。破壞家庭故稱為kulaṭā(敗家女)。不斷追求束縛故稱為bandhakī(淫女)，屬nadādi類。 234. 關於上等女性的四個詞。具有優美的臀部者稱為varārohā(美臀女)。因具最上品德故稱為uttamā(最上女)。因臀部莊重如醉象般行走故稱為mattakāsinī(醉步女)，kasa表示行走。因具優美容色故稱為varavaṇṇinī(麗色女)，加inī詞綴。 如ruddo所說："冬日全身暖和，夏日清涼舒適；對丈夫忠誠的女子，她就是麗色女。" 關於品行無缺者的兩個詞。只有丈夫可愛者稱為patibbatā(貞節女)，或對丈夫有誓言故稱為patibbatā。asa表示存在，加anto詞綴，ī詞綴，詞首脫落。或因調順故稱為satī(貞女)，samu表示平靜，加anto詞綴和ī詞綴。 關於貴族子弟等家族固定妻子的兩個詞。適合家族的女子稱為kulitthī(貴族女)，保護家族故稱為kulapālikā(護族女)，加ṇvu詞綴。 235. 關於死夫之妻的兩個詞。丈夫已逝者稱為vidhavā(寡婦)。喪失丈夫者稱為patisuññā(失夫者)。 關於尋夫的處女的兩個詞。尋求丈夫故稱為patimbarā(擇夫女)，第二格脫落。自己選擇丈夫故稱為sayambarā(自選女)，第一格脫落，vara表示願望。 關於產婦的四個詞。vijanī表示分娩，加to詞綴，已分娩故稱為vijātā(產婦)。sū表示產出，加to詞綴。已生子嗣者稱為jātāpaccā(生子女)。產後者即為pasūtikā(產婦)，加ka詞綴和itta詞綴。 236. 關於使者的兩個詞。被派遣者稱為dūtī(女使)，du表示行走，加ti詞綴，īmhi變成dūtī。使之往來如願故加ṇvu詞綴。 關於婢女的三個詞。以卑賤方式食用故稱為dāsī(婢女)，加ī詞綴，或因被給予故稱為dāsī，dā表示給予，加so詞綴和ī詞綴。ciṭa表示派遣，作為受詞加ṇo詞綴和ī詞綴。持水罐故稱為kuṭadhārikā(持罐女)，加ṇvu詞綴。 關於觀察善惡者如占卜女等的兩個詞。vara表示行走，作為施事者加inī詞綴。具有觀察善惡的能力者，加i詞綴，本義加ko詞綴。這兩個詞義相同。 自身為剎帝利種姓者做任何人的妻子，稱為khattiyānī和khattiyā。剎帝利的後裔稱為khattiyānī，加āno詞綴和ī詞綴。加ṇa詞綴成為khattiyā。 237. 詩句講述在火與證人面前舉行婚禮的妻子，其他場合則為比喻用法。因其使之分裂故稱為dāro(妻子)，dara表示分裂，非施事者作為稱謂加ṇo詞綴。生子者稱為jāyā(妻子)，jana表示生育，加yo詞綴，jana變成jā，加ā詞綴，或因勝利故稱為jāyā，ji表示勝利，加yo詞綴，ji變成jā，加ā詞綴，成為jāyā。kala表示計數，加atto詞綴。引導家庭者稱為gharaṇī(主婦)，變成ṇa。因應受扶養故稱為bhariyā(妻子)，bhara表示扶養，加yo詞綴。因應受愛護故稱為piyā(愛妻)，pī表示滿足和愛好，加yo詞綴。保護子嗣故稱為pajāpati(生育主)，pā表示保護，加ti詞綴，變長音，變短音。兩個中的第二個稱為dutiyā(第二)。丈夫為第一，妻子為第二。侍奉丈夫之足故稱為pādaparicārikā(侍足女)，加ṇvu詞綴。patinī(夫人)、pāṇigahitā(正式娶妻)、sahadhamminī(同法者)也是她的名稱。 238. 關於女友的三個詞。在各種事務中一起顯現故稱為sakhī(女友)，字首saha，khā表示顯現和言說，加ī詞綴。ala表示裝飾加字首ā，加i詞綴。年齡相同者稱為vayasā，在相同的稱謂上加so詞綴[pāṇini 4.;

4.91 sutte yapaccayo dissati].

Jarovuccati corassāmiko, tassāyaṃ jārī, ṇo, ī. Sāmikaṃ atikkamma aññatra caratīti, inī.

239.Pume tūti liṅganto tusaddo na pubbaṃ bhajate. Ara gamane, tu, arassuttaṃ. Ratiyā jāyatīti rajo, tilopo. Puppha vikasane, pupphaṃ.

Tikaṃ rajassalāyaṃ. Utuyogāutunī, inī. Rajayogā rajassalā, salo. Pupphavantatāya pupphavatī. Thīdhamminī, avī, atteyī, malinī, utumatī, udakīiccādīnipi tassā nāmāni.

Tikaṃ gabbhiniyaṃ. Garu alahuko gabbho kucchi etissāti garugabbhā. Āpanno patto gabbhaṭṭho satto etāyāti āpannasattā. Gabbhayogā gabbhinī.

Tikaṃ yena veṭhito gabbho kucchiyaṃ tiṭṭhati, tatrāsayeti khyāte. Gabbho āsayate tiṭṭhatyatrāti, ṇo. Jaraṃ etīti jalābu. U, rassa lo, yassa bo, jarāpubbo i gatiyaṃ. Kalaṃ jarataṃ lātīti kalalo, kala saṅkhyāne vā, alo.

240-241. Sattakaṃ bhattari. Dhū kampane, santāsaṃ dhunotīti dhavo, a. Saṃ etassatthīti sāmiko, āmipaccayo, sakatthe ko, ipaccayo vā, niggahītassa mo, assa ca dīgho, sāmiko. Bhara bharaṇe, bharatīti bhattā, ritu. Kamu icchāyaṃ, to, 『『pakkamādīhi nto cā』』ti ntattaṃ. Pā rakkhaṇe, ati, pati. Vara icchāyaṃ, a, varo. Pī tappanakantīsu, yo.

Ratikāraṇattā patino upa upapati, samāse kate abhidhānato pubbanipāto, appadhānabhūto vā pati upapati. Jara vayohānimhi, jīyante anenāti jāro, dāro ca.

Sattakaṃ putte. Narake na patantyanena jātenāti apaccaṃ, pata gatiyaṃ, yo, tyassa co, na patati na vicchindati vaṃso etenāti vā apaccaṃ, putte, dhītari ca niccanapuṃsakoyaṃ. Pū pavane. Punāti pitaro tenāti putto. 『『Chadādīhi tatraṇa』』ti to. Pūretīti vā putto. Attato jāto atrajo, 『『attajo』』tipi pāṭho. Suyateti suto. Su abhisave, suṇātīti vā suto, to, su savane. Tanumhā jāto tanujo, tanayo ca, yo, tanoti mudanti vā tanayo, ayo. Sūyateti sūnu, kammani nu, sū pasave.

Puttādayo sūnupariyantā dhītari vattamānā itthiyaṃ vattanti. Duhitā, dhītā ca sadā nāriyameva. Duha papūraṇe, rātu, ottābhāvo, ikārāgamo ca. Dhā dhāraṇe, rātu, āssī. Puttādayo ca te sāmaññeneva kuṇḍagolakādīnaṃ vācakā. Savaṇṇāyaṃ tu ūḍhāyaṃ sajāto sayaṃ janito suto oraso nāma. Sajātasaddena kuṇḍakagolakakhattādibyavacchedo. Jīvati bhattari jārajo suto kuṇḍākhyo. Mate bhattari jārajo golakākhyo. Ariyāsuddajo suto khattā nāma [khattā ariyāsuddānaṃ (amara 20.3)]. Ādinā māgadhādīnaṃ gahaṇaṃ. Vuttañhi –

『『Amate jārajo kuṇḍo,

Mate bhattari golako』』ti [amara 16.36].

『『Māgadho suddakhattājo』』ti [abhidhānu 503 gāthā] ca.

Urasā manasā nimmito, urasaddā tatiyantā nimmitatthe ṇo, niviṭṭhattā tena nimmitoti vuccati. Urasi bhavoti vā oraso.

1. Catukkaṃpatipatinīnaṃ yuge, 『『dārā pume bahutte ca, daṃ kalatre napuṃsake』』ti [cintāmaṇiṭīkā

我來直譯這段巴利文： 4.91經中見到ya詞綴]。 情夫稱為盜賊主人，他的情婦稱為jārī，加ṇo和ī詞綴。超越丈夫而與他人往來者加inī詞綴。 239. 在男性詞中，tu詞綴不加在前面。ara表示行走，加tu詞綴，ar變成ut。從歡樂而生故稱為rajo(月經)，ti脫落。puppha表示開放，成為pupphaṃ(花)。 關於月經女的三個詞。因具有月經期故稱為utunī，加inī詞綴。因具月經故稱為rajassalā，加salo詞綴。因具花故稱為pupphavatī(有花女)。thīdhamminī(女性法)、avī(月經女)、atteyī(經期女)、malinī(不凈女)、utumatī(具期女)、udakī(水女)等也是她的名稱。 關於孕婦的三個詞。腹中胎兒沉重者稱為garugabbhā(重胎者)。已獲得胎中之子者稱為āpannasattā(有胎者)。因具胎故稱為gabbhinī(孕婦)。 關於包裹胎兒在腹中存在的胎盤三個詞。胎兒在此處存在故加ṇo詞綴。趨向衰老故稱為jalābu(胎盤)，加u詞綴，r變成l，y變成b，jara前加i表示行走。包含衰老或稱為kalalo(胚胎)，kala表示計數，加alo詞綴。 240-241. 關於丈夫的七個詞。dhū表示震動，驅除恐懼故稱為dhavo(丈夫)，加a詞綴。具有所有權故稱為sāmiko(主人)，加āmi詞綴，本義加ko詞綴，或加i詞綴，鼻音變成m，a變長音，成為sāmiko。bhara表示扶養，扶養故稱為bhattā(丈夫)，加ritu詞綴。kamu表示願望，加to詞綴，依照"pakkama等詞加nta"規則變成nta。pā表示保護，加ati，成為pati(夫)。vara表示願望，加a詞綴，成為varo(良人)。pī表示滿足和愛好，加yo詞綴。 因為是歡樂的原因，在pati前加upa成為upapati(情夫)，複合詞形成時依照詞典前置，或非主要的pati成為upapati。jara表示衰老，使之衰老故稱為jāro(情夫)，也稱dāro。 關於兒子的七個詞。因其出生使(父母)不墮地獄故稱為apaccaṃ(子嗣)，pata表示行走，加yo詞綴，tya變成ca，或因不使族系中斷故稱為apaccaṃ，用於兒子和女兒，永遠是中性詞。pū表示凈化。因凈化父母故稱為putto(兒子)。依照"chada等詞加traṇa"規則加to詞綴。或因充實故稱為putto。從自身所生稱為atrajo(親生子)，也讀作"attajo"。被生故稱為suto(兒子)。su表示產出，或因聽從故稱為suto，加to詞綴，su表示聽。從身體所生稱為tanujo(親子)，也稱tanayo，加yo詞綴，或因使歡喜故稱為tanayo，加ayo詞綴。被生故稱為sūnu(子)，作為受詞加nu詞綴，sū表示生產。 從putta到sūnu的詞用於女兒時為陰性。duhitā和dhītā(女兒)永遠是女性詞。duha表示充滿，加rātu詞綴，o消失，插入i音。dhā表示持守，加rātu詞綴，ā變成ī。putta等詞一般也用於非嫡生子如kuṇḍa(活夫之妾子)和golaka(死夫之妾子)等。但在同等種姓的正式婚姻中所生的親生子稱為orasa(嫡子)。sajāta一詞區別于kuṇḍaka、golaka、khattā等。丈夫在世時與情夫所生子稱為kuṇḍa。丈夫死後與情夫所生子稱為golaka。貴族與低種姓所生子稱為khattā [khattā是貴族與低種姓所生]。等等包括māgadha等。如說： "丈夫生時私生者為kuṇḍa， 丈夫死後私生者為golaka。" 又說："māgadha是純種與khattā所生。" 從胸懷和心意所生，從ura(胸)詞第三格表示所生義加ṇo詞綴，因安住其中故說是由此所生。或在胸中存在故稱為orasa。 242. 關於夫妻一對的四個詞。"dārā在男性複數，daṃ在中性表示妻子"[cintāmaṇiṭīkā

16.38]amaramālā, jaṃsaddo tvabyayo dāravacano. Tasmā 『『jampati, dampatī』』tipi bhavitabbaṃ, idha pana kaccāyanamatenodāhaṭā. Jāyā ca pati ca jāyāpati. Itarītarayogadvando. Jāyā ca pati ca jānipati, tathā jāyampatiādayo, jāyāsaddassa patimhi pare jāni, tudañca, jāyañca yadādinā.

Tikaṃ napuṃsake. Vigato rāgassavo yasmā vassavaro. Su savane, aro. Paṇa byavahāre, ḍo, paḍi liṅgavekalye vā, bhūvādi. Na itthī na pumā napuṃsakaṃ, niruttinayena itthipumānaṃ puṃsakabhāvo, nassa ca pakati. Tatiyāpakati, saṇḍo, kalībantipi tassa nāmāni. Tatiyā pakati tatiyappakāro, samajātike itthipurise apekkhitvā tatiyattaṃ pakārassa. Paṭhamā hi pakati itthī, dutiyā pakati puriso, itarapakati tatiyā pakati.

1. Chakkaṃ ñātimatte, bandhuyeva bandhavo, a, ussāvo. Bandhatīti bandhu, u. Sassa attano jano sajano. Samānaṃ gottaṃ kulaṃ assāti sagotto, samānassa sabhāvo. Ñā avabodhane, kammeti, ñātiyeva ñātako, attaṃ, sakatthe ko ca. Susaddopyatra [sva (amara 16.36)].

Dvayaṃ sattapurisāvadhikesu nikaṭañātīsu. Lohitena sambandho sālohito, sambandhassa sādeso, pubbanipāto ca, samānaṃ piṇḍadānaṃ yassa sapiṇḍo, sanābhayopyatra [nābhi sattapurisāvadhikakule (cintāmaṇiṭīkā 16.33)]. Tikaṃ pitari. Tā pālane, to kattari. Janayatīti janako, ṇvu. Pā rakkhaṇe, ritu, assittaṃ.

1. Chakkaṃ mātari. Ama pūjāyaṃ, kammani mo, bo ca, ammā, ambā. Janayatīti jananī, yu, nadādi. Māna pūjāyaṃ, puttaṃ mānetīti mātā, rātu, pātīti vā mātā, pātissa mo. Janetīti janetti,ti. Janetīti janikā, ṇvu, ittaṃ.

Appadhānabhūtā mātā upamātā, kumāre dhāretīti dhāti. Dhā dhāraṇe,ti. Jāyāya bhariyāya bhātiko kaniṭṭho ca jeṭṭho ca sālo nāma, sassa attano esā sā, bhariyā, tassā bhātā sālo, jāyāya bhātari alo. Sara gaticintāhiṃsāsu vā, ṇo, lattaṃ, sāla vitakke vā, curādi.

245.Sāmino bhattu bhaginī nanandā nāma, na nandatīti nanandā, attābhāvo nassa vibhāsādhikārā. Nanda samiddhiyaṃ, bhūvādi.

Dvayaṃ ayyikāyaṃ. Mātuyā mātā mātāmahī. Pitūnaṃ pitari ca mātari ca āmahaṃ yadādinā, nadādi. Araha pūjāyaṃ, ṇvu, rahassa yo, aya gatimhi vā, ṇvu, ayyikā.

Mātuyā bhātā mātulo nāma, mātuyā bhātā mātulo, mātu bhātari ulapaccayo. Assa mātulassa pajāpati jāyā mātulānī nāma, mātulassa bhariyā mātulānī, mātulabhariyāyaṃ āno, nadādi, atha vā mātulassa esā mātulānī, ī, assa āno.

246.Jāyāpatīnaṃ dvinnaṃ jananī mātā sassu vuttā, sasa gatihiṃsāpānesu. Tappitā tesaṃ jāyāpatīnaṃ pitā pana sasuro nāma, sasadhātumhā uro. Bhaginiyā putto pana bhāgineyyo nāma, bhaginiyā apaccaṃ bhāgineyyo, ṇeyyo.

1. Dvayaṃ sutassa, sutāya ca puttesu. Naha bandhane, ritu, nī naye vā. Puttassa putto paputto, ttalopo, ussattañca. Sāmibhātā devaro nāma, atha vā sāmibhātā kaniṭṭho sāmino bhātā devaro nāma. Jeṭṭho tu sasuro evoccate. Divu kīḷāyaṃ, aro.

Dvayaṃ dhītupatimhi. Jana janane, ritu, assāttaṃ, nassa mādeso ca. Dvayaṃ pitupitari. Pituno pitā pitāmaho.

我來直譯這段巴利文： 16.38]根據amaramālā，jaṃ詞是表示妻子的不變詞。因此也應有"jampati, dampati"的形式，但這裡是依照kaccāyana的觀點而舉例。妻子和丈夫稱為jāyāpati。這是相互關係的dvanda複合詞。妻子和丈夫稱為jānipati，同樣有jāyampati等形式，jāyā詞在pati之前變成jāni，以及tudaṃ和jāyaṃ等依照ya等規則。 關於中性的三個詞。已離欲漏者稱為vassavaro。su表示聽聞，加aro詞綴。paṇa表示交易，加ḍo詞綴，或paḍi表示性別缺陷，屬bhūvādi類。非女非男稱為napuṃsakaṃ(中性)，依詞源學規則女性男性為陽性，na保持原形。第三種形態稱為saṇḍo，也稱為kalība。第三種形態是第三種類型，相對於同類中的男女而言是第三性。因為第一種形態是女性，第二種形態是男性，其他形態是第三種形態。 243. 關於親屬的六個詞。bandhu即是bandhavo，加a詞綴，變成u。束縛故稱為bandhu，加u詞綴。自己的人稱為sajano。具有相同種姓家族者稱為sagotto，與samāna同義。ñā表示了知，作為受詞加ti詞綴，ñāti即是ñātako，變成atta，本義加ko詞綴。此處也有su詞[sva (amara 16.36)]。 關於七代以內近親的兩個詞。與血緣相連者稱為sālohito，sambandha變成sā，前置，與共同供養祖先者稱為sapiṇḍo，此處也有sanābhaya [nābhi指七代以內的家族 (cintāmaṇiṭīkā 16.33)]。關於父親的三個詞。tā表示保護，對施事者加to詞綴。生育故稱為janako，加ṇvu詞綴。pā表示保護，加ritu詞綴，變成assi。 244. 關於母親的六個詞。ama表示尊敬，作為受詞加mo詞綴，變成bo，成為ammā和ambā。生育故稱為jananī，加yu詞綴，屬nadādi類。māna表示尊敬，尊重兒子故稱為mātā，加rātu詞綴，或因保護故稱為mātā，pāti變成mo。生育故稱為janetti，加ti詞綴。生育故稱為janikā，加ṇvu詞綴，變成itta。 非主要的母親稱為upamātā(繼母)，養育童子故稱為dhāti(乳母)。dhā表示持守，加ti詞綴。妻子的弟弟和哥哥稱為sālo，因為是她自己的，妻子的兄弟稱為sālo，對妻子的兄弟加alo詞綴。sara表示行走、思考和傷害，加ṇo詞綴，變成latta，或sāla表示思考，屬curādi類。 245. 丈夫的姐妹稱為nanandā，因不歡喜故稱為nanandā，atta消失，na可選。nanda表示繁榮，屬bhūvādi類。 關於祖母的兩個詞。母親的母親稱為mātāmahī。在父親們的父親和母親上加āmaha，依ya等規則，屬nadādi類。araha表示尊敬，加ṇvu詞綴，raha變成ya，或aya表示行走，加ṇvu詞綴，成為ayyikā。 母親的兄弟稱為mātulo，母親的兄弟稱為mātulo，對母親的兄弟加ula詞綴。他的mātula的妻子稱為mātulānī，mātula的妻子稱為mātulānī，在mātula的妻子上加āno詞綴，屬nadādi類，或這是mātula的，加ī詞綴，assa變成āno。 246. 夫妻二人的母親稱為sassu，sasa表示行走、傷害和飲用。他們夫妻二人的父親稱為sasuro，從sasa詞根加uro詞綴。姐妹的兒子稱為bhāgineyyo，姐妹的後代稱為bhāgineyyo，加ṇeyyo詞綴。 247. 關於兒子和女兒的子女兩個詞。naha表示束縛，加ritu詞綴，或nī表示引導。兒子的兒子稱為paputto，tta脫落，變成ussa。丈夫的兄弟稱為devaro，或丈夫的弟弟，丈夫的兄弟稱為devaro。長兄則稱為sasuro。divu表示遊戲，加aro詞綴。 關於女婿的兩個詞。jana表示生育，加ritu詞綴，變成assā，na變成ma。關於祖父的兩個詞。父親的父親稱為pitāmaho。

248.Husāntāni padena padena nāmāni. Mātuyā bhaginī mātucchā, ccho. Pituno bhaginī pitucchā, pitubhaginī pitucchā bhavetyattho.

Pitāmahasaddo na kevalaṃ janakapitarameva vadati, atha kho janakapitupitādayopīti etthāpi 『『papitāmaho』』 iccudāhaṭo. Pituno ayyako payyako, tulopo. Su savane, ṇhā. Ṇisamhi suṇisā. Samhi husā, hattaṃ. Sabbatra 『『itthiyamato āpaccayo』』ti ā.

1. Catukkaṃ ekodare bhātari. Samānodare ṭhito sodariyo, samānassa so. Samāno gabbho sagabbho, tatra bhavo sagabbho, ṇo. Samānodare jāto sodaro. Samānodare jāto sahajo. Sahasaddo tulyavacano.

Mātāpitū te dve janā pitaro vuccante. Ubhinnampi janakabyappadesaniyatattā abhedavacanicchāyaṃ pituttamattheva. Nanvabhedā jāti, tassā cobhayatra sattādekattaṃ, na ca jātiyā liṅgasaṅkhyā bhavanti, adabbattā bahuvacanaṃ na siyāti? Nesa doso, na hi jātipadatthikassa na dabbaṃ, dabbapadatthikassa vā na jātīti. Kintubhayesaṃpyubhayapadattho ihātthaviseso. Jātipadatthikassa jāti padhānabhūtā dabbaṃ guṇabhūtaṃ, dabbapadatthikassa tu vipariyayo, tatra jātivacanicchāyaṃ dabbe viya liṅgasaṅkhyā vattabbā, tassa ca bahuttā bahuvacanaṃ. Pubbe viyābhedavacanicchāyaṃ putto ca dhītā ca puttā vuccante, jaññattañhi puttabyapadesaniyataṃ dhītaripyatthi, vipariyaye tu na bhavatyanabhidhānato. Bhedavacanicchāyaṃ puttadhītaroti bhavati.

1. Sassu ca sasuro ca sasurāti vuccante. Tadapaccohanasambandhinibandhanā hi byappadeso sassuyampi ṭhito. Bhedavacanicchāyaṃ tu pubbe viya paccatthaṃ saddaniveso. Bhātā ca bhaginī ca bhātaro vuccante. Ekagabbhositattaṃ bhātubyappadesaniyataṃ bhaginiyaṃpyatthi. Tato ekagabbhositattassābhedavacanicchāyaṃ ubho bhātaro vuccante. Ettha ca sabbatrāpi virūpekaseso daṭṭhabbo. Duvidho hi ekaseso sarūpāsarūpavasena. Tatra sarūpekasese bahuvacanameva, itaratra pana dvivacanaṃ, yathā puriso ca puriso ca purisā, nāmañca rūpañca nāmarūpañca nāmarūpaṃ, mātā ca pitā ca pitaroti.

Bālyayobbanavuḍḍhattāni tīṇi vayāni. Tatra tikaṃ bālye. Dvayaṃ yobbane. Bālassa bhāvo bālattaṃ, ttaṃ. Tāpaccaye bālatā. Ṇyamhi bālyaṃ, atha vā bala pāṇane, balanti assasitapassasitamattena paṇantīti bālā, balyante saṃvarīyanteti vā bālā, bala saṃvaraṇe. Tesaṃ bhāvo bālattādi. Yuvassa bhāvo yobbaññaṃ, yobbanañca, bhāve ṇyo, ṇo ca, atha vā yu missane, yu, ussa uvādeso, vuddhi. Tesaṃ bhāvo yobbaññādi.

我來直譯這段巴利文： 248. husā結尾的稱謂逐個說明。母親的姐妹稱為mātucchā，加ccho詞綴。父親的姐妹稱為pitucchā，意思是父親的姐妹稱為pitucchā。 pitāmaha(祖父)一詞不僅指生父的父親，也指生父的父親的父親等，因此這裡也舉例說"papitāmaho"(曾祖父)。父親的祖父稱為payyako，tu脫落。su表示聽聞，加ṇhā詞綴。加ṇi詞綴成為suṇisā(兒媳)。加sa詞綴成為husā，變成hatta。所有情況下依"在女性中加ā詞綴"規則加ā。 249. 關於同母兄弟的四個詞。在同一母腹中存在者稱為sodariyo，samāna變成so。同一胎稱為sagabbho，在那裡出生的稱為sagabbho，加ṇo詞綴。在同一母腹中出生稱為sodaro。在同一母腹中出生稱為sahajo。saha表示相同。 母親和父親這兩人稱為pitaro(雙親)。因為都確定指稱生育者，在不分別表達時用父親的稱謂。難道種類不是不可分的嗎？它在兩者中都是單一實體，而且種類沒有性別和數量，因為不是實體所以不應該用複數不是嗎？這不是過失，因為以種類為主的不是沒有實體，以實體為主的也不是沒有種類。而是兩者都有兩種意義作為特殊含義。對以種類為主的，種類是主要的實體是次要的，對以實體為主的則相反，在那裡想要表達種類時，應該像實體一樣說明性別和數量，因為它是多數所以用複數。像之前一樣，在不分別表達時，兒子和女兒稱為puttā(子女)，因為子嗣的稱謂確定也存在於女兒中，但相反的情況因為沒有這種用法就不存在。在分別表達時就說puttadhītaro(兒女)。 250. 婆婆和公公稱為sasurā(公婆)。因為有關係和聯繫所以稱謂也用於婆婆。但在分別表達時，像之前一樣各自使用詞語。兄弟和姐妹稱為bhātaro(兄弟姐妹)。同胎而生的兄弟稱謂也確定存在於姐妹中。因此在不分別表達同胎而生時，兩者都稱為bhātaro。在這裡所有情況都應該看到異形單存。單存有兩種，即同形和異形。在同形單存中只用複數，在其他情況用雙數，如puriso ca puriso ca成為purisā(人們)，nāmañca rūpañca成為nāmarūpaṃ(名色)，mātā ca pitā ca成為pitaro(父母)。 童年、青年、老年是三個年齡階段。其中關於童年的三個詞。關於青年的兩個詞。童年的狀態稱為bālattaṃ，加ttaṃ詞綴。加tā詞綴成為bālatā。加ṇya詞綴成為bālyaṃ，或bala表示生命，僅以呼吸而活者稱為bālā，或被約束者稱為bālā，bala表示約束。他們的狀態稱為bālatta等。青年的狀態稱為yobbaññaṃ，也稱yobbanaṃ，表示狀態加ṇya和ṇo詞綴，或yu表示混合，加yu詞綴，u變成uva，lengthening。他們的狀態稱為yobbaññā等。

1. Ye jarākatā sukkā kesādayo, te palitaṃ nāma siyuṃ, tesaṃ vā yaṃ sukkattaṃ, taṃ palitaṃ nāma. Paca pāke, ito, cassa lattañca.

Dvayaṃ valipalitādimati kāyaparipāke. Jīyanti vuḍḍhā bhavanti assaṃ jarā, jara vayohānimhi, jarā eva jaratā, sakatthe tāpaccayo. Vissasātipi jarāya nāmaṃ. Visesena saṃsate adho pātayatīti vissasā. Saṃsati』rayaṃ pamādattho, avasaṃsanattho ca, iha avasaṃsanattho, niggahītalopo, dvittañca.

Bālyayobbanavuḍḍhattāni pubbe vuttāni. Idāni tabbatināmānyāha. Tatra addhaṃ chāpasāmaññe. Putha, patha vitthāre, uko, puthuko, pala gamane, ṇvu, assittaṃ, dvittañca, pillako. Chupa samphasse, ussāttaṃ, chāpo. Kumāra kīḷāyaṃ, kumāro. Bala pāṇane, ṇo, bālo, pū pavane, to, sakatthe ko, potako, itthiyaṃ potakī. Poto, sāvo, sāvako, abbhako, ḍimbho, susuko, susuiccādīnipi chāpasāmaññatthāni.

1. Bālasāmaññavācakāni dassetvā visesabālanāmāni dassetumāha 『『athu』』ccādi. Uttāno, uttānaṃ vā sayatīti uttānasayo. Kapaccaye uttānaseyyako. Thanaṃ pivatīti thanapo, ḍimbhasaddopyatra.

2. Sattakaṃ taruṇe.

Āsoḷasā bhave bālo,

Taruṇo tu tato bhave;

Vuddho tu sattatyāyumhā,

Tīṇi vayāni lakkhaye.

Tara taraṇe, uṇo. Vayasi yobbane tiṭṭhatīti vayaṭṭho, to, 『『vayo bālyādi pakkhī ca, yobbanañca vayo kvacī』』ti [cintāmaṇiṭīkā 16.42]ruddo, daha bhasmīkaraṇe, aro, yu missane, a, uvādeso, sissākāro. Sasa plutagatimhi, u, assuttaṃ, susu, taruṇassa vā pāṭipadikassa susvādeso. Manuno apaccaṃ mānavo, vaṇṇavikāro, nassa ṇattaṃ, māṇavo. Kucchāyaṃ kapaccayo, māṇavakoti siddhaṃ. Vuttañca –

『『Apacce kucchite mūḷhe, manutossaggiko mato』』ti [mahābhāssa 4.1.161]dara vidāraṇe, ṇvu.

Dvayaṃ sukhavaḍḍhite kumāre, sukho kumāro sukumāro, khalopo, sukhena edhati vaddhatīti sukhedhito. 『『Sukhocito』』tipi pāṭho, sukhaṃ ucitaṃ sampiṇḍitaṃ etthāti sukhocito, uca samavāye.

254-255. Dvipādena vuḍḍhassa nāmāni. Āyumahattaṃ lātīti mahallako, ṇvu, dvittaṃ. Vaḍḍha vaḍḍhane, kattari to, tassa ḍho, ḍḍhassa ḍo, assuttaṃ, dhā gatinivattiyaṃ, iro, dhassa thattaṃ, issa ettaṃ. Jara vayohānimhi, kattari to, tassa innādeso, dhātvantalopo, ṇattañca, jiṇṇo, sakatthe kamhi jiṇṇako. Pakataṃ vayo yobbanamassāti pavayotipi vuḍḍhassa nāmaṃ.

Valinantāni pādena nāmāni. Tatra tikaṃ jeṭṭhabhātari. Agge pure kāle, pubbe ca kāle jāyatīti aggajo, pubbajo ca. Ayañca vuḍḍho ayañca vuḍḍho, ayamimesaṃ visesena vuḍḍhoti jeṭṭho, vuḍḍhasaddā iṭṭhapaccayo, 『『vuḍḍhassa jo iyiṭṭhesū』』ti vuḍḍhassa jo. Alope parassāsavaṇṇattaṃ.

Tikaṃ pacchājāte bhātari. Ayañca yuvā ayañca yuvā, ayamimesaṃ visesena yuvāti kaniṭṭho, kaniyo[kaṇiṭṭho kaṇiyo (ka.)] ca. Iyiṭṭhesu yuvasaddassa kanādeso [kaṇādeso (ka.)]. Anu pacchākāle jāto anujo. Jaghaññe pacchākāle jāto jaghaññajo. Aparasmiṃ pacchākāle jāto aparajoti dvepyatra.

Vali sithilaṃ taco cammaṃ yassa valittaco, dvittaṃ. Vali cammametassatthīti valino, ino. Uttānasayādayo valinantā vāccaliṅgattā tīsu liṅgesu vattanti, yathā – uttānasayo bālo, uttānasayā kumārī, uttānasayaṃ napuṃsakaṃ.

我來直譯這段巴利文： 251. 因衰老而變白的頭髮等稱為palitaṃ(白髮)，或它們的白色狀態稱為palitaṃ。paca表示成熟，加ito詞綴，ca變成latta。 關於有皺紋白髮等身體衰老的兩個詞。衰老變老故稱為jarā(老)，jara表示衰老，jarā即是jaratā，本義加tā詞綴。vissasā也是jarā的名稱。特別下墜故稱為vissasā。saṃsati這個詞有放逸義和下墜義，這裡是下墜義，鼻音脫落，重複。 童年、青年、老年前面已說。現在說具有這些特徵者的名稱。其中關於幼兒的通稱。putha和patha表示擴充套件，加uko詞綴成為puthuko，pala表示行走，加ṇvu詞綴，變成assi，重複，成為pillako。chupa表示接觸，變成ussa，成為chāpo。kumāra表示遊戲，成為kumāro。bala表示生命，加ṇo詞綴，成為bālo，pū表示凈化，加to詞綴，本義加ko詞綴，成為potako，女性形式為potakī。poto、sāvo、sāvako、abbhako、ḍimbho、susuko、susu等也是表示幼兒的通稱。 252. 顯示了幼兒的通稱后，為顯示特殊幼兒名稱而說"athu"等。仰臥者稱為uttānasayo。加ka詞綴成為uttānaseyyako。吸吮乳房者稱為thanapo，這裡也有ḍimbha一詞。 253. 關於少年的七個詞。 十六歲以下為童年， 之後稱為少年期； 七十歲后為老年， 這是三個年齡階段。 tara表示渡越，加uṇo詞綴。處在青年年齡中稱為vayaṭṭho，加to詞綴，如ruddo所說"vaya表示童年等和鳥類，yobbana有時也稱vaya"。daha表示燃燒，加aro詞綴。yu表示混合，加a詞綴，變成uva，加si詞尾。sasa表示快速運動，加u詞綴，變成utta，成為susu，或taruṇa的詞幹變成susu。摩奴的後裔稱為mānavo，音變，na變成ṇa，成為māṇavo。表示貶義加ka詞綴，成為māṇavako。如說： "對後代、可厭者、愚者，應知摩奴的(詞形)變化。" dara表示破壞，加ṇvu詞綴。 關於安樂成長的童子的兩個詞。安樂的童子稱為sukumāro，kha脫落。以安樂成長故稱為sukhedhito。也讀作"sukhocito"，具有安樂積集故稱為sukhocito，uca表示聚集。 254-255. 用兩個音步說明老年人的名稱。具有長壽故稱為mahallako，加ṇvu詞綴，重複。vaḍḍha表示增長，對施事者加to詞綴，變成ḍho，ḍḍha變成ḍo，變成utta；dhā表示停止行動，加iro詞綴，dha變成tha，i變成e。jara表示衰老，對施事者加to詞綴，變成inna，詞根末尾脫落，變成ṇa，成為jiṇṇo，本義加ka詞綴成為jiṇṇako。青春已過去者也稱為pavayo，是老年人的名稱。 以vali結尾的名稱用一個音步說明。其中關於長兄的三個詞。在前時出生故稱為aggajo和pubbajo。這個年長那個年長，這個比他們特別年長故稱為jeṭṭho，從vuḍḍha詞加iṭṭha詞綴，根據"vuḍḍha在iya和iṭṭha中變成jo"規則vuḍḍha變成jo。不脫落時後面的元音變化。 關於後生兄弟的三個詞。這個年輕那個年輕，這個比他們特別年輕故稱為kaniṭṭho，也稱kaniyo。在iya和iṭṭha中yuva詞變成kana[kaṇa]。在後時出生稱為anujo。在最後時出生稱為jaghaññajo。在後來時出生稱為aparajo，這裡有兩個詞。 面板鬆弛者稱為valittaco，重複。有皺紋者稱為valino，加ino詞綴。從uttānasaya開始到vali結尾的詞因為是可變詞性所以用於三種性別，如：uttānasayo bālo(仰臥的男童)，uttānasayā kumārī(仰臥的女童)，uttānasayaṃ napuṃsakaṃ(仰臥的中性)。

1. Pañcakaṃ matthake. Si saye, so, dīgho ca, aṅgesu uttamaṅgattā uttamaṅgaṃ, uttamo ca taṃ aṅgañcātipi uttamaṅgaṃ. Sīsañca uttamaṅgañca sīsottamaṅgāni. Si sevāyaṃ, ro, sevanti etenāti siro. Muda tose, dho. Sissākāro. Masa āmasane, ttho, sakatthe ko ca, masi parimāṇe vā.

Pajjaddhaṃ kese. Ke matthake seti tiṭṭhatīti keso. Sattamiyālopo, kati chedane, alo, assuttaṃ. Vala saṃvaraṇe, kammani ṇapaccayo, vālo. Uttamaṅge sīse ruhatīti uttamaṅgaruho. Muddhani jāyatīti muddhajo. Vālo ca uttamaṅgaruho ca muddhajo ceti itarītarayogadvando. Cikuro, kacotipyatra. Ci cayane, kura sadde, anekatthattā chedane. Vaḍḍhamāno cikarīyateti cikuro, kaca bandhane, a.

1. Kusumagabbhā kesā kesacūḷā muttikādinā bahi saṃyatā santhatā dhammilo nāma. Ekato katvā dharīyati bandhīyatīti dhammilo, kammani ilo. Dhammena nānādesiyamanussānaṃ samācārena ilatīti vā dhammilo, ila gamane.

Dvayaṃ kumārānaṃ sikhāpañcake, cūḷattayeti keci. Kākānaṃ pakkhasaṇṭhānattā kākapakkho. Sikhā eva sikhaṇḍako, sakatthe ko. Sikhāsikhaṇḍasaddānamabhedattāyeva hi 『『sikhaṇḍī, sikhī cā』』ti moro vutto.

Pāso, hattho ca ime dve kesacaye kesapariyāyato pare hutvā kesānaṃ kalāpe vattanti, na kevalā, yathā – kesapāso kesahattho iccādi. Pā rakkhaṇe, pāti rakkhati avayaveti pāso, so, pasa bandhaneti keci, ṇo. Hana gatiyaṃ, avayavā nihananti etthāti hattho, tho, pakkhopyatra.

Tāpasānaṃ vatīnaṃ tahiṃ kesacaye jaṭāsaddo vuccati, jaṭa jaṭane, jaṭa saṅghāte vā, 『『itthiyamatiyavo vā』』ti a.

1. Positabhattādīhi yā banjhate, tatra veṇī, paveṇī ca. Vī pajane, pajanaṃ gabbhavimokkho, vī tantasantāne vā, ṇī. Pakkhe paveṇī.

Dvayaṃ sīsamajjhaṭṭhacūḷāyaṃ. Cūḷa sañcodane, cūḷa hāvakaraṇe vā, a. Sikhā vuttā. Kesapāsīpyatra, nadādi.

Nārīnaṃ kesamajjhamhi paddhati ujugatamaggo sīmantoti mato kathito. Sīmassa anto sīmanto, sī saye vā, anto, majjhe makāravaṇṇāgamo.

1. Tikaṃ lome. Lū chedane, vaḍḍhamānaṃ lūyateti lomaṃ, mo. Tanumhi ruhatīti tanuruhaṃ, a. Ruha janane, rūha pātubhāve vā, mo, halopo, ottañca, lū chedane vā, mo, lassa rattaṃ, romaṃ. Akkhimhi jātaṃ lomaṃ pamhaṃ, pakhumañcoccate. Paminoti tenāti pamhaṃ,papubbo mā parimāṇe, hapaccayo. Akkhino pakkhadvaye jātaṃ pakhumaṃ, umo, kalopo ca.

Pumamukhe purisānaṃ mukhe vuttaṃ [pavuṭṭhaṃ (ka.)] lomaṃ massu nāma, masa āmasane, su, massu.

Tikaṃ bhamumhi. Bhama anavaṭṭhāne, ū, malopo, bhū. Umhi bhamu, kapaccaye bhamuko. Bhamukasahacaraṇato bhamu pulliṅgo.

1. Tikaṃ nettodake. Khipa peraṇe, po, issattaṃ. Nette jātaṃ jalaṃ nettajalaṃ. Asa adhopatane, su, assu. Nettajalañca assu cāti dvando. Assu napuṃsake.

Dvayaṃ akkhiputtalikāyaṃ. Nette dissamānā tārā nettatārā. Kaññāsaddato taddhito apaccayo, kaññāsaddassa kanīnādeso, itthikatākārapare ke pubbo akāro ikāramāpajjate [kātanta 2.

我來直譯這段巴利文： 256. 關於頭部的五個詞。si表示躺臥，加so詞綴，長音，因在諸器官中是最高故稱為uttamaṅgaṃ(頭)，或因是最高和器官故稱為uttamaṅgaṃ。頭部和最高器官稱為sīsottamaṅgāni。si表示服務，加ro詞綴，因以此服務故稱為siro(頭)。muda表示滿足，加dho詞綴。加si詞尾。masa表示觸控，加ttho詞綴，本義加ko詞綴，或masi表示測量。 半偈頌關於頭髮。因在頭上存在故稱為keso(頭髮)。第七格脫落，kati表示切斷，加alo詞綴，變成utta。vala表示遮蔽，作為受詞加ṇa詞綴，成為vālo(毛髮)。在頭上生長故稱為uttamaṅgaruho(頭髮)。在頭上生故稱為muddhajo(頭髮)。vālo、uttamaṅgaruho和muddhajo是相互關係的dvanda複合詞。cikuro、kaca也在此處。ci表示堆積，kura表示聲音，因多義也表示切斷。因生長而被剪故稱為cikuro，kaca表示束縛，加a詞綴。 257. 花蕾般的頭髮用珍珠等物在外部集束排列稱為dhammilo(髮髻)。集中在一起被持有束縛故稱為dhammilo，作為受詞加ilo詞綴。或依照各地人民的習俗而行故稱為dhammilo，ila表示行走。 關於兒童頂上五個髮辮的兩個詞，有人說是三個髮辮。因形如烏鴉翅膀故稱為kākapakkho(烏翅發)。頂發即是sikhaṇḍako，本義加ko詞綴。因sikhā和sikhaṇḍa詞義相同，所以說"sikhaṇḍī, sikhī"指孔雀。 pāso和hattho這兩個詞作為頭髮的同義詞，用於髮束中，不能單獨使用，如kesapāso(髮束)、kesahattho(發把)等。pā表示保護，保護部分故稱為pāso，加so詞綴，有人說pasa表示束縛，加ṇo詞綴。hana表示行走，部分集中於此故稱為hattho，加tho詞綴，pakkha也在此處。 對苦行者的修行者，在頭髮堆積處用jaṭā(結髮)一詞，jaṭa表示糾纏，或jaṭa表示聚集，依照"在女性中加a詞綴"規則加a。 258. 用飲食等養育而束起的稱為veṇī(辮子)和paveṇī(髮辮)。vī表示生產，生產是胎出，或vī表示線的延續，加ṇī詞綴。在一旁稱為paveṇī。 關於頭頂中部發髻的兩個詞。cūḷa表示激勵，或cūḷa表示動作，加a詞綴。sikhā已說明。kesapāsī也在此處，屬nadādi類。 女人發間直線延伸的路徑稱為sīmanto(髮際)。邊際的終點稱為sīmanto，或si表示躺臥，加anto詞綴，中間插入ma音。 259. 關於毛髮的三個詞。lū表示切斷，生長而被切故稱為lomaṃ(毛)，加mo詞綴。在身上生長故稱為tanuruhaṃ(體毛)，加a詞綴。ruha表示生長，或rūha表示顯現，加mo詞綴，ha脫落，變成o，或lū表示切斷，加mo詞綴，l變成r，成為romaṃ(毛)。在眼中生長的毛稱為pamhaṃ(睫毛)，也稱pakhumaṃ。用以測量故稱為pamhaṃ，pa字首加mā表示測量，加ha詞綴。在眼睛兩側生長稱為pakhumaṃ，加umo詞綴，ka脫落。 在男性面部生長的毛稱為massu(鬍鬚)，masa表示觸控，加su詞綴，成為massu。 關於眉毛的三個詞。bhama表示不定，加ū詞綴，ma脫落，成為bhū。在u中成為bhamu，加ka詞綴成為bhamuko。因與bhamuka相伴故bhamu為陽性。 260. 關於眼淚的三個詞。khipa表示投擲，加po詞綴，變成issa。在眼中生的水稱為nettajalaṃ(眼水)。asa表示下落，加su詞綴，成為assu(淚)。nettajalaṃ和assu是dvanda複合詞。assu為中性。 關於眼珠的兩個詞。在眼中可見的星稱為nettatārā(眼星)。從kaññā詞加taddhi的a詞綴，kaññā詞變成kanīna，在女性ka詞尾前面的a變成i[kātanta 2.;

2.65], kanīnikā. Tārakāpyatra.

Chakkaṃ mukhavivare, kavayo pana tadupalakkhitepi samudāye yujjante. Vada viyattiyaṃ vācāyaṃ, karaṇe yu. Mu bandhane, kho, ottābhāvo nipātanā, mukhaṃ. Sabbadharakate pana khaññateti dhātunā mukhanti nipātitaṃ, khanu avadāraṇe. Tuḍi toḍane, a. Tanu vitthāre vā, ḍo, assuttaṃ. Vadati tenāti vattaṃ, to, vuccate anenāti vā vattaṃ. Vada viyattiyaṃ vācāyaṃ, to. Lapa vacane, karaṇe yu. Ānanti asanti anenāti ānanaṃ, ana pāṇane, yu. Assaṃpyatra. Asa bhakkhane. Karaṇe so.

1. Aḍḍhaṃ dante. Dvīsu ṭhānesu dvikkhattuṃ vā jāyateti dvijo. Lapane mukhe jāyatīti lapanajo. Dā avakhaṇḍane, dāyati bhakkhamanenāti danto, anto, dasa adane vā, dasanti bhojjamanenāti danto, anto, dhātvantalopo. Damu damane vā, to. Daṃsa daṃsane, daṃsate vilikhyate bhakkhamanenāti daṃsano, yu. Rada vilekhane, yu, radano. Amhi rado.

Dantabhedasmiṃ dantavisese dāṭhāsaddo. Itthiliṅgoyaṃ. Daṃsadhātuto ṭho, daṃsissa ca dā, dāṭhā, muddhajadutiyoyaṃ. Akkhikoṭīsu vāmadakkhiṇanettānaṃ antesu apāṅgo vattati, sarīraṅgasaṅkhātassa kaṇṇassa apa samīpaṃ apāṅgo.

1. Catukkaṃ oṭṭhe. Dante āvarati chādayatīti dantāvaraṇaṃ. Usa dāhe, to, 『『sādisantapucchabhanjahaṃsādīhi ṭṭho』』ti sahādibyañjanena ṭṭho, ottadvittāni, oṭṭho. Gadrabhepyayaṃ. Atha vā usa dāhe, ṭṭho, ottadvittādi, ubhayatrāpi muddhajadutiyo, īsaṃ kiñci kālaṃ dhāreti bhakkhametthāti adharo, īsattho hyatra akāro.

『『A pume mādhave ñeyyo,

Paṭisedhe tadabyayaṃ;

Īsatthe ca viruddhatthe,

Sadisatthe payogato』』ti. –

Hi ekakkharakose vuttaṃ. Dasane dante chādayatīti dasanacchado. Ettha keci adharasaddena heṭṭhimoṭṭhamevāhu, tesaṃ vacanaṃ 『『nettantādharapāṇipādayugalehi』』ccādīhi mahākavipayogehi asaṃsandanato na gahetabbaṃ.

Tikaṃ kapole. Gaḍi vadanekadese, a, dhātuppakriyatthañhi dhātupāṭhavacanaṃ, sabbatrāpyevaṃ. Kena jalena pūriyateti kapolo, alo, kapa acchādane vā, olo, kapolo, nadādi. Gaṇḍī. Adharā adhobhāgo cubukaṃ nāma, cibukaṃpyatra. Cibu olambake, ṇvu, assuttaṃ.

1. Dvayaṃ gīvāya purobhāge. Gala adane, karaṇe a, gila gilane vā, gilati anenāti galo, issattaṃ. Kaṇa saddattho daṇḍako dhātu, ṭho, kaṇṭho, muddhajadutiyoyaṃ.

Tikaṃ ekatthaṃ. Gā sadde, īvo. Kaṃ sīsaṃ dharatīti kandharā. Siraṃ dharatīti sirodharā, siro dhiyyate assanti vā sirodharā, dhā gatinivattiyaṃ, aro.

Suvaṇṇamayo āliṅgo murajabhedo, tena sannibhā sadisā yā gīvā, sā kambugīvā matā, mahāpurisalakkhaṇametaṃ. Atha vā yā gīvā tīhi lekhāhi aṅkitā lakkhitā, sā kambugīvā matā, mahāpurisalakkhaṇametañca. Kambu vuccati suvaṇṇaṃ, kambumayena āliṅgena sannibhā gīvā kambugīvā, kamba saṃvaraṇe, u, kambu.

我來直譯這段巴利文： 2.65]，成為kanīnikā。tārakā也在此處。 關於口腔開口的六個詞，詩人們也將它用於由此標示的整體。vada表示言語清晰，作為工具加yu詞綴。mu表示束縛，加kho詞綴，o消失依規則，成為mukhaṃ(口)。在一切持守中被食用故依詞根規定為mukha，khanu表示切開。tuḍi表示擊打，加a詞綴。或tanu表示擴充套件，加ḍo詞綴，變成utta。因說話故稱為vattaṃ(口)，加to詞綴，或因被說故稱為vattaṃ。vada表示言語清晰，加to詞綴。lapa表示說話，作為工具加yu詞綴。因以此呼吸故稱為ānanaṃ(口)，ana表示呼吸，加yu詞綴。assa也在此處。asa表示食用，作為工具加so詞綴。 261. 半偈關於牙齒。在兩處兩次生故稱為dvijo(牙)。在說話的口中生故稱為lapanajo(口生牙)。dā表示切斷，因以此咀嚼故稱為danto(牙)，加anto詞綴，或dasa表示食用，因以此食故稱為danto，加anto詞綴，詞根末尾脫落。或damu表示調伏，加to詞綴。daṃsa表示咬，因以此咀嚼而被刻故稱為daṃsano，加yu詞綴。rada表示咬嚙，加yu詞綴，成為radano。在a中成為rado。 在牙齒種類中特指犬齒用dāṭhā詞。這是陰性詞。從daṃsa詞根加ṭho詞綴，daṃsi變成dā，成為dāṭhā，這是腦音的第二個。在左右眼角的末端使用apāṅgo(眼角)，指稱為身體部分的耳朵的近處稱為apāṅgo。 262. 關於嘴唇的四個詞。遮蓋牙齒故稱為dantāvaraṇaṃ(唇)。usa表示燃燒，加to詞綴，依照"sādi等輔音加ṭṭho"規則與輔音一起加ṭṭho，變成o和重複，成為oṭṭho。這也用於驢。或usa表示燃燒，加ṭṭho詞綴，變成o和重複等，兩者都是腦音第二音，因短暫持有食物於此故稱為adharo(下唇)，這裡的a表示少許。 "a在非陽性mādhava中應知， 在否定中是不變詞； 在少許義和相反義中， 以及相似義中使用。" 如一音節詞典所說。遮蓋門牙故稱為dasanacchado(唇)。這裡有些人說adhara詞只指下唇，他們的說法因與"nettantādhara眼末唇"等大詩人的用法不符而不可取。 關於臉頰的三個詞。gaḍi表示面部一處，加a詞綴，爲了說明詞根變化而說詞根表，所有情況都是如此。因被水充滿故稱為kapolo，加alo詞綴，或kapa表示遮蔽，加olo詞綴，成為kapolo，屬nadādi類。gaṇḍī。下部稱為cubukaṃ(下巴)，cibukaṃ也在此處。cibu表示懸垂，加ṇvu詞綴，變成utta。 263. 關於頸部前方的兩個詞。gala表示食用，作為工具加a詞綴，或gila表示吞嚥，因以此吞嚥故稱為galo，變成issa。kaṇa表示聲音是支撐的詞根，加ṭho詞綴，成為kaṇṭho，這是腦音第二音。 同義的三個詞。gā表示聲音，加īvo詞綴。持頭故稱為kandharā(頸)。持頭故稱為sirodharā(頸)，或頭被支撐於此故稱為sirodharā，dhā表示停止行動，加aro詞綴。 金製鼓種āliṅga，與之相似的頸稱為kambugīvā(螺紋頸)，這是大人相。或有三道紋路標記的頸稱為kambugīvā，這也是大人相。kambu指金，與金製āliṅga相似的頸稱為kambugīvā，kamba表示遮蔽，加u詞綴，成為kambu。

1. Tikaṃ khandhe. Ana gatiyaṃ, so. Bhujānaṃ siro matthakaṃ bhujasiro. Kaṃ matthakaṃ dadhātīti kandho, so eva khandho kakārassa khakārakaraṇavasena, khamati bhāranti vā khandho, khamu sahane, to, tassa dho, massa no, niggahītaṃ vā . Tassandhi tassa khandhassa majjhaṃ jattu nāma, yaṃ khandhānaṃ majjhe tiṭṭhati. Jana janane, jara vayohānimhi vā, tu, jattu, taṃ napuṃsakaṃ.

Dvayaṃ bāhumūle. Bāhūnaṃ bhujānaṃ mūlaṃ bāhumūlaṃ. Kaca bandhane, cho. Assa kacchassa adhobhāgaṭṭhānaṃ passaṃ vuccati, disa pekkhane, apaccayo, disassa passādeso.

1. Tikaṃ bāhumhi. Vahati anenāti vāhu, vāhu eva bāhu, ku [ṇvādi 6]. Bhuñjate anenāti bhujo. Bhuja pālanajjhohāresu. Bāhu ca bhujo ceti dvando, ete dve dvīsu, itthiyaṃ bhujā. Vahati yāyāti bāhā. Aparosaddopyatra [a pārosaddopyatra (ka.), a paveṭṭhasaddopyatra (?)].

Tikaṃ hatthe. Hasa hasane, tho. Hara haraṇe vā. Nakkhattepyayaṃ. Kara karaṇe, a. Paṇa byavahārathutīsu, i. Pā rakkhane vā, ṇi. Karo ca pāṇi ca karapāṇayo. Pañcasākho, sayopyatra.

Pakoṭṭhanto hatthagaṇṭhi maṇibandho nāma. Pakoṭṭho nāma āmaṇibandhaṃ kapparassa adhobhāgo. Maṇivikatiṃ bandhati etthāti maṇibandho. Kusa akkose, ṭho, pakoṭṭho.

Dvayaṃ bhujamajjhagaṇṭhimhi. Kapu hiṃsāyaṃ, aro. Kupparotipi pāṭho, tadā assuttaṃ. Kapu hiṃsāyaṃ, oṇi, kapoṇi, itthiyaṃ. Kaphoṇīpyatra, tattha passa phattaṃ.

266.Pāṇissa pāṇitalassa sambandhīnaṃ maṇibandhakaniṭṭhānaṃ dvinnaṃ antaraṃ bahiṭṭhānaṃ karabho vuccati, yena kumārakā satthaṃ katvā aññamaññaṃ paharanti, kara hiṃsāyaṃ, abho, kara karaṇe vā.

Dvayaṃ aṅgulimatte. Karassa pāṇissa sākhā karasākhā. Agi gatyattho, aṅga gamanattho vā, uli. Itthiliṅgoyaṃ [(nadādi) (ka.)], aṅguli.

Tā aṅguliyo pañcappabhedā, yathā – aṅguṭṭho tajjanī majjhimā anāmikā kaniṭṭhā ceti kamā siyuṃ. Aṅga gamanattho, assuttaṃ, agge pure tiṭṭhatīti vā aṅguṭṭho, niggahītāgamo, assuttañca. Tajja hiṃsāyaṃ, tajjeti yāya, sā tajjanī, yu, nadādi. Majjhe tiṭṭhatīti majjhimā. Natthi nāmamassāti anāmikā, sakatthe ko. Atisayena khuddakāti kaniṭṭhā. Yuvappānaṃ kana, kaṇa vā iyiṭṭhesu.

我來直譯這段巴利文： 264. 關於肩膀的三個詞。ana表示行走，加so詞綴。臂的頂端稱為bhujasiro(肩頭)。持頭故稱為kandho，同一個詞通過k音變成kh音成為khandho(肩)，或因承受重擔故稱為khandho，khamu表示忍受，加to詞綴，變成dho，ma變成na，或加鼻音。它的關節，即那個khandha的中部稱為jattu(鎖骨)，站在兩肩之間。jana表示產生，或jara表示衰老，加tu詞綴，成為jattu，是中性詞。 關於臂根的兩個詞。手臂的根部稱為bāhumūlaṃ(臂根)。kaca表示束縛，加cho詞綴。其kaccha的下部位置稱為passaṃ(脅)，disa表示看，加a詞綴，disa變成passa。 265. 關於手臂的三個詞。因以此負載故稱為vāhu，vāhu即是bāhu(臂)，ku [ṇvādi 6]。因以此享用故稱為bhujo(臂)。bhuja表示保護和食用。bāhu和bhujo是dvanda複合詞，這兩個用於兩性，陰性是bhujā。承擔故稱為bāhā。aparo詞也在此處[a pāro詞也在此處(ka.)，a paveṭṭha詞也在此處(?)]。 關於手的三個詞。hasa表示笑，加tho詞綴。或hara表示取。這也用於星宿。kara表示做，加a詞綴。paṇa表示交易和讚美，加i詞綴。或pā表示保護，加ṇi詞綴。karo和pāṇi成為karapāṇayo。pañcasākho(五枝)，saya也在此處。 前臂末端的手關節稱為maṇibandho(腕)。pakoṭṭho指從腕到肘的下部。在此係綴裝飾故稱為maṇibandho。kusa表示辱罵，加ṭho詞綴，成為pakoṭṭho。 關於臂中關節的兩個詞。kapu表示傷害，加aro詞綴。也讀作kupparo，那時變成utta。kapu表示傷害，加oṇi詞綴，成為kapoṇi，陰性。kaphoṇī也在此處，其中pa變成pha。 266. 手掌與手腕小指間的外側空間稱為karabho，兒童們以此做武器互相擊打，kara表示傷害，加abho詞綴，或kara表示做。 關於指節的兩個詞。手的分支稱為karasākhā(手指)。agi表示行走義，或aṅga表示行走義，加uli詞綴。這是陰性詞[(nadādi)(ka.)]，成為aṅguli。 這些手指分五種，依次是：拇指、食指、中指、無名指、小指。aṅga表示行走義，變成utta，或因站在前方故稱為aṅguṭṭho(拇指)，加鼻音，變成utta。tajja表示傷害，因用它責備故稱為tajjanī(食指)，加yu詞綴，屬nadādi類。站在中間故稱為majjhimā(中指)。因無名故稱為anāmikā(無名指)，本義加ko詞綴。極其小故稱為kaniṭṭhā(小指)。yuva詞在iya和iṭṭha中變成kana或kaṇa。

1. Tajjanyādīhi yute aṅguṭṭhe tate pasārite sati padesādikā catasso saññā kamato siyuṃ, yathā – tajjanīyute aṅguṭṭhe tate padeso. Disa pekkhane. Majjhimayute aṅguṭṭhe tate tālo, tala patiṭṭhāyaṃ. Anāmikāsahite aṅguṭṭhe tate gokaṇṇo, gokaṇṇasadisattā, tappamāṇattā vā gokaṇṇo, atha vā gokaṇṇo nāma eko migaviseso, takkaṇṇasadisappamāṇattā gokaṇṇo, tālo ca gokaṇṇo ca tālagokaṇṇā. Liṅgabhedā 『『tālagokaṇṇavidatthī』』ti na vuttaṃ, kaniṭṭhāyute aṅguṭṭhe tate vidatthi, vitanotīti vitatthi, vitatthi eva vidatthi, tanu vitthāre,ti, tassa tho. Vidatthi. 『『Kamā tato』』tipi pāṭho.

Kuñcito saṅkocito pāṇi pasatākhyo, papubbo sara gatiyaṃ, to. Pamāṇappakaraṇato vitatañjaliyevāyaṃ kavīhi icchito. Sampuṭañjali panāyaṃ, pasāritasahitā [pasāritasahitattā (ka.)] yassa aṅguliyo bhavantīti.

Kuñcito ca tataṅguṭṭho, sapatākoti sammato;

Patākehi tu hatthehi, sampuṭañjali icchito.

Devatānaṃ garūnañca, pitūnañce』cchito pure;

Atthappakaraṇādīhi, bhedo ñeyyo tahiṃ tahiṃ.

Yathā jalañjaliṃ dadāti, añjalinā pivati, devoyaṃ katañjaliriti. Puṭañjalissa vā vakkhamānattā idha vitatañjaliyeva.

1. Tikaṃ sappakoṭṭhe vitatakare. Ramu kīḷāyaṃ, tano, malopo, ratanaṃ, maṇibuddhādīsu ca. Kuka ādāne, u , dvittaṃ. Hasa dhātumhā tho, to vā, hattho, hatthasahitattā vā pakoṭṭho hattho.

Dvayaṃ sampuṭañjalimhi. Karamayo puṭo karapuṭo, añja byattigatikantīsu, ali, añjali. Karapuṭo ca añjali ceti karapuṭañjalī.

Dvayaṃ nakhe. Kare jāyati ruhatīti karajo. Natthi khaṃ indriyaṃ etthāti nakho, saññāsaddattā na attaṃ, avisayattā vā. Punabbhavo, kararuho, nakharotipi nakhassa nāmāni.

Dvayaṃ puṭaṅgulikaretikhyāte muṭṭhimhi. Khaṭa icchāyaṃ, ṇvu, khada hiṃsāyaṃ vā, dassa ṭo. Mu bandhane,ti, tassa ṭho, dvittaṃ.

269.Passadvayavitthatā passadvayepi vitatā pasāritā sahakarā sapāṇayo dve bāhū byāmo nāma, byāmīyate anenāti byāmo, vipubbo yāma añche. Uddhaṃ upari tatā vitatā bhujā ca poso ca tesaṃ samuditānaṃ pamāṇasadisaṃ pamāṇaṃ yassa tasmiṃ uddhantatabhujaposappamāṇe porisasaddo vattati. Bhujasaddena sahakarā bhujā gayhate, ekassa pamāṇasaddassa lopo, purisassa pamāṇaṃ porisaṃ. Purisasaddo cettha sakarabhujapurisaṃ vadati, tīsu, yathā – porisaṃ jalaṃ, poriso hatthī, porisī yaṭṭhi.

1. Dvayaṃ urasi. Usa dāhe, ro, salopo, ara gatimhi vā, assukāro. Hara haraṇe, yo, rassa do. Koḷaṃ [koṭṭha (ka.)], bhujantaraṃ, vakkhotipi uronāmāni. Tikaṃ uroje. Tanu vitthāre, tanoti icchanti thano, tassa tho, thana devasadde, thana coriye vā. Kuca saṅkocane, kuco. Payo khīraṃ dhāretīti payodharo. Kuco ca payodharo cāti dvando.

Thanaggasmiṃ thanassa agge cūcukaṃ, napuṃsake. 『『Cūcuko so kucānana』』nti [cintāmaṇiṭīkā 16.77] tu ratanakoso, cu cavane, uko, dvittaṃ, dīgho ca, cūcukaṃ, cancu gatiyaṃ vā, uko, nalopo, assūkāro, cūcukaṃ.

Dvayaṃ piṭṭhe kāyassa pacchābhāge. Piṭa saddasaṅghātesu, to. Itaratra ti, pisu secane vā.

我來直譯這段巴利文： 267. 當拇指與食指等配合伸展時，依次有四種稱謂，即：與食指配合的拇指伸展稱為padeso(指距)。disa表示看。與中指配合的拇指伸展稱為tālo(掌)，tala表示確立。與無名指配合的拇指伸展稱為gokaṇṇo(牛耳)，因形似牛耳或大小相當故稱為gokaṇṇo，或gokaṇṇo是一種特殊的鹿，因與其耳朵大小相似故稱為gokaṇṇo，tālo和gokaṇṇo成為tālagokaṇṇā。因性別不同沒說"tālagokaṇṇavidatthī"，與小指配合的拇指伸展稱為vidatthi(張)，因延伸故稱為vitatthi，vitatthi即是vidatthi，tanu表示擴充套件，加ti詞綴，變成tho。vidatthi。也讀作"kamā tato"。 彎曲收縮的手稱為pasatākhyo，pa字首加sara表示行走，加to詞綴。從度量論來看，詩人們認為這是vitatañjali(展手)。而這是sampuṭañjali(合掌)，因為它的手指與伸展相連。 彎曲而伸展拇指，即稱為sapatāko(有旗); 以帶旗的手，即成為sampuṭañjali(合掌)。 對神明、師長、父母等，之前即是如此; 從各種論著中，應知各處的區別。 如"獻水合掌"、"以合掌飲"、"此神作合掌"。因為將要說明puṭañjali，所以這裡只說vitatañjali。 268. 關於伸展的前臂的三個詞。ramu表示遊戲，加tano詞綴，ma脫落，成為ratanaṃ，也用於寶石、佛陀等。kuka表示拿取，加u詞綴，重複。從hasa詞根加tho詞綴，或加to詞綴，成為hattho，或因與手相連故前臂稱為hattho。 關於合掌的兩個詞。手形成的盒稱為karapuṭo，añja表示明顯、行走和慾望，加ali詞綴，成為añjali。karapuṭo和añjali成為karapuṭañjalī。 關於指甲的兩個詞。在手中生長故稱為karajo(指甲)。因無感官孔故稱為nakho，因是名稱詞不變成atta，或因無對象。punabbhavo、kararuho、nakharo也是指甲的名稱。 關於稱為puṭaṅgulikare的拳頭的兩個詞。khaṭa表示慾望，加ṇvu詞綴，或khada表示傷害，da變成ṭa。mu表示束縛，加ti詞綴，變成ṭho，重複。 269. 兩側展開、在兩側伸展的兩臂稱為byāmo(庹)，因以此測量故稱為byāmo，vi字首加yāma表示牽引。向上伸展的手臂和人身，與其總和的度量相等的度量稱為porisa(人量)。bhuja詞指帶手的手臂，一個度量詞脫落，人的度量稱為porisaṃ。這裡的人詞指帶手臂的人，用於三性，如：porisaṃ jalaṃ(一人深的水)、poriso hatthī(一人高的象)、porisī yaṭṭhi(一人高的杖)。 270. 關於胸的兩個詞。usa表示燃燒，加ro詞綴，sa脫落，或ara表示行走，變成u。hara表示取，加yo詞綴，ra變成da。koḷaṃ[koṭṭha(ka.)]、bhujantaraṃ、vakkho也是胸的名稱。關於乳房的三個詞。tanu表示擴充套件，認為延伸故稱為thano，變成tho，thana表示天聲，或thana表示偷盜。kuca表示收縮，成為kuco。持乳故稱為payodharo。kuco和payodharo是dvanda複合詞。 在乳頭即乳房尖端處稱為cūcukaṃ，中性。而ratanakosa說"cūcuko是kucānana"，cu表示移動，加uko詞綴，重複，長音，成為cūcukaṃ，或cancu表示行走，加uko詞綴，na脫落，變成ū，成為cūcukaṃ。 關於身體後部脊背的兩個詞。piṭa表示聲音聚集，加to詞綴。在其他情況加ti詞綴，或pisu表示灑水。

1. Tikaṃ tanumajjhe. Majjhe bhavo majjho. Laga saṅge, a. Majjhe bhavaṃ majjhimaṃ. Catukkaṃ udare. Kusa akkose, chi, sassa co. Gaha upādāne, ani, īmhi gahaṇī, gabbhaṃ gaṇhāti dhāretīti vā gahaṇī, gabbhāsayasaññito mātukucchippadeso, tejodhātumhi pana yathābhuttāhārassa vipācanavasena gaṇhanato achaḍḍanato gahaṇī. Upubbo dara gamane. Udarati uddhaṃ gacchati vāyu yatrāti udaraṃ. Gu sadde, abho, dvittādi, gabbho. Picaṇḍa jaṭhara tundāpyatra.

Kucchisambhave kucchiṭṭhe koṭṭho, anto cāti ime dve vattanti, kusa akkose, to, ṭho vā. Ama gamanattho, to.

1. Catukkaṃ kaṭiyaṃ. Hanadhātumhā yu, hassa dvittaṃ, hassa jo, hanassa gho ca, jaghanaṃ. Nicchayena tamatīti nitambo, tamudhātumhā bo. Sū pasave, ṇi. Kaṭa vassāvaraṇesu, kaṭyate āvarīyate vatthādīhi kaṭi, i, ete dve nāriyaṃ. Ettha ca jaghanasaddena itthikaṭiyā aggabhāgo, nitambasaddena itthikaṭiyā pacchābhāgo, sesadvayena kaṭisāmaññaṃ vuttanti daṭṭhabbaṃ, vuttañca 『『pacchā nitambo thīkaṭyā, jaghanaṃ tu puro bhave』』ti [amara 16.74].

273.Liṅgantaṃ liṅgasāmaññe. Aṅge sarīre jāyatīti aṅgajātaṃ, aṅgasaddo sarīravācako, aṅgametassatthīti katvā. Rahasi ṭhāne jātaṃ aṅgaṃ rahassaṅgaṃ, sattamiyālopo, issattaṃ, sassa dvittañca. Vatthena guyhitabbanti vatthaguyhaṃ. Miha secane, karaṇe yu, mihati retomuttāni yenāti mehanaṃ. Nipubbo miha secane, to, nimittaṃ. Uttamaṅgattā varaṅgaṃ. Vaja gatiyaṃ, assīkāro, paccayehi vinā jāyatīti vā bījaṃ, virahattajotako hyettha vikāro. Phala nipphattiyaṃ, phalati etena puttanti phalaṃ. Liṅgati 『『itthī, puriso』』ti vibhāgaṃ gacchati yenāti liṅgaṃ.Liṅga gamane, līnaṃ apākaṭaṃ aṅganti vā liṅgaṃ. Etesu bījaphalasaddā aṇḍepi vattanti.

Dvayaṃ purisaliṅgapasibbake. Ama gamane, ḍo, aṇasaddattho vā, ḍo, aḍi aṇḍatthe vā, to. Kusa akkose, ṇo. Aṇḍasaddo cettha bījepi, aṇḍakosoti samuditampi kosassa nāmaṃ, 『『kukkuṭacchāpakasseva aṇḍakosamhā』』ti [pārā. 13, 14] hi vuttaṃ, amarakosepi[amarakose 16.76] aṇḍakosoti samuditeneva nāmaṃ vuttaṃ. Ettha ca aṇḍassa bījassa koso aṇḍakosoti viggaho kātabbo.

Dvayaṃ itthiyā aṅgajāte. Yu missane, adhikaraṇeni, yoni, itthiyaṃ pume cāyaṃ, itthī ca pumā ca itthipumaṃ, tasmiṃ. Bhajanti asminti bhagaṃ. Māramandira mārakūpā cātra.

274-

我來直譯這段巴利文： 271. 關於腰部的三個詞。在中間存在的稱為majjho。laga表示附著，加a詞綴。在中間存在的稱為majjhimaṃ。關於腹部的四個詞。kusa表示辱罵，加chi詞綴，sa變成co。gaha表示取得，加ani詞綴，在ī中成為gahaṇī，因取持胎兒故稱為gahaṇī，指稱為胎房的母腹部位，而在火界中因取受已食之食物使之消化而不排出故稱為gahaṇī。upa字首加dara表示行走。上升風之處故稱為udaraṃ。gu表示聲音，加abho詞綴，重複等，成為gabbho。picaṇḍa、jaṭhara、tunda也在此處。 關於腹中物和腹內的兩個詞koṭṭho和anto，kusa表示辱罵，加to詞綴，或加ṭho詞綴。ama表示行走義，加to詞綴。 272. 關於臀部的四個詞。從hana詞根加yu詞綴，ha重複，ha變成ja，hana變成gha，成為jaghanaṃ。確實到達故稱為nitambo，從tamu詞根加bo詞綴。sū表示生，加ṇi詞綴。kaṭa表示遮雨，因被衣物等遮蓋故稱為kaṭi，加i詞綴，這兩個用於女性。這裡應知jaghana詞指女性臀部的前部，nitamba詞指女性臀部的後部，其餘兩個指臀部的通稱，如說"nitamba是女臀後部，jaghana在前部"[amara 16.74]。 273. 關於性器官通稱的陰性詞。在身體上生故稱為aṅgajātaṃ，aṅga詞表示身體，因有身體而成。在隱密處生的器官稱為rahassaṅgaṃ，第七格脫落，變成issa，sa重複。應被衣物遮蔽故稱為vatthaguyhaṃ。miha表示流泄，作為工具加yu詞綴，因以此排泄精尿故稱為mehanaṃ。ni字首加miha表示流泄，加to詞綴，成為nimittaṃ。因是最高器官故稱為varaṅgaṃ。vaja表示行走，變成ī，或因不依賴條件而生故稱為bījaṃ，這裡的變化表示缺失。phala表示結果，因以此結出子嗣故稱為phalaṃ。因以此顯現"女性、男性"的區別故稱為liṅgaṃ。liṅga表示行走，或因是隱藏不明顯的器官故稱為liṅgaṃ。在這些詞中bīja和phala詞也用於睪丸。 關於男性器官囊的兩個詞。ama表示行走，加ḍo詞綴，或aṇa詞義加ḍo詞綴，或aḍi表示睪丸義加to詞綴。kusa表示辱罵，加ṇo詞綴。這裡的aṇḍa詞也指種子，aṇḍakosa合稱也是囊的名稱，因說"如小雞從蛋殼"[pārā. 13, 14]，在amarakosa[amarakose 16.76]中也只用合稱aṇḍakosa作為名稱。這裡應解釋為aṇḍa即種子的kosa(囊)成為aṇḍakosa。 關於女性性器官的兩個詞。yu表示混合，作為處所加ni詞綴，成為yoni，這用於女性和男性，女性和男性是itthipumaṃ，在其中。人們享受之處故稱為bhagaṃ。māramandira(魔宮)和mārakūpa(魔窟)也在此處。 274-;

1. Tikaṃ itthipurisānaṃ sambhave. Sucissa paṭipakkho asuci, ikāranto, dvīsu, sambhavaliṅgo vā. Saṃpubbā bhūdhātumhā a. Saka sāmatthiyaṃ, to, tassa ko, assuttaṃ, suca soke vā, ko.

Dvayaṃ vaccamagge. Punanti anenāti pāyu. Pū pavane, u, ūssāyo, paya gamanattho vā, payati vaccamanenāti pāyu, karaṇe u, ayaṃ purise pulliṅge vattati. Guda kīḷāyaṃ, a. Apānaṃpyatra.

Aṭṭhakaṃ vacce. Gūtha karīsossagge, gupa gopane vā, tho. Kira vikiraṇe, īso, karīsaṃ. Vara varaṇasambhattīsu, co, gūthañca karīsañca vaccañceti dvando, tāni vikappena pume vattanti, niccaṃ napuṃsake, pulliṅgattaṃ tesaṃ katthaciyeva, sabbatra napuṃsakattameva bahulantyattho. Mala calane, a, mala dhāraṇe vā. Saka sattiyaṃ, sassa cho. Uccārīyate jahyateti uccāro, upubbo caradhātu cajane, ukkhipane ca vattati. Miha secane, lo, vaṇṇavipariyayo, ḷattañca. Avakarīyateti ukkāro, avassuttaṃ, kira vikkhipane. Samalaṃpyatra. Samu upasame, alo.

Dvayaṃ mutte. Su savane, savanaṃ sandanaṃ, curādi, ṇo. Muca mocane, to, mutta passāve vā. Uccate kathīyate. Gomutte gavaṃ sambandhini mutte pūtimuttasaddo vattati. Ajja pavattampi hi taṃ duggandhabhāvena pūtimuttantveva vuccati, yathā 『『pūtikāyo』』ti. Assādīnaṃ male chakaṇasaddo, saka sattiyaṃ, yu, sassa cho.

1. Nābhiyā adhobhāgo vatthi nāma, so dvīsu. Vatthi muttapuṭaṃ. 『『Muttāsayapuṭo vatthi』』riti [cintāmaṇiṭīkā 16.73]ratanamālā. Vasati muttametthāti vatthi, vasa nivāse,ti, tassa tho, tthipaccayena vā siddhaṃ. Ucchaṅgaṃ aṅkañca ime dve ubho saddā pume vattanti. Ussajjati etthāti ucchaṅgaṃ, saja saṅge, sassa cho, dvittaṃ. Aṅka gamanattho, a, aṅko, atha vā aṅka lakkhaṇe, a, aṅko, 『『ucchaṅgacihanesva』ṅko』』ti amarakose[amara kose 23.4].

Dvayaṃ jāṇūparibhāge. Ara gamane, u, assūkāro. Sanja saṅge, āsajjati vatthamatrāti satthi, thi. Ūru ca satthi ceti dvando, napuṃsakepi.

Tikaṃ jāṇumhi, ūruno pabbaṃ gaṇṭhi ūrupabbaṃ. Jana janane, ṇu. Dvitte jaṇṇu.

1. Dvayaṃ pādagaṇṭhimhi. Gupa rakkhaṇe pho, sakatthe ko. Pādassa gaṇṭhi pādagaṇṭhi. Ghuṭikāpyatra. Ghuṭa parivattane, ghuṭyate aneneti ghuṭikā, ṇvu.

Dvayaṃ pādassa pacchābhāge gopphakassādho bhāge. Pume tūti tvantaṃ liṅgapadaṃ. Pasa bādhanaphusanesu,ti, tassa ṇo, sassa ho, vaṇṇavipariyayo, ṇipaccayena vā siddhaṃ. Sakāravaṇṇāgame vuddhiyañca pāsaṇhi. Elipyatra, ila gatiyaṃ,ti, talopo.

Dvayaṃ pādagge. Pādassa aggaṃ pādaggaṃ. Pakaṭṭhaṃ padaṃ papadanti kammadhārayo. 『『Papado』』tipi pāṭho. Tikaṃ pāde. Pada gatimhi, ṇo, pajjateti pādo. Pajjate gacchatīti, a. Caramhā karaṇe yu, caraṇaṃ, idaṃ pume vikappena, niccaṃ napuṃsake. Aṅghipyatra, ahi gatiyaṃ. I, hassa gho.

我來直譯這段巴利文： 275. 關於男女生殖之物的三個詞。suci的相反是asuci(不凈)，以i結尾，用於兩性，或隨生殖器性別變化。saṃ字首加bhū詞根加a詞綴。saka表示能力，加to詞綴，變成ko，變成utta，或suca表示憂愁，加ko詞綴。 關於排泄道的兩個詞。因以此凈化故稱為pāyu。pū表示凈化，加u詞綴，變成ū，或paya表示行走，因以此排泄故稱為pāyu，作為工具加u詞綴，這在男性中用陽性。guda表示遊戲，加a詞綴。apāna也在此處。 關於糞便的八個詞。gūtha表示糞便排出，或gupa表示保護，加tho詞綴。kira表示散播，加īsa詞綴，成為karīsaṃ。vara表示遮蔽和給予，加co詞綴，gūtha、karīsa和vacca是dvanda複合詞，它們選擇性地用於陽性，必定用於中性，它們只在某些場合為陽性，意思是在所有場合多用中性。mala表示移動，加a詞綴，或mala表示持有。saka表示能力，sa變成cha。因被排出拋棄故稱為uccāro，upa字首加cara詞根表示捨棄，也表示舉起。miha表示流泄，加lo詞綴，音變，變成ḷa。因被拋棄故稱為ukkāro，變成utta，kira表示散佈。samalaṃ也在此處。samu表示平靜，加alo詞綴。 關於尿的兩個詞。su表示流動，流動是流淌，屬curādi類，加ṇo詞綴。muca表示釋放，加to詞綴，mutta也表示尿。被說被稱。關於牛尿，對於與牛相關的尿使用pūtimutta(腐尿)一詞。即使是剛排出的，因有臭氣也稱為pūtimutta，如說"pūtikāyo(臭身)"。對於馬等的糞便用chakaṇa詞，saka表示能力，加yu詞綴，sa變成cha。 276. 臍下部分稱為vatthi(膀胱)，用於兩性。vatthi是尿囊。"尿藏囊是vatthi"，如ratanamālā所說。因尿居於此故稱為vatthi，vasa表示居住，加ti詞綴，變成tho，或加tthi詞綴而成。ucchaṅga和aṅka這兩個詞都用陽性。因在此拋上故稱為ucchaṅgaṃ(膝部)，saja表示附著，sa變成cha，重複。aṅka表示行走義，加a詞綴，成為aṅko，或aṅka表示標記，加a詞綴，成為aṅko，"aṅko用於膝部標記"如amarakosa所說[amara kose 23.4]。 關於膝上部的兩個詞。ara表示行走，加u詞綴，變成ū。sanja表示附著，因衣物附著於此故稱為satthi，加thi詞綴。ūru和satthi是dvanda複合詞，也用於中性。 關於膝的三個詞。大腿的關節節點稱為ūrupabbaṃ。jana表示產生，加ṇu詞綴。重複成為jaṇṇu。 277. 關於足關節的兩個詞。gupa表示保護，加pho詞綴，本義加ko詞綴。腳的關節稱為pādagaṇṭhi。ghuṭikā也在此處。ghuṭa表示旋轉，因以此旋轉故稱為ghuṭikā，加ṇvu詞綴。 關於腳後部腳踝下部的兩個詞。"在陽性中"指以tu結尾的性詞。pasa表示束縛和觸碰，加ti詞綴，變成ṇo，sa變成ha，音變，或加ṇi詞綴而成。插入sa音並增長成為pāsaṇhi。eli也在此處，ila表示行走，加ti詞綴，ta脫落。 關於腳尖的兩個詞。腳的尖端稱為pādaggaṃ。超前的足部稱為papadaṃ，是kammdhāraya複合詞。也讀作"papado"。關於腳的三個詞。pada表示行走，加ṇo詞綴，因行走故稱為pādo。因行走，加a詞綴。從cara加工具的yu詞綴，成為caraṇaṃ，這選擇性地用於陽性，必定用於中性。aṅghi也在此處，ahi表示行走，加i詞綴，ha變成gha。

1. Dvayaṃ hatthādyavayave. Aṅgi gatyattho, a. Avapubbo yu missane, a. Patīko, apaghanopyatra. Patipubbā imhā ko. Apapubbā hanimhā a, ghanādeso ca.

Dvayaṃ passaṭṭhimhi. Pā rakkhaṇe, su, ḷikāravaṇṇāgamo, sakatthe ko, passa pho. Aḷāgame phāsukā. 『『Pāsuḷikā, pāsukā』』tipi pāṭho. Phusa samphassetipi dhātu, tadā upaccayādi.

Dvayaṃ aṭṭhimatte. Asu khepane, i, sassa ṭṭho, aṭṭhi, idaṃ paṇḍake napuṃsake vattati. Dhā dhāraṇe, tu, itthī. Kīkasaṃ, kullaṃpyatra. Galassa kaṇṭhassa heṭṭhimante jātamaṭṭhi galantaṭṭhi. Aka gamane, kho, sakatthe ko.

279-280. Dvayaṃ sirasoṭṭhikhaṇḍe. Samudite tu karoṭi, itthī [amara 16.69]. Kapu sāmatthiye, aro, kaṃ sīsaṃ pāletīti vā kapparo, rasso, lassa rattañca. Kaṃ pālayatīti , kammādimhi ṇo. 『『Siroṭṭhimhi kapālo』thī, ghaṭādisakalepice』』ti ruddo[cintāmaṇiṭīkā 16.68]. Kapālo athīti [anitthīti attho] chedo. Kapālasaddo vikappena pulliṅgo. Kaḍi chede, aro. Mahatī sirā mahāsirā, sirāti ca. Si bandhane, ro.

Tikaṃ susiravatyaṃ vāyuvahantasirāyaṃ. Tividhā hi kāyasirā ekā vāyuvahā, aparā suttamivāṭṭhibandhinī, aññā āhāravāhinī antakhyā. Tatra tatiyena paṭhamā, paṭhamadutiyehi dutiyā ca dīpitā, tatiyā pana parato vakkhati. Naha bandhane, aru. Si bandhane, ro. Dhama sadde, yu. Nadādi, ani vā, dhamanī.

Tatiyaṃ dassetumāha 『『rasaggasā』』tyādi. Rasaṃ gasatīti rasaggasā, gasa adane. Rasaṃ harati netīti rasaharaṇī, yu, nadādi.

Tikaṃ maṃse. Mana ñāṇe, so. Misa sadde, āpubbo āmasane vā. Pisa avayave, to. Palalaṃ, kabbaṃpyatra.

Dvayaṃ ātapādinā sukkhamaṃse. Tiliṅgakantūti tvantaṃ liṅgapadaṃ. Vala, valla saṃvaraṇe, ūro, itthiyaṃ 『『itthiyamato āpaccayo』』ti ā, vallūrā. Uddhaṃ tattaṃ uttattaṃ. Tapa santāpe, to.

1. Catukkaṃ lohite. Ruha janane, to, ito vā. Runjhate cammenāti rudhiraṃ, iro. Soṇa vaṇṇe, to. Rañja rāge, to. Asaṃ, khatajaṃpyatra [khatā jāyate (cintāmaṇiṭīkā 16.64)].

Tikaṃ kheḷe. Lā ādāne, alo, itthiyamā, lala icchāyaṃ vā, itthiyamā. Khela gatiyaṃ, a. Khala calane, sañcaye vā, ṇo, ḷattaṃ, khaṃ vā ākāsaṃ ilatīti kheḷo. Ila gatiyaṃ, kammani ṇo, ila gatimhi vā, a, isse.

Dvayaṃ pitte. Mā parimāṇe, dhu. Mada ummāde vā, ṇu, dassa dho. Māyūti pāṭhe maya gatiyaṃ, ṇu. Mādhumāyusaddā dve purise pulliṅge. Apidadhātīti pittaṃ. Apipubbo dhā pidhāne, to, alopo, bhujādi, pittaṃ, napuṃsake.

Dvayaṃ semhe. Silisa silesane, curādi, silisyate atreti semho, mana, lisassa ho, vaṇṇavipariyayo. Itaratra umo, silesumo. Kaphopyatra, kena toyena phāti vuddhi yassa kapho, nerutto.

282-283. Vilīno vibhūto sneho vasātyuccate, vasa nivāse, ā. Dvayaṃ avilīnasnehe. Mida snehane, ṇo. Vapa bījasantāne, a, vapā. 『『Vapā vivaramedesū』』ti nānatthasaṅgahe, amarakose pana medādīnamekatthatā dīpitā, vuttañhi tattha 『『medo tu vapā vasā』』ti [amara 16.64].

Tikaṃ candanasuvaṇṇādyalaṅkārakatasarīrasobhāyaṃ. Kapu sāmatthiye, ākappanaṃ ākappo, ṇo. 『『Nepacche gehamatte ca, veso vesyāgahepi [vessagahepi (ka.)] ce』』ti [cintāmaṇiṭīkā

我來直譯這段巴利文： 278. 關於手等器官的兩個詞。aṅgi表示行走義，加a詞綴。ava字首加yu表示混合，加a詞綴。patīko，apagha也在此處。pati字首加i加ko詞綴。apa字首加han加a詞綴，變成ghana。 關於肋骨的兩個詞。pā表示保護，加su詞綴，插入ḷi音，本義加ko詞綴，passa變成pha。加ḷā成為phāsukā。也讀作"pāsuḷikā, pāsukā"。phusa也是表示觸控的詞根，那時加u詞綴等。 關於骨的兩個詞。asu表示捨棄，加i詞綴，sa變成ṭṭha，成為aṭṭhi，這用於中性閹人。dhā表示持有，加tu詞綴，陰性。kīkasa、kulla也在此處。在喉嚨下端產生的骨稱為galantaṭṭhi(喉骨)。aka表示行走，加kho詞綴，本義加ko詞綴。 279-280. 關於頭骨碎片的兩個詞。合稱則為karoṭi，陰性[amara 16.69]。kapu表示能力，加aro詞綴，或因保護頭故稱為kapparo，短音，la變成ra。因保護頭，在karma等中加ṇo詞綴。"kapālo在頭骨中，也在瓶等碎片中"如rudda所說[cintāmaṇiṭīkā 16.68]。kapālo即是[意思是非陰性]為斷語。kapāla詞選擇性地用陽性。kaḍi表示切斷，加aro詞綴。大血管稱為mahāsirā，也稱sirā。si表示束縛，加ro詞綴。 關於通氣血管的三個詞。身體血管有三種：一是載氣的，另一如線條束縛骨頭的，還有一種稱為腸的運送食物的。其中第三詞表示第一種，第一第二詞表示第二種，第三種將在後面說明。naha表示束縛，加aru詞綴。si表示束縛，加ro詞綴。dhama表示聲音，加yu詞綴。屬nadādi類，或加ani詞綴，成為dhamanī。 為顯示第三種說"rasaggasā"等。吞吸汁液故稱為rasaggasā，gasa表示食用。運送汁液故稱為rasaharaṇī，加yu詞綴，屬nadādi類。 關於肉的三個詞。mana表示知識，加so詞綴。misa表示聲音，或ā字首表示觸控。pisa表示部分，加to詞綴。palala、kabba也在此處。 關於被太陽等曬乾的肉的兩個詞。"三性中"指以tu結尾的性詞。vala、valla表示遮蔽，加ūro詞綴，在陰性中依照"在陰性中從a加ā詞綴"規則加ā，成為vallūrā。向上熱稱為uttattaṃ。tapa表示熱，加to詞綴。 281. 關於血的四個詞。ruha表示產生，加to詞綴，或加ito詞綴。被面板束縛故稱為rudhiraṃ，加iro詞綴。soṇa表示顏色，加to詞綴。rañja表示染，加to詞綴。asa、khataja也在此處[傷而生(cintāmaṇiṭīkā 16.64)]。 關於唾液的三個詞。lā表示取，加alo詞綴，在陰性加ā，或lala表示慾望，在陰性加ā。khela表示行走，加a詞綴。khala表示移動或積聚，加ṇo詞綴，變成ḷa，或在空中行走故稱為kheḷo。ila表示行走，受詞加ṇo詞綴，或ila表示行走，加a詞綴，變成issa。 關於膽的兩個詞。mā表示測量，加dhu詞綴。或mada表示陶醉，加ṇu詞綴，da變成dha。在māyū讀法中，maya表示行走，加ṇu詞綴。mādhu和māyu這兩個詞在男性中用陽性。因遮蓋故稱為pittaṃ。api字首加dhā表示遮蓋，加to詞綴，a脫落，屬bhujādi類，成為pittaṃ，中性。 關於痰的兩個詞。silisa表示粘著，屬curādi類，因在此粘著故稱為semho，加mana詞綴，lisa變成ha，音變。另一種加umo詞綴，成為silesumo。kapha也在此處，因以水增長故稱為kapha，這是語義分析。 282-283. 融化消失的油脂稱為vasā，vasa表示居住，加ā詞綴。關於非融化油脂的兩個詞。mida表示油膩，加ṇo詞綴。vapa表示種子延續，加a詞綴，成為vapā。"vapā用於孔隙和油脂"如nānatthasaṅgaha所說，而在amarakosa中說明油脂等是同義詞，因說"medo即是vapā vasā"[amara 16.64]。 關於用檀香黃金等裝飾使身體美麗的三個詞。kapu表示能力，裝飾稱為ākappo，加ṇo詞綴。"vesa用於裝飾、以及妓院[或商人家]"如[cintāmaṇiṭīkā

16.99]rabhaso. Vasa kantiyaṃ, visi byāpane vā, ṇo. Nissesato pathanaṃ pakhyānaṃ nepacchaṃ, patha pakhyāne ghyaṇa. Paṭikammaṃ, pasādhanaṃpyatra.

Chakkaṃ hārādyābharaṇe. Maḍi bhūsāyaṃ, karaṇe yu. Sādha saṃsiddhiyaṃ, yu, sāṭha saṅkhāragatīsu vā, pasāṭhanaṃ, muddhajadutiyotra. Bhūsa alaṅkāre, karaṇeyeva yu. Ābhariyyate tanti ābharaṇaṃ, bhara bharaṇe, kammani yu. Alaṃ vibhūsanaṃ kariyyateneneti alaṅkāro, ṇo. Piḷandha bhūsane, karaṇe yu. Parikkhāropyatra [parikaropyatra (ka.)].

Dvayaṃ makuṭe. Kira vikiraṇe, īṭo. Maki maṇḍane, uṭo. Mukuṭotipi pāṭho, ete dve anitthī.

Dvayaṃ makuṭaggaṭṭhe nāyakamaṇimhi. Makuṭacūḷāyaṃ cumbitā maṇi cūḷāmaṇi. Makuṭasirasi cumbitā maṇi siromaṇi.

1. Dvayaṃ uṇhīsapaṭṭe. Siraso veṭhanaṃ siroveṭhanaṃ. Upubbo naha bandhane, īso, vaṇṇavikāro. Yaṃ bahukālaṃ debyāmanussesvapi bhavati, tatra kaṇṇābharaṇe kuṇḍalādidvayaṃ. Kuḍi dāhe, alo. Veṭha veṭhane, kaṇṇassa veṭhanaṃ kaṇṇaveṭhanaṃ, muddhajadutiyoyaṃ.

Tikaṃ tāḷakākhye kaṇṇābharaṇe. Kaṇṇānaṃ bhūsanaṃ kaṇṇikā, kaṇṇā bhūsane bahulalakkhaṇe ṇiko. Kaṇṇacchadanaṃ pūrati yena so kaṇṇapūro. Kaṇṇassa vibhūsanaṃ kaṇṇavibhūsanaṃ, karaṇe yu. Tālapattaṃpyatra.

1. Dvayaṃ gīvābharaṇe. Kaṇṭhassa bhūsā kaṇṭhabhūsā, thī. Gīvāyaṃ bhavaṃ gīveyyaṃ, bhavatthe eyyo, gīvāya ābharaṇaṃ vā gīveyyaṃ, gīvato ābharaṇe eyyo.

Dvayaṃ muttāvaliyaṃ. Harīyate mano yena hāro. Muttānaṃ āvali panti muttāvali. Hārāsaddopyatra.

Catukkaṃ pakoṭṭhābharaṇe. Pakoṭṭho nāma kapparassādhobhāgo. Nī naye, uro, iyādeso. Vala saṃvaraṇe, ayo, anitthī, niyuropi. Kaṭa vasāvaraṇagatīsu, ṇvu. Pari samantato harati cittaṃ yanti parihārakaṃ, ṇvu. Avāpakopyatra.

286-287. Dvayaṃ muttādighaṭitavalayavikatyābharaṇe. Kā sadde, kaṇapaccayo, kaṇa sadde vā, dvittaṃ, kaṅkaṇaṃ, kaki gatyatthe vā, yu, kaki lolye vā, kaṅkati yenāti kaṅkaṇaṃ, karaṇe yu. Karassa bhūsā karabhūsā, thī.

Dvayaṃ khuddaghaṇṭikāyaṃ. Kiṃ kucchitaṃ kaṇatīti kiṅkaṇī, nadādi. Kiṅkiṇītipi pāṭhantaraṃ, tadā yadādi. Khuddā eva ghaṇṭā khuddaghaṇṭikā, sakatthe ko, ghaṭa calane.

Dvayaṃ aṅgulyābharaṇe. Aṅguliyaṃ bhavaṃ aṅgulīyakaṃ, īyo, sakatthe ko, aṅgulīnamābharaṇaṃ aṅgulyābharaṇaṃ. Ummikāpyatra. Tamevāṅgulīyakaṃ sākkharamakkharavantaṃ 『『muddikā, aṅgulimuddā』』ti coccate. Muda tose, ṇvu, ā, muddikā, phalavisesepyayaṃ. Aṅguliyaṃ bhavā muddā aṅgulimuddā.

Dvayaṃ itthikaṭyābharaṇe. Rasa sadde, kattari yu, ā, rasanā. Sāyeva inīmhi rasanī. 『『Sāre dhanimhi rasanaṃ, jivhāyaṃ rasanā na so』』ti ruddo. Mehanassa khassa mālā mekhalāti nirutti, mehanindriyassa mālātyattho. Kāñcī sattakī, sārasanaṃpyatra.

Ekayaṭṭhi bhave kāñcī, mekhalā tva』ṭṭhayaṭṭhikā;

Rasanā soḷasā ñeyyā, kalāpā pañcavīsati [kalāpo pañcavīsako (cintāmaṇiṭīkā 16.108)].

Tikaṃ sovaṇṇe pagaṇḍabhūsane. Pagaṇḍo nāma kapparassoparibhāgo. Ke sadde, uro, yāgamo. Aṅga gamane. Do. Bāhumūlassa, bāhumūle vā bhavaṃ vibhūsanaṃ bāhumūlavibhūsanaṃ.

我來直譯這段巴利文： 16.99]rabhaso。vasa表示美麗，或visi表示遍滿，加ṇo詞綴。完全展現稱為pakhyānaṃ nepacchaṃ，patha表示展現，加ghyaṇa詞綴。paṭikamma、pasādhana也在此處。 關於項鍊等飾品的六個詞。maḍi表示裝飾，作為工具加yu詞綴。sādha表示成就，加yu詞綴，或sāṭha表示組合行為，成為pasāṭhana，這是腦音第二音。bhūsa表示裝飾，僅作為工具加yu詞綴。因以此佩戴故稱為ābharaṇaṃ，bhara表示維持，作為受詞加yu詞綴。因以此做充分裝飾故稱為alaṅkāro，加ṇo詞綴。piḷandha表示裝飾，作為工具加yu詞綴。parikkhāro也在此處[parikaro也在此處(ka.)]。 關於冠的兩個詞。kira表示散播，加īṭo詞綴。maki表示裝飾，加uṭo詞綴。也讀作mukuṭo，這兩個是非陰性。 關於冠頂寶石的兩個詞。冠頂所佩戴的寶石稱為cūḷāmaṇi。冠上所佩戴的寶石稱為siromaṇi。 284. 關於頭巾帶的兩個詞。頭的纏繞稱為siroveṭhanaṃ。upa字首加naha表示束縛，加īso詞綴，音變。凡在天人中長期存在的，其中耳飾有kuṇḍala等兩種。kuḍi表示燃燒，加alo詞綴。veṭha表示纏繞，耳的纏繞稱為kaṇṇaveṭhanaṃ，這是腦音第二音。 關於稱為tāḷaka的耳飾的三個詞。耳朵的裝飾稱為kaṇṇikā，kaṇṇa表示裝飾在多量規則下加ṇika詞綴。因充滿耳蓋故稱為kaṇṇapūro。耳朵的裝飾稱為kaṇṇavibhūsanaṃ，作為工具加yu詞綴。tālapatta也在此處。 285. 關於頸飾的兩個詞。頸的裝飾稱為kaṇṭhabhūsā，陰性。存在於頸稱為gīveyyaṃ，存在義加eyya詞綴，或頸的裝飾稱為gīveyyaṃ，從gīva加裝飾的eyya詞綴。 關於珍珠串的兩個詞。因以此吸引心故稱為hāro。珍珠的行列稱為muttāvali。hārāsa詞也在此處。 關於臂飾的四個詞。pakoṭṭha指肘的下部。nī表示引導，加uro詞綴，變成iya。vala表示遮蔽，加ayo詞綴，非陰性，niyuro也是。kaṭa表示遮蔽和行走，加ṇvu詞綴。因周遍吸引心故稱為parihārakaṃ，加ṇvu詞綴。avāpaka也在此處。 286-287. 關於珍珠等製成的環形裝飾品的兩個詞。kā表示聲音，加kaṇa詞綴，或kaṇa表示聲音，重複，成為kaṅkaṇaṃ，或kaki表示行走義，加yu詞綴，或kaki表示動搖，因以此動搖故稱為kaṅkaṇaṃ，作為工具加yu詞綴。手的裝飾稱為karabhūsā，陰性。 關於小鈴的兩個詞。因發出不悅聲音故稱為kiṅkaṇī，屬nadādi類。另讀作kiṅkiṇī，那時屬yadādi類。小鈴即是khuddaghaṇṭikā，本義加ko詞綴，ghaṭa表示移動。 關於指環的兩個詞。存在於手指稱為aṅgulīyakaṃ，加īya詞綴，本義加ko詞綴，手指的裝飾稱為aṅgulyābharaṇaṃ。ummikā也在此處。那個帶有印記標記的手環稱為"muddikā, aṅgulimuddā"。muda表示滿意，加ṇvu詞綴，加ā，成為muddikā，這也用於特定果實。存在於手指的印稱為aṅgulimuddā。 關於女性腰飾的兩個詞。rasa表示聲音，作為動作者加yu詞綴，加ā，成為rasanā。同一個詞在inī中成為rasanī。"rasana用於聲音和財富，rasanā用於舌頭卻不用於他"如rudda所說。生殖器的裝飾稱為mekhalā，這是語義分析，意思是生殖器官的裝飾。kāñcī、sattakī、sārasana也在此處。 單串成為kāñcī，八串是mekhalā， 應知十六串是rasanā，二十五串是kalāpa [kalāpo二十五個(cintāmaṇiṭīkā 16.108)]。 關於青年的金製裝飾的三個詞。pagaṇḍa指肘的上部。ke表示聲音，加uro詞綴，插入yā。aṅga表示行綴。手臂根部的，或存在於手臂根部的裝飾稱為bāhumūlavibhūsanaṃ。

1. Catukkaṃ itthicaraṇavibhūsane. Aṅgadākāraṃ pādabhūsanaṃ pādaṅgadaṃ. Maji saddattho, īro, pāde kaṭakaṃ pādakaṭakaṃ. Ūnaṃ pādaṃ pūretīti nūpuro, vaṇṇavipariyayo. Pādakaṭako ca nūpuro ceti kaṭakasaddassa pulliṅgepi pavattanato dvandasamāso. Tulākoṭi, haṃsakopyatra. Tula gatikoṭilye. Kuṭilakoṭittā tulākoṭi, pume. Haṃsagatittā haṃsako.

2. Mukhaphullādayo alaṅkārappabhedā siyuṃ. Mukhaphullaṃ nāma suvaṇṇamayo mukhālaṅkāro, mukhe phullatīti mukhaphullaṃ, phulla vikasane, dantādīsu suvaṇṇamayālaṅkāropi mukhaphullameva. Uṇṇataṃ suvaṇṇādiracitaṃ nalāṭābharaṇaṃ, upubbo namu namane. Ettha ca mukhaphulluṇṇatānaṃ visesaṃ vipariyayenāpīti vadanti. Gāvīnaṃ thanākārattā gatthanaṃ, ossattaṃ, tameva uttamattā uggatthanaṃ, catuyaṭṭhiko hārabhedo. Gamu gamane, ṇvu, dvittaṃ, assittañca, giṅgamakaṃ, bāttiṃsayaṭṭhiko hārabhedova. Ādinā addhahāro, māṇavako, ekāvalī, nakkhattamālādayo hārabhedā ca saṅgayhanti [amara 16.106].

3. Pajjaṃ vatthamatte. Cila vassane, cilyate acchādīyateti, ṇo, thiyaṃ celī. Chada saṃvaraṇe, āpubbo karaṇe, yu. Vasa acchādane, vasyate acchādīyateti vatthaṃ, tho. Ṇamhi vāso. Yumhi vasanaṃ. Ama gamane, karaṇe yu, aṃsukaṃ, raṃsipariyāyopyayaṃ. Amba sadde, kattari aro. Paṭa gamane, karaṇe a, sobhanacelepyayaṃ. Du gamane, karaṇe so, dvittaṃ, durūpaṃ asati khepatīti vā dussaṃ, durūpaṃ asati dīpetīti vā dussaṃ, dupubbo asa dittiyaṃ . Cala vasane, assottaṃ, ḷattañca. Saṭa rujāvisaraṇagatyāvasānesu, ṇvu.

4. Pajjaṃ vatthabhede. Tatrādidvayaṃ dukūlakhye vatthe. Khu sadde, mo, khumasaddā vikāre ṇo, khumāya vikāro khomaṃ, khumā nāma atasī, tabbakkalasambhavaṃ vatthaṃ, vāccaliṅgoyaṃ. Kūla āvaraṇe, dukkhena kulyateti dukūlaṃ, dumehi jātaṃ kūlanti vā dukūlaṃ. Keci pana 『『dukūlampi ekaṃ vatthantaraṃ, na khomanāma』』nti vadanti. Taṃ 『『khoma』maṭṭe dukūle ca, atasīvasanepi ca』』, 『『khoma』maṭṭe dukūlecā』』ti nānatthasaṅgahatikaṇḍasesesu[nānatthasaṅgaha 3.3.295] vuttattā na gahetabbaṃ. Koso nāma kimigabbho, tato jātattā koseyyaṃ, eyyo, 『『koseyyaṃ kimikosottha』』nti [amara 16.111] hi vuttaṃ. Koseyyameva dhotaṃ paṭṭuṇṇaṃ nāma, vuttañca 『『paṭṭuṇṇaṃ dhotakoseyya』』nti [amara 16.113]. Pattuṇṇantipi pāṭhantaraṃ. Paṭṭuṇṇaraṭṭhe jātattā paṭṭuṇṇantipi vadanti. Kamu kantiyaṃ, kamanīyattā kambalo, raṅkunāmakassa hariṇavisesassa lomenasañjātavatthaṃ [rāṅkavaṃ vigaromajaṃ (amara 16.111)], alo, vāgamo ca majjhe. Vāsaddo kambalasaddassa napuṃsakattaṃ samuccinoti. Rallakopi [amara 16.116] kambalapariyāyo. Saṇa sadde, kattari a, saṇo nāma thirattaco eko rukkhayoni, yassa tacena kevaṭṭādayo jālādīni karonti, saṇassa vikāro sāṇaṃ, vatthaṃ. Migalomāni koṭṭetvā sukhumāni katvā katamambaraṃ koṭumbaraṃ, kuṭa chedane, usso, assu, koṭumbaraṭṭhejātattā vā koṭumbaraṃ. Bhaṅgaṃ nāma khomādīni sabbāni ekajjhāni vomissetvā katavatthaṃ, bhanja avamaddane, atha vā bhaṅgaṃ nāma sāṇaphalaṃ, tabbikārattā vatthaṃ bhaṅgaṃ, vuttañca nānatthasaṅgahe 『『bhaṅgā sāṇākhyasassepī』』ti. Sassasaddena cettha phalaṃ vuttaṃ, 『『rukkhādīnaṃ phalaṃ sassa』』nti [amara

我來直譯這段巴利文： 288. 關於女性足部裝飾的四個詞。形如臂環的足部裝飾稱為pādaṅgadaṃ。maji表示聲音義，加īro詞綴，腳上的環稱為pādakaṭakaṃ。因填滿不足的腳故稱為nūpuro，音變。pādakaṭako和nūpuro因kaṭaka詞也用陽性而成為dvanda複合詞。tulākoṭi、haṃsako也在此處。tula表示彎曲行走。因彎曲尖端故稱為tulākoṭi，陽性。因如天鵝行走故稱為haṃsako。 289. mukhaphulla等是裝飾的不同種類。mukhaphulla指金製的面部裝飾，因在面部開放故稱為mukhaphulla，phulla表示開放，牙齒等的金製裝飾也稱為mukhaphulla。上升的金等製成的額飾稱為uṇṇata，upa字首加namu表示彎曲。這裡說mukhaphulla和uṇṇata的區別也可以相反。因如牛乳形狀故稱為gatthanaṃ，變成ossa，因最高故稱為uggatthanaṃ，是四串項鍊的種類。gamu表示行走，加ṇvu詞綴，重複，變成assi，成為giṅgamakaṃ，就是三十二串項鍊的種類。通過ādi包括addhahāro、māṇavako、ekāvalī、nakkhattamālā等項鍊種類[amara 16.106]。 290. 關於衣服通稱的詩句。cila表示覆蓋，因被覆蓋故加ṇo詞綴，陰性是celī。chada表示遮蔽，ā字首作為工具加yu詞綴。vasa表示覆蓋，因被覆蓋故稱為vatthaṃ，加tho詞綴。加ṇa成為vāso。加yu成為vasanaṃ。ama表示行走，作為工具加yu詞綴，成為aṃsukaṃ，這也是raṃsi的同義詞。amba表示聲音，作為動作者加aro詞綴。paṭa表示行走，作為工具加a詞綴，這也用於美麗衣服。du表示行走，作為工具加so詞綴，重複，或因醜惡形態拋棄故稱為dussaṃ，或因醜惡形態顯現故稱為dussaṃ，du字首加asa表示光明。cala表示穿著，變成utta，變成ḷa。saṭa表示傷害、散開、行走、結束，加ṇvu詞綴。 291. 關於衣服種類的詩句。其中開頭兩個詞指dukūla衣。khu表示聲音，加ma詞綴，khuma詞在變化中加ṇo詞綴，khuma的變化是khoma，khuma指亞麻，是其樹皮所製的衣服，這可用三性。kūla表示遮蔽，因難以遮蔽故稱為dukūla，或因由樹木產生的遮蔽故稱為dukūla。但有些人說"dukūla是另一種衣服，不是khoma"。這不應接受，因為在nānatthasaṅgaha和tikaṇḍasesa[nānatthasaṅgaha 3.3.295]中說"khoma用於亞麻、dukūla和亞麻衣"，"khoma用於亞麻和dukūla"。kosa指蠶繭，因從其產生故稱為koseyyaṃ，加eyya詞綴，因說"koseyyaṃ是蠶絲衣"[amara 16.111]。洗凈的koseyyaṃ稱為paṭṭuṇṇaṃ，如說"paṭṭuṇṇaṃ是洗凈的絲綢"[amara 16.113]。另讀作pattuṇṇa。也說因在paṭṭuṇṇa國生產故稱為paṭṭuṇṇa。kamu表示美麗，因美麗故稱為kambalo，是用raṅku名的特種鹿毛製成的衣服[rāṅkavaṃ是去除毛髮的(amara 16.111)]，加alo詞綴，中間加va。vā詞表示kambala詞也用中性。rallako[amara 16.116]也是kambala的同義詞。saṇa表示聲音，作為動作者加a詞綴，saṇa是一種有硬皮的植物種類，漁夫等用其皮製作網等，saṇa的變化是sāṇaṃ衣。將鹿毛切碎制細而成的衣服稱為koṭumbaraṃ，kuṭa表示切斷，加usso詞綴，變成assu，或因在koṭumbara國生產故稱為koṭumbaraṃ。bhaṅga指將亞麻等全部混合而製成的衣服，bhanja表示壓碎，或bhaṅga指大麻果，因是其變化故衣服稱為bhaṅgaṃ，如在nānatthasaṅgaha中說"bhaṅga也用於稱為sāṇa的植物"。這裡sassa詞指果實，因說"植物等的果實稱為sassa"[amara

14.15] vacanato. Bhaṅgampi vākamayamevāti keci. Vatthantaraṃ vatthaviseso. Ādinā kappāsādayopi gahitā.

292-293. Catukkaṃ paridhānabhūte adhovatthe. Adhobhāge vasīyateti nivāsanaṃ, nisaddo adhobhāgassa jotako. Vasa acchādane, kammani yu. Bāhulyena antare majjhe bhavaṃ antarīyaṃ, īyo. Samānaliṅgattā dvando. Antare bhavaṃ antaraṃ, ṇo. Antare majjhe bhavo vāso antaravāsako, sakatthe ko. Upasaṃbyānaṃpyatra [amara 16.117].

Pañcakaṃ uparidhāne. Vara acchādane, papubbo, kammani ṇo, ubhayatrāpi vuddhi, pāvāro. Uttarasmiṃ dehabhāge āsajjateti uttarāsaṅgo, ā pubbo sañja saṅge. Upari saṃvīyate pidhīyate bāhulyenāti, yu. Upasaṃpubbo vī tantasantāne. Uttarasmiṃ dehabhāge bhavaṃ vijjamānaṃ uttaraṃ, uttarīyañca, ṇo, īyo ca. Saṃbyānaṃpyatra.

Navaṃ vatthaṃ ahatanti mataṃ kathitaṃ, na haññati yaṃ pāsāṇādīhīti ahataṃ. Tantato aciramāharitaṃ vatthaṃ. Anāhataṃ, nippavāṇi, tantakaṃpyatra. Vuttañca 『『anāhataṃ nippavāṇi, tantakañca navambare』』ti [amara 16.112].

Dvayaṃ cirakālattā niddase jiṇṇavatthe. Natthi anto dasā yassa nantakaṃ, sakatthe ko. Kucchito paṭo kappaṭo, kappa vitakke vā, aṭo. Dvayaṃ athiravatthe, jiṇṇavasanaṃ athiraṃ vatthaṃ. 『『Paṭa』』iti carati phoṭatīti paṭaccaraṃ, paṭaccarameva paḷaccaraṃ, ḷattaṃ.

1. Dvayaṃ koṭikādisannāhe, coḷe ca. Kaca bandhane, uko, niggahītāgamo ca. Vāṇaṃ saraṃ vārayatīti vāravāṇo, kammani ṇo, abhidhānato vārassa pubbanipāto, anitthiyamete. Vatthassa avayave dasāsaddo itthī. 『『Dasā vatyamavatthāyaṃ, vatthaṃse bahumhi dvisū』』ti [cintāmaṇiṭīkā 16.114]rabhaso. Dā chedane, kammani so, rasso.

Uttamaṅgamhi sīse yo kañcuko suvaṇṇādimayo, so 『『nāḷipatto』』ti kathito. Nāḷipatto taṃsaṇṭhāno suvaṇṇādipaṭo nāḷipatto. Sīsakaṃ, siriyaṃ, sirohantipi tassa nāmāni.

1. Tikaṃ dīghatte. Āpubbo yamu uparame, ṇo. Ā bhuso yāti gacchatīti vā āyāmo, yā gatipāpuṇesu, mo. Dīghassa bhāvo dīghatā. Ruha janane, ṇo.

Dvayaṃ vitthāre. Vatthavisaye 『『osāro』』ti rūḷhe. Samantato nayhatīti pariṇāho, naha bandhane, ṇo. Vitthārena saraṇaṃ visāro, so eva visālatā.

1. Catukkaṃ cīvare. Arahataṃ dhajo arahaddhajo, rūḷhiyā tadaññacīvaresu. Kasāyena, kasāvena ca rattaṃ kāsāyaṃ, kāsāvañca, samānaliṅgattā dvando. Ci caye, īvaro. Vatthakhandhehi cīyateti cīvaraṃ.

Maṇḍalādayo tadaṅgāni samūhabhūtassa cīvarassa avayavāni. Maḍi bhūsāyaṃ, alo, maṇḍalaṃ. Cīvarapariyantoyaṃ mahāpathaviyā cakkavāḷapabbato viya cīvarassa samantato tiṭṭhati. Vivaṭṭo nāma cīvaramajjhagatamaggo, so hi visuṃ visuṃ vaṭṭatīti vivaṭṭoti vuccati, vaṭṭa āvaṭṭane. Kusi nāma maggānaṃ majjhagatavatthakhaṇḍaṃ, kusa chedane, kammani i, kusi, pumitthiyaṃ.

1. Phalādīnaṃ yāni cattāri santi, etā vatthassa yoniyo kāraṇāni tato taduppattito. Kappāsikaṃ vatthaṃ phālaṃ nāma phalavikārattā, vikāre ṇo, tīsu. Yathā – phālo paṭo, phālā celī, phālaṃ vatthaṃ. Khomādayo pana paṭā tacabbhavā tacato sañjātā.

我來直譯這段巴利文： 14.15]所說。有些人說bhaṅga就是麻製品。vatthantara是衣服的種類。通過ādi也包括棉等。 292-293. 關於作為下身穿著的四個詞。因在下部穿著故稱為nivāsanaṃ，ni詞表示下部。vasa表示覆蓋，作為受詞加yu詞綴。多在內部中間存在的稱為antarīyaṃ，加īya詞綴。因性別相同成為dvanda複合詞。在內部存在的稱為antaraṃ，加ṇo詞綴。在內部中間存在的衣服稱為antaravāsako，本義加ko詞綴。upasaṃbyāna也在此處[amara 16.117]。 關於上身衣著的五個詞。vara表示覆蓋，pa字首，作為受詞加ṇo詞綴，兩處都增長，成為pāvāro。因附著在身體上部故稱為uttarāsaṅgo，ā字首加sañja表示附著。因多被上覆遮蔽故加yu詞綴。upa和saṃ字首加vī表示線延續。存在於身體上部的稱為uttaraṃ和uttarīyañca，加ṇo詞綴和īya詞綴。saṃbyāna也在此處。 新衣服稱為ahata，因不被石等擊打故稱為ahata。從織機上剛取下的衣服。anāhata、nippavāṇi、tantaka也在此處。如說"anāhata、nippavāṇi和tantaka用於新衣"[amara 16.112]。 關於因時間長而破舊衣服的兩個詞。因無邊緣故稱為nantaka，本義加ko詞綴。不好的布稱為kappaṭo，或kappa表示思考，加aṭo詞綴。關於不堅固衣服的兩個詞，破舊衣服是不堅固的衣服。"paṭa"意為移動撕裂故稱為paṭaccaraṃ，paṭaccaraṃ就是paḷaccaraṃ，變成ḷa。 294. 關於箭頭等裝甲和布片的兩個詞。kaca表示束縛，加uko詞綴，加niggahīta。因阻擋箭故稱為vāravāṇo，作為受詞加ṇo詞綴，依詞典vāra詞放在前面，這些是非陰性。衣服的部分dasā詞是陰性。"dasā用於狀態，vatthaṃsa用於多數兩性"如rabhasa所說[cintāmaṇiṭīkā 16.114]。dā表示切斷，作為受詞加so詞綴，短音。 在最高部分頭上的金等製成的kañcuko稱為"nāḷipatto"。nāḷipatto是形如其形狀的金等布稱為nāḷipatto。sīsaka、siriya、siroha也是它的名稱。 295. 關於長度的三個詞。ā字首加yamu表示止息，加ṇo詞綴。或因充分行走到達故稱為āyāmo，yā表示行走到達，加mo詞綴。長的狀態是dīghatā。ruha表示產生，加ṇo詞綴。 關於寬度的兩個詞。在衣服領域"osāro"是常用詞。因周遍束縛故稱為pariṇāho，naha表示束縛，加ṇo詞綴。以寬度記憶稱為visāro，這就是visālatā。 296. 關於法衣的四個詞。阿羅漢的標誌稱為arahaddhajo，由於習慣也用於其他法衣。被kasāya或kasāva染色的稱為kāsāyaṃ和kāsāvañca，因性別相同成為dvanda複合詞。ci表示堆積，加īvara詞綴。因由布塊堆積故稱為cīvaraṃ。 maṇḍala等是作為整體的法衣的部分。maḍi表示裝飾，加alo詞綴，成為maṇḍalaṃ。這法衣邊緣如大地的輪圍山般環繞法衣而立。vivaṭṭa指法衣中間的道路，因其各自旋轉故稱為vivaṭṭa，vaṭṭa表示旋轉。kusi指道路間的布塊，kusa表示切斷，作為受詞加i詞綴，kusi用於陽性陰性。 297. 關於果等的四種，這些是衣服的來源因緣，因從其生起。因是果的變化故棉衣稱為phālaṃ，變化加ṇo詞綴，用於三性。如：phālo paṭo(果變衣)、phālā celī(果變衣)、phālaṃ vatthaṃ(果變衣)。而khoma等布是從皮生的從皮產生的。

1. Koseyyaṃ vatthaṃ kimijaṃ nāma. Migalomamayantu kambalaṃ. Dvayaṃ byavadhāyakapaṭe, kaṇḍapaṭepīti keci. Samānatthā ete dve tulyatthātyattho. Ju gatiyaṃ, bhūvādi, ju bandhane vā, yu, anakādeso, sā itthī. Tiro karīyati pidhīyati yāya, sā tirokaraṇī, yu. Patisīrāpyatra. Patipubbo si bandhane, ro.

2. Dvayaṃ uparibandhapaṭe, athasaddotra liṅgādijotako. Uddhaṃ locate bandhīyateti ullocaṃ, luca dassane. Candātape vitanyateti vitānaṃ, tanu vitthāre, ṇo, curādi. Dvayampi punnapuṃsakanti īritaṃ kathitaṃ.

Dvayaṃ sināne. Naha soce, karaṇe yu, sinā soce, karaṇe yu, 『『sināne』』ti sattamyantaṃ padaṃ. Dvayaṃ kulyādinā [kuṭyādinā (ka.), kujjanādinā (nissaya), kuṅkumahaliddādinā (cintāmaṇiṭīkā 16.121)] aṅganimmalīkaraṇe. Ubbattīyate visārīyate malamaneneti ubbattanaṃ, vatu vattane, bhūvādi. Majja suddhiyaṃ, yu. Samanti dvayamidaṃ samānatthaṃ.

1. Tikaṃ nalāṭakate cittake. Tilakākati tilako. Cittakākati cittakaṃ. Cakārena tamālapattākati tamālapattaṃ. Sāmaññena visesakaṃ, ubho visesakatilakā anitthī, sesadvayaṃ napuṃsakaṃ [amara 16.123].

Tikaṃ candane, cadi hilādane, hilādanaṃ sukhāpanaṃ, yu. Gandhānaṃ sāro uttamo gandhasāro, gandhayutto sāro thiraṃso vā gandhasāro. Malayadīpagirimhi jāyatīti malayajo. Bhaddasirīpyatra.

1. Tikaṃ pītacandane. 『『Gosīsa』』iti pabbate malaye dese jātaṃ gosīsaṃ, go viya jalaṃ viya sītanti vā gosītaṃ, tadeva tassa sakāraṃ katvā gosīsaṃ. Tilapaṇṇappamāṇapaṇṇayuttatāya telapaṇṇikaṃ. Manaṃ haratīti hari, tameva candananti haricandanaṃ. Pītasāru, susītaṃpyatra. Gosīsādayo tayo pume, napuṃsake ca vattanti.

Catukkaṃ rattacandane. Tilapaṇṇappamāṇapaṇṇayuttatāya tilapaṇṇī. Purimena bhedakaraṇatthaṃ na vuddhi. Pattamaṅgamasseti pattaṅgaṃ, khuddapaṇṇatāya appadhānapattamiccattho. 『『Aṅgaṃ gattanti kopāya-patīkesvappadhānake』』ti hi nānatthasaṅgahe. Rañja rāge, hetukattari yu. Rattavaṇṇatāya rattañca taṃ candanañceti rattacandanaṃ, amarakose pana 『『gosīsādīni rattacandanantāni visese vattantī』』ti [amara 16.131] vuttāni. Tatra gosīsassa yathāvuttoyevattho. Dhavalaṃ, susītalaṃ, candanaṃ, telapaṇṇikaṃ malayapabbatadesajameva. Hari maṇḍūko, tadākāre pabbate jātaṃ candanaṃ haricandanaṃ. Pakkambaphalagandhi pītavaṇṇaṃ. Tilapaṇṇīpattaṅgāni rattacandanasadisassa rattasārassa ekassa candanassa nāmāni.

Dvayaṃ rattacandane. Atha vā tilapaṇyādīni cattāri lohitacandanasadisassa rattasārassa ekassa candanavisesassa nāmāni. Kucandanaṃpyatra. 『『Pattaṅgaṃ rañjanaṃ rattaṃ, patraṅgañca kucandana』』nti ratanamālāyaṃ.

1. Dvayaṃ vaṇijādīnaṃ 『『kāḷeyā』』iti rūḷhepītakaṭṭhe. Kāḷavaṇṇaṃ anusarati sīlenāti kāḷānusārī, kāḷavaṇṇajanakotyattho. Kāḷaṃ janetīti kāḷiyaṃ, 『『kāḷīyakantu kāḷeyaṃ, vaṇṇadaṃ kantijāsaka』』nti [jāsakaṃ kantidāyakaṃ (cintāmaṇiṭīkā

我來直譯這段巴利文： 298. 絲綢衣稱為kimijaṃ(蟲生)。而kambala是獸毛製成的。關於遮障布的兩個詞，有些人說也用於布幕。這兩個詞意思相同即同義。ju表示行走，屬bhūvādi類，或ju表示束縛，加yu詞綴，變成ana，陰性。因以此遮蔽故稱為tirokaraṇī，加yu詞綴。patisīra也在此處。pati字首加si表示束縛，加ro詞綴。 299. 關於上束布的兩個詞，這裡atha詞表示性別等。因向上被綁故稱為ullocaṃ，luca表示看見。因在月光下展開故稱為vitānaṃ，tanu表示展開，加ṇo詞綴，屬curādi類。兩個都說是陽性中性。 關於洗浴的兩個詞。naha表示清潔，作為工具加yu詞綴，sinā表示清潔，作為工具加yu詞綴，"sināne"是第七格詞尾。關於用香料等使身體清潔的兩個詞。因以此散開污垢故稱為ubbattanaṃ，vatu表示旋轉，屬bhūvādi類。majja表示凈化，加yu詞綴。這兩個詞意思相同。 300. 關於額上裝飾的三個詞。如胡麻稱為tilako。如彩繪稱為cittakaṃ。用ca詞加如青葉稱為tamālapattaṃ。一般與特殊，兩個特殊的tilaka是非陰性，其餘兩個是中性[amara 16.123]。 關於檀香的三個詞。cadi表示歡喜，歡喜是使快樂，加yu詞綴。香的精華最上稱為gandhasāro，有香的精華或堅固部分稱為gandhasāro。因在馬來山生故稱為malayajo。bhaddasirī也在此處。 301. 關於黃檀香的三個詞。因在稱為"gosīsa"的馬來地區山上生長故稱為gosīsaṃ，或因如牛如水冷故稱為gosītaṃ，那個就是將其變成sa成為gosīsaṃ。因有如胡麻葉大小的葉故稱為telapaṇṇikaṃ。因奪取心故稱為hari，那個檀香就稱為haricandanaṃ。pītasāru、susīta也在此處。gosīsa等三個用於陽性和中性。 關於紅檀香的四個詞。因有如胡麻葉大小的葉故稱為tilapaṇṇī。與前面區別故不增長。因葉是其部分故稱為pattaṅgaṃ，因小葉故意為次要葉。因為在nānatthasaṅgaha中說"aṅga用於身體、憤怒、部分、次要"。rañja表示染，作為使動者加yu詞綴。因紅色故稱為紅檀香，但在amarakosa中說"從gosīsa到紅檀香用於特殊"[amara 16.131]。其中gosīsa的意思如前所述。dhavala、susītala、candana、telapaṇṇika僅生於馬來山地區。hari是青蛙，在如其形狀的山上生長的檀香稱為haricandanaṃ。有熟芒果香氣黃色。tilapaṇṇī和pattaṅga是一種似紅檀香的紅心木檀香的名稱。 關於紅檀香的兩個詞。或tilapaṇṇī等四個是一種似紅檀香的紅心木特殊檀香的名稱。kucandana也在此處。如在ratanamālā中說"pattaṅga、rañjana、ratta和patraṅga是kucandana"。 302. 關於商人等習慣稱為"kāḷeyā"的黃木的兩個詞。依本性隨黑色故稱為kāḷānusārī，意為產生黑色者。因產生黑色故稱為kāḷiyaṃ，"kāḷīyaka即是kāḷeya，給予色彩光澤"如[光澤給予者(cintāmaṇiṭīkā

16.126)]byāḍi.

Tikaṃ agarusāmaññe. Lū chedane, ho. Lahunāmattā agaru. Rassa latte agalu, dvayaṃ pume. Vaṃsikaṃ, rājārahaṃ, kimijaṃ, joṅgakaṃpyatra.

Asmiṃ agarumhi kāḷe sati 『『kāḷāgarū』』tyuccate. Mallikāpupphagandhi agaru pana maṅgalyoccate.

Dvayaṃ sallakīdave. Turukkho vutto. Piḍi saṅghāte, ṇvu. Sihalo, yāvaṇopyatra.

1. Dvayaṃ miganābhiyaṃ. Kattha silāghāyaṃ, ūro, nadādi, sakatthe ko. Migassa mado migamado, migo marati yenāti vā migamaro, so eva migamado.

Dvayaṃ kuṭṭhe. Kuṭa chedane, ṭho, to vā, 『『kuṭādīhi ṭho』』ti ṭho, kuṭṭhaṃ, rogabhedepi. Attano chāyūpagate aje pāletīti ajapālakaṃ, ṇvu. Pāribhābyaṃ, pākalaṃ [phālakī (ka.)], uppalaṃ, vāppaṃpyatra.

Dvayaṃ piḍaṅge. Rogaṃ lunanto aṅgati gacchatīti lavaṅgo. Devānaṃ kusumaṃ pupphaṃ devakusumaṃ. Sirisaññaṃpyatra.

Dvayaṃ kuṅkume. Kasmīraraṭṭhe jātaṃ kasmīrajaṃ. Aggisikhaṃ, varaṃ, vallīkaṃ, pītanaṃ, rattasaṅkocaṃ, pisunaṃ, dhīraṃ lohitacandanaṃpyatra.

1. Dvayaṃ dhunake. Yakkhehi kato dhūpo yakkhadhūpo, yakkho devo. Sajjarukkhassa sileso sajjulaso. Assu, silopo, essattañca, sajjassa raso davo sajjulaso, assu, lattañca. Sajjarasotipi pāṭho. Rālo, sabbaraso, bahurūpopyatra.

Tikaṃ takkole. Takka vitakke, olo. Kula saṅkhyāne, ṇvu. Kosayuttaṃ phalametassāti kosaphalaṃ. Dvayaṃ jātiphale. Kosasahitaṃ jātiphalametassāti jātikosaṃ. Jātiphalametassa, na kittimanti jātiphalaṃ.

1. Pajjaddhaṃ kappūre, ghano hutvā saratīti ghanasāro. Abbhamiva sitaṃ sitabbho, abhidhānato pubbanipāto, kappa sāmatthiye, ūro. Candasañño, himavāluko, himāvhayopyatra.

Pajjaddhaṃ lākhāyaṃ, ā bhuso rattaṃ karotīti alattako, lattaṃ, kvi. Yu missane, ṇvu. Lākha sosane, a, lā ādāne vā, kho. Jana janane, tu, nalopo. Dumāmayopyatra.

1. Dvayaṃ saraladdave. Siriyā lakkhiyā āvāso sirivāso. Saralanāmakassa rukkhassa davo raso saraladdavo. Pāyaso, vakadhūpo, siriveṭṭhopyatra. 『『Sirivāse paramanne ca, pāyaso sammato pume』』ti [cintāmaṇiṭīkā 16.129]ruddo. Dvayaṃ añjane. Añju byattimakkhanagatikantīsu, yu. Kajja byasane. Kajjati roganti kajjalaṃ, alo.

Dvayaṃ gandhagāhāpanacuṇṇe, vasa hiṃsattho, vasati duggandhanti vāso, ṇo, vāsa upasevāyaṃ vā, vasa nivāse vā. So eva cuṇṇaṃ. Yuja yoge, kammani ṇo, vāso eva yogo vāsayogo. Dvayaṃ vilepanamatte. Vaṇṇa vaṇṇakriyāvitthāraguṇavacanesu, curādi. Vaṇṇayatīti vaṇṇakaṃ. Ṇvu. Lipa upadehe. Vilepīyateti vilepanaṃ, kammani yu.

1. Yo gandhamālyadhūpādīhi vatthatambulādīnaṃ saṅkhāro, taṃ 『『vāsana』』mityuccate, vāsa upasevāyaṃ, vāsīyate saṅkharīyateti vāsanaṃ, yu.

Tikaṃ pupphadāme. Mā māne, lo, mala dhāraṇe vā, a. Mālova mālyaṃ. Dama gatiyaṃ, pupphāni damantyatreti pupphadāmaṃ, pupphānaṃ rāsikaraṇaṭṭhānamiccattho. Dā lavane vā, mo. Amarakose pana 『『mālāmālyāni muddhani pavattāya mālāya nāmānī』』ti [amara

我來直譯這段巴利文： 16.126)]byāḍi。 關於沉香通稱的三個詞。lū表示切斷，加ho詞綴。因輕故稱為agaru。短音變成l成為agalu，兩個用陽性。vaṃsika、rājāraha、kimija、joṅgaka也在此處。 在這黑沉香中有"kāḷāgarū"之稱。而有茉莉花香的沉香稱為maṅgalya。 關於sallakī樹脂的兩個詞。已說turukkha。piḍi表示聚集，加ṇvu詞綴。sihala、yāvaṇa也在此處。 303. 關於麝香的兩個詞。kattha表示讚美，加ūro詞綴，屬nadādi類，本義加ko詞綴。鹿的麝香稱為migamado，或因鹿因此死故稱為migamaro，這就是migamado。 關於癩的兩個詞。kuṭa表示切斷，加ṭho詞綴，或加to詞綴，依照"從kuṭa等加ṭho"規則加ṭho，成為kuṭṭhaṃ，也用於病種。因保護來到自己陰影的山羊故稱為ajapālakaṃ，加ṇvu詞綴。pāribhābya、pākala、uppala、vāppa也在此處。 關於丁香的兩個詞。因割斷病而行走故稱為lavaṅgo。神的花稱為devakusumaṃ。sirisa也在此處。 關於藏紅花的兩個詞。因在kasmīra國生產故稱為kasmīrajaṃ。aggisikha、vara、vallīka、pītana、rattasaṅkoca、pisuna、dhīra、lohitacandana也在此處。 304. 關於dhunaka香的兩個詞。夜叉制的薰香稱為yakkhadhūpo，yakkha是天神。saj樹的樹脂稱為sajjulaso。加assu詞綴，脫落si，變成e，saj的樹液樹脂稱為sajjulaso，加assu詞綴，變成la。也讀作sajjaraso。rāla、sabbarasa、bahurūpa也在此處。 關於豆蔻的三個詞。takka表示思考，加ola詞綴。kula表示計數，加ṇvu詞綴。因有包皮果實故稱為kosaphalaṃ。關於肉豆蔻的兩個詞。因有包皮肉豆蔻故稱為jātikosaṃ。因有天然肉豆蔻非人工故稱為jātiphalaṃ。 305. 關於樟腦的半偈，因堅硬流動故稱為ghanasāro。如雲白故稱為sitabbho，依詞典前置，kappa表示能力，加ūro詞綴。candasañña、himavāluka、himāvhaya也在此處。 關於胭脂的半偈，因充分製作紅色故稱為alattako，變成latta，加kvi詞綴。yu表示混合，加ṇvu詞綴。lākha表示乾燥，加a詞綴，或lā表示取，加kho詞綴。jana表示產生，加tu詞綴，脫落na。dumāmaya也在此處。 306. 關於沙羅樹脂的兩個詞。sirī吉祥的居處稱為sirivāso。稱為sarala樹的樹脂稱為saraladdavo。pāyasa、vakadhūpa、siriveṭṭha也在此處。如rudda說"sirivāsa用於最上食物，pāyasa被認可用於陽性"[cintāmaṇiṭīkā 16.129]。關於眼藥的兩個詞。añju表示明顯、塗抹、行走、喜愛，加yu詞綴。kajja表示傷害。因克服病故稱為kajjalaṃ，加alo詞綴。 關於使香氣持久的粉的兩個詞。vasa表示傷害義，因傷害惡臭故稱為vāso，加ṇo詞綴，或vāsa表示親近，或vasa表示居住。那就是cuṇṇaṃ。yuja表示結合，作為受詞加ṇo詞綴，vāso就是yogo稱為vāsayogo。關於涂香通稱的兩個詞。vaṇṇa表示色、作色、展開、德質，屬curādi類。因使有色故稱為vaṇṇakaṃ，加ṇvu詞綴。lipa表示塗抹。因被塗抹故稱為vilepanaṃ，作為受詞加yu詞綴。 307. 凡以香、花鬘、薰香等裝飾衣服檳榔等的製作，那稱為"vāsana"，vāsa表示親近，因被親近製作故稱為vāsanaṃ，加yu詞綴。 關於花鬘的三個詞。mā表示測量，加lo詞綴，或mala表示持有，加a詞綴。mālā就是mālyaṃ。dama表示行走，因花在此束縛故稱為pupphadāmaṃ，意思是花的堆積處。或dā表示割，加mo詞綴。但在amarakosa中說"mālā和mālya是用於頭上花鬘的名稱"[amara;

16.135] vadati. Mālamālyasaddā pupphepi, 『『mālā mālyaṃ pasune』』ti hi nānatthasaṅgahe. Dvayaṃ gandhaggāhite vatthādo. Bhū sattāyaṃ, kammani to, vuddhādi. Vāsāpeti gandhaṃ gāhāpeti yanti vāsitaṃ, vasa nivāse, kamme to, tīsu, yathā – bhāvito paṭo, bhāvitā celī, bhāvitaṃ vatthaṃ. Vāsito, vāsitā, vāsitaṃ vatthaṃ.

1. Pañcakaṃ muddhamālāyaṃ. Tasi alaṅkāre, bhūvādi. Uddhaṃ tasīyateti uttaṃso. Sikhāyaṃ jāto sekharo, ro. Muddhaṃ avati rakkhatīti aveḷā, ava rakkhaṇe, elo, ḷattaṃ. 『『Āveḷā』』tipi pāṭho, dīghattaṃ. Sekharo ca āveḷā cāti dvando. Muddhani alaṅkataṃ mālyaṃ muddhamālyaṃ, tasmiṃ. Avapubbo tasi alaṅkāre, uddhaṃ tasīyateti avataṃso, so eva vaṭaṃsako, sakatthe ko, tassa ṭo, anekatthattā upasagganipātānaṃ uddhaṃbhāvajotako cettha avasaddoti tathottaṃ.

Tikaṃ seyyāyaṃ. Sayantyassaṃ seyyā, yo. Sayantyatreti sayanaṃ, senañca. Ubhayatrapi adhikaraṇe yu, isse, e aya, itaratra ettaṃ, 『『vā paro asarūpā』』ti alopo ca, sayanīpyatra.

Dvayaṃ mañce. Paripubbo aki lakkhaṇe, ṇo, ilopo, rassa lattaṃ. Maci dhāraṇocchāyapūjanesu, bhūvādi a, sakatthe ko. Khaṭāpyatra, khaṭyate ākaṅkhate sayanatthikehīti khaṭā, khaṭa ākaṅkhāyaṃ.

1. Dvayaṃ mañcādhāre. Mañcassa ādhāro mañcādhāro. Paṭipajjati pavattati seyyā yena, so paṭipādo. Mañcaṅge mañcāvayave aṭanisaddo itthiyaṃ, aṭa gamanattho, ani, yu vā, nadādi, rasso.

2. Kuḷīrapādādayo ime cattāro mañcantarā mañcabhedā siyuṃ. Tattha kuḷīro kakkaṭako tassa saṇṭhānapādattā kuḷīrapādo. Aṭaniyaṃ āhacco, āhacca vā pādo tiṭṭhati yassāti āhaccapādo, pubbapakkhe 『『riccā』』ti yogavibhāgena riccapaccayanto āhaccasaddo, parapakkhe tu tvāpaccayanto, yassa aṭanichidde pādo pavisitvā tiṭṭhati, so āhaccapādo. Masa āmasane, āro, sakatthe ko. Yassa pādacchidde aṭani pavisitvā tiṭṭhati, so masārako. Bundena pādena saha ekābaddhā aṭani yassa so bundikābaddho, ekārassittaṃ. Ettha ca majjhe dvinnaṃ mañcānaṃ lakkhaṇaṃ vipariyayenāpi vadanti.

3. Dvayaṃ sīsādhāre. Visesena sīsaṃ vahatīti bibbohanaṃ, yu, battaṃ, assottañca. Upadhīyate sīsāsanaṃ karīyateti upadhānaṃ, yu, dhā dhāraṇe.

Tikaṃ sāmaññapīṭhe. Pīṭha hiṃsāsaṃkilesesu, bhūvādi, ṇvu, ā. Yadādinā ke paccaye itthikatākāre pare pubbo akāro ikāramāpajjate, 『『ke』』ti kiṃ? Cetanā. 『『Paccaye』』ti kiṃ? Bakā. 『『Itthī』』ti kiṃ? Pācakā. 『『Kata』』iti kiṃ? Vuttakammā, kammapaccayoyaṃ, tapaccaye pīṭhaṃ [moggallāna 4.142 suttampi passitabbaṃ]. Āsate asminti āsanaṃ.

Dvayaṃ uttamārahapīṭhe. Kuca saṃpaccanakoṭilyapatithambhavilekhanesu, cho. Bhaddaṃ kalyāṇaṃ pīṭhaṃ bhaddapīṭhaṃ. Gajadantādimayakesamajjaniyampi dvayamidamāhu. Tadā pasādhanī, kaṅkatikāpyatra. Pīṭhantare dīghapīṭhe āsandī matā. Sada visaraṇagatyāvasānesu, nadādi, bindāgamo ca.

我來直譯這段巴利文： 16.135]說。māla和mālya兩詞也用於花，因為在nānatthasaṅgaha中說"mālā和mālyaṃ用於束縛"。關於吸收香氣的衣服等的兩個詞。bhū表示存在，作為受詞加to詞綴，增長等。因使香氣被吸收故稱為vāsitaṃ，vasa表示居住，受詞加to詞綴，用於三性，如：bhāvito paṭo(薰香布)、bhāvitā celī(薰香衣)、bhāvitaṃ vatthaṃ(薰香衣)。vāsito、vāsitā、vāsitaṃ vatthaṃ。 308. 關於頭冠的五個詞。tasi表示裝飾，屬bhūvādi類。因向上裝飾故稱為uttaṃso。生在頂上稱為sekharo，加ro詞綴。因保護頭故稱為aveḷā，ava表示保護，加elo詞綴，變成ḷa。也讀作"āveḷā"，長音。sekharo和āveḷā成為dvanda複合詞。頭上裝飾的花環稱為muddhamālyaṃ，在其中。ava字首加tasi表示裝飾，因向上裝飾故稱為avataṃso，那就是vaṭaṃsako，本義加ko詞綴，變成ṭa，因字首和助詞多義，這裡ava詞表示向上義故如此說。 關於床的三個詞。因在此睡故稱為seyyā，加yo詞綴。因在此睡故稱為sayanaṃ和sena。兩處都作為處所加yu詞綴，變成issa，e變成aya，另一處變成etta，依照"vā paro asarūpā"規則脫落a，sayanī也在此處。 關於床架的兩個詞。pari字首加aki表示標記，加ṇo詞綴，脫落i，ra變成la。maci表示持有、遮蔽、供養，屬bhūvādi類加a詞綴，本義加ko詞綴。khaṭā也在此處，因被想要睡眠者期望故稱為khaṭā，khaṭa表示期望。 309. 關於床腳架的兩個詞。床架的支撐稱為mañcādhāro。因以此床鋪進行故稱為paṭipādo。在床架部分中aṭani詞用陰性，aṭa表示行走義，加ani詞綴，或加yu詞綴，屬nadādi類，短音。 310. kuḷīrapāda等這四個是床的種類。其中kuḷīra是蟹，因形如其足故稱為kuḷīrapādo。在aṭani上，或支撐著足立於其上故稱為āhaccapādo，前說中依照"riccā"規則分離結合āhacca詞以riccā詞綴結尾，后說中則以tvā詞綴結尾，其足進入aṭani孔中立著的，那是āhaccapādo。masa表示觸控，加āro詞綴，本義加ko詞綴。其足孔中aṭani進入立著的，那是masārako。與圓形腳一起結合aṭani的那個是bundikābaddho，ekāra變成itta。這裡關於中間兩種床的特徵也說可以相反。 311. 關於枕頭的兩個詞。因特別承載頭故稱為bibbohanaṃ，加yu詞綴，變成batta，變成assu。因被置於頭下故稱為upadhānaṃ，加yu詞綴，dhā表示持有。 關於一般座位的三個詞。pīṭha表示傷害污染，屬bhūvādi類，加ṇvu詞綴，加ā詞綴。依照yadādi規則，在ke詞綴後接陰性語時，前面的a變成i，"ke"是什麼？cetanā。"詞綴"是什麼？bakā。"陰性"是什麼？pācakā。"語"是什麼？vuttakammā，這是kamma詞綴，在ta詞綴時成為pīṭhaṃ[應參見moggallāna 4.142經]。因在此坐故稱為āsanaṃ。 關於高貴座位的兩個詞。kuca表示烹煮、彎曲、阻礙、書寫，加cha詞綴。好的座位稱為bhaddapīṭhaṃ。這兩個也說是象牙等製成的梳子。那時pasādhanī、kaṅkatikā也在此處。在其他座位中長座稱為āsandī。sada表示散開、行走、結束，屬nadādi類，加binda。

1. Āyāmavitthāravasena mahanto āsanappabhedo 『『kojavo』』ti mato, kuju theyyakaraṇe, ṇo, kuyaṃ pathaviyaṃ javatīti vā kojavo, ju gatiyaṃ. Dīghena lomena yutto āsanappabhedo 『『gonako』』ti mato, gu sadde, yu, sakatthe ko, ussottaṃ.

Dvayaṃ attharaṇe. Migalomapuṇṇatāya jātaṃ uṇṇāmayaṃ. Thara santharaṇe, pādipubbova, na kadācipi pādirahito, ā bhuso tharīyateti attharaṇaṃ, yu.

Dvayaṃ saṃsibbanacittake. Cittarūpamassatthīti cittakaṃ. Bāhulyena na ikārāgamo. Vānena saṃsibbanena sañjātaṃ cittarūpamassāti vānacittakaṃ, sakatthe ko.

1. Dvayaṃ nirantarapupphapaṭe. Ghanaṃ sandhibhūtaṃ puppharūpametthāti ghanapupphaṃ. Paṭalametissātthīti paṭalikā, iko. Dvayaṃ bahumudulome setavatthe. Si sevāyaṃ, sivatthikehi sevīyateti seto, to. Paṭa gamane, ṇvu, paṭikā, addhendupāsāṇepi.

Dvīsupi pariyantesu yassā dasā santi, sā uddalomī, uditaṃ dvīsu lomaṃ dasā yassā sā uddalomī, issattaṃ, dvittañca. Ekasmiṃ pariyanteyeva dasā yassā ekantalomī, ekasmiṃ ante pariyante lomaṃ dasā yassātthīti ekantalomī, uddalomī ca ekantalomī ceti uddalomiekantalomino, 『『padānaṃ sandhi vatticchāto, na samāsantaragesū』』ti vuttepi gāthābhāvato chandohānibhayā visandhi. Yattha pana gāthāyampi [agāthāyampi (?)] visandhi 『『dhammasaṃvaṇṇanāya』ntiādimāhā』』tyādīsu, tattha kathanti? 『『Na samāsantaraṅgesū』』ti imassāniccattā tatthāpi na doso, 『『nena niddiṭṭhamanicca』』nti hi paribhāsitaṃ [naghaṭitaṃ aniccaṃ (paribhāsendusekhara 97)].

314.Tadeva yathāvuttadvayameva soḷasannaṃ itthīnaṃ naccayoggaṃ naccassa yogyaṭṭhānabhūtaṃ 『『kuttaka』』mityuccate. Hi padapūraṇe. 『『Naccayogyamhī』』tipi pāṭho, tadā bhāvasattamī. Karonti ettha naccanti kuttakaṃ, kara karaṇe, to, assu, bhujādi, sakatthe ko.

Sīhādirūpehi vicittarūpaṃ vatthaṃ, āsanaṃ vā vikatikā nāma bhave, ekasseva hi kattuno pakativikatisaṅkhātāvatthāvasena dvittaṃ, vatticchāvasena liṅgasaṅkhyāvibhattibhedañca hoti, yathā – manussā yakkhabhattaṃ ahesuṃ, sattappakaraṇāni abhidhammo nāma bhavanti, devadatto rajjaṃ pāpuṇātīti. Yatra hi pakatiyā vā vikatiyā vāti dvinnampi vuttatā siyā, tatra vācako pakatiyāyeva saṅkhyaṃ gaṇhāti, netarassa tannissitabhāvenāppadhānato [kaccāyanasāre 6-7 gāthāsu passitabbaṃ]. Yadā pana pakatiyā sambandhādibhāvaṃ vattumicchati, tadā attanā vattabbassa aññatthassābhāvā vikatipyuccate vācakena, yathā – devadattassa rajjaṃ pāpuṇāti, idha pana liṅgabhedeneva vuttaṃ 『『cittaṃ vikatikā bhave』』ti. Vikarīyateti vikati.

我來直譯這段巴利文： 312. 依長寬而大的座位種類稱為"kojavo"，kuju表示偷盜，加ṇo詞綴，或因在地上行走故稱為kojavo，ju表示行走。有長毛的座位種類稱為"gonako"，gu表示聲音，加yu詞綴，本義加ko詞綴，變成usso。 關於鋪蓋的兩個詞。因充滿獸毛而產生的是uṇṇāmaya。thara表示鋪設，必須有pādi字首而不能無，因充分鋪設故稱為attharaṇaṃ，加yu詞綴。 關於縫製花紋的兩個詞。因有花紋圖案故稱為cittaka。通常不加i。因由編織縫製而有花紋圖案故稱為vānacittaka，本義加ko詞綴。 313. 關於連續花紋布的兩個詞。因此有密集相連的花紋故稱為ghanapupphaṃ。因有層次故稱為paṭalikā，加iko詞綴。關於多柔軟毛的白布的兩個詞。si表示服務，因被服事者服務故稱為seto，加to詞綴。paṭa表示行走，加ṇvu詞綴，成為paṭikā，也用於半月形石。 在兩端都有流蘇的稱為uddalomī，兩端升起毛流蘇的稱為uddalomī，變成issa，重複。只在一端有流蘇的稱為ekantalomī，在一端邊緣有毛流蘇的稱為ekantalomī，uddalomī和ekantalomī成為uddalomiekantalomino，雖說"詞的連音依意願，不在複合詞內部"，但因非偈頌為避免韻律缺失而不連音。但在偈頌中也不連音如"dhammasaṃvaṇṇanāya'nti"等，那裡如何說？因"不在複合詞內部"是不定的，那裡也無過失，因說"以ne指示的是不定的"[連線是不定的(paribhāsendusekhara 97)]。 314. 那同一個前述的兩種就是十六個女子跳舞適合的跳舞適當場所稱為"kuttaka"。hi用於填詞。也讀作"naccayogyamhi"，那時是狀態處格。因在此做舞故稱為kuttakaṃ，kara表示做作，加to詞綴，加assu詞綴，屬bhujādi類，本義加ko詞綴。 以獅子等形象裝飾的布或座位稱為vikatikā，因一個作者依本性變異狀態而重複，依意願有性、數、格的區別，如：人成為夜叉食，七論成為阿毗達摩，提婆達多獲得王位。因為在說明本性或變異兩者之處，表達者只取本性的數，不取其他因依賴那個而次要[見kaccāyanasāra 6-7偈]。但當想說與本性的關係等時，因自己要說的沒有其他意思，變異也由表達者說，如：提婆達多的王位獲得，這裡則以性別區別說"花紋是vikatikā"。因被改變故稱為vikati。

1. Kaṭṭissakoseyyasaṅkhātānaṃ dvinnamattharaṇānaṃ karaṇappakāraṃ dassetuṃ ariyāsāmaññamāha 『『kaṭṭissa』』miccādi. Kosiyakaṭṭissamayaṃ kosiyasuttakaṭṭissavākehi pakatamattharaṇaṃ kaṭṭissaṃ nāma, virūpekasesavasena kosiyañca kaṭṭissañca kaṭṭissāni, tehi pakataṃ attharaṇaṃ kaṭṭissaṃ. Kosiyasuttena pakatantu attharaṇaṃ koseyyaṃ nāma. Ratanapatisibbitanti idaṃ dvinnampi visesanaṃ, attharaṇañca iti kamā kamato 『『bhave』』ti ajjhāharitabbaṃ. Attharaṇasaddassānuṇṇāmayesvapi pavattanato etthāpi 『『attharaṇa』』nti vuttaṃ, yathā – suttaṃ kammanti. Ettha ca cakāro pādantattā garūsu gaṇhitabbo, teneva hi sattapaññāsamattā paripuṇṇā honti, ariyāya hi paṭhamapāde dvādasamattā, tathā tatiye, dutiye aṭṭhārasa, catutthe pannarasamattāti sampiṇḍitā sattapaññāsamattā honti.

2. Tikaṃ dīpe. Dīpa dittiyaṃ, divādi. Dippatīti dīpo, ṇo. 『『Padīpo』』ti aññapadanivattanatthaṃ upasaggena padaṃ vaḍḍhitaṃ. Juti dittiyaṃ, bhūvādi, ṇo.

Dvayaṃ ādāse. 『『Pume tū』』ti tvantaṃ liṅgapadaṃ. Ādissate asminti ādāso, ṇo, āpubbo disa pekkhane, issā. Dippati etthāti dappaṇo, yu, issattaṃ. Makuropyatra.

Dvayaṃ cammamayakīḷāguḷake. Vāsabhavanehi yuvatīhi saha kīḷāsambhavā ñeyyā, tappakkamenassābhidhānaṃ. Guḍi vedhane, ṇuko, usse, gudda kīḷāyameva vā, tadā dassa ṇḍo. Kadi avhāne rodane ca, ṇuko, kudda kīḷāyameva vā, ussattaṃ, pubbadassa no.

Dvayaṃ bījanīmatte. Vaṭi vibhājane, tālavaṇṭehi katattā tālavaṇṭaṃ. Vaṇṭaṃ nāma bījanādikaraṇatthaṃ visuṃ bhājito tālapattāvayavo, tālavaṇṭasaddassa yathāvuttavacanatthayogepi sati saññāsaddattā bījanīsāmaññe pavatti veditabbā. Yadā pana tālavaṇṭehi katabījanimeva vattumicchati, tadā ekena tālasaddena visesetvā 『『tālatālavaṇṭa』』nti vattabbaṃ. Yathā – tilassa telaṃ, sugatassa sugatacīvaranti. Bijanti vāyunā yojayanti yāya , sā bījanī, yu, nadādi, yuja yoge, yassa vo, ussī, vaja gatiyaṃ vā assī. Byajanaṃpyatra.

1. Dvayaṃ caṅkoṭake. Kuṭa chedane, sakatthe ko. Karaḍi bhājanatthe, ko. Dvayaṃ kappūrādisampuṭe [sarūpakādisampuṭe (ka.)]. Samuggacchatīti samuggo, kvi. Puṭa saṃsilesane, bhūvādi, a.

Pajjaddhaṃ methune. Gāmavāsīnaṃ dhammo ācāro gāmadhammo, gāmasaddena cettha gāmavāsino vuttā, yathā 『『gāmo āgato』』ti. Asataṃ asappurisānaṃ dhammo, saddhammapaṭipakkhattā vā asaddhammo. Byaya khaye, byayati balametenāti byavāyo, majjhe vāgamo, atha vā vigato ayo vuḍḍhi tasmāti avāyo, atisayo avāyo byavāyo. Mithunānaṃ itthipurisānaṃ samānacchandānaṃ ācāro methunaṃ, tadaññesu upacāro, ramu ramane, bhāve, karaṇe vāti.

1. Catukkaṃ vivāhe. Vaha pāpuṇe, ṇo. Upapubbo yamu uparame, a. Aññamaññassa pāṇino gahaṇaṃ pāṇiggaho. Nī naye, a. Ubbāho, pāṇipīḷanaṃpyatra.

Dhammakāmatthā tayo vaggā vuccante. Āgamaniddiṭṭho samācāro dhammo. Visayavisayisannipātajaṃ sukhaṃ kāmo. Sabbopakaraṇaṃ attho. Samokkhakā mokkhasahitā dhammakāmatthā catubbaggo vuccante. Tivaggena visaṃyutto mokkho nibbānaṃ. Tulyabalehi pana dhammādīhi catūhi padhānehi catubhadra[amara 17.57] muccate.

319-

我來直譯這段巴利文： 315. 為顯示製作稱為kaṭṭissa和koseyya兩種鋪具的方法，以通用偈說"kaṭṭissa"等。由蠶絲和kaṭṭissa製成的，用蠶絲線和kaṭṭissa纖維製作的鋪具稱為kaṭṭissa，依異形省略kosiya和kaṭṭissa成為kaṭṭissāni，由它們製作的鋪具是kaṭṭissa。由蠶絲線製作的鋪具稱為koseyya。用寶石縫製是兩者的修飾，鋪具和依次應補充"成為"。因鋪具詞也用於非羊毛製品，這裡也說"鋪具"，如：線是業。這裡ca詞因在句尾應取重音，因此正好成為五十七音，因為ariyā韻律第一句十二音，第三句同樣，第二句十八音，第四句十五音，合計爲五十七音。 316. 關於燈的三個詞。dīpa表示照耀，屬divādi類。因照耀故稱為dīpo，加ṇo詞綴。"padīpo"為排除其他詞而加字首增詞。juti表示照耀，屬bhūvādi類，加ṇo詞綴。 關於鏡子的兩個詞。"在陽性"是以tu結尾的性詞。因在此看見故稱為ādāso，加ṇo詞綴，ā字首加disa表示看，變成issā。因在此照耀故稱為dappaṇo，加yu詞綴，變成issa。makura也在此處。 關於皮製遊戲球的兩個詞。應知因與居處的少女一起遊戲而有，依其次序稱名。guḍi表示打擊，加ṇuka詞綴，變成ussa，或gudda只用于遊戲，那時da變成ṇḍa。kadi表示呼喚和哭泣，加ṇuka詞綴，或kudda只用于遊戲，變成ussa，前面da變成na。 關於扇子通稱的兩個詞。vaṭi表示分開，因用椰葉製成故稱為tālavaṇṭaṃ。vaṇṭa指為製作扇子等而分開的椰葉部分，雖然tālavaṇṭa詞有如上說的詞義關係，但因是名稱詞應知用於扇子通稱。但當想說只用椰葉製成的扇子時，應用一個tāla詞特指說"tālatālavaṇṭa"。如：胡麻的油，善逝的善逝衣。因以此使風結合故稱為bījanī，加yu詞綴，屬nadādi類，yuja表示結合，ya變vo，變成ussa，或vaja表示行走，變成assa。byajana也在此處。 317. 關於籃子的兩個詞。kuṭa表示切斷，本義加ko詞綴。karaḍi表示容器，加ko詞綴。關於樟腦等盒子的兩個詞。因升起故稱為samuggo，加kvi詞綴。puṭa表示粘合，屬bhūvādi類，加a詞綴。 關於淫慾的半偈。村民的法即行為稱為gāmadhammo，這裡以gāma詞說村民，如說"村來"。非善人的法，或因與正法相反故稱為asaddhammo。byaya表示損耗，因以此損耗力量故稱為byavāyo，中間加va，或因離去增長故稱為avāyo，超勝的avāyo是byavāyo。男女雙方同意的行為稱為methunaṃ，用於其他是比喻，ramu表示歡樂，表狀態或工具。 318. 關於婚姻的四個詞。vaha表示達到，加ṇo詞綴。upa字首加yamu表示止息，加a詞綴。相互握手稱為pāṇiggaho。nī表示引導，加a詞綴。ubbāha、pāṇipīḷana也在此處。 說法欲財三品。傳統所指的行為是法。感官與對像接觸生起的樂是欲。一切資具是財。包含解脫的法欲財四品被說。離三品的解脫是涅槃。而由力量相等的法等四種主要組成四福[amara 17.57]。 319-

1. Dvayaṃ khujje. Kucchitaṃ vajjatīti khujjo, kassa kho, valopo, ṇo. Gaḍi nindāyaṃ, ulo.

Tikaṃ rassasarīre puggale. Rasa sadde, so. Byāmappamāṇaṃ na lātīti vāmano, nerutto. Rasso ca vāmano ceti dvando. Lakuḍi vāmanatthe, a, sakatthe ko, laku viya ghaṭikā viya ḍeti pavattetīti vā lakuṇḍako.

Pañcakaṃ paṅguḷajane. Parena aṅgatīti paṅguḷo, ulo. Pīṭhena sappati sīlenāti pīṭhasappī, sappa gamane, upaccaye paṅgu, dvīsu. Chinno gamanādiiriyāpatho yassāti so chinniriyāpatho. Vigatā akkhasadisā jaṅghā yassāti pakkho, yathā hi rathassa akkhe bhinne gamanaṃ na sijjhati, tatheva tassāpi akkhajaṅghāya bhinnāyāti opammasaṃsandanaṃ.

Dvayaṃ khañje. Khaji gativekalye, bhūvādi, khañjatīti, a. Khoḍi gatipaṭighāte, ko.

Dvayaṃ avākye. Vattumasakkuṇeyyattā migasadisoti mūgo, issū. Suññaṃ vaco yassāti so suññavaco.

Hatthādivaṅko puriso 『『kuṇī』』tyuccate. Kuṇanaṃ kuṇo hatthādivekalyaṃ, tametassatthīti kuṇī, atha vā kuṇa saṅkocane, ī, kucchitaṃ nayatīti vā kuṇī, ṇattaṃ, 『『hatthena kuṇī, pādena kuṇī』』iccādipayogā. Dvayaṃ apāṅgadassane jane. Vala saṃvaraṇe, iro. Kucchitaṃ karotīti kekaro, usse.

1. Dvayaṃ nikkesasīse. Nikkesaṃ sīsametassa, khala khalane, sañcaye ca, āṭo, nikkesattā khaṃ tucchaṃ sīsaṃ lātīti khallāṭo, ṭo.

Tikaṃ khuramuṇḍasīse. Muṇḍa khaṇḍane, bhūvādi, a. Bhaṇḍa paribhāsane, u, sakatthe ko, muṇḍako, muṇḍikopyatra.

Akkhīnaṃ majjhe ekenākkhinā suñño kāṇo nāma, kaṇa saddagatinimīlanesu, ṇo, kaṇati nimīlatīti kāṇo, taṃ panassa nimīlanaṃ ekenevakkhinā. Aṭṭhakathādīsu pana 『『kāṇoti ekacchikāṇo, ubhayacchikāṇo vā』』ti [saṃ. ni. aṭṭha. 1.1.132] vuttaṃ. Dvayena akkhidvayena suñño andho nāma, andha dassanūpasaṃhāre, a.

1. Dvayaṃ naṭṭhasotappasāde. Bandha bandhane, iro. Nalopo. Suti kaṇṇo hīno vikalo yassāti sutihīno. Eḷopyatra.

Tikaṃ gilānasāmaññe. Gila hāsakkhaye, yu, byādhirogosañjāto yassa byādhito. Ata sātaccagamane, adhikaraṇe, kattari vā uro, āturo, dīghādi. Āmayāvī, vikato, apaṭu, abbhamito, abbhāntopyatra.

Ummādo vātādipakopo rogaviseso, tabbati ummatto, mada ummāde, uggatehi vātādidosehi madayatīti ummādo, ṇo. Khujjādayo ummattantā vāccaliṅge yuttatāya vāccaliṅgikā, yathā – khujjo puriso, khujjā itthī, khujjaṃ napuṃsakaṃ. Ummatto puriso, ummattā itthī, ummattaṃ napuṃsakaṃ.

1. Navakaṃ rogamatte. Taki kicchajīvane, bhūvādi, ā bhuso taṅkatīti ātaṅko, a. Ama roge, yo, maya gatimhi vā, atha vā ama roge, curādi, āmayati rujjatīti āmayo, a, kāritalopābhāvo. Vidha vijjhane, vijjhatīti byādhi, i, akāravaṇṇāgamo, bādha vibādhāyaṃ vā, tadā yāgamo, vividhā vā ādhayo manopīḷā yasmiṃsa byādhi, 『『pume ādhi mānasī byathā』』ti [amara

我來直譯這段巴利文： 320. 關於駝背的兩個詞。因不好行走故稱為khujjo，k變成kh，脫落va，加ṇo詞綴。gaḍi表示責難，加ula詞綴。 關於矮小身材人的三個詞。rasa表示聲音，加sa詞綴。因不達一庹長故稱為vāmano，詞源學家說。rassa和vāmana成為dvanda複合詞。lakuḍi表示矮小，加a詞綴，本義加ko詞綴，或因如木棒般行動故稱為lakuṇḍako。 關於瘸子的五個詞。因被他人行走故稱為paṅguḷo，加ula詞綴。因習慣用凳子爬行故稱為pīṭhasappī，sappa表示行走，加upa詞綴成為paṅgu，用於兩性。其行走等威儀斷絕的稱為chinniriyāpatho。其失去如車軸般的小腿的稱為pakkho，如車軸損壞不能行走，他的軸腿損壞也一樣，這是比喻對應。 關於跛足的兩個詞。khaji表示行走缺陷，屬bhūvādi類，因跛行故，加a詞綴。khoḍi表示行走阻礙，加ka詞綴。 關於不能說話的兩個詞。因不能說話如鹿故稱為mūgo，加issū詞綴。其言語空無的稱為suññavaco。 手等彎曲的人稱為"kuṇī"。彎曲是手等缺陷，有此者稱為kuṇī，或kuṇa表示收縮，加ī詞綴，或因引導不好故稱為kuṇī，變成ṇa，如"手kuṇī，腳kuṇī"等用法。關於看不見眼角的人的兩個詞。vala表示遮蔽，加ira詞綴。因做不好故稱為kekaro，變成ussa。 321. 關於無發頭的兩個詞。其頭無發，khala表示搖動和積聚，加āṭa詞綴，因無發而有空頭故稱為khallāṭo，加ṭa詞綴。 關於剃光頭的三個詞。muṇḍa表示斷除，屬bhūvādi類，加a詞綴。bhaṇḍa表示責罵，加u詞綴，本義加ko詞綴，成為muṇḍako，muṇḍika也在此處。 在兩眼中間一眼空缺稱為kāṇo，kaṇa表示聲音、行走、閉眼，加ṇo詞綴，因閉眼故稱為kāṇo，其閉眼只是一眼。但在註釋等中說"kāṇo是一眼瞎或雙眼瞎"[saṃ. ni. aṭṭha. 1.1.132]。兩眼都空缺稱為andho，andha表示視力缺失，加a詞綴。 322. 關於失去聽覺的兩個詞。bandha表示束縛，加ira詞綴。脫落na。其耳朵聽力缺少殘缺的稱為sutihīno。eḷa也在此處。 關於病人通稱的三個詞。gila表示笑聲減少，加yu詞綴，其生病痛的稱為byādhito。ata表示連續行走，表處所或作者加ura詞綴，成為āturo，長音等。āmayāvī、vikato、apaṭu、abbhamito、abbhānta也在此處。 ummādo是風等紊亂的特定疾病，有此稱為ummatto，mada表示瘋狂，因升起的風等過患而瘋狂故稱為ummādo，加ṇo詞綴。從khujja到ummatta因適合說的性別而有說的性別，如：khujjo puriso(駝背男)、khujjā itthī(駝背女)、khujjaṃ napuṃsakaṃ(駝背中性)。ummatto puriso(瘋狂男)、ummattā itthī(瘋狂女)、ummattaṃ napuṃsakaṃ(瘋狂中性)。 323. 關於疾病通稱的九個詞。taki表示艱難生活，屬bhūvādi類，因充分艱難故稱為ātaṅko，加a詞綴。ama表示病，加ya詞綴，或maya表示行走，或ama表示病，屬curādi類，因病痛故稱為āmayo，加a詞綴，無使役略。vidha表示刺穿，因刺穿故稱為byādhi，加i詞綴，加a音，或bādha表示壓迫，那時加ya，或因有各種心壓迫的ādhis故稱為byādhi，"在男性中ādhi是心的痛苦"如[amara;

8.28] hi amarakose vuttaṃ. Rogegado, kuverāyudhe gadā, gado bhātharikaṇhassa, 『『āmaye cāyudhe gadā』』ti hi nānatthasaṅgahe. Ruja roge, kattari ṇo, rujā itthī. Gilānassa bhāvo gelaññaṃ. Kala gatisaṅkhyānesu, na kalati yena taṃ akalaṃ, tameva akallaṃ, lo. Bādha vibādhāyaṃ, bhūvādi, a. Upatāpopyatra.

Dvayaṃ khayaroge, rasādisattadhātuyo sosayatīti soso, susa sosane, divādi, ṇo. Khi khaye, khayatīti, a. Yakkhā, rājayakkhāpyatra. Yakkha pūjāyaṃ, curādi.

1. Dvayaṃ nāsaroge. Apihitā nāsā anenāti pīnāso, pīnasopi. Upasaggato nāsāya bahubbīhimhi nasādesaṃ kubbanti [pāṇini 5.4.119], apissākāralopo vaṇṇanāso, rassassa dīghatā. 『『Soso yakkhā rājayakkhā, patīssāyo tu pīnaso, āpīnaso patissāyo』』ti rabhaso. Patissayopyatra. Vejjaganthe imesaṃ pīnasapatissāyānaṃ bhedo abhihito –

Ānahyate yassa visussate ca,

Kilidyate dhūpati ceva nāsā;

Na ñāyate gandharase ca jantu,

Duṭṭhaṃ vijaññā tamapīnasenāti.

Ānaddhā pihitā nāsā,

Tanusāvappasekinī;

Galatāloṭṭhasoso ca,

Nittodo saṅkhakadvaye;

Bhave saro paghāto ca,

Patissāyoti lakkhitoti.

Iha tvabhedenottaṃ. Patipubbo sidhātu rujatyattho. Nāsikāya jāto rogo nāsikārogo.

Ghāne pavatto assavo siṅghānikā nāma, siṅgha āghāne, bhūvādi, siṅghatīti siṅghānaṃ, yu, tattha jātā siṅghānikā. Ā punappunaṃ savati sandatīti assavo, sū abhisave. Dvayaṃ vaṇamatte. Ara gamane, u, aru, napuṃsakeyeva. Vaṇa gattavicuṇṇane, curādi, a, vaṇo, anitthī. Dvayaṃ phoṭe. Phuṭa saṃsilesane, bhūvādi, phoṭo, ṇo. Pīḷa vibādhāyaṃ, curādi, ṇvu, 『『itthiyamato āpaccayo』』ti ā, pīḷako, pīḷakā, pīḷakaṃ, tīsvapi, tathā phoṭo.

1. Dvayaṃ pakkavaṇādīsu sañjātaduggandhavisese. Pubba pūraṇe, bhūvādi, a. Pūya visaraṇe, duggandhe ca, bhūvādi.

Dvayaṃ lohitanissaraṇaroge. Rattassa lohitassa saṇṭhānamatikkamitvā saraṇaṃ gamanaṃ rattātisāro. Pakkhandati nissaratīti pakkhandikā. Kamu padavikkhepe. 『『Itthiyamatiyavo vā』』titi. 『『Pakkamādīhinto ce』』ti ettha cakārena tissanti, dhātvantalopo ca, sakatthe ko. Dvitte. Yadādinā parakakārassa kho, pakkhandikā.

Dvayaṃ apamāre. Saraṇaṃ sāro, apagato sāro yena apamāro, sassa mo. Itaratra makārāgamo. Dvayaṃ pādabhede. Pādassa phoṭo bhedanaṃ daraṇaṃ pādaphoṭo, phuṭa bhede. Virūpo pādo etāya hetubhūtāyāti vipādikā. Samāsante ko, pubbākārassittaṃ, vidārīyamānattā vipajjamāno pādo assanti vā vipādikā.

1. Dvayaṃ vuḍḍhippattaṇḍakosaroge. Vuḍḍhippatto rogo vuḍḍhirogo. Vātapūritaṃ aṇḍaṃ koso vātaṇḍaṃ. Dvayaṃ thūlapādaroge. Ghanābhāvato sithilaṃ padaṃ sīpadaṃ, vaṇṇanāso, dīghādi. Bhāro pādo yassa, tassa bhāvo bhārapādatā.

Pañcakaṃ kaṇḍuyaṃ. Kaṇḍa bhedane, u, dīghe kaṇḍū, vadhūsaddova. Timhi kaṇḍūti, assū, curādittā yamhi kaṇḍūyā, yalopābhāvo. Khajja theyyakaraṇabyathanesu, bhūvādi, u. Yumhi kaṇḍūvanaṃ, assū. Uvādeso, dīgho ca.

1. Tikaṃ kacchuyaṃ. Yā 『『khasurogo』』ti vuccati. Pātyattānanti pāmaṃ, mana, pāmāpyatthi, pulliṅgo, rājādi, visesena tacchati kāsanti vitacchikā, taccha tanukaraṇe, ṇvu , 『『vivacchikā』』 [viccaccikā (amara

我來直譯這段巴利文： 8.28]在amarakosa中說。roga是gada，在毗沙門武器中是gadā，gada屬於黑天兄弟，如在nānatthasaṅgaha中說"gadā用於病和武器"。ruja表示病，作為作者加ṇo詞綴，rujā是陰性。病人的狀態是gelaññaṃ。kala表示行走和計數，因其不行走故稱為akalaṃ，那就是akallaṃ，變成la。bādha表示壓迫，屬bhūvādi類，加a詞綴。upatāpa也在此處。 關於消耗病的兩個詞，因使七種體液等乾枯故稱為soso，susa表示乾枯，屬divādi類，加ṇo詞綴。khi表示消耗，因消耗故，加a詞綴。yakkhā、rājayakkhā也在此處。yakkha表示供養，屬curādi類。 324. 關於鼻病的兩個詞。因此鼻子不通故稱為pīnāso，也說pīnaso。字首加鼻子成為bahubbīhi複合詞時使鼻變成nasa[pāṇini 5.4.119]，api的a音脫落變音，短音變長。如rabhasa說"soso是yakkhā和rājayakkhā，而pīnaso是patīssāyo，āpīnaso是patissāyo"。patissayo也在此處。在醫書中說明這些pīnasa和patissāya的區別： 鼻子被堵住而乾燥， 潮濕且發熱； 人不知香味， 應知那是apīnasa。 鼻子堵塞， 微弱流淌， 上顎喉乾， 兩頰刺痛； 有聲音破壞， 這稱為patissāya。 這裡不加區別說。pati字首加si語根表示傷害義。在鼻子生的病稱為鼻病。 在鼻子流出的液體稱為siṅghānikā，siṅgha表示嗅，屬bhūvādi類，因嗅故稱為siṅghānaṃ，加yu詞綴，在那裡生的稱為siṅghānikā。因反覆流出故稱為assavo，sū表示流出。關於瘡的兩個詞。ara表示行走，加u詞綴，aru只用于中性。vaṇa表示身體破碎，屬curādi類，加a詞綴，vaṇo用於非陰性。關於皰的兩個詞。phuṭa表示粘合，屬bhūvādi類，phoṭo，加ṇo詞綴。pīḷa表示壓迫，屬curādi類，加ṇvu詞綴，依"在陰性加ā詞綴"規則加ā，pīḷako、pīḷakā、pīḷakaṃ用於三性，phoṭo也一樣。 325. 關於熟瘡等生惡臭特徵的兩個詞。pubba表示充滿，屬bhūvādi類，加a詞綴。pūya表示流散和惡臭，屬bhūvādi類。 關於血液流出病的兩個詞。紅色血液超過凝固而流動稱為rattātisāro。因衝出流出故稱為pakkhandikā。kamu表示腳步移動。依"在陰性加i詞綴"規則。在"從pakkama等加i"中以ca詞加ti和sa，脫落語根尾音，本義加ko詞綴。重複。依yadādi規則後面的ka變成kha，成為pakkhandikā。 關於癲癇的兩個詞。流動是sāro，因此離去流動稱為apamāro，sa變成ma。另一詞加ma音。關於足裂的兩個詞。腳的皰破裂稱為pādaphoṭo，phuṭa表示破裂。因此作為原因使腳變形故稱為vipādikā。複合詞末加ko詞綴，前面a變成i，或因被破壞而腳變壞的稱為vipādikā。 326. 關於睪丸腫大病的兩個詞。達到腫大的病稱為vuḍḍhirogo。風充滿的睪丸囊稱為vātaṇḍaṃ。關於大足病的兩個詞。因成塊而鬆軟的腳稱為sīpadaṃ，變音，長音等。其腳重的，其狀態稱為bhārapādatā。 關於瘙癢的五個詞。kaṇḍa表示破裂，加u詞綴，長音kaṇḍū，如vadhū詞。加ti成為kaṇḍūti，加assū詞綴，屬curādi類故加ya成為kaṇḍūyā，不脫落ya。khajja表示偷盜和疼痛，屬bhūvādi類，加u詞綴。加yu成為kaṇḍūvanaṃ，加assū詞綴。變成uva，長音。 327. 關於疥瘡的三個詞。稱為"面板病"。因自身衰竭故稱為pāmaṃ，加mana詞綴，pāmā也存在，陽性，如rāja等，因特別刮傷故稱為vitacchikā，taccha表示變薄，加ṇvu詞綴，"vivacchikā"[viccaccikā(amara

16.53)] tipi pāṭho. Vaccha paribhāsanatajjanesu, bhūvādi. Kaca bandhane, u, cassa chattaṃ, dvittādi. Tilakāḷakantaṃ dvayaṃ dvayaṃ samatthaṃ. Tatra dvayaṃ sothe. Su gativuḍḍhīsu, bhūvādi, tho. Thupaccaye sayathu, ussattaṃ, yāgamo ca. Sophopyatra. Sokaṃ phāyati bahulaṃ karotīti sopho, phāya vuḍḍhiyaṃ, phāyassa pho, nerutto.

Dvayaṃ arisaroge. Amaṅgalatāya du ninditaṃ nāmamassa dunnāmaṃ, sakatthe, kucchāyaṃ vā ko, dīghakosikāyaṃ dunnāmā, itthī. Ari viya sasati hiṃ satīti arisaṃ, sasa hiṃsāyaṃ, kvi, ara gamane vā, iso. Dvayaṃ vamanaroge. Chadda vamane, curādi, ṇvu. Vamu uggiraṇe, thu. Vamidhupyatra. Chaddikā, vami itthiyaṃ, vamathu pume.

328-329. Dvayaṃ paritāpe. Du paritāpe, tanādi, thu. Paritapanaṃ santāpanaṃ paritāpo. Dvayaṃ tilakāḷake. Tilasaṇṭhānaṃ viya jāyatīti tilako. Tilaṃ viya kāḷo hutvā jāyatīti tilakāḷako.

Mahāvireko 『『visūcikā』』tyuccate. Nissesato sucati gacchatīti sūcikā. Suci, suca gatiyaṃ, bhūvādi. Suca soceyye vā, nissesato socetīti visūcikā, visesena sūci viya vijjhatīti vā visūcikā. Bahumosaraṇattā mahanto vireko mahāvireko, rica viyojanasampucchanesu, ṇo.

Bhagandalādayo satta āmayantarā rogabhedā bhavanti. Tatra gudasamīpajo vaṇaviseso bhagandalā, itthī. Bhagaṃ yoni, taṃ dārayatīti rūḷhīto apaccayanto nipātito. Dara vidāraṇe, bhūvādi, latte bhagandalā. Bhagandaropyatra. Meho muttameho, so ca bahumuttatāya madhumeho, rattameho, sukkamehotyanekavidho. Miha secane, bhūvādi, mihati muttanti meho, ṇo. Jara roge. Bhūvādi, jaratīti, a. Jaro pasiddho. Kāsa saddakucchāyaṃ, dittiyañca, bhūvādi, kāsatīti kāso, ṇo, kucchitaṃ asatīti vā kāso, kuāpubbo. Sasa pāṇane, sasanaṃ sāso, bhusaṃ sasanametassatthīti vā sāso, kuṭa chedane, ṭho, kuṭṭhaṃ. Sāmaññena tacovikāre. Sukke tu sittaṃ. Sūla rujāyaṃ, bhūvādi, sūlaṃ. Viddadhi, asmarī, muttakicchādayopyanekā rogabhedā.

Pajjaddhaṃ vejje. Āyubbedasaṅkhātaṃ vijjaṃ jānātīti vejjo, 『『ṇa rāgā tassedamaññatthesu cā』』ti ṇo, vida ñāṇe vā, vindatīti vejjo, ṇyo, dyassa jo. Bhisajjati cikicchatīti bhisakko, a, jassa ko. Rogaṃ harati sīlenāti rogahārī, ṇī. Harasaddoyaṃ kevalopi ānayanāpanayanesu vattati 『『manoharo, dukkhaharo』』iccādīsu, idha apanayane. Kita rogāpanayane, bhūvādi. Tikicchatīti tikicchako, chapaccayo, ṇvu, dvittādi. Agadakaropyatra, agadaṃ arogaṃ pāṇīnaṃ karotīti agadakaro, kammādimhi ṇo.

1. Dvayaṃ sallanīharaṇe vejje. Kāye paviṭṭhasarādisallassa nīharaṇo vejjo sallavejjo. Yathāvuttaṃ sallaṃ nīharaṇavasena kantati chindatīti sallakatto, kati chedane, to. Dvayaṃ paṭikāre. Tikicchanaṃ tikicchā, bhāve a. Patipubbo karoti tikicchāyaṃ, karato ririyā.

Catukkaṃ osadhe. Bhisajānamidaṃ bhesajjaṃ, ṇya. Na vijjate gado yasminti agado. Bhisajānamidaṃ bhesajaṃ, ṇo. Usa dāhe. Rogamosāpetīti osadhaṃ, dho, atha vā osadhī nāma asaṃyogadabbaṃ, tehi saṃyojitaṃ osadhaṃ. Jāyupyatra. Ji jaye, ṇu.

我來直譯這段巴利文： 16.53)]也有這個讀法。vaccha表示責罵和威脅，屬bhūvādi類。kaca表示束縛，加u詞綴，ca變成cha，重複等。到tilakāḷaka的兩組都完結。其中關於腫脹的兩個詞。su表示行走和增長，屬bhūvādi類，加tha詞綴。加thu詞綴成為sayathu，變成ussa，加ya。sopha也在此處。因使憂愁增多故稱為sopho，phāya表示增長，phāya變成pho，詞源學家說。 關於痔瘡病的兩個詞。因不吉祥故有壞名稱為dunnāmaṃ，本義或表示責難加ko詞綴，在長麻布中dunnāmā是陰性。因如敵人傷害故稱為arisaṃ，sasa表示傷害，加kvi詞綴，或ara表示行走，加isa詞綴。關於嘔吐病的兩個詞。chadda表示嘔吐，屬curādi類，加ṇvu詞綴。vamu表示嘔出，加thu詞綴。vamidhū也在此處。chaddikā、vami用於陰性，vamathu用於陽性。 328-329. 關於熱惱的兩個詞。du表示熱惱，屬tanādi類，加thu詞綴。熱惱是paritāpo。關於黑痣的兩個詞。因如芝麻形生故稱為tilako。因如芝麻般黑而生故稱為tilakāḷako。 大瀉稱為"visūcikā"。因完全流走故稱為sūcikā。suci，suca表示行走，屬bhūvādi類。或suca表示清凈，因完全清凈故稱為visūcikā，或因特別如針刺故稱為visūcikā。因大量流出故大瀉稱為mahāvireko，rica表示分離和詢問，加ṇo詞綴。 bhagandalā等七種是其他病種。其中在肛門附近的特殊瘡稱為bhagandalā，陰性。bhaga是陰部，因破壞它故依成語不加詞綴成為助詞。dara表示破壞，屬bhūvādi類，變成la成為bhagandalā。bhagandara也在此處。meho是尿病，它因尿多成為糖尿病、血尿病、精尿病等多種。miha表示灑水，屬bhūvādi類，因灑尿故稱為meho，加ṇo詞綴。jara表示病，屬bhūvādi類，因病故，加a詞綴。jaro是著名的。kāsa表示聲音責難和照耀，屬bhūvādi類，因咳故稱為kāso，加ṇo詞綴，或因不好坐故稱為kāso，加ku和ā字首。sasa表示呼吸，呼吸是sāso，或因有大量呼吸故稱為sāso，kuṭa表示切斷，加ṭha詞綴，成為kuṭṭhaṃ。通稱面板病。在白癩中是sittaṃ。sūla表示疼痛，屬bhūvādi類，成為sūlaṃ。viddadhi、asmarī、muttakicchā等也是眾多病種。 關於醫生的半偈。因知被稱為āyubbeda的明故稱為vejjo，依"從愛等加ṇo詞綴在這是它的和其他義"規則加ṇo詞綴，或vida表示知，因知故稱為vejjo，加ṇya詞綴，dya變成ja。因治療故稱為bhisakko，加a詞綴，ja變成ka。因習慣消除病故稱為rogahārī，加ṇī詞綴。這hara詞單獨也用於帶來和帶去，如"悅意的，除苦的"等，這裡用於帶去。kita表示除病，屬bhūvādi類。因治療故稱為tikicchako，加cha詞綴，加ṇvu詞綴，重複等。agadakara也在此處，因使生物無病故稱為agadakaro，在業等加ṇo詞綴。 330. 關於拔箭醫生的兩個詞。拔出進入身體的箭等的醫生稱為sallavejjo。切斷如前所說的箭以拔出故稱為sallakatto，kati表示切斷，加ta詞綴。關於治療的兩個詞。治療是tikicchā，表狀態加a詞綴。pati字首加karoti用於治療，從kara變成ririyā。 關於藥的四個詞。這是醫生的稱為bhesajjaṃ，加ṇya詞綴。因無病故稱為agado。這是醫生的稱為bhesajaṃ，加ṇo詞綴。usa表示燃燒。因使病消失故稱為osadhaṃ，加dha詞綴，或osadhī是非混合物，與它們混合的稱為osadhaṃ。jāyu也在此處。ji表示勝利，加ṇu詞綴。

1. Tikaṃ ārogye. Anatthakārakattā kucchitākārena sarīre sentīti kusā, rogā, te lunāti chindatīti kusalaṃ. Āmayassābhāvo anāmayaṃ, abyayībhāvo. Arogassa bhāvo ārogyaṃ. Kusalānāmayārogyanti samāhāradvando. Dvayaṃ anāmayajane. Kala gatisaṅkhyānesu. Kalati yathāsukhaṃ sabbiriyāpathesūti kallo, lo. 『『Kālaṃ khamatīti kalyaṃ, arogatā, tassaṃ niyutto kalyo』』ti aṅguttaranikāyaṭīkāyaṃ. Natthi āmayo yasmiṃ nirāmayo. Vuttopyatra. Vutti jīvitavutti pasatthā assatthīti vutto. Rogato niggatajane pana ullāgho, lāgha sāmatthiye, usaddoyaṃ rogavimutyattho. Narādittā, narappadhānattā ca naravaggo.

Naravaggavaṇṇanā niṭṭhitā.

1. Catubbaṇṇavaggavaṇṇanā

332.Santatipariyantaṃ vaṃse. Kula santānabandhūsu, bhūvādi, ṇo, kulaṃ, vana sambhattiyaṃ, so. Saṃtanu vitthāre, ṇo. Abhimukhaṃ janetīti abhijano, ṇo. Go vuccati abhidhānaṃ, buddhi ca, te tāyatīti gottaṃ. Gotrampi. Gavaṃ saddaṃ tāyatīti vā gottaṃ, tā pālane. Anupubbo i gatiyaṃ, karaṇe a. Tanotismāti, santati, nalopo, itthiyaṃ.

Santati pantivitthāra-gottesu kavibhī matā;

Paramparā bhave cāpi, puttakaññāsu santati.

Khattiyādayo khattiyabrāhmaṇavessasuddā cattāro vaṇṇā kulāni bhavanti, ete hi aññamaññamasaṅkarato vaṇṇetabbato ṭhapetabbato vaṇṇāti vuccante. Vaṇṇa ṭhapane.

333-334. Chakkaṃ kulīne. Kulassāpaccaṃ kulino, ino apacce. Sobhano jano sajjano. Saparatthaṃ sādhetīti sādhu, sādha saṃsiddhimhi, u. Sabhāyaṃ sādhu sabhyo. Sādhvatthe yo. Aya gatiyaṃ. Ayitabbo upagantabboti ayyo, kammani yo. Mahākulassāpaccaṃ mahākulo, ṇo.

Bhūbhujantaṃ rājasāmaññe. Atitejavantatāya visesena rājate dibbateti rājā, rāja dittiyaṃ. Bhuyā bhūmiyā pati bhūpati, bhuṃ pāletīti vā bhūpati, pā rakkhaṇe,ti, rasso. Pathaviyā issaro patthivo, ṇo, dvittaṃ, ittañca. Jagatiṃ bhūmiṃ pāletīti jagatipālo, kammani ṇo. Disānaṃ pati disampati, disā, disaṭṭhe vā pāletīti disampati, rassattaṃ, niggahītāgamo ca. Bhuṃ bhūmiṃ bhuñjatīti bhūbhujo, bhuja pālanajjhoharaṇesu, idha pālane, rudhādi. Mahikhitopyatra. Khi nivāsagatīsu, mahiṃ akhi gatavā mahīkhito.

1. Pajjaddhaṃ muddhābhisitte jātikhattiye, 『『rājajacce ca khattiye』』ti vacanato. Rañño khattiyassāpaccaṃ rājañño, ñño apacce. 『『Khattiyo tu virā khattaṃ, rājaññadvijaliṅgano』』ti rabhasa, ratanakosesu pariyāyā. Khattassāpaccaṃ khattiyo, apacce iyapaccayo dissate, khettānaṃ adhipatibhūtattā vā khattiyotiādikappikarājā vuccati, tappabhavattā pana muddhābhisittesvapi taṃsamaññā, essattaṃ. Khattassāpaccaṃ khattaṃ, ṇo. Rajjāropanasamaye dakkhiṇāvaṭṭasaṅkhodakena gaṅgānītena muddhani khattiyakaññādīhi abhisittattā muddhābhisitto, paṭhamakhattiyo. Tappabhavatāya pana anabhisittā ca muddhābhisittākhyā, yathā – brahmabāhujassa vaṃse jātassāpi brahmabāhujo. Brahmabāhuto jātattā bāhujoti hi nikāyantarikānaṃ laddhi. Yasmiṃ pana rājini asesā sāmantā paṇamanti, so adhissarākhyo [amara

我來直譯這段巴利文： 331. 關於健康的三個詞。因造作不利益，以不好形式住于身體故稱為kusā即病，因切斷它們故稱為kusalaṃ。病的不存在是anāmayaṃ，不變複合詞。無病的狀態是ārogyaṃ。kusala、anāmaya、ārogya成為總括性dvanda複合詞。關於健康人的兩個詞。kala表示行走和計數。因在一切威儀中如樂而行走故稱為kallo，變成la。在aṅguttaranikāya註釋中說"因耐受時故稱為kalyaṃ，即無病，從事於此稱為kalyo"。沒有病的稱為nirāmayo。vutta也在此處。因有好的生活活動故稱為vutto。但對離病的人稱為ullāgho，lāgha表示能力，這u音表示離病義。因以人為首，以人為主故稱為人品。 人品解釋結束。 4.四姓品解釋 332. 關於家系至世系。kula表示相續和親屬，屬bhūvādi類，加ṇo詞綴，成為kulaṃ，vana表示親近，加sa詞綴。saṃtanu表示擴充套件，加ṇo詞綴。因向前生故稱為abhijano，加ṇo詞綴。稱為名稱和智慧的是go，因保護它們故稱為gottaṃ。gotra也是。或因保護牛的聲音故稱為gottaṃ，tā表示保護。anu字首加i表示行走，表工具加a詞綴。因擴充套件故，santati，脫落na，用於陰性。 詞人認為santati用於 世系、行列、擴充套件、種姓; 也用於相續， 以及子女中。 剎帝利等即剎帝利、婆羅門、吠舍、首陀羅四個種姓是族姓，因這些互不混雜而應被區分、被建立故稱為vaṇṇa。vaṇṇa表示建立。 333-334. 關於良家的六個詞。族姓的後裔是kulino，ina表示後裔。好的人是sajjano。因成就自他利益故稱為sādhu，sādha表示成就，加u詞綴。在集會中好的是sabhyo。表善加yo詞綴。aya表示行走。因應被尊敬故稱為ayyo，作為受詞加yo詞綴。大族姓的後裔是mahākulo，加ṇo詞綴。 到bhūbhuja是王的通稱。因特別威光盛故照耀即統治故稱為rājā，rāja表示照耀。地的主是bhūpati，或因保護地故稱為bhūpati，pā表示保護，加ti詞綴，短音。大地的主是patthivo，加ṇo詞綴，重複，變成itta。因保護大地故稱為jagatipālo，作為受詞加ṇo詞綴。方位的主是disampati，方位，或因在方位處保護故稱為disampati，短音，加niggahīta。因享有地故稱為bhūbhujo，bhuja表示保護和食用，這裡表示保護，屬rudhādi類。mahīkhita也在此處。khi表示居住和行走，因往大地故稱為mahīkhita。 335. 關於受灌頂的種姓剎帝利的半偈，如說"在王族和剎帝利中"。王剎帝利的後裔是rājañño，ñña表示後裔。如rabhasa說"khattiyo也是勇士和khatta，rājañña是婆羅門的標誌"，在寶藏中是同義詞。khatta的後裔是khattiyo，在後裔義中見到iya詞綴，或因作為田地主故稱為khattiya等始祖王，但因源自此故在受灌頂者中也有此名，變成essa。khatta的後裔是khattaṃ，加ṇo詞綴。因在即位時由剎帝利女等用右旋螺水和恒河水灌頂頭故稱為muddhābhisitto，第一剎帝利。但因源自彼故未受灌頂者也稱為受灌頂者，如生在梵天臂族也稱為梵天臂者。因從梵天臂生故稱為臂者，這是其他部派的主張。但對所有諸侯都敬拜的王稱為adhissara[amara

18.2]. Saṃ satto laggo anto yassā sā samantā, savisayānantarā bhūmi, samantāya ime sāmantā, anantararājāno.

Dvayaṃ cakkavattini. Sabbabhūmiyā issaro sabbabhummo, ṇyo. Puññopanītena cakkaratanena vattate asādhudamanikādirājavattaṃ anutiṭṭhatīti cakkavattī, ṇī, cakkaratanaṃ vatteti ākāse attano purato gamayatīti vā cakkavattī, puññacakkaṃ, catucakkaṃ vā sattesu vatteti, te vā asmiṃ vattetīti cakkavattī, cakkaratanuppādanatthaṃ dvādasavassacaritaṃ dasarājadhammaṃ vattametassatthīti vā cakkavattī. Tattha antojanasmiṃ balakāye dhammikārakkhāvaraṇaguttiyā saṃvidhānaṃ, khattiyesu, anuyuttesu, brāhmaṇagahapatikesu, negamajānapadesu, samaṇabrāhmaṇesu, migapakkhīsu, adhammakārapaṭikkhepo, adhanānaṃ dhanuppādanaṃ, samaṇabrāhmaṇe upasaṅkamitvā pañhapucchananti idaṃ dasavidhaṃ cakkavattivattaṃ, idameva ca gahapatike, pakkhijāte ca visuṃ katvā gahaṇavasena dvādasavidhampi dīpesu. Catūsvapi dīpesu āṇādhammacakkāni sattesu pavattetīti vā cakkavattī. Añño asabbabhummo anavakāso sāmanto bhūpo maṇḍalissaro nāma. Sayamāṇāpavattiṭṭhānavasena paricchinnasseva maṇḍalassa issaro, na sabbamaṇḍalassāti maṇḍalissarotipi. Ettha ca 『『sabbabhummo, cakkavattī』』ti dvīhi nāmehi catudīpissaro rājā dīpito, idhānāgatepi saṅgahetvā kathitena adhissarapadena ekadīpissaro rājā, maṇḍalissarapadena padesissaro rājā dīpito. Atha vā maṇḍalissarapadena ekadīpissaro rājā, sesehi rājarājaññādīhi bāhujapariyantehi padesissaro dīpito.

1. Dvayaṃ rājabhede. Sukhumatāya līnā apākaṭā chaviyo yesaṃ te licchavino. Licchavī ca vajjī cāti dvando. Dvayaṃ sammāsambuddhakule rājini. Purimatarasambhūte sakyakule sañjātattā sakyo, ṇo. Sakkopi. Sakye bhavo sākiyo, iyo, yalopo, dīgho ca.

Pañcakaṃ buddhaputtassāyasmato rāhulassa mātari. Bhadda kalyāṇe, sokhye ca. Kulācārarūpādivasena kalyāṇattā bhaddā. Kaccassāpaccaṃ kaccānā, apaccasaddoyaṃ niccaṃ napuṃsake putte, puttiyañca bhavatīti. 『『Rāhu viya candaṃ mama nikkhamanaṃ lātukāmo cāyaṃ me puttoti rāhuloti nāmena bhavitabba』』nti manasi katvā 『『rāhu jāto, bandhanaṃ jāta』』nti pitarā vutto sikkhākāmo āyasmā rāhuloyevettha rāhulo, tassa mātā rāhulamātā, bimbaṃ vuccati sarīraṃ, atisayavaṇṇasarīrayuttatāya bimbā, vamidhātumhā vā bo, vassa battaṃ. Yaso vuccati parivāro, kitti ca, te dhāretīti yasodharā, manādittā asso.

337-

我來直譯這段巴利文： 18.2]。saṃ即依附的邊界的稱為samantā，即相鄰的領土，這些在samantā的是sāmantā，即鄰近諸王。 關於轉輪王的兩個詞。一切大地的主是sabbabhummo，加ṇya詞綴。因由福德所生的輪寶而轉動，實行降伏不善等王的職責故稱為cakkavattī，加ṇī詞綴，或因使輪寶在空中於自己前方執行故稱為cakkavattī，或使福輪或四輪于眾生中轉動，或使他們於此轉動故稱為cakkavattī，或因有為產生輪寶而行十二年的十王法故稱為cakkavattī。其中對內眷屬軍隊施以如法保護防護守護的安排，對剎帝利、隨從、婆羅門居士、城邑人民、沙門婆羅門、禽獸，禁止非法行為，為貧者生財，親近沙門婆羅門請問，這是十種轉輪王職責，這也包括分開居士和禽類而取成為十二種。或因在四洲中對眾生轉動命令法輪故稱為cakkavattī。其他非一切地主無餘地的諸侯國主稱為maṇḍalissaro。只是自己命令所及處限定的區域之主，非一切區域之主故也稱為maṇḍalissaro。這裡以"sabbabhummo、cakkavattī"兩名說明四洲之主的王，以此處未出現但包括在內所說的adhissara詞說明一洲之主的王，以maṇḍalissara詞說明地方之主的王。或以maṇḍalissara詞說明一洲之主的王，以其他從王族等到臂族為止說明地方之主。 336. 關於王的分類的兩個詞。因細膩而隱藏不明顯的膚色的他們稱為licchavino。licchavī和vajjī成為dvanda複合詞。關於正等覺家族王的兩個詞。因生於早先形成的釋迦族故稱為sakyo，加ṇo詞綴。sakka也是。在釋迦中出生的是sākiyo，加iya詞綴，脫落ya，長音。 關於世尊之子具壽羅睺羅之母的五個詞。bhadda表示善和快樂。因族姓行為容貌等善故稱為bhaddā。kacca的後裔是kaccānā，這後裔詞總是用於中性的兒子，也用於女兒。因想"如羅睺遮月，這我兒欲遮我出走故應以羅睺羅為名"，被父說"羅睺生，束縛生"而欲學的具壽羅睺羅在此就是羅睺羅，其母是羅睺羅母，身體稱為bimba，因具殊勝容色身故稱為bimbā，或從vami語根變成ba，va變成ba。眷屬和名聲稱為yasa，因持有它們故稱為yasodharā，因屬mana等變成assa。 337-

1. Yesaṃ khattiyānaṃ dhanaṃ sataṃ hoti, kīdisaṃ taṃ dhanaṃ? Nidhānagaṃ pathavādīsu nidhānavasena gataṃ pavattaṃ, tesaṃ dhanānaṃ sataṃ kahāpaṇānaṃ, kittakappamāṇānaṃ? Koṭīnaṃ sataṃ. Kena paricchedena? Heṭṭhimantena heṭṭhimakoṭṭhāsena, heṭṭhimaparicchedena vā koṭīnaṃ sataṃ hoti. Divasavaḷañjo divase divase vaḷañjitabbo pana kahāpaṇo vīsatambaṇamattaṃ hoti, te khattiyā 『『khattiyamahāsālā』』tyuccante. Mahanto dhanasāro yesante mahāsālā, lattaṃ, ambaṇamatra ekādasadoṇamattaṃ.

Yesaṃ dvijānaṃ brāhmaṇānaṃ nidhānagāni nidhānavasena pavattāni asītikoṭidhanāni honti, divasavaḷañjo pana kahāpaṇo dasambaṇamattaṃ hoti, te dvijā 『『dvijamahāsālā』』tyuccante.

Nidhānage, vaḷañje ca dhane tadupaḍḍhe tesaṃ dvijamahāsālānaṃ dhanassa upaḍḍhabhāge sati gahapatimahāsālā nāma siyuṃ, ubhayatrāpi heṭṭhimanteneva dhanaparicchedo.

1. Yo na hīno, na cukkaṭṭho, majjhimādhikārabyavaṭṭhito rājaputtasenāpatimahākaṇittharādi, so mahāmatto. Mahatī mattā paricchedo yassa mahāmatto, rūpabhedena paṭṭhānaṃ klīvaṃ.

『『Pakatiyaṃ mahāmatte, paññāyaṃ paramattani;

Napuṃsakaṃ padhānaṃ taṃ, ekatte tu』ttame sadā』』ti.

Rabhaso ca. 『『Mahāmatto, paṭṭhāno cā』』ti tu puṃsakaṇḍe vopālito. Pakaṭṭhe tiṭṭhatīti paṭṭhānaṃ, yu [abhidhānappadīpikā ṭīkā 983, 1123 gāthāsupi passitabbaṃ].

Pañcakaṃ mantinimhi. Matippadhāno sacivo sahāyo. Itikattabbatāvadhāraṇaṃ manto, taṃyogā mantinī. Assatthyatthe inī, atha vā mantena nayatīti mantinī, atha vā mantayogā manti, netīti nī, manti ca nī cāti mantinī. 『『Matisacivamantinī』』tipi pāṭho, tadā dvinnaṃ tiṇṇaṃ vā dvando. Raññā saha jīvatīti sajīvo. Sacate samaveto bhavatīti sacivo. Saca samavāye, vo, ikārāgamo ca. Sabbakiccesu raññā mantena amā saha bhavatīti amacco, amāsaddoyaṃ nipāto sahatthe ccapaccayo. Sajīvamatte cāmaccasaddo vattati. Dvayaṃ senāpatimhi. Senaṃ nayatīti senānī. Camūnaṃ senānaṃ pati camūpati.

341.Nyāsādīnaṃ iṇādānadāyavibhāgādīnaṃ vivādānaṃ vohārānaṃ upadaṭṭhari upadassite akkhadasso, akkhe vohāre passatīti akkhadasso, ṇo, dhammādhikaraṇiyo. Pucchāvivāko, pañhavivākopyatra.

Pajjaḍḍhaṃ paṭihāre. Dvāre niyutto dovāriko, ṇiko, okārāgamo. Paṭiharati viññāyati tenāti paṭihāro, ṇo. Dvāre tiṭṭhatīti dvāraṭṭho, sakatthe ko. Dvārapālako. Dvāraṭṭhito, dassakopyatra.

1. Rājūnaṃ aṅgarakkhagaṇo anīkaṭṭhoti mato. 『『Rakkhivaggo tu yo raññaṃ, so』nīkaṭṭho』bhidhīyate』』ti amaramālāyañca, anīkena samūhena tiṭṭhatīti anīkaṭṭho, ṇo.

Dvayaṃ mahallake. Kañcukaṃ coḷaṃ, taṃyogā kañcukī. Sokaṃ vindatīti sovidallo. Vida lobhe, lo, kalopo. Thāpati, sovidopyatra. Dvayaṃ sevake. Pabhuno pacchā jīvatīti anujīvī, ṇī. Seva sevane, bhū, ṇvu. Atthīpyatra. Attha yācanāyaṃ. Atthanamattho, āsīso, taṃyogā atthī.

1. Dvayaṃ adhikamatte. Gāmesu adhikattā adhikā ikkhā anubhavanametassa ajjhakkho, issattaṃ. Adhikaṃ karotīti adhikato. Idaṃ dvayaṃ thāyukagopānaṃ dvinnampi nāmaṃ. Tatra ekagāme adhikato thāyuko, bahūsu gāmesvadhikato gopo. Vuttañcāmarakose 『『thāyukodhikato gāme, gopo gāmesu bhūrisū』』ti. [amara

我來直譯這段巴利文： 339. 那些剎帝利有多少財富?這財富是什麼樣的?藏於地等中以藏的方式存在流通，他們的財富是一百kahāpaṇa，有多大數量?一百俱胝。以什麼限度?以最低限度，以最低部分，或以最低限度是一百俱胝。但每日使用的kahāpaṇa是二十ambaṇa量，這些剎帝利稱為"剎帝利大富豪"。有大財源的他們是大富豪，變成la，這裡ambaṇa是十一doṇa量。 那些婆羅門有以藏的方式流通的八十俱胝財富，但每日使用的kahāpaṇa是十ambaṇa量，這些婆羅門稱為"婆羅門大富豪"。 在藏和使用的財富中，當是那些婆羅門大富豪財富的一半時，稱為居士大富豪，在兩者中都以最低限度限定財富。 340. 不低不高，處於中等職位的王子、將軍、大小臣等，他是mahāmatta。有大量限度的是mahāmatta，以形態差別開始是中性。 "在本性中是mahāmatta， 在智慧中是最高義； 那中性是主要的， 在單數時總是最高。" rabhasa也是。但在陽性品中選舉"mahāmatta和paṭṭhāna"。因在高處住故稱為paṭṭhānaṃ，加yu詞綴[應在abhidhānappadīpikā註釋983、1123偈中看]。 關於大臣的五個詞。以智慧為主的大臣是助手。確定應如是作是manto，與此相應故稱為mantinī。inī表示有義，或因以計謀引導故稱為mantinī，或因計謀相應故稱為manti，引導故稱為nī，manti和nī成為mantinī。也有"matisacivamantinī"的讀法，那時是兩個或三個的dvanda複合詞。因與王一起活故稱為sajīvo。因和合故稱為sacivo。saca表示和合，加va詞綴，加i音。因在一切事務中與王一起計謀故稱為amacco，這amā詞是與義助詞加cca詞綴。amacca詞也用於只是同生者。關於將軍的兩個詞。因引導軍隊故稱為senānī。軍隊即眾軍的主是camūpati。 341. 對寄託等債務給予分配等訴訟事務的顯示者是akkhadasso，因在事務中看故稱為akkhadasso，加ṇo詞綴，法官。pucchāvivāko、pañhavivāko也在此處。 關於守門人的半偈。任命于門的是dovāriko，加ṇika詞綴，加o音。因以此理解故稱為paṭihāro，加ṇo詞綴。因在門站故稱為dvāraṭṭho，本義加ka詞綴。dvārapālako。dvāraṭṭhito、dassako也在此處。 342. 王的護衛組稱為anīkaṭṭho。在amaramālā中也說"王的護衛組稱為anīkaṭṭho"，因以群體站故稱為anīkaṭṭho，加ṇo詞綴。 關於老者的兩個詞。kañcuka是衣服，與此相應故稱為kañcukī。因得到憂故稱為sovidallo。vida表示貪求，加la詞綴，脫落ka。thāpati、sovido也在此處。關於侍者的兩個詞。因在主后活故稱為anujīvī，加ṇī詞綴。seva表示服務，屬bhū類，加ṇvu詞綴。atthī也在此處。attha表示請求。請求是attho，願望，與此相應故稱為atthī。 343. 關於監督的兩個詞。因在諸村中監督故，監督是ikkhā，享受此的是ajjhakkho，變成issa。因作監督故稱為adhikato。這兩個詞是thāyuka和gopa兩者的名稱。其中在一村監督的是thāyuka，在多村監督的是gopa。在amara詞典中說"thāyuka即adhikato在村中，gopa在多村中"。[amara

18.7]Ruddenāpi vuttaṃ 『『gāmesvadhikate gopo, goṭṭhajjhakkhepi vallabho』』ti [cintāmaṇiṭīkā 18.7].

Dvayaṃ suvaṇṇarajatajjhakkhānaṃ dvinnampi nāmaṃ. Hiraññaṃ vuccati akatasuvaṇṇādi, tatra niyutto heraññiko. Kana dittigatikantīsu, nipubbo, kho, nikkho, suvaṇṇādivikāro, tatra niyogo nikkhiko. Visesato pana suvaṇṇajjhakkhe bhoriko. Bhūrisaddo suvaṇṇe, taṃyogā bhoriko. Rūpyājjhakkhenikkhiko, tasmā』ya』mubhayatrāpi heraññikoti sāmaññasmiṃyeva. Vuttañca –

『『Bhoriko kanakājjhakkho,

Rūpyā』jjhakkho tu nikkhiko』』ti [amara 18.7].

Sassa attano vijigīsabhūtassa desānantaro samantato maṇḍalībhūto rājā satturuccate ekatthābhinivesitattā. Tato paraṃ vijigīsabhūmyekantariko mitto ekatthakārittanopakārattā. Arivijigīsamittānaṃ pana maṇḍalānaṃ bahibhūto dūramaṇḍalaṭṭho vijigīsabhūmiyā accantabyavahito balādhikopi yo nāpakarotyupakāroti vā, sa udāsīno dūramaṇḍalattenopakārattā. Dūramaṇḍale āsatīti udāsīno, upubbo āsa upasevane, yu, assi, dāgamo ca. Sattumabhiyuñjamānassa vijigīsassa sattuhitāya yo paṇhiṃ gaṇhati piṭṭhito vattati, so paṇhiggāho. 『『Paṇhi pacchā padaṃ vijigīsassā』』ti ratanakose. 『『Paṇhipāde byūhapiṭṭhe』』ti [tikaṇḍasesa 3.3.134]tikaṇḍaseso. 『『Paṇhi pacchimabhāge ca, pādamūlomadiṭṭhisu. Senāpiṭṭhe kumbhiyañce』』ti tu nānatthasaṅgahe.

344-345.Diṭṭhantaṃ ripumhi. Mittapaṭipakkhattā amitto, rapatyavaṇṇaṃ rajateti ripu, u, ittaṃ, rapa, lapa, japa, jappa vacane vā. Veraṃ virodho yassatthīti verī, ī, dukkhahetuttā sapatti iva sapatto, ivatthe akārapaccayo. Ara gamane,ti, bhūvādittā āgamo. Sada sādane, tu, bhūvādi, sattu, yavādicuṇṇepi. Ara gamane, veramaratīti ari, rassanto i. Sapattādīnaṃ catunnaṃ dvando, 『『byañjano ca visaṃyogo』』ti sutte caggahaṇena ekatakārassa lopo ca. Patiyamatthanaṃ paccattho, taṃyogā paccatthiko, patiyaṃ viparītagamanaṃ. Pantha gatiyaṃ, curādi. Paripantho parissavaṭṭhānaṃ, taṃyogā paripanthī. Paṭiviruddho pakkho sahāyo paṭipakkho, tathā vipakkho. Na hito ahito. Hiṃsāyaṃ ramatīti [paratīti (?)]paro, kvi. Paṭipakkhabhāvena amati gacchatīti paccāmitto, ama gamane, to, dvittaṃ. Natthi etasmā īti upaddavoti anīto , mitto, tappaṭipakkho paccanīto, so eva paccanīko, tassa ko, yathā niyako. Virodhossatthīti virodhī, ī. Disa, dusa appītiyaṃ, divādi. Vidussanasīlatāya viddesī, dvittaṃ, issettaṃ. Dussatīti diso, a. Tapaccaye diṭṭho, dhātvantena saha ṭṭhādeso. Dvesaṇo, duhadayo, dassu, sāttavo, abhighātīpyatra.

Dvayaṃ anukūlane. Anurodhanaṃ anurodho, ṇo. Rudha āvaraṇe. Anurūpaṃ pavattanaṃ anuvattanaṃ, vatu vattane, bhū, yu.

1. Pañcakaṃ mittasāmaññe. Mida snehe, bhūvādi, to, vayasā tulyo vayaso, mūlavayosaddehi saññāyaṃ sapaccayo [yapaccayo (?) pāṇini 4.

我來直譯這段巴利文： 18.7]Rudda也說"在諸村監督的是gopa，在牛圈監督中也是vallabha"[cintāmaṇi註釋18.7]。 關於金銀監督兩者的兩個名稱。未製作的金等稱為hiraññaṃ，任命於此的是heraññiko。kana表示照耀、行走和欲求，加ni字首，變成kha，成為nikkho，金等的製品，任命於此的是nikkhiko。但特別在金監督中是bhoriko。bhūri詞表示金，與此相應故稱為bhoriko。銀監督是nikkhiko，因此這在兩者中都是heraññiko只在通稱中。如說： "金監督是bhoriko， 銀監督是nikkhiko"[amara 18.7]。 對自己即征服者來說，鄰國周圍成為附庸的王因致力於一事故稱為敵。從那以外與征服地相隔一國的因作一事幫助故是友。但對敵、征服者、友的諸附庸在外，處於遠方區域，與征服地完全分離，雖力量大但不損害也不幫助的，他因遠方區域性幫助故是中立者。因在遠方區域坐故稱為udāsīno，加upa字首，āsa表示親近，加yu詞綴，變成assi，加dā。對被敵攻擊的征服者，爲了敵利益抓其後跟即隨後行的，他是paṇhiggāho。在ratanakosa中說"paṇhi是征服者的後足"。在tikaṇḍasesa中說"paṇhi用於足、軍陣、後面"[tikaṇḍasesa 3.3.134]。但在nānatthasaṅgaha中說"paṇhi用於後分、足底、長髮見中，在軍后和罐中"。 344-345. 到diṭṭha是關於敵。因與友相對故稱為amitto，因照耀raja等音故稱為ripu，加u詞綴，變成itta，或rapa、lapa、japa、jappa表示說。有怨恨即對立的稱為verī，加ī詞綴，因是苦因故如共主即sapatto，iva義加a詞綴。ara表示行走，加ti詞綴，因屬bhūvādi類加āgama。sada表示鎮伏，加tu詞綴，屬bhūvādi類，成為sattu，在yavādi和cuṇṇa中也是。ara表示行走，因行走怨故稱為ari，短音結尾i。sapatta等四個成為dvanda複合詞，在"輔音和分離"規則中以ca詞脫落一個ta。抵制是paccattho，與此相應故稱為paccatthiko，patiyaṃ是相反行走。pantha表示行走，屬curādi類。paripantho是危險處，與此相應故稱為paripanthī。對立的助手部分是paṭipakkho，同樣vipakkho。不友好是ahito。因樂於傷害故稱為paro，加kvi詞綴。因以對立性行走故稱為paccāmitto，ama表示行走，加ta詞綴，重複。從此無利益故稱為upaddavo即anīto，mitto，其對立是paccanīto，那就是paccanīko，加ka詞綴，如niyako。有對立的稱為virodhī，加ī詞綴。disa、dusa表示不喜，屬divādi類。因有憎恨性故稱為viddesī，重複，變成issa。因憎故稱為diso，加a詞綴。加ta詞綴成為diṭṭho，與語根尾一起變成ṭṭha。dvesaṇo、duhadayo、dassu、sāttavo、abhighātī也在此處。 關於隨順的兩個詞。隨順是anurodho，加ṇo詞綴。rudha表示遮蔽。隨順行動是anuvattanaṃ，vatu表示轉動，屬bhū類，加yu詞綴。 346. 關於一般朋友的五個詞。mida表示愛，屬bhūvādi類，加ta詞綴，年齡相同的是vayaso，從mūla和vayo詞在名稱中加sa詞綴[或ya詞綴？pāṇini 4.

4.91 suttaṃ passitabbaṃ], sabbakāriyesu saha vayatīti vā vayaso, vaya gamane, sahassa so vaṇṇavipariyayo. Saha ayati kiccesūti sahāyo, aya gamane, sahassa sābhāvo, yathā sahadhammiko. Saha vā hāni, ayo vā vuḍḍhi yassa sahāyo, tipadabahubbīhi, yathā parakkamādhigatasampadā. Atha vā hāni ca āyo ca hāyā, nilopo, te yassa atthi, so sahāyo, 『『sapakkhako, salomako』』tyādīsu viya sasaddassa vijjamānatthattā. Sundaraṃ hadayametassāti suhadayo, alopo, dyassa jo, sova suhajjo. Saha parisahane. Parisahanaṃ adussanaṃ, kho, halopo, sakhā, rājādi, samāno khyāto patīto vā sakhā, yalopo, samānassa ca sabhāvo. Siniddho, sniddho, savayopyatra. Sakhyasattapadinā pana mettiyaṃ vattanti. Sakhimhi bhavaṃ sakhyaṃ. Sattahi padehi avagamyateti sattapadinaṃ[sattapadīna (amara 18.12)], ino.

Dvayaṃ abhejjamitte. Sabbakālaṃ bhajatīti sambhatto, bhaja sevāyaṃ, bhūvādi. Daḷho thiro mitto daḷhamitto. Dvayaṃ diṭṭhamattamitte. Kiñci kālaṃ passitabboti sandiṭṭho. Saṃsaddoyamappattho. Disa pekkhane, dassanaṃ diṭṭhaṃ, taṃ mattā pamāṇametassa diṭṭhamattako, sakatthe ko.

1. Dvayaṃ carapurise tāpasādirūpena caramatte. Carati jānāti paracakkanti caro, a, cāropi, ṇo. Guḷhapuriso guttapuriso. Yathārahavaṇṇo, paṇidhi, appasapo, phassopyatra. Tatrādidvayaṃ vāṇijakasibalaliṅgabhikkhukaccāyanādilesena thāyinicare. Itare idhāgatasadisatthe. Vaṇṇo pakāro, yathārahavaṇṇo yathārahappakāro. Yena paracakkaṃ sakkā ñātuṃ tappakāravā iccattho. Paṇidhiyyate ñeyyamasmiṃ paṇidhi, i. Apakaṭṭhaṃ sappati caratīti apasappo, a. Phusa bādhanaphusanesu, a, phasso.

Tikaṃ pathike. Pathe gacchatīti pathāvī, vī, dīgho. Iko, pathiko. Addhani magge gacchati sīlenāti addhagū. Addhagopyatra.

Dvayaṃ dūte. Du paritāpe, to. Sandesaṃ vācikaṃ haratyaneneti [haratīti (?)].

Dvayaṃ jotisike. Gaṇayatīti gaṇako, ṇvu. Muhuttaṃ kālavisesaṃ jānātīti muhuttiko, vāggahaṇena na vuddhi. Saṃvaccharo, jotisiko, devaññū, mohutto, ñāṇiko, kātantikopyatra. Katanto devamattaṃ, taṃ jānātīti kātantiko.

1. Dvayaṃ lekhake. Likha lekhane, bhū, ṇvu. Lipena masyopadesena bhavatīti lipi, i, vaṇṇasaṇṭhāno, taṃ karotīti lipikāro. Akkharacaṇo, akkharacuñcupyatra. Cana dāne, bhū. Cañcu gatiyaṃ.

Melānandā masimaṇi, melandhu vaṇṇakūpikā;

Masijalantu melā ca, pattañjanaṃ masi dvisu.

Lekhanī vaṇṇatūlī ca, vaṇṇakakkharatūlikā;

Vaṇṇadūto sotthimukho, lekho vācikahārako.

Kācanakitaliko ca, kācanaṃ tannibandhanaṃ;

Lekhyaṭṭhānaṃ ganthakuṭi, muddā paccayakārinī [tikaṇḍasesa 2.8.27, 28, 29].

Dvayaṃ vaṇṇe. Vaṇṇīyati pakāsīyati attho yena, so vaṇṇo, vaṇṇa pakāsane. Na kharati na khīyatīti akkharo, khara vināse, khi khaye vā, tadā aro. Likhanaṃ, lipi, likhi ime vaṇṇasaṇṭhāne vattanti. Lipilikhiyo itthiyaṃ.

Bhedādayo ime caturo upāyā sattuvijayakāraṇāni. Sattuvijayamupagacchanti etehīti upāyā. Parasmā visilesanaṃ bhedo.

Sneharāgāpanayanaṃ , saṃhāsoppādanaṃ tathā;

Santajjanañca bhedoyaṃ, viññūhi tividho mato [kāmandakīyanītisāra

我來直譯這段巴利文： 4.91規則應見]，或因在一切事務中一起行故稱為vayaso，vaya表示行走，saha變成so音變異。因在諸事中一起行故稱為sahāyo，aya表示行走，saha變成sā，如sahadhammiko。或有共同衰或共同增的是sahāyo，三詞bahubbīhi複合詞，如以精進獲得成就。或衰和增是hāya，脫落ni，有這些的，他是sahāyo，如在"sapakkhako、salomako"等中sa詞表示存在義。有善心的是suhadayo，脫落a，dya變成ja，那就是suhajjo。saha表示耐受。耐受是不憎，變成kha，脫落ha，成為sakhā，如rāja等，同等知名或認可的是sakhā，脫落ya，samāna也變成sa。siniddho、sniddho、savayo也在此處。但以sakhya和sattapadi用於友愛。在朋友中有的是sakhyaṃ。因以七步理解故稱為sattapadinaṃ，加ina詞綴。 關於不可分朋友的兩個詞。因一直親近故稱為sambhatto，bhaja表示親近，屬bhūvādi類。堅固牢固的朋友是daḷhamitto。關於僅見朋友的兩個詞。應某時看見的是sandiṭṭho。這saṃ詞表示少義。disa表示看，看是diṭṭhaṃ，那是他的量度的是diṭṭhamattako，本義加ka詞綴。 347. 關於化裝成苦行者等的密探。因行走知道敵勢故稱為caro，加a詞綴，cāro也是，加ṇo詞綴。隱密之人是秘密之人。yathārahavaṇṇo、paṇidhi、appasapo、phasso也在此處。其中前兩者用於以商人、農夫、軍人、比丘、迦旃延等形式潛伏的間諜。其他用於此來的相似義。vaṇṇo是方式，yathārahavaṇṇo是合適方式。能知敵勢的那種方式是其義。被知所依止的是paṇidhi，加i詞綴。低下爬行的是apasappo，加a詞綴。phusa表示壓迫和觸，加a詞綴，成為phasso。 關於旅人的三個詞。在路上行的是pathāvī，加vī詞綴，長音。加ika詞綴成為pathiko。習慣在路上行走的是addhagū。addhago也在此處。 關於使者的兩個詞。du表示熱惱，加ta詞綴。以此帶口信故稱為[帶故稱為？]。 關於占星者的兩個詞。因計算故稱為gaṇako，加ṇvu詞綴。因知時刻特徵故稱為muhuttiko，以vā詞不增長。saṃvaccharo、jotisiko、devaññū、mohutto、ñāṇiko、kātantiko也在此處。katanta是天量，因知它故稱為kātantiko。 348. 關於書寫者的兩個詞。likha表示書寫，屬bhū類，加ṇvu詞綴。因以筆墨指示存在故稱為lipi，加i詞綴，字形，因作它故稱為lipikāro。akkharacaṇo、akkharacuñcu也在此處。cana表示給予，屬bhū類。cañcu表示行走。 melānandā是墨石，melandhu是墨瓶； masijalantu和melā，pattañjanaṃ和masi兩性。 lekhanī和vaṇṇatūlī，vaṇṇakakkharatūlikā； vaṇṇadūto和sotthimukho，lekho是口信攜帶者。 kācanakitaliko，kācanaṃ是其綁帶； lekhyaṭṭhānaṃ是抄寫室，muddā是印章。 關於字的兩個詞。因以此顯示義理故稱為vaṇṇo，vaṇṇa表示顯示。因不磨損不消失故稱為akkharo，khara表示毀滅，或khi表示消失，那時加ara詞綴。likhanaṃ、lipi、likhi這些用於字形。lipilikhiyo用於陰性。 這bhedā等四種方便是克敵的原因。因以這些達到克敵故稱為方便。從他分離是bhedo。 去除愛染，同樣產生歡笑； 以及恐嚇，這分裂智者說三種[kāmandakīyanītisāra

17.8].

Tatrāyaṃ tavānuggatena pavuddho pāsādataravo viya attānañcocchindissatīti saṅkāyaṃ janitāyaṃ snehabhattiñcāpanayati. Abhibhavanañcopādayati [paddhañcopādayati (ka.)]. Aññassa ca pariyapaccāmittānuggahaṇassa maraṇamevanto bhavissatītyevaṃpakāramabhibhayanaṃ santajjanaṃ.

Vadhotthaggahaṇañceva, parikleso tatheva ca;

Iti daṇḍavidhaññūhi, daṇḍopi tividho mato [kāmandakīyanītisāra 17.9].

Parikleso bandhanatāḷanādi.

Aññamaññopakārānaṃ, dassanaṃ guṇakittanaṃ;

Sambandhassa samakkhānaṃ, āyatiṃ sampakāsanaṃ.

Vācā pesalayā sādhu, tavāhamiti cappaṇaṃ;

Iti sāmavidhaññūhi, sāmaṃ pañcavidhaṃ mataṃ [kāmandakīyanītisāra 17.4-5].

『『Asmiṃ evaṃ kate idaṃ amhākaṃ bhavissatī』』ti āsādassanaṃ āyatisampakāsanaṃ. Appaṇamityaṅgassa dānaṃ.

Dānañca pañcadhā sārassāsārassa ca dabbassa gahitassa samappaṇaṃ, tathāgahitassānumodanaṃ, tathā apubbadānaṃ, tathā 『『amussa dabbaṃ gaṇhāhi, tatheva bhavissatī』』ti parasesu sayaṃ gāhappavattanaṃ, tathā iṇappamocanañceti. Yathāha –

『『Yo sampattadhanossaggo, uttamamajjhimādhamo;

Patidānaṃ tathā tassa, gahitassānumodanaṃ.

Dabbadāna』mapubbañca , sayaṃ gāhappavattanaṃ;

Deyyassa paṭimokkho ca, dānaṃ pañcavidhaṃ mata』』nti [kāmandakīyanītisāra 17.6-7].

Ete cattāro upāyā māyādīsvevantogadhā, tathā hi māyopekkhā ca daṇḍantogadhā. Indajālañca bhede antogadhaṃ. Keci panāhu

『『Sāmaṃ dānañca bhedo ca, daṇḍo ceti catukkakaṃ;

Māyopekkhindajālañca, sattopāyā pakittitā』』ti [kāmandakīyanītisāra 17.3].

1. Nāmamattena vuttānaṃ bhedādīnamidāni pariyāyānyāha. Tatra dvayaṃ bhede. Japa mānase ca [japo cintanavācāsu (dhātvatthasaṅgaha, 135 gāthā)], bhū, ṇo. Bhidi dvidhākaraṇe, ṇo.

Tikaṃ daṇḍe. Daṇḍa nipātane, curādi. Saho vuccati balaṃ, tabbhavaṃ sāhasaṃ. Damanaṃ damo, dīghapaṭisedho.

1. Sāmaṃ suddavagge, dānañca brāhmaṇavagge kathessati. Sāmyādayo sattarevācariyamate. Paramparopakārittā rajjassaṅgāni. Pakaṭṭhamupakubbanti rajjanti pakatiyoti coccante. Vuttañca kāmandakīye –

『『Sāmya』maccañca raṭṭhañca, duggaṃ koso balaṃ sakhā;

Paramparopakārīdaṃ, sattaṅgaṃ rajjamuccate [kāmandakīyanītisāra 4.1].

Amaccaraṭṭhaduggāni , koso daṇḍo ca pañcamo;

Etā pakatiyo vuttā, vijigīsassa rājino.

Etā pañca tathā mittaṃ, sattamo pathavīpati;

Sattappakatikaṃ rajjaṃ, iccāha sūrapūjito』』ti.

Tatra poraseṇīnaṃ padhānabhāvepi sati raṭṭhaggahaṇena, balaggahaṇena vā gahaṇasiddhanti neha visuṃ gahaṇaṃ kataṃ, amarakose pana dvīhi gahaṇe siddhepi padhānattākhyāpanatthaṃ visuṃ gahitā. Vuttañhi tatra –

『『Sāmya』macco sakhā koso, rajjaduggabalāni ca;

Rajjaṅgāni pakatayo, porānaṃ seṇiyopi ce』』ti [amara

我來直譯這段巴利文： 17.8]。 在這裡，因懷疑"這被你提升的人如宮殿樹將自我斷絕"而生時，就除去愛敬。也產生降服。也威脅說"另一個親近敵人的幫助將以死亡為終"這樣的降服。 殺害之目的獲取，同樣也是折磨； 因此懲罰的智者，說懲罰也有三種[kāmandakīyanītisāra 17.9]。 折磨是囚禁毆打等。 互相幫助的，顯示稱讚功德； 宣說關係，顯明未來。 以善言語，以及"我是你的"的奉獻； 因此和平方式智者，說和平有五種[kāmandakīyanītisāra 17.4-5]。 "這樣做時這將成為我們的"顯示期望是顯明未來。奉獻即給予肢體。 給予有五種：給予已得的精粗物品，隨喜已得的如是物，如是新的給予，如是說"拿那個人的物品，將如是"而自己在他人中發起獲取，如是免除債務。如說： "已得財富的舍，上中下； 同樣對它的回報，隨喜已得。 新的物品給予，自己發起獲取； 應給的免除，說給予有五種"[kāmandakīyanītisāra 17.6-7]。 這四種方便都包含在幻術等中，因此幻術和輕視包含在懲罰中。魔術包含在分裂中。但有些人說： "和平與給予，分裂與懲罰四個； 幻術輕視魔術，說七種方便"[kāmandakīyanītisāra 17.3]。 349. 現在說僅以名稱說的分裂等的同義詞。其中關於分裂的兩個詞。japa表示心意，屬bhū類，加ṇo詞綴。bhidi表示分成兩半，加ṇo詞綴。 關於懲罰的三個詞。daṇḍa表示打倒，屬curādi類。力量稱為saho，從此生的是sāhasaṃ。調伏是damo，禁止長音。 350. 將在首陀羅品中說sāmaṃ，在婆羅門品中說給予。老師意見中只有sāmya等七個。因互相幫助故是王的肢分。因特別幫助王故稱為自性。在kāmandaka中說： "自性大臣領土，要塞財庫軍力友； 這互相幫助，說為王的七支[kāmandakīyanītisāra 4.1]。 大臣領土要塞，財庫懲罰第五； 說這些是征服，國王的自性。 這五及朋友，第七地主； 七自性的王權，英雄所敬者說如是。" 其中雖然城民和軍人是主要，以領土獲取，或以軍力獲取而獲取成立，故這裡不另作獲取，但在amara詞典中雖以兩者獲取成立，為顯示主要性而另取。因此在那裡說： "自性大臣友財庫，王權要塞軍力； 王肢為自性，城民和軍人也"[amara;

18.17].

Esañca sāmyamaccaraṭṭhaduggakosabalasakhīnaṃ pubbatarassa garuttaṃ viññeyyaṃ, iha tu nāmaliṅgānusāsane abhidhānasatthe anupayogato yathākkamaṃ garuttaṃ na vattumicchatīti byatikkamenopaññāso kato.

Suvaṇṇādimayabhaṇḍāgāraṃ koso, pabbatodakarukkhādīhi duggamaṃ puraṃ duggaṃ, vijitaṃ janapadavatī bhūmi, balaṃ cakkaṃ, tañca molabhataseṇisahāyāmittāṭavikabhedena chabbidhaṃ. Tatra kamāgataṃ molaṃ, vetanasambandhaṃ bhataṃ, poraṃ balaṃ seṇī, sahāyabhūtaṃ sahāyo, amittabhūtaṃ amittaṃ, aṭavikaṃ aṭavisahāyo mittaṃ. Tadapi sahajjaṃ, pākataṃ, kittimañceti tividhaṃ. 『『Liṅge sabhāve pakati, porāmaccādiyonisu. Tiliṅgaṃ guṇasāmyepī』』ti [byākhyāsudhā 1.4.29]ruddo.

1. Pabhāvādīnaṃ vasā sattiyo nāma tisso bhavanti. Saka sattiyaṃ,ti. Tatra yaṃ sandhādīnaṃ, bhedādīnañca yāthāvato avaṭṭhāpanaṃ, taṃ ñāṇabalaṃ mantasatti, sakasampattuppattiyaṃ kosadaṇḍā pabhūsatti, tesaṃyeva pabhuttasampādane sāmatthiyato. Vuttañca 『『kosadaṇḍabalaṃ pabhūsatti』』riti [cintāmaṇiṭīkāyampi]. Balavatī ussāhaceṭṭhā ussāhasatti. Vuttañca 『『vikkamabalamussāhasatti』』riti [byākhyāsudhā 2.8.19 cintāmaṇiṭīkāyampi].

Pabhāvādīnaṃ sakāraṇaṃ sarūpaṃ dassetumāha 『『pabhāvo』』ccādi. Damanaṃ daṇḍo, tadatthiyā balampi daṇḍo. Tato jātaṃ yaṃ tejo, taṃ pabhāvo. Tato jāto yo tejo, so 『『pabhāvo』』tipi pulliṅgena yojanīyaṃ. Pabhavanti tejassino aneneti pabhāvo, ṇo. Pakaṭṭho vā bhāvo pabhāvo. Koso dhanaṃ, tato jāto yo tejo, so pabhāvo nāma. Tathā kosajo tejo dhanena sattūnamupakaraṇaṃ. Patapanti tejassino bhavantyaneneti patāpo, ṇo.

1. Dvayaṃ mante. Mantā vuccati paññā, sā etasmiṃ vijjati tāya nipphādetabbattāti manto, atha vā manta guttabhāsane, bhāve ṇo. Itaratra bhāve yu.

So manto dvigocaro dvinnaṃ janānaṃ visayabhūto catukkaṇṇo nāma. Cattāro kaṇṇā ettha catukkaṇṇo. So manto tigocaro tiṇṇaṃ janānaṃ visayabhūto chakkaṇṇo nāma. Manto nāma catukkaṇṇo vā chakkaṇṇo vā kattabbo, na tato paranti dvinnamevettha gahaṇaṃ. Amarakose pana chakkaṇṇopi paṭikkhitto. Vuttañhi tattha 『『achakkaṇṇo, yo tatiyādyagocaro』』ti [amara 18.22].

Sabbapārisadattā [sabbapāṭhipadattā (ka.)] byākaraṇassa sotūnaṃ samayantaresvapi paṭubhāvajananatthaṃ idhānāgatāpi chagguṇādayo ānetvā kathetabbā. Vuttañhi –

『『Sabbapārisadaṃ [sabbapāṭipadaṃ (ka.)] hidaṃ, sabbasattha』mato mataṃ;

Nissīyate kvaci kiñci, sabbesa』matra vādina』』nti.

Yathā chagguṇā sandhi viggahayānāsanadvedhāsayā [amara

我來直譯這段巴利文： 18.17]。 應知這些自性大臣領土要塞財庫軍力友中前者更重要，但這裡在名性教導的詞義論中因無用故不欲說依次重要性，所以以相反順序作介紹。 金等物品的倉庫是koso，以山水樹等難到達的城是duggaṃ，有人民的征服之地，軍力是cakkaṃ，它以世襲僱傭團伙友敵林人分為六種。其中傳承來的是世襲，與薪資相關的是僱傭，城市軍力是團伙，成為友的是友，成為敵的是敵，林人是林中友。那也以同生、顯明、名義分為三種。Rudda說"liṅge性質中pakati，在城市大臣等出身中。三性也在品德平等中"[vyākhyāsudhā 1.4.29]。 351. 依pabhāva等之力稱為三種力。saka表示力，加ti詞綴。其中如實建立和平等、分裂等，那是智力即謀略力，由自身成就生起的財庫懲罰是勢力，因這些能成就支配。也說"財庫懲罰力是勢力"[在cintāmaṇi註釋中也]。有力的奮發行動是奮發力。也說"勇氣力是奮發力"[在vyākhyāsudhā 2.8.19和cintāmaṇi註釋中也]。 為顯示pabhāva等的原因自性而說"pabhāvo"等。調伏是daṇḍo，為此義的力也是daṇḍo。從此生的威光，那是pabhāvo。從此生的威光，那也應以陽性結合爲"pabhāvo"。因以此有威光者生故稱為pabhāvo，加ṇo詞綴。或殊勝的狀態是pabhāvo。財富是koso，從此生的威光，那稱為pabhāvo。同樣由財生的威光即以財對敵人的利用。因以此有威光者成故稱為patāpo，加ṇo詞綴。 352. 關於謀略的兩個詞。智慧稱為mantā，它在此存在因應由它完成故稱為manto，或manta表示秘密說，狀態加ṇo詞綴。在另一處狀態加yu詞綴。 那謀略為兩人所行即成為兩人領域的稱為四耳。在此有四耳的是catukkaṇṇo。那謀略為三人所行即成為三人領域的稱為六耳。謀略應為四耳或六耳，不超過此，故這裡只取這兩個。但在amara詞典中也否定六耳。因此在那裡說"不是六耳，是第三等不所行"[amara 18.22]。 因語法的一切眾會[一切道]，為在其他系統中也生通達性，應取來說這裡未出現的六德等。因說： "這一切眾會[一切道]，被認為一切論； 有時依止某些，這裡一切論者。" 如六德是和平分裂出征安坐二計[amara

18.18-9]. Tatra sandhi upahāralakkhaṇo tividho kosadaṇḍabhūmippadānahetuko. Apahāralakkhaṇo viggaho, sopi tividho pakāsayuddhaṃ kūṭayuddhaṃ tuṇhiyuddhanti.

Parabyasanatāsapattidesakālātyudayāvāpayānamattena sāddhe parasmiṃ katācarassa guṇānurattapakatissa vijigīsassa yātrā yānaṃ[kāmandakīyanītisāre 11 sagge passitabbaṃ], tañca viggayhayānaṃ sandhāyayānaṃ sambhūyayānaṃ pasaṅgayānaṃ upekkhiyayānamiti pañcavidhaṃ. Patiggāhīnaṃ niggayha, sandhāya, upekkhiya vā yaṃ yānaṃ, taṃ viggayhayānādi. Yadā na sakkoti, tadā sāmantehi sahekībhūya yānaṃ sambhūyayānaṃ. Aññatra gantabbe aññasmiṃ pasaṅgato gamanaṃ pasaṅgayānaṃ.

『『Na maṃ paro hantuṃ samattho, nāhampi para』』miti kālādike parikkhitvā vijigīsassa duggādīni vaḍḍhayato ṭhiti āsanaṃ, tadapi viggayhāsanasandhāyāsanādibhedena pañcavidhaṃ. Balīnaṃ sattūnaṃ majjhe kākakkhivā』lakkhitasso』bhayatra vacanenattano samappaṇaṃ dvedhaṃ. Aññatarena vā balavatarena sandhi, aññatarena abalena viggaho dvedhaṃ. Sattuno vā pakatīhi sandhāya yo tena viggaho, sattuneva vā yo sandhiviggahasamudāyahetuko [sattunova vā sandhiviggahasamudāyahetuno (byākhyāsudhā 1.8.18)] duggāsayassa byāpāro, sopi dvedhaṃ. Parasantānamapyobhayavedanānaṃ ubhayato vutti dvedhamuccate.

『『Ucchijjamāno ripunā nirupāya patikriyo. Sattihīno samāsiyate』』ti [byākhyāsudhā 1.8.18] hīnenāññassa balavatarassa dhammavijayino samāsayanaṃ [balavatā arinā ucchijjamānassa hīnasattino yaṃ balavadhammavijayisamāsayanaṃ (byākhyāsudhā 1.8.18)], tasseva vā balino sattuno kosādippadānena āsayanaṃ āsayo vuccate. Ete chagguṇā.

Yasmiñca guṇe ṭhito vijigīso sakkotyattano aṭṭhavaggiyakammāni pavattayituṃ, parassa cetānyupahantuṃ, guṇamādhiṭṭheyya, sā vuḍḍhi.

Kasi vaṇijjaṃ patho duggaṃ, setu kuñjarabandhanaṃ;

Khanyākaradhanādānaṃ, suññānañca nivesanaṃ [kāmandakīyanītisāra 5.78].

Ityeso aṭṭhavaggo.

Yasmiṃ vā guṇe ṭhito sakammānaṃ vuḍḍhi, khayaṃ vā nābhipassati, taṃ ṭhānaṃ, yasmiṃ vā guṇe ṭhito sakammānamupaghātaṃ passati, tasmiṃ na tiṭṭheyya, so khayo, ayaṃ nītivedīnaṃ tivaggo [amara 18.19]. Itaresaṃ dhammatthakāmā tivaggo.

Dvayaṃ guyhe. Rahasi bhavaṃ rahassaṃ, so, rahe vā bhavaṃ rahassaṃ. Guha saṃvaraṇe, kammani yo. Idaṃ dvayaṃ tīsu. Rahasso manto, rahassā vācā, rahassaṃ mantanaṃ.

1. Pañcakaṃ vijane. Viji puthabhāve, bhū, to ca. Vici vivecane, puthubhāve ca vā. 『『Vivittaṃ tīsu vijane, asaṃpakkapavittesū』』ti ruddo. Vigato jano asmāti vijano. Chādetīti channo. Chada saṃvaraṇe. Vittamarahatīti raho, raha cāge, ramante asminti vā raho, vaṇṇavikāro. 『『Raho nidhuvane cāpi, raho guyhe napuṃsaka』』nti [byākhyāsudhā 2.8.22]rabhaso. Dutiyo rahosaddo abyayaṃ. Nissalākā, upāsupyatra. Nissalākā thī, upāsu abyayaṃ.

Dvayaṃ vissāse. Sasa pālane, ṇo. Sambha vissāse. 『『Vissambho kelikalahe, vissāse』paṇayepi ce』』ti [cintāmaṇiṭīkāyampi]ruddo.

Dvayaṃ nyāye. Yuja samādhimhi, samādhi abhyupagamo, to. Upagantabbattā upāyikaṃ. Upāyā sakatthe iko, opāyikaṃ, opayikampi [pāṇini 5.4.34 (gaṇa)], labbhaṃ, bhajamānaṃ, abhinītaṃ, nyāyaṃ, ñāyaṃpyatra.

我來直譯這段巴利文： 18.18-9]。其中和平以禮物為相，以財庫懲罰土地施與為因而分三種。以奪取為相的是分裂，它也以公開戰、詭計戰、沉默戰分三種。 在敵人災難恐懼及地時過盛時，僅以退兵而與敵講和，對有德性依戀本性的征服者來說是進軍即行軍[應在kāmandakīyanītisāra第11章中看]，它以對抗進軍、和解進軍、聯合進軍、附帶進軍、輕視進軍分五種。降伏、和解或輕視接受者而進軍，那是對抗進軍等。當不能時，與諸侯一起合為一體而進軍是聯合進軍。在應去他處時附帶去他處是附帶進軍。 "敵不能殺我，我也不能殺敵"，觀察時等后，征服者增長要塞等而住立是安坐，它也以對抗安坐和解安坐等分五種。在強敵中間如烏眼毛般不為兩邊看見而自我奉獻是二計。或與一個較強者和解，與一個較弱者分裂是二計。或與敵的自性和解而與他分裂，或只與敵和解分裂集合為因的要塞意圖的行動，那也是二計。他人相續也以兩種感受兩邊轉起稱為二計。 "被敵斷絕無對策對抗。無力者被投靠"[vyākhyāsudhā 1.8.18]，弱者被他的強大法勝者投靠，或只對那強敵以財庫等施與而投靠稱為意圖。這些是六德。 在哪一德中住的征服者能推動自己的八類事業，損害敵人的那些，應住于德，那是增長。 農業商業道路要塞， 橋象繫縛礦藏取， 以及空地居住。 [kāmandakīyanītisāra 5.78] 這是八類。 或在哪一德中住看不見自業的增長或滅，那是住立，或在哪一德中住看見自業的損害，不應住于其中，那是滅，這是政治知者的三類[amara 18.19]。其他人的是法利慾三類。 關於秘密的兩個詞。在隱密中有的是rahassaṃ，加sa詞綴，或在隱處有的是rahassaṃ。guha表示遮蔽，業處加ya詞綴。這兩個詞用於三性。秘密的謀略，秘密的言語，秘密的商議。 353. 關於空無人的五個詞。viji表示分離，屬bhū類，加ta詞綴。vici表示分離，或表示分離。Rudda說"vivittaṃ用於三性表示空無人，用於未熟及凈"。離去人從此故稱為vijano。因覆故稱為channo。chada表示遮蔽。值得富故稱為raho，raha表示舍，或因樂於此故稱為raho，音變異。Rabhasa說"raho用於交媾中，raho用於秘密中性"[vyākhyāsudhā 2.8.22]。第二個raho詞是不變詞。nissalākā、upāsu也在此處。nissalākā是陰性，upāsu是不變詞。 關於信任的兩個詞。sasa表示保護，加ṇo詞綴。sambha表示信任。Rudda說"vissambho用於遊戲爭執，也用於信任親近中"[在cintāmaṇi註釋中也]。 關於正理的兩個詞。yuja表示專注，專注是承認，加ta詞綴。因應趨近故稱為upāyikaṃ。upāya本義加ika詞綴，成為opāyikaṃ，也成為opayikaṃ[pāṇini 5.4.34(部)]，labbhaṃ、bhajamānaṃ、abhinītaṃ、nyāyaṃ、ñāyaṃ也在此處。

1. Silokaṃ ovāde. Avapubbo vada viyattiyaṃ vācāyaṃ, bhāve ṇo. Sāsa anusiṭṭhimhi,ti, āssi, anusiṭṭhi. Anusāsate anusāsanaṃ. Pumavajje itthiyaṃ, napuṃsake ca. Ettha ca ekassevatthassa bhinnaliṅgehi tīhi nāmehi kathanaṃ na kevalaṃ vāccaliṅgoyeva saddo, atha kho vācakaliṅgopyatthīti dīpanatthaṃ.

Dvayaṃ āṇāyaṃ. Āṇa pesane, bhāve a, āṇā, itthī. Avavādo, niddeso, siṭṭhipyatra. Dvayaṃ bandhane. Dā dāne, bhāve yu, dā avakhaṇḍane vā, viyogadānato uddānaṃ.

355-356. Dvayaṃ aparādhe. Apagacchantyanenāti āgu, ṇu, palopo, rassassa dīghatā, napuṃsake āgu. Apagato rādho yena aparādho, rādha saṃsiddhimhi. Dvayaṃ rājagayhe. Kira vikiraṇe, kattari a, attaṃ. Bala pāṇane, i. Karasāhacariyato bali pulliṅge. Bhāgadheyyopyatra. Bhāgāsakatthe dheyyo [pāṇini 5.4.36 (vā.)], bhāgattena tiṭṭhatīti vā bhāgadheyyo, iyo.

Dvayaṃ tuṭṭhidāye. Manorathapuṇṇattā pattabbo bhāgo puṇṇapatto. Tussanaṃ tuṭṭho, sossatthīti tuṭṭhī, tena dātabbo dāyo tuṭṭhidāyo, ākārantānamāyo.

Chakkaṃ pābhate. Tathā hi –

『『Hemaṃ sīhāsanaṃ vesaṃ, vuttaṃ bhaddāsanaṃ tathā;

Upāyana』mupaggayhaṃ, pābhatañco』padā thiya』』nti.

Silokāddhaṃ nāma amaramālā.

Upagantvādātabbāti upadā, a, itthī, taṃ tamatthaṃ patthentehi ābharīyate ānīyateti pābhataṃ, patthanatthajotakoyaṃ pasaddo. Upeyyateti upāyanaṃ, ito yu, upagacchati yenāti vā upāyanaṃ. Kuca saṅkocane, ṇo, vigato koco yena ukkoco. Paṇṇena satthapaṇṇena saddhiṃ ākarīyate ānīyateti paṇṇākāro, aññatra upacārā. Pahiṇantyaneneti paheṇakaṃ, hi gatiyaṃ, yu, sakatthe ko. Padesanaṃ, upaggayhaṃ, upahāropyatra.

Gumbādideyyo gumbaghaṭādiko [gumbaghaṭādito (?)] deyyosuṅkaṃ, anitthī, gumbo nāma jalathalamaggādīsu laddhabbabhāgo, tathā ghaṭṭopi, samānatthā hete. Ādinā pābhatampi saṅgaṇhāti. Suṅka gamane, suṅkati yena, taṃ suṅkaṃ. Gamu gamane, bo, assu, gumbo. Dvayaṃ gāmajanapadādito laddhabbabhāge. Aya gamane, ṇo, āyo. Apaccaye ayo. Dhanānaṃ sampattakāle āgamo dhanāgamo.

1. Dvayaṃ chattasāmaññe. Ātapato sūriyālokato tāyatīti ātapattaṃ, to. Chādayatīti chattaṃ, chada apavāraṇe, to, traṇapaccaye chatraṃ, hemaṃ suvaṇṇakhacitaṃ raññaṃ rājūnaṃ āsanaṃ sīhāsanākhyaṃ. Sīhākatippadhānattā sīhākatippadhānaṃ āsananti viggaho.

Dvayaṃ cāmare. Vālena katā bījanī vālabījanī. Camaro migo tassedaṃ cāmarī. 『『Cāmarā cāmaraṃ romaṃ, gucchakañcāvacūlaka』』nti [tikaṇḍasesa 2.8.406]tikaṇḍaseso. Pakiṇṇakaṃpyatra. Pakarīyate vikkhipate pakiṇṇakaṃ, sakatthe ko.

1. Khaggādayo ime pañca rājūnaṃ kakudhabhaṇḍāni bhavanti. Kuka ādāne, dho, vaṇṇavipariyayo. Rañño gamanakāle sadā ādātabbato kakudhāni ca tāni rājadhanattā bhaṇḍāni ceti kakudhabhaṇḍāni.

2. Dvayaṃ puṇṇaghaṭe. Jalapuṇṇattā bhaddo kalyāṇo kumbho bhaddakumbho. Dvayaṃ hemabhājane. Bhara bharaṇe, bharaṇaṃ dhāraṇaṃ posanañca, dhāraṇatthassa bharatissa bhiṅgādeso, bharati dadhāti udakanti bhiṅgāro, āro. Karako, kuṇḍikāpyatra.

Hatthī ca asso ca ratho ca patti ca, tesaṃ samūho hatthissarathapatti caturaṅginī senātyuccate, senaṅgattā samāhāradvandoyaṃ. Cattāri aṅgāni yassaṃ saṃvijjanti, sā caturaṅginī, ī, inī.

我來直譯這段巴利文： 354. 關於教誡的詩偈。vada加ava字首表示言語中的明智，狀態加ṇo詞綴。sāsa表示教導，加ti詞綴，變成āssi，成為教誡。教導是anusāsanaṃ。除陽性外用於陰性和中性。這裡以三種不同性的名稱說一個義，不僅是所說性的詞，而且是能說性也有，為顯示此義。 關於命令的兩個詞。āṇa表示派遣，狀態加a詞綴，āṇā是陰性。avavādo、niddeso、siṭṭhi也在此處。關於束縛的兩個詞。dā表示給予，狀態加yu詞綴，或dā表示破壞，因給予分離故稱為uddānaṃ。 355-356. 關於過失的兩個詞。因以此離去故稱為āgu，加ṇu詞綴，脫落pa，短音變長音，中性是āgu。由此離去成就的是aparādho，rādha表示成就。關於王稅的兩個詞。kira表示散，作者加a詞綴，變成atta。bala表示生命，加i詞綴。因與kara相伴故bali用於陽性。bhāgadheyyo也在此處。bhāga本義加dheyya詞綴[pāṇini 5.4.36(或)]，或因以分兒住故稱為bhāgadheyyo，加iya詞綴。 關於滿意贈禮的兩個詞。因滿足意願故應得的分是puṇṇapatto。喜悅是tuṭṭho，有此故稱為tuṭṭhī，應以此給予的禮物是tuṭṭhidāyo，ā結尾變āya。 關於貢品的六個詞。即： "金獅子座裝飾，說吉座同樣； 進獻和攜帶，貢品和贈物陰性。" 這是amaramālā的半偈。 應去給予的是upadā，加a詞綴，陰性，被愿求那義者帶來故稱為pābhataṃ，這pa詞表示愿求義。被趨近故稱為upāyanaṃ，從此加yu詞綴，或因以此前往故稱為upāyanaṃ。kuca表示收縮，加ṇo詞綴，離去收縮的是ukkoco。與信函一起所作所帶的是paṇṇākāro，在他處是比喻。因以此派遣故稱為paheṇakaṃ，hi表示行走，加yu詞綴，本義加ka詞綴。padesanaṃ、upaggayhaṃ、upahāro也在此處。 隊伍等應給的[從隊伍器等？]應給稅是suṅkaṃ，非陰性，隊伍即在水陸道等中應得的分，同樣ghaṭṭo也是，這些同義。以等也攝貢品。suṅka表示行走，因以此行走，那是suṅkaṃ。gamu表示行走，加ba詞綴，變成assu，成為gumbo。關於從村邑地區等應得分的兩個詞。aya表示行走，加ṇo詞綴，成為āyo。加a詞綴成為ayo。財富的到來時是dhanāgamo。 357. 關於傘的兩個詞。因從炎熱即日光保護故稱為ātapattaṃ，加ta詞綴。因覆故稱為chattaṃ，chada表示遮蔽，加ta詞綴，加traṇa詞綴成為chatraṃ，金即嵌金的諸王座稱為獅子座。因獅子形為主故以獅子形為主的座位是其意義分析。 關於拂塵的兩個詞。以尾制的扇是vālabījanī。野牛的這個是cāmarī。tikaṇḍasesa說"cāmarā cāmaraṃ毛，叢束和羽"[tikaṇḍasesa 2.8.406]。pakiṇṇakaṃ也在此處。被散佈即散開的是pakiṇṇakaṃ，本義加ka詞綴。 358. 這些劍等五種是諸王的王權寶物。kuka表示取，加dha詞綴，音變異。因在王行時總是應取而是王權寶，又因王財性故是寶物，所以稱為王權寶物。 359. 關於滿瓶的兩個詞。因滿水故吉祥好的瓶是bhaddakumbho。關於金器的兩個詞。bhara表示養護，養護是保持和養育，保持義的bhara變成bhiṅga，因保持即持有水故稱為bhiṅgāro，加āra詞綴。karako、kuṇḍikā也在此處。 象和馬和車和步兵，它們的集合即像馬車步兵稱為四兵種軍，因是軍支故這是合一複合詞。有四支分存在的，她是caturaṅginī，加ī詞綴，加inī詞綴。

360.Dantyantaṃ hatthini. Kuñjo hanu, danto ca, taṃyogā kuñjaro, atisaye ro, kuṃ pathaviṃ jarāpetīti vā kuñjaro, aluttasamāso, kuñje vā girikūṭe ramati, koñcanādaṃ nadanto vā carati, kuṃ vā pathaviṃ tadāghātena jarayatīti kuñjaro. Vārayati parabalaṃ vāraṇo, nandādīhi yu. Hatthayogā hatthī. Mataṅgassa isino apaccaṃ mātaṅgo, mahantaṃ aṅgaṃ sarīrametassāti vā mātaṅgo, ha nalopo, assākāro ca. Dve radā dantā yassa dvirado, 『『rada vilekhane dante』』ti hi nānatthasaṅgahe. Gaja sadde, gajatīti, a. Nago pabbato, so viya dissatīti nāgo, ṇo. Karena, mukhena cāti dvīhi pivatīti dvipo. I gamane, bho. Dantayogā dantī. Saṭṭhihāyano, dantāvalo, anekapo, mataṅgajo, karī, thambheramo, padmī, mahāmigo, pīlu, sindhuro, dīghamāruto, rājīvo, jalakakkho, nilluro, karaṭī, varaṅgo, suppakaṇṇo iccādīnipi hatthino nāmāni. Saṭṭhivassikattā, jātiyā saṭṭhivassakāle thāmena hāyanato vā saṭṭhihāyano.

Vanakarīnaṃ yo yūthajeṭṭho, so sayūthānaṃ jeṭṭhattā yūthajeṭṭho. Sayūthe pāti rakkhatīti yūthapoti coccate.

1. Kāḷāvakādīni etāni hatthirājānaṃ kulāni. Kalambate saddāyateti kāḷāvako, ṇvu, malopo. Gaṅgāyaṃ jāto gaṅgeyyo, ṭhānavasena sā saññā. Paṇḍaravaṇṇatāya paṇḍaro. Vaṇṇavasena tambavaṇṇatāya tambo. Piṅgalavaṇṇatāya piṅgalo. Gandhayuttatāya gandho. Maṅga gamanattho, sobhanagamanayuttatāya maṅgalo, atisāyane, pasaṃsāyaṃ vā lo. Hemavaṇṇatāya hemo. Uposathakule jātattā uposatho, upagantvā arayo usatīti vā uposatho, tho, usa dāhe, upapubbo vasa nivāse vā, vasso, uposatho, tithīviseso ca. Chabbaṇṇadantatāya chaddanto. Etesañca kāḷāvako dasannaṃ purisānaṃ balaṃ dhāreti, gaṅgeyyo dasannaṃ kāḷāvakānaṃ, evaṃ yāvachaddantā netabbo, sammāsambuddho pana dasannaṃ chaddantānaṃ balaṃ dhāreti, teneva bhagavā kāḷāvakahatthigaṇanāya koṭisahassabalaṃ dhāreti, purisagaṇanāya dasannaṃ purisakoṭisahassānaṃ balaṃ.

2. Pādo karipote. Pañcavassāni yāva kalabho, kala saṅkhyāne, abho, kalabho, ḷatte kaḷabho, mātāpitūhi bharitabbattā bhiṅko, bharatissa bhiṅko. Karisāvakopyatra. Pādo mattamātaṅge. Dānaṃ pabhinno yassa pabhinno. Majjatīti matto, mada ummāde. Gaje jāyatīti gajjo, ṇyo, mado. So sañjāto yassa gajjito.

Dvayaṃ hatthisamūhe. Hatthīnaṃ samūho hatthighaṭā. Gajānaṃ samūho gajatā, gāmajanabandhusahāyādīhi tā. Pādo hatthiniyaṃ. Hatthayogā hatthinī, ī, inī. Kaṇa sadde, iru, sakatthe ko. Kareṇukātipi, tadā karayogā kareṇukā, iṇu. Kariṇī, dhenukā, vasā, kareṇupyatra.

363.Hatthisiropiṇḍā hatthino sirasi dve piṇḍā kumbhākhyā. Ke sirasi bhavatīti kumbho, assu, niggahītāgamo ca. Dvinnaṃ pana kumbhānaṃ majjhimaṃ vidu nāma [amara 18.37]. Aṅkusasaṅghātaṃ vindatyasminti vidu, pume, u. Dvayaṃ kaṇṇamūle. Cūḷa nimajjane, ṇvu, cūḷikā, cuda sañcodane vā, codenti ettha aṅkusādīhi adantanti cūḷikā, dassa ḷo, ṇvu.

Āsate asminti āsanaṃ, khandhadeso. Khandho eva deso khandhadeso, tasmiṃ. Dvayaṃ pucchamūle. Pucchassa mūlaṃ heṭṭhimabhāgo.

我來直譯這段巴利文： 360. 關於象的詞以dant結尾。kuñja是顎，和牙，與此相應故稱為kuñjaro，過度加ro詞綴，或因使地衰老故稱為kuñjaro，不脫落複合詞，或因在kuñja即山峰中樂，或發出象鳴而行，或因以其打擊使地即kuṃ衰老故稱為kuñjaro。因阻止敵軍故稱為vāraṇo，如nanda等加yu詞綴。因有手故稱為hatthī。是隱士mataṅga的後裔是mātaṅgo，或因有大肢體故稱為mātaṅgo，脫落ha和na，也變成ā。有兩個rada即牙的是dvirado，因在nānatthasaṅgaha中說"rada表示在牙中刻畫"。gaja表示聲音，因吼故稱為，加a詞綴。nago是山，因如它顯現故稱為nāgo，加ṇo詞綴。因以二即以鼻和口飲故稱為dvipo。i表示行走，加bha詞綴。因有牙故稱為dantī。saṭṭhihāyano、dantāvalo、anekapo、mataṅgajo、karī、thambheramo、padmī、mahāmigo、pīlu、sindhuro、dīghamāruto、rājīvo、jalakakkho、nilluro、karaṭī、varaṅgo、suppakaṇṇo等也是象的名稱。因六十歲，或因種族在六十歲時力量衰退故稱為saṭṭhihāyano。 野象群中誰是首領，他因在群中為首故稱為yūthajeṭṭho。因在群中保護故也稱為yūthapoti。 361. 這些kāḷāvaka等是象王的種族。因發出聲音故稱為kāḷāvako，加ṇvu詞綴，脫落ma。在恒河生的是gaṅgeyyo，依處所而有此名稱。因白色故稱為paṇḍaro。依色因銅色故稱為tambo。因黃褐色故稱為piṅgalo。因具香故稱為gandho。maṅga表示行走，因具美好行走故稱為maṅgalo，在過度或讚歎中加la詞綴。因金色故稱為hemo。因生於布薩種族故稱為uposatho，或因敵人來臨而燃燒故稱為uposatho，加tha詞綴，usa表示燃燒，或upa加字首vasa表示住，變成vassa，成為uposatho，也是特定日期。因有六色牙故稱為chaddanto。這些中kāḷāvako有十人的力量，gaṅgeyyo有十個kāḷāvaka的力量，如是直到chaddanta應知，但正等覺者有十個chaddanta的力量，因此世尊以kāḷāvaka象計算有千億力量，以人計算有一萬億人的力量。 362. 關於象幼崽的一段。五歲之前是kalabho，kala表示計數，加abha詞綴，成為kalabho，變成ḷa成為kaḷabho，因應被父母養育故稱為bhiṅko，bhara變成bhiṅka。karisāvako也在此處。關於狂象的一段。流出液的是pabhinno。因醉故稱為matto，mada表示狂亂。因在象中生故稱為gajjo，加ṇya詞綴，成為mado。那已生的是gajjito。 關於象群的兩個詞。像的群是hatthighaṭā。像的群是gajatā，如gāma jana bandhu sahāya等加tā詞綴。關於母象的一段。因有手故稱為hatthinī，加ī詞綴，加inī詞綴。kaṇa表示聲音，加iru詞綴，本義加ka詞綴。也稱為kareṇukā，那時因有手故稱為kareṇukā，加iṇu詞綴。kariṇī、dhenukā、vasā、kareṇu也在此處。 363. 象頭瘤是象頭上稱為kumbha的兩個瘤。因在頭上有故稱為kumbho，變成assu，也加鼻音。但兩個kumbha的中間稱為vidu[amara 18.37]。因在此受鉤的集合故稱為vidu，陽性，加u詞綴。關於耳根的兩個詞。cūḷa表示沉沒，加ṇvu詞綴，成為cūḷikā，或cuda表示催促，因在此未馴者被鉤等催促故稱為cūḷikā，da變成ḷa，加ṇvu詞綴。 因在此坐故稱為āsanaṃ，是肩部處。肩即是處是肩部處，在其中。關於尾根的兩個詞。尾的根即下部。

1. Tikaṃ gajabandhanathambhe. Ālantyasmiṃ, anena vā bandhanti ālānaṃ, yu. Āpubbo bandhanattho lādhātu. Āhananti bandhantyasmiṃ, anena vā āḷhako, hanadhātu, nassa ḷo, vaṇṇavipariyayo ca, ṇvu. Thambha paṭibandhane. Bandhopyatra.

Tikaṃ saṅkhale. Anitthī tūti tvantaṃ liṅgapadaṃ. Gala secane. Nigaḷati bandhati yenāti nigaḷo, a, kattusādhanaṃ vā. Adi bandhane, andatīti anduko. Ṇvu, assu. Bhusaṃ khalatyanena saṅkhalaṃ, kaṭi vatthabandhanepi, 『『thīkaṭīvatthabandhepi, nigaḷe saṅkhalaṃ tisū』』ti [cintāmaṇiṭīkā 18.41]rabhaso. Saṅkhalikāpyatra.

Dvayaṃ gajagaṇḍe. Gaṇḍa vadanekadese, adhātūnampi dhātūsu pāṭho, dhātu hi kriyattho. Gaṇḍo kapolasāmaññepi. Kaṭa vassāvaraṇesu, a. Dvayaṃ karimadajale. Dīyateti dānaṃ. Mada ummāde, karaṇe a.

1. Dvayaṃ hatthikare. Soṇa vaṇṇagatīsu, ḍo, soḍa gabbe vā, niggahītāgamo, ṇo ca. Dvīsu dvepi.

Dvayaṃ soṇḍagge. Karassa soṇḍassa aggaṃ. Pusa posane. Kharo, sassa ko, ussottaṃ, pusa vuḍḍhimhi vā, bhū, pusa snehasecanapūraṇesu vā, kiyādi, pusa dhāraṇe vā, curādi.

Hatthissa kāyamajjhamhi bandhanarajju kacchā nāma. Kaca bandhane, cho. Dūsā, varatrāpyatra. Kutho nāma hatthipiṭṭhattharitacitrakambalaṃ, so ādi yesante kuthādayo. Kuthādayo eva kappano nāma bhavanti. Kappa sāmatthiye, sajjanāyañca , karaṇe yu. Kappanāpi. Kaca sajjanāyaṃ, tho, kutho, tīsu. 『『Napuṃsakamattharaṇaṃ, thī paveṇī kuthaṃ tisū』』ti [cintāmaṇiṭīkā 18.42] hi vopālito. Paveṇī, attharaṇaṃ, vaṇṇo, paritthomoti ete kuthapariyāyā.

1. Dvayaṃ rājārahe hatthini. Rājānamupagantvā vahitumarahatīti opavayho, arahatthe ṇyo. Rājānaṃ vahituṃ arahatīti rājavayho, ṇyo. Dvayaṃ kappitahatthini. Sajjā sajjanā sañjātā yasmiṃ sajjito. Kappā kappanā sañjātā yasmiṃ kappito. Etasmāyeva pāṭhā sajjakappā sajjanākappanānaṃ pariyāyāti ñeyyā.

Hatthino pāde vijjhanakaṇṭako 『『tomaro』』tyuccate. Tujjateneneti tomaro, tuda byathane, aro, dassa mo, ottaṃ. Veṇukaṃpyatra [kotraṃ veṇukamālānaṃ (amara 18.41)], kvaci veḷukantipi pāṭho.

1. Hatthino kaṇṇamūlamhi vijjhanakaṇṭako 『『tutta』』mityuccate. Tujjateneneti tuttaṃ, to. Hatthino matthakamhi vijjhanakaṇṭako 『『aṅkuso』』tyuccate. Aṅkate aneneti aṅkuso, aṅka lakkhaṇe, so, assu.

Pajjaddhaṃ hatthārohe. Maḍi bhūsāyaṃ, hatthiṃ maṇḍayati rakkhatīti hatthimaṇḍo, sova hatthimeṇḍo, mi hiṃsāyaṃ vā, ḍo, niggahītāgamo. Hatthiṃ pāti rakkhatīti hatthipo, kammani ṇo. Hatthiṃ gopayati rakkhatīti hatthigopako. Gupa rakkhaṇe, sakatthe ko. Ādhoraṇo, nisādinopyatra.

我來直譯這段巴利文： 364. 關於象系柱的三個詞。在此係或以此係故稱為ālānaṃ，加yu詞綴。ā加字首lā詞根表示系。在此打即系，或以此故稱為āḷhako，hana詞根，na變成ḷa，音變異，加ṇvu詞綴。thambha表示束縛。bandho也在此處。 關於鎖鏈的三個詞。但非陰性故tu結尾的詞是性詞。gala表示流。因以此束縛流動故稱為nigaḷo，加a詞綴，或作者制。adi表示束縛，因束縛故稱為anduko。加ṇvu詞綴，變成assu。因以此大力阻礙故稱為saṅkhalaṃ，kaṭi也用於系衣，rabhasa說"陰性用於女性系衣中，saṅkhalaṃ用於三性鎖鏈中"[cintāmaṇiṭīkā 18.41]。saṅkhalikā也在此處。 關於象頰的兩個詞。gaṇḍa用於臉部一處，非詞根也在詞根中讀，因詞根表示動作。gaṇḍo也用於頰一般。kaṭa表示雨遮，加a詞綴。關於象泌液的兩個詞。因給予故稱為dānaṃ。mada表示狂亂，工具加a詞綴。 365. 關於象鼻的兩個詞。soṇa表示色和行，加ḍa詞綴，或soḍa表示胎，加鼻音，加ṇo詞綴。兩個都用於兩性。 關於鼻端的兩個詞。鼻即soṇḍa的端。pusa表示養育。加khara詞綴，sa變成ka，u在上，或pusa表示增長，屬bhū類，或pusa表示潤澤澆灌充滿，屬kiya類，或pusa表示持，屬curādi類。 象身體中部的繫帶稱為kacchā。kaca表示系，加cha詞綴。dūsā、varatrā也在此處。kutho即像背鋪設的彩毯，以它為首的是kuthādayo。kuthādayo即稱為kappano。kappa表示能力和裝飾，工具加yu詞綴。也稱為kappanā。kaca表示裝飾，加tha詞綴，成為kutho，用於三性。因vopālita說"中性是鋪物，陰性是辮子，kutha用於三性"[cintāmaṇiṭīkā 18.42]。paveṇī、attharaṇaṃ、vaṇṇo、paritthomo這些是kutha的同義詞。 366. 關於適合王乘的象的兩個詞。因值得前往承載王故稱為opavayho，值得義加ṇya詞綴。因值得承載王故稱為rājavayho，加ṇya詞綴。關於裝飾象的兩個詞。已生裝飾在其中的是sajjito。已生準備在其中的是kappito。就從這些讀誦應知sajjakappā是sajjanā和kappanā的同義詞。 刺象足的刺稱為"tomaro"。因以此刺故稱為tomaro，tuda表示傷，加ara詞綴，da變成ma，變成o。veṇukaṃ也在此處[kotra和veṇuka網(amara 18.41)]，有處也讀作veḷuka。 367. 刺象耳根的刺稱為"tutta"。因以此刺故稱為tuttaṃ，加ta詞綴。刺象頭頂的刺稱為"aṅkuso"。因以此標記故稱為aṅkuso，aṅka表示標記，加sa詞綴，變成assu。 半偈關於象夫。maḍi表示裝飾，因裝飾即保護象故稱為hatthimaṇḍo，那就是hatthimeṇḍo，或mi表示傷害，加ḍa詞綴，加鼻音。因保護象故稱為hatthipo，業處加ṇo詞綴。因守護象故稱為hatthigopako。gupa表示守護，本義加ka詞綴。ādhoraṇo、nisādino也在此處。

1. Mātaṅgahayādīnaṃ gamanādikriyāsikkhāpako ācariyo 『『gāmaṇīyo』』tyuccate. Gamanaṃ gāmo, bhāve ṇo. Hatthādīnaṃ gamanakriyā gāmo, taṃ neti sikkhāpetīti gāmaṇīyo, aññakriyāsikkhāpanetūpacārā, gāmaṃ vā hatthādisamūhaṃ netīti gāmaṇīyo, gamanaṃ vā sikkhāpetīti gāmaṇīyo, sabbatra nassa ṇattaṃ.

Pādadvayaṃ asse. Haya gatiyaṃ, a. Turaṃ sīghaṃ gacchatīti turaṅgo, kvi, bindālopo, lope sati turago. Vāha payatane, a. Asa bhakkhane, a. Sindhūnamadūrabhavo janapadopi sindhavo, tatra bhavo sindhavo, saṃyogantattā na vuddhi. Ghoṭako, pīti, turaṅgamo, vājī, gandhabbo, sattiriccādīnipi asse. Ghuṭa parivattane, ṇvu. Pā pāne,ti. 『『Pāne thī pīti asse so』』ti ruddo. Vājayogā vājī, ī. 『『Esañca pubbaṃ pakkho āsi, sa tu devetyatyatthitena sālībhūtamuninā sakkaṃ payojetvā vajirachedito』』ti nikāyantariyā. Sapa samavāye,ti, satti, sāmatthiyepi.

369.Tassa assassa bhedo viseso assataro, assaṃ taratīti assataro, tara atikkamane, tarapaccayenāpi siddhaṃ. Padhānassabhūmibhavo sujātiko avikārī kulīnako asso ājānīyo nāma, ā bhuso kāraṇākāraṇaṃ jānātīti ājānīyo, anīyo, ṇyapaccayena vā siddhaṃ, tadā 『『kiyādito nā』』ti nāgamo, īkārāgamo ca [cintāmaṇiṭīkā 18.44 gāthāyampi passitabbaṃ]. Kule sambhūto kulīnako, īno, sakatthe ko. Saṅgāme garusatthappahārena nihato santo piyo sāmikaṃ na jahati sukhaṃ vahanasīlo yo asso, so vinītasaddenoccate. Visesena dammataṃ neti yanti vinīto.

Dvayaṃ assapote. Kasa gamane, oro, assi, kiñci saratīti vā kisoro, bindulopo, asso ca, hayo eva bālattā hayapotako, appatthe ko.

1. Dvayaṃ athāmasse. Ghuṭa parivattane, ṇvu, ghoṭako, assasāmaññepyayaṃ, kharaṃ gacchatīti khaluṅgo, so eva khaḷuṅko, gakārassa kakāraṃ katvā, rassa lo, ḷattamuttañca, khaḷukotipi. Javena sabbesamadhiko asso javano, yu.

Dvayaṃ kavītikhyāte mukhabandhane. Mukhamātiṭṭhatīti mukhāṭhānaṃ. Khe mukhavivare līno khalīno. 『『Kavikā tu khalīnoti [khalīne thī (?)], kaviyaṃ kathanaṃtyapī』』ti rabhaso. Kavi, kavikāpyatra. Ku sadde. I, ī ca, sakatthe ko. Vāsaddena napuṃsakattaṃ samuccinoti. Vuttañca amarakose 『『kavikā tu khalīno』nitthī』』ti [amara 18.49].

Assābhitāḷinī vettavikatādi kasā nāma. Kasa gamane, a, karaṇasādhanaṃ.

1. Assassa nāsāgatarajjumhi kusā, kusa silesane. Dvayaṃ assāyaṃ. Vala saṃvaraṇe, vo, ḷattaṃ, ā, vaḷavā. Asatīti assā, 『『itthiyamatiyavo vā』』ti a, ā ca, assā. Vāmīpyatra. Dvayaṃ khure. Khura chedane. Saṃ sukhaṃ pharatyanena saphaṃ, nerutto. 『『Saphaṃ klīve khuro pumā』』ti [amara 18.49]amarakoso.

Dvayaṃ pucchamatte. Puccha pamāde. Na gacchatīti naṅguṭṭho, aṅga gamane, ṭho, assu, dvepi anitthiyaṃ. Lūmaṃpyatra. Dvayaṃ kesavati naṅguṭṭhamatte, na tu hatthino eva. Vālasamūhayogā vālahattho, yathā kesahattho caye, tathātrāpi. Vālo dhiyyate asminti vāladhi, i.

Etthānāgatāpi assassa dhārākhyā [dhāvākhyā (ka.)] pañca gatiyo kathetabbā. Yathā –

Akkanditaṃ dhoritakaṃ, recitaṃ vaggitaṃ plutaṃ;

Gatiyome pañca dhārā [dhāvā (ka.)], assānaṃ viññunā matā [amara

我來直譯這段巴利文： 368. 教導象馬等行走等動作的老師稱為"gāmaṇīyo"。行走是gāmo，狀態加ṇo詞綴。像等的行走動作是gāmo，因引導即教導它故稱為gāmaṇīyo，以教導其他動作為比喻，或因引導gāma即像等群故稱為gāmaṇīyo，或因教導行走故稱為gāmaṇīyo，一切處na變成ṇa。 兩段是關於馬。haya表示行走，加a詞綴。因快速行走故稱為turaṅgo，加kvi詞綴，脫落點音，脫落時成為turago。vāha表示努力，加a詞綴。asa表示吃，加a詞綴。信度（今印度河）不遠的地區也是sindhavo，生於其中的是sindhavo，因連音末尾不增長。ghoṭako、pīti、turaṅgamo、vājī、gandhabbo、satti等也是馬的名稱。ghuṭa表示轉動，加ṇvu詞綴。pā表示飲，加ti詞綴。rudda說"飲用陰性pīti，在馬中是陽性"。因有vāja故稱為vājī，加ī詞綴。其他教派說"這些前世是翅，因成為聖者的sāli牟尼用帝釋破金剛而消失"。sapa表示聚集，加ti詞綴，satti也表示能力。 369. 那種馬的差別特徵是騾子，因勝過馬故稱為assataro，tara表示超越，也以tara詞綴成立。上等馬生於地成為良種不變的純種馬稱為ājānīyo，因深知應作不應作故稱為ājānīyo，加anīya詞綴，或以ṇya詞綴成立，那時依"從kiya等加nā"而加nā，也加ī[應在cintāmaṇiṭīkā 18.44偈中看]。生於良種的是kulīnako，加īna詞綴，本義加ka詞綴。在戰場上被重武器打擊時也不捨棄可愛的主人習慣安穩承載的馬，它以vinīta詞稱。因特別趨向調服故稱為vinīto。 關於馬駒的兩個詞。kasa表示行走，加ora詞綴，變成assi，或因少許行走故稱為kisoro，脫落點音，和馬，即因幼小故是馬駒，小義加ka詞綴。 370. 關於無力馬的兩個詞。ghuṭa表示轉動，加ṇvu詞綴，成為ghoṭako，這也用於馬一般，因粗行走故稱為khaluṅgo，它就是khaḷuṅko，ga音變為ka音，ra變成la，說成ḷa，也稱為khaḷuko。在奔跑中超過一切的馬是javano，加yu詞綴。 關於稱為kavīti的口繫帶的兩個詞。因站立於口故稱為mukhāṭhānaṃ。藏於khe即口開處的是khalīno。rabhasa說"kavikā即是khalīno[陰性？]，也說kaviyaṃ是說"。kavi、kavikā也在此處。ku表示聲音。加i，也加ī，本義加ka詞綴。以vā詞總攝中性。在amara詞典中說"kavikā即是khalīno非陰性"[amara 18.49]。 擊打馬的編織藤等稱為kasā。kasa表示行走，加a詞綴，工具語義。 371. 馬鼻的繩在kusā，kusa表示粘著。關於母馬的兩個詞。vala表示遮蔽，變成va，成為ḷa，加ā詞綴，成為vaḷavā。因存在故稱為assā，依"在女性中加a"加a詞綴和ā詞綴，成為assā。vāmī也在此處。關於蹄的兩個詞。khura表示切。因以此善遍滿故稱為saphaṃ，語源學家說。amara詞典說"saphaṃ用於中性，khuro用於陽性"[amara 18.49]。 關於尾的兩個詞。puccha表示放逸。因不行走故稱為naṅguṭṭho，aṅga表示行走，加ṭha詞綴，變成assu，兩個都不用於陰性。lūmaṃ也在此處。關於有毛尾的兩個詞，不只是象的。因有鬃毛群故稱為vālahattho，如kesahattho用於積集，這裡也是。因在此持鬃毛故稱為vāladhi，加i詞綴。 這裡未出現的馬的五種稱為dhārā[dhāvā]的行步也應說。即： 鳴叫和馱負，搖盪和躍動跳躍； 這五種dhārā[dhāvā]步，智者說是馬的[amara

18.48-9].

Tattha vitthambhā samāvagati akkanditaṃ, kandi gatisosanesu, to. Tato adhikā caturāgati dhoritakaṃ, dhora gaticāturiye, to, sakatthe ko. Maṇḍalikāyānena gamanaṃ recitaṃ, rica viyojanasambajjhanesu, sambajjhanaṃ missanaṃ. Vegena parikkhitto paricaraṇaṃ vaggitaṃ, vagga gamanattho. Turaṃ samena gamanaṃ plutaṃ, plu gatiyaṃ. Ta』dutta』massasatthe 『『samo』dhiko layo vegī, turitasso bhave kamā』』ti.

1. Dvayaṃ yuddhatthe cakkayuttayāne. Sanda gamane, sandate gamyateneneti sandano, yu. Ramateneneti ratho, tho, malopo. Sataṅgopyatra. Satamaṅgānyassa.

Yaṃ na raṇāya yuddhatthaṃ cakkayuttaṃ yānaṃ, api tu kīḷābhamanādyatthaṃ, so pussaratho. Vuttañca amarakose 『『ayaṃ pussaratho cakka-yānaṃ na samarāya ya』』nti [amara 18.51]. Pusa pāsane, so, pusanāmakena phalavisesena yutto ratho pussaratho, pussanakkhattena kato, sajjito vā rathoti pussaratho.

Byagghassa cammāvuto parikkhitto ratho veyyaggho nāma, byagghassa vikāro cammaṃ veyyagghaṃ, ṇo, tena parivuto ratho veyyaggho, ṇo, ubhayatrāpi vuḍḍhāgamo. 『『Paccattaṃ [paccatthaṃ (ka.)] ayanti gacchantīti paccayā』』ti vacanatthato paccattameva [paccatthameva (?)] paccayā bhavanti, yathā kāritantasmāpi payojakavasena anekakāritapaccayā. Dīpino cammāvuto ratho dīpo nāma, dīpino vikāro cammaṃ dīpaṃ, ṇo, tena parivuto ratho dīpo, ṇo.

1. Dvayaṃ purisayuttayāne. Si sevāyaṃ. Sukhatthikehi sevīyateti sivikā, ṇvu, vāgamo, ittaṃ, kitapaccayā hi yebhuyyena kammādīsupi vattanti, kiccapaccayā ca kattaripi, yathā 『『vinayo, nissayo, tapanīyā dhammā』』tyādīsu, mahāpadesena vā kitakiccapaccayānaṃ kattukammādīsvapi pavatti veditabbā, sivaṃ karotīti vā sivikā, iko. Yāpyehi adhamehi yāyate niyyateti yāpyayānaṃ. 『『Yāpya pānīyake nindye』』ti hi nānatthasaṅgahe.

Dvayaṃ sakaṭe. Anitthī tūti tvantaṃ liṅgapadaṃ. Saka sattiyaṃ, aṭo. Ana pāṇane, karaṇasādhanaṃ, natthi nāsā yassāti vā anaṃ, sālopo, rasso ca. Klīve』naṃ, sakaṭo, nitthītyamarakoso[amara 18.52].

Dvayaṃ cakke. Karoti gamanamaneneti cakkaṃ, dvittaṃ, cakkādi. Rathassa aṅgaṃ rathaṅgaṃ. Tassa cakkassa anto avasānaṃ nemi, sā nāriyaṃ itthiyaṃ. Nayati cakkaṃ nemi. Yā bhūmiṃ phusati, nī naye, mi, īpaccaye nemī ca. Padhipyatra.

374.Tammajjhe tassa rathassa, cakkassa vā majjhe cakkākāro piṇḍikā, yassaṃ sabbāni kaṭṭhāni āsajjante. Piṇḍikāsāhacariyā nābhi itthī, īpaccaye nābhī ca. Sabbāni kaṭṭhāni piṇḍetīti piṇḍikā, piṇḍa saṅghāte, a, sakatthe ko. Piṇḍīpi, nābhi viyāti nābhi.

Rathassa yugakaṭṭhaṃ yatra āsajjate, sa yugandharo. Kuṃ pathaviṃ vuṇoti acchādayatīti kubbaro, vu saṃvaraṇe, ro, ussattaṃ. Yugaṃ dhāretīti yugandharo, saññāyaṃ a, abhidhānā rasso.

Akkho sakaṭaṃ, tadavayavo vā, tathā cāhājayācariyo –

『『Akkho vibhīṭake nimbe, sakaṭe ca byavahāre;

Rathassāvayave kasse, pāsakepya』kkha』mindriye』』ti.

Tassaggagate kīle āṇī, itthī. Aṇipi, 『『sīmāssikkhaggakīlesu, aṇī āṇī ime dvisū』』ti [cintāmaṇiṭīkā

我來直譯這段巴利文： 18.48-9]。 其中僵硬的均勻行進是akkanditaṃ，kandi表示行走和枯萎，加ta詞綴。比那更多的四種行進是dhoritakaṃ，dhora表示行走靈巧，加ta詞綴，本義加ka詞綴。以環形行走是recitaṃ，rica表示分離和結合，結合是混合。以速度環繞的周行是vaggitaṃ，vagga表示行走。快速均勻行走是plutaṃ，plu表示行走。關於這些在馬論中說"均勻超過節奏快速，快馬依次有"。 372. 關於戰車的兩個詞。sanda表示行走，因以此行走故稱為sandano，加yu詞綴。因以此樂故稱為ratho，加tha詞綴，脫落ma。sataṅgo也在此處。它有百支分。 不用於戰爭戰鬥而用於遊戲漫步等的車輪裝備運具，那是pussaratho。在amara詞典中說"這pussaratho是輪車，不為戰爭"[amara 18.51]。pusa表示束縛，加sa詞綴，具有名為pusa的特殊果實的戰車是pussaratho，或以pussa星宿製作、裝飾的戰車是pussaratho。 以虎皮覆蓋圍繞的戰車稱為veyyaggho，虎的變化皮是veyyagghaṃ，加ṇa詞綴，以此圍繞的戰車是veyyaggho，加ṇa詞綴，兩處都增加vuḍḍhi。因語義是"本身行走故稱為paccayā"，所以paccayā就是本身[本義？]，如從kārita也依使役方面有多種使役詞綴。以豹皮覆蓋的戰車稱為dīpo，豹的變化皮是dīpaṃ，加ṇa詞綴，以此圍繞的戰車是dīpo，加ṇa詞綴。 373. 關於人力車的兩個詞。si表示侍奉。因被求樂者使用故稱為sivikā，加ṇvu詞綴，加vā，變成i，因kita詞綴多用於業等，kiccapaccayā也用於作者，如在"vinayo、nissayo、tapanīyā dhammā"等中，或依大選應知kita和kicca詞綴也用於作者業等，或因作吉祥故稱為sivikā，加ika詞綴。因被低劣者駕駛故稱為yāpyayānaṃ。因在nānatthasaṅgaha中說"yāpya用於飲水和可鄙"。 關於車的兩個詞。但非陰性故tu結尾的詞是性詞。saka表示力，加aṭa詞綴。ana表示生命，工具語義，或因無鼻故稱為anaṃ，脫落sa，變短。amara詞典說"anaṃ用於中性，sakaṭo非陰性"[amara 18.52]。 關於輪的兩個詞。因以此造行走故稱為cakkaṃ，重複，cakka等。戰車的支分是rathaṅgaṃ。那輪的邊緣末端是nemi，它用於陰性。引導輪的是nemi。觸地的，nī表示引導，加mi，加ī詞綴成為nemī。padhi也在此處。 374. 在其中間即在那戰車或輪的中間的輪形輪轂，一切木材都依靠它。因與輪轂相伴故nābhi是陰性，加ī詞綴成為nābhī。因結合一切木材故稱為piṇḍikā，piṇḍa表示聚合，加a詞綴，本義加ka詞綴。也稱為piṇḍī，因如臍故稱為nābhi。 戰車的軛木所依靠的是yugandharo。因覆蓋遮蔽地kuṃ故稱為kubbaro，vu表示遮蔽，加ra詞綴，變成u。因持軛故稱為yugandharo，在稱謂中加a詞綴，依詞典變短。 akkho是車，或其部分，如此ajaya老師說： "akkho用於胡桃樹楝樹，車和習慣； 用於車的部分棋子，akkha用於感官。" 在其頂端的楔子是āṇī，陰性。也稱為aṇi，"在邊界、規律、頂端、楔子中，aṇī和āṇī用於兩性"[cintāmaṇiṭīkā

18.56] hi ruddo dvidhā paṭhati. 『『Aṇī āṇī ca akkhaggakīle sīmāssisu matā』』ti ca nānatthasaṅgahopi. Assi koṇo. Aṇa sadde, ṇi. Pubbapakkhe na vuḍḍhi, ana pāṇane vā, ṇattaṃ. Kaṇḍakādisatthehi parirakkhaṇatthaṃ kato rathāvaraṇo varutho, yo 『『rathaguttī』』ti khyāto. Vara varaṇe, varaṇametthāvaraṇaṃ, yathā rathaṃ thiratthaṃ taṭṭhañca gopatīti rathagutti, itthī, 『『gutti kārāgāre vuttā, bhūgate rakkhaṇe yame』』ti nānatthasaṅgahe.

1. Rathādīnaṃ purobhāgasaṅkhāte mukhe dhuro. Dhara dhāraṇe, assu, yānamukhaṃpyatra. Akkhopakkharādayo rathassa aṅgā nāma. Aka gamane, kho, akkho, dvinnaṃ rathacakkānaṃ antaragato kaṭṭhaviseso. Upari karīyateti upakkharo, akkhassopari kaṭṭhaviseso. Amarakose pana upakkharasaddassa sabbarathāvayavavācakattaṃ vuttaṃ 『『rathaṅgantu upakkharo』』ti [amara 18.55]. 『『Apakkharo』』tipi pāṭho.

Sabbasmiṃ hatthādike vāhane yānādittayaṃ, sabbatra karaṇasādhanaṃ. Yojanīyaṃ yujjatenenāti yoggaṃ, ṇyo. Pattaṃ dhoraṇañcātra. Pata gatiyaṃ. Dhora gaticāturiye, etthāpi karaṇasādhanaṃ.

1. Catukkaṃ sārathimhi. Rathena carati sīlenāti rathacārī. Savati perayatīti sūto, sū peraṇe, to. Aja gamane. Pājetīti pājitā, ritu, dīghādi. Sara gatiyaṃ, thi, rathena saha gacchatīti vā sārathi, iṇa, aññatropacārā. Niyantā, yantā, khattā, sabyaṭṭho, dakkhiṇattho, rathakuṭumbīpyatra.

『『Niyantā pājitā yantā, sūto khattā ca sārathi;

Sabyaṭṭho dakkhiṇattho ca, saññā rathakuṭumbino』』ti [amara 18.56-60]. –

Vuttaṃ . Atthato sārathino rathakuṭumbī ca nāmaṃ. Rathanāyake tu 『『rathāroho ca rathiko rathī』』ti pacchā vakkhati. Khudi saṃpesane, tu, dassa to, ussattañca, khattā.

Tikaṃ rathe pājitatarā aññe yodhā, atra ye 『『rathanāyakā』』tipyuccante. Rathamārohatīti rathiko, rathī ca. Rathena yujjatīti vā rathiko, rathī ca. Rathino, sandanārohopyatra. Dvayaṃ yodhe. Yudha sampahāre, ṇo. Bhaṭati yujjatīti bhaṭo, a. Kvaci yoddhopi.

377-379. Catukkaṃ padātike. Padehi atati ajatīti padāti, ata sātaccagamane, i. Pada gamane. Padatīti patti, i, dvittaṃ. Padena adatīti vā patti, alopo, dassa to, ime dve, vakkhamānā dve ca pume. Padehi gacchatīti padago, padiko. Pādātiko, padājayopyatra [pādehi ajati ī, rasso ca padājiṃ (cintāmaṇiṭīkā 18.66)].

Chakkaṃ kavace. Naha bandhane, karaṇe ṇo. Kaṅka gatyattho, aṭo. Varīyate tanti vammaṃ, vara varaṇe, vara icchāyaṃ vā, mo, rassa mo. Kaca bandhane, a, vakāravaṇṇāgamo. Uro chādayantyanenāti uracchado. Vāsaddo dvinnaṃ punnapuṃsakattaṃ sampiṇḍeti. Jala dittiyaṃ, ṇvu. Tanuttaṃ, daṃsanaṃ, jagaropyatra. 『『Jagaro kaṅkaṭo yogo, sannāho ca uracchado』』ti [cintāmaṇiṭīkā 18.64 byākhyāsudhā 2.

我來直譯這段巴利文： 18.56]因rudda讀為兩種。nānatthasaṅgaha也說"aṇī和āṇī認為用於車軸頂端楔子邊界規律中"。assi是角。aṇa表示聲音，加ṇi詞綴。前分不增長，或ana表示生命，變成ṇa。為防護刺等武器而制的車鎧是varutho，它稱為"rathaguttī"。vara表示遮護，遮護在此是遮護，如為使車堅固故稱為rathagutti，陰性，nānatthasaṅgaha說"gutti說用於監獄，在地中守護閻魔"。 375. 在戰車等前部稱為面的是dhuro。dhara表示持，變成assu，車面也在此處。akkho upakkhara等是戰車的支分名稱。aka表示行走，加kha詞綴，成為akkho，在兩車輪之間的特定木材。因在上面做故稱為upakkharo，在軸上的特定木材。但在amara詞典中說upakkhara詞表示一切車部分："rathaṅga即upakkharo"[amara 18.55]。也讀作"apakkharo"。 在一切象等運載和車等中的三個詞，一切處是工具語義。應軛的因以此軛故稱為yoggaṃ，加ṇya詞綴。pattaṃ和dhoraṇaṃ在此處。pata表示行走。dhora表示行走靈巧，這裡也是工具語義。 376. 關於馭者的四個詞。因習慣以車行故稱為rathacārī。因推進故稱為sūto，sū表示推進，加ta詞綴。aja表示行走。因驅使故稱為pājitā，加ritu詞綴，變長等。sara表示行走，加thi詞綴，或因與車一起行故稱為sārathi，加iṇa詞綴，在他處是比喻。niyantā、yantā、khattā、sabyaṭṭho、dakkhiṇattho、rathakuṭumbī也在此處。 說： "niyantā pājitā yantā，sūto khattā和sārathi； sabyaṭṭho dakkhiṇattho和，是車主的稱謂。"[amara 18.56-60] 意義上車主也是馭者的名稱。但關於車長后說"rathāroho和rathiko rathī"。khudi表示派遣，加tu詞綴，da變成ta，變成u，成為khattā。 關於戰車上其他最善駕駛的戰士三個詞，這裡也稱為"rathanāyakā"。因乘車故稱為rathiko和rathī。或因與車相應故稱為rathiko和rathī。rathino、sandanāroho也在此處。關於戰士的兩個詞。yudha表示鬥爭，加ṇa詞綴。因戰鬥故稱為bhaṭo，加a詞綴。有處也稱為yoddha。 377-379. 關於步兵的四個詞。因以足不斷行走故稱為padāti，ata表示連續行走，加i詞綴。pada表示行走。因行走故稱為patti，加i詞綴，重複。或因以足行走故稱為patti，脫落a，da變成ta，這兩個和將說的兩個用於陽性。因以足行走故稱為padago、padiko。pādātiko、padājayo也在此處[以足行走加ī詞綴，變短成為padājiṃ(cintāmaṇiṭīkā 18.66)]。 關於甲冑的六個詞。naha表示束縛，工具加ṇa詞綴。kaṅka表示行走，加aṭa詞綴。因被遮護故稱為vammaṃ，vara表示遮護，或vara表示欲求，變成ma，ra變成ma。kaca表示束縛，加a詞綴，增加va音。因以此覆胸故稱為uracchado。vā詞合併兩個為陽性和中性。jala表示光輝，加ṇvu詞綴。tanuttaṃ、daṃsanaṃ、jagaro也在此處。"jagaro kaṅkaṭo yogo，sannāho和uracchado"[cintāmaṇiṭīkā 18.64 byākhyāsudhā 2.;

8.64]vopālito.

Tikaṃ katasannāhe. Cammena sammā naddhavāti sannaddho, dho. Sajju gatiyaṃ, a. Vammena naddhavā vammiko. Daṃsito, uracchadiko, byūḷhakaṅkaṭo, jagarikopyatra.

Dvayaṃ paridahite vatthādo. Āpatipubbo mucadhātu paridahane, ubhayattha to, bhūjādi. Pakkhe 『『susapacasakato kkhakkā ce』』ti sutte cakārena tapaccayassa kko, dhātvantalopo ca. Pinaddho, apinaddhopyatra. Pubbapakkhe apissākāralopo.

Catukkaṃ abhicārapadātimhi. Pure caraṇasīlo, sattamiyā alopo ubhayatrāpi. Pubbe ṇī. Parapakkhe a, pubbaṃ, pubbe vā gacchatīti pubbaṅgamo, dutiyāyālopo. Purogo, aggesaro, paṭṭho, aggatosaro, purassaro, purogamopyatra.

Dvayaṃ asīghagāmini. Mandaṃ gacchati sīlenāti mandagāmī, ṇī. Mantha viloḷane, anekatthattā saṃkilese ca. Saṃkilissateti mantharo, aro.

Tikaṃ vegini. Turameti gacchatīti turito, i gatiyaṃ, to. Turassi, pajavī, javopyatra. Dvayaṃ jetuyoggatāmatte. Ji jaye, tabbo, jetabbaṃ, ṇyapaccaye jeyyaṃ.

1. Tikaṃ sūre. Sura vīra vikkanteti curādidhātu. Surayati, vīrayatīti sūro, vīro ca, a, dīghādi, kanta chedane. Vikkanto. Dvayaṃ sahāyamatte. Saha eti gacchatīti sahāyo, sabbatra kattari ca a. Anusaddo pacchāttho. Samāti ete dve tulyatthā. Anuplapo, abhisaropi. Sannaddhappabhutī sannaddhasaddādayo anucarantā tīsu.

Pātheyyaṃ nāma rājādīnaṃ yātrāsveva bahulaṃ pavattatīti idha taṃ vuttaṃ, pathe hitaṃ pātheyyaṃ, eyyo. Samba maṇḍale, alo, sameti addhānaparissamametenāti vā sambalaṃ, alo, bāgamo ca.

我來直譯這段巴利文： 8.64]vopālito說。 關於穿甲冑者的三個詞。因以皮革善系故稱為sannaddho，加dha詞綴。sajju表示行走，加a詞綴。因以甲冑系故稱為vammiko。daṃsito、uracchadiko、byūḷhakaṅkaṭo、jagariko也在此處。 關於穿著衣服等的兩個詞。ā和pati加字首muca詞根表示穿著，兩處加ta詞綴，屬bhū類。在一邊依"susapacasakato kkhakkā ce"規則以ca詞加ta詞綴成為kka，詞根末尾脫落。pinaddho、apinaddhho也在此處。前分中api也脫落ā。 關於前行步兵的四個詞。以前行為習性的，兩處也七格脫落a。前面加ṇī詞綴。另一邊加a詞綴，因在前或在前行走故稱為pubbaṅgamo，第二格脫落ā。purogo、aggesaro、paṭṭho、aggatosaro、purassaro、purogamo也在此處。 關於緩行者的兩個詞。因習慣緩慢行走故稱為mandagāmī，加ṇī詞綴。mantha表示攪動，因多義也表示污染。因被污染故稱為mantharo，加ara詞綴。 關於速行者的三個詞。因快速行走故稱為turito，i表示行走，加ta詞綴。turassi、pajavī、javo也在此處。關於應勝僅表資格的兩個詞。ji表示勝，加tabba詞綴，成為jetabbaṃ，加ṇya詞綴成為jeyyaṃ。 380. 關於勇者的三個詞。sura vīra表示勇猛，屬curādi詞根。因勇猛故稱為sūro和vīro，加a詞綴，變長等，kanta表示斷。vikkanto。關於夥伴的兩個詞。因一起行走故稱為sahāyo，一切處作者也加a詞綴。anu詞表示后。samā這兩個同義。anuplapo、abhisaro也在此。從sannaddhha等sannaddhha詞等作隨從用於三性。 pātheyyaṃ即諸王等的旅行中多行，所以這裡說它，在道路有益的是pātheyyaṃ，加eyya詞綴。samba表示圓，加ala詞綴，或因以此消除旅途疲勞故稱為sambalaṃ，加ala詞綴，也加bā。

1. Catukkaṃ senāyaṃ. Vāhayogā vāhinī. Dhajayogā dhajinī. Si bandhane, no, senā. Camu adane, ū. Camati bhīrunti camū. Putanā, anīkinī, varūthinīpyatra. Ettha ca putanā anīkinī vāhinī camū senābhedepi. 『『Putanā』nīkinī camū, senā senāntarepi ce』』ti ruddo, 『『senāpabhede senāyaṃ, savantyamapi vāhinī』』ti rabhaso ca. Cakkāditikaṃ sāmaññena senāyaṃ, senaṅge ca. Cāṇakye tu senāvisese anīko vutto 『『tīṇi tikānyanīka』』nti.

Asseva kāmandakīye vivaraṇaṃ, yathā –

『『Assassa pattiyodhā ye, bhaveyyuṃ purisā tayo;

Iti kappā tu pañcassā, vidheyyā kuñjarassa tu;

Pādaṅgo pājitāvanto, purisā dasa pañca ca;

Vidhānamiti nāgassa, catukkaṃ sandanassa ca;

Anīkamiti viññeyya-miti kappā nava dvipā』』ti.

Karīyate viggaho yeneti cakkaṃ. Bala saṃvaraṇe, a. Aṇa sadde, iko. Vākāro napuṃsakattaṃ samuccinoti.

Caturaṅgabalāya susannaddhāya senāya yuddhatthaṃ desavidese vinyāso vibhajitvā nyasanaṃ ṭhapanaṃ byūho kathyate. Vibhajitvā ūhanaṃ ṭhapanaṃ byūho. Tabbhedā daṇḍabhogamaṇḍalāsaṃhatā cattāro pakatibyūhā. Tatra anīkānaṃ tiriyato vutti daṇḍo. Samatthānamanīkānamanvāvutti aññoññato vutti bhogo. Maṇḍalaracanāya sarantānamanīkānaṃ sabbato vutti sappasarīramiva maṇḍalo. Ṭhitānamitaretarāsaṃ hatānaṃ visiliṭṭhatarānaṃ anīkānaṃ puthuvutti asaṃhato. Taduttaṃ kāmandakena –

『『Tiriyato vutti daṇḍākhyā, bhogonvāvuttireva ca;

Maṇḍalo sabbatovutti, puthuvutti asaṃhato』』ti.

Byūhasamaveto eva byūhassekadeso pacchābhāgo byūhapaṇhi, byūhassa pacchā, byūhantarameva vā. Yatra ṭhito rājā sasenaṃ paṭiggaṇhati, taṃ senāya pacchā dhanusatadvayantarena ṭhitaparisasahitaṃ anīkaṃ 『『paṭiggaho』』tyuccate.

382-383. Eko hatthī dvādasapurisasahito 『『eko hatthī』』tyuccate, etena lakkhaṇena adhamantato heṭṭhimaparicchedena tayo hatthino hatthānīkaṃ nāma, tathā eko turaṅgo tipurisasahito, eko ca ratho catupurisasahito eko hayo, eko rathoti etena lakkhaṇena adhamantato tayo hayā ca tayo rathā ca hayānīkaṃ, rathānīkaṃ nāma, tenāha 『『tayo tayo gajādayo』』ti. Sasatthā khaggādisatthahatthā catujjanā cattāro purisā pattānīkaṃ nāma vuttā. Heṭṭhimantatoyevetthāpi paricchedo. Amarakose tvaññathā kathitā –

『『Ekakebharathā tyassā, patti pañcapadātikā;

Patyaṅgehi tiguṇehi, kamā saññā yathottaraṃ.

Senāmukhaṃ gumbagaṇā, vāhinī putanā camū;

Anīkinī ca tāsantu, dasa akkhobhinī mata』』nti [amara

我來直譯這段巴利文： 381. 關於軍隊的四個詞。因有車故稱為vāhinī。因有旗故稱為dhajinī。si表示束縛，加na詞綴，成為senā。camu表示吃，加ū詞綴。因恐嚇膽怯者故稱為camū。putanā、anīkinī、varūthinī也在此處。這裡putanā anīkinī vāhinī camū也用於軍隊分類。rudda說"putanā anīkinī camū，senā也用於其他軍隊"，rabhasa說"在軍隊分類軍隊中，vāhinī也用於流動"。cakka等三個詞一般用於軍隊和軍隊部分。但在cāṇakya中說anīka是特定軍隊："三個三是anīka"。 就此在kāmandakīya中解釋，即： "若有三個人是，馬的步兵戰士； 如是五倍安排，應用於大象時； 十五人等駕駛，足部為其配置； 此是象的規定，四倍用於戰車； 應知此為軍隊，九倍用雙足者。" 因以此造戰爭故稱為cakkaṃ。bala表示遮蔽，加a詞綴。aṇa表示聲音，加ika詞綴。vā詞合併中性。 為戰鬥善裝備的四兵種軍隊在國內外的佈置即分配放置稱為byūho。分配堆積放置是byūho。其分類是棒形、曲形、圓形、散形四種基本陣形。其中部隊橫向排列是棒形。部隊能力相當互相接續排列是曲形。以圓形佈置流動的部隊四周排列如蛇身是圓形。分散站立互不接觸的部隊廣佈是散形。關於這點kāmandaka說： "橫向排列稱棒形，曲形是接續排； 圓形四周排列時，散形是廣佈列。" 陣形組成中的一部分後方部分是陣尾，即陣形後方，或陣形間隔。國王與軍隊所立之處，軍隊後方二百弓距離內站立隨從的部隊稱為"paṭiggaho"。 382-383. 一象與十二人相合稱為"一象"，以此特徵最少下限三象稱為象軍，如是一馬與三人相合，一車與四人相合一馬一車，以此特徵最少下限三馬和三車稱為馬軍車軍，所以說"三三象等"。持劍等武器的四人四士兵稱為步軍。這裡也是下限限定。但在amara詞典中另說： "一馬車三馬，步兵五步卒； 以部分三倍，依次稱如上。 軍頭與部群，軍隊putanā軍； anīkinī等它們，十稱akkhobhinī"[amara

18.80-1].

Tassattho – tīhi assehi gajenekena rathena ca padātībhi ca pañcahi patti nāma senantaraṃ. Patyaṅgehi sabbehi gajādīhi yathāpubbaṃ guṇehi yathottaraṃ kamena senāmukhādikā saññā bhavati. Yathottaranti vacanena yathāpubbamityatthamāha, tenedaṃ vuttaṃ 『『bhavati tayo pattino senāmukhaṃ. Tīhi senāmukhehi gumbo. Gumbattayena gaṇo. Gaṇattayaṃ vāhinī. Vāhinittayaṃ putanā. Putanattayaṃ camū. Camuttayaṃ anīkinī. Tāsaṃ anīkinīnaṃ dasa akkhobhinī』』ti.

Tatra rathānaṃ saṅkhyā sattatisahitehi aṭṭhasatehādhikānyekavīsatisahassāni, evameva gajānampi saṅkhyā, tathā ca –

Pañcasaṭṭhisahassāni, chasatāni daseva tu;

Saṅkhyā tā turaṅgānañhi, vinā rathe turaṅgame.

Narānaṃ satasahassaṃ, sahassāni naveva ca;

Satāni tīṇi ca』ññāni, paññāsañca padātayoti [byākhyāsudhā 2.8.80].

1. Heṭṭhimaparicchedena senaṃ dassetvā ukkaṭṭhaparicchedena dassetumāha 『『saṭṭhi…pe… yanti』』ccādi. Yantiyā yānaṃ kubbantiyā senāya kattubhūtāya dhūlīkatesu santesu. Kesu? Saṭṭhivaṃsakalāpesu. Kittakappamāṇesu? Paccekaṃ saṭṭhidaṇḍavantesu, esā akkhobhinī nāma senā ukkaṭṭhaparicchedena. Kenaci khobhetumasakkuṇeyyatāya akkhobhinī, yu, nadādi. Khubha calane.

2. Catukkaṃ sampattiyaṃ. Dhanukkaṃso sampatti. Pada gamane, bhāveti. Yupakkhe 『『itthiyamatiyavo vā』』ti a. Lakkha dassanaṅkesu, ī, lakkhī, sirī ca pubbe devatāvasena vuttā, idha dhanukkaṃsavasena.

Dvayaṃ sampattiviparītāyaṃ. Virūpaṃ pajjatīti vipatti, padimhā kattariti. Virūpaṃ pajjanaṃ vā vipatti, bhāveti. Āpadāsahacaraṇato vipatti thiyaṃ.

Catukkaṃ satthamatte. Ādāya yujjhante yanti āvudhaṃ, yassa vo. Āyudhaṃ vā. Hara haraṇe. Harati jīvitanti heti,ti, asse, ralopo, hanativasena vā siddhaṃ. Sasa hiṃsāyaṃ, tho. Atthaṃpyatra. Asu khepane.

386-387. Saṅkhepenāyudhaṃ dassetumāha. Muttāmuttañca amuttañca pāṇito muttañca yantamuttañceti sakalaṃ taṃ āyudhaṃ catubbidhaṃ bahūnampi tabbhedānativattanato.

Catunnaṃ sarūpamāha 『『muttāmuttañcā』』di. Yaṭṭhi nāma satthaviseso, na kattaradaṇḍo.

『『Yaṭṭhi hāralatāsattha-bhedesu dhanudaṇḍake』』ti hi nānatthasaṅgahe.

Tadādi āyudhaṃ muttañca taṃ amuttañceti muttāmuttaṃ, kammadhārayo, yathā katākataṃ. Churikā asiputti, tadādikaṃ amuttaṃ. Yanta saṅkocane, yantaṃ, dhanvādi.

388-389. Pañcakaṃ dhanumhi. Usuṃ asati khipatīti, kammani ṇo, ussi. Dhana dhaññe, u, hana hiṃsāyaṃ vā, u, hassa dho, dhanu. 『『Dhanu vaṃsavisuddhopi, nigguṇo kiṃ karissatī』』ti [hitopadesa kathāmukha 23] pume payogo. 『『Sarā vāpo dhanu itthī, tuṇatā tiṇatāpice』』ti [tikaṇḍasesa 2.

我來直譯這段巴利文： 18.80-1] 其意義是：以三馬一像一車和五步兵為patti即軍部。以一切部分即像等依前增三倍依次稱為軍頭等。依次之語表示如前之義，所以說"三個patti為軍頭。三個軍頭為gumbo。三個gumbo為gaṇo。三個gaṇo為vāhinī。三個vāhinī為putanā。三個putanā為camū。三個camū為anīkinī。十個anīkinī為akkhobhinī。" 其中戰車數是二萬一千八百七十，像的數量也如是，如此： 六萬五千又，六百又十數； 這是馬的數量，除去戰車馬。 十萬又九千，又三百五十； 此是步兵數。[byākhyāsudhā 2.8.80] 384. 顯示軍隊下限后，為顯示上限說"saṭṭhi...pe...yanti"等。當軍隊作為作者使塵土。何處？在六十竹束。多大程度？各有六十竿發生錯誤:terminated

8.51]tikaṇḍaseso. Kiṃ nāmena daṇḍayatīti kodaṇḍaṃ, daṇḍa nipātane, kiṃ nāmena damyatīti vā kodaṇḍaṃ, damudhātumhā ḍo, kiṃ nāmena dunotīti vā kodaṇḍaṃ, du paritāpe, ḍo nipātito, kuṭilattā vā kucchito daṇḍo yassatthīti kodaṇḍaṃ. Capa santāpe, a, capo, vaṃsabhedo, tabbikāro cāpo, ṇo. Saramasati khipatīti sarāsanaṃ. Kammukampi. Kammāya pabhavatīti kammukaṃ.

Tikaṃ guṇe. Gacchati saro yenāti guṇo, massa ṇo, assu, gu sadde vā, gavati etenāti guṇo, yu, ṇattaṃ. Jara vayohānimhi, a, jiyādeso. Pakkhe ikāralopo, jayā. 『『Jiyā cāthā』』tipi pāṭho, tadā dvayaṃ guṇe. Mubbī, siñjinīpyatra. Mubbavikāro mubbī. Siñja abyattasadde, inī.

Tipādo kaṇḍe. Sara hiṃsāyaṃ. Sarantyanenāti, pume, saññāyaṃ ṇo. Pattaṃ vājo, taṃyogā pattī, ī. Sā tanukaraṇāvasānesu, divādi, ṇvu, yassālopo. Vaṇyate saddāyateneneti vāṇo, ṇo, vaṇa sadde. Kaṇyateneneti kaṇḍaṃ, kaṇa sadde, ḍo, kaṇḍa bhede vā. Isa gamane, u, issu, usa dāhe vā. Khura chedane, apo, atha vā khe arati gacchatīti khuro, assu, taṃ pātīti khurappo. Tija nisāne, yu. Asa khipane, kamme yu. Visikho, ajimhago, khago, āsugo, kalambo, maggaṇo, ropopyatra. Visanto khaṇatīti visikho. Kala made, ambo. Magga anvesane, yu. Rupa vimohane, divādi, a, ropo. 『『Thūlakheḍo vipāṭo ca, citrapuṅkho saropi ce』』ti [tikaṇḍasesa 2.8.52]tikaṇḍasese.

Pañcakaṃ kalāpe. Tūṇa pūraṇe, curādi, nadādi. 『『Tūṇo nisaṅgo tūṇiro, upāsaṅgo ca vāṇadhi』』riti [cintāmaṇiṭīkā 18.88]amaramālāyaṃ puṃsakaṇḍe. 『『Tūṇā』』tipi itthiliṅgappakaraṇe vutto, idha pana 『『tuṇī, tūṇo』』ti dvīsu, sarasamūhānaṃ ṭhānattā kalāpo. Irapaccaye tūṇiro. Vāṇā sarā dhiyantetreti vāṇadhi. 『『Tūṇo pasaṅga tūṇira-nisaṅgā vāṇadhi dvisū』』tyamarasīhe.

1. Dvayaṃ vāje, yaṃ 『『kaṇḍapatta』』mityuccate. Pata gamane, karaṇe kho, tassa ko, pakkhena katattā vā pakkho. Vajatyanenāti vājo, ṇo. Visamapivitthāti visappīto saro diddho nāma. Disa appītiyaṃ, to. Littopyatra.

Tikaṃ vijjhitabbe. Vijjhanatthaṃ lakkhyateti lakkhaṃ. Vijjhitabbanti vejjhaṃ, ṇyo, jhassa jjho, isse. Saro vayati gacchati yasmiṃ sarabyaṃ, vassākāralopo. Niccaṃ sarānamabhyāsanaṃ vasīkaraṇaṃ sarābhyāso. 『『Byādhepyupāsanāyañca, vāṇābhyāsepyupāsana』』nti ruddo. Lakkhamupagantvā asanaṃ khipanaṃ upāsanaṃ.

1. Pañcakaṃ khagge. Maṇḍalaṃ aggaṃ yassa. Niggato tiṃsato』ṅgulito nettiṃso. Asa khepane, asate khippateti asi, i. Khagga khaṇḍabhede. Sāyako sarepi. Candahāso, riṭṭhi, kakkhalako, karavālopyatra. Tassa khaggassa pidhāne kosi, itthī. Kusa silesane, i, kosi, rassanto. Khaggachurikādīnaṃ muṭṭhiyaṃ tharusaddo. Thara satthagatiyaṃ, u.

我來直譯這段巴利文： 8.51]tikaṇḍaseso說。以何名打擊故稱為kodaṇḍaṃ，daṇḍa表示降下；或以何名調服故稱為kodaṇḍaṃ，從damu詞根加ḍa詞綴；或以何名燒惱故稱為kodaṇḍaṃ，du表示遍燒，加ḍa詞綴降下；或因彎曲有可厭之杖故稱為kodaṇḍaṃ。capa表示熱惱，加a詞綴成為capo，竹種，其變化是cāpo，加ṇa詞綴。因射箭故稱為sarāsanaṃ。kammukaṃ也。因從業生故稱為kammukaṃ。 關於弓弦的三個詞。因箭以此行故稱為guṇo，ma變成ṇa，變成assu，或gu表示聲音，因以此鳴故稱為guṇo，加yu詞綴，變成ṇa。jara表示衰減，加a詞綴，變成jiyā。另一邊脫落i音，成為jayā。也讀作"jiyā cāthā"，那時兩個用於弓弦。mubbī、siñjinī也在此處。mubbī是mubbī的變化。siñja表示不明聲音，加inī詞綴。 關於箭的三詞。sara表示傷害。因以此射，用於陽性，在稱謂中加ṇa詞綴。羽毛是vājo，因有它故稱為pattī，加ī詞綴。sā屬divādi類用於削薄末端，加ṇvu詞綴，脫落ya。因以此發聲故稱為vāṇo，加ṇa詞綴，vaṇa表示聲音。因以此發聲故稱為kaṇḍaṃ，kaṇa表示聲音，加ḍa詞綴，或kaṇḍa表示分裂。isa表示行走，加u詞綴，成為issu，或usa表示燃燒。khura表示切斷，加apa詞綴，或因在空中行走故稱為khuro，變成assu，因以此降下故稱為khurappo。tija表示磨，加yu詞綴。asa表示射，業處加yu詞綴。visikho、ajimhago、khago、āsugo、kalambo、maggaṇo、ropo也在此處。因斜穿故稱為visikho。kala表示陶醉，加amba詞綴。magga表示尋求，加yu詞綴。rupa表示迷惑，屬divādi類，加a詞綴，成為ropo。tikaṇḍasesa中說"thūlakheḍo vipāṭo和，citrapuṅkho也是saro"[tikaṇḍasesa 2.8.52]。 關於箭筒的五個詞。tūṇa表示充滿，屬curādi類，nadādi類。在amaramālā的陽性章說"tūṇo nisaṅgo tūṇiro，upāsaṅgo和vāṇadhi"[cintāmaṇiṭīkā 18.88]。在陰性章也說"tūṇā"，但這裡在"tuṇī、tūṇo"兩處，因是箭群所在處故稱為kalāpo。加ira詞綴成為tūṇiro。因箭vāṇā在此持故稱為vāṇadhi。amarasīha說"tūṇo pasaṅga tūṇira-nisaṅgā vāṇadhi用於兩性"。 390. 關於箭羽的兩個詞，即所說的"kaṇḍapatta"。pata表示行走，工具加kha詞綴，變成ka詞綴，或因以翼做故稱為pakkho。因以此行故稱為vājo，加ṇa詞綴。因不均衡涂敷故稱為visappīto，涂毒箭稱為diddho。disa表示不喜，加ta詞綴。litto也在此處。 關於靶子的三個詞。因為射擊而標記故稱為lakkhaṃ。應被射故稱為vejjhaṃ，加ṇya詞綴，jha變成jjha，在isa中。箭vaya即行走其中故稱為sarabyaṃ，va的a音脫落。常練習箭以掌握是sarābhyāso。rudda說"在打獵和upāsanā中，箭練習也是upāsana"。趨近靶子射是upāsanaṃ。 391. 關於刀劍的五個詞。有圓端的。超出三十指的是nettiṃso。asa表示射，因被射故稱為asi，加i詞綴。khagga表示斷裂。sāyako也用於箭。candahāso、riṭṭhi、kakkhalako、karavālo也在此處。那刀劍的遮蔽是kosi，陰性。kusa表示粘著，加i詞綴，成為kosi，末尾短音。刀劍等的握柄是tharu詞。thara表示武器行走，加u詞綴。

1. Tikaṃ khaggādīnaṃ satthānaṃ vāraṇaphalake. Kheṭa bhakkhane, ṇvu. Phala visāraṇe, ṇvu. Phalatīti phalakaṃ, anitthī. Cara gatibhakkhanesu, mo, camu adane vā, a. Phalampi.

Vaṇṭānihārassākhaggākati hatthakuṇḍādi illī, ilīpi, ila gatiyaṃ, nadādi. Karaṃ pālayatīti karapālikā, ṇvu.

Dvayaṃ asiputtiyaṃ. Chura chedane, ṇvu. Sasu hiṃsāyaṃ,ti, nadādi. Asino puttī, asidhenukāpi.

Dvayaṃ vaḍḍhakīnaṃ muggarehi samānākārāyudhabhede. Laga saṅge, alo, assu, ḷattañca. Muraṃ giratīti muggaro, rassa go, gira niggiraṇe, muccatīti vā muggaro, aro. Dughaṇo, ghanopi.

1. Dvayaṃ salle. Sala āsugatiyaṃ, a, sara hiṃsāyaṃ vā, lo, rassa lo. Saṅka saṅkāyaṃ, u. Sūlampi. Sūla rujāyaṃ.

Dvayaṃ vāsiyaṃ. Vasa chedanasnehāvahāraṇesu, ṇī. Taccha tanukaraṇe, yu, nadādi.

Dvayaṃ pharasumhi. Chedakattā kucchitā dhārā yassāti kudhārī. Kudhāropi. Paraṃ sasati hiṃsatīti pharasu. U, passa pho, salopo ca. Parasupi, so parasusaddo napuṃsako. Parasudhopyatra.

Dvayaṃ pāsāṇavidāraṇe. Ṭaṅka bandhane. Dara vidāraṇe. Pāsāṇaṃ dārayatīti pāsāṇadāraṇo, yu. Pāsāṇadārakopi.

1. Dvayaṃ hatthappamāṇe kaṇaye [kaṇḍe (cintāmaṇiṭīkā)]. Cakkapūraṇādivāyuvasena khippate. Kaṇa sadde, ayo. Bhindanasīlatāya bhindī, vāti gacchati tenāti vālo, alo, bhindī ca so vālo cāti bhindivālo, ḷatte bhindivāḷo, rasso.

Cakkādayo satthabhedā. Tatra cakkākāro āyudhaviseso cakkaṃ. Kanta chedane, assu, kunto dīghadaṇḍo. Gadā, satti ca pasiddhā.

Tikaṃ koṇabhāge. Kuṇa saddopakaraṇesu, kuṇa saṅkocane vā, ṇo. Si sevāyaṃ, a, rasso, asso. Kuṭa koṭille, iṇa.

1. Dvipādaṃ vijigīsassa yātrāyaṃ, sabbatra bhāvasādhanaṃ. Yā pāpuṇe, nikkhamitvā yāyate niyyānaṃ, yu. 『『Chadādīhi tatraṇa』』ti traṇa. Yātrā, ā. Nadādino ākatigaṇattā īpaccayābhāvo. Ṭhā gatinivattiyaṃ, papubbo yāne, yu, patiṭṭhīyate paṭṭhānaṃ, purecārimhi paṭṭho.

Pañcakaṃ dhūlīmatte. Tathā ca 『『paṃsu khodo mato reṇu, cuṇṇo dhūli』tthiyaṃ bhave』』tyamaramālā. Cuṇṇa pisane, cuṇṇa sañcuṇṇane vā. Paṃsa nāsane, u. Ranja rāge, rajo, manogaṇopi napuṃsake, taṃsahacaraṇato paṃsupi. 『『Klivaṃ』parādhe reṇumhī』』ti rabhaso. Atha vā cuṇṇarajosahacaraṇato paṃsu napuṃsake. Dhū vidhunane, dhū kampane vā, li, nadādi. Ri gatiyaṃ, ṇu, isse.

1. Vaṃsakkamavedīvaṃsathutiṃ yo kubbati, so māgadho. Tasmiṃ madhuko vutto. So ca khattiyāvessasambhavo bhavati, vaṃsamaggaṃ thavatīti māgadho, thassa dho. Maggaṃ dhavatīti madhuko, ṇvu, ggalopo.

Vīriyādithutiṃ sīlena yo paṭhati, so vandī, tassīlādīsu ṇī.

Yo nisāvasānaṃ vibhāvento bodhayati, so vetāḷiko, vibhāvento tāḷasaddena bodhayatīti vetāḷiko, ṇiko.

Cakkena caranto bahūhi pīḷetvā yo paṭhati, so cakkiko, ubhayatra caratyatthe iko. Ghaṇṭa bhāsattho, curādi.

我來直譯這段巴利文： 392. 關於刀劍等武器防護板的三個詞。kheṭa表示吃，加ṇvu詞綴。phala表示擴充套件，加ṇvu詞綴。因裂開故稱為phalakaṃ，非陰性。cara表示行走和吃，加ma詞綴，或camu表示吃，加a詞綴。phalaṃ也。 刀柄取出的illī，如手把等，也稱ilī，ila表示行走，屬nadādi類。因保護手故稱為karapālikā，加ṇvu詞綴。 關於小刀的兩個詞。chura表示切斷，加ṇvu詞綴。sasu表示傷害，加ti詞綴，屬nadādi類。刀劍的女兒，也稱為asidhenukā。 關於木匠錘子形狀相似武器種類的兩個詞。laga表示附著，加ala詞綴，變成assu，也變成ḷa。因吞嚥mura故稱為muggaro，ra變成ga，gira表示吐出，或因釋放故稱為muggaro，加ara詞綴。dughaṇo，ghano也。 393. 關於標槍的兩個詞。sala表示快速行走，加a詞綴，或sara表示傷害，變成la，ra變成la。saṅka表示懷疑，加u詞綴。sūlaṃ也。sūla表示疼痛。 關於斧頭的兩個詞。vasa表示切斷、油膩、帶走，加ṇī詞綴。taccha表示削薄，加yu詞綴，屬nadādi類。 關於斧斤的兩個詞。因切割有丑利邊故稱為kudhārī。kudhāro也。因傷害其他故稱為pharasu。加u詞綴，pa變成pha，sa脫落。parasu也，那parasu詞是中性。parasudhā也在此處。 關於碎石的兩個詞。ṭaṅka表示束縛。dara表示破裂。因破碎石頭故稱為pāsāṇadāraṇo，加yu詞綴。pāsāṇadārako也。 394. 關於手長箭桿的兩個詞。因車輪充滿等風力而射。kaṇa表示聲音，加aya詞綴。因有破壞性質故稱為bhindī，因以此吹行故稱為vālo，加ala詞綴，既是bhindī又是vālo故稱為bhindivālo，變成ḷa成為bhindivāḷo，變短。 cakka等是武器種類。其中輪形特殊武器是cakkaṃ。kanta表示切斷，變成assu，kunto是長桿。gadā，satti都是衆所周知的。 關於角部的三個詞。kuṇa表示聲音器具，或kuṇa表示收縮，加ṇa詞綴。si表示侍奉，加a詞綴，變短，成為asso。kuṭa表示彎曲，加iṇa詞綴。 395. 關於征服者行軍的兩詞，一切處是動作語義。yā表示達到，出發而行故稱為niyyānaṃ，加yu詞綴。依"從cha等加traṇa"加traṇa詞綴。yātrā，加ā詞綴。因nadādi類屬ākatigaṇa故無ī詞綴。ṭhā表示停止行走，加pa字首表示行走，加yu詞綴，被安立故稱為paṭṭhānaṃ，在前行中是paṭṭho。 關於塵土的五個詞。如是amaramālā說"paṃsu khodo認為reṇu，cuṇṇo dhūli用於陰性"。cuṇṇa表示研磨，或cuṇṇa表示完全磨碎。paṃsa表示毀壞，加u詞綴。ranja表示染，成為rajo，manogaṇa也用於中性，因與它相伴故paṃsu也。rabhasa說"中性用於過失和reṇu"。或者因與cuṇṇarajo相伴故paṃsu用於中性。dhū表示搖動，或dhū表示震動，加li詞綴，屬nadādi類。ri表示行走，加ṇu詞綴，在isa中。 396. 宣說家族傳承知識和家族讚美的，他是māgadho。在其中說madhuko。他是剎帝利和吠舍種姓出身，因讚揚家族道路故稱為māgadho，tha變成dha。因奔跑道路故稱為madhuko，加ṇvu詞綴，gga脫落。 以習慣宣揚勇氣等讚美的，他是vandī，在有那習慣等中加ṇī詞綴。 顯示夜終而覺悟的，他是vetāḷiko，因以聲音顯示覺悟故稱為vetāḷiko，加ṇika詞綴。 以輪行走壓迫眾多而宣說的，他是cakkiko，兩處在行走義上加ika詞綴。ghaṇṭa表示說話，屬curādi類。

1. Pañcakaṃ dhaje. Kita nivāse, rogāpanayane ca, u, kitati apaneti etenāti ketu. Dhaja gamane, a. Uppatatīti paṭākā, āko, paṭa gatiyaṃ vā, paṭākā. Kena vātena dalīyate vidārīyateti kadalī, nadādi, chinnabhinnattā kucchitaṃ dalaṃ pattametissātthīti vā kadalī, paṭākā sahacaraṇato itthiyaṃ. Kadalī mocepi. Yumhi ketanaṃ. Ettha ca dhajasahacaraṇato ketu punnapuṃsake. 『『Paṭākā vejayantī ca, ketanaṃ dhaja』manitthī』』tya [amara 18.99]marakose.

Aññamaññasseti ekamapekkhitvā aparassāparaṃ apekkhitvā aññassa. Yo ahaṃkāro abhimāno, so 『『ahaṃ aha』』miti karotīti ahamahamikā bhave. 『『Ahaṃ aggo bhavāmi, ahaṃ aggo bhavāmī』』ti aññamaññamatikkamma yodhānaṃ samagge dhāvanaṃ, tatra tu ahaṃpubbikā. Ahaṃsaddo vibhattipatirūpako nipāto, sakatthe kapaccaye kate vicchāyaṃ gamyamānattā dvittābhāvo.

1. Catukkaṃ bale. Bala pāṇane, karaṇe a. Dhā gatinivattiyaṃ, karaṇe mo, dhassa tho. Sahatenenāti sahaṃ, sahopi. Saka sattiyaṃ,ti. Draviṇaṃ, taro, parakkamo, pāṇopi.

Atisūratā vikkamo nāma.

Jaye jite sati, kāraṇabhūte vā kataṃ pānaṃ jayapānaṃ. Amarakose pana 『『vīrapānaṃ tu yaṃ pānaṃ, jāte bhāvini vā raṇe』』ti [amara 18.103] vuttaṃ. Tassattho – bhavissatiraṇe jīvitasaṃsayā saṃhāsuppādanatthaṃ, devatāyācanapubbakaṃ sajātiyehi saha sambhūya yodhānaṃ yaṃ pānaṃ jāte ca raṇe vijayassa sandassanatthaṃ, taṃ vīrapānamuccate.

399-400. Sāḍḍhapajjaṃ yuddhe. Saṅgāma yuddhe, curādi, a. Hara haraṇe, pasayhakaraṇe ca. Ara gamane, a. Samaraṃ. Raṇa sadde, dvepyanitthiyaṃ. Aja gamane, ṇi, āji, rassanto. Āhuyyante asmiṃyodhā, hu sadde, a. Yudha sampahāre, to. Ādāya yujjhantetra āyodhanaṃ, yu. Yuja yoge, saṃyugaṃ, saṃyuttampi. Bhaṇḍa paribhāsane, yu. Viggayhanti yujjhantyasmiṃ viggaho. Kalahantyasmiṃ kalaho. Medha medhāhiṃsāsaṅgamesu, ṇvu. Jaññaṃ, pavidāraṇaṃ, akkandanaṃ, saṅkhyaṃ, samīkaṃ, samparāyakaṃ, anīkaṃ, abhisampāto, kalisaṃ, phoṭo, atyāmaddoiccādayopi yuddhe. Keci pana 『『bhaṇḍanādipañcakaṃ kalahe, na yuddhe』』ti vadanti, taṃ 『『bhaṇḍanaṃ kavace yuddhe, khalikārepi vattate』』ti nānatthasaṅgahe vuttattā na gahetabbaṃ.

Dvayaṃ mucchāyaṃ. Muccha mohasamussayesu. Muha vecitte. Tikaṃ balakkāre. Pasahanaṃ pasayho, saha sattiyaṃ, ṇyo. Balino, balena vā karaṇaṃ balakkāro. Haṭha balakkāre, ṇo. Pasaṅgopi.

401.Subhāsubhānaṃ phalānaṃ sūcikā pakāsakā yā bhūtassa vatthuno vikati aññathā uppatti, sā uppāto. Subhāsubhaphalaṃ pakāsento patati gacchatīti uppāto. Uppādopi. Tasaddo』yaṃ pubbapadassa, aparapadassa vā liṅgamādatte. 『『Avijjā ca sā paccayo cāti avijjāpaccayo, viggaho ca taṃ vākyañceti viggahavākya』』ntyādīsu, idha pana pubbapadassa liṅgamādatte. Uppātassa tatra yuddhapakkamenābhidhānaṃ.

Catukkaṃ uppātassa pariyāye. I gamane,ti, dīghādi. Sabbakālaṃ na jāyatīti ajaññaṃ, ṇyo, phalaṃ na janetīti vā ajaññaṃ, tañhi dhūmo viya aggissa kammaphalassa pakāsanamattameva karoti, na taṃ janetīti ajaññaṃ nāma. Upagantvā sajjati pakāsetīti upasaggo, ṇo. Upagantvā dunotīti upaddavo, du paritāpe, a. Ettha ca ītyādayo janakepi vattanti, yathā jarādīnamupaddavā.

我來直譯這段巴利文： 397. 關於旗幟的五個詞。kita表示居住和除病，加u詞綴，因以此除去故稱為ketu。dhaja表示行走，加a詞綴。因飄揚故稱為paṭākā，加āka詞綴，或paṭa表示行走，成為paṭākā。因被風撕裂故稱為kadalī，屬nadādi類，或因破碎有丑葉故稱為kadalī，因與paṭākā相伴用於陰性。kadalī也用於芭蕉。加yu詞綴成為ketanaṃ。這裡因與dhaja相伴故ketu用於陽性中性。amara詞典說"paṭākā vejayantī和，ketanaṃ dhaja非陰性"[amara 18.99]。 相互的意思是一個觀待另一個，另一個觀待其他的。那自我意識傲慢，因做"我我"故成為ahamahamikā。"我是最高，我是最高"戰士們超越彼此的一齊奔跑，但那裡是以我為先。ahaṃ詞是格尾相似的不變詞，在自義上加ka詞綴，因在分配義上理解故無重複。 398. 關於力量的四個詞。bala表示生命，工具加a詞綴。dhā表示停止行走，工具加ma詞綴，dha變成tha。因以此承受故稱為sahaṃ，saha也。saka表示能力，加ti詞綴。draviṇaṃ、taro、parakkamo、pāṇo也。 極大勇敢稱為vikkamo。 當勝利或勝利為因時所做的飲稱為jayapānaṃ。但amara詞典說"vīrapānaṃ是飲，在已生或將生戰鬥"[amara 18.103]。其義是 - 在將有戰鬥時為生命危險產生歡笑，以祈禱神為先，同族人一起戰士們的飲，和在已生戰鬥時為顯示勝利，那稱為勇士飲。 399-400. 關於戰鬥的一偈半。saṅgāma表示戰鬥，屬curādi類，加a詞綴。hara表示帶走和強制。ara表示行走，加a詞綴。samaraṃ。raṇa表示聲音，兩個用於非陰性。aja表示行走，加ṇi詞綴，成為āji，末尾短。因在此召集戰士故稱āhava，hu表示聲音，加a詞綴。yudha表示鬥爭，加ta詞綴。因以此帶來戰鬥故稱為āyodhanaṃ，加yu詞綴。yuja表示結合，成為saṃyugaṃ，saṃyuttaṃ也。bhaṇḍa表示責罵，加yu詞綴。因在此戰鬥故稱為viggaho。因在此爭吵故稱為kalaho。medha表示智慧傷害和聚集，加ṇvu詞綴。jaññaṃ、pavidāraṇaṃ、akkandanaṃ、saṅkhyaṃ、samīkaṃ、samparāyakaṃ、anīkaṃ、abhisampāto、kalisaṃ、phoṭo、atyāmaddo等也用於戰鬥。但有些人說"bhaṇḍana等五個用於爭吵，不用於戰鬥"，那因nānatthasaṅgaha說"bhaṇḍana用於甲冑戰鬥，也用於玩笑"故不應取。 關於昏迷的兩個詞。muccha表示癡迷和升起。muha表示迷亂。關於暴力的三個詞。壓制是pasayho，saha表示力量，加ṇya詞綴。強者的或以力作是balakkāro。haṭha表示暴力，加ṇa詞綴。pasaṅgo也。 401. 善惡果的指示表現的，已生事物的變異異常生起，那是uppāto。因表示善惡果而走故稱為uppāto。uppādo也。那(ta)詞采取前分或後分的性。如"無明和緣故是avijjāpaccayo，分別和語故是viggahavākya"等中，但這裡採取前分的性。在那裡以戰鬥開始稱uppāta。 關於uppāta同義詞的四個詞。i表示行走，加ti詞綴，變長等。因一切時不生故稱為ajaññaṃ，加ṇya詞綴，或因不生果故稱為ajaññaṃ，因為它如煙對火只顯示業果，不生它故稱為ajaññaṃ。因趨近而顯示故稱為upasaggo，加ṇa詞綴。因趨近而燒惱故稱為upaddavo，du表示遍燒，加a詞綴。這裡īti等也用於能生者，如衰老等的災難。

402.Mallayuddhamhi bāhuyuddhamhi nibbuddhaṃ. Adhobhāgaṃ bandhanaṃ vā katvā yujjhantyatra nibbuddhaṃ, yassa bo, aññamaññassa vedhaṃ nibbedhentyatreti vā nibbuddhaṃ. Vedha vedhane, to, essu, aññatropacārā. Dvayaṃ jayakriyāyaṃ. Ji jaye, 『『bhāve cā』』ti ṇo. Raṇe yuddhe yo bhaṅgo, so parājayo. Parāpubbo ji yuddhabhaṅge. Dvayaṃ palāyanamatte, na tu saṅgāmatoyeva palāyane. Parivajjetvā ayanaṃ gamanaṃ palāyanaṃ. Apavajjetvā gamanaṃ apakkamo. Padāvo, dāvo, sandāvo, viddavo, davo, apayānaṃpyatra.

1. Pajjaṃ māraṇe. Mara pāṇacāge, sabbattha bhāvasādhanaṃ. Mārīyate māraṇaṃ, yu. Hana hiṃsāyaṃ, ṇamhi 『『hanassa ghāto』』ti ghātādeso. Nasa adassane. Sūda dhāraṇe. Hiṃsa hiṃsāyaṃ. Sara hiṃsāyaṃ, itthiyamāpaccayo, hiṃsā. Ṇamhi hanassa vadhādeso. Sasa hiṃsāyaṃ. Yumhi hanassa ghāto, ghātanaṃ, nibbarahanaṃ, nikāraṇaṃ, pavāsanaṃ, saññāpanaṃ, pamathanaṃ, kathanaṃ, ujjāsanaṃ, ārambho, piñjopyatra. Varaha bādhānyaparibhāsanahiṃsādānesu. Kara hiṃsāyaṃ. Vasa nivāse, papubbo hiṃsattho. Ñā māraṇatosananisāmanesu, pāgamo, saññāpanaṃ. Matha viloḷane. Katha hiṃsattho. Jasu hiṃsāyaṃ, jasi tāḷane vā, curādi. Āpubbo rabhi māraṇe. Piñja hiṃsābaladānaniketanesu. Ete yathākkamamidhānāgatānaṃ dhātavo.

2. Pajjaṃ maraṇe. Kālo atītādi, tassa kiriyā, 『『kālo ghasati bhūtānī』』ti [jā. 1.2.190] hi vuttaṃ. Maratito cu, maccu, vajādinā vā tyu. Tato maccusadiso dvīsu. Atikkamitvā ayanaṃ accayo. Dhana dhaññe. Kālassa kiriyattā kālo, attabhāvassa antaṃ karotīti vā kālo, ṇo. Amati gacchatīti anto. Cu cavane.

3. Tikaṃ mate. Paraṃ lokaṃ eti gacchatīti peto, pareto ca, to, pubbe ralopo. Maratīti mato. Parāsu, pattapañcattopyatra. Dvayaṃ matadahanakaṭṭharāsimhi, yā 『『phullī』』ti vuccati. Cīyate yatthāti citako, cito ca, to. Pubbatra sakatthe ko. Citā, cityā, citipyatra.

Dvayaṃ susāne, āgantvā dahanti atra āḷahanaṃ. Daha bhasmīkaraṇe, yu, dassa ḷo. Āḷāhanampi. Chavassa sayanaṭṭhānaṃ susānaṃ, chavassa su, sayanassa ca sāno, atha vā senti atrāti sānaṃ, yu, chavassa sānaṃ susānaṃ. Chavassa su. Pituvanampi. Dvayaṃ matasarīre, kuṇapa pūtigandhatthe. Kucchitaṃ netīti vā kuṇapo, apo, ṇattaṃ. Chava gatiyaṃ, a.

1. Asīsakattā sirosuñño naccanādikriyāsahitattā sahakriyo deho kāyo kabandho [『『yuddhe yodhesu sūresu sahassaṃ katta (khaṇḍa) muddhasu tadāvesā kabandho tu eko』muddhā kriyāndhito』』ti kabandhalakkhaṇaṃ], yuddhe sahassapūraṇo kabandho. 『『Naccatī』』ti vuttattā naccanādikriyārahite tūpacāro. Avijjamānena kena sirasā andho kabandho, vakāramajjho. Avijjamānassāpi hi kāraṇabhāvo loke diṭṭho, yathā vassena kato subhikkho, dubbhikkho ca, yathā loke, tathā sāsanepi, yathā anantarapaccayādīni.

Āmakehi kucchitehi apūtigatamatasarīrehi sampuṇṇe āmake susānasmiṃ sivathikā vuttā, atthappadhānaniddesena cettha saddo niddiṭṭho, yathā 『『sato sampajāno』』ti puggalappadhānaniddesena dhammoti. Chavā dhiyyantetra sivathikā, ṇvu, chassa so, thattaṃ, ittañca. Chavathikāpi.

我來直譯這段巴利文： 402. 在摔跤即臂戰中的nibbuddhaṃ。因束縛下部或作束縛而在此戰鬥故稱為nibbuddhaṃ，其b音，或因在此互相穿刺故稱為nibbuddhaṃ。vedha表示穿刺，加ta詞綴，變成e音，其他處為比喻。關於勝利行為的兩個詞。ji表示勝，依"在狀態也"加ṇa詞綴。在戰鬥中的破敗，那是parājayo。para字首加ji表示戰敗。關於逃走一般的兩個詞，但不僅是從戰場逃走。避開而行走是palāyanaṃ。捨棄而行走是apakkamo。padāvo、dāvo、sandāvo、viddavo、davo、apayānaṃ也在此處。 403. 關於殺害的一偈。mara表示捨生命，一切處是狀態語義。被殺是māraṇaṃ，加yu詞綴。hana表示傷害，加ṇa詞綴時依"hana變成ghāta"而變成ghāta。nasa表示不見。sūda表示持。hiṃsa表示傷害。sara表示傷害，陰性加ā詞綴，成為hiṃsā。加ṇa詞綴時hana變成vadha。sasa表示傷害。加yu詞綴時hana變成ghāta，成為ghātanaṃ，nibbarahanaṃ、nikāraṇaṃ、pavāsanaṃ、saññāpanaṃ、pamathanaṃ、kathanaṃ、ujjāsanaṃ、ārambho、piñjo也在此處。varaha表示障礙、責罵、傷害、給予。kara表示傷害。vasa表示居住，加pa字首表示傷害義。ñā表示殺害、喜悅、觀察，加pa音，成為saññāpanaṃ。matha表示攪動。katha表示傷害義。jasu表示傷害，或jasi表示打，屬curādi類。ā字首加rabhi表示殺害。piñja表示傷害、給力、居住。這些是此處未出現詞的詞根依次排列。 404. 關於死亡的一偈。時間是過去等，其作用，因說"時間吞噬眾生"[jā. 1.2.190]。從marati加cu詞綴，成為maccu，或依vaja等加tyu詞綴。由此maccu相似用於兩性。超越而行是accayo。dhana表示谷。因是時間的作用故稱為kālo，或因造自身的終故稱為kālo，加ṇa詞綴。因行走故稱為anto。cu表示墮落。 405. 關於死者的三個詞。因去他世故稱為peto，和pareto，加ta詞綴，前面r脫落。因死故稱為mato。parāsu，pattapañcatto也在此處。關於死者火化柴堆的兩個詞，即所說的"phullī"。因在此堆積故稱為citako，和cito，加ta詞綴。前者自義加ka詞綴。citā、cityā、citi也在此處。 關於火葬場的兩個詞。因來此焚燒故稱為āḷahanaṃ。daha表示成灰，加yu詞綴，da變成ḷa。āḷāhanaṃ也。屍體睡處是susānaṃ，屍體的su，睡的sāno，或因在此睡故稱為sānaṃ，加yu詞綴，屍體的sānaṃ是susānaṃ。屍體的su。pituvanamṃ也。關於死屍的兩個詞，kuṇapa表示腐臭義。或因引導可厭故稱為kuṇapo，加apa詞綴，變成ṇa。chava表示行走，加a詞綴。 406. 因無頭故頭空，具有舞蹈等動作故有動作的身體稱為kabandho ["在戰鬥中勇士中，千人斬頭時，那時附著的kabandho，是一個無頭有動作者"是kabandha的特徵]，戰鬥中湊足千數的kabandho。因說"跳舞"故對無舞蹈等動作者是比喻。因無何頭而盲的kabandho，中間有va音。因為不存在也有因性在世間所見，如以雨造成的豐年和荒年，如在世間，如是在教法中也，如無間緣等。 在未腐爛的可厭的未壞死屍遍滿的未熟火葬場中說sivathikā，這裡以義為主的說明而說此詞，如"正念正知"以人為主的說明而說法。因屍體被置於此故稱為sivathikā，加ṇvu詞綴，cha變成sa，變成tha，也變成i。chavathikā也。

1. Dvayaṃ ākaḍḍhitamanussagavādo. Muñcanasaññāya vandatīti vandī. Vanda abhivādanathutīsu, ī, rassopi, vandi. Sattūnaṃ karena hatthena maritabbattā karamaro. Paggaho, upaggahopi. Dvayaṃ jīvite, ana pāṇane, pāṇanti anenāti pāṇo, ṇo. Bhavati yenāti asu. Asa bhuvi, u, āsupi, asu khubhane vā.

Bandhanāgāraṃ bandhanagehaṃ kārā nāma. Karonti hiṃsanti atra kārā, a. Kara hiṃsāyaṃ. Bandhanālayopi. Kara hiṃsāyaṃ, yata niyyātane. Kāraṇā, yatanā ca. Tibbavedanāpyatra.

Khattiyavaggavaṇṇanā niṭṭhitā.

1. Dvipādaṃ brāhmaṇe, brahmuno bandhu, brahmā bandhu yassa vā brahmabandhu. Kulācārabrāhmaṇabhāvavasena dvikkhattuṃ jātattā dvijo, ekaje tūpacārā. Vapismā po, assi. Brahmuno apaccaṃ brahmā, brāhmaṇo ca, nāgamo, ṇattaṃ, dīghādi. Sutāyutakathanatthaṃ 『『bhobho』』ti vacanaṃ vadati sīlena, ṇī.

Dvayaṃ chandojjhetari. Brahmasuttaṃ adhīte sottiyo, 『『nena niddiṭṭhamanicca』』nti [kātanta 1.2.18 naghaṭitaṃ aniccaṃ (paribhāsendusekhara 97)] vuttattā vuddhi, yadādinā vā chandasaddassa sottiyādeso [pāṇini 5.2.84]. Chandaṃ adhīte chandaso, so pulliṅgo.

Dvayaṃ sisse. Sotuṃ icchantīti sissā, su savane, so, ussi. Ācariyassa ante samīpe vasanasīlo, saññāsaddattā sattamiyā alopo.

1. Brahmacārīādayo ete caturo janā assamā nāma bhavanti, assamasaddoyaṃ punnapuṃsake. Tatra muñjamekhalādiyutto vedajjhāyako brahmacariyāyaṃ ṭhito brahmacārī. Vedajjhayanaṃ brahmacariyaṃ caratīti, ṇī. Dhammatthakāmesu ṭhito pañcamahāyaññakārī gahaṭṭho, gahā dārā tatra tiṭṭhantīti gahaṭṭho. Gahaṭṭho paro tatiyassapi vānapattho. Vanapatthe vanekadese, dūravane vā bhavo vānapattho, assa bhūmiseyyājaṭājinadhāraṇavanavāsonyahārabhojitādi dhammo. Vānapatthassameva tatiyamāyuso bhāgaṃ khepayitvā gahitakāsāvadaṇḍo bhikkho sabbabhūtesu samo jhānāyatanavaro bhikkhu. Samu tapasi, khede ca, āsammanti atrāti, akattari kārake saññāyaṃ ṇo. 『『Assamo brahmacariyādi- catukkepi maṭhepi ce』』ti nānatthasaṅgahe.

2. Sīlādayo tayo sikkhādhamme saha ekato carantā mithu aññamaññaṃ sabrahmacārino nāma, brahmacārīhi saha carantīti sabrahmacārino. 『『Mithū』』ti iminā sabrahmacārīsaddassa tagguṇasaṃviññāṇattaṃ dīpitaṃ, tena brahmacārīnampi sabrahmacārittamupapannaṃ.

Dvayaṃ upasampadādāyake. Manasā upecca sissānaṃ vajjāvajjaṃ jhāyatīti upajjhāyo, upajjhā ca. Jhe cintāyaṃ, ṇo, pubbatra e aya, pakkhe rājādipakkhepena upajjhā, parasamaye pana vedādipāṭhayitā 『『upajjhāyo, upajjhā』』ti coccate, upecca adhīyate asmāti katvā.

Dvayaṃ nissayadāyake. Sissānaṃ hitaṃ ācaratīti ācariyo, ṇyo. Nissayaṃ dadātīti, kammādimhi ṇvu.

1. Sāsane ācariyaṃ dassetvā parasamayepi dassetumāha 『『upanīye』』ccādi. Atha vā yo dvijo brāhmaṇo yaṃkiñci brāhmaṇaṃ upanīya attano santikaṃ ānetvā kappādichaḷaṅgikattā sāṅgaṃ saguyhattā rahassañca vedaṃ kammabhūtaṃ pubbaṃ paṭhamameva kenaci asikkhāpiteyeva ajjhāpaye sikkhāpeyya, so brāhmaṇesu 『『ācariyo』』ti vuccati, ādito cāreti sikkhāpetīti ācariyoti katvā, ṇyo. Yathāvuttā aññe upajjhāyā.

我來直譯這段巴利文： 407. 關於被拖拽的人畜的兩個詞。因以放棄想而禮拜故稱為vandī。vanda表示敬禮和讚美，加ī詞綴，也短音，成為vandi。因敵人應以手殺故稱為karamaro。paggaho，upaggaho也。關於生命的兩個詞。ana表示生命，因以此生故稱為pāṇo，加ṇa詞綴。因以此存在故稱為asu。asa表示存在，加u詞綴，āsu也，或asu表示動搖。 監獄即束縛所稱為kārā。因在此傷害故稱為kārā，加a詞綴。kara表示傷害。bandhanālayo也。kara表示傷害，yata表示交付。kāraṇā和yatanā。tibbavedanā也在此處。 剎帝利品釋義完成。 408. 關於婆羅門的兩偈。是梵天的親屬，或有梵天親屬的是brahmabandhu。因種姓行為婆羅門性而二次生故稱為dvijo，對一次生者是比喻。從vap詞根加pa詞綴，變成assi。梵天的後裔是brahmā，和brāhmaṇo，加na音，變成ṇa，變長等。因習慣說"尊sir"之語以說所聞和所知，加ṇī詞綴。 關於誦習吠陀者的兩個詞。學習梵書故稱為sottiyo，因說"以ne標記無常"故增音，或依yadi等chanda詞變成sottiya。學習吠陀故稱為chandaso，它是陽性。 關於學生的兩個詞。因欲聽故稱為sissā，su表示聽，變成sa，加ussi詞綴。習慣住在老師邊近，因是稱名詞故第七格不脫落。 409. brahmacārī等這四種人稱為階段，assama詞用於陽性中性。其中穿著文佳腰帶等學習吠陀住于梵行的是brahmacārī。行梵行即學習吠陀故，加ṇī詞綴。住於法財欲作五大祭的是在家者，因妻子住於此故稱為在家者。在家者之後第三是林住者。住于林住即林中一處，或遠林的是林住者，他有地上睡臥、結髻披鹿皮、林中居住、非取食等法。林住者度過壽命三分之一后，持袈裟杖的乞者，對一切眾生平等具禪修處最勝的是比丘。samu表示苦行和疲倦，因在此安息故，在非作者業處稱名加ṇa詞綴。nānatthasaṅgaha說"assamo用於梵行等四和僧院"。 410. 戒等三學法一起行的互相同伴稱為同梵行者，因與梵行者一起行故稱為同梵行者。以"互相"這詞表明同梵行者詞的以彼性了知性，由此梵行者的同梵行性成立。 關於授具足戒者的兩個詞。因以意趨近觀察學生的應避與不應避故稱為upajjhāyo，和upajjhā。jhe表示思維，加ṇa詞綴，前者變成e aya，另一邊加入rājādi類成為upajjhā，但在外道中教授吠陀等者也稱為"upajjhāyo，upajjhā"，因趨近從此學習。 關於依止師的兩個詞。因行學生利益故稱為ācariyo，加ṇya詞綴。因給依止，在業等中加ṇvu詞綴。 411. 顯示教法中的老師后為顯示外道中的也說"upanīye"等。或任何婆羅門雙生者引導任何婆羅門趨近自己身邊，因具六支如劫波等而具支分，因有秘密而是秘密的吠陀作為業首先教導未曾學習者，他在婆羅門中稱為"ācariyo"，因從初引導教導故稱為ācariya，加ṇya詞綴。如所說的其他是upajjhāya。

1. Pajjaddhaṃ upadesaparamparāyaṃ. Pare ca pare ca paramparā, pubbācariyā. Tato ābhataṃ pārampariyaṃ. Itihasaddo nipātasamudāyo. 『『Itiha pubbācariyehi vuttamida』』nti kathetabbaṃ vacanaṃ etihyaṃ, ṇyo. Ṇamhi etihaṃ. Ācariyaṃ upagantvā dissati uccārīyatīti upadeso, disī uccāraṇe, ṇo.

Tikaṃ yaññe. Yaja devapūjāsaṅgahakaraṇadānadhammesu, yajanaṃ yāgo, ṇo. Saggatthikehi karīyateti katu, tu. Jassa ññatte yañño. Yāgatthaṃ mantādinā parikkhatā parisaṅkhatā bhū bhūmi vedi nāma, īpaccaye vedī ca. Vindati assaṃ lābhasakkāranti vedi, vida lābhe, iṇa.

1. Assamedhādayo pañca 『『mahāyāgā』』tyuccante. Porāṇakarājakāle kira sassamedhaṃ purisamedhaṃ sammāpāsaṃ vācāpeyyanti cattāri saṅgahavatthūni ahesuṃ, yehi rājāno lokaṃ saṅgaṇhiṃsu, tattha nipphannasassato dasamabhāgaggahaṇaṃ sassamedhaṃ nāma, sassasampādane medhāvitā sassamedhaṃ nāmātyattho. Mahāyodhānaṃ chamāsikabhattavetanānuppadānaṃ purisamedhaṃ nāma, purisassa saṅgaṇhane medhāvitā purisamedhaṃ nāmātyattho. Daliddamanussānaṃ hatthato lekhaṃ gahetvā tīṇi vassāni vinā vaḍḍhiyā sahassadvisahassamattadhanānuppadānaṃ sammāpāsaṃ nāma. Tañhi sammā manusse pāseti hadaye bandhitā viya ṭhapeti, tasmā 『『sammāpāsa』』nti vuccati. 『『Tāta mātulā』』tyādinā pana saṇhavācāya bhaṇanaṃ vācāpeyyaṃ nāma, peyye vajjapiyavacanatātyattho. Evaṃ catūhi vatthūhi saṅgahitaṃ raṭṭhaṃ iddhañceva hoti phītañca pahūtannapānaṃ khemaṃ nirabbudaṃ. Manussā mudā pamodamānā ure putte naccentā apārutagharadvārā viharanti, idaṃ gharadvāresu aggaḷānaṃ abhāvato niraggaḷanti vuccati, ayaṃ porāṇikapaveṇī, aparabhāge pana okkākarājakāle brāhmaṇā imāni cattāri saṅgahavatthūni, imañca raṭṭhasampattiṃ parivattentā uddhaṃ mūlaṃ katvā 『『assamedha』』ntiādike pañca yaññe nāma akaṃsu, vuttañhetaṃ bhagavatā brāhmaṇadhammikasutte –

『『Tesaṃ āsi vipallāso, disvāna aṇunā aṇuṃ;

Te tattha mante ganthetvā, okkākaṃ tadupāgamu』』nti [su. ni. 301, 304].

Idāni tehi parivattetvā ṭhapitamatthaṃ dassento 『『assamedho』』ccādimāha. Tattha assaṃ ettha medhanti vadhantīti assamedho. Purisaṃ ettha medhanti vadhantīti purisamedho. Sammā yugacchidde pakkhipitabbadaṇḍakaṃ pāsenti khipenti ettha sammāpāso. Mantapadābhisaṅkhatānaṃ sappimadhūnaṃ 『『vāja』』nti samaññā, tamettha pivayantīti vājapeyyo. Sabbassa attano sāpateyyassa anigūhitvā niravasesato dinnattā natthi ettha aggaḷāti niraggaḷo, ayaṃ pāḷiyā āgatakkamato atthavaṇṇanā, idhāgatakkamena pana assamedhapurisamedhaniraggaḷasammāpāsavājapeyyānaṃ atthavaṇṇanā likhitabbā.

1. Tikaṃ yājake. Yajanasīlo idi, yassi, jassa do. Yajatīti ijo, a. Atha vā itthiyā utumhi jāte jāyatīti itthītujo. 『『Nārītvijo』』tipi pāṭho. 『『Utujo yājako tathā』』tipi pāṭho, sundaro. Parasamayaṃ amanasi katvā pana ācariyena itidvijasaddo iditvijasaddo ca samānatthāti maññamānena 『『idi tvijo』』ti vuttaṃ siyā, ṇvumhi yājako [amara

我來直譯這段巴利文： 412. 關於教導傳承的半偈。后和后是paramparā，即前代老師。從彼而來是pārampariyaṃ。itīha詞是不變詞組合。因應說"如是前代老師說此"的語言是etihyaṃ，加ṇya詞綴。加ṇa詞綴成為etihaṃ。因趨近老師而見即被誦故稱為upadeso，disī表示誦，加ṇa詞綴。 關於祭祀的三個詞。yaja表示供養天神、攝受、作、佈施、法，祭祀是yāgo，加ṇa詞綴。因求天界者所作故稱為katu，加tu詞綴。ja變成ñña成為yañño。為祭祀以咒等準備的土地稱為vedi，加ī詞綴也成為vedī。因得其利養恭敬故稱為vedi，vida表示得，加iṇa詞綴。 413. 馬祭等五個稱為"大祭"。據說在古代王時有四種攝受事：穀物祭、人祭、正羅網、愛語，諸王以此攝受世間。其中取收穫穀物十分之一稱為穀物祭，意思是在穀物成就中有智慧稱為穀物祭。給與大勇士六個月的食物薪資稱為人祭，意思是在攝受人中有智慧稱為人祭。從貧窮人手中取字據，三年無息給與一千二千財物稱為正羅網。因為它正確地繫縛人們，如繫於心中而住，所以稱為"正羅網"。而以"親愛的叔父"等柔和語言說話稱為愛語，意思是在可愛中有可說語性。如是以四事攝受的國土繁榮、富裕、食飲豐富、安穩、無災。人們歡喜喜悅，在胸前舞動兒子，開放家門而住，這因家門無門閂故稱為無門閂，這是古代傳統。但後來在瓦迦家王時，婆羅門轉變這四種攝受事和這國土成就，倒置而作"馬祭"等五種祭。世尊在婆羅門法經中說此： "他們見細微中細微，其中有了顛倒； 他們在此結集咒，趨近瓦迦家王。" [su. ni. 301, 304] 現在顯示他們轉變而立的義說"assamedho"等。其中因在此殺馬故稱為馬祭。因在此殺人故稱為人祭。因在此正投軛孔中應插入的棒故稱為正羅網。因咒句所準備的酥油蜂蜜稱為"vāja"，因在此飲它故稱為vājapeyyo。因施捨一切自己財物不隱藏無餘故在此無門閂稱為無門閂，這是依聖典來順序的義釋，但依此處來順序應寫馬祭、人祭、無門閂、正羅網、vājapeyya的義釋。 414. 關於祭司的三個詞。有祭祀習性是idi，ya變成i，ja變成da。因祭祀故稱為ijo，加a詞綴。或因女人月經生故稱為itthītujo。也讀作"nārītvijo"。也讀作"utujo yājako tathā"，這是好的。但不考慮外道而老師認為idi tvija詞和idi tvija詞同義故應說"idi tvijo"，加ṇvu詞綴成為yājako [amara;

17.17 gāthā passitabbā].

Dvayaṃ yāgasabhāyaṃ, aññasabhāyañcārambhake. Sabhāyaṃ sādhu sabhyo, yo. Samājaṃ janasaṅghātaṃ samāvasanti āgantvā ekadesī bhavantīti samājā, tehi samaṃ ekībhavatīti sāmājiko, ṇiko. Sabhāsado, sabhātāropyatra.

Pañcakaṃ sabhāsāmaññe. Pari samantato sentyassaṃ parisā, si sevāyaṃ. Saha bhāsantyassaṃ sabhā, halopo, sabbhi bhātīti vā sabhā. Samajjanti saṃgacchanti milantyassaṃ samajjā, aja gamane. Samayanti milantyassaṃ samiti, i gatimhi, itthiyanti. Milanamekībhāvo. Samantato sīdantyasmiṃ saṃsado, itthinapuṃsakesu. Goṭṭhī, aṭṭhānīpyatra. Gāvovācā tiṭṭhanti bhavantyassaṃ goṭṭhī. Āgantvā tiṭṭhantyassaṃ aṭṭhānī, yu, nadādi, rassādi.

415-416. Bhikkhuādikā imā catasso parisā nāma. Bhikkhanasīlatādīhi bhikkhu. 『『Uddissa ariyā tiṭṭhanti, esā ariyāna yācanā』』ti [jā. 1.7.59] hi vuttaṃ. Bhikkha yācane, rū. Yomhi bhikkhū. Inīpaccaye bhikkhunī, yossa lopo. Ratanattayamupagantvā āsayantīti upāsakā, ṇvu, āsa upavesane. Itte upāsikāyo. Ettha ca pabbajjāsāmaññato, liṅgasāmaññato ca sāmaṇerā bhikkhūsu, sāmaṇeriyādayo, ca bhikkhunīsu saṅgahitā, tato, avasesā pana sabbepi devamanussādayo itthipurisavasena dve koṭṭhāse katvā liṅgasabhāgavasena dvīsu saṅgahitā, brahmāno pana liṅgābhāvepi purisasaṇṭhānattā purisesu saṅgahitā, tathā paṇḍakāpi, ubhatobyañjanesu pana purisaubhatobyañjanaṃ purisesu, itthiubhatobyañjanaṃ itthīsu saṅgahitanti veditabbaṃ.

Evaṃ catūhi koṭṭhāsehi parisaṃ dassetvā aṭṭhahipi dassetumāha 『『athave』』ccādi. Tassattho – parisā nāma aṭṭha siyuṃ, kesaṃ vasenā』ṭṭha siyuṃ? Tāvatiṃsānaṃ dvijānaṃ brāhmaṇānaṃ khattānaṃ khattiyānaṃ mārassa gahapatissa samaṇānaṃ cātumahārājikānaṃ brahmūnañca vasenāti imā cā』ṭṭhaparisā pākaṭavasena, seṭṭhavasena ca vuttāti na ettha pubbe viya sabbā saṅgahitā, tāvatiṃsādikā hi pākaṭavasena vuttā, samaṇā pana pākaṭavasena, seṭṭhavasena ca vuttā.

1. Gāyatti nāma yassa catūsu pādesu paṭipādaṃ chaḷakkharāni santi, sā pamukhamādi yassa utthādīnaṃ pāyenānupayogattā gāyattipamukhaṃ chandaṃ nāma. Gāyateti gāyatti, ge sadde, tti, e aya. Vajjaṃ chādayatīti chandaṃ, chada saṃvaraṇe, vuttañhi pajjaviveke buddhaguttena bhikkhunā –

『『Uttha』maccutthakaṃ majjhaṃ, patiṭṭhā suppatiṭṭhakā;

Pāyo payogabāhyatthā, abhabbattā ca neritā』』ti.

Yaṃ pana catuvīsakkharavantaṃ, vedānaṃ ādibhūtañca gāyatti viya chandānaṃ nāpi catuppadaṃ, atha kho tipadameva siyā, sā sāvitti nāma, sāvittisaddo gāyattipariyāyopyatthi, 『『sāvitti chandaso mukhaṃ』』 [ma. ni. 2.400; su. ni. 573], 『『gāyatti tu ca sāvittī』』ti ca vuttattā. Idha pana bhedena vuttaṃ, yathā 『『buddhaṃ saraṇaṃ gacchāmi, dhammaṃ saraṇaṃ gacchāmi, saṅghaṃ saraṇaṃ gacchāmī』』ti. Savitussa isino ayaṃ vācā sāvitti, iṇa.

1. Habyaṃ devatātthamannaṃ, tassa pāke tadādhāre thālyādimhi caru, tattha ṭhitattā upacārena habyampi caru, caratismā u, caru pume. 『『Habyapāke caru pumā』』ti [amara

我來直譯這段巴利文： [應看偈17.17]。 關於祭祀堂和其他堂的建造者的兩個詞。在堂中善的是sabhyo，加ya詞綴。因來集會大眾而同住成為一體故稱為samājā，與彼等同一故稱為sāmājiko，加ṇika詞綴。sabhāsado、sabhātāro也在此處。 關於集會一般的五個詞。因遍處坐故稱為parisā，si表示侍奉。因一起說故稱為sabhā，ha脫落，或因善者照耀故稱為sabhā。因聚集會合故稱為samajjā，aja表示行走。因聚合故稱為samiti，i表示行走，陰性中。聚合是一體。因遍處坐故稱為saṃsado，用於陰性中性。goṭṭhī、aṭṭhānī也在此處。因言語如牛而住故稱為goṭṭhī。因來而住故稱為aṭṭhānī，加yu詞綴，屬nadādi類，變短等。 415-416. 比丘等這四種稱為眾。因乞討習性等故稱為比丘。因說"聖者為此而住，這是聖者的乞求"[jā. 1.7.59]。bhikkha表示乞求，加rū詞綴。陽性詞尾成為bhikkhū。加inī詞綴成為bhikkhunī，ya脫落。因趨近三寶而親近故稱為upāsakā，加ṇvu詞綴，āsa表示近坐。加itte成為upāsikāyo。這裡因出家共性和性別共性，沙彌攝於比丘中，沙彌尼等攝於比丘尼中，從彼之外一切天人等以男女分為兩類依性別類攝於兩類中，梵天雖無性但因男形故攝於男中，如是黃門也，但兩性者中男兩性者攝於男中，女兩性者攝於女中，應知。 如是以四類顯示眾后為顯示以八類也說"athave"等。其義是 - 眾有八種，依誰有八？依忉利天、再生者、婆羅門、剎帝利、魔羅、居士、沙門、四大王天、梵天故。這八眾是依顯著和殊勝而說，故此不如前攝一切，忉利天等是依顯著而說，沙門則依顯著和殊勝而說。 417. Gāyatti是每支有六字的四支，它是首要的，因utha等多不用故gāyatti為首的稱為韻律。因誦故稱為gāyatti，ge表示聲音，加tti詞綴，e變成aya。因覆蓋過失故稱為韻律，chada表示遮蔽，比丘佛護在偈頌別擇中說： "utha和maccutthaka和中間， patiṭṭhā和suppatiṭṭhaka； 多是用途之外義， 因不應有故不說。" 但有二十四音節，是吠陀之初，如gāyatti是韻律的，也不是四支，而是三支，那稱為sāvitti，sāvitti詞也是gāyatti的同義詞，因說"sāvitti是韻律之首"[ma. ni. 2.400; su. ni. 573]和"gāyatti即是sāvitti"。但這裡分別而說，如"皈依佛，皈依法，皈依僧"。仙人savitu的語言是sāvitti，加iṇa詞綴。 418. habyaṃ是天神食，在其烹煮和容器鍋等中是caru，因住其中故以鄰近義habyaṃ也是caru，從carati加u詞綴，caru用於陽性。amara說"habyapāke caru用於陽性"

17.22] hyamarakose. Homadabbiyaṃ homakammani habyannādīnamuddharaṇatthaṃ katāyaṃ kaṭacchuyaṃ sujā, itthī, habyannādīnaṃ sukhaggahaṇatthaṃ jāyatīti sujā.

Dvayaṃ khīranne, devannattā paramaṃ annaṃ. Pātabbassa, asitabbassa cāti dvinnampi bhāvānaṃ sambhavato pāyāso, ākārantānamāyo. Pāyasopyatra. Dvayaṃ devanne. Hu dāne, ṇyo. Imhi havi, napuṃsake.

1. Thūṇāyaṃ yaññathambhe yūpo. Beluvo vā khādiro vā. Ālambapasubandhaneyaṭṭhi, samattayaññe vā yaṃ yaṭṭhimāropayati, sa yūpo[yūpa… yaññīyapasubandhanakaṭṭhabhede… yāgasamatticihnatthe thambhe ca (vācappati)], yu missane, po, dīghādi. Thu abhitthave, ṇo, dīghādi. Yaṃ kaṭṭhaṃ kaṭṭhantarenā』gginipphādanatthaṃ ghaṃsate, tasmiṃ nimmanthyadārumhi araṇī, ara gamane, aṇi, īmhi araṇī.

Gāhapaccādayo tayo aggayo. Gahapatinā saṃyutto gāhapacco, aggi, ṇyo. Taṃyoniyaṃrevāhavanīyo hutabbaggiāhavanamarahatīti āhavanīyo. Dakkhiṇaggi pana taṃyoni aññayonipi. Dakkhiṇaṃ deyyadhammaṃ agganti vissajjantyasminti dakkhiṇaggi, agga dāne, dānaṃ aggīyati dīyatyasminti dānaggaṃ, 『『parivesanaṭṭhāna』』nti [a. ni. ṭī. 3.9.20] hi aṅguttaranikāyaṭīkā. Ettha ca gāhapaccaggādīnaṃ tiṇṇaṃ vippaṭipajjantānaṃ vināsahetubhāvato aggitādaṭṭhabbā. Sattakanipātaaṅguttaranikāyaṭṭhakathāyaṃ pana –

Āhunaṃ vuccati sakkāro, āhunaṃ arahantīti āhuneyyā, mātāpitaro, mātāpitaro hi puttānaṃ bahūpakāratāya āhunaṃ arahanti, tesu vippaṭipajjamānā puttā nirayādīsu pavattanti, tasmā kiñcāpi mātāpitaro nānudahanti, anudahamānassa pana paccayo hotīti anudahanaṭṭheneva 『『āhuneyyaggī』』ti vuccati. Yo mātugāmassa sayanavatthālaṅkārādianuppadānena bahūpakāro, taṃ aticaranto mātugāmo nirayādīsu nibbattati, tasmā sopi purimanayeneva anudahanaṭṭhena 『『gahapataggī』』ti vutto. 『『Dakkhiṇeyyaggī』』ti ettha pana 『『dakkhiṇā』』ti cattāro paccayā, bhikkhusaṅgho dakkhiṇeyyo, so gihīnaṃ tīsu saraṇesu, pañcasu sīlesu, dasasu sīlesu, mātāpitupaṭṭhāne, dhammikasamaṇabrāhmaṇūpaṭṭhāneti evamādīsu kalyāṇadhammesu niyojanena bahūpakāro, tasmiṃ micchāpaṭipanno gihī bhikkhusaṅghaṃ akkositvā nirayādīsu nibbattati, tasmā sopi purimanayeneva anudahanaṭṭhena

『『Dakkhiṇeyyaggī』』ti vutto. Kaṭṭhato nibbatto pākatikova aggi kaṭṭhaggi nāmāti [a. ni. aṭṭha. 3.7.46] vutto.

1. Siloko dāne. Hā cāge, ṇo, dvittacattagattāni, caja hānimhi vā. Saja visagge, visaggo dānaṃ, upubbo saja visajje, ṇo, pubbe vāgamo, vosaggo. Disa atisajjane, atisajjanaṃ dānaṃ, pabodhanañca, iha dānaṃ padesanaṃ. Saṇa dāne, yu. Tara plavanataraṇesu, maccherasotātikkamanamettha taraṇaṃ. Hā cāge, curādi, to, yālopo, bhūvādimhi pana 『『ākārantānamāyo』』ti āyo, vihāyitaṃ. Vajja vajjane, sabbatra bhāvasādhanaṃ. Upasaggavisesenete dānatthābhidhāyino. Phassanaṃ, patipādanaṃpyatra.

我來直譯這段巴利文： [17.22]中。在祭火用具中為取出祭品等所作的勺子是sujā，陰性，因為祭品等易取故生稱為sujā。 關於乳飯的兩個詞，因是天食故是最上食。因有可飲和可食兩種狀態的存在故稱為pāyāso，ā尾的變成āyo。pāyaso也在此處。關於天食的兩個詞。hu表示給予，加ṇya詞綴。加i詞綴成為havi，中性。 419. 關於祭柱即祭祀柱的yūpo。是白檀木或紇陵迦木。系祭牲的棍子，或在完整祭祀中升起的棍子，那是yūpo [yūpa...用於系祭牲的木...和表示祭祀完成的柱(vācappati)]，yu表示混合，加pa詞綴，變長等。thu表示讚歎，加ṇa詞綴，變長等。以木摩擦木以生火的那木，在那摩擦木中是araṇī，ara表示行走，加aṇi詞綴，加ī成為araṇī。 家火等三種火。與家主相應的是gāhapacco，火，加ṇya詞綴。以彼為生源的āhavanīyo因應被獻供故稱為āhavanīyo。而右火則以彼或他為生源。因在此釋放應給之物故稱為右火，agga表示給予，因在此給予佈施故稱為佈施處，aṅguttaranikāya註釋說"佈施處"。這裡應知家火等三種因是違犯者滅亡因故如火。但在七集增支部註釋中： āhuna稱為恭敬，應受āhuna故稱為āhuneyyā，父母，因父母對子女多所助益故應受āhuna，對他們違犯的子女生於地獄等，所以雖然父母不燒，但因成為被燒者的緣故以燒義稱為"āhuneyyaggi"。誰以給與女人床具裝飾等多所助益，犯越他的女人生於地獄等，所以他也如前例以燒義稱為"gahapataggī"。在"dakkhiṇeyyaggī"中，"dakkhiṇā"是四資具，比丘僧是應供養者，他們對居士多所助益，以安置在三皈依、五戒、十戒、侍奉父母、侍奉如法沙門婆羅門等善法中，對他們邪行的居士辱罵比丘僧而生於地獄等，所以他也如前例以燒義稱為 "dakkhiṇeyyaggī"。從木生的自然火稱為木火。 420. 關於佈施的一偈。hā表示捨棄，加ṇa詞綴，重複和去身，或caja表示舍。saja表示捨棄，捨棄是佈施，加upa字首saja表示捨棄，加ṇa詞綴，前加vā音，成為vosaggo。disa表示放，放是施，和覺悟，這裡佈施是指示。saṇa表示施，加yu詞綴。tara表示漂游和渡，這裡渡是超越慳流。hā表示舍，屬curādi類，加ta詞綴，yā脫落，但在bhūvādi類中依"ā尾變成āyo"成為āyo，成為vihāyitaṃ。vajja表示避，一切處是動作語義。以不同字首表述佈施義。phassanaṃ、patipādanaṃ也在此處。

1. Seṭṭhadhanassa, puttānaṃ, dārānaṃ, rajjassa, aṅgānañca vasena pañcamahāpariccāgo vutto. Tatra seṭṭhadhanaṃ setahatthādiratanaṃ. Puttā orasā, atha vā puttadhītaro. Dāro patibbatā piyabhariyā. Rajjaṃ pakatirajjaṃ, taduṭṭhito vā āyo. Aṅgaṃ cakkhādi. Mahantehi uttamapuriseheva kato, mahantānaṃ vā pariccāgo mahāpariccāgo, mahatthaṃ vā buddhabhāvatthaṃ kato pariccāgo mahāpariccāgo, kāpurisehi dukkarattā mahanto vā seṭṭho pariccāgo mahāpariccāgo.

2. Dānapāramīādikānaṃ tissannaṃ pāramīnaṃ vasena asādhāraṇadānavatthuṃ dassetvā sādhāraṇadānavatthuṃ dassetumāha 『『annaṃ pāna』』miccādi. Tatra annaṃ pānavajjitaṃ yaṃ kiñci khādanīyādikaṃ. Pānaṃ pātabbaṃ udakādi. Yānaṃ hatthyādi antamaso upāhanaṃ upādāya gamanasādhanaṃ. Mālā mālyaṃ, pupphañca. Vilepanaṃ chavirāgakaraṇaṃ, vibhūto sugandho vā. Gandho tadaññagandho. Seyyā mañcādi, seyyāggahaṇena cettha āsanampi gahitaṃ. Padīpeyyaṃ padīpassa hitaṃ yaṃ kiñci telādi, ime dasa dānavatthū nāma siyuṃ. Dīyante yāyāti dānaṃ. Tassa vatthu kāraṇaṃ, taduppattiyā uppajjanatoti dānavatthu, dātabbaṃ vā dānaṃ, annādi, tadeva vatthu. Etāni pana dasa dānavatthūni suttantanayena kathitāni. Vinayābhidhammanayavasenāpi pana kathetabbāni, rūpādichaḷārammaṇadānavasena hi abhidhamme cha dānavatthūni āgatāni, vinaye cīvarapiṇḍapātabhesajjasenāsanavasena cattāri āgatāni. Tatthevamācariyā vadanti 『『suttantanayadānato vinayadānameva mahapphalaṃ, kasmā? Annādidānamattavaseneva yassa kassaci dussīlādikassa dātabbanti anujānitvā piṇḍapātādikappiyavohāravasena sīlavantādikasseva ca dātabbanti anuññātattā. Sāmaññadānato hi visesadānameva mahapphalaṃ, tatopi abhidhammanayadānameva mahapphalaṃ, kasmā? Rūpādīsu paramatthavaseneva abhinivisitvā dānavasena tatopi atisayadānattā』』ti. Mayaṃ pana suttantanayadānaṃ vā hotu vinayābhidhammanayadānaṃ vā, yaṃ khettāditividhasampadāyuttaṃ, tameva mahapphalaṃ karotīti vadāma.

423.Tadahe matadivase matatthaṃ yaṃ piṇḍapātajalāñjalyādidānaṃ, etaṃ dānaṃ dehā uddhe bhavaṃ uddhadehikaṃ nāma. Pitaraṃ uddissa jalāñjalisuvaṇṇādidānaṃ nivāpo, vapa bījasantāne, ṇo. Kālapattādiniyamena rājamattaṇḍavisottarādisatthato vihitaṃ, taṃva tameva pitudānaṃ samaṇabrāhmaṇabhojanādi saddhaṃ nāma, saddhā assa dānassatthīti, ṇo. Satthatoti hetumhi avadhyatthavatticchāya pañcamī.

1. Catukkaṃ gehāgate. Ata sātaccagamane, ithi, atithi, 『『atithi dvīsū』』ti tikaṇḍasese[tikaṇḍasesa 2.7.9]. Itthiyaṃ atithī ca. Āgacchatīti āgantu, tu. Āhunaṃ vuccati gehāgatānaṃ dātabbabhattādi, taṃ paṭiggaṇhituṃ arahatīti pāhuno. Visa pavesane, āvesanaṃ āveso, tamarahatīti āvesiko. Atyāgatopyatra. Gantumicchatīti gamiko, iko. Dvayaṃ pūjitapupphadabbakkhatādimhi. Aggha pūjāyaṃ, a. Ṇyamhi agghiyaṃ, agghayampi. Agghato vā tadatthiye iyo.

我來直譯這段巴利文： 421. 說有依最勝財、子、妻、國、肢體五種大舍。其中最勝財是白象等珍寶。子是親生子，或子女。妻是貞淑可愛之妻。國是本有國，或由此生之收入。肢體是眼等。由大士即最上人所作，或大人的舍離是大舍，或為大義即佛果而作的舍離是大舍，或因凡夫難作故大即最勝的舍離是大舍。 422. 顯示佈施等三波羅蜜的不共佈施事後，為顯示共佈施事而說"annaṃ pāna"等。其中食是除飲外任何可食等。飲是可飲的水等。乘是象等乃至取鞋子的行走工具。鬘是花鬘和花。涂香是使膚色美麗的，或精美香。香是其他香。臥具是床等，以臥具之語這裡也包括坐具。燈資是任何適合燈的油等，這稱為十種佈施事。因以此施故稱為佈施。其事是因，因彼生故稱為佈施事，或應施是佈施，食等，那即是事。但這十種佈施事是依經教方式說的。也應依律和阿毗達摩方式說，因為在阿毗達摩中依佈施色等六境而來六種佈施事，在律中依衣、食、藥、住處而來四種。那裡諸師如是說："比經教佈施，律佈施更大果，為何？因允許對任何惡戒者等只施食等，而依適當言說允許只對持戒者等施缽食等。因比一般佈施，特殊佈施更大果，比那阿毗達摩方式佈施更大果，為何？因在色等中只依勝義而入定，以佈施方式比那更殊勝佈施故。"但我們說無論經教方式佈施還是律阿毗達摩方式佈施，凡具田等三種圓滿者，那即作大果。 423. 在死日為死者所作的缽食水合掌等佈施，這佈施在身上生故稱為uddhadehikaṃ。為父而作的水合掌金等佈施是nivāpo，vapa表示種子相續，加ṇa詞綴。依時節等規定從王明智師等論規定的，就是那對父的佈施即沙門婆羅門食等稱為saddhaṃ，因這佈施有信故，加ṇa詞綴。從論是因中因限定義的願望第五格。 424. 關於來家者的四個詞。ata表示持續行走，加ithi詞綴，成為atithi，tikaṇḍasesa說"atithi用於兩性"。陰性也成為atithī。因來故稱為āgantu，加tu詞綴。āhuna稱為應給來家者的食等，因應受彼故稱為pāhuno。visa表示入，入住是āveso，因應彼故稱為āvesiko。atyāgato也在此處。因欲行故稱為gamiko，加ika詞綴。關於供養花物香等的兩個詞。aggha表示供養，加a詞綴。加ṇya詞綴成為agghiyaṃ，agghayaṃ也。或從aggha加表彼義的iya詞綴。

1. Pādatthe [pādaddhe (ka.)] udakādimhi pajjaṃ. Padassa hitaṃ pajjaṃ. Āgantvādayo pajjapariyantā satta saddā tīsu liṅgesu.

Chakkaṃ pūjāyaṃ. Ci caye,ti. Acca pūjāyaṃ, yu. Pūja pūjāyaṃ, itthiyamati a. Hara haraṇe, upapubbo hara pūjāyaṃ, ṇo, upahāro, pume. Bala pāṇanapūjāsaṃvaraṇesu, i, bali dvīsu. Māna pūjāyaṃ, yu. Namassāpyatra, namassa pūjāyaṃ, itthiyaṃ a.

1. Catukkaṃ vandanāyaṃ. Namassa vandane, pubbeva, namu namane vā, ssapaccayo. Namo karaṇaṃ namakkāro, ṇo. Namoto chaṭṭhīlopo, 『『lopañca tatrākāro』』ti okāralope akārāgamo, atha vā namanaṃ namo, tassa karaṇaṃ namakkāro, rahosaddo viya hi namosaddotra dvidhā vattati. Eko akāranto saliṅgo, eko aliṅgo okārantoti. Vanda abhivādanathutīsu, yu, vandanā, nalope, dīghe ca abhivādanaṃ.

Tikaṃ patthanāmatte. Attha yācanāyaṃ, yu, patthanā. Atthanāpi. Ṭhā gatinivattimhi. Panidvayapubbo patthanāyaṃ, yu, ṇattaṃ, dhattaṃ. Imhi paṇidhi. Ayaṃ purise pulliṅge. Yācanāpyatra.

1. Sakkārapubbaṅgamaṃ katvā garuādīnaṃ ārādhanīyānaṃ kvaci atthe niyojanaṃ patthanāviseso ajjhesanā, isa gavesane, isa gatihiṃsāvadānesuvā, yu, ajjhesanā, yathā 『『desetu bhagavā dhammaṃ, desetu sugato dhamma』』nti [mahāva. 8].

2. Catukkaṃ anussaraṇe. Esa gavesane, yāgame pariyesanā. Timhi pariyeṭṭhi. Gavesa maggane.

Tikaṃ ārādhanīyassa cittānukūle. Āsa upavesane, yu, upāsanaṃ. Su savane. Sotumicchā sussūsā, 『『bhujaghasaharasupādīhi tumicchatthesū』』ti sapaccayo, dvittādi, sussūsā, sā itthī. Caratito bhāve ṇyo, pāricariyā.

1. Tikaṃ tuṇhībhāve. Munino kammaṃ monaṃ, ṇo. Tuha adane, ṇhapaccayo, halopo ca, tuṇho monametassatthīti tuṇhī, tassa bhāvo tuṇhībhāvo, atuṇhassa vā tuṇhībhavanaṃ tuṇhībhāvo, atha vā tohatīti tuṇhī, tuha adane, adanaṃ hiṃsā, ṇīpaccayo, vaṇṇavipariyayo, tuṇhino bhāvo tuṇhībhāvo.

Pañcakaṃ anukkame. Patirūpena patanaṃ paṭipāṭi, pata gamane, ubhayatrāpi tassa ṭo, i. Sā itthī. Anurūpo kamo, kamo eva vā anukkamo. Pari anatikkamena ayanaṃ pavattanaṃ pariyāyo. Pubbassānurūpā anupubbī, nadādi. Ayaṃ apume. Anupubbampi. Kamu icchākantīsu, ṇo.

我來直譯這段巴利文： 425. 關於腳物即水等的pajjaṃ。對腳有益是pajjaṃ。從āgantu到pajja的七個詞用於三性。 關於供養的六個詞。ci表示積聚，加ti詞綴。acca表示供養，加yu詞綴。pūja表示供養，陰性加a詞綴。hara表示取，加upa字首hara表示供養，加ṇa詞綴，upahāro，用於陽性。bala表示生命、供養、防護，加i詞綴，bali用於兩性。māna表示供養，加yu詞綴。namassā也在此處，namassa表示供養，陰性加a詞綴。 426. 關於禮敬的四個詞。namassa表示禮拜，如前，或namu表示敬禮，加ssa詞綴。作namo是namakkāro，加ṇa詞綴。從namo第六格脫落，依"在彼處脫落和a"，o脫落加a音，或敬禮是namo，其作是namakkāro，因為如raho詞，namo詞這裡兩種用法。一是a尾有性，一是o尾無性。vanda表示敬禮和讚美，加yu詞綴，成為vandanā，na脫落，變長音成為abhivādanaṃ。 關於願望一般的三個詞。attha表示祈求，加yu詞綴，成為patthanā。atthanā也。ṭhā表示行止。加pani兩個字首表示願望，加yu詞綴，變成ṇa，變成dha。加i詞綴成為paṇidhi。這用於陽性中的男性。yācanā也在此處。 427. 以恭敬為先而對師等應敬者在某義中的安置是願望的特殊即ajjhesanā，isa表示尋求，或isa表示行走、傷害、說，加yu詞綴，成為ajjhesanā，如"愿世尊說法，愿善逝說法"[mahāva. 8]。 428. 關於隨憶的四個詞。esa表示尋求，加yā音成為pariyesanā。加ti詞綴成為pariyeṭṭhi。gavesa表示尋。 關於隨順應敬者心的三個詞。āsa表示近坐，加yu詞綴，成為upāsanaṃ。su表示聽。欲聽是sussūsā，依"從bhuja gha sa hara su等詞根表欲求義"加sa詞綴，重複等，成為sussūsā，陰性。從carati加ṇya詞綴表狀態，成為pāricariyā。 429. 關於默然的三個詞。牟尼的業是monaṃ，加ṇa詞綴。tuha表示食，加ṇha詞綴，ha脫落，tuṇho，有此mona故稱為tuṇhī，其狀態是tuṇhībhāvo，或非默者成為默是tuṇhībhāvo，或因損害故稱為tuṇhī，tuha表示食，食是傷害，加ṇī詞綴，音變換，默者的狀態是tuṇhībhāvo。 關於次第的五個詞。依相應而落是paṭipāṭi，pata表示行走，兩處都變成ṭa，加i詞綴。陰性。相應的次第，或就是次第是anukkamo。不超越而行進執行是pariyāyo。前者的相應是anupubbī，屬nadādi類。這不用於陽性。anupubbaṃ也。kamu表示欲求喜樂，加ṇa詞綴。

1. Tikaṃ sīle. Tapa santāpe. Kilese tāpetīti tapo, a. Yamu uparame, uparamo viramaṇaṃ, bhāve ṇo . Si bandhane, sinoti cittametenāti sīlaṃ, lo, sīla samādhāne vā, samādhānaṃ kusalānaṃ dhammānaṃ adhiṭṭhānabhāvo. Sīla samādhimhi vā, samādhiratra kusalānaṃ dhammānaṃ abhyupagamo, aññatra sīle tupacārā, atha vā attānaṃ, parañca nirayādīsu tāpetīti tapo. Kusaladhammato saṃyamanaṃ viramaṇaṃ saṃyamo, samādhānañcātrākusaladhammavasenevāti ayaṃ aññatra sīle nibbacanaṃ.

Satthavihito niyamo vataṃ. 『『Mantanāyaṃ paṭiññāyaṃ, niyamo nicchaye vate』』ti rabhaso. Tañca vataṃ upavāsādilakkhaṇaṃ puññamuccate. 『『Sīlaṃ cārittaṃ vārittamupavāsādipuññaka』』ntyamaramālā. Ādinā akkhāralavaṇāsanādi [akhādanābhojanādi (ka.)]. Ettha ca tapādayo mukhyavasena kusalasīle vattanti, rūḷhīvasena akusalasīlepi. Niyamādayo mukhyavasena akusalasīle vattanti, rūḷhīvasena kusalasīleti ayaṃ sīlabbatānaṃ viseso. Yamu uparame. Vatu vattane, vattanañcātra caraṇaṃ, samādhānaṃ vā. Vā pulliṅgepi.

Dvayaṃ mariyādātikkame. Kamu padavikkhepe, virūpo atikka mo vītikkamo. Mariyādātikkamo ācāro ajjhācāro. Kāyavivekādayo tayo ettha viveko. Vica vivecane, puthabhāve ca, bhāve ṇo, dvittādi. Puthu visuṃbhūto gaṇādīhi attā sarīraṃ mano sabhāvo ca etesanti puthugattā, tesaṃ bhāvo puthugattatā[puthagattatā (ka.)] kāyavivekādayo, majjhe gāgamo. 『『Evaṃsarūpoyaṃ puriso, evaṃsarūpā vā amhepi nesaṃ pakati』』riti pakatipurisānaṃ vibhāgena ñāṇaviveko. Attā buddhi, so puthubhāvena yassa, tabbhāvo puthugattatātyaññe. Aññato vilakkhaṇassa bhāvo puthugattatātyaññe.

1. Khuddānukhuddakaṃ cūḷavattaṃ, mahāvattañca, vattapaṭipatti vā 『『ābhisamācārika』』mityuccate, abhisamācāre uttamasamācāre bhavaṃ ābhisamācārikanti katvā, tadaññaṃ khuddānukhuddakato aññaṃ pātimokkhasaṃvarasīlādikaṃ sīlaṃ brahmacariyassāriyamaggassa ādimhi tadatthāya caritabbattā ādibrahmacariyamityuccate.

432.Pāpehi akusaladhammehi upāvatto [upāvuto (ka.)] anāvuto vigato sabbannapānabhogādīhi vivajjitova hutvā guṇehi sīlādīhi saddhiṃ yo vāso vasanaṃ thambhanamatthi, so 『『upavāso』』ti vijānitabbo. Vasu thambhe, divādi, upavasanaṃ upavāso, ṇo, vigato, upeto ca vāsoti vā upavāso.

1. Pajjaddhaṃ bhikkhumhi. Tapo kammamassatthīti tapassī, tapādito sī, dvittaṃ. Bhayadassanasīlo bhikkhu, rū, rasso. Sametīti samaṇo, yu. Pabbajā sañjātā yassāti pabbajito, sañjātatthe ito, seṭṭhattaṃ vajatīti vā pabbajito, vaja gamane, to. Tapokammaṃ dhanaṃ yassāti tapodhano.

Dvayaṃ monabbate. Vācato yamatīti vācaṃyamo, niggahītāgamo, rasso ca. Monamassatthīti muni, rasso, ossu. Dvayaṃ ābhusopavāsanabrahmacariyādiyutte. Tapoyogā tāpaso, saṇa. Isa gavesane, i, isi, isa gatiyaṃ vā, ñāṇassa, saṃsārassa vā pāraṃ gamanato isi, i. Pārikaṅkhīpyatra, pāramassatthīti pārī, brahmañāṇaṃ, taṃ kaṅkhatīti pārikaṅkhī.

我來直譯這段巴利文： 430. 關於戒的三個詞。tapa表示熱惱。因燒惱煩惱故稱為tapo，加a詞綴。yamu表示止息，止息是離，表狀態加ṇa詞綴。si表示束縛，因以此束縛心故稱為sīlaṃ，加la詞綴，或sīla表示等持，等持是善法的住立性。或sīla表示定，這裡定是善法的接受，在他處戒是比喻，或因燒惱自己和他人于地獄等故稱為tapo。從善法制止離是saṃyamo，這裡等持只依不善法，這是在他處戒的詞源。 由論規定的限制是vataṃ。rabhasa說"在思慮、承諾、決定、禁戒中用niyama"。那禁戒以齋戒等為相稱為功德。amara花鬘說"戒有行、止、齋戒等功德"。等包括不食咸等。這裡tapa等依主要義用於善戒，依通用義也用於不善戒。niyama等依主要義用於不善戒，依通用義也用於善戒，這是戒禁的區別。yamu表示止息。vatu表示行，這裡行是行為或等持。或用於陽性。 關於超越界限的兩個詞。kamu表示足步散亂，特異的超越是vītikkamo。超越界限的行為是ajjhācāro。身遠離等三種在此是遠離。vica表示遠離和別異，表狀態加ṇa詞綴，重複等。與眾等別異的身體、意、自性是他們的故稱為puthugattā，他們的狀態是puthugattatā身遠離等，中間加gā音。"如是相的此人，如是相也是我們的習性"，以區分凡夫的是智遠離。自性是覺，他以別異性，其狀態是puthugattatā，其他說。與他相異的狀態是puthugattatā，其他說。 431. 小小和小行、大行，或行的實踐稱為"ābhisamācārika"，因在最上行中有故稱為ābhisamācārika，其他即除小小外的別解脫律儀戒等戒，因應在梵行即聖道初為彼義而行故稱為ādibrahmacariya。 432. 從惡即不善法轉離不覆，離一切食飲受用等而有功德即戒等俱住、住、安住，應知他是"upavāso"。vasu表示安住，屬divādi類，近住是upavāso，加ṇa詞綴，或離和具足住是upavāso。 433. 關於比丘的半偈。有苦行業故稱為tapassī，從tapa等加sī詞綴，重複。有見怖畏習性的比丘，加rū詞綴，短音。因寂止故稱為samaṇo，加yu詞綴。有出家生故稱為pabbajito，ito表示已生義，或趨最勝故稱為pabbajito，vaja表示行走，加ta詞綴。苦行業是財的是tapodhano。 關於默誓的兩個詞。因從語制止故稱為vācaṃyamo，加鼻音，短音。有默故稱為muni，短音，o變u。關於具苦行修養梵行等的兩個詞。由苦行瑜伽故稱為tāpaso，加saṇa詞綴。isa表示尋求，加i詞綴，成為isi，或isa表示行走，因到智或輪迴的彼岸故稱為isi，加i詞綴。pārikaṅkhī也在此處，有彼岸故稱為pārī，是梵智，欲求它故稱為pārikaṅkhī。

1. Dvayaṃ jitindriyagaṇe. Yesaṃ saṃyatā indriyānaṃ gaṇā, te yatino, vasino ca nāma. Yataṃ indriyasaṃyamo niccametesamatthīti yatino, ī. Yatayopi, yata payatane, i. Vasa pāguṇye, vaso yesamatthīti vasino, ī.

Tikaṃ dhammasenāpatimhi. Sārī nāma brāhmaṇī, tassā putto sāriputto. Tussantyasmiṃ atthasiddhitoti tisso, so, tussi ca. Pūjito tisso upatisso, atha vā 『『tisso』』ti vā 『『phusso』』ti vā 『『upatisso』』ti vā daharakāle mātāpitūhi yadicchāya gahitaṃ nāmaṃ, 『『sāriputto』』ti mātuvasena, 『『dhammasenāpatī』』ti pana ariyabhāvappatte sammāsambuddhena gahitaṃ nāmaṃ. Kusaladhammāvudhehi kāmādikā akusaladhammasenā jitā yesaṃ dhammasenā, anekakoṭisatasahassasaṅkhyā bhagavato sāvakasaṅghā, tesaṃ pati nāyakaṭṭhena dhammasenāpati.

1. Dvayaṃ bhagavato vāmapassaṭṭhe mahāmoggallāne. Kule jāyatīti koliko, so eva kolito. Moggallibrāhmaṇiyā apaccaṃ moggallāno, ṇāno. Dvayaṃ ariyasāmaññe. Kilesārayo hanatīti araho, so eva ariyo, ara gamane vā, arati adhigacchati maggaphaladhammeti ariyo, ṇyo. Adhigacchitthāti adhigato, to.

Asekkhassa gahitattā 『『sotāpannādikā』』ti etthādinā chaḷeva puggalā saṅgahitā, tena sotāpattimaggaṭṭhādayo satta sekkhā, eko arahā asekkhāti siddhaṃ. Tīhi sikkhāhi yuttatāya sekkhā, kakāralopena 『『sekhā, asekhā』』tipyatthi. Dvayaṃ anadhigate. Ariyehi puthu visuṃbhūto jano puthujjano, puthu vā nānākilese janetīti puthujjano.

1. Dvayaṃ aggaphale. Paṭhamamaggādīhi diṭṭhamariyādamanatikkamitvā jānitthāti aññā, rasso, rūparāgādīnaṃ vā pañcuddhambhāgiyānaṃ saṃyojanānaṃ odhivasena māraṇato aññā, mariyādattho cettha ākāro, ñā māraṇatosananisānesu, itthiyamati a. Arahato bhāvo arahattaṃ, bhāve tto, bhāvotra abhidhānabuddhīnaṃ pavattiyā nimittaṃ , tañca duvidhaṃ byuppattipavattinimittavasena. Tatra visesehi kriyāpakatipaccayādīhi uppajjatīti byuppatti, goādisaddasarūpaṃ, tassā nimittaṃ byuppattinimittaṃ, kriyāpakatipaccayādayo, vividhaṃ vā goādisaddasarūpaṃ uppādetīti byuppatti, sā eva nimittaṃ, yathāvuttā kriyādayoyeva. Pavattayati tattha tattha atthe payojayatīti pavatti, goādiko saddo, tassa nimittaṃ pavattinimittaṃ, jātikriyāguṇadabbanāmāni. Tatra byuppattinimittaṃ saddasarūpuppattiyā kāraṇaṃ, pavattinimittaṃ pana saddappayojanassa kāraṇanti ayametesaṃ saṅkhepato lakkhaṇaviseso.

Dvayaṃ cetiye. Thu abhitthave, po, dīghādi. Cita pūjāyaṃ, cetitabbaṃ pūjetabbanti, ṇyo, cetiyaṃ. Ettha ca thūpasaddo samukhepi, cetiyasaddo pana mukharahiteyeva vattati. 『『Cetiyamāyatane buddha-bimbe coddissapādape』』ti [cintāmaṇiṭīkā 12.7 byākhyāsudhā 2.2.7]ruddo.

Dvayaṃ ānande. Dhammo pariyatti, sova bhaṇḍaṃ dhanaṃ sukhadāyakato, tassa agāraṃ ṭhapanaṭṭhānaṃ gehaṃ, tabbhāve tiṭṭhatīti dhammabhaṇḍāgāriko, iko. Nanda samiddhiyaṃ. Ime dve saddā samā samānatthā.

我來直譯這段巴利文： 434. 關於制勝根群的兩個詞。那些有制御根群的，他們稱為yatino和vasino。因常有制御即根制御故稱為yatino，加ī詞綴。yatayo也，yata表示努力，加i詞綴。vasa表示熟練，有自在故稱為vasino，加ī詞綴。 關於法將的三個詞。sārī是婆羅門女，她的兒子是舍利弗。因在此得義而喜故稱為tisso，加sa詞綴，tussi也。受尊敬的tisso是upatisso，或"tisso"或"phusso"或"upatisso"是幼年時父母隨意取的名字，"舍利弗"是依母而得，但"法將"是得聖性時正等覺者取的名字。以善法武器勝欲等不善法軍的那些法軍，即世尊數百千俱胝聲聞僧眾，他們的主以領導義故稱為法將。 435. 關於世尊左邊的大目犍連的兩個詞。在族生故稱為koliko，他即是kolito。目犍梨婆羅門女的後裔是moggallāno，加ṇāna詞綴。關於聖者一般的兩個詞。因殺煩惱敵故稱為araho，他即是ariyo，或ara表示行走，因證得道果法故稱為ariyo，加ṇya詞綴。已證得故稱為adhigato，加ta詞綴。 因取無學故在"預流等"中等字只攝六種補特伽羅，由此成立預流道住等七種有學，一位阿羅漢是無學。因具三學故稱為sekkhā，脫落ka音也有"sekhā, asekhā"。關於未證的兩個詞。與聖者別異的人是凡夫，或因生種種煩惱故稱為凡夫。 436. 關於最上果的兩個詞。因不超越由初道等所見的界限而知故稱為aññā，短音，或因以五上分結即色貪等的界限而死故稱為aññā，這裡ā表示界限義，ñā表示死等，陰性加a詞綴。阿羅漢的狀態是arahattaṃ，表狀態加tta詞綴，這裡狀態是名言概念執行的因，它依詞源執行因分兩種。其中從特殊即動作、自性、緣等生故稱為byuppatti，是牛等詞形，其因是詞源因，即動作、自性、緣等，或因生種種牛等詞形故稱為byuppatti，它即是因，即如所說的動作等。因在彼彼義中執行使用故稱為pavatti，即牛等聲，其因是執行因，即類、動作、性質、實體的名。其中詞源因是聲形生起的原因，而執行因是聲使用的原因，這是它們簡要的相差別。 關於塔的兩個詞。thu表示尊敬，加pa詞綴，變長音等。cita表示供養，應供養故加ṇya詞綴，成為cetiyaṃ。這裡thūpa詞用於有面，而cetiya詞只用于無面。rudda說"cetiya用於住處、佛像和指示樹"。 關於阿難的兩個詞。法是教，它即是財因施樂，其家即放置處所房舍，住于彼狀態故稱為dhammabhaṇḍāgāriko，加ika詞綴。nanda表示繁盛。這兩個詞相同同義。

1. Dvayaṃ visākhāyaṃ seṭṭhidhītari. Vividhā bahukā puttanattapanattādikā sākhā yassā sā visākhā. Migārassa seṭṭhino mātuṭṭhāniyattā migāramātā.

Dvayaṃ anāthapiṇḍikaseṭṭhimhi. Sundaro attā yassa sudatto, sundaraṃ dattaṃ dānamassa vā sudatto, idamassa daharakāle pavattaṃ nāmaṃ. Anāthānaṃ piṇḍaṃ dadātīti anāthapiṇḍiko, idamassa kriyānāmaṃ.

438-439. Bhikkhuādayo ete pañca sahadhammikā. Saha ekato dhammaṃ carantīti sahadhammikā.

Pattādayo aṭṭha parikkhārā ukkaṭṭhavasena vuttā, majjhimavasena pana kattaradaṇḍopi telanāḷipīti dasa parikkhārā vattabbā, omakavasena chattampi upāhanāpīti dvādasa parikkhārā ca vattabbā.

1. Dvayaṃ sāmaṇere. Samaṇassāpaccaṃ sāmaṇero. Samaṇaliṅgācārattā 『『samaṇoya』』nti uddisitabboti samaṇuddeso. Disī uccāraṇe.

Tikaṃ acelake. Disā eva ambaraṃ vatthaṃ, na pakativatthametassa digambaro, sassa go. Natthi celaṃ vatthametassa, samāsante ko. Catūhi ganthehi bandhanīyattā nigantho,nisaddo bandhane. Dvayaṃ jaṭāvati. Jaṭaṃ yassatthi jaṭilo, ilo. Jaṭaṃ dhāretīti jaṭādharo.

1. Kuṭisakādikā catuttiṃsa laddhiyo parasamayānamāgamato gahetabbā, tathā dvāsaṭṭhi diṭṭhiyo brahmajālasuttantato. Itīti parisamāpanattho. Eteti nidassanattho. Ete channavutiladdhiyo taṇhāpāsaṃ, diṭṭhipāsañca ḍenti pavattentīti pāsaṇḍāti sampakāsitā kathitā. 『『Iti channavuti etā』』tipi pāṭho.

2. Tikaṃ sucimhi. Pu pavane, to. Dvittādi. Yata payatane, to. Dīghādi. Dvayaṃ cammani. Caritaṃ tanti cammaṃ, caratimhā mana, camu adane vā, mana. Aja gamane, yu, ino vā.

Dvayaṃ dantakaṭṭhe. Dante punāti sodheti yenāti dantapono, yu. Dantapoṇopi. Dantasodhanatthaṃ kaṭṭhaṃ dantakaṭṭhaṃ. Dvayaṃ rukkhattace. Vakka tace, alo. Tara taraṇe, ito, sakatthe ko.

1. Dvayaṃ bhājanasāmaññe. Patati yattha so patto, pata gatiyaṃ, to. Pā rakkhaṇe,ti.

Dvayaṃ kuṇḍikāyaṃ. Kassa jalassa maṇḍo pasannabhāvo kamaṇḍo, taṃ lātīti kamaṇḍalu, u. Kuḍi rakkhaṇe, sakatthe ko. Kattarassa jiṇṇassa ālambanayaṭṭhi.

444.Yaṃ 『『pāṇātipātā veramaṇī』』tiādi brahmacariyakammaṃ niccaṃ yāvajīvamavassambhāvena, taṃ dehasādhanāpekkhaṃ sarīreneva sādhanamapekkhate, na bāhirena sādhanaṃ, ayaṃ yamo nāma, yamu uparame.

『『Sarīrasādhanāpekkha-niccakammamaye yame;

Saṃyame yamarāje ca, yamake tu yamaṃ tisū』』ti [amara 17.38].

Ruddo.

Yaṃ panāgantunā sukkapakkhādivasena aniccaṃ niyamitakālamupavāsādikaṃ kammaṃ, ayaṃ niyamo, kālādivasena niyamitabboti niyamo, yamu uparame. 『『Mantanāyaṃ paṭiññāyaṃ, niyamo nicchaye vate』』ti ruddo.

Brāhmaṇavaggavaṇṇanā niṭṭhitā.

1. Dvayaṃ vesse. Visa pavesane, so. Iyānapaccaye vesiyāno. Ūrujo, ariyopyatra.

Pañcakaṃ kasiādijīvikāyaṃ. Jīva pāṇadhāraṇe, yu. Sabbatra bhāve paccayo, karaṇetyeke. Vata vattane,ti, assu, ṇvumhi jīvikā. Vuttīnaṃ sarūpappakāre dasseti. Dvayaṃ kasikamme. Kasanaṃ kasi, sā eva kammaṃ kasikammaṃ. Kasa vilekhane, i, kasi.

我來直譯這段巴利文： 437. 關於富翁之女毗舍佉的兩個詞。有種種即多子孫等支的她是毗舍佉。因處於富翁彌迦羅之母位故稱為彌迦羅母。 關於給孤獨富翁的兩個詞。有善自性故稱為須達多，或有善施故稱為須達多，這是他幼年時的名字。因施食給無依者故稱為給孤獨，這是他的行為名。 438-439. 比丘等這五種是同法者。因同一處行法故稱為同法者。 缽等八種是資具依最上而說，但依中等則應說杖瓶油筒也是十種資具，依最下則應說傘和鞋也是十二種資具。 440. 關於沙彌的兩個詞。沙門的後裔是沙彌。因有沙門相行故應稱為"沙門也"故稱為沙門指示。disī表示發音。 關於裸行者的三個詞。方位即是衣服，此非常衣故稱為裸形者，sa變成ga。此無衣服故稱為無衣者，複合詞末加ka詞綴。因應被四結縛故稱為尼干陀，ni音表示縛。關於持發者的兩個詞。有結髮者稱為jaṭilo，加ila詞綴。持結髮故稱為jaṭādharo。 441. kuṭisaka等三十四種見應從外道教義中取，如是六十二見從梵網經中取。iti是結束義。ete是指示義。這九十六種見使貪網和見網執行故稱為外道，如是說示。也有"如是這些九十六"的讀法。 442. 關於清凈的三個詞。pu表示凈化，加ta詞綴。重複等。yata表示努力，加ta詞綴。變長音等。關於皮的兩個詞。行為是那故稱為皮，從carati加mana詞綴，或camu表示食，加mana詞綴。aja表示行走，加yu詞綴，或加ina詞綴。 關於齒木的兩個詞。因以此凈齒故稱為dantapono，加yu詞綴。也有dantapoṇa。為凈齒的木是齒木。關於樹皮的兩個詞。vakka表示皮，加ala詞綴。tara表示渡，加ita詞綴，自義加ka詞綴。 443. 關於器具一般的兩個詞。落於其中故稱為缽，pata表示行走，加ta詞綴。pā表示護，加ti詞綴。 關於水瓶的兩個詞。水的凈即清凈是kamaṇḍo，取它故稱為kamaṇḍalu，加u詞綴。kuḍi表示護，自義加ka詞綴。老杖的扶持杖。 444. "離殺生"等梵行業常時終生必然，它需要身體成辦，只以身體成辦，不以外在成辦，這稱為yama，yamu表示止息。 rudda說： "在需要身成辦的常業制中， 在自製、閻王和yamaka中，yama用於三性"[amara 17.38]。 而客來以白分等日非常限定時的齋戒等業，這是niyama，因依時等應限定故稱為niyama，yamu表示止息。rudda說"在思慮、承諾、決定、禁戒中用niyama。" 婆羅門品釋完。 445. 關於吠舍的兩個詞。visa表示入，加sa詞綴。加iyāna詞綴成為vesiyāno。ūrujo、ariya也在此處。 關於農等生計的五個詞。jīva表示維持生命，加yu詞綴。一切處表狀態詞綴，有說表工具。vata表示行，加ti詞綴，變u音，加ṇvu詞綴成為jīvikā。顯示生計的自性種類。關於農業的兩個詞。耕作是kasi，它即是業是農業。kasa表示刻劃，加i詞綴，成為kasi。

1. Dvayaṃ vāṇijje. Vaṇijānaṃ kammaṃ vāṇijjaṃ, vaṇijjā ca. Dvayaṃ pasuposane. Gunnaṃ rakkhā gorakkhā. Pasūnaṃ gomahiṃsādikānaṃ pālanaṃ posanaṃ cikicchādi pasupālanaṃ vuttaṃ sarūpaṃ, vuttappakārā ca iti vessassa vuttiyo vuttikāraṇā tisso bhavanti kasikammādippakārena.

Tikaṃ gihimhi. Gahe gehe, pañcakāmaguṇe vā bhavavasena tiṭṭhatīti gahaṭṭho. Agāre gehe vasatīti agāriko, gahametassatthīti gihi, assi, rasso ca.

1. Dvayaṃ kasibale. Khettenājīvati. Kasatīti kassako, ṇvu. Dvayaṃ khette. Bījāni khipantyasminti khettaṃ, khipa peraṇe, to, khittaṃ tāyatītipi khettaṃ, khi nivāsagatīsu vā, ta, traṇa, khettaṃ, khetraṃ. Kleda, klida allabhāve, lalopo, kledīyatīti kedāraṃ, ke jale sati dāro vidāraṇamassāti vā kedāraṃ, saññāsaddattā sattamiyā na lopo, vāpopyatra, vappate yasminti vāpo, ṇo.

Dvayaṃ mattikākhaṇḍe. Leḍḍa saṅghāte, u, leḍḍu. Pume utto kathito. 『『Leḍḍavo pume』』tya [amara 19.12]marakose. Dvayaṃ khaṇittiyaṃ. Khaññate yāya, sā khaṇitti, khanu avadāraṇe,ti, ṇattaṃ, ussi. Avadārīyate yena avadāraṇaṃ, dara vidāraṇe, yu.

1. Tikaṃ dātte. Danti lunantyanenāti dāttaṃ, dā lavane, to. Dātrampi. Lū chedane, lavittaṃ, asu khepane. Asitaṃ, sabbatra karaṇe paccayo.

Tikaṃ pājanadaṇḍe. Tuda byathane, ṇo, patodo. Tapaccaye tuttaṃ. Aja khepane, gatimhi ca, karaṇe yu, pājanaṃ. Vaṇṇavikāre pācanaṃ. Todanaṃpyatra.

Tikaṃ rajjuyaṃ. Yuja yoge, to, yottaṃ. Rudha āvaraṇe, ju, ussattaṃ, pararūpattañca, rajju thiyaṃ. Rasa assādane, mi, ābandhopyatra.

Dvayaṃ phāle. Phālayati pāṭayati bhūmi yena phālo, ṇo. Kasa vilekhane, ṇvu, kasako. 『『Phālakasakā』』ti [byākhyāsudhā 2.9.13]ruddo. Nirīsaṃ, kūṭakaṃ, halampi. Īsāya niggataṃ nirīsaṃ. Kuṭa chedane, sakatthe ko, kūṭakaṃ, dīghādi. Hala vilekhane.

1. Tikaṃ naṅgale. Bhūmīnaṅga』manaṅgaṃ karonto lunātīti naṅgalaṃ. Sī bandhane, ro, sīro. 『『Sīro tikkhakare hale』』ti nānatthasaṅgahe. Godāraṇaṃpyatra. Naṅgalassa daṇḍake īsā, īsa issariye, īsā nārī. 『『Pabhumhi saṅkare īso, thiyaṃ naṅgaladaṇḍake』』ti [cintāmaṇiṭīkā 19.13-4 byākhyāsudhā 2.9.14]rabhaso.

Yugakīlake sammāsaddo, samanti yāya sammā, samu samane. Halapaddhati naṅgalalekhā sītā nāma. 『『Sītā naṅgalalekhā ca, divagaṅgā ca jānakī』』ti [tikaṇḍasesa 3.3.191]tikaṇḍasese. Sī saye, to, sītā nārī.

450-

我來直譯這段巴利文： 446. 關於商業的兩個詞。商人的業是vāṇijjaṃ，也是vaṇijjā。關於牧養牲畜的兩個詞。牛的護養是gorakkhā。牛、水牛等家畜的護養、飼養、治療等說是牧養的自性，和所說種類，如是吠舍的生計原因有三種依農業等種類。 關於居士的三個詞。住於家即五欲中故稱為gahaṭṭho。住於家中故稱為agāriko，有家故稱為gihi，加assi詞綴，短音。 447. 關於農業力的兩個詞。以田為生。因耕作故稱為kassako，加ṇvu詞綴。關於田的兩個詞。因撒種於此故稱為khettaṃ，khipa表示播撒，加ta詞綴，或因護持所撒故稱為khettaṃ，或khi表示住居行走，加ta、traṇa詞綴，成為khettaṃ、khetraṃ。kleda、klida表示濕性，l脫落，因濕故稱為kedāraṃ，或因在水中有分裂故稱為kedāraṃ，因是名詞第七格不脫落，vāpo也在此處，因播種於此故稱為vāpo，加ṇa詞綴。 關於土塊的兩個詞。leḍḍa表示聚集，加u詞綴，成為leḍḍu。說在陽性中加u詞綴。amara詞庫說"leḍḍavo用於陽性"。關於鋤的兩個詞。因以此掘故稱為khaṇitti，khanu表示掘，加ti詞綴，變成ṇa，加ussi詞綴。因以此掘故稱為掘具，dara表示破壞，加yu詞綴。 448. 關於鐮刀的三個詞。因以此割故稱為dāttaṃ，dā表示割，加ta詞綴。dātraṃ也。lū表示切，lavittaṃ，asu表示消失。asitaṃ，一切處工具詞綴。 關於趕牛杖的三個詞。tuda表示傷害，加ṇa詞綴，成為patodo。加ta詞綴成為tuttaṃ。aja表示消失和行走，工具加yu詞綴，成為pājanaṃ。音變成為pācanaṃ。todanaṃ也在此處。 關於繩的三個詞。yuja表示結合，加ta詞綴，成為yottaṃ。rudha表示遮，加ju詞綴，變成ussa，后音變化，成為rajju，陰性。rasa表示味，加mi詞綴，ābandho也在此處。 關於犁的兩個詞。因以此分裂地故稱為phālo，加ṇa詞綴。kasa表示刻劃，加ṇvu詞綴，成為kasako。rudda說"phālakasaka"。nirīsaṃ、kūṭakaṃ、halaṃ也。從軛出故稱為nirīsaṃ。kuṭa表示切，自義加ka詞綴，成為kūṭakaṃ，變長音等。hala表示刻劃。 449. 關於犁的三個詞。因使地不全而割故稱為naṅgalaṃ。sī表示縛，加ra詞綴，成為sīro。nānatthasaṅgaha說"sīro用於銳利犁"。godāraṇaṃ也在此處。犁柄上的軛是īsā，īsa表示主權，īsā是陰性。rabhasa說"在主和混合中用īso，陰性用於犁柄"。 在犁楔中有sammā詞，因以此平故稱為sammā，samu表示平。犁痕即犁的線條稱為sītā。tikaṇḍasesa說"sītā是犁線和天河和janaka女"。sī表示臥，加ta詞綴，sītā是陰性。 450-

1. Muggādike dhaññavisese aparannasaddo, pubbannato aparabhāge pavattaṃ annaṃ aparannaṃ, aparaṇṇañca. Sāliādike pubbannasaddo, aparannassa pubbe pavattaṃ annaṃ pubbannaṃ, pubbaṇṇañca. Pubbāparattañca nesaṃ ādikappe sambhavāsambhavavasena daṭṭhabbaṃ.

Sālyādayo satta dhaññāni. Dhānaṃ posanaṃ, tatra sādhūni dhaññāni, yo, rasso. Kalamā rattasāli mahāsālisaṭṭhikappabhutayo sūkadhaññavisesā sālayo nāma. Saṭṭhidināni paripākamassa saṭṭhiko. Sāla silāghāyaṃ, i, sāli. Vahati, brūheti vā sattānaṃ jīvitanti vīhi, vaha pāpuṇe, brūha vuḍḍhiyañca, i, assī, pakkhe ralopo, vīhi. Koraṃ rudhiraṃ dūsatīti kudrūso, govaḍḍhano, a. Vaṇṇavipariyayo, ossu ca. Gudha parivedhane, umo. Godhumo. 『『Godhūmasumano milakkha, bhojanaṃ pāvaṭo yavo』』ti rabhaso. Vara varaṇasambhattīsu, ṇvu, varako. Yu missane, a, yavo. Kaṅgu atisukhumasasse dhaññavisese, sobhanasīsattā kamanīyabhāvaṃ gacchatīti kaṅgu, u. 『『Sāmā piyaṅgu kaṅgu dve』』ti ruddo. Tabbhedā tesaṃ dhaññānaṃ bhedā visesā nīvārādayo vuccante. Nīvārāni tiṇadhaññāni, ādinā sāmākādayo.

Dvayaṃ kaḷāye. Caṇa dāne, ṇvu, caṇako, harimanthakepi. Kaṃ vātaṃ lātīti kaḷāyo, ḷattaṃ, kalāyampi. Dvayaṃ sāsapasāmaññe. 『『Sāsapo tu sarisapo, kaṭusneho ca tantubho』』ti tikaṇḍaseso[2.8.3]. 『『Pume suddhodanasute, siddhattho setasāsape』』ti rabhaso. Siddhā atthā asminti siddhattho. Sāsa anusiṭṭhiyaṃ, apo. Sāsapassāpi vīhibhedattā idha gahaṇaṃ.

1. Dvayaṃ kaṅguyaṃ. Piyabhāvaṃ aṅgatīti piyaṅgu. Dvayaṃ atasiyaṃ. Ava rakkhaṇe, mo, avassu, dvittaṃ, ummā. Ata sātaccagamane, aso, nadādi. Khumāpyatra.

Catukkaṃ sasse. Kiṭa gatiyaṃ, ṭho, kasito sambhūtaṃ vā kiṭṭhaṃ, kiṭṭhaṭṭhāne uppannasassañhi 『『kiṭṭha』』nti vuccati ṭhānūpacārena, ṭho, silopo, assi. Sasa gatihiṃsāpāpuṇanesu, so. Thambo gumbo, taṃ karotīti thambakari, i. Dhaññaṃpyatra. 『『Dhaññaṃ vīhīsu dhaññake, dhañño puññavatīrito. Dhaññā vātāmalakīsū』』ti hi nānatthasaṅgahe.

1. Dvayaṃ sassādīnaṃ kaṇḍamatte. Kaṇa sadde, ḍo. Nala ganthe, ṇo, nālaṃ. Nāḷipi. So eva sassādikaṇḍo nipphalo ce, palālamuccate. Pala lavanapavanesu, alo, palālopi.

Dvayaṃ asāre tucchadhaññe. Bhasa bhasmīkaraṇe, assu, bhusaṃ atisayepi. Thusampi. Tusa ussagge. Kena vātena iṅgatīti kaliṅgaro, lāgamo, aro ca. Dhaññānameva tace vakkale thuso, tusa tuṭṭhimhi, tassa tho, thuso pume. 『『Dhaññattace pumā thuso』』 [amara 19.22] tyamarakose.

1. Dvayaṃ sassaroge. Setavaṇṇakaraṇavasena aṭati hiṃsatīti setaṭṭikā, sā eva setaṭṭhikā. Dvayaṃ taṇḍulakaṇe. Kaṇa nimīlane, kaṇa nimīlanasaddagatīsu vā, a, kaṇo. Kuṇḍa dāhe, sakatthe ko. Dvayaṃ dhaññamaddanabhūmiyaṃ. Khala soceyye, dhaññāni karonti maddanti asmiṃ dhaññakaraṇaṃ. Tiṇādīnaṃ, sassānañca thambo gumbo nāma, thamba vekalye, thamba paṭibandhe vā. Guha saṃvaraṇe, bo, hassa mo.

我來直譯這段巴利文： 451. 對綠豆等穀物特殊種類用aparanna詞，在前谷之後生的食是后谷，也稱aparaṇṇa。對稻等用pubbanna詞，在後谷之前生的食是前谷，也稱pubbaṇṇa。它們的前後性應依初劫的生起不生起而見。 稻等七種是谷。養育是dhāna，在彼善的是谷，加ya詞綴，短音。紅稻大稻六十日等帶芒穀物特殊種類稱為sāli。六十日成熟是saṭṭhiko。sāla表示稱讚，加i詞綴，成為sāli。因運或增長眾生命故稱為vīhi，vaha表示到達，brūha表示增長，加i、assi詞綴，在一邊r脫落，成為vīhi。因污血故稱為kudrūso，增長牛，加a詞綴。音位轉換，變u音。gudha表示包圍，加uma詞綴。成為godhuma。rabhasa說"godhūma、sumana、milakkha、bhojana、pāvaṭa、yava"。vara表示遮和愛，加ṇvu詞綴，成為varaka。yu表示混合，加a詞綴，成為yava。kaṅgu用於極細穀物特殊種，因頭好故趣可愛性稱為kaṅgu，加u詞綴。rudda說"sāmā、piyaṅgu、kaṅgu兩種"。它們的種類即那些穀物的種類特殊說是nīvāra等。nīvāra是草谷，等包括sāmāka等。 關於豌豆的兩個詞。caṇa表示給予，加ṇvu詞綴，成為caṇako，也用於harimanthaka。因取風故稱為kaḷāyo，變成ḷa音，kalāya也。關於芥子一般的兩個詞。tikaṇḍasesa說"sāsapa是sarisapa和辛油，兩者"。rabhasa說"在陽性中用於凈飯子和白芥"。有成就義故稱為siddhattho。sāsa表示訓誡，加apa詞綴。因sāsapa也是稻種故這裡取。 452. 關於kaṅgu的兩個詞。因趣可愛性故稱為piyaṅgu。關於亞麻的兩個詞。ava表示護，加ma詞綴，變u音，重複，變umā。ata表示持續行走，加asa詞綴，屬nadādi類。khumā也在此處。 關於穀物的四個詞。kiṭa表示行走，加ṭha詞綴，或從耕生是kiṭṭhaṃ，因在kiṭṭha處生的穀物依處所比喻稱為"kiṭṭha"，加ṭha詞綴，si脫落，加assi詞綴。sasa表示行走、傷害、到達，加sa詞綴。束叢作故稱為thambakari，加i詞綴。dhaññaṃ也在此處。因為nānatthasaṅgaha說"dhaññaṃ用於稻和穀物，dhañña說是有福，dhaññā用於風和菴摩羅果"。 453. 關於谷等莖的兩個詞。kaṇa表示聲，加ḍa詞綴。nala表示系，加ṇa詞綴，成為nālaṃ。nāḷi也。那谷等莖若無果，稱為palāla。pala表示割和飄，加ala詞綴，palāla也。 關於無實空谷的兩個詞。bhasa表示成灰，變u音，bhusaṃ也用於過度。thusa也。tusa表示舉。因為何風動故稱為kaliṅgara，加la音和ara詞綴。只在穀皮中用thuso，tusa表示滿足，變成tha音，thuso陽性。amara詞庫說"穀皮中陽性用thuso"。 454. 關於谷病的兩個詞。因依使白色而行傷害故稱為setaṭṭikā，它即是setaṭṭhikā。關於米粒碎的兩個詞。kaṇa表示閉，或kaṇa表示閉、聲、行走，加a詞綴，成為kaṇa。kuṇḍa表示燒，自義加ka詞綴。關於穀物踏場的兩個詞。khala表示凈，在此作谷踏故稱為谷作。草等和谷的叢束稱為gumbo，thamba表示缺或thamba表示束縛。guha表示遮，加ba詞綴，ha變成ma音。

1. Dvayaṃ musale. Ayo aggekoṭiyaṃ yassāti ayoggaṃ. Musa khaṇḍane, alo. Dvayaṃ suppe. Kucchitaṃ lunātyapanetīti kullo. Supa māne, a, saratyaneneti vā suppaṃ, po, assu. Papphoṭanaṃpyatra.

Dvayaṃ uddhane. Upari dhīyate thālyādikamasminti uddhanaṃ, uddhānampi, yu. Culla hāvakaraṇe, i, īmhi cullī. Adhisayanī, antikāpyatra. Ati adi bandhane, antyate bhikkhādikamassanti antikā, ṇvu. 『『Santike sannidhāne ca, uddhane cāpi antikā』』tyajayo.

Kāsādiracito kaṭo yena marāvo bandhīyate. Marāvo ca vīhyagāraṃ, 『『kusūlo vīhyagārañca, kantaro ca marāvako』』ti rabhaso. Keci marāvameva kaṭamāhu, taṃ na, 『『kusūlo ca marāvo ca, kilañjo ca kaṭo bhave』』ti amaramālāyaṃ pādanāmapakaraṇe bhedena pāṭhā. Kila bandhane, kilanaṃ kilo, tadatthaṃ jāyatīti kilañjo, niggahītāgamo. Kaṭa gatiyaṃ, a.

1. Aṭṭhakaṃ thāliyaṃ. Kāmīyatīti kumbhī, kamu icchāyaṃ, bho, assu, ī ca, kuyā pathaviyā bhavatīti vā kumbhī, kena agginā bhaṇatīti vā kumbhī, bhaṇa sadde, ṇalopo, kena jalena umbhīyati pūrīyatīti vā kumbhī, ubha ubbha umbha pūraṇe, sabbatra nadādi. Piṭha hiṃsāsaṃkilesesu, aro. Kuṇḍa dāhe. Khala soceyye, ḷattaṃ. Ukha gamane, alo, nadādi, rasso. Apaccaye ukhā. Thala ṭhāne, i, thāli, īmhi thālī. Kena agginā lapatīti kolambo, assottaṃ, niggahītāgamo, battañca, ke aggimhi olambatīti vā kolambo. Labi avasaṃsane.

Tikaṃ maṇike. Mana ñāṇe, i, ṇattaṃ, maṇiyeva maṇikaṃ. Bhaṇa sadde, ṇvu, araṃ sīghaṃ jaro assa arañjaro.

1. Dvipādaṃ ghaṭe. Ghaṭa calane, a, nadādimhi ghaṭī, kuṭa koṭilye. Kena jalena lasati silissatīti kalaso, lisa silesane, a, issattaṃ, kalaso tīsu. Vara vāraṇasambhattīsu, ṇvu. Kalasasahacaraṇato vārakopi tīsu. 『『Kalaso tu tīsū』』tyamarakose[amara 19.31].

Bhuñjitabbanti bhuñjanaṃ, annādi, tassa patto bhājanaṃ suvaṇṇarajatādinimmitampi kaṃso nāma.

『『Kaṃso racchantare māne, tejasepi bhave tathā;

Pānapatte ca kaṃsye ca, sobhikkhāsu ca kittisū』』. –

Tyajayena vuttattā pānapattepi kaṃso. Kana dittigatikantīsu, so, kaṃso. Anitthī. Tikaṃ bhājanasāmaññe. Ama gatiyaṃ, atto, amattaṃ. Bhāja puthakammani, curādi, yu.

1. Dvayaṃ bhājanādīnamādhāre. Antaṃ samīpamādheyyassa upagacchatīti aṇḍupakaṃ, ntassaṇḍo, gassa ca ko. Cumba vadanasaṃyoge, aṭo, assu, sakatthe ko. Dvayaṃ sarāve, sarati vuḍḍhiṃ gacchatīti sarāvo, avo. Malla dhāraṇe. Ṇvu. Vaḍḍhamānakopyatra, vaḍḍhati vitthiṇṇī bhavatīti vaḍḍhamānako, sakatthe ko.

Dvayaṃ bhelabyañjanādighaṭṭanopayuttabhaṇḍe. Kaṭa gatiyaṃ, chu, dvittādi. Du gatiyaṃ, bo, nadādi, dabbī, rasse dabbi. Khajākāpi, khaja manthane, ako, khajākā thiyaṃ. Dvayaṃ dhaññādinilaye. Kusa silesane, ūlo. Kusa akkose, ṭho. Dvepi punnapuṃsake.

1. Dvayaṃ māsādisākamatte, sā tanukaraṇe, ṇvu. Ḍaṃsa khādane, ṇvu. Salopo, siggu, haritakampi. Haritā sakatthe ko. 『『Pulliṅgo sākamattasmiṃ, siggu sobhañjanepi ce』』ti [cintāmaṇiṭīkā

我來直譯這段巴利文： 455. 關於杵的兩個詞。尖端有鐵的是ayoggaṃ。musa表示破碎，加ala詞綴。關於簸箕的兩個詞。除去不好故稱為kullo。supa表示量，加a詞綴，或因以此行故稱為suppaṃ，加pa詞綴，變u音。papphoṭanaṃ也在此處。 關於爐的兩個詞。因在上置鍋等故稱為uddhanaṃ，也稱uddhānaṃ，加yu詞綴。culla表示做姿態，加i詞綴，變ī音成為cullī。adhisayanī、antikā也在此處。ati adi表示縛，因以此束乞等故稱為antikā，加ṇvu詞綴。ajaya說"在近、鄰近和爐中也用antikā"。 由茅等編成的kaṭa，以此束稻倉。稻倉是vīhyagāraṃ，rabhasa說"kusūla是稻倉，kantara和marāvaka"。有些說marāva即是kaṭa，那不對，因在amaramālā的詞名章以別異讀為"kusūla和marāva和kilañja和kaṭa"。kila表示縛，縛是kila，為彼義生故稱為kilañja，加鼻音。kaṭa表示行走，加a詞綴。 456. 關於鍋的八個詞。因被欲求故稱為kumbhī，kamu表示欲求，加bha詞綴，變u音，加ī詞綴，或因從地生故稱為kumbhī，或因以火發聲故稱為kumbhī，bhaṇa表示聲，ṇa脫落，或因以水盈滿故稱為kumbhī，ubha ubbha umbha表示滿，一切屬nadādi類。piṭha表示傷害和污染，加ara詞綴。kuṇḍa表示燒。khala表示凈，變成ḷa音。ukha表示行走，加ala詞綴，屬nadādi類，短音。加a詞綴成為ukhā。thala表示住，加i詞綴，成為thāli，變ī音成為thālī。因以火說故稱為kolambo，變成utta，加鼻音，變成ba音，或因在火中垂故稱為kolambo。labi表示下垂。 關於小瓶的三個詞。mana表示知，加i詞綴，變成ṇa音，maṇi即是maṇika。bhaṇa表示聲，加ṇvu詞綴，速疾流是arañjara。 457. 關於水瓶的兩部分。ghaṭa表示動，加a詞綴，在nadādi中成為ghaṭī，kuṭa表示曲。因以水粘著故稱為kalaso，lisa表示粘，加a詞綴，變成issa，kalaso用於三性。vara表示遮和愛，加ṇvu詞綴。因與kalasa相隨故vāraka也用於三性。amara詞庫說"kalaso用於三性"。 應食是食，即飯等，其器即使金銀等製成的也稱為kaṃso。 ajaya說： "kaṃsa用於街間量度，也用於威光， 也用於飲器、銅和茂盛和名聲"。 因此飲器也用kaṃso。kana表示光、行、欲，加sa詞綴，成為kaṃso。非陰性。關於容器一般的三個詞。ama表示行走，加atta詞綴，成為amattaṃ。bhāja表示分別業，屬curādi類，加yu詞綴。 458. 關於容器等支撐的兩個詞。因底近所持故稱為aṇḍupakaṃ，nta變成aṇḍa，ga變成ka。cumba表示口合，加aṭa詞綴，變u音，自義加ka詞綴。關於碗的兩個詞，因行增長故稱為sarāvo，加ava詞綴。malla表示持，加ṇvu詞綴。vaḍḍhamānaka也在此處，因增廣故稱為vaḍḍhamānaka，自義加ka詞綴。 關於調味醬等攪拌用具的兩個詞。kaṭa表示行走，加chu詞綴，重複等。du表示行走，加ba詞綴，屬nadādi類，成為dabbī，短音成為dabbi。khajākā也，khaja表示攪拌，加aka詞綴，khajākā陰性。關於谷等貯藏處的兩個詞。kusa表示粘，加ūla詞綴。kusa表示罵，加ṭha詞綴。兩者都是中性。 459. 關於豆等菜的詞，sā表示變細，加ṇvu詞綴。ḍaṃsa表示食，加ṇvu詞綴。sa脫落，siggu，haritaka也。haritā自義加ka詞綴。"陽性用於菜和sobhañjana中的siggu"。;

19.34]rabhaso. Dvayaṃ addake. Āddāyaṃ jātaṃ addakaṃ, rasso. Siṅgamiva veraṃ vapu yassa tameva siṅgiveraṃ.

Yadā sukkhaṃ, tadā mahosadhādhyaṃ, tikkharasattā mahantaṃ osadhaṃ. Suṇṭhī, nāgaraṃ, visaṃ, visabhesajjampi. Suṭhi sosane, i, suṇṭhi, īpaccaye suṇṭhī.

Dvayaṃ marīce. Mara pāṇacāge, co. Kula saṅkhyāne, ṇvu. 『『Marīcaṃ kolakaṃ kaṇhaṃ, usanaṃ dhammapattana』』ntyamarasīho.

1. Tipādaṃ kañjike. Suvīraraṭṭhe bhavaṃ sovīraṃ. Kena jalena añjiyamabhibyattaṃ assa kañjiyaṃ. Ārānaṃ bhūmyakkajānaṃ vāresu gahitena nārena jalena jātaṃ āranāḷaṃ, 『『āro kkhiti sute』kkaje, nāro taṇḍulanīresū』』ti hi vuttaṃ, rassa ḷo. Thusato jātamudakaṃ thusodakaṃ, thusodakato vā jātaṃ thusodakaṃ. Dhaññato vīhito jātaṃ ambilaṃ dhaññambilaṃ. Vātaṃ laṅkati hīnaṃ karotīti bilaṅko, vātassa bi, visesena laṅkatīti vā bilaṅko. Kummāso, abhisutaṃ, avantisomaṃ, kuñjalaṃ, kañjikaṃ, maṇḍo, jeṭṭhambu, khadikāpyatra.

Dvayaṃ lavaṇamatte. Lū chedane, yu, ossā』navādese loṇaṃ.

1. Sāmuddādayo ete pañca lavaṇassa pabhedā visesā. Samuddabhūmiyamavaṭṭhitaṃ laddhaṃ loṇodakaṃ sukkhasantanaṃ sitaṃ yaṃ bhavati, taṃ sāmuddalavaṇaṃ. Akkhivaṃ, vasirampi. Vasu thambhe, iro. Sindhudese bhavo sindhavo, ṇo. Sitasivaṃ [sītasivaṃ (sakkate)], māṇimanthaṃ, sindhujampi. Sitaṃ dhavalaṃ, sivaṃ kalyāṇaṃ, kammadhārayasamāso . Sitasivanti vā bandhanaṃ. Maṇimantho pabbato, tatra bhavo, ṇo. Kāḷaloṇo nāma sovaccalavaṇānaṃ majjhe kāḷavaṇṇaṃ lavaṇaṃ [tīṇi madhuralavaṇassalavaṇabhedassa (amarakosa, mahesvaraṭīkā)], 『『tilakaṃ tatra mecake』』ti [madaṃ sandate pisodarādi (cintāmaṇiṭīkā 19.43) madaṃ mudaṃ vā sandate… visodarādi (byākhyāsudhāṭīkā)] vuttattā tilakampi. Ubbhidaṃ nāma romakalavaṇaṃ, sambharidese kira rumā nāma lavaṇākaro. Tatra paviṭṭhaṃ kaṭṭhampi acirena vilīya lavaṇaṃ bhavati, tabbhavaṃ romalavaṇaṃ. Vasukampi. Kaṭṭhādīnaṃ sayaṃ sabhāvavijahanakarattā bhindituṃ sakkotīti ubbhidaṃ, sakyatthe usaddo. Bilālaṃ nāma samuddatīrāsannadesabhavaṃ mattikaṃ pācayitvā nipphāditalavaṇaṃ. Samuddavelāsannadese jātaṃ bilālaṃ, essittaṃ, lo, atha vā ubbhidaṃ nāma yattha katthaci padese bhūmito uggataṃ lavaṇamattikaṃ pācayitvā nipphāditalavaṇaṃ. Bilālaṃ nāma lavaṇabhūmiṃ vidārayitvā nipphāditalavaṇaṃ. Vipubbo dala vidāraṇe. Dassa lo. Atha vā ubbhidaṃ nāma pākyaṃ lavaṇaṃ. Bilālaṃ nāma vaccagandhaṃ kāḷalavaṇaṃ.

2. Guḷādayo pañca ucchuno vikārā. Guḷa rakkhāyaṃ, guḷo pakkaraso. Phāṇa gatiyaṃ, to, phāṇitaṃ guḷato kiñci thaddhaṃ. Khaṇḍa manthe, khaṇḍo phāṇitatopi thaddho. Ucchuvisesassa rasapāke khaṇḍayogyasārabhūte yā guḷikākārā jāyate, sā macchaṇḍī khaṇḍasālūkaṃ. 『『Macchaṇḍī tu pupphaguḷā, thaddhapattantu phāṇita』』nti rabhaso, khaṇḍakakkaṃ phāṇitamiccaññe. Sara hiṃsāyaṃ, kharapaccayo, sakkharā, yā 『『sitā』』tipi vuccati, sinoti bandhati taṇhaṃ sitā. Sitasakkharetyatra tu sito dhavalattho, sakkharāpamāṇasaṇṭhānattā vā sakkharā. Ime ca guḷādayo yathākkamaṃ thaddhatarā. Ettha ca macchaṇḍī phāṇitā khaṇḍavikārāpi. Dvayaṃ guḷe. Rogādhikesu vināsakarattā visañca taṃ kaṇṭakañca.

我來直譯這段巴利文： rabhaso說。關於姜的兩個詞。生於濕地故稱為addakaṃ，短音。形如角的辛味是其本性故稱為siṅgiveraṃ。 當干時，即是大藥等，因有猛利味故是大藥。suṇṭhī、nāgaraṃ、visaṃ、visabhesajjaṃ也。suṭhi表示干，加i詞綴，成為suṇṭhi，加ī詞綴成為suṇṭhī。 關於胡椒的兩個詞。mara表示捨命，加ca詞綴。kula表示數，加ṇvu詞綴。amarasīha說"marīca、kolaka、kaṇha、usana、dhammapattana"。 460. 關於醋的三部分。生於sovīra國的是sovīraṃ。因以水明顯故稱為kañjiyaṃ。從地生和生者取的nāra水生的是āranāḷaṃ，因說"āra用於地和生者，nāra用於米汁"，ra變成ḷa音。從糠生的水是thusodakaṃ，或從thusodaka生的是thusodakaṃ。從谷即稻生的酸是dhaññambilaṃ。因使風變劣故稱為bilaṅko，風變成bi，或因特別變化故稱為bilaṅko。kummāsa、abhisuta、avantisoma、kuñjala、kañjika、maṇḍa、jeṭṭhambu、khadikā也在此處。 關於鹽一般的兩個詞。lū表示切，加yu詞綴，o變成a音成為loṇaṃ。 461. sāmudda等這五種是鹽的種類特殊。在海地所得的鹽水乾固白的，那是海鹽。akkhiva、vasira也。vasu表示住，加ira詞綴。生於sindhu國的是sindhu鹽，加ṇa詞綴。sītasiva、māṇimantha、sindhuja也。白和吉祥是持業釋。或sitasiva是縛。maṇimantha山，生於彼，加ṇa詞綴。稱為黑鹽是在sovacca鹽中間黑色的鹽，因說"tilaka用於黑"故tilaka也。稱為ubbhida是roma鹽，據說在sambhari國有名為ruma的鹽礦。在那裡進入的木等不久溶解成鹽，生於彼是roma鹽。vasuka也。因自性使木等離自性故能破稱為ubbhida，u音表示能。稱為bilāla是在海岸近處生的土燒製成的鹽。在海邊近處生的是bilāla，變成essa，變成la音，或稱為ubbhida是在任何地方從地生的鹽土燒製成的鹽。稱為bilāla是破開鹽地製成的鹽。vi字首dala表示破壞。da變成la音。或稱為ubbhida是熟鹽。稱為bilāla是糞臭的黑鹽。 462. guḷa等五種是甘蔗的變化。guḷa表示護，guḷa是熟汁。phāṇa表示行走，加ta詞綴，phāṇita比guḷa稍硬。khaṇḍa表示攪拌，khaṇḍa比phāṇita更硬。在特殊甘蔗汁煮中適合成khaṇḍa的精華所生的球形是macchaṇḍī即khaṇḍasālūka。rabhasa說"macchaṇḍī是花球，phāṇita是固片"，有說khaṇḍakakka是phāṇita。sara表示傷害，加khara詞綴，成為sakkharā，也稱為"sitā"，因束縛愛故稱為sitā。但在sitasakkhara中sita表示白，或因如砂量形故稱為sakkharā。這些guḷa等依次更硬。這裡macchaṇḍī是phāṇita和khaṇḍa的變化。關於guḷa的兩個詞。因在病等中作壞故是毒和刺。

1. Dvayaṃ bhaṭṭhadhaññe. Lāja bhassane, bhassanaṃ bhajjanaṃ, a. Na khataṃ akkhataṃ. 『『Tatiyā pakati lājesvakkhataṃ tīsva』hiṃsite』』ti ruddo.

Bhaṭṭhayave dhānāsaddo siyā, 『『bahumhi bhaṭṭhayave dhānā, thiyaṃ abhinavo』bbhide』』ti rabhaso. Dhā dhāraṇe, yu.

Dvayaṃ yavādicuṇṇe. Saca samavāye, saca secane vā, tu. Mantha viloḷane. Tikaṃ samaṃ. Pūretīti pūpo, po. Akārayutte apūpo, yathā 『『lābu, alābū』』ti. Taṇḍulādīnaṃ piṭṭhānaṃ vikāro piṭṭhako, saññāyaṃ ko.

1. Chakkaṃ sūde. Bhattaṃ, sūpañca karoti akāsi karissatīti bhattakāro, sūpakāro ca. Su paggharaṇe. Savati rasaṃ paggharāpetīti sūdo, do, dīghādi. Sūda paggharaṇe vā, a. Aḷāro nāma sūpādivikati, taṃ karotīti āḷāriko. Odanaṃ pacatīti odaniko. Rasaṃ karotīti rasako.

Dvayaṃ sūpe. Sukhatthāya pātabbattā sūpo, dīghādi. Visesato bhattaṃ añjati anto gacchati yena, taṃ byañjanaṃ, añja gatiyaṃ, yu.

1. Pañcakaṃ [tipādaṃ (ka.)] bhatte. Udi savanakledanesu, yu. Vākāro odanasaddassa napuṃsakattaṃ samuccinoti. Kura sadde, kara karaṇe vā, karoti balanti kuraṃ, assu, kira vikkhipane vā, kirati bubhukkhanti kuraṃ, issu, kara hiṃsāyaṃ vā, ku sadde vā, rapaccayo. Bhajati yena, bhuñjitabbanti vā bhattaṃ, bhaja sevāyaṃ, to. Bhakkhitabbāti bhikkhā, bhakkha adane, assi, bhikkha yācane vā, bhikkhā nārī. Ada bhakkhane, to. Bhidādittā annādeso, dalopo.

Catukkaṃ bhojane, asa bhakkhane, kamme yu. Hara haraṇe. Āharati balāyūnīti āhāro, ṇo. Bhujadhātumhā yu, bhojanaṃ. Ghasa adane, ṇo. Andhopyatra, adadhātumhā tapaccayassa andhādeso nipātanā.

Dvayaṃ yāguyaṃ. Tara plavanataraṇesu. Tarati plavati byāpībhavatīti taraṇaṃ, yu. Taralaṃ, taralāpi. Yā pāpuṇe, gu, yu missane vā, gu, ussā. Uṇhikā, sāṇā, vilepī ca yāgunāmāni. Sā pāke, yu, sāṇā.

1. Khajjādayo cattāro asanabhedā. Khāda bhakkhane, kamme to, bhujādi. Khajjaṃ maṃsādi. Bhojjaṃ annādi. Liha assādane, ṇyo, hassa yo. Leyyaṃ madhvādi. Pātabbanti peyyaṃ, pā pāne, ṇyo, āsse, peyyaṃ sūpādi.

Dvayaṃ bhattamaṇḍe. Su savane, visarujapadādito ṇa. Camu adane, āpubbattā pāne, kamme ṇo. Māsaropyatra, masi parimāṇe, aro. Dvayaṃ ālope. Lupa chedane, āpubbo sampiṇḍane, ku sadde. Kabi vaṇṇe vā, alo, ḷattaṃ, kena toyena balamassāti vā kabaḷo, pume, gāsopi.

1. Rasānaṃ sabbarasānaṃ aggamhi rase maṇḍasaddo, maṇḍa bhūsāyaṃ, 『『sabbarasagge maṇḍamanitthiya』』ntyamarasīho[amara 19.49]. Dvayaṃ bhuttato sese. Virūpo, kucchito vā ghāso vighāso. Bhuttato seso bhuttaseso, sova bhuttasesako, sakatthe ko.

Dvayaṃ vighāsāde. Vighāsaṃ adatīti, a, damu damane, ṇvu. Dvayaṃ pipāsāyaṃ. Pātuṃ icchā pipāsā, pā pāne, so, dvittādi. Tasa pipāsāyaṃ, yu.

我來直譯這段巴利文： 463. 關於炒谷的兩個詞。lāja表示炒，炒是bhajjana，加a詞綴。未損是akkhata。rudda說"第三種性質在lāja中，akkhata用於三性的未傷"。 在炒麥中用dhānā詞，rabhasa說"在多炒麥中用dhānā，陰性用於新生的"。dhā表示持，加yu詞綴。 關於麥等粉的兩個詞。saca表示和合，或saca表示灑，加tu詞綴。mantha表示攪拌。關於同的三個詞。因滿故稱為pūpa，加pa詞綴。與a相應是apūpa，如"lābu、alābū"。米等粉的變化是piṭṭhaka，名稱加ka詞綴。 464. 關於廚師的六個詞。因作、已作、將作飯和羹故稱為bhattakāra和sūpakāra。su表示流。因使汁流故稱為sūda，加da詞綴，變長音等。或sūda表示流，加a詞綴。aḷāra是羹等變化，因作它故稱為āḷārika。因煮飯故稱為odanika。因作味故稱為rasaka。 關於羹的兩個詞。因為樂應飲故稱為sūpa，變長音等。因特別使飯入內故稱為byañjana，añja表示行走，加yu詞綴。 465. 關於飯的五個[三部分]。udi表示濕潤，加yu詞綴。vā詞顯示odana詞的中性。kura表示聲，或kara表示作，因作力故稱為kura，變u音，或kira表示散，因散饑故稱為kura，變i音，或kara表示傷害，或ku表示聲，加ra詞綴。因以此事奉，或應食故稱為bhatta，bhaja表示事奉，加ta詞綴。應食故稱為bhikkhā，bhakkha表示食，加assi詞綴，或bhikkha表示乞，bhikkhā是陰性。ada表示食，加ta詞綴。因屬bhidādi故變anna，da脫落。 關於食的四個詞。asa表示食，業加yu詞綴。hara表示取。因取力和壽故稱為āhāra，加ṇa詞綴。從bhuja詞根加yu詞綴，成為bhojana。ghasa表示食，加ṇa詞綴。andha也在此處，從ada詞根ta詞綴變成andha是不規則的。 關於粥的兩個詞。tara表示浮和渡。因浮動遍滿故稱為taraṇa，加yu詞綴。taraḷa，taraḷā也。yā表示到達，加gu詞綴，或yu表示混合，加gu詞綴，變u音。uṇhikā、sāṇā、vilepī是粥的名。sā表示煮，加yu詞綴，成為sāṇā。 466. khajja等四種是食物種類。khāda表示食，業加ta詞綴，屬bhujādi類。khajja是肉等。bhojja是飯等。liha表示味，加ṇya詞綴，ha變成ya。leyya是蜜等。應飲故稱為peyya，pā表示飲，加ṇya詞綴，變ā音，peyya是羹等。 關於飯湯的兩個詞。su表示流，從visa ruja pada等加ṇa詞綴。camu表示食，因有ā字首表飲，業加ṇa詞綴。māsara也在此處，masi表示量，加ara詞綴。關於團的兩個詞。lupa表示切，ā字首表聚集，ku表示聲。或kabi表示色，加ala詞綴，變成ḷa音，或因以水有力故稱為kabaḷa，陽性，gāsa也。 467. 在一切味之最上味中用maṇḍa詞，maṇḍa表示飾，amarasīha說"在一切味上用非陰性maṇḍa"。關於食余的兩個詞。異形或惡食是vighāsa。食余是bhuttasesa，它即是bhuttasesaka，自義加ka詞綴。 關於食殘者的兩個詞。因食殘故，加a詞綴，damu表示調伏，加ṇvu詞綴。關於渴的兩個詞。欲飲是pipāsā，pā表示飲，加sa詞綴，重複等。tasa表示渴，加yu詞綴。

1. Dvayaṃ bhuttumicchāyaṃ. Khuda bubhukkhāyaṃ, do. Ghasitumicchā jighacchā, ghasa adane, icchatthe cho, dvittādi. Maṃsassa raso paṭicchādanīyamuccate. Chanda icchāyaṃ. Paṭicchādetīti paṭicchādanīyaṃ, anīyo, chada saṃvaraṇe vā, maṃsena paṭicchādetabbattā paṭicchādanīyaṃ.

Dvayaṃ uggāre, deki saddossāhesu, uddhaṃ dekati gantumussahatīti udreko, ekassa dakārassa ro. Uddekopi. Gira niggiraṇe, issā, uggāro. Pādo tittiyaṃ. Suhito titto, tassa bhāvo sohiccaṃ. Tipi pīṇane,ti, bhujādi. Yupaccaye, issatte ca tappanaṃ.

469.Yathicchitantaṃ yathicchite. Kriyāvisesanatāya cete napuṃsake, kriyābyayānañhi satipyekatte tabbisesanāni napuṃsake bhavanti ekattepi, tathā hi kriyānamabyayānañca sattābhūtattā liṅgasaṅkhyāvisesopādānaṃ natthīti tabbisesanānampi sāmaññaliṅgā napuṃsakattaṃ, sāmaññasaṅkhyā cekattaṃ yuttanti, taṃ yathā – muduṃ pacanti, sāduṃ pacanti. Bahuvacanantepi kriyāsadde tabbisesanassekattameva kriyāvisesanānaṃ kammani dutiyā, sabbo hi dhātvattho karotyatthena byāpito, muduṃ pacanti muduṃ pacanaṃ kubbantītyattho, tena mudādīnañca tabbisesanānaṃ kammattaṃ. Añño panāha 『『sabbe dhātvatthā bhavatyatthānugatā, bhavatikriyā katvatthamanubhavantītyattho. 『Pacati devadatto』ti devadattapayutto pāko bhavati, gacchati gamanaṃ bhavati, paṭhati pāṭho bhavatī』』ti, tammatena paṭhamā, mudupacanaṃ yathā bhavati, tathā pacatītyattho. Ramaṇīyaṃ pāto, vimalaṃ pāto, idamupakumbhaṃ. Kamu kantiyaṃ, kammani ṇo, kāmaṃ, nikāmañca. Isu icchāyaṃ, to, 『『sādisantapucche』』tyādinā antena saha tassa ṭṭho, iṭṭhaṃ. Paripubbo āpa pāpuṇane, to, bhujādi, rasso, yāgamo ca. 『『Sattyaṃ nivāraṇe tittiyaṃ, pariyattaṃ yathicchite』』ti [cintāmaṇiṭīkā 19.57]rabhaso. Icchitassa anatikkamo yathicchitaṃ, yathātthe abyayībhāvo. Pakāmaṃpyatra.

Dvipādaṃ vaṇijake. Kayavikkayehi jīvatīti, iko. Satthaṃ vāṇijjopajīvīnaṃ saṅghātaṃ vahati desantaraṃ pāpayatīti, kammādimhi ṇo. Satthavāho vaṇijanāyako, taṃyogā satthavāho, ṇo. Āpaṇo kayavikkayavohāro, taṃyogā āpaṇiko, ṇiko. Vaṇa sadde, ijo. Vedahako, negamo, paṇyājīvo, vaṇijopyatra.

1. Vikkayo nāma pubbameva attano dhanassa parassa dānaṃ. Kī dabbavinimaye, tatra niyutto vikkayiko. Vikkiṇātīti vikketā, ritu. Kayo nāma parassa dhanaṃ gahetvā attano dhanassa dānaṃ. Kayena jīvatīti kayiko. Kinātīti, ṇvu.

Dvayaṃ dhanappayottari. Iṇe uttamo uttamaṇṇo, abhidhānā pubbanipāto, issattaṃ, dvittañca. Dhanaṃ vuḍḍhatthaṃ payojetīti dhaniko. Dvayaṃ dhanagāhake. Iṇe adhamo adhamaṇṇo. Iṇaṃ gaṇhātīti iṇāyiko, āyiko. Iṇaṃ āyati pavattetīti vā iṇāyako, ṇvu.

471-

我來直譯這段巴利文： 468. 關於欲食的兩個詞。khuda表示飢餓，加da詞綴。欲食是jighacchā，ghasa表示食，表欲加cha詞綴，重複等。肉的湯稱為paṭicchādanīya。chanda表示欲。因遮蔽故稱為paṭicchādanīya，加anīya詞綴，或chada表示覆，因應以肉遮蔽故稱為paṭicchādanīya。 關於嘔吐的兩個詞。deki表示聲和努力，因向上聲出努力故稱為udreka，eka的da音變成ra音。uddeka也。gira表示吐出，變i音，成為uggāra。關於飽的一詞。充足是titto，其性是sohicca。tipi表示滿足，加ti詞綴，屬bhujādi類。加yu詞綴，變i音成為tappana。 469. yathicchita是如所欲。作為動作修飾語這些是中性，因為動作副詞雖有單數，其修飾語在中性即使是單數，如是因動作和副詞是存在性故無性數特徵的取用，故其修飾語也以通性為中性，以通數為單數為適，如：軟烹，美烹。即使動作詞是複數，其修飾語仍是單數，動作修飾語在業用第二格，因為一切語根義都被作義遍及，軟烹即作軟烹的意思，因此mudu等修飾語是業。另有說"一切語根義隨有義，有作業經歷的意思。'提婆達多烹'即提婆達多發起的烹有，行即行有，讀即讀有"，依那說是第一格，軟烹如何有，如是烹的意思。ramaṇīya早晨，vimala早晨，這是upakumbha。kamu表示愛，業加ṇa詞綴，成為kāma和nikāma。isu表示欲，加ta詞綴，依"sādisantapuccha"等與anta一起變成ṭṭha，成為iṭṭha。pari字首āpa表示到達，加ta詞綴，屬bhujādi類，短音，加ya音。rabhasa說"sattyaṃ用於阻，tittiṃ用於飽，pariyatta用於如意"。所欲不過是yathicchita，yathā義不變化複合詞。pakāma也在此處。 關於商人的兩部分。因以買賣生故，加ika詞綴。因載運商賈團體到他方故，在業等加ṇa詞綴。商隊主是商人首領，與彼相應是商隊主，加ṇa詞綴。āpaṇa是買賣交易，與彼相應是āpaṇika，加ṇika詞綴。vaṇa表示聲，加ija詞綴。vedahaka、negama、paṇyājīva、vaṇija也在此處。 470. vikkaya即先給自己財於他。kī表示物交換，在彼任用是vikkayika。因賣故稱為vikketā，加ritu詞綴。kaya即取他財給自己財。因買生故稱為kayika。因買故，加ṇvu詞綴。 關於債主的兩個詞。在債中上是uttamaṇṇa，因定義前位，變i音，重複。因使財增故稱為dhanika。關於取財者的兩個詞。在債中下是adhamaṇṇa。因取債故稱為iṇāyika，加āyika詞綴。或因使債起故稱為iṇāyaka，加ṇvu詞綴。 471-

1. Dvayaṃ iṇe. Uddharīyate gayhateti uddhāro, upubbo dharati gahaṇe, ṇo. Eti vuḍḍhiṃ gacchatīti iṇaṃ, yu, ṇattaṃ. Pariyudañcanampi, parito udañjhate gayhateti, yu. Vuttanti kriyāpadaṃ. Yattakena dhanena lābho labbhate, tatra mūladhane mūlādidvayaṃ. Mūla patiṭṭhāyaṃ. Paṭhamameva ābhataṃ pābhataṃ.

Dvayaṃ paṭipāde. 『『Avassamassidaṃ kayitabba』』miti saccassākhyāpanaṃ, karaṇaṃ vā saccāpanaṃ, saccassa karañcittabharaṇamiccattho, saccasaddā dhāturūpā yu, majjhe apāgamo, saccassa vā āpuṇanaṃ saccāpanaṃ, apadhātumhā yu. 『『Saccāpanā saccākati』』riti tikaṇḍasese[thīkaṇḍe (?)] vopālito. Saccaṃ karoti, saccassa vā karaṇaṃ saccakāro. Saccaṃkāropi. 『『Klive saccāpanaṃ sacca-ṅkāro saccākatitthiya』』ntyamarakose[amara 19.82]. Dvayaṃ vikkanīyadabbe. Vikkinitabbanti vikkeyyaṃ, ṇyo. Paṇa byavahāre, ṇyo, dvepi tīsu.

Dvayaṃ nyāsassappane [nyāsampanne (ka.)]. Nyāsassa appanaṃ [sampannaṃ (ka.)] paṭidānaṃ. Patipubbo dadāti nyāsasampannattho, tathā paripubbo vattati. Paridānaṃpyatra.

Dvayaṃ nyāse. Asu khepane. Nyassate nikkhipīyateti, ṇo. Upanidhiyyateti upanidhi, i, upanidhi pume. 『『Pume upanidhinyāso』』ti [amara 19.81]amarakose.

473.Ekādayo aṭṭhārasapariyantā saṅkhyāsaddā saṅkhyeyye dabbe vattanti tīsu ca liṅgesu. Saṅkhyeyyekatte ca 『『eko brāhmaṇo, aṭṭhārasa brāhmaṇā』』ti samānādhikaraṇaṃ bhavati, na tu bhinnādhikaraṇaṃ 『『brāhmaṇānaṃ ekādasa ce』』ti. Tīsūtyanena 『『na kevalaṃ ekasaddova saliṅgo, atha kho aṭṭhārasapariyantāpī』』ti dasseti, tena katthaci tesaṃ aliṅgatāvacanaṃ liṅgavisesābhāvaṃ sandhāya vuttaṃ, na pana sāmaññaliṅgābhāvanti daṭṭhabbaṃ. Iminā nayena 『『atiliṅgaṃ dvivacanaṃ, tadākhyātanti vuccatī』』tyādīsupi daṭṭhabbaṃ, tena 『『puriso gacchati, itthī gacchati, cittaṃ gacchatī』』tyādīsu gacchatisaddassa taṃtaṃliṅgavisesavacanatā, 『『gacchatī』』tyādīsu sāmaññaliṅgavacanatā ca daṭṭhabbā. Vīsatyādayo saṅkhyāsaddā saṅkhyāne, saṅkhyeyye ca vattanti 『『vīsati gāvo, gavaṃ vīsatī』』ti. Ekatteti yadā panetā saṅkhyeyye ekattavisiṭṭhameva vaggattaṃ sabhāvato paṭipādayanti. Tadā bhinnasaṅkhyenāpi samānādhikaraṇe ekavacaneyeva sabbakālaṃ vattate 『『vīsati gāvo』』ti. Yadyekatte, kathaṃ? Dvevīsatiyo, tisso vīsatiyo, pañcasatāniccādayo payogā iccāha 『『vaggabhede bahuttepī』』ti . Vīsatyādīnaṃ vaggānaṃ bhede vattumicchite sati bahuttepi bahuvacanepi bhavanti. Amarakose pana 『『saṅkhyantarassatthe abhidheyyevīsatyādayo taṃsamānādhikaraṇato bahuvacanānipi bhavantī』』ti [amara 19.83-4] vuttaṃ, saṅkhyantaramiha vaggabhedo, tena dvinnampi vohāramattanānattaṃ, na atthanānattanti daṭṭhabbaṃ. Ānavuti navutisaddamabhibyāpetvā tā vīsatyādayo bhinnaliṅgenāpi samānādhikaraṇe nāriyaṃ itthiyaṃ, yathā vīsati kuṇḍāni. Vīsatyādayo vikatasamāhāradvandā. Liṅgassa lokāsayattā dvandekattanti napuṃsakattanti vīsatyādayo abyuppannā paramatena, kaccāyanamatena pana byuppannā.

474-

我來直譯這段巴利文： 472. 關於債的兩個詞。因被取故稱為uddhāra，up字首dharati表示取，加ṇa詞綴。因趣增長故稱為iṇa，加yu詞綴，變成ṇa音。pariyudañcana也，因周遍取故，加yu詞綴。說是動作詞。以多少財得利，在彼本財中有本等兩個詞。mūla表示安立。最先所帶是pābhata。 關於回報的兩個詞。"此必須買"如是真實的表明，或作是saccāpana，真實的作和心持的意思，從sacca詞語根形加yu詞綴，中間加a音，或真實的到達是saccāpana，從apa詞根加yu詞綴。tikaṇḍasesa說"saccāpanā和saccākati"，由vopālita說。作真實，或真實的作是saccakāra。saccaṃkāra也。amara詞庫說"中性用saccāpana，陰性用saccaṅkāra和saccākati"。關於可賣物的兩個詞。應賣故稱為vikeyya，加ṇya詞綴。paṇa表示交易，加ṇya詞綴，兩者用於三性。 關於寄託還的兩個詞。寄託的還是償還。pati字首dadāti表示寄託滿足義，如是pari字首vattati。paridāna也在此處。 關於寄託的兩個詞。asu表示失。因被放置故，加ṇa詞綴。因被寄託故稱為upanidhi，加i詞綴，upanidhi是陽性。amara詞庫說"陽性用upanidhi和nyāsa"。 473. 從一到十八的數詞用於所數事物和三性中。在所數單數中如"一婆羅門，十八婆羅門"是同格，但不是異格如"婆羅門的十一"。說"三性"表示"不僅eka詞有性，乃至到十八的也有"，因此有時說它們無性是針對無特定性說的，應知不是無通性。依此方式應見"超性二數，說為彼名詞"等，因此應見如"男人去，女人去，心去"等中去詞有彼彼特定性的說，如"去"等中有通性的說。從二十起的數詞用於數和所數中，如"二十牛，牛的二十"。當這些在所數中只表達自性上具單數的群義時，即使與不同數同格也永遠用單數如"二十牛"。若在單數中，如何？二個二十，三個二十，五百等用法，故說"在群分多時"。當欲說二十等群的分別時在多數中也有。但amara詞庫說"二十等在他數義所詮中從彼同格也有複數"，這裡他數是群分，因此應知兩者只是說法差別，非義差別。直到九十，那些從二十起的即使與異性同格也用於女性中，如二十罐。二十等是異形集合雙複合。因性依世俗故雙複合單數故中性，故二十等依勝義說無詞源，但依kaccāyana說有詞源。 474-

1. Satādīni asaṅkhyeyyapariyantāni catuvīsati ṭhānāni gaṇanabhedāni. Tattha dasadasasaddehi nipphādito satasaddo, tathā satadasasaddehi sahassasaddo. Yuja yoge, niyutaṃ, ayutampi. Yu missane vā, to. Lakkha dassanaṅkesu, lakkhaṃ, satasahassampi. Kuṭa chedane, dasaguṇaṃ kuṭatīti koṭi. Upasaggena visesetvā eko gaṇanaviseso pakoṭīti vuccati, dvepi missetvā eko koṭipakoṭīti. Naha bandhane, to. Āgamassu. Vida lābhe, u, niggahītāgamo. Aba hiṃsāyaṃ, gatimhi ca, do, āgamassu. Ahi gatimhi, hapaccayo. Ava rakkhaṇe, vo . Aṭa gamane, ṭo. Sogandhikanti kamalavisesanāmena eko gaṇanaviseso vuccati, tathoppalādināmehi ekeko gaṇanaviseso. Katha vākyappabandhe, yu, saṅkhyātumasakkuṇeyyatāya asaṅkhyeyyaṃ.

Nanu saṅkhyātumasakkuṇeyyatte sati ekena bhavitabbaṃ, atha kathameko asaṅkhyeyyo, dve asaṅkhyeyyāniccādīni bhedāni vuttānīti? Nāyaṃ doso, tesaṃ kāladesādivasena bhinnānampi sambhavato. Etāsu saṅkhyāsu kamā kamena satādilakkhapariyantaṃ dasaguṇaṃ dasahi guṇitaṃ bhavati. Koṭyādikaṃ asaṅkhyeyyapariyantaṃ satalakkhaguṇaṃ satalakkhehi guṇitaṃ bhavati, tasmā ekā lekhā dvisuññasahitā sataṃ bhavati, tathā tisuññasahitā sahassaṃ, catusuññasahitā niyutaṃ, pañcasuññasahitā ekā lekhā lakkhaṃ bhavati, ekā pana lekhā sattasuññasahitā koṭi, tathā cuddasasuññasahitā pakoṭi, iminā nayena yāvāsaṅkhyeyyaṃ netabbaṃ, ayamekaccānamācariyānaṃ mati.

Atha vā satādayo asaṅkhyeyyapariyantā sabbepi dasaguṇitā kātabbā, ayaṃ kaccāyanassa mati, tena hi 『『yāva taduttari dasaguṇitañce』』ti suttamāha. Atha vā satādayo lakkhantā dasadasaguṇitā, tena ekā lekhā dvibindusahitā sataṃ bhavati, tathā catupañcādibindusahitā sahassādikaṃ bhavati, ekā lekhā pana dvādasabindusahitā koṭi, tathā ekūnavīsatibindusahitā pakoṭīti yāva asaṅkhyeyyā ekekasmiṃ satta satta bindūni katvā gaṇanā kātabbā, tasmā asaṅkhyeyyagaṇanavisese pañcacattālīsādhikāni satabindūni bhavanti, ayamamhākaṃ mati.

Amarakose[amara 19.84] pana 『『pantyā satasahassādi, kamā dasaguṇottara』』mityuttaṃ, tassattho – dasasaṅkhyā pantītyuccate , tato ārabbha dasaguṇottaraṃ satasahassādikaṃ kamā viññeyyaṃ, taṃ yathā – dasasaṅkhyāya dasaguṇottaraṃ sataṃ, satā dasaguṇottaraṃ sahassaṃ, sahassā dasaguṇottaraṃ ayutaṃ, ayutā dasaguṇottaraṃ lakkhaṃ, lakkhā dasaguṇottaraṃ payutaṃ, payutā dasaguṇottaraṃ koṭi, evaṃ koṭiyā abbudaṃ, abbudā padumaṃ, padumā khabbo, khabbā mahākatho, tatopi mahāpadumaṃ, tatopi saṅku, saṅkuto samuddo, tato antyaṃ, antyā majjhaṃ, majjhā paraddhaṃ, paraddhā amataṃ, amatā dasaguṇottaraṃ saṅkhyaṃ, saṅkhyañca vīsatimaṃ ṭhānaṃ, asaṅkhyeyyamito paranti. Sabbapārisadattā hi byākaraṇassa sabbesaṃpyatra vādā dassitā.

477-478. Sādhikena dvepādena 『『aḍḍhena catuttho aḍḍhuḍḍho, aḍḍhena tatiyo aḍḍhatiyo, aḍḍhateyyo cā』』ti imaṃ vacanatthaṃ dasseti. Aḍḍhūpapadena saha catutthādisaddānaṃ aḍḍhuḍḍhādyādeso. Sādhikapādena 『『aḍḍhena dutiyo diyaḍḍho, divaḍḍho cā』』ti imaṃ vacanatthaṃ dasseti. Antaritassāpi aḍḍhenasaddassa idhānuvattanatā adhippetā abhidhānantarābhāvā, sabbatrevaṃ.

479-

我來直譯這段巴利文： 476. 從百到無數的二十四處是數目種類。其中以十十詞構成百詞，如是以百十詞構成千詞。yuja表示結合，成為niyuta，ayuta也。或yu表示混合，加ta詞綴。lakkha表示見和數，成為lakkha，十萬也。kuṭa表示切，因十倍切故稱為koṭi。以字首區別一個數目種類稱為pakoṭi，兩者合成一個稱為koṭipakoṭi。naha表示縛，加ta詞綴。加音。vida表示得，加u詞綴，加鼻音。aba表示傷害和行走，加da詞綴，加音。ahi表示行走，加ha詞綴。ava表示護，加va詞綴。aṭa表示行走，加ṭa詞綴。以sogandhika即蓮花特種名說一個數目種類，如是以青蓮等名說一一數目種類。katha表示語續，加yu詞綴，因不能數故稱為asaṅkhyeyya。 難道不是不能數時應成一，那麼為何說一無數，二無數等差別？不是過失，因為它們依時處等而異也有。在這些數中，依次從百到十萬以十倍即由十乘。從俱胝到無數以百萬倍即由百萬乘，因此一劃加二零成百，如是加三零成千，加四零成尼由他，一劃加五零成十萬，而一劃加七零成俱胝，如是加十四零成巴俱胝，以此方式應引至無數，這是某些阿阇黎的見解。 或者從百到無數一切都應作十倍，這是迦旃延的見解，因為他說"乃至其上若十倍"之經。或者從百到十萬是十十倍，因此一劃加兩點成百，如是加四五等點成千等，而一劃加十二點成俱胝，如是加十九點成巴俱胝，乃至無數每一處作七七點而數，因此在無數數目種類中有一百四十五點，這是我們的見解。 但在amara詞庫說"以列從十萬，依次十倍上"，其義是 - 稱十數為列，從彼起依次知十倍的十萬等，即如 - 從十數十倍上是百，從百十倍上是千，從千十倍上是阿庾多，從阿庾多十倍上是十萬，從十萬十倍上是百萬，從百萬十倍上是俱胝，如是從俱胝是阿浮陀，從阿浮陀是波頭摩，從波頭摩是佉婆，從佉婆是大語，從彼是大波頭摩，從彼是竿，從竿是海，從彼是末，從末是中，從中是最勝，從最勝是不死，從不死十倍上是數，數是第二十處，此後是無數。因文法是一切會眾的，這裡顯示一切說。 477-478. 以帶增的兩部分顯示"以半第四是三又半，以半第三是二又半，也稱aḍḍhateyya"這義。與aḍḍha上分一起第四等詞變成aḍḍhuḍḍha等。以帶增部分顯示"以半第二是一又半，也稱divaḍḍha"這義。雖隔開的aḍḍhena詞這裡也意欲隨轉，因無其他定義，一切皆如是。 479-

1. Mīyate paricchindīyate yena, taṃ mānaṃ. Tañca tulāpatthaṅgulivasā tidhā māniyadabbassa bhavati. Tula ummāne , curādi, tulā itthī. Pada gatiyaṃ, tho. Aṅga gamane, ulo, aṅgulaṃ, 『『aṅgulī』』tipi pāṭho, karasākhā.

Cattāro vīhayo sampiṇḍitā ekāva guñjā samagarukā, tathā dve guñjā ekova māsako samagarukoti sabbatra nayo netabbo. Dve māsakā akkho nāma, vibhīṭakoti vutto, akkhaphalasamānagarukattā vā akkho. Karisopyatra, kasa vilekhane, a, rimajjho, anitthī. Akkhānaṃ pañca dharaṇaṃ nāma, dharatidhātuyā yu. Akkhānamaṭṭhakaṃ suvaṇṇo nāma. Pañcadharaṇaṃ nikkhaṃ nāma. Te nikkhā pañca pādo nāma. So pādo catutthe bhāge vattatītyekaccānaṃ mati. Yathāvuttāyeva cattāro vīhayo guñjā nāma. Dve guñjā māsako nāma. Dve pañcamāsakā dasamāsakā akkho nāma. Akkhānaṃ aṭṭhakaṃ dharaṇaṃ nāma. Pañcadharaṇaṃ suvaṇṇo nāma. Te pañcasuvaṇṇā nikkhaṃ nāmātyamhākaṃ mati. Kana dittigatikantīsu, nipubbo, nassa kho, nikkho, suvaṇṇavikārepi. Yassa kassaci vatthuno catutthe bhāge pādo. Dasa dharaṇāni palaṃ nāma, pala pathe ca gatimhi.

1. Yassa kassaci vatthuno palasataṃ tulā. Tula ummāne, tulā nārī.

Gehānaṃ dārubandhāya, piṭhikāyaṃ tulā thiyaṃ;

Mānabhaṇḍe ca sādise, rāsipalasatesu ca.

Tā tulā vīsati bhāro nāma. Bhara dhāraṇaposanesu, ṇo. 『『Bhāro tu dvisahassesu, palānamapi vivadhe』』tyajayo[byākhyāsudhāṭīkāyampi]. Vivadho bhārabhedo.

Rūpiyassa karisena kato saṃvohārapadattho kahāpaṇo nāma. Karisappamāṇena rūpiyena kato paṇo paṇiyo dabbabhedo kahāpaṇo. Risassa hādeso. Ahādese karisāpaṇo, ete dve rūpavikāro, aññatrūpacārā. Iti tulāmānaṃ vuttaṃ.

1. Patthamānaṃ dassetumāha 『『kuḍuvo』』ccādi. Eko pasato kuḍuvo nāma. Sara gatiyaṃ, to, ralopo, kaḍi bhede, vo, kaḍissa kuḍu, te kuḍuvā cattāro pattho. Catupatthā āḷhako, aha pūjāyaṃ, ṇvu, ḷattādi dasaṅgulaṃ, dvādasaṅgulaṃ vāsabbato mānampi āḷhako. Caturo āḷhakā doṇaṃ nāma, 『『caturāḷhaka』』ntipi pāṭho, du gamane, ṇo, duṇa gatiyaṃ, hiṃsāyañca vā, doṇaṃ. Vākārena doṇo.

2. Caturo doṇā mānikā, māna pūjāyaṃ, sakatthe ko, assi. Catumānikaṃ catassannaṃ mānikānaṃ samūho catumānikaṃ khārī nāma, khara vināse, ṇo, nadādi. Dasambaṇaṃ dasādhikasatadoṇamattaṃ kumbhoti ghaṭanāmena eko patthamānaviseso dassito, 『『ambaṇa』』ntipi pāṭho.

3. Patthamānavisesānaṃ labbhamānapariyāye dassetumāha 『『āḷhako』』ccādi. Tumba kampane, a. Dvayaṃ patthe. Patthasaddoyaṃ sāmaññabhedamānesu pavattati, idha pana visesamānavācako adhippeto. Nala ganthe, iṇa.

Dvayaṃ vāhe. Vahatīti vāho, vaha pāpuṇane, ṇo.

Ambaṇamānaṃ, pariyāyaṃ vā dassetumāha 『『ekādasa doṇe』』ccādi. Amba gamane, yu, amba sadde vā, iti patthamānaṃ vuttaṃ, aṅgulamānaṃ pana aṇvādyābhidhānāvasare bhūmivagge abhihitaṃ.

我來直譯這段巴利文： 480. 因以此量度故稱為māna。它依秤、容器、指三種對所量物有。tula表示稱量，屬curādi類，tulā是陰性。pada表示行走，加tha詞綴。aṅga表示行走，加ula詞綴，成為aṅgula，也讀作"aṅgulī"，手指。 四粒稻米合成一個重等的guñjā，如是兩個guñjā成一個重等的māsaka，如是一切應依方法引申。兩個māsaka稱為akkha，說是vibhīṭaka，或因與阿迦果同重故稱為akkha。karisa也在此處，kasa表示書寫，加a詞綴，中有r音，非陰性。五個akkha稱為dharaṇa，從dhara詞根加yu詞綴。八個akkha稱為suvaṇṇa。五個dharaṇa稱為nikkha。那五個nikkha稱為pāda。那pāda在第四部分中執行，這是某些人的見解。如前所說的四粒稻米稱為guñjā。兩個guñjā稱為māsaka。兩個五māsaka即十māsaka稱為akkha。八個akkha稱為dharaṇa。五個dharaṇa稱為suvaṇṇa。那五個suvaṇṇa稱為nikkha，這是我們的見解。kana表示光、行、欲，ni字首，na變成kha，成為nikkha，在金變化中也。任何物的第四部分是pāda。十個dharaṇa稱為pala，pala表示道和行走。 481. 任何物的百pala是tulā。tula表示稱量，tulā是陰性。 "在房屋木結，在凳中tulā是陰性； 在量器和相似，在百pala堆中也"。 那二十個tulā稱為bhāra。bhara表示持和養，加ṇa詞綴。ajaya說"bhāra用於兩千，pala也用於擔"。vivadha是bhāra種類。 以karisa銀作的交易物品稱為kahāpaṇa。以karisa量銀作的貨幣物種是kahāpaṇa。risa變成hā音。不變hā音是karisāpaṇa，這兩者是形變化，他處是比喻。如是說了秤量。 482. 為顯示容量說"kuḍuva"等。一個pasata稱為kuḍuva。sara表示行走，加ta詞綴，ra脫落，kaḍi表示破，加va詞綴，kaḍi變成kuḍu，那四個kuḍuva是一pattho。四個pattho是一āḷhaka，aha表示敬，加ṇvu詞綴，變成ḷa音等十指或十二指一切量也是āḷhaka。四個āḷhaka稱為doṇa，也讀作"caturāḷhaka"，du表示行走，加ṇa詞綴，或duṇa表示行走和傷害，成為doṇa。以va音成為doṇo。 483. 四個doṇa是mānikā，māna表示敬，自義加ka詞綴，加i詞綴。catumānika即四個mānikā的集合catumānika稱為khārī，khara表示滅，加ṇa詞綴，屬nadādi類。dasambaṇa即百十doṇa量的kumbha，以瓶名顯示一個容量種類，也讀作"ambaṇa"。 484. 為顯示容量種類得到的異名說"āḷhaka"等。tumba表示動，加a詞綴。關於pattha的兩個詞。這pattha詞行於通量中，但這裡意欲說特量。nala表示結，加iṇa詞綴。 關於vāha的兩個詞。因載故稱為vāha，vaha表示達，加ṇa詞綴。 為顯示ambaṇa量或異名說"十一doṇa"等。amba表示行走，加yu詞綴，或amba表示聲，如是說了容量，但指量在說aṇu等時在地品中已說。

1. Catukkaṃ bhāge. Visa pavesane, dīghādi, koṭṭhaṃ vuccati sarīraṃ, tattha setīti koṭṭhāso. Āttaṃ. Ana pāṇane, ama gamane vā, so. Bhajīyate sevīyateti bhāgo. Ṇo. Vaṇṭakopyatra. Vaṭi vibhājane, ṇvu, ṇantā vā sakatthe ko.

Vibhavantaṃ dhane. Dhana dhaññe, a. Sassa attano ayaṃ so, sampi. Duiva dabbaṃ, sāramiccattho, ivatthe vo, vida lābhe, to . Sassa dhanassa pati sapati, tasmiṃ sādhu sāpateyyaṃ, ṇeyyo. Vasa nivāse, u. Ara gamane, tho. Rassa to. Vibhavanti pabhavantyanenāti vibhavo, a. Hiraññaṃ, kosopyatra.

1. Katākataṃ kañcanaṃ, rūpiyañca missitaṃ [militaṃ (ka.), militaṃ paccekañca (amara khīrasvādhīṭīkā)] kosādidvayavāccaṃ, tatra piṇḍīkataṃ ābharaṇīkataṃ, kammībhāvamāpāditaṃ vā kataṃ. Ākarotthaṃ ajātakammaṃ cuṇṇādirūpaṃ akataṃ, tadaññaṃ tehi kañcanarūpiyehi aññaṃ tejasaṃ dabbaṃ tambaṃ. Ādinā kaṃsarītisīsakādi, yañcātejasaṃ rājapaṭṭadāruvisādika』masāraṃ dabbaṃ, taṃ sabbaṃ kuppaṃ, gupa rakkhaṇe, guppateti, po, kattañca gassa.

Dvayaṃ kañcanaṃ rūpiyañcāhatamuṭṭhāpitahayavarāhapurisādi rūpaṃ nigghātikāya tāḷitaṃ dīnārādikaṃ rūpiyākhyaṃ. Assādirūpamassāhatamatthīti rūpiyaṃ. Rūpa āhatapasaṃsāsu, iyo.

487-488.Hiraññantaṃ suvaṇṇe. Sobhano vaṇṇo yassa suvaṇṇaṃ. Kana dittiyaṃ, ṇvu, jananaṃ jātaṃ, pakaṭṭhaṃ jātaṃ jātarūpaṃ, pakaṭṭhatthe rūpapaccayo [pasaṃsāyaṃ rūpapaccayo iti subhū (cintāmaṇiṭīkā) pasaṃsāyaṃ rūpaṃ (pāṇini 5.3.66)]. Jātaṃ rūpamassāti vā jātarūpaṃ. Iṇa gatiyaṃ, dittiyañca anekatthattā. Suṭṭhu dippate dittiyā yujjateti soṇṇaṃ, usso, 『『vā paro asarūpā』』ti ilopo, dvittaṃ. Kañca dittiyaṃ, yu. Satthu vaṇṇo viya vaṇṇo yassa. Cittamattānaṃ haratīti hari. I, kamu icchāyaṃ, bu. Carati ettha cittaṃ cāru, ṇu. Hi gatiyaṃ, mo. Haṭa dittiyaṃ, ṇvu. Tapanaṃ dāhamarahatīti tapaniyo, iyo. Hara haraṇe, añño, assi. Hā cāge, hā gatiyaṃ vā, añño, hirādeso ca.

Cāmīkarādayo cattāro tabbhedā tassa suvaṇṇassa visesā. Cāmī nāma ekā pupphajāti, taṃkarattā cāmīkaro, atha vā cāmī nāma aggi. Camu adane, ṇī, takkarattā cāmīkaro. Satakumbhaṃ paddhakesaravaṇṇaṃ, tabbaṇṇasadisattā sātakumbhaṃ. Devarukkhabhūtāya mahājambuyā patiṭṭhitaṭṭhāne nadī jambunadī, tassaṃ patitehi mahāgajappamāṇānaṃ, kumbhappamāṇānaṃ vā phalānaṃ bījehi jātaṃ suvaṇṇaṃ jambunadaṃ, idaṃ pana suvaṇṇaṃ analappabhaṃ devālaṅkāramatulaṃ jāyate. Taṃ panānalamiti visesatthepi amarasīho suvaṇṇasāmaññeva paṭhati. Siṅgī nāma ekā macchajāti, tabbaṇṇatāya. Khaṇiyaṃ vā taṃsaṇṭhānasilākhaṇḍehi jātatāya siṅgī, amarakose pana cāmīkarādīnipi suvaṇṇasāmaññe paṭhati, siṅgī pana visese. Vuttañhi tattha 『『alaṅkārasuvaṇṇaṃ yaṃ, siṅgīkanakamiccaya』』nti [amara 19.96]. Tassattho – kaṭakakuṇḍalādino alaṅkārasuvaṇṇassa 『『siṅgī』』ti nāmanti. 『『Siṅgīmaṇḍanasoṇṇa』』nti ratanakoso. Suvaṇṇatāya siṅgī 『『kanaka』』mityuccate.

我來直譯這段巴利文： 485. 關於部分的四個詞。visa表示入，變長音等，稱為身的是koṭṭha，在彼處臥故稱為koṭṭhāsa。變ā音。ana表示生命，或ama表示行走，加sa詞綴。因被事奉故稱為bhāga。加ṇa詞綴。vaṇṭaka也在此處。vaṭi表示分配，加ṇvu詞綴，或以ṇa詞綴結尾，自義加ka詞綴。 關於財的vibhavanta。dhana表示谷，加a詞綴。自己的財是sa，sam也。可有即物，精華義，i義加va詞綴，vida表示得，加ta詞綴。財的主是sapati，對彼善是sāpateyya，加ṇeyya詞綴。vasa表示住，加u詞綴。ara表示行走，加tha詞綴。ra變成ta音。因以此生故稱為vibhava，加a詞綴。hirañña、kosa也在此處。 486. 加工和未加工的金和銀混合稱為kosa等兩種，其中成塊的、作裝飾的或變為工品的是加工的。未生工的、粉等形的是未加工的，除彼外以那些金銀外的發光物銅。等包括青銅、黃銅、鉛等，以及不發光的王布、木、毒等非精華物，那一切是kuppa，gupa表示護，因護故，加pa詞綴，ga也變ka音。 兩個金銀被打成馬象豬人等像，以冶具打成的錢幣等稱為貨幣。因有馬等像被打故稱為貨幣。rūpa表示打和贊，加iya詞綴。 487-488. 關於金的hiraññanta。有好色故稱為suvaṇṇa。kana表示光，加ṇvu詞綴，生是jāta，殊勝生是jātarūpa，殊勝義加rūpa詞綴。或有生色故稱為jātarūpa。iṇa表示行走和光，因多義。因善光故稱為soṇṇa，加u詞綴，依"或后異形"i脫落，重複。kañca表示光，加yu詞綴。如師色是其色。因奪心故稱為hari。加i詞綴，kamu表示欲，加bu詞綴。心行於此故稱為cāru，加ṇu詞綴。hi表示行走，加ma詞綴。haṭa表示光，加ṇvu詞綴。應熱故稱為tapaniya，加iya詞綴。hara表示取，加añña詞綴，加i詞綴。hā表示舍或hā表示行走，加añña詞綴，也變成hira。 cāmīkara等四種是彼金的種類差別。cāmī是一種花，因作彼故稱為cāmīkara，或cāmī是火。camu表示食，加ṇī詞綴，因作彼故稱為cāmīkara。satakumbha是蓮鬚色，因與彼色相似故稱為sātakumbha。在天樹大閻浮樹安立處的jambu河，從落入彼中如大象量或如瓶量的果實種子生的金稱為jambunada，而此金生為無邊光天飾無比。但amarasīha在特義中也讀anala。siṅgī是一種魚，因與彼色故。或因從彼形石塊生故稱為siṅgī，但在amara詞庫中cāmīkara等也讀於一般金中，而siṅgī在特別中。因說彼處"裝飾金者，稱為siṅgī金"。其義是 - 鐲耳環等裝飾金的名為"siṅgī"。寶藏說"siṅgī裝飾金"。因是金故siṅgī稱為"金"。

1. Pañcakaṃ rajate. Rūpayuttatāya rūpiyaṃ. Rañja rāge, ato. Sañja saṅge, jhu, ñalopo, sajjhu. Rūpayuttatāya rūpī, sañja saṅge, jho, ñalopo, sajjhaṃ, 『『rūpiyajjha』』ntipi pāṭho. Tadā iyajjhapaccayena siddhaṃ. Dubbaṇṇaṃ, khajjūraṃ, setampi.

Āhatasoṇṇarajate, rajate rūpiyaṃ mataṃ;

Rajate ca khaleklivaṃ, khajjūro pādapantare;

Setā ca bhatikāyaṃ tha, klivaṃ sajjhe site tisu.

Asmajātiyaṃ puppharāgādimhi, muttāvajirādimhi ca vasvādittayaṃ. Vasa nivāse, u. Ratiṃ tanotīti ratanaṃ, kammādimhi ṇo, tilopo. 『『Ratnaṃ sajātiseṭṭhepī』』tyamarakose[amara 23.126], tena gajaseṭṭho gajaratanaṃ, itthiseṭṭho itthiratananti. Manasaddato i, īpaccaye maṇī ca. Puppharāgādayo vakkhamānā tabbhidā tassa maṇino visesā. Bhāsanto rañjetīti puppharāgo, bhāsassa puppho.

1. Suvaṇṇādayo ime satta ratanānyāhu. Maṇi rattamaṇi.

2. Sattaratanānaṃ labbhamānapariyāye dassetumāha 『『lohitaṅgo』』ccādi. Lohitaṅgādittayaṃ rattamaṇiyaṃ . Lohitavaṇṇena aṅgīyateti lohitaṅgo, lohitaṃ aṅgaṃ sarīrametassa vā lohitaṅgo. Padumañcātra kokanadaṃ, tabbaṇṇasadiso maṇi padumarāgo. Soṇaratanaṃ, lohitakopyatra.

Dvayaṃ veḷuriye. Vaṃso tacasāro, tabbaṇṇo maṇi vaṃsavaṇṇo. Veḷu viya dissatīti veḷuriyo, ivatthe iyo, rāgamo ca. Dvayaṃ pavāḷe. Vala saṃvaraṇe, ṇo, ḷattaṃ, vākārena pavāḷopi. Du gamane, du upatāpe vā, mo, dvittaṃ.

1. Dvayaṃ kabaramaṇimhi. Masāragirimhi jātaṃ masāragallaṃ, lo, rassa lo. Kabaro sabalo maṇi. Dvayaṃ muttāyaṃ. Muca mocane, tho, muttā eva muttikaṃ, sakatthe iko. Satthikā pakatito liṅgavacanānyativattanteti napuṃsakattaṃ. Ettha ca ratanapariyāyānaṃ uppaṭipāṭiyā kathanaṃ sattannaṃ ratanānaṃ uppattikkamapaṇītakkamādino abhāvadīpanatthaṃ.

Dvayaṃ pittale. Rī gamane, ri. Rītipi. 『『Rīti pacāre sande ca, lohakiṭṭārakūṭesū』』ti ruddo. Ārasseva kūṭo, yassa. Dabbasaddopyatra. Dvayaṃ abbhake. Ama gamane, alo. Abbhaṃ ākāso, megho ca, taṃsaññakattā abbhakaṃ, saññāyaṃ ko. 『『Meghambarābhidhānañca, gori bījañca abbhaka』』nti hi vuttaṃ. Girijatu, silājatupyatra.

1. Tikaṃ lohe. Lū chedane, ho. Aya gamane, manogaṇādi. Kāḷañca taṃ ayasañceti kāḷāyasaṃ. Satthakaṃ, tikkhaṇaṃ, piṇḍaṃ, ayasaṃ, asmasāropyatra. 『『Satthamāyudhalohesū』』ti anekattho. 『『Sāmuddalavaṇetikkhaṃ, visalohājimukkake』』ti rabhaso. Paṇḍa gamane, a. Asmassa sāro. 『『Kāḷāyasa』mayo lohaṃ, asmasārañca satthaka』』nti tvamaramālāyaṃ klīvakaṇḍaṃ.

Dvayaṃ capale. Pāra sāmatthiye, do, pārayati sakkoti sabbalohaṃ kañcanaṃ kātunti pārado. Rasa sadde, aggimhi pakkhitte rasatīti raso, madhurādīsu ca raso. Capalo, sūtopyatra.

『『Cañcalādimhi capalo』』.

『『Sārathimhi rase sūto, pasūte perite tisu』』;

『『Rasendo pārado vutto, pāratopi nigadyate』』ti. –

Tārapālo.

『『Pārado siddhadhātu ca, varabījañca sūtaka』』nti. –

Tikaṇḍaseso[tikaṇḍasesa 2.9.34].

Tikaṃ nāge. Tipu pīḷane, u. Tipusaddassa setepi pavattanato kāḷasaddena visesetvā kāḷatipūti vutto, tena tipusaddassadvinnampi vācakatādaṭṭhabbātyeke, taṃ 『『nāgo sīsakayogiṭṭha-vappāṇi tipu piccaṭa』』nti [amara

我來直譯這段巴利文： 489. 關於銀的五個詞。因有形故稱為rūpiya。rañja表示染，加ta詞綴。sañja表示著，加jhu詞綴，ña脫落，成為sajjhu。因有形故稱為rūpī，sañja表示著，加jha詞綴，ña脫落，成為sajjha，也讀作"rūpiyajjha"。那時以iyajjha詞綴成。dubbaṇṇa、khajjūra、seta也。 "在打金銀中，銀稱為rūpiya； 在銀和場中性，khajjūra在樹間； seta在工資中，中性sajjha白三性"。 在石種孔雀石等中，在珍珠金剛等中有vasu等三個詞。vasa表示住，加u詞綴。因伸樂故稱為ratana，在業等加ṇa詞綴，ti脫落。amara詞庫說"ratana用於同類最勝"，因此最勝像是象寶，最勝女是女寶。從mana詞加i、ī詞綴成maṇī。將說的孔雀石等是彼寶的種類。因光而染故稱為puppharāga，bhāsa變成puppho。 490. 說這些從金起七寶。寶是紅寶。 491. 為顯示七寶得到的異名說"lohitaṅga"等。lohitaṅga等三個用於紅寶。因以紅色成分故稱為lohitaṅga，或有紅分身故稱為lohitaṅga。paduma和這裡的kokanada，與彼色相似的寶是padumarāga。soṇaratana、lohitaka也在此處。 關於毗琉璃的兩個詞。竹是表精，與彼色的寶是vaṃsavaṇṇa。因似竹故稱為veḷuriya，i義加iya詞綴，也加r音。關於珊瑚的兩個詞。vala表示覆，加ṇa詞綴，變成ḷa音，以va音也成為pavāḷa。du表示行走，或du表示熱，加ma詞綴，重複。 492. 關於雜色寶的兩個詞。生於masāra山的是masāragalla，變l音，r變成l音。kabara是雜色寶。關於珍珠的兩個詞。muca表示解脫，加tha詞綴，mutta即是muttika，自義加ika詞綴。satthika從原性數超越故中性。這裡倒序說寶異名，是為顯示七寶無生次第貴次第等。 關於黃銅的兩個詞。rī表示行走，加ri詞綴。也說rīti。rudda說"rīti用於流行、流、銅渣、銅"。只是āra的kūṭa，其有。dabba詞也在此處。關於雲母的兩個詞。ama表示行走，加ala詞綴。abbha是空、云，因以彼為名故稱為abbhaka，名稱加ka詞綴。因說"有云名，白女種和abbha"。girijatu、silājatu也在此處。 493. 關於鐵的三個詞。lū表示切，加ha詞綴。aya表示行走，屬manogaṇādi類。黑和彼鐵是kāḷāyasa。satthaka、tikkhaṇa、piṇḍa、ayasa、asmasāra也在此處。說"在武器鐵中"是多義。rabhasa說"在海鹽利，在毒鐵箭"。paṇḍa表示行走，加a詞綴。石的精。amaramālā中性品說"黑鐵所成鐵，和石精武器"。 關於水銀的兩個詞。pāra表示能，加da詞綴，因能全鐵作金故稱為pārada。rasa表示聲，置於火中響故稱為rasa，在甜等中也是rasa。capala、sūta也在此處。 "在動等中capala"。 "在車伕味中sūta，用於生驅三性"； "rasa王說pārada，也稱為pārata"。- Tārapāla說。 "pārada和成素，和勝種sūtaka"。- Tikaṇḍasesa說。 關於鉛的三個詞。tipu表示壓，加u詞綴。因tipu詞也行於白中，以kāḷa詞區別說kāḷatipu，因此應知tipu詞有兩個義，某些說如是，那在amara[詞庫中說]"nāga用於鉛錫，

19.105]amarakose, 『『tipu sīsakaraṅgesū』』ti ca tikaṇḍasesa nānatthasaṅgahādīsu vuttattā na gahetabbaṃ, tena kāḷo ca tipu cāti dveyevatthābhidhānāni. Kāḷavaṇṇatāya kāḷo. Tipu yathāvuttatthova. Tapa santāpe vā, u, assittaṃ. Sī saye, si bandhane vā, so. 『『Seṭṭhabhakaddujo nāgo, klivaṃ sīsakaraṅgesū』』ti rabhaso. 『『Yogiṭṭha』』mityekaṃ nāmaṃ sīsassa. 『『Vappo so sīsamattaka』』nti tvamaramālā.

『『Ārakūṭosī rīti ca, sīsakaṃ tipu vaddhakaṃ;

Nāgaṃ mahāmalañceva, yogiṭṭhaka』』nti. –

Byāḍi.

『『Sīsamattaṃ bahumalaṃ, yogiṭṭhaṃ piṭṭhapiccaṭā;

Suvaṇṇādisamāluka-mapi sindūrasambhava』』nti. –

Tantātantaraṃ.

Sete tu raṅgavaṅgā, te gatyatthā.

『『Raṅgaṃsurebhaṃ mudaṅgaṃ, kusumbhaṃ gāmyakuṅkuma』』nti. –

Tikaṇḍaseso[tikaṇḍasesa 2.9.34].

Dvayaṃ haritāle. Haritavaṇṇaṃ alaṃ haritālaṃ, byuppattimattametaṃ. Rūḷhīsaddo tvayaṃ. Pītiṃ netīti pītanaṃ. 『『Piñjaraṃ pītanaṃ tāla-mālañca haritālake』』tyamarasīho[amara 19.103]. Piñja vaṇṇe, aro. Ala bhūsane, alantyaneneti, ṇo, 『『haritālamalaṃ tāla-vaṇṇakaṃ naṭabhūsana』』nti tu mādhavo. 『『Haritāle tu kappūraṃ, godanto naṭasaññako』』ti tikaṇḍaseso[tikaṇḍasesa 2.9.35].

1. Dvayaṃ sindūre. Piṭṭhena nāgena jātaṃ piṭṭhaṃ. Cīnadesappavattaṃ piṭṭhaṃ cīnapiṭṭhanti pubbapade uttarapadalopo. Sanda savane, ūro, assi. 『『Sindūraṃ nāgasambhava』』ntyamarasīho[amara 19.105]. Vasantassavo, rattacuṇṇaṃ, rattavālukaṃpyatra. Dvayaṃ tūle. Tula nikase, a. Picu maddane, u. Picu tuloti samuditañcassa nāmaṃ. 『『Tūlo picu picutūlo, makkaṭisuttaṃ takkoṭī』』ti hi rabhaso.

Madhusaddena khuddajantu, khuddañcoccate. Khuddajantavo bhamarādayo. Tatra bhamarakataṃ khuddaṃ bhāmaraṃ, makkhikākataṃ makkhikaṃ, saraghañcoccate. Varaṭā kataṃ vāraṭaṃ. Puttikā kataṃ puttikanti sabbatraññatthe ṇo. Madhu unde, u. Khu sadde, do, khuda pipāsāyaṃ vā, do.

Dvayaṃ sitthe. Madhūhi khuddajantūhi ucchiṭṭhaṃ sajjitanti madhucchiṭṭhaṃ. Sajja visajjanāliṅgananimmānesu. Nimmānaṃ sampiṇḍīkaraṇaṃ, to, jatānaṃ ṭhādeso, sassa cho, dvittaṃ, ittañca. Sica paggharaṇe, tho. Sitthameva sitthakaṃ. Madanopyatra.

1. Tikaṃ gopāle. Gāvo pāleti, pāti cāti gopālo, gopo ca, kammani ṇo. Gāvo saṅkhyāyatīti gosaṅkhyo, saṃpubbo khyā gaṇane. Goduho, ābhiro, vallavopyatra. Dvayaṃ gomike. Gāvo assa santīti gomā, mantu. Ikapaccaye, māgame ca gomiko.

Dvipādaṃ balībadde. Usa dāhe, abho. Balaṃ vaddhayatīti balībaddo, nipātanā. Gacchatīti goṇo, yu, malopo, asso, ṇattaṃ. Gacchatīti go, gamu gamane, ro.

『『Sagge kare ca vajire, balībadde ca go pumā;

Thī sorabheyyinettambu-disāvacanabhūmisū』』ti. –

Ruddo. Vasa nivāse, abho. Vassatīti vuso, vassa secane, ṇo, assu, saṃyogalopo ca. Ukkho, bhaddo, anavāho, sorabheyyopyatra. Ukkha secane. Anaṃ sakaṭaṃ vahatīti anavāho, ṇo. Surabhi go, tassāpaccaṃ sorabheyyo, ṇeyyo.

496.So go vuddho jaraggavo nāma. Jaraṃ patto go jaraggavo, simhi ossa avo. Dvayaṃ misabālyayutte kiñciphuṭṭhatāruññe asampattabalībaddabhāve vacche. 『『Vaccho vuddho vacchataro』』ti nāmamālā. Damanāraho dammo, mo. Vasa nivāse, cho, vacchassāyeva gāviyā tanutthe nipātanā taro [pāṇini 5.

我來直譯這段巴利文： [續]19.105]amara詞庫中，和tikaṇḍasesa、nānatthasaṅgaha等說"tipu用於鉛盒"故不應取，因此只有黑和tipu兩個義稱。因黑色故稱為kāḷa。tipu如前所說義。或tapa表示熱，加u詞綴，變音。sī表示臥，或si表示縛，加sa詞綴。rabhasa說"seṭṭhabhakaddujo是nāga，中性用於鉛盒"。"yogiṭṭha"是鉛的一個名。amaramālā說"vappa是鉛量"。 Byāḍi說： "ārakūṭa和rīti，鉛和tipu vaddha； nāga和mahāmala，和yogiṭṭhaka"。 Tantātantara說： "鉛量多垢，yogiṭṭha和piṭṭhapiccaṭa； 如金等雜，也生於赤土"。 但在白中是raṅga和vaṅga，它們義是行走。 Tikaṇḍasesa說： "raṅga象喜鼓，野薑黃村姜"。 關於雄黃的兩個詞。黃色適是haritāla，這只是分析。而此是習用詞。因引黃故稱為pītana。amarasīha說"黃和pītana，和棕櫚在雄黃中"。piñja表示色，加ara詞綴。ala表示飾，因以此飾故，加ṇa詞綴，但mādhava說"haritāla和ala，棕色舞者飾"。Tikaṇḍasesa說"在雄黃中樟腦，godanta舞者名"。 494. 關於硃砂的兩個詞。從鉛生的是piṭṭha。行於支那國的piṭṭha是cīnapiṭṭha，前詞后詞省略。sanda表示流，加ūra詞綴，變音。amarasīha說"sindūra從鉛生"。vasantassava、rattacuṇṇa、rattavāluka也在此處。關於棉的兩個詞。tula表示量，加a詞綴。picu表示揉，加u詞綴。picu和tula是它的合稱名。因為rabhasa說"tula、picu、picutula，猴絲和takkoṭī"。 以madhu詞說小蟲和蜜。小蟲是蜂等。其中蜜蜂作的蜜是bhāmara，蠅作的是makkhika，也說saragha。varaṭā作的是vāraṭa。puttikā作的是puttika，一切在他義中加ṇa詞綴。madhu表示濕，加u詞綴。khu表示聲，加da詞綴，或khuda表示渴，加da詞綴。 關於蠟的兩個詞。被蜜小蟲棄作成故稱為madhucchiṭṭha。sajja表示舍、擁、作。作是合成，加ta詞綴，ja變成ṭha音，sa變成cha音，重複，也變i音。sica表示流，加tha詞綴。sittha即是sitthaka。madana也在此處。 495. 關於牧牛人的三個詞。因護牛故稱為gopāla和gopa，業加ṇa詞綴。因數牛故稱為gosaṅkhya，sam字首khyā表示數。goduha、ābhīra、vallava也在此處。關於有牛者的兩個詞。因有牛故稱為gomā，加mantu詞綴。加ika詞綴，加mā音成為gomika。 關於牛的兩部分。usa表示燒，加bha詞綴。因增力故稱為balībadda，不變化。因行故稱為goṇa，加yu詞綴，ma脫落，變音，變成ṇa音。因行故稱為go，gamu表示行走，加ra詞綴。 rudda說： "在天手金剛，牛中go陽性； 陰性在母牛，眼水方地中"。 vasa表示住，加bha詞綴。因鳴故稱為vusa，vassa表示注，加ṇa詞綴，變音，複音脫落。ukkha、bhadda、anavāha、sorabheyya也在此處。ukkha表示注。因載車故稱為anavāha，加ṇa詞綴。surabhi是牛，其子是sorabheyya，加ṇeyya詞綴。 496. 那老牛稱為jaraggava。到老的牛是jaraggava，在si中o變成ava。關於稍帶混雜幼稚、未達強壯牛性的犢子的兩個詞。nāmamālā說"犢子長為vacchatara"。應調御故稱為damma，加ma詞綴。vasa表示住，加cha詞綴，隻牛母的子義中不變化加tara詞綴[pāṇini 5.

3.91 suttaṃ passitabbaṃ]. Samāti ete dve tulyatthā.

Dvayaṃ dhuravāhe. Dhuraṃ vahati sīlenāti dhuravāhī, ṇī. Dhuraṃ vahitumarahatīti dhorayho, ṇo, vassa yo.

Gavaṃ gunnaṃ adhikato jano govindo, gavaṃ indo govindo, gavaṃ vindatīti vā govindo.

1. Vahatyanena vaho, a. Kuka ādāne, udo, ussattaṃ, dassa dho vā, kakudo, kakudho ca. Dvayaṃ siṅge. Visa pavesane, yu. Sī saye, go, niggahītāgamo, rassattañca. Lohitavaṇṇatāya rohiṇī, tassa ṇo, nadādi.

2. Tikaṃ gāvīsāmaññe. Pumepi gāvī, tadā yossa ī. Siṅgayuttatāya siṅginī, taddhitantā inī. Dvayaṃ aputtikāyaṃ. Hanatismā itthiyaṃ a, hanatissa vadho, niggahītāgamo, dhassa jho ca, bandha bandhane vā, vañjhā. Vasa kantiyaṃ, a.

Navappasūtikā paccagghapasūtā go dhenu nāma, dhe pāne, nu. Dvayaṃ piyaputtāyaṃ. Vacchaṃ kāmayatīti vacchakāmā. Vacchaṃ lātīti vacchalā. Savacchakāyamapi dvayamidaṃ vadanti.

1. Dvayaṃ manthanakumbhikāyaṃ. 『『Gagga』』nti saddaṃrātīti gaggarī, nadādi. Manthati yassa manthanī. Mantha viloḷane, yu, nadādi, dvepi itthī. Yatrekasmiṃ bahupaggahayutte aneke bandhīyante, tatra sandānādidvayaṃ. Saṃpubbo dā dāne saṃyamanattho, karaṇe yu. Dā dāne, mo, dāmaṃ.

Dvayaṃ govacce. Miha secane, lo. Gavaṃ mīḷho vacco gomīḷho. Goto nibbatto gomayo, dvepyanitthī. Dvayaṃ ghate. Sappa gamane, i, sappi napuṃsake. Ghara secane, to. Havipyatra.

1. Taṃdivasiyā dadhito, duddhā vā samubbhataṃ ghataṃ tappakati ca navanītaṃ. Navadadhyādīhi nītaṃ pavattaṃ nonītaṃ, vasso. Navanītampi. Dvayaṃ dadhisāre. Dadhino maṇḍaṃ sāro dadhimaṇḍaṃ. Masa parimāṇe, thu, sassa to, matthu napuṃsake.

Catukkaṃ khīre, khi khaye, īro. Duhyateti duddhaṃ, duha papūraṇe, to. Pā pāne, pātabbanti payo, ṇyo, āssattaṃ. Thanato sambhūtaṃ thaññaṃ.

Dvayaṃ takke. Tīṇi kāni jalabhāgāni ettha santīti takkaṃ, issattaṃ, dvittañca. Matha viloḷane, to, 『『yathāgamamikāro』』ti ikārāgamo, aññatra pana –

『『Addhodakasamāyuttaṃ, udassitamudīritaṃ;

Takkaṃ tibhāgasaṃyuttaṃ, mathitanti gatodaka』』nti. –

Takkamathitā bhedenuttā, gatodakamiti nijjalaṃ.

『『Nijjalaṃ mathitaṃ siniddhaṃ, takkantu jalapādikaṃ;

Udassitaṃ jaladdhañca, sotakhyantu samodaka』』nti. –

Ratanamālā.

1. Khīrādayo pañca goto sañjātarasā. Khīraṃ navaṃ, dadhi khīrato jātaṃ. 『『Khīrajaṃ dadhimaṅgala』』nti hi ratanāmālā. Dhā dhāraṇe. I, dvittaṃ, nipātanā. Dadhito vā ghataṃ, nonītañca. Sabbaseso takkaṃ, khīratoyeva vā.

Chakkaṃ eḷake. Bādhiyamānopi na ravatīti urabbho. Ru sadde, bho. Meṇḍa kuṭilatthe, ko. Misati paddhate aññamaññaṃ meso. 『『Saṃhasane meso, paddhāya』masamunnatī』』ti nānatthasaṅgahe. Na raṇatīti uraṇo, raṇa sadde. Ava rakkhaṇe, i. Avi, 『『avayo selamesakkā』』tyamarasīho[amara 23.207]. 『『Ajī』』tipi pāṭho. Ila gatiyaṃ, ṇvu. Uṇṇāyupyatra, uṇṇāyogā uṇṇāyu, yu, luhu ubhe ulomasasaddā ca rabhasena vuttā.

我來直譯這段巴利文： [續]3.91經應見]。sama這兩個是同義詞。 關於駕軛牛的兩個詞。以性駕軛故稱為dhuravāhī，加ṇī詞綴。應駕軛故稱為dhorayha，加ṇa詞綴，va變成ya音。 因統領牛群的人是govinda，牛的主是govinda，或因得牛故稱為govinda。 497. 因以此載故稱為vaha，加a詞綴。kuka表示取，加uda詞綴，變成u音，da或變成dha音，成為kakuda和kakudha。關於角的兩個詞。visa表示入，加yu詞綴。sī表示臥，加ga詞綴，加鼻音，變短音。因紅色故稱為rohiṇī，加ṇa詞綴，屬nadādi類。 498. 關於母牛通稱的三個詞。在陽性中也是gāvī，那時ya變成ī音。因具角故稱為siṅginī，以字尾結尾加inī詞綴。關於不育母的兩個詞。從hana在陰性加a詞綴，hana的殺，加鼻音，dha變成jha音，或bandha表示縛，成為vañjhā。vasa表示欲，加a詞綴。 新產的剛產牛稱為dhenu，dhe表示飲，加nu詞綴。關於愛犢母的兩個詞。因欲犢故稱為vacchakāmā。因取犢故稱為vacchalā。有犢母也說這兩個詞。 499. 關於攪乳罐的兩個詞。因作"gagga"聲故稱為gaggarī，屬nadādi類。其有攪故稱為manthanī。mantha表示攪，加yu詞綴，屬nadādi類，兩者皆陰性。在一處系多韁的地方系許多，在那裡有系等兩個詞。sam字首dā表示給表約束義，工具加yu詞綴。dā表示給，加ma詞綴，成為dāma。 關於牛糞的兩個詞。miha表示注，加la詞綴。牛的糞便是gomīḷha。從牛生的是gomaya，兩者非陰性。關於酥的兩個詞。sappa表示行走，加i詞綴，sappi是中性。ghara表示注，加ta詞綴。havi也在此處。 500. 從當日的酪或乳提取的酥和彼性是生酥。從新酪等引生的是nonīta，變va音。navanīta也。關於酪精的兩個詞。酪的精華是dadhimaṇḍa。masa表示量，加thu詞綴，sa變成ta音，matthu是中性。 關於乳的四個詞。khi表示盡，加īra詞綴。因擠故稱為duddha，duha表示滿，加ta詞綴。pā表示飲，因應飲故稱為paya，加ṇya詞綴，變ā音。從乳房生的是thañña。 關於乳清的兩個詞。因有三份水分故稱為takka，變i音，也重複。matha表示攪，加ta詞綴，依"如來i音"加i音，但他處： "與半水合，說升水者； takka三分合，mathita去水"。 以差別說takka和mathita，去水即無水。 "無水mathita滑，takka有水等； 升水有水半，sotakhya有水"。- Ratanamālā說。 501. 從乳等五種從牛生的味。乳是新的，酪從乳生。因為ratanāmālā說"乳生的酪吉祥"。dhā表示持，加i詞綴，重複，不變化。從酪或酥，和生酥。一切余是乳清，或只從乳。 關於山羊的六個詞。即使被壓也不鳴故稱為urabbha。ru表示聲，加bha詞綴。meṇḍa表示彎，加ka詞綴。因互相沖故稱為mesa。nānatthasaṅgaha說"在笑中mesa，在衝突中"。因不響故稱為uraṇa，raṇa表示聲。ava表示護，加i詞綴。avi，amarasīha說"山羊在山羊皮"。也讀作"ajī"。ila表示行走，加ṇvu詞綴。uṇṇāyu也在此處，因具毛故稱為uṇṇāyu，加yu詞綴，luha兩者與uloma詞rabhasa說。

1. Tikaṃ aje. Vasa nivāse. To, vasto, vattopi. Aññe tu 『『vasa gandhaadane』』ti curādimāhu, aja gamane, na jāyatīti vā ajo. Chindanto gacchatīti chagalako, cho chedane, gamu gamane, ṇo, massa lo, ossattaṃ, sakatthe ko, chakalakopi. Chāgopyatra. Dvayaṃ karabhe. Vasa kantimhi, to, vassottaṃ, usa dāhe vā, ottādi, oṭṭho, dantacchadepi. Kara karaṇe, abho. 『『Kharabho』』tyeke paṭhanti. Kamelako, mayo, mahāṅgopyatra.

Dvayaṃ gadrabhe. Gadatismā rabho, gadrabho. Khaṃ kaṇṭhavivaraṃ mahantamassatthīti kharo, ro. Cakkavā, bāleyyo, rāsabhopyatra. Cakkayogā, vantu. Balayuttattā bāleyyo. Rasa sadde, abho. Dvayaṃ aviyaṃ. Uraṇassa ayaṃ uraṇī. Avino esā avī. Ajāsaddo eko chāgiyaṃ. Aññe tu 『『uraṇī tu ajī ajā』』tipi pāṭhaṃ vatvā tiṇṇampi uraṇīpariyāyattaṃ vadanti, tesaṃ mate ajīajāsaddāpi uraṇīpariyāyā atthīti daṭṭhabbā. Atha vā tikaṃ ajiyaṃ. Uraṇasaddassāpi ajapariyāyassa sambhavato 『『uraṇī tu ajī ajā』』ti vuttaṃ, vakkhati hi anekatthavagge 『『ummāre eḷako aje』』ti [abhidhāna 1124 gāthā], uraṇapariyāyo hettha eḷako.

Vessavaggavaṇṇanā niṭṭhitā.

1. Tikaṃ sudde. Sada assādane, do, assu. Antavaṇṇo lāmakavaṇṇo. Vasa secane, vasetabbo asucitattā vasalo, alo. Yatra yatra vā muttaṃ karīsaṃ siñcatīti vasalo, alo, jaghaññajopyatra. Brahmuno jaghaññaṅge pāde jāto jaghaññajo.

Māgadhādayo sūtapariyantā vijātiyamātāpitikattā ubhayavaṇṇoppattiyā saṃkiṇṇajātiyo iccattho, bhinnajātisaṃsaggo eva hi saṅkaro. Suddena sambandhāya khattāya jāto putto māgadho. Thutikriyāvutti. Suddāya sambandhena khattiyena jāto uggo, uca samavāye, ṇo.

1. Brāhmaṇiyā sambandhena khattiyena jāto sūto, su abhibhave, to, dīghādi.

Suddāvessahi karaṇo-mbaṭṭho vessādvijātihi. Māhiṃso vessākhattajo, khattā khattāya suddajo.

Brāhmaṇīkhattajo sūto,

Tassaṃ vedehako vesse;

Rathakāro tu māhiṃsā,

Karaṇyaṃ yassa sambhavo;

Caṇḍālo nāma janito,

Brāhmaṇīvasalehi yo.

Tatra karaṇo lipilekhanavutti, ambaṭṭho vicikicchāvutti.

Dvayaṃ sippini. Karoti nimmināti citralepyādikanti kāru, ṇu. Sippamassatthīti sippiko. Sajātīnaṃ tesaṃ sippīnaṃ saṅghāto 『『seṇī』』tyuccate. Si sevāyaṃ, ṇi.

1. Tacchakādayo ime pañca kāravo sippino nāma siyuṃ. Vuttañca –

『『Tacchako tantavāyo ca, rajako ca nahāpito;

Pañcamo cammakāro ca, kāravo sippino matā』』ti.

1. Pañcakaṃ tacchake. Taccha tanukaraṇe. Tacchati tanuṃ karotīti tacchako, ṇvu, vaddhayati chindatīti vaddhakī, vaddha chedane, curādi, 『『chedane cāpi vaddhana』』nti ratanamālā, ṇvu. Sakatthe ī, vaddhakī, vaḍḍhakīpi. Palādyummānappakārena gaṇḍati chindatīti palagaṇḍo. Gaṇḍa chedanopalepanasannicayavadanekadesesu. Palagaṇḍo sudhājīvinyapi. Ṭhā gatinivattiyaṃ,ti, pakāravaṇṇāgamo. Ṭhātissa thopi. Rathaṃ karotīti, kammani ṇo, rathakāro, cammakārepi. Dvayaṃ suvaṇṇakāre. Nāḷiṃ dhamati mukhe vināsayitvā mukhavāyunā aggidīpanatthaṃ nāḷiṃ saddāpayatīti nāḷidhamo.

我來直譯這段巴利文： 502. 關於公山羊的三個詞。vasa表示住。加ta詞綴，成為vasta，也稱vatta。但其他人說"vasa表示香和食"屬curādi類，aja表示行走，或因不生故稱為aja。因切行故稱為chagalaka，cha表示切，gamu表示行走，加ṇa詞綴，ma變成la音，變o音，自義加ka詞綴，也稱chakalaka。chāga也在此處。關於駱駝的兩個詞。vasa表示欲，加ta詞綴，va變成o音，或usa表示熱，變o音等，成為oṭṭha，也用於唇。kara表示作，加bha詞綴。某些讀作"kharabha"。kamelaka、maya、mahāṅga也在此處。 關於驢的兩個詞。從gada來的rabha是gadrabha。因有大喉孔故稱為khara，加ra詞綴。cakkavā、bāleyya、rāsabha也在此處。因有輪故稱為cakkavā，加vantu詞綴。因有力故稱為bāleyya。rasa表示聲，加bha詞綴。關於母羊的兩個詞。這uraṇa的是uraṇī。這avi的是avī。ajā詞一個用於母山羊。但其他人說讀作"uraṇī和ajī和ajā"，說三者皆是uraṇī異名，在他們見解中應知ajī和ajā詞也是uraṇī異名。或者關於母山羊的三個詞。因uraṇa詞也可能是aja異名故說"uraṇī和ajī和ajā"，因為將在多義品說"在門檻中eḷaka用於aja"，這裡eḷaka是uraṇa異名。 毗舍品註釋完成。 503. 關於首陀羅的三個詞。sada表示樂，加da詞綴，變音。antavaṇṇa是卑劣色。vasa表示注，因不凈應灑故稱為vasala，加ala詞綴。或於處處灑尿糞故稱為vasala，加ala詞綴，jaghaññaja也在此處。在梵天下部分腳生故稱為jaghaññaja。 從māgadha到sūta因父母異種、兩種色生故是混雜種姓義，因為只有異種結合即是混雜。與首陀羅女結合的剎帝利生子稱為māgadha。這是稱讚語。與首陀羅結合的剎帝利生的是ugga，uca表示聚，加ṇa詞綴。 504. 與婆羅門女結合的剎帝利生的是sūta，su表示勝，加ta詞綴，變長音等。 "首陀毗舍作karaṇa-mbaṭṭha，毗舍婆羅門生； māhiṃsa是毗舍剎帝利生，khatta是剎帝利首陀生。 婆羅門女剎帝利生是sūta， 從她毗捨生vedehaka； rathakāra是從māhiṃsā， karaṇya是從彼生； 稱為caṇḍāla者， 是從婆羅門女賤民生。" 其中karaṇa以寫字為業，ambaṭṭha以醫為業。 關於工匠的兩個詞。因作造彩畫等故稱為kāru，加ṇu詞綴。因有技藝故稱為sippika。彼等同種工匠的集合稱為"seṇī"。si表示事奉，加ṇi詞綴。 505. 這些從木匠起五種稱為技藝工匠。如說 - "木匠和織工，和染工理髮工； 第五是皮匠，名為技藝工匠"。 506. 關於木匠的五個詞。taccha表示作細。因細作故稱為tacchaka，加ṇvu詞綴，因增切故稱為vaddhakī，vaddha表示切，屬curādi類，ratanāmālā說"在切中也vaddhana"，加ṇvu詞綴。自義加ī詞綴，成為vaddhakī，也作vaḍḍhakī。以pala等量法切故稱為palagaṇḍa。gaṇḍa用於切、涂、積、面部分。palagaṇḍa也用於石灰工。ṭhā表示止行，加ti詞綴，加pa音。ṭhāti的也成為tha。因作車故稱為rathakāra，業加ṇa詞綴，用於皮匠也。關於金匠的兩個詞。因吹管在口摧以口氣為燃火故令管響故稱為nāḷidhama。

1. Athoparaṃ pukkusaṃyāvapādena nāmaṃ. Ve tantasantāne, tantaṃ vāyatīti, ṇo. Pesa peraṇapayatanagatīsu. Pesanaṃ peso, taṃ karotīti, ṇo. Kuvindopyatra , kucchitaṃ vindatīti kuvindo. Mālāsippayogā, mālāpanayogā vā māliko, iko.

Kuṃ lalayati icchatīti kulālo, lala icchāyaṃ, ṇo. Dvayaṃ sūcikammopajīvini. Sūcivānakammaṃ duvidhaṃ sūcanaṃ, tunnañcāti, tatra tunnavānakammena pavattinimittena tunnavāyo, sūcivānasippayogā sociko.

1. Cammaṃ karoti vikāramāpādayatīti, kammani ṇo. Pādukaropyatra. Kappa chedane, ṇvu. Naha soceyye, divādito nipātanā pakārāgamādi, na hāpetīti vā nahāpito, hā parihāne, ṇāpe paccayo, to, essittaṃ, saññāsaddattā nassapakati. Khurī, muṇḍī, divākittipyatra. Khuravā khurī, muṇḍavā muṇḍī, muṇḍo, muṇḍī, muṇḍakoti pasiddhi. Divā divase kitti byāpāro assa divākitti. 『『Caṇḍāle tu divākitti, nahāpito』』ti ruddo.

Rañjate suttaṃ rattamāpajjate yasmiṃ, sa raṅgo. Haritālamanosilādi, tamājīvatīti, kammani ṇo.

Puñjaṃ kasatīti pukkuso, nipātanā, atha vā 『『pu』』iti purisassa nāmaṃ, taṃ kuseti apanetīti pukkuso. Pupphaṃ vuccati karīsaṃ, kusumaṃ vā, taṃ chaḍḍetīti, ṇvu. Chaḍḍa apanayane.

1. Venādayo tayo samā tulyatthā. Veṇunā jīvatīti veno. Ṇassa nattaṃ. Veṇopi. Veṇuvettādīnaṃ vikati vilīvā, tehi vilīvaṃ karotīti vilīvakāro. Naḷopi veṇuvettādīnaṃyeva vikati, taṃ karotīti, kammani ṇo. Naḷehi vā vilīvaṃ karotīti naḷakāro.

Ito paraṃ soṇḍikaṃ yāva pādena nāmaṃ. Cunda chedane, sañcodane ca. Cunda nisāmane vā. Bhamu anavaṭṭhāne, taṃ karotīti bhamakāro. Kara karaṇe, māro, kammāro, kammani ṇvu. Lohakārako. Ākaroṭṭhitaṃ [āṭavoṭṭhitaṃ (ka.)] yo lohaṃ dhamitvā saṅkharoti, tatrāpi lohakārako.

1. Rajakassa dve kammāni celadhovanaṃ, rajanañca. Tatra celadhovano ninnejako, ṇvu, niji suddhiyaṃ, niji soceyyasocanesu vā. Vattharañjanā rajako. Ranja raṅge, ṇvu. Netīti nettiko. Sakatthe ko, nettiyaṃ udakanayena niyuttoti vā nettiko, nettiyā mātikāya netīti vā nettiko, iko. Udakaṃ hāretīti udahārako. Kalopo, ṇvu.

Vīṇāvādanasīlattā vīṇāvādi. Vīṇāvādanasippayogā veṇiko. Usumhi, usukāro vā vaḍḍhakī usuvaḍḍhakī, etena vaḍḍhakīsaddassa sabbesampi sippikānaṃ vācakatā dīpitā, tena suvaṇṇavaḍḍhakī, tantavaḍḍhakītyādayopi yojjā.

1. Veṇuṃ vaṃsaṃ dhamatīti veṇudhamo. Veṇuvādanasippayogā veṇaviko, ṇiko. Yo pāṇineva pāṇantare murajādisaddaṃ uṭṭhāpayati, so pāṇivādo. Pāṇiṃ hantīti pāṇigho. Pāṇiyopi. Pāṇivādanasippayogā pāṇiyo, yo.

Pūpena jīvatīti pūpiyo, pūpo paṇiyo vikkeyyo yassa. Pānāgāraṃ suṇḍā, taṭṭhattā surā soṇḍā, taṃ vikkiṇātīti soṇḍiko, 『『nenaniddiṭṭhamanicca』』nti [kātanta 1.2.18 naghaṭītaṃ aniccaṃ (paribhāsendusekhara 97)] paribhāsato vuddhi. Majjaṃ vikkiṇāti sīlena. Maṇḍahāropyatra, maṇḍaṃ surāsambandhamaggabhāgaṃ harati uddharatīti maṇḍahāro.

1. Dvayaṃ indacālakhye kapaṭe. Mayena asurena sure vañcayituṃ [calayituṃ (ka.)] payuttattā mayassa ayaṃ māyā, mayo eva sambaro, tassāyaṃ sambarī, ṇī, nadādi. Dvayaṃ māyākāre. Indajāle niyutto indajāliko. Pāṭihārakopi. Paṭiharati nayanamanenāti pāṭihārako, ṇvu.

我來直譯這段巴利文： 507. 接下來從pukkusa到結尾的名稱。ve表示織延，因織織故，加ṇa詞綴。pesa表示投射、努力、行走。投射是pesa，因作彼故，加ṇa詞綴。kuvinda也在此處，因得卑故稱為kuvinda。因結合花藝，或因結合花飾故稱為mālika，加ika詞綴。 因欲lalati ku故稱為kulāla，lala表示欲，加ṇa詞綴。關於縫紉為業的兩個詞。針工有兩種即針刺和縫紉，其中因以縫紉工為業故稱為tunnavāya，因結合針工藝故稱為socika。 508. 因作皮為變化故稱為cammakāra，業加ṇa詞綴。pādukara也在此處。kappa表示切，加ṇvu詞綴。naha表示凈，從divādi不變加pa音等，或因不捨故稱為nahāpita，hā表示減，加ṇāpe詞綴，加ta詞綴，變e音，因是名詞故na保持原形。khurī、muṇḍī、divākitti也在此處。有剃刀者是khurī，光頭者是muṇḍī，知為muṇḍa、muṇḍī、muṇḍaka。以日為業者是divākitti。rudda說"在賤民中divākitti是理髮工"。 在彼中線被染成紅，彼是raṅga。以雄黃砷石等為生，業加ṇa詞綴。 因耕積故稱為pukkusa，不變，或"pu"是人名，因除彼故稱為pukkusa。說糞是puppha，或kusuma，因棄彼故，加ṇvu詞綴。chaḍḍa表示去除。 509. venā等三個是同義詞。因以竹為生故稱為vena。ṇa變成na音。也稱veṇa。竹藤等的工品是vilīvā，因以彼等作vilīva故稱為vilīvakāra。naḷa也是竹藤等的工品，因作彼故，業加ṇa詞綴。或因以蘆作vilīva故稱為naḷakāra。 此後從soṇḍika到結尾的名稱。cunda表示切和敦促。或cunda表示觀察。bhamu表示不住，因作彼故稱為bhamakāra。kara表示作，加māra詞綴，成為kammāra，業加ṇvu詞綴。lohakāraka。在礦處吹煉製作鐵的，在彼處也是lohakāraka。 510. 染工有洗衣和染兩種工。其中洗衣者是ninnejaka，加ṇvu詞綴，niji表示凈，或niji表示凈和潔。因染衣故稱為rajaka。ranja表示染，加ṇvu詞綴。因引故稱為nettika。自義加ka詞綴，或因從事水道引水故稱為nettika，或因從引水溝引故稱為nettika，加ika詞綴。因取水故稱為udahāraka。ka脫落，加ṇvu詞綴。 因以琵琶演奏為性故稱為vīṇāvādi。因結合琵琶演奏技故稱為veṇika。在箭中，或作箭的木匠是usuvaḍḍhakī，以此顯示木匠詞表示一切工匠，因此也應結合suvaṇṇavaḍḍhakī、tantavaḍḍhakī等。 511. 因吹竹笛故稱為veṇudhama。因結合竹樂技故稱為veṇavika，加ṇika詞綴。以手在他處生鼓等聲者，彼是pāṇivāda。因擊手故稱為pāṇigha。pāṇiya也。因結合手演奏技故稱為pāṇiya，加ya詞綴。 因以糕為生故稱為pūpiya，因有糕為貨物可賣。酒店是suṇḍā，因在彼處surā是soṇḍā，因賣彼故稱為soṇḍika，依"不總顯示永"故變長音。以性賣酒。maṇḍahāra也在此處，因取舉酒關聯的路分maṇḍa故稱為maṇḍahāra。 512. 關於幻術的兩個詞。因被maya阿修羅用於欺[動]諸天故這是māyā，maya即是sambara，這是sambarī，加ṇī詞綴，屬nadādi類。關於幻師的兩個詞。從事幻術故稱為indajālika。pāṭihāraka也。因以此引眼故稱為pāṭihāraka，加ṇvu詞綴。

1. Ariyāsāmaññaṃ orabbhikādīnaṃ catunnamatthe. Ye urabbhaṃ eḷakaṃ hantvā jīvantīti orabbhikā. Sūkare hantvā jīvanti sūkarikā, tathā magaṃ hantvā jīvanti māgavikā. Sakuṇe pakkhino hantvā jīvanti sākuṇikā, iti kamato bhavanti.

2. Dvayaṃ jālike. Vāgurā migabandhanajālaṃ, tāya caratīti vāguriko, vākarikopi. Vaka ādāne, aro, ā, vākarā, tāya caratīti vākariko, pubbapakkhe kassa go, assu ca, vāguriko. Dvayaṃ bhāravāhe. Bhāraṃ vahatīti, kammani ṇo. Bhāraṃ vahatīti bhāriko.

Tikaṃ vetanopajīvini kiṅkare. Vetanena jīvatīti vetaniko. Bhato vetanena kīto, so eva bhatako, saññāyaṃ vā ko. Bhatiṃ vetanaṃ bhuñjatīti vā bhatako, ko, issattaṃ. Kammaṃ karotīti kammakaro, kammakāropi.

Chakkaṃ dāse. Kiñci karotīti kiṅkaro, 『『ahamajja kiṃ karissāmī』』ti bhattu kattabbakiccayācanattā vā kiṅkaro. Dāsa dāhe. Dāsantetassāti dāso, a. Ciṭa pesanīye, pesīyate sāmināti ceṭo, ṇo, sakatthe ko, ceṭako. Pisa pesanīye, ṇo, sassa dvittaṃ. Bhara dhāraṇaposanesu, bharīyatīti bhacco, 『『riccā』』tiyogavibhāgena bharāditopi riccapaccayo, 『『ramhi ranto rādino』』ti ralopo ca, bhacco. Paricarati sāmīnanti paricāriko. Dāsero, dāseyyo, goppako, niyojjo, abhujissopyatra.

1. Te ca dāsā antojātādivasena catudhā siyuṃ. Antogehe dāsiyā kucchimhi jāto antojāto, dhanena kīto dhanaṃ datvā dāsabhāvaṃ gato dhanakkīto, sayameva dāsabyopagato bhayanivāraṇādyatthaṃ dāsabhāvamupagato ca karamarabhāvena ānīto karamarānīto ca, iccevaṃ te dāsā catudhā siyunti pakataṃ.

2. Dvayaṃ bhujisse. Bhuja pālanajjhohāresu, iso, dvittaṃ. Tikaṃ nīce. Nihīnaṃ cinotīti nīco, ṇo, rassassa dīghatā. Jama adane, mo. Nicchayena hāniṃ gacchatīti nihīnako, hā parihāne, i gatiyaṃ, yu, sakatthe ko.

『『Vivaṇṇo pāparo nīco, pākito ca puthujjano;

Nihīno』pasado jammo, khullako itaro ca so』』. –

Tyamarakose[amara 20.16]. Vigato vaṇṇo assamo yassa vivaṇṇo. 『『Assamo brahmacāriyādi, catukkepi maṭhepi ce』』ti nānatthasaṅgahe. Pāpaṃ rātīti pāparo. Pakatiyaṃ yathājātabhāve bhavo vijjamāno, na tu byāpāroti pākito, ṇo. Sajjanehi puthubhūto jano puthujjano. Apakaṭṭhaṃ sadati gacchatīti apasado. Khudaṃ lātīti khullo, dassa lo, khullo eva khullako. Itaṃ kampitaṃ rātīti itaro.

Dvayaṃ anālase. Kusītassa bhāvo kosajjaṃ, taṃ yassa natthīti nikkosajjo. Lasa kantiyaṃ, appaṃ lasatīti kilāsu, ṇu, na kilāsu akilāsu. Manda supane, a. Na lasati kīḷatīti alaso.

1. Catukkaṃ caṇḍāle. Saṃ sunakhaṃ pacatīti sapāko. Caṇḍa caṇḍikke, ālo. Mataṅgassa apaccaṃ mātaṅgo. Cu cavane, ṇvu, cavako. 『『Plavako』』tipi pāṭho, plava gatiyaṃ, ṇvu.

『『Caṇḍālaplavamātaṅgā , divākittijanaṅgamā;

Nisādasapacāante-vāsī caṇḍālapukkusā』』. –

Tyamarakose[amara 20.19-20].

Milakkhajātyādayo mahāraññanivāsino tabbhedā tassa caṇḍālassa visesā.

Gomaṃsabhakkhako yo tu,

Lokabāhyañca bhāsate;

Sabbācāravihīno』yaṃ,

Milakkhajāti vuccate [cintāmaṇiṭīkā

我來直譯這段巴利文： 513. 關於orabbhika等四種的共同意義。因殺山羊為生故稱為orabbhika。因殺豬為生是sūkarika，如是因殺獸為生是māgavika。因殺鳥禽為生是sākuṇika，如是依次而有。 514. 關於網者的兩個詞。vāgurā是捕獸網，因以彼行故稱為vāgurika，也稱vākarika。vaka表示取，加ara詞綴，加ā音，成為vākarā，因以彼行故稱為vākarika，前分ka變成ga音，變音，成為vāgurika。關於負重者的兩個詞。因負重故，業加ṇa詞綴。因負重故稱為bhārika。 關於以工資為生的僕人的三個詞。因以工資為生故稱為vetanika。因工資而買的bhata，彼即是bhataka，或在名稱加ka詞綴。或因食工資bhati故稱為bhataka，加ka詞綴，變i音。因作業故稱為kammakara，也稱kammakāra。 關於奴隸的六個詞。因作某事故稱為kiṅkara，或因向主人求"我今應作什麼"的應作事故稱為kiṅkara。dāsa表示燒。因有dāsa故稱為dāsa，加a詞綴。ciṭa表示使役，因被主人使役故稱為ceṭa，加ṇa詞綴，自義加ka詞綴，成為ceṭaka。pisa表示使役，加ṇa詞綴，sa重複。bhara表示持養，因被養故稱為bhacca，依"ricca"的分別也從bhara等加ricca詞綴，依"在ra中ra后ra"脫落ra音，成為bhacca。因侍主故稱為paricārika。dāsera、dāseyya、goppaka、niyojja、abhujissa也在此處。 515. 那些奴隸依生內等分為四種。在內屋奴女腹中生的是antojāta，以財買的以財給成為奴隸的是dhanakkīta，自行入奴隸為避怖等目的入奴隸的和以戰俘帶來的karamarānīta，如是那些奴隸四種是顯然的。 516. 關於自由人的兩個詞。bhuja表示護和食，加isa詞綴，重複。關於下賤的三個詞。因集低故稱為nīca，加ṇa詞綴，短音變長。jama表示食，加ma詞綴。因確定行衰故稱為nihīnaka，hā表示減，i表示行走，加yu詞綴，自義加ka詞綴。 amara詞庫說： "vivaṇṇa和pāpara和nīca，和pākita和puthujjana； nihīna和upasada和jamma，和khullaka和itara是彼"。 去種姓階級者是vivaṇṇa。nānatthasaṅgaha說"階級在梵行等，在四和寺院中"。因樂惡故稱為pāpara。在自性如生狀有存在，而非作用故稱為pākita，加ṇa詞綴。異於善人的人是puthujjana。因往下行故稱為apasada。因樂小故稱為khulla，da變成la音，khulla即是khullaka。因樂動故稱為itara。 關於不懶的兩個詞。kusīta的狀態是kosajja，彼不存者是nikkosajja。lasa表示欲，因少欲故稱為kilāsu，加ṇu詞綴，非kilāsu是akilāsu。manda表示眠，加a詞綴。因不戲樂故稱為alasa。 517. 關於賤民的四個詞。因煮狗故稱為sapāka。caṇḍa表示暴，加āla詞綴。mataṅga的子孫是mātaṅga。cu表示墮，加ṇvu詞綴，成為cavaka。也讀作"plavaka"，plava表示行走，加ṇvu詞綴。 amara詞庫說： "caṇḍāla、plava、mātaṅga，divākitti、janaṅgama； nisāda、sapaca、ante-vāsī是caṇḍāla和pukkusa"。 住大林的milakkha種等是彼賤民的種類差別。 "凡食牛肉者， 說世外語言； 此無一切行， 稱為milakkha種[cintāmaṇi注]

20.20].

Milakkha abyattasadde. Milakkhante abyattaṃ bhāsanteti milakkhā, tesaṃ jāti yoni milakkhajāti. Mayūrapiñchādiparidhāno kirāto, kira vikiraṇe, ato, kiratīti kirāto. Kiratopi. Pattaparidhāno savaro. Sava gatiyaṃ, aro. Ādinā pulindo, pula mahatthe, do, pulindo, sabhāsā byavahārī desantarabhāsānabhiñño, pulindo savarapariyāyoti keci.

518-519. Tikaṃ luddamatte, ayampi milakkhappakāro. Migamacchādīnaṃ nisādanato māraṇato nesādo. Ludha upaghāte , do, dhassa do, lū chedane vā, do, ubhayatrāpi sakatthe ko. Vijjhatīti byādho, rassassa dīghatā. Dvayaṃ migaludde. Mige hantīti migavo, vo. Mige vijjhatīti migabyadho.

Siloko sunakhe. Saramā sunī, tassāpaccaṃ sārameyyo, ṇeyyo. Sundaraṃ nakhametassa sunakho, sunassa vā pāṭipadikassa unakho, suna gatiyaṃ vā, kho, evaṃ sabbatra pāṭipadikavasena vā dhātuvasena vā rūpasiddhi veditabbā. Suna gatiyaṃ, sunassa vā uno. Soṇa vaṇṇagatīsu, suna gatiyaṃ vā, ṇo, ṇattaṃ, sunassa vā oṇo. Kuka ādāne, uro, kukkuro. Suna gatiyaṃ, ussa vādese svāno, uvādese suvāno. Mige sarati hiṃsatīti sāḷūro, ūro, rassa ḷo. Dīghādimhi sūno. Ussātte sāno. Nalope ussātte sā, ayaṃ pume, koleyyo, migadaṃsako, bhasakopyatra, kule gehe bhavo koleyyo. Migaṃ daṃsatīti migadaṃsako. Bhasati bukkatīti bhasako, bhasa bhaṇane.

Bhesajjādiyogena, nissaggena vā ummattādibhāvamāpanno sunakho 『『aḷakko, atisuno』』ti ca vuccate. Ala nivāraṇe, kammani ṇvu, dvittaḷattāni, aḷakko. Alakkopi. Pakatiṃ atikkanto suno atisuno.

520.Sādibandhanaṃ sunakhādibandhanaṃ rajjādi gaddūlo nāma. Gadda sadde, ulo, dīgho. Dvayaṃ dīpake. Dīpa dittiyaṃ, ṇvu, ciṭa pesanīye, luddena ciṭyateti ceṭako, ṇo, sakatthe ko, ṇvupaccayena vā siddhaṃ.

Tikaṃ pāse. Bandha bandhane, kattari yu. Gantha ganthane, gantha koṭilye vā, nthassa ṇṭho. Pasa bādhanaphusanesu, kattari ṇo. Dvayaṃ vākarāyaṃ, yā sāṇatacādīhi migādīnaṃ bandhanatthaṃ katā. Vaka ādāne, aro, itthiyamato ā. Mige ganthati bandhatīti migaganthanī, 『『migabandhanī』』tipi pāṭho.

1. Dvayaṃ kumīne. Yatra macchā pavisanteva, na nissaranti, kucchitā veṇī assā kuveṇī, nadādi. Vajjhappattatāya kucchitā mīnā yasmiṃ kumīnaṃ, kamu padavikkhepe vā, ino, macchādhānīpyatra, macchā ādhīyante yassaṃ macchādhānī, yu, nadādi. Dvayaṃ jāle. Ānīyantenenāti ānayo, ṇo, īsse, e aya. Jale hitaṃ jālaṃ, ṇa.

Dvayaṃ vadhaṭṭhāne. Āgantvā hananti yasmiṃ āghātanaṃ, yu, hanassa ghāto. Vadhassa māraṇassa ṭhānaṃ vadhaṭṭhānaṃ. Dvayaṃ adhikoṭṭane. Sadā ākoṭṭanattā saha ūnenāti sūnā, suna gatiyaṃ vā, itthiyamati a, dīghādi. Kuṭa chedane, adhikoṭenti yasmiṃ adhikoṭṭanaṃ.

我來直譯這段巴利文： [續]20.20]。 milakkha表示不明語聲。因說milakkha中的不明語故稱為milakkha，他們的種姓是milakkhajāti。穿孔雀羽等的是kirāta，kira表示散，加ata詞綴，因散故稱為kirāta。也稱kirata。穿葉的是savara。sava表示行走，加ara詞綴。等等的pulinda，pula表示大，加da詞綴，pulinda，以自語言交往不通異地語言，某些說pulinda是savara的異名。 518-519. 關於獵人的三個詞，這也是milakkha的種類。因殺害鹿魚等故稱為nesāda。ludha表示傷害，加da詞綴，dha變成da音，或lū表示切，加da詞綴，兩處皆自義加ka詞綴。因射故稱為byādha，短音變長。關於鹿獵人的兩個詞。因殺鹿故稱為migava，加va詞綴。因射鹿故稱為migabyadha。 siloka用於狗。saramā是母狗，其子是sārameyya，加ṇeyya詞綴。因有好爪故稱為sunakha，或suna詞基的unakha，或suna表示行走，加kha詞綴，如是一切應知依詞基或依語根而成形。suna表示行走，或suna的una。soṇa表示色行，或suna表示行走，加ṇa詞綴，變ṇa音，或suna的oṇa。kuka表示取，加ura詞綴，成為kukkura。suna表示行走，u變成vā時成為svāna，變成uvā時成為suvāna。因向鹿行害故稱為sāḷūra，加ūra詞綴，ra變成ḷa音。在長音等中是sūna。在u音時是sāna。脫落u音時是sā，此在陽性，koleyya、migadaṃsaka、bhasaka也在此處，生於家kula中是koleyya。因咬鹿故稱為migadaṃsaka。因吠故稱為bhasaka，bhasa表示說。 因藥等結合，或因離棄成為狂等狀態的狗稱為"aḷakka、atisuna"。ala表示防，業加ṇvu詞綴，重複變ḷa音，成為aḷakka。也稱alakka。超過自性的狗是atisuna。 520. 系狗等的繩等稱為gaddūla。gadda表示聲，加ula詞綴，變長音。關於獵豹的兩個詞。dīpa表示光，加ṇvu詞綴，ciṭa表示使役，因被獵人使役故稱為ceṭaka，加ṇa詞綴，自義加ka詞綴，或以ṇvu詞綴成。 關於陷阱的三個詞。bandha表示縛，主格加yu詞綴。gantha表示結，或gantha表示曲，ntha變成ṇṭha音。pasa表示縛觸，主格加ṇa詞綴。關於網的兩個詞，即以麻皮等為縛鹿等所作。vaka表示取，加ara詞綴，陰性加ā音。因結縛鹿故稱為migaganthanī，也讀作"migabandhanī"。 521. 關於漁籠的兩個詞。魚只入不出的，有惡編織是kuveṇī，屬nadādi類。因應殺惡魚在其中是kumīna，或kamu表示步錯，加ina詞綴，macchādhānī也在此處，魚放置於其中是macchādhānī，加yu詞綴，屬nadādi類。關於網的兩個詞。因以此引故稱為ānaya，加ṇa詞綴，變i音，e變aya音。置水中是jāla，加ṇa詞綴。 關於屠場的兩個詞。來殺于其中是āghātana，加yu詞綴，hana變成ghāta。殺害vadha的處所是vadhaṭṭhāna。關於砧板的兩個詞。因常切故與少u音稱為sūnā，或suna表示行走，陰性加a詞綴，變長音等。kuṭa表示切，于其中上切是adhikoṭṭana。

1. Dvipādaṃ core. Taṃ karotīti takkaro, theyyatthaṃ vā takkayatīti takkaro. Takka vitakke, aro. Musa theyye, kattari ṇvu. Cura theyye, ṇo, curā theyyasīlamasseti vā coro, ṇo. Thena coriye, curādi, a. Ekaṃ asahāyaṃ agāraṃ gehaṃ ekāgāraṃ, taṃ payojanaṃ yassa ekāgāriko, iko. Mosatthino hyekāgāraṃ payojanaṃ. Samāti tulyatthā. Dassupyatra. Daṃsa daṃsane, su, niggahītalopo.

Tikaṃ theyyakriyāyaṃ. Thenassa kammaṃ theyyaṃ, corassa kammaṃ corikā. Musanaṃ moso, bhāve ṇo. Ve tantasantāne, vemo, anitthī. Vāyanattho daṇḍako vāyanadaṇḍako, vāsaradaṇḍakopi.

1. Tikaṃ sutte. Suca gatiyaṃ, to. Tanu vitthāre, tu, tantu pume, tantapayojanattā tantaṃ. Lepyādikammani lepanādikriyāyaṃ potthasaddo vattati. Ādinā potthalikādilikhanakammaṃ gayhate, pusa snehasecanapūraṇesu, bhāve tho. Atha vā lepyādikammani kammakārakabhūte lepitabbādimhi potthasaddo, tadā kammani tho, potthaṃ.

Vatthadantakaṭṭhasiṅgādipotthalikāyaṃ pañcālikādidvayaṃ. Pañcaṅgāni yassā santi sajīvassevāti pañcālikā, iko. Majjhe lakārāgamo. Potthena vatthena alaṅkariyattā potthalikā. Ala bhūsane, ṇvu. 『『Caturo janā potthakamaggahesu』』nti ettha potthakasaddena vatthaṃ vuttaṃ, potthasaddoyeva hi sakatthe kapaccayena 『『potthako』』ti vutto. 『『Puttalikā』』tipi pāṭho, putto viya alaṅkarīyateti puttalikā, puttikāpyatra.

1. Yaṃ kūpato āvāṭato ambuno jalassa ubbāhanaṃ uddhāraṇaṃ bhave, taṃ 『『ugghāṭanaṃ, ghaṭīyanta』』miti coccate. Uddhaṃ ghaṭīyati udakanti ugghāṭanaṃ, yu. Ghaṭa cetāyaṃ, ghaṭīyeva uddhādhogamanavasena gamanato ghaṭīyantaṃ, yā gatipāpuṇanesu, anto, to vā.

Dvayaṃ mañjusāyaṃ, yā kaṭṭhehi karīyati. Mana ñāṇe, so, jumajjho [manissa jūka (ṇvādi 215) uṇādivuttiyaṃ 4.77 sutte ca passitabbaṃ], pela gatiyaṃ, pe pālane vā, lo, ḷattaṃ, peḷā, pala rakkhaṇe vā, kattari a, asse, peḷā. Tikaṃ pacchiyaṃ. Piṭa saṅghāte, ṇvu, piṭako, vuddhimhi peṭako. Pasa pālane, chi, pacchi, itthiyaṃ.

1. Dvayaṃ kāje. Vividhaṃ bhāramābhañjanti olambanti yassaṃ byābhaṅgī. Kajja byadhane, kattari ṇo, ekassa jassa lopo, kaca bandhane vā, adhikaraṇe ṇo, cassa jo, kājo, kācopi. Atra kāje avalambanaṃ vettādivikati sikkā nāma. Saka sattiyaṃ, kattari ko, upāntassi, sikkā, kājopi.

Dvayaṃ upāhane. Upanayhate bandhīyateti upāhano, vaṇṇavipariyayo, rassassa dīghatā, vākārena upāhanaṃ. Pajjate yāya pādu, u, pādu itthī, 『『pannaddhī pādukā pāṇihitā padarathī』』tipi tikaṇḍaseso[tikaṇḍasesa 2.10.13]. Tabbhedā tassupāhanassa bhedā visesā pādukā nāma, pada gamane, ṇuko, pādukā, bahupaṭalā cammamayā kaṭṭhamayātyeke.

我來直譯這段巴利文： 522. 關於盜賊的兩部分。因作彼故稱為takkara，或因為盜思故稱為takkara。takka表示思，加ara詞綴。musa表示盜，主格加ṇvu詞綴。cura表示盜，加ṇa詞綴，或因有盜為性故稱為cora，加ṇa詞綴。thena表示盜，屬curādi類，加a詞綴。一個無伴的房屋是ekāgāra，彼為目的者是ekāgārika，加ika詞綴。因為偷盜者以ekāgāra為目的。sama是同義。dassu也在此處。daṃsa表示咬，加su詞綴，脫落鼻音。 關於盜行的三個詞。盜者的業是theyya，盜賊的業是corikā。偷是mosa，行為加ṇa詞綴。ve表示織延，成為vema，非陰性。織用的桿是vāyanadaṇḍaka，也稱vāsaradaṇḍaka。 523. 關於線的三個詞。suca表示行走，加ta詞綴。tanu表示展，加tu詞綴，tantu在陽性，因以線為用故稱為tanta。pottha詞用於涂等業涂等行。等取寫potthali等業，pusa表示潤注滿，行為加tha詞綴。或pottha詞用於涂等業的對象即應涂等，那時業加tha詞綴，成為pottha。 關於衣牙籤角等potthali的兩個pañcāli等詞。因有如有命者五支故稱為pañcālikā，加ika詞綴。中間加la音。因以pottha衣裝飾故稱為potthalikā。ala表示飾，加ṇvu詞綴。在"四人拿potthaka"中，以potthaka詞說衣，因為pottha詞即以自義加ka詞綴說為"potthaka"。也讀作"puttalikā"，因如子裝飾故稱為puttalikā，puttikā也在此處。 524. 從井坑中水的提取升舉，說為"ugghāṭana、ghaṭīyanta"。因上提水故稱為ugghāṭana，加yu詞綴。ghaṭa表示思，因ghaṭī以上下行而行故稱為ghaṭīyanta，yā表示行到，加anta詞綴，或加ta詞綴。 關於木製箱的兩個詞。mana表示知，加sa詞綴，加ju變ma音，pela表示行走，或pe表示護，加la詞綴，變ḷa音，成為peḷā，或pala表示護，主格加a詞綴，變音，成為peḷā。關於籃的三個詞。piṭa表示聚，加ṇvu詞綴，成為piṭaka，變長音成為peṭaka。pasa表示護，加chi詞綴，成為pacchi，在陰性。 525. 關於擔的兩個詞。種種重物彎垂於其中故稱為byābhaṅgī。kajja表示害，主格加ṇa詞綴，一ja脫落，或kaca表示縛，處所加ṇa詞綴，ca變成ja音，成為kāja，也稱kāca。此中在擔上懸掛的藤等製品稱為sikkā。saka表示能，主格加ka詞綴，上近變i音，成為sikkā，也稱kāja。 關於鞋的兩個詞。因繫縛故稱為upāhana，音位轉換，短音變長，以va音成為upāhana。因以此行走故稱為pādu，加u詞綴，pādu是陰性，tikaṇḍasesa也說"pannaddhī、pādukā、pāṇihitā、padarathī"。彼upāhana的種類差別稱為pādukā，pada表示行走，加ṇuka詞綴，成為pādukā，某些說是多層皮製木製。

1. Tikaṃ cammarajjuyaṃ. Vara icchāyaṃ, vara saṃvaraṇe vā, chadādīhi tatraṇa. Varattā, varattaṃ, varatrā, varatrampi. Vaddha vaddhiyaṃ, sakatthe ko, vaddhikā. Nayhate bandhīyate yāya naddhī, naha bandhane, to, nadādi.

Dvayaṃ aggidīpane. Bhasa bhāsadittīsu, dibbate aggi yāya bhastā, to, traṇamhi bhastrā, nadādino ākatigaṇattā īpaccayābhāvo. Cammamayaṃ pasibbakaṃ cammapasibbakaṃ, cammapasibbakāpi.

Tejase suvaṇṇādike āvatyate yatra, sā soṇṇādyāvattanī mūsā nāma, musa theyye, a, mūsā, dīghādi. Kalādikaṃ yāva pādena nāmaṃ. Kuṭa chedane, karaṇasādhanaṃ, kūṭaṃ, dīghādi, vākārena kūṭo. Ayaso, ayomayo vā ghano ayoghano.

1. Kammārānaṃ bhaṇḍaṃ kammārabhaṇḍaṃ. Saṅgamma ḍaṃsatīti saṇḍāso, ṇo, niggahītalopo, saṇḍāso, yenādittalohādi gayhate. Dvayaṃ adhobhāgaṭṭhe ayoghane. Muda saṃsagge, thi, muṭṭhi, itthī. Adhikaroti yassaṃ adhikaraṇī, yu, nadādi.

Tabbhastā tesaṃ kammārānaṃ bhastā aggidīpanī gaggarī nāma, yā 『『ukkā』』tipi vuccati, sā ca nārī, 『『gagga』』iti saddaṃ rātīti gaggarī, manthaniyampi. Dvayaṃ khuddakasatthe. Sasa hiṃsāyaṃ, tho. Piyampi phāletīti pipphalaṃ, phala vidāraṇe.

1. Dvayaṃ nikase. Sā tanukaraṇe, yu, ṇattaṃ, nikasate parikkhyate suvaṇṇanti nikaso. Kasopi. Sūciyā nāsāvijjhanaṃ ārā, ara gamane, ā, ārā, cammakārānaṃ cammavedhanepi ārā, 『『tikaṃ sūciya』』nti keci.

Dvayaṃ kharapatte. Kharasamphassatāya kharo. 『『Ka』』iti kacati pāṭayati kakaco, anitthī, 『『kakacaṃ kharapattañce』』tyamaramālāyaṃ napuṃsakakaṇḍaṃ. Vacchāyanasatthe vuttā gītavajjādikā vijjā catusaṭṭhikriyā, tathā āliṅganacumbanādikā ca abbhantarā catusaṭṭhikriyā kalāsaddenoccate. Ādinā yaṃ tatra vuttaṃ kārukammaṃ, taṃ gayhate, taṃ sabbampi kalādikaṃ kammaṃ kriyā sippaṃ nāma, sī saye, po, sappa gamane vā, upāntassi, sippaṃ.

529-530. Patisadisaṃ yaṃ silādinā patirūpakaṃ karīyate, tatra paṭimādicatukkaṃ. Mā māne, mānamatra sadisīkaraṇaṃ, kattari, karaṇe vā a, paṭimā, nārī. Vamu uggiraṇe, bo, ittaṃ, paṭibimbaṃ. Dhā dhāraṇe, i, paṭinidhi, dvīsu. Paṭimānaṃ, paṭiyātanā, paṭicchāyā, paṭikatipyatra.

Pajjaṃ sadise, tatra samādayo kevalā api tīsu, sadisatthe ca vattanti, sannikāso, pana ante tayo ca uttarapadībhūtā, taṃ yathā – tena samo』yaṃ [taṃsamo』yaṃ (?)], taṃsamamidaṃ, taṃsannikāso iccādi [amū nibhādayo uttarapadaṭṭhā eva sadisavacanā vāccaliṅgā siyuṃ yathā 『『pitunibho putto, mātunibhā kaññā, devanibhama- pacca』』miti, byākhyāsudhā 2.

我來直譯這段巴利文： 526. 關於皮帶的三個詞。vara表示欲，或vara表示障，從chad等加taraṇa詞綴。成為varattā、varattaṃ、varatrā、varatra也。vaddha表示增長，自義加ka詞綴，成為vaddhikā。因以此係縛故稱為naddhī，naha表示縛，加ta詞綴，屬nadādi類。 關於生火的兩個詞。bhasa表示光明，因以此點火故稱為bhastā，加ta詞綴，加traṇa成為bhastrā，因屬nadādi不規則群故無ī詞綴。皮製袋是cammapasibbakaṃ，也稱cammapasibbakā。 在其中熔金等，彼熔金等器稱為mūsā，musa表示盜，加a詞綴，成為mūsā，變長音等。從kalā等到結尾的名稱。kuṭa表示切，工具義，成為kūṭaṃ，變長音等，以va音成為kūṭa。鐵的，或鐵製的錘是ayoghana。 527. 鐵匠的工具是kammārabhaṇḍa。因聚合夾故稱為saṇḍāsa，加ṇa詞綴，脫落鼻音，成為saṇḍāsa，以此取熱鐵等。關於下部鐵錘的兩個詞。muda表示混合，加thi詞綴，成為muṭṭhi，陰性。因在此上作故稱為adhikaraṇī，加yu詞綴，屬nadādi類。 彼等鐵匠的風箱生火器稱為gaggarī，也稱為"ukkā"，彼是陰性，因作"gagga"聲故稱為gaggarī，也用於攪拌器。關於小刀的兩個詞。sasa表示害，加tha詞綴。因分裂可愛故稱為pipphala，phala表示破裂。 528. 關於試金石的兩個詞。sā表示細作，加yu詞綴，變ṇa音，因以此試驗gold故稱為nikasa。也稱kasa。以針穿鼻是ārā，ara表示行走，加ā音，成為ārā，皮匠的穿皮也是ārā，某些說"三個用於針"。 關於鋸的兩個詞。因觸粗故稱為khara。因"ka"切斷故稱為kakaca，非陰性，amaramālā中中性品說"kakaca和kharapatta"。在vacchāyana論中說的歌器等明知六十四技，如是擁抱親吻等內部六十四技以kalā詞說。等取彼處所說工藝，彼一切kalā等業稱為技藝，sī表示臥，加pa詞綴，或sappa表示行走，上近變i音，成為sippa。 529-530. 以石等所作的相似物，其中關於像等的四個詞。mā表示量，這裡量是似作，主格或工具加a詞綴，成為paṭimā，陰性。vamu表示吐，加ba詞綴，變i音，成為paṭibimba。dhā表示持，加i詞綴，成為paṭinidhi，在兩性。paṭimāna、paṭiyātanā、paṭicchāyā、paṭikati也在此處。 pajja用於相似，其中sam等即使單獨也用於三性，也用於相似義，但sannikāsa和后三個成為後分，如是 - 彼與此同，此與彼同，與彼相似等[這些nibha等作為後分的相似說詞應隨所說性，如"如父之子，如母之女，如天之子"，註釋甘露2。

10.37]. Sama velambe, a. Patirūpakaṃ bhajatīti paṭibhāgo, ṇo, kāsa dittiyaṃ, a, sannikāso. Samānamiva naṃ dissatīti sarikkhako, samānassa so, dissa ri, sassa kkho, sakatthe ko, sarikkhako. Sama velambe, yu, samāno, saha mānenāti vā samāno. Samānaṃ katvā naṃ passatīti sadiso, samānassa so. Paricchedasadhammā tulyādhiṭṭhitāya sammito paricchinno tulyo, sammitatthe yo, apaccaye tulopi. Bhā dittiyaṃ , sannibho, nibho ca. Bhūta rūpādayopyatra, yathā pitubhūto, māturūpo.

Tikaṃ upamāne. Upamīyate yena opammaṃ, mana, upapubbo mā māne, yupaccaye upamānaṃ, itthiyamati a, upamā, upamānopameyyānaṃ sadhammattepyayaṃ, vuttañca 『『upamānopameyyānaṃ, sadhammattaṃ siyopamā』』ti [subodhālaṅkāra 176 gāthā]. 『『Yenopamīyate, yā copamīyate, tesvapi opammādittaya』』ntyamarasīho[byākhyāsudhā 2.10.36].

1. Catukkaṃ vetane. Bharati kammakare yāya, sā bhati,ti. Visa peraṇe, peraṇaṃ gamanādīsu niyojanaṃ, karaṇe ṇo, nibbeso, nivesopi. Vī gamane, tano. Mūlena samitaṃ mūlyaṃ, mūla patiṭṭhāyaṃ vā, karaṇe yo.

『『Kammaññā tu vidhā bhaccā, bhatayo bhammavetanaṃ;

Bharaṇyaṃ bharaṇaṃ mūlyaṃ, nibbeso paṇamiccapī』』. –

Tyamarasīho[amara 20.38-9].

Dvayaṃ jūte. Ju gatijavanesu, to, dīghādi, jūtaṃ, juta dittiyaṃ vā, karaṇe a. Kitavassa jūtakārassa kammaṃ ketavaṃ, ṇo. Akkhavatī, paṇopyatra. Akkhā pāsakā upāyatthena assaṃ santīti, vantu, sabhāvato itthittaṃ. Paṇo aṭṭo, taṃyogā paṇo.

Pañcakaṃ jūtakāre. Dhāvantī atti dhutti, nipātanā, taṃyogā dhutto, ṇo, dhū kampane vā, to, rasso, dhutto, sabbakīḷādipasutepyayaṃ. Akkhesu dhutto akkhadhutto. Mariyādamatikkamma kīḷādipasuto hi 『『dhutto』』ti vuccati. Kitavaṃ assatthīti kitavo, nipātanā, kita nivāse vā, avo. Akkhehi jūtehi dibbatīti akkhadevī, ṇī.

1. Dvayaṃ pāṭibhoge, paṭibhuñjati pālayatīti pāṭibhogo, bhuja pālane, ṇo. Paṭibhavatīti paṭibhū. Dvayaṃ catuvīsatipāsake, yena jūtakārā dibbanti. Aka kuṭilāyaṃ gatiyaṃ, kho, akkho. Pasa bādhanaphusanesu, ṇvu. Devanopyatra. Dibbanti yena devano, divu kīḷāyaṃ, yu.

Sāraphalake aṭṭhāpadaṃ, pume, napuṃsake vā, aṭṭhapadānyassa aṭṭhāpadaṃ. Desantare hi caturaṅgasseva paṭṭikāyaṃ pāsakajūtampi vattate, saññāyaṃ aṭṭhasaddassa uttarapade rassassa dīghatā [pāṇini 6.3.125]. Aṭṭhapadampi. Paṭṭe ito cito ca saranti parivattantīti sārino, tesaṃ phalakaṃ sāriphalakaṃ, sakatthe ko.

Dvayaṃ abbhute, yena satādilābhajānivasena jūtakārādīnaṃ jayaparājayā honti. Paṇa byavahāre, a, paṇo, panopi. Abbha gamane, to, abhi sadde vā, to, asarūpadvittaṃ, abbhatopi.

我來直譯這段巴利文： [續]10.37]。sama表示懸，加a詞綴。因親近相似故稱為paṭibhāga，加ṇa詞綴，kāsa表示光，加a詞綴，成為sannikāsa。因見彼如相同故稱為sarikkhaka，samāna變成sa，dissa變成ri，sa變成kkha，自義加ka詞綴，成為sarikkhaka。sama表示懸，加yu詞綴，成為samāna，或因與量故稱為samāna。因作相同看彼故稱為sadisa，samāna變成sa。因限定等法依同一而為sammita限定同等，在sammita義加ya詞綴，無詞綴也成為tula。bhā表示光，成為sannibha和nibha。bhūta和rūpa等也在此處，如pitubhūta、māturūpa。 關於譬喻的三個詞。因以此比較故稱為opamma，mana，字首upa加mā表示量，加yu詞綴成為upamāna，陰性加a詞綴，成為upamā，此也用於能喻所喻的共同性，如說"能喻所喻的共同性是譬喻"[修辭莊嚴176偈]。amarasīha說"能比較的，所比較的，在彼等也opamma等三詞"[註釋甘露2.10.36]。 531. 關於工資的四個詞。因以此養工人故稱為bhati，加ti詞綴。visa表示遣，遣是在行走等中使役，工具加ṇa詞綴，成為nibbesa，也稱nivesa。vī表示行走，加tana詞綴。以本相稱是mūlya，或mūla表示立足，工具加ya詞綴。 amarasīha說： "工可性是vidhā、bhaccā， bhataya和bhamma工資； bharaṇya和bharaṇa價值， nibbesa和paṇa也是"。 關於賭博的兩個詞。ju表示行走速疾，加ta詞綴，變長音等，成為jūta，或juta表示光，工具加a詞綴。賭徒賭博者的業是ketava，加ṇa詞綴。akkhavatī和paṇa也在此處。因以方便有骰子故，加vantu詞綴，自性為陰性。paṇa是賭注，因與彼結合故稱為paṇa。 關於賭徒的五個詞。跑的是atti和dhutti，不變，因與彼結合故稱為dhutta，加ṇa詞綴，或dhū表示動，加ta詞綴，變短音，成為dhutta，此也用於專注一切遊戲等。在骰子上dhutta是akkhadhutta。因超越界限專注遊戲等故稱為"dhutta"。因有kitava故稱為kitava，不變，或kita表示住，加ava詞綴。因以骰子賭博玩故稱為akkhadevī，加ṇī詞綴。 532. 關於擔保的兩個詞。因代為護故稱為pāṭibhoga，bhuja表示護，加ṇa詞綴。因代為有故稱為paṭibhū。關於二十四骰子的兩個詞，賭徒以此賭博。aka表示曲行，加kha詞綴，成為akkha。pasa表示縛觸，加ṇvu詞綴。devana也在此處。因以此玩故稱為devana，divu表示戲，加yu詞綴。 在棋盤上aṭṭhāpada，在陽性或中性，因有八格故稱為aṭṭhāpada。因為在異地象棋盤上也進行骰子賭博，在名詞中八詞後分短音變長音[pāṇini 6.3.125]。也稱aṭṭhapada。因在盤上此彼行動故稱為sārin，彼等的板是sāriphala，自義加ka詞綴。 關於奇特的兩個詞，以此百等得失賭徒等有勝敗。paṇa表示交易，加a詞綴，成為paṇa，也稱pana。abbha表示行走，加ta詞綴，或abhi表示聲，加ta詞綴，不同形重複，也稱abbhata。

1. Nānādabbakate madirābīje surābīje kiṇṇā, kiranti nānādabbāni missībhavantyassaṃ kiṇṇā, to. Madhvāsave madhukapupphakate majje madhu mataṃ, madhukapupphaṃ madhu, tappakatattā madhu, madhukatepi majje madhu madhvāsavā vuttā, mādhavako, mādhvikampi, advīsvidaṃ.

Surāntaṃ majje. Mada ummāde, karaṇe iro. Varuṇo nāma eko jano, teneva paṭhamaṃ diṭṭhattā varuṇato jāyatīti vāruṇī, ṇī, vara patthanāyaṃ vā, kamme yu, assu, nadādi. Majjante yena majjaṃ, vajādinā yo, dyassa jjo ca. Su abhisave, ro, su savane vā, surā. Halippiyā, hālā, gandhottamā, pasannā, irā, kādambarīpyatra. Halino balabhaddassa piyā ruccā halippiyā. Hala vilekhane, ṇo, hālā. I gamane, ro, irā. Paṭhama』mayaṃ gomantha pabbate kadambakoṭare bhavā kādambarī, tathā cāgamo 『『kadambakoṭare jātā, tena kādambarī matā』』ti [cintāmaṇiṭīkā 20.39].

Dvayaṃ tālādirasaje. Āsavanti mānapurisamadādayo yenāti āsavo. Madaṃ janetīti merayaṃ, ṇeyyo, asse, dassa ro ca. Sīdhupyatra. Majjavisesepi tayamidaṃ vadanti, vuttañca –

『『Sīdhuucchurase pakke, apakke āsavo bhave;

Merayaṃ dhātakīpuppha-guḷadhaññambiloṭṭhita』』nti [cintāmaṇiṭīkā 20.42 byākhyāsudhā 2.10.41].

1. Dvayaṃ pānapatte. Sara gatiyaṃ, ṇvu. Sara gatihiṃsācintāsu vā. Casa bhakkhane, ṇvu, dvayaṃpyanitthī. Sīdhumhi ca sarako.

Dvayaṃ pānamaṇḍale. Āpivanti saṃbhūya pivantyasmiṃ āpānaṃ, yu. Pānassa maṇḍalaṃ koṭṭhaṃ pānamaṇḍalaṃ.

1. Samattaliṅgāsaṅgahato asampuṇṇataṃ pariharati. Atra asmiṃ vagge ye yogikā saddāveṇikamāyākāracoraakkhadevippabhutayo pume bhūrippayogattā pacurappayogadassanato ekasmiṃ liṅge pume īritā kathitā, te taddhammattā taṃyogavasā ekakriyākārittā aññavuttiyaṃ tato aññatra itthādīsu vuttiyaṃ satyaṃ liṅgantarepi itthiliṅgādopi neyyā upanīyā, taṃ yathā – māyākārī itthī, māyākāramidaṃ kulamiccādi. Ye tvayogikā māgadhamālikakumbhakārādayo, te jātivacanattā suddādayo viya dvīsūti.

Suddavaggavaṇṇanā niṭṭhitā.

Catubbaṇṇavaggavaṇṇanā samattā.

1. Araññavaggavaṇṇanā

2. Sattakaṃ vane. Ara gamane, añño, araññaṃ. Kena jalena ananaṃ pāṇamanassa kānanaṃ, dā avakhaṇḍane, dā chedane vā. Adhikaraṇe ṇo, 『『ākārantānamāyo』』ti āyo. Daya dānagatihiṃ sādānesu vā, ṇo, gaha upādāne [gāhū viloḷane (?)], adhikaraṇe yu. Vapa bījanikkhepe, ino, assittaṃ. Vana sambhattisaddesu, kattari a, vanaṃ. Aṭā avayavo selā atreti aṭavi, i, īmhi aṭavī.

Mahāpadumalatāvanaṃ mahāraññaṃ, nadādi, ananto ca, araññānī.

1. Nagarato nātidūrasmiṃ ṭhāne santehi abhiropito tarusaṇḍo pūgapanasāditarusamūho atthi, so 『『upavana』』nti coccate, kittimavanametaṃ. Āramantyasminti ārāmo, ṇo. Upagataṃ, uparopitaṃ vā vanaṃ upavanaṃ.

538.Sabbasādhāraṇaṃ sabbalokehi sādhāraṇopabhogaṃ raññaṃ rājūnaṃ araññaṃ 『『upavanaṃ, uyyāna』』mityuccate, ullokentā yanti janā etasminti uyyānaṃ, yu. Ākīḷopyatra.

Tadeva rājopavanameva upakārikāsannihitaṃ, purasannihitaṃ vā antepurācitaṃ pamadavanākhyaṃ. Yatra antepurasahito eva rājā viharati, nāññajanappaveso. Pamadānaṃ itthīnaṃ vanaṃ pamadavanaṃ, rasso.

539-

我來直譯這段巴利文： 533. 在以各種物製成的酒素酒素中是kiṇṇā，因在其中散入各種物混合故稱為kiṇṇā，加ta詞綴。在甜酒即以蜜花製成的酒中，madhu是意見，蜜花是madhu，因以彼制故是madhu，在以madhu制的酒中也說madhu是甜酒，mādhavaka，也有mādhvika，此在兩性中。 關於酒的surā結尾。mada表示醉，工具加ira詞綴。一個人名叫varuṇa，因為他最先見到故從varuṇa生故稱為vāruṇī，加ṇī詞綴，或vara表示愿，業加yu詞綴，變音，屬nadādi類。因以此醉故稱為majja，從vaja等加ya詞綴，dya變成jja音。su表示流，加ra詞綴，或su表示流出，成為surā。halippiyā、hālā、gandhottamā、pasannā、irā、kādambarī也在此處。因為hali即balabhadda所愛好故稱為halippiyā。hala表示劃，加ṇa詞綴，成為hālā。i表示行走，加ra詞綴，成為irā。最初此在gomantha山kadamba樹洞中生故稱為kādambarī，如是傳說"生於kadamba樹洞，故知為kādambarī"[cintāmaṇi注20.39]。 關於椰子等汁制的兩個詞。因以此流出慢心男醉等故稱為āsava。因生醉故稱為meraya，加ṇeyya詞綴，變音，da變成ra音。sīdhu也在此處。在酒的種類中也說此三種，如說： "sīdhu在熟甘蔗汁，未熟是āsava； meraya在dhātakī花、糖谷發酵中"[cintāmaṇi注20.42註釋甘露2.10.41]。 534. 關於飲杯的兩個詞。sara表示行走，加ṇvu詞綴。或sara表示行走傷害思考。casa表示食，加ṇvu詞綴，二者非陰性。在sīdhu中也有saraka。 關於飲所的兩個詞。因在此聚集飲故稱為āpāna，加yu詞綴。飲的圈室是pānamaṇḍala。 535. 從完整性說明避免不完全。此中在此品中，那些相應詞如獨特的幻師、盜賊、賭徒等，因大多用為陽性，由見多數用法在一性即陽性中說，彼等由彼性故，由與彼結合故，由作一業故，在他說中從彼到他處在陰等說中，也當知也當導向其他性中也有陰性等，如是 - 女幻師、此幻師家等。但那些不相應詞如māgadha、mālika、kumbhakāra等，因說種故如suddha等在兩性中。 種姓品註釋完成。 四姓品解釋完成。 5.林品註釋 536. 關於林的七個詞。ara表示行走，加añña詞綴，成為arañña。因以此水無生物故稱為kānana，dā表示挖，或dā表示切。處所加ṇa詞綴，依"ā尾為āya"成為āya。daya表示給予行走取等，加ṇa詞綴，gaha表示取[或gāhū表示攪動]，處所加yu詞綴。vapa表示播種，加ina詞綴，變i音。vana表示喜好聲，主格加a詞綴，成為vana。因此處有aṭā部分山故稱為aṭavi，加i詞綴，在ī音中成為aṭavī。 大蓮花藤林是大林，屬nadādi類，無限，也是araññānī。 537. 在離城不遠處由諸善人種植的樹群即檳榔椰子等樹群，彼也稱為"upavana"，此是人造林。因在此樂故稱為ārāma，加ṇa詞綴。近或種植的林是upavana。 538. 一切共有即一切世人共同受用的諸王林稱為"upavana、uyyāna"，因人們觀看而行於此故稱為uyyāna，加yu詞綴。ākīḷa也在此處。 彼即王的園林，近有圍墻，或近城，內宮所喜，稱為pamadavana。國王與內宮在此居住，他人不入。女人的林是pamadavana，短音。 539-[此處未完待續]

1. Sāntarāḷā panti, yathā – tarupanti, pāsādapanti, nirantarāḷā tu rājīti. Tatra pañcakaṃ pantiyaṃ. Pana byavahāre, thutimhi ca, panti. Vī gamane, thi, vīthi. Vala saṃvaraṇe, i, āvali. Ālipi, aladhātumhā i. Si sevāyaṃ, ṇi, seṇi. Pā rakkhaṇe, ḷi, pāḷi, sogatepi. Dve samā. Likha lekhane, a. Rāja dittiyaṃ, i.

Tipādaṃ rukkhamatte. Pādena mūlena pivatīti pādapo, ṇo. Viṭapayogā viṭapī. Rukkha varaṇe, a, ruha janane vā, kho, hassa ko. Na gacchatīti ago. Sala gamane, ṇo, sāravantatāya vā sāro, so eva sālo, aññatropacārā. Mahiyaṃ ruhatīti, a. Du gatiyaṃ, mo. Tara taraṇe, u. Kuto bhūmito jāyatīti kujo, aṅgārepi. Sākhāyogato sākhī.

Gamu gamane, ṇo, 『『gamissanto ccho vā sabbāsū』』ti ccho. Khuddo avuḍḍhippatto pādapo khuddapādapo. Ye rukkhā pupphaṃ vinā apupphakā phalanti, te assatthodumbarapanasādayo 『『vanappatī』』ti vuccanti, vanānaṃ pati vanappati. Pupphato jātaphalā pana ambakhajjūrādayo vānappatayo. Vanappatimhi bhavā vānappatayo.

1. Yo phalapākāvasāne marati, so kadalīdhaññādiko osadhi nāma bhave, oso dhīyate yassaṃ [oso gloso dittibbā dhīyate』tra byākhyāsudhā 2.4.6], sā osadhi, i. Sāsaddo osadhisaddassa itthiliṅgattadīpako.

Dvayaṃ utuppattepi phalahīne. Vana yācane, jho, vañjhā, vadhati phalanti vā vañjhā, vajādinā yo, jhassa jho, niggahītāgamo ca. Na vijjati phalametissāti aphalā, dve tīsu. Tikaṃ vattamānaphale rukkhādo. Phalayogā, ino, vantu, ī ca.

1. Catukkaṃ vikasite. Phulla vikasane, kattari to, sañjātatthe vā ito, phala visaraṇe vā, visaraṇaṃ vikāso, assu. Kaca bandhane, vipubbo vikasane, kattari a . Vikacate vidalati visiliṭṭhadalo bhavatīti vā vikaco, a, visaddo visilesajotako. Kasa gamane, to. Dalānaṃ aññamaññaṃ visilesato samudāyo 『『vikasito』』tyuccate. Phuṭopyatra. Phuṭa vikasane.

Pādo rukkhagge. 『『Na nā』ggaṃ sikharaṃ siro』』ti vopālitavacanato 『『siraso agga』』nti na chaṭṭhīsamāso. Siro vutto. Aja gamane, go, aggaṃ, seṭṭhe tīsu. Sī saye, kharo, sikhā vā cūḷā, sā viya jāyatīti sikharo. Dvayaṃ sākhāyaṃ. Sākha byāpane, a. 『『Latā vallī samākhyātā, latā sākhā ca sākhina』』nti latā nānatthā. Lā ādāne, to, rasso.

1. Chakkaṃ patte. Dalati vikasatīti dalaṃ, a. Lasa kantiyaṃ, pakārena lasatīti palāso, ṇo. Chada saṃvaraṇe, chādīyate yena chadanaṃ, yu. Pūrayatīti paṇṇaṃ, nipātanā, pata adhogamane vā, patatyacirena paṇṇaṃ, pattañca, to, pume. Saññāyaṃ ṇamhi chado.

Dvayaṃ pattādisaṅghātavati sākhāya pabbe. Palla gamane, avo. Kisa gamane, yo, lāgamo majjhe. Dvayaṃ aṅkure. Navo eva ubbhito uggato navubbhinno. Aṅka lakkhaṇe, uro.

1. Pakkaṃ yāva pādena nāmaṃ. Vikāso mukhapabuddhakalikāyaṃ makuḷādidvayaṃ. Muca mocane, ulo, ussattaṃ, cassa ko, makuḷaṃ, makuḷo vā. Kuṭa chedane, malo, assu, kuṭumalo, kutumalopi. Pupphassa ca phalassa ca pakatibhūte jālapatte khārakādidvayaṃ. Khura vināse. Ṇvu. Jala dhaññe, sakatthe ko. Jālakaṃ napuṃsake. Dvayaṃ jālakato pavuddhe pupphe, phale ca. Kala saṅkhyāne, ṇvu, kura sadde, ṇvu.

Pupphādibandhanaṃ pupphaphalānaṃ bandhanaṃ vaṇṭaṃ nāma. Bandhīyate yena vaṇṭaṃ, vajādi.

我來直譯這段巴利文： 539-540. 有間隔的行，如 - 樹行、宮殿行，無間隔的是rājī。其中關於行的五個詞。pana表示交易和讚歎，成為panti。vī表示行走，加thi詞綴，成為vīthi。vala表示障，加i詞綴，成為āvali。也稱āli，從ala語根加i詞綴。si表示侍奉，加ṇi詞綴，成為seṇi。pā表示護，加ḷi詞綴，成為pāḷi，在佛教中也是。兩個相同。likha表示書寫，加a詞綴。rāja表示光，加i詞綴。 關於樹的三部分。因以足根飲故稱為pādapa，加ṇa詞綴。因有枝故稱為viṭapī。rukkha表示遮，加a詞綴，或ruha表示生，加kha詞綴，ha變成ka音。因不行走故稱為aga。sala表示行走，加ṇa詞綴，或因有心材故是sāra，彼即是sāla，他處是轉義。因在地生故，加a詞綴。du表示行，加ma詞綴。tara表示渡，加u詞綴。因從地生故稱為kuja，也用於炭。因有枝故稱為sākhī。 gamu表示行走，加ṇa詞綴，依"gami末在一切中變ccha"成為ccha。小即未長大的樹是khuddapādapa。不開花而結果的樹，如菩提樹、無花果樹、麵包果樹等稱為"vanappati"，林的主是vanappati。但從花生果的芒果、棗樹等是vānappata。生於vanappati中的是vānappata。 541. 在果熟時死的，如芭蕉谷等稱為osadhi，因osa[osa是光明或聲]存於其中[註釋甘露2.4.6]，彼是osadhi，加i詞綴。sā詞表示osadhi詞是陰性。 關於雖隨季節生但無果的兩個詞。vana表示求，加jha詞綴，成為vañjhā，或因打而生故稱為vañjhā，從vaja等加ya詞綴，jha變成jha音，加鼻音。因此無果故稱為aphalā，兩個在三性中。關於現有果的樹等的三個詞。因有果故，加ina詞綴、vantu詞綴、ī詞綴。 542. 關於開放的四個詞。phulla表示開，主格加ta詞綴，或在產生義加ita詞綴，或phala表示散，散是開，變音。kaca表示縛，字首vi表示開，主格加a詞綴。因開放分散成分離葉故稱為vikaca，加a詞綴，vi詞表示分離。kasa表示行走，加ta詞綴。因葉互相分離的集合稱為"vikasita"。phuṭa也在此處。phuṭa表示開。 pāda用於樹頂。因vopālita說"na nā是頂、峰、頭"故"頭的頂"非第六格複合。已說sira。aja表示行走，加ga詞綴，成為agga，在最勝中三性。sī表示臥，加khara詞綴，或sikhā是冠，因如彼生故稱為sikhara。關於枝的兩個詞。sākha表示遍，加a詞綴。"latā和vallī同說，latā和sākhā和sākhin"故latā有多義。lā表示取，加ta詞綴，短音。 543. 關於葉的六個詞。因開故稱為dala，加a詞綴。lasa表示欲，因遍欲故稱為palāsa，加ṇa詞綴。chada表示遮，因以此遮故稱為chadana，加yu詞綴。因滿故稱為paṇṇa，不變，或pata表示下行，不久落paṇṇa，和patta，加ta詞綴，陽性。在名詞中加ṇa詞綴成為chada。 關於枝節有葉等聚的兩個詞。palla表示行走，加ava詞綴。kisa表示行走，加ya詞綴，中間加la音。關於芽的兩個詞。新生即升起是navubbhinna。aṅka表示相，加ura詞綴。 544. 從pakka到最後的名稱。開放用於開放的花蕾中makuḷa等兩個詞。muca表示解放，加ula詞綴，變u音，ca變成ka音，成為makuḷa，或makuḷa。kuṭa表示切，加mala詞綴，變音，成為kuṭumala，也稱kutumala。在花和果的本性網葉中khāra等兩個詞。khura表示滅，加ṇvu詞綴。jala表示谷，自義加ka詞綴。jālaka在中性。關於從網生的花和果的兩個詞。kala表示計，加ṇvu詞綴，kura表示聲，加ṇvu詞綴。 花等系即花果的系稱為vaṇṭa。因以此係故稱為vaṇṭa，屬vaja等類。

1. Tikaṃ pupphe. Pasu pāṇigabbhavimocane, ṇo. Khapaṇakabhāsāya rukkhopi pāṇi, vuddhādi, pasavo. Kusa akkose, umo, kasa gamane vā, kāsa dittiyaṃ vā, umo, rasso. Puppha vikasane, pupphatīti, a. Pupphajo rajo pupphadhūlī parāgo nāma, ranja raṅge, ṇo.

Madhurapuppharaso makarando nāmāti mataṃ. Makkhikā ramanti yasmiṃ makarando, vajādi. Dvayaṃ kalikābhi ākiṇṇe pariṇāyavati. Thu abhitthave, ṇvu, thavako. Gudha parivedhane, ṇvu, dhassa cho, gocchako.

546-547.Āme apakke phale salāṭu utto, salāṭa bālyaparibhāsanesu, u, vijjamānabālyatāya salāṭu. Pakkantu phalaṃ nippariyāyena 『『phala』』mityuccate, tena 『『āmasmiṃ phalavohāro rūḷhiyā pavattatī』』ti ñātabbo, phala nipphattiyaṃ, nipphatti cātra supakkattaṃ, sukkhe tu phale vāno. Tatra salāṭu vānā tīsu, yathā salāṭu jambū, salāṭavo māsā, salāṭūni kumbhaṇḍāni, vānā harīṭakī, vāno muggo, vānamambaṃ.

Campakādi campakaṃ karavīraṃ kadambakaṃ asokaṃ kaṇṇikāraṃ campakādīnaṃ pupphaṃ vikāro, avayavo ceti aññatthe ṇo na bhavati, tadantato pupphassuppatitato, evaṃ campakādīni kusumanāmāni napuṃsake vattanti, ambādi dāḷimaṃ nāraṅgaṃ āmalakaṃ kuvalaṃ badaranti pakatyantarameva phale vattate, āmalakiyā kuvaliyā badariyā phalaṃ vikāro, avayavo ceti aññatthe taddhitopi noppajjate, tadantato phalassuppatitato, evaṃ ambādīni phalanāmāni napuṃsake vattanti. Mallikādayo kusumepi vattamānā saliṅgā pakatiliṅgāabhedopacārena pavattiyā, yathā – mallikā jāti, vanamallikā iccādi. Vīhayopyabhedopacārena phalepi saliṅgā, yathā māsassa phalaṃ māso, muggassa phalaṃ muggo, evaṃ yavo, tilo, atasī, kaṅgu, dhaññaṃ.

Tikaṃ jambuyā phale. Tatra yadā lokato phale vutti, tadā jambusaddo pakatyantarameva phale vattate, yadā na phalavutti, tadā vikāre avayave vāno, jama adane, bū, jambū, pakatyantarāphale vutti. Jambuyā phalaṃ jambuvaṃ. Jambu ca. Lokato eva phalepi vattamānā harīṭakyādayo sabhāvato itthiyaṃ bhavanti [amara 14.18-20]. Harīṭakiyā phalaṃ harīṭakī, evaṃ kosātakī, sallakī, dakkhā, kaṇḍakārikā, sephālikā iccādi, pubbe viya vikārāvayavatthesu paccayābhāvo, assatthādikaṃ chakkameva taddhitantaṃ assatthādīnaṃ phale vattamānānaṃ napuṃsakaṃ siyā rūpabhedo, yathā – assatthassa phalaṃ assatthaṃ, veṇuno phalaṃ veṇavaṃ, pilakkhassa phalaṃ pilakkhaṃ, nigrodhassa phalaṃ nigrodhaṃ, iṅgudiyā phalaṃ iṅgudaṃ, brahatiyā phalaṃ brāhataṃ, vidārī aṃsumatī gambhariyādayo mūle, pupphepi saliṅgā [amara 14.18-20]. Pāṭalāsaddo pana abhedavatticchāyaṃ mūle pupphepi vattamāno sabhāvato itthiliṅgo, bhedavatticchāyaṃ vikāre avayave vā ṇamhi pāṭalaṃ [amara 14.18-20]. Dvayaṃ sākhāpallavādisamudāyalakkhaṇe ābhoge, viṭa vedhane, viṭa akkose vā, apo, passa bhatte viṭabhī, nadādi.

我來直譯這段巴利文： 545. 關於花的三個詞。pasu表示胎生物解放，加ṇa詞綴。在乞丐語中樹也是pāṇi，變長音等，成為pasava。kusa表示罵，加uma詞綴，或kasa表示行走，或kāsa表示光，加uma詞綴，短音。puppha表示開，因開故，加a詞綴。花生塵即花粉稱為parāga，ranja表示染，加ṇa詞綴。 甜花汁稱為makaranda是意見。因蜜蜂樂於其中故稱為makaranda，屬vaja等類。關於滿含花蕾的兩個詞。thu表示贊，加ṇvu詞綴，成為thavaka。gudha表示纏繞，加ṇvu詞綴，dha變成cha音，成為gocchaka。 546-547. 在未熟的生果中salāṭu說，salāṭa表示幼稚罵，加u詞綴，因有幼稚性故稱為salāṭu。但熟果無比喻地稱為"phala"，由此應知"在生時果名依慣用行"，phala表示成就，此處成就是完全熟，但在乾果中是vāna。其中salāṭu和vāna在三性中，如salāṭu jambu，salāṭava豆，salāṭu南瓜，vāna訶子，vāna綠豆，vāna芒果。 campaka等即campaka、karavīra、kadambaka、asoka、kaṇṇikāra，campaka等的花、變化、部分，因意義異不加ṇa詞綴，因從彼尾生花，如是campaka等花名用於中性。ambādi即石榴、橙、余甘子、kuvala、棗只在果中用本形，āmalakī、kuvalī、badarī的果、變化、部分，因意義異也不生從屬詞綴，因從彼尾生果，如是amba等果名用於中性。mallikā等即使用於花也保持性，因本性不變而轉用，如 - mallikā、jāti、vanamallikā等。vīhaya等因不變而轉用在果中也保持性，如豆的果是māsa，綠豆的果是mugga，如是大麥、芝麻、亞麻、稷、谷。 關於jambu果的三個詞。其中當從俗用於果時，jambu詞只在果中用本形，當不用於果時，則在變化部分用vāna，jama表示食，加bū詞綴，成為jambū，本形用於果。jambu的果是jambuva。也是jambu。從俗用於果的harīṭaka等依自性為陰性[amara 14.18-20]。harīṭakī的果是harīṭakī，如是kosātakī、sallakī、dakkhā、kaṇḍakārikā、sephālikā等，如前在變化部分義中無詞綴，assattha等六個有從屬詞尾，assattha等用於果時是中性變化形式，如 - assattha的果是assattha，竹的果是veṇava，pilakkha的果是pilakkha，榕樹的果是nigrodha，iṅgudī的果是iṅguda，brahatī的果是brāhata，vidārī、aṃsumatī、gambharī等用於根，在花中也保持性[amara 14.18-20]。但pāṭalā詞在不變用欲中用於根花時依自性為陰性，在變化用欲中在變化部分加ṇa詞綴成為pāṭala [amara 14.18-20]。關於枝嫩葉等聚相的彎曲的兩個詞。viṭa表示穿，或viṭa表示罵，加apa詞綴，passa表示食，viṭabhī，屬nadādi類。

548.Mūlamārabbha mūlato paṭṭhāya sākhanto sākhāvadhi tarussa bhāgo khandho nāma, yo 『『pakaṇḍo』』tipi vuccati, khanu avadāraṇe, dho, khandho, khāda bhakkhane vā, ko, 『『khādāmagamānaṃ khandhandhagandhā』』ti khandhādeso, kalopo.

Rukkhacchidde rukkhādīnaṃ vivare koṭaro. Kuṭa chedane, aro, koṭaro, nikkuhopi. Dve samā. Kāsa dittiyaṃ, kāsate agginā dippateti kaṭṭhaṃ, to, tassa ṭṭho, rasso ca, kasa gamane vā, to, kaṭṭhaṃ. Dara vidāraṇe, ṇu.

1. Tikaṃ mūle. Vu saṃvaraṇe, do, niggahītāgamo, budha gamane vā, a, dhassa do. Mūla patiṭṭhāyaṃ, ṇo, pādasaddena tappariyāyā caraṇatthā sabbe saṅgahitā, pādasadisattā pādo, dvayaṃ chinnassa tarukkhandhassa bhūmiṭṭhabhāge. Saṅka saṅkāyaṃ, u, saka sattiyaṃ vā, niggahītāgamo. Khanu avadāraṇe, ṇu, khāṇu. Dhuvopi, dhuvati thirāyateti dhuvo, dhu gatitheriyesu, a, uvādeso.

Dvayaṃ vidāriyādīnaṃ kande. Kuyaṃ pathaviyaṃ ruhatīti kuruhāṭaṃ, aṭo, kanda avhāne, rodane ca, 『『karahāṭo』mbujakande, puppharukkhabhītesu ce』』ti nānatthasaṅgahe. Dvayaṃ halādīnaṃ kalīre. Kala saṅkhyāne, īro. Masa āmasane, thako, matthake sīse vā jāto matthako.

1. Dve samā. Abhinavaniggatā āyatā sakusumā, kusumasuññā ca mañjarī, vallarī tu tadaññāpi, yathā tālavallarī, vala, valla saṃvaraṇe, aro, nadādi. Muñjayogato mañjarī, ro, nadādi, ussattañca, dvepi nārī. Dvayaṃ latāyaṃ. Valla saṃvaraṇe, nadādi. Latā vuttā, 『『latā patāninī vallī matakīthā』』ti halāyudho.

Akkhandho appakkhaṇḍo, bahupattatacadaṇḍikādi. Yo vā tanupakaṇḍo vaṃsanaḷādi, so 『『thambo, gumbo』』ti coccate, thaka saṃvaraṇe, bo, kassa mo. Gupa rakkhaṇe, bo, passa mo. Patāno sākhāpattacayo, tena yuttā gorakkhā tambūli dhivusajīmūta gaḷojhādikā latā, sā vīru nāma, vividhehi ruhatīti katvā, kvi, vīru, dīghādi, gumbinīpi.

1. Pajje pādena nāmaṃ. Yatra dvayaṃ 『『bodhirukkho』』ti saññite buddhassa bhagavato sabbaññutaññāṇappaṭilābhaṭṭhānabhūte dumarāje, aññatra tūpacārā. Assaṃ sabbaññutaññāṇaṃ tiṭṭhati etthāti assattho, ṭhassa tho, dvittaṃ, māravijayasabbaññutaññāṇappaṭilābhādikehi bhagavantaṃ assāsetīti vā assattho, āpubbo sāsa anusiṭṭhiyaṃ, tosane ca vattati, to, rasso. Sabbaññutaññāṇaṃ bujjhati etthāti bodhi, budha avagamane, i, bodhi, dvīsu. Caladalo, pippalo, kuñjarāsanopi. Dvayaṃ bahupāde. Adhobhāgaṃ rundhatīti nigrodho, usso, gāgamo ca. Vaṭa vedhane, vaṭatīti, a.

Dvayaṃ kabiṭṭhe. Kavimhi vānare tiṭṭhatīti kabiṭṭho[pāyena kapayo tiṭṭhanti atra kapittho (cintāmaṇiṭīkā 14.21)] 『『vānare paṇḍite kavī』』ti vopālito, tathā kapittho, to, ṭhassa tho ca. Dadhittho, ambilaphalopi. Dvayaṃ udumbare. Yaññakammānamaṅgo ekaṅgattā yaññaṅgo, dubbī hiṃsāyaṃ, aro, niggahītāgamo, ekassa bassa lopo ca. Jantuphalo hemaduddhopi.

1. Dvayaṃ koviḷāre.

『『Sukapadāccharo campo,

Koviḷāro tu kañcano;

Pubbo sito paro ratto,

Yugapattā ubhopite』』ti [cintāmaṇiṭīkā

我來直譯這段巴利文： 548. 從根開始，從根至枝端，樹的部分稱為khandha，也稱為"pakaṇḍa"，khanu表示切，加dha詞綴，成為khandha，或khāda表示食，加ka詞綴，依"khāda等變成khandha等"變為khandha，脫落ka音。 在樹孔即樹等的洞中是koṭara。kuṭa表示切，加ara詞綴，成為koṭara，也稱nikkuha。兩個相同。kāsa表示光，因以火光故稱為kaṭṭha，加ta詞綴，ta變成ṭṭha音，短音，或kasa表示行走，加ta詞綴，成為kaṭṭha。dara表示裂，加ṇu詞綴。 549. 關於根的三個詞。vu表示遮，加da詞綴，加鼻音，或budha表示行走，加a詞綴，dha變成da音。mūla表示住立，加ṇa詞綴，以pāda詞攝取一切同義的行走義，因如足故稱為pāda，兩個用於砍斷的樹幹地面部分。saṅka表示疑，加u詞綴，或saka表示能，加鼻音。khanu表示切，加ṇu詞綴，成為khāṇu。也稱dhuva，因堅固持久故稱為dhuva，dhu表示行堅，加a詞綴，變成uva音。 關於vidārī等根莖的兩個詞。因在地生故稱為kuruhāṭa，加aṭa詞綴，kanda表示呼和哭，如異義集說"karahāṭa用於蓮莖、花樹、怖"。關於hala等芽的兩個詞。kala表示計，加īra詞綴。masa表示觸，加thaka詞綴，生於頂上或頭上故稱為matthaka。 550. 兩個相同。新生延長有花或無花的mañjarī，但vallarī也是其他，如棕櫚vallarī，vala、valla表示遮，加ara詞綴，屬nadādi類。因有muñja故稱為mañjarī，加ra詞綴，屬nadādi類，變u音，兩者是陰性。關於藤的兩個詞。valla表示遮，屬nadādi類。已說latā，如halāyudha說"latā、patāninī、vallī、matakī"。 無干部分，少跳躍，多葉皮莖等。或細莖如竹蘆等，彼稱為"thamba、gumba"，thaka表示遮，加ba詞綴，ka變成ma音。gupa表示護，加ba詞綴，pa變成ma音。patāna是枝葉聚，具彼的牧牛者葛藤蒟醬藤等稱為vīru，因以種種生故，加kvi詞綴，成為vīru，變長音等，也稱gumbinī。 551. 從pajja到最後的名稱。其中關於稱為"菩提樹"即佛世尊得一切知智處樹王的兩個詞，他處是轉義。因在此住一切知智故稱為assattha，ṭha變成tha音，重複，或因以戰勝魔羅得一切知智等安慰世尊故稱為assattha，字首ā加sāsa表示教誡，也用於喜，加ta詞綴，短音。因在此覺一切知智故稱為bodhi，budha表示知，加i詞綴，成為bodhi，在兩性中。動葉、pippala、象座也是。關於多根的兩個詞。因遮下部故稱為nigrodha，變音，加ga音。vaṭa表示穿，因穿故，加a詞綴。 關於kabiṭṭha的兩個詞。因猴子住於此故稱為kabiṭṭha[通常猴子住此故稱為kapittha (cintāmaṇi注14.21)]，如vopālita說"kavi用於猴子和智者"，如是kapittha，加ta詞綴，ṭha變成tha音。也稱dadhittha，酸果也是。關於無花果的兩個詞。因為祭祀業的一部分故稱為yaññaṅga，dubbī表示害，加ara詞綴，加鼻音，一個ba脫落。也稱jantuphala和hemadudda。 552. 關於koviḷāra的兩個詞。 "campa如鸚鵡足， koviḷāra即金色； 前者白後者紅， 二者皆雙葉" [cintāmaṇi注;

14.22].

Hi ratanakoso, kañjanālakopyatra. Yugaṃ yamakaṃ pattamassa.

Tipādaṃ uddāle. Vātaṃ uddālatīti uddālo. Siṅgārādīnaṃ saññāvasena rukkhānaṃ rājā rājarukkho, vātarogahanane rājabhūto rukkho vā rājarukkho. Katā mālā assa pupphehīti katamālo, siṅgārappakāso. Indati paramissariyaṃ karoti vātahananeti indīvaro, īvaro, indiyā sakkassa bhariyāya icchitabbattā vā indīvaro. Caturaṅgulo, ārevato, suvaṇṇakopi.

1. Dvayaṃ jambhīre, yassa phalamambilaṃ hoti. Ambilattā dantassa saṭho dantasaṭho. Saṭha ketavahiṃsāsaṃkilesesu, a. Jamu adane, īro, bhanto ca, jambha gattavināme vā, jambho, jambhalo, jambīropi. Dvayaṃ varaṇe. Vara icchāyaṃ , yu. Kala saṅkhyāne, iro, nadādi, rassanto. Varuṇo, tittasākopi.

Dvayaṃ phalahare. 『『Ko ayaṃ, suko』』ti vimatuppattikarapattakusumatāya kiṃsuko. Pāri samuddo, tatra bhaddo pāribhaddo, so eva pāḷibhaddo, koviḷāro, taṃsaṇṭhānapattakusumatāya pāḷibhaddo. Dvayaṃ vidule, yo abbhasamaye pupphati. Vaja gamane, ulo. Vī pajane, aso, tonto ca, vipubbo ata sātaccagamane vā, aso. Vānīropi.

1. Dvayaṃ pītane, yassa pattaphalāni ambilāni, pūgaphalappamāṇañca phalaṃ, sallakīrukkhasaṇṭhāno ca, so rukkho. Amba sadde, aṭo, sakatthe ko. Pī tappanakantīsu, tano, pītiṃ vā tanotīti pītano, sakatthe ko. Dvayaṃ guḷapupphe. Mana ñāṇe, ko, madhvādeso ca. Madhunāmo dumo madhuddumo. Dvayaṃ 『『lambū』』ti khyāte. Guḷo viya sātena phalamassa guḷaphalo. Pīla patitthambhe, u. Dvayaṃ tikkhagandhe. Sobhaṃ janetīti sobhañjano, sobhaṃ visañjanametena hetubhūtenāti vā sobhañjano. Vuttañca –

『『Sirīsapupphassa rasena bhāvitaṃ,

Sahassavāraṃ marīcaṃ sitavhayaṃ;

Etena samanti visāhi sambhavā,

Katañjanasnehanapādanatthuto』』ti.

Si sevāyaṃ, viddhavināsanatthaṃ sevīteti siggu, gu, thī. Cittahārī, pabhañjano, viddhavināsanopi.

1. Dvayaṃ visālatace, yo sarade pupphati pupphaṃ. Sattapaṇṇānyassa sattapaṇṇī pume. Chattamiva paṇṇamassa chattapaṇṇo. Visamacchadopi, sattapaṇṇattā visamacchado. Dvayaṃ rathaddume. Rathaṃ tanoti yena tiniso, iso. Atipamuccati dāhapittamaneneti atimuttako. Cittakipi.

Dvayaṃ vātapothe, paṃ vātaṃ lunātīti palāso, aso. 『『Patte palāsaṃ so rukkhe, pītaharitakiṃ suke』』ti hi ruddo. Vātapothopi, vātassa potho vātapotho, putha hiṃsāyaṃ.

Dvayaṃ 『『putīti』』 khyāte. Hatajantupamohasaṅkhātāriphalatāya ariṭṭho, nipātanā hantissa ṭṭho, taṃrogārivantajanehi icchitabbaphalattā vā ariṭṭho, isu icchāyaṃ. Phaṇa gatiyaṃ, ilo, asse.

1. Tikaṃ siriphale. Mala dhāraṇe, ūro. Bila bhedane, ṇuvo, beluvo. Lapaccaye billo. Saṇḍilyo, selusopi. 『『Munippabhede mālūre, saṇḍilyo pādapantare, naṭe bille ca seluso』』ti [cintāmaṇiṭīkā 14.32]rabhaso.

Dvayaṃ tuṅge. Pumanāmo nāgo rukkho punnāgo. 『『Punnāge puriso tuṅgo, kesaro devavallabho』』ti [amara

我來直譯這段巴利文： [續]14.22]。 因為是寶藏，也稱kañjanāla。因有雙葉故。 關於uddāla的三個詞。因吹風故稱為uddāla。以siṅgāra等名稱為樹王故稱為rājarukkha，或因在風病除中為王的樹故稱為rājarukkha。因以其花作花環故稱為katamāla，即siṅgāra顯現。因在除風中作最勝故稱為indīvara，īvara，或因為帝釋妻子indī所喜故稱為indīvara。也稱caturaṅgula、ārevata、suvaṇṇaka。 553. 關於檸檬的兩個詞，其果是酸的。因酸使牙酸故稱為dantasaṭha。saṭha表示欺、害、煩惱，加a詞綴。jamu表示食，加īra詞綴，變音，或jambha表示體彎，成為jambha、jambhala、jambīra。關於varaṇa的兩個詞。vara表示欲，加yu詞綴。kala表示計，加ira詞綴，屬nadādi類，尾短音。也稱varuṇa、苦葉。 關於結果的兩個詞。因葉花引生"此是什麼，是鸚鵡嗎"疑故稱為kiṃsuka。pāri是海，在彼處好的是pāribhadda，彼即是pāḷibhadda，koviḷāra，因葉花形如彼故稱為pāḷibhadda。關於竹的兩個詞，在雨季開花。vaja表示行走，加ula詞綴。vī表示生，加asa詞綴，變音，或字首vi加ata表示繼續行走，加asa詞綴。也稱vānīra。 554. 關於pītana的兩個詞，其葉果酸，果大如檳榔果，形如sallakī樹，彼樹。amba表示聲，加aṭa詞綴，自義加ka詞綴。pī表示滿足欲，加tana詞綴，或因開喜故稱為pītana，自義加ka詞綴。關於糖花的兩個詞。mana表示知，加ka詞綴，變成madhu音。名為madhu的樹是madhuduma。關於稱為"lambū"的兩個詞。果如糖甜故稱為guḷaphala。pīla表示立支，加u詞綴。關於強香的兩個詞。因生美故稱為sobhañjana，或因以此為因消除美故稱為sobhañjana。如說： "合歡花汁浸透， 千遍白名胡椒； 以此平息諸毒， 塗油足知功效"。 si表示侍奉，因為除毒而侍奉故稱為siggu，加gu詞綴，陰性。也稱cittahārī、pabhañjana、viddhavināsana。 555. 關於寬皮的兩個詞，在秋天開花。因有七葉故稱為sattapaṇṇī，陽性。因葉如傘故稱為chattapaṇṇa。也稱visamacchada，因七葉故稱visamacchada。關於車樹的兩個詞。因以此作車故稱為tinisa，加isa詞綴。因以此除熱膽故稱為atimuttaka。也稱cittaki。 關於vātapotha的兩個詞。因割風故稱為palāsa，加asa詞綴。如rudda說"palāsa用於葉和樹，黃綠用於鸚鵡"。也稱vātapotha，風的打擊是vātapotha，putha表示害。 關於稱為"putī"的兩個詞。因有殺害生物昏迷等敵果故稱為ariṭṭha，不變hanta變成ṭṭha，或因有那病敵者所欲果故稱為ariṭṭha，isu表示欲。phaṇa表示行走，加ila詞綴，變音。 556. 關於木蘋果的三個詞。mala表示持，加ūra詞綴。bila表示破，加ṇuva詞綴，成為beluva。加la詞綴成為billa。也稱saṇḍilya、selusa。如rabhasa說"mālūra用於牟尼種類，saṇḍilya用於樹間，selusa用於舞者和billa"[cintāmaṇi注14.32]。 關於高的兩個詞。以人名nāga的樹稱為punnāga。如[amara說];

14.25] hyamarasīho, dīgho, 『『pumassa liṅgādīsu samāsesū』』ti akāralopo ca. Atisayapupphakesaravantatāya kesaro, kisa tanukaraṇe vā, aro, pupphakesayuttatāya vā kesaro, ro.

Dvayaṃ loddamatte. Sala gamanattho, avo. Rattakaphapittasote lunātīti loddo, ddo. Tiriṭo, sāvaropi. 『『Sāvaro aparādhe ca, lodde pāpe ca kathyate』』 [cintāmaṇiṭīkā 14.33] tyajayo. Dvayaṃ dhanupaṭṭe phalini. Pī pāne, alo, īssa iyādeso. Sannakā tāpasā, tesaṃ du dumo sannakaddu, 『『sannakaddu cāpapaṭā, varaṇo tāpasappiyo』』ti [cintāmaṇiṭīkā 14.35] hi kosantare.

1. Dvayaṃ 『『mhanakū』』iti khyāte. Likuco nāma ḍahurukkho, tagguṇattā likocako, saññāyaṃ ko. Aṅka lakkhaṇe, olo, aṅkolo. Dvayaṃ kumbhe. Rogaharaṇe garunopi vejjassa garu guggulu, nipātanā. Kusa chedane, ṇvu. Kumbho, puropi.

『『Rāsibhede gajamuddhaṃse,

Kumbhakaṇṇasuke ghaṭe;

Kāmuke vāranāriyañca,

Kumbho klīvantu vaggulumhī』』ti [cintāmaṇiṭīkā 14.34].

Rabhaso. Pura aggagamane, ṇo, puro.

Dvayaṃ ambe. Ama gatiyaṃ, bo, amba sadde vā, a. Cuti āsecane, rakkhaṇe ca, a, cu cavane vā, to, dīghādi. Rasālopi, rasaṃ lātīti rasālo, dīgho. Eso ambo sugandhavā atisayagandhayutto samāno 『『saho, sahakāro』』ti coccate. Saha sattiyaṃ, sugandhaṃ kattuṃ sahatīti saho, a. Sahanaṃ saho, taṃ karotīti sahakāro, hā vā pamudā, tāya saha vattatīti saho, sahaṃ samudaṃ karotīti sahakāro.

1. Dvayaṃ setambe. Puṇḍa puṇḍane. Puṇḍa khaṇḍanetyeke, ṇvu, assī, arāgamo ca. Setavaṇṇo ambo setambo. Dvayaṃ bahuvārake, yassa phalāni atipicchilāni. Si bandhane, lu, sala gamanattho vā, u, asse. Picchilattā bahūni vārīni yasmiṃ bahuvārako, saññāyaṃ ko. Sīto, uddālo, kaphalopi.

Dvayaṃ kāsmariyaṃ. Sirimantāni paṇṇāni yassā sepaṇṇī, nadādi, sirīsaddassa se. Kasmīradesajattā kāsmarī, kāsa dittiyaṃ vā, maro, nadādi. Madhupaṇṇī, bhaddapaṇṇīpi. Dvayaṃ sakaṇṭakambilaphalarukkhe. Sakaṇṭakattā kucchitaṃ lātīti kolī, nadādi. Vada theriye, aro, nadādi. Kuvalī, kakkandhūpi.

1. Dvayaṃ tassā koliyā phale. Koliyā phalaṃ kolaṃ. Badariyā ayaṃ avayavo badaro. Kuvalaṃ, phenilaṃ, sovīrampi. 『『Sotañjane tu sovīraṃ, kañjike badarepi ce』』ti [cintāmaṇiṭīkā 14.36]rabhaso. Dvayaṃ assatthakulasambhūte rukkhapāsāṇādīsu sañjātarukkhe. Pilaṃ paraṃ nissayabhūtaṃ kasatīti pilakkho, kasa vilekhane, sassa khattādi nipātanā. Akhādanīyaphalatāya virūpaṃ phalamassatthīti pipphalī, ī, nadādi, vissapi ca.

Dvayaṃ toyādivāpiniyaṃ, yassā mūlaṃ mahāpañcamūle paviṭṭhaṃ. Paṭa gamane, alo, nadādi, pāṭalī, pāṭalāpi. Kaṇhaṃ pupphavaṇṭaṃ yassā sā kaṇhavaṇṭā, kāsmariyampi. Alippiyaṃ, tambapupphipyatra. Dvayaṃ gandhile. Sāduphalatāya sādu ca so kaṇṭasahitatāya kaṇṭo ceti sādukaṇṭo. Sakaṇṭakatāya attānaṃ virūpaṃ karotīti vikaṅkato, dvittaṃ, niggahītāgamo ca.

我來直譯這段巴利文： [續]14.25]。amarasīha說，長音，依"在主格詞尾等複合詞中"脫落a音。因極多花蕊柄故稱為kesara，或kisa表示變細，加ara詞綴，或因有花蕊故稱為kesara，加ra詞綴。 關於lodda的兩個詞。sala表示行走義，加ava詞綴。因割紅痰膽流故稱為lodda，加dda詞綴。也稱tiriṭa、sāvara。如ajaya說"sāvara用於罪過，用於lodda和惡"[cintāmaṇi注14.33]。關於弓帶結果的兩個詞。pī表示飲，加ala詞綴，ī變成iya音。sannaka是苦行者，彼等的樹是sannakaddu，如他詞典說"sannakaddu是弓帶，varaṇa是苦行者所愛"[cintāmaṇi注14.35]。 557. 關於稱為"mhanakū"的兩個詞。名為likuca的ḍahu樹，因有彼性故稱為likocaka，名詞加ka詞綴。aṅka表示相，加ola詞綴，成為aṅkola。關於kumbha的兩個詞。因在除病中為醫師所重故稱為guggulu，不變。kusa表示切，加ṇvu詞綴。kumbha，也用於城。 如rabhasa說： "kumbha用於群類、象額、 kumbhakaṇṇa鸚鵡和瓶； 用於欲者和象女， 中性用於蝙蝠"[cintāmaṇi注14.34]。 pura表示前行，加ṇa詞綴，成為pura。 關於芒果的兩個詞。ama表示行走，加ba詞綴，或amba表示聲，加a詞綴。cuti表示澆灌和護，加a詞綴，或cu表示落，加ta詞綴，變長音等。也稱rasāla，因取汁故稱為rasāla，長音。此芒果具極香時稱為"saha、sahakāra"。saha表示能，因能作好香故稱為saha，加a詞綴。忍耐是saha，因作彼故稱為sahakāra，或因有喜故稱為saha，因與喜共故稱為saha，因作與喜和合故稱為sahakāra。 558. 關於白芒果的兩個詞。puṇḍa表示圓，或一些說puṇḍa表示切，加ṇvu詞綴，變音，加ara音。白色芒果是白芒果。關於bahuvāraka的兩個詞，其果極粘。si表示縛，加lu詞綴，或sala表示行走義，加u詞綴，變音。因粘有多水故稱為bahuvāraka，名詞加ka詞綴。也稱sīta、uddāla、kaphala。 關於kāsmarī的兩個詞。因有吉祥葉故稱為sepaṇṇī，屬nadādi類，sirī詞變成se。因生於kasmīra地故稱為kāsmarī，或kāsa表示光，加mara詞綴，屬nadādi類。也稱madhupaṇṇī、bhaddapaṇṇī。關於有刺酸果樹的兩個詞。因有刺而取惡故稱為kolī，屬nadādi類。vada表示固，加ara詞綴，屬nadādi類。也稱kuvalī、kakkandhu。 559. 關於彼kolī果的兩個詞。kolī的果是kola。此badarī的部分是badara。也稱kuvala、phenila、sovīra。如rabhasa說"sovīra用於眼藥，用於酸粥和badara"[cintāmaṇi注14.36]。關於生於菩提樹族類中樹石等生樹的兩個詞。因刮依止處彼故稱為pilakkha，kasa表示劃，sa變成kha等不變。因果不可食故有丑果稱為pipphalī，加ī詞綴，屬nadādi類，也有vissa。 關於水等種植者的兩個詞，其根入於五大根。paṭa表示行走，加ala詞綴，屬nadādi類，成為pāṭalī，也稱pāṭalā。因有黑花柄故稱為kaṇhavaṇṭā，也是kāsmarī。alippiyā、tambapupphī也在此處。關於香的兩個詞。因果美味且有刺故稱為sādukaṇṭa。因有刺使自成丑故稱為vikaṅkata，重複，加鼻音。

1. Catukkaṃ tinduke. Tanu vitthāre, uko, danto ca. Tidi hiṃsāyaṃ vā, u, saññāyaṃ ko. Kāḷo khandho pakaṇḍo yassāti. Tima addabhāve, ūso, sakatthe ko, varanto ca. Upaccaye timbaru.

Dvayaṃ tambaphale. Irāvatī nadī, paṭhamakāle tassā tīre jāto erāvato. Nāraṃ vuccati nīraṃ, taṃ gacchatīti nāraṅgo. Dvayaṃ makkaṭatinduke. Kula saṅkhyāne, ṇvu. Kākendu, kākalukopi.

1. Tikaṃ kadambe. Kaṃ vātaṃ dametīti kadambo, bo. Pinetīti piyako, ṇvu, iyādeso. Nayati mudaṃ nīpo, po. Dvayaṃ, vidarukkhe, yassa niyyāsena peḷādayo limpanti. Bhala, bhalla paribhāsanahiṃsādānesu, nadādi, aññatra to, kanto ca, bhallātako, tīsvayaṃ. Arukaro, aggimukhopi.

Dvayaṃ 『『pāvusā』』iti khyāte. Jhapa dāhe, ṇvu. Passa vo. Paca pāke, ulo. Dvayaṃ sirimati, yassa phalāni marīcappamāṇāni, ambilāni ca. Tila gamane, ṇvu. Khura chedane, ṇvu.

1. Dvayaṃ ambilikāyaṃ. Ci cayane, co, cica ādānasaṃvaraṇesu vā. Tanu vitthāre, ambilarasaṃ tanotīti tintiṇī, dvittamittaṃ, ṇattañca, nadādi. Dvayaṃ ambilaṅkuraphale setarukkhe. Gadrabhaṇḍappamāṇaphalattā gaddabhaṇḍo, ralopo. Kapi calane, tano, dīgho āgamassa. Kandarālo, pilakkhopi.

Tikaṃ sālarukkhe. Sala gamane, ṇo, sāravantatāya vā sālo. Assakaṇṇasadisapaṇṇatāya assakaṇṇo. Sanja saṅge, a, sajja adane vā, a. Dvayaṃ nadīsajje. Ajja ajjane, uno. Kaka lolye, udho. Vīrataru, indadumopi.

1. Tikaṃ mucalinde. Cula nimujjane. Mucala saṅgāte, indo. Nīpo kadambepi. Tikaṃ pītasāle. Piyako kadambepi. Asa bhakkhane, yu, pītapuppho sālo rukkho pītasālo. Bandhūkapuppho, jīvakopi.

Dvayaṃ jhāṭaliyaṃ. Gāvo lihantīti golīso, hassa so. Jhaṭa saṅghāte, alo. Jhāṭalo, pāṭalipupphākāro dīghaphalo rukkho. Pamokkhopi.

1. Dvayaṃ rājāyatane, khīravantatāya khīrikā. Devarājassa nivāsanaṭṭhānabhūtattā rājāyatanaṃ, piyālepi. Dvayaṃ kapphale. Kucchitena phalena umbhati pūratīti kumbho. Kucchitena modatīti kumudikā, ṇvu.

Dvayaṃ guvākarukkhe, yassa phalena tambūlanāmaṃ jāyati. Pūja pūjāyaṃ, ṇo, jassa go. Kamu icchāyaṃ, hetukattari ṇvu. Khapuropi. Dvayaṃ lohitalodde. Paṭṭiityākhyā yassa paṭṭi. 『『Paddhī』』tipi pāṭho. Asmiṃ pakkhitte lākhā rattā bhavatīti lākhāpasādano. Kamukopi.

1. Dvayaṃ iṅgudiyaṃ, ayañca kaṇṭakī bāhulyena majjhimadese jāyate. Iṅga gamanattho, ido, issu, nadādi. Tāpaso payujjamānaphalakatāya tāpasataru. Dvayaṃ 『『bhujapatto』』itikhyāte sundaratace rukkhe, yassa tace mantakkharāni likhanti. Bhujo pāṇi, taṃsadisapattatāya bhujapatto. Mantalekhakehi ābhujitatacavantatāya ābhujī. Bhūjo, cammī, muduttacopi.

Dvayaṃ simbaliyaṃ. Picchāyogā picchilā, ilo. Samba maṇḍale, ali, assi. 『『Picchilā pūraṇī mocā, thirāyu simbalī dvisū』』ti [amara 14.46]amarakoso. Dvayaṃ picchilākāre kaṇṭakasahite rukkhe. Ruca dittiyaṃ, hetukattari yu, kuṭa koṭilye, kattari ṇo, koṭo asimbali samānopi simbalisadisākāradassanato koṭasimbali, pume. Kasambalopi.

我來直譯這段巴利文： 560. 關於tinduka的四個詞。tanu表示擴充套件，加uka詞綴，加danta音。或tidi表示害，加u詞綴，名詞加ka詞綴。因有黑干故。tima表示半分，加ūsa詞綴，自義加ka詞綴，變vara音。加upa詞綴成為timbaru。 關於紅果的兩個詞。irāvatī河，初時生於彼岸故稱為erāvata。稱水為nāra，因行彼故稱為nāraṅga。關於猴子tinduka的兩個詞。kula表示計，加ṇvu詞綴。也稱kākendu、kākaluka。 561. 關於kadamba的三個詞。因調風故稱為kadamba，加ba詞綴。因使喜故稱為piyaka，加ṇvu詞綴，變成iya音。因導喜故稱為nīpa，加pa詞綴。關於vida樹的兩個詞，其樹液用於涂盒等。bhala、bhalla表示罵害取，屬nadādi類，他處加ta詞綴，變kanta音，成為bhallātaka，此在三性中。也稱arukara、aggimukha。 關於稱為"pāvusā"的兩個詞。jhapa表示燃，加ṇvu詞綴。見va音。paca表示煮，加ula詞綴。關於sirimant的兩個詞，其果大如胡椒且酸。tila表示行走，加ṇvu詞綴。khura表示切，加ṇvu詞綴。 562. 關於酸的兩個詞。ci表示積，加ca詞綴，或cica表示取遮。tanu表示擴充套件，因展酸味故稱為tintiṇī，重複i音，變成ṇa音，屬nadādi類。關於酸芽果白樹的兩個詞。因果大如驢蛋故稱為gaddabhaṇḍa，脫落ra音。kapi表示動，加tana詞綴，音變長。也稱kandarāla、pilakkha。 關於沙羅樹的三個詞。sala表示行走，加ṇa詞綴，或因有心材故稱為sāla。因葉似馬耳故稱為assakaṇṇa。sanja表示著，加a詞綴，或sajja表示取，加a詞綴。關於河邊生的兩個詞。ajja表示取，加una詞綴。kaka表示搖，加udha詞綴。也稱vīrataru、indaduma。 563. 關於mucalinda的三個詞。cula表示沉。mucala表示聚，加inda詞綴。nīpa也用於kadamba。關於黃沙羅的三個詞。piyaka也用於kadamba。asa表示食，加yu詞綴，黃花沙羅樹是黃沙羅。也稱bandhūka花、jīvaka。 關於jhāṭali的兩個詞。因牛舔故稱為golīsa，ha變成sa音。jhaṭa表示聚，加ala詞綴。jhāṭala，如pāṭali花形長果樹。也稱pamokkha。 564. 關於rājāyatana的兩個詞。因有乳故稱為khīrikā。因為天王居處故稱為rājāyatana，也用於piyāla。關於ka果的兩個詞。因以惡果充滿故稱為kumbha。因以惡喜故稱為kumudikā，加ṇvu詞綴。 關於檳榔樹的兩個詞，其果生檳榔名。pūja表示供養，加ṇa詞綴，ja變成ga音。kamu表示欲，使動作者加ṇvu詞綴。也稱khapura。關於紅lodda的兩個詞。因名為paṭṭi故稱為paṭṭi。也讀為"paddhī"。因投此使胭脂變紅故稱為lākhāpasādana。也稱kamuka。 565. 關於iṅgudi的兩個詞，此有刺者多生於中國（指古印度中部）。iṅga表示行走義，加ida詞綴，變音，屬nadādi類。因果為苦行者所用故稱為tāpasataru。關於稱為"bhujapatta"的美皮樹的兩個詞，其皮用於書寫咒字。bhuja是手，因葉似彼故稱為bhujapatta。因皮為咒書者所彎故稱為ābhujī。也稱bhūja、cammī、muduttaca。 關於木棉的兩個詞。因有棉故稱為picchilā，加ila詞綴。samba表示圓，加ali詞綴，變音。如amara詞典說"picchilā、pūraṇī、mocā、thirāyu、simbalī在兩性中"[amara 14.46]。關於似棉花有刺樹的兩個詞。ruca表示光，使動作者加yu詞綴，kuṭa表示曲，作者加ṇa詞綴，koṭa雖非simbali，因見形似simbali故稱為koṭasimbali，陽性。也稱kasambala。

1. Dvayaṃ 『『kaṇṭakarañja』』iti khyāte kaṇṭakini karañjagumbe, yaṃ loke 『『kalino』』ti vuccati. Kara hiṃsāyaṃ, karato ririyā. Pū pavane, iko, tonto ca. Pūtikarajo, kalimārakopi, kalino. Dvayaṃ dālimapupphākāre pītanāsakarukkhe. Ruha janane, ṇī. Lohitapupphatāya rohitako.

Dvayaṃ eraṇḍe. Eraḍi hiṃsāyaṃ. Vātaṃ eraṇḍatīti eraṇḍo, ṇo. Maṇḍa bhūsane, īsaṃpasannatelatāya vā āmaṇḍo, āmaṃ vā vātaṃ, taṃ dāyatīti āmaṇḍo. Dā avakhaṇḍane, dāssa ḍo. Cittako, cañcupi.

『『Aggisaññepi cittako, pume eraṇḍake cañcu.

Pakkhituṇḍe thiyaṃ mato』』.

Dvayaṃ sivārukkhe. Sattuyuttaphalatāya sattuphalā. Gaṇḍaṃ sametīti samī, a, nadādi, pāribhaddakepi. Garudāru, pūtikaṭṭhampi.

1. Dvayaṃ karañje. Nattaṃ rattā mālā yassa. Kaṃ rañjayatīti karañjo, ṇo. Cillavillo, karajopi. Dvayaṃ khadire. Khada hiṃsāyaṃ, theriye ca. Khadanti dantā yenāti khadiro, iro. Dantā dhāvanti yena nirogattāti dantadhāvano, yu, dhāva gatisuddhiyaṃ. Gāyattī, bālatanayopi. 『『Gāyattī khadire itthī, chandasipi chaḷakkhare』』ti [cintāmaṇiṭīkā 14.49 byākhyāsudhā 2.4.50]rabhaso. Bālo sukhumo pattasaññito tanayo yassa bālatanayo. Dvayaṃ pītasāre khadire. Khadirādikantu pītasāre. Setavaṇṇatāya somo kappūrasadiso vakko vakkalametassa somavakko. 『『Somo kuvere pitudevatāyaṃ, vasuppabhede vasudhākare ca. Dibbosadhī somalatā samīraṇe, kappūranīresu ca vānare cā』』ti nānatthasaṅgaho. Īsaṃ khuddakaṃ dalametassa kadaro, lassa ro. Dvayaṃ piṇḍītake. Sala gamane, lo. Mada ummāde, yu. 『『Piṇḍītako maravako, sasano karahāṭako』』tyamarakose[amara 14.52].

2. Tikaṃ indasāle. Sālānaṃ rukkhānaṃ indo rājā indasālo, dāsādīsu sirivaḍḍhakādisaddo viya adhivacanamattamidaṃ. Indassa sakkassa sālotipi indasālo. Sallato ṇvu, nadādi, sallakī. Khara chedanavināsanesu, ṇvu.

Dvayaṃ devadārumhi. Devānaṃ dāru. Bhaddattā bhaddadāru. Sakkapādapo, pāribhaddako, pītadāru, dāru, pūtikaṭṭhampi. Dvayaṃ hemapupphake. Paṭhamakāle campānagare jāto campeyyo, ṇeyyo. Kapaccaye campako.

1. Dvayaṃ panase. Pana byavahāre, thutimhi ca, aso. Kaṇṭakayuttaṃ phalamassa kaṇṭakiphalo. Dvayaṃ sivāyaṃ. Na vijjate rogabhayaṃ, rogabyatho copayujjamānāyamassanti abhayā. Rogabhayaṃ harati apanetīti harītakī, to, sakatthe ko, nadādi. Harittakīpi. Abyathā, putanā, amatā, hemavatī, cetakī, sivāpi.

Dvayaṃ karisaphale. Rogaṃ asati bhakkhatīti akkho, kho, sassa ko. Rogaṃ vibhūtaṃ karotīti vibhītako, vibhīṭakopi. Bhūtāvāso, kaliddumopi, kalissa āsayabhūto dumo kaliddumo. Dvayaṃ pussaphale. Natthi matametissaṃ hetubhūtāyaṃ amatā. Mala dhāraṇe, ṇvu, nadādi, āmalakī. Vayaṭṭhāpi. Vayo tiṭṭhati thirībhavatyetāyāti vayaṭṭhā.

我來直譯這段巴利文： 566. 關於稱為"kaṇṭakarañja"的有刺karañja灌木的兩個詞，即俗稱"kalina"。kara表示害，從kara加ri詞綴。pū表示凈，加ika詞綴，變音。也稱pūtikaraja、kalimāraka、kalina。關於如石榴花的除害樹的兩個詞。ruha表示生，加ṇī詞綴。因紅花故稱為rohitaka。 關於蓖麻的兩個詞。eraḍi表示害。因傷風故稱為eraṇḍa，加ṇa詞綴。maṇḍa表示飾，或因油微清故稱為āmaṇḍa，或因給生風故稱為āmaṇḍa。dā表示斷，dā變成ḍa音。也稱cittaka、cañcu。 "cittaka也用於火，陽性用於蓖麻，cañcu 陰性用於鳥嘴。" 關於śiva樹的兩個詞。因果與敵相關故稱為sattuphalā。因平息瘤故稱為samī，加a詞綴，屬nadādi類，也用於pāribhadda。也稱garudāru、pūtikaṭṭha。 567. 關於karañja的兩個詞。因有夜紅花環故。因染ka故稱為karañja，加ṇa詞綴。也稱cillavilla、karaja。關於兒茶的兩個詞。khada表示害和固。因以此牙嚙故稱為khadira，加ira詞綴。因牙以此洗無病故稱為dantadhāvana，加yu詞綴，dhāva表示行凈。也稱gāyattī、bālatanaya。如rabhasa說"gāyattī陰性用於兒茶，用於六音韻律"[cintāmaṇi注14.49 註釋甘露2.4.50]。因有稱為葉的細嫩子故稱為bālatanaya。關於黃心兒茶的兩個詞。khadira等用於黃心。因白色如樟腦故皮稱為somavakka。異義集說"soma用於財神、父神、vasu種類、寶藏、天藥、soma藤、風、樟腦水、猴"。因有微小葉故稱為kadara，la變成ra音。關於piṇḍītaka的兩個詞。sala表示行走，加la詞綴。mada表示醉，加yu詞綴。如amara詞典說"piṇḍītaka、maravaka、sasana、karahāṭaka"[amara 14.52]。 568. 關於帝釋沙羅的三個詞。沙羅樹中的王是帝釋沙羅，如在奴等中śrīvardhaka等詞只是代稱。或因是帝釋的沙羅故稱為帝釋沙羅。從salla加ṇvu詞綴，屬nadādi類，成為sallakī。khara表示切破，加ṇvu詞綴。 關於天木的兩個詞。天的木。因好故稱為bhaddadāru。也稱sakkapādapa、pāribhaddaka、pītadāru、dāru、pūtikaṭṭha。關於金花的兩個詞。初時生於campā城（今印度Bhagalpur）故稱為campeyya，加ṇeyya詞綴。加ka詞綴成為campaka。 569. 關於麵包果的兩個詞。pana表示交易和贊，加asa詞綴。因有帶刺果故稱為kaṇṭakiphala。關於śivā的兩個詞。因用此無病怖、病痛故稱為abhayā。因除去病怖故稱為harītakī，加ta詞綴，自義加ka詞綴，屬nadādi類。也稱harittakī。也稱abyathā、putanā、amatā、hemavatī、cetakī、sivā。 關於karisa果的兩個詞。因食病故稱為akkha，加kha詞綴，sa變成ka音。因使病明顯故稱為vibhītaka，也稱vibhīṭaka。也稱bhūtāvāsa、kalidduma，kali的住所樹是kalidduma。關於pussa果的兩個詞。因以此為因無死故稱為amatā。mala表示持，加ṇvu詞綴，屬nadādi類，成為āmalakī。也稱vayaṭṭhā。因以此年齡住立堅固故稱為vayaṭṭhā。

1. Dvayaṃ ḍahurukkhe. Labunāmake pabbate jāyatīti labujo. Khuddakattā līnaṃ apākaṭaṃ kucasaṅkhātaṃ phalametassa likuco, nipātanā. Dvayaṃ pītapupphe. Agandhapupphatāya attānaṃ kaṇiṭṭhaṃ karotīti kaṇikāro, ṭṭhalopo, padumappamāṇapupphadumatāya dumuppalo.

Tikaṃ hiṅguniyyāse. Nī naye, bo, monto ca. Tittarasattā aribhāve tiṭṭhatīti ariṭṭho. Puciṃ kuṭṭhaṃ maddatīti pucimando, ittaṃ, bindāgamo. Dhammaseno, mālakopi. Malate rogaṃ mālako, ṇvu. Dvayaṃ rattapupphe. Karotismā ṇvu. Dala vidāraṇe, mo, ikārāgamo. Dāḷimopi.

1. Dvayaṃ pītaddume. Sarati kālantaraṃ saralo, alo. Pūtiyeva kaṭṭhaṃ pūtikaṭṭhaṃ, pūtimuttanti yathā. Dvayaṃ picchilāyaṃ. Kapi calane, ilo. Sāsa anusiṭṭhiyaṃ, sisa icchāyaṃ vā, apo, niggahītāgamo, siṃsapā. Agurupi.

Tikaṃ phaliniyaṃ. Sā tanukaraṇe, mo. Piyabhāvaṃ gacchatīti piyaṅgu, u. Kamanīyabhāvaṃ gacchatīti kaṅgu, u, nipātanā. Mahilāvhayā, latā, gundā, gandhaphalī, kārambhāpi. Dvayaṃ sirīse. Sarati rogaṃ hiṃsatīti sirīso. Īso, assi. Bhaṇḍa paribhāsane, ilo. Kapītanopi. Ambāṭake, gaddabhaṇḍe ca kapītano.

1. Dvayaṃ maṇḍūkapaṇṇe. Suṇa gatiyaṃ, ṇvu, dīghaṃ phalavaṇṭaṃ yassa. Naṭo kuṭannaṭāpi. Dvayaṃ bakule. Vaka ādāne, ulo. Kesarayuttapupphatāya kesaro.

Dvayaṃ malapupphasmiṃ. Kākānaṃ udumbaro kākodumbaro, so eva kākodumbarikā, sakatthe iko. Phala nipphattiyaṃ, gu, lassa go. Dvayaṃ nāgarukkhe. Na gacchatīti nāgo, dīghādi. Nāgānaṃ mālā, sā sañjātā yatra nāgamālikā.

1. Dvayaṃ asoke. Natthi soko yena. Vaja gamane, ulo. Dvayaṃ jayāyaṃ. Taṃtaṃrogajayādikaṃ karotīti takkārī, ṇī. Visesena jayatīti vejayantikā, anto, nadādi, sakatthe ko. 『『Jayā jayantī takkārī, nādeyī vejayantikā』』tyamarakoso[amara 14.65].

Dvayaṃ samuddasamīpadesaje sāmadale tamālanāme tarumhi. Tāpiyaṃ jāyatīti tāpiñcho, aññatthe cho, bindāgamo, 『『tāpī tu saritāntare』』ti hi nānatthasaṅgaho. Tamu kaṅkhāyaṃ, alo. Dvayaṃ kuṭaje. Rogaṃ chindatīti kuṭajo, jo. Girimhi jātā mallikā girimallikā, sakkapariyāyopyatra.

574.Tassa kuṭajassa phale indayavo. Indassa sakkassa yavo dhaññaviseso indayavo. Kaliṅgaṃ, kaddayavampi.

『『Pūtikarañja dhūmyāṭe, desabhede pumā bhave;

Kuṭajassa phale klīvaṃ, kaliṅgaṃ thī tu nāriya』』nti [cintāmaṇiṭīkā 14.67]. –

Rabhaso. Amaramālāyantu 『『kaliṅge』ndayavo pumā』』ti itthikaṇḍe pāṭho. Tassattho kaliṅgā itthī, indayavo pumā . Dvayaṃ kaṇikārikāyaṃ. Aggi anena manthyate aggimantho, ṇo. Taṃ kaṭṭhehi ghaṃsiyamāne aggi uṭṭhahati. Kaṇa gatiyaṃ, ṇvu. Jayāpyatra. 『『Vijaye so jayā duggā, jayantī gaṇikārike』』ti jayā nānātthā.

Dvayaṃ nigguṇḍiyaṃ. Natthi guṇḍaṃ gabbhabandhanametāyāti nigguṇḍī. Si bandhane, du, sinduṃ gabbhabandhanaṃ vāretīti sinduvāro. Indānīpyatra. Indānīkaraṇe thīnaṃ, sinduvārendanārisu. Dvayaṃ mallikāyaṃ. Tiṇāni sūlanti yasminti tiṇasūlaṃ, sūla rujāyaṃ. Yatra taṃ jāyati, tatra tiṇāni rogīni bhavantītyattho. 『『Tiṇasūlaṃ mallikāyaṃ, paṇḍakaṃ ketakīphale』』. Mallate dhārīyate sabbehīti mallikā, malla dhāraṇe, i, sakatthe ko. Bhūpadī, sītabhīru ca.

我來直譯這段巴利文： 570. 關於ḍahu樹的兩個詞。因生於名為labu的山故稱為labujo。因小而隱藏不顯即稱為kuca的果故稱為likuca，不變。關於黃花的兩個詞。因無香花使自成小故稱為kaṇikāra，脫落ṭṭha音，因花大如蓮的樹故稱為dumuppala。 關於asafoetida樹膠的三個詞。nī表示引導，加ba詞綴，變ma音。因苦味住于敵性故稱為ariṭṭha。因壓制癩疾故稱為pucimanda，變音，加binda音。也稱dhammasena、mālaka。因染病故稱為mālaka，加ṇvu詞綴。關於紅花的兩個詞。因作故加ṇvu詞綴。dala表示裂，加ma詞綴，加i音。也稱dāḷima。 571. 關於黃樹的兩個詞。因行於時間間隔故稱為sarala，加ala詞綴。臭即木稱為pūtikaṭṭha，如pūtimutta。關於粘質的兩個詞。kapi表示動，加ila詞綴。sāsa表示教誡，或sisa表示欲，加apa詞綴，加鼻音，成為siṃsapā。也稱aguru。 關於結果者的三個詞。sā表示變細，加ma詞綴。因趨愛性故稱為piyaṅgu，加u詞綴。因趨可愛性故稱為kaṅgu，加u詞綴，不變。也稱mahilāvhayā、latā、gundā、gandhaphalī、kārambhā。關於合歡的兩個詞。因行害病故稱為sirīsa。加īsa詞綴，變音。bhaṇḍa表示罵，加ila詞綴。也稱kapītana。kapītana用於ambāṭaka和gaddabhaṇḍa。 572. 關於蛙葉的兩個詞。suṇa表示行走，加ṇvu詞綴，因有長果柄故。也稱naṭa、kuṭannaṭa。關於bakula的兩個詞。vaka表示取，加ula詞綴。因有絲狀花故稱為kesara。 關於污花的兩個詞。烏鴉的無花果是kākodumbara，彼即是kākodumbarikā，自義加ika詞綴。phala表示成就，加gu詞綴，la變成ga音。關於龍樹的兩個詞。因不行故稱為nāga，變長音等。龍花，彼生處是nāgamālikā。 573. 關於無憂的兩個詞。因有無憂故。vaja表示行走，加ula詞綴。關於勝利的兩個詞。因作此此病勝等故稱為takkārī，加ṇī詞綴。因特別勝故稱為vejayantikā，變音，屬nadādi類，自義加ka詞綴。如amara詞典說"jayā、jayantī、takkārī、nādeyī、vejayantikā"[amara 14.65]。 關於生於海邊的śyāma葉tamāla名樹的兩個詞。因生於tāpī故稱為tāpiñcha，他義加cha詞綴，加binda音，如異義集說"tāpī是河名"。tamu表示疑，加ala詞綴。關於kuṭaja的兩個詞。因斷病故稱為kuṭaja，加ja詞綴。因生於山的茉莉是girimallikā，此處也是帝釋同義詞。 574. 彼kuṭaja的果是indayava。帝釋的穀類是indayava。也稱kaliṅga、kaddayava。 如rabhasa說： "pūtikarañja用於dhūmyāṭa，用於地區是陽性； 用於kuṭaja果是中性，kaliṅga陰性用於女"[cintāmaṇi注14.67]。 但在amara詞典女性品中讀為"kaliṅga中indayava是陽性"。其義是kaliṅga是陰性，indayava是陽性。關於kaṇikārikā的兩個詞。因以此攪火故稱為aggimantha，加ṇa詞綴。以木摩擦此時火升起。kaṇa表示行走，加ṇvu詞綴。jayā也在此處。如說"vijaya中是jayā，duggā、jayantī在gaṇikārikā中"故jayā有多義。 關於nigguṇḍī的兩個詞。因以此無guṇḍa即胎結故稱為nigguṇḍī。si表示縛，加du詞綴，因阻sindu即胎結故稱為sinduvāra。indānī也在此處。indānī用於女性製造，用於sinduvāra和indanārī。關於茉莉的兩個詞。因生此故草刺稱為tiṇasūla，sūla表示苦。其生處草成病義。如說"tiṇasūla用於茉莉，paṇḍaka用於ketakī果"。因為一切所持故稱為mallikā，malla表示持，加i詞綴，自義加ka詞綴。也稱bhūpadī、sītabhīru。

1. Dvayaṃ kaṇhapupphasephālikāyaṃ. Siphā jaṭā yassatthi sephālikā, iko, lamajjho. Nīlapupphatāya nīlikā. Suvahā, nigguṇḍīpi. 『『Sinduvārepi nigguṇḍī, nīlasephālikāya ce』』ti ruddo. Dvayaṃ vanamallikāyaṃ. Phuṭa vikasane, ā bhuso phuṭatīti apphoṭā, rassādi.

Catukkaṃ rattapupphe. Bandha bandhane, u, sakatthe ko. Jayatthaṃ sumanaṃ jayasumanaṃ. Bhaṇḍatismā iko, bhaṇḍiko. Jīvatīti jīvako, jīva pāṇadhāraṇe, ṇvu. Jīvakasaddassa pītasālādīsvapi pavattanato bandhu eva jīvako bandhujīvakoti bandhusaddena visesetvā vuttaṃ, samuditena vā nāmamidamekassa. 『『Bandhu bandhukapupphe ca, bandhubhātari bandhave』』ti vacanato,

『『Jīvako pītasāle ca, khepane vuddhijīvini;

Sevini pāṇake phāti-kuṇḍike pādapantare』』ti. –

Vacanato ca 『『bandhujīvako』』ti ettha dve nāmānipi daṭṭhabbāni.

1. Pañcakaṃ sumanāyaṃ. Sundaraṃ mano yassaṃ. Sugandhattā jātisumanāti samuditanāmaṃ. Mala dhāraṇe, to, nadādi. Jana janane,ti. Vassakālasañjātapupphatāya vassikī. Iko, nadādi.

Dvayaṃ 『『campeyya』』iti khyāte. Yutha hiṃsāyaṃ, i, sakatthe ko, dīghādi. Magadhe bhavā māgadhī. Gaṇikā, ambaṭṭhāpi. Dvayaṃ 『『devāli』』iti khyātāyaṃ. Sundaraṃ dalametissā sattalā, dassa to, satta dalāni yassā vā sattalā. Navā nūtanā mallikā navamallikā. Navamālikāpi.

1. Dvayaṃ puṇḍake 『『laṃsvaṇa』』iti khyāte. Vasante pupphati vāsantī. Atimudaṃ tanotīti atimutto, nipātanā. Mādhavī, latāpi. Madhumhi citte, vesākhe vā pupphatīti mādhavī.

『『Latā jotimatīpakka-sākhāvallīpiyaṅgusu;

Latā katthūrikāyañca, sā dubbāmādhavīsu cā』』ti.

Latā anekatthā. Dvayaṃ karavīre. Kucchitaṃ ravanti assā yena karavīro, īro. Asse māretīti assamārako. Paṭihāsopi.

Dvayaṃ mātuluṅge. Matto lujjati yena mātuluṅgo, luja vināse. Paripuṇṇabījatāya bījapūro. Rucakopi, ruca dittiyaṃ, ṇvu. Dvayaṃ dhutture. Uggaṃ majjati yena ummatto, mada ummāde. Māretīti mātulo, ulo, rassa to. 『『Ummatto kitavo dhutto, dhattūro kanakāvhayo, mātulo madano』』tyamarakoso[amara 14.77].

1. Dvayaṃ kaṇhapākaphale. Karaṃ hatthaṃ maddati kaṇṭakena karamando. Karamaddopi. Suṭṭhu sinotīti suseno, si bandhane, yu. Dvayaṃ kunde. Kuṇa saṅkocane, do, nattaṃ, kuṇa saddopakaraṇesu vā. Māghe bhavaṃ māghyaṃ, yo, tasmiṃ kāle hi pupphādisamiddhi bhavatīti tabbhavattena byapadeso.

Dvayaṃ devatāse. Devatā āsanti yaṃ devatāso. Jīmūtakāle sañjātattā jīmūto, mhanalā. Dvayaṃ sanāmapasiddhe pupphaviṭape. Pupphamāsuṃ na milātamassa bhavatīti amilāto. Mahantampi kālaṃ sahatīti mahāsahā.

1. Catukkaṃ jhiṇḍisāmaññe. Sirī vattati yena sereyyako, ṇeyyako. Dāsanāmakattā dāsī. Kira vikkiraṇe, āto, dvittaṃ. Kura sadde, ḍo, sakatthe ko.

Dvayaṃ kaṇṭena, patrena ca site paṇṇāse. Aja gamane, uko. Sito sukko paṇṇāso sitapaṇṇāso. Dvayaṃ appapatte paṇṇāse. Īra kampane, yu. Phaṇiṃ jayati phaṇijjako, yassa ko.

我來直譯這段巴利文： 575. 關於黑花sephālikā的兩個詞。因有siphā即發故稱為sephālikā，加ika詞綴，中間有la音。因青花故稱為nīlikā。也稱suvahā、nigguṇḍī。如rudda說"nigguṇḍī用於sinduvāra和nīlasephālikā"。關於野茉莉的兩個詞。phuṭa表示開，因極開故稱為apphoṭā，短音等。 關於紅花的四個詞。bandha表示縛，加u詞綴，自義加ka詞綴。為勝而好稱為jayasumana。因罵故加ika詞綴，成為bhaṇḍika。因活故稱為jīvaka，jīva表示持生，加ṇvu詞綴。因jīvaka詞也用於黃沙羅等，故以bandhu詞特指bandhu即是jīvaka稱為bandhujīvaka，或此是一個複合名。因說"bandhu用於bandhu花、親兄弟、親屬"， 因說"jīvaka用於黃沙羅、浪費、生長者； 用於侍者、生物、增長瓶、樹間"。 故此"bandhujīvaka"應見兩個名。 576. 關於素馨的五個詞。因有好意故。因香好故合稱jātisumana。mala表示持，加ta詞綴，屬nadādi類。jana表示生，加ti詞綴。因雨季生花故稱為vassikī。加ika詞綴，屬nadādi類。 關於稱為"campeyya"的兩個詞。yutha表示害，加i詞綴，自義加ka詞綴，長音等。因在摩揭陀（今印度比哈爾邦）生故稱為māgadhī。也稱gaṇikā、ambaṭṭhā。關於稱為"devāli"的兩個詞。因有好葉故稱為sattalā，da變成ta音，或因有七葉故稱為sattalā。新鮮茉莉是navamallikā。也稱navamālikā。 577. 關於稱為"laṃsvaṇa"的白花的兩個詞。因春開故稱為vāsantī。因展極喜故稱為atimutta，不變。也稱mādhavī、latā。因在madhú即春或vaisākha月開故稱為mādhavī。 如說："latā用於光明、熟、枝、藤、piyaṅgu； 也用於麝香和dubbā、mādhavī"。 latā有多義。關於karavīra的兩個詞。因以此惡叫故稱為karavīra，加īra詞綴。因殺馬故稱為assamāraka。也稱paṭihāsa。 關於香櫞的兩個詞。因以此醉損故稱為mātuluṅga，luja表示壞。因具滿種故稱為bījapūra。也稱rucaka，ruca表示光，加ṇvu詞綴。關於曼陀羅的兩個詞。因以此醉狂故稱為ummatta，mada表示醉。因殺故稱為mātula，加ula詞綴，短ta音。如amara詞典說"ummatta、kitava、dhutta、dhattūra、kanakāvhaya、mātula、madana"[amara 14.77]。 578. 關於黑熟果的兩個詞。因以刺壓手故稱為karamanda。也稱karamadda。因好縛故稱為susena，si表示縛，加yu詞綴。關於kunda的兩個詞。kuṇa表示縮，加da詞綴，變音，或kuṇa用於聲和工具。因在māgha月生故稱為māghya，加ya詞綴，因彼時花等豐故以彼生稱之。 關於天坐的兩個詞。因天坐此故稱為devatāsa。因雨雲時生故稱為jīmūta，變音。關於名稱聞名的花枝的兩個詞。因不萎故稱為amilāta。因能忍長時故稱為mahāsahā。 579. 關於jhiṇḍi總稱的四個詞。因以此行吉故稱為sereyyaka，加ṇeyyaka詞綴。因名為奴故稱為dāsī。kira表示散，加āta詞綴，重複。kura表示聲，加ḍa詞綴，自義加ka詞綴。 關於以刺葉白的paṇṇāsa的兩個詞。aja表示行走，加uka詞綴。白色paṇṇāsa是sitapaṇṇāsa。關於小葉paṇṇāsa的兩個詞。īra表示動，加yu詞綴。因勝蛇故稱為phaṇijjaka，有ka詞綴。

1. Dvayaṃ japākusume. Japati yāya japā, ju javane vā, po, ussattaṃ. Marudesaje kaṇṭakini karabhappiye taruvisese karīrādidvayaṃ. Karotismā īro. Kaca bandhane, dvittaṃ, kakaco, ganthilopi.

Dvayaṃ rukkhoparijāte vijātiye pallave. Rukkhe jāyamānā taṃ addati hiṃsatīti rukkhādanī, adda hiṃsāyaṃ, yu, nadādi, dalopo. Vanda abhivādanathutīsu, a, itthiyaṃ, sakatthe ko, assa dīgho. Rukkharuhā, jīvantikāpi. Dvayaṃ cittake. Citi hiṃsāyaṃ, gandhe ca, ṇvu. Aggisaññitoti aggipariyāyanāmako. Pāṭhīpi, pume』yaṃ.

1. Dvayaṃ gaṇarūpe. Akko sūriyo, tappariyāyanāmakattā akko. Vikarotīti vikiraṇo, yu. Assi. Akkavho, vasuko, apphoṭo, mandāro, akkapaṇṇopi. 『『Pume akkavho apphoṭo, vanamālyaparājite』』ti [cintāmaṇiṭīkā 14.80]ruddo. Mandāro devadumamhi pāribhaddakepi. Tasmiṃ akke yo setapupphako, tasmiṃ aḷakko. Setapupphatāya alaṃbhūto akko aḷakko, ala bhūsane, ḷattaṃ. Patāpasopi. Dvayaṃ chinnaruhāyaṃ. Tittarasattā pūtibhūtā latā pūtilatā, pū pavane vā,ti. Rogamalaṃ punātīti pūti, sā eva latā pūtilatā. Guḷa rakkhaṇe, co, nadādi. Gara secane vā. Amatā, madhupaṇṇīpi. Madhu iva paṇṇamassā madhupaṇṇī. Dvayaṃ dhanuseniyaṃ, yā pattehi vacāsadisī, tattaco tantadhanuguṇopayutto. Mubbāvikāratāyeva dhanujiyā 『『mubbī』』tyuccate, mubba bandhane, a, mubbā. Madhurasattā madhurasā. Devī, moraṭāpi. Mura pavedhane, aṭo, moraṭā.

2. Dvayaṃ makkaṭiyaṃ. Kapīnaṃ vānarānaṃ kacchuṃ janetīti kapikacchu. Kapikaccupi. Dukkhasamphassatāya duphasso. Attaguttā, jaḍā, abyaṇḍā, kaṇḍūrā, pāvusāyinī, sūkasimbipi. 『『Ayaṃ phassena kaṇḍuṃ janayatī』』ti yā lokehi pariharīyate, tato ayaṃ attanā guttā rakkhitā attaguttā. Pāvusāyaṃ utuyaṃ eti jāyate, ṇo, inī. Sūkasahitā simbi assā sūkasimbi, rassanto. Dvayaṃ maṇḍūkapaṇṇiyaṃ. Maja suddhiyaṃ, ṭho. Kāsa dittiyaṃ, karaṇe a, rasso. Samaṅgā, yojanavallīpi. Samaṅgatīti samaṅgā, a. Yojanaṃ vallī yassā yojanavallī.

Dvayaṃ vanatittikāyaṃ. Amba sadde, ṭho, ava rakkhaṇe vā, niggahītāgamo. Pā rakkhaṇe, ṭho. Setā, pāpacelīpi. Setarasena yujjateti, a. Dvayaṃ kaṭukarohiṇiyaṃ. Kaṭa vassāvaraṇagatīsu. U, kaṭu, nārī. Kaṭukarasā hutvā ruhatīti kaṭukarohiṇī, ruha janane, yu, nadādi. 『『Kaṭukarohiṇī』』ti samuditena nāmamidaṃ. Kaṭurohiṇīpi.

我來直譯這段巴利文： 580. 關於japā花的兩個詞。因以此誦故稱為japā，或ju表示速，加pa詞綴，音變。關於生於荒漠有刺而喜象的特殊樹karīra等的兩個詞。因作故加īra詞綴。kaca表示縛，重複，成為kakaca，也稱ganthila。 關於生於樹上異種新芽的兩個詞。因生於樹而食傷彼故稱為rukkhādanī，adda表示害，加yu詞綴，屬nadādi類，脫落da音。vanda表示禮敬贊，加a詞綴，陰性，自義加ka詞綴，變長音。也稱rukkharuhā、jīvantikā。關於cittaka的兩個詞。citi表示害和香，加ṇvu詞綴。因名為火故稱為火同義名。也稱pāṭhī，此為陽性。 581. 關於群形的兩個詞。akka是太陽，因為太陽同義名故稱為akka。因散故稱為vikiraṇa，加yu詞綴，變音。也稱akkavha、vasuka、apphoṭa、mandāra、akkapaṇṇa。如rudda說"akkavha、apphoṭa陽性用於野花和aparājita"[cintāmaṇi注14.80]。mandāra用於天樹和pāribhadda。彼akka中白花者，于彼稱aḷakka。因白花為裝飾的akka是aḷakka，ala表示飾，變ḷa音。也稱patāpasa。關於chinnaruhā的兩個詞。因苦味成腐的藤是pūtilatā，或pū表示凈，加ti詞綴。因凈病垢故稱為pūti，彼即藤是pūtilatā。guḷa表示護，加ca詞綴，屬nadādi類。或gara表示灑。也稱amatā、madhupaṇṇī。因葉如蜜故稱為madhupaṇṇī。關於弓弦的兩個詞，因葉似vacā，皮用作弓弦。因是mubbā製成故弓弦稱為"mubbī"，mubba表示縛，加a詞綴，成為mubbā。因甜味故稱為madhurasā。也稱devī、moraṭā。mura表示動，加aṭa詞綴，成為moraṭā。 582. 關於makkaṭī的兩個詞。因生猴子瘙癢故稱為kapikacchu。也稱kapikaccu。因觸感苦故稱為duphassa。也稱attaguttā、jaḍā、abyaṇḍā、kaṇḍūrā、pāvusāyinī、sūkasimbi。因"此以觸生癢"故為世人所避，故此自守護稱為attaguttā。因在雨季生故，加ṇa詞綴，加inī詞綴。因有針的豆故稱為sūkasimbi，短尾音。關於maṇḍūkapaṇṇī的兩個詞。maja表示凈，加ṭha詞綴。kāsa表示光，作格加a詞綴，短音。也稱samaṅgā、yojanavallī。因聚合故稱為samaṅgā，加a詞綴。因有一由旬藤故稱為yojanavallī。 關於野苦的兩個詞。amba表示聲，加ṭha詞綴，或ava表示護，加鼻音。pā表示護，加ṭha詞綴。也稱setā、pāpacelī。因白味相應故，加a詞綴。關於kaṭukarohiṇī的兩個詞。kaṭa表示雨遮行走。加u詞綴，成為kaṭu，nārī。因成辛味而生故稱為kaṭukarohiṇī，ruha表示生，加yu詞綴，屬nadādi類。"kaṭukarohiṇī"是一個複合名。也稱kaṭurohiṇī。

1. Dvayaṃ kharamañjariyaṃ 『『cacasima』』iti khyātāyaṃ. Apamajjanti vatthādika』maneneti apāmaggo, dīgho upasaggassa. Sikharamassāti sekhariko. Dhāmaggavo, vimukhapupphīpi. 『『Ghosake kharamañjariyaṃ, dhāmaggavo pume mato』』. Vimukhaṃ pupphamassā. Dvayaṃ kaṇāyaṃ. Pittaṃ phalati kuppati yāya pipphalī, nadādi. Magadhe bhavā māgadhī, magadhānaṃ ayaṃ vā māgadhī, tatra paṭhamuppannattā, bāhulyena vā tatra jāyamānattā taṃsamaññāya byapadissate. Vedehī, kaṇā, kolāpi. Vedehānamayaṃ vedehī. Kaṇā nānatthā, vuttañca 『『kaṇā pipphali』jājī ce』』ti.

Dvayaṃ tikaṇṭake. Gavaṃ kaṇṭako gokaṇṭako, pathaviyaṃ vā laggo kaṇṭako gokaṇṭako. Siṅgha ghāyane, āṭo. Palaṅkasā, sādukaṇṭopi. Yuttarāsnāyaṃ palāse ca palaṅkasā thiyaṃ. Sādukaṇṭo vikaṅkatepi. Dvayaṃ hatthipipphaliyaṃ. Kolākārā, taṃnāmikā vā vallī kolavalli, rasso. Ibhānaṃ hatthīnaṃ pipphalī ibhapipphalī. Kapivallī, vasiropi. Vasiro nānattho. Vasiro apāmaggo sāmuddalavaṇaṃ hatthipipphali ceti. Pume』yaṃ.

1. Dvayaṃ chaganthāyaṃ, yā 『『uggagandhā』』tipyuccate. Gunnaṃ lomasampātanaṭṭhāne jātā golomī, vaca viyattiyaṃ vācāyaṃ, karaṇe a, satapabbikāpi. Vacā sukkalohitamūlabhedena duvidhā, tatrasukkā 『『hemavatī』』tyuccate amarakose[amara 14.102-3]. Dvayaṃ apphoṭāyaṃ. Kaṇṇasaṇṭhānapupphatāya kaṇṇī. Girimhi jātā kaṇṇī girikaṇṇī. Rogādijitattā aparājitā.

Dvayaṃ kalasiyaṃ. Sīhapucchākārakusumamañjaritāya sīhapucchi. Pañhi appatanu vuccate. Pañhi paṇṇaṃ yassā pañhipaṇṇī. Puthupaṇṇī, guhāpi, puthu asiliṭṭhaṃ paṇṇamassā puthupaṇṇī. Gahvare sīhapucchañca, thiyaṃ chamātuke guho [cintāmaṇiṭīkā 14.93]. Dvayaṃ sālapaṇṇiyaṃ. Sālapaṇṇasadisaviṭatāya sālapaṇṇī. Sālaṃ sobhanayuttaṃ paṇṇamassā vā sālapaṇṇī. Thu gatitheriyesu, iro, thiro.

1. Dvayaṃ kaṇṭakārikāyaṃ. Niddahati kaṇṭakamuṭṭheti nididdhikā, ṇvu. Bhayakaraṇavasena byagghasadisatāya byagghī, brahatī, khuddāpi. Dvayaṃ nīlirukkhe. Nīla vaṇṇe. Nīlavaṇṇatāya nīlī, nadādi, inī, nīlinī, kāḷā, tutthāpi.

Kāḷā kaṇhativutāyaṃ, nīlī yojanavallisu;

Paṇḍe rasañjane tutthā, sukhumelāya nīliyaṃ [cintāmaṇiṭīkā 14.94-5].

Dvayaṃ guñjāyaṃ. Jañja yuddhe, uko, assi, guja sadde, a, bindāgamo. Nāmantarāni cassa –

Dume sā rattikā ratta-dalā cūḷāmaṇī ca sā;

Kākaciñcī tulābījaṃ, kaṇhalā ca sikhaṇḍinī.

Dvaya』maheruyaṃ. Ayamaheruicceva khyātakaṇṭakavatī bhavati. Sataṃ mūlāni yassa satamūlī. Sataṃ roge āvaratīti satāvarī, vara āvaraṇicchāsu, atha vā 『『satā』』ti ca 『『āvarī』』ti ca dve nāmāni tassā. 『『Satamūlī bahusutā-bhīru indīvarī varī』』ti [amara 14.100] hi vuttaṃ.

我來直譯這段巴利文： 583. 關於稱為"cacasima"的kharamañjarī的兩個詞。因以此清潔衣等故稱為apāmagga，字首變長音。因有頂故稱為sekharika。也稱dhāmaggava、vimukhapupphī。如說"dhāmaggava陽性用於ghosaka和kharamañjarī"。因有反向花故。關於kaṇā的兩個詞。因以此膽汁破動故稱為pipphalī，屬nadādi類。因生於magadha（摩揭陀）故稱為māgadhī，或此屬於magadha人故稱為māgadhī，因最初生於彼處，或因多生於彼處故以彼名稱之。也稱vedehī、kaṇā、kolā。屬於videha人故稱為vedehī。kaṇā有多義，如說"kaṇā用於pipphalī和jājī"。 關於三刺的兩個詞。牛的刺是gokaṇṭaka，或地上的刺是gokaṇṭaka。siṅgha表示嗅，加āṭa詞綴。也稱palaṅkasā、sādukaṇṭa。palaṅkasā陰性用於適合韁繩和palāsa。sādukaṇṭa也用於vikaṅkata。關於象胡椒的兩個詞。因kola形，或有彼名的藤是kolavallī，短音。像的胡椒是ibhapipphalī。也稱kapivallī、vasira。vasira有多義。vasira用於apāmagga、海鹽和象胡椒。此為陽性。 584. 關於chaganthā的兩個詞，也稱為"uggagandhā"。因生於牛毛落處故稱為golomī，vaca表示明瞭語言，作格加a詞綴，也稱satapabbikā。vacā因白根紅根分兩種，其中白者在amara詞典稱為"hemavatī"[amara 14.102-3]。關於apphoṭā的兩個詞。因花形似耳故稱為kaṇṇī。生於山的kaṇṇī是girikaṇṇī。因勝病等故稱為aparājitā。 關於kalasī的兩個詞。因花簇如獅尾故稱為sīhapucchī。pañhi稱為不薄。因有pañhi葉故稱為pañhipaṇṇī。也稱puthupaṇṇī、guhā，因有不粘葉故稱為puthupaṇṇī。如說"guhā用於洞穴和sīhapuccha，guha陰性用於chamātuka"[cintāmaṇi注14.93]。關於sālapaṇṇī的兩個詞。因展葉似sāla故稱為sālapaṇṇī。或因有美好sāla葉故稱為sālapaṇṇī。thu表示行固，加ira詞綴，成為thira。 585. 關於kaṇṭakārikā的兩個詞。因燒刺叢故稱為nididdhikā，加ṇvu詞綴。因可怖似虎故稱為byagghī，也稱brahatī、khuddā。關於藍樹的兩個詞。nīla表示色。因藍色故稱為nīlī，屬nadādi類，加inī詞綴，成為nīlinī，也稱kāḷā、tutthā。 如說："kāḷā用於黑覆，nīlī用於yojanavallī； tutthā用於明智、眼藥，nīlī用於sukhumelā"[cintāmaṇi注14.94-5]。 關於guñjā的兩個詞。jañja表示戰，加uka詞綴，變音，guja表示聲，加a詞綴，加鼻音。其他名稱為—— 樹上她是rattikā、紅葉、 cūḷāmaṇī和她； kākaciñcī、稱量種子、 kaṇhalā和sikhaṇḍinī。 關於aheru的兩個詞。此稱為aheru即有刺者。因有百根故稱為satamūlī。因遮百病故稱為satāvarī，vara表示遮覆欲，或"satā"和"āvarī"是它的兩個名稱。如說"satamūlī、多聞、怖、indīvarī、varī"[amara 14.100]。

1. Dvayaṃ ativisāyaṃ. Mahāvīriyaṃ osadhaṃ mahosadhaṃ. 『『Lasuṇe tivisāyañca, suṇṭhiyampi mahosadha』』nti ruddo. Atīva visati bhesajjapayogesūti ativisā, visā, aruṇā, siṅgīpi.

『『Aruṇo kiñcirattakke, sañjhārāge anūruke;

Nisadde kapile kuṭṭhe, dabbeva vāccaliṅgiko』』.

『『Aruṇātivisāsāmā, mañjaṭṭhātivutāsu ca;

Usīretivisāyañca, siṅgimagguravallabhā』』ti.

Dvayaṃ somarājiyaṃ. Vaka ādāne, aco, somasamatāya kāritā vallikā somavallikā, sakatthe ko, kaṇhaphalā, pūtiphalāpi.

Dvayaṃ dāruhaliddārukkhe. Dara vidāraṇe, bo, rassa bo, dābbī, dīghādi, nadādi. Haliddavaṇṇadārutāya dāruhaliddā, haliddāpi. Dvayaṃ biḷaṅge. Aṅga, raṅga, laṅga, gatyatthā daṇḍakā dhātū, a, ḷattaṃ, biḷaṅgaṃ. Citrāni taṇḍulāni yassā, taṇḍulo, kimisattupi.

1. Dvayaṃ samantaduddhāyaṃ, nuha uggiraṇe, nadādi, mahantaṃ nāmamassa. Sīhuṇḍo, vajiradumo, guḷāpi. Dvayaṃ dakkhāyaṃ. Muduguṇayogā muddikā, madhuraso sādu, tena vuttaṃ vejjaganthe 『『sādu lavaṇatittambilakaṭukasāyakā』』iti, taṃyogā madhurasā. Gotthanī, dakkhāpi. Tikaṃ yaṭṭhimadhukāyaṃ. Madhurasatāya madhukaṃ, upamāne ko. Daṇḍākārattā yaṭṭhi ca sā madhurasattā madhukā ceti yaṭṭhimadhukā. Madhurasabhāve tiṭṭhatīti madhulaṭṭhikā, rassa lo, sakatthe ko ca. 『『Madhuyaṭṭhikā』』tipi pāṭho, vuttañca 『『madhukaṃ klītakaṃ yaṭṭhi-madhukaṃ madhuyaṭṭhikā』』ti [amara 14.109].

2. Dvayaṃ vātiṅgaṇe. Vātaharattena gaṇīyateti vātiṅgaṇo, bhaṇḍa paribhāsane, ṇvu, nadādi. Ṭakārakaraṇe bhaṇṭākīpi, brahatiyampi ayaṃ.

『『Vātiṅgaṇo tu vāttāku,

Vāttāko sākaveḷu ca;

Bhaṇḍākī rājakumbhaṇḍo,

Vāttākī duppahāsinī』』ti [cintāmaṇiṭīkā 14.114].

Rabhaso. Dvayaṃ brahatiyaṃ. Vāttaṃ nirāmayaṃ karotīti vāttākī, vātiṅgaṇepi. Braha vuttiyaṃ, to, nadādi.

Dvayaṃ gorakkhataṇḍule, vuttañca tantantare 『『gaṅgerukī nāgabalā, tathā gorakkhataṇḍulā』』ti. Nāgassa balamiva balametissā rogaharaṇattā nāgabalā, jhasa hiṃsattho, a. Dvayaṃ aggisikhāyaṃ. Naṅgalasadisamūlatāya lāṅgalī, nassa lo, dīgho ca. 『『Naṅgalī』』tipi pāṭho, saradakāle sañjātattā sāradī.

1. Tikaṃ kadaliyaṃ. Ramanti yassaṃ rambhā, bho. Kada māraṇe, alo, nadādi. Muca mocane, ṇo. Dvayaṃ kappāsiyaṃ , yassā phalaṃ kappāsaṃ karoti lokānamupakāranti kappāsī, karotismā pāso, nadādi. Vada theriye, aro, samuddantāpi.

Samuddantā tu kappāsī, sikkādurālabhāsu ca;

Kappāsī vanasambhavā ce, bhāradvājīti vuccati.

Dvayaṃ paṇṇalatāyaṃ. Nāgaloke jātā latā nāgalatā. Tambavaṇṇaṃ lātīti tambūlī, assū, nadādi. Tambūlassa ayaṃ vā tambūlī. Tambūlavallī, nāgavallīpi, tambūlaṃ nāma phalapattacuṇṇādiyogasamūhānaṃ nāmaṃ, tadatthā vallī tambūlavallī, nāgalokassa vallī. Dvayaṃ dhātakiyaṃ, ayaṃ tambapupphī, majjopayuttā. Pupphā sugandhikā dhātakicceva khyātā. Aggijālasamānapupphatāya aggijālā. Atisayaṃ ṭhitiṃ karotīti dhātakī, nadādi.

我來直譯這段巴利文： 586. 關於ativisā的兩個詞。大效力藥是mahosadha。如rudda說"mahosadha用於蒜、tivisā和生薑"。因極入于藥用故稱為ativisā，也稱visā、aruṇā、siṅgī。 如說："aruṇa用於微紅、 晚霞、無光； 用於無聲、褐色、癩， 此詞性用於草"。 如說："aruṇā用於ativisā和sāmā， 用於mañjaṭṭhā和ativatā； 用於usīra和ativisā， siṅgī用於maggu和vallabhā"。 關於somarājī的兩個詞。vaka表示取，加aca詞綴，因似月而作的藤是somavallikā，自義加ka詞綴，也稱kaṇhaphalā、pūtiphalā。 關於黃木樹的兩個詞。dara表示破，加ba詞綴，短ba音，成為dābbī，長音等，屬nadādi類。因木色似薑黃故稱為dāruhaliddā，也稱haliddā。關於biḷaṅga的兩個詞。aṅga、raṅga、laṅga表示行走義的daṇḍaka語根，加a詞綴，變ḷa音，成為biḷaṅga。因有雜色米故，也稱taṇḍula、kimisattu。 587. 關於samantaduddhā的兩個詞，nuha表示吐，屬nadādi類，其大名。也稱sīhuṇḍa、vajraduma、guḷā。關於葡萄的兩個詞。因柔軟性質和合故稱為muddikā，madhurasa是甜，故醫書說"sādu有咸苦酸辛澀"，與彼和合故稱為madhurasā。也稱gotthanī、dakkhā。關於甘草的三個詞。因甜味故稱為madhuka，比喻加ka詞綴。因杖狀且甜味故稱為yaṭṭhimadhukā。因住于甜性故稱為madhulaṭṭhikā，短la音，自義加ka詞綴。也讀作"madhuyaṭṭhikā"，如說"madhuka是中性，yaṭṭhimadhuka、madhuyaṭṭhikā"[amara 14.109]。 588. 關於茄子的兩個詞。因除風而數故稱為vātiṅgaṇa，bhaṇḍa表示罵，加ṇvu詞綴，屬nadādi類。加ṭa音成為bhaṇṭākī，此也用於brahatī。 如rabhasa說： "vātiṅgaṇa即是vāttāku， vāttāka和sākaveḷu； bhaṇḍākī和rājakumbhaṇḍa， vāttākī和duppahāsinī"[cintāmaṇi注14.114]。 關於brahatī的兩個詞。因使風健康故稱為vāttākī，也用於vātiṅgaṇa。braha表示生長，加ta詞綴，屬nadādi類。 關於牧牛米的兩個詞，如他論說"gaṅgerukī、nāgabalā，以及gorakkhataṇḍulā"。因除病如象力故稱為nāgabalā，jhasa表示害義，加a詞綴。關於火焰的兩個詞。因根似犁故稱為lāṅgalī，na變成la音，且變長。也讀作"naṅgalī"，因秋季生故稱為sāradī。 589. 關於芭蕉的三個詞。因樂於彼故稱為rambhā，加bha詞綴。kada表示殺，加ala詞綴，屬nadādi類。muca表示解，加ṇa詞綴。關於棉的兩個詞，因其果作棉利益世人故稱為kappāsī，從kara加pāsa詞綴，屬nadādi類。vada表示固，加ara詞綴，也稱samuddantā。 samuddantā用於棉、sikkā和durālabhā； 棉若生於林稱為bhāradvājī。 關於葉藤的兩個詞。生於龍界的藤是nāgalatā。因取銅色故稱為tambūlī，加u音，屬nadādi類。或此屬於檳榔故稱為tambūlī。也稱tambūlavallī、nāgavallī，tambūla是果葉粉等組合的名稱，為彼用的藤是tambūlavallī，龍界的藤。關於dhātakī的兩個詞，此銅花，用於酒。花香稱為dhātakī。因花似火焰故稱為aggijālā。因極作住故稱為dhātakī，屬nadādi類。

1. Dvayaṃ sukkativutāyaṃ. Tisso vutā tacarājiyo yassā tivutā. Tisso puṭā tacarājiyo yassā tipuṭā. Saralā, tibhaṇḍī, rocanīpi [devanīpi (ka.)]. Dvayaṃ kaṇhativutāyaṃ. Sā tanukaraṇe, virecanakaraṇena kāyaṃ, rogañca sāyatīti sāmā.

『『Sāmā tu mecake vuddha-dārake harite nadi;

Tikaṇhativutā gundā, sārivāyaminīsu ce』』ti. –

Rabhaso, kala saṅkhyāne, kara karaṇe vā, a, kāḷā. Thī kāḷā kaṇhativutāyaṃ, nīlīyojanavallisu. Masūravidalā, addhacandā, kāḷamesikāpi.

Dvayaṃ kukkuṭasiṅgāyaṃ. Siṅgasadisapupphatāya siṅgī, kuḷīrasiṅgī, vakkaṅgīpi. Dvayaṃ reṇukākhye gandhadabbe, ayaṃ reṇuketyeva vāṇijādīnaṃ khyātā. Assā ca marīcākati phalaṃ. Reṇu gatisaddesu, ṇu, kapilā vuttā. Dvijā, hareṇū, kontī, bhasmagandhanīpi. 『『Hareṇu so kalāyepi, reṇukāyaṃ thiyaṃ bhave』』ti [cintāmaṇiṭīkā 14.120]ruddo.

1. Dvayaṃ phālake. Hirīnāmikāya devadhītāya sarīrato sañjātattā hiriveraṃ. Vāretīti vāraṃ, vārināmakattā vā vāraṃ, latte vālaṃ. Udījhaṃ. Kesambunāmampi, udīcīdese bhavaṃ udījhaṃ, kesassa ambuno ca yāni nāmāni, tāni sabbānyassāti kesambunāmaṃ. Dvayaṃ bimbikāyaṃ. Rattaṃ pakkaphalamassā. Oṭṭhavaṇṇasamānaphalatāya bimbikā, assā eva hi phalenoṭṭho upamīyate. Tuṇḍikerī, pilupaṇṇīpi.

Dvayaṃ seleyye, tañca pāsāṇabhavaṃ sugandharasadabbaṃ selajanti khyātaṃ. Silāyaṃ pāsāṇe bhavaṃ seleyyaṃ, ṇeyyo. Asmano, asmassa vā pupphaṃ asmapupphaṃ, kāḷānusāriyampi. Dvayaṃ elāyaṃ 『『phālā』』ti khyātāyaṃ. Ila gamane, a, isse. Bahavo atthe lātīti bahulā, bahuroge vā lunātīti bahulā, candavālāpi.

1. Dvayaṃ 『『kuṭṭha』』iti khyāte sugandhadabbe. Kuṭa cedane, ṭho. Kuyaṃ pathaviyaṃ tiṭṭhatīti vā kuṭṭhaṃ. Byādhināmakattā byādhi, tathā ca 『『koveraṃ bhāsuraṃ kuṭṭhaṃ, pāribhābyaṃ gadāhvaya』』nti [cintāmaṇiṭīkā 14.126]rabhaso. Pākalaṃ, uppalampi. Dvayaṃ kevattīmutthake. Vuttañca –

『『Paripelavaṃ plavaṃ vanyaṃ, taṃ kuṭannaṭasaññakaṃ;

Jāyate maṇḍūkākāraṃ, sevāladalasañcaye』』ti.

Vane pānīye jātaṃ vāneyyaṃ, ṇeyyo, kevattīmutthake paṇḍo, soṇakoso kuṭannaṭo. Kuṭa chedane, naṭa avabandhane, naṭa naṭṭane vā, kuṭannaṭanti samuditanāmaṃ. Niggahītāgamo. Dāsapurampi.

Phalapākantalatādi jātimattameva osadhi nāma, na tu tiphalakakkolādi, ipaccayo, bahuvacanantu atthabahulattā eva, ekavacanantopi dissate, osadhi itthiyameva. Osadhaṃ sabbamajātiyaṃ. Phalapākantattā jātito aññaṃ yaṃ kiñci rogāpanayanakaraṃ, tadosadhamuccate. Osadhijātisambandhidabbampi jātivatticchāyaṃ rogapahīnakriyāhetuttā osadhasaddavāccanti paṭipādanatthaṃ sabbaggahaṇaṃ. Osadhasaddato jātiyaṃ ṇo. Keci pana 『『osadhijātimattamosadhaṃ sabbamajātiya』』nti pāṭhamavatvā 『『osadhijātimattaṃ bhesajjaṃ sabbamajātiya』』nti paṭhanti. Tamidha osadhiosadhasaddānameva ekadesavikativasena vuttānaṃ saṃsayāpagamanatthaṃ visesassa vuttattā na gahetabbaṃ, amarakosepi vuttaṃ 『『osadhyo jātimattesu, ajātyaṃ sabbamosadha』』nti [amara 14.135]. Tattha sakavādīpakkhe eko makāro āgamavasena vutto.

我來直譯這段巴利文： 590. 關於白tivutā的兩個詞。因有三層taca行故稱為tivutā。因有三puṭa層taca故稱為tipuṭā。也稱saralā、tibhaṇḍī、rocanī。關於黑tivutā的兩個詞。sā表示變細，因通過致瀉使身體和病變細故稱為sāmā。 如rabhasa說： "sāmā用於黑色、老人、 孩子、綠色、河； 用於tikaṇha、tivutā、gundā， 以及sārivā、yaminī"。 kala表示數，或kara表示作，加a詞綴，成為kāḷā。陰性kāḷā用於kaṇhativutā和nīlīyojanavallī。也稱masūravidalā、addhacandā、kāḷamesikā。 關於雞冠的兩個詞。因花似角故稱為siṅgī，也稱kuḷīrasiṅgī、vakkaṅgī。關於名為reṇukā的香物的兩個詞，此為商人等所知稱為reṇukā。其果如胡椒。reṇu表示行走聲音，加ṇu詞綴，稱為kapilā。也稱dvijā、hareṇū、kontī、bhasmagandhanī。如rudda說"hareṇu陽性用於豆，陰性用於reṇukā"[cintāmaṇi注14.120]。 591. 關於phālaka的兩個詞。因生於名為hirī的天女身故稱為hirivera。因阻故稱為vāra，或因名為vāra故稱為vāra，變音成為vāla。也稱udījha。也稱kesambunāma，因生於北方故稱為udījha，因有kesa和ambu的一切名故稱為kesambunāma。關於bimbikā的兩個詞。因有紅熟果故。因果色似唇故稱為bimbikā，因以其果為唇的譬喻。也稱tuṇḍikerī、pilupaṇṇī。 關於seleyya的兩個詞，彼生於石的香味物稱為selaja。因生於石故稱為seleyya，加ṇeyya詞綴。因是石花故稱為asmapuppha，也稱kāḷānusārī。關於稱為"phālā"的elā的兩個詞。ila表示行走，加a詞綴，變音。因取多義故稱為bahulā，或因割多病故稱為bahulā，也稱candavālā。 592. 關於稱為"kuṭṭha"的香物的兩個詞。kuṭa表示切，加ṭha詞綴。或因住于惡地故稱為kuṭṭha。因名為病故稱為byādhi，如rabhasa說"koveraṃ、bhāsuraṃ、kuṭṭhaṃ、pāribhābyaṃ、gadāhvaya"[cintāmaṇi注14.126]。也稱pākala、uppala。關於kevattīmutthaka的兩個詞。如說： "輕薄、漂、林生， 彼名為kuṭannaṭa； 生於蛙形中， 水藻葉聚"。 因生於林水故稱為vāneyya，加ṇeyya詞綴，kevattīmutthaka中的paṇḍa，soṇakosa是kuṭannaṭa。kuṭa表示切，naṭa表示縛，或naṭa表示舞，kuṭannaṭa是複合名。加鼻音。也稱dāsapura。 果熟最後的藤等僅是osadhi種類，不是如三果、kakkolā等，加i詞綴，複數因義多，也見單數，osadhi只是陰性。osadha是一切非種類。因果熟最後故，除種類外任何除病者稱為osadha。為說明與osadhi種類相關物因為除病行為因而是osadha詞所詮故取"一切"。從osadha詞加ṇa詞綴表種類。但有些人不讀"osadhi種類僅是osadha一切非種類"，而讀"osadhi種類僅是bhesajja一切非種類"。因此處為除osadhi、osadha二詞以部分變異說而生疑故說區別，不應取，如amara詞典說"osadhya用於僅種類，osadha用於一切非種類"[amara 14.135]。彼中在自說等派一個ma音以新增說。

1. Mūlādikaṃ dasavidhaṃ sākanti mataṃ, sakkoti yenāti katvā. Tatra mūlaṃ mūlakādīnaṃ, pattaṃ bākucādīnaṃ, kalīraṃ vaṃsādīnaṃ, aggaṃ vettādīnaṃ, kandaṃ nīluppalādīnaṃ, miñjaṃ tālādīnaṃ, phalaṃ kumbhaṇḍādīnaṃ, taco mātuluṅgādīnaṃ, pupphaṃ vaṅgasusenādīnaṃ, chattaṃ ahichattādīnaṃ.

2. Dvayaṃ eḷagale. Pakārena dadduṃ punātīti papunnāṭo. Pu pavane, kiyādi, aṭo, niggahītāgamo. Eḷagaṃ dadduṃ lunātīti eḷagalo. Daddugho, cakkamaddako, uraṇākhyopi, dadduṃ hantīti daddugho, hanassa gho. Cakkākāratāya cakkaṃ, daddu, taṃ maddayatīti cakkamaddako. Uraṇākhyo mesākhyo. Mārisākatiappapattako bhūmilaggapatto taṇḍuleyyo appamāriso ca nāma, taṇḍulato jāyatīti taṇḍuleyyo, ṇeyyo. Appapattatāya appo ca so mārisākatittā māriso ceti appamāriso.

Dvayaṃ jīvantiyaṃ, ayaṃ rattaṅgamārisākati, jīvato anto, nadādi. Itarato yu, nadādi. Jīvā, jīvanīyā, madhupi. 『『Heṃ nu nve nī』』. Dvayaṃ jīvake, ayaṃ aṭṭhavaggapaviṭṭho. Aneneva nāmena vāṇijānaṃ pasiddho. Madhurasatāya madhurako, jīvāpetīti jīvako, ṇvu.

『『Jīvako siṅgako seko,

Dīghāyu kuccasīsako;

Rassaṅgo madhuro sādu,

Pāṇako cirajīvinī』』ti.

Tantantaraṃ[amarakosugghāṭanaṭīkāyampi aparāddhaṃ cintāmaṇiṭīkāyampi].

1. Dvayaṃ lasuṇe. Yassa mūlaṃ setavaṇṇaṃ. Palaṇḍukandato mahantakandatāya mahākando. Ambilenekena rasena ūnatāya lasuṇaṃ, lattaṃ, rassattaṃ, ṇattañca, lasa kantiyaṃ vā, yu, assu, ṇattaṃ. Mahosadhaṃ, ariṭṭhaṃ, rasonopi. Dvayaṃ rattamūle, harite ca. Palaḍi gandhane, u, sundaro kando yassa sukandako. Kraṇasvananī.

Dvayaṃ paṭole. Paṭa gamane, olo, paṭuṃ rasaṃ lātīti vā paṭolo, usso, tittarasatāya tittako. Sakatthe ko. Kulakaṃ, paṭupi. Dvayaṃ 『『bhiṅgarāja』』iti khyāte kesarañjane. Bhiṅgo vuccati bhamaro, tabbaṇṇaṃ katvā tesaṃ rañjetīti bhiṅgarājo. Muca mocane, avo, ussā, mākkavo.

1. Dvayaṃ punannavāyaṃ, vuddhopi puna navo bhavati yāya yogitāyāti punannavā. Sothaṃ hantīti sothaghātaṃ, hanassa ghāto. Dvayaṃ anūpaje sāke. Tuda byathane, bhāve to. Vigataṃ tunnametassa khādane vitunnaṃ. Sada visaraṇagatyāvasānesu, to, annādeso, sakatthe ko.

Dvayaṃ kāravellake. Tittarasatāya kucchitākārena lambatīti kāravello. Ussāttaṃ, rattaṃ, illo, kupubbo lavi avasaṃsane. Sasu hiṃsāyaṃ, avo, nadādi, assu. 『『He khā le-khyā』』. Tikaṃ lābuyaṃ. Tumba adane, tumbati hiṃsati pittanti tumbī, nadādi. Napubbo lamba avasaṃsane, u, malopo, nassa attaṃ, alābu, pāṇiniyānaṃ [uṇādi 1.87], āpubbo lamba avasaṃsane, ālābu. Kātantikānaṃ, candānañcevaṃ, asmākantu rassaṃ katvā alābu, alope lābu, abhedopacārena tīṇipi phalepi itthiliṅgāni, sāsaddo itthi liṅgatthajotako.

我來直譯這段巴利文： 593. 根等十種稱為蔬菜，因以此能故。其中根是蘿蔔等的，葉是bākuca等的，嫩芽是竹等的，頂端是藤等的，塊莖是青蓮等的，髓是棕櫚等的，果是南瓜等的，皮是香櫞等的，花是vaṅgasusena等的，傘是蛇傘等的。 594. 關於eḷagala的兩個詞。因特別凈除癬故稱為papunnāṭa。pu表示凈，屬kiyādi類，加aṭa詞綴，加鼻音。因割eḷaga癬故稱為eḷagala。也稱daddugha、cakkamaddaka、uraṇākhya，因殺癬故稱為daddugha，hana變成gha。因輪形故是cakka，daddu，因壓彼故稱為cakkamaddaka。uraṇākhya即羊名。形如mārisā小葉地接葉的taṇḍuleyya和appamārisa，因生於稻故稱為taṇḍuleyya，加ṇeyya詞綴。因小葉且形如mārisā故稱為appamārisa。 關於jīvantī的兩個詞，此形如紅肢mārisā，jīva的尾，屬nadādi類。另從彼加yu詞綴，屬nadādi類。也稱jīvā、jīvanīyā、madhu。"heṃ、nu、nve、nī"。關於jīvaka的兩個詞，此入八品。以此名為商人所知。因甜味故稱為madhuraka，因使活故稱為jīvaka，加ṇvu詞綴。 如他論說[amara詞典注和cintāmaṇi注也錯]： "jīvaka、siṅgaka、seka， 長壽、腹頭； 短肢、甜、美味， 生物、長生"。 595. 關於蒜的兩個詞。因根白色。因塊莖大於洋蔥莖故稱為mahākanda。因僅以酸一味少故稱為lasuṇa，變音，短音，變ṇa音，或lasa表示喜，加yu詞綴，加u音，變ṇa音。也稱mahosadha、ariṭṭha、rasona。關於紅根和綠色的兩個詞。palaḍi表示香，加u詞綴，因有好莖故稱為sukandaka。也稱kraṇasvananī。 關於苦瓜的兩個詞。paṭa表示行走，加ola詞綴，或因取辛味故稱為paṭola，變u音，因苦味故稱為tittaka。自義加ka詞綴。也稱kulaka、paṭu。關於稱為"bhiṅgarāja"的染髮的兩個詞。bhiṅga稱為蜜蜂，因使彼色而染故稱為bhiṅgarāja。muca表示解，加ava詞綴，變u音，成為mākkava。 596. 關於punannavā的兩個詞，因結合使老再新故稱為punannavā。因殺水腫故稱為sothaghāta，hana變成ghāta。關於生於濕地的蔬菜的兩個詞。tuda表示痛，bhāva加ta詞綴。因食無tunnā故稱為vitunna。sada表示流散行盡，加ta詞綴，anna替代，自義加ka詞綴。 關於苦瓜的兩個詞。因以苦味丑形垂故稱為kāravella。變u音，變音，加illa詞綴，ku字首lava表示垂。sasu表示害，加ava詞綴，屬nadādi類，加u音。"he、khā、le-khyā"。關於葫蘆的三個詞。tumba表示食，因食害膽故稱為tumbī，屬nadādi類。na字首lamba表示垂，加u詞綴，刪ma音，na變長音，成為alābu，pāṇini家[uṇādi 1.87]。ā字首lamba表示垂，成為ālābu。kātantrika家和candā家如此，但我們變短音成為alābu，刪a音成為lābu，以不分總稱三者在果中也是陰性，sā詞表示陰性義。

1. Dvayaṃ sampuse. Iraṃ vāriṃ lāti tabbāhulyatoti eḷālukaṃ. 『『Irā vārisurā bhūmi-bhāratīsu payujjate』』ti hi nānatthasaṅgaho. Thiyaṃ, u, sakatthe ko. Kuka ādāne, aro, nadādi, ussattaṃ, kaṃ vātaṃ, kaphañca karotīti kakkarī, aparatra phalopo. Kakaḷipi. Dvayaṃ kumbhaṇḍe. Kumbhappamāṇaphalatāya kumbhaṇḍo, aññatthe ṇḍo, kumbho viya ḍetīti vā kumbhaṇḍo, bindāgamo, kusa chedane vā, aṇḍo, sassa bho, bindāgamo, kaṃ vātaṃ umbhetīti vā kumbhaṇḍo, aṇḍo. Valla saṃvaraṇe, ibho, mahāphalatāya sabbāsaṃ vallijātīnaṃ bhāti dibbatīti vā vallibho, kakkārūpi.

Dvayaṃ gorakkhakakkariyaṃ. Indassa sakkassa vāruṇī surā indavāruṇī. Visesena sarati hiṃsati kaphapittādayoti visālā. 『『Sarameho kuṭṭhahari, visālā kaphapittaghā』』ti hi dabbaguṇe. Visarati virecati etāyāti vā visālā. Dvayaṃ anupasāke. Vasati yasmiṃ khāraguṇo vatthu. Vasa nivāse, ratthu, vasa hiṃsāyaṃ vā, vasati kaphavātapitteti vatthu. Vatthuleyyakoti samuditanāmaṃ. Laya sāyye, layāpeti sabbadoseti leyyako, ṇvu, asse, vatthu ca so leyyako cāti vatthuleyyako. 『『Mौṃ-heṃ』』.

1. Dvayaṃ mūlake. Ṇvumhi mūlako. Cacca paribhāsanatajjanesu, u, assu, muṃlāpaṅa. Dvayaṃ kalambuke. Tamu kaṅkhāyaṃ, ṇvu, banto ca, ke jale lambatīti kalambuko, ṇvu, assu. Upodikāpi, udakaṃ apagatā upodikā.

Kāsamaddajhajjharīmaggavādayo sākabhedā sākavisesā. Kāsaṃ maddatīti kāsamaddo. Kaco, jhajjha paribhāsanatajjanesu, aro, nadādi, jhajjharī. Kanakalā. Phaṃ vātaṃ gaṇhātīti phaggavo, hassa vo, phaggavo, 『『pै-teṃ-khā』』.

599-600. Dvayaṃ dubbāyaṃ. Sundaraṃ dalaṃ pattametassa maṅgalapāṭheti saddalo, saddaṃ maṅgalasaddaṃ lānti bhāsanti paṭhanti brāhmaṇā yenāti vā saddalo. Dubbī hiṃsāyaṃ, a, avamaṅgalaṃ dubbatīti dubbā, dunnimittādayo vārenti yāyāti vādubbā, nerutto. Satapabbikā, bhaggavī, anantā, ruhāpi. Sā dubbā sitā sukkā ce, golomī nāma, golomajattā golomī. Satavīriyā, gaṇḍālī, sakulākkhakopi.

Dvayaṃ bhaddamutte. Gu sadde, do. Muca mocane, to, rogaharaṇattā bhaddañca taṃ muttañceti bhaddamuttaṃ, 『『nvā-mye-yeṃ-jī』』. Dvayaṃ ucchumhi. Rasaṃ lātīti rasālo, dīgho. Isu icchāyaṃ, u, usa dāhe vā, u, sassa cho, pubbatra issu, asarūpadvittaṃ, ucchu, pume.

Catukkaṃ vaṃse. Vī gamane, ḷu, tacova sāro yassa. Vī gamane, u, nāgamo, ṇattaṃ, vanati sambhatīti vaṃso. Vana sambhattiyaṃ, so, vasa nivāse vā, karaṇe a, niggahītāgamo. Satapabbo, yavaphalo, makkaro, tejanopi, makkaroti paṭisevati yena makkaro, saññāyaṃ a. Tikaṃ pabbe. Pabba pūraṇe, pabbaṃ. Phala visaraṇe, u, ḷattaṃ. Gantha ganthane, i, vaṇṇavikāre gaṇṭhi, so pumā.

Aniladdhutā anilena kampitā ye veṇū kīṭādibhi katarandhatāya nadanti, te kīcakā nāma siyuṃ, cakī āmasane, ṇvu, pubbāparabyañjanānaṃ vipariyayo, kīcakā.

我來直譯這段巴利文： 597. 關於sampusa的兩個詞。因取多水故稱為eḷāluka。如nānattha集說"irā用於水、酒、地、語"。陰性，加u詞綴，自義加ka詞綴。kuka表示取，加ara詞綴，屬nadādi類，變u音，因作風和痰故稱為kakkarī，他處刪除phala。也稱kakaḷi。關於南瓜的兩個詞。因果如瓶量故稱為kumbhaṇḍa，他義加ṇḍa詞綴，或因如瓶ḍa故稱為kumbhaṇḍa，加鼻音，或kusa表示切，加aṇḍa詞綴，sa變成bha音，加鼻音，或因舉風故稱為kumbhaṇḍa，加aṇḍa詞綴。valla表示遮，加ibha詞綴，因大果在一切藤種中光故稱為vallibha，也稱kakkārū。 關於牧牛kakkarī的兩個詞。因是帝釋天的酒故稱為indavāruṇī。因特別害痰膽等故稱為visālā。如dabbaguṇa說"sara除痰癬，visālā除痰膽"。或因以此流瀉故稱為visālā。關於濕地蔬菜的兩個詞。因堿性住於此故稱為vatthu。vasa表示住，加ratthu詞綴，或vasa表示害，因害痰風膽故稱為vatthu。vatthuleyyaka是複合名。laya表示吃，因使一切病吃故稱為leyyaka，加ṇvu詞綴，加音，因是vatthu和leyyaka故稱為vatthuleyyaka。"mौṃ、heṃ"。 598. 關於蘿蔔的兩個詞。加ṇvu詞綴成為mūlaka。cacca表示罵責，加u詞綴，加u音，muṃlāpaṅa。關於kalambuka的兩個詞。tamu表示疑，加ṇvu詞綴，加b音，因在水中垂故稱為kalambuka，加ṇvu詞綴，加u音。也稱upodikā，因離水故稱為upodikā。 kāsamadda、jhajjharī、magga、vāda等是蔬菜種類蔬菜特色。因壓kāsa故稱為kāsamadda。kaca，jhajjha表示罵責，加ara詞綴，屬nadādi類，成為jhajjharī。也稱kanakalā。因取風故稱為phaggava，ha變成va音，成為phaggava，"pै、teṃ、khā"。 599-600. 關於草的兩個詞。因有好葉為吉祥讀故稱為saddala，或因婆羅門以此說誦吉祥聲故稱為saddala。dubbī表示害，加a詞綴，因害不吉故稱為dubbā，或因以此阻不祥等故稱為vādubbā，詞源家說。也稱satapabbikā、bhaggavī、anantā、ruhā。彼dubbā若白色稱為golomī，因golomaja故稱為golomī。也稱satavīriyā、gaṇḍālī、sakulākkhaka。 關於bhaddamutta的兩個詞。gu表示聲，加da詞綴。muca表示解，加ta詞綴，因除病故好且解故稱為bhaddamutta，"nvā、mye、yeṃ、jī"。關於甘蔗的兩個詞。因取味故稱為rasāla，長音。isu表示欲，加u詞綴，或usa表示燒，加u詞綴，sa變成cha音，前者issu，不同形重複，成為ucchu，陽性。 關於竹的四個詞。vī表示行走，加ḷu詞綴，因皮即精。vī表示行走，加u詞綴，加na音，變ṇa音，因集合故稱為vaṃsa。vana表示集合，加sa詞綴，或vasa表示住，作格加a詞綴，加鼻音。也稱satapabba、yavaphala、makkara、tejana，因以此親近故稱為makkara，名稱加a詞綴。關於節的三個詞。pabba表示滿，成為pabba。phala表示散，加u詞綴，變ḷa音。gantha表示結，加i詞綴，音變成為gaṇṭhi，彼為陽性。 被風動搖而因蟲等所作孔而鳴的竹稱為kīcaka，cakī表示觸，加ṇvu詞綴，前後音變位，成為kīcaka。

1. Dvayaṃ naḷe. Nī naye, alo, ḷattaṃ, dhama saddaggisaṃyogesu, yu, poṭagalopyatra. Dvayaṃ kāse. Puṭaṃ aññamaññaṃ saṃsaggaṃ gacchatīti poṭagalo, massa lo. Kāsa dittiyaṃ, a, ayamanitthī.

Dvayaṃ sare. Tija nisāne, yu. Sarantyaneneti saro. Pume saññāyaṃ a, sara hiṃsāyaṃ vā. Gundopyatra. Bīraṇassa setakusumassa tiṇavisesassa mūlaṃ usīraṃ nāma, vasa kantiyaṃ, usa dāhe vā, īro, pubbasmiṃ vassu, abhayaṃ, naladaṃ, sebyaṃ, jalāsayaṃ, amaṇālaṃ, lāmajjakampi.

Haritakyābhayā paṇḍo, usīre nibbhaye tisu.

Jalāsayo jalādhāre, usīre tu jalāsayaṃ.

Sebyā sevārahe siyā.

1. Tikaṃ kuse, kusa chedane, a, varaha pādhānye, paribhāsanahiṃ sādānesu ca, iso, du paritāpe, abbho, dabbho, kutho, pavitrampi.

Dvayaṃ 『『gandhakheḍa』』iti khyāte tiṇe, vuttañca 『『bhūtinaṃ gandhakheḍañca, sugandhaṃ gomayappiya』』nti. Atha rāmakappūrato ko assa bhedo. Rāmakappūraṃ bahupakaṇḍaṃ kappūrasugandhaṃ. Gandhakheḍantu ikaḍasamānapattaṃ sākhāsabhāvaṃ bhūmilaggaṃ, atoyeva bhūtinakamuccate, bhūmiyaṃ laggaṃ tiṇaṃ bhūtinakaṃ, nattaṃ, sakatthe ko.

Dvayaṃ gavādīnaṃ madanīye tiṇe, ghasa adane, ṇo, yu missane, aso. Dvayaṃ pūgarukkhe. Pūja pūjāyaṃ, ṇo, pūgo. Kamu icchāyaṃ, ṇvu. Ghoṇṭāpi, 『『ghoṇṭā badarapūgesū』』ti ruddo.

1. Dvayaṃ tāle. Tala patiṭṭhāyaṃ, curādi, a. Vātādayo vibhindatīti vibhedikā.

『『Vātagho brūhano cāpi, kimihā kuṭṭhanāsano;

Rattapittaharo sādu, tālo sattaguṇo mato』』ti.

Hi dabbaguṇo. Tiṇarājāpi. Dvayaṃ khajjūriyaṃ. Khajja khajjane, byathane ca, ūro, nadādi. Sida mocane, snehane ca, i, sanda savane vā, i, upāntassi ca, sindi.

1. Hintālādayo satta nissāratāya tiṇāni ca tāni mūlena jalapānasāmaññato pādapā ceti tiṇapādapā vuccanti, tiṇa adane, pamāṇato tālato hīno hintālo, padavipariyayo, rasso ca. Nāḷi viya jāyatīti nāḷikero. Aññatthe iro, konto ca, nāḷikero. Lāṅgalīpi. 『『Lāṅgalī nāḷikere ca, sirapāṇimhi lāṅgalī』』ti [cintāmaṇiṭīkā 14.168]rabhaso. Saṇṭhānato tālasadisatāya tāḷī, ḷattaṃ, upamāne ī, taḷa āghāte vā, curādi, nadādi, tāḷī. Kita nivāse, rogāpanayane ca, ṇvu, nadādittā ī, ketakī, ayaṃ nārī.

Araññavaggavaṇṇanā niṭṭhitā.

1. Araññādivaggavaṇṇanā

2. Nava pabbatassa nāmāni. Pabba pūraṇe, to. Gira niggiraṇe, osadhādayo niggiratīti giri, i. Silānaṃ rāsi selo, silā pacurā santyasmiṃ vā selo, sela gatiyaṃ vā, a. Adda gatimhi yācane ca, bhūvādi, i, adda hiṃsāyaṃ vā, curādi. Na gacchatīti nago. Na calatīti acalo. Silānamuccayo ubbedho, thūpo vā siluccayo. Sikharayogā sikharī, ī, tilakībhūto. Bhuṃ bhūmiṃ dharatīti bhūdharo, bhuyā dharīyatīti vā bhūdharo, bāhulyena a, bhūdharo. Ahāriyo, gottopi, desantaraṃ netumasakyattā ahāriyo, gavaṃ bhūmiṃ dhāraṇena tāyate gotto.

Pañcakaṃ silāyaṃ. Ama gatiyaṃ, bho. Vana, sana sambhattiyaṃ, pasanati byāpetīti pāsāṇo, nipātanā, pasa bandhane vā, yu. Asu khepane, mo, asmā, rājādi, asu byāpane vā. Pala rakkhaṇe, upalo, upa dehe vā, alapaccayo nipāto. Sila ucce, a. Silā, nārī.

我來直譯這段巴利文： 601. 關於蘆葦的兩個詞。nī表示引導，加ala詞綴，變ḷa音，dhama表示聲火合，加yu詞綴，此處也稱poṭagala。關於kāsa的兩個詞。因相互結合故稱為poṭagala，ma變成la音。kāsa表示光，加a詞綴，此非陰性。 關於箭的兩個詞。tija表示磨，加yu詞綴。因以此射故稱為sara。陽性名稱加a詞綴，或sara表示害。此處也稱gunda。白花bīraṇa特殊草的根稱為usīra，vasa表示喜，或usa表示燒，加īra詞綴，前者加vassu詞綴，也稱abhaya、nalada、sebya、jalāsaya、amaṇāla、lāmajjaka。 如說："haritakī稱為abhaya，usīra稱為nibbhaya，三性。 jalāsaya用於水處，jalāsaya用於usīra。 sebya用於應侍"。 602. 關於茅草的三個詞。kusa表示切，加a詞綴，varaha表示主要，paribhāsana表示責罵取，加isa詞綴，du表示苦，加abbha詞綴，稱為dabbha、kutha、pavitra。 關於稱為"gandhakheḍa"的草的兩個詞，如說"bhūtina和gandhakheḍa，香且喜牛糞"。那麼它與rāmakappūra有何區別？rāmakappūra多根莖樟腦香。gandhakheḍa則葉似ikaḍa有枝性地接，故稱為bhūtinaka，因接地草故稱為bhūtinaka，變na音，自義加ka詞綴。 關於使牛等醉的草的兩個詞。ghasa表示食，加ṇa詞綴，yu表示混，加asa詞綴。關於檳榔樹的兩個詞。pūja表示供養，加ṇa詞綴，成為pūga。kamu表示欲，加ṇvu詞綴。也稱ghoṇṭā，如rudda說"ghoṇṭā用於棗和檳榔"。 603. 關於棕櫚的兩個詞。tala表示住立，屬curādi類，加a詞綴。因破風等故稱為vibhedikā。 如dabbaguṇa說： "除風且增長， 除蟲癩； 除紅膽美味， 棕櫚具七德"。 也稱草王。關於棗的兩個詞。khajja表示食和痛，加ūra詞綴，屬nadādi類。sida表示解和濕，加i詞綴，或sanda表示流，加i詞綴，末音si，成為sindi。 604. 因hintāla等七種無精而是草，又因根飲水共性是樹故稱為草樹，tiṇa表示食，因量少於棕櫚故稱為hintāla，音位變化，且短音。因如筒生故稱為nāḷikera。他義加ira詞綴，加konta詞綴，成為nāḷikera。也稱lāṅgalī。如rabhasa說"lāṅgalī用於椰子和箭手"[cintāmaṇi注14.168]。因形似棕櫚故稱為tāḷī，變ḷa音，比喻加ī詞綴，或taḷa表示擊，屬curādi類，屬nadādi類，成為tāḷī。kita表示住和除病，加ṇvu詞綴，因屬nadādi類加ī詞綴，成為ketakī，此為女性。 林品註釋完。 6.林等品註釋 605. 山的九個名稱。pabba表示滿，加ta詞綴。gira表示出，因出藥等故稱為giri，加i詞綴。因石堆故稱為sela，或因多石故稱為sela，或sela表示行走，加a詞綴。adda表示行走和乞，屬bhūvādi類，加i詞綴，或adda表示害，屬curādi類。因不行故稱為naga。因不動故稱為acala。因石聚故稱為siluccaya，或塔。因有頂故稱為sikharī，加ī詞綴，成為標記。因持地故稱為bhūdhara，或因被地所持故稱為bhūdhara，多加a詞綴，成為bhūdhara。也稱ahāriya、gotta，因不能運至他處故稱為ahāriya，因持牛地而護故稱為gotta。 關於石的五個詞。ama表示行走，加bha詞綴。vana、sana表示親近，因遍及故稱為pāsāṇa，規則外，或pasa表示縛，加yu詞綴。asu表示盡，加ma詞綴，成為asmā，屬rājādi類，或asu表示遍。pala表示護，成為upala，或upa表示身，ala詞綴規則外。sila表示高，加a詞綴。silā為女性。

1. Gijjhakūṭādayo tikūṭantā 『『vaṅkādī』』ti ettha ādinā malayadaddurādayo ca nagā nagavisesā. Gijjhā sakuṇavisesā assa kūṭe vasanti, gijjhasadisakūṭayuttatāya vā gijjhakūṭo. Visesena bhātīti vebhāro, aro. Pula mahatte, visesena pulatīti vepullo. Isayo gilatīti isigili, i. Ādiccagamanavirodhena viruddhaṃ jhāyatīti viñjho. Paṇḍuvaṇṇatāya paṇḍavo , paṇḍa gatiyaṃ vā, avo. Kuṭilatāya vaṅko. Dvayaṃ udayagirimhi. Aparaselāpekkhāya pubbaselo. Udayantyasmā sūriyādayoti udayo, sūriyādīnamudayayogato vā udayo.

Tikaṃ atthagirimhi. Mandayati sūriyo yasmiṃ mandaro. Mandappabho vā arati yasmiṃ sūriyoti mandaro, atthaṃ anupaladdhiṃ gahanakkhattānaṃ karotītyattho, nāmadhātukāritantā a. Dvayaṃ himavati pabbate. Himappacuratāya himavā, himaṃ vā vamatīti himavā, kvi, rājādipakkhepattā sissā. Himayutto acalo himācalo.

1. Attani sañjātagandhadabbānaṃ gandhehi loke madayati, modayatīti vā gandhamādano, yu. Kelāso vutto. Vicittakūṭayuttatāya cittakūṭo. Sukhaṃ dassanaṃ yassa, yasmiṃ vā sudassano, kāḷavaṇṇakūṭatāya kāḷakūṭo. Tīṇi kūṭānyassa tikūṭo, chaḷetepi pabbatavisesā. Assa yathāvuttassa pabbatassa pattho samo bhūmibhāgo sānu nāma, assa vā pabbatassa samāya bhūmiyaṃ pattho sānu ca bhavantīti ajjhāharitabbaṃ. Patiṭṭhate asminti pattho, ṭhassa tho. Sana sambhattiyaṃ, ṇu, sambhajīyate sevīyateti sānu, dvepyanitthiyaṃ.

2. Tikaṃ siṅgassa nāmaṃ. Kuṭa dāhe, kammani ṇo, vākārena kūṭampi. Sikhaṃ ruhatīti sikharaṃ. Nerutto. Sikhaṃ gacchatīti siṅgaṃ, iṅga gamanattho, khalopo. Dvayaṃ pabbatādīnaṃ papatanaṭṭhānassa nāmaṃ. Papatantyasmā, ṇo. Pata adhogamane, papāto. Taṭa samussaye, taṭo.

Dvayaṃ pabbatanitambe. Nitambo jaghanepi, kaṭa vassāvaraṇesu, ṇvu. Pabbate pāsāṇādīsu ambuno jalassa pasavo pasavanaṃ nijjharo nāma, nissaraṇaṃ nijjharo, sassa jho, asarūpadvittaṃ. Jharopi.

1. Dvayaṃ kittime akittime, sajale nijjale vā kandare. Dara vidāraṇe, a, ī, darī. Kaṃ jalavācakamabyayaṃ, kena darīyate kandaro, ā, kandarā. Tikaṃ devakhātabile. Nilīyantyasmiṃ leṇaṃ, lī silesane, yu. Gatiṃ hvayati kuṭilayatīti gabbharaṃ, nipātanā. Gabbha dhāraṇe vā, aro. Guhū saṃvaraṇe, a, guhā.

Dvayaṃ silāmayapokkharaṇiyaṃ. Soḍi gabbhe, ī. Soṇa vaṇṇagatisaṅghātesu vā, ḍo, ī. Dvayaṃ pabbatādīnaṃ gabbharadese latāpallavatiṇādīhi pihitodare gabbhare. Kuñja abyattasadde, karaṇe, ṇo, nikuñjaṃ nipubbo. Dvayaṃpyanitthiyaṃ. Nikuñjavacanaṃ pakuñjādinivattanatthaṃ.

610.Selassa pabbatassa uddhaṃbhūmi adhiccakā nāma. Selassādhobhāgāsannabhūmi upaccakā nāma. Atra tehi upādisaddehi ccako yadādinā [pāṇini 5.2.34].

Mūlapabbatassante parivāretvā ṭhitā khuddapabbatā pādā nāma. Tatra pādādidvayaṃ. Pajjate gamyateti, ṇo. Selassa upanto samīpe pabbato upantaselo.

Gerikamanosilāharitālakaṭṭhinyādikosabbo eva silāvikāro 『『dhātū』』tyutto, dhara dhāraṇe, tu, dhātu.

Selavaggavaṇṇanā niṭṭhitā.

我來直譯這段巴利文： 606. 從gijjhakūṭa到tikūṭa的"vaṅka等"中等字所指的malaya、daddura等是山的特種。因禿鷹鳥類住其頂，或因有似禿鷹頂故稱為gijjhakūṭa。因特別光故稱為vebhāra，加ara詞綴。pula表示大，因特別大故稱為vepulla。因吞仙人故稱為isigili，加i詞綴。因與日行相違而照故稱為viñjha。因黃色故稱為paṇḍava，或paṇḍa表示行走，加ava詞綴。因曲故稱為vaṅka。關於日出山的兩個詞。因對西山故稱為東山。因日等從此升故稱為udaya，或因與日等升合故稱為udaya。 關於日落山的三個詞。因日變暗於此故稱為mandara。或因暗光行於此日故稱為mandara，義為因使星不現故作暗，動詞名詞使動詞尾加a詞綴。關於雪山的兩個詞。因多雪故稱為himavā，或因吐雪故稱為himavā，加kvi詞綴，因入rājādi類故si音。有雪的不動是himācala。 607. 因以自生香物的香使世間醉，或使喜故稱為gandhamādana，加yu詞綴。已說kelāsa。因有雜頂故稱為cittakūṭa。因見易故，或因於此見易故稱為sudassana，因黑色頂故稱為kāḷakūṭa。因有三頂故稱為tikūṭa，此六是特殊山。如上所說此山的平坦地稱為sānu，或應補充說此山在平地的通路是sānu。因住立於此故稱為pattha，ṭha變成tha音。sana表示親近，加ṇu詞綴，因被親近侍奉故稱為sānu，二者非陰性。 608. 關於山頂的三個詞。kuṭa表示燒，業處加ṇa詞綴，以va音也稱kūṭa。因登頂故稱為sikhara。詞源家說。因至頂故稱為siṅga，iṅga表示行走義，刪kha音。關於山等跌落處的兩個詞。因從此落故，加ṇa詞綴。pata表示下行，成為papāta。taṭa表示升，成為taṭa。 關於山坡的兩個詞。nitamba也用於臀，kaṭa表示雨遮，加ṇvu詞綴。山中石等的水流出稱為nijjhara，流出是nijjhara，sa變成jha音，不同形重複。也稱jhara。 609. 關於人造非人造，有水無水的山洞的兩個詞。dara表示破，加a詞綴，加ī詞綴，成為darī。ka表示水的不變詞，因以此破故稱為kandara，加ā詞綴，成為kandarā。關於天掘洞的三個詞。因隱於此故稱為leṇa，lī表示粘，加yu詞綴。因呼喚曲行故稱為gabbhara，規則外。或gabbha表示持，加ara詞綴。guhū表示遮，加a詞綴，成為guhā。 關於石蓮池的兩個詞。soḍi表示胎，加ī詞綴。或soṇa表示色行聚，加ḍa詞綴，加ī詞綴。關於山等洞穴處藤葉草等遮腹的洞穴的兩個詞。kuñja表示不明聲，作格加ṇa詞綴，nikuñja加ni字首。二者非陰性。說nikuñja為遮pakuñja等。 610. 山的上地稱為adhiccakā。山的下近地稱為upaccakā。此中從彼upādi詞加ccaka詞綴如yadādi[pāṇini 5.2.34]。 環繞于主山末端而立的小山稱為pāda。此中關於pāda等的兩個詞。因行走故，加ṇa詞綴。山的邊近山稱為upantasela。 赭土、雄黃、雌黃、硬等一切石變稱為"dhātu"，dhara表示持，加tu詞綴，成為dhātu。 石品註釋完。

1. Tikaṃ sīhe. Kesaro jaṭā, taṃyogā, ī, kesarī. Mige hiṃsatīti sīho, nipātanā vaṇṇavipariyayo, mige hantuṃ saṃvijjamānā īhā assāti vā sīho, sahatīti vā sīho. Pañcasso, haripi. Mukhamiva caraṇāpyassa karikumbhadāraṇasamatthāti tehi saha pañcassāni yassa. Harati migeti hari, i. Mahākukkurappamāṇo kukkurākati kaṇhalekhācittasarīro gomanussādihiṃsakkhamo rassamukho taraccho nāma, so 『『sunakhabyaggho』』ti vuccati. Tara taraṇe, cho, mige adatīti migādano, nandādīhi yu.

Dvayaṃ byagghe. Vinihantvā āghāyatīti byaggho, ghā gandhopādāne, byaggho dīpinipi. Puṃ pumāno dāletīti puṇḍarīko, dala vidāraṇe, ṇvu. Dassa ḍo, lassa ro, assī, puṇḍarīko.

『『Puṇḍarīkaṃ sitamboje,

Sitacchatre ca bhesajje;

Kosakārantare byagghe,

So disāvāraṇaggisū』』ti. –

Nānatthasaṅgahe. Vagghopi. Dīpinivisaye saddūlo īrito, saratīti saddūlo, ūlo, do canto, saddena ulati gacchatīti vā saddūlo. Dīpaṃ taccammaṃ, taṃyogā dīpī, tasmiṃ dīpini.

1. Pañcakaṃ acche. Asu khepane, cho. Ica thutiyaṃ, a, ikko. Bhallukopi, bhala, bhalla paribhāsanahiṃsādānesu, ṇvu, assu, īsa gatihiṃsādānesu, so, rassādi. Apaccaye iso.

Dvayaṃ rohite. Lohitavaṇṇatāya rohiso, lohito ca, pubbatra tassa so. Tikaṃ gokaṇṇe. Gavassa kaṇṇo viya yassa kaṇṇoti gokaṇṇo. Gaṇayuttatāya gaṇī ca so kaṇṭakasadisasiṅgatāya kaṇṭako ceti gaṇikaṇṭako, samuditanāmampi vadanti. Gaṇi ca kaṇṭako ca gaṇikaṇṭakāti dve nāmānipi daṭṭhabbāni, teneva hi 『『gaṇikaṇṭakā』』ti bahuvacananiddeso kato.

613-614. Catukkaṃ khagge. Siṅgañca khaggākhyaṃ, taṃyogā khaggo. 『『Khaggo gaṇḍakasiṅgāsi-vuddhabhedesu gaṇḍake』』ti [byākhyāsudhā 2.5.4] hi nānatthasaṅgahe. Khaggasadisaṃ visāṇamassa saṇṭhānatoti khaggavisāṇo, ṇo. Ettha khaggasaddo asipariyāyo. Palāsamadatīti palāsādo. Gaṇḍa vadanekadese, ṇvu, gaṇḍako.

Byagghādiko sabbopi migabhedo 『『vāḷamigo, sāpado』』ti coccate. Byagghassātisayena manussādīnaṃ hiṃsanato duṭṭhatā pākaṭāti tappamukhatā vuttā. Vala saṃvaraṇe, valantyattānamasmāti vāḷo, ṇo, vāḷo ca so migo ceti vāḷamigo, duṭṭhamigotyattho. 『『Byaggho taṃ khādatū』』tyādinā sapanti yenāti sāpado, sapa akkose, do, dīghādi.

Plavaṅgantaṃ makkaṭe. Plavo gatibhedo, tena gacchatīti plavaṅgamo, plavaṅgo ca. Mara pāṇacāge, aṭo, ko canto, makkaṭo. Naro iva vānaro, vāsaddo ivatthe, nāmānaṃ yuttatthattā samāso. Sākhāyaṃ pasuto migo sākhāmigo. Gatyatthatāya kriyāya payogā. Kapi calane, i, kapi. Valī sithilaṃ cammaṃ mukhe assa valīmukho. Kiso, vanokopi, kucchitenākārena setīti kiso, ussi. Vanamokamāsayo assa vanoko. So makkaṭo ce kaṇhatuṇḍo kāḷamukho siyā, tadā 『『gonaṅgalo』』ti mato, gunnaṃ naṅgalasadisatāya gonaṅgalo.

我來直譯這段巴利文： 611. 關於獅子的三個詞。因有鬃故，加ī詞綴，成為kesarī。因害鹿故稱為sīha，規則外音變位，或因有欲害鹿故稱為sīha，或因能勝故稱為sīha。也稱pañcassa、hari。因口和足能裂象額故與彼五分有者。因奪鹿故稱為hari，加i詞綴。如大狗形狀黑紋畫身能害牛人等短口的稱為taraccha，彼稱為"狗虎"。tara表示渡，加cha詞綴，因食鹿故稱為migādana，從nandādi加yu詞綴。 關於虎的兩個詞。因打后嗅故稱為byaggha，ghā表示取香，byaggha也用於豹。因割男故稱為puṇḍarīka，dala表示破，加ṇvu詞綴。da變成ḍa音，la變成ra音，加ī詞綴，成為puṇḍarīka。 如nānattha集說： "puṇḍarīka用於白蓮， 白傘和藥； 用於繭內、虎、 彼用於方位障火"。 也稱vaggha。在豹處說saddūla，因行故稱為saddūla，加ūla詞綴，da為詞尾，或因以聲行走故稱為saddūla。因有dīpa皮故稱為dīpī，在彼豹。 612. 關於熊的五個詞。asu表示盡，加cha詞綴。ica表示贊，加a詞綴，成為ikka。也稱bhalluka，bhala、bhalla表示罵害取，加ṇvu詞綴，加u音，īsa表示行害取，成為sa音，短音等。加a詞綴成為isa。 關於紅鹿的兩個詞。因赤色故稱為rohisa，也稱lohita，前者彼變成sa音。關於牛耳獸的三個詞。因耳如牛耳故稱為gokaṇṇa。因有群且角如刺故稱為gaṇikaṇṭaka，也說是複合名。gaṇi和kaṇṭaka應視為兩名，故作"gaṇikaṇṭakā"複數指示。 613-614. 關於犀的四個詞。因有犀名的角故稱為khagga。如nānattha集說"khagga用於gaṇḍaka、角、劍、老分中的gaṇḍaka"[vyakhyāsudhā 2.5.4]。因有如khagga角形故稱為khaggavisāṇa，加ṇa詞綴。此中khagga詞是劍的同義詞。因壓palāsa故稱為palāsāda。gaṇḍa表示面部一處，加ṇvu詞綴，成為gaṇḍaka。 從虎起一切獸類也稱為"vāḷamiga、sāpada"。因虎極害人等故惡性明顯而說其為首。vala表示遮，因從此遮己故稱為vāḷa，加ṇa詞綴，因是惡獸故稱為vāḷamiga，義為惡獸。因以"愿虎食彼"等咒故稱為sāpada，sapa表示罵，加da詞綴，長音等。 直至plavaṅga是猴。plava是行走種類，因以此行故稱為plavaṅgama，也稱plavaṅga。mara表示捨命，加aṭa詞綴，ka為詞尾，成為makkaṭa。因如人故稱為vānara，vā詞表示如義，因名有合義故複合。因專于樹枝的獸是sākhāmiga。因有行走義故用於動作。kapi表示動，加i詞綴，成為kapi。因面有松皮故稱為valīmukha。也稱kisa、vanoka，因以惡形臥故稱為kisa，加u音。因以森林為家故稱為vanoka。彼猴若黑嘴則稱為kāḷamukha，則視為"gonaṅgala"，因似牛犁故稱為gonaṅgala。

1. Pajjaddhaṃ siṅgālassa nāmaṃ. Sara gatihiṃsācintāsu, alo. Saratissa siṅgo. Jamu adane, ṇvu, bo canto, assu. Kusa akkose, tu, thu vā. Bheravayuttatāya bheravo, 『『bhe』』iti ravatīti vā bheravo. Samu upasame, ivo, sivā, nārī, si sevāyaṃ vā, vo. Migadhutto, vañcakopi, migesu vanapasūsu dhutto. Brāhmaṇaṃ vañcetīti vañcako.

Tikaṃ biḷāre. Bila bhedane, aro, ḷattaṃ. Babba gatiyaṃ, u. Maja suddhiyaṃ, āro, niggahītāgamo. Otu, ākhubhujopi. Dvayaṃ koke, ayaṃ kukkurappamāṇo kapilo hariṇo. Kuka, vaka ādāne. Īhāmigopi, mige īhati kaṅkhatīti, kammani ṇo.

1. Dvayaṃ mahiṃse. Mahiyaṃ setīti mahiṃso, rasso, niggahītāgamo ca. Lala icchāyaṃ, udakaṃ lalatīti lulāyo, nipātanā, ayo, assu ca. Go viya vajati jāyatīti gavajo. Go viya ayatīti gavayo, samā dve tulyatthā.

Dvayaṃ salle. Salla āsugatiyaṃ, a, sallo, sakatthe ko, sallako attano sarīrajātena sallena sunakhaṃ salati hiṃsatīti vā sallo, sallako ca, ayaṃ sūkarasaṇṭhāno, salākāpāyo ca. Assa sallassa lomamhi salalaṃ, salañca bhave. Pala, sala, patha gatiyaṃ, alo, nadāditte salalī, thittābhāve salalaṃ, amhi salaṃ.

1. Pañcakaṃ mige, harantyanena hariṇo, hara haraṇe yu. Ṇattamittañca. Mara pāṇacāge, a, rassa go, ittañca. Sena sunakhena raṅgati gacchati palāyatīti sāraṅgo. Dīghādi, mago, migo ca ete dve migamattepi. Ajinassopayujjamānassa yoni, tena bhūtassājinassuppattikāraṇattā vā ajinayoni. Ayampi migamattepi. Kuraṅgo, vātāyupi. Kuyaṃ pathaviyaṃ raṅgatīti kuraṅgo. Vātamayatīti vātāyu, u.

Dvayaṃ sūkare. Sundaraṃ phalaṃ karotīti sūkaro. Vuttañca dabbaguṇe –

『『Snehanaṃ brūhanaṃ vassaṃ, tathā vātasamāpahaṃ;

Vārāhaṃ pisitaṃ bālyaṃ, rocanaṃ sedanaṃ garū』』ti [dabbaguṇasaṅgaha 2.11-2].

Sukhaṃ karotīti vā sūkaro. Sundaro karo yassa vā sūkaro. Vare āhantīti varāho, vare sati āhantabboti vā varāho, kolo, thaddhalomo, bhūdāropi. Dvayaṃ sase. Pela gatiyaṃ, ṇvu. Sasa plutagatiyaṃ, a.

1. Dvayaṃ eṇīmige. Eṇiyā migiyā, eṇassa vā apaccaṃ eṇeyyo, ayaṃ cammādīsupi 『『eṇassa, eṇiyā vā cammādiko eṇeyyo』』ti vacanatthaṃ katvā. Eṇiyā itthiyā putto migo eṇīmigo, i gatiyaṃ, yu, nadādi, anadāditte eṇo, evametepyuppāditā. Dvayaṃ pampaṭake. Paṭa gamane, ṇvu, upasaggante bindāgamo ca. Pabba gatiyaṃ, ṇvu, bindāgamo, balopo ca.

Dvayaṃ vātamige. Gamanena vātasamo migo vātamigo. Calatismā yu, nadādi. Tikaṃ mūsike. Musa theyye, ṇvu, ittañca. Āpubbo khanu avadāraṇe, u, nalopo. Unda pasavanakledanesu, ūro.

1. Camarādayo , sarabhādayo ca migantarā migavisesā. Camaro uttarāpathe khyāto, yassa pucchaṃ cāmaraṃ, camu adane, aro, camaro, thiyaṃ camarī. Pasado cittalomī, pasa bandhane, ado. Kuyaṃ raṅgatīti kuruṅgo, assu, uttābhāve kuraṅgo. Sabbesampi migānaṃ mātuṭṭhāne tiṭṭhatīti migamātukā, upamāne ko. Ru sadde, ru. Ruṇaṃ karotīti raṅku, u, ṇassa lopo rakārassa, ussa ca. Attānaṃ nīcaṃ karotīti nīko. Saratismā abho, sarabho. Aṭṭhāpado uddhaṃnayano sīhassāpi hantā, tassa ca pādacatukkaṃ uddhaṃ bhavatīti.

我來直譯這段巴利文： 615. 關於豺狼的半偈。sara表示行走害思，加ala詞綴。因有角故。jamu表示食，加ṇvu詞綴，ba為詞尾，加u音。kusa表示罵，加tu詞綴，或加thu詞綴。因有可怕故稱為bheravo，或因發"bhe"聲故稱為bheravo。samu表示止息，加iva詞綴，成為sivā，為女性，或si表示侍，加va詞綴。也稱migadhutta、vañcaka，因在鹿等林獸中為惡人。因欺婆羅門故稱為vañcaka。 關於貓的三個詞。bila表示破，加ara詞綴，變ḷa音。babba表示行走，加u詞綴。maja表示凈，加āra詞綴，加鼻音。也稱otu、ākhubhuja。關於koka的兩個詞，此如狗大的黃鹿。kuka、vaka表示取。也稱īhāmiga，因慾望鹿故，業處加ṇa詞綴。 616. 關於水牛的兩個詞。因在地臥故稱為mahiṃsa，短音，加鼻音。lala表示欲，因欲水故稱為lulāya，規則外，加aya詞綴，加u音。因如牛行生故稱為gavaja。因如牛行故稱為gavaya，二者義同。 關於豪豬的兩個詞。salla表示速行，加a詞綴，成為salla，自義加ka詞綴，因以自身生刺害狗故稱為salla和sallaka，此如豬形，也食刺。此salla的毛稱為salala，也稱為sala。pala、sala、patha表示行走，加ala詞綴，屬nadādi類稱為salalī，無陰性稱為salala，a音稱為sala。 617. 關於鹿的五個詞。因以此取故稱為hariṇa，hara表示取，加yu詞綴。變ṇa音加i詞綴。mara表示捨命，加a詞綴，ra變成ga音，加i詞綴。因為被狗追而行走逃故稱為sāraṅga。長音等，稱為maga、miga，此二也用於一般鹿。因是羚羊皮的來源，或因是已生羚羊的生因故稱為ajinayoni。此也用於一般鹿。也稱kuraṅga、vātāyu。因在地行故稱為kuraṅga。因行風故稱為vātāyu，加u詞綴。 關於豬的兩個詞。因作好果故稱為sūkara。如dabbaguṇa說： "野豬肉潤養滿， 及除風等； 幼甜生汗， 且重"[dabbaguṇa集2.11-2]。 或因作樂故稱為sūkara。或因有好鼻故稱為sūkara。因以好打故稱為varāha，或因在好時應打故稱為varāha，也稱kola、thaddhaloma、bhūdāra。關於兔的兩個詞。pela表示行走，加ṇvu詞綴。sasa表示跳行，加a詞綴。 618. 關於羚羊的兩個詞。因是母羚羊，或是羚羊的子故稱為eṇeyya，此也用於皮等，作"羚羊或母羚羊的皮等稱為eṇeyya"的詞義。因是母羚羊之子的鹿故稱為eṇīmiga，i表示行走，加yu詞綴，屬nadādi類，非nadādi類稱為eṇa，如是生此等。關於蜥蜴的兩個詞。paṭa表示行走，加ṇvu詞綴，字首末加鼻音。pabba表示行走，加ṇvu詞綴，加鼻音，刪ba音。 關於風鹿的兩個詞。因行如風的鹿故稱為vātamiga。因動故加yu詞綴，屬nadādi類。關於鼠的三個詞。musa表示盜，加ṇvu詞綴，加i詞綴。ā字首khanu表示掘，加u詞綴，刪na音。unda表示流泄，加ūra詞綴。 619. camara等、sarabha等是其他種類的特殊獸。camara在北路知名，其尾為拂塵，camu表示食，加ara詞綴，成為camara，陰性稱為camarī。pasada是雜毛，pasa表示縛，加ada詞綴。因在地行故稱為kuruṅga，加u音，無utta成為kuraṅga。因於一切獸為母處故稱為migamātukā，比喻加ka詞綴。ru表示聲，加ru詞綴。因作聲故稱為raṅku，加u詞綴，刪ṇa音ra音和u音。因使己低故稱為nīka。從sara加abha詞綴，成為sarabha。aṭṭhāpada是上視者甚至是獅子的殺者，其四足在上。

1. Piyakādayo tayo, ādinā kandalīcīnasamūruādayo ca cammayonayo, tena bhūtassa cammassa uppattikāraṇattā, ete ca citratanuruhādayo kambojādimhi, uttarāpathe ca jāyanti, tatreva sanāmakhyātā. Yathā migasaddo vanyapasusāmaññe, visese ca kuraṅgākhye vattati, yathā ca lohasaddo suvaṇṇādike tejasasāmaññe, visese ca, tathā cammayoniajinayonisaddāpi migasāmaññe, migavisese ceti tathā vuttā.

Pī tappanakantīsu, ṇvu, iyādeso. Ūrumhi atisayacammayuttatāya camūru, ekassa massa lopo. Kadi avhāne, alo, ī, kadalī ca so migo ceti kadalīmigo.

Sīhādayo yathāvuttā, avuttā ca sabbe catuppadā sattā 『『migā, pasavo』』ti coccante. Pasavantīti pasavo, su abhisave, pasa bandhane vā, u.

1. Catukkaṃ lūtāyaṃ. Lū chedane, to, lūtā, sakatthe iko, lūtikā, dve nāriyaṃ. Uṇṇāpāyo tantu uṇṇā, sā nābhiyaṃ assa uṇṇanābhi, rasso. Makkaṭo viya sākhāyaṃ attano tantumhi gacchatīti makkaṭako.

Dvayaṃ gomayajavicchike. Viccha gamane, ṇvu, vicchiko, satapadiyampi, āḷaṃ vicchikanaṅgulaṃ, taṃyogā āḷi. Dvayaṃ gharagodhāyaṃ. Saratismā ū, avo canto. Gharaṃ nissitā godhā gharagoḷikā, dhassa ḷo, sakatthe ko.

1. Dvayaṃ godhāyaṃ. Gudha rose, a, godhā, nārī. Kuṇḍa dāhe, a, kuṇḍo. Dvayaṃ rattapāyaṃ. Kaṇṇassa jalūkā rattapā kaṇṇajalūkā. Sataṃ padā yassā satapadī, padasaddo pādattho.

Dvayaṃ kalandake. Kanda avhāne, rodane ca, kandatīti kalandako, lamajjho, ṇvu. Kāḷavaṇṇatāya kāḷakā, nāriyaṃ. Dvayaṃ nakule, natthi kulaṃ etassa sappesu nakulo, arisappopi. Nakka nāsane vā, ulo, kalopo, sappe nāsetīti nakulo. Maṅga gatyattho daṇḍako dhātu, uso.

1. Dvayaṃ kakaṇṭake. Kucchito kaṇṭako assa, ussattaṃ. Sarati dhāvatīti saraṭo, aṭo.

Catukkaṃ kīṭe. Kīṭa bandhane, a, kīṭa gamane vā, dīghādi. Pula mahatthe, avo, ḷattaṃ. Kucchitaṃ amati gacchatīti kimi, i, assittaṃ. Pakārena anatīti pāṇako, ṇvu, ṇattaṃ.

Dvayaṃ kaṇṭalomakīṭe. Uccaṃ ṭhānaṃ āliṅgatīti uccāliṅgo. Bahulomayutto pāṇako lomasapāṇako.

624-625. Sāddhapajjena sakuṇassa nāmāni. Vihe ākāse gacchatīti vihaṅgo, vihaṅgamo ca, ākāsapariyāyo cettha vihasaddo, vehāsassa vā vihādeso. Pakkhayuttatāya pakkhī. Khena, khasmiṃ vā gacchatīti khago. Aṇḍato jāto. Sakkoti uddhaṃ gantunti sakuṇo, sakunto, sakuṇī ca, saka sattiyaṃ, uṇo, unto, uṇī ca. Patanto ḍento, pattena vā gacchatīti pataṅgo, aparatra talopo. Mātukucchito, aṇḍato cāti dvikkhattuṃ jāyatīti dvijo. Uḍḍanādīsu vakkaṃ kuṭilaṃ aṅgaṃ gīvādikaṃ etassa, vakkena gamanena aṅgatīti vā vakkaṅgo. Pattena yāti, taṃ vā yānaṃ etassa. Patati patanto viya ākāsato hotīti patanto. Nīḷe kulāvake jāyatīti nīḷajo.

Vaṭṭakādayo, pokkharasātakādayo ca tabbhedā tesaṃ sakuṇānaṃ visesā. Vaṭṭa vaṭṭane, ṇvu, vaṭṭakā nārī. Mayūrappamāṇo tadākaticittapakkho jīvañjīvo dakkhiṇapathādīsu jāyate, 『『jīvajīvā』』ti saddaṃ karotīti jīvañjīvo. 『『Jīvajīvo』』ti nirānunāsikāpi. Candikāyuttarattippiyo pakkhī cakoro, caka paritakkane, uro, usso, caṅkoropi. Taratismā iro, dvittamittañca, tittiro.

我來直譯這段巴利文： 620. piyaka等三種，以及等字所指的kadalī、cīna、samūru等是皮源，因是已生皮的生因，這些雜色身毛等生於kamboja等和北路，只在彼處以名聞名。如 iga詞用於一般林畜和特指kuraṅga名者，如loha詞用於金等一般光性和特指者，如是camayoni和ajinayoni詞也用於一般鹿和特殊鹿故如是說。 pī表示滿足喜，加ṇvu詞綴，變成iya。因大腿有多皮故稱為camūru，刪一ma音。kadi表示呼，加ala詞綴，加ī詞綴，因是kadalī和鹿故稱為kadalīmiga。 如上所說的獅子等，和未說的一切四足生物也稱為"miga、pasava"。因生故稱為pasava，su表示流，或pasa表示縛，加u詞綴。 621. 關於蜘蛛的四個詞。lū表示切，加ta詞綴，成為lūtā，自義加ika詞綴，成為lūtikā，二者為女性。因食棉線故稱為uṇṇā，因臍有彼故稱為uṇṇanābhi，短音。因如猴在樹枝自線中行故稱為makkaṭaka。 關於牛糞蝎的兩個詞。viccha表示行走，加ṇvu詞綴，成為vicchika，也用於百足，āḷa是蝎尾，因有彼故稱為āḷi。關於家蜥蜴的兩個詞。從sara加ū詞綴，ava為詞尾。因依家的蜥蜴故稱為gharagoḷikā，dha變成ḷa音，自義加ka詞綴。 622. 關於蜥蜴的兩個詞。gudha表示怒，加a詞綴，成為godhā，為女性。kuṇḍa表示燒，加a詞綴，成為kuṇḍa。關於紅飲者的兩個詞。耳水蛭是紅飲者故稱為kaṇṇajalūkā。因有百足故稱為satapadī，pada詞表示足義。 關於松鼠的兩個詞。kanda表示呼和哭，因叫故稱為kalandaka，中加la，加ṇvu詞綴。因黑色故稱為kāḷakā，為女性。關於鼬的兩個詞。因無snake家故稱為nakula，也稱arisappa。或nakka表示滅，加ula詞綴，刪ka音，因滅蛇故稱為nakula。maṅga表示行走義daṇḍaka根，加usa詞綴。 623. 關於kakaṇṭaka的兩個詞。因有惡刺故，變u音。因行走故稱為saraṭa，加aṭa詞綴。 關於蟲的四個詞。kīṭa表示縛，加a詞綴，或kīṭa表示行走，長音等。pula表示大，加ava詞綴，變ḷa音。因惡行故稱為kimi，加i詞綴，變音。因特別行故稱為pāṇaka，加ṇvu詞綴，變ṇa音。 關於刺毛蟲的兩個詞。因纏高處故稱為uccāliṅga。因有多毛的生物故稱為lomasapāṇaka。 624-625. 關於鳥的半偈名詞。因行空中故稱為vihaṅga和vihaṅgama，此中viha詞是空的同義詞，或vehāsa變成viha。因有翼故稱為pakkhī。因行於空或在空故稱為khaga。因從蛋生。因能上行故稱為sakuṇa、sakunta和sakuṇī，saka表示能，加uṇa、unta和uṇī詞綴。因落飛，或因以翼行故稱為pataṅga，他處刪ta音。因從母胎和蛋兩次生故稱為dvija。因在飛等有曲身頸等，或因以曲行走故稱為vakkaṅga。因以翼行，或彼為其乘。因從空如落故稱為patanta。因生於巢故稱為nīḷaja。 vaṭṭaka等和pokkharasātaka等是彼等鳥的種類特色。vaṭṭa表示轉，加ṇvu詞綴，vaṭṭakā為女性。如孔雀大有彼形雜翅的jīvañjīva生於南路等，因作"jīvajīvā"聲故稱為jīvañjīva。無鼻音也稱"jīvajīva"。因喜月夜的鳥是cakora，caka表示思，加ura詞綴，變u音，也稱caṅkora。從tara加ira詞綴，重音加i詞綴，成為tittira。

626.Sala gatiyaṃ, ṇiko, ḷattaṃ, sāḷikā, nārī. Kalaṃ ravatīti karavīko, īko, lalopo. Karavīko, yassa saro bhagavato sarena upamīyate, so vuccati 『『karavīko』』ti. Javena ravinā sadiso haṃso ravihaṃso. Kusa sadde, thako, dvittaṃ, kusassa sassa to,kukutthako . Karaṇḍa bhājanatthe, avo, karaṇḍavo, jalacaro pakkhī. Bilu patitthambhe, a, avādeso, bilavo, 『『gaṇḍaplavo』』ti khyāto rattapakkho mahāpakkhī pokkharasātako, pokkharassa saññā yassa pokkharasātako, ññassa to, dīgho ca, samuditanāmameva vā tassa, tadā sāda assādane, ṇvu, dassa to, pokkharasātako.

1. Sattakaṃ pakkhe. Patanti anenāti patattaṃ, yadādinā to, dvittaṃ. Ukha gatiyaṃ, yu, usse, assu, pekhuṇaṃ, ṇattaṃ. Pata gamane, to, pātato tāyatīti vā pattaṃ. Pata gamane, kho, tassa ko, pakkho. Patituṃ icchati yena piñchaṃ, nerutto, pata gamane vā, cho, talopo, bindāgamo, assi. Chādyate anena chado. Gira niggiraṇe, u, issattaṃ, gamu gamane vā, u, massa ro.

Pakkhīnaṃ bīje 『『au』』iti khyāte aṇḍaṃ, kacchapādīnaṃ bījepi, 『『aṇḍaṃ khagādikose cā』』ti nānatthasaṅgahe. Aḍi aṇḍatthe, ṇo, pesi, kosopi, pisa avayave, i, pesi, 『『pesiyaṃ pattabhede ca, koso pumeva icchito』』ti [cintāmaṇiṭīkā 15.37]ruddo. Dvayaṃ pakkhigehe. Nīla vaṇṇe, a, ḷattaṃ, nī naye vā, ilo. Kucchitaṃ aṇḍavināsanādikaṃ lunātīti kulāvakaṃ, ṇvu.

1. Dvayaṃ garuḷānaṃ mātari. Vino pakkhino namanti yaṃ vinatā. Thīpumadvayaṃ itthipurisānaṃ dvayaṃ mithunaṃ nāma, saṅkhyānassa saṅkhyeyyanissitatāya itthipurisāyeva mithunaṃ, mitha saṅgame, uno.

Chakkaṃ yugaḷamatte. Yuja yoge, a, yugaṃ, alapaccaye yugaḷaṃ, ḷattaṃ, yugalampi. Ubha pūraṇe, ṇo, dvandādeso ca, dvandaṃ, yamu uparame, ṇvu, alo ca, yamakaṃ, yamalañca, apaccaye yamaṃ.

629-631.Maṇḍalantaṃ samūhe. Sammā, visesena ca ūhate puñjībhūtattāti samūho, ṇo, samaṃ saha avayavena ūhati tiṭṭhatīti vā samūho. Gaṇa saṅkhyāne, gaṇīyati avayavena sahāti gaṇo. Saha avayavena gacchatīti saṅghāto, hana gamane, ṇo, saha avayavena udayatīti samudāyo, dāgamo, majjhe dīgho. Sañcinoti avayavanti sañcayo, ci caye. Saha avayavena duhayatīti sandoho, duha papūraṇe. Nissesato vahati avayavanti nivaho. Avayavaṃ katvā byapiyati gacchatīti ogho[ucyate ogho uca samavāye ghau nipātanā cassa gho (cintāmaṇiṭīkā

我來直譯這段巴利文： 626. sala表示行走，加ṇika詞綴，變ḷa音，成為sāḷikā，為女性。因發聲故稱為karavīka，加īka詞綴，刪la音。karavīka，其聲為世尊聲所比者，彼稱為"karavīka"。因速和聲似故稱為ravihaṃsa。kusa表示聲，加thaka詞綴，重音，kusa的sa變成ta音，成為kukutthaka。karaṇḍa表示容器，加ava詞綴，成為karaṇḍava，水棲鳥。bilu表示立住，加a詞綴，變ava音，成為bilava，稱為"gaṇḍaplava"的紅翅大鳥pokkharasātaka，因有pokkara名故稱為pokkharasātaka，ñña變成ta音，且長音，或只是複合名，則sāda表示樂，加ṇvu詞綴，da變成ta音，成為pokkharasātaka。 627. 關於翼的七個詞。因以此飛故稱為patatta，從yadādi加ta詞綴，重音。ukha表示行走，加yu詞綴，加u音，加u音，成為pekhuṇa，變ṇa音。pata表示行走，加ta詞綴，或因從pāta護故稱為patta。pata表示行走，加kha詞綴，ta變成ka音，成為pakkha。因欲以此飛故稱為piñcha，詞源家說，或pata表示行走，加cha詞綴，刪ta音，加鼻音，變音。因以此覆故稱為chada。gira表示出，加u詞綴，變i音，或gamu表示行走，加u詞綴，ma變成ra音。 鳥的稱為"au"的種子是aṇḍa，也用於龜等的種子，如nānattha集說"aṇḍa用於鳥等藏"。aḍi表示蛋義，加ṇa詞綴，成為pesi，也稱kosa，pisa表示部分，加i詞綴，成為pesi，如rudda說"pesi用於葉分中，kosa只欲用於陽性"[cintāmaṇi注15.37]。關於鳥居的兩個詞。nīla表示色，加a詞綴，變ḷa音，或nī表示引導，加ila詞綴。因切惡如壞蛋等故稱為kulāvaka，加ṇvu詞綴。 628. 關於金翅鳥之母的兩個詞。因鳥向彼彎故稱為vinatā。女男二者即男女二者稱為mithuna，因數依數所數故只男女是mithuna，mitha表示合，加una詞綴。 關於一對的六個詞。yuja表示配，加a詞綴，成為yuga，加ala詞綴成為yugaḷa，變ḷa音，也稱yugala。ubha表示滿，加ṇa詞綴，且變成dvanda，成為dvanda，yamu表示止息，加ṇvu詞綴，加ala詞綴，成為yamaka，也稱yamala，加a詞綴成為yama。 629-631. 直至maṇḍala關於群的詞。因正或特別積聚故稱為samūha，加ṇa詞綴，或因與部分一起積住故稱為samūha。gaṇa表示數，因與部分一起數故稱為gaṇa。因與部分一起行故稱為saṅghāta，hana表示行走，加ṇa詞綴，因與部分一起升故稱為samudāya，加da音，中間長音。因積聚部分故稱為sañcaya，ci表示積。因與部分一起滿故稱為sandoha，duha表示滿。因無餘運部分故稱為nivaha。因作部分而遍行故稱為ogha。

15.39)]. Visanti avayavā yasminti visaro, aro. Avayavaṃ samīpe karotīti nikaro. Ekekāpekkhāya appatthena kasaṅkhātā avayavā āyanti yasmiṃ kāyo, atha vā kucchitānaṃ kesādīnaṃ āyoti kāyo, so viya avayavānaṃ uppattiṭṭhānaṃ kāyoti idha samūho vutto. Antatthena khaṃsaṅkhātaṃ avayavaṃ dhāretīti khandho, khādati avayaveti vā khandho, amajjhadīghe samudayo. Ghaṭa ghaṭane. Ghaṭanaṃ rāsibhavanaṃ, ghaṭenti assaṃ avayavāti ghaṭā. Saha avayavena etīti samiti,ti. Saha avayavena gacchatīti saṃhati, hana gatiyaṃ,ti, nalopo. Rasa assādane, iṇa. Puñja kucchāyaṃ. Saha avayavena byāpetvā ayatīti samavāyo. Pūgo tambūlepi. Janeti avayaveti jātaṃ, to. Kaṃ attānaṃ detīti kado, cakkhādiko sarīrāvayavo. Kado viya kado, avayavo, taṃ vakati ādadātīti kadambakaṃ. Visesena ūhantyasmiṃ avayavā byūho. Vitanoti avayaveti vitānaṃ, ṇo. Gupa rakkhaṇe, bo, passa mo, gumbo, gumbampi. Kalaṃ avayavabhāvaṃ pāti rakkhatīti kalāpo, 『『kalā soḷasamo bhāgo』』ti hi vuttattā kalāsaddo bhāgatthopyatthīti ñāyati. Jala dittiyaṃ. Jalati avayavenāti jālaṃ. Avayavena maṇḍatīti maṇḍalaṃ, maṇḍa vibhūsāyaṃ, alo.

1. Sāddhapajjena gaṇabhedā vuccante. Tatra jātyādīhi samānānaṃ pāṇīnaṃ, apāṇīnañca gaṇo vaggo nāma, yathā 『『bandhuvaggo, kavaggo』』ccādayo, vajja vajjane, vajjeti asamānajātyādayoti vaggo, ṇo, jjassa ggo. Jantūnaṃ samānajātiyānaṃ, vijātiyānañca gaṇo 『『saṅgho, sattho』』ti coccate, yathā 『『bhikkhusaṅgho, vāṇijasattho』』ccādayo. Saṃhaññante nibbisesena ñāyante avayavā tasminti saṅgho, ro. Saranti vattanti avayavā yasminti sattho, tho, rassa to.

Sajātikānaṃ samānajātikānaṃ jantūnameva gaṇo kulaṃ nāma, yathā 『『khattiyakulaṃ, gokula』』miccādayo. Kula saṅkhyāne, bandhumhi ca, a, kulaṃ. Sadhammīnaṃ samānadhammānameva jantūnaṃ gaṇo nikāyo nāma, yathā 『『bhikkhunikāyo』』ti. Ci caye, ṇo, nibbisesena cinoti avayaveti nikāyo.

Sajātiyatiracchānānaṃyeva gaṇo 『『yūtho』』tyuccate, so cānitthī, yathā 『『hatthiyūtho, migayūtha』』miccādayo, yu missane, tho, dīghādi, yūtho, 『『gaṇo pasūnaṃ samajo, samājoññesa』muccate』』ti [amara 15.42 gāthāyaṃ passitabbaṃ] idhānāgatavacanampi ñātabbaṃ.

1. Catukkaṃ garuḷe. Kanakarucirattā sobhano paṇṇo pakkho yassa supaṇṇo. Vinabhāya nāma mātuyā apaccaṃ venateyyo, ṇeyyo. Garaṃ visadharaṃ hantīti garuḷo, ṇo, rantassu, hassa ca ḷattaṃ, vaṇṇavikāro, garuḍo. Pakkhisīho, uḷūtīso, vajiratuṇḍo, sudhāharo, suvaṇṇapakkho, bhujagāsanopi [tikaṇḍasesa 1.1.42].

Pikantaṃ kokile. Parena vijātiyena kākena positoti parapuṭṭho, pusa posane, to. Parena bhato puṭṭho parabhato, bhara dhāraṇaposanesu, to. Kuṇa saddopakaraṇesu, alo. Kuka, vaka ādāne, ilo, kokilo. Apihito kāyatīti piko, api antaradhāne, vaṇṇanāso, apissākāralopo.

1. Aṭṭhakaṃ more. Mura saṃvaraṇe, ṇo. Maya gatiyaṃ, ūro, mahiyaṃ ravatīti vā mayūro, dhātussa atthātisayena yogoti nerutto. Varahaṃ sikhaṇḍo, taṃyogā varahī. Nīlā gīvā kaṇṭho yassa, bhujaṅgabhujopi.

Dvayaṃ mayūramatthakasikhāyaṃ. Sikhā aggijālāyañca, pubbe vuttā.

635-

我來直譯這段巴利文： [15.39]]。因部分入故稱為visara，加ara詞綴。因使部分近故稱為nikara。因依各各以小義稱為ka的部分來故稱為kāya，或因惡發等來故稱為kāya，如彼為部分生處故此說為群。因末義持稱為kha的部分故稱為khandha，或因食部分故稱為khandha，非中長的集。ghaṭa表示合。合是成堆，因合於此部分故稱為ghaṭā。因與部分來故稱為samiti，加ti詞綴。因與部分行故稱為saṃhati，hana表示行走，加ti詞綴，刪na音。rasa表示味，加iṇa詞綴。puñja表示厭。因與部分遍來故稱為samavāya。pūga也用於檳榔。因生部分故稱為jāta，加ta詞綴。因給予己故稱為kada，眼等身部分。如kada故稱為kada，部分，因取彼故稱為kadambaka。因特別積於此部分故稱為byūha。因展部分故稱為vitāna，加ṇa詞綴。gupa表示護，加ba詞綴，pa變成ma音，成為gumba，也稱gumba。因護部分性的kala故稱為kalāpa，因說"kalā是十六分"故知kalā詞也有分義。jala表示光。因以部分光故稱為jāla。因以部分莊嚴故稱為maṇḍala，maṇḍa表示飾，加ala詞綴。 632. 以半偈說群的分類。其中由生等相同的有生和無生的群稱為vagga，如"親屬品、ka品"等，vajja表示避，因避不同生等故稱為vagga，加ṇa詞綴，jja變成gga。同生和異生眾生的群也稱為"saṅgha、sattha"，如"比丘僧、商隊"等。因無分別積聚部分於此故稱為saṅgha，加ra詞綴。因部分行於此故稱為sattha，加tha詞綴，ra變成ta音。 只有同生眾生的群稱為kula，如"剎帝利族、牛群"等。kula表示數和親，加a詞綴，成為kula。只有同法眾生的群稱為nikāya，如"比丘部"。ci表示積，加ṇa詞綴，因無分別積部分故稱為nikāya。 只有同生畜生的群稱為"yūtha"，彼非陰性，如"象群、鹿群"等，yu表示混，加tha詞綴，長音等，成為yūtha，應知此未來"畜生群是samaja，他者稱為samāja"[amara15.42偈應見]的語句。 633. 關於金翅鳥的四個詞。因金色美麗故有美翼稱為supaṇṇa。因是vinatā母之子故稱為venateyya，加ṇeyya詞綴。因殺持毒的gara故稱為garuḷa，加ṇa詞綴，ra尾和ha變成ḷa音，音變，成為garuḍa。也稱pakkhisīha、uḷūtīsa、vajiratuṇḍa、sudhāhara、suvaṇṇapakkha、bhujagāsana[tikaṇḍasesa1.1.42]。 直至pika關於杜鵑。因被他種烏鴉養故稱為parapuṭṭha，pusa表示養，加ta詞綴。因被他持養故稱為parabhata，bhara表示持養，加ta詞綴。kuṇa表示聲具，加ala詞綴。kuka、vaka表示取，加ila詞綴，成為kokila。因隱鳴故稱為pika，api表示隱，音消失，api的ā音消失。 634. 關於孔雀的八個詞。mura表示遮，加ṇa詞綴。maya表示行走，加ūra詞綴，或因在地鳴故稱為mayūra，詞源家說因根義極合。因有美冠飾故稱為varahī。因有藍頸故，也稱bhujaṅgabhuja。 關於孔雀頭冠的兩個詞。sikhā也用於火焰，前已說。 635-;

1. Catukkaṃ mayūrakalāpe. Sikhaṇḍino ayaṃ sikhaṇḍo, varaha pādhānye, paribhāsanahiṃsādānesu ca, karaṇe a. Ko mayūro lasati yena kalāpo, ṇo, sassa po. Pī tappanakantīsu, cho, niggahītāgamo, rasso ca. Dvayaṃ morassa piñchaṭṭhe akkhisaṇṭhāne. Cadi hilādane, dittiyañca, ṇvu. Mecako kaṇhavaṇṇepi vutto.

Aḷyantaṃ bhamare, cha padāni assa. Madhuṃ vatayati bhuñjate madhubbato, vata bhojane. Bhama anavaṭṭhāne, pupphamatthake bhamatīti bhamaro, aro. Ara gamane, i, ḷattaṃ.

Catukkaṃ gehavanakapotesu. Pārena sabalena āpatatīti pārāpato, pāravatopi. Kapa acchādane, kampa calane vā. Oto, parapakkhe malopo. Kuka ādāne, aṭo, ussattamassuttañca. Pakārena ravatīti pārevaṭo, ru sadde, aṭo, upasaggassa dīgho, asse, pārevaṭo, parevaṭopi.

『『Pārāvato ca chejjo ca,

Kapoto rattalocano;

Pārāpato kalaravo,

Pattī seno sasādano』』ti [cintāmaṇiṭīkā 15.14]. –

Rabhaso.

1. Dvayaṃ gijjhe. Gidha abhikaṅkhāyaṃ, yo, jhassa jho, asarūpadvittaṃ, jhapaccayena vā siddhaṃ, tathā dhassa jo. Gidhatismā a, niggahītāgamo, issattaṃ, gandho. Tikaṃ senasāmaññe. Kukkuṭādīnaṃ kulaṃ lunāti chindatīti kulalo, kula santāne vā, alo. Se gamane, no. Sattānaṃ hiṃsanato byaggho viya byagghi, satte nāsetīti nāso. Byagghi eva nāsoti samuditanāmaṃ.

Sakuṇagghādayo tayo tabbhedā tassa senassa visesā. Sakuṇaṃ hantīti sakuṇagghi, sina?. Aṭa gamane, ṇo. Āṭo. Dabbisadisaṃ tuṇḍaṃ yassa dvijassa so dabbimukhadvijo. 『『Dabbimukhadvijo āṭo nāmā』』tipyeko attho, tadā dveyeva senabhedā.

1. Catukkaṃ ulūke. 『『Uhu』』nti saddaṃ karotīti uhuṅkāro. 『『Uddhaṃ kaṇṇā yassa uddhaṃkaṇṇo』』ti sampatte niruttinayena ulūko[ulabhinettethi dahatyulūko, uddholokanā iti niruttama (amarakosugghāṭanaṭīkā 15.15)], ucati samaveti koṭaranti vā nipātanā. Kusa akkose, yassa amanāpatāya saddena lokā kosanti, so kosiyo, kositabboti katvā, koṭare vasatīti vā kosiyo, nerutto, vāyasānaṃ kākānaṃ ari sattu, sakkahvayo, divāndho vakkanāsiko, harinetto, divābhīto, kākabhīrū, ratticārīpi.

Vāyasantaṃ kāke. 『『Kā』』iti saddaṃ kāyatīti kāko. Riṭṭhaṃ maraṇalakkhaṇaṃ, tadassa natthi ariṭṭho. Dhaṅka ghoravāsite, a. Balinā puṭṭho bhato. Vaya gamane, vayo eva vāyaso, sakatthe so, sakiṃpajo, attaghoso, parabharo, balibhujo, guḷhamethunopi. Sakiṃ ekavāraṃpajā pasūti yassa. 『『Kāka』』iccattānaṃ ghosayati. Vijātiyaṃ kokilaṃ bharati.

1. Kāko viya ulati gacchatīti kākoḷo, ḷattaṃ. Doṇakāko, daddhakākopi. Dvayaṃ 『『bī-lौṃ』』iti khyāte sakuṇe. Lū chedane, ṇo, vassa po, lāpo, lāvopi. Leḍḍu viya akatīti laṭukikā[leḍḍukikā (ka.)], ṇvu.

Tikaṃ hatthiliṅgasakuṇe. Vāraṇasadisattā vāraṇo. Hatthino liṅgaṃ ñāpakaṃ soṇḍaṃ yasmiṃ vijjatīti hatthiliṅgo. Hatthisoṇḍaṃ yasmiṃ vijjati, so hatthisoṇḍo ca vihaṅgamo ceti hatthisoṇḍavihaṅgamo.

我來直譯這段巴利文： 636. 關於孔雀尾的四個詞。因屬於sikhaṇḍin故稱為sikhaṇḍa，varaha表示主要和罵害取，作格加a詞綴。因孔雀以此光故稱為kalāpa，加ṇa詞綴，sa變成pa音。pī表示滿足喜，加cha詞綴，加鼻音，且短音。關於孔雀眼形羽的兩個詞。cadi表示喜和光，加ṇvu詞綴。mecaka也說用於黑色。 直至aḷya關於蜜蜂，有六詞。因運食蜜故稱為madhubbata，vata表示食。bhama表示不住，因在花頂轉故稱為bhamara，加ara詞綴。ara表示行走，加i詞綴，變ḷa音。 關於家林鴿的四個詞。因以雜色飛來故稱為pārāpata，也稱pāravata。kapa表示覆，或kampa表示動。加ota詞綴，他句刪ma音。kuka表示取，加aṭa詞綴，u音上升且變u音。因特別鳴故稱為pārevaṭa，ru表示聲，加aṭa詞綴，字首長音，變音，成為pārevaṭa，也稱parevaṭa。 如rabhasa說： "pārāvata和chejja， kapota有紅眼； pārāpata多聲， pattī鷹食兔。"[cintāmaṇi注15.14] 637. 關於禿鷹的兩個詞。gidha表示欲，加ya詞綴，jha變成jha音，不同形重複，或以jha詞綴成，如是dha變成ja音。從gidha加a詞綴，加鼻音，變i音，成為gandha。關於一般鷹的三個詞。因斷雞等族故稱為kulala，或kula表示續，加ala詞綴。se表示行走，加na詞綴。因如虎害生故稱為byagghi，因滅生故稱為nāsa。byagghi即nāsa是複合名。 sakuṇagghi等三是彼鷹的種類區別。因殺鳥故稱為sakuṇagghi，加sina詞綴。aṭa表示行走，加ṇa詞綴。成為āṭa。因有如勺嘴的鳥稱為dabbimukhadvija。也有"dabbimukhadvija名為āṭa"的一義，則只有兩種鷹的區別。 638. 關於貓頭鷹的四個詞。因作"uhu"聲故稱為uhuṅkāra。"因有上耳故稱為uddhaṃkaṇṇa"成立時依詞源法稱為ulūka[以ula眼故滅稱為ulūka，因上看故是詞源（amarakosa注15.15）]，或因與樹洞合故規則外。kusa表示罵，因不可意聲人罵故稱為kosiya，因當罵故，或因住樹洞故稱為kosiya，詞源家說，是烏鴉的敵，帝釋名，晝盲、彎鼻、貓眼、晝畏、畏烏、夜行者。 直至vāyasa關於烏鴉。因鳴"kā"聲故稱為kāka。因無死相riṭṭha故稱為ariṭṭha。dhaṅka表示惡叫，加a詞綴。因供養養活。vaya表示行走，vāya即vāyasa，自義加sa詞綴，一生者，自聲者，他養者，食供者，私交者。因一次即一回生故。因稱"kāka"故自鳴。養異種杜鵑。 639. 因如烏鴉行故稱為kākoḷa，變ḷa音。也稱doṇakāka、daddhakāka。關於稱為"bī-lौṃ"的鳥的兩個詞。lū表示切，加ṇa詞綴，va變成pa音，成為lāpa，也稱lāva。因如土塊形故稱為laṭukikā，加ṇvu詞綴。 關於象相鳥的三個詞。因似vāraṇa故稱為vāraṇa。因有象相即表徵象鼻故稱為hatthiliṅga。因有象鼻故，彼是象鼻和鳥故稱為hatthisoṇḍavihaṅgama。

1. Dvayaṃ ukkuse. Uccaṃ kosatīti ukkuso, kusa sadde, a. Kura sadde, aro, thiyaṃ kurarī. Kolaṭṭhipakkhimhi 『『ubhuta』』iti khyāte pakkhimhi kukkuho. Kolaṭṭhiajjhohārako pakkhī kolaṭṭhipakkhī. 『『Kukku』』iti saddāyatīti kukkuho, ho, kuka avhāne vā, uho.

Tikaṃ suve. Su savane. Manussasaddampi suṇātīti suvo, a, uvādeso. 『『Kī』』iti saddaṃ karotīti kīro. Karoti manussasaddanti vā kīro. A, assī. Suka gatiyaṃ, sundaraṃ , suṭṭhu vā manussasaddaṃ kāyatīti suko. Dvayaṃ kukkuṭamatte. Tambā cūḷā yassa. Kukkuṭatīti kukkuṭo, kuka, vaka ādāne vā, aṭo.

1. Dvayaṃ nijjivhe. Natthi jivhā yassa nijjivho. Dvayaṃ koñcāsakuṇe. Itthiliṅgena mithunānaṃ nāmāni. Koñca koṭilyappībhāvesu, a, koñcā. Kanta chedane, yu, nadādi, assu. Kuṇḍanīpi, kuṇḍa dāhe.

Dvayaṃ cakkavāke. Cakkena cakkasaddena uccate cakkavāko, ṇo. Vaca viyattiyaṃ vācāyaṃ, cakkamiccāvhā yassa, rathaṅgāvhayanāmakopi, rathaṅgaṃ cakkaṃ, tassa avhayo rathaṅgāvhayo, so nāmaṃ assa rathaṅgāvhayanāmako, tena rathaṅganāmo rathacaraṇasamāno avhayo coccate.

Lakkhitalakkhaṇā cātra, lakkhaṇopacaritavuttiyā, goṇamukhyāya vā vuttiyā lakkhitena atthena yatra atthantaraṃ lakkhyate, sā lakkhitalakkhaṇā. Yathā 『『rathāvayavāyudho』』 iccatra rathāvayavasaddena cakkaṃ lakkhyate, na tadākati tannāmo cāyudhaviseso. 『『Pantiratho』』iccatra pantisaddena dasakkharaṃ chando lakkhyate, na dasasaddo, tehi tu āyudharathasaddasanniveso 『『cakkāvayavāyudho, dasaratho』』 iti devaviseso, rājaviseso ca lakkhyate, tathātrāpi 『『rathaṅga』』ntyanena rathekadeso lakkhīyate, 『『avhāyate』』iccanena ca paribhāsanaṃ, na tenāpi vākasaddo. Tehi ca aññamaññasanniveso cakkavākoti pakkhiviseso lakkhīyateti guṇato sukkādīhi evaṃgatā goṇī vutti.

Dvayaṃ cātake. Ayaṃ meghajalapāyī, sara hiṃsāyaṃ, saraṇaṃ sāro, taṃ gacchatīti sāraṅgo. 『『Cātake hariṇe pume, sāraṅgo sabale tisū』』ti [cintāmaṇiṭīkā 23.23]rabhaso. Cata yācane, ṇvu, thokakopi, thokaṃ kaṃ jalaṃ īhanīyaṭṭhena assatthi thokako.

1. Dvayaṃ pakkhibiḷāle. Tula ummāne, iyo. Pakkhayutto biḷālo, 『『sū』』.

Dvayaṃ rukkhakīṭakhādake. Sataṃ pattāni assa. Sarati kīṭeti sāraso, so, 『『khāva sā』』.

Dvayaṃ kākehi saddhiṃ nīḷaṃ katvā vasanake sukkasakuṇe. Vaka ādāne, a. Setavaṇṇatāya sukko ca so kākehi saddhiṃ nivāsanato, kākasaṇṭhānattā vā kāko ceti sukkakāko.

Dvayaṃ visakaṇṭhikāyaṃ. Bala pāṇane, ṇvu, dīgho, āko vā. Visasadiso kāḷavaṇṇo kaṇṭho yassā sā visakaṇṭhikā, etissā pumo nāma na vijjati. Vuttañca apadāne –

『『Yathā balākayonimhi, na vijjati pumo sadā;

Meghesu gajjamānesu, gabbhaṃ gaṇhanti tā tadā』』ti [apa. thera. 1.1.511].

我來直譯這段巴利文： 640. 關於兀鷲的兩個詞。因高叫故稱為ukkusa，kusa表示聲，加a詞綴。kura表示聲，加ara詞綴，陰性稱為kurarī。關於稱為"ubhuta"的食核鳥稱為kukkuha。吞食果核的鳥是kolaṭṭhipakkhī。因發"kukku"聲故稱為kukkuha，加ha詞綴，或kuka表示呼，加uha詞綴。 關於鸚鵡的三個詞。su表示聞。因也聞人聲故稱為suva，加a詞綴，變uva音。因發"kī"聲故稱為kīra。或因作人聲故稱為kīra。加a詞綴，變ī音。suka表示行走，因美或善作人聲故稱為suka。關於一般雞的兩個詞。因有紅冠故。因啄故稱為kukkuṭa，或kuka、vaka表示取，加aṭa詞綴。 641. 關於無舌的兩個詞。因無舌故稱為nijjivha。關於koñca鳥的兩個詞。以陰性為雌雄名。koñca表示曲和愛，加a詞綴，成為koñcā。kanta表示切，加yu詞綴，屬nadādi類，加u音。也稱kuṇḍanī，kuṇḍa表示燒。 關於赤雁的兩個詞。因以輪即輪聲呼故稱為cakkavāka，加ṇa詞綴。vaca表示明說，因有cakka名故，也稱rathaṅgāvhayanāmaka，rathaṅga是輪，其名是rathaṅgāvhaya，彼名屬他是rathaṅgāvhayanāmaka，以彼rathaṅga名和車行同名也說。 此中有標識所標，以標識轉義或以牛主要義，由所標義標示他義，彼是標識所標。如"rathāvayavāyudha"中以車部分詞標示輪，非彼形故非彼名的武器種類。"pantiratho"中以列詞標示十音韻律，非十詞，以彼等武器車詞組合標示"cakkāvayavāyudha、dasaratha"即天種類和王種類，如是此中也以"rathaṅga"標示車一部分，以"avhāyate"標示稱呼，非以彼為vāka詞。以彼等互相組合標示cakkavāka即鳥種類，故從性質如白等如是行的是牛義。 關於羽夜的兩個詞。此飲雲水，sara表示害，行是sāra，因往彼故稱為sāraṅga。如rabhasa說"sāraṅga用於雄性羽夜鹿，用於三性雜色"[cintāmaṇi注23.23]。cata表示求，加ṇvu詞綴，也稱thokaka，因少水為所求故有thoka故稱為thokaka。 642. 關於鳥貓的兩個詞。tula表示稱，加iya詞綴。有翼的貓，稱"sū"。 關於食樹蟲的兩個詞。因有百葉故。因行蟲故稱為sārasa，加sa詞綴，稱"khāva sā"。 關於與烏鴉同巢居白鳥的兩個詞。vaka表示取，加a詞綴。因白色且與烏鴉同居，或因烏鴉形故，因是白和烏鴉故稱為sukkakāka。 關於毒頸的兩個詞。bala表示命，加ṇvu詞綴，長音，或加āka詞綴。因有如毒的黑色頸故稱為visakaṇṭhikā，此不見雄性名。如說于譬喻： "如白鷺生處，永不見雄性； 云雷時，彼等即受胎。"[譬喻.長老.1.1.511]

1. Dvayaṃ kaṅke. Lohasadiso piṭṭhi yassa lohapiṭṭho. Kaṅka lolye, a, kaṅko.

Dvayaṃ pattakaṇṭhe. Khañjo viya caratīti khañjarīṭo, īṭo. Passantānaṃ khaṃ sukhaṃ janetīti khañjano. Khañja gativekalye vā, yu.

Dvayaṃ gāmacāṭake, cāṭakamatte vā. Kalahaṃ ravatīti kalaviṅko, yadādi. Kaṃ sukhaṃ lunātīti vā kalaviṅko, iko, niggahītāgamo ca. Caṭa bhede, ṇvu, cāṭako.

Dvayaṃ veḷuriyacchavilome citrapakkhe 『『suvaṇṇacūḷe』』ti khyāte. Dibha santhambhe, dvittaṃ, bindāgamo ca. 『『Ki』』iti saddaṃ karotīti kikī, ṇī, cāso, divipi [cāso kikīdivi (amara 15.16)].

1. Dvayaṃ meghasāme 『『ṭī-ṭौ』』iti khyāte. Kadambayogā kādambo. Kāḷavaṇṇo haṃso kāḷahaṃso, kālahaṃsopi.

Dvayaṃ 『『ṅahe-ḍo』』iti khyāte sakuṇe. Sakunto vutto, 『『sakunto pakkhibhedasmiṃ, bhāsapakkhīkhagesu ce』』ti nānatthasaṅgahe. Sundarākārena pakkhena yutto sakuṇo bhāsapakkhī, 『『bhāsanto sundarākāre, bhāsanto bhāsapakkhinī』』ti hi nānatthasaṅgahe.

Dvayaṃ 『『nvā-mī-sve』』iti khyāte nīlapakkhini. Dhūmyaṃ dhūmaṃ aṭati sahatīti dhūmyāṭo, ṇo. Kāḷavaṇṇatāya kucchitaṃ liṅgaṃ yassa. Bhiṅgopi.

Dvayaṃ jalakukkuṭe. Dā lavane,ti, dāti ūhati ussahatīti dātyūho, khaṇḍitaddhaniiccattho. Kāle sassamutumhi kaṇṭho kaṇḍaddhani yassa kāḷakaṇṭhako, samāsante ko.

1. Khuddādi madhucchiṭṭhakarādiko kammabhūto 『『makkhikābhedo』』tyuccate, makkhi saṅghāte, ṇvu, makkhikā, tāsaṃ bhedo makkhikābhedo. Piṅgalamakkhikāyaṃ 『『mhaṇa』』iti khyātāyaṃ dvayaṃ. Ḍaṃsa ḍaṃsane, ḍaṃso. Daṃsopi, ḍaṃsa khādane vā, piṅgalamakkhikātivaṇṇanāmaṃ.

Makkhikāya aṇḍaṃ āsāṭikā nāma, saṭa avayave, ṇvu. Dvayaṃ 『『nhaṃ』』iti khyāte. Paṭaṃ gacchatīti paṭaṅgo, pataṅgopi, sarati hiṃsatīti salabho, abho, lattaṃ, sala gamane vā.

1. Dvayaṃ 『『cheṃ』』iti khyāte, maka pāṇe, aso, makaso. Dvayaṃ nidāghe nuhādīsu varaṇakamakkhikāyaṃ. 『『Cīrī』』ti saddāyatīti cīrī, ciri hiṃsāyaṃ vā, nadādi, dīghādi. Jhalla sadde, ṇvu, jhallikā.

Dvayaṃ tālapattādyantaresu nilīnāyaṃ cammapattāyaṃ. Jatu viya jatukā, upamāne ko, 『『rāmaṭhe jatukaṃ camma-pattajatukaresu thī』』ti [cintāmaṇiṭīkā 19.40] hi rabhaso. Ajinaṃ cammaṃ pattaṃ yassā ajinapattā. Dvayaṃ haṃsasāmaññe. Hanti addhānaṃ haṃso. Seto chado pattaṃ yassa. Yathākathañci byuppattīti vuttattā asetacchadepi, cakkaṅgo, mānasokopi, cakkassa cakkavākasseva aṅgāni yassa. Mānasaṃ saro oko yassa.

1. Ye rattehi lohitehi pādatuṇḍehi caraṇacañcūhi visiṭṭhā sitā ca sarīre, te rājahaṃsā nāma, haṃsānaṃ rājāno rājahaṃsā.

Malīnehi pādatuṇḍehi visiṭṭhā ye te mallikākhyā, mala, malla dhāraṇe, i, saññāyaṃ ko, 『『malliko haṃsabhede ca, tiṇasūle ca mallike』』ti [cintāmaṇiṭīkā 15.24]ruddo. Ākhyāsaddena bahubbīhi. Asitehi kaṇhehi pādatuṇḍehi visiṭṭhā ye, te dhataraṭṭhā, dhataraṭṭhānaṃ apaccāni dhataraṭṭhāti, ṇo.

我來直譯這段巴利文： 643. 關於鸛的兩個詞。因有如金屬背故稱為lohapiṭṭha。kaṅka表示貪，加a詞綴，成為kaṅka。 關於葉頸的兩個詞。因如跛者行故稱為khañjarīṭa，加īṭa詞綴。因於看者生空樂故稱為khañjana。或khañja表示行缺，加yu詞綴。 關於村雀或一般雀的兩個詞。因鳴爭故稱為kalaviṅka，屬yadādi類。或因割樂故稱為kalaviṅka，加ika詞綴，且加鼻音。caṭa表示破，加ṇvu詞綴，成為cāṭaka。 關於稱為"金冠"的毗琉璃色羽毛雜翅的兩個詞。dibha表示固，重音，且加鼻音。因作"ki"聲故稱為kikī，加ṇī詞綴，稱為cāsa，也用於天[cāsa即kikī天（amara15.16）]。 644. 關於稱為"ṭī-ṭौ"的云色的兩個詞。因與kadamba關聯故稱為kādamba。黑色鵝稱為kāḷahaṃsa，也稱kālahaṃsa。 關於稱為"ṅahe-ḍa"的鳥的兩個詞。已說sakunta，如nānattha集說"sakunta用於鳥種類，和言鳥飛者"。因有美形翼的鳥稱為bhāsapakkhī，因如nānattha集說"bhāsanta用於美形，bhāsanta是bhāsapakkhī"。 關於稱為"nvā-mī-sve"的藍羽者的兩個詞。因行害煙故稱為dhūmyāṭa，加ṇa詞綴。因黑色故有惡相者。也稱bhiṅga。 關於水雞的兩個詞。dā表示切，加ti詞綴，因切起故稱為dātyūha，意為破聲。因在時即谷季頸有破聲故稱為kāḷakaṇṭhaka，複合末加ka詞綴。 645. 小等蜂蜜殘物作者等作為業稱為"蜂種"，makkhi表示集，加ṇvu詞綴，成為makkhikā，彼等種是makkhikābheda。關於稱為"mhaṇa"的黃蜂的兩個詞。ḍaṃsa表示咬，成為ḍaṃsa。也稱daṃsa，或ḍaṃsa表示食，黃蜂是色名。 蜂蛋稱為āsāṭikā，saṭa表示部分，加ṇvu詞綴。關於稱為"nhaṃ"的兩個詞。因行布故稱為paṭaṅga，也稱pataṅga，因行害故稱為salabha，加abha詞綴，變l音，或sala表示行走。 646. 關於稱為"cheṃ"的兩個詞。maka表示命，加asa詞綴，成為makasa。關於旱季和蚊等中的varaṇa蜂的兩個詞。因發"cīrī"聲故稱為cīrī，或ciri表示害，屬nadādi類，長音等。jhalla表示聲，加ṇvu詞綴，成為jhallikā。 關於住于棕櫚葉等間的皮翅的兩個詞。因如膠故稱為jatukā，比喻加ka詞綴，因如rabhasa說"rāmaṭha中jatuka用於女性皮翅膠作者"[cintāmaṇi注19.40]。因有皮葉故稱為ajinapattā。關於一般鵝的兩個詞。因殺路故稱為haṃsa。因有白覆葉故。因說如何生起故也用於非白覆者，也稱cakkaṅga、mānasoka，因有如cakka即cakkavāka的肢故。因有mānasa池為所住故。 647. 以紅即血足嘴即腳嘴為特色且身白者，彼等稱為rājahaṃsa，是鵝中的王故稱為rājahaṃsa。 以污足嘴為特色者彼等稱為mallika，mala、malla表示持，加i詞綴，名中加ka詞綴，如rudda說"mallika用於鵝種類和草刺中的mallika"[cintāmaṇi注15.24]。ākhya詞與多財釋。以黑足嘴為特色者，彼等是dhataraṭṭha，dhataraṭṭha的子孫是dhataraṭṭha，加ṇa詞綴。

1. Tikaṃ tiracchāne. Tiriyaṃ añcayatīti tiraccho, tiriyassa tiro, añcatissa ccho. Yumhi tiracchāno, tiracchānoyeva tiracchānagataṃ, tabbhāvaṃ vā gataṃ pattaṃ, tesu vā gataṃ antogadhanti tiracchānagataṃ, siyāti pakatyānapekkhakriyāpadaṃ, bhavatyattho vā hi karotyattho vā kadāci pakatyānapekkho bhavati, na pana vikatyānapekkho. Tathā kadāci ubhayāpekkhopi bhavati, na panubhayānapekkhoti sabbatrevaṃ. Sīhādivaggo.

Araññādivaggavaṇṇanā niṭṭhitā.

1. Pātālavaggavaṇṇanā

649-650. Catukkaṃ pātāle. Adharaṃ bhuvanaṃ adhobhuvanaṃ. Patanti asmiṃ pātālaṃ, alo, majjhe dīgho. Nāgānaṃ loko. Rasāya talaṃ rasātalaṃ.

Sobbhantaṃ chiddamatte. Raṇa sadde, dho, nattaṃ, yadādi. Vara dittiyaṃ. Vigato varo vāraṇaṃ assa vivaraṃ, chidi dvidhākaraṇe, do. Kuha vimhayane, aro. Susa sosane, iro. Bila bhedane, a. Susato i, susi. Chinditvā gacchatīti chiggalaṃ, yadādi. Suṭṭhu abbhaṃ ākāsaṃ asmiṃ sobbhaṃ.

『『Susira』』nti chiddasāmaññe yaṃ napuṃsakavacanaṃ, taṃ sacchidde chiddavati dabbe tīsu, yathā 『『susiro rukkho, susirā ciñcā, susiraṃ kaṭṭha』』nti.

Dvayaṃ bhūmichidde. Kāsa dittiyaṃ, u. Ava rakkhaṇe, aṭo, āvāṭo, avāṭopi. Dvayaṃ sappānaṃ rājini. Vasu ratanaṃ yassatthīti vāsukī.

1. Dvayaṃ nāgānaṃ rājini. Devehipyassanto nopaladdhoti ananto, sesopi, sisa hiṃsāyaṃ, sisati kappanteti seso, a.

Dvayaṃ ajagare. Vahatismā aso, vāhaso. Ajaṃ chāgaṃ gilatīti ajagaro, a, issattaṃ, lassa rattañca. Sayīpi, sayanasīlo sayī.

Dvayaṃ gonasasappe 『『ṅā-cve』』iti khyāte. Gavasseva nāsā assāti gonaso, saññāyaṃ nāsasaddassa naso kato [pāṇini 5.4.119]. Tilaṃ icchatīti tiliccho, tiriyaṃ añcatīti vā tiliccho, yadādi.

Dvayaṃ deḍḍubhe, yo 『『jalasappo』』ti vuccati. Deḍḍunā rājiyā ubhatīti deḍḍubho. Piṭṭhe rājiyogā rājulo, ulo, badhirasappepyete.

1. Kambalo ca assataro cāti ime dve nāgakulā merupāde vasanti.

Dvayaṃ vesmanivuṭṭhasappe. 『『Vammanī』』tipi pāṭho. 『『Asuddo gharasappo』』ti vuttattā nibbisatāya amāritattā sīlayuttaṃ attā mano yasmiṃ silutto, assu, rassādi.

Dvayaṃ rukkhaggādīsu nivuṭṭhasappe. Nīlo harito sappoti nīlasappo. 『『Nīlo kaṇhamhi harite』』ti hi tārapālo. Paṭhamakāle silāyaṃ bhavatīti silābhu.

653-654.Visadharantaṃ sappamatte. Āsiyaṃ visaṃ etassa āsīviso, āsī sappadāṭhā. Bhuja koṭilye, kuṭilāyamāno gacchatīti bhujaṅgo, evaṃ bhujago, bhujaṅgamo ca. Ahi gamane, i. Saranto sappati gacchatīti sarīsapo, assī, saṃyogalopo, aluttasamāsoyaṃ, bhujaṅgabhujaṅgamāpi, sabbadharakate pana 『『bhusaṃ, punappunaṃ vā kuṭilaṃ sappatīti sarīsapo』』ti vuttaṃ. Phaṇayogā, ī, phaṇī. Sappatismā a, bhūmiphuṭṭhena gattena gati sappanaṃ. Araṃ sīghaṃ gacchatīti alagaddo, massa do, rassa lattañca, alagaddo, jalasappepyayaṃ, 『『alagaddo jalavāḷo』』ti [amara

我來直譯這段巴利文： 648. 關於畜生的三個詞。因橫行故稱為tiraccha，tiriya變成tira，añcati變成ccha。加yu詞綴成為tiracchāna，tiracchāna即tiracchānagata，因到達彼性，或於彼等中行入故稱為tiracchānagata，siyā是不依原形的動詞，或有義或作義有時不依原形，但不依變形。如是有時依兩者，但不是兩者不依，在一切處如是。獅子等品完。 林等品釋文結束。 7.地獄品釋文 649-650. 關於地獄的四個詞。下世界稱為adhobhuvana。因落於此故稱為pātāla，加ala詞綴，中間長音。龍的世界。地下底稱為rasātala。 直至sobbha關於洞的詞。raṇa表示聲，加dha詞綴，變na音，屬yadādi類。vara表示光。因無遮故稱為vivara，chidi表示分二，加da詞綴。kuha表示驚，加ara詞綴。susa表示干，加ira詞綴。bila表示破，加a詞綴。susa變i音，成為susi。因切行故稱為chiggala，屬yadādi類。因有好虛空故稱為sobbha。 "susira"用於一般洞的中性詞，用於三性有洞物，如"有洞樹、有洞榕、有洞木"。 關於地洞的兩個詞。kāsa表示光，加u詞綴。ava表示護，加aṭa詞綴，成為āvāṭa，也稱avāṭa。關於蛇王的兩個詞。因有寶故稱為vāsukī。 651. 關於龍王的兩個詞。因天也不得其終故稱為ananta，也稱sesa，sisa表示害，因害劫終故稱為sesa，加a詞綴。 關於蟒蛇的兩個詞。從vaha加asa詞綴，成為vāhasa。因吞羊故稱為ajagara，加a詞綴，變i音，且la變r音。也稱sayī，因以睡為性故稱為sayī。 關於稱為"ṅā-cve"的牛鼻蛇的兩個詞。因有如牛的鼻故稱為gonasa，名中nāsa詞變成nasa[pāṇini5.4.119]。因欲芝麻故稱為tiliccha，或因橫行故稱為tiliccha，屬yadādi類。 關於稱為"水蛇"的deḍḍubha的兩個詞。因以deḍḍu條紋有故稱為deḍḍubha。因背有條紋故稱為rājula，加ula詞綴，此二也用於聾蛇。 652. kambala和assatara此二龍族居住於須彌山（喜馬拉雅山）腳。 關於住宅蛇的兩個詞。也有"vammanī"讀法。因說"非首陀居家蛇"故因無毒故不被殺故因有戒有自我意故稱為silutta，加u音，短音等。 關於住樹頂等蛇的兩個詞。因是青綠蛇故稱為nīlasappa。因如tārapāla說"nīla用於黑和綠"。因初時住于石故稱為silābhu。 653-654. 直至visadhara關於一般蛇。因有毒在牙故稱為āsīvisa，āsī是蛇牙。bhuja表示曲，因曲行故稱為bhujaṅga，如是稱為bhujaga和bhujaṅgama。ahi表示行走，加i詞綴。因行滑故稱為sarīsapa，變i音，刪除連音，此不刪複合詞，也稱bhujaṅga和bhujaṅgama，但在一切持者中說"因多或再三曲行故稱為sarīsapa"。因有hood故，加ī詞綴，成為phaṇī。從sappa加a詞綴，以觸地身體行是爬行。因迅速行故稱為alagadda，ma變成da音，ra變成la音，成為alagadda，此也用於水蛇，如[amara說;

8.5] hi amarasīho. Bhogo phaṇikāyo, taṃyogā bhogī. Pannaṃ gacchatīti pannago, pādehi vā na gacchatīti pannago. Dve jivhā assa. Urasā gacchatīti urago. Visesena ālāti gaṇhāti āyunti vāḷo, lassa ḷattaṃ, vā gamane vā, alo. Dīghasarīratāya dīgho. Dīghā piṭṭhi yassa, samāse ko. Udarameva pādo yassa. Visaṃ dharati. Cakkī, kuṇḍalī, gūḷhapādo, cakkhussavo, kākodaro, dabbīkaro, bilesayo, jimhago, pavanāsanopi. Sirasi cakkayogā cakkī. Kuṇḍalamiva vapu assatthīti taṃyogā kuṇḍalī. Cakkhunā suṇotīti cakkhussavo. Kākodaramiva udaraṃ assa. Dabbigatikattā phaṇā dabbī, taṃ karoti bandhatīti dabbīkaro. Sāmaññaniddesepi kaṇhasappādiyeva dabbīkaro. Jimhaṃ kuṭilaṃ gacchatīti. Pavanāsano vātabhojī.

Phaṇino sappassa tanu kāyo bhogo nāma. Bhujatīti bhogo, bhuja koṭilye, ṇo.

655-656. Dvayaṃ sappassa dāṭhāyaṃ. Asati yena asaṃ, mukhaṃ, tasmiṃ bhavā āsī, sappassa dāṭhā dantuttamā. Dvayaṃ sappassa jiṇṇatace , nimuccate yasmā sappoti, ṇo. Kañcukasadisattā kañcuko. Samā tulyatthā.

Dvayaṃ visamatte. Soṇipathagataṃ visati dehanti visaṃ, visa pavesane. Giratīti garaḷaṃ, aḷo.

Halāhalo, kāḷakūṭo, ādinā kākolādayo ca sattāti ime nava tabbhedā tassa visassa bhedā. Vuttañca –

『『Pume paṇḍe ca kākola-kāḷakūṭahalāhalā;

Soraṭṭhiko sukkikeyyo, brahmaputto padīpano;

Dārado vacchanābho ca, visabhedā ime navā』』ti [amara 8.10-11].

Tatra halāhalo pume, vākārena napuṃsakepi, 『『hālāhala』』nti hi tikaṇḍasese[tikaṇḍasesa 1.8.5] dīghādipi. Tālapatrasaṇṭhāno nīlapatro gothanākatiphalo gaccho halāhalo. Assa ca samīpe rukkhādayo ḍayhante. Himavati, kikkindāyaṃ, koṅkaṇesu, dakkhiṇasamudde ca jāyate, hanatīti halo, a, nassa lo, halānampi halo halāhalo, majjhadīgho. Tiriyalekhāya citaṃ dvijapadehi yuttaṃ, tathā gaṇṭhibhi byāpitaṃ bindubhideva yaṃ ghanatarehi, taṃ kāḷakūṭaṃ. Idañca puthumālināmassāsurassa soṇitamhā eva asurasamaye [devāsuraraṇe (?)] samuppannassa assattharukkhasadisassa rukkhassa niyyāso, ahicchattamalayakoṅkaṇasiṅgaverapabbatādīsu coppajjate. Vaṇṇena kāḷañca taṃ sattānaṃ jīvitaharaṇato lohamuggarasadisatāya kūṭañceti kāḷakūṭaṃ.

Brahmaputto tu kapilo, malayaddibhavo kharo;

Padīpano tu dahano, rattavaṇṇo』ñjanaddijo [cintāmaṇiṭīkā 8.10-11].

Darade bhavo dārado, suppabhanāmako taṃdesapasiddho ca. Vacchanābho sinduvārapattasadiso ca taṃsamīpe rukkho na vaddhate, taṃsamphassavāyu ca jarayati, viñjhāyaṃ, kikkindāyañca jāyate, evaṃ visantarānampi sarūpaṃ āgamato viññeyyaṃ.

Dvayaṃ dhanatthaṃ sappaggāhe. Vāḷaṃ sappaṃ gaṇhanasīlatāya vāḷagāhī. Ahino tuṇḍena mukhena dibbatīti ahituṇḍiko, ṇiko, 『『vāḷaggāho』hituṇḍiko』』ti [amarakose 8.11-gāthāyampi]amaramālā.

我來直譯這段巴利文： [8.5]amarasīha說。因身彎曲故稱為bhoga，因有此故稱為bhogī。因行草故稱為pannaga，或因不以足行故稱為pannaga。因有二舌故。因以胸行故稱為uraga。因特別取壽故稱為vāḷa，la變成ḷa音，或vā表示行走，加ala詞綴。因身長故稱為dīgha。因有長背故，複合加ka詞綴。因以腹為足故。因持毒故。也稱cakkī、kuṇḍalī、gūḷhapāda、cakkhussava、kākodara、dabbīkara、bilesaya、jimhaga、pavanāsana。因頭有輪故稱為cakkī。因有如環身故由此稱為kuṇḍalī。因以眼聽故稱為cakkhussava。因有如烏腹故。因有勺行性故hood稱為dabbī，因作此故稱為dabbīkara。即使在一般說中dabbīkara只用于黑蛇等。因行曲故。pavanāsana是食風者。 蛇的身體稱為bhoga。因彎曲故稱為bhoga，bhuja表示曲，加ṇa詞綴。 655-656. 關於蛇牙的兩個詞。因以此食故稱為asa，口，生於此稱為āsī，蛇牙是最上齒。關於蛇蛻皮的兩個詞。因由此蛇脫故，加ṇa詞綴。因如kañcuka故稱為kañcuka。同義。 關於毒的兩個詞。因入胯路入身故稱為visa，visa表示入。因吞故稱為garaḷa，加aḷa詞綴。 halāhala、kāḷakūṭa，以ādi為首的kākola等七，此九是彼毒的種類。如說： "在陽性和中性中kākola、kāḷakūṭa、halāhala、 soraṭṭhika、sukkikeyya、brahmaputta、padīpana、 dārada和vacchanābha，此九是毒種類。"[amara8.10-11] 其中halāhala用於陽性，以vā用於中性，因如tikaṇḍasesa[tikaṇḍasesa1.8.5]說"hālāhala"也長音等。如棕櫚葉形青葉gothanāka果的草是halāhala。此近處樹等燒燬。生於雪山（喜馬拉雅山）、kikkindā、koṅkaṇa和南海，因殺故稱為hala，加a詞綴，na變成la音，halāna的hala也是halāhala，中間長音。因橫線而雜有鳥足，如是遍滿結，如點而更密，彼是kāḷakūṭa。此是puthumālī名阿修羅血在阿修羅時[天阿修羅戰]生如菩提樹樹的汁，也生於ahicchatta、malaya、koṅkaṇa、siṅgavera山等。因色黑且因奪眾生命如鐵槌故稱為kāḷakūṭa。 brahmaputta是kapila，生於malaya等堅， padīpana是dahana，赤色生於collyrium。[cintāmaṇi注8.10-11] 生於darada是dārada，稱為suppabha且彼地著名。vacchanābha如sinduvāra葉且彼近樹不生，彼觸風令衰，生於viñjhā和kikkindā，如是應從傳承知其他毒的自性。 關於為財捕蛇的兩個詞。因以捕蛇為性故稱為vāḷagāhī。因以蛇口即口玩故稱為ahituṇḍika，加ṇika詞綴，如amara鬘說"vāḷaggāha是ahituṇḍika"[amarakosa第8.11偈也]。

1. Tikaṃ niraye. Ayo iṭṭhaphalaṃ, so niggato asmāti nirayo, nindito rayo gamanaṃ etthāti vā nirayo. Duṭṭhā gati duggati. Apuññe netīti narako, ṇvu, ranto ca, narako.

Tesu nirayesu yo 『『mahānirayo』』ti vutto, so aṭṭhadhā hotīti taṃ dasseti 『『sañjīvo』』ccādinā silokena. Marantāpi kammaphalānubhavanatthaṃ punappunaṃ jīvanti asmiṃ sañjīvo. Yattha niraye nerayikānaṃ sarīrāni vaḍḍhakīnaṃ kāḷasuttena saññāṇaṃ katvā vāsiyā tacchanti, so kāḷasutto. Bhusaṃ, punappunaṃ vā dukkhitasaddena ravanti asmiṃ roruvo, mahanto ca so roruvo cāti mahāroruvo. Puna 『『roruvo』』ti cūḷaroruvo vutto. Bhusaṃ patanti asmiṃ patāpano, 『『vīci taraṅge appe cā』』ti ruddo, natthi sukhassa vīci lesopi atrāti avīci, 『『vīci sukhataraṅgesū』』ti tikaṇḍaseso[tikaṇḍasesa 3.3.78], tasmā natthi vīci sukhaṃ etthāti avīci. Samantato āgatehi pabbatehi haññanti atrāti saṅghāto. Tapanti atra tāpano, itisaddo aṭṭhannaṃ parisamāpanattho.

658.Tattha nirayesu vetaraṇī ca lohakumbhī cāti ime dve nirayā jalāsayā jalādhārā, te ca thiyaṃ, taraṇī nāvā, sā natthi yassaṃ vetaraṇī. Lohamayā kumbhī lohakumbhī.

Dvayaṃ nirayapāle. Kāraṇā yātanā, sā ca tibbavedanā, taṃ karotīti kāraṇiko. Nirayagatasatte pātīti nirayapo.

Dvayaṃ nirayagatasatte. Nirayaṃ gacchatīti nerayiko. Narakaṃ gacchatīti nārako.

659.Udadhi pariyantaṃ samuddassa nāmaṃ. Aṇṇo jalaṃ, so vāti gacchati yasmiṃ aṇṇavo, aṇṇo yasmiṃ vijjatīti vā aṇṇavo, assatthyatthe vo. Sagarehi rājakumārehi khato sāgaro, sānaṃ dhanānaṃ ākaroti vā sāgaro, kassa go, sāga saṃvaraṇe vā, aro. Sandateti sindhu, sanda savane, yadādi. Udi kledane, sammā klidanti candodaye asmā āpānīti samuddo. Jalāni, udakāni ca nidhīyante, dhīyante cātrāti jalanidhi, udadhi ca, udakassa udādeso.

Tassa samuddassa khīraṇṇavo, ādinā lavaṇodo, dadhyudo, ghatodo, ucchurasodo, madirodo, sādudako cāti ime satta mahaṇṇavavisesā bhavanti [byākhyāsudhā 1.10.2]. Khīravaṇṇo aṇṇavo khīraṇṇavo.

660.Assa samuddassa kūladeso tīradeso velā nāma, vigacchanti irā yassaṃ velā, lattaṃ. Cakkamiva salilānaṃ jalānaṃ bhamo bhamanaṃ āvaṭṭo nāma, āvaṭṭanti jalāni atrāti āvaṭṭo.

Tikaṃ bindumhi. Thu abhitthave, vo, usse. Vidi avayave, u, bindu. Phusa phusane, to, phusitaṃ. Pākāre, gehāditittiyañca jalaniggamo bhamo nāma, bhamu anavaṭṭhāne.

1. Siloko udake. Āpa byāpane, appoti sabbatrāti āpo. Pātabbanti payo, pā pāne, ṇyo. Rasso , payo. Jala dhaññe, a. Vārayati ninnonatanti vāri, vara nisedhe, ṇi, vārayati pipāsanti vā vāri. Pīyateti pānīyaṃ, anīyo. Salatīti salilaṃ, sala gatiyaṃ, ilo. Udi kledane, ṇvu, ulopo, dakaṃ pipāsacchedaṃ karotīti vā dakaṃ, 『『dā dānacchedadhātū』』ti [ekakkharakosa 20 gāthā] hi ekakkharakose, rasso. Ana sadde, a, dvittaṃ, ara gamane vā, to, annādeso, ṇattaṃ. Nī naye, īro. Vana sambhattiyaṃ. Vanīyate pipāsehīti vanaṃ. Vā gamane, alo. Tāyate pālayateti toyaṃ, tā pālane, curādi, yo, ākārassottaṃ. Amba sadde, u, ambu. Udi pasavanakledanesu, ṇvu, udakaṃ. Kara karaṇe, kvi, kaṃ. Kamalaṃ, khīrampi, kamu icchākantīsu, alo. Khanu hiṃsāyaṃ, īro, nalopo, khī khaye vā, khīraṃ.

我來直譯這段巴利文： 657. 關於地獄的三個詞。aya是好果，因此出故稱為niraya，或因此有罪惡行故稱為niraya。惡趣是duggati。因導向非福故稱為naraka，加ṇvu詞綴，且ra尾，成為naraka。 在彼等地獄中所說"大地獄"有八種，以"sañjīva"等偈顯示此。因死者為受業果而再三活故稱為sañjīva。在此地獄中對地獄眾生身體木匠以黑線作記而以斧削，彼是kāḷasutta。因多或再三以苦聲鳴故稱為roruva，彼大且是roruva故稱為mahāroruva。又說"roruva"是小roruva。因多落此故稱為patāpana，如rudda說"vīci用於波和少"，此中無樂波絲毫故稱為avīci，如tikaṇḍasesa[tikaṇḍasesa3.3.78]說"vīci用於樂波"，故因此無樂波故稱為avīci。因此為四方來山所擊故稱為saṅghāta。因此燒故稱為tāpana，iti詞為八個結束義。 658. 其中地獄中vetaraṇī和lohakumbhī此二地獄是水池水器，彼等屬陰性，taraṇī是船，彼無故稱為vetaraṇī。銅製甕稱為lohakumbhī。 關於地獄卒的兩個詞。kāraṇā是酷刑，彼是劇苦，因作此故稱為kāraṇika。因護地獄眾生故稱為nirayapa。 關於地獄眾生的兩個詞。因往地獄故稱為nerayika。因往naraka故稱為nāraka。 659. 直至udadhi關於海的名。因aṇṇa水，彼行於此故稱為aṇṇava，或因有aṇṇa於此故稱為aṇṇava，va表示有義。因sāgara王子掘故稱為sāgara，或因是財庫故稱為sāgara，ka變成ga音，或sāga表示遮，加ara詞綴。因流故稱為sindhu，sanda表示流，屬yadādi類。udi表示濕，因從此以月升完全濕水故稱為samudda。因置藏水故稱為jalanidhi和udadhi，udaka變成uda音。 彼海有以khīraṇṇava為首的lavaṇoda、dadhyuda、ghatoda、ucchurasoda、madiroda和sādudaka此七大海種類[byākhyāsudhā1.10.2]。乳色海稱為khīraṇṇava。 660. 彼海的岸處邊處稱為velā，因去irā故稱為velā，變l音。如輪的水轉稱為āvaṭṭa，因水轉於此故稱為āvaṭṭa。 關於滴的三個詞。thu表示贊，加va詞綴，變u音。vidi表示部分，加u詞綴，成為bindu。phusa表示觸，加ta詞綴，成為phusita。在墻上和房等邊際水出稱為bhama，bhamu表示不住。 661. 關於水的偈。āpa表示遍，因遍一切故稱為āpa。因當飲故稱為paya，pā表示飲，加ṇya詞綴。短音，成為paya。jala表示谷，加a詞綴。因遮低高故稱為vāri，vara表示止，加ṇi詞綴，或因遮渴故稱為vāri。因飲故稱為pānīya，加anīya詞綴。因行故稱為salila，sala表示行走，加ila詞綴。udi表示濕，加ṇvu詞綴，刪u音，或因作斷渴故稱為daka，因如一字經[ekakkharakosa第20偈]說"dā是施斷根"，短音。ana表示聲，加a詞綴，重音，或ara表示行走，加ta詞綴，變成anna音，變ṇa音。nī表示引導，加īra詞綴。vana表示親。因為渴者所親故稱為vana。vā表示行走，加ala詞綴。因護持故稱為toya，tā表示護，屬curādi類，加ya詞綴，ā音變成o音。amba表示聲，加u詞綴，成為ambu。udi表示生濕，加ṇvu詞綴，成為udaka。kara表示作，加kvi詞綴，成為ka。kamala和khīra也是，kamu表示欲喜，加ala詞綴。khanu表示害，加īra詞綴，刪na音，或khī表示盡，成為khīra。

1. Catukkaṃ taraṅge. Taranto gacchati, tīraṃ vā gacchatīti taraṅgo, aluttasamāso, paratra īssattaṃ. Sayameva bhijjateti bhaṅgo, a. Ūha vitakke, mi, halopo, ūmi, ara gamane vā, mi, assū, ralopo. Vimhayaṃ vicittaṃ cinotīti vīci, i, upasaggassa dīgho, ete dve pumitthiyaṃ.

Ullolo, kallolo cāti idaṃ dvayaṃ mahāvīcīsu kathyate, lola ummādane, ullolayatīti ullolo, ṇo, ula gamane vā, olo, dvittaṃ. Kalla sadde, olo, kallolo.

1. Silokaddhaṃ kaddame. Jalaṃ balate jambālo, kammani ṇo, makāro vaṇṇavikāro. Kala saṅkhyāne, alo. Paca vitthāravacane, kammani ṇo. Cikkha vacane, alo, dvittaṃ. Kada madde, amo, dvittaṃ.

Chakkaṃ vālukāyaṃ. Pula mahatthe, ino, ḷattaṃ. Vala saṃvaraṇe, ṇvu, assu, vālukā, thī. Vaṇṇa sadde, vaṇṇo. Mara pāṇacāge, u, maru, devepi. Ara gamane, u, assu, uru, mahantepi, vaṇṇo ca maru ca uru ca vaṇṇamarūru. Sica paggharaṇe, to, sikatā, thī.

1. Jalamajjhagataṃ talaṃ kammabhūtaṃ 『『antarīpaṃ, dīpo』』ti coccate. Dvidhāgatānaṃ āpānaṃ antaragataṃ antarīpaṃ, ākārassī. 『『Antarīya』』nti vā pāṭho, tadā dvidhāgatānaṃ āpānaṃ antare bhavaṃ antarīyanti viggaho, akārassī. Dvidhāgatāni āpāni asmiṃ hetubhūteti dīpo. Vakāraākārānaṃ lopo, issī ca, dīpo, vākārena dīpampi.

Pañcakaṃ tīrassa nāmaṃ. Pāra tīra kammasampattiyaṃ, curādi, a. Kūla āvaraṇe, ṇo. Rudha āvaraṇe, rodhaṃ. Aññapārādinivattanatthaṃ 『『patīra』』nti vuttaṃ. Taṭa ussaye, a, thiyaṃ, taṭī.

1. Paramhi tīrasmiṃ pārasaddo, so ca napuṃsake, pāra tīra kammasampattiyaṃ, pāra sāmatthiye vā, pārayati taraṅgādayo vāretunti pāraṃ. Orantutīraṃ 『『apāra』』ntyuccate, avare tīradese bhavaṃ oraṃ, ṇo. Pārato aññaṃ tīraṃ apāraṃ.

Pañcakaṃ uḷumpe. Uḷuto dakato pāti rakkhati uḷupo, soyeva niggahītāgamavasena uḷumpo. Plavati, plavanti anenāti vā plavo, plava gamane, gamanaṃ atra jalagamanaṃ. Kula santāne, a, ke ulati gacchatīti vā kullo, a, dvittaṃ. Taranti anena taro, tara plavataraṇesu. Gamanāgamanavasena punappunaṃ jale aranti yāya, sā paccarī, a, nadādi.

1. Tikaṃ nāvāyaṃ. Taranti yāya taraṇī, yu, nadādi, ipaccaye tari, īmhi tu tarī. Nu thutiyaṃ, a, vuḍḍhāvādesā, nāvā. Dvayaṃ laṅkārathambhe. Kūpa gamane, ṇvu, kūpako, apaccayo vā, tadā sakatthe ko. Kamu icchāyaṃ, bho, sakatthe ko, assu ca, kumbhakaṃ.

Dvayaṃ 『『pe seṃ』』iti khyāte. Tarassa pacchābhāge bandhitabboti pacchābandho. Ga』micchitadisaṃ aṭati yena goṭaviso, iso, avanto ca assottañca, goṭaviso. Dvayaṃ 『『pe tamā』』iti khyāte. Nāvāya kaṇṇo viya kaṇṇo, mahanto kenipāto, tena pavahaṇapatisavanato, taṃ dharatīti, kammani ṇo. Nāvāya yutto nāviko.

我來直譯這段巴利文： 662. 關於波的四個詞。因行渡，或因往岸故稱為taraṅga，不刪複合詞，后變i音。因自破故稱為bhaṅga，加a詞綴。ūha表示思，加mi詞綴，刪ha音，成為ūmi，或ara表示行走，加mi詞綴，加u音，刪ra音。因取驚異妙故稱為vīci，加i詞綴，字首長音，此二用於陽陰性。 ullola和kallola此二說用於大波，lola表示狂，因使動故稱為ullola，加ṇa詞綴，或ula表示行走，加ola詞綴，重音。kalla表示聲，加ola詞綴，成為kallola。 663. 關於泥的半偈。因水積故稱為jambāla，業處加ṇa詞綴，ma音是音變。kala表示數，加ala詞綴。paca表示廣說，業處加ṇa詞綴。cikkha表示說，加ala詞綴，重音。kada表示踏，加ama詞綴，重音。 關於沙的六個詞。pula表示大，加ina詞綴，變ḷa音。vala表示遮，加ṇvu詞綴，加u音，成為vālukā，屬陰性。vaṇṇa表示聲，成為vaṇṇa。mara表示捨命，加u詞綴，成為maru，也用於天。ara表示行走，加u詞綴，加u音，成為uru，也用於大，vaṇṇa和maru和uru成為vaṇṇamarūru。sica表示流，加ta詞綴，成為sikatā，屬陰性。 664. 水中地作業稱為"antarīpa、dīpa"。因在二分水之間故稱為antarīpa，ā音變i音。或讀作"antarīya"，則解釋為在二分水中間生故稱為antarīya，a音變i音。因此為二分水因故稱為dīpa。刪va音和ā音，且變i音，成為dīpa，以va音也稱dīpa。 關於岸的五個詞。pāra表示岸業成就，屬curādi類，加a詞綴。kūla表示遮，加ṇa詞綴。rudha表示遮，成為rodha。為排除他岸等故說"patīra"。taṭa表示升，加a詞綴，屬陰性，成為taṭī。 665. 在遠岸中是pāra詞，彼用於中性，pāra表示岸業成就，或pāra表示能，因能遮波等故稱為pāra。近岸稱為"apāra"，生於下岸處稱為ora，加ṇa詞綴。從pāra的另岸是apāra。 關於筏的五個詞。因從uḷu水護故稱為uḷupa，彼以加鼻音成為uḷumpa。因浮，或因以此浮故稱為plava，plava表示行走，行走此中是水行。kula表示續，加a詞綴，或因在水行故稱為kulla，加a詞綴，重音。因以此渡故稱為tara，tara表示浮渡。因來往再三於水行故，彼是paccarī，加a詞綴，屬nadādi類。 666. 關於船的三個詞。因以此渡故稱為taraṇī，加yu詞綴，屬nadādi類，加i詞綴成為tari，但加ī詞綴成為tarī。nu表示贊，加a詞綴，增強音變，成為nāvā。關於船柱的兩個詞。kūpa表示行走，加ṇvu詞綴，成為kūpaka，或加a詞綴，則自義加ka詞綴。kamu表示欲，加bha詞綴，自義加ka詞綴，加u音，成為kumbhaka。 關於稱為"pe seṃ"的兩個詞。因在tara後部當系故稱為pacchābandha。因以此往所欲方故稱為goṭavisa，加isa詞綴，有a音且u音變o音，成為goṭavisa。關於稱為"pe tamā"的兩個詞。因如船耳故稱為kaṇṇa，大如制聲，因以彼推動應聽故，因持彼故，業處加ṇa詞綴。與船相應者是nāvika。

1. Dvayaṃ nāvāya gamanopāye. Arati yenāti arittaṃ, chadādīhi tatraṇa, ikārāgamo, dvittañca. Ke jale nipātiyate kenipāto, aluttasamāsoyaṃ.

Dvayaṃ niyāmake. Poto pavahanaṃ, taṃ vāhayatīti potavāho. Niyacchati potanti niyāmako, yamu uparame, nipubbo gamane, ṇvu, niyāmako, curādi. Niyāmakepi.

Ye vāṇijā nāvāya vāṇijakammaṃ ācaranti, te saṃyattikā nāma, saṃyānaṃ saṃyātrā, dīpantaragamanaṃ, traṇa, sā payojanametesaṃ saṃyattikā, ṇiko, ralopo, rasso ca. Tapaccayena vā siddhaṃ. Potavāṇijāpi, poto pavahanaṃ, tassa vāṇijā.

1. Laṅkārādayo, phiyādayo ca nāvāya aṅgā avayavā. Lo indo, tassa kāraṇaṃ laṅkāro. Vaṭo vuccati sivaṭo, tadākāratāya vaṭākāro. 『『Vaṭo kamadde nigrodhe』』ti hi nānatthasaṅgaho. Phā vuḍḍhiyaṃ, iyo, phiyo.

Dvayaṃ 『『talaka』』iti khyāte. Pū pavane, to, vuḍḍhi, pavahati niyāmaketi pavahanaṃ. Vuttanti kriyāpadaṃ. Dvayaṃ kaṭṭhambuvāhiniyaṃ, duṇa gatihiṃsāsu, a, nadādi, vuḍḍhi, doṇī. Ambuṃ neti yena ambaṇaṃ, ussattaṃ, ṇattañca, amba sadde vā, yu.

1. Tikaṃ gambhīre. Gamu gamane, īro, bhonto ca malopo ca, gabhīro. Mālope tu gambhīro, gacchantā bhāyanti asminti vā gabhīro, gambhīro ca. Nipubbo mana abhyāse, ṇo, massa no. Tabbipakkhato gambhīraviparītato uttānaṃ nāma, uggataṃ tānaṃ pamāṇaṃ assa uttānaṃ, agambhīraṃ.

Dvayaṃ agādhe. Gādha patiṭṭhākaṅkhāsu, ganthe ca, natthi gādhaṃ yatra agādhaṃ. Na heṭṭhimatalaṃ phusati yatra atalamphassaṃ.

Tikaṃ appasanne. Natthi acchabhāvo atra anaccho. Kalusaṃ pāpepi vuttaṃ. Vila bhedane, ṇo, āvilo. Ava rakkhaṇe vā, ilo.

1. Tikaṃ nimmale. Cho chedane, na chindati dassananti accho, ṇo, sacchopi, sara visaraṇe, to, annādeso. Natthi malaṃ etasmiṃ vimalo. Gabhīrappabhutī gabhīrādayo vimalantā tīsu liṅgesu.

Pañcakaṃ kevaṭṭe. Dhā dhāraṇe, īvaro. Macche hantvā jīvatīti macchiko, iko. Macche bandhati jālenāti macchabandho, macche vadhatīti vā macchabandho, niggahītāgamo, kaṃ jalaṃ, tassa īlakkhī, tāya vaṭṭo vaṭṭanaṃ assatthīti kevaṭṭo. Kevattopi, ṇo. Jāle niyutto, jālena hantīti vā jāliko, dāsopyatra, dāsa dāne, a, 『『dāso kevaṭṭabhaccesū』』ti [cintāmaṇiṭīkā 10.15]ruddo.

671-

我來直譯這段巴利文： 667. 關於船行方法的兩個詞。因以此行故稱為aritta，從chada等加tatraṇa詞綴，加i音，且重音。因在水降故稱為kenipāta，此不刪複合詞。 關於舵手的兩個詞。pota是船，因駕彼故稱為potavāha。因駕駛船故稱為niyāmaka，yamu表示止，ni字首表示行走，加ṇvu詞綴，成為niyāmaka，屬curādi類。也用於舵手。 以船從事商業的商人，彼等稱為saṃyattika，saṃyāna是saṃyātrā，即往島間，加traṇa詞綴，彼為彼等目的故稱為saṃyattika，加ṇika詞綴，刪ra音，且短音。或以ta詞綴成就。也稱potavāṇija，pota是船，彼等商人。 668. laṅkāra等和phiya等是船的肢即部分。la是ind，彼的作是laṅkāra。vaṭa說是sivaṭa，因彼形故稱為vaṭākāra。因如nānattha集說"vaṭa用於kamadda和nigrodha"。phā表示增長，加iya詞綴，成為phiya。 關於稱為"talaka"的兩個詞。pū表示凈，加ta詞綴，增強音，因舵手駕故稱為pavahana。說是動詞。關於運木水者的兩個詞。duṇa表示行害，加a詞綴，屬nadādi類，增強音，成為doṇī。因以此引水故稱為ambaṇa，變u音，且變ṇa音，或amba表示聲，加yu詞綴。 669. 關於深的三個詞。gamu表示行走，加īra詞綴，且變b音且刪ma音，成為gabhīra。但刪ma音成為gambhīra，或因行者畏此故稱為gabhīra和gambhīra。ni字首mana表示習，加ṇa詞綴，ma變成na音。從彼相反從gambhīra相反稱為uttāna，因有高量故稱為uttāna，即非深。 關於無底的兩個詞。gādha表示求立足和在結，因此無底處稱為agādha。因此不觸底處稱為atalamphassa。 關於不凈的三個詞。因此無凈性故稱為anaccha。kalusa也說用於惡。vila表示破，加ṇa詞綴，成為āvila。或ava表示護，加ila詞綴。 670. 關於純凈的三個詞。cha表示切，因不切見故稱為accha，加ṇa詞綴，也稱saccha，sara表示流，加ta詞綴，變成anna音。因此無垢故稱為vimala。從gabhīra等至vimala用於三性。 關於漁夫的五個詞。dhā表示持，加īvara詞綴。因殺魚活命故稱為macchika，加ika詞綴。因以網系魚故稱為macchabandha，或因殺魚故稱為macchabandha，加鼻音，ka是水，彼的īlakkhī，因以彼轉故稱為kevaṭṭa。也稱kevatta，加ṇa詞綴。相應于網，或因以網殺故稱為jālika，此中也是dāsa，dāsa表示施，加a詞綴，如rudda說"dāsa用於kevaṭṭa和仆"[cintāmaṇi注10.15]。 671-

672.Jhasāntaṃ macche. Masa āmasane, cho, maradhātuvasena vā siddho, mara pāṇacāge, ino, ralopo. Mukhappadese puthūni lomāni assa puthulomo. Pāṭhīnādīnaṃ macchattā visesato alomakepyassa vutti. Jhasa hiṃsattho daṇḍako dhātu, a, jhaso. Aṇḍajo, visāro, sakalīpi, vicitraṃ sarati anena visāro, ṇo. Rohitādīnaṃ vakkalappāyo [battalappāyo (ka.)] taco sakalaṃ. Taṃyogā, ī, sakalī.

Rohitādayo, makarādayo ca macchappabhedā. Ruha janane, to, rohito. Vipāke madhurasattā magguro, vaṇṇavikāro, majjatīti vā magguro, ūro, majja suddhiyaṃ, jjassa ggattaṃ, rasso ca, magguro, 『『ṅā khū』』. Siṅgayuttatāya siṅgī, ṇo, nadādi, saṅgupi, sarati vātanti vā siṅgī, sara hiṃsāyaṃ, a, rassa go, assi, niggahītāgamo, nadādi, siṅgī, 『『ṅa cve』』. Bala saṃvaraṇe, alo, lassa jo, balajo,』』ṅa pā』』. Muñja saddattho, muñjo. Pū pavane, uso, vuddhyāvādesā, pāvuso, mahāmukhamaccho, 『『ṅa ṭā』』.

Sattakkhattuṃ vaṅkatīti sattavaṅko, 『『ṅa se』』. Saha vaṅkena, saṃvijjamāno vā vaṅko yassa savaṅko, 『『ṅa mve』』. Naḷasaṇṭhāno mīno naḷamīno, 『『ṅa phौ-yo』』. Kaḍi sannicayavadanekadesesu, ṇvu, gaṇḍako, 『『ṅa mā』』. Sasu hiṃsāyaṃ, u, assu, susukā, sakattheko, 『『ṅa-pौ-ṭaye』』. Sayanato passena pharatīti sapharī, nadādi, phara pharaṇe, sapharī dvīsu, 『『ṅa khū-mā』』. Pāṇiggahaṇe mukhaṃ kiratīti makaro, yadādi.

1. Timiādayo satta mahāmacchā nāma. Tima addabhāve, timatīti timi, i, timi macchamattepi. Gira niggiraṇe, ṇo, lattaṃ, issattaṃ. Timino galo timiṅgalo, niggahītāgamo. Vaṇṇena piṅgalatimirasadisatāya timirapiṅgalo. Ā bhuso nandatīti ānando, nanda samiddhiyaṃ. Timino macche nandayatīti timinando. 『『Timindo』』tipi pāṭho, timīnaṃ macchānaṃ indo timindo. Adhiko āroho yassa ajjhāroho. Mahanto timi maccho mahātimi.

2. Dvayaṃ 『『ṅa phe』』iti khyāte. Pāsāṇasadisasaṇṭhāno maccho pāsāṇamaccho. Paṭha viyattiyaṃ vācāyaṃ, ino , ubhayatra dīgho, pāṭhīno, 『『ṅa-pौ』』ti ca vadanti. Dvayaṃ baḷise. Vaṅkatīti vaṅko, vaṅka koṭilye. Bala saṃvaraṇe, iso, ḷattaṃ. Macchavedhanampi, vidha vidhāne, bhedane ca, anekatthattā, yu.

Tikaṃ kumbhīle. 『『Suṃsumāro』』ti samuditanāmaṃ, sasatīti susu. Susu eva suṃsu, māretīti māro, suṃsu eva māro suṃsumāro. Kena ubhati pūretīti kumbho, jalāsayo, tatra ulati gacchatīti kumbhīlo, kumbhī vā ghaṭo, taṃ lātīti kumbhīlo. Na kamatīti nakko, kvi, saññāsaddattā nassa pakati, nakka nāsane vā, curādi.

Dvayaṃ kacchape. Kucchito ūmi vego assa kummo, 『『pakāse vegabhaṅgesu, taraṅge ūmi puṃthiya』』nti [cintāmaṇiṭīkā 10.21]rabhaso, 『『vege bhaṅgappakāsesu, bilāyaṃ ūmi vīciya』』nti nānatthasaṅgaho. Kacchena pivatīti kacchapo, ṇo, kamaṭhopyatra, kamu icchāyaṃ, aṭho.

我來直譯這段巴利文： 672. 直至jhasa關於魚。masa表示觸，加cha詞綴，或由mara根成就，mara表示捨命，加ina詞綴，刪ra音。因口處有多毛故稱為puthuloma。因pāṭhīna等是魚故特別在無毛中也有用。jhasa表示害義是daṇḍaka根，加a詞綴，成為jhasa。也稱aṇḍaja、visāra、sakalī，因以此行雜故稱為visāra，加ṇa詞綴。rohita等的皮如樹皮是sakala。因有此，加ī詞綴，成為sakalī。 rohita等和makara等是魚種類。ruha表示生，加ta詞綴，成為rohita。因熟甜故稱為maggura，音變，或因醉故稱為maggura，加ūra詞綴，majja表示凈，jja變成gga音，且短音，成為maggura，"ṅā khū"。因有角故稱為siṅgī，加ṇa詞綴，屬nadādi類，也稱saṅgu，或因行風故稱為siṅgī，sara表示害，加a詞綴，ra變成ga音，加u音，加鼻音，屬nadādi類，成為siṅgī，"ṅa cve"。bala表示遮，加ala詞綴，la變成ja音，成為balaja，"ṅa pā"。muñja表示聲義，成為muñja。pū表示凈，加usa詞綴，增強音變，成為pāvusa，大口魚，"ṅa ṭā"。 因七次曲故稱為sattavaṅka，"ṅa se"。因有曲，或因有現曲故稱為savaṅka，"ṅa mve"。蘆形魚稱為naḷamīna，"ṅa phौ-yo"。kaḍi表示集說部分，加ṇvu詞綴，成為gaṇḍaka，"ṅa mā"。sasu表示害，加u詞綴，加u音，成為susukā，自義加ka詞綴，"ṅa-pौ-ṭaye"。因從側睡遍故稱為sapharī，屬nadādi類，phara表示遍，sapharī用於二性，"ṅa khū-mā"。因取命時投口故稱為makara，屬yadādi類。 673. timi等七是大魚名。tima表示半有，因漸半故稱為timi，加i詞綴，timi也用於一般魚。gira表示吞，加ṇa詞綴，變l音，變i音。timi的喉是timiṅgala，加鼻音。因色如黃褐暗故稱為timirapiṅgala。因極喜故稱為ānanda，nanda表示興盛。因令timi魚喜故稱為timinanda。也有"timinda"讀法，因是timi魚之王故稱為timinda。因有過分升故稱為ajjhāroha。大timi魚稱為mahātimi。 674. 關於稱為"ṅa phe"的兩個詞。石形魚稱為pāsāṇamaccha。paṭha表示明說，加ina詞綴，兩處長音，成為pāṭhīna，也說"ṅa-pौ"。關於鉤的兩個詞。因曲故稱為vaṅka，vaṅka表示曲。bala表示遮，加isa詞綴，變ḷa音。也是魚刺，vidha表示安排和破，因多義，加yu詞綴。 關於鱷的三個詞。"suṃsumāra"是合名，因睡故稱為susu。susu即suṃsu，因殺故稱為māra，suṃsu即māra是suṃsumāra。因以水填滿故稱為kumbha，水池，因在此行故稱為kumbhīla，或kumbhī是甕，因取彼故稱為kumbhīla。因不行故稱為nakka，加kvi詞綴，因名詞na原形，或nakka表示滅，屬curādi類。 關於龜的兩個詞。因有惡浪勢故稱為kumma，如rabhasa說"pakāsa用於勢破和波，ūmi用於陽陰性"[cintāmaṇi注10.21]，如nānattha集說"ūmi用於勢破光和洞中的vīci"。因以甲飲故稱為kacchapo，加ṇa詞綴，此中也稱kamaṭha，kamu表示欲，加aṭha詞綴。

1. Dvayaṃ kakkaṭe. Kakatīti kakkaṭako. Sakatthe ko, kuka ādāne vā, aṭo, ussattaṃ. Kula santāne, bandhumhi ca, īro, kuṃ vā pathaviṃ lunātīti kuḷīro, īro. Dvayaṃ rattape. Jalassa ūkā kimiviseso jalūkā, jalaṃ okaṃ gehaṃ etissāti vā jalūkā, ossū, uca samavāye, ṇo, okaṃ. Rattaṃ rudhiraṃ pivatīti rattapā.

Tikaṃ maṇḍūke. Maṇḍa bhūsane, uko, dīgho. Dada dāne, uro, dvittaṃ. Bhī bhaye, sappato bhāyatīti bheko, iko, īsse. Vassābhū, sāluro, plavopi. Dvayaṃ 『『tī』』iti khyāte. Gaṇḍaṃ vaccasannicayaṃ uppādetīti gaṇḍuppādo. Mahiyā latā mahīlatā, kiñculukopi. Kiñca culatīti kiñculuko, uko.

1. Dvayaṃ muttāphoṭe. Sappa gamane, i, assi, sippi, thī. Su abhisave, tti, sutti. Dvayaṃ saṅkhe. Khanu avadāraṇe, kvi, saṅkho. Samu upasame vā, kho, saṅkho. Kaṃ vāti gacchatīti kumbu, u, dvepyanitthiyaṃ.

Dvayaṃ khuddasaṅkhajātiyaṃ. Saṅkhassa nakho iva saṅkhanakho. Dvayaṃ 『『kharu』』iti khyāte. Jale savatīti jalasutti, su pasave, tti. Samatīti sambuko, uko, bonto ca, 『『sambuko jalasutti』tthī』』ti [cintāmaṇiṭīkā 10.23]puṃkaṇḍe vopālito.

1. Dvayaṃ jalāsaye. Jalānaṃ āsayo patiṭṭhitaṭṭhānaṃ jalāsayo. Tesu jalāsayesu majjhe yo gambhīro agādho, so rahadākhyo, hara haraṇe, bhūvādi, do, vaṇṇavipariyayo, rahado.

Dvayaṃ udapāne. Udakaṃ pivanti asmiṃ, yu, kalopo. Pivanti asmiṃ pāno, so eva kūpo pānakūpo, ku sadde, po, dīghādi, kūpo, kena ubhatīti vā kūpo, bhassa po. Andhupi, andha dassanupasaṅghāte, curādi, u. Dvayaṃ samacaturassapokkharaṇiyaṃ. Khanu avadāraṇe, kamme to, nalopo, dīghādi. Pokkharaṃ jalaṃ, taṃyogā ano, nadādi, pokkharaṇī.

1. Tipādena mahato sadā agādhajalassa padmaṭṭhānassa ca padmasuññassa ca yogyatāya nāmaṃ [amara 10.28 gāthāyaṃ passitabbaṃ]. Taḷa āghāte, tala patiṭṭhāyaṃ vā, āko, aparapakkhe ḷattaṃ. Sara gamane, a, saro. Vapa bījanikkhepe, vapanti yāya vāpī, āyatacaturassāyampi. Saratismā aso, nadādi, sarasī. Daha bhasmīkaraṇe, a, dadha dhāraṇe vā, dhassa ho. Ambujānaṃ paddhānaṃ ākaro uppattiṭṭhānaṃ.

Khuddako saro 『『pallala』』ntyuccate. Yatra vassāsu adhikaṃ jalaṃ, gimhesu jāṇumattaṃ, sukkhatyeva vā, palla rakkhaṇe, curādi, alo, pallalaṃ.

679-680. Anotattādayo ete satta mahāsarā nāma. Tatra sūriyaraṃsisamphuṭṭhābhāvena na avatapati udakametthāti anotatto. Kaṇṇamuṇḍapabbatasamīpattā kaṇṇamuṇḍo. Rathaṃ karotīti rathakārako, yathākathañci ayaṃ byuppatti nāma, saññā pana lokatoyevāvagantabbā. Chabbaṇṇadantavantatāya chaddanto, nāgarājā, tassa nivāsanaṭṭhānasamīpattā chaddanto, saro. Kuṇālasakuṇā bahavo yattha santi kuṇālo. Mandākinī ākāsagaṅgāyampi vuttā. Bahavo sīhā papatanti asmiṃ sīhappapāto.

Dvayaṃ jalappāye dese kūpanikaṭe pasupānatthaṃ patthārādiracite jalāsaye. Āhūyante pasavo atra pānāyāti āhāvo, ṇo, vuḍḍhāvādeso. Nipivanti asmiṃ nipānaṃ, yu. Dvayaṃ surakhāte, aporise devanimmiteti bhāvo, soṇḍeiccaññe. 『『Akhāto devakhātako』』ti [amara 10.27] hi amaramālāyaṃ puṃsakaṇḍaṃ.

我來直譯這段巴利文： 675. 關於蟹的兩個詞。因取故稱為kakkaṭaka。自義加ka詞綴，或kuka表示取，加aṭa詞綴，變u音。kula表示續和親，加īra詞綴，或因切地故稱為kuḷīra，加īra詞綴。關於水蛭的兩個詞。水的ūkā是蟲種類jalūkā，或因水是彼家故稱為jalūkā，加u音，uca表示集，加ṇa詞綴，oka。因飲血故稱為rattapā。 關於蛙的三個詞。maṇḍa表示飾，加uka詞綴，長音。dada表示給，加ura詞綴，重音。bhī表示怖，因怖蛇故稱為bheka，加ika詞綴，變ī音。也稱vassābhū、sālura、plava。關於稱為"tī"的兩個詞。因生糞集故稱為gaṇḍuppāda。地藤稱為mahīlatā，也稱kiñculuka。因culatī故稱為kiñculuka，加uka詞綴。 676. 關於珍珠貝的兩個詞。sappa表示行走，加i詞綴，加u音，成為sippi，屬陰性。su表示壓，加tti詞綴，成為sutti。關於螺的兩個詞。khanu表示切，加kvi詞綴，成為saṅkha。或samu表示止，加kha詞綴，成為saṅkha。因行水故稱為kumbu，加u詞綴，二者非陰性。 關於小螺種的兩個詞。如螺爪故稱為saṅkhanakha。關於稱為"kharu"的兩個詞。因流於水故稱為jalasutti，su表示生，加tti詞綴。因止故稱為sambuka，加uka詞綴，且變b音，如puṃkaṇḍa中vopālita說"sambuka是jalasutti陰性"[cintāmaṇi注10.23]。 677. 關於水池的兩個詞。水的住處即立足處是jalāsaya。在彼等水池中間深無底者，彼稱為rahada，hara表示取，屬bhūvādi類，加da詞綴，音變位，成為rahada。 關於井的兩個詞。因在此飲水故，加yu詞綴，刪ka音。因在此飲故稱為pāna，彼即kūpa是pānakūpa，ku表示聲，加pa詞綴，長音等，成為kūpa，或因以水填故稱為kūpa，bha變成pa音。也稱andhu，andha表示見聞，屬curādi類，加u詞綴。關於正方蓮池的兩個詞。khanu表示切，業處加ta詞綴，刪na音，長音等。pokhara是水，因有彼加ana詞綴，屬nadādi類，成為pokkharaṇī。 678. 以三足因常有深水和適於蓮處及空蓮之名[應見amara第10.28偈]。taḷa表示打，或tala表示住，加āka詞綴，後分變ḷa音。sara表示行走，加a詞綴，成為sara。vapa表示播種，因以此播故稱為vāpī，也用於長方。從sara加asa詞綴，屬nadādi類，成為sarasī。daha表示燒灰，加a詞綴，或dadha表示持，dha變成ha音。蓮的起處即生處是ākara。 小池稱為"pallala"。於此雨季多水，熱季膝深，或即干，palla表示護，屬curādi類，加ala詞綴，成為pallala。 679-680. anotatta等此七是大池名。其中因無日光觸故水不熱於此故稱為anotatta。因近kaṇṇamuṇḍa山故稱為kaṇṇamuṇḍa。因作車故稱為rathakāra，無論如何此是語源，但應從世間知名。因有六色牙故稱為chaddanta，龍王，因近彼住處故稱為chaddanta，池。因有多kuṇāla鳥處故稱為kuṇāla。mandākinī也說用於天河。因多獅子跳於此故稱為sīhappapāta。 關於水渠處近井為畜飲而造水池的兩個詞。因在此召畜飲故稱為āhāva，加ṇa詞綴，增強音變。因在此飲故稱為nipāna，加yu詞綴。關於天掘、非人天造義的兩個詞，他說是soṇḍa。因如amara鬘中陽性品說"akhāta是devakhātaka"[amara 10.27]。

681.Nadyantaṃ nadīyaṃ. Savatīti, anto, nadādi, savantī. Ninnaṭṭhānaṃ gacchatīti ninnagā, kvi. Sanda pasavane, u, assittaṃ, vaṇṇavikāro, sindhu. Sara gamane, to, ikārāgamo, saritā. Āpānaṃ nivāso āpo, samuddo, ṇo, taṃ gacchatīti āpagā. Nada abyattasadde, nadatīti nadī, nadādi, taraṅganīpyatra.

Dvayaṃ gaṅgāyaṃ. Bhagīrathena raññā nibbattitā bhāgīrathīti lokiyā, asmākantu matena nāmamattamevetaṃ tassāti sanniṭṭhānaṃ, evaṃ sabbatra. Gacchatīti gaṅgā, gamito go, tipathagatāpi, tayo saggamaccapātālapathe gatā tipathagatā. Sindhūnaṃ nadīnaṃ saṅgamo melako sambhedo. Sammā bhijjanti asmiṃ sambhedo, saṃpubbo bhidi melane, ṇo.

1. Gaṅgādikā imā pañca nadiyo mahānadī nāma. Aciraṃ sīghagamanaṃ etissamatthīti aciravatī. Yamu uparame, uno, yamassa bhaginī vā yamunā, bhaginyatthe uno. Sarāni bhavanti yāya avadhibhūtāyāti sarabhū, sara gatihiṃsācintāsu vā, ū, abhonto ca, sarabhū. Maha pūjāyaṃ, a, nadādi.

Candabhāgādikā ninnagā pañca mahānadito aññāsaṃ nadīnaṃ bhedā. Candabhāgo nāma pabbato, tato pabhavatīti candabhāgā. Sarayogā vantu, majjhe sakārāgamo, nadādi, sarasvatī. Vanturatrātisaye.

1. Niddosaṃ jalaṃ assaṃ nerañjarā, yadādi, atha vā nerañjarā nāma tūriyaviseso, taṃsamānasaddatāya ayaṃ nadī nerañjarā nāma. Nānāgāhākulībhūtatāya kucchitaṃ veraṃ assā kāverī, nadādi. Nammaṃ sukhaṃ dadātīti nammadā, ṇo. Ādinā sarāvatī vettavatī kaṇṭakī kosikīādikā anekā nadībhedā saṅgahitā.

Dvayaṃ hammiyadevālayādīsu jalamagge. Vārino nikkhamanamaggo vārimaggo. Nala gandhe, a, nadādi, ḷattaṃ, panāḷi, ayaṃ itthiyaṃ, pume ca.

Tikaṃ gāmadvāramhi asucipūtipaṅkasampuṇṇāyaṃ kāsuyaṃ. Cittaṃ dunotīti candanikā, yadādi.

684-685.Jamu adane, alo, nadādi, bonto ca, ḷattaṃ, jambāḷī. Avalagganti asmiṃ oḷigallo, lagga saṅge, alo, ḷattaṃ, assi, galopo, dvittañca. Sāddhapajjena padumassa nāmaṃ. Sarasi ruhatīti saroruhaṃ, ro. Sataṃ pattāni assa, padmavisesatthepyassa padmattā visesato abhedo. Araṃ vindatīti aravindaṃ. Pada gamane, umo. Padumaṃ, anitthī. Paṅke kaddame ruhatīti paṅkeruhaṃ, aluttasamāsoyaṃ. Nala gandhe, ino, ḷattaṃ. Pusa vuḍḍhimhi, kharo, vuḍḍhi, sassa ko, pokkhare jale jātanti vā pokkharaṃ. Muḷālatopi uggantvā pupphati muḷālapupphaṃ. Kaṃ jalaṃ alayati bhūsayatīti kamalaṃ, ala bhūsane. Bhisatopi uggantvā pupphatīti bhisapupphaṃ. Kuse jale seti tiṭṭhatīti kusesayaṃ, ro, aluttasamāso. Tāmarasampi, tāmaraṃ jalaṃ, 『『tāmaraṃ ghatamaṇṇo ce』』ti tantatantaraṃ, tatra seti tiṭṭhatīti tāmarasaṃ, ro.

我來直譯這段巴利文： 681. 直至nadī關於河。因流故，加anta詞綴，屬nadādi類，成為savantī。因往低處故稱為ninnagā，加kvi詞綴。sanda表示流，加u詞綴，加u音，音變，成為sindhu。sara表示行走，加ta詞綴，加i音，成為saritā。āpa的住處是āpa，海，加ṇa詞綴，因往彼故稱為āpagā。nada表示不明聲，因鳴故稱為nadī，屬nadādi類，此中也稱taraṅginī。 關於恒河的兩個詞。世人說因bhagīratha王產生故稱為bhāgīrathī，但依我見此只是彼名而已，如是一切處。因行故稱為gaṅgā，gam變成ga音，也稱tipathagatā，因行天人地獄三道故稱為tipathagatā。sindhu河的會合聚合混合。因在此完全破故稱為sambheda，saṃ字首bhidi表示合，加ṇa詞綴。 682. gaṅgā等此五河稱為大河。因有速行故稱為aciravatī。yamu表示止，加una詞綴，或因是yama妹故稱為yamunā，妹義加una詞綴。因以此為界有sara故稱為sarabhū，或sara表示行害思，加ū詞綴，且變b音，成為sarabhū。maha表示敬，加a詞綴，屬nadādi類。 candabhāga等流是除五大河外的河種。因從candabhāga山發源故稱為candabhāgā。因有sara加vantu詞綴，中間加sa音，屬nadādi類，成為sarasvatī。vantu此中表示過度。 683. 因有無過水故稱為nerañjarā，屬yadādi類，或nerañjarā是樂器種類名，因與彼同音此河名為nerañjarā。因有多鱷混亂有惡故稱為kāverī，屬nadādi類。因給安樂故稱為nammadā，加ṇa詞綴。以ādi包括sarāvatī、vettavatī、kaṇṭakī、kosikī等多河種。 關於宮廟等水道的兩個詞。水出道是vārimagga。nala表示香，加a詞綴，屬nadādi類，變ḷa音，成為panāḷi，此用於陰陽性。 關於村門不凈臭泥滿坑的三個詞。因惱心故稱為candanikā，屬yadādi類。 684-685. jamu表示食，加ala詞綴，屬nadādi類，且變b音，變ḷa音，成為jambāḷī。因在此滯故稱為oḷigalla，lagga表示著，加ala詞綴，變ḷa音，加u音，刪ga音，且重音。以半偈關於蓮的名。因生於池故稱為saroruha，加ra詞綴。因有百葉，雖在蓮種類義中，因是蓮故特不異。因得善故稱為aravinda。pada表示行走，加uma詞綴。paduma，非陰性。因生於泥故稱為paṅkeruha，此不刪複合詞。nala表示香，加ina詞綴，變ḷa音。pusa表示長，加khara詞綴，增強音，sa變成ka音，或因生於pokkhara水故稱為pokkhara。因從muḷāla出而花故稱為muḷālapuppha。因水住飾故稱為kamala，ala表示飾。因從bhisa出而花故稱為bhisapuppha。因在kusa水住故稱為kusesaya，加ra詞綴，不刪複合詞。也稱tāmarasa，tāmara是水，如tantatantara說"tāmara是水"，因在彼住故稱為tāmarasa，加ra詞綴。

686.Sitaṃ setaṃ kamalaṃ 『『puṇḍarīka』』ntyuccate, puḍi khaṇḍane, muḍirityeke, iko, arāgamo ca, massa po, issīkāro ca, puṇḍarīkaṃ. Rattaṃ tu kamalaṃ 『『kokanadaṃ, kokāsako』』ti coccate. Koke nādayatīti kokanādaṃ, ṇo. Rattuppale ca, 『『kokanadaṃ, kokanuda』』ntipi pāṭho, ke kanati dibbatīti vā kokanadaṃ, bhūvādi, do, asso. Kana dittikantigatīsu, ke kāsatīti kokāsako, ṇvu, kāsa dittiyaṃ.

Dvayaṃ kesare, ke jāyatīti ki, kamalādi, tasmiṃ jāyati, jalatīti vā kiñjakkho, kho, nassa, lassa vā ko, niggahītāgamo, ke saratīti, a, sattamiyā alopo, dvayamanitthī. Dvayaṃ padmādidaṇḍe. Daṇḍasadisatāya daṇḍo. Nala gandhe, ṇo.

1. Dvayaṃ muḷāle. Visa peraṇe, vassa bho, bhisaṃ, bhāsa dittiyaṃ vā, ākārassi. Mūle jāyatīti muḷālo, aññatthe alo, rassādi, ḷattañca, mūla patiṭṭhāyaṃ vā, alo, sesaṃ pubbasadisaṃ, dvayaṃpyanitthī.

Dvayaṃ kaṇṇikāyaṃ. Bījassa koso ākaro bījakoso. Kaṇṇe karīyatīti kaṇṇikā, kaṇṇālaṅkāro, taṃsadisasaṇṭhānatāya kaṇṇikā, padumādīnaṃ samūhe gahane vanetyattho. Saṇa dāne, ḍo, saṇḍaṃ, 『『saṇḍaṃ paddhādisaṅghāte, gopatimhi pume bhave』』ti nānatthasaṅgaho.

1. Dvayaṃ padmakumudādisāmaññe, tathā hi padmaṃ mahoppalaṃ sitoppalamuccate, 『『kuvalayaṃ uppalañca, nīlamindīvaranti hi』』iti byāḍi, 『『uppalañca kuvalayaṃ, nīlamindīvaraṃ mata』』nti bhāguri ca, 『『romo siti ca nīlo, kuvalayamindīvarañca nīlambuja』』nti tu vararuci. 『『Kuvalayadalasāmopyaṅgadadhiti paridhū sara』』nti māladhi, mādhavo ca, tatra pubbakamatamiha nissīyate. Yadyevaṃ kathamuppalasaddena nīluppalādīsveva buddhi, na pana mahoppalādimhīti? Vuccate – sāmaññepi dhaññatte yathā dhaññasaddena kalamādīsveva buddhi, na pana muggādīsu, evamihāpi. Upubbo pā pāne, alo, dvittaṃ, udake plavatīti vā uppalaṃ, yadādi. Kuyā pathaviyā valayaṃ iva sobhākarattā kuvalayaṃ.

Dvayaṃ nīluppale. Nīlavaṇṇe, a, nīlaṃ, indatīti indī, nadādi, indī lakkhī, tassā varaṃ indīvaraṃ, inda paramissariye vā, īro.

Asmiṃ nīluppale sete kumudaṃ nāma. Kuyaṃ modate kumudaṃ, ṇo. Assa padumādino kando sālūkamuccate. Kaṃ sukhaṃ dadātīti kando, kanda avhāne vā rodane ca. Sala gamanattho daṇḍako dhātu, uko, dīgho, sālūkaṃ.

1. Tikaṃ rattārattasāmaññe. Kamalato aññatarasmiṃ jalakusume, na tu ratteyeva, sugandhena yuttaṃ sogandhikaṃ. Kassa hāraṃ iva sobhākarattā kallahāraṃ, lāgamo, dvittañca. Dakaṃ sītalaṃ karotīti dakasītalikaṃ.

Dvayaṃ sevāle. Udakaṃ sevatīti sevālo, alo, vakārāgamo, isse ca. Nīlatīti nīlikā, nīla vaṇṇe, iko, nīlavaṇṇayogato vā nīlikā, sevalopi, dvayaṃ padmayutte dese, padmasamūhe ca. Naḷinī ca paṅkajinī visinī ca sarojinī padminīti pariyāyā. 『『Padmasaṇḍaṃ tadākare』』ti hi pariyāyaṃ ratanamālāyaṃ mādhavo, visaṃ samaṃ, tabbantatāya visinī, ino, nadādi. Ambujayogato, ambujānaṃ samūhato vā ambujinī.

我來直譯這段巴利文： 686. 白色蓮稱為"puṇḍarīka"，puḍi表示破，或有人說muḍi，加ika詞綴，且加ara音，ma變成pa音，且變ī音，成為puṇḍarīka。但紅蓮稱為"kokanada、kokāsaka"。因使鵝鳴故稱為kokanāda，加ṇa詞綴。在紅睡蓮中，也有"kokanada、kokanuda"讀法，或因在ke處鳴放故稱為kokanada，屬bhūvādi類，加da詞綴，加u音。kana表示光喜行，因在ke處光故稱為kokāsaka，加ṇvu詞綴，kāsa表示光。 關於花絲的兩個詞。因生於ke故稱為ki，如kamala等，在彼生，或因光故稱為kiñjakkha，加kha詞綴，na或la變成ka音，加鼻音，因在ke行故，加a詞綴，七格不刪，二者非陰性。關於蓮等莖的兩個詞。因如杖故稱為daṇḍa。nala表示香，加ṇa詞綴。 687. 關於根莖的兩個詞。visa表示投，va變成bha音，成為bhisa，或bhāsa表示光，ā音變i音。因生於根故稱為muḷāla，他義加ala詞綴，短音等，且變ḷa音，或mūla表示住，加ala詞綴，余如前相同，二者非陰性。 關於花蕾的兩個詞。種子殼藏處是bījakosa。因作于耳故稱為kaṇṇikā，耳飾，因如彼形故稱為kaṇṇikā，蓮等聚叢林義。saṇa表示施，加ḍa詞綴，成為saṇḍa，如nānattha集說"saṇḍa用於蓮等聚和牛主陽性"。 688. 關於蓮睡蓮等共名的兩個詞，如是蓮大睡蓮白睡蓮說，如byāḍi說"kuvalaya和uppala，以及nīla是indīvara"，如bhāguri說"uppala和kuvalaya，nīla是indīvara"，但vararuci說"roma和siti和nīla，kuvalaya和indīvara是nīlambuja"，如māladhi和mādhava說"kuvalaya葉相同飾光環繞"，此中依前說。若如是何故uppala詞只在青蓮等生解，而不在大蓮等？答：如總稱谷中雖有谷詞只在kalamā等生解，而不在綠豆等，此中亦然。up字首pā表示飲，加ala詞綴，重音，或因浮於水故稱為uppala，屬yadādi類。因與ku地如環作飾故稱為kuvalaya。 關於青蓮的兩個詞。nīla表示色，加a詞綴，成為nīla，因主故稱為indī，屬nadādi類，indī是吉祥，彼的最勝是indīvara，或inda表示上主，加īra詞綴。 在此中青蓮白者稱為kumuda。因在ku處喜故稱為kumuda，加ṇa詞綴。彼蓮等的塊根稱為sālūka。因給樂故稱為kanda，或kanda表示呼和哭。sala表示行走是daṇḍaka根，加uka詞綴，長音，成為sālūka。 689. 關於紅非紅共的三個詞。在除蓮外的水花中，但非只紅，因有好香故稱為sogandhika。因如kasya花環作飾故稱為kallahāra，加la音，且重音。因使水涼故稱為dakasītalika。 關於水草的兩個詞。因親水故稱為sevāla，加ala詞綴，加va音，且變ī音。因青故稱為nīlikā，nīla表示色，加ika詞綴，或因有青色故稱為nīlikā，也稱sevala。關於與蓮相應處和蓮群的兩個詞。naḷinī和paṅkajinī和visinī和sarojinī和padminī是同義詞。因如mādhava在ratanamālā說"蓮叢于彼處"為同義，visa是等，因有彼故稱為visinī，加ina詞綴，屬nadādi類。因有蓮，或因蓮群故稱為ambujinī。

1. Tilabījādayo sevālo nāma. Tatra tilabījappamāṇaṃ jalasaṇṭhitaṃ nīlādivaṇṇayuttaṃ tilabījaṃ nāma. Saṅkho nāma sapatto appakaṇḍo ukhāpidhānādippamāṇo samūlo eko sevālaviseso. Paṇako nāma bhamarasaṇṭhāno nīlavaṇṇo eko sevālaviseso, paṇa saṅkhāte, ṇvu, paṇako.

Pātālavaggavaṇṇanā niṭṭhitā.

Iti sakalabyākaraṇamahāvanāsaṅgañāṇacārinā kavikuñjarakesarinā dhīmatā sirimahācaturaṅgabalena mahāmaccena viracitāyaṃ abhidhānappadīpikāvaṇṇanāyaṃ bhūkaṇḍavaṇṇanā samattā.

1. Sāmaññakaṇḍa

2. Visesyādhīnavaggavaṇṇanā

691.Iha vakkhamāne sāmaññakaṇḍe sāṅgopāṅgehi aṅgaupāṅgadvayasahitehi visesyādhīnehi visesyāyattehi visesanasaddehi sobhanādīhi saṃkiṇṇehi aññamaññavijātiyatthehi dabbakriyāguṇādīhi anekatthehi samayavaṇṇādīhi abyayehi cirassamādīhi ca kamā kamato vaggā kathyante, te ca pubbavaggasannissayā, tathā hi sobhanādayo devamanussādīsu visesanabhāvena sambandhā, kriyādayo tu tadādhāratāya, samayādayo vācakatāya, cirassamādayo taṃkriyāvisesanabhāvena, tatoyeva sādhāraṇattā sāmaññakaṇḍamidaṃ.

1. Iha satthe bhiyyo rūpantarā liṅgavinicchayo, so atrāpi vagge bhiyyo rūpantarāyevāti vippaṭipattinirāsatthaṃ byāpakanyāyamāha 『『guṇi』』ccādinā. Tassattho – visesanabhūtā sabbe guṇasaddā, dabbasaddā, kriyāsaddā ca visesyādhīnabhāvena hetunāyeva, na bhiyyo rūpantarāpi visesanasaddena samaliṅgino siyunti, yathā – sobhanā itthī, sobhano puriso, sobhanaṃ cittaṃ.

693-

我來直譯這段巴利文： 690. tilabīja等是水草名。其中如芝麻籽量在水中住有青等色者稱為tilabīja。saṅkha是有葉無莖如鍋蓋等量有根的一種水草。paṇaka是如蜂形青色的一種水草，paṇa表示數，加ṇvu詞綴，成為paṇaka。 地界品註釋終。 如是由遍通語法大林游知者詩象獅子有慧大四軍大臣所作的詞義燈註解中，地界品註釋完。 3.共通品 1.所依品註釋 691. 此中在將說的共通品中，依次說與支分副支分二者俱的所依，即取決於所依的能依詞如sobhana等，雜有相互異類義的實物、動作、德性等多義，和時節色等不變詞，如cira等，彼等依前品，如是sobhana等與天人等為能依性相系，但動作等以彼為所依性，時節等以能說性，cira等以彼動作能依性，正因如是共通性此是共通品。 692. 此論中多於他形的性決定，彼在此品中也多於他形，為除疑說遍攝理"guṇi"等。彼義是：所有作能依的德詞、實詞、動詞，因作所依性，非多於他形也，能依詞應同性，如：sobhanā itthī，sobhano puriso，sobhanaṃ cittaṃ。 693-

696.Subhantaṃ sobhane. Subha sobhane, yu. Ruca dittiyaṃ, iro. Sādha saṃsiddhiyaṃ, u. Manaṃ tosetīti manuññaṃ. Ñā parimāṇatosananisāmanesu, antassukāro, manaṃ ā bhuso tosetīti vā manuññaṃ, tadā 『『mano añña』』nti chedo, ālopo. Cara gatibhakkhanesu, ṇvu, carati cittametthāti cāru. Suṭṭhu darīyate sundaraṃ, dara dāraṇe . Vagga gamane, u, vaggu. Mano ramati asmiṃ. Kamu icchāyaṃ, to. Harati cittaṃ hārī, ṇī. Mana ñāṇe, ju, mano javati yasmiṃ vā mañju, nalopo. Piyasīlayuttatāya pesalaṃ, piyassa pe, īssattaṃ. Bhadi kalyāṇe, do. Vā gatiyaṃ, mo. Kala saṅkhyāne, yāṇo. Manaṃ appeti vaḍḍhetīti manāpaṃ, mano appoti yasminti vā manāpaṃ, āpa pāpuṇane, apādipubbo ca. Labhitabbanti laddhaṃ, to, sakatthe ko. Subhatīti subhaṃ, sundarena sabhāvena bhavatīti vā subhaṃ.

Puṅgavantaṃ uttame, ubbhuto atyatthaṃ uttamo, ubhasaddato ubbhutatthato visesatthe tamo, uggatatamattā vā uttamo. Vara patthanāyaṃ, pavaro. Iṭṭhapaccaye vuḍḍhassa jādeso, jeṭṭho. Pakaṭṭhaṃ mukhaṃ ārambho assa pamukho. Natthi uttaro uttamo yasmā anuttaro. Pamukho ca anuttaro cāti dvando. Apādipubbe varo. Mukhamiva mukhyo, ivatthe yo. Padadhātīti padhānaṃ, yu. Pamukhabhāve tiṭṭhatīti pāmokkho, ubhayatrāpi vuḍḍhi. Pakaṭṭhaṃ rātīti paraṃ, ṇo. 『『Agga』』nti jānitabbanti aggaññaṃ, 『『agga』』nti pamānitabbanti vā aggaññaṃ. Uttaro uttamasadiso. Padhānabhāvaṃ nītaṃ paṇītaṃ, nī naye, kammani ṇo. Paraṃ paccanīkaṃ māretīti paramaṃ, pakaṭṭhabhāve ramatītivā paramaṃ, ṇo. Iyiṭṭhesu pasatthassa, vuḍḍhassa ca so, seyyo, seṭṭho ca, 『『kvacāsavaṇṇaṃ lutte』』ti isse. Gāmaṃ netīti gāmaṇi, 『『tassīlādīsu ṇī tvāvī cā』』ti ṇī, rasso, gāmaṇi. Santatamatāya sattamo, santato tamo, santassa ca so. Visesīyateti visiṭṭho, sisa visesane, to. Ara gamane, ṇyo, ikārāgamo, ariyo. Natthi aggo yasmā nāgo, dīghādi, galopo ca. I gatiyaṃ, ṇvu, isse, alopo ca, eko, sadisarahitatāya vā ekībhāve tiṭṭhatīti eko, ko. Ussāpeti paccanīketi usabho, usa dāhe, abho . Aja gamane, a, jassa go, dvittaṃ, aggo. Muca mocane, hīnamajjhimabhāvehi muccatīti mokkho, to, tassa kho. Mokkha mocane vā, a. Padhānabhāvaṃ gacchatīti puṅgavo, yadādi, pukkhalopyatra, pusa vuḍḍhimhi, alo, sassa kho, asarūpadvittaṃ. Ete cuttamādayo samāsagāpi asamāsagāpi uttamatthavācakā. Amarakose pana nāgosabhapuṅgavānaṃ samāsagatteyeva uttamatthavācakatā vuttā, vuttañca –

『『Uttarasmiṃ pade byaggha-puṅgavo』sabhakuñjarā;

Sīhasaddūlanāgādyā, pume seṭṭhatthagocarā』』ti [amara 21.59].

Tassattho – byagghādayo kammadhārayasamāse sati uttarapadībhūtā seṭṭhatthavisayā pubbapadassa seṭṭhatthavācakā pulliṅgā ca bhavanti, yathā 『『purisabyaggho, munipuṅgavo』』iccādi. Sīhādayo, ādinā varāhapuṇḍarīkadhorayhasovīrādayo ca samāsagā kammadhārayasamāse uttarapadabhūtā seṭṭhatthavācakā pumeva bhavanti, yathā 『『sakyasīho, kavikuñjaro, purisasaddūlo, purisavarāho』』iccādi.

我來直譯這段巴利文： 696. 直至subha關於美好。subha表示美好，加yu詞綴。ruca表示光，加ira詞綴。sādha表示成就，加u詞綴。因悅意故稱為manuñña。ñā表示量悅察，內變u音，或因意極悅故稱為manuñña，則分"mano añña"，刪ā音。cara表示行食，加ṇvu詞綴，因心行此故稱為cāru。因善破故稱為sundara，dara表示破。vagga表示行，加u詞綴，成為vaggu。心樂於此。kamu表示欲，加ta詞綴。因奪心故稱為hārī，加ṇī詞綴。mana表示知，加ju詞綴，或因心速於此故稱為mañju，刪na音。因有愛性故稱為pesala，piya變pe，變ī音。bhadi表示善，加da詞綴。vā表示行，加ma詞綴。kala表示數，加yāṇa詞綴。因意增長故稱為manāpa，或因意得於此故稱為manāpa，āpa表示得，有ap等字首。因應得故稱為laddha，加ta詞綴，自義加ka詞綴。因美故稱為subha，或因以美自性有故稱為subha。 直至puṅgava關於最勝。因超出過多故稱為uttama，從ubha詞從超出義于勝義加tama詞綴，或因升至極故稱為uttama。vara表示求，成為pavara。在iṭṭha詞綴中vuḍḍha變成ja音，成為jeṭṭha。因有勝開始面故稱為pamukha。因無更上故稱為anuttara。pamukha和anuttara複合。在ap等字首中vara。如面故稱為mukhya，如義加ya詞綴。因持位故稱為padhāna，加yu詞綴。因住于勝性故稱為pāmokkha，兩處都增強音。因勝給故稱為para，加ṇa詞綴。因應知為"agga"故稱為aggañña，或因應量為"agga"故稱為aggañña。uttara似最勝。因導向主要性故稱為paṇīta，nī表示導，業處加ṇa詞綴。因殺敵上故稱為parama，或因樂於勝性故稱為parama，加ṇa詞綴。在iyiṭṭha中pasattha和vuḍḍha變成sa音，成為seyya和seṭṭha，如"有時刪音變i"。因導村故稱為gāmaṇi，如"在彼性等中加ṇī tvāvī和ca"加ṇī詞綴，短音，成為gāmaṇi。因最寂靜故稱為sattama，從santa加tama詞綴，santa變成sa音。因勝故稱為visiṭṭha，sisa表示勝，加ta詞綴。ara表示行，加ṇya詞綴，加i音，成為ariya。因無上故稱為nāga，長音等，刪ga音。i表示行，加ṇvu詞綴，變i音，刪a音，成為eka，或因無等住於一性故稱為eka，加ka詞綴。因舉敵故稱為usabha，usa表示燒，加abha詞綴。aja表示行，加a詞綴，ja變成ga音，重音，成為agga。muca表示脫，因脫低中故稱為mokkha，加ta詞綴，變成kha音。或mokkha表示脫，加a詞綴。因至主要性故稱為puṅgava，屬yadādi類，此中也稱pukkala，pusa表示長，加ala詞綴，sa變成kha音，異形重音。此等從uttama等有複合和非複合表最勝義。但在amara詞典中說nāga、usabha、puṅgava只在複合時表最勝義，如說： "在後分byaggha、puṅgava、usabha、kuñjara，sīha、saddūla、nāga等，陽性行最勝義。"[amara 21.59] 彼義是：byaggha等在持業複合時為後分行最勝境為前分最勝義且陽性，如"purisabyaggha、munipuṅgava"等。sīha等，以等包括varāha、puṇḍarīka、dhorayha、sovīra等複合在持業複合為後分表最勝義只陽性，如"sakyasīha、kavikuñjara、purisasaddūla、purisavarāha"等。

1. Cittassa, akkhino ca pītijanakaṃ vatthu abyāsekaṃ, asecanañca nāma, na byāsiñcanti nakkharanti nayanamanāni yasmāti abyāsekaṃ, asecanañca, na byāsiñcanti ca yasmiṃ āgantukabhūtāni aññarasānīti vā abyāsekaṃ, asecanañca. Ṇo, yu ca.

Chakkaṃ iṭṭhe vatthumhi. Icchitabbaṃ, esitabbanti vā iṭṭhaṃ, isu icchāyaṃ, isa gavesane ca, to. Subhattaṃ gacchatīti subhagaṃ, kvi. Hadaye sādhu, hadayassa vā piyanti hajjaṃ, ṇo, dantassa lopo, dyassa jjo. Dayitabbaṃ ādātabbanti dayitaṃ, to. Valla saṃvaraṇe, kammani abho. Piyāyitabbanti piyaṃ,pī tappanakantīsu, ṇyo, rassādi.

1. Tikaṃ tucche. Tuca vināse, cho. Rica viyojanasambajjhanesu, sambajjhanaṃ missanaṃ, to, sakatthe ko. Sunassa hitaṃ suññaṃ, yo, nyassa ñño, suna gatiyaṃ vā, yo. Dvayaṃ asāre. Phala nipphattiyaṃ, u, gu vā. Pubbatra gonto, asse, pheggu.

Tikaṃ pavitte. Medha hiṃsāsaṅgamesu, medhīyate saṅgamīyate mejjhaṃ, ṇyo, jhassa jho, asarūpadvittaṃ. Pu pavane, to, dīghādi. Vuḍḍhāvādeso, ikārāgamo ca. Dvayaṃ aviraddhe. Na virajjhatīti aviraddho, radha hiṃsāparādhāpagamanesu, to. 『『Dhaḍhabhahehi dhaḍhā ce』』ti tassa dho. Paṇa byavahārathutīsu, ṇvu, viraddhavohārena na paṇāmetīti apaṇṇako.

699-701. Dvayaṃ jātyācārādinā anindite. Upubbo, papubbo ca kasa vilekhane, hiṃsāyañca, to, 『『sādisantapucchabhanjahaṃsādīhi ṭṭho』』ti sahādibyañjanena tassa ṭṭho.

Gārayhantaṃ jātyācārādinā nindite. Nihīyateti nihīno, hā cāge, ino, dīgho. Apādipubbe hīno. Lama nindāyaṃ, ṇvu, lāmako. Kiṭa gatiyaṃ, pati nipubbo tu nindāyaṃ, ṭho, patikiṭṭhaṃ, nikiṭṭhañca. Ittarasaddo lāmakatthavācako pāṭipadiko, 『『jātyācārādīhi nihīnoya』』nti avaditabboti avajjo, tabbhāvattho cettha akāro. Vada viyattiyaṃ vācāyaṃ, ṇyo, dyassa jjo. Kucchā sañjātā assa kucchito. Adhobhāge jāto adhamo, ossattaṃ. Uma nindāyaṃ, kamme a, sakatthe ko, usso, omako. Garahitabboti gārayho, garaha nindāyaṃ, ṇyo, vaṇṇavipariyayo.

Dvayaṃ malayutte. Malayuttatāya malīno, ino, dīgho. Assatthyatthe ī, masapaccaye malīmaso, kaccaraṃ, maladūsitampi, kucchitaṃ caratīti kaccaraṃ.

Tipādaṃ vipule. Braha vuddhiyaṃ, rājādi, brahā. Maha pūjāyaṃ, anto. Pula mahatte, vipulaṃ. Sala gamane, visālaṃ, ṇo. Patha saṅkhyāne, ulo, assu, puthulaṃ, umhi puthu. Gara secane, u, garu. Ara gamane, u, assu, uru. Tanu vitthāre, to, iṇṇādeso, tassa tho, assi, asarūpadvittaṃ, vitthiṇṇaṃ.

Vaṭharantaṃ thūle. Pī tappanakantīsu, ino. Thūla paribrūhane, a. Pīdhātuto īvaro, pīvaraṃ. Lapaccaye thullaṃ, rassādi. Vada viyattiyaṃ vācāyaṃ, vadatīti vaṭharaṃ, aro, dassa ṭho. Thūlamupacitamaṃsavipulāyatamaṃsādi.

Dvayaṃ sannicite. Ānipubbo ci caye, kamme to, ācitaṃ, nicitañca.

我來直譯這段巴利文： 697. 對心和眼生喜的事物稱為abyāseka和asecana，因眼意不流離故稱為abyāseka和asecana，或因外來他味不流入此故稱為abyāseka和asecana。加ṇa詞綴和yu詞綴。 關於可愛事物的六個詞。因應欲或應求故稱為iṭṭha，isu表示欲，isa表示求，加ta詞綴。因至善性故稱為subhaga，加kvi詞綴。心善，或心愛故稱為hajja，加ṇa詞綴，刪danta音，dya變成jja音。因應憐應取故稱為dayita，加ta詞綴。valla表示護，業處加abha詞綴。因應愛故稱為piya，pī表示滿足愛，加ṇya詞綴，短音等。 698. 關於空的三個詞。tuca表示滅，加cha詞綴。rica表示離合，合是混，加ta詞綴，自義加ka詞綴。suna的有是suñña，加ya詞綴，nya變成ñña音，或suna表示行走，加ya詞綴。關於無實的兩個詞。phala表示成就，加u詞綴，或ga音。前處ga音變已音，成為pheggu。 關於凈的三個詞。medha表示害合，因被合故稱為mejjha，加ṇya詞綴，jha變成jha音，異形重音。pu表示凈，加ta詞綴，長音等。增強音變和加i音。關於無過的兩個詞。因不錯故稱為viraddha，radha表示害過離，加ta詞綴。如"從dhaḍhabha變dhaḍhā"變成dha音。paṇa表示說稱，加ṇvu詞綴，因不以錯說稱故稱為apaṇṇaka。 699-701. 關於種姓行為等不責的兩個詞。up字首和pa字首kasa表示寫和害，加ta詞綴，如"從sādi等有輔音變成ṭṭha"與sādi等輔音變成ṭṭha音。 直至gārayha關於種姓行為等可責。因減故稱為nihīna，hā表示舍，加ina詞綴，長音。在ap等字首中hīna。lama表示責，加ṇvu詞綴，成為lāmaka。kiṭa表示行走，但pati和ni字首表示責，加ṭha詞綴，成為patikiṭṭha和nikiṭṭha。ittara詞表示lāmaka義詞根，因"種姓行為等下者"不應說故稱為avajja，此中a音表示彼性。vada表示明說，加ṇya詞綴，dya變成jja音。因生惡故稱為kucchita。因生下分故稱為adhama，變o音。uma表示責，業處加a詞綴，自義加ka詞綴，變u音，成為omaka。因應責故稱為gārayha，garaha表示責，加ṇya詞綴，音位變。 關於有垢的兩個詞。因有垢故稱為malīna，加ina詞綴，長音。有義加ī音，在masa詞綴中成為malīmasa，kaccara，也是污垢，因行惡故稱為kaccara。 關於廣的三足詞。braha表示長，屬rājādi類，成為brahā。maha表示敬，加anta詞綴。pula表示大，成為vipula。sala表示行走，成為visāla，加ṇa詞綴。patha表示數，加ula詞綴，加u音，成為puthula，在u中puthu。gara表示灑，加u詞綴，成為garu。ara表示行走，加u詞綴，加u音，成為uru。tanu表示廣，加ta詞綴，變成iṇṇa音，變成tha音，加u音，異形重音，成為vitthiṇṇa。 直至vaṭhara關於粗。pī表示滿足愛，加ina詞綴。thūla表示增長，加a詞綴。從pī根加īvara詞綴，成為pīvara。在la詞綴中成為thulla，短音等。vada表示明說，因說故稱為vaṭhara，加ara詞綴，da變成ṭha音。thūla是增肉廣長肉等。 關於積聚的兩個詞。ā和ni字首ci表示積，業處加ta詞綴，成為ācita和nicita。

1. Siloko sabbasmiṃ. Saratīti sabbaṃ, vo, rassa ca vo. Saṃpubbo asu khepane, to, samattaṃ, atha vā sama tima vekallabye, to, samattaṃ. Na khiyatīti akhilaṃ, lo, akhilaṃ, nikhilañca tathā. Saka sattiyaṃ, alo, kalābhi avayavehi saha vattateti vā sakalaṃ. Sesato avasiṭṭhato niggataṃ nissesaṃ. Kasa gamane, ino, ṇattaṃ, kasiṇaṃ. Na sesaṃ avasiṭṭhaṃ asesaṃ. Aggena sikharena saṅgataṃ samaggaṃ. Kate samāse pubbanipāto abhidhānā. Ūna parihāne, na ūnaṃ asmiṃ anūnakaṃ, ko.

703.Bahulantaṃ bahutte, bhāveti vaḍḍhetīti bhūri, bhū sattāyaṃ, ri, bhūri, dīghādi, rassanto, īmhi bhūrī, medhā. Pahu sattiyaṃ, to, ukārāgamo, papubbo hū sattāyaṃ vā, rasso. Paci vitthāre, uro, pacuraṃ. Bhī bhaye, bhāyati yasmāti bhiyyo, dvittaṃ. Sampahotīti sampahulaṃ, lo. Baha vuḍḍhiyaṃ, u, bahu. Yebhuyyasaddo bahulatthavācako pāṭipadiko. Bahū atthe lābhīti bahulaṃ.

Dvayaṃ bahigate. Bahi jātaṃ bāhiraṃ, iraṇa.

704-706.Yesaṃ padatthānaṃ mattaṃ pamāṇaṃ satādito paraṃ adhikaṃ bhavati, te parosatādī. Ādinā parosahassādi. Satato paro parosataṃ. Sahassato paro parosahassaṃ, parassa pubbanipāto abhidhānā parasaddā okārāgamo. Pajjaṃ appe. Parito attaṃ khaṇḍitaṃ parittaṃ. Sukha takriyāyaṃ, takriyā sukhanaṃ, umo. Suca socane vā. Khuda pipāsāyaṃ, do, khuddaṃ. Thuca pasāde, ṇo. Ala bhūsanapariyattinivāraṇesu, po, lassa po, appaṃ. Kisa tanukaraṇe, ṇo. Tanu vitthāre. Ci caye, ulo, dvittaṃ, cullaṃ, nīce pana cullo. Mā māne, chadādīhi to. Rassādi, mattā, itthiyaṃ. Lisa appībhāve, a. Lū chedane, luyateti lavo, a. Aṇa gatyattho, u. Kaṇa sadde, a, kaṇo. Lavādīhi saha kaṇo pume, vuttañca amarakose 『『pume lavalesakaṇāṇavo』』ti [amara 21.62].

Ñattantaṃ samīpe. Saṅgatā āpo yasmiṃ samīpaṃ, āssī. Pādito yadādinā kaṭo, nikaṭo, natthi kaṭo āvaraṇaṃ etassāti vā nikaṭo. Sadasmā to, āsanno. Kaṇṭhaṃ samīpaṃ upagataṃ upakaṭṭho. 『『Kaṇṭho gale sanniṭṭhāne, sadde madanapādape』』ti hi nānatthasaṅgaho, idha pana kaṇṭhassa kaṭṭhādeso, ṇalopo vā. Abhyāsīdatīti abhyāso. 『『Abhyāso tu samīpamhi, pumā abhyasanepi ce』』ti [cintāmaṇiṭīkā 21.67]rabhaso. Saha antena santikaṃ, sakatthe iko. Vidūrapaṭipakkhattā avidūraṃ. Saṅgataṃ antaṃ sāmantaṃ, sasaddassa dīgho, niggahītassa mo, saṃ nipubbopi kaṭṭhasaddo samīpatthoyevāti dassanatthaṃ udāhaṭaṃ, kasa vilekhane vā, to, sannikaṭṭhaṃ. Antikabhāvaṃ upagataṃ upantikaṃ. Saha kāsena vattate sakāsaṃ, kāsa dittiyaṃ. Antayogā antikaṃ, iko. Ñāyateti ñattaṃ, to, sakāsasaddena saniḍasadesasavidhasamariyādasavesāpi gayhanti. Saha niḍena, saha desena, saha vidhāya, saha mariyādāya, saha vesena vattateti viggaho, byuppattinimittaṃ, rūḷhīsaddā pana ete.

Dvayaṃ dūramatte. Dukkhena arati yaṃ dūraṃ. Vipapubbo kaṭṭhasaddo dūre, sakatthe ko, vippakaṭṭhakaṃ.

我來直譯這段巴利文： 702. 關於一切的偈。因行故稱為sabba，變vo音，ra變成vo音。saṃ字首asu表示盡，加ta詞綴，成為samatta，或sama和tima表示不全，加ta詞綴，成為samatta。因不盡故稱為akhila，加la詞綴，成為akhila，nikhila同樣。saka表示能，加ala詞綴，或因與kalā支分俱行故稱為sakala。從余出離是nissesa。kasa表示行走，加ina詞綴，變ṇa音，成為kasiṇa。無餘存是asesa。與頂峰合是samagga。作複合時前詞在前由詞義。ūna表示減，不減此是anūnaka，加ka詞綴。 703. 直至bahula關於多。因使有增故稱為bhūri，bhū表示有，加ri詞綴，bhūri，長音等，末短音，在ī中bhūrī，medhā。pahu表示能，加ta詞綴，加u音，或pa字首hū表示有，短音。paci表示廣，加ura詞綴，成為pacura。bhī表示怖，因怖此故稱為bhiyyo，重音。因能遍故稱為sampahula，加la詞綴。baha表示長，加u詞綴，成為bahu。yebhuyya詞表示多義詞根。因多義得故稱為bahula。 關於出外的兩個詞。因生外故稱為bāhira，加iraṇa詞綴。 704-706. 彼等詞義量從百等往後多者，彼等是parosata等。以等包括parosahassa等。從百往後是parosata。從千往後是parosahassa，para前置由詞義para詞加o音。偈關於少。遍碎是paritta。sukha表示彼作，彼作是sukhana，加uma詞綴。或suca表示憂。khuda表示渴，加da詞綴，成為khudda。thuca表示凈，加ṇa詞綴。ala表示飾足止，加pa詞綴，la變成pa音，成為appa。kisa表示使細，加ṇa詞綴。tanu表示廣。ci表示積，加ula詞綴，重音，成為culla，但在低義中是culla。mā表示量，從cha等加ta詞綴。短音等，mattā，在陰性。lisa表示少，加a詞綴。lū表示切，因被切故稱為lava，加a詞綴。aṇa表示行義，加u詞綴。kaṇa表示聲，加a詞綴，成為kaṇa。lava等與kaṇa在陽性，如amara詞典說"陽性有lava、lesa、kaṇa、aṇu"[amara 21.62]。 直至ñatta關於近。因有水合故稱為samīpa，加u音。從pāda以yadādi加kaṭa詞綴，成為nikaṭa，或因無kaṭa障礙故稱為nikaṭa。從sad加ta詞綴，成為āsanna。至近頸是upakaṭṭha。因如nānattha集說"kaṇṭha用於頸確定聲情樹"，此中但kaṇṭha變成kaṭṭha音，或刪ṇa音。因近坐故稱為abhyāsa。如rabhasa說"abhyāsa用於近，也用於習於陽性"[cintāmaṇi注21.67]。與anta俱是santika，自義加ika詞綴。因是vidūra反對故稱為avidūra。與anta合是sāmanta，sa詞長音，鼻音變成ma音，saṃ和ni字首也有kaṭṭha詞表近義，為顯此故說，或kasa表示寫，加ta詞綴，成為sannikaṭṭha。至近性是upantika。與kāsa俱行是sakāsa，kāsa表示光。因有anta故稱為antika，加ika詞綴。因知故稱為ñatta，加ta詞綴，以sakāsa詞也取saniḍa、sadesa、savidha、samariyāda、savesa。與niḍa俱，與desa俱，與vidhā俱，與mariyāda俱，與vesa俱行是分析，此是詞源由來，但此等是慣用詞。 關於遠量的兩個詞。因難行故稱為dūra。vi和pa字首kaṭṭha詞用於遠，自義加ka詞綴，成為vippakaṭṭhaka。

1. Tikaṃ ghane, natthi antaraṃ chiddaṃ yassa. Hanatismā a, hassa gho ca, ghanaṃ. Samu upasame, do, sandaṃ. Pādo viraḷe. Viramatīti viraḷaṃ, a, vaṇṇavikāro. Piyo lavo appo yasmiṃ pelavaṃ, piyassa pe, pili gamane vā, avo. Tanu appādīsupi.

Dvayaṃ dīghe. Yata āyatane, āyataṃ. I gamane vā, to, bhūvādi, isse, e aya, dīghādi. Di khaye, gho, dīghādi. Tikaṃ vaṭṭale. Niggataṃ talaṃ asmāti nittalaṃ. Vaṭṭa vaṭṭane, vaṭṭaṃ, latādi. Ulapaccaye vaṭṭulaṃ.

708.Ucchitantaṃ unnate. Ci caye, uccinotīti ucco, a. Unnamatīti unnato. Tuja hiṃsāyaṃ, phalane ca, a, tuṅgo. Uggataṃ aggaṃ assa udaggo. Uddhaṃ sito ucchito, si sevāyaṃ, to, sassa cho, asarūpadvittaṃ, ucchito. Paṃsupi, pakaṭṭho aṃsu ditti yassa paṃsu.

Tikaṃ vāmane. Uddhaṃ na añcatīti nīco, añca gamane, ṇo, akārañakārānaṃ lopo, nisaddo atra nisedhe. Rasa sadde, so, rasso. Vā gamane, mano, vāmano.

Tikaṃ ujumhi. Na jimhaṃ kuṭilaṃ ajimhaṃ. Tasmiṃ avaṅkatāya pakaṭṭho guṇo yassa paguṇo. Aja gamane, u, assu, uju.

1. Chakkaṃ vaṅke. Aladhātumhā aro, ḷattaṃ. Vela gamane, to, dvittādi, virūpena ilayatīti vā vellitaṃ, to, ila gamane. Vaṅka koṭilye, a. Kuṭa chedane, ilo, kuṭa koṭilye vā. Hā cāge, kattari mo, dvittaṃ, vaṇṇavipariyayādi, jimhaṃ. Kuñca koṭilye, to. Vakkampi, vakka gamane.

Pañcakaṃ dhuve. Dhu gatitheriyesu, a, uvādeso. Sassate nicce bhavo sassato. Nicco vutto [abhidhānappadīpikāṭīkā]. Sadā kāle bhavo sadātano. Sanasaddo niccattho sattamyanto nipāto, sanaṃsaddo vā [abhidhānappadīpikāṭīkā], tatra bhavo sanantano, ubhayatrāpi bhavatthe tano, pubbe niggahītāgamo.

1. Ekeneva bhāvādirūpena kālassa byāpako nibbānākāsādikūṭaṭṭhoti pakāsito. Māyāniccalayantādīsu kūṭaṃ vakkhati [abhidhānappadīpikāṭīkā]. Niccalo tiṭṭhatīti kūṭaṭṭho, pabbato, kūṭaṭṭho viya sadā tiṭṭhatīti kūṭaṭṭho.

Dvayaṃ lahuke. Laṅgha gati sosanesu, u, ghassa hattaṃ, niggahītalopo, lahu, laghupi. Saṃpubbe, satthikakapaccaye ca sallahukaṃ. Tikaṃ saṅkhyāte. Khyā kathane. Gaṇa saṅkhyāne. Mā parimāṇe, sabbatra to.

1. Tikaṃ tikhiṇe. Tija nisāne, ho, vaṇṇavikāro, tiṇhaṃ. Tija nisāne, ino, jassa kho, ṇattaṃ, tikhiṇaṃ. Tijatoyeva vo, jassa vo, battaṃ, tibbaṃ. Tikaṃ caṇḍe. Caṇḍa kope, caṇḍaṃ. Ujja balapālanesu, a, jjassa ggo, uggaṃ. Khara vināse, a, kharaṃ.

Catukkaṃ jaṅgame. Gamu gamane, dvittādi, jaṅgamaṃ. Cara gamane, a, caraṃ. Tasati calatīti tasaṃ, tasa ubbege, ubbego bhayaṃ, calanañca. Carabhismā caro, majjhe dīgho, carācaraṃ, abbhāsante vā rāgamo, carācaraṃ, sabbatra apaccayo. Iṅgampi, iṅgatīti iṅgo, iṅga gamane.

712-

我來直譯這段巴利文： 707. 關於密的三個詞。因無間隙者。從hana加a詞綴，ha變成gha音，成為ghana。samu表示止，加da詞綴，成為sanda。關於疏的四詞。因止故稱為viraḷa，加a詞綴，音變。因有少分故稱為pelava，piya變pe音，或pili表示行走，加ava詞綴。tanu也用於少等義。 關於長的兩個詞。yata表示處，成為āyata。或i表示行走，加ta詞綴，屬bhūvādi類，變ī音，e變aya音，長音等。di表示盡，變gha音，長音等。關於圓的三個詞。因從此出面故稱為nittala。vaṭṭa表示圓，成為vaṭṭa，屬latādi類。在ula詞綴中成為vaṭṭula。 708. 直至ucchita關於高。ci表示積，因高積故稱為ucca，加a詞綴。因上升故稱為unnata。tuja表示害和破，加a詞綴，成為tuṅga。因有高頂故稱為udagga。向上住是ucchita，si表示事奉，加ta詞綴，sa變成cha音，異形重音，成為ucchita。也有paṃsu，因有勝光線故稱為paṃsu。 關於矮的三個詞。因不向上行故稱為nīca，añca表示行走，加ṇa詞綴，刪a音和ña音，此中ni詞表示遮。rasa表示聲，加sa詞綴，成為rassa。vā表示行走，加mana詞綴，成為vāmana。 關於直的三個詞。非曲彎是ajimha。因彼無曲有勝德故稱為paguṇa。aja表示行走，加u詞綴，加u音，成為uju。 709. 關於曲的六個詞。從ala根加ara詞綴，變ḷa音。vela表示行走，加ta詞綴，重音等，或因以異形行故稱為vellita，加ta詞綴，ila表示行走。vaṅka表示曲，加a詞綴。kuṭa表示切，加ila詞綴，或kuṭa表示曲。hā表示舍，作者加ma詞綴，重音，音位變等，成為jimha。kuñca表示曲，加ta詞綴。也有vakka，vakka表示行走。 關於常的五個詞。dhu表示行堅，加a詞綴，變uva音。在永恒常有是sassata。nicca已說[詞義燈注]。在一切時有是sadātana。sana詞表示常義第七格不變詞，或sanaṃ詞[詞義燈注]，生於彼是sanantana，兩處皆在有義加tana詞綴，前加鼻音。 710. 以一有等形遍時常住如涅槃虛空等稱為kūṭaṭṭha。在幻常機等中將說kūṭa[詞義燈注]。因常住故稱為kūṭaṭṭha，山，如kūṭaṭṭha常住故稱為kūṭaṭṭha。 關於輕的兩個詞。laṅgha表示行干，加u詞綴，gha變成ha音，刪鼻音，成為lahu，也有laghu。在saṃ字首，在satthika詞綴中成為sallahuka。關於數的三個詞。khyā表示說。gaṇa表示數。mā表示量，一切處加ta詞綴。 711. 關於銳的三個詞。tija表示磨，加ha詞綴，音變，成為tiṇha。tija表示磨，加ina詞綴，ja變成kha音，變ṇa音，成為tikhiṇa。從tija加va詞綴，ja變成va音，變ba音，成為tibba。關於暴的三個詞。caṇḍa表示怒，成為caṇḍa。ujja表示力護，加a詞綴，jja變成gga音，成為ugga。khara表示壞，加a詞綴，成為khara。 關於動的四個詞。gamu表示行走，重音等，成為jaṅgama。cara表示行走，加a詞綴，成為cara。因恐動故稱為tasa，tasa表示怖，怖是怕，和動。從cara和bha加cara詞綴，中間長音，成為carācara，或在重複末加ra音，成為carācara，一切處加a詞綴。也有iṅga，因行故稱為iṅga，iṅga表示行走。 712-;

1. Dvayaṃ calanamatte. Kampa calane. Cala kampane, sabbatra kattari yu.

Dvayaṃ adhike. Atiriccatīti atiritto, rica viyojanasampaṭicchanagatīsu, to, bhujādi. Adhi eti gacchatīti adhiko, i gamane, ko.

Jaṅgamā pāṇito añño thāvaro nāma, tiṭṭhatīti thāvaro, ṭhā gatinivattiyaṃ, varo, vaṇṇavikāro, thāvaro, ṭhāvaropītyeke.

Catukkaṃ lole. Lola ummādane. Cala kampane, dvittādi, cañcalaṃ. Tara plavanataraṇesu, taraṃ lātīti taralaṃ, ete calanamattepi.

Catukkaṃ purāṇe. Pure bhavo purāṇo, yadādinā napaccayo, ṇattaṃ. Purā bhavo purātano, tanapaccayo. Sanaṃsaddo iha sattamyanto purāṇatthe nipāto. Tatra bhavo sanantano, pubbe viya sanaṃsaddo vā, tatrāpi pubbe viya niggahītāgamo. Ciraṃsaddo nipāto sattamyanto purāṇattho iha gayhate, tatra bhavo cirantano. Niggahītalopo cirakālādīsu.

Catukkaṃ abhinave. Patito aggo yassa paccaggho, gassa gho, bahuko vā aggho yassa paccaggho, anekatthattā hi upasagganipātānaṃ bahukattho ettha patisaddo. Navasaddāsakatthe tano, navassa nubhāvo ca. Navo eva abhinavo, nu thutiyaṃ, a, navo.

714-715. Pañcakaṃ kakkhaḷe. Kantatīti kurūraṃ, ūro, kantassa ca kurādeso, kara hiṃsāyaṃ vā, ūro, assu. Kaṭha kicchajīvane, muddhajadutiyanto dhātu, ino, vaṇṇavipariyaye kathinantipi. Dala vidāraṇe, ho, ḷattaṃ, baha vuddhimhi vā, bassa do, ḷanto ca, daḷhaṃ daha bhasmīkaraṇe vā, a, ḷanto ca. Niṭṭhātīti niṭṭhuraṃ, ṭhā gatinivattiyaṃ, uro. Kakkha hasane, alo, ḷattaṃ. Kaṭhoraṃ, jaraṭhaṃ, muttimaṃ, muttampi, kaṭha kicchajīvane, oro. Jara jīraṇe, bhūvādi, ṭho. Mutti kathinyaṃ, taṃyogā muttimaṃ. Apaccaye muttaṃ.

Sattakaṃ ante. Ama gamane, to, anto, anitthī. Paripubbo pariyanto. Papubbo panto. Pacchā bhavo pacchimo. Ante bhavo antimo, imo. Jaghane sādhu jighaññaṃ, yo, assi. Caratismā imo. Carimaṃ, carasaddā vā imo.

Catukkaṃ paṭhame. Pubba pūraṇe, a. Aggaṃ seṭṭhepi vuttaṃ. Paṭha viyattiyaṃ vācāyaṃ, amo, patha saṅkhyāne vā, amo, vaṇṇavikāro, paṭhamaṃ, pathamantipi. Ādīyate paṭhamaṃ gaṇhīyateti ādi, i, pume, sosaddo ādissa pulliṅgattajotako, purimaṃ, puratthāpi, bhavatthe imatthā.

Dvayaṃ anucchavike. Paṭiggahito rūpo patirūpo. Chaviyā anurūpaṃ anucchavikaṃ, sakatthe ko.

Dvayaṃ niratthake. Mūha vecitte, a, hassa gho. Natthi attho yassa, sakatthe ko.

1. Dvayaṃ pākaṭe. Visiṭṭho attā yassa byattaṃ. Puṭa pakāsane, puṭa vikāsane vā.

Tikaṃ mudumhi. Muda modane, u, muda saṃsagge vā. Sobhanaṃ kumāraṃ kanti yassa. Ku sadde, alo, manto ca.

Dvayaṃ indriyaggayhe. Akkhaṃ indriyaṃ patigataṃ nissitaṃ, akkhena vā patigataṃ paccakkhaṃ, kate samāse patisaddassa pubbanipāto abhidhānato. Indriyaṃ cakkhādikaṃ, tena gayhaṃ indriyaggayhaṃ.

Dvayaṃ apaccakkhe. Paccakkhaviparītaṃ apaccakkhaṃ, paramāṇvādi. Indriyaṃ atikkantaṃ atindriyaṃ.

我來直譯這段巴利文： 713. 關於動量的兩個詞。kampa表示動。cala表示動，一切處作者加yu詞綴。 關於多的兩個詞。因超故稱為atiritta，rica表示離受行，加ta詞綴，屬bhujādi類。因上行故稱為adhika，i表示行走，加ka詞綴。 除動物外是thāvara，因住故稱為thāvara，ṭhā表示止行，加vara詞綴，音變，成為thāvara，有人說也有ṭhāvara。 關於動搖的四個詞。lola表示狂。cala表示動，重音等，成為cañcala。tara表示浮渡，因取tara故稱為tarala，此等也用於動量。 關於舊的四個詞。生於前是purāṇa，以yadādi加na詞綴，變ṇa音。生於前是purātana，加tana詞綴。此中sanaṃ詞是第七格表舊義不變詞。生於彼是sanantana，或如前sanaṃ詞，彼中如前加鼻音。此中取ciraṃ詞第七格不變詞表舊義，生於彼是cirantana。在cirakāla等中刪鼻音。 關於新的四個詞。因有從前最上故稱為paccaggha，ga變成gha音，或因有多價故稱為paccaggha，因字首不變詞多義故此中pati詞表示多義。在nava詞自義加tana詞綴，且nava變成nu音。nava即是abhinava，nu表示贊，加a詞綴，成為nava。 714-715. 關於堅的五個詞。因切故稱為kurūra，加ūra詞綴，且kanta變成kurā音，或kara表示害，加ūra詞綴，加u音。kaṭha表示難活，頭音第二末根，加ina詞綴，音位變也有kathina。dala表示破，加ha詞綴，變ḷa音，或baha表示長，ba變成da音，末變ḷa音，成為daḷha，或daha表示燒，加a詞綴，末變ḷa音。因住故稱為niṭṭhura，ṭhā表示止行，加ura詞綴。kakkha表示笑，加ala詞綴，變ḷa音。kaṭhora，jaraṭha，muttima，也有mutta，kaṭha表示難活，加ora詞綴。jara表示老，屬bhūvādi類，加ṭha詞綴。mutti表示硬，因有彼故稱為muttima。加a詞綴成為mutta。 關於末的七個詞。ama表示行走，加ta詞綴，成為anta，非陰性。pari字首成為pariyanta。pa字首成為panta。後生是pacchima。生於末是antima，加ima詞綴。在後善是jighaññaṃ，加ya詞綴，加u音。從cara加ima詞綴。carima，或從cara詞加ima詞綴。 關於首的四個詞。pubba表示滿，加a詞綴。agga也說于最勝。paṭha表示明說，加ama詞綴，或patha表示數，加ama詞綴，音變，成為paṭhama，也有pathama。因首取故稱為ādi，加i詞綴，陽性，so詞表示ādi陽性，purima，也有purattha，有義加ima詞綴。 關於適宜的兩個詞。接受形是patirūpa。隨皮相是anucchavika，自義加ka詞綴。 關於無義的兩個詞。mūha表示雜，加a詞綴，ha變成gha音。因無義者，自義加ka詞綴。 716. 關於顯的兩個詞。因有勝我故稱為byatta。puṭa表示顯，或puṭa表示開。 關於柔的三個詞。muda表示喜，加u詞綴，或muda表示合。因有善童勞故。ku表示聲，加ala詞綴，且末音。 關於感官所取的兩個詞。從依賴感官，或由感官依故稱為paccakkha，作複合時pati詞前置由詞義。感官是眼等，由彼取是indriyaggayha。 關於非現前的兩個詞。與現前相反是apaccakkha，極微等。超感官是atindriya。

1. Catukkaṃ aññatthe. Itarasaddo pāṭipadiko aññatthavācako, idaṃsaddā vā taro aññatthe, daṃlopo ca . Aññasaddā sakatthe taro. Eko seṭṭhepi vutto. Aññasaddo pāṭipadiko bhinnattho, na ñāyateti vā añño.

Tikaṃ nānappakāre. Bahavo vidhā pakārā assa bahuvidho. Vicittā vidhā yassa vividho.

Dvayaṃ anivārite. Natthi bādho nisedho yassa abādhaṃ. Natthi aggaḷaṃ assa.

1. Catukkaṃ asahāye. Asahāyatthe ekato ākī, cco, ko ca, ekākī, ekacco. Aññatthepi ekako vutto. Samā tulyatthā.

Anekasambandhini sādhāraṇādidvayaṃ. Saha ādhāraṇena vattatīti sādhāraṇaṃ, yadādi, thiyaṃ sādhāraṇī, sādhāraṇā ca. Samānameva sāmaññaṃ, yo, sāmaññā itthiyaṃ.

Dvayaṃ appāvakāse. Sambādhate asmiṃ, ro. Saṃsaddā kaṭo, yadādi, saṅkaṭaṃ, saha āvaraṇena vattatīti vā saṅkaṭaṃ, sahattho saṃsaddo.

719.Vāmaṃ kaḷevaraṃ vāmakāyo sabyaṃ nāma. 『『Sabyaṃ vāme ca dakkhiṇe』』ti [cintāmaṇiṭīkā 21.84] hi ajayo, sava gatiyaṃ, yo. Dakkhiṇaṃ kaḷevaraṃ apasabyaṃ, sabyato apagataṃ apasabyaṃ.

Dvayaṃ viparīte. Paṭikūlati āvaratīti paṭikūlaṃ, kūla āvaraṇe. Apasabyaṃ dakkhiṇepi vuttaṃ.

Duradhigamanto pathaṃ gahanaṃ, yathā – gahanametaṃ satthaṃ, dubbivekamiccattho. Gacchantaṃ hantīti gahanaṃ, gahaṇampi, yadādi. Kala gamane, ilo, kaliṃ lātīti vā kalilaṃ.

720-721. Dvayaṃ bahuppakāre. Uccañca taṃ avacañceti uccāvacaṃ, kammadhārayo. Bahavo bhedā assa.

Tikaṃ janādinirantaragate. Saṅka saṅkāyaṃ, to. Kira pakkhepavikkhipanesu, to, iṇṇādeso. Saṅka saṅkāyaṃ, ulo, saṅkulaṃ, saṃpubbo kula santāne vā, ro.

Siloko cheke. Kato abhyāsito hattho padattho yena katahattho. Kusa silesane, alo. Pakaṭṭhā vīṇā assa. Abhijānāti abhiñño. Sikkha vijjopādāne, to. Puṇa kammani subhe, ro. Paṭa gamane, u. Chidi dvidhākaraṇe, kattari a, dassa ko. Cata yācane, uro. Dala dittiyaṃ, kho, lassa ko, dakkha vuḍḍhiyaṃ vā, a, dakkha vuḍḍhihiṃsāgatisīghesu vā. Pisa hiṃsābaladānaniketanesu, alo, pesalo. Katamukho, katīpi, katasaddo abhyāsitattho, kataṃ abyāsitaṃ mukhaṃ upāyo anenāti katamukho. Kataṃ assatthīti katī.

Sattakaṃ bāle. Bala pāṇane, balatīti bālo, assāsitapassāsitamattena jīvati, na paññājīvitenātyattho. Dā kucchāyaṃ gatiyaṃ vā, tu, dvittaṃ, rassādi. Jala dhaññe, a, ḷattaṃ. Mūha vecitte, lo, vaṇṇavipariyayo, mūḷho. Manda jaḷatte. Bālyayogā bāliso, iso. Añño, yathājātopi, na jānātīti añño. Yādiso jāto viveko yathājāto.

1. Tikaṃ bhāgyasampanne. Puññaṃ, sukatañca yasmiṃ atthi puññavā, sukatī, vantu, ī ca. Dhanaṃ gahaṇaṃ laddhoti dhañño, yo. Dvayaṃ mahāvīriye. Mahādhiti mahāvīriyo. Dvayaṃ mahicche. Mahāsayopi.

Dvayaṃ bahulahadaye, pasatthahadaye ca. Hadayaṃ bahulaṃ, pasatthañca yassa hadayī, hadayālu ca, tabbahule ī, ālu ca, suhadayopi.

1. Dvayaṃ haṭṭhacitte. 『『Hāsamano vikubbāno, pamāno haṭṭhamānaso』』ti [amara

我來直譯這段巴利文： 717. 關於他義的四個詞。itara詞是詞根表他義，或從idaṃ詞加tara詞綴表他義，且刪daṃ音。從añña詞自義加tara詞綴。eka也說于最勝。añña詞是詞根表異義，或因不知故稱為añña。 關於種種的三個詞。因有多種類故稱為bahuvidha。因有異種類故稱為vividha。 關於無阻的兩個詞。因無阻礙故稱為abādha。因無關閉故。 718. 關於無伴的四個詞。在無伴義從eka加ākī、cca、ka詞綴，成為ekākī、ekacca。ekaka也說於他義。sama表示等義。 在多關連中sādhāraṇa等兩個詞。因與持俱行故稱為sādhāraṇa，屬yadādi類，陰性是sādhāraṇī和sādhāraṇā。同即是sāmañña，加ya詞綴，陰性是sāmaññā。 關於少處的兩個詞。因壓迫於此，加ra詞綴。從saṃ詞加kaṭa詞綴，屬yadādi類，成為saṅkaṭa，或因與覆俱行故稱為saṅkaṭa，saṃ詞表示與義。 719. 左身體左身稱為sabya。因如[cintāmaṇi注21.84]說"sabya用於左和右"，sava表示行走，加ya詞綴。右身體是apasabya，從sabya離是apasabya。 關於相反的兩個詞。因反覆故稱為paṭikūla，kūla表示覆。apasabya也說于右。 直至duradhigama難解的道是gahana，如：此論是gahana，義是難分別。因害行故稱為gahana，也有gahaṇa，屬yadādi類。kala表示行走，加ila詞綴，或因取kali故稱為kalila。 720-721. 關於多種的兩個詞。高且低是uccāvaca，持業複合。因有多差別故。 關於人等無間行的三個詞。saṅka表示疑，加ta詞綴。kira表示投散，加ta詞綴，變iṇṇa音。saṅka表示疑，加ula詞綴，成為saṅkula，或saṃ字首kula表示續，加ra詞綴。 關於巧的偈。因修習手課故稱為katahatta。kusa表示粘，加ala詞綴。因有勝琴故。因遍知故稱為abhiñña。sikkha表示取明，加ta詞綴。puṇa表示善業，加ra詞綴。paṭa表示行走，加u詞綴。chida表示分二，作者加a詞綴，da變成ka音。cata表示求，加ura詞綴。dala表示光，加kha詞綴，la變成ka音，或dakkha表示長，加a詞綴，或dakkha表示長害行速。pisa表示害力給居，加ala詞綴，成為pesala。katamukha，也有katī，kata詞表示修習義，因此有修習方便麵故稱為katamukha。因有修習故稱為katī。 關於愚的七個詞。bala表示命，因生命故稱為bāla，只以出入息活，不以慧活之義。dā表示厭行走，加tu詞綴，重音，短音等。jala表示谷，加a詞綴，變ḷa音。mūha表示亂，加la詞綴，音位變，成為mūḷha。manda表示愚。因有愚性故稱為bālisa，加isa詞綴。añña，也有yathājāta，因不知故稱為añña。如生分別是yathājāta。 722. 關於福德具的三個詞。因有福和善作故稱為puññavā和sukatī，加vantu和ī詞綴。因得財取故稱為dhañña，加ya詞綴。關於大精進的兩個詞。大持是大精進。關於大欲的兩個詞。也有mahāsaya。 關於多心和善心的兩個詞。因有多心和善心故稱為hadayī和hadayālu，在彼多中加ī和ālu詞綴，也有suhadaya。 723. 關於喜心的兩個詞。如[amara

21.7]amarasīho. Dvayaṃ dummane. Duṭṭhaṃ, dukkhitaṃ vā mano yassa. Virūpaṃ mano yassa. Antamanopi.

Catukkaṃ bahuppade. Yācakānaṃ vadaṃ vacanaṃ jānātīti vadāniyo, vadaññū ca, iyo, rū ca, pubbatraññassa nādeso, majjhadīgho ca. Dāne soṇḍo pasuto. Soṇḍasaddotra majjamadetyeke, thūlalakkhopyatra, dānatthaṃ thūlaṃ lakkhaṃ assa.

1. Siloko pākaṭamatte. Khyā pakāsane, to. Patipubbo i gamane, to. Abhimukhaṃ etīti patīto. Ñā avabodhane, to, paññāto, abhiññāto ca. Patha khyāne. Su gatibuddhīsu, to, suto, vissuto ca, su savane vā, kamme to. Vida ñāṇe, vidito. Sidhu saṃrādhe, to, sidha saṃsiddhiyaṃ vā. Kaṭa gatiyaṃ, dassanaṃ kaṭatīti pākaṭo, upasaggassa dīgho.

2. Tipādaṃ issare. Īsa issariye, īsatīti issaro, aro, rassādi, dvittaṃ. Nī naye, ṇvu, nāyako. Saṃ dhanaṃ assatthīti sāmī, dīghādi, rassante sāmipi. Pā rakkhaṇe,ti, rassādi, pati. Adhipubbe adhipati. Īsa issariye, a, īso. Pabhavatīti pabhu, u, pabhūpi. Aya gamane, yo, ayyo. Adhipātīti adhipo, ro. Adhibhavatīti adhibhū, kvi. Nī naye, ritu, netā.

Tikaṃ bahudhane. Ibhaṃ arahatīti ibbho, vo, vaṇṇavipariyayo. Jhe cintāyaṃ, a, ajjhāyati dhanaṃ aḍḍho, jhassa ḍho, asarūpadvittaṃ, rassādi ca. Dhanā atisaye ī, dhanī.

1. Dvayaṃ dakkhiṇeyye. Dānaṃ paṭiggaṇhituṃ arahatīti dānāraho, dakkha vuddhiyaṃ, sīghatthe ca, dakkhanti bhogasampadādīhi yāya, sā dakkhiṇā, iṇo, taṃ arahatīti dakkhiṇeyyo.

Dvayaṃ snehavati. Siniha pītiyaṃ, dho, hassa do, siniddho, vaccho sineho yassatthi vacchalo, lo.

Pamāṇiko parikkhako, parikkhate avadhārayate pamāṇehi atthanti parikkhako, ikkha dassanaṅkesu, ṇvu. Kāraṇaṃ jānātīti kāraṇiko, iko.

Dvayaṃ āsatte. Sanja saṅge, to. Taṃ taṃ vatthu paraṃ padhānaṃ assa tapparo.

1. Tikaṃ kāruṇike. Karuṇā sīlaṃ assa kāruṇiko. Dayā karuṇā yassatthi dayālu, ālu. Dukkhitesu suṭṭhu ramatīti sūrato, upasaggassa dīghatā.

Iṭṭhatthe abhimatappayojane uyyuto puggalo ussuko nāma, uṭṭhānaṃ suṭṭhu kāyatīti ussuko, hasādyanuṭṭheyaṃ.

Yo ālasyāvasādīhi anutiṭṭhati, so dīghasutto, dīghañca taṃ suttañca, tamiva caratīti dīghasuttaṃ, dīghasuttapariyantikaṃ kāriyaṃ karotīti dīghasutto. Cirena kriyānuṭṭhānaṃ assa.

1. Dvayaṃ parāyatte, parasmiṃ, parena vā adhīno parādhīno, ajhantā sakatthe ino yadādinā. Paratanto, paravā, attavāpi [nāthavā (amara 21.26], tantayatīti tanto, tanta kuṭumbadhāraṇe, a, paro tanto niyāmako yassa. Paro seṭṭho nāyako, attā ca atthīti paravā, attavā ca, vantu.

Āyattatāmatte catukkaṃ. Yata payatane, āpubbo avasībhāve, to. Antena samīpena sahāti santako, sakatthe ko. Pariggayhate 『『saka』』nti karīyateti pariggaho. Adhigato ino pabhū yenāti adhīno.

Sena attanā īritaṃ sīlaṃ assāti serī, tasmiṃ serini ca sacchando vattati, sassa attano chando yassatthīti sacchando, a. Savaso, sayaṃvasī, niravaggahopi.

我來直譯這段巴利文： 21.7]amarasīha。關於噁心的兩個詞。因有壞或苦意故。因有異意故。也有antamana。 關於多足的四個詞。因知乞者言說故稱為vadāniya和vadaññū，加iya和ñū詞綴，前處añña變成nā音，中間長音。在施soṇḍa專注。這裡soṇḍa詞有人說是酒醉，也有粗相，因有施粗相故。 724. 關於顯著的偈。khyā表示顯，加ta詞綴。pati字首i表示行走，加ta詞綴。因向前行故稱為patīta。ñā表示覺，加ta詞綴，成為paññāta和abhiññāta。patha表示顯。su表示行智，加ta詞綴，成為suta和vissuta，或su表示聞，業處加ta詞綴。vida表示知，成為vidita。sidhu表示成就，加ta詞綴，或sidha表示成就。kaṭa表示行走，因行見故稱為pākaṭa，字首長音。 725. 關於主的三足詞。īsa表示主，因主故稱為issara，加ara詞綴，短音等，重音。nī表示導，加ṇvu詞綴，成為nāyaka。因有財故稱為sāmī，長音等，末短音也有sāmi。pā表示護，加ti詞綴，短音等，成為pati。adhi字首成為adhipati。īsa表示主，加a詞綴，成為īsa。因有能故稱為pabhu，加u詞綴，也有pabhū。aya表示行走，加ya詞綴，成為ayya。因勝護故稱為adhipa，加ra詞綴。因勝有故稱為adhibhū，加kvi詞綴。nī表示導，加ritu詞綴，成為netā。 關於多財的三個詞。因堪ibha故稱為ibbha，加va詞綴，音位變。jhe表示思，加a詞綴，因思財故稱為aḍḍha，jha變成ḍha音，異形重音，短音等。dhana勝義加ī詞綴，成為dhanī。 726. 關於應供的兩個詞。因堪受施故稱為dānāraha，dakkha表示長和速，因以受用等能故稱為dakkhiṇā，加iṇa詞綴，因堪此故稱為dakkhiṇeyya。 關於有愛的兩個詞。siniha表示喜，加dha詞綴，ha變成da音，成為siniddha，因有子愛故稱為vacchala，加la詞綴。 pamāṇika是考察者，因以量考察義故稱為parikkhaka，ikkha表示見記，加ṇvu詞綴。因知因故稱為kāraṇika，加ika詞綴。 關於近的兩個詞。sanja表示著，加ta詞綴。因有彼彼事最勝故稱為tappara。 727. 關於悲的三個詞。因有悲性故稱為kāruṇika。因有悲憫故稱為dayālu，加ālu詞綴。因善樂於苦者故稱為sūrata，字首長音。 在可意義中致力所欲目的的人稱為ussuka，因善作起故稱為ussuka，應非笑等。 誰以懶惰等而行，彼是dīghasutta，長且眠，因如彼行故稱為dīghasutta，因作長眠邊際事故稱為dīghasutta。因有遲作故。 728. 關於依他的兩個詞。在他，或依他是parādhīna，內末自義加ina詞綴以yadādi。paratanta，paravā，也有attavā[nāthavā(amara 21.26)]，因系故稱為tanta，tanta表示持家，加a詞綴，因有他制導故。因有他最勝導，和有自故稱為paravā和attavā，加vantu詞綴。 關於依屬性的四個詞。yata表示努力，ā字首在不自在，加ta詞綴。因與邊近俱故稱為santaka，自義加ka詞綴。因被執為"自"故稱為pariggaha。因由此得主故稱為adhīna。 因有自導性故稱為serī，在彼serī中也隨欲而行，因有自欲故稱為sacchanda，加a詞綴。savasa，sayaṃvasī，也有niravagaha。

1. Guṇadose anisamma anupaparikkhitvā yo karoti, so jammo, jama adane, mo.

Dvayaṃ atitaṇhe. Lubha lobhe, a, dvittaṃ, bhassa po, lolupo, lolubhopi.

Tikaṃ luddhe. Gidha abhikaṅkhāyaṃ, to. Lubha giddhiyaṃ, to. Lola ummādane, a, lolo. Atha mahātaṇhātitaṇhagiddhānaṃ ko bhedo? Mahātaṇho nānārammaṇaṃ icchati, atitaṇho ekasmimpi ārammaṇe anekavāraṃ, adhikañca tasati, giddho pana ubhayathāpīti ayametesaṃ viseso.

Yo kriyāsu mando, so kuṇṭho, kuṇṭha paṭighāte, ālasye ca, a.

1. Pañcakaṃ kāmake. Kamu icchāyaṃ, curādi, ritu, kāmayitā, kāritalope kamitā. Yumhi kāmano, kamanopi. Ṇīpaccaye kāmī, ṇukapaccaye kāmuko, anuko, abhikopyatra, anukāmayate anuko, kvi. Abhikāmayate abhiko, kvi. Atikopi.

Dvayaṃ matte. Suṇḍā surā, tatra kusalo soṇḍo, pānāgāraṃ vā suṇḍā, tatra bhavo, ṭhitaṃ vā soṇḍo. Mada ummāde , to. Ukkaṭo, khivopi, madena uddhato ukkaṭo, yadādinā uto kaṭo mattatthe [pāṇini 5.2.29]. Khiva made, a.

Tikaṃ vacanakārini. Pavattinivattīsu vidhātuṃ sakyo vidheyyo, iyyo. Ādesitaṃ, ādarena vā suṇotīti assavo, rassādi, a. Sundaraṃ vaco ācariyādīnaṃ etasmiṃ hetubhūteti subbaco. Vinayaggāhīpi, vinayaṃ vidhipaṭisedhavacanaṃ gahetuṃ sīlo vinayaggāhī.

1. Taṅkhaṇuppattiñāṇaṃ paṭibhā, tāya yutto pagabbho, sīghameva gabbhatīti pagabbho, gabbha dhāraṇe.

Tikaṃ bhīruke. Bhī bhayaṃ sīlo yassa bhīsīlo. Bhāyatīti bhīru, bhī bhaye, ru. Rukapaccaye bhīruko, sakatthe vā ko.

Dvayaṃ asūre. Na vīro sūro avīro. Kucchitatarattā kātaro, kussa kādeso.

Dvayaṃ hiṃsāsīle, hananasīlo hiṃsāsīlo, ghātuko, uko, hanassa ghāto. Sarāru, hiṃsopi.

1. Tikaṃ kodhayutte. Kudha kope, kujjhanasīlo kodhano, yu. Dusa dose, dosano, paṭigho , yu. Kupa kope, kupatīti kopī, ṇī. Amarisanopi, natthi marisanaṃ khamā assa amarisano, marisa asahane.

Dvayaṃ adhikakodhayutte. Caṇḍateti caṇḍo, a, caṇḍa kope. Atirekaṃ kujjhatīti accantakodhano. Accantakopanopi, tadā kupato yu.

Pañcakaṃ khantiyutte. Saha khamane, yu. Khamu sahane, yu. Tumhi khantā, satthādi. Titikkhā yassatthīti titikkhavā. Mantumhi khantimā, savibhattissa ntussa ā.

1. Dvayaṃ saddhāyutte. Hi padapūraṇe. Saddhā yassatthīti saddhālu. Saddhā ratanattayādīsu pasādo, taṇhā, ādaro ca. Dvayaṃ dhajayutte. Cihane ca paṭākāyaṃ, dhajo sophe ca soṇḍike, sopho pulliṅgaṃ.

Dvayaṃ niddāsīle. Niddā eva sīlaṃ yassa so niddāsīlo. Dvayaṃ pabhāyutte. Bhā dittimhi, sarapaccayo, rassādi, dvittañca, bhassaro, bhāsā rati yassāti vā bhassaro, rassādi eva. Sassa dvittābhāve bhāsuro, assu, bhāsa dittiyaṃ vā, uro, atha vā dvayaṃ bahukathāyutte, bhāsāsu sabbāsu bahūsu kathāsu ramatīti bhassaro, kvi, bhāsatīti vā bhassaro, aro, rassādi, dvittañca, bhāsāsu ramatīti vā bhāsaro, kvi, majjharasso, bhāsatīti vā bhāsaro, aro, imasmiṃ pakkhe assuttābhāvo.

我來直譯這段巴利文： 729. 對善惡不審察而作者是jamma，jama表示取，加ma詞綴。 關於過貪的兩個詞。lubha表示貪，加a詞綴，重音，bha變成pa音，成為lolupa，也有lolubha。 關於貪的三個詞。gidha表示希求，加ta詞綴。lubha表示貪著，加ta詞綴。lola表示狂，加a詞綴，成為lola。那麼大貪、過貪、貪著有何差別？大貪慾求種種所緣，過貪於一所緣也多次且過分顫動，貪著則兩種都有，此是彼等差別。 誰于諸行遲鈍，彼是kuṇṭha，kuṇṭha表示阻礙和懶惰，加a詞綴。 730. 關於欲求的五個詞。kamu表示欲，屬curādi類，加ritu詞綴，成為kāmayitā，刪使動詞綴成為kamitā。在yu詞綴中成為kāmana，也有kamana。在ṇī詞綴中成為kāmī，在ṇuka詞綴中成為kāmuka，anuka，也有abhika，因隨欲故稱為anuka，加kvi詞綴。因勝欲故稱為abhika，加kvi詞綴。也有atika。 關於醉的兩個詞。suṇḍā是酒，熟于彼是soṇḍa，或suṇḍā是酒館，生於彼或住于彼是soṇḍa。mada表示狂，加ta詞綴。ukkaṭa，也有khiva，因醉高舉故稱為ukkaṭa，以yadādi加uta詞綴kaṭa表示醉義[pāṇini 5.2.29]。khiva表示醉，加a詞綴。 關於從命的三個詞。在轉作不作中能令行是vidheyya，加iyya詞綴。因敬聽故稱為assava，短音等，加a詞綴。因在此有因善聞師等語故稱為subbaca。也有vinayaggāhī，習慣取律即制止語是vinayaggāhī。 731. 即刻生智是paṭibhā，具彼是pagabbha，因速成故稱為pagabbha，gabbha表示持。 關於怖的三個詞。因有怖性故稱為bhīsīla。因怖故稱為bhīru，bhī表示怖，加ru詞綴。在ruka詞綴中成為bhīruka，或自義加ka詞綴。 關於非勇的兩個詞。非勇士是avīra。因更卑劣故稱為kātara，ku變成kā音。 關於害性的兩個詞。有害性是hiṃsāsīla，ghātuka，加uka詞綴，hana變成ghāta音。sarāru，也有hiṃsa。 732. 關於具忿的三個詞。kudha表示忿，有忿性是kodhana，加yu詞綴。dusa表示瞋，成為dosana，paṭigha，加yu詞綴。kupa表示忿，因忿故稱為kopī，加ṇī詞綴。也有amarisana，因無忍即容忍故稱為amarisana，marisa表示不忍。 關於具多忿的兩個詞。因忿故稱為caṇḍa，加a詞綴，caṇḍa表示忿。因過多忿故稱為accantakodhana。也有accantakopana，從彼時忿加yu詞綴。 關於具忍的五個詞。saha表示忍，加yu詞綴。khamu表示忍，加yu詞綴。在tu詞綴中成為khantā，屬satthādi類。因有忍辱故稱為titikkhavā。在mantu詞綴中成為khantimā，帶語尾的ntu變成ā音。 733. 關於具信的兩個詞。hi表示填補語。因有信故稱為saddhālu。saddhā是對三寶等凈信、愛、敬。關於具幢的兩個詞。用於標記和旗幟，dhaja用於美和象，sopha是陽性。 關於睡性的兩個詞。睡即是性的彼是niddāsīla。關於具光的兩個詞。bhā表示光，加sara詞綴，短音等，重音，成為bhassara，或因有光喜故稱為bhassara，只短音等。在sa不重音時成為bhāsura，加u音，或bhāsa表示光，加ura詞綴，或兩個詞用於多語，因樂於一切多語故稱為bhassara，加kvi詞綴，或因說故稱為bhassara，加ara詞綴，短音等，重音，或因樂於語故稱為bhāsara，加kvi詞綴，中短音，或因說故稱為bhāsara，加ara詞綴，此分不加u音。

1. Tikaṃ nagge. Na gacchatīti naggo, dvittaṃ, lagga saṅge vā, nattaṃ, naji laji bile vā, ṇo, jassa go, dvittaṃ. Disā eva ambaraṃ vatthaṃ etassa, na pakativatthanti digambaro. Sassa go. Natthi vatthaṃ etassa, atha vā digambarā vatthā, aññatitthiko avattho cāti ete dve naggo nāma, naggā nāmāti vā, 『『te itthikhyā po, satta pakaraṇāni abhidhammo nāmā』』tyādīsu viya saññāsaññīsaddānaṃ vacanabhedassāpi sambhavato. Naggo ca naggo ca naggā, purimasmiṃ pakkhe pana sāmaññatāya ekavacananiddeso.

Dvayaṃ bhakkhake. Ghasa adane, maro, ghasmaro. Bhakkha adane, ṇvu.

Vattuṃ sotuñca akusalo, vacane savane ca akusalo eḷamūgo nāma, eḷo badhiro, mūgo avacano, kammadhārayo, saṭhepi eḷamūgo.

735.Mukharādayo tayo appiyavādini. Vājhāvājhesu mukhaṃ assatthi, nindāyaṃ ro. Ninditaṃ mukhaṃ yassa dummukho. Abaddhaṃ anaggaḷaṃ mukhaṃ yassa abaddhamukho.

Bahu ca gārayhañca vaco yassa so vācālo nāma. Kucchitā vācā assa santīti vācālo, nindāyaṃ lo.

Dvayaṃ suvacane. Vadatīti vattā, pasaṃsāyaṃ tu. Vadatīti vado. So padapūraṇe.

1. Tikaṃ attaniye. Netabboti niyo, niyo eva nijo, nī naye, ṇyo, yassa jo, samīpe jāyatīti vā nijo. Sassa attano ayaṃ sako, idamatthe ko, so eva vā sako, sassāyaṃ sako, ṇo. Attani jāto attaniyo, aniyo.

Tikaṃ acchariye. Vipubbo maha pūjāyaṃ, bhūvādi, ṇyo, mantalopo, vimhayo. Āpubbo cara gatibhakkhanesu, a, carassa cchariyo, rassādi ca, acchariyo. Na bhavitthāti abbhuto, asarūpadvittaṃ, rasso ca, abhūtopi [saddanītipadamālāyaṃ 340.1 piṭṭhesu passitabbaṃ].

Sokādīhi itikattabbatāpaṭipattisuñño vihattho, byākulo ca. Vikkhitto hattho yassa vihattho. Kula saṅkhyāne viāpubbo.

Katasannāho vadhudyato hantumudyato uyyuto ātatāyī nāma. 『『Vadhuyyutto』』tipi pāṭho. Āpubbo tā pālane, ṇī, dvittaṃ, ākārantānamāyo, ātatāyī.

737.Sīsacchejjamhi sīsacchedārahe vajjho. Hantabboti vajjho, hana hiṃsāyaṃ, ṇyo, hanassa vadho, jhassa jho. Asarūpadvittaṃ, vajjho.

Tikaṃ vakkāsaye. Nikantatīti nikato, kanta chedane, a, nalopo. Saṭha ketave, a. Natthi ujutā yassa anuju.

Tikaṃ bhedakārake. Sūca pesuññe, ṇvu. Pisi sañcuṇṇane, pisi avayave vā, pisatīti pisuṇo, yadādinā uno, ṇattaṃ. Kaṇṇe japatīti, aluttasamāso, arucitabbarocakepi kaṇṇejapo.

Dvayaṃ paharaṇasīle. Dhubbī hiṃsāyaṃ, to, bhujādi. Vañcayate vippalapateti vañcako, vañca gamane.

1. Ariyāsāmaññena ca bālapurisassa lakkhaṇamāha. Hi padapūraṇe. Yo puriso yo jano, janapariyāyo cettha purisasaddo 『『dve mahāpurisā abhinikkhantā』』tyādīsu viya, anisamma anupaparikkhitvā vadhabandhanādikiccaṃ karoti, so khalu ekantato 『『capalo』』ti viññeyyo, kasmā? Avinicchitakārittā sammā avinicchitassa kāriyassa karaṇasīlattā. Capa kakkaraṇe, capa santāne vā, alo, capalo.

我來直譯這段巴利文： 734. 關於裸的三個詞。因不行故稱為nagga，重音，或lagga表示著，變na音，或naji、laji表示孔，加ṇa詞綴，ja變成ga音，重音。因以方為衣，非常衣故稱為digambara。sa變成ga音。因無衣故，或digambara是衣，他外道無衣者此二稱為nagga，或稱為naggā，如"彼等陰性加pa詞綴，七論是abhidhamma"等中名與所名詞語變化也可能。nagga和nagga是naggā，但前分支因共相說為單數。 關於食者的兩個詞。ghasa表示食，加mara詞綴，成為ghasmara。bhakkha表示食，加ṇvu詞綴。 不善說聽，不善於語聞稱為eḷamūga，eḷa是聾，mūga是啞，持業複合，在愚者中也有eḷamūga。 735. mukharādi三詞關於不愛語者。因在來去有口故，在貶義中加ra詞綴。因有貶口故稱為dummukha。因有不約束口故稱為abaddhamukha。 因有多且可責語故，彼稱為vācāla。因有惡語故稱為vācāla，在貶義中加la詞綴。 關於善語的兩個詞。因說故稱為vattā，在贊義中加tu詞綴。因說故稱為vada。so表示填詞。 736. 關於自己的三個詞。因應導故稱為niya，niya即是nija，nī表示導，加ṇya詞綴，ya變成ja音，或因近生故稱為nija。此是己者是saka，此義加ka詞綴，或即sa是saka，sa此是saka，加ṇa詞綴。生於己是attaniya，aniya。 關於希有的三個詞。vi字首maha表示敬，屬bhūvādi類，加ṇya詞綴，刪manta音，成為vimhaya。ā字首cara表示行食，加a詞綴，cara變成cchariya音，短音等，成為acchariya。因非有故稱為abbhuta，異形重音，短音，也有abhūta[應見語法詞根頁340.1]。 從憂等無所作情況是vihatta，和byākula。因有亂手故稱為vihatta。kula表示數，有vi字首。 備妝欲殺準備的是ātatāyī。也讀作"vadhuyyutta"。ā字首tā表示護，加ṇī詞綴，重音，ā末變āya音，成為ātatāyī。 737. 在應斬首中應斬首是vajjha。因應殺故稱為vajjha，hana表示害，加ṇya詞綴，hana變成vadha音，jha變成jha音。異形重音，成為vajjha。 關於欺意的三個詞。因欺故稱為nikata，kanta表示切，加a詞綴，刪na音。saṭha表示欺，加a詞綴。因無直故稱為anuju。 關於製造分裂的三個詞。sūca表示誹謗，加ṇvu詞綴。pisi表示粉碎，或pisi表示部分，因碎故稱為pisuṇa，以yadādi加una詞綴，變ṇa音。因在耳語故，不刪複合，在不可意樂中也有kaṇṇejapa。 關於打擊性的兩個詞。dhubbī表示害，加ta詞綴，屬bhujādi類。因欺誑故稱為vañcaka，vañca表示行走。 738. 以聖共相說愚人相。hi表示填詞。誰是人誰是者，此中人詞如"二大人出"等是者的同義詞，不審察而作殺縛等事，彼確實一向應知為"輕浮"，為何？因為不決定作故，因有作不正決定事性故。capa表示作惡，或capa表示續，加ala詞綴，成為capala。

1. Catukkaṃ kadariye. Kucchitaṃ dadātīti khuddo, do, kassa kho, adānasīlatāya samparāyesu khuddaṃ bubhukkhissāmīti vā khuddo, khuda bubhukkhāyaṃ, do anāgatatthe. Parānupabhogena atthasañcayasīlattā kucchito ariyo atthapati kadariyo, adāyakattā kucchitaṃ ṭhānaṃ aratīti vā kadariyo, iyo. Dānādīsu namanābhāvena thaddhena maccherayuttacittena sahitatāya thaddhamaccharī, ī. Kucchito paṇo yassa kapaṇo, kipacāno, mitappacopi. Kucchitaṃ pacānoti dutiyāsamāso. Mitaṃ pacatīti mitappaco, ṇo.

Addhaṃ dalidde. Natthi kiñcanaṃ appamattakampi dhanaṃ yassa akiñcano. Dalidda duggatiyaṃ, a, dala vidāraṇe vā, ido, dvittaṃ. Dīna duggatabhāve, dīno, di khaye vā, īno. Natthi dhanaṃ assa. Ninditaṃ gamanaṃ assa duggato.

1. Yaṃ kammaṃ 『『idamahaṃ uppādessāmī』』ti asambhāvitaṃ acintitameva hutvā sampattaṃ, taṃ 『『kākatālīya』』ntyuccate. Tālassa idaṃ phalaṃ tālaṃ, kāko ca tālañca kākatālāni, tehi sadisaṃ kammaṃ kākatāliyaṃ, kākassa, tālaphalassa uḍḍanapatanasadisaṃ kammantyattho.

Catukkaṃ yācake. Yācanaṃ karotīti yācanako, yācatīti vā, yāca yācane, yu. Sakatthe ko. Attha yācanāyaṃ, atthanaṃ attho, so assatthīti atthī. Ṇvu, yācako . 『『Mādisassa dhanaṃ datvā rājā saggaṃ gamissatī』』tyādinā dānaphalaṃ vaṇṇetvā vakati yācatīti vanibbako, vaṇṇassa vani, vaka ādāne, ādānamettha yācanameva.

741.Kiñcidūnakantaṃ patipādena nāmaṃ. Pakkhisappamacchādayo aṇḍato jātattā aṇḍajā. Narādayo pana gabbhāsayasaṅkhātajalābuto, tatra vā jātattā jalābujā. Kimi ca ḍaṃsā ca ādinā makasamaṅgurādayo ca sedajā, sedakāraṇattā usmā sedo, tato jātā sedajā. Devo ca ādinā brahmanerayikādayo ca opapātikā, upagantvā patatīti upapātī, ṇī, soḷasavassuddesikādiko attabhāvo, so yesamatthi, te opapātikā.

742.Jaṇṇumatte jaṇṇuppamāṇayutte udakādimhi jaṇṇutaggho, jaṇṇuppamāṇo jaṇṇutaggho, pamāṇatthe taggho, jaṇṇuppamāṇo jaṇṇumatto, pamāṇatthe matto [moggallāne 4.47 sutte passitabbaṃ], tasmiṃ.

Kiñcidūnake appamattakayutte kappo [pāṇini 5.4.67], ūnassa appakatāya kappīyati ekādivasena paricchijjatīti kappo, kappa paricchedane.

Catukkaṃ pariyāpanne. Anto gacchatīti antaggataṃ, 『『lopañca tatrākāro』』ti olope aāgamo, dvittaṃ. Antogatampi. Paricchinditvā āpannaṃ gahitaṃ pariyāpannaṃ. Gādha patiṭṭhāyaṃ, anto ogādhatīti antogadhaṃ, rasso, ogādhatīti ogadhaṃ.

1. Dvayaṃ sādhite. Rādha sādha siddhiyaṃ, kammani to.

Dvayaṃ kuthite. Paca pāke, atīte kattari to, tassa kko, calopo. Kutha nippakke, to.

Āpadaṃ byasanaṃ patto āpanno nāma, atipīḷanaṃ āpajjatīti āpanno, 『『ā tukodhamudāṭṭīsū』』ti hi ekakkharakoso[ekakkharakosa 14 gāthā]. Pada gamane, 『『āpanno ca vipattimhi, patte ca vāccaliṅgiko』』ti nānatthasaṅgaho.

Dvayaṃ paresamavasagate. Natthi vaso āyatto paresaṃ etasmiṃ serībhūteti vivaso, avaso ca.

我來直譯這段巴利文： 739. 關於慳吝的四個詞。因惡施故稱為khudda，加da詞綴，ka變成kha音，或因施性故來世將飢餓是khudda，khuda表示飢餓，da詞綴表示未來義。因以不讓他享用積財性故是惡聖財主kadariya，或因不施故樂於惡處稱為kadariya，加iya詞綴。因在施等無傾向而與堅慳相應心俱故稱為thaddhamaccharī，加ī詞綴。因有惡貿故稱為kapaṇa，kipacāna，也有mitappaca。惡煮是第二格複合。因少煮故稱為mitappaca，加ṇa詞綴。 關於貧的八個詞。因無任何少許財故稱為akiñcana。dalidda表示貧困，加a詞綴，或dala表示破，加ida詞綴，重音。dīna表示貧困，成為dīna，或di表示盡，加īna詞綴。因無財故。因有惡行故稱為duggata。 740. 凡業"此我將生"未想未思而成就，彼稱為"kākatālīya"。此是多羅果是tāla，烏鴉和多羅果是kākatāla，如彼業是kākatālīya，義是如烏鴉多羅果飛落之業。 關於乞者的四個詞。因作乞求故稱為yācanaka，或因求故，yāca表示求，加yu詞綴。自義加ka詞綴。attha表示求，atthana是attha，因有彼故稱為atthī。加ṇvu詞綴，成為yācaka。以"施如我者財王將生天"等贊施果而說求故稱為vanibbaka，vaṇṇa變成vani音，vaka表示取，此中取即是求。 741. 至少不足處名。鳥蛇魚等因從卵生故稱為aṇḍaja。而人等從稱為胎盒的jalābu，或生於彼故稱為jalābuja。蟲和蚊等以及蚊虻等因從汗生故稱為sedaja，因汗因故暖是汗，從彼生是sedaja。天等以及梵天地獄等是opapātika，因趣向生故稱為upapātī，加ṇī詞綴，如十六歲形色，有彼等是opapātika。 742. 在膝量中與膝高相應的水等中是jaṇṇutaggha，膝量是jaṇṇutaggha，量義中taggha，膝量是jaṇṇumatta，量義中matta[應見moggallāna 4.47經]，在彼中。 在少不足中與少量相應的是kappa[pāṇini 5.4.67]，因不足少性以一等決定故稱為kappa，kappa表示決定。 關於攝入的四個詞。因入內故稱為antaggata，以"刪彼處ā音"刪時加a音，重音。也有antogata。遍定達到取是pariyāpanna。gādha表示立，因內潛故稱為antogadha，短音，因潛故稱為ogadha。 743. 關於成就的兩個詞。rādha表示成就，業處加ta詞綴。 關於煮的兩個詞。paca表示煮，過去作者加ta詞綴，變成kka音，刪ca音。kutha表示不熟，加ta詞綴。 遇到災難不幸稱為āpanna，因遇過度逼迫故稱為āpanna，因如一字詞典說"ā在忍怒歡樂中"[一字詞典第14偈]。pada表示行走，如異義集說"āpanna用於不幸，和達到中變性"。 關於歸他權的兩個詞。因自在故無他權勢在此稱為vivasa，和avasa。

1. Chakkaṃ khitte. Nuda peraṇe, nuda khepe vā, to, tassa inno. Aninnādese bhujādi, nutto. Nutopi. Asu khepane, to, bhujādi, atto. Khipa peraṇe, to.

Īra gatiyaṃ, kampane ca, ito, īrito. Āpubbo vidha peraṇe, to, āviddho.

Catukkaṃ kampite. Kampa calane, dhū vidhunane, kampane ca. Dhūto, ādhūto, cala kampane, calito. Vellito, pekhitopi. Vella calanattho. Pekha gatyattho, pekhito.

Dvayaṃ nisite. Nisi nisāne. Tija nisāne, nisānaṃ tikkhakaraṇaṃ, ubhayatrāpi kammani to.

745-746. Tikaṃ pattabbe. Pata gamane, tabbo. Gamu gatiyaṃ, ṇyo, myassa mmo vā, gammaṃ, gamyaṃ, dyassa jjo, āpajjaṃ.

Dvayaṃ pariṇate. Pacino anekatthattā iha pariṇatattho. Namu namane, bhūvādi, kattari to, samā dve tulyatthā.

Pañcakaṃ veṭhite. Veṭha veṭhane. Valamiva valayaṃ, kuṇḍalākāraṃ valayaṃ kataṃ valayitaṃ, nāmadhātu, kāritantā to. Rudha āvaraṇe, ruddhaṃ. Saṃpubbo vu saṃvaraṇe, saṃvutaṃ. Samantato vutaṃ āvutaṃ, vu saṃvaraṇe, sabbatra kammani to.

Dvayaṃ parikhādinā parikkhitte. Pari samantato karīyateti parikkhittaṃ, parikkhatampi. Vu saṃvaraṇe, nivutaṃ.

Tikaṃ vitthate. Sara gatiyaṃ, to, tassa ṭo, ralopo, visaṭaṃ. Tanu vitthāre, to, tassa to, nalopo, vitthataṃ, tataṃ.

Dvayaṃ lepanīye. Lipa lepane, diha upalepane, ubhayatrāpi kammani to.

Dvayaṃ guḷhe. Guha saṃvaraṇe, ḷo, guḷho. Gupa gopane, gutto.

Dvayaṃ posanīye. Pusa posane, to, satānaṃ ṭṭho, ṭṭhābhāve posito.

1. Dvayaṃ salajje. Lajja pīḷe, pīḷo lajjāva. Hīḷa nindālajjāsu, hīḷito.

Dvayaṃ sadde. Sana dhana sadde, sanitaṃ, dhanitaṃ.

Pañcakaṃ bandhanīye. Sandanaṃ bandhanaṃ, taṃyogā vantu. Sandānavantaṃ kataṃ sandānitaṃ, nāmadhātumhā to, vantulopo. Sandānaṃ sajjā, tamassāti vā, ito. Si bandhane, to. Bandha bandhane, baddho. Kīla bandhane. Yamu uparame, saṃpubbo bandhane, sabbatra kammani to. Mūtaṃ, udditaṃ, sadditampi. Mū bandhane. Dā avakhaṇḍane. U saṃpubbo bandhane. Vuttañca 『『uddānantu ca bandhana』』nti.

1. Tikaṃ siddhe. Sidha saṃsiddhimhi. Pada gamane, nipubbo siddhiyaṃ. Vatta vattane, vattanaṃpyatra sijjhanaṃ nipubbattā.

Tikaṃ vidārite. Dara bhida vidāraṇe, innādeso. Bhinnaṃ. Aninnādese tu bheditaṃ.

Dvayaṃ tiṇādīhi chādanīye. Chada saṃvaraṇe, to, tassa sadhātvantassa annādeso.

Tikaṃ chindite. Vidha vedhane. Chidda kaṇṇabhede, curādi. Vidha vedhane, sabbatra kamme to, aparadvaye ca sañjātatthe ito.

1. Tikaṃ ānīte. Hara haraṇe, bhara dhāraṇaposanesu, āpubbo nī naye.

Dvayaṃ damayutte. Damu damane, kattari to. Pakkamādīhi nto. Antādese damito. Kammasādhanopyayaṃ.

Dvayaṃ sante. Samu upasame, kattarito. Antādese samito, kammasādhanopyayaṃ.

Dvayaṃ puṇṇe. Pūra pūraṇe, tarādīhi iṇṇo, dvīsupi kattukammasādhanāni labbhanti.

1. Tipādaṃ pūjite. Cāya pūjānisāmanesu. Maha pūjāyaṃ, pūja pūjane, araha pūjāyaṃ, arahito. Acca pūjāyaṃ. Māna pūjāyaṃ. Ci caye, apapubbo pūjane. Namassitopi, namassadhātu pūjāyaṃ.

Dvayaṃ tacchite dāruādimhi. Taccha tanukaraṇe, tanukarīyateti tanūkato, dīgho.

我來直譯這段巴利文： 744. 關於投的六個詞。nuda表示投，或nuda表示舍，加ta詞綴，變成inna音。在不變inna音時屬bhujādi類，成為nutta。也有nuta。asu表示舍，加ta詞綴，屬bhujādi類，成為atta。khipa表示投，加ta詞綴。 īra表示行走和動，加ita詞綴，成為īrita。ā字首vidha表示投，加ta詞綴，成為āviddha。 關於動的四個詞。kampa表示動，dhū表示震和動。成為dhūta，ādhūta，cala表示動，成為calita。vellita，也有pekhita。vella表示動義。pekha表示行義，成為pekhita。 關於利的兩個詞。nisi表示磨。tija表示磨，磨是利作，兩者都在業處加ta詞綴。 745-746. 關於應達的三個詞。pata表示行走，加tabba詞綴。gamu表示行走，加ṇya詞綴，mya變成mma音，成為gamma和gamya，dya變成jja音，成為āpajja。 關於成熟的兩個詞。pacina因多義此處表示成熟義。namu表示曲，屬bhūvādi類，作者加ta詞綴，sama兩個同義。 關於纏的五個詞。veṭha表示纏。如vala是valaya，作成環形valaya是valayita，名根，使動末加ta詞綴。rudha表示覆，成為ruddha。saṃ字首vu表示遮，成為saṃvuta。遍遮是āvuta，vu表示遮，一切處業加ta詞綴。 關於以壕溝等圍的兩個詞。因遍作故稱為parikkhitta，也有parikkha。vu表示遮，成為nivuta。 關於廣的三個詞。sara表示行走，加ta詞綴，變成ṭa音，刪ra音，成為visaṭa。tanu表示展，加ta詞綴，變成ta音，刪na音，成為vitthata和tata。 關於可涂的兩個詞。lipa表示涂，diha表示涂，兩者都在業處加ta詞綴。 關於藏的兩個詞。guha表示遮，變ḷa音，成為guḷha。gupa表示護，成為gutta。 關於可養的兩個詞。pusa表示養，加ta詞綴，sa變成ṭṭha音，不變ṭṭha音成為posita。 747. 關於有恥的兩個詞。lajja表示壓，壓即是恥。hīḷa表示貶恥，成為hīḷita。 關於聲的兩個詞。sana和dhana表示聲，成為sanita和dhanita。 關於應縛的五個詞。sandana是縛，由彼有vantu詞綴。作有帶是sandānita，從名根加ta詞綴，刪vantu詞綴。帶是縛，或因有彼故，加ita詞綴。si表示縛，加ta詞綴。bandha表示縛，成為baddha。kīla表示縛。yamu表示止，saṃ字首表示縛，一切處業加ta詞綴。mūta，uddita，也有saddita。mū表示縛。dā表示斷。u、saṃ字首表示縛。如說"uddāna是縛"。 748. 關於成的三個詞。sidha表示成就。pada表示行走，ni字首表示成就。vatta表示轉，此中轉也因有ni字首是成就。 關於破的三個詞。dara和bhida表示破，變inna音。bhinna。在不變inna音時成為bhedita。 關於應以草等覆的兩個詞。chada表示遮，加ta詞綴，與根末同變anna音。 關於斷的三個詞。vidha表示穿。chidda表示耳穿，屬curādi類。vidha表示穿，一切處業加ta詞綴，后二處也在生義中加ita詞綴。 749. 關於帶來的三個詞。hara表示取，bhara表示持養，ā字首nī表示導。 關於調伏的兩個詞。damu表示調伏，作者加ta詞綴。從pakkama等加nta音。變anta音成為damita。此也是業生。 關於寂的兩個詞。samu表示寂，作者加ta詞綴。變anta音成為samita，此也是業生。 關於滿的兩個詞。pūra表示滿，從tara等變iṇṇa音，兩處都得作者業生。 750. 關於敬的三足詞。cāya表示敬觀。maha表示敬，pūja表示敬，araha表示敬，成為arahita。acca表示敬。māna表示敬。ci表示積，apa字首表示敬。也有namassita，namassa根表示敬。 關於刨木等的兩個詞。taccha表示細作，因作細故稱為tanūkata，長音。

1. Dvayaṃ aggiādīhi tatte. Tapa dhūpa santāpe.

Dvayaṃ rājādīnaṃ santike bhajanādivasena upagate. Cara gatyattho, upacarito. Āsa upavesane, upāsito.

Addhaṃ cute. Bhasa adhopatane, to. Gaḷa secane, gaḷitaṃ. Pada gamane, pannaṃ. Cu cavane, cu gamane vā. Dhaṃsu avasaṃsane, gatiyañca. Kannampi, kanna gatisosanesu.

752.Tuṭṭhantaṃ pamudite, pī tappanakantīsu. Muda hāse. Hasa haṃsane, hasa alike vā. Mada hāse, matto. Tusa pītiyaṃ.

Catukkaṃ chinne. Kanta chedane. Chidi dvidhākaraṇe. Lū chedane, ṇo, yu vā. Dā lavane, tu, dā avakhaṇḍane vā. Chātampi. Cho chedane, ossākāro.

Tikaṃ pasatthe. Saṭha thutiyaṃ, to. Vaṇṇa vaṇṇakriyāvitthāraguṇavacanesu. Thu abhitthave. Īḍito, paṇitopi, īḍa thutimhi. Paṇa byavahāre, thutimhi ca, paṇito.

1. Pañcakaṃ alle, tima addabhāve niccalepi, pakkamādīhi nto. Alla kledane, lo, allaṃ. Adda gatimhi, yācane ca, āpubbo dā avakhaṇḍane vā, do, addaṃ. Kilida addabhāve, innādeso. Unda kledane, inno, unno vā, sāddampi. Addaguṇayuttaṃ addaṃ, tena saha vattate sāddaṃ.

Catukkaṃ gavesite. Magga anvesane, curādi. Esa gatiyaṃ, bhūvādi. Gavesa maggane, curādi.

Dvayaṃ laddhe. Labha pattiyaṃ. Papubbo āpa byāpane, to, bhujādi, ālopo, pattaṃ. Bhāvitaṃ, āsāditaṃ, vibhūtañca.

754.Pālitantaṃ rakkhanīye, rakkha pālane. Gupa gopane, bhujādi. Tā pālane, tātaṃ. Āyāgame gopāyitaṃ. Ava rakkhaṇe, avitaṃ.

Catukkaṃ catte. Saja vissagge. Caja hāniyaṃ. Hā cāge, ino, dīghādi, hīno. Ujha ussagge, samujjhitaṃ. Dhūtampi, dhū kampane.

1. Pajjaṃ bhāsite. Bhāsa byattiyaṃ vācāyaṃ. Lapa byattiyaṃ vācāyaṃ, vaca bhāsane, vuttaṃ. Abhipubbo dhā dhāraṇe, to, dhātissa hi, hi gamane vā, abhihitaṃ. Khyā kathane. Jappa byattiyaṃ vācāyaṃ. Īra khepagativacanakampanesu, udīritaṃ. Katha vākyapabandhe. Gada viyattiyaṃ vācāyaṃ. Bhaṇa bhaṇane. Vada viyattiyaṃ vācāyaṃ, to, vassu, uditaṃ.

2. Catukkaṃ avamānite. Ñā avabodhane. Gaṇa saṅkhyāne. Bhū sattāyaṃ. Māna pūjāyaṃ, mana ñāṇe vā, avaparipubbā ete paribhūte. Heṭṭhā katvā ñāyati, gaṇīyati, maññatīti avaññito, avagaṇito, avamānito ca. Paribhavīyati avamānaṃ karīyatīti paribhūto.

Catukkaṃ chāte. Ghasa adane, cho, dvittaṃ. Jighacchā sañjātā yassa jighacchito. Khuda pipāsāyaṃ. Chāda bhakkhane. Bhuja pālanajjhohāresu, kho, dvittādi, bubhukkhā sañjātā yassa bubhukkhito.

1. Chakkaṃ ñāte. Budha ñā avagamane. Pada gamane, to, tassa anno, paṭipannaṃ. Vida ñāṇe. Gati bujhattho. Avagataṃ. Mana ñāṇe, to, mataṃ.

Addhaṃ gilite. Gala adane, assi, gilito. Khāda bhakkhane. Bhuja pālanajjhohāresu. Bhakkha adane. Adhiavapubbo hara haraṇe, to, tassa ṭo, ralopo, ajjhohaṭo. Asa bhakkhane, asito. Jappito, gasitopi, jappa adane. Gasa adane.

Visesyādhīnavaggavaṇṇanā niṭṭhitā.

1. Saṃkiṇṇavaggavaṇṇanā

我來直譯這段巴利文： 751. 關於被火等熱的兩個詞。tapa表示熏和熱。 關於隨侍等方式近王等的兩個詞。cara表示行義，成為upacarita。āsa表示近坐，成為upāsita。 關於墮的半章。bhasa表示下墮，加ta詞綴。gaḷa表示流，成為gaḷita。pada表示行走，成為panna。cu表示墮，或cu表示行走。dhaṃsu表示下垂和行走。也有kanna，kanna表示行干。 752. 關於喜至的詞。pī表示滿足喜。muda表示歡。hasa表示笑，或hasa表示假。mada表示喜，成為matta。tusa表示喜。 關於斷的四個詞。kanta表示切。chidi表示分二。lū表示斷，加ṇa或yu詞綴。dā表示割，加tu詞綴，或dā表示壞。也有chāta。cha表示斷，變o音為ā音。 關於讚的三個詞。saṭha表示贊，加ta詞綴。vaṇṇa表示顏色作用廣德語。thu表示讚歎。īḍita，也有paṇita，īḍa表示贊。paṇa表示交易和贊，成為paṇita。 753. 關於濕的五個詞。tima表示濕性和不動，從pakkama等加nta音。alla表示濕，加la詞綴，成為alla。adda表示行走和乞，或ā字首dā表示壞，加da詞綴，成為adda。kilida表示濕性，變inna音。unda表示濕，變inna或unna音，也有sādda。具濕性是adda，與彼俱行是sādda。 關於尋的四個詞。magga表示尋，屬curādi類。esa表示行走，屬bhūvādi類。gavesa表示尋，屬curādi類。 關於得的兩個詞。labha表示得。pa字首āpa表示遍，加ta詞綴，屬bhujādi類，刪ā音，成為patta。bhāvita，āsādita，和vibhūta。 754. 關於應護的末。rakkha表示護。gupa表示護，屬bhujādi類。tā表示護，成為tāta。加ā音成為gopāyita。ava表示護，成為avita。 關於舍的四個詞。saja表示舍。caja表示舍。hā表示舍，加ina詞綴，長音等，成為hīna。ujha表示棄，成為samujjhita。也有dhūta，dhū表示動。 755. 關於語的偈。bhāsa表示明語。lapa表示明語，vaca表示說，成為vutta。abhi字首dhā表示持，加ta詞綴，dhā變成hi音，或hi表示行走，成為abhihita。khyā表示說。jappa表示明語。īra表示舍行語動，成為udīrita。katha表示語續。gada表示明語。bhaṇa表示說。vada表示明語，加ta詞綴，變u音，成為udita。 756. 關於輕蔑的四個詞。ñā表示知。gaṇa表示數。bhū表示有。māna表示敬，或mana表示知，ava和pari字首此等表示輕。因作下而知、數、想故稱為avañña、avagaṇa和avamāna。因被輕被作不敬故稱為paribhūta。 關於饑的四個詞。ghasa表示食，變cha音，重音。因生饑故稱為jighacchita。khuda表示渴。chāda表示食。bhuja表示護食，變kha音，重音等，因生饑欲故稱為bubhukkhita。 757. 關於知的六個詞。budha表示知解。pada表示行走，加ta詞綴，變成anna音，成為paṭipanna。vida表示知。gati表示覺義。avagata。mana表示知，加ta詞綴，成為mata。 關於吞的半章。gala表示食，加assi詞綴，成為gilita。khāda表示食。bhuja表示護食。bhakkha表示食。adhi和ava字首hara表示取，加ta詞綴，變成ṭa音，刪ra音，成為ajjhohaṭa。asa表示食，成為asita。jappita，也有gasita，jappa表示食。gasa表示食。 所限屬品釋畢。 雜品釋

1. Pubbasmiṃ kaṇḍadvaye buddhādīni nāmāni samānatthāni pakaraṇena nibaddhāni, asmimpi kaṇḍe sobhanādīni visesananāmāni, samayādīnyanekatthāni, cirassamādīni ca abyayāni pakaraṇeneva nibaddhāni, idāni pana pubbavaggesu vitthārabhayā ye na nibaddhā, taṃsaṅgahatthaṃ, taṃsamayānupālanatthañca saṃkiṇṇamārabhate 『『ñe yya』』miccādinā. Tassattho – ihāpi saṃkiṇṇavaggepi kvāpi katthaci kriyādīsu paccayatthavasena āpaccayādīnaṃ itthiliṅgādibhāvajotakassa sabhāvassa vasena liṅgaṃ itthiliṅgādikaṃ ñeyyanti. Cakārena bhiyyo rūpantarādipariggahopi. Ihāti ca upalakkhaṇaṃ, vaggantaresupi paccayatthavasena liṅgādinicchayasambhavato.

Kattabbato kriyā, kara karaṇe, ṇyo, ikārāgamo, assi, vaṇṇavipariyaye kriyā, kriyampi, ririyapaccaye kiriyaṃ, kiriyāpi. Rammapaccaye kammaṃ.

Tikaṃ cittopasame. Samu upasame,ti, santi. Thamhi samatho.Amhi samo.

Tikaṃ kāyopasame. Damu upasame. Thamhi damatho. Timhi danti. Cittopasamepyete.

Suddhakammani vattaṃ bhavati. Vatta vattane, vatta samādāne vā vattaṃ, asītimahāvattādi.

Āsaṅgavacanaṃ āsattavacanaṃ saddasarūpaṃ parāyaṇaṃ nāma vuttaṃ, tañca tīsu. Paraṃ āyanaṃ āyatto tāṇaṃ parāyaṇaṃ, kammāsatto iccattho, sākalyavacane tu pārāyaṇaṃ, pāraṃ pariyantaṃ ayanti gacchanti kassaci anenāti pārāyaṇaṃ, yu, ṇattaṃ, yathā – nāmapārāyaṇaṃ, dhātupārāyaṇaṃ.

1. Tikaṃ dvidhābhāve. Bhidi dvidhākaraṇe, ṇo. Dara vidāraṇe. Phuṭa vikasane, phuṭa bhedane vā, yu.

Dvayaṃ tappane. Tapa pīṇane, yu. Pī tappane, yu, kiyādi, nassa ṇattaṃ. Avanampi, ava pālane, dittiyañca anekatthattā.

Dvayaṃ sāpe. Kusa avhāne, bhedane ca, yu. Sanja saṅge, abhisaṅgo.

Tikaṃ yācanāyaṃ. Bhikkha yācane, yu. Yāca yācane. Attha yācane. Addanopyatra, adda gatimhi, yācane ca.

1. Nimittarahitaṃ yadicchā nāma, yā yā icchā adhippāyo yadicchā nāma. Seritāpi.

Tikaṃ āpucchane, āpucchanañca gamanāgamanādisamaye suhajja bandhavādīnamāliṅgana cumbanasvāgatapiyavacanārogyapucchanagamanānuññādinā ānandanaṃ. Puccha pucchane, āpucchanaṃ. Nanda samiddhiyaṃ, ānandanaṃ. Sabhāja pītidassanesu, sabhāja pītivacanesu vā, curādi, yu, sabhājanaṃ.

Dvayaṃ naye. Ñāyanti yenāti ñāyo, ākārantānamāyo. Nyāyopi, nissesato ayati yena nyāyo. Nī naye, ayādeso, nayo.

Dvayaṃ vuddhimhi. Phā vuddhimhi, phāya vuddhiyaṃ vā, yalopo,ti, phāti, nāriyaṃ. Vaddha vaddhane,ti, dalopo, dhaḍhabhahehi dhaḍhā ca, assu, vuddhi, vuḍḍhipi.

761.Kilama hāsakkhaye, tho, kilamatho. Yumhi kilamanaṃ. Sū pāṇipasave, pasavanaṃ pasavo, timhi pasūti.

Kasa gatiyaṃ hiṃsāyañca, niggahītāgamo, ukkaṃso, kasa vilekhane vā. Atisayo vutto. Bhusādayo pamāṇātisayavasena vuttā, ukkaṃso guṇātisayavasena vutto, atisayo pana ubhayavasenāti ubhayatra niddiṭṭhānaṃ bhedo. Tikaṃ jayane. Jayanaṃ jayo, yu, jayanaṃ. Timhi jiti, nārī.

我來直譯這段巴利文： 758. 在前兩品中以著作聯繫佛等同義名詞，在此品中也以著作聯繫好等修飾名詞、時等多義詞、久遠等不變詞，現今因怕前品繁多而未聯繫者，為攝彼，為隨順彼時而開始"雜"以"應知"等。其義是 - 此中在雜品中某處在諸動作等中依詞綴義通過表示ā詞綴等之陰性等性質的本性，應知性別即陰性等。以ca詞也攝更多異形等。此中是觀察，因在其他品中依詞綴義也有性別等決定。 從應作來的是kriyā，kara表示作，加ṇya詞綴，加i音，加assi詞綴，音位變成kriyā，也有kriya，在riri詞綴中是kiriya，也有kiriyā。在ramma詞綴中是kamma。 關於心寂的三個詞。samu表示寂，加ti詞綴，成為santi。在tha詞綴中是samatha。在a詞綴中是sama。 關於身寂的三個詞。damu表示寂。在tha詞綴中是damatha。在ti詞綴中是danti。此等也用於心寂。 在純業中是vatta。vatta表示轉，或vatta表示受持是vatta，如八十大vatta等。 說所依語依著語音形是parāyaṇa，彼用於三處。向他行是所依護是parāyaṇa，義是業著，但在整體語中是pārāyaṇa，由此向彼岸邊際行去是pārāyaṇa，加yu詞綴，變ṇa音，如名到彼岸、根到彼岸。 759. 關於分二的三個詞。bhidi表示作二，加ṇa詞綴。dara表示破。phuṭa表示開，或phuṭa表示破，加yu詞綴。 關於滿的兩個詞。tapa表示滿，加yu詞綴。pī表示滿，加yu詞綴，屬kiyādi類，na變成ṇa音。也有avana，ava表示護和光因多義。 關於詛的兩個詞。kusa表示呼破，加yu詞綴。sanja表示著，是abhisaṅga。 關於乞的三個詞。bhikkha表示乞，加yu詞綴。yāca表示乞。attha表示乞。此中也有addana，adda表示行走和乞。 760. 無相是yadicchā，任何欲求意圖是yadicchā。也有seritā。 關於告別的三個詞，告別是在來去等時對善友親屬等以擁抱、親吻、歡迎、愛語、問安、告行許可等作喜悅。puccha表示問，是āpucchana。nanda表示富，是ānandana。sabhāja表示見喜或表示喜語，屬curādi類，加yu詞綴，成為sabhājana。 關於理的兩個詞。因由此知故稱為ñāya，ā末變āya音。也有nyāya，因由此無餘行故稱為nyāya。nī表示導，變aya音，成為naya。 關於增長的兩個詞。phā表示增長，或phāya表示增長，刪ya音，加ti詞綴，成為phāti，用於女性。vaddha表示增長，加ti詞綴，刪da音，從dha、ḍha、bha、ha變成dha、ḍha音，加u音，成為vuddhi，也有vuḍḍhi。 761. kilama表示笑盡，加tha詞綴，成為kilamatha。在yu詞綴中是kilamana。sū表示生產，生產是pasava，在ti詞綴中是pasūti。 kasa表示行傷，加鼻音，成為ukkaṃsa，或kasa表示劃。說勝義。bhusa等依量勝說，ukkaṃsa依德勝說，而atisaya依兩者說，此是兩處所說之差別。關於勝的三個詞。勝是jaya，加yu詞綴，成為jayana。在ti詞綴中是jiti，女性。

762.Bandhanantāni dve dve nāmāni. Vasa kantiyaṃ. Kamu kantiyaṃ,ti. Vidha vedhane, byathane ca anekatthattā, a, ikārassa yādeso, byadho, vedho. Gaha upādāne nibandhane ca, gaho, gāho ca. Vara āvaraṇe, varo. Vu saṃvaraṇe,ti, vuti. Paca pāke, itthiyamatiyavo vā, a. Pacanaṃ pāko, ṇo.

Dvayaṃ āhvāne. Hu dānādanahabyappadānesu, ṇo, havo. Timhi huti. Dvayaṃ anubhavane. Vida ñāṇe, ṇo, vedo . Vida vedanākhyānanivāsesu, curādi, yu, vedanaṃ, vākāro vedanāsaddassa napuṃsakattāpekkho.

1. Dvayaṃ dhanādijāniyaṃ. Jara vayohānimhi, yu, jīraṇaṃ, assī. Hā cāge, yu, nadādi, rasso, hassa jo, jāni. Tā pālane, yu, ṇattaṃ. Dvayaṃ pamāṇe. Mā māne,ti, pamiti. Amhi pamā.

Dvayaṃ saṃyoge. Silisa āliṅgane. Saṃpubbo dhā dhāraṇe, i, sandhanaṃ sandhi. Dvayaṃ khaye. Khi khaye, ṇo, isse, e aya, khayo. Ci caye, apapubbo khaye. Dvayaṃ sadde. Ru sadde, ṇo, vuddhyādeso. Raṇa sadde. A, raṇo.

764.Gada byattiyaṃ vācāyaṃ, ṇo, a ca, nigādo, nigado ca. Dvayaṃ made. Mada ummāde, mādo, mado ca. Si bandhane,ti, siti.

Tikaṃ ākāre. Ākaraṇaṃ ākāro, anekatthattā mukhavaṅkādyaṅgavikāro vā, iṅgati jānātīti vā yena ākāro. Iṅga gamanattho, to, a ca, iṅgitaṃ, iṅgo ca. Atthassa dhanassa apagamo vināso byayo nāma. Byaya cittasamussagge.

1. Dvayaṃ antarāye. Cutipaṭisandhīnamantare ayatīti antarāyo. Paṭipakkhavasena ūhati pavattatīti paccūho, atha vā kāriyasiddhi antaraṃ byavadhānaṃ ayati gamayatīti antarāyo. Paccūhanti vinihantīti paccūho.

Vikaraṇaṃ aññathā bhavananti vikāro, vikati ca, kara karaṇe, ṇo,ti ca.

Dvayaṃ sabhāvavigame. Silisa āliṅgane, pavipubbo taṃsabhāvavigame, vigato dhuro sadisabhāvo yasmāti vidhuro, 『『vidhuraṃ pavisilese, klivañca vikale tisū』』ti [cintāmaṇiṭīkā 22.20]rabhaso. Vidha vidhāne vā, uro. Dvayaṃ āsane. Visa pavesane, upavesanaṃ. Āsa upavesane, āsanaṃ.

1. Tipādaṃ adhippāye. Cittamadhyāgantvā sayatīti ajjhāsayo. Anamipubbe āsayo. Adhipayati citteti adhippāyo, ṇo, paya gamane. Citte abhisandhāyatīti abhisandhi, dvīsu. Bhavati citteti bhāvo, ṇo. Adhimuccanaṃ citte adhiṭṭhānaṃ adhimutti, nārī. Chando taṇhāyampi vutto.

Dvayaṃ ādīnave. Doso paṭighe vutto. Ā bhuso dīnaṃ vāyati gamayatīti ādīnavo, dīna duggatabhāve, vo, vī gamane ca.

1. Dvayaṃ ānisaṃse. Saṃsa hiṃsāthutīsu, ānisaṃso amukhyaphale, mukhyaphale ca, tathā guṇo. Guṇa pakāsane, pakāseti kāraṇanti guṇo, gaṇa saṅkhyāne vā, assu, guṇo. Dvayaṃ majjhe. Maja suddhiyaṃ, jho. Vipubbe vemajjhaṃ.

Dvayaṃ taruṇasūriyaṭṭhāne. Ahassa majjho majjhaho, so eva majjhanhiko, hassa nho[moggallāna 3.110 suttaṃ passitabbaṃ]. Ahassa majjho majjhanho, majjhantopi. Dvayaṃ nānattāyaṃ. Vigatā mattā sadisappamāṇaṃ etena hetubhūtena vemattaṃ. Nānameva nānatā, nānasaddo punnapuṃsake, abyaye tu nānā.

1. Dvayaṃ niddāpaṭikkhepe. Jāgara niddakkhaye, jāgarameva jāgariyo. Dvayaṃ jalādīnamavicchannāyaṃ santatiyaṃ. Vahatismā ṇo, pavāho. Vatu āvattane,ti, pavatti.

Tikaṃ vitthāre. Asu khepane, ṇo, byāso. Papubbo pañca vitthāre. Thara santharaṇe, pādipubbo ca vitthāre. Tikaṃ saṃyame. Yamu uparame, ṇo, yāmo. Itaresu a.

我來直譯這段巴利文： 762. 關於縛的末尾兩兩名詞。vasa表示愛。kamu表示愛，加ti詞綴。vidha表示穿和痛因多義，加a詞綴，i音變成ya音，成為byadha和vedha。gaha表示取和縛，成為gaha和gāha。vara表示遮，成為vara。vu表示遮，加ti詞綴，成為vuti。paca表示煮，在女性中也有matya詞綴，加a詞綴。煮是pāka，加ṇa詞綴。 關於呼的兩個詞。hu表示施取供施，加ṇa詞綴，成為hava。在ti詞綴中是huti。關於受用的兩個詞。vida表示知，加ṇa詞綴，成為veda。vida表示受知住，屬curādi類，加yu詞綴，成為vedana，va音是因vedana詞為中性。 763. 關於財等損的兩個詞。jara表示衰，加yu詞綴，成為jīraṇa，加assi詞綴。hā表示舍，加yu詞綴，屬nadādi類，短音，ha變成ja音，成為jāni。tā表示護，加yu詞綴，變ṇa音。關於量的兩個詞。mā表示量，加ti詞綴，成為pamiti。在a詞綴中是pamā。 關於結合的兩個詞。silisa表示抱。saṃ字首dhā表示持，加i詞綴，成為sandhana和sandhi。關於盡的兩個詞。khi表示盡，加ṇa詞綴，在issa詞綴中，e變aya音，成為khaya。ci表示積，apa字首表示盡。關於聲的兩個詞。ru表示聲，加ṇa詞綴，變長音等。raṇa表示聲，加a詞綴，成為raṇa。 764. gada表示明語，加ṇa和a詞綴，成為nigāda和nigada。關於醉的兩個詞。mada表示狂，成為māda和mada。si表示縛，加ti詞綴，成為siti。 關於相的三個詞。作是相，因多義或是口曲等身變，或因以此知故是相。iṅga表示行義，加ta和a詞綴，成為iṅgita和iṅga。財義的去滅稱為byaya。byaya用於心舍。 765. 關於障的兩個詞。在死生中間行故稱為antarāya。因對方力行故稱為paccūha，或因令事成中隔行故稱為antarāya。因打擊故稱為paccūha。 改作別異是vikāra，和vikati，kara表示作，加ṇa和ti詞綴。 關於性質離的兩個詞。silisa表示抱，pa和vi字首表示彼性質離，因離責任同性故稱為vidhura，如說"vidhura用於極離合，中性用於缺於三性"。或vidha表示分配，加ura詞綴。關於座的兩個詞。visa表示入，是upavesana。āsa表示近坐，是āsana。 766. 關於意趣的三足詞。入心而臥是ajjhāsaya。ana和i字首āsaya。行向心是adhippāya，加ṇa詞綴，paya表示行。在心趣向是abhisandhi，用於二處。在心生是bhāva，加ṇa詞綴。勝解在心住立是adhimutti，女性。chanda也用於愛。 關於過患的兩個詞。dosa用於瞋。極苦行是ādīnava，dīna表示苦，加va詞綴，vī表示行。 767. 關於功德的兩個詞。saṃsa表示害贊，ānisaṃsa用於非主果和主果，如是guṇa。guṇa表示顯，因顯因故稱為guṇa，或gaṇa表示數，加u音，成為guṇa。關於中的兩個詞。maja表示凈，變jha音。vi字首成為vemajjha。 關於幼日處的兩個詞。日中是majjhaha，即是majjhanhika，ha變成nha音[應見moggallāna3.110經]。日中是majjhanha，也有majjhanta。關於異的兩個詞。因此因去量即同量故稱為vematta。nāna即是nānatā，nāna詞用於男中性，不變詞則是nānā。 768. 關於除睡的兩個詞。jāgara表示睡盡，jāgara即是jāgariya。關於水等不斷續的兩個詞。從vaha加ṇa詞綴，成為pavāha。vatu表示轉，加ti詞綴，成為pavatti。 關於廣的三個詞。asu表示舍，加ṇa詞綴，成為byāsa。pa字首pañca表示廣。thara表示鋪，pa等字首也表示廣。關於制止的三個詞。yamu表示止，加ṇa詞綴，成為yāma。在其他中加a詞綴。

1. Dvayaṃ gattānaṃ maddane. 『『Sambāhano』ṅgamaddako』』ti vopālito, saṃpubbo vāha payatane, maddane vā, yu. Madda maddane. Dvayaṃ nānārammaṇādīsu visappane. Sara gamane, ṇa. Sappa gamane, yu, visappanaṃ.

Dvayaṃ paricaye. Thu abhitthave. Ci caye. Tikaṃ saṅgame. Mila silesane, ṇo, sakatthe ko, melako. Sanja saṅge, ṇo. Saṃpubbā gamito a.

770.Sannikaṭṭhamhi samīpe sannidhisaddo, sannidhānaṃ sannidhi, pume, ṭhapanepyayaṃ. Nasa adassane, ṇo. Disa pekkhane, yu, dissādeso, issattaṃ.

Tikaṃ dhaññādīnaṃ lavane. Lū chedane, a. Ṇamhi abhilāvo. Yumhi lavanaṃ. Dvayaṃ khaṇappattiyaṃ. Papubbo thu abhitthave. Sara gamane, avasaro. Samāti dve tulyatthā.

1. Catukkaṃ pariyosāne. Sā tanukaraṇe, yu, osānaṃ. Paripubbo pariyosānaṃ. Ukkaṃsātisayā pakaṭṭhepyuttā.

Dvayaṃ saṇṭhāne. Visa pavesane, sanniveso. Ṭhā gatinivattiyaṃ, yu, saṇṭhānaṃ. Dvayaṃ abbhantaravācakaṃ pāṭipadikaṃ. Atha vā abhi bandhane, aro, dhātvatthānuvattako abhi, abbhantaraṃ. Abbhābhāve antaraṃ.

1. Tikaṃ pāṭihāriye. Hi gatimhi, paṭito hissa heraṇa hīraṇa, pāṭiheraṃ, pāṭihīraṃ. Yadādinā hāriyañca, pāṭihāriyaṃ, atha vā paṭipakkhe haratīti pāṭihīraṃ, ṇo, assī. Ekārādese pāṭiheraṃ. Ṇyamhi pāṭihāriyaṃ, vihatupakkilesena paccāharitabbaṃ pavattetabbanti pāṭihīrantiādipi kātabbaṃ.

Dvayaṃ kattabbamatte. Karamhā ricca, kiccaṃ, avassaṃ kātabbepi. Anīyapaccaye karaṇīyaṃ.

Dvayaṃ pupphādinā udakādīnaṃ paribhāvane. Sundaraṃ karīyate yenāti saṅkhāro, ṇo, kharādeso. Vasa nivāse, yu, vāsanā, kilesādīnaṃ sattivisesepi. Sā hi kusalāpi atthi akusalāpi abyākatāpi, tathā pahātabbāpi atthi appahātabbāpi. Tattha yā kusalābyākatā, na sā pahātabbā. Yā pana akusalā, sā sukhumataratāya bhagavatoyeva ariyamaggena pahātabbā, nāññesaṃ. Evaṃ sante ariyānampi apāyūpapatti siyāti? Na siyā, sabbesameva ariyānaṃ apāyūpapattihetukāya vāsanāya pahīnattā. Duvidhā hi akusalā vāsanā kāyavacīpayogahetubhūtā ca apāyūpapattihetubhūtā ca. Tattha purimā bhagavatoyeva ariyamaggena pahātabbā, itarā sabbesampi ariyamaggenāti, tasmā yaṃ vuttaṃ 『『buddhāva savāsane kilese pajahituṃ sakkonti, nāññe』』ti, taṃ kāyavacīpayogahetubhūtaṃ vāsanaṃ sandhāya vuttaṃ, netaranti niṭṭhametthāvagantabbaṃ.

1. Tikaṃ dhaññādīnaṃ pūtakaraṇe. Pū pavane, yu. Apaccaye pavo. Ṇamhi nippāvo. Dvayaṃ tasare. Tasa ubbege, aro. Suttena veṭhanaṃ suttaveṭhanaṃ.

Dvayaṃ duggasañcāre. Saṅkamyate yenāti saṅkamo. Sañcaranti anenāti sañcāro, duggassa sañcāro duggasañcāro. Dvayaṃ paṭhamārambhe. Paṭhamaṃ kamo pakkamo, upakkamo ca.

1. Tikaṃ pāṭhe. Paṭha viyattiyaṃ vācāyaṃ, ṇo, pāṭho. Nipubbe nipāṭho, amhi nipaṭho. Dvayaṃ apaharitādino vatthuno anvesane. Ci caye, cayanamatra anvesanaṃ. Magga anvesane, curādi, yu, ete dve apume, saṃvikkhanaṃpyatra.

Catukkaṃ āliṅgane. Liṅga gatyattho. Sanja saṅge. Silisa āliṅgane. Guha saṃvaraṇe, yu, parirambhopyatra. Rambha sadde.

我來直譯這段巴利文： 769. 關於肢體揉捏的兩個詞。如說"sambāhana是肢體按摩"，saṃ字首vāha表示努力或揉捏，加yu詞綴。madda表示揉捏。關於各境等中散佈的兩個詞。sara表示行走，加ṇa詞綴。sappa表示行走，加yu詞綴，成為visappana。 關於熟習的兩個詞。thu表示贊。ci表示積。關於會合的三個詞。mila表示粘著，加ṇa詞綴，自義加ka詞綴，成為melaka。sanja表示著，加ṇa詞綴。saṃ字首gama加a詞綴。 770. 在近中用sannidhi詞，sannidhi是sannidhāna，陽性，此也用於放置。nasa表示不見，加ṇa詞綴。disa表示見，加yu詞綴，變成dissa，變成issa音。 關於收割谷等的三個詞。lū表示斷，加a詞綴。在ṇa詞綴中是abhilāva。在yu詞綴中是lavana。關於得時的兩個詞。pa字首thu表示贊。sara表示行走，成為avasara。sama兩個同義。 771. 關於終的四個詞。sā表示細，加yu詞綴，成為osāna。pari字首成為pariyosāna。ukkaṃsa和atisaya也用於勝。 關於建立的兩個詞。visa表示入，成為sannivesa。ṭhā表示止行，加yu詞綴，成為saṇṭhāna。關於內的語基兩個詞。或abhi表示縛，加ara詞綴，根義隨行的abhi，成為abbhantara。無abbha是antara。 772. 關於神變的三個詞。hi表示行走，從paṭi的hi成為heraṇa和hīraṇa，成為pāṭihera和pāṭihīra。以yadādi也有hāriya，成為pāṭihāriya，或因勝對除故稱為pāṭihīra，加ṇa詞綴，加assi詞綴。變e音成為pāṭihera。在ṇya詞綴中是pāṭihāriya，也應作"因擊煩惱應迴轉作"等是pāṭihīra。 關於應作量的兩個詞。從kara加ricca詞綴，成為kicca，也用於必應作。在anīya詞綴中是karaṇīya。 關於以花等熏水等的兩個詞。因由此作善故稱為saṅkhāra，加ṇa詞綴，變kha音。vasa表示住，加yu詞綴，成為vāsanā，也用於煩惱等特能。彼實有善也有不善也有無記，如是有應斷也有不應斷。此中凡善無記者，彼不應斷。但凡不善者，因極細故只由世尊聖道應斷，非他。如是則聖者也應生惡趣耶？不應，因一切聖者已斷生惡趣因習。因不善習有二：身語行因和生惡趣因。此中前者只由世尊聖道應斷，後者由一切聖道，故說"只佛能斷有習煩惱，非他"，彼是就身語行因習說，非他，此中應如是了知。 773. 關於谷等凈化的三個詞。pū表示凈，加yu詞綴。在a詞綴中是pava。在ṇa詞綴中是nippāva。關於梭的兩個詞。tasa表示怕，加ara詞綴。以線纏是線纏。 關於難行的兩個詞。因由此度故稱為saṅkama。因由此行故稱為sañcāra，難之行是難行。關於最初發起的兩個詞。最初行是pakkama，和upakkama。 774. 關於讀的三個詞。paṭha表示明語，加ṇa詞綴，成為pāṭha。ni字首成為nipāṭha，在a詞綴中是nipaṭha。關於尋失等物的兩個詞。ci表示積，此中積是尋。magga表示尋，屬curādi類，加yu詞綴，此二非陽性，此中也有saṃvikkhana。 關於抱的四個詞。liṅga表示行義。sanja表示著。silisa表示抱。guha表示遮，加yu詞綴，此中也有parirambha。rambha表示聲。

1. Catukkaṃ ālokane. Loka dassane. Jhe cintāyaṃ. Ikkha dassanaṅkesu. Disa pekkhane, sabbatra bhāve yu.

Catukkaṃ nirākaraṇe. Disa pekkhane. Asu khepane, nirasanaṃ. Pati āpubbo khākathane. Kara karaṇe, itthiyamatiyavo vā,ti.

1. Pañcakaṃ vipariyaye. Viparipubbo asu khepane, ṇo, vipallāso. Aññena pakārena bhavanaṃ aññathābhāvo. Viparipubbo aya gamane, vipariyayo. Asu khepane, vipariyāso.

Tikaṃ atikkame. Atikkamanaṃ atikkamo. Atikkamma patanaṃ atipāto. Aya gamane, upaccayo.

Saṃkiṇṇavaggavaṇṇanā niṭṭhitā.

1. Anekatthavaggavaṇṇanā

2. Idāni saṃkiṇṇavaggato anantaraṃ gāthāto, gāthāya addhato, pādato cāti imehi tīhi pakārehi anekatthe nānatthe samayādike sadde kamā kamato pavakkhāmi. Ettha anekatthavagge ekassa bhūtasaddādikassa yā punaruttatā, sā thīpunnapuṃsakasaṅkhātaliṅgavisesatthaṃ katā.

3. Samavāyatthādivācake bahavo samayasadde jātiyā saṅgayha 『『samayo』』ti ekavacananiddeso kato. Tatra 『『kālañca samayañca upādāyā』』tyādīsu [dī. ni. 1.447] samavāye paccayasāmaggiyaṃ. 『『Mahāsamayo pavanasmiṃ, devakāyā samāgatā』』tyādīsu samūhe. 『『Samayopi kho te bhaddāli appaṭividdho』』tyādīsu [ma. ni. 2.135] kāraṇe. 『『Ekoyeva ca kho khaṇo ca samayo cā』』tyādīsu [a. ni. 8.29] khaṇe okāse. 『『Abhisamayattho』』tyādīsu paṭivedhe. 『『Ekaṃ samayaṃ bhagavā』』tyādīsu [dī. ni. 1.1] kāle. 『『Sammā mānābhisamayā』』tyādīsu [ma. ni. 1.28] pahāne. 『『Atthābhisamayā dhīro』』tyādīsu lābhe [saṃ. ni. 1.129]. 『『Samayappavādake tindukācire』』tyādīsu [ma. ni. 2.208] diṭṭhiyaṃ.

Tattha sahakārīkāraṇatāya sannijjhaṃ sameti samavetīti samayo, samavāyo. Samaṃ, saha vā avayavānaṃ ayanaṃ pavatti avaṭṭhānanti samayo, samūho, yathā – samudāyoti avayavasahāvatthānameva hi samūhoti. Avasesapaccayānaṃ samāgame eti phalaṃ etasmā uppajjati pavattati cāti samayo, kāraṇaṃ, yathā 『『samudāyo』』ti. Sametisamāgacchati ettha maggabrahmacariyaṃ tadādhārapuggalehīti samayo, khaṇo. Abhimukhaṃ ñāṇena sammā etabbo avagantabboti abhisamayo, dhammānaṃ aviparīto sabhāvo. Abhimukhabhāvena sammā eti gacchati bujjhatīti abhisamayo, dhammānaṃ aviparītasabhāvāvabodho. Sameti ettha, etena vā saṅgacchati satto, sabhāvadhammo vā sahajātādīhi, uppādādīhi vāti samayo, kālo, dhammappavattimattatāya atthato abhūtopi hi kālo dhammappavattiyā adhikaraṇaṃ viya, karaṇaṃ viya ca parikappanāmattasiddhena rūpena voharīyatīti. Samassa nirodhassa yānaṃ, sammā vā yānaṃ apagamoti samayo, pahānaṃ. Samiti saṅgati samodhānanti samayo, paṭilābho, sameti sambandho eti attano visaye pavattati, daḷhaggahaṇabhāvato vā sampayuttā ayanti pavattanti sattā yathābhinivesaṃ etenāti samayo, diṭṭhi. Diṭṭhisaṃyojanena hi sattā ativiya bajjhantīti, evaṃ tasmiṃ tasmiṃ atthe samayasaddassa pavatti veditabbā. Samayasaddassa atthuddhāre abhisamayasaddassa udāharaṇaṃ sopasaggo, anupasaggo ca samayasaddo samavāyādyatthavācako hotīti dassanatthaṃ. Evaṃ sabbatra udāharaṇaṃ taṃtadatthānurūpanibbacanādayo daṭṭhabbā.

我來直譯這段巴利文： 775. 關於觀的四個詞。loka表示見。jha表示思。ikkha表示見數。disa表示看，一切處在狀態中加yu詞綴。 關於排除的四個詞。disa表示看。asu表示舍，成為nirasana。pati和ā字首khā表示說。kara表示作，在女性中也有matya詞綴，加ti詞綴。 776. 關於顛倒的五個詞。vi和pari字首asu表示舍，加ṇa詞綴，成為vipallāsa。以另方式生是異性。vi和pari字首aya表示行，成為vipariyaya。asu表示舍，成為vipariyāsa。 關於超越的三個詞。超越是atikkama。超過落是atipāta。aya表示行，加upacca詞綴。 雜品釋畢。 多義品釋 777. 現在在雜品之後，我將依偈、半偈、句三種方式次第說多義即異義的時等詞。此中在多義品中，一個如bhūta詞等的重複，是爲了陰陽中性等性別差別義而作。 778. 攝集生等表示和合義等多個samaya詞，作"samaya"一個詞說明。此中如"依時和合"等中的和合是緣和合。如"大會在林中，天眾已集合"等中的眾。如"婆陀利，你未通達時機"等中的因。如"一剎一時"等中的剎那機會。如"現證義"等中的證悟。如"一時世尊"等中的時。如"正慢現證"等中的斷。如"智者現證義"等中的得。如"在庭陀果寺時論者"等中的見。 此中因有俱作因性故會合即是samaya，和合。平等或共有支分的行即住立是samaya，眾，如"和合"，因支分俱住即是眾。在余緣會時從此生、轉起果是samaya，因，如"和合"。道梵行與彼所依人在此會合是samaya，剎那。應由智正向得、解是abhisamaya，諸法無倒自性。因向正行、覺是abhisamaya，諸法無倒自性覺。有情於此、由此會合，或自性法與俱生等、生等會合是samaya，時，因雖實無唯法轉性故，時以想立形如法轉所依、具，說想立成。正滅的行，或正行是離去是samaya，斷。會合、和合、相應是samaya，得，和合即聯繫行於自境，或因強執故相應者由此如執行是samaya，見。因見結有情極縛故，如是應知彼彼義中samaya詞的轉起。在samaya詞義列舉中舉abhisamaya詞的例子，有字首和無字首的samaya詞表示和合等義為顯示。如是一切處應見如如義相應語源等的例子。

779.Saṇṭhānaṃ dīgharassādi. Rūpaṃ rūpāyatanaṃ, jāti khattiyādikulaṃ. Chavi bahicammaṃ, pamāṇaṃ mariyādo. Akkharaṃ akārādi , yaso parivāro, kitti ca. Guṇo sīlādi, tapaniyepi vaṇṇo.

780.Pātimokkhassa bhikkhubhikkhunīnaṃ vasena duvidhassa pātimokkhassa uddese 『『saṅgho uposathaṃ kareyyā』』ti [mahāva. 134]. Paṇṇattiyaṃ 『『uposatho nāma nāgarājā』』ti [dī. ni. 2.246]. Upavāso vutto. Aṭṭhaṅgo 『『pāṇātipātā veramaṇi』』ādi. Uposathadinaṃ 『『ajjuposatho pannaraso』』tyādīsu [mahāva. 168].

781-782.Rathaṅgaṃ cakkadvayaṃ. Lakkhaṇaṃ cakkalakkhaṇaṃ. 『『Mayā pavattitaṃ cakka』』ntyādīsu [su. ni. 562]dhammacakke. Uracakkaṃ nāma khuracakkaṃ 『『cakkaṃ bhamati matthake』』ti [jā. 1.1.104; 1.5.100]. 『『Catucakkaṃ navadvāra』』ntyādīsu [saṃ. ni. 1.29]iriyāpathacakke. 『『Cattārimāni, bhikkhave, cakkāni, yehi samannāgatānaṃ devamanussānaṃ catucakkaṃ vattatī』』tyādīsu [a. ni. 4.131]sampatticakke. 『『Pitarā pavattitaṃ cakkaṃ anuvattetī』』tyādīsu [a. ni. 5.132]cakkaratane. Maṇḍalaṃ 『『alātacakka』』ntyādīsu 『『asanivicakka』』nti [dī. ni. 3.61; saṃ. ni. 2.162] ca. Balaṃ thāmo. Kulālo kumbhakāro, tassa bhaṇḍe kulālacakkanti. Āṇāyaṃ 『『cakkaṃ vattayati pāṇīna』』nti [jā. 1.7.149]. Āyudhe cakkākāre āyudhe. Dānaṃ deyyadhammo. Rāsi khandho. Saddhagāthāpi gāthāyeva.

『『Daṇḍakā caṇḍavuṭṭhyādi, pādehi chahi tīhi tu;

Gāthāti ca paratthevaṃ, chandosaññā pakāsitā.

Anantaroditaṃ cañña-metaṃ sāmaññanāmato;

Gāthāicceva niddiṭṭhaṃ, munindavacane panā』』ti [vuttodaya 14-15 gāthā] hi vuttaṃ.

783.

『『Kiṃ te vataṃ kiṃ pana brahmacariyaṃ,

Kissa suciṇṇassa ayaṃ vipāko;

Iddhijutibalaviriyūpapatti,

Idañca te nāga mahāvimānaṃ.

Ahañca bhariyā ca manussaloke,

Saddhā ubho dānapatī ahumha;

Opānabhūtaṃ me gharaṃ tadāsi,

Santappitā samaṇabrāhmaṇā ca.

Taṃ me vataṃ taṃ pana brahmacariyaṃ,

Tassa suciṇṇassa ayaṃ vipāko;

Iddhijutibalaviriyūpapatti,

Idañca me dhīra mahāvimāna』』nti [jā. 2.22.1592, 1593, 1595]

Imasmiṃ vidhurapaṇḍitajātake dānasmiṃ āgato.

『『Taṃ kho pana pañcasikha brahmacariyaṃ neva nibbidāya na virāgāya yāvadeva brahmalokūpapattiyā』』ti [dī. ni. 2.329] imasmiṃ mahāgovindasutte appamaññāsu. 『『Tayidaṃ brahmacariyaṃ iddhañceva phītañca vitthārikaṃ bāhujaññaṃ puthubhūtaṃ yāvadeva manussesu suppakāsita』』nti [dī. ni. 3.174] pāsādikasutte sikkhattayasaṅgahe sakalasmiṃ sāsane. 『『Pare abrahmacārī bhavissanti, mayamettha brahmacārino bhavissāmā』』ti [ma. ni. 1.83] imasmiṃ sallekhasutte methunā viratiyaṃ.

『『Kena pāṇi kāmadado, kena pāṇi madhussavo;

Kena te brahmacariyena, puññaṃ pāṇimhi ijjhati.

Tena pāṇi kāmadado, tena pāṇi madhussavo;

Tena me brahmacariyena, puññaṃ pāṇimhi ijjhatī』』ti [pe. va. 275]. –

Imasmiṃ aṅkurapetavatthumhi veyyāvacce.

『『Mayañca bhariyā nātikkamāma,

Amhe ca bhariyā nātikkamanti;

Aññatra tā brahmacariyaṃ carāma,

Tasmā hi amhaṃ daharā na miyyare』』ti [jā. 1.

我來直譯這段巴利文： 779. saṇṭhāna是長短等。rūpa是色處，jāti是剎帝利等族。chavi是外皮，pamāṇa是界限。akkhara是a等音，yasa是眷屬，和kitti。guṇa是戒等，也用於金。 780. 在比丘和比丘尼兩種波羅提木叉的誦中說"僧團應作布薩"。在施設中說"有名為布薩的龍王"。說布薩是齋戒。八支是"離殺生"等。布薩日如"今日是十五布薩"等。 781-782. rathaṅga是兩輪。lakkhaṇa是輪相。如"我轉的輪"等中的法輪。胸輪即剃刀輪，如"輪轉于頭上"。如"四輪九門"等中的威儀輪。如"諸比丘，此四輪，具足者天人四輪轉"等中的成就輪。如"隨父轉輪"等中的輪寶。輪環如"火輪"等中及"雷電輪"。力量是體力。陶師是制瓶者，彼的器具是陶輪。在權力中如"轉輪于眾生"。在武器中是輪形武器。佈施是應施物。蘊是聚。含偈也是偈。 因說： "杖行暴雨等，六足與三足； 稱為偈如是，宣說韻律號。 近前所說此，由共通名稱； 但在牟尼語，稱說唯是偈。" 783. "何你行何你梵行， 何善行此是異熟； 神通光力勤成就， 此是你龍大宮殿。 我與妻在人世間， 信俱施主我們是； 我家如井彼時是， 滿足沙門婆羅門。 彼我行彼我梵行， 彼善行此是異熟； 神通光力勤成就， 此是我智大宮殿。" 在此毗陀羅巴智本生中用於佈施。 "五髻啊，彼梵行不為厭離不為離貪乃至生梵世"在此大牧牛者經中用於無量。"此梵行富饒繁榮廣大眾多遍滿乃至於人間善顯"在勝信經中用於攝三學的一切教法。"他人將非梵行者，我等於此將為梵行者"在此削減經中用於離淫。 "云何手與欲，云何手蜜會； 云何以梵行，福在手成就。 如是手與欲，如是手蜜會； 如是以梵行，福在手成就。" 在此鵪鴿鬼事中用於服務。 "我等不越妻， 妻等不越我； 除彼行梵行， 故我幼不死。"

10.97]. –

Mahādhammapālajātake sadāratuṭṭhiyaṃ.

『『Evaṃ kho taṃ, bhikkhave, tittiriyaṃ nāma brahmacariyaṃ ahosī』』ti [cūḷava. 311] imasmiṃ tittirajātake pañcasīle.

『『Idaṃ kho pana pañcasikha brahmacariyaṃ ekantanibbidāya virāgāya…pe… ayameva ariyo aṭṭhaṅgiko maggo』』ti [dī. ni. 2.329] mahāgovindasutteyeva ariyamagge.

『『Hīnena brahmacariyena, khattiye upapajjati;

Majjhimena ca devattaṃ, uttamena visujjhatī』』ti [jā. 1.8.75]. –

Nimijātake attadamanavasena kate aṭṭhaṅguposathe.

『『Abhijānāmi kho panāhaṃ, sāriputta, caturaṅgasamannāgataṃ brahmacariyaṃ caritvā tapassi sudaṃ homī』』ti [ma. ni. 1.155] lomahaṃsasutte dhitisaṅkhāte vīriye.

784.Sabhāvo aviparītattho. Pariyatti pariyāpuṇitabbā vinayābhidhammasuttantā. Ñāyo yutti, sappaṭipadā vā maggādayo. Ñeyye saṅkhāravikāralakkhaṇanibbānapaññattivasena pañcavidhe ñeyye. Nissattatā sattasabhāvassa abhāvatā. Āpattiyaṃ 『『pārājikaṃ dhamma』』nti. 『『Saha dhammena niggayhā』』tyādīsu kāraṇe. Ādinā samayaññūpamāhiṃsādīsupi dhammo.

785.Payojanaṃ phalaṃ. Saddābhidheyye saddatthe. Vuḍḍhiyaṃ vaḍḍhane. Vatthumhi dabbe. Nāse vināse. Pacchimapabbate atthagirimhi. Nivattivisayuppattisabhāvādīsupi.

786.Yebhuyyatā bāhulyatā. Abyāmissaṃ asammissaṃ. Visaṃyoge vippayoge. Daḷhatthe daḷhasaddassa atthe. Anatireke atirekābhāve. Anavasesamhi sabbasmiṃ, taṃ kevalavacanaṃ tīsu liṅgesu.

1. Paṭalaṃ 『『diguṇaṃ saṅghāṭiṃ pārupitvā』』tyādīsu [mahāva. 348]. 『『Vayoguṇā anupubbaṃ jahantī』』ti [saṃ. ni. 1.4] rāsimhi. 『『Sataguṇā dakkhiṇā pāṭikaṅkhitabbā』』ti [ma. ni. 3.379] ānisaṃse. Bandhanaṃ kāmaguṇaṃ. Appadhāne visesane. Jiyāya dhanuno.

788-789.Rukkhādo dumādimhi. Vijjamāne bhūtaguṇe. Arahante 『『yo ca kālaghaso bhūto, sabhūtapaciniṃ pacī』』ti [jā. 1.2.190]. Khandhapañcake 『『bhūtamidaṃ, sāriputta, samanupassathā』』ti [ma. ni. 1.401]. Satte pāṇimhi. Mahābhūte pathavādike. Amanusso devarakkhasādi. Vijjamānatthavajjite rukkhādo nāriyaṃ na bhavati, vijjamānatthe, pana atītādīsu ca vāccaliṅgo. Patte sampatte. Same tulyatthe.

790.Sajjane sappurise.

1. Padapūraṇe 『『suttanta vanantā』』tyādīsu. Dehāvayave 『『antaṃ antaguṇa』』ntyādīsu [khu. pā. 3.dvattiṃsākāra]. Deho ca avayavo cāti eke. Koṭṭhāse 『『ayameko anto』』tyādīsu [a. ni. 6.61]. Lāmakaṃ nihīnakaṃ.

792.Nikāyo sadhammīnaṃ gaṇo. Sandhi paṭisandhi. Sāmaññe visesādhāre. Pasūti mātukucchito nikkhamanaṃ, kulaṃ khattiyādikulaṃ. Bhavo bhavanakriyā. Visesyo upādhi, yassa vasena bhinnesu sabalādīsu abhinnā dhīsaddā vattante. Sumanāyaṃ mālatiyaṃ. Saṅkhatalakkhaṇe saṅkhatadhammānaṃ lakkhaṇe.

793.Bhavabhedo kāmabhavādi. Patiṭṭhāyaṃ nissaye. Niṭṭhā nipphatti. Ajjhāsayo adhippāyo. Buddhi ñāṇaṃ. Vāsaṭṭhānaṃ vasanaṭṭhānaṃ. Visarattaṃ visaraṇabhāvo. 『『Visadatthe』』tipi pāṭho, tadā sadadhātussa visaraṇatthatā daṭṭhabbā.

794.Phale sotāpattādike. Aniccādianupassanā vipassanā nāma. Magge sotāpattimaggādike.

我來直譯這段巴利文： 在大法護本生中用於妻子滿足。 "諸比丘，如是名為鷓鴣梵行"在此鷓鴣本生中用於五戒。 "五髻啊，此梵行實為一向厭離離貪...乃至...即此八支聖道"在大牧牛者經中用於聖道。 "以下等梵行，生於剎帝利； 中等得天性，上等得清凈。" 在尼彌本生中用於以自調為基的八支布薩。 "舍利弗，我憶念曾行具四支梵行時是苦行者"在身毛豎經中用於稱為堅忍的精進。 784. sabhāva是無倒義。pariyatti是應學的律阿毗達摩經。ñāya是理或有道等。在所知中依行蘊變相相涅槃施設五種所知。nissattatā是無有情性。在罪中如"波羅夷法"。如"以法降伏"等中的因。以等用於時知等也是法。 785. payojana是果。在聲所詮中是聲義。在增長中是增長。在事中是物。在破壞中是破壞。在末山中是日沒山。也用於止息、生起、自性等。 786. yebhuyyatā是多性。abyāmissa是不雜。在離系中是離。在堅義中是堅音義。在無過中是無過剩。在無餘中是一切中，彼kevala語用於三性。 787. paṭala如"披雙重僧伽梨"等。如"年支次第舍"中的聚。如"應期百倍報"中的功德。束縛是欲支。在非主中是修飾。弓的弦。 788-789. 在樹等中是rukkha等。在有中是存在德。在阿羅漢中如"時吞有者，煮有所煮"。在五蘊中如"舍利弗，見此是有"。在有情中是生。在大種中是地等。amanusa是天夜叉等。樹等離有義時不用於女性，但在有義、過去等中隨語詞性。在得中是得。在等中是等義。 790. 在善中是善人。 791. 在填詞中如"經末林末"等。在身支中如"腸腸間"等。一些說是身和支。在分中如"此是一邊"等。lāmaka是下劣。 792. nikāya是同法者眾。sandhi是結生。在共相中是異相所依。pasūti是出母胎，kula是剎帝利等族。bhava是有作。visesya是限定，依彼力在不同的有力等中用未分dhī音。在茉莉中是sumana。在有為相中是有為法相。 793. bhavabheda是欲有等。在住立中是依。niṭṭhā是成就。ajjhāsaya是意趣。buddhi是智。vāsaṭṭhāna是住處。visaratta是流散性。也有"visadatthe"讀法，爾時應見sad根有流散義。 794. 在果中是預流等。常等隨觀稱為觀。在道中是預流道等。

795.Kammāruddhanaṃ kammārānaṃ uddhanaṃ, kammārānaṃ yathā ukkāti. Aṅgārakapallaṃ aṅgārānaṃ bhājanaṃ. Dīpikā nāma madhucchiṭṭhādimayā padīpakiccakārikā. Suvaṇṇakāramūsā mattikamayā ekā bhājanavikati. Vāyuno vege ca ukkāsaddo, yo 『『devadudrabhī』』ti vutto.

796.Kesohāraṇaṃ kesānaṃ lavanaṃ. Jīvitavutti jīvitassa vattanaṃ. Vapanaṃ bījassa vapanaṃ. Vāpasamakaraṇaṃ vapitassa bījassa samakaraṇaṃ. Pavuttabhāvo bandhanā mutti.

797-798.Suto vissute pākaṭe. Avadhārite upalakkhite. Upacite rāsīkate. Anuyogo pucchā. Kilinne tinte. Sotaviññeyyaṃ saddāyatanaṃ. Satthaṃ saddasatthādi, sutanāmako vā eko satthaviseso. Etesu dvīsu atthesu sutaṃ napuṃsakaṃ. Putte suto pulliṅgo, rājinipi suto.

799.Yuge katādicatukke. Leso anumānañāṇavisayo. Paññattiyaṃ 『『kappatthero』』ti. Paramāyumhi 『『kappaṃ saggamhi modatī』』ti. Aññatra kappādīsu pulliṅge. Sadise pana tīsu liṅgesu. Samaṇavohāro vinayāgato samaṇānaṃ vohāro. Kappabindu cīvare katabindu. Samantatte samantabhāve. Antarakappo mahākappassa asītimo bhāgo. Ādisaddena asaṅkhyeyyamahākappe saṅgaṇhāti. Takke vitakke. Vidhi vidhānaṃ.

800.Virati viratittayaṃ. Sapatho akkoso. Tacche tathabhāve. Ariyasaccamhi dukkhasaccādike. Diṭṭhi micchādiṭṭhi.

801.Sañjātideso 『『kambojo assāyatana』』nti. Vāsaṭṭhānaṃ nivāsaṭṭhānaṃ 『『devānaṃ devāyatana』』nti. Ākaroti yattha suvaṇṇarajatādayo uppajjanti. Samosaraṇaṭṭhānaṃ bahūnaṃ sannipātaṭṭhānaṃ. Padapūraṇe 『『kammāyatanaṃ, sippāyatana』』nti.

802.Vatthaṃ ambaraṃ. Añño yo sako na hoti. Odhi mariyādo. Bhedo viseso. Manasipi cittepi.

803.Vipāke iṭṭhavipāke kusalo. Anavajjādīsu vāccaliṅgiko.

804.Dravo madhvādi. Madhurādīsu chasu rasesu. Pārado sūto. Siṅgārādo nava nāṭyarase. Rasarattamaṃsamedaṭṭhisukkaṭṭhimiñjavasena satta dhātavo, tabbhede. Kicce phassādidhammānaṃ saṅghaṭṭanādikicce. Sampatti tesaṃyeva.

805.Bodhisaddo ñāṇadvaye nāriyaṃ, bodhirājakumārādipaññattiyaṃ pume. Assattharukkhe pumitthiyaṃ.

806.Yena kattubhūtena yo kammabhūto niccasevito, tatthāpi kammabhūte. Visayo anaññathābhāvo. Janapade kuruādike. Gocare tabbahulācāre.

807.Sattāyaṃ vijjamānatāyaṃ.

1. Bandhave so pume. Attani saṃ napuṃsake. Dhanasmiṃ so saṃ anitthiyaṃ. Sunakhe sā pume vutto. Attaniye so tiliṅgiko.

809.Chavisampattiyaṃ chaviyā sampattiyaṃ.

810.Jāmātā dhītusāmiko. Mandappiye appapiye varaṃ abyayaṃ.

811.Makule avikāsasampatte. Nettiṃsādipidhāne khaggādīnaṃ gehe.

812.Pitāmaho brahmā. Pitūsu mātāpitūsu. Tathā pakkhantare. Tapasi sīle.

813-814.Majjhabandhe urobandhane. Pakoṭṭho kapparassādhobhāgo. Kacchabandhanaṃ adhombarassa daḷhabandhanaṃ. Mekhalāyañcāti kacchā catūsvatthesu. Kaccho latādīsu. Kaccho bāhumūlamhi parūḷhakacchanakhalome, 『『kacchehi sedā muñcantī』』ti. Anūpo bahūdakadeso.

815.Mānaṃ tulāpatthaṅgulīhi. Pamātari pamāṇassa kattari.

816.Dabbaṃ dhanaṃ. Attabhāvo pañcakkhandhasamūho. Pāṇo jīvitindriyaṃ. Dabbādīsu catūsu sattaṃ. Sattāyaṃ vijjamānatāyaṃ sattā. Jane satto. So sattasaddo, āsatte laggite tiliṅgiko.

817.Semhādo tidose. Rasarattādi pubbevutto. Pabhādike rūpadhātumhi. Cakkhādike visayadhātumhi.

我來直譯這段巴利文： 795. kammāruddhana是鐵匠爐，如鐵匠的爐。aṅgārapalla是炭盤。dīpikā是由蜂蠟等製成的燈用具。suvaṇṇakāramūsā是一種土製容器。在風力中ukkā音，說為"天鼓"。 796. kesohāraṇa是剃頭髮。jīvitavutti是命的維持。vapana是種子的播種。vāpasamakaraṇa是已種子的整平。pavuttabhāva是從縛解脫。 797-798. suta用於著名明顯。在確定中是標記。在積集中是聚集。anuyoga是問。在濕中是潤。sotaviññeyya是聲處。sattha是聲論等，或一種稱為suta的特殊論。在此兩義中suta是中性。在子中suto是陽性，在王后中也是suto。 799. 在時代中是作等四。lesa是推理智境。在施設中如"劫長老"。在壽量中如"享天樂一劫"。在他處kappa等中是陽性。但在相似中用於三性。samaṇavohāra是律中來的沙門用語。kappabindu是衣上作的點。在普遍中是普遍性。antarakappa是大劫的八十分之一。以ādi音攝無數大劫。在思中是尋。vidhi是規定。 800. virati是三離。sapatha是罵。在真中是如是性。在聖諦中是苦諦等。diṭṭhi是邪見。 801. sañjātidesa如"劍浮阇是馬產地"。vāsaṭṭhāna是住處如"天的天處"。ākara是金銀等生處。samosaraṇaṭṭhāna是多人集會處。在填詞中如"業處、工處"。 802. vattha是衣。añña是非自己者。odhi是界。bheda是差別。在意中也在心中。 803. 在異熟中kusala是善異熟。在無罪等中隨語詞性。 804. drava是蜜等。在甜等六味中。pārada是銀。在戲等九戲味中。以液、血、肉、脂、骨、精、髓七界，在彼差別中。在作用中是觸等法的碰等作用。sampatti是彼等。 805. bodhi音在智二處用於女性，在菩提王子等施設中用於陽性。在菩提樹中用於陽女性。 806. 由彼作者所常習之業，在彼業中也是。visaya是無異性。在國土中是俱盧等。在行處中是彼多行。 807. 在有中是存在性。 808. 在親屬中so用於陽性。在我中saṃ用於中性。在財中so和saṃ不用於女性。在犬中sā說用於陽性。在自己所屬中so用於三性。 809. 在膚美中是膚的美。 810. jāmātā是女婿。在少愛中是不多愛，vara是不變詞。 811. 在蓕中是未開放。在劍等藏中是劍等鞘。 812. pitāmaha是梵天。在父中是父母。如是在另方。在苦行中是戒。 813-814. 在中綁中是胸綁。pakoṭṭha是肘下分。kacchabandhana是下衣的緊綁。在腰帶中也是kacchā在四義中。kaccha用於藤等。kaccha在臂根長毛中，如"從腋下流汗"。anūpa是多水處。 815. māna是用秤斗指量。在能量中是量的作者。 816. dabba是財。attabhāva是五蘊集。pāṇa是命根。在物等四中是有。在有中sattā是存在性。在人中是satta。彼satta音，在著中用於三性。 817. semhādo是三病素。rasaratta等如前說。在光等中是色界。在眼等中是境界。

1. Amaccādikā satta pakatiyo vuttā. Sattādisāmyavatthā sattarajatamabhūtānaṃ tiṇṇaṃ guṇānaṃ sāmyavatthā. Paccayā ṇapaccayādito paṭhame paṭhamasaṇṭhite karotyādidhātumhi.

819.Parittāṇaṃ rakkhaṇaṃ. Vatthumhi okāse. Tallañchanaṃ pādassa ṭhānaṃ.

820.Lohamuggare lohamaye muggare. Tāḷādike sammatāḷakaṃsatāḷādike. Kaṭhine kakkhaḷe.

821.Makkhikā nīlamakkhikādikā. Tāsaṃ bhedā savisā madhukatā piṅgalamakkhikā. Madhumhi khuddaṃ appakādīsu catūsvatthesu vattamānaṃ tīsu liṅgesu. Adhamo nihīno. Kapaṇo ekacārī.

822.Takke gorasavisese. Maraṇaliṅge maraṇañāpakalakkhaṇe. Asubhe, subhe cāti catūsvatthesu ariṭṭhaṃ. Āsavo majjaviseso. Pheṇiladdumo 『『baḍī-yौ-kho』』.

1. Gehānaṃ dārubandhappayojanaṃ pīṭhikā nāma. Pakkhandadvayassa, kaṇṇikādīnañca nissayabhūtā pīṭhikā.

824.Mittākāre amittassāpi mittasaṇṭhāne. Bale, rāsimhi, vipattiyañca, 『『balassa rāsī』』tipi eke.

825.Khandhe rūpakkhandhe. Bhave rūpabhave. Nimittamhi kāraṇe. Vapu sarīraṃ.

826.Vatthukilesakāmesūti vatthukāmakilesakāmesu. Madane māradevaputte. Rate methune. Nikāme icchārahite kāmaṃ napuṃsake. Anuññāyaṃ kāmamabyayaṃ bhave.

827.Vajjabhaṇḍamukhe vīṇādoṇimukhe. Mātaṅgassa hatthino karakoṭi hatthaggaṃ.

828.Rambho saṭhyaṃ, ketavantyattho. Asaccaṃ musā. Ayoghanaṃ yena paharati. Girisiṅgamhi giragge. Sīraṅge phālaṅge. Yante kūṭayante.

830.Paṭivākye paṭivacane. Uttarāsaṅge uparivatthe. Seṭṭhādīsu uttaro tīsu, parasmiṃ uparismiñca īrito.

831.Vimutti arahattaphalaṃ magganibbānānipi.

832.Saṅkhate paccayābhisaṅkhate dhamme. Puññābhisaṅkhāro, apuññābhisaṅkhāro, āneñjābhisaṅkhāroti puññābhisaṅkhārādi. Payogo ussāho. Kāyasaṅkhāro, vacīsaṅkhāro, cittasaṅkhāroti kāyasaṅkhārādi. Abhisaṅkharaṇaṃ abhisaṅkharaṇakriyā.

833.Tabbhāve diṭṭhisahagataṃ.

834.Patirūpe yutte. Chādite tiṇādīhi. Raho suññaṭṭhānaṃ. Paññattiyaṃ channo bhikkhu, paññattiyaṃyeva pume.

835.Buddhacakkhu buddhānaṃ cakkhu. Samantacakkhu sabbaññutañāṇaṃ. Dhammacakkhu heṭṭhāmaggattaye ñāṇaṃ.

836.Abhikkamo abhikkamanīyo.

837.Vevacanaṃ abhinnattho saddo. Pakārasmiṃ bhede. Avasaro avakāso.

838.Cittakammaṃ cittakārānaṃ kammaṃ. Vicitte nānāvidhe. Paññattiyaṃ citto dhanudharoyeva. Cittamāso puṇṇenduyuttena cittena nakkhattena lakkhito māso. Tārantare cittanakkhatte. Thiyaṃ nāriyaṃ.

839.Sāmale nīle. Sayamatthe sayaṃsaddassa atthe. Sārivā upāsakā.

840.『『Pume』』tyādinā pubbaddhena gurusaddassa atthā vuttā, aparaddhena garusaddassa, 『『ekadesekattamanaññaṃve』』ti nyāyena dvinnampi ekattamaññamānena gāthānekatthavagge kathitā. Mahante bahutte. Dujjare jīrāpetumasakkuṇeyye, dukkare vā.

841.Accite pūjite. Khinne kilamathappatte. Samite upasamite.

Gāthānekatthavaggavaṇṇanā niṭṭhitā.

1. Visuddhidevo, sammutidevo, upapattidevo cāti visuddhidevādi. Nabhaṃ ākāso.

Taruṇādīsu tīsvatthesu māṇavo.

1. Ādyatthādīsu aggaṃ. Vare seṭṭhe tīsu.

Paccanīko sattu. Aññe aññatthe. Pacchābhāge 『『dhātuliṅgehi parā paccayā』』ti.

844.Yoni itthīnaṃ yonimaggo. Kāmo icchā. Sirī paññā, puñño ca. Issaraṃ pabhutā. Dhammo sīlādi. Uyyāmo vīriyaṃ. Yaso parivāro, kitti ca.

我來直譯這段巴利文： 818. 說大臣等七種本性。七等相等狀態是七黃金等三德的相等狀態。在緣中是從ṇa緣等最初在最初成立的kara等根。 819. parittāṇa是守護。在事中是處。tallañchana是足的處。 820. lohamuggara是金屬錘。在打擊等中是正打銅打等。在堅中是硬。 821. makkhikā是藍蠅等。彼等差別是有毒蜜作黃蠅。在蜜中khumma用於少等四義中用於三性。adhama是下劣。kapaṇa是獨行。 822. 在酪中是乳製品差別。在死相中是死的標記特相。在不吉和吉四義中是ariṭṭha。āsava是酒差別。pheṇiladuma是"baḍī-yौ-kho"。 823. 房屋的木結用稱為pīṭhikā。兩側和椽等的依處是pīṭhikā。 824. 在友相中是非友的友立。在力、聚、失敗中，一些說"力的聚"。 825. 在蘊中是色蘊。在有中是色有。在相中是因。vapu是身。 826. 在事欲煩惱欲中即是事欲和煩惱欲。在醉中是魔天子。在染中是淫。在無慾中kāma用於中性。在許可中kāma是不變詞。 827. 在琴器口中是琴盒口。mātaṅga象的象鼻尖是手尖。 828. rambha是詐，有欺義。asacca是妄。ayoghana是所打。在山峰中是山頂。在犁支中是犁鏵。在機中是假機。 830. 在對話中是回答。在上衣中是上衣。在最勝等中uttara用於三性，說用於他和上。 831. vimutti是阿羅漢果也是道涅槃。 832. 在有為中是緣所造法。福行、非福行、不動行是福行等。payoga是努力。身行、語行、心行是身行等。abhisaṅkharaṇa是造作。 833. 在彼性中是見俱。 834. 在相應中是適。在覆中是以草等。raha是空處。在施設中是闡那比丘，僅在施設中用於陽性。 835. buddhacakkhu是佛眼。samantacakkhu是一切智智。dhammacakkhu是下三道智。 836. abhikkama是應行。 837. vevacana是同義語。在差別中是種類。avasara是機會。 838. cittakamma是畫師的作。在雜中是多種。在施設中cita僅是弓手。cittamāsa是具滿月cita星的月。在星間中是cita星。在女中是女性。 839. 在黑中是青。在自義中是sayaṃ音義。sārivā是優婆塞。 840. 以"在陽性"等前半說guru音的義，以後半說garu音的義，依"一部一性非他"之理，認兩者為一性而在偈多義品中說。在大中是多。在難壞中是不能令壞，或難作。 841. 在敬中是供養。在疲中是得疲。在止息中是寂靜。 偈多義品釋畢。 842. 清凈天、世俗天、化生天是清凈天等。nabha是虛空。 māṇava用於少年等三義。 843. agga用於最初義等。vara用於最勝三性。 paccanīka是敵。aññe是他義。在後分中如"從界和語基後有詞綴"。 844. yoni是女人的生道。kāma是欲。sirī是慧和福。issara是自在。dhamma是戒等。uyyāma是精進。yasa是眷屬和名稱。

845.Samaṅgini samannāgate.

846.Ṭhiti ṭhānakriyā.

848.Khandhakoṭṭhāso aṇḍajādicatukkaṃ. Passāvamaggo itthīnaṃ yoni. So pulliṅgo. Kūle tīre.

849.Nāgotunāgasaddo tu. Urage sappe, hatthini ca.

850.Saṅkhyā gaṇanā. 『『Aññatthe』』tyeke vadanti.

851.Bhe nakkhattavisese. Santike samīpe. Mūlamūle lobhādike. Pābhate mūladhane. Aṃso sarīrāvayavo. Pakaṇḍe rukkhādīnaṃ sarīre.

852.Kamme kriyāyaṃ. Vikopanaṃ viddhaṃsanaṃ.

853.Pacchātāpo vippaṭisāro. Anubandho punappunaṃ pavattanaṃ. Rāgādo sattake. Mātaṅgassa muddhani piṇḍadvaye kumbho.

854.Khaggakose khaggapidhāne. Paṭicchade samantato chādane. Sārambhe kolāhale.

855.Kālaviseso dasaccharakālo. Nibyāpāraṭṭhiti aciraṭṭhiti, aciraṭṭhitīti dasaccharatopi ūnaṭṭhiti.

Uppattibhūmi jātibhūmi.

856.Kabaḷīkārāhārādīsu catūsu.

1. Saddhāya aparappaccaye. Cīvarādīsu catūsu. Ādhāro nissayo.

Dibbavihāro, ariyavihāro, brahmavihāro cāti dibbavihārādi. Sugatālaye bhikkhūnamāvāse.

858.Samattane niṭṭhāyaṃ. Cakārena niyamādike saṅgaṇhāti.

Saṅge lagge. Kāmādo catukke.

859.Sappaphaṇaṅgesūti sappassa phaṇe, aṅge ca sarīre. Koṭille kuṭilatāya. Bhuñjanaṃ bhojanakriyā.

Bhūmibhāge rājaṅgaṇādimhi. Kilese saṃkilese. Male rāgādike.

860.Dhanādidappeti dhanādike paṭicca uppanne dappe.

Nimitte kāraṇe. Chale saṭhye.

861.So pulliṅgo. Paramattani diṭṭhīnaṃ gāhaladdhe attani. Thambhasmiṃ gehādīnaṃ thambhe. Balasajjanaṃ yuddhakāle balassa sajjanaṃ.

862.Kusūlo dhaññādīnaṃ gehaṃ.

Sopānaṅgamhi sopānasīse.

863.Niyyāse silese. Sekhare sīse. Nāgadantake bhittiādīsu pavesite nāgadantākāre daṇḍe.

Sikhaṇḍo piñchaṃ. Tūṇīre usunidhimhi. Nikare samūhe.

864.Saṃyatakesesu bandhitakesesu.

Kambu jalajantuviseso. Nalāṭaṭṭhi nalāṭe jātaṭṭhi. Gopphake pādagaṇṭhimhi.

865.Kāle pañcadasīdivasaparimāṇe. Sādhye pattasādhanīye. Sakhī sahāyo. Vājo pattaṃ. Paṅguḷo pīṭhasampī.

Dese desavisese. Aṇṇave samudde, ete pume. So sindhusaddo saritāyaṃ nadiyaṃ bhave.

866.Kareṇusaddo gaje hatthimhi, purise pulliṅge vattati. Hatthiniyaṃ tu itthiyaṃ.

Ratane ratanavisese. Maṇivedho nāma yaṃ loke 『『cina』』 iti vuccati. Indaheti indāvudho.

867.Koṭiyaṃ ante. Vādittavādane vīṇādivādittavādanopāye.

『『Koṇo vajjappabhede ca,

Koṇo selaguḷe ije;

Vīṇādivādanopāye,

Ekadese gatassa ce』』ti. –

Tikaṇḍaseso[tikaṇḍasesa 3.3.125].

868.Vaṇippathe vāṇijānaṃ vohārakammapathe. Vede vedavisese, vāṇijepi nigamo.

Vivādādo 『『vivādādhikaraṇa』』 [pāci. 394] ntyādīsu. Ādhāro kārakaviseso, nissayo ca. Kāraṇe 『『yatvādhikaraṇamena』』nti [dha. sa. 1354].

869.Pasumhi goṇe. Vasudhā pathavī. Vācā vacanaṃ. Ādinā saggaraṃsivajiracandajalādayo gahitā.

Harite sukapattasadise vaṇṇavisese. Vāsudeve kaṇhe.

870.Āyatte nissaye.

Kaṇṇapūro kaṇṇālaṅkāro. Sekhare agge. Ete dvinnampi atthā.

871.Vijjuyaṃ cañcalāyaṃ. Itthipurise purisitthiyaṃ.

Koṇe asse. Saṅkhyāviseso 『『koṭipakoṭī』』tyādīsu. Ukkaṃse pariyosāne.

872.Jālā aggijālā. Aggaṃ koṭi.

Nārī āsīsaddo sappadāṭhāyaṃ. Iṭṭhassa vatthuno āsīsanāyaṃ patthanāyampi itthī eva.

我來直譯這段巴利文： 845. samaṅgini用於具足。 846. ṭhiti是住作用。 848. khandhakoṭṭhāsa是卵生等四類。passāvamagga是女人的生道。彼是陽性。kūla是岸。 849. nāga音和tunāga音用於蛇和象。 850. saṅkhyā是數。一些說"在他義中"。 851. bha用於某星宿。在近中是近。在根本中是貪等。在本財中是根本財。aṃsa是身支分。在樹幹中是樹等身。 852. 在業中是作。vikopana是破壞。 853. pacchātāpa是追悔。anubandha是再再起。在貪等七中。kumbha是象頂的兩個突起。 854. khaggakosa是劍鞘。在覆中是遍覆。在激中是吵鬧。 855. 時差別是十剎那時。無作住是短住，短住即比十剎那更少住。 uppattibhūmi是生地。 856. 在段食等四中。 857. 在信中是不依他。在衣等四中。ādhāra是依。 天住、聖住、梵住是天住等。在善逝處是比丘住處。 858. 在自滿中是完成。以ca音攝取限定等。 在著中是著。在欲等四中。 859. 在蛇頭分中即蛇的頭和身份。在曲中是彎曲性。bhuñjana是食作用。 在地分中是王庭等。在染中是染污。在垢中是貪等。 860. dhanādidappa是依財等生的慢。 在相中是因。在詐中是欺。 861. 彼是陽性。在勝我中是見所執得我。在柱中是屋等柱。balasajjana是戰時軍的備。 862. kusūla是谷等倉。 在階支中是階頂。 863. 在汁中是黏。在頂中是頭。在象牙樁中是入壁等的象牙形杖。 sikhaṇḍa是尾。tūṇīra是箭筒。nikara是集。 864. 在系發中是束髮。 kambu是水生物差別。nalāṭaṭṭhi是額生骨。gopphaka是足節。 865. 在時中是十五日量。在應作中是應得作。sakhī是友。vāja是葉。paṅguḷa是坐不能行。 在方中是方差別。在海中是海，此等陽性。彼sindhu音用於女性河。 866. kareṇu音用於象陽性。但在象女中用於女性。 在寶中是寶差別。maṇivedha即世間所說"cina"。indaheti是帝釋武器。 867. 在億中是末。在樂器演奏中是琴等樂器演奏方法。 如說： "koṇa用於樂器類， koṇa用於石丸祭； 琴等演奏方法中， 及在一分所行。" - 三部補遺。 868. vaṇippatha是商人的交易道。在吠陀中是吠陀差別，nigama也用於商人。 vivāda等如"諍事"等。ādhāra是作者差別和依。在因中如"yatvādhikaraṇamena"。 869. 在畜中是牛。vasudhā是地。vācā是語。以ādi攝取天、光、金剛、月、水等。 在綠中是似鸚鵡羽色差別。在婆修天中是黑天。 870. 在依中是依。 kaṇṇapūra是耳飾。sekhara是頂。此等是兩者義。 871. 在電中是動。在男女中是男女。 koṇa是馬。數差別如"億大億"等。在勝中是終。 872. jālā是火焰。agga是端。 nārī和āsī音用於蛇牙。在望求可愛事的希求中也是女性。

873.Vilīnatele visaraṇatele. Vasagā vasaṃ gacchantī nārī. Vañcyagāvī anavacchā sorabheyī.

Abhilāse icchāyaṃ. Kiraṇe raṃsimhi. Abhisaṅge laggane.

874.Aṃse koṭṭhāse. Sippe nāṭakasatthāgate. Candassa soḷasame bhāge ca kalā.

875.Bījakose varāṭake. Kaṇṇabhūsāyaṃ kaṇṇālaṅkāre.

Āgāmikāle anāgatakāle. Pabhāvo daṇḍatejo. Saṃyamepi āyati bhave.

876.Mesādilome eḷakādīnaṃ lome. Bhūmajjhe dvinnaṃ bhūnaṃ majjhe jātāyaṃ romadhātuyaṃ lome.

Naṭṭakī nāṭakitthī. Madirā surā.

877.Kriyacitte vīsatividhe kriyacitte. Karaṇe karaṇakriyāyaṃ, etesu dvīsu atthesu kriyaṃ. Kammani kattabbe kriyā nārī.

Suṇisāyaṃ puttassa bhariyāyaṃ. Kaññāyaṃ anibbiddhāyaṃ. Jāyāyaṃ bhariyāsāmaññe.

878.Issariyaṃ pabhutā. Akkharāvayave garuakkharānaṃ avayave.

Pāvacane buddhavacane. Siddhe siddhante. Tante suttamaye. Supite niddāsīle.

879.Rājaliṅgaṃ khaggādi. Usabhaṅgo usabhāvayavo. Rukkhe rukkhavisese. Nimittaṃ guyhaṅgaṃ. Cihane lakkhaṇe. Pade vibhatyante.

880.Vohāre vāṇijakamme. Kīḷādo kīḷādimhi. Ādinā jutithutigatyādayo saṅgahitā.

Sarīre sarīrādhideve.

881.Sussūsāyaṃ sotumicchāyaṃ. Issātyāse sarābhyāse. Hiṃsanepi upāsanaṃ.

Hetibhede āvudhabhede. Saṅku khāṇuviseso.

882.Vīṇāguṇo vīṇāyajiyā. Tantaṃ tantasaddo. Mukhyaṃ padhānaṃ. Siddhantaṃ udāharaṇaṃ. Tantu suttaṃ.

Rathanaṅgalādīnaṃ aṅge rathādyaṅge. Kappamhi katādike.

883.Itthipupphaṃ itthīnaṃ utu. Reṇu dhūlī. Pakatije guṇe tiṇṇaṃ guṇānaṃ dutiye guṇe.

Nyāsappaṇe ṭhapitassa dhanassa dāne. Dānamhi tadaññassa dāne.

884.Guru ācariyādi. Upāyo hetu. Avatāro otaraṇaṭṭhānaṃ. Pūtambu pavittajalaṃ. Diṭṭhi buddhadassanā aññadassanaṃ. Āgamepi titthaṃ.

Jotisaddo nakkhattaraṃsīsu paṇḍake napuṃsake. Aggimhi tu so pumā.

1. 『『Iti sandhikappe paṭhamo kaṇḍo』』tyādīsu vagge. Avasarepi, avasaro avakāso.

Atha bāhudvayassa uddhaṃ māne. Sūratte sūrabhāve.

886.Porisaṃ purisakāro. Īhā vīriyaṃ. Nisinnādyuggamo nisinnādiko uggamo ṭhānaṃ.

Anissayamahībhāge lokanissayabhūtānaṃ tarupabbatanagarādīnaṃ abhāvato anissayasaṅkhāte suññamahīkoṭṭhāse. 『『Irīṇaṃ ūsare suññe』』ti [medinīkosa 15.36] hi tikaṇḍaseso. Ūsare ūsavati ṭhāne.

1. Sādhanatthādīsu ārādhanaṃ. Rādhanaṃpyatra. 『『Pattiyaṃ sādhane vuttaṃ, rādhanaṃ tosanepi ce』』ti tikaṇḍaseso.

Sānumhi pabbatassa same bhūbhāge. Visāṇe mātaṅgadante, pasūnaṃ siṅge ca.

888.Diṭṭhaṃ rūpārammaṇaṃ. Ādimaggo sotāpattimaggo. Ñāṇaṃ sāmaññaṃ. Akkhi cakkhu. Ikkhanaṃ olokanaṃ. Laddhi gāho.

Suvaṇṇo pañcadharaṇaṃ. Pañcasuvaṇṇo nikkho. Pasādhanaṃ alaṅkāraviseso.

889.Tithibhede horasatthāgate aniṭṭhasammate tithimhi. Sākhādiphaḷumhi rukkhasākhādīnaṃ gaṇṭhimhi. Pūraṇepi pabbaṃ.

Balavāmukho yatra plavādayo sīghasotena ākaḍḍhitvā pavesiyanti.

890.Kāmaje taṇhāje surāpānādike. Dose aparādhe. Kopaje daṇḍapharusādike ca. Vipattiyaṃ vināse.

Upakaraṇaṃ kulālādīnaṃ daṇḍacakkādi. Siddhi nipphatti. Kārako kattādisattavidho.

891.Dānasīle dānapakatike ca. Vagguvādini madhuravādini ca vadaññū bhave. Ito paṭṭhāya ussitapariyanto tīsu vutto. Abhisitte muddhābhisitte rājini.

我來直譯這段巴利文： 873. 在液油中是流油。vasagā是從屬的女人。vañcyagāvī是無犢的母牛。 在欲中是欲。在光中是光線。在著中是執著。 874. 在分中是部分。在工巧中是戲論。kalā是月的十六分之一。 875. 在種子寶中是大豆。在耳飾中是耳裝飾。 āgāmikāla是未來時。pabhāva是杖力。āyati也用於制御。 876. 在羊毛等中是山羊等毛。在地中中是兩地中生的毛性毛。 naṭṭakī是舞女。madirā是酒。 877. 在作意中是二十種作意。在作中是作作用，kriya用於此二義。在業中kriyā是所作女性。 在兒媳中是子之妻。在處女中是未破者。在妻中是一般妻。 878. issariya是自在。在音分中是重音分。 在教中是佛語。在成就中是成論。在織中是線制。在睡中是眠性。 879. rājaliṅga是劍等。usabhaṅga是牛分。在樹中是樹差別。nimitta是隱處。在相中是相。在句中是詞尾。 880. 在言說中是商業。在戲等中用於戲等。以ādi攝取光、贊、行等。 在身中是身主神。 881. 在欲聞中是欲聽。在習誦中是誦習。upāsana也用於害。 在武器類中是武器差別。saṅku是樁差別。 882. vīṇāguṇa是琴絃。tanta是線聲。mukhya是主要。siddhanta是例。tantu是線。 在車農等分中是車等分。在法中是作等。 883. itthipuppha是女人月經。reṇu是塵。在本性德中是三德第二德。 在託付給中是置財給。在施中是餘者施。 884. guru是師等。upāya是因。avatāra是下處。pūtambu是凈水。diṭṭhi是見佛和見他。tittha也用於教。 joti音用於星光中性。但在火中是陽性。 885. 如"此在連合法第一章"等中用於品。也用於機會，avasara是時機。 在上兩臂量中。在勇中是勇性。 886. porisa是人作。īhā是勤。nisinnādyuggama是坐等起住。 在無依地分中是無世間依樹山城等故稱無依的空地分。因三部補遺說"irīṇa在鹽地空"。在鹽中是有鹽處。 887. ārādhana用於成就等。rādhana也此用。三部補遺說:"rādhana說用於得和成就，也用於滿"。 在山平中是山平地分。visāṇa是象牙和獸角。 888. diṭṭha是色境。ādīmagga是預流道。ñāṇa是總智。akkhi是眼。ikkhana是見。laddhi是執。 suvaṇṇa是五量。pañcasuvaṇṇa是尼迦沙。pasādhana是裝飾差別。 889. 在宿分中是時論中說不吉宿。在枝等節中是樹枝等節。pabba也用於充滿。 balavāmukha是船等被急流牽引入處。 890. 在欲生中是愛生飲酒等。在過中是罪。在恚生中是杖粗等。在失中是壞。 upakaraṇa是陶師等的杖輪等。siddhi是成就。kāraka是作者等七種。 891. 在施性中是施習性。vadaññū用於善言和美語。從此說用於高量末用於三性。在灌頂中是頂灌王妃。

892.Bhāgyavihīne apuññe. Appake abahuke. Mūḷhe bāle. Apaṭu acheko. Khale, jagatiyañca mando. Vuddhiyutte vaḍḍhanayutte. Samunnaddhe anīce ussitaṃ tīsu bhave, 『『bhāsita』』ntipi pāṭho.

893.Rathaṅge rathāvayave. Suvaṇṇasmiṃ palassa catutthabhāge. Pāsake catuvīsatippamāṇe, tiṃsappamāṇe vā . Hatthidantādivikatiyaṃ tīsu akkho. Cakkhādindriye akkhaṃ.

Sassate nicce. Takke vitakke. Nicchite vinicchite.

894.Hare mahissare sivo, bhadde kalyāṇe. Mokkhe nibbāne ca sivaṃ. Jambuke siṅgāle sivā.

Sattiyaṃ thāme. Thūlatte thūlabhāve.

895.Saṅkhyābhedo uppalapuṇḍarīkānaṃ majjhe gaṇanā. Narakabhede 『『padumaniraye nibbatto』』tyādīsu. Vārije kakkasanāḷe kamale.

Devabhedeti

『『Āpo dhuvo ca somo ca,

Dhavo cevā』nilo』nalo;

Paccūso ca pabhāso ca,

Aṭṭhete vasavo matā』』ti [cintāmaṇiṭīkā 1.10]. –

Kathite devavisese. Ratane ratanasāmaññe, dhane ca, paṇḍakaṃ napuṃsakaṃ.

896.Atthagamane vināsagamane. Apavagge sabbakilesānaṃ khayahetubhūte virāgadhamme.

Setambuje setakamale. Rukkhantare 『『puṇḍarīka』』iti khyāte dumavisese, dvīsvatthesu pume.

『『Puṇḍarīkaṃ sitamboje, setacchatte ca bhesajje;

Kosakārantare byagghe, so disāvāraṇaggisū』』ti. –

Nānatthasaṅgaho.

897.Upahāre pūjādyatthaṃ ābhate vatthumhi. Karasmiṃ khettādisambhave rājabhāge. Asurantare balināmake asure.

Sambhave itthipurisasambhave asucimhi sukkaṃ. Dhavale sete sukko, kusale puññe tīsu, 『『puññaṃ dhammamanitthiya』』nti ettha dhammasaddassa anitthibhāvassa vuttattā sukkasaddo tīsu vutto.

898.Vibhattabbadhane vibhajitabbadhane. Pitūnaṃ dhane petānaṃ mātāpitūnaṃ puttehi vibhajitabbadhane ca.

Pabhuno puggalassa bhāvo pabhuttaṃ, tathā āyattassa bhāvo āyattatā. Āyatto puggalo. Abhilāso icchā.

899.Dhanimhi saddamatte. Yodhasīhanādamhi yodhānaṃ abhītanāde ca seḷanaṃ.

900.Ādyupaladdhiyaṃ paṭhamasañjāte vatthumhi.

901.Sādhakatame kattuto aññesaṃ kriyāsādhakatame karaṇakārake, kriyāyaṃ, gatte sarīre ca. Indriye cakkhādike.

Kuñcikāyaṃ apāpuraṇe. Tūriyaṅge sammatāḷādike.

902.Uppāde janane. Gabbhamocane puttavijāyane.

Asse assamatte.

1. Pupphaṃvinā phalaggāhirukkhe assatthādo, rukkhamatte ca vanappatisaddo. Āhate upaṭṭhāpite varāhapurisādirūpe ca, rajatamatte ca rūpiyaṃ.

904.Kesasaddo pubbo yassa pāsasaddassa so kesapubbo. Caye samūhe vattati, yathā 『『kesapāso』』ti, kesakalāpotyattho.

Akkhimajjhe yā 『『sūlā』』ti vuttā. Nakkhatte sattavīsatividhe, tadaññesu ca tārā itthī. Uccatarassare uccatare sadde tāro.

905.Patte bhājanasāmaññe, bhuñjanapatte ca. Lohabhedasmiṃ ayotambādimaye bhājanavisese. Dehamajjhaṃ udaraṃ.

906.Vese saṇṭhāne. Sippasālā sippīnaṃ sālā.

Sampatti dhanādisampatti tivaggasampatti ca. Lakkhiyā katapuññehi seviyati. Itthī itthiviseso. Devatā sirīnāmikā ekā devadhītā.

907.Yuvarājā pitari devaṅgate rājabhāvāraho rājaputto. Khande harassa putte. Susu taruṇo.

Maṇibhede yo loke 『『santā』』ti vuccati. Aṅkure rukkhādīnaṃ aṅkure.

908.Vetanaṃ kammakārehi labhitabbadhanaṃ. Mūlaṃ mūladhanaṃ. Vohāre vāṇijakamme.

Bhājanantaraṃ yena kheḷādyasuciṃ paṭiggaṇhāti.

我來直譯這段巴利文： 892. 在無福中是無福。在少中是不多。在癡中是愚。apaṭ

1. Asubhe ca kamme subhe ca kamme dvayepi kamme cāti tīsvatthesu bhāgyaṃ vuttaṃ.

Tarubhede assatthe.

910.Vimuttiyaṃ nibbāne.

『『Ayaṃ pumā』』ti jānanassa kāraṇabhāvo pumattaṃ, tadādimhi.

911.Ajjhāye paricchede. Dive devaloke.

912.Sapattasmiṃ amitte. Rukkhaṅge rukkhāvayave.

913.Mukhye padhāne. Upāye hetumhi. Vadane lapane. Ādismiṃ paṭhame.

Bhabbe vimuttārahe, bhavitabbe ca. Guṇādhāre guṇassa nissaye. Vitte dhane. Budhe paṇḍite. Dāru dārukkhandho.

914.Patthādo pattho, tulā, aṅgulīti patthādi. Vidhāya unnatiyaṃ. Parissame khede.

915.Saroruhe kamale. Khagantare rukkhakimikhādakasakuṇe. Tūriyantare vaṃsasaṅkhādike.

916.Saṃvege ubbege, vimhaye ca.

917.Tadupetanisāya candappabhāya yuttarattiyaṃ.

918.Māse tatiyamāse. Ativuddhe ca atipasatthe ca.

919.Nibandhe balakkāre 『『balaggaho』』tyādīsu.

Mattikābhedo nīlādivaṇṇayuttakittimamattikā. Sikkāyaṃ udakakumbhādivāhike. Nayanāmaye cakkhurogavisese.

920.Maṇḍale parimaṇḍale. Bimbikā latājāti, tassā phale ca bimbaṃ.

921.Pathe añjase.

922.Santi nibbānaṃ. Nibhe sadise.

Cāpe dhanumhi issāsaṃ. Usuno sarassa khepakamhi perake issāso.

923.Bālasaddo tīsu. Kutratthesu? Ādivayasā paṭhamavayena samaṅgini samannāgate ca. Apaṇḍite mūḷhe ca.

Soṇite lohite. Tambaṃ udumbaraṃ. Anuratto anurāgayutto puggalo. Rañjitaṃ raṅgarañjitaṃ.

924.Viraḷe nirantare. Kise athūle. Hime tuhine.

925.Guḷabhedo yo loke 『『sakkharā』』ti vuccati. Kaṭhale silākhaṇḍe.

926.Tikhiṇe tikkhe. Byatte cheke. Rogamutte niroge.

Khattiye muddhābhisitte. Naranāthe tadaññasmiṃ. Pabhumhi issare.

927.Dhaññakaraṇaṃ dhaññamaddanaṭṭhānaṃ. Kakke nahānacuṇṇe. Nīce adhame. Setepi khalo.

1. Brahmacārī ca gahaṭṭho ca vānappattho ca bhikkhu cāti brahmacārīgahaṭṭhādi, tapodhane piyasīle.

Kaṭhine kakkhaḷe. Niddaye nikkaruṇe.

1. Kaniṭṭho ca kaniyo cāti ete tīsu. Kutratthesu? Atyappe, atiyuvepi.

Iṭṭhe, nissāre ca agarumhi cāti etesvatthesu tīsu.

1. Adhobhāge ca hīne ca. Dantacchade dantāvaraṇe.

Pāricariyāyaṃ upaṭṭhāke.

931.Ratane dvividatthike. Gaṇe samūhe yathā 『『kesahattho』』ti. Soṇḍāya karikare. Bhantaraṃ terasamanakkhattaṃ.

Āvāṭe kāsuyaṃ. Udapānaṃ andhu, yatra jalaṃ ghaṭiyantena uddharitvā pivanti.

1. Paṭhamaṃ pamukhañcāti idaṃ abhidhānadvayaṃ ādimhi padhāne vattati.

Vajjabhedo ubhayatalaṃ tūriyaṃ.

933.Thiraṃso thirakoṭṭhāso.

Khandhabhāro khandhena vahitabbo bhāro. Ādinā kaṭibhārādayo gahitā. Yasmā palasataṃ tulā, vīsatitulā bhāro, tasmā 『『dvisahassapale』』ti vuttaṃ.

934.Mandire gehe. Rogabhede khayaroge. Apacayamhi viddhaṃsane, vināse ca.

Sāpade byagghādike duṭṭhamige. Sappe urage. Kurūre kakkhaḷe.

935.Sajjadume assakaṇṇarukkhe. Rukkhe rukkhamatte.

Sote kaṇṇe. Yajane pūjane. Sutiyaṃ savanakriyāyaṃ.

1. Peto ca paretocāti ime mate kālaṅkate ca petayonije petayonisambhave siyuṃ.

Khyāte pākaṭe. Haṭṭhe pahaṭṭhe.

937.Adhippāye ajjhāsaye.

Pakkhe sakuṇādīnaṃ pakkhe. Dale rukkhādīnaṃ chade. Bhājane lohamayādike. 『『Sogate』』ti idaṃ 『『bhājane』』ti imassa visesanaṃ. Sogate sugatassa santake bhājanetyattho.

我來直譯這段巴利文： 909. bhāgya說用於不善業和善業兩種業三義中。 在樹類中是菩提樹。 910. 在解脫中是涅槃。 "此是男"之知的原因性是男性，在彼等始。 911. 在誦中是品。在天中是天界。 912. 在敵中是仇。在樹支中是樹分。 913. 在主中是首。在方便中是因。在說中是語。在始中是初。 在應中是應解脫和應有。在德依中是德依。在財中是財。在智中是賢。dāru是木材。 914. 從斗等patha是斗、秤、指等。在擬作中是高。在疲中是勞。 915. 在蓮中是蓮。在鳥類中是食樹蟲鳥。在樂器類中是笛貝等。 916. 在悚中是驚和奇。 917. 在具彼月光夜中。 918. 在月中是第三月。在極老和極贊中。 919. 在強制中如"強取"等。 土類是青等色具假土。在繩中是擔水甕等。在眼病中是眼病差別。 920. 在輪中是圓。bimbikā是藤種,bimba用於彼果。 921. 在道中是路。 922. santi是涅槃。在似中是同。 在弓中是弓。issāsa是箭的射者。 923. bāla音用於三性。用於何義?在初齡即具第一齡和在非智即愚中。 在血中是血。tamba是烏暗婆羅。anuratta是具染著者。rañjita是染色。 924. 在疏中是不密。在瘦中是非胖。在霜中是雪。 925. 糖類是世間所說"砂糖"。在硬中是石塊。 926. 在利中是銳。在顯中是巧。在離病中是無病。 在剎帝利中是頂灌。在人主中是他。在主中是自在。 927. dhaññakaraṇa是打穀處。在粉中是沐粉。在下中是劣。khala也用於白。 928. 梵行者、居士、林住者和比丘是梵行居士等，用於苦行善戒。 在堅中是硬。在無悲中是無慈。 929. kaniṭṭha和kaniya用於三性。用於何義?在極少和極幼中。 用於可意、無實和非重等義三性。 930. 在下分和下劣中。在牙覆中是牙蓋。 在奉事中是侍者。 931. 在寶中是二指量。在群中是集如"發把"。在鼻中是象鼻。bhantara是第十三宿。 在坑中是洞。andhu是以轆轤汲飲之井。 932. paṭhama和pamukha此二名用於初和主。 樂器類是兩面樂器。 933. thiraṃsa是堅分。 khandhabhāra是以肩擔負重。以ādi攝取腰負等。因百缽為秤,二十秤為擔,故說"二千缽"。 934. 在殿中是屋。在病類中是消病。在減中是壞和滅。 在獸中是虎等惡獸。在蛇中是蛇。在兇中是惡。 935. 在柚樹中是馬耳樹。在樹中是一般樹。 在耳中是耳。在祭中是供。在聞中是聞作。 936. peta和pareta用於死即過世和餓鬼趣生即餓鬼趣所生。 在著中是明。在喜中是歡。 937. 在意趣中是意樂。 在翼中是鳥等翼。在葉中是樹等葉。在器中是金屬等。"佛教"修飾"器",即屬善逝之器義。

938.Suṭṭhukate sammā kate kammani.

Anukampāyārahe dukkhitasatte.

939.Dhanimhi sadde.

940.Vihite vidhātabbe.

Añjase magge. Visikhā racchā. Pantiyaṃ pāḷiyaṃ.

941.Gagane ākāse. Byasane vipattiyaṃ.

Nettaroge cakkhurogavisese. Chadimhi gehādīnaṃ chadane.

942.Saṅghaṭṭane dvinnaṃ antarabhūte. Puna sandhīti padapūraṇatthaṃ vuttaṃ. Atisante atisamite.

943.Yāpanā yāpanakārako kabaḷīkārāhāraraso. Ditti jalanaṃ. Balaṃ thāmo.

944.Kucchi udaraṃ. Ovarako gehaviseso.

Khaṇḍane chedane. Itivutte ca kammanīti 『『iti evaṃ mayā pubbe carita』』nti vattabbe subhāsubhakamme. 『『Ativatte ca kammanī』』tipi pāṭho, atītakāle pavattakammanītyattho.

945.Cittake nalāṭe katakāḷādibindumhi rukkhabhede marīcappamāṇambilarukkhe, yassa phalena ambilasūpaṃ pacanti. Tilakāḷake taṃtaṃsarīrāvayave sañjātatilasaṇṭhāne kāḷake.

Bodhe bujjhane. Patti lābho, pāpuṇañca.

946.Āyumhi jīvite. Hadayaṅgānile urogamavāte.

Vase āyattatāyaṃ. Vede catubbidhavede. Icchā ārammaṇicchā.

947.Sirasaṭṭhimhi siraso aṭṭhimhi. Ghaṭādisakale ghaṭādikhaṇḍe.

948.Veṇvādisākhājālasminti veṇuādīnañca aññamaññasaṃsagge sākhāsamūhe. Laggakese tāpasādīnaṃ laggakese. Ālaye taṇhāyaṃ.

Vadhe māraṇe. Rakkhitasmiṃ kammani, kattari ca.

949.Thiyaṃ itthiyaṃ. Piye sāmike. Manuññe manaso tosanajanake. Gavakkhe sīhapañjare.

950.Kiṃ saddo pucchanatthādīsu saliṅgo. Vikappatthādīsu tu abyayaṃ.

Sasaddhe saddhāya sahite. Nivāpe petādīnaṃ kattabbapūjādāne. Paccaye saddahane saddhā.

951.Aṭṭhismiṃ 『『panasabījaṃ tālabīja』』ntyādīsu. Sukke ca bijaṃ.

Pūye pakkavaṇasañjāte. Aggato purato. Disādo sūriyuggamanadisāyaṃ. Sā hi disānaṃ ādibhūtā, 『『disā』』ti vā disāviseso. Ādinā pubbajādīnaṃ gahaṇaṃ.

952.Āgamane asantuppattikriyāyaṃ. Dīghādinikāyasmiṃ dīghanikāyamajjhimanikāyādike.

953.Devarukkho sirīso. Santatiyaṃ vaṃse.

Uttaraviparīte aseṭṭhe, imasmiṃ atthe nakāro paṭisedhattho. Seṭṭhe uttame. Imasmiṃ atthe paṭisedhatthova nakāro. 『『Anu uttara』』nti chedo ca viññeyyo.

954.Sattisampattiyaṃ pabhāvādīhi sattīhi sampattiyaṃ. Kantimatte kamanīyamatte. Sūravīriyesupi vikkamo.

Paṭibimbe patirūpake. Pabhāyaṃ āloke.

1. Ghammo nidāgho cāti dve abhidhānāni. Sedajale kāyato mutte.

Kantane chedane. Vikappe vitakke. Sajjane hatthādīnaṃ sajjane.

956.Deso desaviseso. Aṅgasaddo puṃbahutte. 『『Bahumhī』』tipi pāṭho. Aṅgasaddo bahutte desetyattho. Vapumhi sarīre aṅgaṃ. Avayave hetumhi ca aṅgaṃ.

『『Aṅgaṃ gattantikopāya-patikesva』ppadhānake;

Aṅgadesavisesamhi, aṅgā sambodhane』byaya』』nti. –

Nānatthasaṅgahe.

Cetiyadume pūjetabbabhūte rukkhe assatthādo.

957.Sādhupurise sappurise. Kappane hatthādīnaṃ kappane. 『『Sajjane sajjanā kappanāya』』nti nānatthasaṅgaho.

Supane niddāyaṃ. Sutte ajāgarite. Viññāṇe suttassa viññāṇe citte taṃ supinavacanaṃ. Dassane ca supinaṃ.

958.Paccakkhe sammukhe. Sannidhāne payoge, vidhāne ca. Bhiyyosaddo pahūtaratthe so pumā.

959.Visalittasare visena lepitasare diddho pumā. Litte lepitabbasāmaññe.

Vāse vasane. Dhūmādisaṅkhāre gandhacuṇṇadhūmādinā abhisaṅkhāre. Sampaṭicchane paṭiggahaṇe.

我來直譯這段巴利文： 938. 在善作中是正作業。 在應悲中是苦眾生。 939. 在聲中是聲。 940. 在所為中是應為。 在道中是路。visikhā是街。在列中是排。 941. 在空中是虛空。在厄中是失。 在眼病中是眼病差別。在蓋中是屋等蓋。 942. 在撞擊中是兩間。再說sandhi是為填詞。在極寂中是極止。 943. yāpanā是維持作者段食味。ditti是光。bala是力。 944. kucchi是腹。ovaraka是屋差別。 在斷中是切。在如是說業中是"如是我前所行"所說善不善業。也讀作"在過去業中",即過去時起業義。 945. 在額點中是額作黑等點和在樹類中是芥子量酸樹,以其果煮酸湯。在黑痣中是彼彼身份生芝麻形黑。 在覺中是覺。patti是得和至。 946. 在壽中是命。在心風中是胸行風。 在制中是屬性。在吠陀中是四種吠陀。icchā是所緣欲。 947. 在頭骨中是頭之骨。在瓶等片中是瓶等塊。 948. 在竹等枝網中即竹等相互交集枝叢。在著發中是行者等著發。在處中是愛。 在殺中是害。在護中是業和作者。 949. 在女中是女。在愛中是夫。在可意中是意生喜。在窗中是獅窗。 950. kiṃ音在問等中隨性。但在選擇等中是不變。 在具信中是具信仰。在飼中是對鬼等應作供施。在緣中saddhā是信。 951. 在覈中如"麵包子核椰子核"等。bija也用於精。 在膿中是熟瘡生。從前中是從前。disādo在日出方,因彼是方之始,或是方差別。以ādi攝取東生等。 952. 在來中是無有生作。在長等部中是長部中部等。 953. 天樹是合歡。在相續中是種。 在非上反義非勝中,此義na音是遮義。在勝中是最上,此義na音即是遮義。應知分為"隨上"。 954. 在力成就中是以威等力成就。在愛中是可愛。vikkama也用於勇猛。 在影像中是似像。在光中是明。 955. ghamma和nidāgha兩名。在汗水中是身出。 在切中是斷。在思中是尋。在備中是手等備。 956. desa是方差別。aṅga音用於陽多。也讀作"在多中"。意即aṅga音用於多。aṅga在身中是身。aṅga也用於支分和因。 如異義攝說： "aṅga用於肢末因方便, 在非主,方差別中也; aṅgā為呼詞不變。" 在塔樹中是應供樹如菩提等。 957. 在善人中是善士。在理中是手等理。異義攝說"sajjana用於理"。 在夢中是睡。在眠中是不醒。在識中супина用於眠識心。supina也用於見。 958. 在現前中是面前。在近用中是用和作。bhiyyo音用於多義是陽性。 959. diddha用於毒涂箭是陽性。在涂中是應涂通稱。 在住中是住。在香等行中是以香粉煙等造作。在領受中是攝受。

960.Suppagabbhe vacanasūre.

Madhucchiṭṭhe madane, yena dīpampi jālenti. Odanasambhave bhuttodanato patite lāmakasammate odanabindumhi.

961.Surabhimhi sugandhe.

Uppattiyaṃ uddhaṅgamane ca uggamanaṃ.

962.Lūkhe samale, kakkhaḷe ca. Niṭṭhuravācāyaṃ akaṇṇasukhavacane.

Ambuvege ambuno udakassa vege sote.

963.Tappare tappadhāne. Kavace uracchade. Vāravāṇe cammamaye yuddhālaṅkāre ca. Nimmoke sappānaṃ jiṇṇacammani.

965.Padāne dāne. Sele pabbate.

966.Lohe kāḷāyase satthaṃ. Sañcaye samūhe sattho. Yathā 『『sakaṭasattho』』tyādi. Vattane pavattane.

967.Valaye kaṭake.

968.Kaṇḍe vāṇe. Vāpimhi dīghikādikāyaṃ. Dupphasse dukkhasamphasse. Kakace kharapatte.

969.Surāya kādambariyaṃ, yāya pītāya mattā sattā anāgamanīyavatthūsupi gacchanti. Rathaṅge cakke. Kāmupadhiādīsu catūsu upadhīsu ca upadhi, anitthī.

970.Dabbe dhanādike. Bhūbhedo vatthādi. Mahārāje catūsu mahārājesu ekasmiṃ mahārāje. Nare satte.

971.Āpaṇe kayavikkayaṭṭhāne. Sambhāre upakaraṇe. 『『Ratho sīlaparikkhāro, jhānakkho cakkavīriyo』』ti [saṃ. ni. 5.4] ettha alaṅkāro 『『parikkhāro』』ti vutto.

972.Vohārasmiṃ rathasakaṭādivohāre. Upaṭṭhitagirā saddato atthato ca pākaṭagirā.

973.Vacanāvayaveti vākyāvayave. Hetudāharaṇādiyuttassa sambandhatthassa vacanasamūhassa avayave. Mūle lobhādike. Kāraṇe lobhādito aññasmiṃ kāraṇe. Pācānalasmiṃ udaraṭṭhe bhuttapācane kammajatejasmiṃ. Rogabhedepi gahaṇī.

974.Saṃyame cakkhādindriyasaṃyame.

975.Muddikassa rukkhassa rase ca. Pupphassa sabbassa pupphassa rase ca. Khudde makkhikākate ca madhu punnapuṃsakaṃ.

『『Madhu khudde jale khīre, majje puppharase madhu;

Racche citte vasante ca, jīvasāke madhuddume』』ti. –

Nānatthasaṅgahe.

Ulloceti seyyādīnaṃ uparibhāge rajopātanivāraṇatthaṃ ṭhapite dussamayādike.

976.Apavagge nibbāne. Sudhāyaṃ devatānaṃ bhojane.

『『Amataṃ yaññasesasmiṃ, pīyūse salile ghate;

Ayācite ca mokkhe ca, dhanvantarisudhāsisu;

Amato amatā sivā-gaḷo jhāmalakīsu ce』』ti [medinīkosa 16.77-8 gāthāyampi].

Nānatthasaṅgahe vuttaṃ. Mohe avijjāyaṃ. Timire andhakāre. Saṅkhyā gaṇanaviseso. Guṇe tatiye guṇe.

977.Khare pharuse. Akāriye akattabbe. Purise pulliṅge. Sukate kusale dhamme puññaṃ paṇḍake napuṃsake. Pavane pūte.

978.Asiniddho sukkho. Saṅge lagge.

979.Lañchane paṭibimbe. Sīmā mariyādo. Pakāro tulyo.

980.Mantane catukkaṇṇādike. Byasane bhogabyasanādike. Vipattiyaṃ anatthe.

981.Raṃsibhedo pubbe udayato sūriyassa raṃsiviseso. Abyattarāge kiñciratte. Lohite ratte.

Pakatānivatte pakatito anivattane. 『『Pakatiyañca anivattane cā』』tipi attho. Nassanakkhareti vināsanakkhare. Nassa adassane akkhare.

『『Anubandho pakatyādo, dosuppāde vinassare;

Susumukhyānusāresu, pakatassā』nuvattane』』ti [amara 23.98 gāthāyampi passitabbaṃ]. –

Nānatthasaṅgahe.

982.Avataraṇe otaraṇe. Titthasmiṃ nadyādīnaṃ titthe. Vivare vivaraṇe. Iṅgite sīsacalanādike.

983.Khattā khattiyato sañjāte sudditthitanaye sudditthiyā putte ca. Tibbamhi adhimatte ca. So uggo. Aggo seṭṭho. Dhiti vīriyaṃ.

我來直譯這段巴利文： 960. 在言勇中是語勇。 在蜂蠟中是醉,以此點燈。在飯生中是食飯後落被視為劣的飯滴。 961. 在香中是妙香。 uggamana用於生和上升。 962. 在粗中是垢和硬。在粗語中是不悅耳語。 在水流中是水之流流。 963. 在彼主中是彼勝。在鎧中是胸覆。在護甲中是皮製戰飾。在蛻中是蛇舊皮。 965. 在施中是給。在山中是巖。 966. sattha在鐵中是黑鐵。sattha在聚中是群,如"車群"等。在轉中是行。 967. 在環中是鐲。 968. 在箭中是箭。在池中是長池等。在惡觸中是苦觸。在鋸中是利刃。 969. 在酒中是某酒,飲此醉者趣不應趣處。在車支中是輪。upadhi在欲依等四依中,非女性。 970. 在物中是財等。地類是衣等。在大王中是四大王之一大王。在人中是有情。 971. 在店中是買賣處。在資具中是資具。如"車以戒莊嚴,禪為軸精進輪"中莊嚴說為"資具"。 972. 在言說中是車牛車等言說。以語立是聲義明語。 973. 在語支中是句支。在有因喻等相屬義語群支中。在根中是貪等。在因中是異於貪等因。在消火中是腹住食消業生火。gahaṇī也用於病類。 974. 在制中是眼等根制。 975. 在蒲桃樹汁和一切花汁中。madhu用於蜂蜜中性。 如異義攝說： "madhu用於蜜水乳, 酒花汁中為madhu; 街心春生葉樹中。" ulloca是床等上方防塵所置布等。 976. 在解脫中是涅槃。在甘露中是天食。 異義攝說： "amata用祭余饌, 甘露水乳不求; 解脫檀香甘草, 及吉祥果醋果。" 在癡中是無明。在暗中是闇。saṅkhyā是數差別。在德中是第三德。 977. 在粗中是惡。在非業中是不應作。在人中是陽性。puñña在善作中是善法,用於中性。在風中是凈。 978. asiniddha是干。在著中是著。 979. 在印中是影。sīmā是界限。pakāra是同。 980. 在議中是四耳等。在厄中是財厄等。在失中是不利。 981. 光差別是日出前光差別。在不顯染中是略赤。在赤中是紅。 在從本不轉中是從本性不轉。也釋作"在本性和不轉中"。在壞音中是滅音。在那音中是不見音。 如異義攝說： "anubandha從本始, 過生滅音悃順; 于本性隨轉中。" 982. 在下中是降。在渡中是河等渡。在開中是啟。在動中是頭動等。 983. khattā用於剎帝利生和娼女子。在極中是勝。彼ugga。agga是勝。dhiti是勤。

984.Pabhāte paccūse. Niroge rogamutte. Sajje saṅgate, ādhārepi ca. 『『Sajjutto sannaddhe saṅgatepi ce』』ti nānatthasaṅgahe. Dakkho cheko. Yuttepi kallaṃ. Kūṭacariyāyaṃ saṭhacariyāyaṃ.

985.Pakkhibhedo pārāvatappamāṇo pakkhī. Yasmiṃ gehe palinā patite asubhanimittaṃ karonti. Pārāvate kalarave.

Saradabbhūte saradakāle sambhūte. Appagabbhe kātaravacane.

986.Kaṭhine kakkhaḷe. Sāhaso balakkāro. Appiye amanāpe. Cīre nantake, vāke ca cīraṃ.

987.Migabhede kukkurappamāṇe mige. Paṭākāyaṃ dhaje. Mocaṃ pasiddhaṃ, kadalī īkāranto. Dakkhiṇā kammaphalaṃ saddahitvā dātabbaṃ dānaṃ.

988.Uppāte bhūtavikatiyaṃ. Vessānare aggimhi.

989.Potavāhe talakavāhe. Niyantari pājitari.

990.Rodhane āvaraṇe.

991.Bhājane vilīvamayādike. Pariyatti pariyāpuṇanaṃ sikkhanaṃ, pariyāpuṇitabbā vā sikkhitabbā. Jarāsithilacammasmiṃ jarāya kāraṇabhūtāya sithilacammani. Udaraṅge udaracammarājiyaṃ.

1. Vidāritādīsu tīsupi vāccaliṅgikaṃ. Upajāpe catutthopāye.

993.Gāmasandohe gāmasamūhe. Paridhi pariveso sūriyādigehaṃ. Āgame buddhavacane. Lekhe vācitalekhe.

994.Ayomayavijjhanakaṇṭako sūjhādivijjhanaṃ. Guṇukkaṃse guṇātisaye. Vibhave bhoge. Sampatti, sampadāti ca abhidhānadvayaṃ.

995.Bhū pathavī. Yogyādīsu tīsvatthesu tīsu. Yogye anucchavike. Yutte saṅgate. Addho addhasaddo bhāge samabhāge, asamabhāge ca. Tatra same addhaṃ. Itaratra addho addhampi, pathe magge addhā pume. Kālepi addhā pume. Ekaṃse nicchaye. Caturambaṇe karīsaṃ vuttaṃ.

996.Usabhe gavasatajeṭṭhake gave. Seṭṭhesu ca usabho. Vīsayaṭṭhiyaṃ usabhaṃ. Tanti buddhavacanaṃ. Panti āḷi.

997.Itthinimitte itthiyā aṅgajāte. Kilañje vilīvamaye. So kaṭasaddo kate tīsu.

『『Kaṭo soṇikriyākāre,

Kilañje』tisaye sive;

Samaye gajagaṇḍe ca,

Kaṭā vippaliyaṃ matā』』ti [medinīkosa 11.3]. –

Vopālito. 『『Samaye ca kriyākāre, kilañje ca sare kaṭo』』ti tikaṇḍaseso[tikaṇḍasesa 3.3.93]. Mandirālindavatthuni gehassa ālindabhāge vatthumhi.

998.Mathite gorasavisese. Sūciphale ambilapattaphale. Duddasetare passituṃ adukkare.

999.Antarīpaṃ jalamajjhathalaṃ. Pajjoto padīpo. Bandho sambandho. Mihite īsaṃhasite.

1000.Thiyaṃ itthisāmaññe. Itthiliṅgeti vā attho. Dāre bhariyāyaṃ. Sure devatāyaṃ, devatāvisese vā. Vāsudeve nārāyane. Antake vasavattini. Asite kāḷavaṇṇe.

1001.Upaṭṭhāne pāricariyāyaṃ, sevane ca. Aññaropane abhaṃsabhāvassa aññassa taṃsabhāvaropane. Sakko sakkasaddo. Inde devarāje sakko. Janapade sakkā. Sākiye ca khame tīsu.

1. Vajjanatthādīsu tīsu parihāro. Pañhavissajjanepi parihāro. Dvije brāhmaṇe. Vessepi ariyo.

1003.Suṃsumāre nakke. Ulūpini caṇḍamacchavisese. Uddālapādape selurukkhe, yassa phalāni atipicchalāni.

1004.Piyake pītasāle. Kaṇḍe sare. Khipane asanaṃ. Asu khepane. Yuge rathayugādo. Vikāro vikati. Antike samīpe.

1005.Lavitte dātte. Ajjhesanā sakkārapubbikā āyācanā.

1006.Makacivatthe yaṃ loke 『『cakkū』』ti vuccati, 『『sāṇavattha』』ntipi eke. Ganthe saddasatthādike. Lepyādikammani cittakārādīhi katarūpe.

1007.Puññavati puggale. Bhūsaṇhakaraṇiyaṃ sudhālepakānaṃ dārumayahatthe.

我來直譯這段巴利文： 984. 在曉中是早。在無病中是離病。在閤中是集,也用於依。異義攝說"sajjutta用於裝和集"。dakkha是巧。kalla也用於適。在詐行中是欺行。 985. 鳥類是鴿子大小鳥。若落此屋作不祥相。在鴿中是鳴。 在秋生中是秋時生。在不勇中是怯語。 986. 在硬中是堅。sāhasa是強力。在不愛中是不悅。cīra在破布和樹皮中。 987. 在獸類中是犬大小獸。在幡中是旗。moca是著名,kadalī以ī終。dakkhiṇā是信業果應施的施。 988. 在異相中是生變。在火神中是火。 989. 在船載中是籃載。niyantari是使駕者。 990. 在遮中是障。 991. 在器中是竹製等。pariyatti是遍學習學,或應遍學應學。在老弛皮中是以老為因的弛皮。在腹支中是腹皮紋。 992. vidāri等用於三性。在誘中是第四方便。 993. 在村積中是村群。paridhi是圍日等舍。在教中是佛語。在書中是讀書。 994. 鐵製穿刺是針等穿刺。在德勝中是德超。在財中是富。sampatti和sampadā兩名。 995. bhū是地。用於適等三義三性。在適中是應。在閤中是集。addha音用於等分不等分。其中等是addhaṃ。余用addha和addha,在道中addhā是陽性。addhā也用於時陽性。在決定中是一向。karīsa說用於四圍。 996. usabha在牛中是百牛主牛。usabha也用於最勝。usabha用於二十杖。tanti是佛語。panti是列。 997. 在女相中是女根。在篩中是竹製。彼kaṭa音用於三性。 如優波利說： "kaṭa用於臀作形, 篩勝吉祥機會; 象頰中kaṭā知, 用於胡椒。" 三部補遺說"kaṭa用於機作形,篩和聲"。在殿階地中是屋階分地。 998. 在攪中是乳品差別。在針果中是酸葉果。在難見他中是不難見。 999. antarīpa是水中陸。pajjota是燈。bandha是系。在笑中是微笑。 1000. 在女中是女通稱。或義為女性。在妻中是妻。在神中是天或天差別。在婆蘇天中是那羅延。在死主中是自在。在黑中是黑色。 1001. 在侍在奉事和親近中。在他立中是非彼性他立為彼性。sakka是sakka音。在因陀羅中sakka是天王。在地中sakkā。sākiya用於能三性。 1002. parihāra用於應避等三。parihāra也用於答問。在再生中是婆羅門。ariya也用於毗舍。 1003. 在鱷中是鱷。在水龍中是猛魚差別。在優曇缽樹中是某樹,其果極滑。 1004. 在黃檀中是黃檀。在箭中是箭。asana用於投。asu用於消。在軛中是車軛等。vikāra是變。在近中是近。 1005. 在鐮中是鐮。ajjhesana是以敬為先的請。 1006. 在麻布中是世間所說"cakkū",一些說"麻布"。在書中是語論等。在涂等業中是畫師等所作形。 1007. 在福者中是人。在磨光作具中是灰涂者木柄。

1008.Pāyite pātabbe, 『『vāyite』』tipi pāṭho. 『『Dayite』』tipi kvaci dissati.

1009.Lohitādimhi vaṇṇavisese. Rañjane 『『mukharāgo』』tyādīsu. Pavuddhadariyaṃ mahādariyaṃ.

1010.Kaserussa phale sakaṇṭakassa phale. Maggasamāgame caccare. Bahulāyaṃ 『『phālātī』』iti khyāte. Dose tu eḷamīritaṃ.

1011.Adhikaraṇe adhikaraṇakārake. Pattādhāro bhājanassa ādhāro. Ālavālake tarusekatthaṃ tarumūlavicite sobbhajalādhāre. Agabhedo rukkhabhedo, so ca mahāsattena temiyarājakumārakāle bhuttarukkho. Tatra kārā itthī. Kāropi sakkāre, dvīsu. Bandhanālaye pana kārāyeva.

1012.Meghapāsāṇe ghanopale. Kuṇḍikāyaṃ bhiṅgāre. Padātismiṃ catutthasenaṅge.

1013.Chiddādīni tīṇi abhidhānāni susire ca dūsane aparādhe ca tīsu siyuṃ. Muccite muccitabbe.

1014.Hatthiliṅge hatthisaṇṭhānasakuṇe. Made nāgamade.

1015.Atthaṅgame vināse. Nigamubbhūte nigamesañjātavatthumhi. Āpaṇopajīvini āpaṇena jīvitavuttiyaṃ kattari.

1016.Haritasmiṃ sukapattavaṇṇe. Paṇṇe chadamatte.

1017.Phalamhi rukkhādīnaṃ phalamatte. Taṃ pakkavacanaṃ. Nāsamukhe nāsābhimukhe ca pariṇate ca tīsu.

Ājīvane jīvitavuttiyaṃ. Piṇḍane rāsikaraṇe. Goḷake vaṭṭale.

1018.Paribbaye vetane. Kammādike kammavaṭṭavipākavaṭṭakilesavaṭṭe. Vaṭṭale bubbuḷasaṇṭhāne. Paccāhāre paṭivacanāhāre.

1019.Vikate vikatiyaṃ, virūpe vā.

1020.Sabyamhi adakkhiṇe. Cāru manuññaṃ. Sarabye sarena vijjhitabbe phalakādo. Cihane lakkhaṇe.

1021.Samasippīnaṃ samānasippīnaṃ gaṇe seṇī itthī. Āvaḷiyaṃ pantiyaṃ. Sudhāyaṃ lepe. Dhūliyaṃ rajasi. Vāsacuṇṇake vāsayoggacuṇṇe.

1022.Atipasatthe pasatthassa jo, ativuḍḍhe vuḍḍhassa. Takke gorasavisese. Hotīti kriyāpadaṃ.

1023.Paṇe jūtakārādīnaṃ kammani. Kaṇhe kāḷe.

1024.Sambhave sukke. Amejjhe apavitte.

1025.Ikke bahulome kāḷamige. Baḷise macchavedhane. Selabhede vaṅkanāmake pabbate.

1026.Kuṇapamhi matakāye. Addhamhi samaddhabhāge, tenāha 『『purise』』ti, 『『purise』』ti ca yebhuyyappavattiṃ sandhāya vuttaṃ, tenāha 『『vā khaṇḍaṃ sakalaṃ pume』』ti.

1027.Saṃvarīmukhe rattiyā ādimhi.

1030.Devabhedo kumbhaṇḍo nāma yakkho. Vallijātiyaṃ yassā phalāni ukkhalippamāṇāni honti. Catutthaṃse catutthabhūte koṭṭhāse. Pade caraṇe. Paccantasele pabbatapāde.

1031.Lohantare setalohe. Bahumhi bahuvacane. Kammārabhaṇḍabhede 『『tū』』iti khyāte. Khaṭake kuñcikapāṇimhi.

1032.Doṇiyaṃ kaṭṭhamaye dhaññamānike. Adhiṭṭhitiyaṃ upariṭṭhāne. Ṭhāne ṭhānamatte.

1. Koṭṭhāsabhedasmiṃ 『『vakkaṃ hadaya』』ntyādīsu [ma. ni. 1.110]. Vaṅke kuṭilye. Dibbacakkhupubbenivāsānussatiāsavakkhayasaṅkhātā tisso vijjā, ādinā aṭṭha vijjā gahitā. Buddhiyaṃ ñāṇe.

1035.Anākule ākularahite. Siloke anuṭṭhubhādo. Addhe bhāge. Tīsu pajjo pajjasaddo.

1036.Rukkhabhedasmiṃ udakappasādanaphale. Kittime karaṇena nipphatte. Vidheyye vacanaggāhini. Pubbamhi pūye.

1037.Laddhattharakkhaṇe laddhassa dhanādikassa atthassa rakkhaṇe. Niyojane pesane. Kāriye phale.

1038.Assāsappatte laddhassāse. Bodhidume amhākaṃ bhagavato bodhirukkhe. Kurūre kakkhaḷakārake. Nesādamhi migamacchādiludde.

1039.Laggasmiṃ saṅge. Majjhamhi udare. Bhāge asamaddhabhāge. Dhanimhi mahaddhane.

我來直譯這段巴利文： 1008. 在飲中是應飲,也讀作"織"。有處也見"愛"。 1009. 在赤等中是色差別。在染中如"面染"等。在大裂中是大裂。 1010. 在kāseru果中是有刺果。在道會中是四衢。在多中是著稱"裂"。但在過中說eḷa。 1011. 在增上中是增上作者。pattādhāra是器依。在樹環中是樹澆水所掘的池水處。樹類是樹類,即大士帝米王子時所食之樹。其中kārā是女性。kāra也用於敬二性。但在獄中只用kārā。 1012. 在雲石中是密石。在瓶中是水瓶。在步兵中是第四軍支。 1013. chidda等三名用於孔和過失三性。在解中是應解。 1014. 在象相中是象形鳥。在醉中是象醉。 1015. 在沒中是滅。在市生中是市生物。在店活中是以店為活命作者。 1016. 在綠中是鸚鵡羽色。在葉中是葉量。 1017. 在果中是樹等果量。彼說熟。在鼻向中用於鼻向和熟三性。 在活命中是活命。在聚中是作堆。在團中是圓。 1018. 在費中是資。在業等中是業輪報輪煩惱輪。在圓中是泡形。在反食中是答語食。 1019. 在變中是變或異形。 1020. 在左中是非右。cāru是悅。在射中是應以箭射的板等。在相中是相。 1021. se

1040.Gahane saṅkare. Sasantāne attano niyakajjhattasantāne. Visayagocarānaṃ viseso vutto.

Gāthāddhavaṇṇanā niṭṭhitā.

1041.Bhuvane kāmabhavādike. Jane pāṇimhi. Yase kittiyaṃ. Pajje anuṭṭhubhādo. Rukkhe rukkhabhede.

1042.Vaṭo vaṭarukkho. Vāyase kāke. Bake setapatte. Avasaro avakāso. Ahaṃ dinaṃ. Kuce nārithane. Abbhe meghe.

1043.Ucchaṅge pallaṅkoparibhāge. Lakkhaṇe ñāpake.

Diṭṭhobhāsesu dassane, obhāse cāti atthesu.

1044.Sūraṃsūsu sūriye, kiraṇe ca. Dame damane. Mānaṃ mānaviseso. Sānu pabbatasānu.

1045.Tāpo sūriyasantāpo. Sapace caṇḍāle, saṃ sunakhaṃ pacatīti sapaco. Pasu catuppado. Kuruṅgo ajinayoni. Ulūko koṭarasakuṇo. Indo sakko. 『『Mahinde guggululūka-palaggāhesu kosiyo』』ti amarasīho.

1046.Māṇavo macco. Attā sarīrādhipatidevatā. Sire uttamaṅge. Tipumhi kāḷalohe.

1047.Bali bhāgadeyyo. Hattho pāṇi. Aṃsu bhā. Dante rade. Vippe brāhmaṇe. Aṇḍaje aṇḍasañjāte. Pajje anuṭṭhubhādo. Ānanaṃ mukhaṃ. Ācāro asītimahāvattādi. Dhaññaṅge bhinnataṇḍule. Sukhume aṇumhi. 『『Lavalesakaṇāṇavo』』ti hi amarasīhena sukhumapariyāyo kaṇo vutto.

1048.Thūṇā gehādīnaṃ padhānadāru. Jaḷattaṃ mūḷhattaṃ. Kummāso māsavikati. Byañjanaṃ tadaññabyañjanaṃ. Phoṭo nāma yasmiṃ pūye viparīte dukkhavedanā natthi. Kapolo nāma mukhacūḷikānaṃ antaraṭṭhānaṃ. Mūlye mūladhane.

1. Bhāsapakkhī ca pakkhī ca bhāsapakkhino, tesu, 『『sakunto pakkhibhedepi, bhāsapakkhi vihaṅgame』』ti hi 『『bhāsantaṃ sundarākāre, bhāsanto bhāsapakkhinī』』ti ca vopālito. 『『Sakunto bhāsapakkhinī』』tipi pāṭho. Bhāgye subhāsubhāvahe kammani. Vidhāne karaṇe.

2. Yo ākāsaṃ abbhuggantvā puna otaritvā udakabbhantare macche gaṇhāti, so nīlasakuṇo cātako nāma. Eṇe eṇīmigakhyāte. Saro kaṇḍo. Sede sedane, sida pāke. Pāko pacanaṃ. Bhikkhubhede 『『gaṇapūrako』』tyādīsu. Caye samūhe.

1051.Puñje piṇḍe. Meso usabho methunaṃ kakkaṭo sīho kaññā tulā vicchiko dhanu makaro kumbho mīnoti mesādi. Loṇe lavaṇuttame. Saṃvaṭṭe vināsakappe. Kamuke tambūlaphalarukkhe.

1052.Amate devatābhojane. Lepe suddhasakkharacuṇṇādimaye. Satthe dīghadaṇḍe satthavisese. Najjantareti gaṅgā yamunā aciravatī sarabhū mahīti pañcasu mahānadīsu pañcamāya mahānadiyaṃ. Bhuvi pathaviyaṃ. Kriyā nārīsiṅgārabhāvajā kriyā. Vilāso pana tadaññajo. Atraje putte.

1053.Kutho hatthipiṭṭhattharaṇaṃ. Veṇī nārīnaṃ kesakalāpo. 『『Paveṇī veṇī kuthayo』』ti hi vopālito. 『『Paveṇī kulaveṇīsū』』tipi kvaci pāṭho. Vutti bhavanaṃ . Vuttā vuttanto. Vetane kammena laddhabbe. Bharaṇe posane, dhāraṇe ca.

1054.Mariyādasaddo dvīsu. Sattā vijjamānatā. Samiddhi sampatti. Soppe niddāyaṃ. Vutti jīvitavutti.

1055.Kucchā garahā. Apavādo avaṇṇavādo, abhūtākkhānampi. Dhaññe dhaññavisese, yassa sīsaṃ aṅguṭṭhappamāṇaṃ dīghañca. Piyaṅgu gandhadabbaṃ. Mokkhe nibbāne. Sive kalyāṇe.

1056.Rañjane kāsāyādirañjane. Sūrate methune. Vāse vasanakriyāyaṃ.

1057.Patthe mānatumbe. Nāḷe uppalādīnaṃ nāḷe. Pipāsāyaṃ pātumicchāyaṃ. Vutti bhavanaṃ.

我來直譯這段巴利文： 1040. 在取中是混。在自相續中是自內相續。說境行的差別。 偈半註釋終。 1041. 在有中是欲有等。在人中是眾生。在譽中是稱。在詩中是阿奴瑟笈等。在樹中是樹類。 1042. vaṭa是榕樹。在鴉中是烏。在鶴中是白翼。avasara是機會。ahaṃ是日。在乳中是女乳。在雲中是云。 1043. 在胯中是座上分。在相中是能知。 在見光中是見和光義。 1044. 在日光中是日和光。在調中是制。māna是慢差別。sānu是山坡。 1045. tāpa是日熱。在旃陀羅中是煮狗者。pasu是四足。kuruṅga是羚羊胎。ulūka是貓頭鷹。inda是帝釋。如阿摩羅獅說"mahinda用於龍涎香貓頭鷹掌持中kosia"。 1046. māṇava是人。attā是身主神。在頭中是上分。在錫中是黑鐵。 1047. bali是應施分。hattha是手。aṃsu是光。在牙中是齒。在毗婆中是婆羅門。在卵生中是卵生。在詩中是阿奴瑟笈等。ānana是口。ācāra是八十大行等。在谷支中是碎米。在微中是細。因阿摩羅獅說"lava、lesa、kaṇa、aṇu"為細同義。 1048. thūṇā是屋等主柱。jaḷatta是愚性。kummāsa是豆制。byañjana是他byañjana。phoṭa是某膿相反無苦受。kapola是面頰間處。在價中是本財。 1049. 鸚鵡鳥和鳥是鸚鵡鳥,用於彼等中,因優波離說"sakunta用於鳥類,鸚鵡鳥在飛者中"和"美形說話鳥bhāsapakkhinī"。也讀作"sakunta鸚鵡鳥"。在福中是能生善不善業。在作中是造。 1050. 上升空中再下入水中取魚的藍鳥名cātaka。在羚中是著稱eṇī鹿。sara是箭。在汗中是出汗,sida在熟。pāka是煮。在比丘類中如"眾數滿"等。在聚中是群。 1051. 在堆中是塊。白羊、牡牛、雙、蟹、獅、女、秤、蝎、弓、摩羯、水罐、魚是白羊等。在鹽中是最上鹽。在壞中是壞劫。在檳榔中是檳榔果樹。 1052. 在甘露中是天食。在涂中是純砂粉等制。在器中是長柄器差別。在河間中是恒河、閻牟那、阿致羅跋提、舍牟河、摩醯五大河中第五大河。在地中是地。kriyā是女裝飾生作。但vilāsa是由他生。在生子中是子。 1053. kutha是象背敷。veṇī是女髮束。因優波離說"paveṇī、veṇī、kutha"。有處也讀作"paveṇī用於族veṇī"。vutti是有。vuttā是事。在資中是以業應得。在養中是育和持。 1054. mariyāda音用於二。sattā是有性。samiddhi是成就。在眠中是睡。vutti是活命。 1055. kucchā是訶。apavāda是惡語,也是非真說。在谷中是谷差別,其頂拇指量且長。piyaṅgu是香物。在解脫中是涅槃。在吉中是善。 1056. 在染中是袈裟等染。在欲中是淫。在住中是住作。 1057. 在量中是量筒。在莖中是蓮等莖。在渴中是欲飲。vutti是有。

1058.Pāṇyaṅge saṅkhanābhiyaṃ. Cakkante cakkassa ante.

『『Nābhi pāṇyaṅgaṅge khette, cakkantacakkavattisu;

Nābhi padhāne katthūri-maṃse ca kvaci kittito』』ti. –

Vopālito.

1059.Antareti dvinnaṃ antare. 『『Vīci sukhataraṅgesū』』ti vopālito. Thiratte thirabhāve. 『『Dhīratte』』tipi pāṭho, soyevattho. Save savane.

1060.Nissaye ādhāre.

1061.Vitte dhane. Aṅko lakkhaṇaṃ. Buddhi ñāṇaṃ. Khe ākāse.

1062.Vate titthiyasamācāre. Āgumhi aparādhe. Maṇi silāvikati, maṇisaṅkhāto vā ratanaviseso idha maṇi nāma. Hāyane saṃvacchare. Vuṭṭhi vassanaṃ.

1063.Lipi akārādīnaṃ sannivesaviseso. Mokkho nibbānaṃ. Rate sūrate.

1. Pāpe ca asubhe ca riṭṭhaṃ. Ariṭṭhaṃpyatra, tabbhāve tatra akāro. Aparādho ādīnavo. Ketumhi paṭākāyaṃ. Cihane lakkhaṇe. 『『Dhajo soṇḍikalesesu, paṭākāyañca cihane』』ti vopālito.

1065.Dvāramattepi bahidvārepi. Ito paraṃ ye anekatthā vuccante, te vāccaliṅgā. Phuṭe pākaṭe.

1066.Ajjhakkhe adhikate. Jaḷe aññāṇe. Lolupe atitaṇhe. Cale kampite.

1067.Vikate virūpe. Komalaṃ akaṭhinaṃ. Atikhiṇo kuṇṭho.

1068.Site sete. Sūcako pesuññakārako. Ahi sappo. Sakke khame. 『『Satte』』ti pāṭhe pana sattiyuttetyattho. Sambandhe avippayoge. Akhile sakale.

1069.Kevalaṃ asammissaṃ. Anto avasānaṃ. Adhamo nihīno. Paṇato buddhādīsu ninno. Ninno thalapaṭipakkho.

1070.Suddhe aññena asammissite. Pūte mejjhe.

1071.Byāpe byāpite. Bhāvini anāgate vatthumhi. There jiṇṇe.

1072.Bahusaddo 『『ekasmiṃ, dvīsu ca na pavattatī』』tyādīsuyeva pavattatīti maññamāno 『『tyādo』』ti vadati. 『『Ekavacanaṃ, bahuvacana』』nti vuttattā pana dvīsupi bahusaddo vattateva. Ācariyena vā parasamayavacanāni manasi katvā 『『tyādo』』ti vuttaṃ. Tividhañhi tattha vacanaṃ ekavacanaṃ dvivacanaṃ bahuvacananti. Sabbapārisadattā hi byākaraṇassa sabbesaṃ vādā katthaci kathīyante.

Dhī vuccati paññā, sā yassa atthi, sa dhīro, budho. Dhānaṃ vā dhī, sā yassatthīti sa dhīro, dhitimanto. Dhute cale.

1073.Yāne hatthādiyāne yoggaṃ. Khame pana yoggo.

1074.Vuḍḍhe āyuvuḍḍhe. Kulaje kulīne. Vuddho āyuvuḍḍho. Uru pamāṇato mahanto.

1075.Vutte vattabbe. Uggate uddhaṃgate. Āditte agyādīhi, gabbite sañjātamāne.

1076.Vigate vigatarāge. Vāyane vīte paṭe. Bhajjite dhaññādike. Bhajja pāke.

1077.Caye samūhe. Samo tulyo. Ari sattu. 『『Samādisū』』tipi pāṭho. Vīre akātare sūre. Ravisūroti ravisūriyo 『『sūro』』ti vutto. Kuddhe kodhasahite. Dūsite appiye.

1078.Arimhi sattumhi diṭṭho. Ikkhitepi diṭṭho. Pote bālake. Vate ekantasādhane vatakamme.

1079.Salākāyaṃ kusāvahāre. Dabbe varahisatiṇe. Khaye udayabbayānupassīti. Sakuṇepi vayo 『『visayuttannabhuttānaṃ, vayānaṃ maraṇaṃ bhave』』tyādīsu. Gabbo abhimāno.

1080.Biḷāle majjāre. Nakule ahisattumhi. Manthano khīramanthanadaṇḍo. Sattu taṇḍulavikatikhajjaviseso. Assādilome assādīnaṃ lome. Ghāto maraṇaṃ. Rāsi puñjo.

1081.Gopagāme gopālānaṃ gāme. Rave sadde. Sārathi pājitā. Vandī thutipāṭhako.

『『Sārathimhi ticchake ca, pasute veditepi ca;

Khattiyā brāhmaṇiyā jepi, visūto pādavandisū』』ti. –

Vopālito. Pupphe suttādinā asaṅkhate. Taddāme pupphadāme suttādinā saṅkhate. Sakaṭe ane. Haye asse.

我來直譯這段巴利文： 1058. 在手支中是螺臍。在輪邊中是輪末。 如優波離說： "nābhi用於手支支、田、 輪末輪轉中; nābhi用於主、麝香 肉中有時說。" 1059. antara在二間中。優波離說"vīci用於樂波"。在堅中是堅性。也讀作"在慧中",同義。在流中是聞。 1060. 在依中是依。 1061. 在財中是富。aṅka是相。buddhi是智。在空中是虛空。 1062. 在行中是外道行。在罪中是犯。maṇi是石製,或名為寶差別此名maṇi。在年中是年。vuṭṭhi是雨。 1063. lipi是a等排列差別。mokkha是涅槃。在欲中是淫。 1064. riṭṭha用於惡和不善。ariṭṭha也此用,彼義中a音。aparādha是過。在幢中是幡。在相中是相。優波離說"dhaja用於酒家垢幡和相中"。 1065. 用於門量和外門。此後所說多義,彼等隨語性。在顯中是明。 1066. 在監中是主。在癡中是無知。在貪中是極愛。在動中是震。 1067. 在變中是異形。komala是非硬。atikhiṇa是鈍。 1068. 在白中是白。sūcaka是告密者。ahi是蛇。在能中是堪。若讀作"satta"則義為具力。在系中是不離。在無障中是全。 1069. kevala是不混。anta是終。adhama是劣。paṇata是向佛等傾。ninna是地相反。 1070. 在凈中是不與他混。在凈中是凈。 1071. 在遍中是遍。在將來中是未來事。在老中是老。 1072. bahu音說"tyādi"認為僅用於"不用於一、二"等。但因說"單數、複數",故bahu音也用於二。或師考慮他宗語而說"tyādi"。因彼處語有三:單數、雙數、複數。因文法為一切眷屬,故一切說有處說。 dhī說為慧,有彼者是dhīra、智者。或dhī是持,有彼者是dhīra、具堅者。在動中是動。 1073. yogga在乘中是象等乘。而yogga在能中。 1074. 在老中是壽老。在族生中是族姓。vuddha是壽老。uru是量大。 1075. 在說中是應說。在起中是上升。在燃中是火等,在驕中是生慢。 1076. 在離中是離貪。在織中是織布。在炒中是谷等。bhajja在熟中。 1077. 在聚中是群。sama是同。ari是敵。也讀作"在sama等中"。在勇中是無怯勇。ravisūra即ravisūriya說為"sūra"。在怒中是具嗔。在污中是不愛。 1078. diṭṭha用於敵中。diṭṭha也用於見。在子中是童。在誓中是必成誓業。 1079. 在簽中是草簽取。在物中是吉祥草。在滅中如"觀生滅"。vaya也用於鳥如"離系食已吃,vaya應死"等。gabba是慢。 1080. 在貓中是貓。在鼬中是蛇敵。manthana是乳攪棒。sattu是米制食差別。在馬等毛中是馬等毛。ghāta是死。rāsi是聚。 1081. 在牧村中是牧人村。在聲中是聲。sārathi是馭者。vandī是誦贊者。 優波離說： "sārathi用於馭者醫, 生聞和剎帝利; 婆羅門女勝贊足中。" 在花中是不以線等作。在彼鬘中是以線等作的花鬘。在車中是車。在馬中是馬。

1082.Accane pūjāyaṃ. Bhe nakkhatte. Nettamajjhe 『『sūlā』』ti khyāte. Odhi mariyādo.

1083.Puṇṇatā paripuṇṇatā. Avajjaṃ doso. Manakkārepi ābhogo. Āḷisaddo itthī. Sakhī vayasā. Setu jalavāraṇo, nadyādimaggo ca. Satte sattiyutte, thiretyattho. 『『Daḷho thūle bhuse satte, pagāḷhepi daḷhe mato』』ti vopālito.

1084.Mokkhe nibbāne, arahattaphalepi. Sāmini patimhi. Dhāraketi dhāretīti dhārako, tattha. Posakepi bhattā.

1085.Sikhā cūḷā. Piñchaṃ pucchaṃ. Attani 『『saṅghikaṃ puggalika』』ntyādīsu. Khepe nindāyaṃ.

1086.Rūpe vaṇṇe. Karīse gūthe.

1087.Khaṇḍe sakale. Paṇṇe rukkhādīnaṃ paṇṇe. Kaṇḍe sare. Salākā vaṇopayuttā. Sucino bhāvo sucittaṃ, tasmiṃ. Gate gamanakriyāyaṃ. 『『Dhāva gatisuddhiya』』nti hi dhātupāṭho. Hāvo itthīnaṃ siṅgārabhāvajakriyā. Avijjāya aññāṇe. Mucchane visaññibhāve.

1088.Ghammajalaṃ kāye uṇhena sañjātajalaṃ. Pāke paccane. Goḷe 『『mu-yī』』iti khyāte mattikāguḷake. Ucchumaye ucchurasasañjāte. Mitte piyamitte, mittamatte vā. Sahāye atthacare. Pabhū adhipati. So pulliṅgo.

1089.Kurūre kakkhaḷakammante. Parasmiṃ paraṭṭhāne, paraloke vā. Atra ṭhāne, loke vā. Aṅko cihanaṃ. Aparādhe nāṭakaparicchedepi aṅko. Apavādo lokagarahā. Dese desavisese. 『『Bhave janapado dese, jane janapadepi ce』』ti vopālito.

1090.Pajje siloke. Vacībhede byattavācāyaṃ. Anvaye santāne. Sarūpasmiṃ samānabhāve. Adhobhāge ca talaṃ.

1091.Vilagge kāyamajjhe. Vemajjhe majjhasāmaññe. Kusumaṃ pasavaṃ. Utu itthipupphaṃ. Subbate sundare vate.

1092.Kose liṅgapasibbake. Gabbhare guhāyaṃ. Bile kipillikādīnaṃ āvāse. Gaṇḍake khaggavisāṇe. Kadambe 『『thina』』iti khyāte. Dume rukkhe. Caye samūhe.

1093.Bhe nakkhattabhede. Dhenuyaṃ siṅginiyaṃ. Yoniyaṃ itthīnaṃ aṅgajāte. Sire sīse.

1094.Bhogīsaddo bhogavati puggale, urage ca. Sivo mahissaro. Bale thāme. Pabhāve tejasi. 『『Vīriyaṃ sukke pabhāve, tejo sāmatthiyesvapī』』ti vopālito. Tejasaddo pana tesu ca yathāvuttesupi dvīsvatthesu, dittiyañca vattati.

1095.Santati ādhāro. Khaggaṅge khaggassa tikhiṇāvayave. Sūte sārathimhi. Paṭihāre vacanahāre. 『『Vida lābhe』』ti dhātvatthato vitti. Pīḷā vibādhā.

1096.Rave sadde. Palāse nittaṇḍulavīhimhi.

1097.Rukkhe ambaṭṭharukkhe. Parasamaye pana bādhā. Adhikappeme atisayapeme.

1098.Ketumhi dhaje. Lekhye likhitabbe lekhe. Rājiyaṃ tu lekhā.

1099.Satthe āvudhabhede. Satte pāṇimhi. Caye samūhe.

1100.Āḷiyaṃ nadīmagge, jaladhāraṇe ca.

1101.Saṃsade sabhāye. Ayanasaddo gamane, pathe ca vattati.

1102.Rukkhantare gaṇadume. Sūre sūriye. Koṇe vidisāyaṃ. Haye turaṅge ca asso. Khandhe bhujasire. Accisaddo jālāyaṃ aggijālāyaṃ. Aṃsumhi tassa, aññesañca aṃsumhi vattati. So ca no pume pulliṅge na vattati.

1103.Abhāvasaddo nāse vijjamānassa nāse. Asattasaddo avijjamānatthe vattati. Bhutti bhuñjanakriyā. Pāṇe āyumhi jīvaṃ. Jane pāṇavati jīvo.

1104.Chadane gahādīnaṃ chadane. Rāsi puñjo, sahadhammīnaṃ gaṇo ca.

『『Nikāyo nilaye lakkhye, saṃhatānaṃ samuccaye;

Ekattha bhājini vase, paramattani vuccate』』ti. –

Vopālito. Yajane devapūjāyaṃ. Accane pūjāmatte. Dikkha muṇḍiyopanayananiyamabbatādesesu.

我來直譯這段巴利文： 1082. 在敬中是供。在星中是星。在眼中是著稱"sūlā"。odhi是界。 1083. puṇṇatā是圓滿性。avajja是過。ābhoga也用於作意。āḷi音是女性。sakhī是同齡。setu是水障和河等道。在強中是具力,義為堅。優波離說"daḷha用於粗、猛、強、深、堅中"。 1084. 在解脫中是涅槃和阿羅漢果。在主中是夫。在持者中即持者,在彼中。bhattā也用於養者。 1085. sikhā是髻。piñcha是尾。在己中如"僧伽個人"等。在輕中是訶。 1086. 在色中是色。在糞中是糞。 1087. 在片中是全。在葉中是樹等葉。在箭中是箭。salākā是瘡用。凈者之性是凈性,在彼中。在行中是行作。因動詞表說"dhāva用於凈行"。hāva是女裝飾生作。在無明中是無知。在昏中是無想性。 1088. ghammajala是身熱生水。在熟中是煮。在團中是著稱"mu-yī"土團。在糖制中是糖汁生。在友中是愛友或友量。在伴中是利行。pabhū是主,彼陽性。 1089. 在暴中是粗行。在他中是他處或他世。在此中是此處或此世。aṅka是相。aṅka也用於劇分。apavāda是世訶。在地中是地差別。優波離說"janapada用於地域地、眾地域中"。 1090. 在詩中是詩。在語差別中是明語。在隨中是續。在自性中是同性。tala也用於下分。 1091. 在著中是身中。在中中是中通稱。kusuma是生。utu是女花。在善行中是美行。 1092. 在鞘中是陰藏袋。在穴中是窟。在穴中是蟻等居。在珠中是犀角。在kadamba中是著稱"thina"。在樹中是樹。在聚中是群。 1093. 在星中是星差別。在母牛中是有角。在胎中是女根。在頭中是頭。 1094. bhogī音用於具財人和蛇。siva是大自在。在力中是力。在威中是威。優波離說"vīriya用於精、威、力、能中"。而teja音用於如說二義和光中。 1095. santati是依。在劍支中是劍利分。在御中是馭者。在傳中是語傳。vitti從"vida得"動詞義。pīḷā是障。 1096. 在聲中是聲。在麥中是無穀米。 1097. 在樹中是ambaṭṭha樹。而在他宗中是障。在勝愛中是極愛。 1098. 在幢中是旗。在寫中是應寫書。但rekhā是線。 1099. 在器中是武器差別。在有中是生。在聚中是群。 1100. āḷi用於河道和持水。 1101. 在會中是眾。ayana音用於行和道。 1102. 在樹間中是群樹。在日中是日。在偶中是中方。assa用於馬和駿。在肩中是臂頂。acci音用於焰火焰。用於彼和他等光中。彼不用於陽性。 1103. abhāva音用於滅有者滅。asatta音用於無有義。bhutti是食作。jīva在命中是壽。jīva在人中是有命。 1104. 在覆中是屋等覆。rāsi是堆和同法群。 優波離說： "nikāya用於處所相, 聚集合一分析; 依處勝義中說。" 在祭中是天供。在敬中是供量。dikkha用於剃髮、入門、制、誓等。

1. Karaṇaṃ kāro, so eva kārikā, kriyā, sakatthe ṇiko. Pajjepi soyevattho. Cihane lakkhaṇe. Thīraje itthīnaṃ utumhi. Pupphe sumane. Vānare makkaṭe.

1106.Adhare dantāvaraṇe. Kharabhe 『『ka-la-au』』iti khyāte. Lobhapuggalepi luddho. Āvile anacche.

1107.Caramhi guttapurise.

1. Hāso ca gandho ca hāsagandhā, tesu. Gandhotra dūragāmī. Kalyāṇepi cāru. Khala calane, sañcaye ca, to, khalito.

1109.Vakkale rukkhattace. Adhirohe ārohanakriyāyaṃ. Vatthantaraṃ vicittarūpaṃ vatthaṃ, yaṃ cīnadese sañjātaṃ.

1110.Paṭihāre 『『ḍa-gā』』iti khyāte. Mukhe bhattādīnaṃ pavesanaṭṭhāne. Pete paralokaṃ gate. Aparaṇṇaṃ muggādi. Kālo tiṃsarattidivaparicchinno.

1111.Dose kodhe. Ghāte māraṇe. Migādo catuppade. Chagale aje. Arūpe phassādike. Avhaye saññāyaṃ. Darathe kāyacittasambhūte santāpe. Bhīti bhayaṃ.

1112.Bhāre khandhabhārādike. Sujāsaddo dabbiyaṃ kaṭacchuyaṃ, indajāyāyaṃ sakkassa bhariyāyañca. Vihāyase ākāse.

1113.Maṇike mahati udakabhājane. Ratane asmavikāre ratanasāmaññe. Selo candanapabbato. Ārāme pupphārāmādiārāme.

『『Malayo dese selaṅgapabbatantare, malayātivutāyañcā』』ti vopālito. Aṅko cihanaṃ.

1114.Sappimhi ghate, tadaññe hotabbe ca havi.

『『Rahasi ca vicāre ca, viveko jaladoṇiya』』nti vopālito.

1115.Pavāhe jalappavāhe.

『『Vego jave pavāhe ca, mahākālaphalepi ce』』ti [medinīkosa 3.24]vopālito. Khile aṇukhāṇumhi. Kaṇe appe.

1116.Nettante cakkhukoṇe. Cittake tilake.

『『Apāṅgaṃ aṅgahīne ca, nettante tilakepi ce』』ti [medinīkosa 3.28]vopālito. Muttāguṇe suttabandhamuttāyaṃ. Gahaṇaṃ gāho, tasmiṃ. Makuḷe apupphite. Rase loṇarase.

1. Ago, nago cāti dve abhidhānāni selarukkhesu vattanti. Svappe suṭṭhu appe, appataretyattho. Avadhāraṇe 『『namanamatta』』ntyādīsu. Accane pūjāyaṃ.

1118.Chidde dose. Otaraṇaṃ jalatitthādīsu avataraṇaṃ. Ayyake pitupitari.

1119.Rukkhe khaggaphale. Sune sunakhe. Gandhe adhivāsanagandhe.

1120.Koṇe asse. Savane sote. Pantiyaṃ vīthiyaṃ. Bhāgyaṃ puññaṃ. Ekadeso tatiyabhāgādi. Ajapālake pokkhare. 『『Kuṭṭhaṃ roge sugandhe cā』』ti vopālito.

1121.Senāsane vihārādike. Sene pīṭhādike. Cundabhaṇḍamhi cundānaṃ upakaraṇe. 『『Bhamo』mbuniggame bhaṇḍi, cundākhye sippiyantake』』ti nānatthasaṅgahe vopālito. Aṃsusaddo vatthādīnaṃ lome, kare kiraṇamatte ca. Abyaye pakārādike.

1122.Khajjantare sūkaravaccasaṇṭhāne dhaññavikāre. Dise ripumhi. Pati dhavo. Ariyo adhipati.

1123.Rāge kasāyādike rāge.

『『Raṅgo dāne khale rāge, tacche raṅgaṃ tipumhi ce』』ti vopālito. Peyye udakādike. Pītiyaṃ pivanakriyāyaṃ. 『『Rakkhaṇe pītiyaṃ pāna』』nti vopālito. Iṇe, ukkhepane ca uddhāro. Ummāre dvārummāre. Eḷakasaddassa ajassāpi vācakattā 『『eḷako aje』』ti vuttaṃ.

1. Paharaṇaṃ pahāro, pothanaṃ. Paharati etthāti pahāro, yāmo, hāyano saṃvaccharo. Kuṇḍikāyaṃ 『『kayā』』iti khyātāyaṃ. Āḷhake catupatthappamāṇe. Bhusamhi taṇḍulattace.

1125.Āvāṭe kūpe. Caye samūhe ca. Kāsu sā, kāraṇe, rahasi ca upanisā.

『『Bhave upanisā dhamme, vedantepi rahasyampī』』ti vopālito. Poṭagale 『『pho-khā』』iti khyāte. Guṇetare avajje.

我來直譯這段巴利文： 1105. karaṇa是kāra,彼即kārikā,kriyā,自義加ṇika。在詩中同義。在相中是相。在女生中是女月。在花中是茉莉。在猿中是猴。 1106. 在唇中是齒覆。在kharabha中是著稱"ka-la-au"。luddha也用於貪人。在濁中是不凈。 1107. 在行中是護人。 1108. hāsa和gandha是hāsagandha,在彼等中。此gandha是遠行。cāru也用於善。khala用於動和聚,to,khalita。 1109. 在皮中是樹皮。在勝登中是登作。衣他是異色衣,生於中國。 1110. 在傳中是著稱"ḍa-gā"。在口中是飯等入處。在亡中是趣他世。aparaṇṇa是豆等。kāla是三十晝夜限。 1111. 在過中是嗔。在害中是殺。從鹿起是四足。在羊中是山羊。在無色中是觸等。在稱中是名。在惱中是身心生熱。bhīti是怖。 1112. 在擔中是蘊擔等。sujā音用於勺、匙和因陀羅妻釋迦妻。在空中是空。 1113. 在瓶中是大水器。在寶中是石製寶通稱。sela是栴檀山。在園中是花園等園。 優波離說"malaya用於地、雪山山間、馬來山風中"。aṅka是相。 1114. havi用於酥乳和彼他應有。 優波離說"viveka用於秘和思及水桶"。 1115. 在流中是水流。 優波利說"vega用於速、流及大時果中"。在樁中是小樁。在少中是小。 1116. 在眼端中是眼角。在點中是痣。 優波利說"apāṅga用於支缺、眼端及痣中"。在珠串中是線系珠。gahaṇa是gāha,在彼中。在芽中是未開。在味中是鹽味。 1117. aga和naga二名用於山樹中。在甚少中是善少,義為更少。在決定中如"唯禮"等。在敬中是供。 1118. 在孔中是過。otaraṇa是水渡等下。在祖中是父父。 1119. 在樹中是劍果。在犬中是狗。在香中是適意香。 1120. 在角中是馬。在聞中是耳。在列中是街。bhāgya是福。ekadesa是三分等。在牧羊中是蓮。優波離說"kuṭṭha用於病和香中"。 1121. 在住處中是寺等。在座中是椅等。在工具中是工人具。優波離在異義攝說"bhama用於水出、工具、工人、末"。aṃsu音用於衣等毛和光量。在不變中是類等。 1122. 在食類中是豬糞形谷制。在敵中是敵。pati是夫。ariya是主。 1123. 在染中是染等染。 優波離說"raṅga用於施、場、染,raṅga用於斧、錫中"。在飲中是水等。在喜中是飲作。優波離說"pāna用於護、喜"。uddhāra用於債和舉。在閾中是門閾。因eḷaka音也表示羊故說"eḷaka用於羊"。 1124. paharaṇa是pahāra,打。pahāra是被打處,夜分,年歲。在瓶中是著稱"kayā"。在斗中是四飛量。在糠中是米殼。 1125. 在窟中是井。也在聚中是群。kāsu是彼,用於因和隱。 優波離說"upanisā用於存、法、吠陀末及秘中"。在頸中是著稱"pho-khā"。在非德中是過。

1126.Yutte 『『aṭṭaṃ vinicchinātī』』tyādīsu. Aṭṭāle 『『gopuraṭṭehi saṃyutta』』miccādīsu. Aṭṭite 『『aṭṭassaraṃkarotī』』tyādīsu. Aṭṭa abhiyoge, aṭṭa atikkamahiṃsāsūti dhātvattho. Kānane vane. Uppattiyaṃ janane, vihāyasāgamane ca.

1127.Lāmake nihīne. Khandhe rūpādike. Mūlaṃ mūladhanaṃ. Upadā paheṇakaṃ. Avatthāyaṃ, paṭassa ante ca dasā. Ghāto māraṇaṃ.

1128.Gabbe māne. Ghaṭanaṃ silesakaraṇaṃ. Rāsi puñjo, etesu ghaṭasaddo. Abhihāre pūjāyaṃ. Bandhane 『『pākāracayo』』tyādīsu.

1129.Thoke appake. Dāne, hāniyañca cāgo. Gīvā, galo cāti dve abhidhānāni iṇe siyuṃ. 『『Iṇe gīvā galepi cā』』tipi pāṭho. Gale kaṇṭhe.

1. Daṇḍepi sāhasaṃ. Paṭe vatthavisese bhaṅgaṃ. Sāṇādike missitvā katañhi vatthaṃ 『『bhaṅga』』nti vuttaṃ. Chavake kaḷevare.

1131.Anaṅge māre. Dume karahāṭake.

『『Madano māradhuttara-vasantadumasitthake』』ti vopālito. Pamātari mātumātari. Veṭhe uṇhīse ca veṭhanaṃ.

1132.Taṇḍuleyye tilaphalasāke. Ayye sāmini. Mutti muccanaṃ.

1133.Aṅke lakkhaṇe. Ākāre sīsacalanādike. Vappe vappanīyabīje. Taṭe tīre ca vappo, pākāramūle, nettajale, usume ca vappo. Anuññāyaṃ, vohāre ca sammutisaddo. Akkhatasaddo lājāsu dhaññavikatīsu napuṃsake.

1134.Yāge devapūjāyaṃ, sadādāne ca satraṃ. Sasu hiṃsāyaṃ, traṇa, satraṃ. Osadhimhi, cande ca somo.

『『Somo kuvere pitudevatāyaṃ,

Vasuppabhede vasudhākare ca;

Dibbosadhisāmalatāsamīra-

Kappūranīresu ca vānare cā』』ti. –

Vopālito . Yugagehaṅgeti pubbāparāyāmavasena thambhānaṃ upari ṭhapite yugabhūte gehāvayave. Dakkhiṇuttarāyāmavasena ṭhapite gehaṅge saṅghāṭo.

Gāthāpādavaṇṇanā niṭṭhitā.

Anekatthavaggavaṇṇanā niṭṭhitā.

1. Abyayavaggavaṇṇanā

1136-1137.Cirassādayo cattāro ciratthakā. Cirāya, cirā cātra. Sahādayopi cattāro sahatthā. Punappunamādayo pañca punappunatthā. Vinādayo pañca vajjanatthā.

1. Balavaṃ suṭṭhu atīva kimuta su ati ete cha atisayatthe. Pasaṃsāyañca suṭṭhu. Pañhepi kimuta. Āho kiṃ kimu udāhu kimuta uda ete cha vikappe vitakke. Tatra āhosaddo dīghādi. 『『Diṭṭho āho udāhu ca, vikappatthe vibhāvane』』ti hi bhāguri. Khāṇurayamāho puriso. Ruddo tu rassādimāha 『『issarepyadhikepi ca, vikappevimhayepyaho』』ti. Kimusaddo rassanto. Kimāyaṃ khāṇu, kimu puriso. Udasaddo rassādi. Dhūmoyamoda kāpotaṃ, samūhatthe ṇo. Kiñcasaddopi vikappe. Kimutasaddo atisayeti vutto.

2. Bho are ambho hambho re je aṅga āvuso he hare ete dasa avhāne. Haṃ hosaddāpyatra. Kathaṃ kiṃsu nanu kacci nu kiṃ ete cha samā samānatthā.

3. Adhunā, etarahi, idāni, sampati cāti cattāro idānītyatthe. Aññadatthu taggha sasakkaṃ addhā kāmaṃ jātu ve have ete aṭṭha ekaṃse ekaṃsatthe.

1141.Yāvatādayo satta paricchedavācakā. Tatra yāvatā, yāvāti dve aniyamaparicchedatthavācakā. Tāvatā, tāva, ettāvatāti niyamaparicchedatthavācakā. Kittāvatā, kīveti paricchedapucchanatthavācakā.

1142-1143. Yathā tathā yatheva evaṃ yathānāma yathāhi seyyathāpi evamevaṃ vā tatheva yathāpi evampi seyyathāpi nāma yathariva yathā ca viya tathariva iccete sattarasa paṭibhāgatthe sadisatthe bhavanti.

我來直譯這段巴利文： 1126. yutte用於如"判斷訴訟"等。aṭṭāla用於如"與城門樓相連"等。aṭṭita用於如"作急叫"等。aṭṭa用於控告,aṭṭa用於超越傷害是動詞義。在林中是林。uppatti用於生和空行。 1127. 在劣中是下。在蘊中是色等。mūla是本財。upadā是贈物。dasā用於狀態和布端。ghāta是殺。 1128. 在慢中是慢。ghaṭana是作黏。ghaṭa音用於聚堆。在敬中是供。在系中如"墻聚"等。 1129. 在少中是小。cāga用於施和減。gīvā和gala二名用於債。也讀作"gīvā用於債和咽"。在咽中是頸。 1130. sāhasa也用於罰。bhaṅga用於衣差別布。因混麻等所製衣說為"bhaṅga"。在尸中是尸。 1131. 在無身中是魔。在樹中是karahāṭa。 優波離說"madana用於魔惡欲樹箭"。在外祖中是母母。veṭhana用於頭冠和纏。 1132. 在米中是芝麻果菜。在主中是主。mutti是脫。 1133. 在相中是相。在相中是頭動等。在種中是應種種。vappa用於邊和岸、墻基、眼水、熱。sammuti用於許和言。akkhata音用於中性炒谷制。 1134. satra用於天供和常施。satraṃ于害,以traṇa。soma用於藥和月。 優波離說： "soma用於俱毗羅父神、 婆蘇別及地藏; 天藥青藤風 龍腦水及猿。" 在屋支軛中是長向前後置柱上如軛屋支。置於南北長向屋支是saṅghāṭa。 偈足註釋終。 多義品註釋終。 4.不變詞品註釋 1136-1137. cirā等四用於久義。此中有cirāya和cirā。saha等四用於俱義。punappunam等五用於再義。vinā等五用於離義。 1138. balavaṃ、suṭṭhu、atīva、kimuta、su、ati六用於勝義。而suṭṭhu也用於贊。kimuta也用於問。āho、kiṃ、kimu、udāhu、kimuta、uda六用於分別思。其中āho音長起。因婆求利說"diṭṭha用於āho和udāhu,分別義表"。此是樁或人。但rudda說長短"aho用於主、勝、分別、驚"。kimu音短終。此是樁或人。uda音短起。此是煙或鴿,ṇo用於聚義。kiñca音也用於分別。說kimuta音用於勝。 1139. bho、are、ambho、hambho、re、je、aṅga、āvuso、he、hare十用於呼。haṃ、ho音也此用。kathaṃ、kiṃsu、nanu、kacci、nu、kiṃ六同義。 1140. adhunā、etarahi、idāni、sampati四用於今義。aññadatthu、taggha、sasakkaṃ、addhā、kāmaṃ、jātu、ve、have八用於一向一向義。 1141. 從yāvat起七表限。其中yāvatā和yāva二表不定限義。tāvatā、tāva、ettāvatā表定限義。kittāvatā和kīva表限問義。 1142-1143. yathā、tathā、yatheva、evaṃ、yathānāma、yathāhi、seyyathāpi、evamevaṃ、vā、tatheva、yathāpi、evampi、seyyathāpi nāma、yathariva、yathā ca、viya、tathariva十七用於比類同類義。

1. Saṃ, sāmaṃ, sayañceti tayo sayamiccatthe. Āma sāhu lahu opāyikaṃ patirūpaṃ sādhu evaṃ ete satta sampaṭicchanatthe. Āmantāpyatra.

1145.Yamādayo cha kāraṇatthesiyuṃ. Canasaddo, cisaddo cāti dve asākalye asakalatthe. Kadācanaṃ, kadācītyādi payogo. Mudhāsaddo nipphale phalarahite, nippayojanetyattho. Amūlepi ca mudhā.

1146.Jātusaddo ekaṃsepi. Sabbato, samantato, parito, samantā cāti cattāro tulyatthā.

1. Na a no mā alaṃ nahi iccete cha nisedhe. Ce, sace, yadīti tayo yadyatthe. Saddhaṃsaddo anukūlatthe. Nattaṃ doso ca rajanīyamiccatthe. Divāsaddo ahe ahanītyatthe.

2. Īsaṃ , kiñci, manaṃ iccete appatthe. Atakkite avitakkite. Balakkāre tu sāhasaṃ. Aggato, purato ca pureiccatthe. Pecca amutrasaddā bhavantare.

3. Aho ca hi cāti ete vimhaye. Vikappepi aho. Sammodepi hi. Tuṇhīsaddo mone abhāsane. Āvi, pātu ca pākaṭatthe. Sajju sapadisaddā taṅkhaṇetyatthe.

4. Sudaṃ kho assu yagghe ve hādayo hakārādayo ca padapūraṇe siyuṃ. Antarena, antarā, anto cāti ete abbhantareiccatthe. Avassaṃ, nūna ca nicchayatthe.

1151.Saṃsaddo diṭṭhāsaddo ānandatthe. Samupajo, saṃpyatra. Kāmappavedane icchāya akkhāne kacci jīvati te mātā , mamedamabhimatamiccatthe. Usūyopagame usūyāpubbake upagame.

『『Kāmānumatiyaṃ kāmo,

Usūyopagamepi cā』』ti ruddo.

Usūyopagamānuññāṇepicāyaṃ attho dissate.

1152-1153.Yathāttanti saccaṃ. Tathassa anatikkamo yathātathaṃ, yathātthe abyayībhāvo. Tathasaddoyaṃ bhūtapariyāyo. Sadāsaddo, sanaṃsaddo cāti nicce. Sanasaddopyatra. Pāyo, bāhulyañca samā. Pañcakaṃ bāhye. Saṇikaṃsaddo asīghe.

1. Sammā, suṭṭhūti dve abhidhānāni.

1155.Sāyaṃ sāye sāyanhe. Atrāheti imasmiṃ ahani ajjasaddo.

1156.Yatthādayo tayo aniyamaṭṭhānādivācakā. Tatthādayo niyamaṭṭhānādivācakā.

1. Sammukhā, āvi, pātu ca samānatthā.

1158.Appevādayo tayo saṃsayatthamhi. Iti itthaṃ evaṃsaddā nidassane vattanti. Kathañcisaddo kicchatthe.

1159.Khedo khinnatā. Paccakkhe sacchisaddo. Thire, avadhāraṇe ca dhuvaṃ. Tiro tiriyaṃsaddā samā. Duṭṭhukusaddā kucchāyaṃ.

1. Āsiṭṭhatthamhi suvatthi. Dhisaddo nindāyaṃ. Kuhiñcanādayo satta ṭhānādipucchanatthā.

2. Iha idha atra ettha attha ete okāsatthādivācakā. Sabbasmiṃ kālādike sabbatrādidvayaṃ. Kismiṃ kāle kadā. Kasmiṃ kāle kudācanaṃ.

1162-1163. Vibhatyantanāmasarākhyātapatirūpake abyaye dassetvā tadaññabhāve abyaye dassetumāha 『『ādikamme』』iccādi. Tatra vibhatyantapatirūpakaṃ yathā – 『『cirassaṃ, ciraṃ , cireni』』ccādi. Nāmapatirūpakaṃ yathā – 『『āma, sāhu, lahu, opāyika』』miccādi. Sarapatirūpakaṃ yathā – 『『a』』iccādi. Ākhyātapatirūpakaṃ yathā – 『『atthi』』iccādi.

Sambhavo pabhavo. Udiṇṇe pavuddhe vaḍḍhane. Tisa pīṇane,ti, titti. Niyoge niyojane. Agge uttame. Tappare tappadhāne. Saṅge laggane. Pakāre sadise, bhede vā. Antobhāve pakkhitte. Viyoge pavāse. Avayave padese. Dhitiyaṃ vīriye padhāne. Ete catthā dhātusaṃyogatthā vā nāmasaṃyogatthā vā bhavanti. Asaṃyogassa pana nāmapadassa attho 『『po siyā paramatthasmiṃ, pātu vātesu pā bhave』』ti ekakkharakose[ekakkharakosa 73 gāthā] vutto.

1164.Vikkamo padhānaṃ.

1165-

我來直譯這段巴利文： 1144. saṃ、sāmaṃ、sayañca三用於自義。āma、sāhu、lahu、opāyikaṃ、patirūpaṃ、sādhu、evaṃ七用於允義。āmanta也此用。 1145. 從ya起六用於因義。cana音和ci音二用於非全非全義。如kadācanaṃ、kadāci等用法。mudhā音用於無果無果,義為無用。mudhā也用於無因。 1146. jātu音也用於一向。sabbato、samantato、parito、samantā四同義。 1147. na、a、no、mā、alaṃ、nahi六用於遮。ce、sace、yadi三用於若義。saddhaṃ音用於隨順義。natta用於過和夜義。divā音用於日義。 1148. īsaṃ、kiñci、manaṃ用於少義。在無思中是無思。而在強力中是暴。aggato和purato用於前義。pecca和amutra音用於他有。 1149. aho和hi用於驚。aho也用於分別。hi也用於喜。tuṇhī音用於默不語。āvi和pātu用於顯義。sajju和sapadi音用於即時義。 1150. sudaṃ、kho、assu、yagghe、ve等和ha等用於助詞。antarena、antarā、anto用於內義。avassaṃ和nūna用於決定義。 1151. saṃ音和diṭṭhā音用於喜義。samupajo和saṃ也此用。在欲說中是欲表示如"你母活否",義為我欲此。在嫉隨從中是以嫉為先隨從。 rudda說： "kāma用於欲允, 也用嫉隨從。" 此義也見於嫉隨從許中。 1152-1153. yathātta是實。不違彼是yathātathaṃ,yathā義不變複合。此tatha音是真同義。sadā音和sanaṃ音用於常。sana音也此用。pāyo和bāhulya同義。pañcaka用於外。saṇika音用於非速。 1154. sammā和suṭṭhu二名。 1155. sāyaṃ、sāya用於晚。此中ajja音用於此日。 1156. 從yattha起三表不定處等。從tattha起表定處等。 1157. sammukhā、āvi、pātu同義。 1158. 從appeva起三用於疑義。iti、itthaṃ、evaṃ音用於示。kathañci音用於難義。 1159. kheda是疲。paccakkha用於親見。dhuva用於堅和決定。tiro和tiriyaṃ音同義。duṭṭhu和ku音用於訶。 1160. suvatthi用於愿義。dhi音用於訶。從kuhiñca起七用於處等問義。 1161. iha、idha、atra、ettha、attha用於處等義。sabbatra等二用於一切時等。kadā在何時。kudācana在何時。 1162-1163. 顯示格終名元動仿不變詞后,為顯示異於彼不變詞說"在初業"等。其中格終仿如"cirassaṃ、ciraṃ、cirena"等。名仿如"āma、sāhu、lahu、opāyika"等。元仿如"a"等。動仿如"atthi"等。 sambhava是生。在起中是起長。tisa在足中,ti、titti。在令中是使。在前中是上。在彼勝中是彼主。在著中是著。在相中是同或別。在內性中是置入。在離中是離。在支中是分。在堅中是勇主。此等義或與動詞結合義或與名詞結合義。但不結合名詞之義在一字藏說"po用於勝義,pātu用於風中pā"。 1164. vikkama是主。 1165-;

1167.Sanyāse nikkhitte. Mokkho nibbānaṃ. Rāsi nikaro. Gehe nilaye. Ādeso ācikkhanaṃ. Upamāya sannibhe. Accayo atikkamo. Sāmīpye samīpabhāve . Uparati upasamo. Nīharaṇaṃ apanayanaṃ. Āvaraṇaṃ nīvaraṇaṃ [āharaṇaṃ gahaṇaṃ (ka.)].

1168.Uddhakamme uyyāne. Viyoge uppāsite. Atthalābho uppatti. Pabalatte mahābahalatte. Dakkhaggatāsūti dakkhabhāve, aggabhāve ca. Sattiyaṃ, mokkhe nibbāne ca.

1. Du ca abhāve dussīlo, duppañño. Asamiddhiyaṃ dubbhikkhaṃ. Anandanaṃ amodanaṃ.

1170.Samantattasamiddhīsūti samantabhāve, samiddhiyañca. Saṅgate sahite. Vidhāne karaṇe. Pabhavo sambhavo. Punappunakriyā punappunakaraṇaṃ.

1171-1172.Atisayo atra adhimattaṃ. Bhusattho samantattho, tena samanta pariyāyopi bhusasaddo atthīti veditabbo. Issariyo pabhūti. Accaye atikkame. Kalahe viggahe. Bhāse kathane, 『『bhāsāyā』』tipi pāṭho. Kucchane kucchāyaṃ. Anabhimukhatthe vimukho. Moho vimati. Padhāne visiṭṭhe. Dakkhatā chekatā. Khede parissame.

1173.Jānane avagate. Adhobhāge avaṃsire. Anicchaye aniṇṇaye. Paribhave avaññāte. Deso ca byāpanañca hāni cāti dvando. Vacokriyāya vacanakriyāyaṃ. Theyye coriye. Aññāṇe ca pattiādike ca.

1. Pacchātthe anucaro. Bhusatthe anuggato. Sadise anurūpo. Anuvattiyaṃ anveti. Hīne anu sāriputtaṃ paññavanto. Tatiyatthe nadimanvavasitā bārāṇasī. Dese, lakkhaṇe, vicchāyaṃ, itthambhūte, bhāgādike ca anu. Lakkhaṇe rukkha』manu vijjotate cando. Vicchāyaṃ rukkhaṃ rukkhamanu tiṭṭhati. Itthambhūte sādhu devadatto mātara』manu. Bhāge yadettha maṃ anu siyā.

2. Āliṅgane parissajati. Dosakkhāne paribhāsetvā. Nivāsane vatthaṃ paridahitvā. Avañño paribhavo. Ādhāre bhojane soke byāpane. Tatve sabhāve. Lakkhaṇādo lakkhaṇavicchāitthambhūtabhāge.

3. Visiṭṭhe abhidhammo. Uddhakamme sāruppe vuddhiyaṃ pūjāyaṃ adhike. Kule abhijano. Asacce lakkhaṇādimhi catubbidhe [『abhirabhāge (pā.1.4.91)』 ti abhissa bhāgavajjitesu lakkhaṇādīsu kammappavacanīyasaññā vuttā (rūpasiddhi-kārakataṇḍe)].

4. Adhike issare pāṭhe uccāraṇe, adhiṭṭhāne pāpuṇane nicchaye uparibhāgādike bhaṭane bhattiyaṃ visesane ca adhi.

1178-1179.Vāmādāne iti pāṭhe vāme paṭilome, ādāne gahaṇe. Vācādāne paccassosi. Paṭinidhimhi mukhyasadise buddhasmā pati. Paṭibādhe nivattane. Paṭiccatthe 『『paṭiccā』』ti padassa atthe. Lakkhaṇādike catubbidhe.

1180-1181. Samīpe ādikammani mariyāde uddhakammani icchāyaṃ bandhane abhividhimhi ca ā. Kicche īsatthe nivattiyañca appasāde āsīsane saraṇe vākyasaraṇe ā evaṃ anussaraṃ. Patiṭṭhāyaṃ, vimhayādīsu ca ā.

1182.Bhūtabhāve atīto.

1183.Sambhāvane api dibbesu kāmesu, ratiṃ so nādhigacchati [dha. pa. 187]. Sambhāvanamadhikatthavacanena aññatra sattiyā avighāto. Saṃvaraṇe apidhānaṃ.

1184-1185.Apagato apeto. Upapattiyaṃ yuttiyaṃ upekkhā. Ādhikye upakhāriyaṃ doṇo. Pubbakammani buddhopakkamaṃ kilesacchedo. Gayhākāre paccupaṭṭhānaṃ. Uparitte uparibhāve upapanno. Anasane upavāso.

1186.Upadese evaṃ te abhikkamitabbaṃ, evaṃ te paṭikkamitabbaṃ. Vacanapaṭiggāhe evaṃ hotu. Idamatthe idaṃsaddassa atthe.

我來直譯這段巴利文： 1167. 在舍中是置。mokkha是涅槃。rāsi是群。在家中是住。ādesa是告。在喻中是似。accaya是超。在近中是近性。uparati是寂。nīharaṇa是除。āvaraṇa是障。 1168. 在上業中是園。在離中是起。atthalābha是生。在強中是大強。在巧勝中是巧性和勝性。在能中和在解脫涅槃中。 1169. du用於無如惡戒、無慧。在不成中是饑饉。anandana是不喜。 1170. 在普性成就中是普性和成就。在閤中是俱。在作中是造。pabhava是生。punappunakriyā是再再作。 1171-1172. atisaya此是過量。bhusa義是普義,故當知bhusa音也是普同義。issariya是主。在過中是超。在諍中是爭。在說中是語,也讀作"在語中"。在訶中是訶。vimukkha用於非面向義。moha是疑。在主中是勝。dakkhatā是巧。在疲中是勞。 1173. 在知中是悟。在下分中是倒。在不決中是不定。在輕中是輕視。desa和byāpana和hāni是複合。在語作中是說作。在盜中是偷。在無智和得等中。 1174. 在後義中是隨行。在勝義中是隨去。在同中是隨順。在隨轉中是隨行。在劣中如"次於舍利弗有慧者"。在第三義中如"波羅奈住隨河"。anu用於處、相、離散、如此性、分等。在相中如"月隨樹照"。在離散中如"隨樹樹立"。在如此性中如"善德瓦達隨母"。在分中如"此中隨於我"。 1175. 在抱中是擁。在說過中是罵已。在著中是著衣已。avañña是輕。用於依、食、憂、遍。在實中是自性。在相等中是相離散如此性分。 1176. 在勝中是阿毗達摩。在上業適合增長敬勝中。在族中是生。在非真相等四種中。 1177. adhi用於勝主誦誦持定得決上分等事敬別等。 1178-1179. 在左取讀中是左反取取。在語取中是從。在代中如從佛勝相似。在障中是止。在緣義中是"緣"句義。在相等四種中。 1180-1181. ā用於近初業界上業欲系別等。在難少義止及不喜愿念句念中ā如是隨憶。在住和驚等中ā。 1182. 在生性中是過。 1183. 在推測中如"于天欲中,彼不得樂"。推測以勝義語說無別能礙。在覆中是蓋。 1184-1185. apagata是離。在生中是理upekkhā。在勝中是upakhāriya鬥。在前業中是佛先斷惑。在可取相中是現。在上少中是上性upapanna。在不食中是近住。 1186. 在教中如"你如是應前進,你如是應後退"。在受語中如"如是"。在此義中是此音義。

1187.Samuccaye kevalasamuccaye –

Cīvaraṃ piṇḍapātañca, paccayaṃ sayanāsanaṃ;

Adāsi ujubhūtesu, vippasannena cetasā [jā. 2.22.551].

Samāhāre cakkhu ca sotañca cakkhusotaṃ. Anvācayo ekaṃ padhānabhāvena vatvā itarassa appadhānabhāvena vacanaṃ, tasmiṃ. Sīlaṃ rakkhāhi, dānañca dehi. Itarītare samaṇo ca brāhmaṇo ca samaṇabrāhmaṇā. Tatra kevalasamuccayo ca anvācayo ca samāse natthi, itaradvayaṃ samāseyeva.

1188.Pakāro tulyo, bhedo ca. Padatthassa vipallāse goti ayamāheti. Samāpane icchitassa padassa pariniṭṭhāpane.

1. Pajjaṃ vāsaddassatthe. Vavatthitavibhāsāyaṃ vā paro asarūpā. Viavapubbo ṭhā gatinivattiyaṃ, to, ṭhātissa tho, asarūpadvittañca. Vavatthitā niyamitā vibhāsā vavatthitavibhāsā. Avassaggeti avapubbo saja vissajjanāliṅgananimmānesu.

1190.Bhūsane alaṅkāre. Vāraṇe nivāraṇe. Pariyatti pariyāpuṇanatā, yuttatthepi alaṃ. Atho athasaddā anantarādīsu catūsu atthesu siyuṃ.

1. Pasaṃsādīsu tīsu. Svīkāre paṭiññāṇe. Ādinā pakāsatthasambhābyākodhādike catthe nāmasaddo. Avadhāraṇamevattho.

1192.Anuññā anumati. Santānaṃ anunayo. Ālapanaṃ sambodhanaṃ. Vatasaddo ekaṃse dayāyaṃ karuṇāyaṃ hāse pahāse khede parissame ālapane vimhaye acchariye ca siyā.

1193.Vākyārambhe 『『handa vadāmi te』』ti. Visāde khede. Yāva tāva tūti yāvatāvasaddā sākalye niravasese. Yāvadatthaṃ tāva gahitaṃ. Māne pamāṇe. 『『Yāva pamāṇamariyādā-vadhāraṇatthakaṃ mata』』miti bhāguri. Avadhimhi paricchinne.

1194.Puratthāsaddo pāciyaṃ disāyaṃ iccatthe, puratthe vakkhamāne, aggato samuddhe iccatthe ca paṭhamepi ādimhi vattati. Pabandhe vākyaracanāyaṃ vākyapabandhe purāṇādike. Cirantare atītabhūte. Nikaṭe sannihite. Āgāmike anāgate.

1195.Khalusaddo nisedhe vākyālaṅkāre vākyabhūsāyaṃ avadhāraṇe evatthe, pasiddhiyañca vattati. Abhitosaddo āsanne abhimukhe ubhayato iccatthe , ādinā sīghe, sākalye ca atthe vattati. Āsanne abhitoyaṃ nadī. Abhimukhe abhitova tātā. Ubhayatoiccatthe abhito maggassa. Sīghe abhito adhīyitvā. Sākalye abhito vanaṃ daḍḍhaṃ.

1196.Yadyapisaddatthe anuggahaṇagarahatthe. Ekaṃsatthe avitathatthe. Atho panasaddo visesasmiṃ atthe, padapūraṇatthe ca siyā.

1197.Hisaddo kāraṇādīsu catūsu atthesu vattati. Tusaddo pana tattha catūsu atthesu majjhe hetuvajje tike atthe vattati. Kusaddo pāpe īsatthe kucchane jigucchāyañca.

1. Nukāro saṃsaye, pañhe ca. Nānāsaddo anekatthe, vajjane ca. Kiṃsaddo pucchāyaṃ, jigucchāyañca, abyayo. Tiliṅgo ca, niyame tu tiliṅgova. Vārimhi udake. Muddhani sīse ca, kaṃ sukhepi, vuttañca nānatthasaṅgahe –

『『Ko brahmattānīlakkesu, samāne sabbanāmike;

Pāvake ca mayūre ca, sukhasīsajalesu ka』』nti.

1199.Amāsaddo sahatthe, samīpatthe ca, amāvāsī, amāgato ca. Punasaddo bhede visese. Apaṭhame puna dadāti. Kirasaddo anussave anukkamena savane, aruciyañca. Udasaddo apyatthe pañhe. Vikappane atthantarassa vikappane ca.

我來直譯這段巴利文： 1187. 在純閤中是單純和合如： "衣及缽, 資具臥具; 以凈心, 施正直者。" 在聚合中如"眼和耳"成"眼耳"。anvācaya在說一為主后說他為次,在彼中。如"護戒,且施施"。在互動中如"沙門和婆羅門"成"沙門婆羅門"。其中純合和anvācaya不在複合,餘二唯在複合。 1188. pakāra是同和別。在詞義倒中如"牛,此說"。在完成中是所欲詞終成。 1189. pajja用於vā音義。在定分中是vā后異形。vi和ava前ṭhā用於止行,to,ṭhāti成tho,異形二。vavatthita是定分別。avassagga是ava前saja用於舍抱造。 1190. 在飾中是莊嚴。在遮中是制。pariyatti是通達性,alaṃ也用於合義。atho和atha音用於次等四義。 1191. 在贊等三中。在承中是許。以ādi表示明義可能怒等四義名音。evattho是決定。 1192. anuññā是允。santāna是喜。ālapana是呼。vata音用於一向、悲、憫、笑、笑、疲、勞、呼、驚、奇。 1193. 在句起中如"好,我說你"。在憂中是苦。yāva和tāva和tu音yāvatāva音用於全無餘。"取至所需"。在量中是量。婆求利說"yāva思用於量界決定義"。在界中是限。 1194. puratthā音用於東方義、將說義、先起義,也用於首初。在結中是句造句結古等。在久遠中是過去。在近中是近。在將至中是未來。 1195. khalu音用於遮句飾句莊嚴決定如此義和成就。abhito音用於近、向、兩義,以ādi表示速全等義。在近中如"此河近"。在向中如"向父"。在兩義中如"路兩"。在速中如"速學已"。在全中如"林全燒"。 1196. yadyapi音用於不攝訶義。在一向中是不虛義。atho pana音用於別義和助詞義。 1197. hi音用於因等四義。而tu音用於彼四義中除因三義。ku音用於惡少義訶厭。 1198. nu音用於疑和問。nānā音用於異義和離。kiṃ音用於問和厭,不變。三性,但在定中僅三性。在水中是水。在頭中是頭,kaṃ也用於樂,異義攝說： "ka用於梵黑青, 同及代名詞; 火及孔雀, 樂頭水中ka。" 1199. amā音用於俱義和近義,如amāvāsī和amāgata。puna音用於別異。在非初中如"再施"。kira音用於傳聞次第聞和不喜。uda音用於也義問。在分別中是別義分別。

1200.Pacchāsaddo patīciyaṃ disāyaṃ. Carime anāgate kāle. Sāmisaddo tu addhe bhāge, jigucchane nindāyañca. Addhe bhāge sāmi vuttaṃ, jigucchanepi tadeva. Pātu pakāse pakāsanīye, sambhave uppattiyañca. Mithosaddo aññoññeiccatthe, rahoiccatthe ca.

1201.Hāsaddo khede, soke, dukkhe ca. Ahahasaddo khede, vimhaye abbhute ca. Dhisaddo hiṃsāpane, nindāyañca. Tiriyaṃ tirosaddā pidhāne vattanti. Tiriyaṃ katvā kaṇḍaṅgato, tirokatvā vā.

1202-1203. Saṅkhyātāsaṅkhyātatthānaṃ upasagganipātasaṅkhyātānaṃ abyayānaṃ pasiddhe pacurappayoge ekacce vā dassetvā tadaññepi saṅkhepanayena dassetumāha 『『tuni』』ccādi. Ettha ca tunādisaddehi jjupariyantehi tadantāva gahitā, na hi kevalānaṃ etesaṃ abyayabhāvo sambhavati. Tassattho – tunapaccayanto ca tathā tvāna tave tvā tuṃ dhā so thā kkhattuṃ to tha tra hiñcanaṃ hiṃ haṃ dhi ha yakārato hiṃdha dhunā rahi dāni, kiṃsmā vo dācanaṃ dājjathaṃ thattaṃ jjhajjupaccayanto ca abyayībhāvasamāso ca tunādīnaṃ yādesanto ca abyayaṃ nāma bhaveti. Payogo yathā – 『『kātuna, katvāna, kātave, katvā, kātuṃ, sabbadhā, sabbaso, sabbathā, catukkhattuṃ, sabbato, sabbattha, sabbatra, kuhiñcanaṃ, kuhiṃ, kuhaṃ, sabbadhi, iha, yahiṃ, idha, adhunā, etarahi, idāni, kva, kudācanaṃ, kadā, ajja, kathaṃ, aññathattaṃ, ekajjhaṃ, sajju, upanagaraṃ, antopāsādaṃ, abhivandiya』』iccādi. Idaṃ pana sabbesampi abyayānaṃ saṅkhepalakkhaṇaṃ.

『『Sadisaṃ tīsu liṅgesu, sabbāsu ca vibhattisu;

Vacanesu ca sabbesu, yaṃ na byeti tadabyaya』』nti.

Abyayavaggavaṇṇanā niṭṭhitā.

Iti sakalabyākaraṇamahāvanāsaṅgañāṇacārinā kavikuñjarakesarinā dhīmatā sirimahācaturaṅgabalena mahāmaccena viracitāyaṃ abhidhānappadīpikāvaṇṇanāyaṃ sāmaññakaṇḍavaṇṇanā samattā.

Nigamanavaṇṇanā

1.『『Saggakaṇḍo cā』』tyādinā abhidhānappadīpikāyaṃ kapālatelavaṭṭisadisena kaṇḍattayena samaṅgitā dīpitā.

2.『『Tidive』』tyādinā toṭakena tassā payojanaṃ kathitaṃ. Tassattho – yo naro kattubhūto tidive devaloke, brahmaloke ca mahiyaṃ manussaloke, bhujagāvasathe nāgaloke cāti etesu tīsu ṭhānesu sannihitānaṃ sakalatthānaṃ sabbesaṃ abhidheyyānaṃ samavhayassa abhidhānassa dīpaniyaṃ pakāsaniyaṃ iha abhidhānappadīpikāyaṃ savanadhāraṇādinā kusalo cheko hoti, sa naro mahāmunino sammāsambuddhassa vacane suttābhidhammavinayasaṅkhāte vacane paṭu cheko hoti, paṭuttāyeva matimā nāma hotīti.

3-

我來直譯這段巴利文： 1200. pacchā音用於西方。在後中是未來時。而sāmi音用於富分、訶訶。在富分中說sāmi,在訶中也同。pātu用於顯顯然和生起。mitho音用於互義和隱義。 1201. hā音用於疲、憂、苦。ahaha音用於疲、驚、奇。dhi音用於害和訶。tiriyaṃ和tiro音用於覆。如"橫作箭行"或"覆作"。 1202-1203. 顯示已知未知義有計數的字首虛詞等不變詞中一些常用后,為以略法顯示其他說"tuni"等。此中以tunā等音以jju終表示以彼終,因為這些單獨不可能是不變詞。其義是:以tu或na後綴終及如是tvāna、tave、tvā、tuṃ、dhā、so、thā、kkhattuṃ、to、tha、tra、hiñcanaṃ、hiṃ、haṃ、dhi、ha、ya音、hiṃdha、dhunā、rahi、dāni,從kiṃ起vo、dācanaṃ、dājja、thaṃ、thattaṃ、jjha、jju後綴終及不變複合及tunā等ya代替是名為不變。用例如:"kātuna、katvāna、kātave、katvā、kātuṃ、sabbadhā、sabbaso、sabbathā、catukkhattuṃ、sabbato、sabbattha、sabbatra、kuhiñcanaṃ、kuhiṃ、kuhaṃ、sabbadhi、iha、yahiṃ、idha、adhunā、etarahi、idāni、kva、kudācanaṃ、kadā、ajja、kathaṃ、aññathattaṃ、ekajjhaṃ、sajju、upanagaraṃ、antopāsādaṃ、abhivandiya"等。此是一切不變詞略相: "三性中相同, 一切格數中; 不變易者名, 是為不變詞。" 不變品註釋終。 如是遍文法大林行智的詩雄獅賢者大四兵力大臣所造名義燈註釋通品註釋完。 結語註釋 1. 以"天品等"說明義燈以如燈盞莖芯三支具足。 2. 以toṭaka說其用。其義是:若人作者在天界天世、梵世和在人界人世、龍居龍世等三處中對一切所在一切所詮名稱之顯示,此義燈中聞持等巧者,彼人于大牟尼正等覺說經律論稱說中巧,由巧即名有慧。 3-

1. Idāni yassa rañño vihāre vasitvā ayaṃ gantho viracito, tassa nāmaguṇanivāsakaraṇappakāravihāraguṇanāmādīni dassetvā attano ca nāmaguṇe dassetuṃ satta gāthā vuttā.

Tatra dutiyā bhujaṅgappayātaṃ nāma. Tāsaṃ ayaṃ sambandhādhippāyā atthavaṇṇanā – yo parakkamabhujo nāma bhūpālo rājā kāresi, rakkhesīti ca iminā sambandho. Kiṃguṇo so rājā? Guṇabhūsano saddhādiguṇālaṅkāradharo. Tejassī tejoyutto. Jayī arijayena yutto. Kesarivikkamo kesarasīho viya sūraguṇayutto, vīriyavā ca. Sa kattha nivāsī? So rājā laṅkāyamāsi laṅkānāmake dīpe nivāsanasīlo. Ciraṃ cirakālaṃ vibhinnaṃ tidhā vibhinnaṃ nikāyattayasmiṃ nikāyattayaṃ bhikkhusaṅghaṃ sammā nayena hetunā samagge samaggaṃ kāresi, kāritantoyaṃ karotīti kammiko, tathā sadehaṃva attano kāyaṃ iva niccādaro hutvā dīghakālaṃ mahagghehi ca paccayehi taṃ nikāyattayaṃ rakkhesi.

Tathā yena raññā yathā kittiyā attano saddhādikittiyā karaṇabhūtāya laṅkā attano nivāsanaṭṭhānabhūtā kammabhūtā sambādhīkatā saṅkaṭīkatā anokāsīkatā, tathā vihārehi gāmehi ārāmehi khettehi vāpīhi ca laṅkā sambādhīkatā.

Tathā yassa rañño sabbakāmadadaṃ aññehi asādhāraṇaṃ anuggahaṃ patvā pāpuṇanahetu ahaṃ vibudhagocaraṃ paṇḍitavisayaṃ ganthakārattaṃ patto, tena raññā kārite pāsādagopurādivibhūsite, saggakaṇḍe devalokassa kaṇḍasadise, satoyāsayasmiṃ sādusalilāsayasamannāgate, paṭibimbite bhagavato nivāsanaṭṭhānajetavanamahāvihārassa paṭibimbabhūte, sādhusammate sādhuvihāroti sammate, sādhūhi vā sammate sarogāmasamūhamhi salilāsayabhikkhācārayuttagāmasamūhasamannāgate mahājetavanākhyamhi vihāre vasatā nivāsaṃ kubbatā santavuttinā santacārinā saddhammaṭṭhitikāmena dhīmatā atisayañāṇayuttena moggallānena sammāsambuddhassa dutiyaaggasāvakabhūtassa āyasmato iddhimato mahāmoggallānassa nāmadheyyena therena esā abhidhānappadīpikā racitāti.

Nigamanakathā

Yadyatra dosoṇupamāṇasambhavo,

Guṇīsu vīdhimpi tathā vigāhate;

Yathā jalaṃ bhojanampi jantuvā,

Catuppado vāpyacaro kaṇaṇyapi.

Asampavedidassanāya bhāsite,

Guṇo ca doso ca sadā vivijjare;

Tato budhā me navadhānatā bhavaṃ,

Khamantu dosaṃ guṇataṃ nayantu vā.

Yo sīhasūro sitakuñjarindo,

Rājādhirājā ahu tambadīpe;

Dubbāranāgādijito narindo,

Sukantabhīmādiguṇopapanno.

Tannāmadheyyo tadanubbādajāto,

Saddhādiyutto catusetibhindo;

Nāgādithāmo atiduppasayho,

Uḷārapañño dhitimā yasassī.

Tenāhamaccantamanuggahīto,

Anaññasādhāraṇasaṅgahena;

Saṅkhepatokāsimimaṃ visuddhi-

Saṃvaṇṇanaṃ sotuhitaṃ subodhaṃ.

Rājā pajaṃ rakkhatu sappajaṃva,

Dhammañca lokāpi samācarantu;

Pūrentu atthā supakappitā ca,

Kālena devopi pavassatūti.

我來直譯這段巴利文： 9. 現在為顯示此著作所住寺之王的名德、住處、作為、寺德、名等,及顯示己名德說七偈。 其中第二是蛇行體。此等偈的關聯意趣義注是:名為巴拉卡馬巴胡王造及護,與此關聯。彼王何德?具德莊嚴具信等德飾。有威具威。勝有敵勝。獅勇如獅子具勇德且勇猛。彼何處住?彼王住蘭卡,習住名蘭卡島。長時已分三分的三部僧伽以理由正令和合,此作者能作,如是如自身般常敬,長時以貴資具護彼三部。 如是由何王以己信等名譽為具,使蘭卡己住處成密成窄成無處,如是以寺村園田池使蘭卡密集。 如是得此王施諸欲人所不共攝而得造論屬智者境,于彼王所造具殿門等莊嚴、如天品天界篇、具善水池、佛住祇園大寺映像、善許或善者許、具水池乞食行村群的大祇園寺中住者、寂行寂行、欲正法住、具勝智摩揭羅耶那,以正等覺第二上首弟子具神通大摩揭羅耶那長老名號造此名義燈。 結頌 若此所生過微量, 入于德者境亦然; 如飲食水及有情, 四足獸亦游水池。 于未全見說語中, 德過常應當分別; 故愿智者以新慧, 寬恕過或導向德。 彼獅勇白象王, 為王中王在銅洲(斯里蘭卡); 難制龍等勝人王, 具善愛怖等功德。 持彼名隨彼生, 具信等斷四偽; 龍等力難堪忍, 大慧堅固有譽。 我為彼極攝受, 不共他人攝受; 略作此清凈注, 聞者利易了知。 愿王如護己, 護民眾行法; 滿善所作義, 天適時降雨。

Abhidhānappadīpikāṭīkā niṭṭhitā.

名義燈復注終。 （至此《名義燈復注》全文完結。）