B01030216ñāṇavibhaṅgo（智慧分解論）

1. Ñāṇavibhaṅgo

2. Ekakamātikā

3. Ekavidhena ñāṇavatthu – pañca viññāṇā na hetū, ahetukā, hetuvippayuttā, sappaccayā, saṅkhatā, arūpā, lokiyā, sāsavā, saṃyojaniyā, ganthaniyā, oghaniyā, yoganiyā, nīvaraṇiyā, parāmaṭṭhā, upādāniyā, saṃkilesikā, abyākatā, sārammaṇā, acetasikā, vipākā, upādinnupādāniyā, asaṃkiliṭṭhasaṃkilesikā, na savitakkasavicārā, na avitakkavicāramattā, avitakkaavicārā, na pītisahagatā, neva dassanena na bhāvanāya pahātabbā, neva dassanena na bhāvanāya pahātabbahetukā, nevācayagāmināpacayagāmino, nevasekkhanāsekkhā , parittā, kāmāvacarā, na rūpāvacarā, na arūpāvacarā, pariyāpannā, no apariyāpannā, aniyatā, aniyyānikā,

Uppannavatthukā uppannārammaṇā,

(3) Purejātavatthukā purejātārammaṇā

(4) Ajjhattikavatthukā bāhirārammaṇā

(5) Asambhinnavatthukā asambhinnārammaṇā

(6) Nānāvatthukā nānārammaṇā

(7) Na aññamaññassa gocaravisayaṃ paccanubhonti

(8) Na asamannāhārā uppajjanti

(9) Na amanasikārā uppajjanti

(10) Na abbokiṇṇā uppajjanti

(11) Na apubbaṃ acarimaṃ uppajjanti

(12) Na aññamaññassa samanantarā uppajjanti

(13) Pañca viññāṇā anābhogā

(14) Pañcahi viññāṇehi na kañci [kiñci (sī. ka.)] dhammaṃ paṭivijānāti aññatra abhinipātamattā

(15) Pañcannaṃ viññāṇānaṃ samanantarāpi na kañci dhammaṃ paṭivijānāti

(16) Pañcahi viññāṇehi na kañci iriyāpathaṃ kappeti

(17) Pañcannaṃ viññāṇānaṃ samanantarāpi na kañci iriyāpathaṃ kappeti

(18) Pañcahi viññāṇehi na kāyakammaṃ na vacīkammaṃ paṭṭhapeti

(19) Pañcannaṃ viññāṇānaṃ samanantarāpi na kāyakammaṃ na vacīkammaṃ paṭṭhapeti

(20) Pañcahi viññāṇehi na kusalākusalaṃ dhammaṃ samādiyati

(21) Pañcannaṃ viññāṇānaṃ samanantarāpi na kusalākusalaṃ dhammaṃ samādiyati

(22) Pañcahi viññāṇehi na samāpajjati na vuṭṭhāti

(23) Pañcannaṃ viññāṇānaṃ samanantarāpi na samāpajjati na vuṭṭhāti

(24) Pañcahi viññāṇehi na cavati na uppajjati

(25) Pañcannaṃ viññāṇānaṃ samanantarāpi na cavati na uppajjati

(26) Pañcahi viññāṇehi na supati na paṭibujjhati na supinaṃ passati

(27) Pañcannaṃ viññāṇānaṃ samanantarāpi na supati na paṭibujjhati na supinaṃ passati, yāthāvakavatthuvibhāvanā paññā

Evaṃ ekavidhena ñāṇavatthu.

1. Dukamātikā

智分別 一法列舉 智事有一種 - 五識非因,無因,離因,有緣,有為,無色,世間,有漏,系屬,縛屬,暴流屬,軛屬,蓋屬,所觸,取屬,雜染,無記,有所緣,非心所,異熟,已取當取,非雜染能雜染,非有尋有伺,非無尋唯伺,無尋無伺,不與喜俱,非見非修所斷,非見非修所斷因,非向積集非向損減,非有學非無學,小,欲界,非色界,非無色界,系屬,非不繫屬,不定,非出離, (1) 已生事已生所緣, (2) 前生事前生所緣, (3) 內事外所緣, (4) 不雜事不雜所緣, (5) 異事異所緣, (6) 不互相領受境界, (7) 不是不作意而生起, (8) 不是不專注而生起, (9) 不是不間斷而生起, (10) 不是前後而生起, (11) 不是互相緊接而生起, (12) 五識無功用, (13) 五識除了單純撞擊外不了知任何法, (14) 五識緊接之後也不了知任何法, (15) 五識不作任何威儀, (16) 五識緊接之後也不作任何威儀, (17) 五識不發起身業語業, (18) 五識緊接之後也不發起身業語業, (19) 五識不受持善不善法, (20) 五識緊接之後也不受持善不善法, (21) 五識不入定不出定, (22) 五識緊接之後也不入定不出定, (23) 五識不死不生, (24) 五識緊接之後也不死不生, (25) 五識不睡不醒不做夢, (26) 五識緊接之後也不睡不醒不做夢,如實辨別事物的慧。 這就是一種智事。 二法列舉

752.Duvidhenañāṇavatthu –

(1) Lokiyā paññā, lokuttarā paññā

(2) Kenaci viññeyyā paññā, kenaci na viññeyyā paññā

(3) Sāsavā paññā , anāsavā paññā

(4) Āsavavippayuttā sāsavā paññā, āsavavippayuttā anāsavā paññā

(5) Saṃyojaniyā paññā, asaṃyojaniyā paññā

(6) Saṃyojanavippayuttā saṃyojaniyā paññā, saṃyojanavippayuttā asaṃyojaniyā paññā

(7) Ganthaniyā paññā, aganthaniyā paññā

(8) Ganthavippayuttā ganthaniyā paññā, ganthavippayuttā aganthaniyā paññā

(9) Oghaniyā paññā, anoghaniyā paññā

(10) Oghavippayuttā oghaniyā paññā, oghavippayuttā anoghaniyā paññā

(11) Yoganiyā paññā, ayoganiyā paññā

(12) Yogavippayuttā yoganiyā paññā, yogavippayuttā ayoganiyā paññā

(13) Nīvaraṇiyā paññā, anīvaraṇiyā paññā

(14) Nīvaraṇavippayuttā nīvaraṇiyā paññā, nīvaraṇavippayuttā anīvaraṇiyā paññā

(15) Parāmaṭṭhā paññā, aparāmaṭṭhā paññā

(16) Parāmāsavippayuttā parāmaṭṭhā paññā, parāmāsavippayuttā aparāmaṭṭhā paññā

(17) Upādinnā paññā, anupādinnā paññā

(18) Upādāniyā paññā, anupādāniyā paññā

(19) Upādānavippayuttā upādāniyā paññā, upādānavippayuttā anupādāniyā paññā

(20) Saṃkilesikā paññā, asaṃkilesikā paññā

(21) Kilesavippayuttā saṃkilesikā paññā, kilesavippayuttā asaṃkilesikā paññā

(22) Savitakkā paññā, avitakkā paññā

(23) Savicārā paññā, avicārā paññā

(24) Sappītikā paññā, appītikā paññā

(25) Pītisahagatā paññā, na pītisahagatā paññā

(26) Sukhasahagatā paññā, na sukhasahagatā paññā

(27) Upekkhāsahagatā paññā, na upekkhāsahagatā paññā

(28) Kāmāvacarā paññā , na kāmāvacarā paññā

(29) Rūpāvacarā paññā, na rūpāvacarā paññā

(30) Arūpāvacarā paññā, na arūpāvacarā paññā

(31) Pariyāpannā paññā, apariyāpannā paññā

(32) Niyyānikā paññā, aniyyānikā paññā

(33) Niyatā paññā, aniyatā paññā

(34) Sauttarā paññā , anuttarā paññā

(35) Atthajāpikā paññā, jāpitatthā paññā

Evaṃ duvidhena ñāṇavatthu.

1. Tikamātikā

智事有二種 - (1) 世間慧、出世間慧 (2) 某些可知的慧、某些不可知的慧 (3) 有漏慧、無漏慧 (4) 離漏而有漏慧、離漏而無漏慧 (5) 系屬慧、不繫屬慧 (6) 離系而系屬慧、離系而不繫屬慧 (7) 縛屬慧、不縛屬慧 (8) 離縛而縛屬慧、離縛而不縛屬慧 (9) 暴流屬慧、非暴流屬慧 (10) 離暴流而暴流屬慧、離暴流而非暴流屬慧 (11) 軛屬慧、非軛屬慧 (12) 離軛而軛屬慧、離軛而非軛屬慧 (13) 蓋屬慧、非蓋屬慧 (14) 離蓋而蓋屬慧、離蓋而非蓋屬慧 (15) 所觸慧、非所觸慧 (16) 離觸而所觸慧、離觸而非所觸慧 (17) 已取慧、未取慧 (18) 取屬慧、非取屬慧 (19) 離取而取屬慧、離取而非取屬慧 (20) 雜染慧、非雜染慧 (21) 離染而雜染慧、離染而非雜染慧 (22) 有尋慧、無尋慧 (23) 有伺慧、無伺慧 (24) 有喜慧、無喜慧 (25) 與喜俱慧、不與喜俱慧 (26) 與樂俱慧、不與樂俱慧 (27) 與舍俱慧、不與舍俱慧 (28) 欲界慧、非欲界慧 (29) 色界慧、非色界慧 (30) 無色界慧、非無色界慧 (31) 系屬慧、不繫屬慧 (32) 出離慧、非出離慧 (33) 決定慧、不決定慧 (34) 有上慧、無上慧 (35) 能生義慧、已生義慧 這就是二種智事。 三法列舉

1. Tividhena ñāṇavatthu –

(1) Cintāmayā paññā, sutamayā paññā, bhāvanāmayā paññā

(2) Dānamayā paññā, sīlamayā paññā, bhāvanāmayā paññā

(3) Adhisīle paññā, adhicitte paññā, adhipaññāya paññā

(4) Āyakosallaṃ, apāyakosallaṃ, upāyakosallaṃ

(5) Vipākā paññā, vipākadhammadhammā paññā, nevavipākanavipākadhammadhammā paññā

(6) Upādinnupādāniyā paññā, anupādinnupādāniyā paññā, anupādinnaanupādāniyā paññā

(7) Savitakkasavicārā paññā, avitakkavicāramattā paññā, avitakkaavicārā paññā

(8) Pītisahagatā paññā, sukhasahagatā paññā, upekkhāsahagatā paññā

(9) Ācayagāminī paññā, apacayagāminī paññā, nevācayagāmināpacayagāminī paññā

(10) Sekkhā paññā, asekkhā paññā, nevasekkhanāsekkhā paññā

(11) Parittā paññā, mahaggatā paññā, appamāṇā paññā

(12) Parittārammaṇā paññā, mahaggatārammaṇā paññā, appamāṇārammaṇā paññā

(13) Maggārammaṇā paññā, maggahetukā paññā, maggādhipatinī paññā

(14) Uppannā paññā , anuppannā paññā, uppādinī paññā

(15) Atītā paññā, anāgatā paññā, paccuppannā paññā

(16) Atītārammaṇā paññā, anāgatārammaṇā paññā, paccuppannārammaṇā paññā

(17) Ajjhattā paññā, bahiddhā paññā, ajjhattabahiddhā paññā

(18) Ajjhattārammaṇā paññā, bahiddhārammaṇā paññā, ajjhattabahiddhārammaṇā paññā

(19) Savitakkasavicārā paññā atthi vipākā, atthi vipākadhammadhammā, atthi nevavipākanavipākadhammadhammā

(20) Atthi upādinnupādāniyā, atthi anupādinnupādāniyā, atthi anupādinnaanupādāniyā

(21) Atthi pītisahagatā, atthi sukhasahagatā, atthi upekkhāsahagatā

(22) Atthi ācayagāminī, atthi apacayagāminī, atthi nevācayagāmināpacayagāminī

(23) Atthi sekkhā, atthi asekkhā, atthi nevasekkhanāsekkhā

(24) Atthi parittā, atthi mahaggatā, atthi appamāṇā

(25) Atthi parittārammaṇā, atthi mahaggatārammaṇā, atthi appamāṇārammaṇā

(26) Atthi maggārammaṇā, atthi maggahetukā, atthi maggādhipatinī

(27) Atthi uppannā, atthi anuppannā, atthi uppādinī

(28) Atthi atītā, atthi anāgatā , atthi paccuppannā

(29) Atthi atītārammaṇā, atthi anāgatārammaṇā, atthi paccuppannārammaṇā

(30) Atthi ajjhattā, atthi bahiddhā, atthi ajjhattabahiddhā

(31) Atthi ajjhattārammaṇā, atthi bahiddhārammaṇā, atthi ajjhattabahiddhārammaṇā

(32) Avitakkavicāramattā paññā atthi vipākā, atthi vipākadhammadhammā, atthi nevavipākanavipākadhammadhammā

(33) Atthi upādinnupādāniyā, atthi anupādinnupādāniyā, atthi anupādinnaanupādāniyā

(34) Atthi ācayagāminī, atthi apacayagāminī, atthi nevācayagāmināpacayagāminī

(35) Atthi sekkhā, atthi asekkhā, atthi nevasekkhanāsekkhā

(36) Atthi uppannā, atthi anuppannā, atthi uppādinī

(37) Atthi atītā, atthi anāgatā, atthi paccuppannā

(38) Atthi ajjhattā, atthi bahiddhā, atthi ajjhattabahiddhā

(39) Avitakkaavicārā paññā atthi vipākā, atthi vipākadhammadhammā, atthi nevavipākanavipākadhammadhammā

(40) Atthi upādinnupādāniyā, atthi anuppādinnupādāniyā, atthi anuppādinnaanupādāniyā

(41) Atthi pītisahagatā, atthi sukhasahagatā, atthi upekkhāsahagatā

(42) Atthi ācayagāminī, atthi apacayagāminī, atthi nevācayagāmināpacayagāminī

(43) Atthi sekkhā, atthi asekkhā, atthi nevas

753 三種智事 - (1) 思所成慧、聞所成慧、修所成慧 (2) 施所成慧、戒所成慧、修所成慧 (3) 增上戒慧、增上心慧、增上慧慧 (4) 得善巧、失善巧、方便善巧 (5) 異熟慧、異熟法法慧、非異熟非異熟法法慧 (6) 已取所取慧、未取所取慧、未取非所取慧 (7) 有尋有伺慧、無尋唯伺慧、無尋無伺慧 (8) 喜俱行慧、樂俱行慧、舍俱行慧 (9) 增長趣向慧、減損趣向慧、非增長非減損趣向慧 (10) 有學慧、無學慧、非有學非無學慧 (11) 有限慧、廣大慧、無量慧 (12) 有限所緣慧、廣大所緣慧、無量所緣慧 (13) 道所緣慧、道因慧、道增上慧 (14) 已生慧、未生慧、當生慧 (15) 過去慧、未來慧、現在慧 (16) 過去所緣慧、未來所緣慧、現在所緣慧 (17) 內慧、外慧、內外慧 (18) 內所緣慧、外所緣慧、內外所緣慧 (19) 有尋有伺慧有異熟、有異熟法法、有非異熟非異熟法法 (20) 有已取所取、有未取所取、有未取非所取 (21) 有喜俱行、有樂俱行、有舍俱行 (22) 有增長趣向、有減損趣向、有非增長非減損趣向 (23) 有有學、有無學、有非有學非無學 (24) 有有限、有廣大、有無量 (25) 有有限所緣、有廣大所緣、有無量所緣 (26) 有道所緣、有道因、有道增上 (27) 有已生、有未生、有當生 (28) 有過去、有未來、有現在 (29) 有過去所緣、有未來所緣、有現在所緣 (30) 有內、有外、有內外 (31) 有內所緣、有外所緣、有內外所緣 (32) 無尋唯伺慧有異熟、有異熟法法、有非異熟非異熟法法 (33) 有已取所取、有未取所取、有未取非所取 (34) 有增長趣向、有減損趣向、有非增長非減損趣向 (35) 有有學、有無學、有非有學非無學 (36) 有已生、有未生、有當生 (37) 有過去、有未來、有現在 (38) 有內、有外、有內外 (39) 無尋無伺慧有異熟、有異熟法法、有非異熟非異熟法法 (40) 有已取所取、有未取所取、有未取非所取 (41) 有喜俱行、有樂俱行、有舍俱行 (42) 有增長趣向、有減損趣向、有非增長非減損趣向 (43) 有有學、有無學、有非[有學非無學]

ekkhanāsekkhā

(44) Atthi parittārammaṇā, atthi mahaggatārammaṇā, atthi appamāṇārammaṇā

(45) Atthi maggārammaṇā, atthi maggahetukā, atthi maggādhipatinī

(46) Atthi uppannā, atthi anuppannā, atthi uppādinī

(47) Atthi atītā, atthi anāgatā, atthi paccuppannā

(48) Atthi atītārammaṇā, atthi anāgatārammaṇā, atthi paccuppannārammaṇā

(49) Atthi ajjhattā, atthi bahiddhā, atthi ajjhattabahiddhā

(50) Atthi ajjhattārammaṇā, atthi bahiddhārammaṇā, atthi ajjhattabahiddhārammaṇā

(51) Pītisahagatā paññā sukhasahagatā paññā atthi vipākā, atthi vipākadhammadhammā, atthi nevavipākanavipākadhammadhammā

(52) Atthi upādinnupādāniyā, atthi anupādinnupādāniyā, atthi anupādinnaanupādāniyā

(53) Atthi savitakkasavicārā, atthi avitakkavicāramattā, atthi avitakkaavicārā

(54) Atthi ācayagāminī, atthi apacayagāminī, atthi nevācayagāmināpacayagāminī

(55) Atthi sekkhā, atthi asekkhā, atthi nevasekkhanāsekkhā

(56) Atthi parittā, atthi mahaggatā, atthi appamāṇā

(57) Atthi parittārammaṇā, atthi mahaggatārammaṇā, atthi appamāṇārammaṇā

(58) Atthi maggārammaṇā , atthi maggahetukā, atthi maggādhipatinī

(59) Atthi uppannā, atthi anuppannā, atthi uppādinī

(60) Atthi atītā, atthi anāgatā, atthi paccuppannā

(61) Atthi atītārammaṇā, atthi anāgatārammaṇā, atthi paccuppannārammaṇā

(62) Atthi ajjhatā, atthi bahiddhā, atthi ajjhattabahiddhā

(63) Atthi ajjhattārammaṇā, atthi bahiddhārammaṇā, atthi ajjhattabahiddhārammaṇā

(64) Upekkhāsahagatā paññā atthi vipākā, atthi vipākadhammadhammā, atthi nevavipākanavipākadhammadhammā

(65) Atthi upādinnupādāniyā, atthi anupādinnupādāniyā, atthi anupādinnaanupādāniyā

(66) Atthi ācayagāminī, atthi apacayagāminī, atthi nevācayagāmināpacayagāminī

(67) Atthi sekkhā, atthi asekkhā, atthi nevasekkhanāsekkhā

(68) Atthi parittā, atthi mahaggatā, atthi appamāṇā

(69) Atthi parittārammaṇā, atthi mahaggatārammaṇā, atthi appamāṇārammaṇā

(70) Atthi maggārammaṇā, atthi maggahetukā, atthi maggādhipatinī

(71) Atthi uppannā, atthi anuppannā, atthi uppādinī

(72) Atthi atītā, atthi anāgatā, atthi paccuppannā

(73) Atthi atītārammaṇā, atthi anāgatārammaṇā, atthi paccuppannārammaṇā

(74) Atthi ajjhattā, atthi bahiddhā, atthi ajjhattabahiddhā

(75) Atthi ajjhattārammaṇā, atthi bahiddhārammaṇā, atthi ajjhattabahiddhārammaṇā

Evaṃ tividhena ñāṇavatthu.

1. Catukkamātikā

有學非無學 (44) 有有限所緣、有廣大所緣、有無量所緣 (45) 有道所緣、有道因、有道增上 (46) 有已生、有未生、有當生 (47) 有過去、有未來、有現在 (48) 有過去所緣、有未來所緣、有現在所緣 (49) 有內、有外、有內外 (50) 有內所緣、有外所緣、有內外所緣 (51) 喜俱行慧樂俱行慧有異熟、有異熟法法、有非異熟非異熟法法 (52) 有已取所取、有未取所取、有未取非所取 (53) 有有尋有伺、有無尋唯伺、有無尋無伺 (54) 有增長趣向、有減損趣向、有非增長非減損趣向 (55) 有有學、有無學、有非有學非無學 (56) 有有限、有廣大、有無量 (57) 有有限所緣、有廣大所緣、有無量所緣 (58) 有道所緣、有道因、有道增上 (59) 有已生、有未生、有當生 (60) 有過去、有未來、有現在 (61) 有過去所緣、有未來所緣、有現在所緣 (62) 有內、有外、有內外 (63) 有內所緣、有外所緣、有內外所緣 (64) 舍俱行慧有異熟、有異熟法法、有非異熟非異熟法法 (65) 有已取所取、有未取所取、有未取非所取 (66) 有增長趣向、有減損趣向、有非增長非減損趣向 (67) 有有學、有無學、有非有學非無學 (68) 有有限、有廣大、有無量 (69) 有有限所緣、有廣大所緣、有無量所緣 (70) 有道所緣、有道因、有道增上 (71) 有已生、有未生、有當生 (72) 有過去、有未來、有現在 (73) 有過去所緣、有未來所緣、有現在所緣 (74) 有內、有外、有內外 (75) 有內所緣、有外所緣、有內外所緣 如是三種智事。 4. 四法攝頌

1. Catubbidhena ñāṇavatthu –

(1) Kammassakatañāṇaṃ, saccānulomikaṃ ñāṇaṃ, maggasamaṅgissa ñāṇaṃ, phalasamaṅgissa ñāṇaṃ

(2) Dukkhe ñāṇaṃ, dukkhasamudaye ñāṇaṃ, dukkhanirodhe ñāṇaṃ, dukkhanirodhagāminiyā paṭipadāya ñāṇaṃ

(3) Kāmāvacarā paññā, rūpāvacarā paññā, arūpāvacarā paññā, apariyāpannā paññā

(4) Dhamme ñāṇaṃ, anvaye ñāṇaṃ, pariye [paricce (sabbattha) passa dīghanikāye] ñāṇaṃ, sammutiñāṇaṃ [sammatiñāṇaṃ (syā.) passa dīghanikāye]

(5) Atthi paññā ācayāya no apacayāya, atthi paññā apacayāya no ācayāya, atthi paññā ācayāya ceva apacayāya ca, atthi paññā nevācayāya no apacayāya

(6) Atthi paññā nibbidāya no paṭivedhāya, atthi paññā paṭivedhāya no nibbidāya, atthi paññā nibbidāya ceva paṭivedhāya ca, atthi paññā neva nibbidāya no paṭivedhāya

(7) Hānabhāginī paññā, ṭhitibhāginī paññā, visesabhāginī paññā, nibbedhabhāginī paññā

(8) Catasso paṭisambhidā

(9) Catasso paṭipadā

(10) Cattāri ārammaṇāni

(11) Jarāmaraṇe ñāṇaṃ, jarāmaraṇasamudaye ñāṇaṃ, jarāmaraṇanirodhe ñāṇaṃ, jarāmaraṇanirodhagāminiyā paṭipadāya ñāṇaṃ

(12-21) Jātiyā ñāṇaṃ…pe… bhave ñāṇaṃ…pe… upādāne ñāṇaṃ…pe… taṇhāya ñāṇaṃ…pe… vedanāya ñāṇaṃ…pe… phasse ñāṇaṃ…pe… saḷāyatane ñāṇaṃ…pe… nāmarūpe ñāṇaṃ…pe… viññāṇe ñāṇaṃ…pe… saṅkhāresu ñāṇaṃ, saṅkhārasamudaye ñāṇaṃ, saṅkhāranirodhe ñāṇaṃ, saṅkhāranirodhagāminiyā paṭipadāya ñāṇaṃ. Evaṃ catubbidhena ñāṇavatthu.

1. Pañcakamātikā

2. Pañcavidhena ñāṇavatthu –

(1) Pañcaṅgiko sammāsamādhi (2) pañcañāṇiko sammāsamādhi

Evaṃ pañcavidhena ñāṇavatthu.

1. Chakkamātikā

2. Chabbidhena ñāṇavatthu –

(1) Chasu abhiññāsu paññā

Evaṃ chabbidhena ñāṇavatthu.

1. Sattakamātikā

2. Sattavidhena ñāṇavatthu –

(1) Sattasattati ñāṇavatthūni

Evaṃ sattavidhena ñāṇavatthu.

1. Aṭṭhakamātikā

2. Aṭṭhavidhena ñāṇavatthu –

(1) Catūsu maggesu, catūsu phalesu paññā

Evaṃ aṭṭhavidhena ñāṇavatthu.

1. Navakamātikā

2. Navavidhena ñāṇavatthu –

(1) Navasu anupubbavihārasamāpattīsu paññā

Evaṃ navavidhena ñāṇavatthu.

1. Dasakamātikā

2. 四種智事 - (1) 業自性智、隨順諦智、道相應智、果相應智 (2) 苦智、苦集智、苦滅智、趣向苦滅道智 (3) 欲界慧、色界慧、無色界慧、不繫屬慧 (4) 法智、類智、他心智、世俗智 (5) 有慧唯增長非減損、有慧唯減損非增長、有慧既增長亦減損、有慧非增長亦非減損 (6) 有慧唯厭離非通達、有慧唯通達非厭離、有慧既厭離亦通達、有慧非厭離亦非通達 (7) 退分慧、住分慧、勝進分慧、抉擇分慧 (8) 四無礙解 (9) 四行道 (10) 四所緣 (11) 老死智、老死集智、老死滅智、趣向老死滅道智 (12-21) 生智...有智...取智...愛智...受智...觸智...六處智...名色智...識智...行智、行集智、行滅智、趣向行滅道智。如是四種智事。

3. 五法攝頌
4. 五種智事 - (1) 五支正定 (2) 五智正定 如是五種智事。
5. 六法攝頌
6. 六種智事 - (1) 六神通中的慧 如是六種智事。
7. 七法攝頌
8. 七種智事 - (1) 七十七智事 如是七種智事。
9. 八法攝頌
10. 八種智事 - (1) 四道、四果中的慧 如是八種智事。
11. 九法攝頌
12. 九種智事 - (1) 九次第住等至中的慧 如是九種智事。
13. 十法攝頌

760.Dasavidhena ñāṇavatthu – dasa tathāgatassa tathāgatabalāni yehi balehi samannāgato tathāgato āsabhaṃ ṭhānaṃ paṭijānāti, parisāsu sīhanādaṃ nadati, brahmacakkaṃ pavatteti. Katamāni dasa?

(1) Idha tathāgato ṭhānañca ṭhānato aṭṭhānañca aṭṭhānato yathābhūtaṃ pajānāti. Yampi tathāgato ṭhānañca ṭhānato aṭṭhānañca aṭṭhānato yathābhūtaṃ pajānāti, idampi tathāgatassa tathāgatabalaṃ hoti, yaṃ balaṃ āgamma tathāgato āsabhaṃ ṭhānaṃ paṭijānāti, parisāsu sīhanādaṃ nadati, brahmacakkaṃ pavatteti .

(2) Puna caparaṃ tathāgato atītānāgatapaccuppannānaṃ kammasamādānānaṃ ṭhānaso hetuso vipākaṃ yathābhūtaṃ pajānāti. Yampi tathāgato atītānāgatapaccuppannānaṃ kammasamādānānaṃ ṭhānaso hetuso vipākaṃ yathābhūtaṃ pajānāti, idampi tathāgatassa tathāgatabalaṃ hoti, yaṃ balaṃ āgamma tathāgato āsabhaṃ ṭhānaṃ paṭijānāti, parisāsu sīhanādaṃ nadati, brahmacakkaṃ pavatteti.

(3) Puna caparaṃ tathāgato sabbatthagāminiṃ paṭipadaṃ yathābhūtaṃ pajānāti. Yampi tathāgato sabbatthagāminiṃ paṭipadaṃ yathābhūtaṃ pajānāti, idampi tathāgatassa tathāgatabalaṃ hoti, yaṃ balaṃ āgamma tathāgato āsabhaṃ ṭhānaṃ paṭijānāti, parisāsu sīhanādaṃ nadati, brahmacakkaṃ pavatteti.

(4) Puna caparaṃ tathāgato anekadhātu nānādhātulokaṃ [anekadhātuṃ nānādhātuṃ lokaṃ (syā.) ma. ni.

1. 十種智事 - 如來的十種如來力，具足這些力的如來自稱最上位，在眾中作獅子吼，轉梵輪。哪十種？ (1) 此中，如來如實了知是處為是處、非處為非處。如來如實了知是處為是處、非處為非處，這也是如來的如來力，依此力如來自稱最上位，在眾中作獅子吼，轉梵輪。 (2) 再者，如來如實了知過去、未來、現在諸業的受持，依處、依因、依果報。如來如實了知過去、未來、現在諸業的受持，依處、依因、依果報，這也是如來的如來力，依此力如來自稱最上位，在眾中作獅子吼，轉梵輪。 (3) 再者，如來如實了知一切趣向之道。如來如實了知一切趣向之道，這也是如來的如來力，依此力如來自稱最上位，在眾中作獅子吼，轉梵輪。 (4) 再者，如來如實了知種種界、異界世間。如來如實了知種種界、異界世間，這也是如來的如來力，依此力如來自稱最上位，在眾中作獅子吼，轉梵輪。

1.148] yathābhūtaṃ pajānāti. Yampi tathāgato anekadhātu nānādhātulokaṃ yathābhūtaṃ pajānāti, idampi tathāgatassa tathāgatabalaṃ hoti, yaṃ balaṃ āgamma tathāgato āsabhaṃ ṭhānaṃ paṭijānāti, parisāsu sīhanādaṃ nadati, brahmacakkaṃ pavatteti.

(5) Puna caparaṃ tathāgato sattānaṃ nānādhimuttikataṃ yathābhūtaṃ pajānāti. Yampi tathāgato sattānaṃ nānādhimuttikataṃ yathābhūtaṃ pajānāti, idampi tathāgatassa tathāgatabalaṃ hoti, yaṃ balaṃ āgamma tathāgato āsabhaṃ ṭhānaṃ paṭijānāti, parisāsu sīhanādaṃ nadati, brahmacakkaṃ pavatteti.

(6) Puna caparaṃ tathāgato parasattānaṃ parapuggalānaṃ indriyaparopariyattaṃ yathābhūtaṃ pajānāti. Yampi tathāgato parasattānaṃ parapuggalānaṃ indriyaparopariyattaṃ yathābhūtaṃ pajānāti , idampi tathāgatassa tathāgatabalaṃ hoti, yaṃ balaṃ āgamma tathāgato āsabhaṃ ṭhānaṃ paṭijānāti, parisāsu sīhanādaṃ nadati, brahmacakkaṃ pavatteti.

(7) Puna caparaṃ tathāgato jhānavimokkhasamādhisamāpattīnaṃ saṃkilesaṃ vodānaṃ vuṭṭhānaṃ yathābhūtaṃ pajānāti. Yampi tathāgato jhānavimokkhasamādhisamāpattīnaṃ saṃkilesaṃ vodānaṃ vuṭṭhānaṃ yathābhūtaṃ pajānāti, idampi tathāgatassa tathāgatabalaṃ hoti, yaṃ balaṃ āgamma tathāgato āsabhaṃ ṭhānaṃ paṭijānāti, parisāsu sīhanādaṃ nadati, brahmacakkaṃ pavatteti.

(8) Puna caparaṃ tathāgato pubbenivāsānussatiṃ yathābhūtaṃ pajānāti. Yampi tathāgato pubbenivāsānussatiṃ yathābhūtaṃ pajānāti, idampi tathāgatassa tathāgatabalaṃ hoti, yaṃ balaṃ āgamma tathāgato āsabhaṃ ṭhānaṃ paṭijānāti, parisāsu sīhanādaṃ nadati, brahmacakkaṃ pavatteti.

(9) Puna caparaṃ tathāgato sattānaṃ cutūpapātaṃ yathābhūtaṃ pajānāti. Yampi tathāgato sattānaṃ cutūpapātaṃ yathābhūtaṃ pajānāti, idampi tathāgatassa tathāgatabalaṃ hoti, yaṃ balaṃ āgamma tathāgato āsabhaṃ ṭhānaṃ paṭijānāti, parisāsu sīhanādaṃ nadati, brahmacakkaṃ pavatteti.

(10) Puna caparaṃ tathāgato āsavānaṃ khayaṃ yathābhūtaṃ pajānāti. Yampi tathāgato āsavānaṃ khayaṃ yathābhūtaṃ pajānāti, idampi tathāgatassa tathāgatabalaṃ hoti, yaṃ balaṃ āgamma tathāgato āsabhaṃ ṭhānaṃ paṭijānāti, parisāsu sīhanādaṃ nadati, brahmacakkaṃ pavatteti. Imāni dasa tathāgatassa tathāgatabalāni, yehi balehi samannāgato tathāgato āsabhaṃ ṭhānaṃ paṭijānāti, parisāsu sīhanādaṃ nadati, brahmacakkaṃ pavatteti.

Evaṃ dasavidhena ñāṇavatthu.

Mātikā

1. Ekakaniddeso

(5) 再者，如來如實了知眾生的種種勝解。如來如實了知眾生的種種勝解，這也是如來的如來力，依此力如來自稱最上位，在眾中作獅子吼，轉梵輪。 (6) 再者，如來如實了知其他眾生、其他人的諸根上下。如來如實了知其他眾生、其他人的諸根上下，這也是如來的如來力，依此力如來自稱最上位，在眾中作獅子吼，轉梵輪。 (7) 再者，如來如實了知禪、解脫、定、等至的雜染、清凈、出離。如來如實了知禪、解脫、定、等至的雜染、清凈、出離，這也是如來的如來力，依此力如來自稱最上位，在眾中作獅子吼，轉梵輪。 (8) 再者，如來如實了知宿住隨念。如來如實了知宿住隨念，這也是如來的如來力，依此力如來自稱最上位，在眾中作獅子吼，轉梵輪。 (9) 再者，如來如實了知眾生的死生。如來如實了知眾生的死生，這也是如來的如來力，依此力如來自稱最上位，在眾中作獅子吼，轉梵輪。 (10) 再者，如來如實了知諸漏盡。如來如實了知諸漏盡，這也是如來的如來力，依此力如來自稱最上位，在眾中作獅子吼，轉梵輪。這十種是如來的如來力，具足這些力的如來自稱最上位，在眾中作獅子吼，轉梵輪。 如是十種智事。 攝頌 1. 一法解說

1. Pañca viññāṇā na hetumeva, ahetukameva, hetuvippayuttameva, sappaccayameva, saṅkhatameva, arūpameva, lokiyameva, sāsavameva, saṃyojaniyameva, ganthaniyameva, oghaniyameva, yoganiyameva, nīvaraṇiyameva, parāmaṭṭhameva, upādāniyameva, saṃkilesikameva, abyākatameva, sārammaṇameva, acetasikameva, vipākameva, upādinnupādāniyameva, asaṃkiliṭṭhasaṃkilesikameva, na savitakkasavicārameva, na avitakkavicāramattameva, avitakkaavicārameva, na pītisahagatameva, neva dassanena na bhāvanāya pahātabbameva, neva dassanena na bhāvanāya pahātabbahetukameva, nevācayagāmināpacayagāmimeva, nevasekkhanāsekkhameva, parittameva, kāmāvacarameva, na rūpāvacarameva, na arūpāvacarameva, pariyāpannameva, no apariyāpannameva, aniyatameva, aniyyānikameva, uppannaṃ manoviññāṇaviññeyyameva, aniccameva, jarābhibhūtameva.

2. Pañca viññāṇā uppannavatthukā, uppannārammaṇāti uppannasmiṃ vatthusmiṃ uppanne ārammaṇe uppajjanti.

Purejātavatthukā, purejātārammaṇāti purejātasmiṃ vatthusmiṃ purejāte ārammaṇe uppajjanti.

Ajjhattikavatthukā , bāhirārammaṇāti pañcannaṃ viññāṇānaṃ vatthu ajjhattikā ārammaṇā bāhirā.

Asambhinnavatthukā, asambhinnārammaṇāti asambhinnasmiṃ vatthusmiṃ asambhinne ārammaṇe uppajjanti.

Nānāvatthukā, nānārammaṇāti aññaṃ cakkhuviññāṇassa vatthu ca ārammaṇañca, aññaṃ sotaviññāṇassa vatthu ca ārammaṇañca, aññaṃ ghānaviññāṇassa vatthu ca ārammaṇañca, aññaṃ jivhāviññāṇassa vatthu ca ārammaṇañca, aññaṃ kāyaviññāṇassa vatthu ca ārammaṇañca.

1. Na aññamaññassa gocaravisayaṃ paccanubhontīti cakkhuviññāṇassa gocaravisayaṃ sotaviññāṇaṃ na paccanubhoti, sotaviññāṇassa gocaravisayampi cakkhuviññāṇaṃ na paccanubhoti. Cakkhuviññāṇassa gocaravisayaṃ ghānaviññāṇaṃ na paccanubhoti, ghānaviññāṇassa gocaravisayampi cakkhuviññāṇaṃ na paccanubhoti. Cakkhuviññāṇassa gocaravisayaṃ jivhāviññāṇaṃ na paccanubhoti, jivhāviññāṇassa gocaravisayampi cakkhuviññāṇaṃ na paccanubhoti. Cakkhuviññāṇassa gocaravisayaṃ kāyaviññāṇaṃ na paccanubhoti, kāyaviññāṇassa gocaravisayampi cakkhuviññāṇaṃ na paccanubhoti. Sotaviññāṇassa…pe… ghānaviññāṇassa…pe… jivhāviññāṇassa…pe… kāyaviññāṇassa gocaravisayaṃ cakkhuviññāṇaṃ na paccanubhoti, cakkhuviññāṇassa gocaravisayampi kāyaviññāṇaṃ na paccanubhoti. Kāyaviññāṇassa gocaravisayaṃ sotaviññāṇaṃ na paccanubhoti, sotaviññāṇassa gocaravisayampi kāyaviññāṇaṃ na paccanubhoti. Kāyaviññāṇassa gocaravisayaṃ ghānaviññāṇaṃ na paccanubhoti, ghānaviññāṇassa gocaravisayampi kāyaviññāṇaṃ na paccanubhoti. Kāyaviññāṇassa gocaravisayaṃ jivhāviññāṇaṃ na paccanubhoti, jivhāviññāṇassa gocaravisayampi kāyaviññāṇaṃ na paccanubhoti.

2. Na asamannāhārā uppajjantīti samannāharantassa uppajjanti.

Na amanasikārā uppajjantīti manasikarontassa uppajjanti.

Na abbokiṇṇā uppajjantīti na paṭipāṭiyā uppajjanti.

Na apubbaṃ acarimaṃ uppajjantīti na ekakkhaṇe uppajjanti.

1. 五識只是非因、無因、離因、有緣、有為、無色、世間、有漏、繫縛、結縛、暴流、軛、障礙、執取、所取、雜染、無記、有所緣、非心所、異熟、已取所取、非雜染能雜染、無尋無伺、非有喜、非見所斷非修所斷、非見所斷非修所斷因、非增長非減損、非有學非無學、有限、欲界、非色界、非無色界、系屬、非不繫屬、不定、非出離、已生意識所識、無常、為老所征服。
2. 五識依已生依處、緣已生所緣而生起，即在已生依處、已生所緣時生起。 依先生依處、緣先生所緣而生起，即在先生依處、先生所緣時生起。 依內依處、緣外所緣，即五識的依處是內，所緣是外。 依未壞依處、緣未壞所緣而生起，即在未壞依處、未壞所緣時生起。 依種種依處、緣種種所緣，即眼識的依處和所緣是一種，耳識的依處和所緣是另一種，鼻識的依處和所緣又是另一種，舌識的依處和所緣又是另一種，身識的依處和所緣又是另一種。
3. 不互相經驗對方的境界範圍，即耳識不經驗眼識的境界範圍，眼識也不經驗耳識的境界範圍。鼻識不經驗眼識的境界範圍，眼識也不經驗鼻識的境界範圍。舌識不經驗眼識的境界範圍，眼識也不經驗舌識的境界範圍。身識不經驗眼識的境界範圍，眼識也不經驗身識的境界範圍。耳識...鼻識...舌識...身識的境界範圍眼識不經驗，眼識的境界範圍身識也不經驗。耳識不經驗身識的境界範圍，身識也不經驗耳識的境界範圍。鼻識不經驗身識的境界範圍，身識也不經驗鼻識的境界範圍。舌識不經驗身識的境界範圍，身識也不經驗舌識的境界範圍。

4. 不是在不作意時生起，而是在作意時生起。 不是在不作意時生起，而是在作意時生起。 不是雜亂生起，而是不按次第生起。 不是前後同時生起，而是不在同一剎那生起。

5. Na aññamaññassa samanantarā uppajjantīti cakkhuviññāṇassa uppannasamanantarā sotaviññāṇaṃ na uppajjati, sotaviññāṇassa uppannasamanantarāpi cakkhuviññāṇaṃ na uppajjati. Cakkhuviññāṇassa uppannasamanantarā ghānaviññāṇaṃ na uppajjati, ghānaviññāṇassa uppannasamanantarāpi cakkhuviññāṇaṃ na uppajjati. Cakkhuviññāṇassa uppannasamanantarā jivhāviññāṇaṃ na uppajjati, jivhāviññāṇassa uppannasamanantarāpi cakkhuviññāṇaṃ na uppajjati. Cakkhuviññāṇassa uppannasamanantarā kāyaviññāṇaṃ na uppajjati, kāyaviññāṇassa uppannasamanantarāpi cakkhuviññāṇaṃ na uppajjati. Sotaviññāṇassa…pe… ghānaviññāṇassa…pe… jivhāviññāṇassa…pe… kāyaviññāṇassa uppannasamanantarā cakkhuviññāṇaṃ na uppajjati, cakkhuviññāṇassa uppannasamanantarāpi kāyaviññāṇaṃ na uppajjati. Kāyaviññāṇassa uppannasamanantarā sotaviññāṇaṃ na uppajjati, sotaviññāṇassa uppannasamanantarāpi kāyaviññāṇaṃ na uppajjati. Kāyaviññāṇassa uppannasamanantarā ghānaviññāṇaṃ na uppajjati, ghānaviññāṇassa uppannasamanantarāpi kāyaviññāṇaṃ na uppajjati. Kāyaviññāṇassa uppannasamanantarā jivhāviññāṇaṃ na uppajjati, jivhāviññāṇassa uppannasamanantarāpi kāyaviññāṇaṃ na uppajjati.

6. 不互相緊接著生起，即眼識的生起並不緊接著耳識的生起，耳識的生起也並不緊接著眼識的生起。眼識的生起並不緊接著鼻識的生起，鼻識的生起也並不緊接著眼識的生起。眼識的生起並不緊接著舌識的生起，舌識的生起也並不緊接著眼識的生起。眼識的生起並不緊接著身識的生起，身識的生起也並不緊接著眼識的生起。耳識的生起...鼻識的生起...舌識的生起...身識的生起也並不緊接著眼識的生起，眼識的生起也並不緊接著身識的生起。身識的生起並不緊接著耳識的生起，耳識的生起也並不緊接著身識的生起。身識的生起並不緊接著鼻識的生起，鼻識的生起也並不緊接著身識的生起。身識的生起並不緊接著舌識的生起，舌識的生起也並不緊接著身識的生起。

7. Pañca viññāṇā anābhogāti pañcannaṃ viññāṇānaṃ natthi āvaṭṭanā vā ābhogo vā samannāhāro vā manasikāro vā.

Pañcahi viññāṇehi na kañci dhammaṃ paṭivijānātīti pañcahi viññāṇehi na kañci dhammaṃ paṭivijānāti.

Aññatra abhinipātamattāti aññatra āpātamattā.

Pañcannaṃ viññāṇānaṃ samanantarāpi na kañci dhammaṃ paṭivijānātīti pañcannaṃ viññāṇānaṃ samanantarā manodhātuyāpi na kañci dhammaṃ paṭivijānāti.

Pañcahi viññāṇehi na kañci iriyāpathaṃ kappetīti pañcahi viññāṇehi na kañci iriyāpathaṃ kappeti – gamanaṃ vā ṭhānaṃ vā nisajjaṃ vā seyyaṃ vā.

Pañcannaṃ viññāṇānaṃ samanantarāpi na kañci iriyāpathaṃ kappetīti pañcannaṃ viññāṇānaṃ samanantarā manodhātuyāpi na kañci iriyāpathaṃ kappeti – gamanaṃ vā ṭhānaṃ vā nisajjaṃ vā seyyaṃ vā.

Pañcahi viññāṇehi na kāyakammaṃ na vacīkammaṃ paṭṭhapetīti pañcahi viññāṇehi na kāyakammaṃ na vacīkammaṃ paṭṭhapeti.

Pañcannaṃ viññāṇānaṃ samanantarāpi na kāyakammaṃ na vacīkammaṃ paṭṭhapetīti pañcannaṃ viññāṇānaṃ samanantarā manodhātuyāpi na kāyakammaṃ na vacīkammaṃ paṭṭhapeti.

Pañcahi viññāṇehi na kusalākusalaṃ dhammaṃ samādiyatīti pañcahi viññāṇehi na kusalākusalaṃ dhammaṃ samādiyati.

Pañcannaṃ viññāṇānaṃ samanantarāpi na kusalākusalaṃ dhammaṃ samādiyatīti pañcannaṃ viññāṇānaṃ samanantarā manodhātuyāpi na kusalākusalaṃ dhammaṃ samādiyati.

Pañcahi viññāṇehi na samāpajjati na vuṭṭhātīti pañcahi viññāṇehi na samāpajjati na vuṭṭhāti.

Pañcannaṃ viññāṇānaṃ samanantarāpi na samāpajjati na vuṭṭhātīti pañcannaṃ viññāṇānaṃ samanantarā manodhātuyāpi na samāpajjati na vuṭṭhāti.

Pañcahi viññāṇehi na cavati na uppajjatīti pañcahi viññāṇehi na cavati na uppajjati.

Pañcannaṃ viññāṇānaṃ samanantarāpi na cavati na uppajjatīti pañcannaṃ viññāṇānaṃ samanantarā manodhātuyāpi na cavati na uppajjati.

Pañcahi viññāṇehi na supati na paṭibujjhati na supinaṃ passatīti pañcahi viññāṇehi na supati na paṭibujjhati na supinaṃ passati.

Pañcannaṃ viññāṇānaṃ samanantarāpi na supati na paṭibujjhati na supinaṃ passatīti pañcannaṃ viññāṇānaṃ samanantarā manodhātuyāpi na supati na paṭibujjhati na supinaṃ passati. Evaṃ yāthāvakavatthuvibhāvanā paññā.

Evaṃ ekavidhena ñāṇavatthu.

Ekakaṃ.

1. Dukaniddeso

2. 五識無作用，即五識沒有轉向、作用、作意、留意。 五識不能了知任何法，即五識不能了知任何法。 除了單純的衝擊，即除了單純的接觸。 五識緊接之後也不能了知任何法，即五識緊接之後的意界也不能了知任何法。 五識不能作任何威儀，即五識不能作任何威儀 - 行、住、坐、臥。 五識緊接之後也不能作任何威儀，即五識緊接之後的意界也不能作任何威儀 - 行、住、坐、臥。 五識不能發起身業語業，即五識不能發起身業語業。 五識緊接之後也不能發起身業語業，即五識緊接之後的意界也不能發起身業語業。 五識不能受持善不善法，即五識不能受持善不善法。 五識緊接之後也不能受持善不善法，即五識緊接之後的意界也不能受持善不善法。 五識不能入定出定，即五識不能入定出定。 五識緊接之後也不能入定出定，即五識緊接之後的意界也不能入定出定。 五識不能死生，即五識不能死生。 五識緊接之後也不能死生，即五識緊接之後的意界也不能死生。 五識不能睡眠覺醒見夢，即五識不能睡眠覺醒見夢。 五識緊接之後也不能睡眠覺醒見夢，即五識緊接之後的意界也不能睡眠覺醒見夢。如是分別諸依處的慧。 如是一種智事。 一法。

3. 二法解說

4. (1) Tīsu bhūmīsu kusalābyākate paññā lokiyā paññā, catūsu maggesu catūsu phalesu paññā lokuttarā paññā.

(2) Sabbāva paññā kenaci viññeyyā, kenaci na viññeyyā.

(3) Tīsu bhūmīsu kusalābyākate paññā sāsavā paññā, catūsu maggesu catūsu phalesu paññā anāsavā paññā.

(4) Tīsu bhūmīsu kusalābyākate paññā āsavavippayuttā sāsavā paññā, catūsu maggesu catūsu phalesu paññā āsavavippayuttā anāsavā paññā.

(5) Tīsu bhūmīsu kusalābyākate paññā saṃyojaniyā paññā, catūsu maggesu catūsu phalesu paññā asaṃyojaniyā paññā.

(6) Tīsu bhūmīsu kusalābyākate paññā saṃyojanavippayuttā saṃyojaniyā paññā, catūsu maggesu catūsu phalesu paññā saṃyojanavippayuttā asaṃyojaniyā paññā.

(7) Tīsu bhūmīsu kusalābyākate paññā ganthaniyā paññā, catūsu maggesu catūsu phalesu paññā aganthaniyā paññā.

(8) Tīsu bhūmīsu kusalābyākate paññā ganthavippayuttā ganthaniyā paññā, catūsu maggesu catūsu phalesu paññā ganthavippayuttā aganthaniyā paññā.

(9) Tīsu bhūmīsu kusalābyākate paññā oghaniyā paññā, catūsu maggesu catūsu phalesu paññā anoghaniyā paññā.

(10) Tīsu bhūmīsu kusalābyākate paññā oghavippayuttā oghaniyā paññā, catūsu maggesu catūsu phalesu paññā oghavippayuttā anoghaniyā paññā.

(11) Tīsu bhūmīsu kusalābyākate paññā yoganiyā paññā, catūsu maggesu catūsu phalesu paññā ayoganiyā paññā.

(12) Tīsu bhūmīsu kusalābyākate paññā yogavippayuttā yoganiyā paññā, catūsu maggesu catūsu phalesu paññā yogavippayuttā ayoganiyā paññā.

(13) Tīsu bhūmīsu kusalābyākate paññā nīvaraṇiyā paññā, catūsu maggesu catūsu phalesu paññā anīvaraṇiyā paññā.

(14) Tīsu bhūmīsu kusalābyākate paññā nīvaraṇavippayuttā nīvaraṇiyā paññā, catūsu maggesu catūsu phalesu paññā nīvaraṇavippayuttā anīvaraṇiyā paññā.

(15) Tīsu bhūmīsu kusalābyākate paññā parāmaṭṭhā paññā, catūsu maggesu catūsu phalesu paññā aparāmaṭṭhā paññā.

(16) Tīsu bhūmīsu kusalābyākate paññā parāmāsavippayuttā parāmaṭṭhā paññā, catūsu maggesu catūsu phalesu paññā parāmāsavippayuttā aparāmaṭṭhā paññā.

(17) Tīsu bhūmīsu vipāke paññā upādinnā paññā, tīsu bhūmīsu kusale tīsu bhūmīsu kiriyābyākate catūsu maggesu catūsu phalesu paññā anupādinnā paññā.

(18) Tīsu bhūmīsu kusalābyākate paññā upādāniyā paññā, catūsu maggesu catūsu phalesu paññā anupādāniyā paññā.

(19) Tīsu bhūmīsu kusalābyākate paññā upādānavippayuttā upādāniyā paññā, catūsu maggesu catūsu phalesu paññā upādānavippayuttā anupādāniyā paññā.

(20) Tīsu bhūmīsu kusalābyākate paññā saṃkilesikā paññā, catūsu maggesu catūsu phalesu paññā asaṃkilesikā paññā.

(21) Tīsu bhūmīsu kusalābyākate paññā kilesavippayuttā saṃkilesikā paññā, catūsu maggesu catūsu phalesu paññā kilesavippayuttā asaṃkilesikā paññā.

(22) Vitakkasampayuttā paññā savitakkā paññā, vitakkavippayuttā paññā avitakkā paññā.

(23) Vicārasampayuttā paññā savicārā paññā, vicāravippayuttā paññā avicārā paññā.

(24) Pītisampayuttā paññā sappītikā paññā, pītivippayuttā paññā appītikā paññā.

(25) Pītisampayuttā paññā pītisahagatā paññā, pītivippayuttā paññā na pītisahagatā paññā.

767. (1) 三地中善無記的慧是世間慧，四道四果中的慧是出世間慧。 (2) 一切慧有些可被了知，有些不可被了知。 (3) 三地中善無記的慧是有漏慧，四道四果中的慧是無漏慧。 (4) 三地中善無記的慧是離漏有漏慧，四道四果中的慧是離漏無漏慧。 (5) 三地中善無記的慧是可結慧，四道四果中的慧是不可結慧。 (6) 三地中善無記的慧是離結可結慧，四道四果中的慧是離結不可結慧。 (7) 三地中善無記的慧是可縛慧，四道四果中的慧是不可縛慧。 (8) 三地中善無記的慧是離縛可縛慧，四道四果中的慧是離縛不可縛慧。 (9) 三地中善無記的慧是可暴流慧，四道四果中的慧是不可暴流慧。 (10) 三地中善無記的慧是離暴流可暴流慧，四道四果中的慧是離暴流不可暴流慧。 (11) 三地中善無記的慧是可軛慧，四道四果中的慧是不可軛慧。 (12) 三地中善無記的慧是離軛可軛慧，四道四果中的慧是離軛不可軛慧。 (13) 三地中善無記的慧是可蓋慧，四道四果中的慧是不可蓋慧。 (14) 三地中善無記的慧是離蓋可蓋慧，四道四果中的慧是離蓋不可蓋慧。 (15) 三地中善無記的慧是被執取慧，四道四果中的慧是不被執取慧。 (16) 三地中善無記的慧是離執取被執取慧，四道四果中的慧是離執取不被執取慧。 (17) 三地中異熟的慧是已取慧，三地中善、三地中唯作無記、四道四果中的慧是未取慧。 (18) 三地中善無記的慧是可取慧，四道四果中的慧是不可取慧。 (19) 三地中善無記的慧是離取可取慧，四道四果中的慧是離取不可取慧。 (20) 三地中善無記的慧是可雜染慧，四道四果中的慧是不可雜染慧。 (21) 三地中善無記的慧是離雜染可雜染慧，四道四果中的慧是離雜染不可雜染慧。 (22) 與尋相應的慧是有尋慧，與尋不相應的慧是無尋慧。 (23) 與伺相應的慧是有伺慧，與伺不相應的慧是無伺慧。 (24) 與喜相應的慧是有喜慧，與喜不相應的慧是無喜慧。 (25) 與喜相應的慧是俱喜慧，與喜不相應的慧是不俱喜慧。

(26) Sukhasampayuttā paññā sukhasahagatā paññā, sukhavippayuttā paññā na sukhasahagatā paññā.

(27) Upekkhāsampayuttā paññā upekkhāsahagatā paññā, upekkhāvippayuttā paññā na upekkhāsahagatā paññā.

(28) Kāmāvacarakusalābyākate paññā kāmāvacarā paññā, rūpāvacarā paññā arūpāvacarā paññā, apariyāpannā paññā na kāmāvacarā paññā.

(29) Rūpāvacarakusalābyākate paññā rūpāvacarā paññā, kāmāvacarā paññā arūpāvacarā paññā apariyāpannā paññā na rūpāvacarā paññā.

(30) Arūpāvacarakusalābyākate paññā arūpāvacarā paññā, kāmāvacarā paññā rūpāvacarā paññā apariyāpannā paññā na arūpāvacarā paññā.

(31) Tīsu bhūmīsu kusalābyākate paññā pariyāpannā paññā, catūsu maggesu catūsu phalesu paññā apariyāpannā paññā.

(32) Catūsu maggesu paññā niyyānikā paññā, tīsu bhūmīsu kusale catūsu bhūmīsu vipāke tīsu bhūmīsu kiriyābyākate paññā aniyyānikā paññā.

(33) Catūsu maggesu paññā niyatā paññā, tīsu bhūmīsu kusale catūsu bhūmīsu vipāke tīsu bhūmīsu kiriyābyākate paññā aniyatā paññā.

(34) Tīsu bhūmīsu kusalābyākate paññā sauttarā paññā, catūsu maggesu catūsu phalesu paññā anuttarā paññā.

(35) Tattha katamā atthajāpikā paññā?

Catūsu bhūmīsu kusale arahato abhiññaṃ uppādentassa samāpattiṃ uppādentassa kiriyābyākate paññā atthajāpikā paññā, catūsu bhūmīsu vipāke arahato uppannāya abhiññāya uppannāya samāpattiyā kiriyābyākate paññā jāpitatthā paññā.

Evaṃ duvidhena ñāṇavatthu.

Dukaṃ.

1. Tikaniddeso

2. (1. Ka) tattha katamā cintāmayā paññā?

Yogavihitesu vā kammāyatanesu yogavihitesu vā sippāyatanesu yogavihitesu vā vijjāṭṭhānesu kammassakataṃ vā saccānulomikaṃ vā rūpaṃ aniccanti vā vedanā…pe… saññā… saṅkhārā… viññāṇaṃ aniccanti vā, yaṃ evarūpiṃ anulomikaṃ khantiṃ diṭṭhiṃ ruciṃ mudiṃ pekkhaṃ dhammanijjhānakkhantiṃ parato assutvā paṭilabhati – ayaṃ vuccati 『『cintāmayā paññā』』.

(Kha) tattha katamā sutamayā paññā? Yogavihitesu vā kammāyatanesu yogavihitesu vā sippāyatanesu yogavihitesu vā vijjāṭṭhānesu kammassakataṃ vā saccānulomikaṃ vā rūpaṃ aniccanti vā vedanā…pe… saññā… saṅkhārā… viññāṇaṃ aniccanti vā, yaṃ evarūpiṃ anulomikaṃ khantiṃ diṭṭhiṃ ruciṃ mudiṃ pekkhaṃ dhammanijjhānakkhantiṃ parato sutvā paṭilabhati – ayaṃ vuccati 『『sutamayā paññā』』.

(Ga) sabbāpi samāpannassa paññā bhāvanāmayā paññā.

1. (2. Ka) tattha katamā dānamayā paññā? Dānaṃ ārabbha dānādhigaccha yā uppajjati paññā pajānanā…pe… amoho dhammavicayo sammādiṭṭhi – ayaṃ vuccati 『『dānamayā paññā』』.

(Kha) tattha katamā sīlamayā paññā? Sīlaṃ ārabbha sīlādhigaccha yā uppajjati paññā pajānanā…pe… amoho dhammavicayo sammādiṭṭhi – ayaṃ vuccati 『『sīlamayā paññā』』.

(Ga) sabbāpi samāpannassa paññā bhāvanāmayā paññā.

1. (

(26) 與樂相應的慧是俱樂慧，與樂不相應的慧是不俱樂慧。 (27) 與舍相應的慧是俱舍慧，與舍不相應的慧是不俱舍慧。 (28) 欲界善無記的慧是欲界慧，色界慧、無色界慧、不繫屬慧是非欲界慧。 (29) 色界善無記的慧是色界慧，欲界慧、無色界慧、不繫屬慧是非色界慧。 (30) 無色界善無記的慧是無色界慧，欲界慧、色界慧、不繫屬慧是非無色界慧。 (31) 三地中善無記的慧是系屬慧，四道四果中的慧是不繫屬慧。 (32) 四道中的慧是出離慧，三地中善、四地中異熟、三地中唯作無記的慧是不出離慧。 (33) 四道中的慧是決定慧，三地中善、四地中異熟、三地中唯作無記的慧是不決定慧。 (34) 三地中善無記的慧是有上慧，四道四果中的慧是無上慧。 (35) 此中，何謂能生慧？ 四地中善、阿羅漢生起神通、生起等至、唯作無記的慧是能生慧，四地中異熟、阿羅漢已生神通、已生等至、唯作無記的慧是已生慧。 如是二種智事。 二法。 3. 三法解說 768. (1. 甲) 此中，何謂思所成慧？ 對於修習的業處、修習的工巧處、修習的明處，或業自性、或隨順諦，色無常或受...想...行...識無常，如是隨順的忍、見、喜好、滿意、考察、法思擇忍，不從他聞而獲得 - 這稱為"思所成慧"。 (乙) 此中，何謂聞所成慧？ 對於修習的業處、修習的工巧處、修習的明處，或業自性、或隨順諦，色無常或受...想...行...識無常，如是隨順的忍、見、喜好、滿意、考察、法思擇忍，從他聞而獲得 - 這稱為"聞所成慧"。 (丙) 一切等至者的慧是修所成慧。 769. (2. 甲) 此中，何謂施所成慧？ 緣于佈施、由佈施而得的慧、了知...無癡、擇法、正見 - 這稱為"施所成慧"。 (乙) 此中，何謂戒所成慧？ 緣于持戒、由持戒而得的慧、了知...無癡、擇法、正見 - 這稱為"戒所成慧"。 (丙) 一切等至者的慧是修所成慧。 770. (

1. Ka) tattha katamā adhisīle paññā? Pātimokkhasaṃvaraṃ saṃvarantassa yā uppajjati paññā pajānanā…pe… amoho dhammavicayo sammādiṭṭhi – ayaṃ vuccati 『『adhisīle paññā』』.

(Kha) tattha katamā adhicitte paññā? Rūpāvacarārūpāvacarasamāpattiṃ samāpajjantassa yā uppajjati paññā pajānanā…pe… amoho dhammavicayo sammādiṭṭhi – ayaṃ vuccati 『『adhicitte paññā』』.

(Ga) tattha katamā adhipaññāya paññā? Catūsu maggesu catūsu phalesu paññā – ayaṃ vuccati 『『adhipaññāya paññā』』.

1. (4. Ka) tattha katamaṃ āyakosallaṃ? 『『Ime dhamme manasikaroto anuppannā ceva akusalā dhammā na uppajjanti, uppannā ca akusalā dhammā pahīyanti. Ime vā panime dhamme manasikaroto anuppannā ceva kusalā dhammā uppajjanti, uppannā ca kusalā dhammā bhiyyobhāvāya vepullāya bhāvanāya pāripūriyā saṃvattantī』』ti – yā tattha paññā pajānanā…pe… amoho dhammavicayo sammādiṭṭhi – idaṃ vuccati 『『āyakosallaṃ』』.

(Kha) tattha katamaṃ apāyakosallaṃ? 『『Ime dhamme manasikaroto anuppannā ceva kusalā dhammā na uppajjanti, uppannā ca kusalā dhammā nirujjhanti. Ime vā panime dhamme manasikaroto anuppannā ceva akusalā dhammā uppajjanti, uppannā ca akusalā dhammā bhiyyobhāvāya vepullāya saṃvattantī』』ti – yā tattha paññā pajānanā…pe… amoho dhammavicayo sammādiṭṭhi – idaṃ vuccati 『『apāyakosallaṃ』』.

(Ga) sabbāpi tatrupāyā paññā upāyakosallaṃ.

1. (5. Ka) catūsu bhūmīsu vipāke paññā vipākā paññā.

(Kha) catūsu bhūmīsu kusale paññā vipākadhammadhammā paññā.

(Ga) tīsu bhūmīsu kiriyābyākate paññā nevavipākanavipākadhammadhammā paññā.

1. (6. Ka) tīsu bhūmīsu vipāke paññā upādinnupādāniyā paññā.

(Kha) tīsu bhūmīsu kusale tīsu bhūmīsu kiriyābyākate paññā anupādinnupādāniyā paññā.

(Ga) catūsu maggesu catūsu phalesu paññā anupādinnaanupādāniyā paññā.

1. (7. Ka) vitakkavicārasampayuttā paññā savitakkasavicārā paññā.

(Kha) vitakkavippayuttā vicārasampayuttā paññā avitakkavicāramattā paññā.

(Ga) vitakkavicāravippayuttā paññā avitakkaavicārā paññā.

1. (8. Ka) pītisampayuttā paññā pītisahagatā paññā.

(Kha) sukhasampayuttā paññā sukhasahagatā paññā.

(Ga) upekkhāsampayuttā paññā upekkhāsahagatā paññā.

1. (9. Ka) tīsu bhūmīsu kusale paññā ācayagāminī paññā.

(Kha) catūsu maggesu paññā apacayagāminī paññā.

(Ga) catūsu bhūmīsu vipāke tīsu bhūmīsu kiriyābyākate paññā nevācayagāmināpacayagāminī paññā.

1. (10. Ka) catūsu maggesu tīsu phalesu paññā sekkhā paññā.

(Kha) upariṭṭhimā [upariṭṭhime (syā.), upariṭṭhimaṃ (ka.)] arahattaphale paññā asekkhā paññā.

(Ga) tīsu bhūmīsu kusale tīsu bhūmīsu vipāke tīsu bhūmīsu kiriyābyākate paññā nevasekkhanāsekkhā paññā.

1. (11. Ka) kāmāvacarakusalābyākate paññā parittā paññā.

(Kha) rūpāvacarārūpāvacarakusalābyākate paññā mahaggatā paññā.

(Ga) catūsu maggesu catūsu phalesu paññā appamāṇā paññā.

1. (12. Ka) tattha katamā parittārammaṇā paññā? Paritte dhamme ārabbha yā uppajjati paññā pajānanā…pe… amoho dhammavicayo sammādiṭṭhi – ayaṃ vuccati 『『parittārammaṇā paññā』』.

2. (3. 甲) 此中，何謂增上戒慧？ 守護別解脫律儀時所生起的慧、了知...無癡、擇法、正見 - 這稱為"增上戒慧"。 (乙) 此中，何謂增上心慧？ 入色界無色界等至時所生起的慧、了知...無癡、擇法、正見 - 這稱為"增上心慧"。 (丙) 此中，何謂增上慧慧？ 四道四果中的慧 - 這稱為"增上慧慧"。

3. (4. 甲) 此中，何謂得善巧？ "作意這些法時,未生的不善法不生起,已生的不善法斷除。或者作意這些法時,未生的善法生起,已生的善法增長、廣大、修習、圓滿" - 對此的慧、了知...無癡、擇法、正見 - 這稱為"得善巧"。 (乙) 此中，何謂失善巧？ "作意這些法時,未生的善法不生起,已生的善法滅去。或者作意這些法時,未生的不善法生起,已生的不善法增長、廣大" - 對此的慧、了知...無癡、擇法、正見 - 這稱為"失善巧"。 (丙) 一切方便慧是方便善巧。
4. (5. 甲) 四地中異熟的慧是異熟慧。 (乙) 四地中善的慧是異熟法法慧。 (丙) 三地中唯作無記的慧是非異熟非異熟法法慧。
5. (6. 甲) 三地中異熟的慧是已取可取慧。 (乙) 三地中善、三地中唯作無記的慧是未取可取慧。 (丙) 四道四果中的慧是未取不可取慧。
6. (7. 甲) 與尋伺相應的慧是有尋有伺慧。 (乙) 離尋與伺相應的慧是無尋唯伺慧。 (丙) 離尋伺的慧是無尋無伺慧。
7. (8. 甲) 與喜相應的慧是俱喜慧。 (乙) 與樂相應的慧是俱樂慧。 (丙) 與舍相應的慧是俱舍慧。
8. (9. 甲) 三地中善的慧是增長慧。 (乙) 四道中的慧是減損慧。 (丙) 四地中異熟、三地中唯作無記的慧是非增長非減損慧。
9. (10. 甲) 四道三果中的慧是有學慧。 (乙) 最上阿羅漢果中的慧是無學慧。 (丙) 三地中善、三地中異熟、三地中唯作無記的慧是非有學非無學慧。
10. (11. 甲) 欲界善無記的慧是有限慧。 (乙) 色界無色界善無記的慧是廣大慧。 (丙) 四道四果中的慧是無量慧。

11. (12. 甲) 此中，何謂緣有限慧？ 緣于有限法而生起的慧、了知...無癡、擇法、正見 - 這稱為"緣有限慧"。

12. (Kha) tattha katamā mahaggatārammaṇā paññā? Mahaggate dhamme ārabbha yā uppajjati paññā pajānanā…pe… amoho dhammavicayo sammādiṭṭhi – ayaṃ vuccati 『『mahaggatārammaṇā paññā』』.

13. (Ga) tattha katamā appamāṇārammaṇā paññā? Appamāṇe dhamme ārabbha yā uppajjati paññā pajānanā…pe… amoho dhammavicayo sammādiṭṭhi – ayaṃ vuccati 『『appamāṇārammaṇā paññā』』.

14. (13. Ka) tattha katamā maggārammaṇā paññā? Ariyamaggaṃ ārabbha yā uppajjati paññā pajānanā…pe… amoho dhammavicayo sammādiṭṭhi – ayaṃ vuccati 『『maggārammaṇā paññā』』.

(Kha) catūsu maggesu paññā maggahetukā paññā.

1. (Ga) tattha katamā maggādhipatinī paññā? Ariyamaggaṃ adhipatiṃ karitvā yā uppajjati paññā pajānanā…pe… amoho dhammavicayo sammādiṭṭhi – ayaṃ vuccati 『『maggādhipatinī paññā』』.

2. (14) Catūsu bhūmīsu vipāke paññā siyā uppannā, siyā uppādinī, na vattabbā anuppannāti. Catūsu bhūmīsu kusale tīsu bhūmīsu kiriyābyākate paññā siyā uppannā, siyā anuppannā, na vattabbā uppādinīti.

3. (15) Sabbāva paññā siyā atītā, siyā anāgatā, siyā paccuppannā.

4. (16. Ka) tattha katamā atītārammaṇā paññā? Atīte dhamme ārabbha yā uppajjati paññā pajānanā…pe… amoho dhammavicayo sammādiṭṭhi – ayaṃ vuccati 『『atītārammaṇā paññā』』.

5. (Kha) tattha katamā anāgatārammaṇā paññā? Anāgate dhamme ārabbha yā uppajjati paññā pajānanā…pe… amoho dhammavicayo sammādiṭṭhi – ayaṃ vuccati 『『anāgatārammaṇā paññā』』.

6. (Ga) tattha katamā paccuppannārammaṇā paññā? Paccuppanne dhamme ārabbha yā uppajjati paññā pajānanā …pe… amoho dhammavicayo sammādiṭṭhi – ayaṃ vuccati 『『paccuppannārammaṇā paññā』』.

7. (17) Sabbāva paññā siyā ajjhattā, siyā bahiddhā, siyā ajjhattabahiddhā.

8. (18. Ka) tattha katamā ajjhattārammaṇā paññā? Ajjhatte dhamme ārabbha yā uppajjati paññā pajānanā…pe… amoho dhammavicayo sammādiṭṭhi – ayaṃ vuccati 『『ajjhattārammaṇā paññā』』.

9. (Kha) tattha katamā bahiddhārammaṇā paññā? Bahiddhādhamme ārabbha yā uppajjati paññā pajānanā…pe… amoho dhammavicayo sammādiṭṭhi – ayaṃ vuccati 『『bahiddhārammaṇā paññā』』.

10. (Ga) tattha katamā ajjhattabahiddhārammaṇā paññā? Ajjhattabahiddhā dhamme ārabbha yā uppajjati paññā pajānanā…pe… amoho dhammavicayo sammādiṭṭhi – ayaṃ vuccati 『『ajjhattabahiddhārammaṇā paññā』』.

Evaṃ tividhena ñāṇavatthu.

Tikaṃ.

1. Catukkaniddeso

2. (

3. (乙) 此中，何謂緣廣大慧？ 緣于廣大法而生起的慧、了知...無癡、擇法、正見 - 這稱為"緣廣大慧"。

4. (丙) 此中，何謂緣無量慧？ 緣于無量法而生起的慧、了知...無癡、擇法、正見 - 這稱為"緣無量慧"。
5. (13. 甲) 此中，何謂緣道慧？ 緣于聖道而生起的慧、了知...無癡、擇法、正見 - 這稱為"緣道慧"。 (乙) 四道中的慧是道因慧。
6. (丙) 此中，何謂道增上慧？ 以聖道為增上而生起的慧、了知...無癡、擇法、正見 - 這稱為"道增上慧"。
7. (14) 四地中異熟的慧或已生、或當生，不可說未生。四地中善、三地中唯作無記的慧或已生、或未生，不可說當生。
8. (15) 一切慧或過去、或未來、或現在。
9. (16. 甲) 此中，何謂緣過去慧？ 緣於過去法而生起的慧、了知...無癡、擇法、正見 - 這稱為"緣過去慧"。
10. (乙) 此中，何謂緣未來慧？ 緣于未來法而生起的慧、了知...無癡、擇法、正見 - 這稱為"緣未來慧"。
11. (丙) 此中，何謂緣現在慧？ 緣于現在法而生起的慧、了知...無癡、擇法、正見 - 這稱為"緣現在慧"。
12. (17) 一切慧或內、或外、或內外。
13. (18. 甲) 此中，何謂緣內慧？ 緣于內法而生起的慧、了知...無癡、擇法、正見 - 這稱為"緣內慧"。
14. (乙) 此中，何謂緣外慧？ 緣于外法而生起的慧、了知...無癡、擇法、正見 - 這稱為"緣外慧"。
15. (丙) 此中，何謂緣內外慧？ 緣于內外法而生起的慧、了知...無癡、擇法、正見 - 這稱為"緣內外慧"。 如是三種智事。 三法。
16. 四法解說

17. (

18. Ka) tattha katamaṃ kammassakatañāṇaṃ? 『『Atthi dinnaṃ, atthi yiṭṭhaṃ, atthi hutaṃ, atthi sukatadukkaṭānaṃ kammānaṃ phalaṃ vipāko, atthi ayaṃ loko, atthi paro loko, atthi mātā, atthi pitā, atthi sattā opapātikā, atthi loke samaṇabrāhmaṇā sammaggatā sammāpaṭipannā ye imañca lokaṃ parañca lokaṃ sayaṃ abhiññā sacchikatvā pavedentī』』ti – yā evarūpā paññā pajānanā…pe… amoho dhammavicayo sammādiṭṭhi – idaṃ vuccati 『『kammassakatañāṇaṃ』』. Ṭhapetvā saccānulomikaṃ ñāṇaṃ, sabbāpi sāsavā kusalā paññā kammassakatañāṇaṃ.

(Kha) tattha katamaṃ saccānulomikaṃ ñāṇaṃ? 『『Rūpaṃ anicca』』nti vā vedanā…pe… saññā… saṅkhārā… 『『viññāṇaṃ anicca』』nti vā yā evarūpī anulomikā khanti diṭṭhi ruci mudi pekkhā dhammanijjhānakkhanti – idaṃ vuccati 『『saccānulomikaṃ ñāṇaṃ』』.

(Ga) catūsu maggesu paññā maggasamaṅgissa ñāṇaṃ.

(Gha) catūsu phalesu paññā phalasamaṅgissa ñāṇaṃ.

1. (2) Maggasamaṅgissa ñāṇaṃ dukkhepetaṃ ñāṇaṃ, dukkhasamudayepetaṃ ñāṇaṃ, dukkhanirodhepetaṃ ñāṇaṃ, dukkhanirodhagāminiyā paṭipadāyapetaṃ ñāṇaṃ.

(Ka) tattha katamaṃ dukkhe ñāṇaṃ? Dukkhaṃ ārabbha yā uppajjati paññā pajānanā…pe… amoho dhammavicayo sammādiṭṭhi – idaṃ vuccati 『『dukkhe ñāṇaṃ』』.

(Kha-gha) dukkhasamudayaṃ ārabbha…pe… dukkhanirodhaṃ ārabbha…pe… dukkhanirodhagāminiṃ paṭipadaṃ ārabbha yā uppajjati paññā pajānanā…pe… amoho dhammavicayo sammādiṭṭhi – idaṃ vuccati 『『dukkhanirodhagāminiyā paṭipadāya ñāṇaṃ』』.

1. (3) Kāmāvacarakusalābyākate paññā kāmāvacarā paññā, rūpāvacarakusalābyākate paññā rūpāvacarā paññā, arūpāvacarakusalābyākate paññā arūpāvacarā paññā, catūsu maggesu catūsu phalesu paññā apariyāpannā paññā.

2. (

3. (1. 甲) 此中，何謂業自性智？ "有佈施，有供養，有祭祀，有善惡業的果報，有此世，有他世，有母，有父，有化生有情，有世間沙門婆羅門正行正道，以自通智證知此世他世而宣說" - 如是的慧、了知...無癡、擇法、正見 - 這稱為"業自性智"。除了隨順諦智，一切有漏善慧是業自性智。 (乙) 此中，何謂隨順諦智？ "色無常"或"受...想...行...識無常"，如是隨順的忍、見、喜好、滿意、考察、法思擇忍 - 這稱為"隨順諦智"。 (丙) 四道中的慧是具道者的智。 (丁) 四果中的慧是具果者的智。

4. (2) 具道者的智是苦智，是苦集智，是苦滅智，是趣苦滅道智。 (甲) 此中，何謂苦智？ 緣于苦而生起的慧、了知...無癡、擇法、正見 - 這稱為"苦智"。 (乙-丁) 緣于苦集...緣于苦滅...緣于趣苦滅道而生起的慧、了知...無癡、擇法、正見 - 這稱為"趣苦滅道智"。
5. (3) 欲界善無記的慧是欲界慧，色界善無記的慧是色界慧，無色界善無記的慧是無色界慧，四道四果中的慧是不繫屬慧。

6. (

7. Ka) tattha katamaṃ dhamme ñāṇaṃ? Catūsu maggesu catūsu phalesu paññā dhamme ñāṇaṃ.

(Kha) so iminā dhammena ñātena diṭṭhena pattena viditena pariyogāḷhena atītānāgatena nayaṃ neti. 『『Ye hi keci atītamaddhānaṃ samaṇā vā brāhmaṇā vā dukkhaṃ abbhaññaṃsu [abbhaññiṃsu (syā.) evamuparipi], dukkhasamudayaṃ abbhaññaṃsu, dukkhanirodhaṃ abbhaññaṃsu, dukkhanirodhagāminiṃ paṭipadaṃ abbhaññaṃsu, imaññeva te dukkhaṃ abbhaññaṃsu, imaññeva te dukkhasamudayaṃ abbhaññaṃsu, imaññeva te dukkhanirodhaṃ abbhaññaṃsu, imaññeva te dukkhanirodhagāminiṃ paṭipadaṃ abbhaññaṃsu. Ye hi keci anāgatamaddhānaṃ samaṇā vā brāhmaṇā vā dukkhaṃ abhijānissanti, dukkhasamudayaṃ abhijānissanti, dukkhanirodhaṃ abhijānissanti, dukkhanirodhagāminiṃ paṭipadaṃ abhijānissanti, imaññeva te dukkhaṃ abhijānissanti, imaññeva te dukkhasamudayaṃ abhijānissanti, imaññeva te dukkhanirodhaṃ abhijānissanti, imaññeva te dukkhanirodhagāminiṃ paṭipadaṃ abhijānissantī』』ti – yā tattha paññā pajānanā…pe… amoho dhammavicayo sammādiṭṭhi – idaṃ vuccati 『『anvaye ñāṇaṃ』』.

(Ga) tattha katamaṃ pariye ñāṇaṃ? Idha bhikkhu parasattānaṃ parapuggalānaṃ cetasā ceto paricca pajānāti. Sarāgaṃ vā cittaṃ 『『sarāgaṃ citta』』nti pajānāti, vītarāgaṃ vā cittaṃ 『『vītarāgaṃ citta』』nti pajānāti, sadosaṃ vā cittaṃ 『『sadosaṃ citta』』nti pajānāti, vītadosaṃ vā cittaṃ 『『vītadosaṃ citta』』nti pajānāti, samohaṃ vā cittaṃ 『『samohaṃ citta』』nti pajānāti, vītamohaṃ vā cittaṃ 『『vītamohaṃ citta』』nti pajānāti , saṃkhittaṃ vā cittaṃ 『『saṃkhittaṃ citta』』nti pajānāti, vikkhittaṃ vā cittaṃ 『『vikkhittaṃ citta』』nti pajānāti, mahaggataṃ vā cittaṃ 『『mahaggataṃ citta』』nti pajānāti, amahaggataṃ vā cittaṃ 『『amahaggataṃ citta』』nti pajānāti, sauttaraṃ vā cittaṃ 『『sauttaraṃ citta』』nti pajānāti, anuttaraṃ vā cittaṃ 『『anuttaraṃ citta』』nti pajānāti, samāhitaṃ vā cittaṃ 『『samāhitaṃ citta』』nti pajānāti, asamāhitaṃ vā cittaṃ 『『asamāhitaṃ citta』』nti pajānāti, vimuttaṃ vā cittaṃ 『『vimuttaṃ citta』』nti pajānāti, avimuttaṃ vā cittaṃ 『『avimuttaṃ citta』』nti pajānātīti – yā tattha paññā pajānanā…pe… amoho dhammavicayo sammādiṭṭhi – idaṃ vuccati 『『pariye ñāṇaṃ』』.

(Gha) ṭhapetvā dhamme ñāṇaṃ anvaye ñāṇaṃ pariye ñāṇaṃ, avasesā paññā sammutiñāṇaṃ.

1. (5. Ka) tattha katamā paññā ācayāya no apacayāya? Kāmāvacarakusale paññā ācayāya no apacayāya.

(Kha) catūsu maggesu paññā apacayāya no ācayāya.

(Ga) rūpāvacarārūpāvacarakusale paññā ācayāya ceva apacayāya ca.

(Gha) avasesā paññā neva ācayāya no apacayāya.

1. (6. Ka) tattha katamā paññā nibbidāya no paṭivedhāya? Yāya paññāya kāmesu vītarāgo hoti, na ca abhiññāyo paṭivijjhati na ca saccāni – ayaṃ vuccati 『『paññā nibbidāya no paṭivedhāya』』.

(Kha) sveva paññāya kāmesu vītarāgo samāno abhiññāyo paṭivijjhati na ca saccāni – ayaṃ vuccati 『『paññā paṭivedhāya no nibbidāya』』.

(Ga) catūsu maggesu paññā nibbidāya ceva paṭivedhāya ca.

(Gha) avasesā paññā neva nibbidāya no paṭivedhāya.

1. (

2. (4. 甲) 此中，何謂法智？ 四道中的慧是法智。 (乙) 以此法為依，所知、所見、所獲得、所瞭解、所堅固、所知的過去未來之法，"那些在過去的沙門或婆羅門，瞭解苦、瞭解苦集、瞭解苦滅、瞭解趣苦滅道，正是他們瞭解這一切苦，瞭解這一切苦集，瞭解這一切苦滅，瞭解這一切趣苦滅道。" "那些在未來的沙門或婆羅門，將瞭解苦、瞭解苦集、瞭解苦滅、瞭解趣苦滅道，正是他們瞭解這一切苦，瞭解這一切苦集，瞭解這一切苦滅，瞭解這一切趣苦滅道。" - 如此的慧、了知...無癡、擇法、正見 - 這稱為"因緣智"。 (丙) 此中，何謂分析智？ 在此，僧人以心識別他人、他人之心。識別有貪心的心為"有貪心的心"，識別無貪心的心為"無貪心的心"，識別有惱心的心為"有惱心的心"，識別無惱心的心為"無惱心的心"，識別有癡心的心為"有癡心的心"，識別無癡心的心為"無癡心的心"，識別有聚集的心為"有聚集的心"，識別有散亂的心為"有散亂的心"，識別有高尚的心為"有高尚的心"，識別無高尚的心為"無高尚的心"，識別有超越的心為"有超越的心"，識別無超越的心為"無超越的心"，識別有定的心為"有定的心"，識別無定的心為"無定的心"，識別有解脫的心為"有解脫的心"，識別無解脫的心為"無解脫的心" - 如此的慧、了知...無癡、擇法、正見 - 這稱為"分析智"。 (丁) 除去法智、因緣智、分析智，其餘的慧是世俗智。

3. (5. 甲) 此中，何謂增上而非減損的慧？ 欲界善法的慧是增上而非減損的慧。 (乙) 四道中的慧是減損而非增上的慧。 (丙) 色界與無色界的善法慧是增上也減損的慧。 (丁) 其餘的慧既不是增上也不是減損的慧。
4. (6. 甲) 此中，何謂厭離而非證悟的慧？ 以此慧對欲界無貪慾，而不證悟的慧和真實的法 - 這稱為"厭離而非證悟的慧"。 (乙) 同樣以此慧對欲界無貪慾，而有證悟的慧和真實的法 - 這稱為"證悟而非厭離的慧"。 (丙) 四道中的慧是厭離也證悟的慧。 (丁) 其餘的慧既不是厭離也不是證悟的慧。

5. (

6. Ka) tattha katamā hānabhāginī paññā? Paṭhamassa jhānassa lābhiṃ kāmasahagatā saññāmanasikārā samudācaranti hānabhāginī paññā.

(Kha) tadanudhammatā sati santiṭṭhati ṭhitibhāginī paññā.

(Ga) avitakkasahagatā saññāmanasikārā samudācaranti visesabhāginī paññā.

(Gha) nibbidāsahagatā saññāmanasikārā samudācaranti virāgūpasañhitā nibbedhabhāginī paññā. Dutiyassa jhānassa lābhiṃ vitakkasahagatā saññāmanasikārā samudācaranti hānabhāginī paññā. Tadanudhammatā sati santiṭṭhati ṭhitibhāginī paññā. Upekkhāsahagatā saññāmanasikārā samudācaranti visesabhāginī paññā. Nibbidāsahagatā saññāmanasikārā samudācaranti virāgūpasañhitā nibbedhabhāginī paññā. Tatiyassa jhānassa lābhiṃ pītisukhasahagatā saññāmanasikārā samudācaranti hānabhāginī paññā. Tadanudhammatā sati santiṭṭhati ṭhitibhāginī paññā. Adukkhamasukhasahagatā saññāmanasikārā samudācaranti visesabhāginī paññā. Nibbidāsahagatā saññāmanasikārā samudācaranti virāgūpasañhitā nibbedhabhāginī paññā. Catutthassa jhānassa lābhiṃ upekkhāsahagatā saññāmanasikārā samudācaranti hānabhāginī paññā. Tadanudhammatā sati santiṭṭhati ṭhitibhāginī paññā. Ākāsānañcāyatanasahagatā saññāmanasikārā samudācaranti visesabhāginī paññā. Nibbidāsahagatā saññāmanasikārā samudācaranti virāgūpasañhitā nibbedhabhāginī paññā. Ākāsānañcāyatanassa lābhiṃ rūpasahagatā saññāmanasikārā samudācaranti hānabhāginī paññā. Tadanudhammatā sati santiṭṭhati ṭhitibhāginī paññā. Viññāṇañcāyatanasahagatā saññāmanasikārā samudācaranti visesabhāginī paññā. Nibbidāsahagatā saññāmanasikārā samudācaranti virāgūpasañhitā nibbedhabhāginī paññā. Viññāṇañcāyatanassa lābhiṃ ākāsānañcāyatanasahagatā saññāmanasikārā samudācaranti hānabhāginī paññā. Tadanudhammatā sati santiṭṭhati ṭhitibhāginī paññā. Ākiñcaññāyatanasahagatā saññāmanasikārā samudācaranti visesabhāginī paññā. Nibbidāsahagatā saññāmanasikārā samudācaranti virāgūpasañhitā nibbedhabhāginī paññā. Ākiñcaññāyatanassa lābhiṃ viññāṇañcāyatanasahagatā saññāmanasikārā samudācaranti hānabhāginī paññā. Tadanudhammatā sati santiṭṭhati ṭhitibhāginī paññā. Nevasaññānāsaññāyatanasahagatā saññāmanasikārā samudācaranti visesabhāginī paññā. Nibbidāsahagatā saññāmanasikārā samudācaranti virāgūpasañhitā nibbedhabhāginī paññā.

1. (8) Tattha katamā catasso paṭisambhidā? Atthapaṭisambhidā, dhammapaṭisambhidā, niruttipaṭisambhidā, paṭibhānapaṭisambhidā. Atthe ñāṇaṃ atthapaṭisambhidā, dhamme ñāṇaṃ dhammapaṭisambhidā, tatra dhammaniruttābhilāpe ñāṇaṃ niruttipaṭisambhidā, ñāṇesu ñāṇaṃ paṭibhānapaṭisambhidā . Imā catasso paṭisambhidā.

2. (7. 甲) 此中，何謂退分慧？ 對於獲得初禪者，與欲相應的想和作意生起，這是退分慧。 (乙) 隨順於此的念安住，這是住分慧。 (丙) 與無尋相應的想和作意生起，這是勝進分慧。 (丁) 與厭離相應的想和作意生起，與離欲相應的是抉擇分慧。對於獲得第二禪者，與尋相應的想和作意生起，這是退分慧。隨順於此的念安住，這是住分慧。與舍相應的想和作意生起，這是勝進分慧。與厭離相應的想和作意生起，與離欲相應的是抉擇分慧。對於獲得第三禪者，與喜樂相應的想和作意生起，這是退分慧。隨順於此的念安住，這是住分慧。與不苦不樂相應的想和作意生起，這是勝進分慧。與厭離相應的想和作意生起，與離欲相應的是抉擇分慧。對於獲得第四禪者，與舍相應的想和作意生起，這是退分慧。隨順於此的念安住，這是住分慧。與空無邊處相應的想和作意生起，這是勝進分慧。與厭離相應的想和作意生起，與離欲相應的是抉擇分慧。對於獲得空無邊處者，與色相應的想和作意生起，這是退分慧。隨順於此的念安住，這是住分慧。與識無邊處相應的想和作意生起，這是勝進分慧。與厭離相應的想和作意生起，與離欲相應的是抉擇分慧。對於獲得識無邊處者，與空無邊處相應的想和作意生起，這是退分慧。隨順於此的念安住，這是住分慧。與無所有處相應的想和作意生起，這是勝進分慧。與厭離相應的想和作意生起，與離欲相應的是抉擇分慧。對於獲得無所有處者，與識無邊處相應的想和作意生起，這是退分慧。隨順於此的念安住，這是住分慧。與非想非非想處相應的想和作意生起，這是勝進分慧。與厭離相應的想和作意生起，與離欲相應的是抉擇分慧。

3. (8) 此中，何謂四無礙解？ 義無礙解、法無礙解、詞無礙解、辯無礙解。對義的智是義無礙解，對法的智是法無礙解，對彼法詞語表達的智是詞無礙解，對諸智的智是辯無礙解。這是四無礙解。

4. (9) Tattha katamā catasso paṭipadā? Dukkhapaṭipadā dandhābhiññā paññā, dukkhapaṭipadā khippābhiññā paññā, sukhapaṭipadā dandhābhiññā paññā, sukhapaṭipadā khippābhiññā paññā.

(Ka) tattha katamā dukkhapaṭipadā dandhābhiññā paññā? Kicchena kasirena samādhiṃ uppādentassa dandhaṃ taṇṭhānaṃ abhijānantassa yā uppajjati paññā pajānanā…pe… amoho dhammavicayo sammādiṭṭhi – ayaṃ vuccati 『『dukkhapaṭipadā dandhābhiññā paññā』』.

(Kha) tattha katamā dukkhapaṭipadā khippābhiññā paññā? Kicchena kasirena samādhiṃ uppādentassa khippaṃ taṇṭhānaṃ abhijānantassa yā uppajjati paññā pajānanā…pe… amoho dhammavicayo sammādiṭṭhi – ayaṃ vuccati 『『dukkhapaṭipadā khippābhiññā paññā』』.

(Ga) tattha katamā sukhapaṭipadā dandhābhiññā paññā? Akicchena akasirena samādhiṃ uppādentassa dandhaṃ taṇṭhānaṃ abhijānantassa yā uppajjati paññā pajānanā…pe… amoho dhammavicayo sammādiṭṭhi – ayaṃ vuccati 『『sukhapaṭipadā dandhābhiññā paññā』』.

(Gha) tattha katamā sukhapaṭipadā khippābhiññā paññā? Akicchena akasirena samādhiṃ uppādentassa khippaṃ taṇṭhānaṃ abhijānantassa yā uppajjati paññā pajānanā…pe… amoho dhammavicayo sammādiṭṭhi – ayaṃ vuccati 『『sukhapaṭipadā khippābhiññā paññā』』. Imā catasso paṭipadā.

1. (10) Tattha katamāni cattāri ārammaṇāni? Parittā parittārammaṇā paññā, parittā appamāṇārammaṇā paññā, appamāṇā parittārammaṇā paññā, appamāṇā appamāṇārammaṇā paññā.

(Ka) tattha katamā parittā parittārammaṇā paññā? Samādhissa na nikāmalābhissa ārammaṇaṃ thokaṃ pharantassa yā uppajjati paññā pajānanā…pe… amoho dhammavicayo sammādiṭṭhi – ayaṃ vuccati 『『parittā parittārammaṇā paññā』』.

(Kha) tattha katamā parittā appamāṇārammaṇā paññā? Samādhissa na nikāmalābhissa ārammaṇaṃ vipulaṃ pharantassa yā uppajjati paññā pajānanā…pe… amoho dhammavicayo sammādiṭṭhi – ayaṃ vuccati 『『parittā appamāṇārammaṇā paññā』』.

(Ga) tattha katamā appamāṇā parittārammaṇā paññā? Samādhissa nikāmalābhissa ārammaṇaṃ thokaṃ pharantassa yā uppajjati paññā pajānanā…pe… amoho dhammavicayo sammādiṭṭhi – ayaṃ vuccati 『『appamāṇā parittārammaṇā paññā』』.

(Gha) tattha katamā appamāṇā appamāṇārammaṇā paññā? Samādhissa nikāmalābhissa ārammaṇaṃ vipulaṃ pharantassa yā uppajjati paññā pajānanā…pe… amoho dhammavicayo sammādiṭṭhi – ayaṃ vuccati 『『appamāṇā appamāṇārammaṇā paññā』』. Imāni cattāri ārammaṇāni.

(11) Maggasamaṅgissa ñāṇaṃ jarāmaraṇepetaṃ ñāṇaṃ, jarāmaraṇasamudayepetaṃ ñāṇaṃ, jarāmaraṇanirodhepetaṃ ñāṇaṃ, jarāmaraṇanirodhagāminiyā paṭipadāyapetaṃ ñāṇaṃ.

(Ka) tattha katamaṃ jarāmaraṇe ñāṇaṃ? Jarāmaraṇaṃ ārabbha yā uppajjati paññā pajānanā…pe… amoho dhammavicayo sammādiṭṭhi – idaṃ vuccati 『『jarāmaraṇe ñāṇaṃ』』.

(Kha-gha) jarāmaraṇasamudayaṃ ārabbha…pe… jarāmaraṇanirodhaṃ ārabbha…pe… jarāmaraṇanirodhagāminiṃ paṭipadaṃ ārabbha yā uppajjati paññā pajānanā…pe… amoho dhammavicayo sammādiṭṭhi – idaṃ vuccati 『『jarāmaraṇanirodhagāminiyā paṭipadāya ñāṇaṃ』』.

1. (9) 此中，何謂四種行道？ 苦遲通慧、苦速通慧、樂遲通慧、樂速通慧。 (甲) 此中，何謂苦遲通慧？ 艱難困苦地生起定，緩慢地證知諸法，所生起的慧、了知...無癡、擇法、正見 - 這稱為"苦遲通慧"。 (乙) 此中，何謂苦速通慧？ 艱難困苦地生起定，迅速地證知諸法，所生起的慧、了知...無癡、擇法、正見 - 這稱為"苦速通慧"。 (丙) 此中，何謂樂遲通慧？ 不艱難不困苦地生起定，緩慢地證知諸法，所生起的慧、了知...無癡、擇法、正見 - 這稱為"樂遲通慧"。 (丁) 此中，何謂樂速通慧？ 不艱難不困苦地生起定，迅速地證知諸法，所生起的慧、了知...無癡、擇法、正見 - 這稱為"樂速通慧"。 這是四種行道。

2. (10) 此中，何謂四種所緣？ 有限緣有限慧、有限緣無量慧、無量緣有限慧、無量緣無量慧。 (甲) 此中，何謂有限緣有限慧？ 不如意獲得定，所緣少分遍滿，所生起的慧、了知...無癡、擇法、正見 - 這稱為"有限緣有限慧"。 (乙) 此中，何謂有限緣無量慧？ 不如意獲得定，所緣廣大遍滿，所生起的慧、了知...無癡、擇法、正見 - 這稱為"有限緣無量慧"。 (丙) 此中，何謂無量緣有限慧？ 如意獲得定，所緣少分遍滿，所生起的慧、了知...無癡、擇法、正見 - 這稱為"無量緣有限慧"。 (丁) 此中，何謂無量緣無量慧？ 如意獲得定，所緣廣大遍滿，所生起的慧、了知...無癡、擇法、正見 - 這稱為"無量緣無量慧"。 這是四種所緣。 (11) 具道者的智是老死智，是老死集智，是老死滅智，是趣老死滅道智。 (甲) 此中，何謂老死智？ 緣于老死而生起的慧、了知...無癡、擇法、正見 - 這稱為"老死智"。 (乙-丁) 緣于老死集...緣于老死滅...緣于趣老死滅道而生起的慧、了知...無癡、擇法、正見 - 這稱為"趣老死滅道智"。

3. (12-21) Dhammasamaṅgissa ñāṇaṃ jātiyāpetaṃ ñāṇaṃ…pe… bhavepetaṃ ñāṇaṃ…pe… upādānepetaṃ ñāṇaṃ…pe… taṇhāyapetaṃ ñāṇaṃ…pe… vedanāyapetaṃ ñāṇaṃ…pe… phassepetaṃ ñāṇaṃ…pe… saḷāyatanepetaṃ ñāṇaṃ…pe… nāmarūpepetaṃ ñāṇaṃ…pe… viññāṇepetaṃ ñāṇaṃ…pe… saṅkhāresupetaṃ ñāṇaṃ, saṅkhārasamudayepetaṃ ñāṇaṃ, saṅkhāranirodhepetaṃ ñāṇaṃ, saṅkhāranirodhagāminiyā paṭipadāyapetaṃ ñāṇaṃ.

Tattha katamaṃ saṅkhāresu ñāṇaṃ? Saṅkhāre ārabbha yā uppajjati paññā pajānanā…pe… amoho dhammavicayo sammādiṭṭhi – idaṃ vuccati 『『saṅkhāresu ñāṇaṃ』』.

Saṅkhārasamudayaṃ ārabbha…pe… saṅkhāranirodhaṃ ārabbha…pe… saṅkhāranirodhagāminiṃ paṭipadaṃ ārabbha yā uppajjati paññā pajānanā…pe… amoho dhammavicayo sammādiṭṭhi – idaṃ vuccati 『『saṅkhāranirodhagāminiyā paṭipadāya ñāṇaṃ. Evaṃ catubbidhena ñāṇavatthu.

Catukkaṃ.

1. Pañcakaniddeso

2. (1) Tattha katamo pañcaṅgiko sammāsamādhi? Pītipharaṇatā, sukhapharaṇatā, cetopharaṇatā, ālokapharaṇatā, paccavekkhaṇānimittaṃ. Dvīsu jhānesu paññā pītipharaṇatā. Tīsu jhānesu paññā sukhapharaṇatā. Paracitte ñāṇaṃ cetopharaṇatā. Dibbacakkhu ālokapharaṇatā. Tamhā tamhā samādhimhā vuṭṭhitassa paccavekkhaṇāñāṇaṃ paccavekkhaṇānimittaṃ. Ayaṃ vuccati pañcaṅgiko sammāsamādhi.

(2) Tattha katamo pañcañāṇiko sammāsamādhi? 『『Ayaṃ samādhi paccuppannasukho ceva āyatiñca sukhavipāko』』ti paccattaññeva ñāṇaṃ uppajjati. 『『Ayaṃ samādhi ariyo nirāmiso』』ti paccattaññeva ñāṇaṃ uppajjati. 『『Ayaṃ samādhi akāpurisasevito』』ti paccattaññeva ñāṇaṃ uppajjati. 『『Ayaṃ samādhi santo paṇīto paṭippassaddhaladdho ekodibhāvādhigato na sasaṅkhāraniggayhavāritagato』』ti paccattaññeva ñāṇaṃ uppajjati. So kho panāhaṃ imaṃ samādhiṃ sato samāpajjāmi sato vuṭṭhahāmī』』ti paccattaññeva ñāṇaṃ uppajjati. Ayaṃ pañcañāṇiko sammāsamādhi. Evaṃ pañcavidhena ñāṇavatthu.

Pañcakaṃ.

1. Chakkaniddeso

2. Tattha katamā chasu abhiññāsu paññā? Iddhividhe ñāṇaṃ, sotadhātuvisuddhiyā ñāṇaṃ, paracitte ñāṇaṃ, pubbenivāsānussatiyā ñāṇaṃ, sattānaṃ cutūpapāte ñāṇaṃ, āsavānaṃ khaye ñāṇaṃ – imā chasu abhiññāsu paññā. Evaṃ chabbidhena ñāṇavatthu.

Chakkaṃ.

1. Sattakaniddeso

2. (12-21) 具法者的智是生智...有智...取智...愛智...受智...觸智...六處智...名色智...識智...行智、行集智、行滅智、趣行滅道智。 此中，何謂行智？ 緣于諸行而生起的慧、了知...無癡、擇法、正見 - 這稱為"行智"。 緣於行集...緣於行滅...緣于趣行滅道而生起的慧、了知...無癡、擇法、正見 - 這稱為"趣行滅道智"。如是四種智事。 四法。

3. 五法解說
4. (1) 此中，何謂五支正定？ 遍滿喜、遍滿樂、遍滿心、遍滿光明、省察相。二禪中的慧是遍滿喜。三禪中的慧是遍滿樂。他心智是遍滿心。天眼是遍滿光明。從各種定出定后的省察智是省察相。這稱為五支正定。 (2) 此中，何謂五智正定？ "此定現在樂，未來有樂報"，如是自身生起智。"此定是聖者所有、無染"，如是自身生起智。"此定非惡人所修"，如是自身生起智。"此定寂靜、殊勝、寂止所得、一境性成就、非有行抑制所成"，如是自身生起智。"我正念入此定，正念出此定"，如是自身生起智。這是五智正定。如是五種智事。 五法。
5. 六法解說
6. 此中，何謂六神通中的慧？ 神變智、天耳界清凈智、他心智、宿住隨念智、有情死生智、漏盡智 - 這是六神通中的慧。如是六種智事。 六法。

7. 七法解說

8. Tattha katamāni sattasattati ñāṇavatthūni? Jātipaccayā jarāmaraṇanti ñāṇaṃ, asati jātiyā natthi jarāmaraṇanti ñāṇaṃ, atītampi addhānaṃ jātipaccayā jarāmaraṇanti ñāṇaṃ, asati jātiyā natthi jarāmaraṇanti ñāṇaṃ, anāgatampi addhānaṃ jātipaccayā jarāmaraṇanti ñāṇaṃ, asati jātiyā natthi jarāmaraṇanti ñāṇaṃ. Yampissa taṃ dhammaṭṭhitiñāṇaṃ tampi khayadhammaṃ vayadhammaṃ virāgadhammaṃ nirodhadhammanti ñāṇaṃ; bhavapaccayā jātīti ñāṇaṃ…pe… upādānapaccayā bhavoti ñāṇaṃ…pe… taṇhāpaccayā upādānanti ñāṇaṃ…pe… vedanāpaccayā taṇhāti ñāṇaṃ…pe… phassapaccayā vedanāti ñāṇaṃ…pe… saḷāyatanapaccayā phassoti ñāṇaṃ…pe… nāmarūpapaccayā saḷāyatananti ñāṇaṃ…pe… viññāṇapaccayā nāmarūpanti ñāṇaṃ…pe… saṅkhārapaccayā viññāṇanti ñāṇaṃ…pe… avijjāpaccayā saṅkhārāti ñāṇaṃ, asati avijjāya natthi saṅkhārāti ñāṇaṃ, atītampi addhānaṃ avijjāpaccayā saṅkhārāti ñāṇaṃ, asati avijjāya natthi saṅkhārāti ñāṇaṃ, anāgatampi addhānaṃ avijjāpaccayā saṅkhārāti ñāṇaṃ, asati avijjāya natthi saṅkhārāti ñāṇaṃ. Yampissa taṃ dhammaṭṭhitiñāṇaṃ tampi khayadhammaṃ vayadhammaṃ virāgadhammaṃ nirodhadhammanti ñāṇaṃ. Imāni sattasattati ñāṇavatthūni. Evaṃ sattavidhena ñāṇavatthu.

Sattakaṃ.

1. Aṭṭhakaniddeso

2. Tattha katamā catūsu maggesu catūsu phalesu paññā? Sotāpattimagge paññā, sotāpattiphale paññā , sakadāgāmimagge paññā, sakadāgāmiphale paññā, anāgāmimagge paññā, anāgāmiphale paññā, arahattamagge paññā, arahattaphale paññā – imā catūsu maggesu catūsu phalesu paññā. Evaṃ aṭṭhavidhena ñāṇavatthu.

Aṭṭhakaṃ.

1. Navakaniddeso

2. Tattha katamā navasu anupubbavihārasamāpattīsu paññā? Paṭhamajjhānasamāpattiyā paññā, dutiyajjhānasamāpattiyā paññā, tatiyajjhānasamāpattiyā paññā, catutthajjhānasamāpattiyā paññā, ākāsānañcāyatanasamāpattiyā paññā, viññāṇañcāyatanasamāpattiyā paññā, ākiñcaññāyatanasamāpattiyā paññā, nevasaññānāsaññāyatanasamāpattiyā paññā, saññāvedayitanirodhasamāpattiyā vuṭṭhitassa paccavekkhaṇāñāṇaṃ – imā navasu anupubbavihārasamāpattīsu paññā. Evaṃ navavidhena ñāṇavatthu.

Navakaṃ.

1. Dasakaniddeso

2. 此中，何謂七十七智事？ "生緣老死"的智，"無生則無老死"的智，"過去世生緣老死"的智，"無生則無老死"的智，"未來世生緣老死"的智，"無生則無老死"的智。那法住智也是壞法、滅法、離貪法、滅法的智；"有緣生"的智......"取緣有"的智......"愛緣取"的智......"受緣愛"的智......"觸緣受"的智......"六處緣觸"的智......"名色緣六處"的智......"識緣名色"的智......"行緣識"的智......"無明緣行"的智，"無無明則無行"的智，"過去世無明緣行"的智，"無無明則無行"的智，"未來世無明緣行"的智，"無無明則無行"的智。那法住智也是壞法、滅法、離貪法、滅法的智。這是七十七智事。如是七種智事。 七法。

3. 八法解說
4. 此中，何謂四道四果中的慧？ 預流道慧、預流果慧、一來道慧、一來果慧、不還道慧、不還果慧、阿羅漢道慧、阿羅漢果慧 - 這是四道四果中的慧。如是八種智事。 八法。
5. 九法解說
6. 此中，何謂九次第住等至中的慧？ 初禪等至慧、第二禪等至慧、第三禪等至慧、第四禪等至慧、空無邊處等至慧、識無邊處等至慧、無所有處等至慧、非想非非想處等至慧、從想受滅等至出定后的省察智 - 這是九次第住等至中的慧。如是九種智事。 九法。

7. 十法解說

8. (1) Tattha katamaṃ tathāgatassa ṭhānañca ṭhānato aṭṭhānañca aṭṭhānato yathābhūtaṃ ñāṇaṃ? Idha tathāgato 『『aṭṭhānametaṃ anavakāso yaṃ diṭṭhisampanno puggalo kañci saṅkhāraṃ niccato upagaccheyya, netaṃ ṭhānaṃ vijjatī』』ti pajānāti. 『『Ṭhānañca kho etaṃ vijjati yaṃ puthujjano kañci saṅkhāraṃ niccato upagaccheyya, ṭhānametaṃ vijjatī』』ti pajānāti. 『『Aṭṭhānametaṃ anavakāso yaṃ diṭṭhisampanno puggalo kañci saṅkhāraṃ sukhato upagaccheyya, netaṃ ṭhānaṃ vijjatī』』ti pajānāti. 『『Ṭhānañca kho etaṃ vijjati yaṃ puthujjano kañci saṅkhāraṃ sukhato upagaccheyya, ṭhānametaṃ vijjatī』』ti pajānāti. 『『Aṭṭhānametaṃ anavakāso yaṃ diṭṭhisampanno puggalo kañci dhammaṃ atthato upagaccheyya, netaṃ ṭhānaṃ vijjatī』』ti pajānāti. 『『Ṭhānañca kho etaṃ vijjati yaṃ puthujjano kañci dhammaṃ atthato upagaccheyya, ṭhānametaṃ vijjatī』』ti pajānāti. 『『Aṭṭhānametaṃ anavakāso yaṃ diṭṭhisampanno puggalo mātaraṃ jīvitā voropeyya, netaṃ ṭhānaṃ vijjatī』』ti pajānāti. 『『Ṭhānañca kho etaṃ vijjati yaṃ puthujjano mātaraṃ jīvitā voropeyya, ṭhānametaṃ vijjatī』』ti pajānāti.

Aṭṭhānametaṃ anavakāso yaṃ diṭṭhisampanno puggalo pitaraṃ jīvitā voropeyya…pe… arahantaṃ jīvitā voropeyya…pe… paduṭṭhena cittena tathāgatassa lohitaṃ uppādeyya…pe… saṅghaṃ bhindeyya…pe… aññaṃ satthāraṃ uddiseyya…pe… aṭṭhamaṃ bhavaṃ nibbatteyya, netaṃ ṭhānaṃ vijjatī』』ti pajānāti. 『『Ṭhānañca kho etaṃ vijjati yaṃ puthujjano aṭṭhamaṃ bhavaṃ nibbatteyya, ṭhānametaṃ vijjatī』』ti pajānāti.

『『Aṭṭhānametaṃ anavakāso yaṃ ekissā lokadhātuyā dve arahanto sammāsambuddhā apubbaṃ acarimaṃ uppajjeyyuṃ, netaṃ ṭhānaṃ vijjatī』』ti pajānāti. 『『Ṭhānañca kho etaṃ vijjati yaṃ ekissā lokadhātuyā eko arahaṃ sammāsambuddho uppajjeyya, ṭhānametaṃ vijjatī』』ti pajānāti. 『『Aṭṭhānametaṃ anavakāso yaṃ ekissā lokadhātuyā dve rājāno cakkavattī [cakkavatti (sī. syā.)] apubbaṃ acarimaṃ uppajjeyyuṃ, netaṃ ṭhānaṃ vijjatī』』ti pajānāti. 『『Ṭhānañca kho etaṃ vijjati yaṃ ekissā lokadhātuyā eko rājā cakkavattī uppajjeyya, ṭhānametaṃ vijjatī』』ti pajānāti.

『『Aṭṭhānametaṃ anavakāso yaṃ itthī arahaṃ assa sammāsambuddho, netaṃ ṭhānaṃ vijjatī』』ti pajānāti. 『『Ṭhānañca kho etaṃ vijjati yaṃ puriso arahaṃ assa sammāsambuddho, ṭhānametaṃ vijjatī』』ti pajānāti. 『『Aṭṭhānametaṃ anavakāso yaṃ itthī rājā assa cakkavattī, netaṃ ṭhānaṃ vijjatī』』ti pajānāti. 『『Ṭhānañca kho etaṃ vijjati yaṃ puriso rājā assa cakkavattī, ṭhānametaṃ vijjatī』』ti pajānāti. 『『Aṭṭhānametaṃ anavakāso yaṃ itthī sakkattaṃ kareyya, mārattaṃ kareyya, brahmattaṃ kareyya, netaṃ ṭhānaṃ vijjatī』』ti pajānāti. 『『Ṭhānañca kho etaṃ vijjati yaṃ puriso sakkattaṃ kareyya, mārattaṃ kareyya, brahmattaṃ kareyya, ṭhānametaṃ vijjatī』』ti pajānāti.

1. (1) 此中，何謂如來對處非處如實知見？ 在此，如來了知："具足正見的人認為任何行是常，這是不可能的，無有是處。"了知："凡夫認為某行是常，這是可能的，有是處。"了知："具足正見的人認為任何行是樂，這是不可能的，無有是處。"了知："凡夫認為某行是樂，這是可能的，有是處。"了知："具足正見的人認為任何法是我，這是不可能的，無有是處。"了知："凡夫認為某法是我，這是可能的，有是處。"了知："具足正見的人殺母，這是不可能的，無有是處。"了知："凡夫殺母，這是可能的，有是處。" 了知："具足正見的人殺父...殺阿羅漢...惡意出如來血...破和合僧...另認師尊...投生第八有，這是不可能的，無有是處。"了知："凡夫投生第八有，這是可能的，有是處。" 了知："在一世界中同時有兩位阿羅漢正等正覺者出現，這是不可能的，無有是處。"了知："在一世界中有一位阿羅漢正等正覺者出現，這是可能的，有是處。"了知："在一世界中同時有兩位轉輪聖王出現，這是不可能的，無有是處。"了知："在一世界中有一位轉輪聖王出現，這是可能的，有是處。" 了知："女人成為阿羅漢正等正覺者，這是不可能的，無有是處。"了知："男人成為阿羅漢正等正覺者，這是可能的，有是處。"了知："女人成為轉輪聖王，這是不可能的，無有是處。"了知："男人成為轉輪聖王，這是可能的，有是處。"了知："女人成為帝釋天、魔王、梵天，這是不可能的，無有是處。"了知："男人成為帝釋天、魔王、梵天，這是可能的，有是處。"

『『Aṭṭhānametaṃ anavakāso yaṃ kāyaduccaritassa iṭṭho kanto manāpo vipāko nibbatteyya, netaṃ ṭhānaṃ vijjatī』』ti pajānāti. 『『Ṭhānañca kho etaṃ vijjati yaṃ kāyaduccaritassa aniṭṭho akanto amanāpo vipāko nibbatteyya, ṭhānametaṃ vijjatī』』ti pajānāti. 『『Aṭṭhānametaṃ anavakāso yaṃ vacīduccaritassa…pe… yaṃ manoduccaritassa iṭṭho kanto manāpo vipāko nibbatteyya, netaṃ ṭhānaṃ vijjatī』』ti pajānāti. 『『Ṭhānañca kho etaṃ vijjati yaṃ vacīduccaritassa…pe… yaṃ manoduccaritassa aniṭṭho akanto amanāpo vipāko nibbatteyya, ṭhānametaṃ vijjatī』』ti pajānāti.

『『Aṭṭhānametaṃ anavakāso yaṃ kāyasucaritassa aniṭṭho akanto amanāpo vipāko nibbatteyya, netaṃ ṭhānaṃ vijjatī』』ti pajānāti. 『『Ṭhānañca kho etaṃ vijjati yaṃ kāyasucaritassa iṭṭho kanto manāpo vipāko nibbatteyya, ṭhānametaṃ vijjatī』』ti pajānāti. 『『Aṭṭhānametaṃ anavakāso yaṃ vacīsucaritassa…pe… yaṃ manosucaritassa aniṭṭho akanto amanāpo vipāko nibbatteyya, netaṃ ṭhānaṃ vijjatī』』ti pajānāti. 『『Ṭhānañca kho etaṃ vijjati yaṃ vacīsucaritassa…pe… yaṃ manosucaritassa iṭṭho kanto manāpo vipāko nibbatteyya, ṭhānametaṃ vijjatī』』ti pajānāti.

『『Aṭṭhānametaṃ anavakāso yaṃ kāyaduccaritasamaṅgī tannidānaṃ tappaccayā kāyassa bhedā paraṃ maraṇā sugatiṃ saggaṃ lokaṃ upapajjeyya, netaṃ ṭhānaṃ vijjatī』』ti pajānāti. 『『Ṭhānañca kho etaṃ vijjati yaṃ kāyaduccaritasamaṅgī tannidānaṃ tappaccayā kāyassa bhedā paraṃ maraṇā apāyaṃ duggatiṃ vinipātaṃ nirayaṃ upapajjeyya, ṭhānametaṃ vijjatī』』ti pajānāti. 『『Aṭṭhānametaṃ anavakāso yaṃ vacīduccaritasamaṅgī…pe… yaṃ manoduccaritasamaṅgī tannidānaṃ tappaccayā kāyassa bhedā paraṃ maraṇā sugatiṃ saggaṃ lokaṃ upapajjeyya, netaṃ ṭhānaṃ vijjatī』』ti pajānāti. 『『Ṭhānañca kho etaṃ vijjati yaṃ vacīduccaritasamaṅgī…pe… yaṃ manoduccaritasamaṅgī tannidānaṃ tappaccayā kāyassa bhedā paraṃ maraṇā apāyaṃ duggatiṃ vinipātaṃ nirayaṃ upapajjeyya, ṭhānametaṃ vijjatī』』ti pajānāti.

『『Aṭṭhānametaṃ anavakāso yaṃ kāyasucaritasamaṅgī tannidānaṃ tappaccayā kāyassa bhedā paraṃ maraṇā apāyaṃ duggatiṃ vinipātaṃ nirayaṃ upapajjeyya, netaṃ ṭhānaṃ vijjatī』』ti pajānāti. 『『Ṭhānañca kho etaṃ vijjati yaṃ kāyasucaritasamaṅgī tannidānaṃ tappaccayā kāyassa bhedā paraṃ maraṇā sugatiṃ saggaṃ lokaṃ upapajjeyya, ṭhānametaṃ vijjatī』』ti pajānāti. 『『Aṭṭhānametaṃ anavakāso yaṃ vacīsucaritasamaṅgī…pe… yaṃ manosucaritasamaṅgī tannidānaṃ tappaccayā kāyassa bhedā paraṃ maraṇā apāyaṃ duggatiṃ vinipātaṃ nirayaṃ upapajjeyya, netaṃ ṭhānaṃ vijjatī』』ti pajānāti. 『『Ṭhānañca kho etaṃ vijjati yaṃ vacīsucaritasamaṅgī …pe… yaṃ manosucaritasamaṅgī tannidānaṃ tappaccayā kāyassa bhedā paraṃ maraṇā sugatiṃ saggaṃ lokaṃ upapajjeyya, ṭhānametaṃ vijjatī』』ti pajānāti. 『『Ye ye dhammā yesaṃ yesaṃ dhammānaṃ hetū paccayā upādāya taṃ taṃ ṭhānaṃ, ye ye dhammā yesaṃ yesaṃ dhammānaṃ na hetū appaccayā upādāya taṃ taṃ aṭṭhāna』』nti. Yā tattha paññā pajānanā…pe… amoho dhammavicayo sammādiṭṭhi – idaṃ tathāgatassa ṭhānañca ṭhānato aṭṭhānañca aṭṭhānato yathābhūtaṃ ñāṇaṃ.

了知："身惡行產生可意、可愛、可樂的果報，這是不可能的，無有是處。"了知："身惡行產生不可意、不可愛、不可樂的果報，這是可能的，有是處。"了知："語惡行...意惡行產生可意、可愛、可樂的果報，這是不可能的，無有是處。"了知："語惡行...意惡行產生不可意、不可愛、不可樂的果報，這是可能的，有是處。" 了知："身善行產生不可意、不可愛、不可樂的果報，這是不可能的，無有是處。"了知："身善行產生可意、可愛、可樂的果報，這是可能的，有是處。"了知："語善行...意善行產生不可意、不可愛、不可樂的果報，這是不可能的，無有是處。"了知："語善行...意善行產生可意、可愛、可樂的果報，這是可能的，有是處。" 了知："具身惡行者以此為因、以此為緣，身壞命終後生善趣天界，這是不可能的，無有是處。"了知："具身惡行者以此為因、以此為緣，身壞命終後生惡趣、墮處、地獄，這是可能的，有是處。"了知："具語惡行者...具意惡行者以此為因、以此為緣，身壞命終後生善趣天界，這是不可能的，無有是處。"了知："具語惡行者...具意惡行者以此為因、以此為緣，身壞命終後生惡趣、墮處、地獄，這是可能的，有是處。" 了知："具身善行者以此為因、以此為緣，身壞命終後生惡趣、墮處、地獄，這是不可能的，無有是處。"了知："具身善行者以此為因、以此為緣，身壞命終後生善趣天界，這是可能的，有是處。"了知："具語善行者...具意善行者以此為因、以此為緣，身壞命終後生惡趣、墮處、地獄，這是不可能的，無有是處。"了知："具語善行者...具意善行者以此為因、以此為緣，身壞命終後生善趣天界，這是可能的，有是處。"了知："諸法是諸法的因緣，此是處；諸法非諸法的因緣，此是非處。"如此的慧、了知...無癡、擇法、正見 - 這是如來對處非處如實知見。

1. (2) Tattha katamaṃ tathāgatassa atītānāgatapaccuppannānaṃ kammasamādānānaṃ ṭhānaso hetuso vipākaṃ yathābhūtaṃ ñāṇaṃ? Idha tathāgato pajānāti – 『『atthekaccāni pāpakāni kammasamādānāni gatisampattipaṭibāḷhāni na vipaccanti. Atthekaccāni pāpakāni kammasamādānāni upadhisampattipaṭibāḷhāni na vipaccanti. Atthekaccāni pāpakāni kammasamādānāni kālasampattipaṭibāḷhāni na vipaccanti. Atthekaccāni pāpakāni kammasamādānāni payogasampattipaṭibāḷhāni na vipaccanti.

『『Atthekaccāni pāpakāni kammasamādānāni gativipattiṃ āgamma vipaccanti. Atthekaccāni pāpakāni kammasamādānāni upadhivipattiṃ āgamma vipaccanti. Atthekaccāni pāpakāni kammasamādānāni kālavipattiṃ āgamma vipaccanti. Atthekaccāni pāpakāni kammasamādānāni payogavipattiṃ āgamma vipaccanti.

『『Atthekaccāni kalyāṇāni kammasamādānāni gativipattipaṭibāḷhāni na vipaccanti. Atthekaccāni kalyāṇāni kammasamādānāni upadhivipattipaṭibāḷhāni na vipaccanti. Atthekaccāni kalyāṇāni kammasamādānāni kālavipattipaṭibāḷhāni na vipaccanti. Atthekaccāni kalyāṇāni kammasamādānāni payogavipattipaṭibāḷhāni na vipaccanti.

『『Atthekaccāni kalyāṇāni kammasamādānāni gatisampattiṃ āgamma vipaccanti. Atthekaccāni kalyāṇāni kammasamādānāni upadhisampattiṃ āgamma vipaccanti. Atthekaccāni kalyāṇāni kammasamādānāni kālasampattiṃ āgamma vipaccanti. Atthekaccāni kalyāṇāni kammasamādānāni payogasampattiṃ āgamma vipaccantī』』ti. Yā tattha paññā pajānanā…pe… amoho dhammavicayo sammādiṭṭhi – idaṃ tathāgatassa atītānāgatapaccuppannānaṃ kammasamādānānaṃ ṭhānaso hetuso vipākaṃ yathābhūtaṃ ñāṇaṃ.

1. (3) Tattha katamaṃ tathāgatassa sabbatthagāminiṃ paṭipadaṃ yathābhūtaṃ ñāṇaṃ? Idha tathāgato 『『ayaṃ maggo ayaṃ paṭipadā nirayagāmī』』ti [nirayagāminīti (syā.)] pajānāti, 『『ayaṃ maggo ayaṃ paṭipadā tiracchānayonigāmī』』ti [tiracchānagāminīti (syā.) evamuparipi. aṭṭhakathā oloketabbā] pajānāti, 『『ayaṃ maggo ayaṃ paṭipadā pettivisayagāmī』』ti pajānāti, 『『ayaṃ maggo ayaṃ paṭipadā manussalokagāmī』』ti pajānāti, 『『ayaṃ maggo ayaṃ paṭipadā devalokagāmī』』ti pajānāti, 『『ayaṃ maggo ayaṃ paṭipadā nibbānagāmī』』ti pajānātīti . Yā tattha paññā pajānanā…pe… amoho dhammavicayo sammādiṭṭhi – idaṃ tathāgatassa sabbatthagāminiṃ paṭipadaṃ yathābhūtaṃ ñāṇaṃ.

2. (4) Tattha katamaṃ tathāgatassa anekadhātunānādhātulokaṃ yathābhūtaṃ ñāṇaṃ? Idha tathāgato khandhanānattaṃ pajānāti, āyatananānattaṃ pajānāti, dhātunānattaṃ pajānāti, anekadhātunānādhātulokanānattaṃ pajānātīti. Yā tattha paññā pajānanā…pe… amoho dhammavicayo sammādiṭṭhi – idaṃ tathāgatassa anekadhātunānādhātulokaṃ yathābhūtaṃ ñāṇaṃ.

(2) 其中,什麼是如來關於過去、未來、現在業的承擔,依處、因緣、果報如實知見?在此,如來了知:"有些惡業的承擔因趣處圓滿而不成熟。有些惡業的承擔因依處圓滿而不成熟。有些惡業的承擔因時間圓滿而不成熟。有些惡業的承擔因加行圓滿而不成熟。 "有些惡業的承擔因趣處敗壞而成熟。有些惡業的承擔因依處敗壞而成熟。有些惡業的承擔因時間敗壞而成熟。有些惡業的承擔因加行敗壞而成熟。 "有些善業的承擔因趣處敗壞而不成熟。有些善業的承擔因依處敗壞而不成熟。有些善業的承擔因時間敗壞而不成熟。有些善業的承擔因加行敗壞而不成熟。 "有些善業的承擔因趣處圓滿而成熟。有些善業的承擔因依處圓滿而成熟。有些善業的承擔因時間圓滿而成熟。有些善業的承擔因加行圓滿而成熟。"其中的智慧、了知...無癡、擇法、正見 - 這是如來關於過去、未來、現在業的承擔,依處、因緣、果報如實知見。 (3) 其中,什麼是如來關於一切處所趣向之道如實知見?在此,如來了知:"這是通往地獄的道路、行道",了知"這是通往畜生道的道路、行道",了知"這是通往餓鬼界的道路、行道",了知"這是通往人間的道路、行道",了知"這是通往天界的道路、行道",了知"這是通往涅槃的道路、行道"。其中的智慧、了知...無癡、擇法、正見 - 這是如來關於一切處所趣向之道如實知見。 (4) 其中,什麼是如來關於多界、種種界世間如實知見?在此,如來了知蘊的種種性,了知處的種種性,了知界的種種性,了知多界、種種界世間的種種性。其中的智慧、了知...無癡、擇法、正見 - 這是如來關於多界、種種界世間如實知見。

1. (5) Tattha katamaṃ tathāgatassa sattānaṃ nānādhimuttikataṃ yathābhūtaṃ ñāṇaṃ? Idha tathāgato pajānāti – 『『santi sattā hīnādhimuttikā, santi sattā paṇītādhimuttikā. Hīnādhimuttikā sattā hīnādhimuttike satte sevanti bhajanti payirupāsanti. Paṇītādhimuttikā sattā paṇītādhimuttike satte sevanti bhajanti payirupāsanti.

『『Atītampi addhānaṃ hīnādhimuttikā sattā hīnādhimuttike satte seviṃsu bhajiṃsu payirupāsiṃsu, paṇītādhimuttikā sattā paṇītādhimuttike satte seviṃsu bhajiṃsu payirupāsiṃsu.

『『Anāgatampi addhānaṃ hīnādhimuttikā sattā hīnādhimuttike satte sevissanti bhajissanti payirupāsissanti, paṇītādhimuttikā sattā paṇītādhimuttike satte sevissanti bhajissanti payirupāsissantī』』ti. Yā tattha paññā pajānanā…pe… amoho dhammavicayo sammādiṭṭhi – idaṃ tathāgatassa sattānaṃ nānādhimuttikataṃ yathābhūtaṃ ñāṇaṃ.

1. (6) Tattha katamaṃ tathāgatassa parasattānaṃ parapuggalānaṃ indriyaparopariyattaṃ yathābhūtaṃ ñāṇaṃ? Idha tathāgato sattānaṃ āsayaṃ pajānāti, anusayaṃ pajānāti, caritaṃ pajānāti, adhimuttiṃ pajānāti, apparajakkhe mahārajakkhe tikkhindriye mudindriye svākāre dvākāre suviññāpaye duviññāpaye bhabbābhabbe satte pajānāti.

2. Katamo ca sattānaṃ āsayo? 『『Sassato loko』』ti vā, 『『asassato loko』』ti vā, 『『antavā loko』』ti vā, 『『anantavā loko』』ti vā, 『『taṃ jīvaṃ taṃ sarīra』』nti vā, 『『aññaṃ jīvaṃ aññaṃ sarīra』』nti vā, 『『hoti tathāgato paraṃ maraṇāti vā, 『『na hoti tathāgato paraṃ maraṇā』』ti vā, 『『hoti ca na ca hoti tathāgato paraṃ maraṇā』』ti vā, 『『neva hoti na na hoti tathāgato paraṃ maraṇā』』ti vā, iti bhavadiṭṭhisannissitā vā sattā honti vibhavadiṭṭhisannissitā vā. Ete vā pana ubho ante anupagamma idappaccayatā paṭiccasamuppannesu dhammesu anulomikā khanti paṭiladdhā hoti yathābhūtaṃ ñāṇaṃ. Ayaṃ sattānaṃ āsayo.

3. Katamo ca sattānaṃ anusayo? Sattānusayā – kāmarāgānusayo, paṭighānusayo, mānānusayo, diṭṭhānusayo, vicikicchānusayo, bhavarāgānusayo, avijjānusayo. Yaṃ loke piyarūpaṃ sātarūpaṃ ettha sattānaṃ rāgānusayo anuseti. Yaṃ loke appiyarūpaṃ asātarūpaṃ ettha sattānaṃ paṭighānusayo anuseti. Iti imesu dvīsu dhammesu avijjānupatitā. Tadekaṭṭho māno ca diṭṭhi ca vicikicchā ca daṭṭhabbā. Ayaṃ sattānaṃ anusayo.

4. Katamañca sattānaṃ caritaṃ? Puññābhisaṅkhāro, apuññābhisaṅkhāro , āneñjābhisaṅkhāro, parittabhūmako vā mahābhūmako vā – idaṃ sattānaṃ caritaṃ.

5. Katamā ca sattānaṃ adhimutti? Santi sattā hīnādhimuttikā, santi sattā paṇītādhimuttikā. Hīnādhimuttikā sattā hīnādhimuttike satte sevanti bhajanti payirupāsanti. Paṇītādhimuttikā sattā paṇītādhimuttike satte sevanti bhajanti payirupāsanti.

Atītampi addhānaṃ hīnādhimuttikā sattā hīnādhimuttike satte seviṃsu bhajiṃsu payirupāsiṃsu. Paṇītādhimuttikā sattā paṇītādhimuttike satte seviṃsu bhajiṃsu payirupāsiṃsu.

Anāgatampi addhānaṃ hīnādhimuttikā sattā hīnādhimuttike satte sevissanti bhajissanti payirupāsissanti. Paṇītādhimuttikā sattā paṇītādhimuttike satte sevissanti bhajissanti payirupāsissanti. Ayaṃ sattānaṃ adhimutti.

(5) 其中,什麼是如來關於眾生種種勝解如實知見?在此,如來了知:"有些眾生有低劣的勝解,有些眾生有殊勝的勝解。有低劣勝解的眾生親近、結交、侍奉有低劣勝解的眾生。有殊勝勝解的眾生親近、結交、侍奉有殊勝勝解的眾生。 "過去世中,有低劣勝解的眾生親近、結交、侍奉有低劣勝解的眾生,有殊勝勝解的眾生親近、結交、侍奉有殊勝勝解的眾生。 "未來世中,有低劣勝解的眾生將親近、結交、侍奉有低劣勝解的眾生,有殊勝勝解的眾生將親近、結交、侍奉有殊勝勝解的眾生。"其中的智慧、了知...無癡、擇法、正見 - 這是如來關於眾生種種勝解如實知見。 (6) 其中,什麼是如來關於其他眾生、其他人的根器高下如實知見?在此,如來了知眾生的意向,了知潛在傾向,了知行為,了知勝解,了知少塵垢者、多塵垢者、利根者、鈍根者、善相者、惡相者、易教化者、難教化者、有能力者、無能力者。 什麼是眾生的意向?或"世界是常"、或"世界是無常"、或"世界有邊"、或"世界無邊"、或"命即是身"、或"命異身異"、或"如來死後存在"、或"如來死後不存在"、或"如來死後亦存在亦不存在"、或"如來死後非存在非不存在",如是眾生或依止有見或依止無有見。或者不趨向這兩極端,對緣起法有隨順的忍受,獲得如實知見。這是眾生的意向。 什麼是眾生的潛在傾向?七種潛在傾向 - 欲貪潛在傾向、瞋恚潛在傾向、慢潛在傾向、見潛在傾向、疑潛在傾向、有貪潛在傾向、無明潛在傾向。對世間可愛可意之事,眾生有貪慾潛在傾向。對世間不可愛不可意之事,眾生有瞋恚潛在傾向。如是對這兩法無明隨增。與此同在的慢、見、疑應當了知。這是眾生的潛在傾向。 什麼是眾生的行為?福行、非福行、不動行,或小界或大界 - 這是眾生的行為。 什麼是眾生的勝解?有些眾生有低劣的勝解,有些眾生有殊勝的勝解。有低劣勝解的眾生親近、結交、侍奉有低劣勝解的眾生。有殊勝勝解的眾生親近、結交、侍奉有殊勝勝解的眾生。 過去世中,有低劣勝解的眾生親近、結交、侍奉有低劣勝解的眾生。有殊勝勝解的眾生親近、結交、侍奉有殊勝勝解的眾生。 未來世中,有低劣勝解的眾生將親近、結交、侍奉有低劣勝解的眾生。有殊勝勝解的眾生將親近、結交、侍奉有殊勝勝解的眾生。這是眾生的勝解。

1. Katame te sattā mahārajakkhā? Dasa kilesavatthūni – lobho, doso, moho, māno, diṭṭhi, vicikicchā, thinaṃ, uddhaccaṃ, ahirikaṃ, anottappaṃ. Yesaṃ sattānaṃ imāni dasa kilesavatthūni āsevitāni bhāvitāni bahulīkatāni ussadagatāni, ime te sattā mahārajakkhā.

2. Katame te sattā apparajakkhā? Yesaṃ sattānaṃ imāni dasa kilesavatthūni anāsevitāni abhāvitāni abahulīkatāni anussadagatāni, ime te sattā apparajakkhā.

3. Katame te sattā mudindriyā? Pañcindriyāni – saddhindriyaṃ, vīriyindriyaṃ, satindriyaṃ, samādhindriyaṃ, paññindriyaṃ. Yesaṃ sattānaṃ imāni pañcindriyāni anāsevitāni abhāvitāni abahulīkatāni anussadagatāni, ime te sattā mudindriyā.

4. Katame te sattā tikkhindriyā? Yesaṃ sattānaṃ imāni pañcindriyāni āsevitāni bhāvitāni bahulīkatāni ussadagatāni, ime te sattā tikkhindriyā.

5. Katame te sattā dvākārā? Ye te sattā pāpāsayā pāpānusayā pāpacaritā pāpādhimuttikā mahārajakkhā mudindriyā, ime te sattā dvākārā.

6. Katame te sattā svākārā? Ye te sattā kalyāṇāsayā kalyāṇacaritā kalyāṇādhimuttikā apparajakkhā tikkhindriyā, ime te sattā svākārā.

7. Katame te sattā duviññāpayā? Ye ca te sattā dvākārā, teva te sattā duviññāpayā. Ye ca te sattā svākārā, teva te sattā suviññāpayā.

8. Katame te sattā abhabbā? Ye te sattā kammāvaraṇena samannāgatā kilesāvaraṇena samannāgatā vipākāvaraṇena samannāgatā assaddhā acchandikā duppaññā abhabbā niyāmaṃ okkamituṃ kusalesu dhammesu sammattaṃ, ime te sattā abhabbā.

9. Katame te sattā bhabbā? Ye te sattā na kammāvaraṇena samannāgatā na kilesāvaraṇena samannāgatā na vipākāvaraṇena samannāgatā saddhā chandikā paññavanto bhabbā niyāmaṃ okkamituṃ kusalesu dhammesu sammattaṃ, ime te sattā bhabbāti. Yā tattha paññā pajānanā…pe… amoho dhammavicayo sammādiṭṭhi – idaṃ tathāgatassa parasattānaṃ parapuggalānaṃ indriyaparopariyattaṃ yathābhūtaṃ ñāṇaṃ.

什麼是那些多塵垢的眾生?十種煩惱事 - 貪、嗔、癡、慢、見、疑、昏沉、掉舉、無慚、無愧。對於那些多修習、多培育、多作、多積集這十種煩惱事的眾生,這些是多塵垢的眾生。 什麼是那些少塵垢的眾生?對於那些不修習、不培育、不多作、不積集這十種煩惱事的眾生,這些是少塵垢的眾生。 什麼是那些鈍根的眾生?五根 - 信根、精進根、念根、定根、慧根。對於那些不修習、不培育、不多作、不積集這五根的眾生,這些是鈍根的眾生。 什麼是那些利根的眾生?對於那些多修習、多培育、多作、多積集這五根的眾生,這些是利根的眾生。 什麼是那些惡相的眾生?那些有惡意向、惡潛在傾向、惡行為、惡勝解、多塵垢、鈍根的眾生,這些是惡相的眾生。 什麼是那些善相的眾生?那些有善意向、善行為、善勝解、少塵垢、利根的眾生,這些是善相的眾生。 什麼是那些難教化的眾生?那些惡相的眾生,就是那些難教化的眾生。那些善相的眾生,就是那些易教化的眾生。 什麼是那些無能力的眾生?那些具有業障、煩惱障、異熟障,無信、無慾、劣慧,無能力進入善法正性決定的眾生,這些是無能力的眾生。 什麼是那些有能力的眾生?那些不具有業障、不具有煩惱障、不具有異熟障,有信、有欲、有慧,有能力進入善法正性決定的眾生,這些是有能力的眾生。其中的智慧、了知...無癡、擇法、正見 - 這是如來關於其他眾生、其他人的根器高下如實知見。

1. (7) Tattha katamaṃ tathāgatassa jhānavimokkhasamādhisamāpattīnaṃ saṃkilesaṃ vodānaṃ yathābhūtaṃ ñāṇaṃ? Jhāyīti. Cattāro jhāyī. Atthekacco jhāyī sampattiyeva [sampattiyeva (ka.)] samānaṃ vipattīti pacceti, atthekacco jhāyī vipattiṃyeva [vipattiyeva (ka.)] samānaṃ sampattīti pacceti, atthekacco jhāyī sampattiyeva samānaṃ sampattīti pacceti, atthekacco jhāyī vipattiyeva samānaṃ vipattīti pacceti – ime cattāro jhāyī.

Aparepi cattāro jhāyī. Atthekacco jhāyī dandhaṃ samāpajjati khippaṃ vuṭṭhāti, atthekacco jhāyī khippaṃ samāpajjati dandhaṃ vuṭṭhāti, atthekacco jhāyī dandhaṃ samāpajjati dandhaṃ vuṭṭhāti, atthekacco jhāyī khippaṃ samāpajjati khippaṃ vuṭṭhāti – ime cattāro jhāyī.

Aparepi cattāro jhāyī. Atthekacco jhāyī samādhismiṃ samādhikusalo hoti, na samādhismiṃ samāpattikusalo; atthekacco jhāyī samādhismiṃ samāpattikusalo hoti, na samādhismiṃ samādhikusalo; atthekacco jhāyī samādhismiṃ samādhikusalo ca hoti, samādhismiṃ samāpattikusalo ca; atthekacco jhāyī neva samādhismiṃ samādhikusalo hoti, na samādhismiṃ samāpattikusalo – ime cattāro jhāyī.

『『Jhāna』』nti . Cattāri jhānāni – paṭhamaṃ jhānaṃ, dutiyaṃ jhānaṃ, tatiyaṃ jhānaṃ, catutthaṃ jhānaṃ.

『『Vimokkho』』ti. Aṭṭha vimokkhā. Rūpī rūpāni passati – ayaṃ paṭhamo vimokkho.

Ajjhattaṃ arūpasaññī bahiddhā rūpāni passati – ayaṃ dutiyo vimokkho.

Subhanteva adhimutto hoti – ayaṃ tatiyo vimokkho.

Sabbaso rūpasaññānaṃ samatikkamā paṭighasaññānaṃ atthaṅgamā nānattasaññānaṃ amanasikārā 『『ananto ākāso』』ti ākāsānañcāyatanaṃ upasampajja viharati – ayaṃ catuttho vimokkho.

Sabbaso ākāsānañcāyatanaṃ samatikkamma 『『anantaṃ viññāṇa』』nti viññāṇañcāyatanaṃ upasampajja viharati – ayaṃ pañcamo vimokkho.

Sabbaso viññāṇañcāyatanaṃ samatikkamma 『『natthi kiñci』』ti ākiñcaññāyatanaṃ upasampajja viharati – ayaṃ chaṭṭho vimokkho.

Sabbaso ākiñcaññāyatanaṃ samatikkamma nevasaññānāsaññāyatanaṃ upasampajja viharati – ayaṃ sattamo vimokkho.

Sabbaso nevasaññānāsaññāyatanaṃ samatikkamma saññāvedayitanirodhaṃ upasampajja viharati – ayaṃ aṭṭhamo vimokkho.

『『Samādhī』』ti. Tayo samādhī – savitakkasavicāro samādhi, avitakkavicāramatto samādhi, avitakkaavicāro samādhi.

『『Samāpattī』』ti . Nava anupubbavihārasamāpattiyo – paṭhamajjhānasamāpatti, dutiyajjhānasamāpatti, tatiyajjhānasamāpatti, catutthajjhānasamāpatti, ākāsānañcāyatanasamāpatti, viññāṇañcāyatanasamāpatti, ākiñcaññāyatanasamāpatti, nevasaññānāsaññāyatanasamāpatti, saññāvedayitanirodhasamāpatti.

『『Saṃkilesa』』nti hānabhāgiyo dhammo. 『『Vodāna』』nti visesabhāgiyo dhammo. 『『Vuṭṭhāna』』nti. Vodānampi vuṭṭhānaṃ, tamhā tamhā samādhimhā vuṭṭhānampi vuṭṭhānanti. Yā tattha paññā pajānanā…pe… amoho dhammavicayo sammādiṭṭhi – idaṃ tathāgatassa jhānavimokkhasamādhisamāpattīnaṃ saṃkilesaṃ vodānaṃ vuṭṭhānaṃ yathābhūtaṃ ñāṇaṃ.

(7) 其中,什麼是如來關於禪定解脫、禪定、入定的污垢的凈除如實知見?禪定者。四種禪定者。有些禪定者在圓滿時遭遇相同的失落；有些禪定者在失落時遭遇相同的圓滿；有些禪定者在圓滿時遭遇相同的圓滿；有些禪定者在失落時遭遇相同的失落 - 這些是四種禪定者。 還有四種禪定者。有些禪定者快速入定后迅速出定；有些禪定者快速入定后慢慢出定；有些禪定者慢慢入定后慢慢出定；有些禪定者快速入定后快速出定 - 這些是四種禪定者。 還有四種禪定者。有些禪定者在定中善於禪定，而不善於入定；有些禪定者在定中善於入定，而不善於禪定；有些禪定者在定中既善於禪定又善於入定；有些禪定者在定中既不善於禪定也不善於入定 - 這些是四種禪定者。 「禪定」是。四種禪定 - 初禪、第二禪、第三禪、第四禪。 「解脫」是。八種解脫。見到色法者 - 這是第一解脫。 內心無色之念者見到外在色法 - 這是第二解脫。 善於安住于安樂者 - 這是第三解脫。 超越一切色法的念、觸的念、種種念、無念者，住于「無邊空間」 - 這是第四解脫。 超越無邊空間，住于「無邊識」 - 這是第五解脫。 超越無邊識，住于「無物」 - 這是第六解脫。 超越無物，住于無覺無知 - 這是第七解脫。 超越無覺無知，住于感受滅盡 - 這是第八解脫。 「定」是。三種定 - 有思有察的定、無思有察的定、無思無察的定。 「入定」是。九種漸次住的入定 - 初禪入定、第二禪入定、第三禪入定、第四禪入定、空處入定、識處入定、無物處入定、無覺無知處入定、感受滅盡處入定。 「污垢」是指有損的法。「凈除」是指特殊的法。「出定」是。出定也是出離，從此處、彼處的定中出定。 其中的智慧、了知...無癡、擇法、正見 - 這是如來關於禪定解脫、禪定、入定的污垢的凈除如實知見。

1. (8) Tattha katamaṃ tathāgatassa pubbenivāsānussati yathābhūtaṃ ñāṇaṃ ? Idha tathāgato anekavihitaṃ pubbenivāsaṃ anussarati, seyyathidaṃ – ekampi jātiṃ dvepi jātiyo tissopi jātiyo catassopi jātiyo pañcapi jātiyo dasapi jātiyo vīsampi jātiyo tiṃsampi jātiyo cattālīsampi jātiyo paññāsampi jātiyo jātisatampi jātisahassampi jātisatasahassampi anekepi saṃvaṭṭakappe anekepi vivaṭṭakappe anekepi saṃvaṭṭavivaṭṭakappe 『『amutrāsiṃ evaṃnāmo evaṃgotto evaṃvaṇṇo evamāhāro evaṃsukhadukkhappaṭisaṃvedī evamāyupariyanto, so tato cuto amutra udapādiṃ; tatrāpāsiṃ evaṃnāmo evaṃgotto evaṃvaṇṇo evamāhāro evaṃsukhadukkhappaṭisaṃvedī evamāyupariyanto, so tato cuto idhūpapanno』』ti. Iti sākāraṃ sauddesaṃ anekavihitaṃ pubbenivāsaṃ anussaratīti. Yā tattha paññā pajānanā…pe… amoho dhammavicayo sammādiṭṭhi – idaṃ tathāgatassa pubbenivāsānussati yathābhūtaṃ ñāṇaṃ.

2. (9) Tattha katamaṃ tathāgatassa sattānaṃ cutūpapātaṃ yathābhūtaṃ ñāṇaṃ? Idha tathāgato dibbena cakkhunā visuddhena atikkantamānusakena satte passati cavamāne upapajjamāne hīne paṇīte suvaṇṇe dubbaṇṇe sugate duggate yathākammūpage satte pajānāti – 『『ime vata bhonto sattā kāyaduccaritena samannāgatā vacīduccaritena samannāgatā manoduccaritena samannāgatā ariyānaṃ upavādakā micchādiṭṭhikā micchādiṭṭhikammasamādānā. Te kāyassa bhedā paraṃ maraṇā apāyaṃ duggatiṃ vinipātaṃ nirayaṃ upapannā. Ime vā pana bhonto sattā kāyasucaritena samannāgatā vacīsucaritena samannāgatā manosucaritena samannāgatā ariyānaṃ anupavādakā sammādiṭṭhikā sammādiṭṭhikammasamādānā. Te kāyassa bhedā paraṃ maraṇā sugatiṃ saggaṃ lokaṃ upapannā』』ti. Iti dibbena cakkhunā visuddhena atikkantamānusakena satte passati cavamāne upapajjamāne hīne paṇīte suvaṇṇe dubbaṇṇe sugate duggate yathākammūpage satte pajānātīti. Yā tattha paññā pajānanā…pe… amoho dhammavicayo sammādiṭṭhi – idaṃ tathāgatassa sattānaṃ cutūpapātaṃ yathābhūtaṃ ñāṇaṃ.

(8) 其中,什麼是如來關於宿命隨念如實知見?在此,如來回憶起種種前世,即:一生、二生、三生、四生、五生、十生、二十生、三十生、四十生、五十生、百生、千生、百千生、許多壞劫、許多成劫、許多壞成劫,"在那裡我有如是名、如是姓、如是容貌、如是食物、如是苦樂感受、如是壽命。我從那裡死後,又生在那裡;在那裡我又有如是名、如是姓、如是容貌、如是食物、如是苦樂感受、如是壽命。我從那裡死後,又生在這裡。"如是他回憶起種種前世,具有行相和特徵。其中的智慧、了知...無癡、擇法、正見 - 這是如來關於宿命隨念如實知見。 (9) 其中,什麼是如來關於眾生死生如實知見?在此,如來以清凈超人的天眼,見到眾生死時、生時,低劣的、高貴的,美麗的、醜陋的,幸運的、不幸的,了知眾生隨業而去:"這些尊貴的眾生,具足身惡行、語惡行、意惡行,誹謗聖者,持邪見,受持邪見業。他們身壞命終后,生於惡趣、惡道、墮處、地獄。或者這些尊貴的眾生,具足身善行、語善行、意善行,不誹謗聖者,持正見,受持正見業。他們身壞命終后,生於善趣、天界。"如是他以清凈超人的天眼,見到眾生死時、生時,低劣的、高貴的,美麗的、醜陋的,幸運的、不幸的,了知眾生隨業而去。其中的智慧、了知...無癡、擇法、正見 - 這是如來關於眾生死生如實知見。

1. (10) Tattha katamaṃ tathāgatassa āsavānaṃ khayaṃ yathābhūtaṃ ñāṇaṃ? Idha tathāgato āsavānaṃ khayā anāsavaṃ cetovimuttiṃ paññāvimuttiṃ diṭṭheva dhamme sayaṃ abhiññā sacchikatvā upasampajja viharatīti. Yā tattha paññā pajānanā…pe… amoho dhammavicayo sammādiṭṭhi – idaṃ tathāgatassa āsavānaṃ khayaṃ yathābhūtaṃ ñāṇanti.

Dasakaṃ.

Ñāṇavibhaṅgo niṭṭhito.

(10) 其中,什麼是如來關於漏盡如實知見?在此,如來由於諸漏已盡,現法中自證知、作證、成就、安住于無漏心解脫、慧解脫。其中的智慧、了知...無癡、擇法、正見 - 這是如來關於漏盡如實知見。 十法。 智分別已結束。