B0102050701uragavaggo（蛇品）

Namo tassa bhagavato arahato sammāsambuddhassa

Khuddakanikāye

Petavatthupāḷi

Uragavaggo
Khettūpamapetavatthu

1.

『『Khettūpamā arahanto, dāyakā kassakūpamā;

Bījūpamaṃ deyyadhammaṃ, etto nibbattate phalaṃ.

2.

『『Etaṃ bījaṃ kasi khettaṃ, petānaṃ dāyakassa ca;

Taṃ petā paribhuñjanti, dātā puññena vaḍḍhati.

3.

『『Idheva kusalaṃ katvā, pete ca paṭipūjiya;

Saggañca kamati [gamati (ka.)] ṭṭhānaṃ, kammaṃ katvāna bhaddaka』』nti.

Khettūpamapetavatthu paṭhamaṃ.

Sūkaramukhapetavatthu

4.

『『Kāyo te sabbasovaṇṇo, sabbā obhāsate disā;

Mukhaṃ te sūkarasseva, kiṃ kammamakarī pure』』 [makarā pure (ka.)].

5.

『『Kāyena saññato āsiṃ, vācāyāsimasaññato;

Tena metādiso vaṇṇo, yathā passasi nārada.

6.

『『Taṃ tyāhaṃ [tāhaṃ (ka.)] nārada brūmi, sāmaṃ diṭṭhamidaṃ tayā;

Mākāsi mukhasā pāpaṃ, mā kho sūkaramukho ahū』』ti.

Sūkaramukhapetavatthu dutiyaṃ.

Pūtimukhapetavatthu

7.

『『Dibbaṃ subhaṃ dhāresi vaṇṇadhātuṃ, vehāyasaṃ tiṭṭhasi antalikkhe;

Mukhañca te kimayo pūtigandhaṃ, khādanti kiṃ kammamakāsi pubbe』』.

8.

『『Samaṇo ahaṃ pāpotiduṭṭhavāco [pāpo duṭṭhavāco (sī.), pāpo dukkhavāco (syā. pī.)], tapassirūpo mukhasā asaññato;

Laddhā ca me tapasā vaṇṇadhātu, mukhañca me pesuṇiyena pūti.

9.

『『Tayidaṃ tayā nārada sāmaṃ diṭṭhaṃ,

Anukampakā ye kusalā vadeyyuṃ;

『Mā pesuṇaṃ mā ca musā abhāṇi,

Yakkho tuvaṃ hohisi kāmakāmī』』』ti.

Pūtimukhapetavatthu tatiyaṃ.

Piṭṭhadhītalikapetavatthu

10.

『『Yaṃ kiñcārammaṇaṃ katvā, dajjā dānaṃ amaccharī;

Pubbapete ca ārabbha, atha vā vatthudevatā.

11.

『『Cattāro ca mahārāje, lokapāle yasassine [yasassino (sī. syā.)];

Kuveraṃ dhataraṭṭhañca, virūpakkhaṃ virūḷhakaṃ;

Te ceva pūjitā honti, dāyakā ca anipphalā.

12.

『『Na hi ruṇṇaṃ vā soko vā, yā caññā paridevanā;

Na taṃ petassa atthāya, evaṃ tiṭṭhanti ñātayo.

13.

『『Ayañca kho dakkhiṇā dinnā, saṅghamhi suppatiṭṭhitā;

Dīgharattaṃ hitāyassa, ṭhānaso upakappatī』』ti.

Piṭṭhadhītalikapetavatthu catutthaṃ.

Tirokuṭṭapetavatthu

14.

[khu. pā. 7.1 khuddakapāṭhe] 『『Tirokuṭṭesu [tirokuḍḍesu (sī. syā. pī.)] tiṭṭhanti, sandhisiṅghāṭakesu ca;

Dvārabāhāsu tiṭṭhanti, āgantvāna sakaṃ gharaṃ.

15.

『『Pahūte annapānamhi, khajjabhojje upaṭṭhite;

Na tesaṃ koci sarati, sattānaṃ kammapaccayā.

16.

『『Evaṃ dadanti ñātīnaṃ, ye honti anukampakā;

Suciṃ paṇītaṃ kālena, kappiyaṃ pānabhojanaṃ;

『Idaṃ vo ñātīnaṃ hotu, sukhitā hontu ñātayo』.

17.

『『Te ca tattha samāgantvā, ñātipetā samāgatā;

Pahūte annapānamhi, sakkaccaṃ anumodare.

18.

『『『Ciraṃ jīvantu no ñātī, yesaṃ hetu labhāmase;

Amhākañca katā pūjā, dāyakā ca anipphalā』.

19.

『『『Na hi tattha kasi atthi, gorakkhettha na vijjati;

Vaṇijjā tādisī natthi, hiraññena kayākayaṃ [kayokkayaṃ (sī. ka.) kayokayaṃ (khu. pā. 7.6)];

Ito dinnena yāpenti, petā kālagatā [kālakatā (sī. syā. pī.)] tahiṃ』.

20.

『『『Unname udakaṃ vuṭṭhaṃ, yathā ninnaṃ pavattati;

Evameva ito dinnaṃ, petānaṃ upakappati』.

21.

『『『Yathā vārivahā pūrā, paripūrenti sāgaraṃ;

Evameva ito dinnaṃ, petānaṃ upakappati』.

禮敬世尊、阿羅漢、正等正覺者小部餓鬼事經 1. 蛇品 1. 田地譬喻餓鬼事 1. "阿羅漢如田地，施主如農夫人，佈施如種子，由此得果實。 2. "此為種子田地，為餓鬼與施主，餓鬼享用此，施者福德增。 3. "今世行善業，供養諸餓鬼，得往生天界，因作善業故。" 第一田地譬喻餓鬼事竟。 2. 豬面餓鬼事 4. "你身純金色，光照諸方位，面貌似豬形，往昔造何業？" 5. "我身有節制，言語無節制，是故我容貌，如你所見聞。 6. "那羅陀我說，你親眼所見，莫以口造惡，莫成豬面形。" 第二豬面餓鬼事竟。 3. 腐口餓鬼事 7. "你具天界美妙色相，立於空中虛空界，口中蟲蛆腐臭味，往昔曾造何等業？" 8. "我為沙門惡口語，形似苦行不自制，以此苦行得色相，口因兩舌成腐臭。 9. "那羅陀你親眼見，有慈悲者善告誡： '莫說兩舌與妄語，你將成為如意夜叉。'" 第三腐口餓鬼事竟。 4. 麵粉女餓鬼事 10. "若人無慳吝，緣任何佈施，為亡故親人，或為地神祇。 11. "四大天王等，護世有名聲，毗沙門、持國、毗樓博叉、增長，彼等受供養，施者不虛果。 12. "非哭泣憂愁，及余諸哀嘆，于亡者無益，親屬徒佇立。 13. "若此佈施施僧伽，善立根基得確立，長久利益諸亡者，當下即得現果報。" 第四面粉女餓鬼事竟。 5. 墻外餓鬼事 14. "他們立墻外，街巷十字頭，立於門柱旁，返回自家門。 15. "雖有豐盛食，美味擺滿桌，無人憶及彼，眾生業果故。 16. "如是諸親人，若有憐憫心，當以凈美食，如法時供養： '愿此奉親靈，愿親獲安樂。' 17. "亡靈皆聚集，親族鬼來臨，見豐盛飲食，歡喜共隨喜： 18. "'愿我諸親人，長壽久安樂，因彼得此供，施者獲福報。' 19. "彼處無耕田，亦無牧牛人，無如是商賈，黃金作買賣；彼處諸亡靈，賴此供養活。 20. "如高處雨水，流向低窪處，如是此供養，利益諸亡靈。 21. "如眾河流水，注滿于大海，如是此供養，利益諸亡靈。"

22.

『『『Adāsi me akāsi me, ñāti mittā [ñāti mitto (?)] sakhā ca me;

Petānaṃ dakkhiṇaṃ dajjā, pubbe katamanussaraṃ』.

23.

『『『Na hi ruṇṇaṃ vā soko vā, yā caññā paridevanā;

Na taṃ petānamatthāya, evaṃ tiṭṭhanti ñātayo』.

24.

『『『Ayañca kho dakkhiṇā dinnā, saṅghamhi suppatiṭṭhitā;

Dīgharattaṃ hitāyassa, ṭhānaso upakappati』.

25.

『『So ñātidhammo ca ayaṃ nidassito, petāna pūjā ca katā uḷārā;

Balañca bhikkhūnamanuppadinnaṃ, tumhehi puññaṃ pasutaṃ anappaka』』nti.

Tirokuṭṭapetavatthu pañcamaṃ.

Pañcaputtakhādapetivatthu

26.

『『Naggā dubbaṇṇarūpāsi, duggandhā pūti vāyasi;

Makkhikāhi parikiṇṇā [makkhikāparikiṇṇā ca (sī.)], kā nu tvaṃ idha tiṭṭhasī』』ti.

27.

『『Ahaṃ bhadante [bhaddante (ka.)] petīmhi, duggatā yamalokikā;

Pāpakammaṃ karitvāna, petalokaṃ ito gatā.

28.

『『Kālena pañca puttāni, sāyaṃ pañca punāpare;

Vijāyitvāna khādāmi, tepi nā honti me alaṃ.

29.

『『Pariḍayhati dhūmāyati, khudāya [khuddāya (ka.)] hadayaṃ mama;

Pānīyaṃ na labhe pātuṃ, passa maṃ byasanaṃ gata』』nti.

30.

『『Kiṃ nu kāyena vācāya, manasā dukkaṭaṃ kataṃ;

Kissa kammavipākena, puttamaṃsāni khādasī』』ti.

31.

『『Sapatī [sapattī (sī.)] me gabbhinī āsi, tassā pāpaṃ acetayiṃ;

Sāhaṃ paduṭṭhamanasā, akariṃ gabbhapātanaṃ.

32.

『『Tassā dvemāsiko gabbho, lohitaññeva pagghari;

Tadassā mātā kupitā, mayhaṃ ñātī samānayi;

Sapathañca maṃ kāresi, paribhāsāpayī ca maṃ.

33.

『『Sāhaṃ ghorañca sapathaṃ, musāvādaṃ abhāsisaṃ;

Puttamaṃsāni khādāmi, sace taṃ pakataṃ mayā.

34.

『『Tassa kammassa vipākena [vipākaṃ (syā. ka.)], musāvādassa cūbhayaṃ;

Puttamaṃsāni khādāmi, pubbalohitamakkhitā』』ti.

Pañcaputtakhādapetivatthu [pañcaputtakhādapetavatthu (sī. syā. pī.) evamuparipi] chaṭṭhaṃ.

Sattaputtakhādapetivatthu

35.

『『Naggā dubbaṇṇarūpāsi, duggandhā pūti vāyasi;

Makkhikāhi parikiṇṇā, kā nu tvaṃ idha tiṭṭhasī』』ti.

36.

『『Ahaṃ bhadante petīmhi, duggatā yamalokikā;

Pāpakammaṃ karitvāna, petalokaṃ ito gatā.

37.

『『Kālena satta puttāni, sāyaṃ satta punāpare;

Vijāyitvāna khādāmi, tepi nā honti me alaṃ.

38.

『『Pariḍayhati dhūmāyati, khudāya hadayaṃ mama;

Nibbutiṃ nādhigacchāmi, aggidaḍḍhāva ātape』』ti.

39.

『『Kiṃ nu kāyena vācāya, manasā dukkaṭaṃ kataṃ;

Kissa kammavipākena, puttamaṃsāni khādasī』』ti.

40.

『『Ahū mayhaṃ duve puttā, ubho sampattayobbanā;

Sāhaṃ puttabalūpetā, sāmikaṃ atimaññisaṃ.

41.

『『Tato me sāmiko kuddho, sapattiṃ mayhamānayi;

Sā ca gabbhaṃ alabhittha, tassā pāpaṃ acetayiṃ.

42.

『『Sāhaṃ paduṭṭhamanasā, akariṃ gabbhapātanaṃ;

Tassā temāsiko gabbho, pubbalohitako [pubbalohitako (ka.)] pati.

43.

『『Tadassā mātā kupitā, mayhaṃ ñātī samānayi;

Sapathañca maṃ kāresi, paribhāsāpayī ca maṃ.

44.

『『Sāhaṃ ghorañca sapathaṃ, musāvādaṃ abhāsisaṃ;

『Puttamaṃsāni khādāmi, sace taṃ pakataṃ mayā』.

45.

『『Tassa kammassa vipākena, musāvādassa cūbhayaṃ;

Puttamaṃsāni khādāmi, pubbalohitamakkhitā』』ti.

Sattaputtakhādapetivatthu sattamaṃ.

Goṇapetavatthu

46.

『『Kiṃ nu ummattarūpova, lāyitvā haritaṃ tiṇaṃ;

Khāda khādāti lapasi, gatasattaṃ jaraggavaṃ.

22. "'給我做於我，親友知己情；應施亡靈供，憶念昔所為。' 23. "'非哭泣憂愁，及余諸哀嘆，于亡者無益，親屬徒佇立。' 24. "'若此佈施施僧伽，善立根基得確立，長久利益諸亡者，當下即得現果報。' 25. "此為親族法已示，供養亡靈甚殊勝，僧眾得施增力量，汝等獲福不可量。" 第五墻外餓鬼事竟。 6. 食五子餓鬼女事 26. "你身形醜陋且裸露，發出腐臭惡腥味，蠅蛆環繞身四周，汝為何者立於此？" 27. "尊者我餓鬼，墮落閻魔界，因造諸惡業，死後生鬼界。 28. "朝生五個子，暮生五個子，生已我食之，仍不能滿足。 29. "我心燃如火，飢餓燒灼身，連水亦不得，請看我困苦。" 30. "身口意三業，作何不善事，以何業報故，食啖子肉身？" 31. "有一同居妻，懷胎我生惡，我心生嫉妒，令她墮胎兒。 32. "她兩月胎兒，流出如血漿，其母甚憤怒，召集我親族，令我發重誓，且加以叱責。 33. "我發此可怕，虛妄誓言說： '若我作此事，愿食己子肉。' 34. "以此業報故，並因虛妄語，我今食子肉，沾滿膿與血。" 第六食五子餓鬼女事竟。 7. 食七子餓鬼女事 35. "你身形醜陋且裸露，發出腐臭惡腥味，蠅蛆環繞身四周，汝為何者立於此？" 36. "尊者我餓鬼，墮落閻魔界，因造諸惡業，死後生鬼界。 37. "朝生七個子，暮生七個子，生已我食之，仍不能滿足。 38. "我心燃如火，飢餓燒灼身，不得片刻安，如火烤日曬。" 39. "身口意三業，作何不善事，以何業報故，食啖子肉身？" 40. "我有兩個子，皆已至青春，倚仗子力強，輕視我夫君。 41. "是故夫發怒，娶我一媵妾，彼女得懷孕，我心生惡念。 42. "我心生嫉妒，令她墮胎兒，她三月胎兒，流出膿血墜。 43. "其母甚憤怒，召集我親族，令我發重誓，且加以叱責。 44. "我發此可怕，虛妄誓言說： '若我作此事，愿食己子肉。' 45. "以此業報故，並因虛妄語，我今食子肉，沾滿膿與血。" 第七食七子餓鬼女事竟。 8. 牛餓鬼事 46. "為何如瘋人，割取青青草，喊叫快吃吃，對死老牛身？"

47.

『『Na hi annena pānena, mato goṇo samuṭṭhahe;

Tvaṃsi bālo ca [bālova (ka.)] dummedho, yathā taññova dummatī』』ti.

48.

『『Ime pādā idaṃ sīsaṃ, ayaṃ kāyo savāladhi;

Nettā tatheva tiṭṭhanti, ayaṃ goṇo samuṭṭhahe.

49.

『『Nāyyakassa hatthapādā, kāyo sīsañca dissati;

Rudaṃ mattikathūpasmiṃ, nanu tvaññeva dummatī』』ti.

50.

『『Ādittaṃ vata maṃ santaṃ, ghatasittaṃva pāvakaṃ;

Vārinā viya osiñcaṃ, sabbaṃ nibbāpaye daraṃ.

51.

『『Abbahī [abbūḷhaṃ (bahūsu)] vata me sallaṃ, sokaṃ hadayanissitaṃ;

Yo me sokaparetassa, pitusokaṃ apānudi.

52.

『『Svāhaṃ abbūḷhasallosmi, sītibhūtosmi nibbuto;

Na socāmi na rodāmi, tava sutvāna māṇava』.

53.

Evaṃ karonti sappaññā, ye honti anukampakā;

Vinivattayanti sokamhā, sujāto pitaraṃ yathāti.

Goṇapetavatthu aṭṭhamaṃ.

Mahāpesakārapetivatthu

54.

『『Gūthañca muttaṃ ruhirañca pubbaṃ, paribhuñjati kissa ayaṃ vipāko;

Ayaṃ nu kiṃ kammamakāsi nārī, yā sabbadā lohitapubbabhakkhā.

55.

『『Navāni vatthāni subhāni ceva, mudūni suddhāni ca lomasāni;

Dinnāni missā kitakā [kiṭakā (ka.)] bhavanti, ayaṃ nu kiṃ kammamakāsi nārī』』ti.

56.

『『Bhariyā mamesā ahū bhadante, adāyikā maccharinī kadariyā;

Sā maṃ dadantaṃ samaṇabrāhmaṇānaṃ, akkosati ca paribhāsati ca.

57.

『『『Gūthañca muttaṃ ruhirañca pubbaṃ, paribhuñja tvaṃ asuciṃ sabbakālaṃ;

Etaṃ te paralokasmiṃ hotu, vatthā ca te kiṭakasamā bhavantu』;

Etādisaṃ duccaritaṃ caritvā, idhāgatā cirarattāya khādatī』』ti.

Mahāpesakārapetivatthu navamaṃ.

Khallāṭiyapetivatthu

58.

『『Kā nu antovimānasmiṃ, tiṭṭhantī nūpanikkhami;

Upanikkhamassu bhadde, passāma taṃ bahiṭṭhita』』nti.

59.

『『Aṭṭīyāmi harāyāmi, naggā nikkhamituṃ bahi;

Kesehamhi paṭicchannā, puññaṃ me appakaṃ kata』』nti.

60.

『『Handuttarīyaṃ dadāmi te, idaṃ dussaṃ nivāsaya;

Idaṃ dussaṃ nivāsetvā, ehi nikkhama sobhane;

Upanikkhamassu bhadde, passāma taṃ bahiṭṭhita』』nti.

61.

『『Hatthena hatthe te dinnaṃ, na mayhaṃ upakappati;

Esetthupāsako saddho, sammāsambuddhasāvako.

62.

『『Etaṃ acchādayitvāna, mama dakkhiṇamādisa;

Tathāhaṃ [athāhaṃ (sī.)] sukhitā hessaṃ, sabbakāmasamiddhinī』』ti.

63.

Tañca te nhāpayitvāna, vilimpetvāna vāṇijā;

Vatthehacchādayitvāna, tassā dakkhiṇamādisuṃ.

64.

Samanantarānuddiṭṭhe [samanantarā anuddiṭṭhe (syā. ka.)], vipāko udapajjatha [upapajjatha (sī. syā.)];

Bhojanacchādanapānīyaṃ [bhojanacchādanaṃ pānīyaṃ (syā. ka.)], dakkhiṇāya idaṃ phalaṃ.

65.

Tato suddhā sucivasanā, kāsikuttamadhārinī;

Hasantī vimānā nikkhami, 『dakkhiṇāya idaṃ phala』』』nti.

66.

『『Sucittarūpaṃ ruciraṃ, vimānaṃ te pabhāsati;

Devate pucchitācikkha, kissa kammassidaṃ phala』』nti.

67.

『『Bhikkhuno caramānassa, doṇinimmajjaniṃ ahaṃ;

Adāsiṃ ujubhūtassa, vippasannena cetasā.

68.

『『Tassa kammassa kusalassa, vipākaṃ dīghamantaraṃ;

Anubhomi vimānasmiṃ, tañca dāni parittakaṃ.

69.

『『Uddhaṃ catūhi māsehi, kālaṃkiriyā [kālaṃkiriyā (ka.)] bhavissati;

Ekantakaṭukaṃ ghoraṃ, nirayaṃ papatissahaṃ.

70.

[ma. ni. 3.250, 267; a. ni.

47. "非食物飲品，死牛能復活，你愚癡無智，如彼缺智者。" 48. "此足及此頭，此身具毛尾，雙目如舊在，此牛當復活。 49. "父親手足身，頭顱皆難見，泥塔前哭泣，汝豈非愚者？" 50. "我身如火燃，似油澆火上，如以水澆淋，滅盡我憂苦。 51. "拔除我心中，憂愁之利箭，我陷憂苦時，除去父憂傷。 52. "我今箭已拔，清涼得寂靜，聽聞你言語，不悲亦不哭。" 53. 智者皆如是，懷有慈悲心，解除諸憂愁，如善生子父。第八牛餓鬼事竟。 9. 大織工餓鬼女事 54. "糞尿與血膿，常食此果報，此女造何業，常食血與膿？ 55. "新衣極華美，柔軟凈毛織，所施變粗劣，此女造何業？" 56. "尊者她是我，前妻慳吝者，當我施沙門，婆羅門之時，常以言辱罵，惡言相責備： 57. '糞尿與血膿，愿你常食啖，來世得此報，衣如粗布麻'；造作如是惡，今生常食此。" 第九大織工餓鬼女事竟。 10. 禿頭餓鬼女事 58. "誰在殿堂內，佇立不出來？請你出來吧，讓我見尊容。" 59. "我感到羞恥，**不敢出，我以發遮身，福德太微薄。" 60. "且請接此衣，披上此衣裳，穿好此衣裳，美人請出來，請你出來吧，讓我見尊容。" 61. "手遞手相傳，於我無所益，此虔誠信士，佛陀真弟子。 62. "請以此衣物，為我作佈施，如是我得樂，諸欲皆圓滿。" 63. 商人為餓鬼，沐浴涂香已，披上新衣裳，為其作佈施。 64. 佈施剛作畢，果報即現前，飲食與衣物，佈施之果報。 65. 身著凈潔衣，迦尸最上服，含笑出宮殿，"此佈施果報。" 66. "你的美宮殿，光明且莊嚴，天女請告知，何業得此果？" 67. "我曾以凈心，施擦澡板給，正直行乞者，比丘修行人。 68. "因此善業報，長久享安樂，住此宮殿中，今報將盡矣。 69. "四月后將至，我命終盡時，將墮可怖畏，極苦地獄中。 70.

3.36; pe. va. 240, 693] 『『Catukkaṇṇaṃ catudvāraṃ, vibhattaṃ bhāgaso mitaṃ;

Ayopākārapariyantaṃ, ayasā paṭikujjitaṃ.

71.

『『Tassa ayomayā bhūmi, jalitā tejasā yutā;

Samantā yojanasataṃ, pharitvā tiṭṭhati sabbadā.

72.

『『Tatthāhaṃ dīghamaddhānaṃ, dukkhaṃ vedissa vedanaṃ;

Phalañca pāpakammassa, tasmā socāmahaṃ bhusa』』nti.

Khallāṭiyapetivatthu dasamaṃ.

Nāgapetavatthu

73.

『『Puratova [purato ca (syā.)] setena paleti hatthinā, majjhe pana assatarīrathena;

Pacchā ca kaññā sivikāya nīyati, obhāsayantī dasa sabbato [sabbato (ka.)] disā.

74.

『『Tumhe pana muggarahatthapāṇino, rudaṃmukhā chinnapabhinnagattā;

Manussabhūtā kimakattha pāpaṃ, yenaññamaññassa pivātha lohita』』nti.

75.

『『Puratova yo gacchati kuñjarena, setena nāgena catukkamena;

Amhāka putto ahu jeṭṭhako so [sova jeṭṭho (ka.)], dānāni datvāna sukhī pamodati.

76.

『『Yo so majjhe assatarīrathena, catubbhi yuttena suvaggitena;

Amhāka putto ahu majjhimo so, amaccharī dānavatī virocati.

77.

『『Yā sā ca pacchā sivikāya nīyati, nārī sapaññā migamandalocanā;

Amhāka dhītā ahu sā kaniṭṭhikā, bhāgaḍḍhabhāgena sukhī pamodati.

78.

『『Ete ca dānāni adaṃsu pubbe, pasannacittā samaṇabrāhmaṇānaṃ;

Mayaṃ pana maccharino ahumha, paribhāsakā samaṇabrāhmaṇānaṃ;

Ete ca datvā paricārayanti, mayañca sussāma naḷova chinno』』ti [khittoti (sī.)].

79.

『『Kiṃ tumhākaṃ bhojanaṃ kiṃ sayānaṃ, kathañca yāpetha supāpadhammino;

Pahūtabhogesu anappakesu, sukhaṃ virādhāya [virāgāya (syā. ka.)] dukkhajja pattā』』ti.

80.

『『Aññamaññaṃ vadhitvāna, pivāma pubbalohitaṃ;

Bahuṃ pitvā na dhātā homa, nacchādimhase [naruccādimhase (ka.)] mayaṃ.

81.

『『Icceva maccā paridevayanti, adāyakā pecca [maccharino (ka.)] yamassa ṭhāyino;

Ye te vidicca [viditvā (sī.)] adhigamma bhoge, na bhuñjare nāpi karonti puññaṃ.

82.

『『Te khuppipāsūpagatā parattha, pacchā [petā (sī.)] ciraṃ jhāyare ḍayhamānā;

Kammāni katvāna dukhudrāni, anubhonti dukkhaṃ kaṭukapphalāni.

83.

『『Ittaraṃ hi dhanaṃ dhaññaṃ, ittaraṃ idha jīvitaṃ;

Ittaraṃ ittarato ñatvā, dīpaṃ kayirātha paṇḍito.

84.

『『Ye te evaṃ pajānanti, narā dhammassa kovidā;

Te dāne nappamajjanti, sutvā arahataṃ vaco』』ti.

Nāgapetavatthu ekādasamaṃ.

Uragapetavatthu

85.

『『Uragova tacaṃ jiṇṇaṃ, hitvā gacchati santanuṃ;

Evaṃ sarīre nibbhoge, pete kālaṅkate sati.

86.

『『Ḍayhamāno na jānāti, ñātīnaṃ paridevitaṃ;

Tasmā etaṃ na rodāmi, gato so tassa yā gati』』.

87.

『『Anabbhito [anavhito (sī.)] tato āgā, nānuññāto ito gato;

Yathāgato tathā gato, tattha kā [kā tattha (sī.)] paridevanā.

88.

『『Ḍayhamāno na jānāti, ñātīnaṃ paridevitaṃ;

Tasmā etaṃ na rodāmi, gato so tassa yā gati』』.

89.

『『Sace rode kisā assaṃ, tattha me kiṃ phalaṃ siyā;

Ñātimittasuhajjānaṃ, bhiyyo no aratī siyā.

90.

『『Ḍayhamāno na jānāti, ñātīnaṃ paridevitaṃ;

Tasmā etaṃ na rodāmi, gato so tassa yā gati』』.

91.

『『Yathāpi dārako candaṃ, gacchantamanurodati;

Evaṃ sampadamevetaṃ, yo petamanusocati.

92.

『『Ḍayhamāno na jānāti, ñātīnaṃ paridevitaṃ;

Tasmā etaṃ na rodāmi, gato so tassa yā gati』』.

70. "四角四門立，分隔計量準，鐵墻環繞外，鐵板覆其頂。 71. "鐵造熾燃地，光焰遍燃燒，周圍百由旬，常恒光耀布。 72. "我將於彼處，長久受諸苦，惡業之果報，是故我憂愁。" 第十禿頭餓鬼女事竟。 11. 龍象餓鬼事 73. "前行白象引，中乘騾車馳，後有少女坐，轎中放光明。 74. "你等持杵手，哭面身破碎，為人造何惡，互飲對方血？" 75. "前行四足象，白色大象者，彼是我長子，佈施喜安樂。 76. "中乘騾車者，四騾拉豪車，彼是我中子，無慳施光榮。 77. "後坐轎中者，智慧鹿眼女，彼是我幼女，佈施得安樂。 78. "彼等前佈施，凈信施沙門，婆羅門眾等，我等則慳吝，辱罵沙門眾，彼等施得樂，我等如斷蘆，乾枯且憔悴。" 79. "你等食何物，臥於何處所，惡法者如何，度日度光陰？多財不善用，今得如是苦。" 80. "互相殺戮后，飲彼膿血液，飲多不得足，我等不滿足。 81. "如是眾生悲，吝嗇閻魔使，雖知得諸財，不用不修福。 82. "他世飢渴逼，長久受煎烤，造作諸惡業，受苦果報熟。 83. "財富與穀物，此生皆短暫，智者知無常，為己作明燈。 84. "如是知法者，善巧明法理，聽聞阿羅漢，教言勤佈施。" 第十一龍象餓鬼事竟。 12. 蛇餓鬼事 85. "如蛇蛻舊皮，棄去舊身軀，如是無用身，死後成餓鬼。 86. "火化不能知，親族諸悲泣，是故我不哭，彼去隨業去。" 87. "無召而自來，無許而自去，如來如是去，何須生悲哀？ 88. "火化不能知，親族諸悲泣，是故我不哭，彼去隨業去。" 89. "若哭我憔悴，於事有何益？親友善知識，更增愁苦事。 90. "火化不能知，親族諸悲泣，是故我不哭，彼去隨業去。" 91. "如同小孩哭，追逐奔月亮，如是愚癡人，哀悼亡靈者。 92. "火化不能知，親族諸悲泣，是故我不哭，彼去隨業去。"

93.

『『Yathāpi brahme udakumbho, bhinno appaṭisandhiyo;

Evaṃ sampadamevetaṃ, yo petamanusocati.

93. "猶如破水瓶，永不能複合，如是愚癡人，哀悼亡靈者。"

94.

『『Ḍayhamāno na jānāti, ñātīnaṃ paridevitaṃ;

Tasmā etaṃ na rodāmi, gato so tassa yā gatī』』ti.

Uragapetavatthu dvādasamaṃ.

Uragavaggo paṭhamo niṭṭhito.

Tassuddānaṃ –

Khettañca sūkaraṃ pūti, piṭṭhaṃ cāpi tirokuṭṭaṃ;

Pañcāpi sattaputtañca, goṇaṃ pesakārakañca;

Tathā khallāṭiyaṃ nāgaṃ, dvādasaṃ uragañcevāti.

94. "火化不能知，親族諸悲泣，是故我不哭，彼去隨業去。" 第十二蛇餓鬼事竟。第一蛇品終。其攝頌：田地與豬面，腐口及麵粉，墻外食五子，食七子及牛，織工與禿頭，像龍並蛇事。