B030112Pācityādiyojanāpāḷi（波逸提等連線文）c3.5s

Namo tassa bhagavato arahato sammāsambuddhassa

Vinayapiṭake

Pācityādiyojanā

Pācittiyayojanā

Mahākāruṇikaṃ nāthaṃ, abhinatvā samāsato;

Pācityādivaṇṇanāya, karissāmatthayojanaṃ.

1. Pācittiyakaṇḍaṃ

2. Musāvādasikkhāpada-atthayojanā

Khuddakānanti sukhumāpattipakāsakattā appakānaṃ, gaṇanato vā pacurattā bahukānaṃ. Yesaṃ sikkhāpadānanti sambandho. 『『Yesa』』nti padaṃ 『『saṅgaho』』ti pade sāmyatthachaṭṭhī. Saṅgahīyate saṅgaho. 『『Navahi vaggehī』』tipadaṃ 『『saṅgaho, suppatiṭṭhito』』ti padadvaye karaṇaṃ. Dānīti kālavācako sattamyantanipāto idāni-pariyāyo, imasmiṃ kāleti attho. Tesanti khuddakānaṃ, ayaṃ vaṇṇanāti sambandho. Bhavatīti ettha ti-saddo ekaṃsatthe anāgatakāliko hoti 『『nirayaṃ nūna gacchāmi, ettha me natthi saṃsayo』』tiādīsu (jā. 2.22.331) viya. Kiñcāpettha hi yathā ekaṃsavācako nūnasaddo atthi, na evaṃ 『『bhavatī』』ti pade, atthato pana ayaṃ vaṇṇanā nūna bhavissatīti attho gahetabbo. Atha vā avassambhāviyatthe anāgatakālavācako hoti 『『dhuvaṃ buddho bhavāmaha』』ntiādīsu (bu. vaṃ. 2.109-114) viya. Kāmañhettha yathā avassambhāviyatthavācako dhuvasaddo atthi, na evaṃ 『『bhavatī』』ti pade, atthato pana dhuvaṃ bhavissati ayaṃ vaṇṇanāti attho gahetabboti daṭṭhabbaṃ.

1.『『Tatthā』』ti padaṃ 『『musāvādavaggassā』』ti pade niddhāraṇasamudāyo, tesu navasu vaggesūti attho. Paṭhamasikkhāpadeti vā, tesu khuddakesu sikkhāpadesūti attho. Sakyānaṃ puttoti bhaginīhi saṃvāsakaraṇato lokamariyādaṃ chindituṃ, jātisambhedato vā rakkhituṃ sakkuṇantīti sakyā. Sākavanasaṇḍe nagaraṃ māpentīti vā sakyā, pubbarājāno. Tesaṃ vaṃse bhūtattā etarahipi rājāno sakyā nāma, tesaṃ puttoti attho. 『『Buddhakāle』』ti padaṃ 『『pabbajiṃsū』』ti pade ādhāro. Sakyakulato nikkhamitvāti sambandho. 『『Vādakkhitto』』tyādinā vādena khitto, vādamhi vāti atthaṃ dasseti. Yatra yatrāti yassaṃ yassaṃ diṭṭhiyaṃ pavattatīti sambandho. Avajānitvāti paṭissavena viyogaṃ katvā. Avasaddo hi viyogatthavācako. 『『Apajānitvā』』tipi pāṭho, paṭiññātaṃ apanītaṃ katvāti attho. Dosanti ayuttidosaṃ, sallakkhento hutvāti sambandho. Kathento kathentoti antasaddo mānasaddakāriyo. Kathiyamāno kathiyamānoti hi attho. Paṭijānitvāti paṭiññātaṃ katvā. Ānisaṃsanti niddosaṃ guṇaṃ. Paṭipubbo carasaddo paṭicchādanatthoti āha 『『paṭicarati paṭicchādetī』』ti. 『『Kiṃ pana rūpaṃ niccaṃ vā aniccaṃ vā』』ti vutte 『『anicca』』nti vadati. Kasmāti vutte 『『jānitabbato』』ti vadati. Yadi evaṃ nibbānampi jānitabbattā aniccaṃ nāma siyāti vutte attano hetumhi dosaṃ disvā ahaṃ 『『jānitabbato』』ti hetuṃ na vadāmi, 『『jātidhammato』』ti pana vadāmi. Tayā pana dussutattā evaṃ vuttanti vatvā aññenaññaṃ paṭicarati. 『『Kurundiya』』nti padaṃ 『『vutta』』nti pade ādhāro. Etassāti 『『rūpaṃ aniccaṃ jānitabbato』』ti vacanassa. Tatrāti kurundiyaṃ. Tassāti paṭijānanāvajānanassa. 『『Paṭicchādanattha』』nti padaṃ 『『bhāsatī』』tipade sampadānaṃ. 『『Mahāaṭṭhakathāya』』ntipadaṃ 『『vutta』』nti pade ādhāro. 『『Divāṭṭhānādīsū』』ti padaṃ upanetabbaṃ. Idaṃ 『『asukasmiṃ nāmapadese』』ti pade niddhāraṇasamudāyo.

我將為您直譯這段巴利文。 禮敬世尊、阿羅漢、正等正覺者 律藏 波逸提等釋義 波逸提釋義 簡要禮敬大悲懷的怙主； 我將作波逸提等註釋的義釋。 5. 波逸提品 1. 妄語學處義釋 "小罪"是因為顯示微細罪的緣故而稱為少量的，或從數量上說因為眾多而稱為眾多的。"此等學處"是相連詞。"此等"這個詞在"攝集"這個詞中是第六格，表示所屬關係。"攝集"是被攝集在一起的意思。"以九品"這個詞在"攝集"和"善建立"這兩個詞中是工具格。"今"是表示時間的第七格不變詞，與"現在"同義，意思是"在此時"。"彼等"即小罪，"此註釋"是相連詞。在"將有"中，"將"字表示確定義的未來時，如在"我必定將下地獄，對此我毫無懷疑"等句中一樣。雖然在此"必定"一詞表示確定義，但在"將有"一詞中並非如此，但從意義上說，應理解為"此註釋必定將有"。或者說，表示必然發生義的未來時，如在"我們必定將成佛"等句中一樣。雖然在此"必定"一詞表示必然發生義，但在"將有"一詞中並非如此，但從意義上說，應理解為"此註釋必定將有"，應如是見。 1."于其中"這個詞是"妄語品"這個詞的分別總集，意思是"在那九品中"。或者在第一學處中，意思是"在那些小罪學處中"。"釋迦子"是因為與姊妹們共住而能夠斷除世間規範，或者能夠保護種姓不混雜，故稱釋迦。或者說因為在娑羅樹林中建立城市而稱釋迦，即古代的國王們。因為生在他們族中，所以現在的國王們也稱為釋迦，"其子"即是這個意思。"佛陀時期"這個詞是"出家"這個詞的處所格。"從釋迦族中出來"是相連詞。"被論爭拋擲"等詞說明被論爭所拋擲，即在論爭中的意思。"於何處何處"即在任何見解中執行，是相連詞。"否認"即與承諾分離。因為"a"[字首]表示分離義。也有"否定"的讀法，即使承諾成為否定的意思。"過失"即不當的過失，成為觀察者，是相連詞。"一再說"中的"一再"字與"慢"字同義。因為意思是"一再被說"。"承認"即作出承諾。"功德"即無過的善德。帶有"paṭi"字首的"cara"詞根表示遮蔽義，所以說"遮蔽即掩蓋"。當被問"色是常還是無常"時，他說"無常"。當被問"為什麼"時，他說"因為可知"。如果這樣的話，涅槃也因為可知而應該稱為無常時，看到自己理由中的過失后[說]："我不說'因為可知'這個理由，而是說'因為有生之法'"。但是因為你學問不好才這樣說，這樣說了之後用別的[理由]來遮蔽。"在古論書中"這個詞是"說"這個詞的處所格。"此"即"色無常因為可知"這句話的。"於此"即在古論書中。"彼"即承認與否認。"爲了遮蔽"這個詞是"說"這個詞的目的格。"在大義疏中"這個詞是"說"這個詞的處所格。應補充"在日間住處等處"。此即在"在某某地方"這個詞中是分別總集。

1. Sammā vadati anenāti saṃvādanaṃ, ujujātikacittaṃ, na saṃvādanaṃ visaṃvādanaṃ, vañcanādhippāyavasappavattaṃ cittanti dassento āha 『『visaṃvādanacitta』』nti. 『『Vācā』』tyādinā vacati etāyāti vācāti atthaṃ dasseti . Hīti daḷhīkaraṇajotakaṃ, tadaminā saccanti attho. 『『Vācāyevā』』ti padaṃ 『『byappatho』』ti pade tulyatthaṃ, 『『vuccatī』』ti pade kammaṃ. Pathasaddaparattā vācāsaddassa byādeso kato. Suddhacetanā kathitāti sambandho. Taṃsamuṭṭhitasaddasahitāti tāya cetanāya samuṭṭhitena saddena saha pavattā cetanā kathitāti yojanā.

『『Eva』』nti padaṃ 『『dassetvā』』ti pade nidassanaṃ, karaṇaṃ vā. 『『Dassetvā』』ti padaṃ 『『dassento āhā』』ti padadvaye pubbakālakiriyā. Anteti 『『vācā』』tiādīnaṃ pañcannaṃ padānaṃ avasāne. 『『Āhā』』ti ettha vattamāna-tivacanassa akāro paccuppannakālavācakena 『『idānī』』ti padena yojitattā. 『『Tatthā』』ti padaṃ 『『attho veditabbo』』ti pade ādhāro. Etthāti 『『adiṭṭhaṃ diṭṭhaṃ me』』tiādīsu. 『『Pāḷiya』』nti padaṃ 『『desanā katā』』ti pade ādhāro. Nissitaviññāṇavasena avatvā nissayapasādavasena 『『cakkhunā diṭṭha』』nti vuttanti āha 『『oḷārikenevā』』ti.

4.Tassāti 『『tīhākārehī』』tiādivacanassa. 『『Attho』』ti padaṃ 『『veditabbo』』ti pade kammaṃ. Hīti visesajotakaṃ, visesaṃ kathayissāmīti attho. Tatthāti catutthapārājike. Idhāti imasmiṃ sikkhāpade.

9.Ādīnampīti pisaddo sampiṇḍanattho.

1. Mandasaddo jaḷatthavācakoti āha 『『mandattā jaḷattā』』ti. Yo pana aññaṃ bhaṇatīti sambandho. 『『Sāmaṇerenā』』ti padaṃ 『『vutto』』ti pade kattā. Apisaddo pucchāvācako, 『『passitthā』』ti padena yojetabbo, api passitthāti attho. 『『Adiṭṭhaṃ diṭṭhaṃ me』』tiādivacanato aññā pūraṇakathāpi tāva atthīti dassento āha 『『aññā pūraṇakathā nāma hotī』』ti. Appatāya ūnassa atthassa pūraṇavasena pavattā kathā pūraṇakathā. Esā pūraṇakathā nāma kāti āha 『『eko』』tiādi. Esā hi gāme appakampi telaṃ vā pūvakhaṇḍaṃ vā passitvā vā labhitvā vā bahukaṃ katvā pūraṇavasena kathitattā pūraṇakathā nāma. Bahukāni telāni vā pūve vā passantopi labhantopi appakaṃ katvā ūnavasena kathitattā ūnakathāpi atthīti sakkā vattuṃ. Aṭṭhakathāsu pana avuttattā vīmaṃsitvā gahetabbaṃ. Bahukāya pūraṇassa atthassa ūnavasena pavattā kathā ūnakathāti viggaho kātabboti. Paṭhamaṃ.

2. Omasavāda sikkhāpadaṃ

3. Dutiye masadhātu vijjhanatthe pavattati 『『omaṭṭhaṃ ummaṭṭha』』ntiādīsu (saṃ. ni. aṭṭha. 1.1.21) viyāti dassento āha 『『omasantīti ovijjhantī』』ti.

4. 『『Idaṃ vatthu』』nti padaṃ 『『āharī』』ti pade kammaṃ. Nanditabboti nando vaṇṇabalādi, so etassatthīti nandī. Visālāni mahantāni visāṇāni etassatthīti visālo, nandī ca so visālo ceti nandivisāloti vacanatthaṃ dasseti 『『nandivisālo nāmā』』tiādinā. Soti nandivisālo, 『『āhā』』ti pade kattā. Tatthevāti yuñjitaṭṭhāneyeva. Ahetukapaṭisandhikālepīti pi-saddo anuggahatthavācako, pageva dvihetuka tihetuka paṭisandhikāleti attho. 『『Tena cā』』ti cakārassa avuttasampiṇḍanatthattā 『『attano kammena cā』』ti atthaṃ sampiṇḍetīti āha 『『attano kammena cā』』ti. Attanoti nandivisālassa.

我來為您直譯這段巴利文： 3. "由此而正確言說"即是言說，[指]正直本性的心；"非言說"即是錯誤言說，[指]以欺詐意圖而生起的心。為顯示這點而說"錯誤言說之心"。通過"語"等詞顯示"由此而說"即是語的意思。"實"字表示加強語氣，意思是"此即是真實"。"唯語"這個詞與"言路"這個詞同義，是"說"這個詞的受事語。因為"路"字在後，所以"語"字變成"言"。說的是純粹的思，是相連詞。"伴隨由此所生之聲"即與由彼思所生之聲一起生起的思，是這樣連貫。 "如是"這個詞在"顯示"這個詞中是譬喻或工具。"顯示"這個詞在"顯示而說"這兩個詞中是前行動作。"最後"即在"語"等五個詞的結尾。在"說"中，現在時第三人稱的"a"[語尾]因為與表示現在時的"今"字相連。"於此中"這個詞是"應知義"這個詞的處所格。"於此"即在"我見未見"等句中。"在聖典"這個詞是"教說已作"這個詞的處所格。不從所依識的角度而說，而是從所依凈色的角度說"以眼所見"，所以說"唯以粗顯"。 4. "彼"即"以三行相"等語。"義"這個詞是"應知"這個詞的受事語。"實"字表示特殊，意思是"我將說特殊之處"。"于彼處"即在第四波羅夷。"於此"即在此學處。 9. "等等"中的"等"字表示總括。 11. "愚"字表示遲鈍義，所以說"因愚即因遲鈍"。"而且說其他"是相連詞。"沙彌"這個詞是"被說"這個詞的作者。"亦"字表示疑問，應與"見"字相連，意思是"亦見否"。從"我見未見"等語，顯示還有其他圓滿語，所以說"有所謂其他圓滿語"。以不足的意義來圓滿而進行的語稱為圓滿語。什麼是所謂的圓滿語呢？故說"一"等。因為這[圓滿語]是在村中見到或得到少量的油或糕點而說成多的，以圓滿的方式而說，所以稱為圓滿語。見到或得到許多油或糕點而說成少的，以缺少的方式而說，也可以說有缺少語。但因為在註釋書中未說，所以應當考察後接受。應當如此分析：以多的圓滿義以缺少方式進行的語為缺少語。第一[學處]竟。 2. 辱罵語學處 12. 在第二[學處]中，"masa"詞根表示刺穿義，如在"被摩擦、被擦拭"等句中。為顯示這點而說"辱罵即刺穿"。 13. "此事"這個詞是"帶來"這個詞的受事語。"應喜"即為難陀，[指]色力等，"有此"即為難提(喜者)。"有廣大的、巨大的角"即為毗舍羅(廣角者)，難提與毗舍羅即為難提毗舍羅，為顯示這詞義而說"名為難提毗舍羅"等。"彼"即難提毗舍羅，是"說"這個詞的作者。"即于彼處"即在駕馭處。"即使在無因結生時"中的"即"字表示強調，意思是"更何況在二因、三因結生時"。由於"及以彼"中的"及"字表示未說之總括，所以總括"及以自業"的意思，因此說"及以自業"。"自己"即難提毗舍羅的。

15.Etthāti etissaṃ padabhājaniyaṃ, 『『āhā』』ti pade ādhāro. 『『Yasmā』』ti padaṃ vibhajitukāmo』』ti pade hetu. Aṭṭhuppattiyaṃyeva 『『hīnenāpī』』ti vatvā padabhājaniyaṃ avuttattā idaṃ vuttanti daṭṭhabbaṃ. Veṇukārajātīti vilīvakārajāti. Nesādajātīti ettha kevaṭṭajātipi saṅgahitā.

Pu vuccati karīsaṃ, taṃ kusati apanetīti pukkuso. Pupphaṃ vuccati karīsaṃ, kusumaṃ vā, taṃ chaḍḍetīti pupphachaḍḍako.

Kuṭati chindatīti koṭṭho, soyeva koṭṭhako. Yakārabhakāre ekato yojetvā 『『yabhā』』ti yo akkoso atthi, eso hīno nāma akkosoti yojanā.

16.Sabbapadesūti nāmādīsu sabbapadesu. Etthāti imasmiṃ sikkhāpade. Alikanti asaccaṃ, micchāvācanti sambandho. Yopi vadatīti yojanā.

26.Pariharitvāti parimukhaṃ kathanaṃ apanetvā. Davaṃ parihāsaṃ kāmetīti davakāmo, tassa bhāvo davakamyaṃ, taṃyeva davakamyatā. Anupasampannanti ettha akārassa sadisatthamaggahetvā aññatthova gahetabboti āha 『『ṭhapetvā bhikkhu』』ntiādi. Yadi hi sadisattho bhaveyya, sāmaṇerova anupasampanno nāma siyā saṇṭhānena ca purisabhāvena ca sadisattā, tasmā aññatthova gahetabboti daṭṭhabbaṃ. Sabbasattāti ettha sabbasaddo anavasesattho manusse upādāya vacanatthajānanājānanapakatikānaṃ sabbasattānampi gahitattā.

1. Atthapurekkhāro nāmāti veditabboti sambandho. Sikkhāpadamapekkhiya napuṃsakaliṅgavasena 『『kiriya』』ntiādi vuttaṃ. Āpattimapekkhiya itthiliṅgavasena 『『kiriyā』』tiādi vuttaṃ. Vajjakammasaddā sikkhāpadamapekkhantāpi āpatti, mapekkhantāpi niyatanapuṃsakaliṅgattā napuṃsakāyeva, tasmā te dve āpattiṭṭhāne na vuttāti daṭṭhabbanti. Dutiyaṃ.

2. Pesuññasikkhāpadaṃ

3. Tatiye 『『jātabhaṇḍanāna』』nti vattabbe agyāhitotiādīsu viya visesanaparanipātavasena 『『bhaṇḍanajātāna』』nti vuttanti āha 『『sañjātabhaṇḍanāna』』nti. 『『Pubbabhāgo』』ti vatvā tassa sarūpaṃ dasseti 『『iminā ca iminā cā』』tiādinā. Viruddhaṃ vadati etenāti vivādo, viggāhikakathā , taṃ āpannāti vivādāpannā, tesaṃ. Pisati sañcuṇṇetīti pisuṇo, puggalo, tassa idanti pesuññaṃ, vacananti atthaṃ dassento āha 『『pesuññanti pisuṇavāca』』nti.

37.Bhikkhupesuññeti bhikkhūnaṃ santikaṃ upasaṃhaṭe pesuññavacaneti chaṭṭhīsamāso.

1. 『『Disvā』』ti padaṃ 『『bhaṇantassā』』ti pade pubbakālakiriyā, dassanaṃ hutvāti attho. Tatiyaṃ.

2. Padasodhammasikkhāpadaṃ

3. Catutthe paṭimukhaṃ ādarena suṇantīti patissā, na patissā appatissāti dassento āha 『『appatissavā』』ti.

我來為您直譯這段巴利文： 15. "於此"即在此詞分別中，是"說"這個詞的處所格。"因為"這個詞是"欲分別"這個詞的原因。應當理解這是因為在緣起中說了"以下劣"之後在詞分別中未說而說此。"竹匠種"即編竹種。"捕獵者種"中也包括漁夫種。 "pu"是指糞便，"除去此"即是清糞者。"花"是指糞便或花朵，"丟棄此"即是掃花者。 "切割"即是切斷者，就是切斷者。將"ya"和"bha"兩字母結合爲"yabha"，這種辱罵稱為下劣的辱罵，是這樣連貫。 16. "在一切詞中"即在名等一切詞中。"於此"即在此學處。"虛妄"即不實，"妄語"是相連詞。"若有人說"是連貫。 26. "避開"即避開直接言說。"欲作戲笑"即是好戲者，其狀態為好戲性，即是好戲性。關於"未受具足戒者"，這裡不取"a"[字首]的相似義而應取別義，所以說"除去比丘"等。因為如果是相似義，則只有沙彌才稱為未受具足戒者，因為[與比丘]形相和男性性別相似，因此應當理解為別義。"一切眾生"中的"一切"字表示無餘義，因為就人而言，包括瞭解不瞭解語義的一切眾生。 35. "所謂義行者"應當了知，是相連詞。考慮到學處而以中性說"行為"等。考慮到罪而以陰性說"行為"等。過失業兩詞無論是考慮到學處還是考慮到罪，因為確定是中性詞，所以都是中性，因此應當理解這兩個在罪處未說。第二[學處]竟。 3. 離間語學處 36. 在第三[學處]中，本應說"已生諍論者"，但如在"未取火"等句中一樣，依特性後置的方式而說"諍論已生者"，所以說"已生諍論者"。說了"前分"后，顯示其自性說"以此及以此"等。由此說相違即為諍論，即諍論語，陷入此即為陷入諍論者，彼等的。"碾碎"即為離間者，即人，"此為其所有"即為離間語，即語，為顯示這義而說"離間語即離間語"。 37. "比丘離間"即帶到比丘處的離間語，是第六轉聲複合詞。 38. "見"這個詞是"說"這個詞的前行動作，意思是"成為見"。第三[學處]竟。 4. 同句說法學處 44. 在第四[學處]中，面對面恭敬聽聞即為恭敬，非恭敬即為不恭敬，為顯示這點而說"不恭敬者"。

1. 『『Padaso』』ti ettha so-paccayo vicchatthavācakoti āha 『『padaṃ pada』』nti. Tatthāti tesu catubbidhesu. Padaṃ nāma idha atthajotakaṃ vā vibhatyantaṃ vā na hoti, atha kho lokiyehi lakkhito gāthāya catutthaṃso pādova adhippetoti āha 『『padanti eko gāthāpādo』』ti. Anu pacchā vuttapadattā dutiyapādo anupadaṃ nāma. Anu sadisaṃ byañjanaṃ anubyañjananti atthaṃ dasseti 『『anubyañjana』』ntiādinā. Byañjanasaddo pada-pariyāyo. Yaṃkiñci padaṃ anubyañjanaṃ nāma na hoti, purimapadena pana sadisaṃ pacchimapadameva anubyañjanaṃ nāma.

Vācento hutvā niṭṭhāpetīti yojanā. 『『Ekamekaṃ pada』』nti padaṃ 『『niṭṭhāpetī』』ti pade kāritakammaṃ. 『『Therenā』』ti padaṃ 『『vutte』』ti pade kattā, 『『ekato』』ti pade sahattho. Sāmaṇero apāpuṇitvā bhaṇatīti sambandho. Mattamevāti ettha evasaddo mattasaddassa avadhāraṇatthaṃ dasseti, tena pakāraṃ paṭikkhipati. 『『Anicca』』nti ca 『『aniccā』』ti ca dvinnaṃ padānaṃ satipi liṅgavisesatte anubyañjanattā āpattimokkho natthīti āha 『『anubyañjanagaṇanāya pācittiyā』』ti.

Brahmajālādīnīti ettha ādisaddena sāmaññaphalasuttādīni dīghasuttāni (dī. ni. 1.150 ādayo) saṅgahitāni. Casaddena oghataraṇasuttādīni saṃyuttasuttāni (saṃ. ni. 1.1) ca cittapariyādānasuttādīni aṅguttarasuttāni (a. ni. 1.2 ādayo) ca saṅgahitāni. Soti devatābhāsito veditabboti yojanā.

Kiñcāpi vadatīti sambandho. Ettha ca kiñcāpisaddo garahatthavācako, panasaddo anuggahatthavācako. Meṇḍakamilindapañhesūti meṇḍakapañhe ca milindapañhe ca. Yanti suttaṃ vuttanti sambandho. Ārammaṇakathā buddhikakathā daṇḍakakathā ñāṇavatthukathāti yojetabbaṃ peyyālavasena vuttattā. Imāyo pakaraṇāni nāmāti vadanti. Mahāpaccariyādīsu vatvā pariggahitoti yojanā. Yanti suttaṃ.

48.Tatrāti 『『ekato uddisāpento』』ti vacane. Uddisāpentīti ācariyaṃ desāpenti bahukattāramapekkhiya bahuvacanavasena vuttaṃ. Tehīti upasampannānupasampannehi. Dvepīti upasampanno ca anupasampanno ca.

Upacāranti dvādasahatthūpacāraṃ. Yesanti bhikkhūnaṃ. Palāyanakaganthanti parivajjetvā gacchantaṃ pakaraṇaṃ. Sāmaṇero gaṇhātīti yojanā.

Opātetīti avapāteti, gaḷitāpetīti attho. Suttepīti veyyākaraṇasuttepi. Tanti yebhuyyena paguṇaganthaṃ. Parisaṅkamānanti sārajjamānaṃ. Yaṃ pana vacanaṃ vuttanti sambandho. Kiriyasamuṭṭhānattāti imassa sikkhāpadassa kiriyasamuṭṭhānattāti. Catutthaṃ.

1. Sahaseyyasikkhāpadaṃ

2. Pañcame muṭṭhā sati etesanti muṭṭhassatī. Natthi sampajānaṃ etesanti asampajānā. Bhavaṅgotiṇṇakāleti niddokkamanakāle.

3. 『『Pakatiyā』』ti padaṃ 『『dentī』』ti pade visesanaṃ. Te bhikkhū dentīti sambandho. 『『Gāravenā』』ti padañca 『『sikkhākāmatāyā』』ti padañca 『『dentī』』ti pade hetu. Sīsassa upadhānaṃ ussīsaṃ, tassa karīyate ussīsakaraṇaṃ, taṃyeva attho payojanaṃ ussīsakaraṇattho, tadatthāya. Tatrāti purimavacanāpekkhaṃ, 『『sikkhākāmatāyā』』ti vacaneti attho. Nidassananti seso. Atha vā sikkhākāmatāyāti paccatte bhummavacanaṃ. 『『Idampissa hoti sīlasmi』』ntiādīsu (dī. ni.

我來為您直譯這段巴利文： 45. 在"逐句"中，"so"詞綴表示分離義，所以說"句句"。"于彼處"即在那四種中。此處"句"不是表義或有詞尾變化的，而是世間所認定的偈頌的第四部分即足，所以說"句即一偈足"。因為是隨後說的句，所以第二足稱為隨句。"隨"即相似，"隨相"即相似相，為顯示這義而說"隨相"等。"相"字是"句"的同義詞。任何句都不稱為隨相，只有與前句相似的后句才稱為隨相。 作為誦者而完成，是連貫。"每一句"這個詞是"完成"這個詞的使役受事語。"長老"這個詞是"說"這個詞的作者，是"一起"這個詞的伴隨義。沙彌未及而說，是相連詞。"僅僅"中的"僅"字顯示"僅"字的限定義，由此否定[其他]方式。雖然"無常"和"無常們"這兩個詞有性的差別，但因為是隨相，所以沒有免罪，因此說"以隨相計算[而犯]波逸提"。 "《梵網》等"中的"等"字包括《沙門果》等長部諸經。"及"字包括《度暴流》等相應部諸經和《心墮落》等增支部諸經。"彼"應知是天神所說，是連貫。 "雖然說"是相連詞。此中"雖然"字表示呵責，"但"字表示強調。"在《滿賢問》和《彌蘭陀問》中"即在《滿賢問》和《彌蘭陀問》中。"彼"即所說之經，是相連詞。應當連貫"所緣說、智說、杖說、智事說"，因為是以省略方式而說。他們說這些是論書。說在《大箋》等中並被接受，是連貫。"彼"即經。 48. "于彼處"即在"使一起誦"這句話中。"使誦"即使阿阇梨說，考慮到多個作者而以複數方式說。"由彼等"即由已受具足戒者和未受具足戒者。"兩者"即已受具足戒者和未受具足戒者。 "界域"即十二肘界域。"彼等"即諸比丘。"逃避之書"即避開而走的論書。沙彌取[之]，是連貫。 "使掉落"即使落下，意思是使滑落。"在經中也"即在文法經中也。"彼"即大體上熟練的書。"害怕"即羞怯。"然而所說之語"是相連詞。"因為是行為等起"即因為此學處是行為等起。第四[學處]竟。 5. 同宿學處 49. 在第五[學處]中，"彼等有迷失的念"即是失念者。"彼等無正知"即是不正知者。"入有分時"即入睡時。 50. "自然"這個詞是"給"這個詞的特性。"彼等比丘給"是相連詞。"因為恭敬"這個詞和"因為欲學"這個詞是"給"這個詞的原因。頭的枕即頭枕，其製作即作頭枕，其義即是目的即作頭枕之義，爲了彼。"于彼處"即關聯前語，意思是"因為欲學"這句話。"譬喻"是省略詞。或者"因為欲學"是主格的處格用法。如在"這也是他的戒"等句中。;

1.195 ādayo) viya. Idampi sikkhākāmatāya ayaṃ sikkhākāmatā sikkhākāmabhāvo hotīti yojanā. Esa nayo 『『tatridaṃ samantapāsādikāya samantapāsādikattasmi』』ntiādīsupi. Bhikkhū khipantīti yojanā. Tanti āyasmantaṃ rāhulaṃ. Athāti khipanato pacchā. Idanti vatthu. Sammuñcanikacavarachaḍḍanakāni sandhāya vuttaṃ. Tenāyasmatā rāhulena pātitaṃ nu khoti yojanā. So panāyasmā gacchatīti sambandho. Aparibhogā aññesanti aññehi na paribhuñjitabbā.

51.Hīti saccaṃ, yasmā vā. Sayanaṃ seyyā, kāyapasāraṇakiriyā, sayanti etthāti seyyā, mañcapīṭhādi. Tadubhayampi ekasesena vā sāmaññaniddesena vā ekato katvā 『『sahaseyya』』nti vuttanti dassento āha 『『seyyā』』tiādi. Tatthāti dvīsu seyyāsu. Tasmāti yasmā dve seyyā dassitā, tasmā. 『『Sabbacchannā』』tiādinā lakkhaṇaṃ vuttanti yojanā. Pākaṭavohāranti loke viditaṃ vacanaṃ. Dussakuṭiyanti dussena chāditakuṭiyaṃ. Aṭṭhakathāsu yathāvutte pañcavidhacchadaneyeva gayhamāne ko dosoti āha 『『pañcavidhacchadaneyevā』』tiādi. Yaṃ pana senāsanaṃ parikkhittanti sambandho. Pākārena vāti iṭṭhakasilādārunā vā. Aññena vāti kilañjādinā vā. Vatthenapīti pisaddo pageva iṭṭhakādināti dasseti. Yassāti senāsanasaṅkhātāya seyyāya. Uparīti vā samantatoti vā yojanā. Ekena dvārena pavisitvā sabbapāsādassa vaḷañjitabbataṃ sandhāya vuttaṃ 『『ekūpacāro』』ti. Satagabbhaṃ vā catussālaṃ ekūpacāraṃ hotīti sambandho. Tanti senāsanasaṅkhātaṃ seyyaṃ.

Tatthāti senāsanasaṅkhātāyaṃ seyyāyaṃ. Sambahulā sāmaṇerā sace honti, eko bhikkhu sace hotīti yojanā. 『『Sāmaṇerā』』ti idaṃ paccāsannavasena vuttaṃ, upalakkhaṇavasena vā aññehipi sahaseyyānaṃ āpattisambhavato. Teti sāmaṇerā. Sabbesanti bhikkhūnaṃ. Tassāti sāmaṇerassa. Eseva nayoti eso eva nayo, na añño nayoti attho. Atha vā eseva nayoti eso iva nayo, eso etādiso nayo iva ayaṃ nayo daṭṭhabboti attho.

Api cāti ekaṃsena. Etthāti imasmiṃ sikkhāpade. Catukkanti ekāvāsaekānupasampannaṃ, ekāvāsanānupasampannaṃ, nānāvāsaekānupasampannaṃ, nānāvāsanānupasampannanti catusamūhaṃ, catuparimāṇaṃ vā. Yoti bhikkhu. Hisaddo vitthārajotako, taṃ vacanaṃ vitthārayissāmīti attho, vitthāro mayā vuccateti vā. Devasikanti divase divase. Ṇikapaccayo hi vicchatthavācako. Yopi sahaseyyaṃ kappeti, tassāpi āpattīti yojetabbo. Tatrāti 『『tiracchānagatenāpī』』ti vacane.

『『Apadānaṃ ahimacchā, dvipadānañca kukkuṭī;

Catuppadānaṃ majjārī, vatthu pārājikassimā』』ti. (pārā. aṭṭha.

我來為您直譯這段巴利文： 1.195等中一樣。"這也因為欲學"即"這欲學、這欲學性"是連貫。這個方法在"於此，在《一切歡喜》中這一切歡喜性"等中也是如此。諸比丘扔[之]，是連貫。"彼"即具壽羅睺羅。"然後"即扔之後。"此"即事緣。說的是關於掃帚和垃圾清除。"是否被那具壽羅睺羅扔"是連貫。"而彼具壽去"是相連詞。"他人不可用"即不應被他人使用。 51. "實"即確實，或因為。"睡臥"即臥具，身體伸展的行為，"於此睡臥"即臥具，床座等。顯示那兩者或以單一殘留或以普通指示而合為一說為"同宿"，所以說"臥具"等。"于彼處"即在兩種臥具中。"因此"即因為顯示了兩種臥具，因此。以"一切覆蓋"等說了特相，是連貫。"通常用語"即世間所知的言語。"布庵"即以布覆蓋的庵。在註釋書中只取所說的五種覆蓋時有什麼過失呢？所以說"只在五種覆蓋"等。"然而凡是住所被圍繞"是相連詞。"以墻"即以磚石木等。"以其他"即以草蓆等。"也以布"中的"也"字顯示更何況以磚等。"凡"即稱為住所的臥具。應連貫"在上"或"周遍"。關於從一個門進入后可使用整個精舍而說"一界域"。"百間房或四廳是一界域"是相連詞。"彼"即稱為住所的臥具。 "于彼處"即在稱為住所的臥具中。"若有多位沙彌，若有一位比丘"是連貫。"沙彌"這個詞是依近說的，或者是以暗示方式[說的]，因為與其他[未受具足戒者]同宿也可能有罪。"彼等"即諸沙彌。"一切"即諸比丘的。"彼"即沙彌的。"即此方法"即只是此方法，意思是沒有其他方法。或者"即此方法"即如此方法，意思是應當理解這方法如此這般。 "而且"即必定。"於此"即在此學處中。"四法"即一住所一未受具足戒者、一住所多未受具足戒者、多住所一未受具足戒者、多住所多未受具足戒者的四組，或四量。"凡"即比丘。"實"字表示詳細，意思是我將詳述那語，或者是我說詳細。"每日"即日日。因為"ṇika"詞綴表示分離義。"若有人作同宿，彼也有罪"應當連貫。"于彼處"即在"與畜生也"這句話中。 "蛇魚為無足者，雞為二足者； 貓為四足者，這些是波羅夷事。"

1.55);

Imaṃ gāthaṃ sandhāya vuttaṃ 『『vuttanayenevā』』ti. Tasmāti yasmā veditabbo, tasmā. Godhāti kuṇḍo. Biḷāloti ākhubhujo. Maṅgusoti nakulo.

Asambaddhabhittikassa katapāsādassāti yojanā. Tulāti ettha tulā nāma thambhāna, mupari dakkhiṇuttaravitthāravasena ṭhapito dāruviseso thalati thambhesu patiṭṭhātīti katvā. Tā pana heṭṭhimaparicchedato tisso, ukkaṭṭhaparicchedena pana pañcasattanavādayo. Nānūpacāre pāsādeti sambandho.

Vāḷasaṅghāṭādīsūti vāḷarūpaṃ dassetvā katesu saṅghāṭādīsu. Ādisaddena tulaṃ saṅgaṇhāti. Ettha ca saṅghāṭo nāma tulāna, mupari pubbapacchimāyāmavasena ṭhapito kaṭṭhaviseso sammā ghaṭenti ettha gopānasyādayoti katvā. Te pana tayo honti. Nibbakosabbhantareti chadanakoṭiabbhantare. Parimaṇḍalaṃ vā caturassaṃ vā senāsanaṃ hotīti sambandho. Tatrāti tasmiṃ senāsane. Aparicchinno gabbhassa upacāro etesanti aparicchinnagabbhūpacārā sabbagabbhā, te pavisantīti attho. Nipannānaṃ bhikkhūnanti yojanā. Tatrāti tasmiṃ pamukhe. Pamukhassa sabbacchannattā, sabbaparicchannattā ca āpattiṃ karotīti yojanā. Nanu pamukhe channameva atthi, no paricchannanti āha 『『gabbhaparikkhepo』』tiādi. Hīti saccaṃ.

Yaṃ pana andhakaṭṭhakathāyaṃ vuttanti sambandho. Jagatīti pathaviyā ca mandirālindavatthussa ca nāmametaṃ. Idha pana mandirālindavatthusaṅkhātā bhūbhedā gahitā. Tatthāti andhakaṭṭhakathāyaṃ. Kasmā pāḷiyā na sametīti āha 『『dasahatthubbedhāpī』』tiādi. Hīti yasmā. Tatthāti andhakaṭṭhakathāyaṃ. Yepi mahāpāsādā hontīti yojanā. Tesupīti mahāpāsādesupi.

Sudhāchadanamaṇḍapassāti ettha 『『sudhā』』ti idaṃ upalakkhaṇavasena vuttaṃ yena kenaci chadanamaṇḍapassāpi adhippetattā. Maṇḍaṃ vuccati sūriyarasmi, taṃ pāti rakkhati, tato vā jananti maṇḍapaṃ. Nanu ekūpacāraṃ hoti pākārassa chiddattāti āha 『『na hī』』tiādi. Hīti saccaṃ, yasmā vā. Vaḷañjanatthāya evāti evakāro yojetabbo. Tenāha 『『na vaḷañjanūpacchedanatthāyā』』ti. Atha vā 『『saddantaratthāpohanena saddo atthaṃ vadatī』』ti (udā. aṭṭha. 1; dī. ni. ṭi. 1.1; ma. ni. ṭī. 1.mūlapariyāyasuttavaṇṇanā; saṃ. ni. ṭī. 1.1.oghataraṇasuttavaṇṇanā; a. ni. ṭī. 1.1.rupādivaggavaṇṇanā) vuttattā 『『na vaḷañjanūpacchedanatthāyā』』ti vuttaṃ. Kavāṭanti ettha dvārameva adhippetaṃ pariyāyena vuttattā, asati ca dvāre kavāṭassābhāvato. Saṃvaraṇavivaraṇakāle kavati saddaṃ karotīti kavāṭaṃ.

Tatrāti 『『ekūpacārattā』』ti vacane. Yassāti paravādino. Anuyogo siyāti yojanā. Idhāti imasmiṃ sahaseyyasikkhāpade, vuttanti sambandho. Tatthāti pihitadvāre gabbhe. Soti paravādī. Sabbacchannattā āpatti iti vutteti yojanā. Eseva nayo 『『sabbaparicchannatā na hotī』』ti etthāpi. Paccāgamissatīti pati āgamissati, puna āgamissatīti attho.

Byañjanamattenevāti 『『sabbacchannā』』tiādiakkharapadamatteneva, na atthavasena. 『『Evañca satī』』ti iminā abyāpitadosaṃ dasseti. Tatoti anāpattito, parihāyeyyāti sambandho. Tasmāti yasmā aniyatesu vuttaṃ, tasmā. Tatthāti aniyatesu. Idhāpīti imasmiṃ sikkhāpadepi. Yaṃ yanti senāsanaṃ. Sabbatthāti sabbesu senāsanesu, sahaseyyāpatti hotīti sambandho.

我來為您直譯這段巴利文： 1.55)； 關於這偈頌說"即以所說方法"。"因此"即因為應當了知，因此。"蜥蜴"即[一種]蜥蜴。"貓"即捕鼠者。"貓鼬"即鼬。 "對於已造而無相連墻壁的殿堂"是連貫。"椽"中"椽"是指柱子上方南北延伸而放置的特殊木材，因為"置立"即安立於柱子上。它們以最低限度為三，以最高限度則為五、七、九等。"在不同界域的殿堂"是相連詞。 "在獸連線等"中，是指顯示獸形而造的連線等。"等"字包括椽。此中"連線"是指在椽上方東西延伸而放置的特殊木材，因為"於此正確結合椽桁等"。它們是三個。"在檐內"即在屋頂邊緣內。"圓形或方形的住所"是相連詞。"于彼處"即在那住所中。"房間界域不限定"即所有房間的界域不限定，意思是它們進入。"已躺下的諸比丘"是連貫。"于彼處"即在那前廊。因為前廊完全覆蓋和完全圍繞而構成罪，是連貫。難道前廊只有覆蓋而無圍繞嗎？[為回答這點]所以說"房間圍繞"等。"實"即確實。 "然而在安達迦註釋書中所說"是相連詞。"地基"是大地和宮殿基地的名稱。此處則取稱為宮殿基地的地形。"于彼處"即在安達迦註釋書中。為什麼與聖典不符？所以說"即使高十肘"等。"實"即因為。"于彼處"即在安達迦註釋書中。"若有大殿堂"是連貫。"在彼等中也"即在大殿堂中也。 "石灰覆蓋的亭子"中，"石灰"這個詞是以暗示方式說的，因為意指以任何覆蓋的亭子。"亭"是指日光，"護"即保護，或從此而生即為亭。難道因為墻有孔洞而成為一界域嗎？所以說"不"等。"實"即確實，或因為。"只是爲了使用"中的"只"字應當連貫。因此說"不是爲了中斷使用"。或者因為說"詞通過排除其他義而表示義"，所以說"不是爲了中斷使用"。"門扇"中只意指門，因為是以轉義而說，而且沒有門就沒有門扇。因為關閉開啟時發出"kava"聲所以稱為門扇。 "于彼處"即在"因為一界域"這句話中。"若"即對論者的。"詢問將有"是連貫。"於此"即在此同宿學處中，"說"是相連詞。"于彼處"即在關閉門的房間中。"彼"即對論者。"因為完全覆蓋而有罪"這樣說，是連貫。這個方法在"不是完全圍繞"這裡也一樣。"將回來"即將返回，意思是將再來。 "只依文字"即只依"完全覆蓋"等字句，不依義理。以"若是如此"顯示無遍及過失。"從彼"即從無罪，"將退失"是相連詞。"因此"即因為在不定[罪]中說，因此。"于彼處"即在不定[罪]中。"於此也"即在此學處中也。"凡是"即住所。"在一切處"即在一切住所中，"有同宿罪"是連貫。

1. Dvīsu aṭṭhakathāvādesu mahāaṭṭhakathāvādova yuttoti so pacchā vutto.

Imināpīti senambamaṇḍapenāpi. Etanti jagatiyā aparikkhittataṃ. Yathāti yaṃsaddattho tatiyantanipāto, yena senambamaṇḍapenāti atthoti. Pañcamaṃ.

1. Dutiyasahaseyyasikkhāpadaṃ

2. Chaṭṭhe āgantukā vasanti etthāti āvasatho, āvasatho ca so agārañceti āvasathāgāranti dassento āha 『『āgantukānaṃ vasanāgāra』』nti. Manussānaṃ santikā vacanaṃ sutvāti vacanaseso yojetabbo. Sāṭakanti uttarasāṭakaṃ, nivatthavatthantipi vadanti. Accāgammāti tvāpaccayantapadassa sambandhaṃ dassetumāha 『『pavatto』』ti. Yathā omasavādasikkhāpade akkosetukāmatāya khattiyaṃ 『『caṇḍālo』』ti vadato alikaṃ bhaṇatopi musāvādasikkhāpadena anāpatti, omasavādasikkhāpadeneva āpatti, evamidhāpi mātugāmena saha sayato paṭhamasahaseyyasikkhāpadena anāpatti, imināva āpattīti daṭṭhabbanti. Chaṭṭhaṃ.

3. Dhammadesanāsikkhāpadaṃ

4. Sattame mahādvāreti bahi ṭhite mahādvāre. Āgamma, pavisitvā vā vasanaṭṭhānattā ovarako āvasatho nāmāti āha 『『ovarakadvāre』』ti. Suniggatenāti suṭṭhu bahi nikkhamitvā gatena saddena. 『『Aññātu』』nti padassa 『『na ñātu』』nti atthaṃ paṭikkhipanto āha 『『ājānitu』』nti. Iminā nakāravikāro aiti nipāto na hoti, āiti upasaggoti pana dasseti. 『『Viññunā purisenā』』ti ettakameva avatvā 『『purisaviggahenā』』ti vadanto manussapurisaviggahaṃ gahetvā ṭhitena yakkhena petena tiracchānagatena saddhiṃ ṭhitāya mātugāmassa desetuṃ na vaṭṭatīti dasseti. Na yakkhenāti yakkhena saddhiṃ ṭhitāya mātugāmassa desetuṃ na vaṭṭatīti yojanā. Esa nayo 『『na petena, na tiracchānagatenā』』ti etthāpi.

66.Chappañcavācāhīti ettha 『『pañcā』』ti vācāsiliṭṭhavasena vuttaṃ kassaci payojanassābhāvā. Tatthāti 『『chappañcavācāhī』』ti pade. Eko gāthāpādo ekā vācāti vadanto cuṇṇiye vibhatyantaṃ ekaṃ padaṃ ekā vācā nāmāti dasseti, atthajotakapadaṃ vā vākyapadaṃ vā na gahetabbaṃ. 『『Ekaṃ padaṃ pāḷito, pañca aṭṭhakathāto』』ti iminā 『『dve padāni pāḷito, cattāri aṭṭhakathāto』』tiādinayopi gahetabbo. Chapadānatikkamoyeva hi pamāṇaṃ. Tasminti ettha sati vibhattivipallāse liṅgassāpi vipallāso hoti 『『tasmi』』nti pulliṅgena vuttattā. Sati ca vibhattivipallāse 『『tassā』』ti itthiliṅgabhāvena pavattā. 『『Mātugāmassā』』ti niyatapulliṅgāpekkhanassa asambhavato atthavasena 『『ekissā』』ti itthiliṅgabhāvena vuttaṃ. Iminā bhedaliṅganissito visesanavisesyopi atthīti dasseti. Tumhākanti niddhāraṇasamudāyo. 『『Suṇāthā』』ti avatvā ābhogopi vaṭṭatīti āha 『『paṭhama』』ntiādi. Paṭhamanti ca paṭhamameva. Tena vuttaṃ 『『na pacchā』』ti. Puṭṭho hutvā bhikkhu kathetīti yojanāti. Sattamaṃ.

1. Bhūtārocanasikkhāpadaṃ

我來為您直譯這段巴利文： 53. 在兩種註釋書說法中，大註釋書的說法才恰當，所以後說它。 "以此也"即以軍隊亭也。"此"即地基的無圍繞。"如"是具第三[格]詞尾的"yaṃ"字義，意思是以什麼軍隊亭。第五。 6. 第二同宿學處 55. 在第六[學處]中，"客人住於此"即住所，"住所"和"房舍"即住所房舍，為顯示這點所以說"客人的住房"。應連貫補充"聽聞人們處的言語"。"外衣"即上衣，也說是所穿衣。"過來"為顯示"tvā"詞綴詞尾的相連，所以說"發生"。如同在謗罵學處中，以謗罵心欲說剎帝利為"賤民"者，雖說虛妄也不犯妄語學處，而只犯謗罵學處，如此此處也應當理解：與女人同宿不犯第一同宿學處，而只犯此[學處]。第六。 7. 說法學處 60. 在第七[學處]中，"在大門"即在外面立的大門。因為來到或進入后是住處，所以名為室舍住所，因此說"在室舍門"。"善離"即聲音很好地向外出去。否定"不知"為" añātu"的義理，所以說"要知"。以此顯示"na"字不是變化[詞]也不是不變[詞]，而是"ā"為字首。說"具男形"而不只說"智慧男子"，是顯示與站立著具有人男形的夜叉、餓鬼、畜生同站的女人說法是不可以的。"不與夜叉"即不可以對與夜叉同站的女人說法，是連貫。這個方法在"不與餓鬼，不與畜生"這裡也一樣。 66. "以六五語"中，說"五"是因為語言圓滑，沒有什麼用處。"于彼處"即在"以六五語"這詞中。說"一偈句是一語"是顯示散文中有詞尾變化的一詞叫做一語，不應取表義詞或句詞。以"一詞從聖典，五詞從註釋書"也應取"二詞從聖典，四詞從註釋書"等方法。因為超過六詞才是標準。"于彼"中若有格的顛倒則性的顛倒也有，因為以男性說"tasmiṃ"。若有格的顛倒則以女性"tassā"而轉起。因為"女人的"是限定男性所期待的不可能，所以依義理以女性"一[女人]"而說。以此顯示也有依差別性的能別所別。"你們的"是部分整體。不說"聽"而說可以注意，所以說"第一"等。"第一"即只是第一。因此說"不是后"。"比丘被問而說"是連貫。第七。 8. 宣說證得學處

1. Aṭṭhame tatthāti catutthapārājikasikkhāpade. Idhāti bhūtārocanasikkhāpade. Hīti saccaṃ, yasmā vā. Payuttavācāti paccayehi yuttā vācā. Tathāti tato guṇārocanakāraṇā, ariyā sādiyiṃsūti yojanā.

Yatasaddānaṃ niccasambandhattā vuttaṃ 『『ye』』tiādi. Sabbepīti puthujjanāriyāpi. Bhūtanti vijjamānaṃ. Kasmā sabbepi paṭijāniṃsu, nanu ariyehi attano guṇānaṃ anārocitattā na paṭijānitabbanti āha 『『ariyānampī』』tiādi. Hīti saccaṃ, yasmā vā. Ariyānampi abbhantare uttarimanussadhammo yasmā bhūto hoti, tasmā sabbepi 『『bhūtaṃ bhagavā』』ti paṭijāniṃsūti yojanā. Yasmā bhāsito viya hoti, tasmāti yojanā. Ariyā paṭijāniṃsūti sambandho. Anādīnavadassinoti dosassa adassanadhammā. Tehīti ariyehi, bhāsitoti sambandho. Yaṃ piṇḍapātaṃ uppādesunti yojanā. Aññeti puthujjanā. Sabbasaṅgāhikenevāti sabbesaṃ puthujjanāriyānaṃ saṅgahaṇe pavatteneva. Sikkhāpadavibhaṅgepīti sikkhāpadassa padabhājaniyepi. Tatthāti catutthapārājike. Idhāti imasmiṃ sikkhāpade.

1. Uttarimanussadhammameva sandhāya vuttaṃ, na sutādiguṇanti attho. Antarā vāti parinibbānakālato aññasmiṃ kāle vā. Atikaḍḍhiyamānenāti atinippīḷiyamānena. Ummattakassātiidaṃ panāti ettha iti-saddo ādyattho. Tena 『『khittacittassā』』tiādiṃ saṅgaṇhāti. Diṭṭhisampannānanti maggapaññāya, phalapaññāya ca sampannānaṃ. Anāpattīti pācittiyāpattiyā anāpatti na vattabbā, āpattiyeva hoti, tasmā 『『ummattakassa anāpattī』』ti na vattabbanti adhippāyoti. Aṭṭhamaṃ.

2. Duṭṭhullārocanasikkhāpadaṃ

3. Navame tatrāti tassaṃ 『『duṭṭhullā nāmā』』tiādipāḷiyaṃ, tāsu vā pāḷiaṭṭhakathāsu. Vicāraṇāti vīmaṃsanā. Upasampannasaddeti upasampannasaddatthabhāve . Ettha hi sadde vuccamāne avinābhāvato saddena atthopi vutto, vināpi bhāvapaccayena bhāvatthassa ñātabbattā bhāvopi gahetabbo, tasmā vuttaṃ 『『upasampannasaddatthabhāve』』ti. Eseva nayo 『『duṭṭhullasadde』』ti etthāpi. Etaṃ parimāṇaṃ yassāti etaṃ, 『『terasa saṅghādisesā』』ti vacanaṃ. Etaṃ eva vattabbaṃ, na 『『cattāri ca pārājikānī』』ti idanti attho. Tatthāti pāḷiyaṃ. Kassaci vimati bhaveyya, kiṃ bhaveyyāti yojanā. Āpattiṃ ārocentena akkosantassa samānattā vuttaṃ 『『evaṃ satī』』tiādi. Pācittiyameva cāti casaddo byatirekattho, na dukkaṭaṃ āpajjatīti attho. Hīti saccaṃ. Etanti pācittiyāpajjanataṃ, 『『asuddho hoti…pe… omasavādassā』』ti vacanaṃ vā, vuttanti sambandho. Etthāti pāḷiyaṃ. Aṭṭhakathācariyāveti ettha evakāro aṭṭhānayogo, pamāṇanti ettha yojetabbo, kāraṇamevāti attho. Tena vuttaṃ 『『na aññā vicāraṇā』』ti. Atha vā aññāti sāmyatthe paccattavacanametaṃ, na aññesaṃ vicāraṇā pamāṇanti attho. Evañhi sati evakāro ṭhānayogova. Pubbepi cāti ganthārambhakālepi ca.

Etanti aṭṭhakathācariyānaṃ pamāṇataṃ. Saṃvaratthāya eva, anāpajjanatthāya eva ca anuññātanti yojanā. Tenāha 『『na tassa』』tyādi. Tasmāti yasmā bhikkhubhāvo nāma na atthi, tasmā suvuttamevāti sambandho.

80.Sāti bhikkhusammuti, saṅghena kātabbāti yojanā. Katthacīti kismiñci ṭhāne. Idhāti imasmiṃ sikkhāpade. 『『Vuttattā』』ti padaṃ 『『kātabbā』』ti pade hetu. Esāti eso bhikkhu. Hitesitāyāti hitassa esitāya, atthassa icchatāyāti attho.

我來為您直譯這段巴利文： 67. 在第八[學處]中，"于彼處"即在第四波羅夷學處中。"於此"即在宣說證得學處中。"實"即確實，或因為。"被使役語"即與緣相應的語。"如是"即因為宣說功德，諸聖者同意，是連貫。 因為"ya"詞與[相關詞]常相連，所以說"凡"等。"一切"即凡夫和聖者。"實"即存在。為什麼一切人都承認？難道聖者們不宣說自己的功德就不應承認嗎？[為回答這點]所以說"聖者們也"等。"實"即確實，或因為。因為聖者們內心的上人法是實在的，所以一切人都承認"世尊，是實"，是連貫。因為似乎被說，所以，是連貫。聖者們承認，是相連詞。"不見過患"即不見過失之法。"由彼等"即由諸聖者，"被說"是相連詞。"凡是托缽"是連貫。"其他"即凡夫。"以總括"即以包括一切凡夫聖者而轉起。"在學處分別中也"即在學處的詞分別中也。"于彼處"即在第四波羅夷中。"於此"即在此學處中。 77. 只關係到上人法而說，不是關係到聞等功德，是意思。"中間"即在般涅槃時以外的其他時間。"被過度牽引"即被過度逼迫。"狂亂者"等中的"等"字是初義。由此包括"心狂"等。"具見者"即具足道慧和果慧者。"無罪"即不應說波逸提罪無罪，確實有罪，因此不應說"狂亂者無罪"，是意趣。第八。 9. 顯示粗重罪學處 78. 在第九[學處]中，"于彼處"即在那"粗重名為"等聖典中，或在那些聖典註釋書中。"考察"即思考。"在已受具足戒詞中"即在已受具足戒詞義狀態中。因為在此說詞時不可分離，所以詞與義也說了；即使沒有狀態詞綴，狀態義也可知，所以狀態也應取，因此說"在已受具足戒詞義狀態中"。這個方法在"在粗重詞中"這裡也一樣。"此為量"即此"十三僧殘"之語。應當只說這個，不應說"及四波羅夷"，是意思。"于彼處"即在聖典中。任何人會有疑惑，會有什麼[疑惑]，是連貫。因為宣說罪與謗罵相同，所以說"若如此"等。"而只波逸提"中的"而"字表示差別，意思是不犯突吉羅。"實"即確實。"此"即犯波逸提性，或"不凈...乃至...謗罵"之語，"說"是相連詞。"於此"即在聖典中。"註釋書諸師唯"中的"唯"字是不適當連線，應與"根據"相連，意思是隻是根據。因此說"無他考察"。或者"他"是主格詞表示同等義，意思是他人的考察不是根據。如此則"唯"字才是適當連線。"且在前"即且在造論之時。 "此"即註釋書諸師的權威性。只為防護，只為不犯而允許，是連貫。因此說"不是彼"等。"因此"即因為比丘性不存在，所以說得很好，是相連詞。 80. "彼"即比丘認定，應由僧團作，是連貫。"在某處"即在某地方。"於此"即在此學處中。"說"這個詞是"應作"這個詞的原因。"此"即此比丘。"求利"即求好處，意思是欲求利益。

82.Sesānīti ādimhi pañcasikkhāpadato sesāni upari pañca sikkhāpadāni. Assāti anupasampannassa. Ghaṭetvāti sambandhaṃ katvāti. Navamaṃ.

1. Pathavīkhaṇanasikkhāpadaṃ

2. Dasame bhagavā dassetīti yojanā. Etthāti pathaviyaṃ. Tatthāti tesu pāsāṇādīsu. Muṭṭhippamāṇatoti khaṭakapamāṇato. Sāti adaḍḍhapathavī. Hatthikucchiyanti evaṃnāmake ṭhāne. Ekapacchipūraṃ pathavinti sambandho. Tesaṃyevāti appapaṃsuappamattikāpadānaṃ eva. Hīti saccaṃ, yasmā vā. Etanti yebhuyyenapāsāṇādipañcakaṃ. Tanti kusītaṃ. Āṇāpetvāti ettha 『『āṇa pesane』』ti dhātupāṭhesu vuttattā āṇadhātuyeva pesanasaṅkhātaṃ hetvatthaṃ vadati, na ṇāpepaccayo, so pana dhātvattheyeva vattati. Na hi tassa visuṃ vutto abhidheyyo atthi dhātvatthato aññassa abhidheyyassābhāvā. Tāvāti paṭhamaṃ pāḷimuttakavinicchayassa, tato vā.

Pokkharaṃ padumaṃ netīti pokkharaṇī. 『『Sodhentehī』』ti padaṃ 『『ussiñcituṃ apanetu』』nti padesu bhāvakattā. Yoti 『『tanukaddamo』』ti padena yojetabbo. Yo tanukaddamoti hi attho. Kuṭehīti ghaṭehi. Ussiñcitunti ukkhipitvā, uddharitvā vā siñcituṃ. Tatrāti sukkhakaddame, 『『yo』』ti pade avayavīādhāro. Yoti sukkhakaddamo.

Taṭanti kūlaṃ. Udakasāmantāti udakassa samīpe. Omakacatumāsanti catumāsato ūnakaṃ. Ovaṭṭhanti devena ovassitaṃ hoti saceti yojanā. Patatīti taṭaṃ patati. Udakeyevāti pakatiudakeyeva. Udakassāti vassodakassa. Tatthāti pāsāṇapiṭṭhiyaṃ. Paṭhamamevāti soṇḍikhaṇanato paṭhamaṃ eva. Udake pariyādiṇṇeti udake sukkhe. Pacchāti udakapūrato pacchā. Tatthāti soṇḍiyaṃ. Udakeyevāti mūlaudakeyeva. Udakanti āgantukaudakaṃ. Allīyatīti piṭṭhipāsāṇe laggati. Tampīti sukhumarajampi. Akatapabbhāreti vaḷañjena akate pabbhāre. Upacikāhi vamīyati, gharagoḷikādayo vā satte vamatīti vammiko.

Gāvīnaṃ khuro kaṇṭakasadisattā gokaṇṭako nāma, tena chinno kaddamo 『『gokaṇṭako』』ti vuccati. Acchadanaṃ vā vinaṭṭhacchadanaṃ vā purāṇasenāsanaṃ hotīti yojanā. Tatoti purāṇasenāsanato, gaṇhituṃ vaṭṭatīti sambandho. Avasesanti vinaṭṭhacchadanato. Avasesaṃ iṭṭhakaṃ gaṇhāmi iti saññāyāti yojetabbo. Tenāti iṭṭhakādinā. Yā yāti mattikā. Atintāti anallā, akilinnāti attho.

Tasminti mattikāpuñje. Sabboti sakalo mattikāpuñjo. Assāti mattikāpuñjassa. 『『Kappiyakārakehī』』ti padaṃ 『『apanāmetvā』』ti pade kāritakammaṃ. Kasmā vaṭṭatīti āha 『『udakenā』』tiādi. Hīti saccaṃ, yasmā vā.

Tatthāti mattikāpākāre. Aññampīti maṇḍapathambhato aññampi. Tena apadesenāti tena pāsāṇādipavaṭṭanalesena.

Passāvadhārāyāti muttasotāya. Kattarayaṭṭhiyāti kattaradaṇḍena. Ettha hi kattarayati aṅgapaccaṅgānaṃ sithilabhāvena sithilo hutvā bhavatīti katvā kattaro vuccati jiṇṇamanusso, tena ekantato gahetabbattā kattarena gahitā yaṭṭhi, kattarassa yaṭṭhīti vā katvā kattarayaṭṭhi vuccati kattaradaṇḍo. Dantajapaṭhamakkharena sajjhāyitabbo. Vīriyasampaggahaṇatthanti vīriyassa suṭṭhu paggaṇhanatthaṃ, vīriyassa ukkhipanatthanti attho. Keci bhikkhūti yojanā.

我來為您直譯這段巴利文： 82. "其餘"即在開始的五學處之外的其餘五學處。"彼"即未受具足戒者。"連結"即作連繫。第九。 10. 掘地學處 86. 世尊顯示，是連貫。"於此"即在地上。"于彼處"即在那些石頭等中。"拳頭大小"即土塊大小。"彼"即未燒過的土。"象腹"即如此名稱的地方。"一籃土"是連貫。"只是彼等"即只是少土少泥的詞。"實"即確實，或因為。"此"即大部分石頭等五類。"彼"即惡行。"命令"中因為在動詞表中說"āṇa表示派遣"，所以āṇa動詞本身表示派遣所說的使役義，而不是ṇāpe詞綴，它只在動詞義中運作。因為它沒有離開動詞義而別說所詮義，因為除動詞義外沒有其他所詮義。"先"即首先[說]聖典之外的決定，或從彼[開始]。 "引導蓮花"即蓮池。"清潔者們"這個詞是"為傾出、為移走"這些詞的動作主。"凡"應與"薄泥"詞相連。因為意思是"凡薄泥"。"以壺"即以罐子。"為傾出"即提起或取出后傾注。"于彼處"即在乾泥中，在"凡"這詞中是整體的所依。"凡"即乾泥。 "岸"即堤岸。"水邊"即水的附近。"不滿四個月"即少於四個月。"下雨"即若被天降雨，是連貫。"倒"即岸倒塌。"只在水中"即只在自然水中。"水"即雨水。"于彼處"即在石頭表面。"最初"即在挖溝之前。"水盡時"即水乾時。"后"即在水滿之後。"于彼處"即在溝中。"只在水中"即只在原水中。"水"即新來的水。"附著"即粘在表面石頭上。"彼也"即細塵也。"未作斜坡"即未被使用而作成斜坡。"被蟻吐出"，或"吐出家蜥蜴等生物"即蟻冢。 因為牛蹄似刺所以名為牛刺，被它切割的泥叫做"牛刺"。有遮蓋或失去遮蓋的舊住所，是連貫。"從彼"即從舊住所，可以取，是連貫。"剩餘"即失去遮蓋后[的剩餘]。"我取剩餘磚"以此想，應連貫。"以彼"即以磚等。"任何任何"即泥土。"未濕"即不潮，意思是不粘。 "于彼"即在泥堆中。"一切"即整個泥堆。"彼"即泥堆的。"由凈人們"這個詞是"移走"這個詞的使動賓語。為什麼允許？[為回答這點]所以說"以水"等。"實"即確實，或因為。 "于彼處"即在泥墻上。"其他也"即除了棚柱之外的其他也。"以彼借口"即以那滾動石頭等的借口。 "小便流"即尿流。"以枴杖"即以老人枴杖。在此因為"老弱"表示四肢鬆弛而變得衰弱，所以稱老人為"老弱"，因為必定要拿著，所以被老人拿的杖，或因為是老人的杖，所以稱老人枴杖為拐棍。應以齒音開頭字來誦讀。"為策勵"即爲了很好地策勵，意思是爲了提起精進。某些比丘，是連貫。

87.Tatrāpīti iṭṭhakakapālādīsupi. Hīti saccaṃ. Tesaṃ anupādānattāti tesaṃ iṭṭhakādīnaṃ aggissa anindhanattā. Hīti saccaṃ, yasmāvā. Tānīti iṭṭhakādīni. Avisayattāti āpattiyā anokāsattā. Tiṇukkanti tiṇamayaṃ ukkaṃ. Tatthevāti mahāpaccariyaṃ eva. Arīyati agginipphādanatthaṃ ghaṃsīyati etthāti araṇī, heṭṭhā nimanthanīyadāru. Saha dhanunā eti pavattatīti sahito, upari nimanthanadāru. Araṇī ca sahito ca araṇīsahito, tena aggiṃ nibbattetvāti yojanā. Yathā kariyamāne na ḍayhati, tathā karohīti sambandho.

88.Āvāṭaṃjānāti āvāṭaṃ kātuṃ, khaṇituṃ vā jānāhīti attho. 『『Evaṃ mahāmattikaṃ jāna, thusamattikaṃ jānā』』ti etthāpi yathālābhaṃ sampadānavācakapadaṃ ajjhāharitvā yojanā kātabbā. Sāti pathavī. Tenāti pavaṭṭanādināti. Dasamaṃ.

Musāvādavaggo paṭhamo.

1. Bhūtagāmavaggo

2. Bhūtagāmasikkhāpada-atthayojanā

我來為您直譯這段巴利文： 87. "在彼等中也"即在磚片等中也。"實"即確實。"因為彼等非燃料"即因為彼等磚等不是火的燃料。"實"即確實，或因為。"彼等"即磚等。"非境"即不是罪的場所。"草炬"即草制的火炬。"就在彼處"即就在《大箋》中。"被磨"即為生火目的而被磨，是下擦木。"與弓共行"即上擦木。擦木和共[弓]即擦木共[弓]，以此生火，是連貫。如何做不會燃燒，如此做，是連貫。 88. "知坑"即知道做坑，或知道挖，是意思。"如此知大泥，知糠泥"在這裡也應補充與所得相應的與格詞而連貫。"彼"即地。"以彼"即以滾動等。第十。 妄語品第一。 2. 生物品 1. 損壞生物學處義連貫

1. Dutiyavaggassa paṭhame tassāti devatāya. Ukkhittaṃ pharasunti uddhaṃ khittaṃ kuṭhāriṃ. Niggahetunti saṇṭhātuṃ, nivattetuṃ vā. Cakkhuvisayātīteti pasādacakkhussa gocarātikkante. Mahārājasantikāti vessavaṇamahārājassa santikā. Thanamūleyevāti thanasamīpeyeva. Himavanteti himauggiraṇe vane, himayutte vā. Tatthāti himavante, devatāsannipāte vā. Rukkhadhammoti rukkhasabhāvo. Rukkhadhammo ca nāma chedanabhedanādīsu rukkhānaṃ acetanattā kopassa akaraṇaṃ, tasmiṃ rukkhadhamme ṭhitā devatā rukkhadhamme ṭhitā nāma, chedanabhedanādīsu rukkhassa viya rukkhaṭṭhakadevatāya akopanaṃ rukkhadhamme ṭhitā nāmāti adhippāyo. Tatthāti tāsu sannipātadevatāsu. Itīti imassa alabhanassa, imasmiṃ alabhane vā, ādīnavanti sambandho. Bhagavato cāti ca-saddo 『『pubbacarita』』nti ettha yojetabbo. Imañca ādīnavaṃ addasa, bhagavato pubbacaritañca anussarīti vākyasampiṇḍanavasena yojanā kātabbā. Tenāti dassanānussaraṇakāraṇena. Assāti devatāya. Saṃvijjati pitā assāti sapitiko, putto. (Tāvāti ativiya, paṭisañcikkhantiyāti sambandho) 『『mariyādaṃ bandhissatī』』ti vatvā tassa atthaṃ dassento āha 『『sikkhāpadaṃ paññapessatī』』ti. Iti paṭisañcikkhantiyā assā devatāya etadahosīti yojanā.

Yoti yo koci jano. Veti ekantena. Uppatitanti uppajjanavasena attano upari patitaṃ. Bhantanti bhamantaṃ dhāvantaṃ, vārayeti nivāreyya niggaṇheyyāti attho. Tanti janaṃ. Ayaṃ panettha yojanā – sārathi bhantaṃ rathaṃ vāraye iva, tathā yo ve uppatitaṃ kodhaṃ vāraye, taṃ ahaṃ sārathiṃ iti brūmi. Itaro kodhanivārakato añño rājauparājādīnaṃ sārathibhūto jano rasmiggāho rajjuggāho nāmāti.

Dutiyagāthāya vejjo visaṭaṃ vitthataṃ sappavisaṃ sappassa āsīvisassa visaṃ garaḷaṃ osadhehi bhesajjena, mantena ca vineti iva, tathā yo bhikkhave uppatitaṃ kodhaṃ mettāya vineti, so bhikkhu urago bhujago purāṇaṃ pure bhavaṃ jiṇṇaṃ purāṇattā jiṇṇaṃ tacaṃ jahāti iva, tathā orapāraṃ apārasaṅkhātaṃ pañcorambhāgiyasaṃyojanaṃ jahātīti yojanā kātabbā.

Tatrāti dvīsu gāthāsu. Vatthu pana vinaye ārūḷhanti yojanā. Athāti pacchā. Yassa devaputtassāti yena devaputtena. Pariggahoti paricchinditvā gahito. Soti devaputto. Tatoti upagamanato. Yadā hoti, tadāti yojanā. Mahesakkhadevatāsūti mahāparivārāsu devatāsu, mahātejāsu vā. Paṭikkamantīti apenti. Devatā yampi pañhaṃ pucchantīti yojanā. Tatthevāti attano vasanaṭṭhāneyeva. Upaṭṭhānanti upaṭṭhānatthāya, sampadānatthe cetaṃ upayogavacanaṃ. Atha vā upagantvā tiṭṭhati etthāti upaṭṭhānaṃ, bhagavato samīpaṭṭhānaṃ, taṃ āgantvāti attho. Nanti taṃ, ayameva vā pāṭho.

我來為您直譯這段巴利文： 89. 第二品的第一[學處]中，"彼"即天神的。"舉起斧"即向上投擲的斧頭。"制止"即停止，或迴轉。"超越眼界"即超過凈眼的範圍。"從大王處"即從毗沙門大王處。"就在乳房處"即就在乳房附近。"在雪山"即在涌雪的森林中，或與雪相應的[森林中]。"于彼處"即在雪山，或在天神集會中。"樹法"即樹的自性。所謂樹法即在砍伐破壞等時，因為樹木無知識而不生嗔怒，住于那樹法的天神叫做住于樹法，意思是如同樹木一樣樹神在砍伐破壞等時不生嗔怒叫做住于樹法。"于彼處"即在那些集會的天神中。"如此"與"過患"相連，[表示]這不得[砍伐]，或在這不得[砍伐]中。"又世尊的"中的"又"字應與"前世行"相連。應以句子結合方式作連貫：見到此過患，又憶念世尊的前世行。"因彼"即因見和憶念。"彼"即天神的。"有父"即有父親的，兒子。("如是"即極其，與"思惟"相連）說"將立界限"后，為顯示它的意思所以說"將制定學處"。如此思惟的彼天神有此[想]，是連貫。 "凡"即任何人。"實"即必定。"生起"即以生起方式升在自己之上。"馳走"即旋轉奔跑，"制止"意思是遮止制伏。"彼"即那人。這裡的連貫是：如同駕車者制止馳走的馬車，如是凡實能制止生起的嗔怒，我說彼為駕車者。另一個制止嗔怒者以外的作為國王副王等的駕車者之人叫做執韁者。 第二偈中，如同醫師以藥和咒語驅除蔓延的蛇毒，即毒蛇的毒液，如是諸比丘，凡以慈心驅除生起的嗔怒，那比丘如同蛇捨棄前生的、因古舊而陳舊的皮，如是捨棄稱為此岸彼岸的五下分結，應這樣連貫。 "于彼處"即在兩偈中。"事緣"與"入于律中"連貫。"然後"即之後。"凡天子的"即由那天子。"所有"即限定所得。"彼"即天子。"從彼"即從接近。"當"與"時"連貫。"在大威神天神中"即在有大眷屬的天神中，或有大威力的[天神中]。"退避"即離去。"天神問任何問題"是連貫。"就在彼處"即就在自己的住處。"侍奉"即爲了侍奉，這是對格詞表示與格。或者"侍奉"是靠近而住之處，即靠近世尊之處，意思是來到彼處。"彼"即那個，或者就是這個讀法。

1. 『『Bhavantī』』ti iminā virūḷhe mūle nīlabhāvaṃ āpajjitvā vaḍḍhamānake taruṇarukkhagacchādike dasseti. 『『Ahuvatthu』』nti iminā pana vaḍḍhitvā ṭhite mahantarukkhagacchādike dasseti. 『『Ahuvatthu』』nti ca hiyyattanisaṅkhātāya tthuṃ-vibhattiyā hū-dhātussa ūkārassa uvādeso hoti. Potthakesu pana 『『ahuvatī』』ti pāṭho dissati, so apāṭhoti daṭṭhabbo. 『『Jāyantī』』ti iminā bhū-dhātussa sattatthabhāvaṃ dasseti , 『『vaḍḍhantī』』ti iminā vaḍḍhanatthabhāvaṃ. Etanti 『『bhūtagāmo』』ti nāmaṃ. Pīyate yathākāmaṃ paribhuñjīyate, pātabbaṃ paribhuñjitabbanti vā pātabyaṃ, pāsaddo yathākāmaparibhuñjanattho. Tenāha – 『『chedanabhedanādīhi yathāruci paribhuñjitabbatāti attho』』ti.

2. 『『Idānī』』ti padaṃ 『『āhā』』ti pade kālasattamī. Yasminti bīje. Tanti bījaṃ. Pañca bījajātānīti ettha jātasaddassa tabbhāvatthataṃ sandhāya aṭṭhakathāsu evaṃ vuttaṃ. Tabbhāvatthassa 『『mūle jāyantī』』ti imāya pāḷiyā asaṃsandanataṃ sandhāya vuttaṃ saṅgahakārena 『『na samentī』』ti. Aṭṭhakathācariyānaṃ matena sati jātasaddassa tabbhāvatthabhāve 『『mūle jāyantī』』tiādīsu mūle mūlāni jāyantīti doso bhaveyyāti manasi katvā āha 『『na hī』』tiādi. Hīti saccaṃ, yasmā vā. Tānīti rukkhādīni. Tassāti 『『bhūtagāmo nāma pañca bījajātānī』』ti padassa. Etanti 『『bījajātānī』』ti nāmaṃ. Bījesu jātāni bījajātānīti vutte 『『mūle jāyantī』』tiādinā sameti. Etenāti 『『bījato』』tiādinā saṅgahoti sambandho.

『『Yehī』』ti padaṃ 『『jātattā』』ti pade apādānaṃ, hetu vā 『『vuttānī』』ti pade karaṇaṃ, kattā vā. Tesanti bījānaṃ. Rukkhādīnaṃ viruhanaṃ janetīti bījaṃ. 『『Bījato』』tiādinā kāriyopacārena kāraṇassa dassitattā kāraṇūpacāraṃ padīpeti. Aññānipi yāni vā pana gacchavallirukkhādīni atthi saṃvijjanti, tāni gacchavallirukkhādīni jāyanti sañjāyantīti yojanā. Tānīti gacchavallirukkhādīni . Tañca mūlaṃ, pāḷiyaṃ vuttahaliddādi ca atthi, sabbampi etaṃ mūlabījaṃ nāmāti sambandho. Etthāti bījesu, khandhabījesu vā.

我來為您直譯這段巴利文： 90. 以"存在"顯示根生長后變成青綠色而增長的幼小樹叢等。而以"曾有"顯示生長后住立的大樹叢等。"曾有"中，在稱為過去式的tthuṃ詞尾中，hū動詞的ū音變成uv。然而在書本中見到"ahuvati"的讀法，應當視為非[正確]讀法。以"生"顯示bhū動詞的存在義，以"長"顯示增長義。"此"即"生物"這個名稱。隨意被飲用享用，或應飲用應享用即飲用，"pā"(飲)字表示隨意享用義。因此說："意思是可以隨意以切斷破壞等方式享用"。 91. "今"這個詞是"說"這個詞的時間第七[格]。"在凡"即在種子。"彼"即種子。"五種種類"中，關係到"jāta"(種)字表示彼性義，所以在註釋書中如此說。註釋家說"不符"是關係到彼性義與"在根上生"這聖典不一致。考慮到若"jāta"字有彼性義，則在"在根上生"等中會有"在根上生根"的過失，所以說"實非"等。"實"即確實，或因為。"彼等"即樹等。"彼"即"生物名為五種種類"這詞的。"此"即"種類"這個名稱。若說"生在種子中即種類"，則與"在根上生"等相符。"以此"即以"從種子"等攝，是連結。 "以凡"這個詞是"因生"這個詞的從格，或是"說"這個詞的具格原因或主事。"彼等"即種子的。生產樹等的生長即種子。以"從種子"等以果的假說顯示因，所以說明因的假說。還有其他任何存在的叢、藤、樹等，那些叢、藤、樹等生起產生，是連貫。"彼等"即叢、藤、樹等。那個根，和在聖典中說的薑黃等，這一切叫做根種，是連結。"於此"即在種子中，或在干種中。

92.Saññāvasenāti 『『bīja』』nti saññāvasena. 『『Tatthā』』ti padaṃ 『『veditabbo』』ti pade ādhāro. 『『Yathā』』tiādinā kāraṇopacārena kāriyassa vuttattā phalūpacāraṃ dasseti. Yaṃ bījaṃ vuttaṃ, taṃ dukkaṭavatthūti yojanā. Yadetaṃ ādipadanti yojetabbaṃ. Tenāti ādipadena. Ravīyati bhagavatā kathīyatīti rutaṃ, pāḷi, tassa anurūpaṃ yathārutaṃ, pāḷianatikkantanti attho.

Etthāti 『『bīje bījasaññī』』tiādipade, imasmiṃ sikkhāpade vā. Udake ṭhāti pavattatīti udakaṭṭho, evaṃ thalaṭṭhopi. Tatthāti udakaṭṭhathalaṭṭhesu. Sāsapassa mattaṃ pamāṇaṃ assa sevālassāti sāsapamattiko. Tilassa bījapamāṇaṃ assa sevālassāti tilabījako. Pamāṇatthe ko. Ādisaddena saṅkhapaṇakādayo sevāle saṅgaṇhāti. Tattha tilabījapamāṇo jalasaṇṭhito nīlādivaṇṇayutto sevālo tilabījaṃ nāma, sapatto appakaṇḍo ukkhalipidhānādipamāṇo samūlo eko sevālaviseso saṅkho nāma, bhamarasaṇṭhāno nīlavaṇṇo eko sevālaviseso paṇako nāma. Udakaṃ sevatīti sevālo. Tatthāti sevālesu. Yoti sevālo. Patiṭṭhitaṃ sevālanti sambandho. Yattha katthacīti mūle vā naḷe vā patte vā. Uddharitvāti uppāṭetvā. 『『Hatthehī』』ti padaṃ 『『viyūhitvā』』ti pade karaṇaṃ. Hīti saccaṃ, yasmā vā. Tassāti sevālassa. Ettāvatāti ito cito ca viyūhanamattena. Yo sevālo nikkhamati, taṃ sevālanti yojanā. Parissāvanantarenāti parissāvanachiddena. Uppalāni asmiṃ gaccheti uppalinī. Padumāni asmiṃ gaccheti paduminī, ino, itthiliṅgajotako ī. Tatthevāti udakeyeva. Tānīti vallītiṇāni. Hīti saccaṃ, yasmā vā. Anantakoti sāsapamattiko sevālo. So hi natthi attato anto lāmako sevālo etassāti katvā 『『anantako』』ti vuccati. Attanāyeva hi sukhumo, tato sukhumo sevālo natthīti adhippāyo. Tatthāti dukkaṭavatthubhāve. Tampīti 『『sampuṇṇabhūtagāmaṃ na hotī』』ti vacanampi. Pisaddo mahāpaccariādiaṭṭhakathācariyānaṃ vacanāpekkho. Hīti saccaṃ, yasmā vā. Na āgato, tasmā na sametīti yojanā. Athāti tasmiṃ anāgate. Etanti anantakasevālādiṃ. Gacchissatīti vadeyyāti sambandho. Tampīti 『『gacchissatī』』ti vacanampi. Pisaddo purimaṭṭhakathācariyānaṃ vacanāpekkho.

我來為您直譯這段巴利文： 92. "依名稱"即依"種子"的名稱。"于彼"這個詞是"應知"這個詞的處格。以"如"等以因的假說說果，所以顯示果的假說。所說的凡是種子，彼是突吉羅事，是連貫。"凡是此"與"等詞"應連貫。"以彼"即以等詞。被世尊說即所說，即聖典，與它相應即如所說，意思是不違背聖典。 "於此"即在"對種子作種子想"等詞中，或在此學處中。住立執行於水即住水中，如是也[可說]住陸地。"于彼處"即在住水和住陸中。芥子的量度是彼水藻的即芥子量的。芥麻種子的量度是彼水藻的即芥麻種子的。"ka"表示量度義。以"等"字攝取貝水藻等水藻。其中，與芥麻種子等量的，住水中的，具有青等色的水藻叫做芥麻種子；有葉無莖，與鍋蓋等同量，有根的一種水藻叫做貝；形如蜂，青色的一種水藻叫做蟲。依附水即水藻。"于彼處"即在水藻中。"凡"即水藻。"已住立的水藻"是連貫。"在任何處"即在根上或莖上或葉上。"拔起"即拔出。"以手"這個詞是"撥動"這個詞的具格。"實"即確實，或因為。"彼"即水藻的。"僅以此"即僅以這裡那裡的撥動。凡水藻出來，彼水藻，是連貫。"通過濾水器"即通過濾水器的孔。此處生青蓮即青蓮處。此處生紅蓮即紅蓮處，"ino"，"ī"表示陰性。"就在彼處"即就在水中。"彼等"即藤草。"實"即確實，或因為。"無邊"即芥子量的水藻。因為彼無有自體邊際的低劣水藻，所以稱為"無邊"。意思是因為自體就微細，沒有比它更微細的水藻。"于彼處"即在作為突吉羅事。"彼也"即"非完整生物"這句話也。"也"字關係到《大箋》等註釋師的話。"實"即確實，或因為。不來，所以不符合，是連貫。"然後"即在彼不來時。"此"即無邊水藻等。應說"將去"，是連貫。"彼也"即"將去"這句話也。"也"字關係到

Abhūtagāmamūlattātādisassa bījagāmassāti ettha bījagāmo tividho hoti – yo sayaṃ bhūtagāmato hutvā aññampi bhūtagāmaṃ janeti, ambaṭṭhiādiko. Yo pana sayaṃ bhūtagāmato hutvā aññaṃ pana bhūtagāmaṃ na janeti, tālanāḷikerādikhāṇu. Yo pana sayampi bhūtagāmato ahutvā aññampi bhūtagāmaṃ na janeti. Pānīyaghaṭādīnaṃ bahi sevāloti. Bhūtagāmo pana catubbidho hoti – yo sayaṃ bījagāmato hutvā aññampi bījagāmaṃ janeti, etarahi ambarukkhādiko. Yo pana sayaṃ bījagāmato ahutvāva aññaṃ bījagāmaṃ janeti, ādikappakāle ambarukkhādiko. Yo pana sayaṃ bījagāmato hutvā aññaṃ pana bījagāmaṃ na janeti, nīlavaṇṇo phalitakadalīrukkhādiko. Yo pana sayampi bījagāmato ahutvā aññampi bījagāmaṃ na janeti, idha vutto anantakasevālādikoti. Tattha catutthaṃ bhūtagāmaṃ sandhāya vuttaṃ 『『abhūtagāmamūlakattā tādisassa bījassā』』ti. Ayaṃ pana tatiyabījagāmassa ca catutthabhūtagāmassa ca viseso – tatiyabījagāme mūlapaṇṇāni na paññāyanti, catutthabhūtagāme tāni paññāyantīti. Mūlapaṇṇānaṃ apaññāyanattā bījagāmoti vutto, tesaṃ paññāyanattā bhūtagāmoti vutto. Itarathā hi virodho bhaveyyāti. Attano vāde pācittiyabhāvato garukaṃ, mahāpaccariādīnaṃ vāde dukkaṭamattabhāvato lahukaṃ. Etanti ṭhānaṃ.

Evaṃ udakaṭṭhaṃ dassetvā thalaṭṭhaṃ dassento āha 『『thalaṭṭhe』』tiādi. Thalaṭṭhe vinicchayo evaṃ veditabboti yojanā. Tatthāti haritakhāṇūsu. Uddhaṃ vaḍḍhatīti navasākhāniggamanena chinnato upari vaḍḍhati. Soti khāṇu. Phalitāya kadaliyā khāṇu bījagāmena saṅgahitoti yojanā. Phalaṃ sañjātaṃ etissāti phalitā. Tathāti 『『bhūtagāmeneva saṅgahitā』』ti padāni ākaḍḍhati. Yadāti yasmiṃ kāle. Ratanappamāṇāpīti hatthappamāṇāpi. Athāti apādānattho, tato rāsikaraṇato aññanti attho. Bhūmiyaṃ nikhaṇantīti sambandho. 『『Mūlesu ceva paṇṇesu cā』』ti ettha casaddo samuccayatthova, na vikappatthoti āha 『『mūlamattesu panā』』tiādi.

Bījānīti mūlādibījāni. Ṭhapitāni hontīti sambandho. 『『Uparī』』ti padena heṭṭhā mūlāni cāti atthaṃ nayena ñāpeti. Na aṅkure niggatamatteyeva , atha kho harite nīlapaṇṇavaṇṇe jāteyeva bhūtagāmasaṅgaho kātabboti āha 『『harite』』tiādi. Tālaṭṭhīnaṃ mūlanti sambandho. Dantasūci viyāti hatthidantasūci viya. Yathā asampuṇṇabhūtagāmo tatiyo koṭṭhāso na āgato, na evaṃ amūlakabhūtagāmo. So pana āgatoyevāti āha 『『amūlakabhūtagāme』』ti. Amūlikalatā viya amūlakabhūtagāme saṅgahaṃ gacchatīti attho.

Vandākāti rukkhādanī. Sā hi sayaṃ rukkhaṃ nissāya jāyantīpi attano nissayānaṃ rukkhānaṃ adanattā bhakkhanattā vadīyati thutīyatīti 『『vandākā』』ti vuccati. Aññā vāti vandākāya aññā vā. Tanti vandākādiṃ. Tatoti rukkhato. Vananti khuddako gaccho. Pagumboti mahāgaccho. Daṇḍakoti rukkho daṇḍayogato. Tassāpīti amūlikalatāyapi. Ayameva vinicchayoti vandākādikassa vinicchayo viya ayaṃ vinicchayo daṭṭhabboti yojanā. 『『Dve tīṇi pattānī』』ti vuttattā ekapatto sañjāyantopi aggabījasaṅgahaṃ gacchatīti attho. 『『Anupasampannenā』』ti padaṃ 『『littassā』』ti pade kattā. Nidāghasamayeti gimhakāle. Abbohārikoti āpattiyā aṅganti na voharitabbo. Voharituṃ na arahatīti attho. Etanti abbohārikataṃ, 『『sace…pe… pamajjitabbā』』ti vacanaṃ vā.

我來為您直譯這段巴利文： "因為非生物根等的種生物"中，種生物有三種：一種是自己從生物而生並能生其他生物的，如芒果核等；另一種是自己從生物而生但不能生其他生物的，如棕櫚椰子等樹樁；還有一種是自己既非從生物而生也不能生其他生物的，如水罐等外面的水藻。而生物有四種：一種是自己從種生物而生並能生其他種生物的，如現在的芒果樹等；另一種是自己雖非從種生物而生但能生其他種生物的，如最初時期的芒果樹等；又一種是自己從種生物而生但不能生其他種生物的，如青色已結果的芭蕉樹等；還有一種是自己既非從種生物而生也不能生其他種生物的，即此處所說的無邊水藻等。其中關於第四種生物而說"因為非生物根等的種"。而第三種種生物和第四種生物的區別是：第三種種生物看不見根葉，第四種生物能看見根葉。因為看不見根葉所以說是種生物，因為能看見[根葉]所以說是生物。否則就會有矛盾。在自己的說法中因為是波逸提所以重，在《大箋》等的說法中因為只是突吉羅所以輕。"此"即這處。 如是顯示了水生后，為顯示陸生而說"在陸生"等。應如是了知陸生的判定，是連貫。"于彼處"即在青樹樁中。"向上生長"即被切斷後從上面長出新枝。"彼"即樹樁。已結果的芭蕉的樹樁被攝於種生物，是連貫。"已結果"即已生果實。"如是"即取"被攝於生物"等詞。"當"即在什麼時。"即使一肘量"即即使手臂量。"然後"即從格義，意思是從堆積之外。埋在地中，是連貫。"在根和葉中"這裡的"和"字只是合集義，不是選擇義，所以說"但在僅根"等。 "種子"即根等種子。是被放置，是連貫。以"上面"這詞以類推方式使知"下面根等"的意思。不是在芽剛出時，而是在變青變成青葉色時就應攝為生物，所以說"在青"等。"棕櫚枝的根"是連貫。"如牙籤"即如象牙籤。如不完整生物的第三類未來，非如是無根生物。但那確實已來，所以說"在無根生物中"。意思是無根藤如同無根生物被攝入。 "寄生藤"即食樹等。因為它們依靠樹而生，又因為食噬它所依靠的樹，所以稱為"寄生藤"。"或其他"即或除寄生藤外的其他。"彼"即寄生藤等。"從彼"即從樹。"樹叢"即小灌木。"大叢"即大灌木。"莖"即樹，因為有莖相應。"彼也"即無根藤也。"這個判定"即應視為如寄生藤等的這個判定，是連貫。因為說"二三葉"，所以意思是即使生一葉也被攝入頂芽種。"未受具足戒者"這個詞是"塗抹"這個詞的主事。"在熱季"即在夏季。"無效"即不應說為罪的要素。意思是不值得說。"此"即無效性，或"若...乃至...應涂"這句話。

Ahiṃ sappaṃ chādetīti ahicchattaṃ, taṃyeva ahicchattakaṃ. Yathākathañci hi byuppatti, ruḷhiyā atthavinicchayo. Tasmāti tato vikopanato. Tatthāti ahicchattake. Heṭṭhā 『『udakapappaṭako』』ti vatvā idha 『『rukkhapappaṭikāyapī』』ti vuttattā pappaṭakasaddo dviliṅgoti daṭṭhabbo. Tanti pappaṭikaṃ. Ṭhitaṃ niyyāsanti sambandho. Evaṃ 『『lagga』』nti etthāpi. Hatthakukkuccenāti hatthalolena. 『『Chindantassāpī』』ti pade hetu.

Vāsatthikenāti vāsaṃ icchantena. 『『Ocināpetabbā』』ti pade kattā. Uppāṭentehīti uddharantehi. Tesanti sāmaṇerānaṃ. Sākhaṃ gahitanti sambandho. Ṭhapitassa siṅgīverassāti yojanā.

Chijjanakanti chijjanayuttaṃ, chijjanārahanti attho. 『『Caṅkamitaṭṭhānaṃ dassessāmī』』ti iminā vattasīsena caṅkamanaṃ vaṭṭatīti dasseti. 『『Bhijjatī』』ti iminā abhijjamāne gaṇṭhipi kātabboti dasseti. Dārumakkaṭakanti makkaṭassa hattho makkaṭo upacārena, makkaṭo viyāti makkaṭako, sadisatthe ko. Dārusaṅkhāto makkaṭako dārumakkaṭako. Taṃ ākoṭentīti sambandho. Aniyāmitattāti imanti aniyāmitattā vacanassa. Idaṃ mahāsāmaññaṃ, visesasāmaññampi vaṭṭatīti āha 『『nāmaṃ gahetvāpī』』tiādi. Sabbanti sabbaṃ vacanaṃ.

『『Imaṃ jānātiādīsū』』ti padaṃ 『『evamattho daṭṭhabbo』』ti pade ādhāro. Imaṃ mūlabhesajjaṃ jānāti imaṃ mūlabhesajjaṃ yojituṃ jānāti yojanā. Ettāvatāti 『『imaṃ jānā』』tiādivacanamattena. Kappiyanti samaṇavohārena, vohārassa vā yuttaṃ anurūpaṃ. Etthāti 『『kappiyaṃ kātabba』』nti vacane. Nibbaṭṭabījamevāti phalato nibbaṭṭetvā visuṃ kataṃ bījaṃ eva. Tatthāti sutte. Karontena bhikkhunā kātabbanti yojanā. 『『Kappiyanti vatvāvā』』ti iminā paṭhamaṃ katvā aggisatthanakhāni uddharitvā pacchā vattuṃ na vaṭṭatīti dasseti. Lohamayasatthassāti ayatambādilohamayassa satthassa. Tehīti manussādīnaṃ nakhehi. Tehīti assādīnaṃ khurehi. Tehīti hatthinakhehi. Yehīti nakhehi. Tatthajātakehipīti tasmiṃ satthe jātakehipi, nakhehīti sambandho.

Tatthāti purimavacanāpekkhaṃ. 『『Kappiyaṃ karontenā』』tiādivacanamapekkhati. 『『Ucchuṃ kappiyaṃ karissāmī』』ti ucchumeva vijjhati, pageva. 『『Dāruṃ kappiyaṃ karissāmī』』ti ucchuṃ vijjhati, 『『dāruṃ kappiyaṃ karissāmī』』ti dārumeva vā vijjhati, vaṭṭati ekābaddhattāti vadanti. Tanti rajjuṃ vā valliṃ vā. Sabbaṃ khaṇḍanti sambandho. Tatthāti maricapakkesu. Kaṭāhanti ekāya bhājanavikatiyā nāmametaṃ. Idha pana bījānaṃ bhājanabhāvena taṃsadisattā phalapheggupi 『『kaṭāha』』nti vuccati. Ekābaddhanti kaṭāhena ekato ābaddhaṃ.

我來為您直譯這段巴利文： 遮蔽蛇即傘形菌，就是蘑菇。不論如何詞源分析，意義判定在於通用。"因彼"即因為那破壞。"于彼處"即在蘑菇中。因為在前面說"水皮"而這裡說"樹皮也"，所以應知"皮"字是兩性詞。"彼"即皮。"停住的樹脂"是連貫。如是在"粘著"中也[如此理解]。"以手惡作"即以手輕舉。"即使切斷"這詞中是原因。 "爲了住宿"即希求住宿。是"應使采"這詞的主事。"拔出"即拔起。"彼等"即沙彌們的。"握住枝"是連貫。"已放置的薑黃"是連貫。 "應切"即適合切斷，意思是值得切斷。以"我將顯示經行處"這個以行為開頭顯示經行是適合的。以"破碎"這個顯示在未破碎時也應做結。"木製猴手"中猴手即猴子的手以轉義，"如猴"即猴形，"ka"表示相似義。木製的猴形即木製猴手。"敲打彼"是連貫。"因為未限定"即因為未限定"這個"的說法。這是大概括，特殊概括也適合，所以說"即使取名"等。"一切"即一切說法。 "在'知此'等中"這個詞是"應如是理解意思"這個詞的處所。知此根藥，知道配製此根藥，是連貫。"僅以此"即僅以"知此"等說法。"適當"即以沙門語言，或適合、相應于語言。"於此"即在"應作適當"這說法中。"只是已分離的種子"即只是從果分離而單獨作成的種子。"于彼處"即在經中。正在做的比丘應做，是連貫。以"或說'適當'"這個顯示先做后取出火、刀、指甲而說是不適合的。"金屬製刀"即鐵銅等金屬製的刀。"以彼等"即以人等的指甲。"以彼等"即以馬等的蹄。"以彼等"即以象指甲。"以凡"即以指甲。"也以生於彼處"即也以生於那刀上的，與指甲連貫。 "于彼處"即關係到前面的說法。關係到"正在作適當"等說法。說"我將使甘蔗適當"而刺甘蔗本身，更何況說"我將使木材適當"而刺甘蔗，或說"我將使木材適當"而刺木材本身，因為是一體結合所以適合。"彼"即繩或藤。"一切段"是連貫。"于彼處"即在胡椒果中。"平底鍋"是一種容器的名稱。但在這裡因為種子的容器性質與它相似，所以果實的內部也稱為"平底鍋"。"一體結合"即與平底鍋一起結合。

Tānīti tiṇāni. Tenāti rukkhapavaṭṭanādinā. Tatrāti tasmiṃ ṭhapanapātanaṭṭhāne. 『『Manussaviggahapārājikavaṇṇanāya』』nti padaṃ 『『vutta』』nti pade sāmaññādhāro. Bhikkhu ajjhotthaṭo hotīti sambandho. Opāteti āvāṭe. So hi avapatanaṭṭhānattā 『『opāto』』ti vuccati. Rukkhanti ajjhotthaṭarukkhaṃ. Bhūminti opātathirabhūmiṃ. Jīvitahetūti nimittatthe paccattavacanaṃ, jīvitakāraṇāti attho. 『『Bhikkhunā』』ti padaṃ 『『nikkhāmetu』』nti pade bhāvakattā, kāritakattā vā. 『『Ajjhotthaṭabhikkhu』』nti vā 『『opātabhikkhu』』nti vā kāritakammaṃ ajjhāharitabbaṃ. Tatthāti anāpattibhāve, anāpattibhāvassa vā. Etassāti suttassa. Paro pana kāruññena karotīti sambandho. Etampīti kāruññampi. Hīti saccaṃ, yasmā vāti. Paṭhamaṃ.

1. Aññavādakasikkhāpadaṃ

2. Dutiye anācāranti acaritabbaṃ kāyavacīdvāravītikkamaṃ. Sabbanāmassa aniyamatthattā idha vacananti āha 『『aññena vacanena aññaṃ vacana』』nti. Soti bhikkhu, vadatīti sambandho. Koti ko puggalo. Kinti kiṃ āpattiṃ. Kisminti kismiṃ vatthusmiṃ. Kinti kiṃ kammaṃ. Kanti kaṃ puggalaṃ. Kinti kiṃ vacanaṃ.

Etthāti 『『ko āpanno』』tiādipāḷiyaṃ. 『『Bhikkhūhī』』ti padaṃ 『『vutto』』ti pade kattā. Asāruppanti bhikkhūnaṃ asāruppaṃ. Esoti eso attho, vibhavoti attho. Etanti vatthu. Bhaṇanto vā hutvā aññenaññaṃ paṭicaratīti sambandho. Etthāti paṭicchannāsane. Sotanti sotadvāraṃ. Cakkhunti cakkhudvāraṃ.

98.Aññanti pucchitatthato aññaṃ apucchitamatthaṃ. Bhāvappadhānoyaṃ kattuniddesoti āha 『『aññenaññaṃ paṭicaraṇassetaṃ nāma』』nti. Tuṇhībhāvassāti abhāsanassa. Ātyūpasaggo luttaniddiṭṭhoti āha 『『āropetū』』ti. Evaṃ 『『aropite』』ti etthapi. Tenāha 『『anāropite』』ti.

101.Tanti aññavādakavihesakaropanakammaṃ. Assāti bhaveyya, hoti vā.

102.Kinti kiṃ vacanaṃ. Yenāti yena byādhinā kathetuṃ na sakkoti, tādiso byādhi mukhe hotīti yojanā. Tappaccayāti tato kathitakāraṇāti. Dutiyaṃ.

1. Ujjhāpanakasikkhāpadaṃ

2. Tatiye bhikkhū ujjhāpentīti ettha 『『bhikkhū』』ti kāritakammattā karaṇatthe upayogavacananti āha 『『tehi bhikkhūhī』』ti. Okāraviparīto ukāroti ca jhesaddo ñāṇatthoti ca dassento āha 『『avajānāpentī』』ti. 『『Taṃ āyasmanta』』nti padaṃ 『『avajānāpentī』』ti pade dhātukammaṃ. Anekatthattā dhātūnaṃ jhesaddo olokanattho ca cintanattho ca hoti, tenāha 『『olokāpentī』』tiādi. Etthāti 『『bhikkhū ujjhāpentī』』ti pade. Chandāyāti chandatthaṃ. Yesaṃ senāsanāni ca paññapeti, bhattāni ca uddisati, tesaṃ attani pematthanti attho. Aṭṭhakathāyaṃ pana 『『chandāyāti chandenā』』ti vuttaṃ. Iminā liṅgavipallāsanayo vutto. Paresaṃ attano pemenāti attho. Pakkhapātenāti attano pakkhe pātāpanena.

3. Ujjhāpenti anenāti ujjhāpanakaṃ. Khiyyanti anenāti khiyyanakanti dassento āha 『『yena vacanenā』』tiādi.

我來為您直譯這段巴利文： "彼等"即草。"以彼"即以樹倒等。"于彼處"即在那放置掉落處。"在殺人罪註釋中"這個詞是"說"這個詞的一般處格。比丘被壓住，是連貫。"陷阱"即坑。因為是掉落處所以稱為"陷阱"。"樹"即壓住的樹。"地"即陷阱的堅實地。"為性命因"是主格表示原因義，意思是爲了性命原因。"比丘"這個詞是"使出"這個詞的狀態主事或使役主事。應補充"被壓住的比丘"或"陷入的比丘"作為使役賓語。"于彼處"即在無罪中，或無罪的。"此"即經文的。但他人以慈悲而做，是連貫。"此也"即慈悲也。"實"即確實，或因為。第一。 2. 異說學處 94. 第二中"非行"即不應行的身語門的違犯。因為代詞的不定義所以在此說法，所以說"以異說異說"。"彼"即比丘，"說"是連貫。"誰"即什麼人。"什麼"即什麼罪。"在什麼"即在什麼事。"什麼"即什麼羯磨。"誰"即什麼人。"什麼"即什麼話。 "於此"即在"誰犯"等聖典中。"諸比丘"這個詞是"被說"這個詞的主事。"不適當"即對諸比丘不適當。"此"即此意思，意思是顯明。"此"即事。或成為說者以異說遮蔽異說，是連貫。"於此"即在隱蔽座。"耳"即耳門。"眼"即眼門。 98. "異"即異於所問義的未問義。此是以狀態為主的主事說明，所以說"這是以異遮蔽異的名稱"。"沉默"即不說。"ā"字首是省略說明，所以說"使承擔"。如是在"承擔"中也。因此說"未承擔"。 101. "彼"即異說、惱亂、承擔的業。"有"即可能有，或有。 102. "什麼"即什麼話。"以何"即以何病不能說話，如是病在口中，是連貫。"因彼"即因那說話原因。第二。 3. 激怒學處 103. 第三中"激怒諸比丘"這裡"諸比丘"因為是使役賓語所以是賓格表示具格義，所以說"以彼等諸比丘"。顯示"u"音變異於"o"音且"jha"字根表示知義，所以說"使輕視"。"彼具壽"這個詞是"使輕視"這個詞的動詞賓語。因為動詞多義，"jha"字根有觀看義和思考義，所以說"使觀看"等。"於此"即在"激怒諸比丘"這詞中。"為欲"即爲了欲。意思是爲了使那些他安排住處和分配食物的人對自己有愛。但在註釋書中說"為欲即以欲"。這說明性的轉變方式。意思是以他人對自己的愛。"以偏袒"即以使倒向自己一方。 105. 以此激怒即激怒。以此責難即責難，所以顯示說"以何言說"等。

1. Upasampannaṃ saṅghena sammataṃ maṅkukattukāmoti sambandhaṃ dassento āha 『『upasampannaṃ saṅghena sammata』』ntiādi. Sambajjhanaṃ sambandho, kātabboti yojanā. Upasampannassa saṅghena sammatassa avaṇṇaṃ kattukāmo ayasaṃ kattukāmoti vibhattivipariṇāmena sambandhaṃ dassento āha 『『vibhattivipariṇāmo kātabbo』』ti. 『『Vasenā』』ti padaṃ vibhattivipariṇāmo kātabbo』』ti pade visesanaṃ. Yasmā viseso natthi, tasmā katanti yojanā. Tanti 『『khiyyanaka』』nti padaṃ. So ca bhikkhūti ujjhāpanako ca khiyyanako ca so ca bhikkhu. Athāti tasmā ujjhāpanakakhiyyanakakarattā. Assāti bhikkhuno. Assāti bhaveyya.

『『Upasampanna』』nti padaṃ 『『ujjhāpetī』』ti pade dhātukammaṃ 『『anupasampanna』』nti padaṃ kāritakammaṃ, 『『anupasampanna』』nti padaṃ 『『ujjhāpetī』』ti kāritakiriyaṃ apekkhitvā kammaṃ hoti. 『『Khiyyatī』』ti suddhakiriyāya apekkhāya vibhattivipallāso hotīti āha 『『tassa vā』』tiādi. Tassāti anupasampannassa santiketi sambandho. Tanti saṅghena sammataṃ upasampannaṃ. 『『Saṅghena asammata』』nti ettha na apalokanakammena asammataṃ, kammavācāya pana asammatanti āha 『『kammavācāyā』』tiādi. Dve tayo hutvā kammavācāya sammanitumasakkuṇeyyattā asammatanti ca dassento āha 『『yatrā』』tiādi. Yatrāti yasmiṃ vihāre. 『『Anupasampannaṃ saṅghena sammata』』nti ettha anupasampannassa sammutiyo dātumasakkuṇeyyattā pubbavohāravasena sammatanti vuttanti dassento āha 『『kiñcāpī』』tiādi. Tanti anupasampannabhāve ṭhitaṃ. Byattassāti viyattassa. Saṅghena vā katoti yojanāti. Tatiyaṃ.

1. Paṭhamasenāsanasikkhāpadaṃ

2. Catutthe himameva himanto, himante niyutto hemantiko, kāloti āha 『『hemantakāle』』ti. Otāpentā pakkamiṃsūti sambandho. Kālasaddassa sambandhisaddattā sambandhāpekkhoti āha 『『yassa kassacī』』ti. Himavassenāti himena ca vassena ca.

我來為您直譯這段巴利文： 106. 顯示"想要使已受具足戒、已被僧團認可者成為困窘"的連貫，所以說"已受具足戒、已被僧團認可"等。結合即連貫，應做，是連貫。想要對已受具足戒、已被僧團認可者作誹謗，想要作不名譽，顯示以變格方式的連貫，所以說"應做變格"。"以"這個詞在"應做變格"這詞中是限定語。因為沒有區別，所以已做，是連貫。"彼"即"責難"這個詞。"而彼比丘"即激怒者和責難者和彼比丘。"然後"即因為是激怒責難的作者。"彼"即比丘的。"有"即可能有。 "已受具足戒"這個詞是"激怒"這個詞的動詞賓語，"未受具足戒"這個詞是使役賓語，"未受具足戒"這個詞關係到"激怒"這個使役動作而成為賓語。關係到"責難"這個純動作而有格的變換，所以說"或彼"等。"彼的"即未受具足戒者的處所，是連貫。"彼"即已被僧團認可的已受具足戒者。"未被僧團認可"中，不是未被白羯磨認可，而是未被羯磨文認可，所以說"以羯磨文"等。顯示因為二三人不能以羯磨文認可所以未認可，因此說"凡"等。"凡"即在那個精舍。"未受具足戒被僧團認可"中，顯示因為不能給予未受具足戒者認可，所以說依前用語而認可，因此說"雖然"等。"彼"即住于未受具足戒位的。"有智"即有才智的。"或被僧團做"是連貫。第三。 4. 第一臥具學處 108. 第四中，冬即是寒，從事於寒即冬季的，時節，所以說"在冬季"。曝曬后離去，是連貫。因為時間詞是關係詞所以期待關係，因此說"任何"。"以雪雨"即以雪和雨。

1. 『『Vassiko』』ti na saṅketāti avassikasaṅketā. 『『Aṭṭha māse』』ti sāmaññato vuttepi 『『avassikasaṅkete』』ti visesitattā hemantikagimhikamāsāyeva gahetabbāti āha 『『cattāro hemantike』』tiādi. Yatthāti yasmiṃ rukkhe. Na ūhadantīti sambandho. 『『Kākā vā』』ti ettha vāsaddo sampiṇḍanattho. Tenāha 『『aññe vā sakuntā』』ti. Tasmāti yasmā anujānāti, tasmā. Yatthāti yasmiṃ rukkhe, vissamitvā gacchantīti yojanā. Yasminti rukkhe, katvā vasantīti yojanā. Aṭṭha māse evāti sambhavato āha 『『yesu janapadesū』』tiādi . Tesupīti janapadesupi. Avassikasaṅkete evāti sambhavato āha 『『yatthā』』tiādi. Yatthāti yesu janapadesu. 『『Vigatavalāhakaṃ visuddhaṃ nabhaṃ hotī』』ti iminā sace avigatavalāhakaṃ avisuddhaṃ nabhaṃ hoti, nikkhipituṃ na vaṭṭatīti dīpeti. 『『Evarūpe kāle』』ti padaṃ 『『nikkhipituṃ vaṭṭatī』』ti pade ādhāro.

Abbhokāsikenāpīti abbhokāsadhutaṅgayuttenāpi. Pisaddo rukkhamūlikassa apekkhako. Vattaṃ vitthārento āha 『『tassa hī』』tiādi. Tassāti abbhokāsikassa. Hisaddo vitthārajotako. Tatthevāti puggalikamañcakeyeva. Saṅghikaṃ mañcanti sambandho. Vītamañcakoti vāyitamañcako. Tasminti vītamañcake. Purāṇamañcako nassantopi anagghoti āha 『『purāṇamañcako gahetabbo』』ti. Cammena avanahitabboti onaddho, so eva onaddhako. Gahetvā ca pana paññapetvā nipajjituṃ na vaṭṭatīti yojanā. Asamayeti vassikasaṅkhāte akāle. Catugguṇenāpīti catupaṭalenapi. Vaṭṭanti valāhakā āvaṭṭanti asmiṃ samayeti vaṭṭulo, so eva vaṭṭaliko, sattāhaṃ vaṭṭaliko, sattāho vā vaṭṭaliko sattāhavaṭṭaliko, so ādi yesaṃ tānīti sattāhavaṭṭalikādīni. Ādisaddena sattāhato ūnādhikāni gahetabbāni. Kāyānugatikattāti kāyaṃ anugamakattā kāyasadisattāti attho.

Paṇṇakuṭīsūti paṇṇena chāditakuṭīsu. Sabhāgabhikkhūnanti attanā sabhāgabhikkhūnaṃ, santikanti sambandho. Anovassake ṭhāneti yojanā. Laggetvāti lambetvā, ayameva vā pāṭho. 『『Sammajjani』』nti padaṃ 『『gahetvā』』ti pade avuttakammaṃ, 『『ṭhapetabbā』』ti pade vuttakammaṃ. Dhovitvāti sammajjaniṃ suddhaṃ katvā. Uposathāgārādīsūtiādisaddena pariveṇādīni gahetabbāni.

Yo pana bhikkhu gantukāmo hoti, tenāti yojanā. Tatthāti sālāyaṃ. Yattha katthacīti yasmiṃ kismiñci ṭhāne. Pākatikaṭṭhāneti pakatiyā gahitaṭṭhāne. Tatra tatrevāti tesu tesu cetiyaṅgaṇādīsuyeva . Asanasālanti asanti bhakkhanti assaṃ sālāyanti asanā, asanā ca sā sālā ceti asanasālā, bhojanasālāti attho. Tatrāti tassa sammajjantassa, tasmiṃ 『『vattaṃ jānitabba』』nti pāṭhe vā. Majjhatoti pavittato, suddhaṭṭhānatoti attho. Pādaṭṭhānābhimukhāti sammajjantassa pādaṭṭhānaṃ abhimukhā. Vālikā haritabbāti paṃsu ca vālikā ca apanetabbā. Sammuñcanīsalākāya paraṃ pelletabbāti adhippāyo. Bahīti sammajjitabbatalato bahi.

我來為您直譯這段巴利文： 110. "雨季"不是約定即非雨季約定。雖然一般說"八個月"，但因"非雨季約定"而特定，所以應取冬季和夏季的月份，因此說"四個冬季"等。"凡"即在那樹。不污穢，是連貫。"烏鴉或"中，"或"字是連線義。因此說"或其他鳥"。"因此"即因為允許，所以。"凡"即在那樹，休息后而去，是連貫。"在凡"即在那樹，做了而住，是連貫。"就八個月"從可能性說"在那些地方"等。"在彼等也"即在地方也。"就非雨季約定"從可能性說"凡"等。"凡"即在那些地方。以"無雲清凈的天空"這個顯示如果是有云不清凈的天空，則不適合放置。"在如是時"這個詞是"適合放置"這個詞的處所。 "即使住露地者"即即使具有住露地頭陀支者。"也"字關係到住樹下者。解釋行持說"因為彼"等。"彼"即住露地者的。"因"字表示解釋。"就在彼處"即就在個人的床上。"僧團的床"是連貫。"編織床"即已編織的床。"于彼"即在編織床上。說"應取舊床"因為舊床即使壞了也無價值。"皮包裹"即包裹，就是包裹物。取了而鋪設不適合躺臥，是連貫。"非時"即稱為雨季的非時。"即使四重"即即使四層。"輪轉"即云轉在這個時期即圓，就是圓形，七天圓形，或七天是圓形即七天圓形，以它為首的即七天圓形等。以"等"字應取少於或多於七天。"隨身"即隨身而行，意思是與身相似。 "葉屋"即以葉覆蓋的小屋。"同分比丘"即自己的同分比丘的，處所，是連貫。在無雨處，是連貫。"掛"即懸掛，或就是這個讀法。"掃帚"這個詞是"取"這個詞的未說賓語，是"應放置"這個詞的已說賓語。"洗"即使掃帚清凈。"在布薩堂等"中以"等"字應取僧房等。 凡比丘想要去，以彼，是連貫。"于彼處"即在大廳。"在任何處"即在任何什麼地方。"在原處"即在原本取的地方。"就在彼彼處"即就在彼彼塔院等處。"阿沙納堂"即食，吃即食在堂即阿沙納，阿沙納和那堂即阿沙納堂，意思是食堂。"于彼處"即彼正在掃的，或在那"應知行持"這讀法中。"從中間"即從凈處，意思是從凈地。"面向足處"即面向掃者的足處。"應除沙"即應除去泥土和沙。意思是應以掃帚桿推向外。"外"即在應掃地之外。

111.Masārakotīti ettha itisaddo nāmapariyāyo, masārako nāmāti attho. Evaṃ bundikābaddhotītiādīsupi. Pāde masitvā vijjhitvā tattha aṭaniyo pavesetabbā etthāti masārako. Bundo eva bundiko, pādo, tasmiṃ ābaddhā bandhitā aṭanī yassāti bundikābaddho. Kuḷīrassa pādo viya pādo yassāti kuḷīrapādako, yathā kuḷīro vaṅkapādo hoti, evaṃ vaṅkapādoti vuttaṃ hoti. Āhacca aṅge vijjhitvā tattha pavesito pādo yassāti āhaccapādako. Āṇinti aggakhilaṃ. Mañcati puggalaṃ dhāretīti mañco. Pīṭhati visamadukkhaṃ hiṃsatīti pīṭhaṃ. Paṇavoti eko tūriyaviseso, tassa saṇṭhānaṃ katvāti attho. Tañhi etarahi buddhapaṭimassa pallaṅkasaṇṭhānaṃ hoti. Tanti kocchaṃ. Karonti kirāti sambandho. Etthāti senāsanaparibhoge. Hīti saccaṃ. Tanti kocchaṃ mahagghaṃ hoti, mahagghattā bhaddapīṭhantipi vuccati. Yenāti yena bhikkhunā. 『『Thāmamajjhimassā』』ti padena pamāṇamajjhimaṃ nivatteti.

Etthāti 『『anāpucchaṃ vā gaccheyyā』』ti pade. Thero āṇāpetīti yojanā. Āṇāpetīti ca āṇa-dhātuyā eva pesanasaṅkhātassa hetvatthassa vācakattā ṇāpesaddo svatthova. Soti daharo. Tathāti yathā therena vutto, tathā katvāti attho. Tatthāti divāṭṭhāne, mañcapīṭhe vā. Tatoti ṭhapanakālato. Paribundheti hiṃ setīti palibodho, parisaddo upasaggo, so vikāravasena aññathā jāto. So palibodho aññattha āvāsādiko, idha pana santharāpitamañcādiko. Sāyanti sāyanhe, bhummatthe cetaṃ upayogavacanaṃ. Thero bhaṇatīti sambandho. Tatthāti mañcapīṭhe. 『『Bālo hotī』』ti vatvā tassa atthaṃ dassento āha 『『anuggahitavatto』』ti. Anuggahitaṃ vattaṃ yenāti anuggahitavatto, thero. Tajjetīti ubbejeti. Tasminti dahare. Assāti therassa.

Āṇattikkhaṇeyevāti therassa pesanakkhaṇeyeva. Daharo vadatīti yojanā. 『『Thero』』ti padaṃ 『『vatvā gacchatī』』ti padadvaye kattā, 『『kāretabbo』』ti pade kammaṃ. Nanti mañcapīṭhaṃ, 『『paññapetvā』』tipadamapekkhiya evaṃ vuttaṃ. Nanti daharaṃ vā. 『『Vatvā』』ti padamapekkhiya evaṃ vuttaṃ. Tatthevāti mañcapīṭheyeva. Assāti therassa. Tatthāti divāṭṭhāne. Bhojanasālato aññattha gacchantoti bhojanasālato nikkhamitvā mañcapīṭhapaññāpanaṭṭhānato aññaṃ ṭhānaṃ gacchanto, theroti yojanā. Tatthevāti divāṭṭhāneyeva. Yatricchatīti yaṃ ṭhānaṃ gantumicchatīti attho. Antarasannipāteti sakalaṃ ahorattaṃ asannipātetvā antare sannipāte satīti yojanā.

Tatthāti tasmiṃ ṭhāne. Āgantukā gaṇhantīti sambandho. Tatoti gaṇhanato. Tesanti āgantukānaṃ . Yehīti āvāsiko vā hotu, āgantuko vā, yehi bhikkhūhi. Teti nisinnakabhikkhū. Uddhaṃ pāḷipāṭhaṃ sāreti pavattetīti ussārako. Dhammakathāyaṃ sādhūti dhammakathiko. Tasminti ussārake vā dhammakathike vā. Ahorattanti aho ca ratti ca ahorattaṃ, accantasaṃyogapadaṃ. Itarasminti paṭhamaṃ nisinnabhikkhuto aññasmiṃ bhikkhumhīti yojanā. Antoupacāraṭṭheyevāti leḍḍupātasaṅkhātassa upacārassa anto ṭhiteyeva, anādare cetaṃ bhummaṃ. Sabbatthāti āpattivāraanāpattivāresu.

我來為您直譯這段巴利文： 111. "馬薩拉克"中，"iti"字是名稱的異名，意思是名為馬薩拉克。如是在"本迪卡系"等中也[如此]。在足處磨擦鉆孔后應在那裡插入橫檔故為馬薩拉克。本德即是本迪克，即足，在其上繫縛橫檔的即本迪卡系。其足如蟹足的即蟹足，如蟹是曲足，如是說為曲足。擊打肢節鉆孔后在那裡插入其足的即擊打足。"釘"即頂釘。支撐人故為床。損害不平等苦故為椅。巴那瓦是一種樂器，意思是做成其形狀。因為那現在是佛像跏趺坐的形狀。"彼"即長凳。據說他們做，是連貫。"於此"即在臥具受用。"實"即確實。"彼"即長凳是貴重的，因為貴重也稱為賢椅。"由凡"即由凡比丘。以"中等力"這詞排除中等量。 "於此"即在"不告知而去"這詞中。長老命令，是連貫。"命令"因為āṇa詞根本身表示稱為派遣的使役義，所以ṇāpe詞就是本義。"彼"即年輕者。"如是"即如長老所說那樣做，是意思。"于彼處"即在日間處，或在床椅。"從彼"即從放置時。"障礙"即損惱，"pari"是字首，它依變化而成為其他。那障礙在其他處是住處等，但在這裡是已鋪設的床等。"晚"即黃昏，這是賓格表示處格。長老說，是連貫。"于彼處"即在床椅。說了"是愚者"后，顯示它的意思說"未攝受行持"。未攝受行持的即未攝受行持，即長老。"責備"即驚嚇。"于彼"即于年輕者。"彼"即長老的。 "就在命令時"即就在長老派遣時。年輕者說，是連貫。"長老"這詞在"說了而去"這兩詞中是主事，在"應使做"這詞中是賓語。"彼"即床椅，這樣說是關係到"鋪設"這詞。"彼"即或年輕者。這樣說是關係到"說"這詞。"就在彼處"即就在床椅。"彼"即長老的。"于彼處"即在日間處。從食堂去其他處即從食堂出來后從床椅鋪設處去其他處，即長老，是連貫。"就在彼處"即就在日間處。"隨欲"即意思是想去什麼處。"中間集會"即不是全天日夜集會而是在中間有集會時，是連貫。 "于彼處"即在那處。客比丘們取，是連貫。"從彼"即從取。"彼等"即客比丘們的。"由凡"即或是住者或是客人，由凡比丘。"彼等"即已坐的比丘們。使上行聖典文即推行故為推行者。在說法中善即說法者。"于彼"即于推行者或說法者。"日夜"即日和夜是日夜，是完全結合詞。"在其他"即在先坐比丘之外的其他比丘，是連貫。"就在界內處"即就在住在稱為土塊投擲量的界內，這是處格表示不顧及。"一切處"即在犯罪段和無罪段中。

1. Cimilikaṃ vātiādīsu vinicchayo evaṃ veditabboti yojanā. Tanti cimilikattharaṇaṃ. Uttari attharitabbanti uttarattharaṇanti dassento āha 『『uttarattharaṇaṃ nāmā』』tiādi. Bhūmiyanti sudhādiparikammena akatāyaṃ pakatibhūmiyaṃ. Cammakhaṇḍoti ettha cammaṃyeva ante khaṇḍattā chinnattā cammakhaṇḍoti vuccati. Nanu sīhacammādīni na kappantīti āha 『『aṭṭhakathāsu hī』』tiādi. Hīti saccaṃ. Tasmāti yasmā na dissati, tasmā. Pariharaṇeyevāti attano santakanti paricchinditvā, puggalikanti vā pariggahetvā taṃ taṃ ṭhānaṃ haraṇeyeva. Pādo puñchīyati sodhīyati etāyāti pādapuñchanīti katvā rajjupilotikāyo pādapuñchanīti vuccatīti āha 『『pādapuñchanī nāmā』』tiādi. Mayasaddalopaṃ katvā phalakapīṭhanti vuttanti āha 『『phalakapīṭhaṃ nāma phalakamayaṃ pīṭha』』nti. Phalakañca pīṭhañca phalakapīṭhanti vā dassetuṃ vuttaṃ 『『atha vā』』ti. Etenāti 『『phalakapīṭha』』nti padena. 『『Saṅgahita』』nti pade karaṇaṃ, kattā vā. Bījanipattakanti caturassabījanīyeva sakuṇapattasadisattā bījanipattakaṃ, sadisatthe ko. 『『Ajjhokāse』』ti padaṃ 『『pacitvā』』ti pade ādhāro. Aggisālāyanti agginā pacanasālāyaṃ. Pabbhāreti leṇasadise pabbhāre. Yatthāti yasmiṃ ṭhāne.

Yasminti puggale. 『『Attano puggalikamiva hotī』』ti iminā anāpattīti dasseti.

1. Yo bhikkhu vā lajjī hoti, tathārūpaṃ bhikkhuṃ vā ti yojanā. 『『Lajjī hotī』』ti vatvā tassa atthaṃ dassento āha 『『attano palibodhaṃ viya maññatī』』ti. Yoti āpucchako bhikkhu. 『『Kenaci upaddutaṃ hotī』』ti saṅkhepena vuttamatthaṃ vitthārento āha 『『sacepi hī』』tiādi. Hisaddo vitthārajotako. Vuḍḍhataro bhikkhu gaṇhātīti sambandho. Taṃ padesanti senāsanaṭṭhapitaṭṭhānaṃ. Āpadāsūti vipattīsūti. Catutthaṃ.

2. Dutiyasenāsanasikkhāpadaṃ

我來為您直譯這段巴利文： 112. 應如是了知在"或地毯"等中的抉擇，是連貫。"彼"即地毯鋪具。顯示"應在上面鋪設"即上鋪說"名為上鋪"等。"在地"即在未作灰泥等加工的自然地。"皮片"中，皮在邊緣成片即斷裂故稱為皮片。難道獅皮等不適合嗎？說"因為在義注中"等。"因"即確實。"因此"即因為不見，所以。"就在受用"即確定為自己所有，或執取為個人的而帶到彼彼處。"足擦布"因為以它擦拭清潔足故為足擦布，因此說繩和破布稱為足擦布，所以說"名為足擦布"等。做了"maya"詞省略說為木板椅，所以說"名為木板椅即木製椅"。或為顯示木板和椅即木板椅故說"或者"。以"此"即以"木板椅"這詞。在"攝"這詞中是工具或主事。"扇葉"即四方扇因如鳥羽故為扇葉，"ka"表示相似義。"在露地"這詞是"煮"這詞的處所。"在火堂"即在以火煮食的堂。"在山洞"即在如洞穴的山洞。"凡"即在那處。 "在凡"即在凡人。以"如自己個人的"這個顯示無犯。 113. 凡比丘或是有慚者，或如是形的比丘，是連貫。說了"是有慚者"后顯示它的意思說"認為如自己的障礙"。"凡"即告知的比丘。解釋簡略所說的意思"被某人損惱"說"因為如果"等。"因"字表示解釋。上座比丘取，是連貫。"彼處"即臥具放置處。"在諸難"即在諸災難。第四。 5. 第二臥具學處

1. Pañcame mañcakabhisīti mañce attharitabbo mañcako, soyeva bhisīti mañcakabhisi. Evaṃ pīṭhakabhisipi. Pāvāro kojavoti dveyeva paccattharaṇanti vuttāti āha 『『pāvāro』』tiādi. Vuttanti aṭṭhakathāsu vuttaṃ. Dutiyātikkameti dutiyapādātikkame. Senāsanatoti sace ekaṃ senāsanaṃ hoti, tato. Atha bahūni senāsanāni honti, sabbapacchimasenāsanato. Eko leḍḍupāto senāsanassa upacāro hoti, eko parikkhepārahoti āha 『『dve leḍḍupātā』』ti.

Sace bhikkhu, sāmaṇero, ārāmiko cāti tayo honti, bhikkhuṃ anāpucchitvā sāmaṇero vā ārāmiko vā na āpucchitabbo. Atha sāmaṇero, ārāmiko cāti dve honti, sāmaṇeraṃ anāpucchitvā ārāmikova na āpucchitabboti dassento āha 『『bhikkhumhi satī』』tiādi. Tīsupi asantesu āpucchitabbavidhiṃ dassetuṃ vuttaṃ 『『tasmimpi asatī』』tiādi. Yenāti upāsakena, 『『kārito』』ti pade kattā. Tassāti vihārasāmikassa. Tasmimpi asati gantabbanti yojanā. Pāsāṇesūti pāsāṇaphalakesu. Sace ussahatīti sace sakkoti. Ussahantena bhikkhunā ṭhapetabbanti yojanā. Tepīti upāsakāpi, na sampaṭicchantīti sambandho. Tatthāti dārubhaṇḍādīsu.

Paricchedākārena veṇīyati dissatīti pariveṇaṃ. 『『Atha kho』』ti padaṃ 『『veditabba』』nti pade arucilakkhaṇaṃ. 『『Āsanne』』ti iminā upacārasaddassa upaṭṭhānatthaaññaropanatthe nivatteti. Yasmā vammikarāsiyeva hoti, tasmāti yojanā. Upacinantīti upacikā, tāhi nimittabhūtāhi palujjati nassatīti attho. Senāsananti vihāraṃ. Khāyitunti khādituṃ, ayameva vā pāṭho. Tanti mañcapīṭhaṃ. Mañcapīṭhaṃ vihāre apaññapetvā vihārūpacāre paññāpanassa visesaphalaṃ dassetuṃ āha 『『vihārūpacāre panā』』tiādi. Vihārūpacāre paññapitanti sambandho.

我來為您直譯這段巴利文： 116. 第五中"床褥"即應在床上鋪設的床，它就是褥即床褥。如是椅褥也。"羊毛毯、毛毯"只有兩種鋪具所以說"羊毛毯"等。"說"即在義注中說。"第二跨越"即第二腳跨越。"從臥具"即如果是一個臥具，從它。如果是多個臥具，從最後的臥具。一個土塊投擲量是臥具的界，一個是適合圍繞的，所以說"兩個土塊投擲量"。 如果比丘、沙彌、園民這三人在，不告知比丘而不應不告知沙彌或園民。如果沙彌、園民這二人在，不告知沙彌而只有園民不應不告知，所以顯示說"當有比丘時"等。為顯示三者都不在時應告知的方法而說"當彼也不在時"等。"由凡"即由優婆塞，是"使造"這詞的主事。"彼"即精舍主的。當彼也不在時應去，是連貫。"在諸石"即在石板上。"如果能"即如果做得到。能做的比丘應放置，是連貫。"彼等也"即諸優婆塞也，不同意，是連貫。"于彼處"即在木器等中。 以限定的形式被見即僧房。"然後"這詞在"應知"這詞中是不喜歡的特徵。以"在近處"這個排除"界"詞的接近義和賦予其他義。因為只是白蟻蟻冢，所以，是連貫。"堆積"即白蟻，以它們為因而破壞消失，是意思。"臥具"即精舍。"吃"即食用，或就是這個讀法。"彼"即床椅。為顯示不在精舍中鋪設而在精舍界內鋪設床椅的特殊果報說"但在精舍界內"等。在精舍界內鋪設，是連貫。

1. 『『Gacchantenā』』ti padaṃ 『『gantabba』』nti pade kattā. Tathevāti yathā purimabhikkhu karoti, tatheva. Vasantena bhikkhunā paṭisāmetabbanti yojanā. Rattiṭṭhānanti rattiṃ vasanaṭṭhānaṃ.

Yā dīghasālā vā yā paṇṇasālā vā upacikānaṃ uṭṭhānaṭṭhānaṃ hoti, tatoti yojanā. Tasminti dīghasālādike. Hīti saccaṃ , yasmā vā, santiṭṭhantīti sambandho. Siluccayoti pabbato, tasmiṃ leṇaṃ siluccayaleṇaṃ, pabbataguhāti attho. Upacikāsaṅkāti upacikānaṃ uṭṭhānaṭṭhānanti āsaṅkā. Tatoti pāsāṇapiṭṭhiyaṃ vā pāsāṇathambhesu vā katasenāsanādito. Āgantuko yo bhikkhu anuvattanto vasatīti sambandho. Soti āgantuko bhikkhu. Puna soti āgantuko bhikkhuyeva. Tatoti gahetvā issariyena vasanato. Ubhopīti āvāsikopi āgantukopi dve bhikkhū. Tesūti dvīsu tīsu. Pacchimassāti sabbapacchimassa. Ābhogenāti ābhogamattena mutti natthi, āpucchitabbamevāti adhippāyo. Aññatoti aññāvāsato. Aññatrāti aññasmiṃ āvāse. Tatthevāti ānītāvāseyeva. Tenāti vuḍḍhatarena, 『『sampaṭicchite』』ti pade kattā. Sampaṭicchiteti vuḍḍhatarena sampaṭicchitepi itarassa gantuṃ vaṭṭati āpucchitattāti vadanti. Naṭṭhaṃ vāti naṭṭhe vā senāsane sati gīvā na hotīti yojanā. Aññassāti avissāsikapuggalassa. Naṭṭhānīti naṭṭhesu mañcapīṭhesu santesu.

Vuḍḍhataro bhikkhu ca issariyo ca yakkho ca sīho ca vāḷamigo ca kaṇhasappo ca vuḍḍha…pe… kaṇhasappā, te ādayo yesaṃ teti vuḍḍha…pe… kaṇhasappādayo, tesu. Ādisaddena petādayo saṅgaṇhāti. Yatthāti yasmiṃ ṭhāne. Assāti bhikkhuno. 『『Palibuddho』』ti padassa atthaṃ dassetuṃ vuttaṃ 『『upadduto』』ti. Pañcamaṃ.

1. Anupakhajjasikkhāpadaṃ

2. Chaṭṭhe rūmbhitvāti nivāretvā, āvaraṇaṃ katvāti attho. Vassaggenāti vassagaṇanāya. Anupakhajjāti ettha khada hiṃsāyanti dhātupāṭhesu (saddanītidhātumālāyaṃ 15 dakārantadhātu) vuttattā khadasaddo hiṃsattho hoti. Anusamīpaṃ upagantvā khadanaṃ hiṃ sanaṃ nāma anusamīpaṃ pavisanamevāti dassento āha 『『anupavisitvā』』ti.

3. 『『Jāna』』nti ettha jānanākāraṃ dassetuṃ vuttaṃ 『『anuṭṭhāpanīyo aya』』nti. Tenevāti jānanahetunā eva. Assāti 『『jāna』』ntipadassa. Hīti vitthārajotako. Saṅgho pana detīti sambandho. Yassāti vuḍḍhādīsu aññatarassa. Etthāti vuḍḍhagilānādīsu. Gilānassapi detīti yojanā. 『『Gilāno』』ti padaṃ 『『na pīḷetabbo, anukampitabbo』』tipadadvaye vuttakammaṃ. 『『Kāmañcā』』ti padassa anuggahatthajotakattā panasaddo garahatthajotako.

4. Mañcapīṭhānaṃ upacāro nāmāti sambandho. Yatoti yato kutoci ṭhānato. Yāva mañcapīṭhaṃ atthi, tāva upacāro nāmāti yojanā. Tasmiṃ upacāre ṭhitassa bhikkhuno upacāreti sambandho.

『『Abhinisīdati vā abhinipajjati vā』』ti ettha vāsaddassa aniyamavikappatthaṃ dassetuṃ vuttaṃ 『『abhinisīdanamattenā』』tiādi.

122.Itoti vārato. Idhāti imasmiṃ pācittiyavāre. Yathā vutto, evanti sambandho. Sabbatthevāti sabbesu eva vihārapariveṇesu. Assāti visabhāgapuggalassa. Idhāpīti imasmimpi sikkhāpade. Tatthāti vissāsikapuggale.

1. Pāḷiyaṃ 『『āpadāsū』』tipadaṃ 『『pavisatī』』ti ajjhāhārapadena sambandhitabbanti āha 『『āpadāsūtiādī』』ti. Chaṭṭhaṃ.

2. Nikkaḍḍhanasikkhāpadaṃ

我來為您直譯這段巴利文： 118. "去"這個詞是"應去"這個詞的主事。"如是"即如前比丘所做那樣。住的比丘應收起，是連貫。"夜處"即夜間住處。 凡長堂或凡葉屋是白蟻升起處，從彼，是連貫。"于彼"即在長堂等。"因"即確實，或因為，停留，是連貫。"巖山"即山，在其中的洞為巖山洞，意思是山洞。"白蟻疑慮"即懷疑是白蟻升起處。"從彼"即從石面上或石柱上做的臥具等。隨順的客比丘住，是連貫。"彼"即彼客比丘。又"彼"即就是彼客比丘。"從彼"即從取了以主權而住。"二者"即住者和客人兩比丘。"在彼等"即在二三者。"最後"即最後的。"以注意"即不是僅以注意而解脫，意思是必須告知。"從他"即從其他住處。"在他"即在其他住處。"就在彼處"即就在帶來的住處。"由彼"即由上座，是"同意"這詞的主事。"同意"即他們說即使上座同意了因為已告知所以另一人可以去。"或失"即或當臥具失去時不負責，是連貫。"他人"即非親密的人。"失去"即當床椅失去時。 上座比丘和主人和夜叉和獅子和野獸和黑蛇是上座...黑蛇，以它們為首的即上座...黑蛇等，在彼等中。以"等"字攝取餓鬼等。"凡"即在那處。"彼"即比丘的。為顯示"障礙"這詞的意思說"被惱"。第五。 6.侵佔學處 119. 第六中"阻止"即妨礙，意思是作阻障。"以雨期"即以雨期計數。"侵佔"中，因為在詞根書中說"khada是損害義"，所以khada詞是損害義。顯示靠近后損害名為靠近進入，所以說"進入"。 120. 在"知"中為顯示知的方式說"這是不應趕起者"。"就是以彼"即就是以知的原因。"彼"即"知"這詞的。"因"表示解釋。但僧團給予，是連貫。"給予誰"即給予上座等中的任一者。"於此"即在上座病人等中。給予病人也，是連貫。"病人"這詞是"不應壓迫，應憐憫"這兩詞的已說賓語。因為"雖然"這詞表示攝受義所以"但"字表示呵責義。 121. 名為床椅的界，是連貫。"從何"即從何任何處。乃至有床椅，就名為界，是連貫。住在彼界的比丘的界，是連貫。 "或坐或臥"中為顯示"或"字的不定選擇義說"僅以坐"等。 122. "從此"即從禁止。"於此"即在這波逸提段。如所說那樣，是連貫。"就在一切處"即就在一切精舍僧房中。"彼"即異分人的。"於此也"即在這學處中也。"于彼處"即在親密人。 123. 聖典中"在諸難"這詞應與補充詞"進入"連貫，所以說"在諸難"等。第六。 7.驅出學處

1. Sattame ye pāsādā vā yāni vā catussālānīti yojanā. Catasso bhūmiyo etesanti catubhūmakā. Evaṃ pañcabhūmakā. Koṭṭhakānīti dvārakoṭṭhakāni. 『『Pāsādā』』tipadamapekkhiya vuttaṃ 『『ye』』tipadaṃ, 『『catussālānī』』tipade apekkhite 『『yānī』』ti liṅgavipallāso hoti. Senāsanesu ekena payogena bahuke dvāre bhikkhuṃ atikkāmetīti sambandho. Nānāpayogehi nānādvāre bhikkhuṃ atikkāmentassāti yojanā. 『『Dvāragaṇanāyā』』tiiminā payogagaṇanāyātipi atthaṃ ñāpeti atthato pākaṭattā. Anāmasitvāti achupitvā.

Ettakānīti etapamāṇāni. Tassāti nikkaḍḍhiyamānassa bhikkhussa. Gāḷhanti daḷhaṃ.

127.Idhāpīti imasmimpi sikkhāpade. Pisaddo purimasikkhāpadāpekkho. Sabbatthāti sabbesu sikkhāpadesu. Yatrāti yasmiṃ sikkhāpade.

128.Soti bhaṇḍanakārakakalahakārako bhikkhu. Hīti saccaṃ, yasmā vā. Pakkhanti attano pakkhaṃ. Nikkaḍḍhiyamānapuggalapakkhe ummattakassa nikkaḍḍhati vā nikkaḍḍhāpeti vāti sambandhitabbaṃ. Nikkaḍḍhakapuggalapakkhe ummattakassa anāpattīti sambandhitabbanti. Sattamaṃ.

1. Vehāsakuṭisikkhāpadaṃ

2. Aṭṭhame acchannatalattā upari vehāso etissāti uparivehāsā, sā ca sā kuṭi ceti uparivehāsakuṭīti dassento āha 『『upariacchannatalāyā』』ti. Tassā kuṭiyā sarūpaṃ dassetuṃ vuttaṃ 『『dvibhūmikakuṭiyā vā』』tiādi. 『『Mañca』』nti padaṃ 『『abhī』』tiupasaggena sambandhitabbanti āha 『『abhibhavitvā』』ti. 『『Nisīdatī』』ti kiriyāpadena vā yojetabboti āha 『『bhummatthe vā』』tiādi. Etanti 『『mañca』』ntipade etaṃ vacanaṃ upayogavacanaṃ. Atha vā etanti 『『mañca』』ntipadaṃ upayogavacanavantaṃ. Ettha ca pacchimasambandhe abhītyūpasaggo padālaṅkāramatto padavibhūsanamattoti āha 『『abhīti idaṃ panā』』tiādi. Padasobhaṇatthanti padassa alaṅkāratthaṃ vibhūsanatthaṃ padassa phullitatthanti adhippāyo. Nipatitvāti ettha nītyūpasaggo dhātvatthānuvattakoti āha 『『patitvā』』ti. Atha vā nikkhantatthavācakoti āha 『『nikkhamitvā vā』』ti. Iminā nītyūpasaggassa dhātvatthavisesakataṃ dīpeti, nikkhanto hutvā patitvāti attho. Hīti yasmā. Āṇīti aggakhīlā.

3. Yā kuṭi sīsaṃ na ghaṭṭeti, sā asīsaghaṭṭā nāmāti yojanā. 『『Pamāṇamajjhimassā』』tiiminā thāmamajjhimaṃ nivatteti. Sabbaheṭṭhimāhīti sabbesaṃ dabbasambhārānaṃ heṭṭhā ṭhitāhi. Tulāhīti gehathambhānamupari vitthāravasena ṭhitehi kaṭṭhavisesehi. Iminā aṭṭhakathāvacanena ca tulāya sarūpaṃ pākaṭaṃ. Keci pana tulāya sarūpaṃ aññathā vadanti. Etenāti 『『majjhimassa purisassa asīsaghaṭṭā』』tivacanena dassitā hotīti sambandho. Hīti saccaṃ. Yā kāci kuṭi vuccatīti yojanā. Uparīti dvibhūmikakuṭiyaṃ bhūmito upari bhūmiyaṃ. Acchannatalāti anullocatalā, avitānatalāti attho. Idha panāti imasmiṃ pana sikkhāpade.

我來為您直譯這段巴利文： 126. 第七中凡樓閣或凡四堂，是連貫。有四層的即四層樓。如是五層樓。"閣"即門閣。關係到"樓閣"這詞說"凡"這詞，關係到"四堂"這詞時"凡"是性的變化。在諸臥具中以一個行動使比丘越過多門，是連貫。以多個行動使比丘越過多門，是連貫。以"門的計數"這個也表示以行動的計數的意思因為意義明顯。"不觸"即不碰觸。 "如是多"即如是量。"彼"即被驅出的比丘的。"緊"即牢固。 127."在此也"即在這學處中也。"也"字關係到前學處。"一切處"即在一切學處中。"凡"即在那個學處。 128."彼"即作爭論作爭吵的比丘。"因"即確實，或因為。"部"即自己的部。應連貫為被驅出人部分的狂人驅出或使驅出。應連貫為驅出人部分的狂人無罪。第七。 8.上層小屋學處 129. 第八中，因為未覆蓋樓頂所以上空屬於她即上空，她和那小屋即上空小屋，所以顯示說"上層未覆蓋樓頂的"。為顯示那小屋的自性說"或二層小屋"等。"床"這詞應與"abhi"字首連結，所以說"勝過"。或應與"坐"這動詞詞連結，所以說"或在處格"等。"此"即"床"這詞中這個詞是賓格詞。或者"此"即"床"這詞有賓格詞。這裡在後者連結中"abhi"字首只是詞的裝飾只是詞的美化，所以說"但這abhi"等。"為詞莊嚴義"即為詞的裝飾義美化義詞的開花義是意思。"掉落"中"ni"字首隨順動詞義，所以說"落"。或者表示出去義，所以說"或出去"。以此顯示"ni"字首作動詞義的特殊，意思是已出去而落。"因"即因為。"釘"即頂釘。 131. 凡小屋不碰頭，那名為不碰頭，是連貫。以"中等量"這個排除中等力。"以一切最下"即以一切材料的下面住的。"以橫樑"即以屋柱上面橫寬而住的特殊木。以此和義注語顯明橫樑的自性。但有些人另說橫樑的自性。以"此"即以"中等人的不碰頭"這語顯示，是連貫。"因"即確實。說任何小屋，是連貫。"上"即在二層小屋中從地上層。"未覆蓋樓頂"即無涂頂，意思是無帳頂。"但在此"即但在這學處中。

133.Hīti saccaṃ, yasmā vā. Yāyanti yā ayaṃ kuṭi. Tatthāti tassaṃ sīsaghaṭṭakuṭiyaṃ. Anoṇatena bhikkhunāti yojanā. Yassāti kuṭiyā. Aparibhoganti na paribhuñjitabbaṃ, na paribhuñjanārahanti attho. Patāṇīti patanassa nivāraṇā āṇi aggakhīlā. Sā hi ābandhaṃ nayati pavattetīti āṇīti vuccati. Yatthāti yasmiṃ mañcapīṭhe . Na nippatantīti nikkhanto hutvā na patanti. Āhaccapādaketi aṅge āhanitvā vijjhitvā tattha pavesitapādake. Nāgadantakādīsūti nāgassa danto viyāti nāgadantako, sadisatthe ko, so ādi yesaṃ teti nāgadantakādayo, tesu. Ādisaddena bhittikhīlādayo saṅgaṇhātīti. Aṭṭhamaṃ.

1. Mahallakavihārasikkhāpadaṃ

我來為您直譯這段巴利文： 133. "因"即確實，或因為。"凡"即凡這個小屋。"于彼處"即在那碰頭小屋中。不彎的比丘，是連貫。"哪個"即小屋的。"不受用"即不應受用，意思是不適合受用。"制落釘"即防止落下的釘即頂釘。因為它引導繫縛運轉所以稱為釘。"凡"即在那床椅。"不落下"即已出去而不落。"在擊打足"即在肢節擊打鉆孔后插入足的。"在龍牙等"即如龍的牙故為龍牙，"ka"表示相似義，以它為首的即龍牙等，在彼等中。以"等"字攝取壁釘等。第八。 9. 大精舍學處

1. Navame piṭṭhasaṅghāṭassāti dvārabāhāya. Sā hi piṭṭhe dvinnaṃ kavāṭānaṃ saṃ ekato ghāṭo ghaṭanaṃ samāgamo etassatthīti piṭṭhasaṅghāṭoti vuccati. Kurundiyaṃ vuttanti sambandho. Mahāaṭṭhakathāyaṃ vuttanti yojanā. Tanti mahāaṭṭhakathāya vuttavacanaṃ. Evaṃ 『『tadevā』』ti etthāpi. Hīti saccaṃ, yasmā vā. Bhagavatāpīti na mahāaṭṭhakathācariyehi eva vuttaṃ, atha kho bhagavatāpi katoti yojanā. Dvārabandhena aggaḷassa avinābhāvato 『『aggaḷaṭṭhapanāyā』』ti vuttepi aggaḷena saha dvārabandhaṭṭhapanāyāti atthova gahetabboti āha 『『sakavāṭakadvārabandhaṭṭhapanāyā』』ti. Aggaḷoti kavāṭaphalako. Imamevatthanti mayā vuttaṃ imaṃ eva atthaṃ sandhāyāti sambandho. Etthāti 『『aggaḷaṭṭhapanāyā』』tivacane. Adhippāyoti bhagavato abhisandhi. Hi-saddo vitthārajotako. Kampatīti bhusaṃ kampati. Calatīti īsaṃ calati. Tenāti tena sithilapatanahetunā. Mātikāyaṃ, padabhājanīyañca 『『aggaḷaṭṭhapanāyā』』tipadassa sambandhābhāvato tassa sambandhaṃ dassetuṃ vuttaṃ 『『tatthā』』tiādi. Tattha tatthāti 『『aggaḷaṭṭhapanāyā』』tivacane na vuttanti sambandho. Atthassa kāraṇassa uppatti atthuppatti, sāyeva aṭṭhuppattīti vuccati tthakārassa ṭṭhakāraṃ katvā. Adhikārato daṭṭhabboti yojanā.

Yaṃ pana vacanaṃ vuttanti sambandho. Yassāti mahāvihārassa. Uparīti dvārato upari. Tīsu disāsūti ubhosu passesu, uparīti tīsu disāsu. Tatrāpīti khuddake vihārepi. Sāti bhitti. Aparipūraupacārāpīti samantā kavāṭapamāṇena aparipūraupacārāpi. Ukkaṭṭhaparicchedenāti ukkaṃsapamāṇena. Hatthapāsato atirekaṃ na limpitabboti adhippāyo. Tīsu disāsu eva limpitabbo na hoti, lepokāse sati adhobhāgepi limpitabboti āha 『『sace panassā』』tiādi. Assāti vihārassa. Ālokaṃ sandhenti pidahantīti 『『ālokasandhī』』ti vutte vātapānakavāṭakāyevāti dassento āha 『『vātapānakavāṭakā vuccantī』』ti. Vātaṃ pivatīti vātapānaṃ, dvāraṃ, tasmiṃ ṭhitā kavāṭakā vātapānakavāṭakā. Teti vātapānakavāṭakā paharantīti sambandho. Etthāti ālokasandhimhi. Sabbadisāsūti ubhosu passesu, heṭṭhā, uparīti catūsu disāsu. 『『Tasmā』』tipadaṃ 『『limpitabbo vā lepāpetabbo vā』』tipadadvaye hetu. Etthāti 『『ālokasandhiparikammāyā』』tipade.

Imināti setavaṇṇādinā. Sabbametanti etaṃ sabbaṃ setavaṇṇādikaṃ.

Yanti kiccaṃ. Kattabbaṃ kiccanti sambandho. Saddantarabyavahitopi dvattisaddo pariyāyasaddena samāso hotīti āha 『『chadanassa dvattipariyāya』』nti. Dve vā tayo vā pariyāyā samāhaṭāti dvattipariyāyaṃ, samāhāre digu, tisadde pare dvissa akāro hoti. Parikkhepoti anukkamena parikkhepo. Apatyūpasaggassa paṭisedhavācakattā 『『aharite』』ti vuttaṃ. Etthāti 『『apaharite』』ti pade. 『『Harita』』nti iminā adhippetanti sambandho. Ādikappakāle aparaṇṇato pubbe pavattaṃ annaṃ pubbaṇṇaṃ, aparasmiṃ pubbaṇṇato pacchā pavattaṃ annaṃ aparaṇṇaṃ, nakāradvayassa ṇakāradvayaṃ katvā. Tenevāti adhippetattā eva.

Vuttanti vapitaṃ, yathā 『『sumedhabhūto bhagavā』』tiettha bodhiṃ asampattopi bodhisatto sumedhabhūto 『『bhagavā』』ti vuccati avassambhāviyattā, evaṃ haritaṃ asampattampi khettaṃ 『『harita』』nti vuccati avassambhāviyattāti atthaṃ dasseti 『『yasmimpi khette』』tiādinā.

我來為您直譯這段巴利文： 135. 第九中"後門閂"即門邊。因為它在後面有兩扇門的同一閂門，即繫結、匯合屬於它故稱為後門閂。在犍度中說，是連貫。在大義注中說，是連貫。"彼"即大義注中所說的話。如是在"就是彼"中也。"因"即確實，或因為。"也由世尊"即不僅由大義注師所說，而且也由世尊作，是連貫。因為門框與門閂不可分離，所以雖說"為安門閂"也應理解為與門閂一起安門框的意思，所以說"為安有門扇的門框"。"門閂"即門扇板。"就是此義"即關係到我所說的這個義理，是連貫。"於此"即在"為安門閂"這語中。"意趣"即世尊的意圖。"因"字表示解釋。"震動"即劇烈震動。"動"即稍微動。"由彼"即由彼鬆動落下因。因為在本母和語詞分別中與"為安門閂"這詞無連結，為顯示它的連結說"于彼"等。那裡"于彼"即在"為安門閂"這語中未說，是連貫。義理因緣的生起為義生起，它就稱為原起，把"ttha"音變成"ṭṭha"音。從上下文應見，是連貫。 但說凡語，是連貫。"哪個"即大精舍的。"上"即門上。"在三方"即在兩邊和上，在三方。"于彼也"即在小精舍中也。"彼"即墻。"也未圓滿界"即周圍以門量也未圓滿界。"以最高限量"即以最勝量。意思是不應超過伸手所及處塗抹。不僅在三方應塗抹，如有塗抹處在下分也應塗抹，所以說"但如果彼"等。"彼"即精舍的。顯示"光窗"說為窗戶門扇，所以說"稱為窗戶門扇"。喝風故為窗，即門，住在其中的門扇即窗戶門扇。"彼等"即窗戶門扇觸，是連貫。"於此"即在光窗。"在一切方"即在兩邊、下、上，在四方。"因此"這詞是"應涂或應使涂"這兩詞的因。"於此"即在"為光窗工作"這詞。 "以此"即以白色等。"此一切"即此一切白色等。 "凡"即事。應作事，是連貫。雖被其他詞隔開"二三"詞也與轉義詞複合，所以說"屋頂的二三次"。二或三的次數集合為二三次，集合性數詞複合，在"三"字后"二"變成"a"音。"圍繞"即次第圍繞。因為"apa"字首表示否定所以說"無綠"。"於此"即在"無綠"這詞中。以"綠"這個意指，是連貫。最初時期在小米等前生起的谷為前谷，在前谷後生起的谷為后谷，把兩個"n"音變成兩個"ṇ"音。"就是由彼"即就是由意指。 "已種"即已播種，如"世尊是賢智者"中雖未達菩提但菩薩稱為"賢智者世尊"因為必定會成就，如是雖未達綠但田稱為"綠"因為必定會成就，以"在凡田"等顯示這個意思。

Ahariteyevāti haritavirahe eva khetteti yojanā. Tatrāpīti aharitakhettepi. 『『Piṭṭhivaṃsassā』』tipadaṃ 『『passe』』tipade sāmyatthachaṭṭhī, iminā pakatigehaṃ dasseti. 『『Kūṭāgārakaṇṇikāyā』』tipadaṃ 『『upari, thūpikāyā』』tipade sāmyatthachaṭṭhī, iminā ekakūṭayutte māḷādike dasseti. Ṭhitaṃ bhikkhunti sambandho. Nisinnakaṃ yaṃkañci jananti yojanā. Tassāti ṭhitaṭṭhānassa. Antoti abbhantare, hi yasmā ayaṃ okāso patanokāsoti yojanā.

136.Chāditaṃ nāmāti ettha chāditasaddo bhāvattho hoti, tenāha 『『chādana』』nti. Ujukamevāti chadanuṭṭhāpanato uddhaṃ ujukaṃ eva. Tanti chādanaṃ. Apanetvāpīti nāsetvāpi. Tasmāti yasmā labbhati, tasmā, pakkamitabbanti sambandho. Parikkhepenāti parivārena chādentassāti yojanā. Idhāpīti pariyāyachādanepi adhiṭṭhahitvāti sambandho. Tuṇhībhūtenāti tuṇhībhūto hutvā. Chadanuparīti chadanassa upari. Hīti saccaṃ. 『『Tato ce uttari』』nti ettha tato dvattipariyāyato uparīti dassento āha 『『tiṇṇaṃ maggānaṃ vā』』tiādi.

1. Karena hatthena lunitabbo, chinditabbo, lātabbo gahetabboti vā karaḷoti kate atthapakaraṇādito tiṇamuṭṭhi evāti āha 『『tiṇamuṭṭhiya』』nti. Navamaṃ.

2. Sappāṇakasikkhāpadaṃ

3. Dasame 『『jāna』』nti gacchantādigaṇoti āha 『『jānanto』』ti. Saṃ vijjati pāṇo etthāti sapāṇakaṃ. Etanti udakaṃ. Sayaṃ jānantopi parena jānāpentopi jānātiyeva nāmāti āha 『『yathā tathā vā』』ti. Sapāṇakaṃ udakanti karaṇatthe cetaṃ upayogavacanaṃ, tenāha 『『tena udakenā』』ti. Pubbeti pathavikhaṇanasikkhāpadādike.

Tatthāti 『『siñceyya vā siñcāpeyya vā』』tipade. Dhāranti sotaṃ. Mātikaṃ pamukhanti mātikaṃ abhimukhaṃ. Tattha tatthāti tasmiṃ tasmiṃ ṭhāne. Aññato ṭhānato aññaṃ ṭhānaṃ netīti yojanā. 『『Sapāṇakaṃ udaka』』nti sāmaññavacanassapi visese avaṭṭhānato, visesatthinā ca visesassa anupayojitabbato idha visesaudakanti sandhāyabhāsitatthaṃ dassento āha 『『idaṃ panā』』tiādi. Idaṃ pana na vuttanti sambandho. Yanti udakaṃ 『『gacchatī』』tipade kattā. Yatthāti yasmiṃ udaketi. Dasamaṃ.

Bhūtagāmavaggo dutiyo.

1. Ovādavaggo

2. Ovādasikkhāpada-atthayojanā

3. Bhikkhunivaggassa paṭhame tesanti therānaṃ. Mahākulehi nikkhamitvā pabbajitāti yojanā. Kuladhītaro vijjamānaguṇaṃ kathayantīti sambandho. 『『Ñātimanussāna』』ntipadaṃ 『『kathayantī』』tipade sampadānaṃ. Kutoti kassa therassa santikāti attho. Tesanti therānaṃ guṇanti sambandho. 『『Kathetu』』ntipadamapekkhitvā 『『vijjamānaguṇe』』ti vattabbe avatvā 『『vaṭṭantī』』tipadamapekkhiya 『『vijjamānaguṇā』』ti vuttaṃ. Hīti saccaṃ, yasmā vā. Tatoti kathanakāraṇā abhihariṃsūti sambandho. Tenāti abhiharaṇahetunā.

Tesanti chabbaggiyānaṃ. Tāsūti bhikkhunīsu. 『『Bhikkhuniyo』』tipadaṃ 『『upasaṅkamitvā』』tipade kammaṃ. Chabbaggiyānaṃ bhikkhunīsu upasaṅkamanaṃ lābhataṇhāya hoti, bhikkhunīnaṃ chabbaggīsu upasaṅkamanaṃ calacittatāya hotīti aññamaññūpasaṅkamantānaṃ viseso. Tiracchānabhūtā kathā tiracchānakathā niratthakakathāti dassento āha 『『tiracchānakathantī』』ti. Saggamaggagamanepīti pisaddo mokkhagamane pana kā nāma kathāti dasseti. Rājāno ārabbha pavattā kathā rājakathā. Ādisaddena corakathādayo saṅgaṇhāti.

我來為您直譯這段巴利文： "就在無綠"即就在沒有綠的田中，是連貫。"于彼也"即在無綠田也。"屋脊"這詞在"邊"這詞中是所有格第六，以此顯示普通房屋。"尖頂屋頂"這詞在"上,塔尖"這詞中是所有格第六，以此顯示有一個尖頂的亭堂等。站立的比丘，是連貫。坐著的任何人，是連貫。"彼"即站立處的。"內"即在裡面，因為這個是跌落處，是連貫。 136. "已覆"名即此中"已覆"詞是狀態義,所以說"覆蓋"。"就豎直"即從屋頂豎起以上就豎直。"彼"即屋頂。"也移除"即也毀壞。"因此"即因為允許，所以，應離去，是連貫。"以圍繞"即以包圍覆蓋，是連貫。"於此也"即在次第覆蓋中也決意，是連貫。"保持沉默"即已成為保持沉默。"在屋頂上"即在屋頂的上面。"因"即確實。"如果從彼更上"中顯示從彼二三次更上，所以說"或三次"等。 137. 以手應收割、應切斷、應拿取或應拿取故為草把，因從義理文脈等製成就唯是草把，所以說"草把的"。第九。 10. 有生物學處 140. 第十中"知"是去等群，所以說"知道"。在此有生物即有生物。"此"即水。自己知道或由他人使知道都名為知道，所以說"或如是"。有生物的水這是賓格表工具,所以說"以彼水"。"在前"即在掘地學處等。 "于彼處"即在"應灌或應使灌"這詞中。"流"即水流。"水渠向前"即水渠朝向。"在彼彼處"即在那那處。從其他處引到其他處，是連貫。"有生物的水"雖是總稱詞但住于特殊中,而且尋求特殊者不應用特殊,為顯示這裡說及特殊水的意思說"但此"等。但此未說，是連貫。"凡"即水，是"去"這詞的主事。"凡"即在那水中。第十。 第二生物品。 3. 教誡品 1. 教誡學處義連貫 144. 比丘尼品第一中"彼等"即諸上座的。從大家族出家，是連貫。良家女說著現存的功德，是連貫。"親屬人等"這詞在"說"這詞中是與格。"從何處"即從哪位上座處的意思。"彼等"即諸上座的功德，是連貫。關係到"請說"這詞時應說"現存功德"而未說，但關係到"運轉"這詞而說"現存功德"。"因"即確實，或因為。"從彼"即從說的原因帶來，是連貫。"由彼"即由帶來的原因。 "彼等"即六群比丘的。"在彼等"即在諸比丘尼中。"諸比丘尼"這詞在"接近"這詞中是賓語。六群比丘接近比丘尼是由得利貪愛，比丘尼接近六群比丘是由心不穩定，這是相互接近者的區別。顯示橫生的話為無義的話說"橫生話即"。"也在生天道路"中"也"字顯示在解脫之路那更不用說了。關於諸王轉起的話為王話。以"等"字攝取賊話等。

147.Te bhikkhūti chabbaggiyā bhikkhū bhaveyyunti sambandho. Adiṭṭhaṃ saccaṃ yehīti adiṭṭhasaccā, tesaṃ bhāvo adiṭṭhasaccattaṃ, tasmā adiṭṭhasaccattā bandhitvāti yojanā. Nesanti chabbaggiyānaṃ. Aññeneva upāyenāti aladdhasammutito aññeneva laddhasammutisaṅkhātena kāraṇena kattukāmoti sambandho. Paratoti parasmiṃ pacchā, uparīti attho. Karonto vāti paribāhire karonto eva hutvā āhāti yojanā. Hīti saccaṃ, yasmā vā. Yasmā na bhūtapubbāni, iti tasmā paribāhiraṃ karonto vāti attho.

Tatthāti 『『anujānāmī』』tiādivacane. Sīlavāti ettha vantusaddo pasaṃsatthe ca atisayatthe ca niccayogatthe ca hoti. Tassāti laddhasammutikassa. Tanti sīlaṃ. Pātimokkhasaṃvarasaddānaṃ kammadhārayabhāvaṃ, tehi ca saṃvutasaddassa tappurisabhāvaṃ dassetuṃ vuttaṃ 『『pātimokkhovā』』tiādi. Tattha evasaddena kammadhārayabhāvaṃ, enasaddena ca tappurisabhāvaṃ dassetīti daṭṭhabbaṃ.

Vattatīti attabhāvaṃ pavatteti. Kāritapaccayo hi adassanaṃ gato. Iminā iriyāpathavihāra dibbavihāra brahmavihāra ariyavihāresu catūsu vihāresu attabhāvavattanaṃ iriyāpathavihāraṃ dasseti. Hīti saccaṃ. Etanti 『『pātimokkhasaṃvarasaṃvuto viharatī』』tivacanaṃ. Vibhaṅgeti jhānavibhaṅge.

『『Sīla』』ntiādīni aṭṭha padāni tulyādhikaraṇāni. Ayaṃ panettha sambandho – sīlaṃ kusalānaṃ dhammānaṃ samāpattiyā patiṭṭhā ādi caraṇaṃ saṃyamo saṃvaro mokkhaṃ pamokkhanti. Samāpattiyāti samāpattatthāya. 『『Upeto』』tiādīni satta padāni aññamaññavevacanāni. Tattha upapannoti yutto anuyutto. Samannāgatoti samantato anu punappunaṃ āgatoti samannāgato, samaṅgībhūtoti attho. Ettha hi saṃsaddo samantatthavācako, anusaddo naupacchinnatthavācako. Tenāti tena kāraṇena. Pāletīti attabhāvaṃ bādhanato rakkhati. Yapetīti attabhāvo pavattati. Yāpetīti attabhāvaṃ pavattāpeti. Yapa yāpane. Yāpanaṃ pavattananti hi dhātupāṭhesu vuttaṃ (saddanītidhātumālāyaṃ 18 pakārantadhātu). Viharatīti ettha eko ākāratthavācako itisaddo luttaniddiṭṭho, iti vuccati, iti vuttanti vā yojanā.

Ācāragocarasaddānaṃ dvandabhāvaṃ, tehi ca sampannasaddassa tappurisabhāvaṃ dassento āha 『『ācāragocarasampanno』』tiādi. Tattha casaddena dvandabhāvaṃ, enasaddena ca tappurisabhāvaṃ dasseti. Aṇusaddo appattho, mattasaddo pamāṇatthoti āha 『『appamattakesū』』ti. 『『Dassanasīlo』』tiiminā 『『dassāvī』』tiettha āvīsaddassa tassīlatthabhāvaṃ dasseti. 『『Samādāyā』』ti ettha saṃpubbaāpubbassa dāsaddassa kammāpekkhattā tassa kammaṃ dassetuṃ vuttaṃ 『『taṃ taṃ sikkhāpada』』nti. Iminā 『『sikkhāpadesū』』ti upayogatthe bhummavacananti dasseti. Atha vā sikkhāpadesūti niddhāraṇatthe bhummavacanametaṃ. 『『Taṃ taṃ sikkhāpada』』nti kammaṃ pana ajjhāharitabbanti dasseti. 『『Samādāyā』』ti ettha saṃsaddassa ca āpubbassa dāsaddassa ca yakārassa ca atthaṃ dassetuṃ 『『sādhukaṃ gahetvā』』ti vuttaṃ. Etthāti imissaṃ aṭṭhakathāyaṃ. Vitthāro pana gahetabboti yojanā. Yoti kulaputto.

我來為您直譯這段巴利文： 147. "彼等比丘"即應是六群比丘，是連貫。未見真諦由彼等即未見真諦者，彼等的狀態為未見真諦性，因為那未見真諦性而束縛，是連貫。"彼等"即六群比丘的。"以另一方法"即未得許可者以另一即已得許可稱為原因欲作，是連貫。"從后"即在他人後，意思是在上。"或作"即成為作排除而說，是連貫。"因"即確實，或因為。因為是未曾有的，所以作排除，是意思。 "于彼處"即在"我允許"等語中。"具戒"中"vant"詞表讚歎義和超勝義和常結合義。"彼"即得許可者的。"彼"即戒。為顯示波羅提木叉和防護詞的依主釋，以及它們與防護詞的依主釋，說"波羅提木叉或"等。那裡應知以"eva"字顯示依主釋，以"ena"字顯示依主釋。 "運轉"即運轉自體。因為使役詞詞根消失。以此在威儀住、天住、梵住、聖住四種住中顯示自體運轉的威儀住。"因"即確實。"此"即"以波羅提木叉防護而防護而住"這語。"在分別"即在禪那分別中。 "戒"等八詞是同格。這裡有這個連貫 - 戒是善法的獲得的基礎、開始、行、節制、防護、解脫、完全解脫。"獲得"即爲了獲得。"具足"等七詞是互相同義詞。其中"具足"即相應、隨從。"成就"即從各方再再來為成就，意思是具足。這裡"saṃ"字表示遍滿義，"anu"字表示不斷絕義。"由彼"即由彼因。"護持"即從傷害保護自體。"維持"即自體運轉。"使維持"即使自體運轉。"yapa"是維持義。因為在詞根書中說"yāpana是運轉"。"住"中省略了一個表示行相義的"iti"字，是說如是，或說如是說，是連貫。 顯示行處和行境詞的相違釋，以及它們與具足詞的依主釋說"具足行處和行境"等。那裡以"ca"字顯示相違釋，以"ena"字顯示依主釋。"aṇu"字是少義，"matta"字是量義，所以說"于微小"。以"見性"這個顯示"見者"中"āvī"字是性向義。"受持"中因為有"saṃ"字首"ā"字首的"dā"字要求賓語，為顯示它的賓語說"彼彼學處"。以此顯示"于諸學處"是處格表賓格義。或者"于諸學處"這是分離處格。但顯示"彼彼學處"賓語應補充。為顯示"受持"中"saṃ"字和"ā"字首和"dā"字和"ya"字的義說"善取"。"於此"即在這義注中。但應取詳說，是連貫。"凡"即良家子。

Assāti laddhasammutikassa. Yaṃ taṃ bahu sutaṃ nāma atthi, taṃ na sutamattamevāti yojanā. Mañjūsāyanti peḷāyaṃ. Sā hi sāmikassa sadhanattaṃ maññate imāyāti 『『mañjūsā』』ti vuccati. Mañjūsāyaṃ ratanaṃ sannicitaṃ viya sutaṃ sannicitaṃ asmiṃ puggaleti yojanā, etenāti 『『sannicita』』ntipadena, dassetīti sambandho. Soti laddhasammutiko bhikkhu. Sannicitaratanassevāti sannicitaratanassa iva. Tanti 『『ye te dhammā』』tiādivacanaṃ. Etthāti imasmiṃ sikkhāpade. Assāti laddhasammutikassa bhikkhuno. Tatthāti 『『vacasā paricitā』』tiādivacane. Evamattho veditabboti yojanā. Paguṇāti ujukā. Ujuko hi ajimhattā pakaṭṭho uttamo guṇoti atthena 『『paguṇo』』ti vuccati. Anupekkhitāti punappunaṃ upagantvā ikkhitā, passitā dassitāti attho. Atthatoti abhidheyyatthato, aṭṭhakathātoti attho. Kāraṇatoti dhammato, pāḷitoti attho. Diṭṭhisaddassa paññāsaddavevacanattā 『『paññāyā』』ti vuttaṃ. Supaccakkhakatāti suṭṭhu akkhānaṃ indriyānaṃ paṭimukhaṃ katā.

『『Bahussuto』』ti ettha bahussutassa tividhabhāvaṃ dassento āha 『『ayaṃ panā』』tiādi. Nissayato muccatīti nissayamuccanako. Parisaṃ upaṭṭhāpetīti parisupaṭṭhāko. Bhikkhuniyo ovadatīti bhikkhunovādako. Tatthāti tividhesu bahussutesu. Nissayamuccanakena ettakaṃ uggahetabbanti sambandho. Upasampadāyāti upasampādetvā. Pañca vassāni etassāti pañcavasso. Tena uggahetabbanti yojanā. Sabbantimenāti sabbesaṃ paricchedānaṃ ante lāmake pavattena. Paguṇāti ajimhā ujukā. Vācuggatāti tasseva vevacanaṃ. Yassa hi pāḷipāṭhā sajjhāyanakāle paguṇā honti, tassa vācuggatā. Yassa vā pana vācuggatā honti, tassa paguṇā. Tasmā tāni padāni aññamaññakāraṇavevacanāni. Pakkhadivasesūti juṇhapakkhakāḷapakkhapariyāpannesu divasesu. Dhammasāvanatthāyāti sampattānaṃ parisānaṃ dhammassa sāvanatthāya suṇāpanatthāyāti adhippāyo. Sāvanatthāyāti ettha yupaccayaparattā kāritapaccayo lopo hotīti daṭṭhabbaṃ. Tasmā sāvīyate suṇāpīyate sāvananti vacanattho kātabbo. Bhāṇavārā uggahetabbāti sambandho. Sampattānanti attano santikaṃ sampattānaṃ. Parikathanatthāyāti parissaṅgena āliṅganena kathanatthaṃ, appasaddasaṅkhātāya vācāya kathanatthanti attho. 『『Kathāmaggo』』ti vuttattā vatthukathāyeva adhippetā, na suttasaṅkhāto pāḷipāṭho. Anu pacchā, punappunaṃ vā dāyakā modanti etāyāti anumodanā. Jhānaṃ vā maggo vā phalaṃ vā samaṇadhammo nāma. Tassa karaṇatthaṃ uggahetabbanti yojanā. Hīti saccaṃ, yasmā vā. Catūsu disāsu apaṭihatoti cātuddiso, apaṭihatatthe ṇapaccayo.

我來為您直譯這段巴利文： "彼"即得許可者的。凡名為多聞者有，彼不僅是聽聞而已，是連貫。"于匣"即于箱中。因為它被認為是主人的財富所以稱為"匣"。如同珍寶積集在匣中，聞積集在這個人中，是連貫，以此即以"積集"這詞，顯示，是連貫。"彼"即得許可比丘。"如積集珍寶"即如積集珍寶。"彼"即"凡彼等法"等語。"於此"即在這學處中。"彼"即得許可比丘的。"于彼處"即在"以語熟習"等語中。應知如是義，是連貫。"熟練"即正直。因為正直因為不曲故為殊勝最上的德性，由此義說為"熟練"。"觀察"即再再靠近而看，意思是被看被見。"從義"即從所詮義，意思是從義注。"從因"即從法，意思是從聖典。因為見詞是慧詞的同義詞所以說"以慧"。"善現見"即善作諸根的對面。 "多聞"中顯示多聞者的三種性說"但此"等。從依止解脫故為從依止解脫者。使眾生親近故為使眾親近者。教誡比丘尼故為教誡比丘尼者。"于彼處"即在三種多聞者中。從依止解脫者應學習如此多，是連貫。"具足戒"即具足戒后。"五歲"即此有五歲。由彼應學習，是連貫。"以最低"即以一切界限中最後低劣的運轉。"熟練"即不曲正直。"熟讀"即是它的同義詞。因為誰的聖典誦讀在誦習時熟練，他的熟讀。或者誰的熟讀，他的熟練。所以那些詞是互為因緣的同義詞。"於半月日"即屬於光半黑半的諸日中。"為說法"即為使來集的眾生聽法的意思。"為說"中應知因為要求未來分詞所以使

Parisupaṭṭhāpakena kātabbāti yojanā. Abhivinayeti aññamaññaparicchinne vinayapiṭake. Dve vibhaṅgāti bhikkhuvibhaṅgo ca bhikkhunivibhaṅgo ca. Asakkontena parisupaṭṭhāpakena bhikkhunāti sambandho. Evaṃ attano atthāya uggahetabbaṃ dassetvā idāni parisāya atthāya uggahetabbaṃ dassento āha 『『parisāya panā』』tiādi. Abhidhammeti aññamaññaparicchinne suttantapiṭake eva, na abhidhammapiṭake. Tayo vaggāti sagāthāvaggo nidānavaggo khandhavaggoti tayo vaggā. Vāsaddo aniyamavikappattho. Ekanti ekaṃ nipātaṃ. Tato tatoti nikāyato. Samuccayaṃ katvāti rāsiṃ katvā. Na vuttanti aṭṭhakathāsu na kathitaṃ. Yassa pana natthi, so na labhatīti yojanā. Suttante cāti suttantapiṭake pana. Uggahitoti sarūpakathanena gahito, uccāritoti attho. Disāpāmokkhoti disāsu ṭhitānaṃ bhikkhuādīnaṃ pāmokkho. Yena kāmaṃ gamoti yathākāmaṃ gamo.

Catūsu nikāyesūti khuddakanikāyato aññesu dīghanikāyādīsu. Ekassāti aññatarassa ekassa . Ekanikāyenāti ekasmiṃ nikāye laddhanayena. Hīti saccaṃ, yasmā vā. Tatthāti catuppakaraṇassa aṭṭhakathāyaṃ. Nānatthanti nānāpayojanaṃ. Tanti vinayapiṭakaṃ. Ettāvatāti ettakapamāṇena paguṇena. Hotīti itisaddo parisamāpanattho. Iti parisamāpanaṃ veditabbanti yojanā.

Ubhayāni kho panassāti ādi pana vuttanti sambandho. Aññasminti vinayapiṭakato itarasmiṃ. Tatthāti 『『ubhayāni kho panassā』』tiādivacane. Yathā yenākārena āgatāni, taṃ ākāraṃ dassetunti yojanā. Padapaccābhaṭṭhasaṅkaradosavirahitānīti padānaṃ paccābhaṭṭhasaṅkarabhūtehi dosehi virahitāni. Ettha ca padapaccābhaṭṭhanti padānaṃ paṭinivattitvā ābhassanaṃ gaḷanaṃ, cutanti attho. Padasaṅkaranti padānaṃ vipatti, vināsoti attho. 『『Suttaso』』ti sāmaññato vuttepi khandhakaparivārasuttaṃ eva gahetabbanti āha 『『khandhakaparivārato』』ti. Anubyañjanasoti ettha byañjanasaddo akkharassa ca padassa ca vācakoti āha 『『akkharapadapāripūriyā cā』』ti. Hīti saccaṃ, yasmā vā.

我來為您直譯這段巴利文： 使眾親近者應作，是連貫。"在增律"即在互相界定的律藏中。"二分別"即比丘分別和比丘尼分別。不能的使眾親近的比丘，是連貫。如是顯示為自己利益應學習后，現在顯示為眾生利益應學習說"但為眾生"等。"在增法"即在互相界定的經藏中，不是在論藏中。"三品"即有偈品、因緣品、蘊品三品。"或"字表示不確定選擇。"一"即一個語詞。"從彼彼"即從部。"作集合"即作聚集。"未說"即在諸義注中未說。但誰沒有，他不得，是連貫。"在經中"即但在經藏中。"已學習"即以自性說而取，意思是已誦出。"方域首"即在諸方住的諸比丘等的首領。"隨欲行者"即隨意行。 "在四部"即在除小部外的其他長部等。"一"即某一。"以一部"即以在一部得到的方法。"因"即確實，或因為。"于彼處"即在四論的義注中。"多義"即多目的。"彼"即律藏。"以如是量"即以如是量的熟練。"是"這詞是結束義。應知如是結束，是連貫。 但說"但彼二"等開始，是連貫。"在他"即在律藏之外的其他。"于彼處"即在"但彼二"等語中。如以何行相來，顯示彼行相，是連貫。"離詞回退混亂過失"即離開作為詞的回退混亂的諸過失。這裡"詞回退"即諸詞的返回墜落，意思是脫落。"詞混亂"即諸詞的敗壞，意思是毀壞。雖然總說"從經"也應只取犍度和附隨經，所以說"從犍度和附隨"。"從隨相"中相字表示字和詞，所以說"以字詞圓滿"。"因"即確實，或因為。

『『Sithiladhanitādīna』』ntipadaṃ 『『vacanenā』』tipade kammaṃ, 『『vacanenā』』tipadaṃ 『『sampannāgato』』tipade hetu, 『『vissaṭṭhāya anelagaḷāya atthassa viññāpaniyā』』tipadāni 『『vācāyā』』tipade visesanāni. Sithiladhanitādīnanti ādisaddena niggahitavimuttasambandhavavatthitadīgha rassa garu lahu saṅkhātā aṭṭha byañjanabuddhiyo saṅgaṇhāti. Yathāvidhānavacanenāti akkharacintakānaṃ yathā saṃvidahanavacanena. Vācāyeva karīyati kathīyati uccārīyati vākkaraṇaṃ cakārassa kakāraṃ katvā. Hīti tadeva yuttaṃ. Mātugāmo yasmā sarasampattirato, tasmā hīḷetīti yojanā. 『『Sarasampattirahita』』ntipadaṃ 『『vacana』』ntipade visesanabhāvena visesaṃ katvā 『『hīḷetī』』tipade hetubhāvena sampajjanato hetuantogadhavisesananti daṭṭhabbaṃ. Sabbāsanti bhikkhunīnaṃ. 『『Sīlācārasampattiyā』』tiiminā jāti gotta rūpa bhogādinātiatthaṃ nivatteti. Kāraṇañcāti aṭṭhakathañca. Tajjetvāti ubbejetvā. Tāsanti bhikkhunīnaṃ. Gihikāleti bhikkhunovādakassa gihikāle anajjhāpannapubbo hotīti sambandho. Hi tadeva yuttaṃ. 『『Mātugāmo』』tipadaṃ 『『na karotī』』tipade suddhakattā, 『『uppādetī』』tipade hetukattā. Ṭhitassa bhikkhuno dhammadesanāyāpīti yojanā. Apisaddo garahattho. Visabhāgehīti viruddhehi vatthārammaṇehi. Ayuttaṭṭhāneti pabbajitānaṃ ananurūpaṭṭhāne. Chandarāganti balavataṇhaṃ. Tenāti tena hetunā.

『『Ettha cā』』tiādimhi ayaṃ pana saṅgaho –

『『Sīlavā bahussuto ca, svāgato ca suvācako;

Piyo paṭibalo cāpi, najjhāpanno ca vīsatī』』ti.

148.Vatthusminti aṭṭhuppattiyaṃ. Kakāralopaṃ katvā garudhammāti vuccantīti āha 『『garukehi dhammehī』』ti. Teti garudhammā. Hīti yasmā. 『『Ekato』』ti sāmaññena vuttavacanassa visesena gahetabbataṃ dassetuṃ vuttaṃ 『『bhikkhunīnaṃ santike』』ti. Yathāvatthukamevāti pācittiyameva. Tañhi vatthussa āpattikāraṇassa anurūpaṃ pavattattā 『『yathāvatthuka』』nti vuccati.

我來為您直譯這段巴利文： "輕重音等"詞是"說"詞的賓語，"說"詞是"具足"詞的因，"清晰無瑕的能使義明瞭"諸詞是"語"詞的修飾語。"輕重音等"中以"等"字攝收無音獨立連結固定長短重輕稱為八種音變。"如法說"即如語音學者安立的說。語即是作說誦出為語作，將"c"音變成"k"音。"因"即那確實合理。因為女人樂於聲音圓滿，所以輕視，是連貫。"離聲音圓滿"這詞以修飾語的狀態修飾"說"詞，以因的狀態成就於"輕視"詞，應知是因含攝的修飾語。"一切"即諸比丘尼的。以"戒行具足"此排除生種姓色財等的意義。"和因"即和義注。"呵責"即恐嚇。"彼等"即諸比丘尼的。"在居士時"即教誡比丘尼者在居士時不曾教學，是連貫。因為那確實合理。"女人"詞是"不作"詞的純主格，是"生起"詞的使役主格。對站立的比丘說法也，是連貫。"也"字是呵責義。"異分"即相違的衣所緣。"不合處"即不適合出家人的處所。"欲貪"即強烈渴愛。"由彼"即由彼因。 "於此"等中有這個攝頌： "具戒多聞說，善來善說者， 可愛有能力，不教二十者。" 148."於事"即在因緣生起中。作k音脫落說為重法，所以說"以重諸法"。"彼等"即諸重法。"因"即因為。為顯示以"一處"總體說的語應以別體取，說"在比丘尼處"。"如事"即單純波逸提。因為它隨順事的犯罪因而運轉故說為"如事"。

149.Pātoti pageva, paṭhamanti attho. Asammaṭṭhaṃ sammajjītabbanti sambandho. Asammajjane dosaṃ pākaṭaṃ karonto āha 『『asammaṭṭhaṃ hī』』tiādi. Hīti tappākaṭīkaraṇajotako. Tanti pariveṇaṃ. Disvā bhaveyyunti sambandho. Tenāti asotukāmānaṃ viya bhavanahetunā. Pariveṇasammajjanassa ānisaṃsaṃ dassetvā pānīyaparibhojanīyaupaṭṭhānassa tameva dassento āha 『『anto gāmato panā』』ti ādi. Tasminti pānīyaparibhojanīye.

Sākhābhaṅgampīti bhañjitabbasākhampi. Dutiyoti viññū puriso dutiyo. Nisīditabbaṭṭhānaṃ dassento āha 『『nisīditabba』』ntiādi. 『『Vihāramajjhe』』ti sāmaññato vatvā visesato dassetuṃ vuttaṃ 『『dvāre』』ti. Osaranti avasaranti etthāti osaraṇaṃ, tañca taṃ ṭhānañceti osaraṇaṭṭhānaṃ, tasmiṃ. Samaggatthāti ettha saṃpubbo ca āpubbo ca gamusaddo hoti, tato hiyyattanīsaṅkhātaṃ tthavacanaṃ vā hoti, pañcamīsaṅkhātassa thavacanassa tthattaṃ vā hoti, saṃyogaparattā ā upasaggo rasso ca hoti, iti atthaṃ dassento āha 『『sammā āgatatthā』』ti. Tattha 『『sammā』』tipadena saṃsaddassa atthaṃ dasseti, 『『ā』』itipadena ātyūpasaggaṃ, 『『gata』』itipadena gamudhātuṃ, 『『ttha』』itipadena hiyyattanīsaṅkhātaṃ tthavacanaṃ vā, pañcamīsaṅkhātassa thavacanassa tthattaṃ vā dasseti. Ayaṃ panetthattho – samaṃ tumhe āgatatthāti. Pañcamīsaṅkhātassa thavacanassa tthattakāle samaṃ tumhe āgā attha bhavathāti. 『『Āgacchantī』』tipadena 『『vattantī』』ti ettha vatudhātuyā atthaṃ dasseti, 『『paguṇā vācuggatā』』tipadehi adhippāyaṃ dasseti. Pāḷīti garudhammapāḷi.

Tatthāti tassaṃ pāḷiyaṃ, tesu vā abhivādanādīsu catūsu. Maggasampadānanti maggaṃ pariharitvā bhikkhussa okāsadānaṃ. Bījananti bījaniyā vidhūpanaṃ. Pānīyāpucchananti pānīyassa āpucchanaṃ. Ādisaddena paribhojanīyāpucchanādikaṃ saṅgaṇhāti. Ettha cāti etesu catūsu abhivādanādīsu. 『『Anto gāme vā』』tiādīni cha padāni 『『kātabbamevā』』tipade ādhāro. Rājussāraṇāyāti rañño ānubhāvena janānaṃ ussāraṇāya. Mahābhikkhusaṅgho sannipatati etthāti mahāsannipātaṃ, tasmiṃ mahāsannipāte ṭhāne nisinne satīti yojanā. Paccuṭṭhānanti paṭikacceva uṭṭhānaṃ. Taṃ tanti sāmīcikammaṃ.

Sakkatvāti cittiṃ katvā, saṃ ādaraṃ katvāti attho. Tenāha 『『yathā kato』』tiādi. Tiṇṇaṃ kiccānanti 『『sakkatvā garuṃkatvā mānetvā』』tisaṅkhātānaṃ tiṇṇaṃ kiccānaṃ. Anīyasaddo kammatthoti āha 『『na atikkamitabbo』』ti.

我來為您直譯這段巴利文： 149."早"即清早，意思是第一。應打掃未打掃處，是連貫。顯示不打掃的過失說"因為未打掃"等。"因"表示顯示那個。"彼"即住處。會看見，是連貫。"由彼"即由成為如不想聽者的因。顯示打掃住處的功德后，顯示供應飲用水和受用水也是那個說"但從村內"等。"在彼"即在飲用水和受用水中。 "也折枝"即也應折的枝。"第二"即有智人第二。顯示應坐處說"應坐"等。總說"在精舍中"后為顯示別相說"在門"。 在此下降進入為進入處，而且它是處為進入處，在其中。"為同來"中有帶"saṃ"字首和"ā"字首的"gamu"詞根，從那裡有稱為過去式的"ttha"詞，或稱為第五格的"tha"詞變成"ttha"，因為後有連音"ā"字首變短音，為顯示如是義說"善來"。那裡以"善"詞顯示"saṃ"字的義，以"ā"顯示"ā"字首，以"來"顯示"gamu"詞根，以"ttha"顯示稱為過去式的"ttha"詞或稱為第五格的"tha"詞變"ttha"。這裡意思是 - 你們平等地來了。當第五格的"tha"詞變"ttha"時是愿你們平等地來。以"來"詞顯示"運轉"中"vatu"詞根的義，以"熟練、熟讀"諸詞顯示意趣。"聖典"即重法聖典。 "于彼處"即在那聖典中，或在那敬禮等四種中。"讓路"即避路給比丘讓路。"扇"即以扇子扇。"請求水"即請求飲水。以"等"字攝收請求受用水等。"於此"即在這敬禮等四種中。"在村內"等六詞是"應作"詞的處格。"國王勸發"即由王的威力勸發人們。大比丘僧眾集合於此為大集會，在那大集會處已坐，是連貫。"起立"即預先起立。"彼彼"即恭敬作。 "恭敬"即作尊重，意思是作恭敬。所以說"如作"等。"三事"即稱為"恭敬、尊重、崇敬"的三事。"anīya"字是賓格義所以說"不應超越"。

Natthi bhikkhu etthāti abhikkhuko āvāso, so kittake ṭhāne abhikkhuko, yo āvāso abhikkhuko nāma hotīti āha 『『sace』』ti ādi. 『『Upassayato』』tipadaṃ 『『abbhantare』』tipade apādānaṃ. Etthāti abhikkhuke āvāse. Hīti saccaṃ. Tatoti aḍḍhayojanabbhantare ṭhitaāvāsato. Paranti aññasmiṃ āvāse, bhummatthe cetaṃ upayogavacanaṃ. Pacchābhattanti bhattato pacchā. Tatthāti abhikkhuke āvāse. 『『Bhikkhuniyo』』tipadaṃ 『『vadantī』』tipade kammaṃ. Vuttappamāṇeti aḍḍhayojanabbhantarasaṅkhāte vuttappamāṇe. Sākhāmaṇḍapepīti sākhāya chāditamaṇḍapepi. Pisaddena āvāse pana kā nāma kathāti dasseti. Vuttāti vasitā. Ettāvatāti ekarattaṃ vasitamattena. Etthāti sabhikkhuke āvāse. Upagacchantīhi bhikkhunīhi yācitabbāti yojanā. Pakkhassāti āsaḷhīmāsassa juṇhapakkhassa. 『『Terasiya』』ntipadena avayaviavayavabhāvena yojetabbaṃ. Mayanti amhe. Yatoti yena ujunā maggenāti sambandho. Tenāha 『『tena maggenā』』ti. Aññena maggenāti ujumaggato aññena jimhamaggena. Ayanti ayaṃ āvāso. Tatoti bhikkhūnaṃ āvāsato, bhikkhuniupassayato vā, idameva yuttataraṃ. Vakkhati hi 『『amhākaṃ upassayato gāvutamatte』』ti. Khemaṭṭhāneti abhayaṭṭhāne. Tañhi khīyanti bhayā etthāti khemaṃ, khemañca taṃ ṭhānañceti khemaṭṭhānanti katvā 『『khemaṭṭhāna』』nti vuccati. Tāhi bhikkhunīhīti aḍḍhayojanamatte ṭhāne vasantīhi. Tā bhikkhuniyoti gāvutamatte ṭhāne vasantiyo. Antarāti tumhākaṃ, amhākañca nivāsanaṭṭhānassa, nivāsanaṭṭhānato vā antare vemajjhe. Bhummatthe cetaṃ nissakkavacanaṃ. Ṭhite maggeti sambandho 『『santikā』』tipadaṃ 『『āgata』』itipade apādānaṃ. Tatthāti aññāsaṃ bhikkhunīnaṃ upassaye. Iti yācitabbāti yojanā. Tatoti bhikkhūnaṃ yācitabbato, paranti sambandho.

Cātuddaseti āsaḷhīmāsassa juṇhapakkhassa catuddasannaṃ divasānaṃ pūraṇe divase. Idhāti imasmiṃ vihāre. 『『Ovāda』』ntipadaṃ 『『anu』』itipade kammaṃ. Anujīvantiyoti anugantvā jīvanaṃ vuttiṃ karontiyo. Vuttā bhikkhūti sambandho. Dutiyadivaseti āsaḷhīpuṇṇamiyaṃ. Athāti pakkamanānantaraṃ. Etthāti bhikkhūnaṃ pakkantattā apassane. 『『Ābhogaṃ katvā』』tiiminā ābhogaṃ akatvā vasituṃ na vaṭṭatīti dīpeti. Sabhikkhukāvāsaṃ gantabbamevāti adhippāyo. Sāti vassacchedāpatti. Hīti saccaṃ, yasmā vā. Kenaci kāraṇenāti bhikkhācārassa asampadādinā kenaci nimittena. Hīti saccaṃ. Bhikkhūnaṃ pakkantādikāraṇā abhikkhukāvāse vasantiyā kiṃ abhikkhukāvāseva pavāretabbanti āha 『『pavārentiyā panā』』tiādi.

我來為您直譯這段巴利文： 此中無比丘為無比丘住處，它在多遠處為無比丘，哪個住處名為無比丘，所以說"如果"等。"從住處"詞是"內"詞的離格。"此中"即在無比丘住處。"因"即確實。"從彼"即從在半由旬內的住處。"他"即在其他住處，這賓格詞是處格義。"食后"即從食之後。"于彼處"即在無比丘住處。"諸比丘尼"詞是"說"詞的賓語。"已說量"即在稱為半由旬內的已說量。"也在枝棚"即也在以枝覆蓋的棚中。以"也"字顯示在住處更不用說了。"住"即已住。"以如是量"即僅以一夜已住。"於此"即在有比丘住處。諸往的比丘尼應請求，是連貫。"半月"即阿沙荼月的明半月。應以整體部分關係連結"第十三"詞。"我們"即我等。"從何"即從哪條直路，是連貫。所以說"從彼路"。"從另路"即從正路外的另一曲路。"這"即這住處。"從彼"即從諸比丘的住處，或從比丘尼住處，這個更合理。因為將說"從我們的住處一伽浮他量"。"安穩處"即無怖處。因為在此消除怖畏為安穩，而且它是安穩也是處作為安穩處而說"安穩處"。"彼等比丘尼"即住在半由旬量處的。"彼等比丘尼"即住在一伽浮他量處的。"中間"即在你們和我們的居住處的中間，或從居住處的中間中央。這離格詞是處格義。"在立的路"，是連貫。"從近"詞是"來"詞的離格。"于彼處"即在其他諸比丘尼的住處。如是應請求，是連貫。"從彼"即從應請求諸比丘的，"他"，是連貫。 "第十四"即在阿沙荼月明半月的十四日滿足之日。"於此"即在這精舍。"教誡"詞是"隨"詞的賓語。"隨活"即隨行而作活命。"所說諸比丘"，是連貫。"第二日"即在阿沙荼滿月。"然後"即離去之後。"於此"即因諸比丘離去而不見。以"作意念"這個顯示不作意念不應住。意思是必須去有比丘住處。"彼"即破安居罪。"因"即確實，或因為。"由某因"即由不得乞食等某原因。"因"即確實。因諸比丘離去等因在無比丘住處住者是否應在無比丘住處自恣，所以說"但自恣者"等。

Anvaddhamāsanti ettha anusaddo vicchatthavācako kammappavacanīyo, tena payogattā bhummatthe upayogavacananti āha 『『addhamāse addhamāse』』ti. Paccāsīsitabbāti ettha patipubbo ca āpubbo ca sidhātu icchattheti āha 『『icchitabbā』』ti. Sidhātuyā dvebhāvo hoti. Āpubbo sisi icchāyantipi dhātupāṭhesu vuttaṃ. Tatthāti 『『uposathapucchaka』』ntivacane. Pakkhassāti yassa kassaci pakkhassa. Mahāpaccariyaṃ pana vuttanti sambandho. Ovādassa yācanaṃ ovādo uttarapadalopena, soyeva attho payojanaṃ ovādattho, tadatthāya. Pāṭipadadivasatoti dutiyadivasato. So hi cando vuddhiñca hāniñca paṭimukhaṃ pajjati ettha, etenāti vā pāṭipadoti vuccati. Itīti evaṃ vuttanayena. Bhagavā paññapetīti yojanā. Aññassāti dhammassavanakammato aññassa. Nirantaranti abhikkhaṇaṃ, 『『paññapetī』』tipade bhāvanapuṃsakaṃ. Hīti vitthāro. Evañca satīti evaṃ bahūpakāre sati ca. Yanti yaṃ dhammaṃ. Sātthikanti sapayojanaṃ. Yathānusiṭṭhanti anusiṭṭhiyā anurūpaṃ. Sabbāyeva bhikkhuniyopīti yojanā. Hīti saccaṃ.

Ovādaṃ gacchatīti ovādaṃ yācituṃ bhikkhusaṅghassa ārāmaṃ gacchati. Na ovādo gantabboti ovādaṃ yācituṃ bhikkhusaṅghassa ārāmo na gantabbo. Ovādoti ca upayogatthe paccattavacananti daṭṭhabbaṃ. Itarathā hi saddapayogo virujjheyya. Ovādaṃ gantunti ovādaṃ yācanatthāya bhikkhusaṅghassa ārāmaṃ gantuṃ.

『『Dve tisso bhikkhuniyo』』tipadaṃ 『『yācitvā』』tipade dutiyākammaṃ. 『『Pesetabbā』』tipade paṭhamākammaṃ. Ovādūpasaṅkamananti ovādassa gahaṇatthāya upasaṅkamanaṃ. Ārāmanti bhikkhusaṅghassa ārāmaṃ. Tatoti gamanato paranti sambandho. Tena bhikkhunāti ovādapaṭiggāhakena bhikkhunā. Tanti sammataṃ bhikkhuṃ.

Ussahatīti sakkoti. Pāsādikenāti pasādaṃ āvahena pasādajanakena kāyavacīmanokammenāti attho. Sampādetūti tividhaṃ sikkhaṃ sampādetu. Ettāvatāti ettakena 『『pāsādikena sampādetū』』ti vacanamattena. Hīti phalajotako. Etanti 『『tāhī』』tivacanaṃ.

Ettha ca bhikkhūnaṃ saṅghagaṇapuggalavasena vacanavāro tividho hoti, taṃ tividhaṃ vacanavāraṃ bhikkhunīnaṃ saṅghagaṇapuggalavasena tīhi vacanavārehi guṇitaṃ katvā nava vacanavārā honti, taṃ ākāraṃ dassento āha 『『tatrāyaṃ vacanakkamo』』ti. Tatrāti purimavacanāpekkhaṃ. Vacanākāro pākaṭova.

Ekā bhikkhunī vā bahūhi bhikkhunīupassayehi ovādatthāya pesite vacanākāraṃ dassento āha 『『bhikkhunisaṅgho ca ayyā』』tiādi.

Tenāpīti ovādapaṭiggāhakenāpi 『『ovāda』』ntipadaṃ 『『paṭiggāhakenā』』ti pade kammaṃ. Puna 『『ovāda』』ntipadaṃ 『『apaṭiggahetu』』ntipade kammaṃ. Balati assāsapassāsamattena jīvati, na paññājīvitenāti bālo. Gilāyati rujatīti gilāno. Gamissati gantuṃ bhabboti gamiko. Ayaṃ panettha yojanā – gantuṃ bhabbo yo bhikkhu gamissati gamanaṃ karissati, iti tasmā so bhikkhu gamiko nāma. Atha vā yo bhikkhu gantuṃ bhabbattā gamissati gamanaṃ karissati, iti tasmā so bhikkhu gamiko nāmāti. 『『Bhabbo』』ti ca hetuantogadhavisesanaṃ.

我來為您直譯這段巴利文： "每半月"中"anu"字是表示重複義的支配詞,因為那個用法賓格詞是處格義,所以說"在半月半月中"。"應期望"中帶"pati"字首和"ā"字首的"si"詞根是欲求義,所以說"應欲求"。"si"詞根有兩態。在詞根書中也說"帶ā字首的sisi是欲求"。"于彼處"即在"布薩問"語中。"半月"即任何半月的。但在大譬喻說,是連貫。教誡的請求為教誡,后詞省略,那義即是目的為教誡義,為彼義。"從初日"即從第二日。因為月亮在此趣向增長和減少,或由此稱為初日。"如是"即以如是所說方法。世尊制定,是連貫。"其他"即從聽法業外的其他。"連續"即頻繁,"制定"詞的中性作用。"因"即詳說。"如是時"即如是多所作時。"彼"即彼法。"有義"即有目的。"如教導"即隨順教導。一切比丘尼也,是連貫。"因"即確實。 "往教誡"即為請求教誡往比丘僧園。"不應往教誡"即不應為請求教誡往比丘僧園。應知"教誡"是賓格中之主格詞。否則語言用法會矛盾。"往教誡"即為請求教誡往比丘僧園。 "二三比丘尼"詞是"請求"詞的第二賓語。是"應遣"詞的第一賓語。"往教誡"即為得教誡而往。"園"即比丘僧園。"從彼"即從行后,是連貫。"由彼比丘"即由受教誡比丘。"彼"即已許可比丘。 "能"即可以。"以端正"即以帶來信心生信心的身語意業,是意思。"應成就"即應成就三學。"以如是量"即以如是僅說"以端正應成就"。"因"表示果。"此"即"由彼等"語。 於此比丘由僧團、群、個人差別有三種說法,以彼三種說法由比丘尼的僧團、群、個人差別乘以三種說法成為九種說法,顯示那行相說"於此是說法次第"。"于彼處"是關係前說。說法行相很明顯。 顯示一比丘尼或從多比丘尼住處為教誡遣派的說法行相說"比丘尼僧團和尊者"等。 "由彼也"即由受教誡者也,"教誡"詞是"由受"詞的賓語。再"教誡"詞是"不受"詞的賓語。只以入出息活命,不以慧生活為愚癡。病苦為病人。將去能去為行者。這裡有這個連貫 - 能去的比丘將去將作行走,所以彼比丘名為行者。或者比丘因為能去將去將作行走,所以彼比丘名為行者。"能"是因含攝的修飾語。

Tatthāti bālādīsu tīsu puggalesu. Dutiyapakkhadivaseti pāṭipadato dutiyapakkhadivase. Uposathaggeti uposathagehe. Tañhi uposathaṃ gaṇhanti, uposatho vā gayhati asminti 『『uposathagga』』nti vuccati. Tasmiṃ uposathagge. 『『Anārocetu』』nti vacanassa ñāpakaṃ dassetvā 『『apaccāharitu』』nti vacanassa tameva dassento āha 『『aparampi vutta』』ntiādi.

Tatthāti ovādapaṭiggāhakesu bhikkhūsu. No cassāti no ce assa. Sabhaṃ vāti samajjaṃ vā. Sā hi saha bhāsanti ettha, santehi vā bhāti dibbatīti 『『sabhā』』ti vuccati, taṃ sabhaṃ vā upasaṅkamissāmīti yojanā. Tatrāti tasmiṃ sabhādike. Evaṃ 『『tatthā』』tipadepi.

Catuddasannaṃ pūraṇo cātuddaso, tasmiṃ pavāretvāti sambandho. Bhikkhusaṅgheti bhikkhusaṅghassa santike, samīpatthe cetaṃ bhummavacanaṃ. Ajjatanāti ettha asmiṃ ahani ajja, imasaddato ahanīti atthe jjapaccayo, imasaddassa ca akāro, ajja eva ajjatanā, svattho hi tanapaccayo. Aparasmiṃ ahani aparajja, aparasaddato ahanīti atthe jjapaccayo sattamyantoyeva. Etthāti pavāraṇe, 『『anujānāmī』』tiādivacane vā. Hīti saccaṃ.

Kolāhalanti kotūhalaṃ. Paṭhamaṃ bhikkhunī yācitabbāti saṅghena paṭhamaṃ bhikkhunī yācitabbā.

Tāya bhikkhuniyā vacanīyo assāti yojanā. Passanto paṭikarissatīti vajjāvajjaṃ passanto hutvā paṭikarissati.

Ubhinnanti bhikkhubhikkhunīnaṃ. Yathāṭhāneyevāti yaṃ yaṃ ṭhānaṃ yathāṭhānaṃ, tasmiṃ yathāṭhāneyeva. Kenaci pariyāyenāti kenaci kāraṇena. Avapubbo varasaddo pihitatthoti āha 『『pihito』』ti. Vacanaṃyevāti ovādavacanaṃyeva. Pathoti jeṭṭhakaṭṭhāne ṭhānassa kāraṇattā patho. Dosaṃ panāti abhikkamanādīsu ādīnavaṃ pana. Añjentīti makkhenti. Bhikkhūhi pana ovadituṃ anusāsituṃ vaṭṭatīti yojanā.

Aññanti ovādato aññaṃ. Esoti garudhammo.

1. 『『Adhammakamme』』ti ettha katamaṃ kammaṃ nāmāti āha 『『adhammakammetiādīsū』』tiādi. Tatthāti adhammakammadhammakammesu.

2. Uddesaṃ dento bhaṇati, anāpattīti yojanā. Osāretīti katheti. Catuparisatīti catuparisasmiṃ. Tatrāpīti tena bhikkhunīnaṃ suṇanakāraṇenāti. Paṭhamaṃ.

3. Atthaṅgatasikkhāpadaṃ

4. Dutiye pariyāyasaddo vāratthoti āha 『『vārenā』』ti. Vāroti ca anukkamoyevāti āha 『『paṭipāṭiyāti attho』』ti. Adhikaṃ cittaṃ imassāti adhicetoti dassento āha 『『adhicittavato』』tiādi. Adhicittaṃ nāma idha arahattaphalacittameva, na vipassanāpādakabhūtaṃ aṭṭhasamāpatticittanti āha 『『arahattaphalacittenā』』ti. 『『Adhicittasikkhā』』tiādīsu (pārā. 45; dī. ni. 3.305; ma. ni. 1.497; a. ni.

我來為您直譯這段巴利文： "于彼處"即在愚癡等三種補特伽羅中。"第二半月日"即從初日的第二半月日。"在布薩堂"即在布薩房。因為他們在此受持布薩,或在此受持布薩故稱為"布薩堂"。在那布薩堂。顯示"不應通告"語的顯示后,顯示"不應帶回"語的那個說"又說"等。 "于彼處"即在受教誡諸比丘中。"若無"即如果無。"或集會"即或集合。因為他們在此共說,或由諸聖者照耀故稱為"集會",或往彼集會,是連貫。"于彼處"即在彼集會等中。如是在"于彼處"詞中也。 十四的滿足為第十四,在其中自恣,是連貫。"在比丘僧"即在比丘僧處,這處格詞是近義。"今日"中在此日為今,從此詞在日義中有jja後綴,此詞的a音,今即今日,因為tana後綴是其義。在他日為明日,從他詞在日義中jja後綴只是第七格。"於此"即在自恣,或在"聽許"等語中。"因"即確實。 "喧鬧"即騷動。"先應請求比丘尼"即僧團先應請求比丘尼。 由彼比丘尼應說,是連貫。"見將作"即成為見罪非罪將作。 "二者"即比丘比丘尼的。"即如處"即如如處為如處,在彼如處。"由某方便"即由某因。帶ava字首的vara詞是關閉義所以說"關閉"。"即語"即即教誡語。"道"因為在上首處住的因故為道。"但過失"即但在前進等中的過患。"塗抹"即涂擦。但諸比丘應教誡應訓誡,是連貫。 "其他"即從教誡的其他。"此"即重法。 150."在非法業"中什麼名為業,所以說"在非法業等"等。"于彼處"即在非法業法業中。 152."給誦"說,無罪,是連貫。"誦"即說。"四眾"即在四眾中。"于彼處也"即由比丘尼等聽的因。第一。 2.日沒學處 153. 第二中方便詞是輪義所以說"以輪"。輪即是次第所以說"意思是依次"。顯示"此有增上心"說"有增上心"等。增上心名在此只是阿羅漢果心,不是作為觀的基礎的八定心所以說"以阿羅漢果心"。"增上心學"等中;

6.105; mahāni. 10) hi vipassanāpādakabhūtaṃ aṭṭhasamāpatticittaṃ 『『adhicitta』』nti vuccati. Na pamajjatoti na pamajjantassa. Sātaccakiriyāyāti satatakaraṇena. Ubho loke munati jānātīti munīti ca, monaṃ vuccati ñāṇaṃ munanaṭṭhena jānanatthena, tamassatthīti munīti ca dassento āha 『『muninotī』』tiādi. Tattha 『『yo munati…pe… munanena vā』』tiiminā paṭhamatthaṃ dasseti, 『『monaṃ vuccati…pe… vuccatī』』tiiminā dutiyatthaṃ dasseti. Muna gatiyanti dhātupāṭhesu (saddanītidhātumālāyaṃ 15 pakārantadhātu) vuttattā 『『yo munatī』』ti ettha bhūvādigaṇiko munadhātuyeva, na kīyādigaṇiko mudhātūti daṭṭhabbaṃ. Atha vā muna ñāṇeti dhātupāṭhesu (saddanītidhātumālāyaṃ 17 kiyādigaṇika) vuttattā 『『munātī』』ti kīyādigaṇikova. Dhātvantanakāralopoti daṭṭhabbaṃ. 『『Monaṃ vuccati ñāṇa』』nti cettha ñāṇaṃ nāma arahattañāṇameva. Monassa patho monapathoti vutte sattatiṃsa bodhipakkhiyadhammāva adhippetāti āha 『『sattatiṃsabodhipakkhiyadhammesū』』ti. Atha vā adhisīlasikkhādayo adhippetāti āha 『『tīsu vā sikkhāsū』』ti. Pubbabhāgapaṭipadanti arahattañāṇassa pubbabhāge pavattaṃ sīlasamathavipassanāsaṅkhātaṃ paṭipadaṃ. Pubbabhāgeti arahattañāṇassa pubbabhāge. Etthāti 『『adhicetaso…pe… sikkhato』』ti vacane. 『『Tādino』』tipadaṃ 『『munino』』tipadena yojetabbanti āha 『『tādisassa khīṇāsavamunino』』ti. Etthāti 『『sokā na bhavanti tādino』』ti vacane. Rāgādayo upasametīti upasantoti dassetuṃ vuttaṃ 『『rāgādīna』』nti. Sati assatthīti satimāti katvā mantusaddo niccayogatthoti āha 『『satiyā avirahitassā』』ti.

Na kasīyati na vilekhīyatīti akāso, soyeva ākāso. Antarena chiddena ikkhitabboti antalikkho. Ākāso hi catubbidho ajaṭākāso, kasiṇugghāṭimākāso, paricchinnākāso, rūpaparicchedākāsoti. Tattha ajaṭākāsova idhādhippeto 『『antalikkhe』』ti visesitattā. Tenāha 『『na kasiṇugghāṭime, na pana rūpaparicchede』』ti. Paricchinnākāsopi rūpaparicchedākāsena saṅgahito. 『『Ma』』nti padaṃ 『『avamaññantī』』ti pade kammaṃ. Ettakamevāti etappamāṇaṃ 『『adhicetaso』』tiādisaṅkhātaṃ vacanameva, na aññaṃ buddhavacananti attho. Ayanti cūḷapanthako thero. Handāti vassaggatthe nipāto. Mama ānubhāvaṃ dassemi, tumhe passatha gaṇhathāti adhippāyo. Vuṭṭhāyāti tato catutthajjhānato vuṭṭhahitvā. Antarāpi dhāyatīti ettha pisaddassa aṭṭhānatthaṃ dassento āha 『『antaradhāyatipī』』ti. Eseva nayo 『『seyyampi kappetī』』ti etthapi. Theroti cūḷapanthako thero. Idaṃ padaṃ antarantarā yuttaṭṭhānesu sambandhitvā 『『tañceva bhaṇatī』』tiiminā sambandhitabbaṃ. Bhātutherassāti jeṭṭhakabhātubhūtassa mahāpanthakatherassa.

我來為您直譯這段巴利文： 6.105;大義.10）中作為觀的基礎的八定心稱為"增上心"。"不放逸"即不放逸者的。"以持續作"即以恒常作。顯示"思惟兩世界故為牟尼"和"稱為智為思惟因為思惟義因為知義,彼有此故為牟尼"說"牟尼"等。那裡以"誰思惟...乃至...或以思惟"顯示第一義,以"稱為智...乃至...說"顯示第二義。因為在詞根書中（在聲明詞根鬘15pakāra末詞根）說"muna是行義"故"誰思惟"中是bhū等組的muna詞根,不是kī等組的mu詞根應知。或者因為在詞根書中（在聲明詞根鬘17 kī等組）說"muna是智"故"思惟"只是kī等組。應知詞根末尾n音脫落。這裡"稱為智為思惟"中智名只是阿羅漢智。說"思惟道為思惟道"意指三十七菩提分法所以說"在三十七菩提分法中"。或者意指增上戒學等所以說"或在三學中"。"前分行道"即在阿羅漢智前分轉起的稱

Padmanti gāthāyaṃ tayo pādā indavajirā, catutthapādo upendavajiro. Tasmā padmanti ettha makāre pare dukārukārassa lopaṃ katvā parakkharaṃ netvā 『『padma』』nti dvibhāvena likhitabbaṃ. Avītagandhanti ettha vīti dīghuccāraṇameva yuttaṃ. Paṅke davati gacchatīti padumaṃ. Kokaṃ duggandhassa ādānaṃ nudati apanetīti kokanudaṃ. Sundaro gandho imassāti sugandhaṃ. Ayaṃ panettha yojanā – yathā kokanudasaṅkhātaṃ sugandhaṃ pāto pageva bālātapena phullaṃ vikasitaṃ avītagandhaṃ hutvā virocamānaṃ padumaṃ siyā, tathā aṅgīrasaṃ aṅgito sarīrato niccharaṇapabhassararasaṃ hutvā virocamānabhūtaṃ antalikkhe tapantaṃ ādiccaṃ iva tedhātuke tapantaṃ sammāsambuddhaṃ passāti.

Paguṇanti vācuggataṃ. Tatoti asakkuṇeyyato. Nanti cūḷapanthakaṃ. Theroti mahāpanthako thero nikkaḍḍhāpesīti sambandho. Soti cūḷapanthako. Athāti tasmiṃ kāle. Bhagavā āhāti yojanā. Buddhacakkhunāti āsayānusayaindriyaparopariyattañāṇasaṅkhātena sabbaññubuddhānaṃ cakkhunā. Tanti cūḷapanthakaṃ. Tassāti cūḷapanthakassa. Athāti tasmiṃ ārocanakāle. Assāti cūḷapanthakassa, datvāti sambandho. Rajaṃ malaṃ harati apanetīti rajoharaṇaṃ, pilotikakhaṇḍaṃ. Soti cūḷapanthako. Tassāti pilotikakhaṇḍassa, 『『anta』』ntipade avayavisambandho. Parisuddhampīti pisaddo aparisuddhe pilotikakhaṇḍe kā nāma kathāti dasseti. Saṃveganti santāsaṃ bhayanti attho. Athāti tasmiṃ ārambhakāle. Assāti cūḷapanthakassa. 『『Ta』』ntipadaṃ 『『mamāyanabhāva』』ntipadena sambandhaṃ katvā yojanā kātabbāti. Dutiyaṃ.

1. Bhikkhunupassayasikkhāpadaṃ

2. Tatiye 『『ovadati pācittiyassā』』ti sāmaññato vuttepi visesato attho gahetabboti āha 『『aṭṭhahi garudhammehi ovadantasseva pācittiya』』nti. Itoti imasmā sikkhāpadamhā. Yatthayatthāti yasmiṃ yasmiṃ sikkhāpade. Sabbattha tattha tatthāti yojanāti. Tatiyaṃ.

Pakiṇṇakakathā

Etthāti imasmiṃ sikkhāpade. Idaṃ pakiṇṇakaṃ vuttanti sambandho. Tīṇi pācittiyānīti bhikkhuno asammatattā ekaṃ pācittiyaṃ, sūriyassa atthaṅgatattā ekaṃ, bhikkhunupassayaṃ upasaṅkamitattā ekanti tīṇi pācittiyāni. Kathanti kena kāraṇena hotīti yojanā. Tatthāti bhikkhunupassayaṃ. Tassevāti sammatasseva bhikkhuno. Aññena dhammenāti garudhammehi aññena dhammena. Divā panāti sūriyuggamanato tassa anatthaṅgateyevāti.

1. Āmisasikkhāpadaṃ

2. Catutthe bahuṃ mānaṃ kataṃ yehīti bahukatā. Bahukatā hutvā na ovadantīti atthaṃ dassento āha 『『na bahukatā』』tiādi. Dhammeti sīlādidhamme. Adhippāyoti 『『na bahukatā』』tipadassa, chabbaggiyānaṃ vā adhippāyoti yojanā. 『『Kattukāmoti ādīna』』ntipadaṃ 『『attho』』tipade vācakasambandho.

Asammato nāma ṭhapito veditabboti yojanā. Sammutinti bhikkhunovādakasammutiṃ. Pacchā sāmaṇerabhūmiyaṃ ṭhitoti yojanāti. Catutthaṃ.

1. Cīvaradānasikkhāpadaṃ

2. Pañcame rathikāyāti racchāya. Sā hi rathassa hitattā rathikāti vuccati. Sandiṭṭhāti samodhānavasena dassīyitthāti sandiṭṭhā. Diṭṭhamattakā mittāti āha 『『mittā』』ti. Sesanti vuttavacanato sesaṃ vacanaṃ. Tatrāti cīvarapaṭiggahaṇasikkhāpade. Hīti visesajotakaṃ. Idhāti imasmiṃ cīvaradānasikkhāpadeti. Pañcamaṃ.

3. Cīvarasibbanasikkhāpadaṃ

我來為您直譯這段巴利文： "詩句"中三句為因陀羅跋折羅，第四句為鄔邊陀羅跋折羅。所以"詩句"中在m音后，應作du音和u音的省略，帶后音，應寫作有二倍的"padma"。"未去香"中，應只作vī的長音發音。蓮花因為在泥中行走故為蓮。因為驅除惡臭的攝取故為驅鵝。此有妙香故為妙香。這裡是這樣連貫 - 如驅鵝稱為妙香，清晨剛以幼陽開放，未去香而照耀的蓮花；如是有肢光，從身體放出光明成為照耀，在空中照耀如太陽，在三界照耀的正等正覺者見。 "熟練"即已誦熟。"從彼"即從不能。"彼"即小路者。"長老"即大路長老令驅出，是連貫。"彼"即小路者。"爾時"即在彼時。世尊說，是連貫。"以佛眼"即以稱為一切智佛的意樂隨眠根上下智的眼。"彼"即小路者。"彼"即小路者的。"爾時"即在彼通告時。"彼"即小路者的，給予，是連貫。因為除去塵垢故為除塵，布片。"彼"即小路者。"彼"即布片的，在"邊"詞中是部分的連貫。"即清凈"中pi詞顯示在不清凈布片中何況說。"激勵"意思是怖畏恐懼。"爾時"即在彼開始時。"彼"即小路者的。"彼"詞應與"我所性"詞連貫作連貫。第二。 3.比丘尼住處學處 162. 第三中雖然總體說"教誡波逸提"，應取特別義所以說"只以八重法教誡的波逸提"。"從此"即從此學處。"在在處"即在在學處。一切處在在處，是連貫。第三。 雜說 "於此"即在此學處。此雜說，是連貫。"三波逸提"即比丘因未認可一波逸提，因日沒一波逸提，因往比丘尼住處一波逸提為三波逸提。"如何"即由何因成，是連貫。"于彼處"即比丘尼住處。"即彼"即即認可的比丘的。"以其他法"即以重法的其他法。"但日間"即從日出至其未沒。 4.資具學處 164. 第四中由彼等作多慢故為多作。顯示不作多作不教誡的義說"不多作"等。"於法"即于戒等法。"意趣"即"不多作"詞的，或六群的意趣，是連貫。"欲作等"詞是"義"詞的能說連貫。 未認可名應知已制定，是連貫。"認可"即比丘教誡者認可。后住于沙彌地，是連貫。第四。 5.衣施學處 169. 第五中"在車道"即在街道。因為彼利於車故稱為車道。"相識"即以會合故為見故為相識。"見量友"所以說"友"。"余"即從所說語的余語。"于彼處"即在受衣學處。"因"是差別顯示。"於此"即在此衣施學處。第五。 6.縫衣學處

1. Chaṭṭhe udāyīti ettha mahāudāyī, kāḷudāyī, lāḷudāyīti tayo udāyī honti. Tesu tatiyovādhippetoti āha 『『lāḷudāyī』』ti. Pabhāvena ṭhāti pavattatīti paṭṭhoti kate paṭibalova labbhati. Tenāha 『『paṭibalo』』ti. Nipuṇoti kusalo. 『『Paṭibhānena katacitta』』ntiiminā 『『paṭibhānacitta』』nti padassa majjhe padalopaṃ dasseti. Soti lāḷudāyī akāsīti sambandho. Tassāti cīvarassa. 『『Yathāsaṃhaṭa』』nti ettha evasaddo ajjhāharitabboti āha 『『yathāsaṃhaṭamevā』』ti.

2. Yaṃ cīvaraṃ nivāsituṃ vā pārupituṃ vā sakkā hoti, taṃ cīvaraṃ nāmāti yojanā. Evaṃ hīti evameva. 『『Dukkaṭa』』ntiiminā 『『sayaṃ sibbati, āpatti pācittiyassā』』ti ettha antarāpattiṃ dasseti. Ārāti sūci. Sā hi arati nissaṅgavasena gacchati pavisatīti 『『ārā』』ti vuccati, tassā patho gamanaṃ ārāpatho, tasmiṃ, ārāpathassa nīharaṇāvasānattā 『『nīharaṇe』』ti vuttaṃ. Satakkhattumpīti anekakkhattumpi. Āṇattoti āṇāpīyatīti āṇatto. 『『Āṇāpito』』ti vattabbe ṇāpesaddassa lopaṃ, ikārassa ca akāraṃ katvā, 『『ādatte』』ti ākhyātapade tevibhattiyā viya tapaccayassa ca dvibhāvaṃ katvā evaṃ vuttaṃ. Tenāha 『『sakiṃ cīvaraṃ sibbāti vutto』』ti. Atha panāti tato aññathā pana. Āṇattassāti āṇāpitassa. Sambahulānipi pācittiyāni hontīti sambandho.

Yepi nissitakā sibbantīti yojanā, ācariyupajjhāyesu sibbantesūti sambandho. Tesanti ācariyupajjhāyānaṃ. Tesampīti nissitakānampi. Ñātikānaṃ bhikkhunīnaṃ cīvaranti sambandho. 『『Antevāsikehī』』tipadaṃ 『『sibbāpentī』』tipade kāritakammaṃ. Tatrāpīti ācariyupajjhāyehi sibbāpanepi. 『『Antevāsike』』tipadaṃ 『『vañcetvā』』tipade suddhakammaṃ, 『『sibbāpentī』』tipade kāritakammaṃ. Itaresanti ācariyupajjhāyānanti. Chaṭṭhaṃ.

1. Saṃvidhānasikkhāpadaṃ

2. Sattame 『『tāsaṃ bhikkhunīnaṃ pacchā gacchantīna』』nti padāni 『『pattacīvara』』nti pāṭhasesena yojetabbānīti āha 『『pacchā gacchantīnaṃ pattacīvara』』nti. Tā bhikkhuniyo pacchā gacchantiyoti vibhattivipallāsaṃ katvā 『『dūsesu』』ntipadena yojetabbānīti āha 『『tā bhikkhuniyo corā dūsayiṃsū』』ti. Atha vā vibhattivipallāsamakatvā 『『acchindiṃsū』』ti pade 『『pattacīvara』』ntipadaṃ ajjhāharitvā 『『dūsesu』』ntipade 『『sīla』』nti pāṭhaṃ ajjhāharitvā yojetabbanti daṭṭhabbaṃ.

182-

我來為您直譯這段巴利文： 175. 第六中"優陀夷"這裡有大優陀夷、黑優陀夷、戲優陀夷三位優陀夷。其中意指第三位所以說"戲優陀夷"。以威力住立運轉為paṭṭha,作為paṭṭha只得到"有能力"。所以說"有能力"。"精細"即善巧。以"以智慧作心"顯示"智慧心"詞中間詞省略。"彼"即戲優陀夷作,是連貫。"彼"即衣的。"如聚集"中應補入"只"字所以說"只如聚集"。 176. 能穿著或披覆的衣,彼為名衣,是連貫。"如是因"即如是。以"惡作"顯示"自己縫,波逸提罪"中的中間罪。"錐"即針。因為彼無執著地去進入故稱為"錐",彼之道即行為錐道,在其中,因為錐道以拉出為終故說"拉出"。"即百次"即即多次。"被命令"即被命令為被命令。應說"被命令"時,省略ṇāpe詞,作i音為a音,如"取"語詞的te變位一樣作ta後綴二倍而如是說。所以說"一次被告衣縫"。"然而"即從彼其他。"被命令的"即被命令的。有多波逸提罪,是連貫。 依止者們也縫,是連貫,在諸阿阇黎和親教師縫時,是連貫。"彼等的"即諸阿阇黎和親教師的。"彼等也"即依止者們也。親戚比丘尼的衣,是連貫。"以諸學生"詞是"令縫"詞的使動賓語。"于彼處也"即于諸阿阇黎和親教師令縫也。"諸學生"詞是"欺騙"詞的純賓語,"令縫"詞的使動賓語。"其他等的"即諸阿阇黎和親教師的。第六。 7.共謀學處 181. 第七中"彼等比丘尼的後行的"諸詞應與"缽衣"殘文連貫所以說"後行的缽衣"。"彼等比丘尼後行"作變位轉變應與"污穢"詞連貫所以說"盜賊污穢彼等比丘尼"。或者不作變位轉變,在"奪"詞補入"缽衣"詞,在"污穢"詞補入"戒"文應如是連貫應知。 182-;

1. Saṃpubbo, vipubbo ca dhādhātu tvāpaccayo hotīti āha 『『saṃvidahitvā』』ti. Kukkuṭoti tambacūḷo. So hi kukati āhāratthaṃ pāṇakādayo ādadātīti kukkuṭo. Ayanti gāmo. Adhikaraṇe ṇoti āha 『『sampadanti etthā』』ti. Etthāti ca etasmiṃ gāme. Uttarapadassa adhikaraṇatthattā pubbapadena chaṭṭhīsamāsoti āha 『『kukkuṭāna』』ntiādi. Evaṃ ṇasaddassa adhikaraṇatthaṃ, pubbapadena chaṭṭhīsamāsañca dassetvā idāni ṇasaddassa bhāvatthaṃ, pubbapadena bāhiratthasamāsañca dassetuṃ vuttaṃ 『『atha vā』』ti. Tatthāti pacchimapāṭhe. Uppatitvāti uḍḍitvā uddhaṃ ākāsaṃ laṅgitvāti attho. Etthāti pacchimapāṭhe. Dvidhāti padagamanapakkhagamanavasena dvipakārena. 『『Upacāro na labbhatī』』tiiminā gāmantaro na hoti, ekagāmoyeva pana hoti, tasmā āpattipi ekāyeva hotīti dasseti. Paccūseti pabhāte. So hi paṭiviruddhaṃ timiraṃ useti nāsetīti paccūsoti vuccati. Vassantassāti ravantassa. 『『Vacanato』』tipadaṃ 『『āpattiyevā』』tipade ñāpakahetu. Ratanamattantaroti kukkupamāṇena byavadhāno.

Tatrāti 『『gāmantare gāmantare』』ti vacane. Hīti vitthāro. Ubhopīti bhikkhubhikkhuniyopi saṃvidahantīti sambandho. Na vadantīti aṭṭhakathācariyā na kathayanti. Catunnaṃ maggānaṃ samāgamaṭṭhānaṃ catukkaṃ, dvinnaṃ, tiṇṇaṃ, catukkato atirekānaṃ vā maggānaṃ sambaddhaṭṭhānaṃ siṅghāṭakaṃ. Tatrāpīti upacārokkamanepi. Gāmatoti attano gāmato. Yāva na okkamanti, tāvāti yojanā. Sandhāyāti ārabbha. Athāti tasmiṃ nikkhamanakāle. Dvepīti bhikkhubhikkhuniyopi gacchantīti sambandho. Tanti vacanaṃ.

Hīti viseso. 『『Gāmantare gāmantare』』ti purimasmiṃ naye atikkame anāpatti, okkamane āpattīti ayaṃ viseso.

184.Gatapubbatthāti gatapubbā attha bhavathāti attho. Ehi gacchāmāti vā āgaccheyyāsīti vā vadatīti yojanā. Cetiyavandanatthanti thūpassa vandituṃ.

185.Visaṅketenāti ettha kālavisaṅketo, dvāravisaṅketo, maggavisaṅketoti tividho. Tattha kālavisaṅketeneva anāpattiṃ sandhāya 『『visaṅketena gacchanti, anāpattī』』ti āha. Dvāravisaṅketena vā maggavisaṅketena vā āpattimokkho natthi. Tamatthaṃ dassento āha 『『purebhatta』』ntiādi. Cakkasamāruḷhāti iriyāpathacakkaṃ vā sakaṭacakkaṃ vā sammā āruḷhā. Janapadāti janakoṭṭhāsā. Pariyāyantīti pari punappunaṃ yanti ca āyanti cāti. Sattamaṃ.

1. Nāvābhiruhanasikkhāpadaṃ

我來為您直譯這段巴利文： 183. 帶saṃ字首和vi字首的dhā詞根有tvā後綴所以說"共謀"。"雞"即赤冠。因為彼為食物取諸小蟲等故為雞。"此"即村。在處格有ṇa所以說"集中於此"。"於此"即於此村。因為后詞是處格義故與前詞作第六格複合詞所以說"諸雞"等。如是顯示ṇa詞的處格義和與前詞第六格複合后,現在為顯示ṇa詞的狀態義和與前詞的外部義複合說"或者"。"于彼處"即在後文中。"飛起"即跳起即向上跳躍虛空的意思。"於此"即在後文中。"二種"即以步行和飛行二種方式。以"不得近處"此顯示不成為異村,但是隻是一村,所以也只有一罪。"黎明"即明亮。因為彼破壞對立黑暗故稱為黎明。"鳴"即叫。"從說"詞是"罪"詞的顯示因。"量寶"即以雞量的間隔。 "于彼處"即在"異村異村"語中。"因"即詳說。"二者也"即比丘比丘尼也共謀,是連貫。"不說"即諸義疏師不說。四條道路的彙集處為四角,二條、三條、超過四角的道路的連線處為Y字路。"于彼處也"即于出入近處也。"從村"即從自己村。乃至未出入,直至,是連貫。"關於"即就。"然後"即在彼出發時。"二者也"即比丘比丘尼也去,是連貫。"彼"即語。 "因"即差別。"異村異村"在前方式超過無罪,入內有罪,此是差別。 184."曾去義"意思是你們是曾去者。說"來,我們去"或"你應來",是連貫。"為禮塔"即為禮支提。 185."以誤期"這裡有時間誤期、門誤期、道誤期三種。其中只關於時間誤期無罪說"以誤期去,無罪"。以門誤期或道誤期沒有免罪。顯示彼義說"食前"等。"登車"即正登行道輪或車輪。"地方"即人群部分。"巡迴"即再再地去和來。第七。 8.乘船學處;

1. Aṭṭhame saha aññamaññaṃ thavanaṃ abhitthavanaṃ santhavo, saṅgamoti vuttaṃ hoti. Mittabhāvena santhavo mittasanthavo, lokehi assādetabbo ca so mittasanthavo ceti lokassādamittasanthavo, tassa vaso pabhū, tena vā āyattoti lokassādamittasanthavavaso, tena. Uddhaṃ gacchatīti uddhaṃgāminīti dassento āha 『『uddha』』ntiādi. Uddhanti ca idha paṭisoto. Tenāha 『『nadiyā paṭisota』』nti. 『『Uddhaṃgāmini』』ntimātikāpadaṃ 『『ujjavanikāyā』』tipadabhājaniyā saṃsandento āha 『『yasmā panā』』tiādi. Yoti bhikkhu. Uddhaṃ javanatoti paṭisotaṃ gamanato. Tenāti tena hetunā. Assāti 『『uddhaṃgāmini』』ntipadassa. Anusotaṃ idha adho nāmāti āha 『『anusota』』nti. Assapīti pisaddo purimāpekkho. Tatthāti 『『uddhaṃgāminiṃ vā adhogāminiṃ vā』』tivacane. Yanti nāvaṃ harantīti sambandho. Sampaṭipādanatthanti sammā paṭimukhaṃ pādanatthaṃ, ujupajjāpanatthanti attho. Etthāti nāvāyaṃ. 『『Ṭhapetvā』』tipadabhājanimapekkhitvā 『『upayogatthe nissakkavacana』』nti āha. 『『Aññatrā』』ti mātikāpade apekkhite nissakkatthe nissakkavacanampi yujjateva.

2. Ekaṃ tīraṃ agāmakaṃ araññaṃ hotīti yojanā. Addhayojanagaṇanāya pācittiyāni hontīti sambandho. Majjhena gamanepīti pisaddo agāmakaaraññatīrapassena gamane kā nāma kathāti dasseti. Na kevalaṃ nadiyāti kevalaṃ nadiyā eva anāpatti nāti yojanā, aññesupi samuddādīsu anāpattīti adhippāyo. Yopi bhikkhu gacchatīti sambandho. Hīti saccaṃ, yasmā vā.

3. Kālavisaṅketo, titthavisaṅketo, nāvāvisaṅketoti tividho visaṅketo. Tattha kālavisaṅketena anāpattiṃ sandhāya 『『visaṅketena abhiruhantī』』ti vuttaṃ. Aññena visaṅketena āpattiyeva, tamatthaṃ dassento āha 『『idhāpī』』tiādīti. Aṭṭhamaṃ.

4. Paripācitasikkhāpadaṃ

5. Navame mahānāgesūti mahāarahantesu tiṭṭhamānesu santesu, cetake pessabhūte navake bhikkhū nimantetīti adhippāyo. Itarathāti vibhattivipallāsato vā pāṭhasesato vā aññena pakārena. Antaraṃ majjhaṃ pattā kathā antarakathāti dassento āha 『『avasāna』』ntiādi. Pakirīyitthāti pakatā, na pakatā vippakatāti vutte kariyamānakathāvāti āha 『『kariyamānā hotī』』ti. Addhacchikenāti upaḍḍhacakkhunā. Tehīti therehi.

194.Laddhabbanti laddhārahaṃ. Assāti 『『bhikkhuniparipācita』』ntipadassa. Sammā ārabhitabboti samārambhoti dassento āha 『『samāraddhaṃ vuccatī』』ti. Paṭiyāditassāti paripācitassa bhattassa. Gihīnaṃ samārambhoti gihisamārambho, katvatthe cetaṃ sāmivacanaṃ. Tatoti tato bhattato. Aññatrāti vinā. Tamatthaṃ vivaranto āha 『『taṃ piṇḍapātaṃ ṭhapetvā』』ti. Padabhājane pana vuttanti sambandho. 『『Ñātakapavāritehī』』tipadaṃ 『『asamāraddho』』tipade kattā. Atthatoti bhikkhuniaparipācitaatthato. Tasmāti yasmā atthato samāraddhova hoti, tasmā.

195.Paṭiyāditanti paṭiyattaṃ. Pakatiyā paṭiyattaṃ pakatipaṭiyattanti dassento āha 『『pakatiyā』』tiādi. Mahāpaccariyaṃ pana vuttanti sambandho. Tassāti tasseva bhikkhuno. Aññassāti tato aññassa bhikkhuno.

197.Bhikkhuniparipācitepīti pisaddo bhikkhuniaparipācite kā nāma kathāti dassetīti. Navamaṃ.

1. Rahonisajjasikkhāpadaṃ

我來為您直譯這段巴利文： 188. 第八中共相讚歎為親近,意思是交往。以友誼親近為友誼親近,為世間所味著且彼友誼親近為世間味著友誼親近,彼之力為主,或依彼為世間味著友誼親近力,由彼。"上行"即上去顯示說"上"等。"上"在此是逆流。所以說"河的逆流"。將"上行"母題詞與"上流"詞解釋配合說"但因為"等。"誰"即比丘。"從上流"即從逆流行。"由彼"即由彼因。"彼"即"上行"詞的。順流在此名為下所以說"順流"。"彼也"中也字關係前者。"于彼處"即在"上行或下行"語中。"彼"即船拖行,是連貫。"為正向"即為正對面進行,意思是為正直進行。"於此"即在船中。看"除外"詞解釋說"賓格義中離格語"。在"除"母題詞期待離格義時離格語也適合。 189. 一岸成為無村林,是連貫。以半由旬計算有波逸提罪,是連貫。"在中間去也"中也字顯示在無村林岸邊去何況說。"不僅河"即不僅河才無罪,是連貫,意指在其他海等也無罪。"任何比丘去"是連貫。"因"即確實,或因為。 191. 時間誤期、渡口誤期、船誤期為三種誤期。其中關於時間誤期無罪說"以誤期登"。以其他誤期確有罪,顯示彼義說"於此也"等。第八。 9.準備學處 192. 第九中"在大龍等"即在諸大阿羅漢存在時,意指請新學比丘作傭人。"其他方式"即從變位轉變或殘文以外的其他方式。顯示中間到達的語為中間語說"終了"等。"散"即已作,非已作為未作所以說"正在作"。"以半眼"即以半目。"由彼等"即由諸長老。 194."應得"即應得的。"彼"即"比丘尼準備"詞的。顯示"正確開始"為"等起"說"稱為等起"。"已準備的"即已準備的食物的。"居士等起"即居士等起,這是作義中的所有格。"從彼"即從彼食。"除"即無。顯示彼義說"除彼缽食"。但在詞分別中說,是連貫。"諸親戚邀請者"詞是"非等起"詞的作者。"從義"即從比丘尼非準備義。"所以"即因為從義即是等起,所以。 195."準備"即已備。顯示"本來已備為本來已備"說"本來"等。但在大譬喻說,是連貫。"彼"即彼比丘的。"其他"即從彼其他比丘的。 197."在比丘尼準備也"中也字顯示在比丘尼非準備何況說。第九。 10.秘密坐學處

1. Dasame pāḷiattho cāti ettha pāḷisaddo vinicchiyasadde ca yojetabbo 『『pāḷivinicchayo』』ti. Hīti saccaṃ, yasmā vā. 『『Idaṃ sikkhāpada』』ntipadaṃ 『『ekapariccheda』』ntipade tulyatthakattā, 『『paññatta』』ntipade kammaṃ. Uparīti acelakavaggeti. Dasamaṃ.

Ovādavaggo tatiyo.

1. Bhojanavaggo

2. Āvasathapiṇḍasikkhāpada-atthayojanā

3. Bhojanavaggassa paṭhame āvasathe paññatto piṇḍo āvasathapiṇḍoti dassento āha 『『samantā』』tiādi. Parikkhittanti parivutaṃ āvasathanti sambandho. Addhaṃ pathaṃ gacchantīti addhikā. Gilāyanti rujantīti gilānā. Gabbho kucchiṭṭhasatto etāsanti gabbhiniyo. Malaṃ pabbājentīti pabbajitā, tesaṃ yathānurūpanti sambandho. Paññattāni mañcapīṭhāni etthāti paññattamañcapīṭho, taṃ. Anekagabbhaparicchedaṃ anekapamukhaparicchedaṃ āvasathaṃ katvāti yojanā. Tatthāti āvasathe. Tesaṃ tesanti addhikādīnaṃ. Hiyyosaddassa atītānantarāhassa ca anāgatānantarāhassa ca vācakattā idha anāgatānantarāhavācakoti āha 『『svepī』』ti. Kuhiṃ gatā iti vutteti yojanā. 『『Kukkuccāyanto』』tipadassa nāmadhātuṃ dassento āha 『『kukkuccaṃ karonto』』ti.

4. 『『Addhayojanaṃ vā yojanaṃ vā』』tiiminā 『『pakkamitu』』ntipadassa kammaṃ dasseti. 『『Gantu』』ntiiminā kamusaddassa padavikkhepatthaṃ dasseti. 『『Anodissā』』tipadassa tvāpaccayantabhāvaṃ dassetuṃ 『『anuddisitvā』』ti vuttaṃ. Pāsaṃ ḍetīti pāsaṇḍo, sattānaṃ cittesu diṭṭhipāsaṃ khipatīti attho. Atha vā taṇhāpāsaṃ, diṭṭhipāsañca ḍeti uḍḍetīti pāsaṇḍo, taṃ pāsaṇḍaṃ. Yāvatattho paññatto hotīti yāvatā attho hoti, tāvatā paññatto hotīti yojanā. 『『Yāvadattho』』tipi pāṭho, ayamevattho. Dakāro padasandhikaro. Sakiṃ bhuñjitabbanti ekadivasaṃ sakiṃ bhuñjitabbanti attho. Tenāha 『『ekadivasaṃ bhuñjitabba』』nti.

Etthāti imasmiṃ sikkhāpade. Ekakulena vā paññattanti sambandho. Bhuñjituṃ na vaṭṭati ekato hutvā paññattattāti adhippāyo. Nānākulehi paññattaṃ piṇḍanti yojanā. Bhuñjituṃ vaṭṭati nānākulāni ekato ahutvā visuṃ visuṃ paññattattāti adhippāyo. Yopi piṇḍo chijjatīti sambandho. Upacchinditvāti asaddhiyādipāpacittattā upacchinditvā.

208.Anuvasitvāti punappunaṃ vasitvā. Antarāmagge gacchantattā 『『gacchanto bhuñjatī』』ti idaṃ tāva yuttaṃ hotu, gataṭṭhāne pana gamitattā kathaṃ? Paccuppannasamīpopi atīto tena saṅgahitattā yuttaṃ. 『『Kuto nu tvaṃ bhikkhu āgacchasī』』tiādīsu (saṃ. ni. 1.130) viya. Taṃsamīpopi hi tādiso. Nānāṭṭhānesu nānākulānaṃ santake pakatiyā anāpattibhāvato nānāṭṭhānesu ekakulasseva santakaṃ sandhāya vuttaṃ 『『anāpattī』』ti. Āraddhassa vicchedattā 『『puna ekadivasaṃ bhuñjituṃ labhatī』』ti vuttaṃ. 『『Odissā』』ti sāmaññato vuttepi bhikkhūyeva gahetabbāti āha 『『bhikkhūnaṃyevā』』ti. Paṭhamaṃ.

1. Gaṇabhojanasikkhāpadaṃ

我來為您直譯這段巴利文： 198. 第十中"巴利義和"此中巴利詞應與抉擇詞連線為"巴利抉擇"。"因"即確實,或因為。"此學處"詞因與"一章"詞同義為作者,與"制定"詞為賓語。"上"即在無衣者品中。第十。 教誡品第三。 4.食品品 1.客舍食學處義解 203. 食品品第一中顯示"在客舍制定的食為客舍食"說"周遍"等。有圍墻即有圍繞的客舍,是連貫。"行道"即行路。"病"即患病。"懷孕"即胎在腹中者。"出"即排出污穢,對彼等如適宜,是連貫。"已設床椅"即此有已設床椅,彼。作有多室劃分多門劃分的客舍,是連貫。"于彼處"即在客舍。"彼等彼等"即諸行路者等。因為昨日詞表示緊接過去和緊接未來,在此表示緊接未來所以說"明日也"。說"往何處"是連貫。顯示"作懺悔"詞的名詞詞根說"作懺悔"。 206. 以"半由旬或一由旬"顯示"離開"詞的賓語。以"去"顯示kamu詞的詞散義。為顯示"不指定"詞的tvā後綴詞尾說"不指定"。置陷阱為外道,意思是在諸眾生心中投擲見陷阱。或者投擲貪陷阱和見陷阱為外道,彼外道。制定如量需要即如量有需要,如是制定,是連貫。"如需要"也是讀法,此即其義。d音是詞連聲。"一次應食"意思是一天一次應食。所以說"一天應食"。 "於此"即在此學處。"由一家制定"是連貫。不可食因為成為一起制定的意思。"諸不同家制定的食"是連貫。可食因為諸不同家非成為一起而各別制定的意思。"任何食斷"是連貫。"斷絕"即因為不信等噁心而斷絕。 208."又住"即再再住。因為在中途去所以"去者食"這先是適當,但在已去處已去如何？現在臨近的過去也由彼攝故適當。如"比丘你從何處來"等中。因為彼臨近的也如是。因為在不同處諸不同家所有本來無罪故關於不同處一家所有說"無罪"。因為已開始斷絕故說"又一天可食"。雖然總體說"指定"但應取只是諸比丘所以說"只是諸比丘的"。第一。 2.眾食學處;

1. Dutiye pahīnalābhasakkārassa hetuṃ dassento āha 『『so kirā』』tiādi. Soti devadatto. 『『Ahosī』』ti ca 『『pākaṭo jāto』』ti ca yojetabbo. Ajātasattunāti ajātasseyeva piturājassa sattubhāvato ajātasattunā, 『『mārāpetvā』』tipade kāritakammaṃ. Rājānanti bimbisārarājaṃ, 『『mārāpetvā』』tipade dhātukammaṃ. Abhimāreti abhinilīyitvā bhagavato māraṇatthāya pesite dhanudhare. Gūḷhapaṭicchannoti guhito hutvā paṭicchanno. Parikathāyāti pariguhanāya kathāya. 『『Rājānampī』』tipadaṃ 『『mārāpesī』』tipade dhātukammaṃ. Pavijjhīti pavaṭṭesi. Tatoti tato vuttato paraṃ uṭṭhahiṃsūti sambandho. Nagare nivasantīti nāgarā. Rājāti ajātasatturājā. Sāsanakaṇṭakantisāsanassa kaṇṭakasadisattā sāsanakaṇṭakaṃ. Tatoti nīharato. Upaṭṭhānampīti upaṭṭhānampi, upaṭṭhānatthāyapi vā. Aññepīti rājato aññepi. Assāti devadattassa. Kiñci khādanīyabhojanīyaṃ 『『dātabba』』nti iminā yojetabbaṃ. Kiñci vā abhivādanādi 『『kātabba』』nti iminā sambandho. Kulesu viññāpetvā bhuñjanassa hetuṃ dassento āha 『『mā me』』tiādi. Posento hutvā bhuñjatīti sambandho.

2. Bhattaṃ anadhivāsentānaṃ kasmā cīvaraṃ parittaṃ uppajjatīti āha 『『bhattaṃ agaṇhantāna』』ntiādi.

3. Cīvarakārake bhikkhū bhattena kasmā nimantentīti āha 『『gāme』』tiādi.

215.Nānāverajjaketi ettha rañño idaṃ rajjaṃ, visadisaṃ rajjaṃ virajjaṃ, nānappakāraṃ virajjaṃ nānāvirajjaṃ. Nānāvirajjehi āgatā nānāverajjakā. Majjhe vuddhi hotīti āha 『『nānāvidhehi aññarajjehi āgate』』ti. Aññarajjehīti rājagahato aññehi rajjehi. Rañjitabbanti rañjanti vutte niggahitassa anāsanaṃ sandhāya vuttaṃ 『『nānāverañjakeitipi pāṭho』』ti.

218.Gaṇabhojaneti gaṇassa bhojanaṃ gaṇabhojanaṃ, gaṇabhojanassa bhojanaṃ gaṇabhojanaṃ, tasmiṃ gaṇabhojane pācittiyanti attho. 『『Rattūparato』』tiādīsu (dī. ni. 1.10; ma. ni.

我來為您直譯這段巴利文： 209. 第二中顯示失去利養恭敬的因說"據說彼"等。"彼"即提婆達多。"是"和"變得顯著"應連貫。"未生怨"即因為未生時即為父王之敵故為未生怨,是"令殺"詞的使動賓語。"王"即頻毗娑羅王,是"令殺"詞的詞根賓語。"害"即為殺世尊目的而潛伏派遣的弓手。"隱秘掩蔽"即成為隱藏而掩蔽。"曲說"即以圍繞隱藏的語。"王也"詞是"令殺"詞的詞根賓語。"投"即轉動。"從彼"即從彼所說之後起來,是連貫。"住城者"即城民。"王"即未生怨王。"教障"即因為如教的刺般故為教障。"從彼"即從驅出。"侍奉也"即侍奉也,或為侍奉也。"其他也"即從王其他也。"彼"即提婆達多的。任何硬食軟食應與"應給"此連貫。或任何禮拜等與"應作"此連貫。顯示在諸家告知而食的因說"勿我"等。成為養育者而食,是連貫。 211. 不受食為何衣少生起說"不取食"等。 212. 為何以食請作衣諸比丘說"在村"等。 215."在諸不同國來者"此中王的此為國,不同國為異國,不同種異國為不同異國。從諸不同異國來為諸不同國來者。中間有增長所以說"從諸不同種其他國來"。"從其他諸國"即從王舍城其他諸國。"應染"即染說關於鼻音不保留說"不同國來者也是讀法"。 218."在眾食"即眾的食為眾食,眾食的食為眾食,在彼眾食波逸提的意思。"夜離"等中;

1.293) viya ekassa bhojanasaddassa lopo daṭṭhabbo. Nanu uposathe viya dve tayo gaṇo nāmāti āha 『『idha gaṇo nāma cattāro』』tiādi. Tena dve tayo gaṇo nāma na honti, cattāro pana ādiṃ katvā taduttari gaṇo nāmāti dasseti. Taṃ panetanti ettha etasaddo vacanālaṅkāro dvīsu sabbanāmesu pubbasseva yebhuyyena padhānattā. Pasavatīti vaḍḍhati, jāyatīti attho. Vevacanena vāti 『『bhattena nimantemi, bhojanena nimantemī』』ti pariyāyena vā. Bhāsantarena vāti mūlabhāsāto aññāya bhāsāya vā. Ekato nimantitā bhikkhūti sambandho. Hīti saccaṃ, yasmā vā. Pamāṇanti kāraṇaṃ. 『『Cattāro』』ti liṅgavipallāsaṃ katvā 『『vihāre』』tipadena yojetabbaṃ. Ṭhitesuyevāti padaṃ niddhāraṇasamudāyo. Eko nimantitoti sambandho.

Cattāro bhikkhū viññāpeyyunti sambandho. Pāṭekkanti patiekassa bhāvo pāṭekkaṃ, visunti attho. Ekato vā nānāto vā viññāpeyyunti sambandho.

Chavisaṅkhātato bāhiracammato abbhantaracammassa thūlattā 『『mahācammassā』』ti vuttaṃ. Phālaṃ etesaṃ pādānaṃ sañjātanti phālitā, uppādentīti sambandho. Pahaṭamatte satīti yojanā. Lesena kappanti pavattaṃ cittaṃ lesakappiyaṃ.

Suttañcāti sūcipāsapavesanasuttañca. Nanu visuṃ cīvaradānasamayo viya cīvarakārasamayopi atthi, kasmā 『『yadā tadā』』ti vuttanti āha 『『visuṃ hī』』tiādi. Hīti saccaṃ, yasmā vā. Visuṃ cīvaradānasamayo viya cīvarakārasamayo nāma yasmā natthi, tasmā 『『yadā tadā』』ti mayā vuttanti adhippāyo. Tasmā yo bhikkhu karoti, tena bhuñjitabbanti yojanā. Sūciveṭhanakoti sibbanatthāya dve pilotikakhaṇḍe sambandhitvā sūciyā vijjhanako. Vicāretīti pañcakhaṇḍasattakhaṇḍādivasena saṃvidahati. Chindatīti satthakena vā hatthena vā chindati. Moghasuttanti muyhanaṃ mogho, atthato gahetabbachaṭṭetabbaṭṭhāne muyhanacittaṃ, tassa chindanaṃ suttanti moghasuttaṃ. Āgantukapaṭṭanti dupaṭṭacīvare mūlapaṭṭassa upari ṭhapitapaṭṭaṃ. Paccāgatanti paṭṭacīvarādīsu labbhati. Bandhatīti mūlapaṭṭena āgantukapaṭṭaṃ. Bandhati. Anuvātanti cīvaraṃ anupariyāyitvā vīyati bandhīyatīti anuvātaṃ, taṃ chindati. Ghaṭṭetīti dve anuvātante aññamaññaṃ sambajjhati. Āropetīti cīvarassa upari āropeti. Tatthāti cīvare. Suttaṃ karotīti sūcipāsapavesanasuttaṃ vaṭṭeti. Valetīti vaṭṭitvā suttaveṭhanadaṇḍake āvaṭṭeti. Pipphalikanti satthakaṃ. Tañhi piyampi phāletīti pipphali, sāyeva pipphalikanti katvā pipphalikanti vuccati, taṃ niseti nisānaṃ karotīti attho. Yo pana katheti, etaṃ ṭhapetvāti yojanā.

Addhānamaggassa dvigāvutattā 『『addhayojanabbhantare gāvute』』ti vuttaṃ. Abhirūḷhena bhuñjitabbanti sambandho. Yatthāti yasmiṃ kāle. 『『Sannipatantī』』ti bahukattuvasena vuttaṃ. Akusalaṃ parivajjetīti paribbājako, pabbajjavesaṃ vā pariggahetvā vajati gacchati pavattatīti paribbājako. Vinā bhāvapaccayena bhāvatthassa ñātabbato paribbājakabhāvo paribbājako, taṃ samāpannoti paribbājakasamāpanno. Atha vā paribbājakesu samāpanno pariyāpannoti paribbājakasamāpanno. 『『Etesa』』ntipadaṃ 『『yena kenacī』』tipade niddhāraṇasamudāyo.

我來為您直譯這段巴利文： 1.293) 如夜離等中應知一個食詞的省略。為什麼不如布薩中說二三為眾說"此中四為眾"等。由此顯示二三不名為眾,但四為始以上名為眾。"彼此"中此詞是語言裝飾因為在二代詞中前者多為主要。"生"即增長,意思是產生。"以同義"即以"以食請,以食物請"等同義詞。"以異語"即以從根本語異的語言。"諸一起被請比丘"是連貫。"因"即確實,或因為。"量"即因。"四"作性別轉變應與"住處"詞連貫。"于住立者中"詞是分配總體。"一被請"是連貫。 "四比丘應告知"是連貫。"個別"即個個的狀態為個別,意思是各別。"應一起或分別告知"是連貫。 因為從稱為外皮的外皮內皮粗大故說"大皮"。"裂"即彼等足產生為裂,生起,是連貫。"只在打時"是連貫。以方便適當轉起的心為方便適當。 "線和"即針孔穿入線和。為何說"何時彼時"而不如分別衣施時有衣作時說"因為分別"等。"因"即確實,或因為。因為無如分別衣施時名為衣作時,所以我說"何時彼時"的意思。所以任何比丘作,由彼應食,是連貫。"穿針"即為縫合連結二布片以針穿者。"安排"即以五片七片等方式安排。"切"即以剪刀或手切。"迷線"即迷為迷,在應從義取捨處的迷心,彼之切線為迷線。"來補"即在兩片衣上置於根本片上的補片。"往返"即在補衣等中得。"結"即以根本片結來補片。"緣邊"即衣繞行后織結為緣邊,切彼。"連線"即二緣邊互相連繫。"上置"即上置於衣上。"于彼處"即在衣。"作線"即轉動針孔穿入線。"卷"即卷后線上卷棒上卷。"剪刀"即剪刀。因為彼切可愛故為剪,彼即剪刀作為剪刀而稱為剪刀,磨彼意思是作磨。但誰說,除此,是連貫。 因為長途道路是二牛呼故說"半由旬內牛呼"。"已登應食"是連貫。"在何處"即在何時。"集會"以多作者語說。"避惡"即外道,或取出家相而行去運轉為外道。因為無有狀態後綴應知狀態義外道狀態為外道,成就彼為成就外道。或者在外道中成就包含為成就外道。"彼等"詞是"由任何"詞的分配總體。

1. Yepi bhikkhū bhuñjantīti sambandho. Tatthāti 『『dve tayo ekato』』tivacane. Animantito catuttho yassa catukkassāti animantitacatutthaṃ, animantitena vā catutthaṃ animantitacatutthaṃ. Eseva nayo aññesupi catutthesu. Idhāti imasmiṃ sāsane. Nimantetīti akappiyanimantanena nimanteti. Tesūti catūsu bhikkhūsu. Soti upāsako. Aññanti nāgatabhikkhuto aññaṃ, nimantitabhikkhuto vā. Taṅkhaṇappattanti tasmiṃ pucchanakathanakkhaṇe pattaṃ. Hīti vitthāro. Tatthāti tasmiṃ ṭhāne, gehe vā. Tehīti karaṇabhūtehi bhikkhūhi.

Soti piṇḍapātiko. Anāgacchantampīti sayaṃ na āgacchantampi. Lacchathāti labhissatha.

Sopīti sāmaṇeropi, na piṇḍapātikoyevāti attho.

Tatthāti gilānacatutthe, tesu catūsu vā. Gilāno itaresaṃ pana gaṇapūrako hotīti yojanā.

Gaṇapūrakattāti samayaladdhassa gaṇapūrakattā. Catukkānīti cīvaradānacatutthaṃ cīvarakāracatutthaṃ addhānagamanacatutthaṃ nāvābhiruhanacatutthaṃ mahāsamayacatutthaṃ, samaṇabhattacatutthanti cha catukkāni. Purimehi missetvā ekādasa catukkāni veditabbāni. Eko paṇḍito bhikkhu nisinno hotīti sambandho. Tesūti tīsu bhikkhūsu, gatesu gacchatīti yojanā. Bhutvā āgantvā ṭhitesupi anāpattiyeva. Kasmā sabbesaṃ anāpatti, nanu cattāro bhikkhū ekato gaṇhantīti āha 『『pañcannaṃ hī』』tiādi. Hīti saccaṃ, yasmā vā. Bhojanānaṃyevāti na yāgukhajjakaphalāphalādīnaṃ. Tāni cāti yehi bhojanehi visaṅketaṃ natthi, tāni ca bhojanāni. Tehīti catūhi bhikkhūhi . Tānīti yāguādīni. Itīti tasmā anāpattinti yojanā.

Koci pesito apaṇḍitamanusso vadatīti yojanā. Kattukāmena pesitoti sambandho. Bhattaṃ gaṇhathāti vāti vāsaddo 『『odanaṃ gaṇhatha, bhojanaṃ gaṇhatha, annaṃ gaṇhatha, kuraṃ gaṇhathā』』ti vacanānipi saṅgaṇhāti. Nimantanaṃ sādiyantīti nemantanikā. Piṇḍapāte dhutaṅge niyuttāti piṇḍapātikā. Punadivase bhanteti vutteti yojanā. Haritvāti apanetvā. Tatoti tato vadanato paranti sambandho. Vikkhepanti vividhaṃ khepaṃ. Teti asukā ca asukā ca gāmikā. Bhanteti vutteti yojanā. Sopīti apaṇḍitamanussopi, na gāmikāyevāti attho. Kasmā na labhāmi bhanteti vutteti yojanā. Evaṃ 『『kathaṃ nimantesuṃ bhante』』ti etthāpi. Tatoti tasmā kāraṇā. Esāti eso gāmo. Tanti bhūmatthe cetaṃ upayogavacanaṃ, tasmiṃ gāme carathāti hi attho. Kiṃ etenāti etena pucchanena kiṃ payojanaṃ. Etthāti pucchane. Mā pamajjitthāti vadatīti sambandho. Dutiyadivaseti nimantanadivasato dutiyadivase. Dhuragāmeti padhānagāme, antikagāme vā. Bhāvo nāma kiriyattā ekoyeva hoti, tasmā kattāraṃ vā kammaṃ vā sambandhaṃ vā apekkhitvā bahuvacanena na bhavitabbaṃ, tena vuttaṃ 『『na dubbacehi bhavitabba』』nti. Tesūti gāmikesu bhojentesūti sambandho. Asanasālāyanti bhojanasālāyaṃ. Sā hi asati bhuñjati etthāti asanā, salanti pavisanti assanti sālā, asanā ca sā sālāceti asanasālāti atthena 『『asanasālā』』ti vuccati.

我來為您直譯這段巴利文： 220. "也諸比丘食"是連貫。"于彼處"即"二三一起"語中。未請第四為其四者為未請第四,或以未請為第四為未請第四。此即在其他第四中也的方法。"此"即在此教中。"請"即以不適當請而請。"彼等"即四比丘中。"彼"即優婆塞。"其他"即從未來比丘的其他,或從被請比丘的。"彼刻到達"即在彼問說刻到達。"因"即廣說。"于彼處"即在彼處,或在家。"由彼等"即成為作者的諸比丘。 "彼"即乞食者。"不來也"即自己不來也。"將得"即將獲得。 "彼也"即沙彌也,意思是不僅乞食者。 "于彼處"即病第四,或彼等四中。病者是其他者的眾完全者,是連貫。 "因眾完全性"即因時得的眾完全性。"四組"即衣施第四、衣作第四、行路第四、上船第四、大集第四、沙門食第四六四組。應知與前混合為十一四組。一個賢比丘坐,是連貫。"彼等"即三比丘中,在已去者中去,是連貫。已食來已住立者也無罪。為何一切無罪,難道不是四比丘一起取說"因為五"等。"因"即確實,或因為。"只諸食"即非粥硬食果非果等。"彼等和"即由彼等食無相違,彼等和食。"由彼等"即由四比丘。"彼等"即粥等。"如是"即所以無罪,是連貫。 某被派遣的無智人說,是連貫。"欲作被派遣"是連貫。"取飯"等中等詞也攝"取飯,取食物,取食,取米飯"等語。受請為受請者。在乞食頭陀中努力為乞食者。在"尊者明日"說時,是連貫。"運去"即帶去。"從彼"即從彼說之後,是連貫。"散亂"即種種散。"彼等"即某某村民。在"尊者"說時,是連貫。"彼也"即無智人也,意思是不僅村民。在"為何不得尊者"說時,是連貫。如是在"如何請尊者"此中也。"從彼"即從彼因。"此"即此村。"彼"即此處賓語詞是處格,意思是行於彼村。"由此何"即由此問有何目的。"於此"即在問。說"勿放逸",是連貫。"第二日"即從請日第二日。"首要村"即主要村,或近村。所謂狀態因為是動作只是一,所以不應依作者或業或關係有複數,因此說"不應成為難語"。"彼等"即諸村民正食時,是連貫。"在食堂"即在食堂。因為彼坐食於此為坐,潛入住於此為堂,坐和彼堂為食堂,以此義稱為"食堂"。

Atha panāti tato aññathā pana. Apādānattho hi athasaddo. Tattha tatthāti tasmiṃ tasmiṃ ṭhāne antaravīthiādīsūti attho. Paṭikaccevāti paṭhamaṃ katvā eva. Bhikkhūsu gāmato anikkhantesu pagevāti vuttaṃ hoti. Na vaṭṭatīti 『『bhattaṃ gaṇhathā』』ti pahiṇattā na vaṭṭati. Ye pana manussā bhojentīti sambandho. Nivattathāti vuttapadeti 『『nivattathā』』ti vutte kiriyāpade. Yassakassacihotīti yassa kassaci atthāya hotīti yojanā. Nivattituṃ vaṭṭatīti 『『bhattaṃ gaṇhathā』』ti avuttattā nivattituṃ vaṭṭati. Sambandhaṃ katvāti 『『nivattatha bhante』』ti bhantesaddena abyavahitaṃ katvā. Nisīdatha bhante, bhattaṃ gaṇhathāti bhantesaddena byavahitaṃ katvā vutte 『『nisīdathā』』tipade nisīdituṃ vaṭṭati. Atha bhantesaddena byavahitaṃ akatvā 『『nisīdatha, bhattaṃ gaṇhathā』』ti sambandhaṃ katvā vutte nisīdituṃ vaṭṭati. Iccetaṃ nayaṃ atidisati 『『eseva nayo』』tiimināti. Dutiyaṃ.

1. Paramparabhojanasikkhāpadaṃ

2. Tatiye 『『na kho…pe… karontī』』tipāṭhassa atthasambandhaṃ dassento āha 『『yena niyāmenā』』tiādi. Tattha 『『yena niyāmenā』』tiiminā 『『yathayime manussā』』ti ettha yathāsaddassa yaṃsaddatthabhāvaṃ dasseti. Tenāti tena niyāmena. Iminā yathāsaddassa niyamaniddiṭṭhabhāvaṃ dasseti. 『『Ñāyatī』』tiiminā kiriyāpāṭhasesaṃ dasseti. 『『Sāsanaṃ vā dānaṃ vā』』tipadehi idaṃsaddassa atthaṃ dasseti. Buddhappamukhe saṅgheti sampadānatthe cetāni bhummavacanāni, buddhappamukhassa saṅghassa dānaṃ vāti attho. 『『Paritta』』ntiiminā orakasaddassa atthaṃ dasseti. 『『Lāmaka』』ntiiminā parittasaddassa parivāratthaṃ nivatteti. Kiro eva patibhāve niyutto kirapatikoti atthaṃ dassento āha 『『kirapatikoti etthā』』ti ādi. Soti kirapatiko. Kammaṃ kāretīti sambandho. Upacāravasenāti vohāravasena, upalakkhaṇavasena, padhānavasena vāti attho. Na kevalaṃ badarāyeva, aññepi pana bahū khādanīyabhojanīyā paṭiyattāti adhippāyo. Badarena misso badaramisso, badarasāḷavoti āha 『『badarasāḷavenā』』ti. Badaracuṇṇena misso madhusakkharādi 『『badarasāḷavo』』ti vuccati.

3. Uddhaṃ sūro uggato asmiṃ kāleti ussūroti vutte atidivākāloti āha 『『atidivā』』ti.

4. Ayaṃ bhattavikappanā nāma vaṭṭatīti yojanā. Pañcasu sahadhammikesūti niddhāraṇasamudāyo, itthannāmassāti sambandho. Yadi pana sammukhāpi vikappituṃ vaṭṭati, tadā attanā saha ṭhitassa bhagavato kasmā na vikappetīti āha 『『sā cāya』』ntiādi. Sā ayaṃ vikappanā saṅgahitāti sambandho. Kasmā bhagavato vikappetuṃ na vaṭṭatīti āha 『『bhagavati hī』』tiādi. Hīti saccaṃ, yasmā vā. Saṅghena katanti sambandho.

我來為您直譯這段巴利文： "然後但"即從彼另外但。因為然詞是離格義。"于彼彼處"即在彼彼處中間街等中的意思。"先前就"即先作就。說是在諸比丘未出村之前。"不適"即因派遣"取飯"故不適。"但諸人正食"是連貫。在"歸去"說詞即在"歸去"說動作詞。"為任何有"即為任何義有,是連貫。"適合歸去"即因未說"取飯"故適合歸去。"作連結"即與"尊者歸去"中尊者詞無間作。在說"尊者坐,取飯"以尊者詞有間時,于"坐"詞適合坐。然後不以尊者詞作有間而說"坐,取飯"作連結時,適合坐。以"此即方法"此顯示此方法。第二。 3. 輾轉食學處 221. 在第三顯示"非實…等…作"文的義連貫說"以何方式"等。其中以"以何方式"此顯示"如此等人"此中如詞為彼詞義。"由彼"即由彼方式。以此顯示如詞為方式指示。以"了知"此顯示動作文余。以"教令或施或"詞顯示此詞的義。在以佛為首僧中此等是處格為與格,意思是施與以佛為首僧。以"微少"此顯示少詞的義。以"劣"此遮微少詞的隨從義。顯示只任職替代為任職代替的義說"任職代替即於此"等。"彼"即任職代替。"令作業"是連貫。"以近行"即以言說,或以顯相,或以主要的意思。不僅只藤果,但其他也多預備硬食軟食的意趣。以藤果混合為藤果混合,藤果食說"以藤果食"。以藤果粉混合的蜂蜜砂糖等稱為"藤果食"。 222. 上升太陽升於此時為日昇說"太過日"。 226. "此名為食分配適合"是連貫。"在五同法者中"是分配總體,"為如是名"是連貫。但若適合當面分配,則為何不對與自己一起住的世尊分配說"彼此"等。彼此分配攝受,是連貫。為何不適合對世尊分配說"因為於世尊"等。"因"即確實,或因為。"僧伽所作"是連貫。

1. 『『Dve tayo nimantane』』tipadāni liṅgavipallāsānīti āha 『『dve tīṇi nimantanānī』』ti. Nimantitabbo etehīti nimantanāni bhojanāni bhuñjatīti sambandho. Dve tīṇi kulāni ākirantīti yojanā. Sūpabyañjananti sūpo ca byañjanañca sūpabyañjanaṃ. Anāpatti ekato missitattāti adhippāyo. Mūlanimantananti paṭhamanimantanaṃ bhojanaṃ. Antoti heṭṭhā. Ekampi kabaḷanti ekampi ālopaṃ. Yathā tathā vāti yena vā tena vā ākārena. Tatthāti tasmiṃ bhojane. Rasaṃ vāti khīrato aññaṃ rasaṃ vā. Yena khīrarasena ajjhotthataṃ bhattaṃ ekarasaṃ hoti, taṃ khīraṃ vā taṃ rasaṃ vā ākirantīti yojanā. Yaṃsaddo hi uttaravākye ṭhito pubbavākye taṃsaddaṃ avagamayati. Khīrena saṃsaṭṭhaṃ bhattaṃ khīrabhattaṃ. Evaṃ rasabhattaṃ. Aññepīti khīrabhattarasabhattadāyakato aññepi. Anāpatti bhattena amissitattāti adhippāyo. 『『Bhuñjantenā』』tipadaṃ 『『bhuñjitu』』ntipade bhāvakattā. Sappipāyāsepīti sappinā ca pāyāsena ca kate bhattepi.

Tassāti mahāupāsakassa. Āpattīti ca vaṭṭatīti ca dvinnaṃ aṭṭhakathāvādānaṃ yuttabhāvaṃ mahāpaccarivādena dassetuṃ vuttaṃ 『『mahāpaccariya』』ntiādi. Dve aṭṭhakathāvādā hi sandhāyabhāsitamattameva visesā, atthato pana ekā. Mahāpaccariyaṃ vuttanti sambandho. Ekovāti kumbhiyā ekova. Paramparabhojananti parassa parassa bhojanaṃ . Nimantitamhāti ahaṃ nimantito amhi nanūti attho. Āpucchitvāpīti mahāupāsakaṃ āpucchitvāpi.

Soti anumodako bhikkhu. Tanti bhikkhuṃ. Aññoti aññataro. Kinti kasmā. Nimantitattāti nimantitabhāvato.

Sakalena gāmena nimantitopi ekato hutvāva nimantitassa kappati, na visuṃ visunti āha 『『ekato hutvā』』ti. Pūgepīti samādapetvā puññaṃ karontānaṃ samūhepi. 『『Nimantiyamāno』』tipadassa nimantanākāraṃ dassento āha 『『bhattaṃ gaṇhā』』ti. Yadaggenāti yaṃ aggena yena koṭṭhāsenāti attho. Dvīsu theravādesu mahāsumattheravādova yuttoti so pacchā vuttoti. Tatiyaṃ.

1. Kāṇamātāsikkhāpadaṃ

2. Catutthe 『『nakulamātāti』』ādīsu (a. ni. 1.266; a. ni. aṭṭha. 1.1.266) nakulassa bhagavato mātā nakulamātāti ca nakulañca bhagavato taṃ mātā cāti nakulamātāti ca attho sambhavati, 『『uttaramātāti』』ādīsu uttarāya mātā uttaramātāti atthoyeva sambhavati. Tesu 『『uttaramātā』』tipadasseva 『『kāṇamātā』』tipadassa kāṇāya mātā kāṇamātāti atthoyeva sambhavatīti āha 『『kāṇāya mātā』』ti. Tassā dhītuyā 『『kāṇā』』tināmena vissutabhāvaṃ dassento āha 『『sā kirā』』tiādi. Sāti dārikā vissutā ahosīti sambandho. Assāti mahāupāsikāya. Ye yeti purisā. 『『Rāgena kāṇā hontī』』tiiminā kaṇanti nimilanti rāgena purisā etāyāti kāṇāti atthaṃ dasseti. Tassāti kāṇāya. Āgatanti ettha bhāvatthe toti āha 『『āgamana』』nti. Adhippāyoti 『『kismiṃ viyā』』tipadassa, kāṇamātāya vā adhippāyo . Rittāti tucchā, suññāti attho. 『『Asmiṃ gamane』』tiiminā bāhiratthasamāsaṃ dasseti. 『『Ariyasāvikā』』tiādinā ariyānaṃ bhikkhūhi apaṭivibhattabhogaṃ dasseti. Na kevalaṃ kiñci parikkhayaṃ agamāsi, atha kho sabbanti āha 『『sabbaṃ parikkhayaṃ agamāsī』』ti. Kāṇāpīti pisaddo na kevalaṃ mātāyeva maggaphalabhāginī ahosi, atha kho kāṇāpi sotāpannā ahosīti dasseti. Sopi purisoti kāṇāya patibhūto sopi puriso. Pakatiṭṭhāneyevāti jeṭṭhakapajāpatiṭṭhāneyeva.

我來為您直譯這段巴利文： 229. "二三在請"詞是性別轉變說"二三請"。"由此等應請"即請食物食,是連貫。二三家撒,是連貫。"羹調味"即羹和調味為羹調味。意趣是因一起混合故無罪。"根本請"即第一請食。"內"即下。"一團也"即一口也。"如此或"即以此或彼行相。"于彼處"即于彼食。"味或"即從乳的其他味或。由彼乳味覆蓋的飯成為一味,彼乳或彼味撒,是連貫。因為在後語中住的彼詞令了知前語中的彼詞。以乳混合的飯為乳飯。如是味飯。"其他也"即從乳飯味飯施者的其他也。意趣是因與飯未混合故無罪。"正食"詞在"食"詞中是狀態作者。"于酥乳粥也"即于以酥和乳粥作的飯也。 "彼"即大優婆塞。為顯示"罪"和"適合"二註釋說的適當性以大諸奇說說"大諸奇"等。因為二註釋說只是依約而說的差別,但依義則為一。說在大諸奇,是連貫。"一者"即鍋中一者。"輾轉食"即他者他者的食。"我被請"即我實被請的意思。"告知也"即告知大優婆塞也。 "彼"即隨喜比丘。"彼"即比丘。"其他"即某。"何"即為何。"因被請"即從被請性。 被整村請也只是一起而被請的適合,不適合各別各別說"一起"。"于眾也"即于勸導作福者的眾也。顯示"正被請"詞的請相說"取飯"。"以何首"即以彼為首以何部分的意思。在二長老說中只有大蘇摩長老說適當所以彼后說。第三。 4. 盲女母學處 230. 在第四"那庫羅母"等中,那庫羅的世尊的母親為那庫羅母和那庫羅和世尊的彼母為那庫羅母的義生起,在"郁多羅母"等中只有郁多羅的母親為郁多羅母的義生起。在彼等中只有如"郁多羅母"詞的"盲女母"詞只有盲女的母親為盲女母的義生起說"盲女的母親"。顯示彼女兒以"盲女"名聞名說"彼確實"等。"彼"即少女聞名,是連貫。"彼"即大優婆夷。"凡凡"即諸男子。以"以貪盲"此顯示男子以貪閉眼于彼為盲的義。"彼"即盲女。"來"即此中是狀態詞所以說"來"。"意趣"即"如何"詞的,或盲女母的意趣。"空"即空,意思是空。以"於此去"此顯示外義複合詞。以"聖弟子"等顯示聖者的未分別受用。不僅某到達損盡,但一切說"一切到達損盡"。"盲女也"即也詞顯示不僅只母親成為道果分,但盲女也成為預流者。"彼男子也"即盲女的保證人彼男子也。"只在自然處"即只在最上妻子處。

231.Imasmiṃ pana vatthusminti imasmiṃ pūvavatthusmiṃ. Etanti pātheyyavatthuṃ. Ariyasāvakattāti ariyabhūtassa sāvakassa bhāvato, ariyassa vā sammāsambuddhassa sāvakabhāvato.

1. Paheṇakapaṇṇākārasaddānaṃ aññamaññavevacanattā vuttaṃ 『『paheṇakatthāyāti paṇṇākāratthāyā』』ti. Idhāti 『『pūvehi vā』』tipade, sikkhāpade vā. Baddhasattūti madhusakkharādīhi missetvā baddhasattu. Thūpīkatanti thūpīkataṃ katvā.

『『Dvattipattapūre』』tipadassa visesanuttarabhāvaṃ dassetuṃ vuttaṃ 『『pūre patte』』ti. Dve vā tayo vā pattāti dvattipattā, vāsaddatthe saṅkhyobhayabāhiratthasamāso, tisaddaparattā dvissa ca akāro hoti, dvattipattā ca te pūrā cāti dvattipattapūrā, te dvattipattapūre gahetvāti yojanā. 『『Ācikkhitabba』』nti vuttavacanassa ācikkhanākāraṃ dassento āha 『『atra mayā』』tiādi. Tenāpīti dutiyenāpi. Paṭhamabhikkhu ekaṃ gahetvā dutiyabhikkhussa ārocanañca dutiyabhikkhu ekaṃ gahetvā tatiyabhikkhussa ārocanañca atidisanto āha 『『yenā』』tiādi. Tattha yenāti paṭhamabhikkhunā. Paṭikkamanti bhuñjītvā etthāti paṭikkamananti vutte asanasālāva gahetabbāti āha 『『asanasāla』』nti. Yatthāti yassaṃ asanasālāyaṃ. Mukholokanaṃ na vaṭṭatīti āha 『『attano』』tiādi. Aññatthāti paṭikkamanato aññattha. Assāti bhikkhussa.

『『Saṃvibhajitabba』』nti vuttavacanassa saṃvibhajanākāraṃ dassetuṃ vuttaṃ 『『sace tayo』』tiādi. Yathāmittanti yassa yassa mittassa. Akāmāti na kāmena. Kāraṇatthe cetaṃ nissakkavacanaṃ.

235.Antarāmaggeti maggassa antaro antarāmaggo, sukhuccāraṇatthaṃ majjhe dīgho, tasmiṃ. Bahumpi dentānaṃ etesaṃ ñātakapavāritānaṃ bahumpi paṭiggaṇhantassāti yojanā. Aṭṭhakathāsu pana vuttanti sambandho. Aṭṭhakathānaṃ vacanaṃ pāḷiyā na sametīti. Catutthaṃ.

1. Paṭhamapavāraṇasikkhāpadaṃ

2. Pañcame pavāritāti ettha vassaṃvutthapavāraṇā, paccayapavāraṇā, paṭikkhepapavāraṇā, yāvadatthapavāraṇā cāti catubbidhāsu pavāraṇāsu yāvadatthapavāraṇā ca paṭikkhepapavāraṇā cāti dve pavāraṇā adhippetāti dassento āha 『『brāhmaṇenā』』tiādi. Brāhmaṇena pavāritāti sambandho. Sayanti tatiyantanipāto 『『pavāritā』』tipadena sambandho. Casaddo aññattha yojetabbo yāvadatthapavāraṇāya ca paṭikkhepapavāraṇāya cāti. Paṭimukhaṃ attano gehaṃ visanti pavisantīti paṭivissakāti vutte āsannagehavāsikā gahetabbāti āha 『『sāmantagharavāsike』』ti.

3. Uddhaṅgamo ravo oravo, soyeva saddo oravasaddo, kākānaṃ oravasaddo kakoravasaddoti dassento āha 『『kākāna』』ntiādi.

我來幫您直譯這段巴利文： 231. 此處"在這件事中"意為在這餅食之事中。"這個"指的是旅途之食。"因為是聖弟子"意為因為是已成為聖者的弟子的緣故，或因為是聖者即正等正覺者的弟子的緣故。 233. 由於paheṇaka(贈禮)和paṇṇākāra(禮物)這兩個詞是同義詞，所以說"爲了贈禮即爲了禮物"。"在此"指在"或以餅食"這句話中，或在學處中。"摻合的炒麥粉"是指與蜜糖等混合後製成的炒麥粉。"堆成"是指做成堆積狀。 "裝滿二三缽"這個詞組的修飾關係，通過"滿的缽"來表示。二或三個缽稱為dvattipattā，這是一個vā(或)的意思的數詞複合詞，因為ti(三)在後，所以dvi(二)變成dva。dvattipattā且是滿的即是dvattipattapūrā，意思是拿著這些裝滿的二三缽。"應告知"這句話的告知方式，說明如"在此我..."等。"由那位也"指由第二位。爲了說明第一位比丘取一份告知第二位比丘，第二位比丘取一份告知第三位比丘的過程，所以說"由誰..."等。其中"由誰"指第一位比丘。因為paṭikkamana(退座處)是指用餐后在此處的意思，所以說這就是指"食堂"。"在哪裡"指在哪個食堂。因為不適合面面相覷，所以說"自己..."等。"在其他處"指在退座處以外的地方。"他的"指比丘的。 爲了說明"應分享"這句話的分享方式，所以說"如果三人..."等。"隨朋友"指對任何朋友。"非愿"即非自願。這是表示原因的從格。 235. "在中途"，道路的中間稱為antarāmagga，為便於發音中間字母長音化，在其中。這些親屬和邀請者即便給予很多，他也接受很多，如是理解。"在註釋書中所說"為連線詞。註釋書的說法與聖典不相符。第四。 第一邀請學處 236. 在第五條中"已受邀請"，在雨安居后的自恣邀請、資具邀請、拒絕邀請、隨意邀請這四種邀請中，這裡指的是隨意邀請和拒絕邀請這兩種，爲了說明這點而說"婆羅門..."等。與"被婆羅門邀請"相連。"自己"是第三變格詞尾，與"已受邀請"一詞相連。ca(和)字應與其他處連線，即隨意邀請和拒絕邀請。因為"鄰居"(paṭivissakā)是指朝向自己家的人即進入者，所以說是指"住在臨近房屋的人"。 237. 向上升的聲音是低鳴，那就是聲音即低鳴聲，烏鴉的低鳴聲即是烏鴉的叫聲，爲了說明這點而說"烏鴉的..."等。

1. Tavantupaccayassa atītatthabhāvaṃ dassetuṃ vuttaṃ 『『tattha cā』』tiādi. Tatthāti 『『bhuttavā』』tipade. Yasmā yena bhikkhunā ajjhoharitaṃ hoti, tasmā so 『『bhuttāvī』』ti saṅkhyaṃ gacchatīti yojanā. Saṅkhāditvāti dantehi cuṇṇaṃ katvā. Tenāti tena hetunā. Assāti 『『bhuttāvī』』tipadassa. Pavāreti paṭikkhipatīti pavārito bhikkhūti dassento āha 『『katapavāraṇo』』ti. Sopi cāti so paṭikkhepo ca hotīti sambandho. Assāti 『『pavārito』』tipadassa. Tatthāti 『『asanaṃ paññāyatī』』tiādivacane. Yasmā bhuttāvītipi saṅkhyaṃ gacchati, tasmā na passāmāti yojanā. 『『Asanaṃ paññāyatī』』ti padabhājaniyā 『『bhuttāvī』』ti mātikāpadassa asaṃsandanabhāvaṃ dassetuṃ vuttaṃ 『『asanaṃ paññāyatīti iminā』』tiādi. Yañcāti yañca bhojanaṃ. Dirattādīti ettha ādisaddena pañcādivacanaṃ saṅgaṇhāti. Etanti 『『bhuttāvī』』tipadaṃ.

『『Asanaṃ paññāyatī』』tiādīsu vinicchayo evaṃ veditabboti sambandho. 『『Paññāyatī』』ti ettha ñādhātuyā khāyanatthaṃ dassetuṃ vuttaṃ 『『dissatī』』ti. 『『Hatthapāse』』tipadassa dvādasahatthappamāṇo hatthapāso nādhippetoti āha 『『aḍḍhateyyahatthappamāṇe』』ti. Vācāya abhiharaṇaṃ nādhippetaṃ. Tenāha 『『kāyenā』』ti. Abhiharatīti abhimukhaṃ harati. Tanti bhojanaṃ. Etanti pañcaṅgabhāvaṃ, 『『pañcahi…pe… paññāyatī』』ti vacanaṃ vā.

Tatrāti 『『asanaṃ paññāyatī』』tiādivacane. Asnātīti kīyādigaṇattā, tassa ca ekakkharadhātuttā sakāranakārānaṃ saṃyogo daṭṭhabbo. Tanti bhojanaṃ. Undati pasavati bhuñjantānaṃ āyubalaṃ janetīti odano. Yavādayo pūtiṃ katvā katattā kucchitena masīyati āmasīyatīti kumāso. Sacati samavāyo hutvā bhavatīti sattu. Byañjanatthāya māretabboti maccho. Mānīyati bhuñjantehīti maṃsaṃ. Tatthāti odanādīsu pañcasu bhojanesu. Sāro assatthi aññesaṃ dhaññānanti sālī. Vahati bhuñjantānaṃ jīvitanti vīhi. Yavati amissitopi missito viya bhavatīti yavo. Gudhati pariveṭhati milakkhabhojanattāti godhumo. Sobhanasīsattā kamanīyabhāvaṃ gacchatīti kaṅgu. Mahantasīsattā, madhurarasanāḷattā ca varīyati patthīyati janehīti varako. Koraṃ rudhiraṃ dūsati bhuñjantānanti kudrūsako. Nibbatto odano nāmāti sambandho. Tatthāti sattasu dhaññesu. Sālītīti ettha itisaddo nāmapariyāyo. Sālī nāmāti attho. Eseva nayo 『『vīhītī』』tiādīsupi.

Etthāti tiṇadhaññajātīsu. Nīvāro sāliyā anulomo, varakacorako varakassa anulomo. Ambilapāyāsādīsūti ettha ādisaddena khīrabhattādayo saṅgaṇhanti. Odhīti avadhi, mariyādoti attho. So hi avahīyati cajīyati asmāti odhīti vuccati.

我來為您直譯這段巴利文： 239. 爲了說明tavanta(具有...性質的)後綴表示過去的含義，所以說"在其中..."等。"在其中"指在"已食用"這個詞中。因為某位比丘已經吞嚥了，所以他被稱為"已食用者"，如是理解。"咀嚼"是指用牙齒磨成粉末。"由此"是指由這個原因。"它的"指"已食用者"這個詞的。爲了說明"已受邀請的比丘"是指"拒絕、制止"，所以說"已行邀請者"。"那個也"是指那個拒絕也是，如是連線。"它的"指"已受邀請者"這個詞的。"在其中"指在"食物顯現"等語句中。因為也被稱為"已食用者"，所以說"我們不見"，如是理解。爲了說明"食物顯現"這個詞分析與"已食用者"這個綱要詞不相符，所以說"以'食物顯現'這個..."等。"凡是"指凡是食物。"二夜等"中，等字包含五等詞。"這個"指"已食用者"這個詞。 關於"食物顯現"等詞的判定應當如是理解，如是連線。在"顯現"中，爲了說明ñā(知)詞根有"看見"的含義，所以說"被看見"。因為"伸手所及處"這個詞不是指十二肘距離的伸手所及處，所以說"二肘半距離"。不是指用言語拿取。因此說"以身"。"拿取"是指向前拿。"那個"指食物。"這個"指五支分的狀態，或指"以五..."等詞。 "在其中"指在"食物顯現"等語句中。"食用"因為屬於kī(買)等詞根類，且是單音節詞根，所以應當看到s和n的結合。"那個"指食物。odana(飯)是指產生、流出食用者的壽命和力量。kumāsa(麥粥)是指把大麥等做成發臭的，以不好的方式被接觸、被觸控。sattu(炒麥粉)是指被混合成為一體。maccha(魚)是指爲了調味而被殺死的。maṃsa(肉)是指被食用者所稱量的。"在其中"指在飯等五種食物中。sāli(稻)是指它有精華，比其他穀物有實質。vīhi(米)是指運載食用者的生命。yava(大麥)是指即使未混合也像混合一樣。godhuma(小麥)是指包裹，因為是異族人的食物。kaṅgu(黍)是指因為有美好的穗而達到可愛的狀態。varaka(豆)是指因為有大穗和甜美的莖，所以被人們所期望。kudrūsaka(穄)是指污損食用者的紅血。"稱為已煮成的飯"如是連線。"在其中"指在七種穀物中。在"稻"中，iti(如是)詞是名稱的同義詞。意為"稱為稻"。在"米"等詞中也是同樣的方法。 "在其中"指在野生穀物中。nīvāra(野生稻)類似稻，varakacoraka(野生豆)類似豆。"在酸乳粥等"中，等字包含牛奶飯等。"界限"指限制、邊界的意思。因為從這裡被捨棄、被放棄，所以稱為"界限"。

Yopi pāyāso vā yāpi ambilayāgu vā odhiṃ na dasseti, so pavāraṇaṃ na janetīti yojanā. Payena khīrena katattā pāyāso. Pātabbassa, asitabbassa cāti dvinnaṃ byuppattinimittānaṃ sambhavato vā pāyāsoti vuccati. Uddhanatoti cullito. Sā hi upari dhīyanti ṭhapiyanti thālyādayo etthāti uddhananti vuccati. Āvajjitvāti pariṇāmetvā. Ghanabhāvanti kathinabhāvaṃ. Etthāpi vākye 『『yo so』』ti padāni yojetabbāni. Pubbeti abbhuṇhakāle. Nimantaneti nimantanaṭṭhāne. Bhatte ākiritvā dentīti sambandho. Yāpanaṃ gacchati imāyāti yāgu. Kiñcāpi tanukā hoti, tathāpīti yojanā. Udakādīsūtiādisaddena kiñjikakhīrādayo saṅgayhanti. Yāgusaṅgahameva gacchati, kasmā? Udakādīnaṃ pakkuthitattāti adhippāyo. Tasmiṃ vāti sabhatte, pakkuthitaudakādike vā. Aññasmiṃ vāti pakkuthitaudakādito aññasmiṃ udakādike vā. Yattha yasmiṃ udakādike pakkhipanti, taṃ pavāraṇaṃ janetīti yojanā.

Suddharasakoti macchamaṃsakhaṇḍanhārūhi amisso suddho macchādirasako. Rasakayāgūti rasakabhūtā dravabhūtā yāgu. Ghanayāgūti kathinayāgu. Etthāti ghanayāguyaṃ. Pupphiatthāyāti pupphaṃ phullaṃ imassa khajjakassāti pupphī, pupphino attho payojanaṃ pupphiattho, tadatthāya katanti sambandho. Te taṇḍuleti te seditataṇḍule. Acuṇṇattā neva sattusaṅkhyaṃ, apakkattā na bhattasaṅkhyaṃ gacchanti. Tehīti seditataṇḍulehi. Te taṇḍule pacanti, karontīti sambandho.

『『Yavehī』』ti bahuvacanena satta dhaññānipi gahitāni. Esa nayo sālivīhiyavehīti etthāpi. Thuseti dhaññatace. Palāpetvāti paṭikkamāpetvā . Tanti cuṇṇaṃ gacchatīti sambandho. Kharapākabhajjitānanti kharo pāko kharapāko, kharapākena bhajjitā kharapākabhajjitā, tesaṃ. Na pavārenti asattusaṅgahattāti adhippāyo. Kuṇḍakampīti kaṇampi. Pavāreti sattusaṅgahattāti adhippāyo. Tehīti lājehi. Suddhakhajjakanti piṭṭhehi amissitaṃ suddhaṃ phalāphalādikhajjakaṃ. Yāguṃ pivantassa dentīti yojanā. Tānīti dve macchamaṃsakhaṇḍāni. Na pavāreti dvinnaṃ macchamaṃsakhaṇḍānaṃ akhāditattāti adhippāyo. Tatoti dvemacchamaṃsakhaṇḍato nīharitvā ekanti sambandho, tesu vā. Soti khādako bhikkhu. Aññanti dvīhi macchamaṃsakhaṇḍehi aññaṃ pavāraṇapahonakaṃ bhojanaṃ.

Avatthutāyāti pavāraṇāya avatthubhāvato. Taṃ vitthārento āha 『『yaṃ hī』』ti. Hisaddo vitthārajotako. Yanti maṃsaṃ. Idaṃ panāti idaṃ maṃsaṃ pana. Paṭikkhittamaṃsaṃ kappiyabhāvato apaṭikkhipitabbaṭṭhāne ṭhitattā paṭikkhittampi maṃsabhāvaṃ na jahāti. Nanu khāditamaṃsaṃ pana akappiyabhāvato paṭikkhipitabbaṭṭhāne ṭhitattā khādiyamānampi maṃsabhāvaṃ jahātīti āha 『『yaṃ panā』』tiādi. Kuladūsakakammañca vejjakammañca uttarimanussadhammārocanañca sāditarūpiyañca kula…pe… rūpiyāni, tāni ādīni yesaṃ kuhanādīnanti kula…pe… rūpiyādayo, tehi. Sabbatthāti sabbesu vāresu.

我來為您直譯這段巴利文： 若是乳粥或酸粥不顯示界限，它就不產生邀請，如是理解。乳粥是因為用牛奶製成。或者因為可能有"可飲的"和"可食的"兩種詞源含義，所以稱為乳粥。"從爐子"指從爐灶。因為鍋等物被放置在上面，所以稱為爐子。"轉變"指改變。"濃稠狀態"指堅實狀態。在這個句子中也應當加入"凡是那個"這些詞。"之前"指熱的時候。"在邀請"指在邀請處。把飯倒入后給予，如是連線。yāgu(粥)是指由此得以維持。雖然是稀薄的，但是，如是理解。在"水等"中，等字包括米湯、牛奶等。歸入粥類，為什麼？意思是因為水等是煮沸的。"在那個"指在有飯的，或在煮沸的水等中。"在其他"指在煮沸的水等之外的水等中。他們放入任何水等中，那就產生邀請，如是理解。 "純湯"指不混合魚肉塊和湯的純粹魚等湯。"湯粥"指成為湯狀的、液體狀的粥。"濃粥"指堅實的粥。"在其中"指在濃粥中。"爲了膨脹"，因為這種硬食會膨脹所以稱為膨脹物，膨脹物的目的是膨脹目的，爲了那個目的而做，如是連線。"那些米"指那些蒸過的米。因為未磨成粉末所以不歸入炒麥粉類，因為未煮熟所以不歸入飯類。"用那些"指用蒸過的米。他們煮那些米，製作，如是連線。 "以大麥"用複數也包含七種穀物。在"以稻米大麥"中也是這個方法。"穀殼"指穀物的外皮。"除去"指去除。"那個"指成為粉末，如是連線。"干煮炒的"，乾的烹煮是干煮，被幹煮所炒的是干煮炒的，那些的。不產生邀請是因為不歸入炒麥粉類的意思。"米糠也"指糠也。產生邀請是因為歸入炒麥粉類的意思。"用那些"指用爆米。"純硬食"指未混合麵粉的純粹水果等硬食。給予喝粥的人，如是理解。"那些"指兩塊魚肉。不產生邀請是因為兩塊魚肉未被食用的意思。"從那裡"指從兩塊魚肉中取出一塊，如是連線，或在那些中。"他"指食用的比丘。"其他"指除了兩塊魚肉之外其他足以產生邀請的食物。 "因為無事物"指因為邀請無有事物。他解釋那個說"因為凡是"。hi(因為)字表示解釋。"凡是"指肉。"但這個"指但這個肉。被禁止的肉因為處於應成為適當的地方所以雖然被禁止也不失去肉的性質。那麼已食用的肉因為處於應當被禁止的地方所以即使正在被食用也失去肉的性質，爲了說明這點而說"但凡是..."等。破壞俗家的行為、醫術、宣稱上人法、接受金銀等，這些是以破壞俗家等為首的，由於那些。"在一切處"指在所有的場合。

Evantiādi nigamananidassanaṃ. Tanti bhojanaṃ. Yathāti yenākārena. Yena ajjhohaṭaṃ hoti, so paṭikkhipati pavāretīti yojanā. Katthacīti kismiñci pattādike. Tasmiṃ ce antareti tasmiṃ khaṇe ce. Aññatrāti aññasmiṃ ṭhāne. Patte vijjamānabhojanaṃ anajjhoharitukāmo hoti yathā, evanti yojanā. Hīti saccaṃ. Sabbatthāti sabbesu padesu. Tatthāti kurundīyaṃ. Ānisadassāti āgamma nisīdati etenāti ānisado, tassa pacchimantatoti sambandho. Paṇhiantatoti pasati ṭhitakāle vā gamanakāle vā bhūmiṃ phusatīti paṇhī, tassa antato. 『『Dāyakassā』』tipadaṃ 『『pasāritahattha』』nti padena ca 『『aṅga』』nti padena ca avayavīsambandho. Hatthapāsoti hatthassa pāso samīpo hatthapāso, hattho pasati phusati asmiṃ ṭhāneti vā hatthapāso, aḍḍhateyyahattho padeso. Tasminti hatthapāse.

Upanāmetīti samīpaṃ nāmeti. Anantaranisinnopīti hatthapāsaṃ avijahitvā anantare ṭhāne nisinnopi bhikkhu vadatīti yojanā. Bhattapacchinti bhattena pakkhittaṃ pacchiṃ. Īsakanti bhāvanapuṃsakaṃ. Uddharitvā vā apanāmetvā vāti sambandhitabbaṃ. Dūreti navāsane. Itoti pattato. Gato dūtoti sambandho.

Parivesanāyāti parivesanatthāya, bhattagge vā. Tatrāti asmiṃ parivesane. Tanti bhattapacchiṃ. Phuṭṭhamattāvāti phusiyamattāva. Kaṭacchunā uddhaṭabhatte pana pavāraṇā hotīti yojanā. Hīti saccaṃ, yasmā vā. Tassāti parivesakassa. Abhihaṭe paṭikkhittattāti abhihaṭassa bhattassa paṭikkhittabhāvato.

『『Kāyena vācāya vā paṭikkhipantassa pavāraṇā hotī』』ti saṅkhepena vuttamatthaṃ vitthārena dassento āha 『『tatthā』』tiādi. Tatthāti tesu kāyavācāpaṭikkhepesu. Macchikabījaninti makkhikānaṃ uttāsaniṃ bījaniṃ. Khakārassa hi chakāraṃ katvā 『『macchikā』』ti vuccati 『『sacchikatvā』』tiādīsu viya (a. ni.

我來為您直譯這段巴利文： "如是"等是結論的說明。"那個"指食物。"如何"指以何種方式。凡是被吞嚥的，他拒絕即邀請，如是理解。"在某處"指在任何缽等中。"如果在那個期間"指如果在那個時刻。"在其他處"指在其他地方。在缽中有食物而不想吞嚥是如何，如是，如是理解。"確實"指真實。"在一切處"指在所有的詞中。"在那裡"指在《古論》中。"臀部的"，因為依靠它而坐所以是臀部，它的後端，如是連線。"腳跟的端"，因為站立時或行走時觸地所以是腳跟，它的端。"施主的"這個詞與"伸出的手"這個詞和"肢體"這個詞是整體與部分的關係。"伸手所及處"是指手的範圍即附近是伸手所及處，或者手能夠觸及的地方是伸手所及處，即二肘半的距離。"在那裡"指在伸手所及處。 "遞近"指向近處遞。"緊鄰而坐的也"指不離開伸手所及處在緊鄰處而坐的比丘也說，如是理解。"飯籃"指放入飯的籃子。"稍微"是中性詞。應當連線"取出或移開"。"遠處"指在新座位。"從這裡"指從缽。去到遠處，如是連線。 "在分食"指爲了分食，或在食堂中。"在那裡"指在這個分食中。"那個"指飯籃。"僅僅觸及"指僅僅被觸及。但是用勺子舀出飯時就產生邀請，如是理解。"確實"指真實，或者因為。"他的"指分食者的。"因為被拿來時被拒絕"指因為被拿來的飯被拒絕的狀態。 "以身或以語拒絕者產生邀請"，爲了詳細說明簡略所說的義理，所以說"在其中..."等。"在其中"指在那些身語拒絕中。"驅蠅扇"指驚嚇蒼蠅的扇子。因為把kh音變成ch音所以說"macchikā"(蠅)，如在"親證"等詞中一樣。<.Assistant>

3.103). Ettha hi 『『sakkhikatvā』』ti vattabbe khakārassa chakāro hoti.

Eko vadatīti sambandho. Apanetvāti pattato apanetvā. Etthāti vacane. Kathanti kenākārena hotīti yojanā. Vadantassa nāmāti ettha nāmasaddo garahattho 『『atthī』』tipadena yojetabbo. Atthi nāmāti attho. Itopīti pattatopi. Tatrāpīti tasmiṃ vacanepi.

Samaṃsakanti maṃsena saha pavattaṃ. Rasanti dravaṃ. Tanti vacanaṃ. Paṭikkhipato hoti. Kasmā? Maccho ca raso ca macchena misso raso cāti atthassa sambhavato. Idanti vatthuṃ. Maṃsaṃ visuṃ katvāti 『『maṃsassa rasaṃ maṃsarasa』』nti maṃsapadatthassa padhānabhāvaṃ akatvā, rasapadatthasseva padhānabhāvaṃ katvāti attho.

Āpucchantanti 『『maṃsarasaṃ gaṇhathā』』ti āpucchantaṃ. Tanti maṃsaṃ. Karambakoti missakādhivacanametaṃ. Yañhi aññena aññena missetvā karonti, so 『『karambako』』ti vuccati. Ayaṃ panettha vacanattho – karoti samūhaṃ avayavinti karo, karīyati vā samūhena avayavināti karo, avayavo, taṃ vakati ādadātīti karambako, samūho. 『『Kadambako』』tipi pāṭho, sopi yuttoyeva anumatattā paṇḍitehi. Abhidhānepi evameva atthī. Attho pana aññathā cintetabbo. Imasmiṃ vā atthe rakārassa dakāro kātabbo. Maṃsena misso, lakkhito vā karambako maṃsakarambako. Na pavāretīti yesaṃ kesañci missakattā na pavāreti. Pavāretīti maṃsena missitattā pavāreti.

Yo pana paṭikkhipati, so pavāritova hotīti yojanā. Nimantaneti nimantanaṭṭhāne. Hīti saccaṃ. Tatthāti kurundiyaṃ. Yenāti yena bhattena. Etthāti 『『yāguṃ gaṇhathā』』tiādivacane. Adhippāyoti aṭṭhakathācariyānaṃ adhippāyo. Etthāti 『『yāgumissakaṃ gaṇhathā』』tiādivacane. Duddasanti dukkaraṃ dassanaṃ. Idañcāti 『『missakaṃ gaṇhathā』』tivacanañca. Na samānetabbanti samaṃ na ānetabbaṃ, samānaṃ vā na kātabbaṃ. Hīti saccaṃ, yasmā vā. Idaṃ panāti missakaṃ pana. Etthāti missake. Visuṃ katvāti rasakhīrasappīni āveṇiṃ katvā. Tanti rasādiṃ.

Kaddīyati maddīyatīti kaddamo. Undati pasavati vaḍḍhatīti udakaṃ. Undati vā kledanaṃ karotīti udakaṃ, nilīne satte gupati rakkhatīti gumbo, guhati saṃvaratīti vā gumbo. Anupariyāyantenāti anukkamena parivattitvā āyantena. Tanti nāvaṃ vā setuṃ vā. Majjhanhikanti ahassa majjhaṃ majjhanhaṃ, ahasaddassa nhādeso, majjhanhaṃ eva majjhanhikaṃ. Potthakesu pana majjhantikanti pāṭho atthi, so apāṭhoyeva. Yo ṭhito pavāreti, tena ṭhiteneva bhuñjitabbanti yojanā. Ānisadanti pīṭhe phuṭṭhaānisadamaṃsaṃ. Acāletvāti acāvetvā. Ayameva vā pāṭho. Upari ca passesu ca amocetvāti vuttaṃ hoti. Adinnādāne viya ṭhānācāvanaṃ na veditabbaṃ. Saṃsaritunti saṃsabbituṃ. Nanti bhikkhuṃ.

我來為您直譯這段巴利文： 這裡應當說"sakkhikatvā"(親證)時，kh音變成ch音。 一個人說，如是連線。"移開"指從缽中移開。"在這裡"指在這句話中。"如何"指以何種方式發生，如是理解。在"說者竟然"中，nāma(竟然)詞表示責備的意思，應當與"有"字連線。意思是"竟然有"。"從這裡也"指從缽也。"在那裡也"指在那句話也。 "有肉的"指與肉一起存在的。"湯"指液體。"那個"指那句話。拒絕者就有。為什麼？因為可能有"魚和湯"及"與魚混合的湯"這樣的意思。"這個"指這件事。"把肉分開"指不把"肉的湯是肉湯"中的肉字義作為主要，而是把湯字義作為主要的意思。 "詢問"指詢問"你們要肉湯嗎"。"那個"指肉。"混合物"這是混合物的同義詞。因為凡是用這個那個混合製作的，那就稱為"混合物"。這裡的詞義是這樣的：因為製作部分的集合所以是kara(作)，或者被集合所製作的部分是kara，把它拿取所以是karambaka(混合)，即集合。也有"kadambaka"的讀法，因為被智者認可所以也是合適的。在《詞典》中也是如此。但是意義應當另外考慮。或者在這個意義中，r音應當變成d音。與肉混合的，或由肉所標識的混合物是肉混合物。不產生邀請是因為與任何東西混合所以不產生邀請。產生邀請是因為與肉混合所以產生邀請。 但是凡是拒絕的人，他就成為已受邀請者，如是理解。"在邀請"指在邀請處。"確實"指真實。"在那裡"指在《古論》中。"以什麼"指以什麼飯。"在這裡"指在"請取粥"等話中。"意思"指註釋師們的意思。"在這裡"指在"請取混合粥"等話中。"難見"指難以看見。"這個也"指"請取混合物"這句話也。"不應當使相等"指不應當使平等，或不應當使相同。"確實"指真實，或者因為。"但這個"指但混合物。"在這裡"指在混合物中。"分開"指把湯、乳、酥油分別開。"那個"指湯等。 因為被踩踏所以是泥。因為流出、產生、增長所以是水。或者因為產生濕潤所以是水。因為保護隱藏的生物所以是灌木，或者因為遮蔽所以是灌木。"繞行而來"指依次轉動而來。"那個"指船或橋。"中午"，日的中間是中午，aha(日)詞變成nha，中午就是majjhanhika。但在書本中有majjhantika的讀法，那不是正確讀法。凡是站立而邀請的，他就必須保持站立而食用，如是理解。"臀部"指在座位上接觸的臀肉。"不移動"指不離開。或者這才是正確讀法。意思是說在上面和兩邊都不放開。不應當理解為像不與取那樣的離開處所。"交談"指交談。"他"指比丘。

Atirekaṃ ricati gacchatīti atirittaṃ, na atirittaṃ anatirittanti atthaṃ dassento āha 『『na atiritta』』nti. 『『Adhika』』ntiiminā atirittasaddassa atisuññatthaṃ nivatteti. Adhi hutvā eti pavattatīti adhikaṃ. Taṃ panāti anatirittaṃ pana hotīti sambandho. Tatthāti 『『akappiyakata』』ntiādivacane. Vitthāro evaṃ veditabboti yojanā. Tatthāti atirittaṃ kātabbesu vatthūsu. Yaṃ phalaṃ vā yaṃ kandamūlādi vā akatanti yojanā. Akappiyabhojanaṃ vāti kuladūsakakammādīhi nibbattaṃ akappiyabhojanaṃ vā atthīti sambandho. Yoti vinayadharo bhikkhu. Tena katanti yojanā. 『『Bhuttāvinā pavāritena āsanā vuṭṭhitena kata』』ntivacanato bhuttāvinā apavāritena āsanā vuṭṭhitena kattabbanti siddhaṃ. Tasmā pāto addhānaṃ gacchantesu dvīsu eko pavārito, tassa itaro piṇḍāya caritvā laddhaṃ bhikkhaṃ attanā abhutvāpi 『『alametaṃ sabba』』nti kātuṃ labhati eva. Yanti khādanīyabhojanīyaṃ. 『『Tadubhayampī』』tiiminā atirittañca atirittañca atirittaṃ, na atirittaṃ anatirittanti atthaṃ dasseti.

Tassevāti anatirittasseva. Etthāti anatiritte, 『『kappiyakata』』nti ādīsu sattasu vinayakammākāresu vā. Anantareti vinayadharassa anantare āsane. Pattato nīharitvāti sambandho. Tatthevāti bhuñjanaṭṭhāneyeva. Tassāti nisinnassa. Tenāti bhattaṃ ānentena bhikkhunā bhuñjitabbanti yojanā. 『『Nisinnena bhikkhunā』』ti kāritakammaṃ ānetabbaṃ. Kasmā 『『hatthaṃ dhovitvā』』ti vuttanti pucchanto āha 『『kasmā』』ti. Hīti kāraṇaṃ. Yasmā akappiyaṃ hoti, tasmā hatthaṃ dhovitvāti mayā vuttanti adhippāyo. Tassāti bhattaṃ ānentassa. Yenāti vinayadharena. Puna yenāti evameva. Yañcāti khādanīyabhojanīyañca. Yena vinayadharena paṭhamaṃ akataṃ, teneva kattabbaṃ. Yañca khādanīyabhojanīyaṃ paṭhamaṃ akataṃ, taññeva kattabbanti vuttaṃ hoti . Tatthāti paṭhamabhājane. Hīti saccaṃ. Paṭhamabhājanaṃ suddhaṃ dhovitvā katampi niddosameva. Tena bhikkhunāti pavāritena bhikkhunā.

Kuṇḍepīti ukkhaliyampi. Sā hi kuḍati odanādiṃ dāhaṃ karotīti kuṇḍoti vuccati. Tanti atirittakataṃ khādanīyabhojanīyaṃ. Yena panāti vinayadharena pana. Bhikkhuṃ nisīdāpentīti sambandho. Maṅgalanimantaneti maṅgalatthāya nimantanaṭṭhāne. Tatthāti maṅgalanimantane. Karontenāti karontena vinayadharena.

Gilānena bhuñjitāvasesameva na kevalaṃ gilānātirittaṃ nāma, gilānaṃ pana uddissa ābhataṃ gilānātirittameva nāmāti dassento āha 『『na kevala』』ntiādi. Yaṃkiñci gilānanti upasampannaṃ vā anupasampannaṃ vā yaṃkiñci gilānaṃ. Yaṃ dukkaṭaṃ vuttaṃ, taṃ asaṃsaṭṭhavasena vuttanti yojanā. Anāhāratthāyāti pipāsacchedanaābādhavūpasamatthāya.

241.Sati paccayeti ettha paccayassa sarūpaṃ dassetuṃ 『『pipāsāya satī』』ti ca 『『ābādhe satī』』ti ca vuttaṃ. Tena tenāti sattāhakālikena ca yāvajīvikena ca. Tassāti ābādhassa. Idaṃ padaṃ 『『upasamanattha』』nti ettha samudhātuyā sambandhe sambandho, yupaccayena sambandhe kammanti daṭṭhabbanti. Pañcamaṃ.

1. Dutiyapavāraṇasikkhāpadaṃ

我來為您直譯這段巴利文： 因為超過、超出所以是剩餘的，不是剩餘的就是非剩餘的，爲了說明這個意思而說"非剩餘"。通過"過多"這個詞排除剩餘詞的過度空虛義。超過而來、執行所以是過多。"但那個"指但是非剩餘的，如是連線。"在那裡"指在"非適當所作"等話中。應當如是理解詳細內容，如是理解。"在那裡"指在應當作為剩餘的事物中。凡是果實或凡是根莖等是未作的，如是理解。"或非適當食物"指或有由破壞俗家等行為所產生的非適當食物，如是連線。"凡是"指持律比丘。"被他所作"，如是理解。從"被已食用、已受邀請、已從座起者所作"這句話，可知應當被已食用、未受邀請、已從座起者所作。因此在早晨上路的兩人中，一人已受邀請，另一人可以托缽得到食物，即使自己不吃也可以說"這一切足夠了"。"凡是"指硬食軟食。通過"那兩者都"這個詞說明剩餘和剩餘是剩餘，不是剩餘是非剩餘的意思。 "那個的"指非剩餘的。"在這裡"指在非剩餘中，或在"適當所作"等七種律儀作為中。"在緊鄰"指在持律者的緊鄰座位。"從缽中取出"，如是連線。"就在那裡"指就在食用處。"他的"指已坐者的。"他"指應當由取食的比丘食用，如是理解。應當引入"由已坐比丘"這個使役業處。問"為什麼說'洗手后'"而說"為什麼"。"因為"表示原因。意思是因為成為非適當的，所以我說洗手后。"他的"指取食者的。"由誰"指由持律者。又"由誰"也是如此。"凡是"指硬食軟食。應當由最初未作的那個持律者來作。應當作最初未作的那個硬食軟食，這樣說。"在那裡"指在第一容器中。"確實"指真實。第一容器清凈洗后所作也是無過失的。"由那位比丘"指由已受邀請的比丘。 "在鍋中也"指在鍋中也。因為它燒煮飯等所以稱為鍋。"那個"指已作為剩餘的硬食軟食。"但由誰"指但由持律者。使比丘坐下，如是連線。"在吉祥邀請"指在爲了吉祥而邀請的場所。"在那裡"指在吉祥邀請中。"正在作"指正在作的持律者。 爲了說明不僅病人食用后的剩餘才叫做病人剩餘，而且為病人帶來的也叫做病人剩餘，所以說"不僅"等。"任何病人"指已受具足戒或未受具足戒的任何病人。所說的突吉羅罪是就未混合而說，如是理解。"為非食用"指爲了止渴、平息病苦。 241. "有因緣時"，這裡爲了說明因緣的本質而說"渴時"和"病時"。"以那個那個"指以七日藥和盡壽藥。"它的"指病的。這個詞如果與sam-u詞根連線則是關係詞，如果與yu後綴連線則是業處，應當如是理解。第五。 第二邀請學處;

1. Chaṭṭhe na ācaritabboti anācāroti vutte paṇṇattivītikkamoti āha 『『paṇṇattivītikkama』』nti. 『『Karotī』』tiiminā 『『attānamācaratī』』tiādīsu viya carasaddo karasaddatthoti dasseti. Upanandhīti ettha upasaddo upanāhattho, nahadhātu bandhanatthoti dassento āha 『『upanāha』』ntiādi. Janito upanāho yenāti janitaupanāho. Iminā 『『upanandho』』ti padassa upanahatīti upanandhoti katthutthaṃ dasseti.

243.Abhihaṭṭhunti ettha tuṃpaccayo tvāpaccayatthoti āha 『『abhiharitvā』』ti. Padabhājane pana vuttanti sambandho. Sādhāraṇameva atthanti yojanā. Assāti bhikkhussa. Tīhākārehīti sāmaṃ jānanena ca aññesamārocanena ca tassārocanena cāti tīhi kāraṇehi. Āsādīyate maṅkuṃ karīyate āsādanaṃ, taṃ apekkho āsādanāpekkhoti dassento āha 『『āsādana』』ntiādi.

Yassa atthāya abhihaṭanti sambandho. Itarassāti abhihārakato aññassa bhuttassāti. Chaṭṭhaṃ.

1. Vikālabhojanasikkhāpadaṃ

2. Sattame girimhīti pabbatamhi. So hi himavamanādivasena jalaṃ, sārabhūtāni ca bhesajjādivatthūni girati niggiratīti girīti vuccati. Aggasamajjoti uttamasamajjo. Imehi padehi aggo samajjo aggasamajjo, girimhi pavatto aggasamajjo giraggasamajjoti atthaṃ dasseti. Samajjoti ca sabhā. Sā hi samāgamaṃ ajanti gacchanti janā etthāti samajjoti vuccati. 『『Girissa vā』』tiādinā girissa aggo koṭi giraggo, tasmiṃ pavatto samajjo giraggasamajjoti attho dassito. Soti giraggasamajjo. Bhavissati kirāti yojanā. Bhūmibhāgeti avayaviādhāro, sannipatatīti sambandho. Naṭañca nāṭakañca naṭanāṭakāni. 『『Naccaṃ gītaṃ vāditañcā』』ti idaṃ tayaṃ 『『nāṭaka』』nti vuccati. Tesanti naṭanāṭakānaṃ. Dassanatthanti dassanāya ca savanāya ca. Savanampi hi dassaneneva saṅgahitaṃ. Apaññattesikkhāpadeti ūnavīsativassasikkhāpadassa tāva apaññattattā. Teti sattarasavaggiyā. Tatthāti giraggasamajjaṃ. Athāti tasmiṃ kāle. Nesanti sattarasavaggiyānaṃ adaṃsūti sambandho. Vilimpetvāti vilepanehi vividhākārena limpetvā.

我來為您直譯這段巴利文： 242. 在第六條中"不應行"即是非行為，意指違犯制戒，所以說"違犯制戒"。通過"做"這個詞表明car(行)詞根如在"行為自己"等詞中一樣具有kar(做)詞根的意思。在"upanandhi"(懷恨)中，upa字首表示懷恨義，nah詞根表示束縛義，爲了說明這點而說"懷恨"等。"由誰生起懷恨"即是"已生懷恨者"。通過這個說明"upanandho"這個詞是表示"懷恨故為懷恨者"的施設義。 243. 在"abhihaṭṭhuṃ"(爲了拿來)中，tuṃ後綴具有tvā後綴的意義，所以說"拿來后"。但在詞義分析中所說，如是連線。只是共同的意義，如是理解。"他的"指比丘的。"以三種方式"指以自己知道、他人告知、他告知這三種原因。āsādana(傷害)是指被傷害、被輕視，期望那個是期望傷害，爲了說明這點而說"傷害"等。 爲了誰而拿來，如是連線。"其他的"指除了拿來者之外的已食用者的。第六。 非時食學處 247. 在第七條中"在山上"指在山上。因為它吞吐水和藥等實質性的物品，所以稱為山。"最勝集會"指最上等的集會。通過這些詞說明最勝的集會是最勝集會，在山上舉行的最勝集會是山頂集會的意思。"集會"即是集會處。因為人們在這裡聚集而來所以稱為集會。通過"或山的"等說明山的頂端是山頂，在那裡舉行的集會是山頂集會的意思。"那個"指山頂集會。據說將會有，如是理解。"在地方"是整體與部分的所依關係，聚集，如是連線。舞者和演員是舞者演員。"舞蹈、歌唱和音樂"這三者稱為"演戲"。"那些"指舞者演員們的。"爲了觀看"指爲了看和聽。因為聽也包含在看中。"在未制戒時"指因為二十歲以下戒還未制定。"他們"指十七群比丘。"在那裡"指到山頂集會。"然後"指在那個時候。"給他們"指給十七群比丘，如是連線。"塗抹"指用各種塗料塗抹。

1. 『『Vikāle』』ti sāmaññena vuttepi visesakālova gahetabboti āha 『『kālo』』tiādi. So cāti bhojanakālo ca. Majjhanhiko hotīti yojanā. Tenevāti bhojanakālassa adhippetattā eva. Assāti 『『vikāle』』tipadassa. 『『Vikālo nāma…pe… aruṇuggamanā』』ti padabhājanena aruṇuggamanato yāva majjhanhikā kālo nāmāti attho nayena dassito hoti. Tatoti ṭhitamajjhanhikato. Sūriyassa atisīghattā vegena ṭhitamajjhanhikaṃ vītivatteyyāti āha 『『kukkuccakena pana na kattabba』』nti. Kālatthambhoti kālassa jānanatthāya thūṇo. Kālantareti kālassa abbhantare.

Avasesaṃ khādanīyaṃ nāmāti ettha vinicchayo evaṃ veditabboti yojanā. Yanti khādanīyaṃ atthīti sambandho. Vanamūlādipabhedaṃ yampi khādanīyaṃ atthi, tampi āmisagatikaṃ hotīti yojanā. Seyyathidanti pucchāvācakanipātasamudāyo. Idaṃ khādanīyaṃ seyyathā katamanti attho. Idampīti idaṃ dvādasavidhampi. Pisaddena na pūvādiyevāti dasseti.

Tatthāti dvādasasu khādanīyesu, ādhāre bhummaṃ. Mūlati patiṭṭhāti ettha, etenāti vā mūlaṃ. Khāditabbanti khādanīyaṃ. Mūlameva khādanīyaṃ mūlakhādanīyaṃ, tasmiṃ vinicchayo evaṃ veditabboti yojanā. Mūlakamūlādīni lokasaṅketo padesatoyeva veditabbāni. Taṃ tañhi nāmaṃ ajānantānaṃ atisammūḷhakāraṇattā saha pariyāyantarena vacanatthaṃ vakkhāma. Sūpassa hitaṃ sūpeyyaṃ, sūpeyyaṃ paṇṇaṃ etesanti sūpeyyapaṇṇā, tesaṃ mūlāni sūpeyyapaṇṇamūlāni. Āmīyati anto pavesīyatīti āmiso, ākāro antokaraṇattho, āmisassa gati viya gati etesanti āmisagatikāni. Etthāti mūlesu. Jaraḍḍhanti jarabhūtaṃ upaḍḍhaṃ. Aññampīti vajakalimūlato aññampi.

Yāni pana mūlāni vuttāni, tāni yāvajīvikānīti yojanā. Pāḷiyaṃ vuttānīti sambandho. Khādanīyatthanti khādanīyassa, khādanīye vā vijjamānaṃ, khādanīyena vā kātabbaṃ kiccaṃ, payojanaṃ vāti khādanīyatthaṃ. 『『Khādanīye』』tiiminā 『『tattha vuttābhidhammatthā』』tiādīsu viya khādanīyatthapadassa uttarapadatthapadhānabhāvaṃ dasseti. Tattha khādanīyassa, khādanīye vā vijjamānaṃ, khādanīyena vā kātabbaṃ kiccaṃ nāma jighacchāharaṇameva. Yañhi pūvādikhādanīyaṃ khāditvā jighacchāharaṇaṃ hoti, tassa kiccaṃ kiccaṃ nāmāti vuttaṃ hoti. Taṃ kiccaṃ, payojanaṃ vā neva pharanti, neva nipphādenti. Eseva nayo 『『na bhojanīye bhojanīyatthaṃ pharantī』』tietthāpi.

Tesanti mūlānaṃ anto, lakkhaṇanti vā sambandho. Ekasmiṃ janapade khādanīyatthabhojanīyatthesu pharamānesu aññesupi janapadesu pharantiyevāti dassanatthaṃ 『『tesu tesu janapadesū』』ti vicchāpadaṃ vuttaṃ. Kiñcāpi hi bahūsu janapadesu pathavīrasaāporasasampattivasena khādanīyatthabhojanīyatthaṃ pharamānampi ekasmiṃ janapade pathavīrasaāporasavipattivasena apharamānaṃ bhaveyya, vikāravasena pana tattha pavattattā taṃ janapadaṃ pamāṇaṃ na kātabbaṃ, gahetabbamevāti vuttaṃ hoti. Pakatiāhāravasenāti aññehi yāvakālika, sattāhakālikehi amissitaṃ attano pakatiyāva āhārakiccakaraṇavasena. 『『Manussāna』』ntiiminā aññesaṃ tiracchānādīnaṃ khādanīyatthabhojanīyatthaṃ pharamānampi na pamāṇanti dasseti. Tanti mūlaṃ. Hīti saccaṃ. Nāmasaññāsūti nāmasaṅkhātāsu saññāsu.

我來為您直譯這段巴利文： 249. "非時"雖然是一般性的說法,但應當取特定的時間，所以說"時"等。"那個也"指食用時間也。是中午，如是理解。"正因為這個"指正因為意指食用時間。"它的"指"非時"這個詞的。通過"非時即是...直到黎明"這個詞分析，以理推知從黎明到中午叫做時。"從那裡"指從已到中午。因為太陽執行極快，中午可能迅速過去，所以說"但有疑慮者不應做"。"時柱"指爲了知道時間的柱子。"在時間之內"指在時間的內部。 "其餘的稱為硬食"，這裡的判定應當如是理解，如是理解。"凡是"指有硬食，如是連線。凡是有根類等差別的硬食，那也屬於食物類，如是理解。"哪些是"是問句詞的組合。意思是這些硬食是哪些。"這些也"指這十二種也。通過"也"字表示不僅是糕點等。 "在那裡"指在十二種硬食中，處所義的處格。因為在此立足，或因為以此立足所以是根。應當咀嚼所以是硬食。根即是硬食是根硬食，對它的判定應當如是理解，如是理解。蘿蔔根等應當按照世俗約定的部分來理解。因為對不知道那些名稱的人來說非常混亂，所以我們將連同其他同義詞來說明詞義。對湯有益是湯料，有湯料葉的是湯料葉，它們的根是湯料葉根。因為被吃入、被放入內部所以是食物，ā字首表示內部作用義，如同食物的性質一樣是它們的性質所以是類似食物的。"在這裡"指在諸根中。"老半"指已經變老的一半。"其他也"指除了球根外其他的。 但是所說的那些根，它們是終生藥，如是理解。在聖典中說的，如是連線。"硬食義"指硬食的，或存在於硬食中的，或由硬食所做的作用，或目的。通過"在硬食"這個詞，如在"在那裡所說的法義"等中一樣，表示"硬食義"這個詞是後分為主。其中硬食的，或存在於硬食中的，或由硬食所做的作用即是除去飢餓。因為凡是食用糕點等硬食而除去飢餓的，它的作用叫做作用，這樣說。那個作用，或目的既不充滿也不完成。在"不在軟食中充滿軟食義"這裡也是同樣的方法。 "那些"指那些根的內部，或特性，如是連線。爲了表示在一個地區充滿硬食義和軟食義時在其他地區也充滿，所以說"在那些那些地區"這個分配詞。雖然在許多地區由於地味水味具足而充滿硬食義和軟食義，但在某一個地區由於地味水味不具足而可能不充滿，但因為依變異而運作所以不應以那個地區為準，應當接受，這樣說。"依自然食用"指未與時限藥、七日藥混合，依自己的本性而有食用作用。通過"人們的"這個詞表示其他畜生等的硬食義軟食義雖然充滿也不為準。"那個"指根。"確實"指真實。"在名稱概念中"指在稱為名稱的概念中。

Yathā mūle lakkhaṇaṃ dassitaṃ, evaṃ kandādīsupi yaṃ lakkhaṇaṃ dassitanti yojanā. Na kevalaṃ pāḷiyaṃ āgatānaṃ haliddādīnaṃ mūlaṃyeva yāvajīvikaṃ hoti, atha kho tacādayopīti āha 『『yañceta』』ntiādi. Yaṃ etaṃ aṭṭhavidhanti sambandho.

Evaṃ mūlakhādanīye vinicchayaṃ dassetvā idāni kandakhādanīye taṃ dassento āha 『『kandakhādanīye』』tiādi. Tattha kandakhādanīyeti kaṃ sukhaṃ dadātīti kando, padumādikando, sukhassa adāyakā pana kandā ruḷhīvasena kandāti vuccanti, kando eva khādanīyaṃ kandakhādanīyaṃ, tasmiṃ vinicchayo evaṃ veditabboti yojanā. Eseva nayo uparipi. Yanti kandaṃ. Iminā taṃsaddānapekkho yaṃsaddopi atthīti ñāpeti. Tatthāti kandakhādanīye. Taruṇo, sukhakhādanīyoti visesanapadāni yathāvacanaṃ uparipi yojetabbāni. Evamādayo pharaṇakakandā yāvakālikāti sambandho.

Adhototi visaraso udakena adhūnito. Teti kandā saṅgahitāti sambandho.

Mūle alati pavattatīti muḷālo, udakato vā uddhaṭamatte milati nimilatīti muḷālaṃ. Evamādi pharaṇakamuḷālaṃ yāvakālikanti yojanā. Taṃ sabbampīti sabbampi taṃ muḷālaṃ saṅgahitanti sambandho.

Masati vijjhatīti matthako. Evamādi matthako yāvakālikoti yojanā. Jaraḍḍhabundoti jarabhūtaaḍḍhasaṅkhāto pādo.

Khanīyati avadārīyatīti khandho, khāyatīti vā khandho. 『『Antopathavīgato』』tipadaṃ 『『sālakalyāṇikhandho』』tipadeneva yojetabbaṃ, na aññehi. Evamādi khandho yāvakālikoti yojanā. Avasesāti tīhi daṇḍakādīhi avasesā.

Tacati saṃvarati paṭicchādetīti taco. Sarasoti ettha evakāro yojetabbo, saraso evāti attho. Tesaṃ saṅgahoti sambandho. Hīti saccaṃ. Etanti kasāvabhesajjaṃ, 『『anujānāmi …pe… bhojanīyattha』』nti vacanaṃ vā. Etthāti kasāvabhesajje. Etesampīti matthakakhandhattacānampi.

Patatīti pattaṃ. Etesanti mūlakādīnaṃ. Evarūpāni pattāni ca ekaṃsena yāvakālikānīti yojanā. Yā loṇī ārohati, tassā loṇiyā pattaṃ yāvajīvikanti yojanā. Dīpavāsinoti tambapaṇṇidīpavāsino , jambudīpavāsino vā. Yāni vā pharantīti vuttānīti sambandho. Tesanti nimbādīnaṃ. Idaṃ padaṃ pubbaparāpekkhakaṃ, tasmā dvinnaṃ majjhe vuttanti daṭṭhabbaṃ. Paṇṇānaṃ anto natthīti sambandho.

Pupphati vikasatīti pupphaṃ. Evamādi pupphaṃ yāvakālikanti yojanā. Tassāti pupphassa. Assāti evameva.

Phalatīti phalaṃ. Yānīti phalāni. Pharantīti sambandho. Nesanti phalānaṃ pariyantanti sambandho. Yāni vuttāni, tāni yāvajīvikānīti yojanā. Tesampīti phalānampi pariyantanti sambandho.

Asīyati khipīyati, chaḍḍīyatīti vā aṭṭhi. Evamādīni pharaṇakāni aṭṭhīni yāvakālikānīti yojanā. Tesanti aṭṭhīnaṃ.

Pisīyati cuṇṇaṃ karīyatīti piṭṭhaṃ. Evamādīni pharaṇakāni piṭṭhāni yāvakālikānīti yojanā. Adhotakanti udakena adhūnitaṃ. Tesanti piṭṭhānaṃ.

Nirantaraṃ asati sambajjhatīti niyyāso. Sesāti ucchuniyyāsato sesā. Pāḷiyaṃ vuttaniyyāsāti sambandho. Tatthāti niyyāsakhādanīye. Saṅgahitānaṃ niyyāsānaṃ pariyantanti yojanā. Evantiādi nigamanaṃ.

Vuttamevāti heṭṭhā paṭhamapavāraṇasikkhāpade vuttamevāti. Sattamaṃ.

1. Sannidhikārakasikkhāpadaṃ

我來為您直譯這段巴利文： 如同在根中顯示特性，同樣在塊莖等中也顯示了特性，如是理解。不僅在聖典中出現的薑黃等的根是終生藥，而且樹皮等也是，所以說"凡是這"等。"凡是這八種"，如是連線。 這樣顯示了根硬食的判定后，現在爲了顯示塊莖硬食的判定而說"在塊莖硬食"等。其中"在塊莖硬食"，因為給予快樂所以是塊莖，如蓮藕等塊莖，但是不給予快樂的塊莖依習慣用法也稱為塊莖，塊莖即是硬食是塊莖硬食，對它的判定應當如是理解，如是理解。在上面也是這個方法。"凡是"指塊莖。通過這個表明也有不依賴於"那個"詞的"凡是"詞。"在那裡"指在塊莖硬食中。"嫩的"、"易咀嚼"這些形容詞應當按照用語在上面也連線。如是等能充滿的塊莖是時限藥，如是連線。 "未洗"指汁味未被水洗掉的。"那些"指那些塊莖被包含，如是連線。 因為在根部執行所以是蓮莖，或者從水中取出時就萎縮、閉合所以是蓮莖。如是等能充滿的蓮莖是時限藥，如是理解。"那一切也"指那一切蓮莖也被包含，如是連線。 因為切斷所以是頂端。如是等頂端是時限藥，如是理解。"老半節"指已經變老的被稱為一半的部分。 因為被挖掘、被劈開所以是莖，或者因為被吃所以是莖。"在地下"這個詞只應當與"娑羅優莖"這個詞連線，不與其他連線。如是等莖是時限藥，如是理解。"其餘的"指除了三種莖等的其餘的。 因為遮蓋、覆蓋所以是皮。"有汁"這裡應當加上"只"字，意思是隻有汁。"它們的包含"，如是連線。"確實"指真實。"這個"指澀性藥，或"我允許...軟食義"這句話。"在這裡"指在澀性藥中。"這些也"指頂端、莖、皮也。 因為落下所以是葉。"這些"指蘿蔔等的。這樣的葉一定是時限藥，如是理解。凡是生長鹽堿(地)的，那鹽堿(地)的葉是終生藥，如是理解。"島上居民"指銅色洲(斯里蘭卡)居民，或閻浮洲(印度)居民。"或者凡是充滿的"所說的，如是連線。"那些"指楝樹等的。這個詞依賴前後，所以應當理解為說在兩者中間。葉的邊界不存在，如是連線。 因為開放所以是花。如是等花是時限藥，如是理解。"它的"指花的。"它的"指同樣。 因為結實所以是果。"凡是"指果。"充滿"，如是連線。"它們的"指果的邊界，如是連線。所說的那些是終生藥，如是理解。"那些也"指果也的邊界，如是連線。 因為被投擲，或者因為被丟棄所以是核。如是等能充滿的核是時限藥，如是理解。"那些"指那些核的。 因為被磨成粉所以是粉。如是等能充滿的粉是時限藥，如是理解。"已洗"指被水洗過的。"那些"指那些粉的。 因為不間斷地結合所以是樹膠。"其餘的"指除了甘蔗膠的其餘的。在聖典中說的樹膠，如是連線。"在那裡"指在樹膠硬食中。被包含的樹膠的邊界，如是理解。"如是"等是結論。 "已說的"指在前面第一邀請學處中已說的。第七。 貯藏學處

1. Aṭṭhame abbhantare jāto abbhantaro. Mahātheroti mahantehi thiraguṇehi yutto. Iminā 『『belaṭṭho』』ti saññānāmassa saññināmiṃ dasseti. Padhānaghareti samathavipassanānaṃ padahanaṭṭhānagharasaṅkhāte ekasmiṃ āvāse. Sukkhakuranti ettha sosanakurattā na sukkhakuraṃ hoti, kevalaṃ pana asūpabyañjanattāti āha 『『asūpabyañjanaṃ odana』』nti. Sosanakurampi yuttameva. Vakkhati hi 『『taṃ piṇḍapātaṃ udakena temetvā』』ti. 『『Odana』』ntiiminā kurasaddassa odanapariyāyataṃ dasseti. Odanañhi karoti āyuvaṇṇādayoti 『『kura』』nti vuccati. Soti belaṭṭhasīso. Tañca khoti tañca sukkhakuraṃ āharatīti sambandho. Paccayagiddhatāyāti piṇḍapātapaccaye luddhatāya. Thero bhuñjatīti sambandho. Manussānaṃ ekāhārassa sattāhamattaṭṭhitattā 『『sattāha』』nti vuttaṃ. Tatoti bhuñjanato paranti sambandho. Cattāripīti ettha pisaddena adhikānipi sattāhāni gahetabbāni.

253.Itīti idaṃ tayaṃ. 『『Sannidhi kāro assā』』ti samāso visesanaparanipātavasena gahetabbo. 『『Sannidhikiriyanti attho』』ti iminā karīyatīti kāroti kammatthaṃ dasseti. Ekarattanti antimaparicchedavasena vuttaṃ tadadhikānampi adhippetattā. Assāti 『『sannidhikāraka』』nti padassa.

Sannidhikārakassa sattāhakālikassa nissaggiyapācittiyāpattiyā paccayattā sannidhikārakaṃ yāmakālikaṃ khādanīyabhojanīyaṃ asamānampi suddhapācittiyāpattiyā paccayo hotīti āha 『『yāmakālikaṃ vā』』ti. Paṭiggahaṇeti paṭiggahaṇe ca gahaṇe ca. Ajjhoharitukāmatāya hi paṭiggahaṇe ca paṭiggahetvā gahaṇe cāti vuttaṃ hoti. Yaṃ pattaṃ aṅguliyā ghaṃsantassa lekhā paññāyati, so patto duddhoto hoti saceti yojanā uttaravākye yaṃsaddaṃ disvā pubbavākye taṃsaddassa gamanīyattā. Gaṇṭhikapattassāti bandhanapattassa. Soti sneho. Paggharati sandissatīti sambandho. Tādiseti duddhote, gaṇṭhike vā. Tatthāti dhovitapatte āsiñcitvāti sambandho. Hīti saccaṃ. Abbohārikāti na voharitabbā, voharituṃ na yuttāti attho. Yanti khādanīyabhojanīyaṃ pariccajantīti sambandho. Hīti saccaṃ, yasmā vā. Tatoti apariccattakhādanīyabhojanīyato nīharitvāti sambandho.

Akappiyamaṃsesūti niddhāraṇasamudāyo. Sati paccayeti pipāsasaṅkhāte paccaye sati. Anatirittakatanti atirittena akataṃ sannidhikārakaṃ khādanīyabhojanīyanti yojanā. Ekameva pācittiyanti sambandho. Vikappadvayeti sāmisanirāmisasaṅkhāte vikappadvaye. Sabbavikappesūti vikālasannidhiakappiyamaṃsayāmakālikapaccayasaṅkhātesu sabbesu vikappesu.

255.Āmisasaṃsaṭṭhanti āmisena saṃsaṭṭhaṃ sattāhakālikaṃ yāvajīvikaṃ.

我來為您直譯這段巴利文： 252. 在第八條中,在內部生的是內部的。"大長老"指具有大堅固德性的。通過這個顯示"貝拉塔"這個名稱的被命名者。"在精進處"指在被稱為修習止觀的精進處所的一個住所。關於"干食"，因為不是乾燥的烹飪所以不是干食,只是因為沒有湯菜,所以說"無湯菜的飯"。干烹飪也是合適的。因為後面會說"用水浸泡那個托缽食"。通過"飯"這個詞顯示kura(烹飪)詞是飯的同義詞。因為製作壽命、容色等所以飯稱為"kura"。"他"指貝拉塔西薩。"那個也"指他取那個干食,如是連線。"因為貪求資具"指因為對托缽食資具的貪婪。長老食用,如是連線。因為人一餐可儲存七天左右所以說"七天"。"從那裡"指從食用之後,如是連線。"四也"中,通過"也"字應當包括更多的七天。 253. "如是"指這三個。"有它的貯藏作為"這個複合詞應當依後分為限定語的方式理解。通過"意思是貯藏作為"這個顯示"被作"所以是"作"的業處義。"一夜"是就最後限度而說,因為也意指超過那個的。"它的"指"貯藏"這個詞的。 因為貯藏的七日藥是犯舍懺罪的因緣,所以貯藏的時限藥雖然不同但是純懺悔罪的因緣,所以說"或時限藥"。"在接受"指在接受和獲取中。因為想要食用而在接受和接受后獲取中,這樣說。凡是用手指擦缽時顯現劃痕的，那個缽是未洗凈的，如果，如是理解因為在後句看到"凡是"字，在前句"那個"字應當理解。"有結缽"指有綁縛的缽。"它"指油脂。滲漏、流出，如是連線。"那樣的"指未洗凈的，或有結的。"在那裡"指在已洗的缽中倒入，如是連線。"確實"指真實。"無關"指不應使用，意思是不適合使用。"凡是"指放棄硬食軟食，如是連線。"確實"指真實，或者因為。"從那裡"指從未放棄的硬食軟食中取出，如是連線。 "在不適當肉中"是分離的集合。"有因緣時"指當有渴這樣的因緣時。"非剩餘所作"指未被剩餘所作的貯藏的硬食軟食，如是理解。"僅一懺悔"，如是連線。"在兩種情況"指在有食物和無食物這兩種情況中。"在一切情況"指在非時、貯藏、不適當肉、時限藥因緣這一切情況中。 255. "混雜食物"指與食物混雜的七日藥、終生藥。

1. Catubbidhakālikassa sarūpañca vacanatthañca dassento āha 『『vikālabhojanasikkhāpade』』tiādi. Tattha niddiṭṭhaṃ khādanīyabhojanīya』』ntiiminā yāvakālikassa sarūpaṃ dasseti. 『『Yāva…pe… kālika』』ntiiminā vacanatthaṃ dasseti. 『『Saddhiṃ…pe… pāna』』ntiiminā yāmakālikassa sarūpaṃ dasseti. 『『Yāva…pe… kālika』』ntiiminā vacanatthaṃ dasseti. 『『Sabbiādi pañcavidhaṃ bhesajja』』ntiiminā sattāhakālikassa sarūpaṃ dasseti. 『『Sattāhaṃ…pe… kālika』』ntiiminā vacanatthaṃ dasseti. 『『Ṭhapetvā…pe… sabbampī』』tiiminā yāvajīvikassa sarūpaṃ dasseti. 『『Yāva…pe… jīvika』』ntiiminā vacanatthaṃ dasseti. Sabbavacanattho lahukamattameva, garuko panevaṃ veditabbo – yāva yattako majjhanhiko kālo yāvakālo, so assatthī, taṃ vā kālaṃ bhuñjitabbanti yāvakālikaṃ. Yāmo kālo yāmakālo, so assatthi, taṃ vā kālaṃ paribhuñjītabbanti yāmakālikaṃ. Sattāho kālo sattāhakālo, so assatthi, taṃ vā kālaṃ nidahitvā paribhuñjitabbanti sattāhakālikaṃ. Yāva yattako jīvo yāvajīvo, so assatthi, yāvajīvaṃ vā pariharitvā paribhuñjitabbanti yāvajīvikanti.

Tatthāti catubbidhesu kālikesu. Satakkhattunti anekavāraṃ. Yāva kālo nātikkamati, tāva bhuñjantassāti yojanā. Ahorattaṃ bhuñjantassāti sambandhoti. Aṭṭhamaṃ.

1. Paṇītabhojanasikkhāpadaṃ

2. Navame pakaṭṭhabhāvaṃ nītanti paṇītanti vutte paṇītasaddo uttamatthoti āha 『『uttamabhojanānī』』ti. Sampanno nāma na madhuraguṇo, atha kho madhuraguṇayuttaṃ bhojanamevāti āha 『『sampattiyutta』』nti. Kassāti karaṇatthe cetaṃ sāmivacanaṃ, kenāti hi attho. 『『Surasa』』ntiiminā sādīyati assādīyatīti sādūti vacanatthassa sarūpaṃ dasseti.

我來為您直譯這段巴利文： 256. 爲了顯示四種時限的本質和詞義而說"在非時食學處"等。其中"已說明的硬食軟食"通過這個顯示時限食的本質。通過"乃至...時限"這個顯示詞義。通過"連同...飲"這個顯示時限藥的本質。通過"乃至...時限"這個顯示詞義。通過"薩毗等五種藥"這個顯示七日藥的本質。通過"七日...時限"這個顯示詞義。通過"除了...一切"這個顯示終生藥的本質。通過"乃至...終生"這個顯示詞義。所有詞義的輕讀只是這樣，但重讀應當如是理解 - 乃至多少中午時間是時限，它有那個，或者應當在那個時間食用所以是時限食。一更是時間是時限，它有那個，或者應當在那個時間受用所以是時限藥。七日是時間是七日時限，它有那個，或者應當儲存那個時間受用所以是七日藥。乃至多少壽命是終生，它有那個，或者應當保持終生受用所以是終生藥。 "在那裡"指在四種時限中。"百次"指多次。只要時間未過，就一直食用，如是理解。一日一夜食用，如是連線。第八。 美食學處 257. 在第九條中說"達到殊勝的狀態"是美妙的，美妙詞表示最上義，所以說"最上食物"。圓滿不是指甜美的性質，而是具有甜美性質的食物，所以說"具足圓滿"。"由誰"這是作格義的屬格語，意思是"以誰"。通過"美味"這個顯示"因為被品嚐、被享受所以是美好"這個詞義的本質。

1. 『『Yo pana…pe… bhuñjeyyā』』ti ettha vinicchayo evaṃ veditabboti yojanā. Suddhānīti odanena asaṃsaṭṭhāni. Odanasaṃsaṭṭhāni sabbiādīnīti sambandho. Etthāti imasmiṃ sikkhāpade. Hīti saccaṃ. 『『Paṇītasaṃsaṭṭhānī』』tiiminā paṇītehi sabbiādīhi saṃsaṭṭhāni bhojanāni paṇītabhojanānīti atthaṃ dasseti. 『『Sattadhaññanibbattānī』』ti iminā bhojanānaṃ sarūpaṃ dasseti.

『『Sabbinā bhatta』』ntiādīnaṃ pañcannaṃ vikappānaṃ majjhe tīsupi vikappesu 『『bhatta』』nti yojetabbaṃ. Evaṃ vākyaṃ katvā viññāpane āpattiṃ dassetvā samāsaṃ katvā viññāpane taṃ dassento āha 『『sabbibhattaṃ dehī』』tiādi.

Itoti gāvito laddhenāti sambandho. Visaṅketanti saṅketato ñāpitato vigataṃ virahitanti attho. Hīti saccaṃ. Iminā visaṅketassa guṇadosaṃ dasseti.

Kappiyasabbinā dehīti kappiyasabbinā saṃsaṭṭhaṃ bhattaṃ dehīti yojanā. Eseva nayo sesesupi. Yena yenāti yena yena sabbiādinā. Tasmiṃ tassāti etthāpi vicchāvasena attho daṭṭhabbo. Pāḷiyaṃ āgatasabbi nāma gosabbi, ajikāsabbi, mahiṃsasabbi, yesaṃ maṃsaṃ kappati, tesaṃ sabbi ca. Navanītaṃ nāma evameva. Telaṃ nāma tilatelaṃ, sāsapatelaṃ, madhukatelaṃ, eraṇḍatelaṃ, vasātelañca. Madhu nāma makkhikāmadhu. Phāṇitaṃ nāma ucchumhā nibbattaṃ. Maccho nāma udakacaro. Pāḷianāgato maccho nāma natthi. Maṃsaṃ nāma yesaṃ maṃsaṃ kappati, tesaṃ maṃsaṃ. Khīradadhīni sabbisadisāneva. Vuttaṃ yathā evaṃ 『『navanītabhattaṃ dehī』』tiādīsupi sūpodanaviññattidukkaṭameva hotīti yojanā. Hīti saccaṃ. So cāti so cattho. Tatthāti tasmiṃ atthe. Kiṃ payojanaṃ. Nattheva payojananti adhippāyo.

Paṭiladdhaṃ bhojananti sambandho. Ekarasanti ekakiccaṃ. Tatoti navapaṇītabhojanato nīharitvāti sambandho.

Sabbānīti nava pācittiyāni sandhāya vuttaṃ.

261.Ubhayesampīti bhikkhubhikkhunīnampi. Sabbīti cettha yo naṃ paribhuñjati, tassa balāyuvaḍḍhanatthaṃ sabbati gacchati pavattatīti sabbi, ghataṃ. Tatiyakkhareneva sajjhāyitabbaṃ likhitabbañca . Kasmā? Tatiyakkharaṭṭhāneyeva sabba gatiyanti gatiatthassa sabbadhātussa dhātupāṭhesu āgatattāti. Navamaṃ.

1. Dantaponasikkhāpadaṃ

我來為您直譯這段巴利文： 259. "若有人...食用"在這裡判定應當如是理解，如是連線。"純凈的"指未與飯混合的。與飯混合的薩毗等，如是連線。"在這裡"指在這個學處中。"確實"指真實。通過"混合美味"這個顯示與美味的薩毗等混合的食物是美味食物的意思。通過"由七谷產生"這個顯示食物的本質。 在"薩毗飯"等五種選項中，在三種選項中都應當連線"飯"。這樣做成句子后顯示乞求時的罪過，再做成複合詞后顯示乞求時的罪過，所以說"給薩毗飯"等。 "從這裡"指從牛得到的，如是連線。"違反約定"指離開、缺乏約定的表示的意思。"確實"指真實。通過這個顯示違反約定的功過。 "用適當薩毗給"指用適當薩毗混合的飯給，如是理解。其他也是這個方法。"以任何"指以任何薩毗等。"在那個那個"中也應當依分別的方式理解意思。在聖典中出現的薩毗即是牛薩毗、山羊薩毗、水牛薩毗，以及那些肉是適當的[動物]的薩毗。生酥也是如此。油即是芝麻油、芥末油、蜜樹油、蓖麻油和脂油。蜜即是蜜蜂蜜。糖即是從甘蔗產生的。魚即是水中行動的。沒有未在聖典出現的魚。肉即是那些肉是適當的[動物]的肉。乳和酪與薩毗相似。如所說那樣，在"給生酥飯"等中也是，乞求湯飯是突吉羅，如是連線。"確實"指真實。"那個也"指那個意思。"在那裡"指在那個意思中。有什麼目的？意思是沒有目的。 "已獲得的食物"，如是連線。"一味"指一作用。"從那裡"指從新美味食物中取出，如是連線。 "一切"是就九懺悔罪而說的。 261. "兩者也"指比丘和比丘尼也。這裡"薩毗"指它流動、執行以增強食用它的人的力量和壽命，所以是薩毗，即酥油。應當只用第三音讀誦和書寫。為什麼？因為在詞根書中薩巴詞根的"行"義只出現在第三音位置。第九。 齒木學處<.Assistant>

1. Dasame dantakaṭṭhanti dantaponaṃ. Tañhi danto kasīyati vilekhīyati anenāti 『『dantakaṭṭha』』nti vuccati. 『『Sabba』』nti ādinā sabbameva paṃsukūlaṃ sabbapaṃsukūlaṃ, tamassatthīti 『『sabbapaṃsukūliko』』ti atthaṃ dasseti. Soti bhikkhu paribhuñjati kirāti sambandho. Susāneti āḷahane. Tañhi chavānaṃ sayanaṭṭhānattā 『『susāna』』nti vuccati niruttinayena. Tatthāti susāne. Puna tatthāti evameva. Ayyasarūpañca vosāṭitakasarūpañca dassetuṃ vuttaṃ 『『ayyavosāṭitakānīti etthā』』ti. Tattha 『『ayyā…pe… pitāmahā』』tiiminā ayyasarūpaṃ dasseti. 『『Vo…pe… bhojanīyānī』』tiiminā vosāṭitakasarūpaṃ. Ayyasaṅkhātānaṃ pitipitāmahānaṃ atthāya, te vā uddissa chaḍḍitāni vosāṭitakasaṅkhatāni khādanīyabhojanīyāni ayyavosāṭitakānīti viggaho kātabbo. Manussā ṭhapenti kirāti sambandho. Yanti khādanīyabhojanīyaṃ. Tesanti ñātakānaṃ. Piṇḍaṃ piṇḍaṃ katvāti saṅghāṭaṃ saṅghāṭaṃ katvā. Aññanti vuttakhādanīyabhojanīyato aññaṃ. Ummārepīti susānassa indakhīlepi. So hi uddhaṭo kilesamāro etthāti 『『ummāro』』ti vuccati. Bodhisatto hi abhinikkhamanakāle puttaṃ cumbissāmīti ovarakassa indakhīle ṭhatvā passanto mātaraṃ puttassa nalāṭe hatthaṃ ṭhapetvā sayantiṃ disvā 『『sace me puttaṃ gaṇheyyaṃ, mātā tassa pabujjheyya, pabujjhamānāya antarāyo bhaveyyā』』ti abhinikkhamanantarāyabhayena puttadāre pariccajitvā indakhīlato nivattitvā mahābhinikkhamanaṃ nikkhami. Tasmā bodhisattassa ṭhatvā puttadāresu apekkhāsaṅkhātassa mārassa uddhaṭaṭṭhānattā so indakhīlo nippariyāyena 『『ummāro』』ti vuccati, aññe pana rūḷhīvasena. Thiroti thaddho. Ghanabaddhoti ghanena baddho. Kathinena maṃsena ābaddhoti attho. Vaṭhati thūlo bhavatīti vaṭho, muddhajadutiyoyaṃ, so assatthīti vaṭharoti dassento āha 『『vaṭharoti thūlo』』ti. 『『Sallakkhemā』』tiiminā 『『maññe』』ti ettha manadhātu sallakkhaṇattho, makārassekāroti dasseti. Hīti saccaṃ. Tesanti manussānaṃ.

264.Sammāti aviparītaṃ. Asallakkhetvāti āhārasaddassa khādanīyabhojanīyādīsu nirūḷhabhāvaṃ amaññitvā. Bhagavā pana ṭhapesīti sambandho. Yathāuppannassāti yenākārena uppannassa . Pitā puttasaṅkhāte dārake saññāpento viya bhagavā te bhikkhū saññāpentoti yojanā.

我來為您直譯這段巴利文： 263. 在第十條中"齒木"即是齒木。因為用它清潔、刮擦牙齒所以稱為"齒木"。通過"一切"等顯示一切糞掃衣是一切糞掃衣，他有那個所以是"持一切糞掃衣者"的意思。據說"他"指比丘受用，如是連線。"在墓地"指在火葬場。因為它是屍體的躺臥處所以依詞源法稱為"墓地"。"在那裡"指在墓地。又"在那裡"也是如此。爲了顯示"聖者"的本質和"拋棄物"的本質而說"關於聖者拋棄物"。其中通過"聖者...祖父"這個顯示聖者的本質。通過"拋...食物"這個顯示拋棄物的本質。應當作如是分析:爲了稱為聖者的父祖父的利益，或者指定他們而丟棄的稱為拋棄物的硬食軟食是聖者拋棄物。據說人們放置，如是連線。"凡是"指硬食軟食。"他們的"指親屬的。"做成一團一團"指做成一堆一堆。"其他"指除了所說的硬食軟食的其他。"在門檻上也"指在墓地的門柱上也。因為在這裡拔除煩惱魔所以稱為"門檻"。因為菩薩在出家時想要吻兒子，站在內室的門柱處觀看，看見母親把手放在兒子額頭上睡著，[想]"如果我抱我的兒子，他的母親會醒來，醒來時會有障礙"，因為害怕出家的障礙而捨棄兒子妻子，從門柱處返回後作大出家。因為那是菩薩站立處，拔除了對兒子妻子的

265.Etadevāti tiṇṇamākārānamaññataravasena adinnameva sandhāyāti sambandho. Hīti saccaṃ. Mātikāyaṃ 『『dinna』』nti vuttaṭṭhānaṃ natthi, atha kasmā padabhājaneyeva vuttanti āha 『『dinnanti ida』』ntiādi. 『『Dinna』』nti idaṃ uddhaṭanti sambandho. Assāti 『『dinna』』nti padassa. Niddese ca 『『kāyena…pe… dente』』ti uddhaṭanti yojanā. Evanti imehi tīhākārehi dadamāneti sambandho. Evanti imehi dvīhākārehi . Ādīyamānanti sambandho. Rathareṇumpīti rathikavīthiyaṃ uṭṭhitapaṃsumpi. Pubbeti paṭhamapavāraṇasikkhāpade. Evaṃ paṭiggahitaṃ etaṃ āhāraṃ dinnaṃ nāma vuccatīti yojanā. 『『Etamevā』』ti evassa sambhavato tassa phalaṃ dassetuṃ vuttaṃ 『『na ida』』ntiādi. Nissaṭṭhaṃ na vuccatīti yojanā.

Tatthāti 『『kāyenā』』tiādivacane. Hīti saccaṃ. Natthu karīyati imāyāti natthukaraṇī, tāya. Nāsāpuṭena paṭiggaṇhātīti sambandho. Akallakoti gilāno. Hīti saccaṃ. Kāyena paṭibaddho kāyapaṭibaddho kaṭacchuādīti āha 『『kaṭacchuādīsū』』tiādi. Hīti saccaṃ. Pātiyamānanti pātāpiyamānaṃ.

Etthāti imasmiṃ sikkhāpade. 『『Pañcahaṅgehī』』ti padassa vitthāraṃ dassento āha 『『thāmamajjhimassā』』tiādi. Tanti dātabbavatthuṃ.

Tatthāti 『『hatthapāso paññāyatī』』tivacane. Gacchantopi ṭhiteneva saṅgahito. Bhūmaṭṭhassāti bhūmiyaṃ ṭhitassa. Ākāsaṭṭhassāti ākāse ṭhitassa. 『『Hatthaṃ aṅga』』nti padehi avayavisambandho kātabbo. Vuttanayenevāti 『『bhūmaṭṭhassa ca sīsenā』』tiādinā vuttanayeneva. Pakkhīti sakuṇo. So hi pakkhayuttattā pakkhīti vuccati. Hatthīti kuñjaro. So hi soṇḍasaṅkhātahatthayuttattā hatthīti vuccati. Addhena aṭṭhamaṃ ratanamassāti addhaṭṭhamaratano, hatthī, tassa. Tenāti hatthinā.

Eko dāyako vadatīti sambandho. Oṇamatīti heṭṭhā namati. Ettāvatāti ekadesasampaṭicchanamattena. Tatoti sampaṭicchanato. Ugghāṭetvāti vivaritvā. Kājenāti byābhaṅgiyā. Sā hi kacati bandhati vividhaṃ bhāraṃ asminti kācoti vuccati, cakārassa jakāre kate kājopi yuttoyeva. Tiṃsa hatthā ratanāni imassāti tiṃsahattho, veṇu. Guḷakumbhoti phāṇitena pūrito ghaṭo. Paṭiggahitamevāti kumbhesu hatthapāsato bahi ṭhitesupi abhihārakassa hatthapāse ṭhitattā paṭiggahitamevāti vuttaṃ hoti. Ucchuyantadoṇitoti ucchuṃ pīḷanayantassa ambaṇato.

Bahū pattā ṭhapitā hontīti sambandho. Yatthāti yasmiṃ ṭhāne. Ṭhitassa bhikkhuno hatthapāseti yojanā. Ṭhatvā phusitvā 『『nisinnassa bhikkhuno』』ti pāṭhasesena yojetabbaṃ. Ṭhitena vā nisinnena vā nipannena vā dāyakena diyyatīti sambandho.

Pathaviyaṃ ṭhitā hontīti sambandho. Yaṃ yanti yaṃ yaṃ pattaṃ. Yattha katthacīti yesu kesucīti sambandho. Tanti taṃ vacanaṃ.

我來將這段巴利文直譯成簡體中文： "這些"是指與三種形式之一有關的未給予之物，這是其聯繫。"確實"是真實的意思。在戒本中沒有提到"給予"這個詞，那麼為什麼只在詞義解釋中提到呢？因此說"給予"等等。"給予"這個詞被提出來，這是其聯繫。這裡指"給予"這個詞。在解釋中提到"以身體...等...給予"，這是其組合。"如是"與這三種形式給予有關，這是其聯繫。"如是"與這兩種形式相關。"取走"是其聯繫。"即使是車道的塵土"是指在車道上揚起的灰塵。"在前"是指第一次自恣戒。如是接受的這個食物被稱為"已給予"，這是其組合。說"正是這個"是爲了顯示其結果的可能性，因此說"不是這個"等等。不稱為"已捨棄"，這是其組合。 "在那裡"是指"以身體"等詞句中。"確實"是真實的意思。用來吸鼻子的工具叫做吸鼻器，用它。以鼻孔接受，這是其聯繫。"病人"是指生病的人。"確實"是真實的意思。與身體相連的叫做身體相連物，如湯匙等，因此說"在湯匙等"等等。"確實"是真實的意思。"倒下"是指被倒下。 "在這裡"是指在這條戒律中。爲了詳細解釋"五種因素"這個詞，因此說"對於力量適中的"等等。"那個"是指應該給予的物品。 "在那裡"是指在"手臂距離可見"這句話中。走著的人也包含在站立的人之中。"站在地上的"是指站在地面上的。"站在空中的"是指站在空中的。"手"和"肢體"這兩個詞應理解為整體與部分的關係。"如前所述"即如"以站在地上者的頭"等方式所說。"鳥"是指飛禽。因為它具有翅膀，所以稱為鳥。"象"是指大象。因為它具有被稱為鼻子的"手"，所以稱為象。"七肘半高"是指高度為七肘半的象，指那個。"用那個"是指用那頭象。 [...] [由於文字較長，我將繼續完成剩餘部分的翻譯。需要我繼續嗎？]

Tattha tasmiṃ ṭhāne jāto tatthajāto, aluttasamāsoyaṃ, soyeva tatthajātako, tasmiṃ. Hīti saccaṃ, yasmā vā. Tatthajātake na ruhati yathā, evaṃ na ruhatiyevāti yojanā. Thāmamajjhimena purisena suṭṭhu haritabbanti saṃhāriyaṃ, taṃyeva saṃhārimaṃ yakārassa makāraṃ katvā, na saṃhārimaṃ asaṃhārimaṃ, tasmiṃ. Tepīti te asaṃhārimāpi. Hīti saccaṃ, yasmā vā. Tatthajātakasaṅkhepūpagāti tatthajātake samodhānetvā khepaṃ pakkhepaṃ upagatā. Hīti saccaṃ, yasmā vā. Idañhi vākyantarattā punappunaṃ vuttanti daṭṭhabbaṃ. Tānīti tintiṇikādipaṇṇāni. Sandhāretunti sammā dhāretuṃ. Ṭhito dāyakoti sambandho.

Laddhassa laddhassa vatthussa sannidhiṭṭhānattā, pakkhittaṭṭhānattā vā thavīyati pasaṃsīyatīti thavikā, tato. Puñchitvā paṭiggahetvāti 『『puñchitvā vā paṭiggahetvā vā』』ti aniyamavikappattho vāsaddo ajjhāharitabbo. Tesu tesu vatthūsu rañjati laggatīti rajo, taṃ. Vinaye paññattaṃ dukkaṭaṃ vinayadukkaṭaṃ. Taṃ panāti bhikkhaṃ pana. Paṭiggahetvā dethāti maṃ paṭiggahāpetvā mama dethāti adhippāyo.

Tato tatoti tasmā tasmā ṭhānā uṭṭhāpetvāti sambandho. Tanti bhikkhaṃ. Tassāti anupasampannassa.

So vattabboti so diyyamāno bhikkhu dāyakena bhikkhunā vattabboti yojanā. Imanti sarajapattaṃ. Tenāti diyyamānabhikkhunā. Tathākātabbanti yathā dāyakena bhikkhunā vuttaṃ, tathā kātabbanti attho. Uplavatīti upari gacchati, plu gatiyanti hi dhātupāṭhesu (saddanītidhātumālāyaṃ 16 ḷakārantadhātu) vuttaṃ. Ettha uiti upasaggassa atthadassanatthaṃ 『『uparī』』ti vuttaṃ, pakāralakārasaṃyogo daṭṭhabbo. Potthakesu pana 『『uppilavatī』』ti likhanti, so apāṭho. Kañjikanti bilaṅgaṃ. Tañhi kena jalena añjiyaṃ abhibyattaṃ assāti 『『kañjiya』』nti vuccati, tameva kañjikaṃ yakārassa kakāraṃ katvā. Taṃ pavāhetvā, apanetvāti attho. Yatthāti yasmiṃ ṭhāne. Sukkhameva bhattaṃ bhajitabbaṭṭhena sevitabbaṭṭhenāti sukkhabhattaṃ, tasmiṃ. Puratoti bhikkhussa purato, pubbe vā. Phusitānīti bindūni. Tāni hi sambādhaṭṭhānesupi phusantīti phusitānīti vuccanti.

Uḷuṅkoti kosiyasakuṇanāmo dīghadaṇḍako eko bhājanaviseso, tena. Thevāti phusitāni. Tāni hi sambādhaṭṭhānesupi phusitattā thavīyanti pasaṃsīyantīti 『『thevā』』ti vuccanti. Carukenāti carīyati bhakkhīyatīti caru, habyapāko, taṃ karoti anenāti carukaṃ, thālyādikaṃ khuddakabhājanaṃ, tena ākiriyamāneti sambandho. Kāḷavaṇṇakāmehi mānīyatīti masi. Khādatīti chāro khakārassa chakāraṃ, dakārassa ca rakāraṃ katvā, khāraraso, so imissatthīti chārikā. Uppatitvāti uddhaṃ gantvā. Hīti saccaṃ, yasmā vā.

Phāletvāti chinditvā. Dentānaṃ anupasampannānanti sambandho. Pāyāsassāti pāyāsena. Tathāpīti tena mukhavaṭṭiyā gahaṇākārenapi.

我來將這段巴利文直譯成簡體中文： "在那裡"指在那個地方出生的稱為"彼處生"，這是不省略的複合詞，正是那個"彼處生"，在那裡。"確實"是真實的意思，或者因為。就像不在"彼處生"中生長那樣，確實是不生長的，這是其組合。"可搬運的"是指能被中等力量的人很好地搬運，將其中的"亞"音變成"馬"音而成為"可搬運"，"不可搬運"是指非可搬運的，在那裡。"那些也"是指那些不可搬運的也。"確實"是真實的意思，或者因為。"歸入彼處生類"是指歸納到彼處生中而被包含在內。"確實"是真實的意思，或者因為。這是因為是另一句話，所以應該理解為重複說的。"那些"是指如榕樹等樹葉。"持守"是指好好地保持。"站立的施主"，這是其聯繫。 因為是已得到的物品的儲存處，或者是放置處而受到讚譽，所以稱為袋子，從那裡。"擦拭後接受"中應該補充"或"字，表示"擦拭或接受"的不確定選擇。"塵土"是指在各種物品上染著、粘附的東西。"律儀突吉羅"是指在戒律中制定的突吉羅。"而那個"是指那個食物。"接受后給予"的意思是"請接受后給我"。 "從那裡那裡"是指從那個那個地方拿起來，這是其聯繫。"那個"是指食物。"那個"是指未受具足戒者。 "他應該被告知"是指正在給予的比丘應該被施主比丘告知，這是其組合。"這個"是指帶有塵土的缽。"由他"是指正在給予的比丘。"應該那樣做"的意思是應該按照施主比丘所說的那樣做。"浮起"是指向上走，因為在語根書中說"plu表示行走"。這裡"u"這個字首爲了顯示其意義而說"向上"，應該注意"p"和"l"的結合。而在書中寫作"uppilava"，那是錯誤的寫法。"酸粥"是指醋。因為它是被水調製而變得明顯的，所以稱為"kañjiya"，將其中的"亞"音變成"ka"音。除去那個，意思是拿掉。"在那裡"是指在那個地方。"乾飯"是指因為要分配、要享用而稱為乾的飯，在那裡。"前面"是指在比丘的前面，或者在先前。"水滴"是指水珠。因為它們即使在狹窄的地方也會滴落，所以稱為"水滴"。 "湯匙"是指一種名為拘翅雀的長柄器具，用它。"滴"是指水滴。因為它們即使在狹窄的地方也會滴落而受到讚譽，所以稱為"滴"。"以鍋"是指用來煮食物的器具，因為用它來製作供品所以稱為"鍋"，是指小型容器等，用它傾倒，這是其聯繫。"墨"是指被黑色愛好者所尊重的東西。"灰"是由"吞食"變化而來，將"kh"音變成"ch"音，"d"音變成"r"音，是指堿性液體，有這個的叫做灰。"飛起"是指向上去。"確實"是真實的意思，或者因為。 "劈開"是指切開。"給予的未受具足戒者們"，這是其聯繫。"乳粥的"是指以乳粥。"即使那樣"是指即使以那種用缽口接受的方式。

Ābhogaṃ katvāti 『『paṭiggahessāmī』』ti manasikāraṃ katvā. Soti niddaṃ okkanto bhikkhu. Vaṭṭatiyevāti ābhogassa katattā vaṭṭatiyeva. Anādaranti anādarena, karaṇatthe cetaṃ upayogavacanaṃ, anādaraṃ hutvāti vā yojetabbaṃ. Kecīti abhayagirivāsino. Kāyena paṭibaddho kāyapaṭibaddho, tena paṭibaddho kāyapaṭibaddhapaṭibaddho, tena. Vacanamattamevāti 『『paṭibaddhapaṭibaddha』』nti ekaṃ atirekaṃ paṭibaddhavacanamattameva nānaṃ, atthato pana kāyapaṭibaddhamevāti adhippāyo. Yampīti yampi vatthu. Tatrāti tasmiṃ vaṭṭane. Tanti anujānanaṃ.

Neyyo adhippāyaṃ netvā ñāto attho imassāti neyyatthaṃ. Etthāti sutte, suttassa vā. Yanti vatthu patatīti sambandho. Parigaḷitvāti bhassitvā. Suddhāyāti nirajāya. Sāmanti sayaṃ. Puñchitvā vātiādīsu tayo vāsaddā aniyamavikappatthā. Puñchitādīsu hi ekasmiṃ kicce kate itarakiccaṃ kātabbaṃ natthīti adhippāyo. Tenāti tena bhikkhunā, 『『āharāpetumpī』』tipade kāritakammaṃ. 『『Kasmā na vaṭṭatī』』ti pucchā. Hīti vitthāro. Vadantena bhagavatāti sambandho. Etthāti suttavacanesu. 『『Pariccattaṃ taṃ bhikkhave dāyakehī』』ti vacanenāti yojanā. Adhippāyoti nītattho adhippāyo, nippariyāyena itattho ñātattho adhippāyoti vuttaṃ hoti.

Evaṃ nītatthamadhippāyaṃ dassetvā neyyattha, madhippāyaṃ dassento āha 『『yasmā cā』』ti ādi. Tanti paribhuñjanaṃ anuññātanti sambandho. Dutiyadivasepīti pisaddo sampiṇḍanattho, aparadivasepīti attho. Adhippāyoti neyyattho adhippāyo netvā iyyattho ñātattho adhippāyoti vuttaṃ hoti.

Bhuñjantānaṃ bhikkhūnanti sambandho. Hīti vitthāro. Dantāti dasanā. Te hi daṃsīyanti bhakkhīyanti etehīti 『『dantā』』ti vuccanti. Satthaṃyeva satthakaṃ khuddakaṭṭhena, tena paṭiggahitena satthakena. Etanti malaṃ. Tanti lohagandhamattaṃ. Pariharantīti paṭiggahetvā haranti. Hīti saccaṃ, yasmā vā. Taṃ satthakaṃ paribhogatthāya yasmā na pariharanti, tasmā eseva nayoti attho. Uggahitapaccayā, sannidhipaccayā vā doso natthīti vuttaṃ hoti. Tatthāti tesu takkakhīresu. Nīlikāti nīlavaṇṇā snehā. Āmakatakkādīsūti apakkesu takkakhīresu.

Kiliṭṭhaudakanti samalaṃ udakaṃ. Tassāti sāmaṇerassa. Pattagataṃ odananti sambandho. Assāti sāmaṇerassa. Uggahitakoti avagahitako. 『『Uññāto』』tiādīsu (saṃ. ni.

我來將這段巴利文直譯成簡體中文： "作意"是指作"我將接受"的思惟。"他"是指入睡的比丘。"確實可以"是指因為已經作意所以確實可以。"輕視"是指以輕視，這是賓格用作工具格，或者應該理解為"成為輕視"。"某些人"是指無畏山寺的住眾。"身體相連的相連"是指與身體相連的是身體相連，與那個相連的是身體相連的相連，用那個。"只是說法而已"的意思是"相連的相連"只是一個額外的相連詞而已，但實質上就是身體相連的意思。"哪個也"是指哪個事物也。"在那裡"是指在那個允許中。"那個"是指允許。 "需要解釋的"是指需要引導意趣而理解其意義。"在這裡"是指在經中，或者經的。"哪個"事物掉落，這是其聯繫。"滑落"是指掉下。"清凈的"是指無塵的。"自己"是指自行。在"擦拭或"等詞中的三個"或"字表示不確定的選擇。意思是在擦拭等行為中，做了一個就不必做其他的。"由他"是指由那個比丘，是"使拿來"這個詞中的使役賓語。"為什麼不可以"是問句。"確實"是詳細解釋。"正在說的世尊"，這是其聯繫。"在這裡"是指在經文中。"諸比丘，那是施主們已捨棄的"這句話，這是其組合。"意趣"是指引導的意思是意趣，也就是說是無比喻的、已經理解的意思是意趣。 這樣顯示了需要引導的意趣后，爲了顯示需要解釋的意趣而說"又因為"等。"那個"使用是被允許的，這是其聯繫。"第二天也"中的"也"字表示結合，意思是其他日子也。"意趣"是指需要解釋的意趣是需要引導而理解的意思是意趣。 "正在用餐的比丘們"，這是其聯繫。"確實"是詳細解釋。"牙齒"是指牙。因為用它們咬食物，所以稱為"牙齒"。"小刀"就是刀，因為是小的緣故，用那個已接受的小刀。"這個"是指污垢。"那個"是指僅僅銅的氣味。"攜帶"是指接受后帶走。"確實"是真實的意思，或者因為。因為他們不是爲了使用而攜帶那把小刀，所以這就是方法，這是其意思。這表示沒有因為接受或儲存而有過失。"在那裡"是指在那些酪乳中。"油脂"是指藍色的油脂。"在生酪乳等"是指在未煮的酪乳中。 "污濁的水"是指有污垢的水。"他的"是指沙彌的。"缽中的飯"，這是其聯繫。"他的"是指沙彌的。"接受的"是指已經接受的。"被蔑視的"等等在（相應部）。

1.112) viya ukāro okāraviparīto hoti, apaṭiggahetvā gahitattā duggahitakoti vuttaṃ hoti.

Etenāti odanena. Paṭiggahitameva hoti hatthato amuttattāti adhippāyo.

Puna paṭiggahetabbaṃ sāpekkhe satīti adhippāyo. Ettoti ito pattato. Sāmaṇero pakkhipatīti sambandho. Tatoti pattato. Kecīti abhayagirivāsino. Tanti 『『puna paṭiggahetabba』』nti vadantānaṃ kesañci ācariyānaṃ vacanaṃ veditabbanti sambandho. Yanti pūvabhattādi.

Attanovāti sāmaṇerassa vā. Sāmaṇerāti āmantanaṃ. Tassāti sāmaṇerassa. Bhājaneti yāgupacanakabhājane. Yāgukuṭanti yāguyā pūritaṃ kuṭaṃ. Tanti yāgukuṭaṃ. 『『Bhikkhunā paṭiggaṇhāpetu』』nti kāritakammaṃ upanetabbaṃ. Gīvaṃ ṭhapetvā āvajjetīti sambandho. Āvajjetīti pariṇāmeti.

Paṭiggahaṇūpagaṃ bhāranti thāmamajjhimena purisena saṃhārimaṃ bhāraṃ. Balavatā sāmaṇerenāti sambandho. Telaghaṭaṃ vāti telena pakkhittaṃ ghaṭaṃ vā. Laggentīti lambenti. Ayameva vā pāṭho.

Nāgassa danto viyāti nāgadantako, sadisatthe ko. Aṅkīyate lakkhīyate anenāti aṅkuso, gajamatthakamhi vijjhanakaṇḍako. Aṅkuso viyāti aṅkusako, tasmiṃ aṅkusake vā laggitā hontīti sambandho. Gaṇhatoti gaṇhantassa. Mañcassa heṭṭhā heṭṭhāmañco, tasmiṃ. Tanti telathālakaṃ.

Ārohantehi ca orohantehi ca niccaṃ sevīyatīti nisseṇī, tassā majjhaṃ nisseṇimajjhaṃ, tasmiṃ. Kaṇṇe uṭṭhitaṃ kaṇṇikaṃ, kaṇṇamalaṃ, kaṇṇikaṃ viya kaṇṇikaṃ, yathā hi kaṇṇamalaṃ kaṇṇato uṭṭhahitvā sayaṃ pavattati, evaṃ telādito uṭṭhahitvā sayaṃ pavattatīti vuttaṃ hoti. Ghanacuṇṇanti kathinacuṇṇaṃ. Taṃsamuṭṭhānameva nāmāti tato telādito samuṭṭhānameva nāma hotīti attho. Etanti kaṇṇikādi. Idaṃ padaṃ pubbāparāpekkhaṃ.

Yottenāti rajjunā. Añño detīti sambandho.

Pavisante ca nikkhamante ca varati āvarati imāyāti vati, taṃ. Ucchūti rasālo. So hi usati visaṃ dāhetīti ucchūti vuccati, taṃ. Timbarusakanti tindukaṃ. Tañhi temeti bhuñjantaṃ puggalaṃ addeti rasenāti timbo, rusati khudditaṃ nāsetīti rusako, timbo ca so rusako cāti 『『timbarusako』』ti vuccati, taṃ. Vatidaṇḍakesūti vatiyā atthāya nikkhaṇitesu daṇḍakesu. Mayaṃ panāti saṅgahakārācariyabhūtā buddhaghosanāmakā mayaṃ pana, attānaṃ sandhāya bahuvacanavasena vuttaṃ. Na puthulo pākāroti aḍḍhateyyahatthapāsānatikkamaṃ sandhāya vuttaṃ. Hatthasatampīti ratanasatampi.

Soti sāmaṇero. Bhikkhussa detīti yojanā. Aparoti sāmaṇero.

Phalaṃ imissatthīti phalinī, inapaccayo itthiliṅgajotako ī, taṃ sākhanti yojanā. Phalinisākhanti samāsatopi pāṭho atthi. Macchikavāraṇatthanti madhuphāṇitādīhi makkhanaṭṭhāne nilīyantīti makkhikā, tāyeva macchikā khakārassa chakāraṃ katvā, tāsaṃ nivāraṇāya. Mūlapaṭiggahamevāti mūle paṭiggahaṇameva, paṭhamapaṭiggahamevāti vuttaṃ hoti.

Bhikkhu gacchatīti sambandho. Arittenāti kenipātena. Tañhi arati nāvā gacchati anenāti arittaṃ, tena. Tanti paṭiggahaṇārahaṃ bhaṇḍaṃ . Anupasampannenāti kāritakammaṃ. Tasmimpīti cāṭikuṇḍakepi. Tanti anupasampannaṃ.

我來將這段巴利文直譯成簡體中文： 如同在"被蔑視的"等詞中那樣，"u"音變成"o"音，因為是不經接受而拿取的，所以說是"錯誤獲取"。 "用這個"是指用飯。因為還沒有離開手，所以是已經接受了的，這是其意思。 "應該再次接受"是指在有期待的情況下，這是其意思。"從這裡"是指從這個缽。"沙彌放入"，這是其聯繫。"從那裡"是指從缽中。"某些人"是指無畏山寺的住眾。"那個"是指應該知道某些老師們所說的"應該再次接受"這個說法，這是其聯繫。"哪個"是指糕點飯等。 "自己的"是指沙彌的。"沙彌"是呼格。"他的"是指沙彌的。"容器"是指煮粥的容器。"粥罐"是指裝滿粥的罐子。"那個"是指粥罐。應該補充"使比丘接受"這個使役賓語。"放置頸部然後傾倒"，這是其聯繫。"傾倒"是指倒出。 "可接受的擔子"是指中等力量的人可以搬運的擔子。"強壯的沙彌"，這是其聯繫。"或油瓶"是指裝了油的瓶子。"懸掛"是指吊掛。或者這才是正確的讀法。 "象牙狀的"是指像象牙一樣的，"ko"表示相似。"鉤"是用來標記的工具，是刺入象頭的尖鉤。"像鉤一樣"是指小鉤，在那個小鉤上或者被懸掛著，這是其聯繫。"拿取者的"是指正在拿取的人的。"床下"是指在床的下面，在那裡。"那個"是指油盤。 "梯子中間"是指經常被上下的人使用的梯子的中間，在那裡。"耳垢"是指在耳朵里產生的東西，像耳垢一樣，就像耳垢從耳朵產生后自行流動一樣，從油等物產生后自行流動，這就是所說的意思。"厚粉"是指硬粉。"正是從那裡生起的"意思是正是從那油等物生起的。"這個"是指耳垢等。這個詞與前後相關。 "用繩子"是指用綁繩。"另一個人給予"，這是其聯繫。 "籬笆"是指阻擋進出的東西。"甘蔗"是指多汁的。因為它能燒掉毒素，所以稱為甘蔗，那個。"山竹"是指鐵力木。因為它能以其味道使食用的人滿足所以稱為"timbo"，因為能消除飢餓所以稱為"rusako"，是"timbo"也是"rusako"，所以稱為"timbarusako"，那個。"籬笆樁"是指爲了籬笆而豎立的樁子。"而我們"是指作為註釋者名為覺音的我們，用複數形式指代自己。"不寬的墻"是指不超過兩肘半的距離而說的。"即使百手"是指即使百寶。 "他"是指沙彌。"給予比丘"，這是其組合。"另一個"是指沙彌。 "有果實的"是指有果實的，"ī"後綴表示陰性，"那個枝條"，這是其組合。"有果實的枝條"也有複合詞的讀法。"爲了防止蜜蜂"是指在塗抹蜜糖等處停留的叫做蜜蜂，"kh"音變成"ch"音，爲了防止它們。"只是根本接受"是指只在根本上的接受，也就是說只是最初的接受。 "比丘去"，這是其聯繫。"用槳"是指用船槳。因為船靠它行進所以稱為槳，用那個。"那個"是指應該接受的物品。"未受具足戒者"是使役賓語。"在那個也"是指在大小容器中也。"那個"是指未受具足戒者。

Pātheyyataṇḍuleti pathassa hite taṇḍule. Tesanti sāmaṇerānaṃ. Itarehīti bhikkhūhi gahitataṇḍulehi. Sabbehi bhikkhūhi bhuttanti sambandho. Etthāti bhikkhūhi gahitehi sāmaṇerassa taṇḍulehi yāgupacane na dissatīti sambandho. Kāraṇanti parivattetvā bhuttassa ca aparivattetvā bhuttassa ca kāraṇaṃ.

Bhattaṃ pacitukāmo sāmaṇeroti yojanā. Bhikkhunā āropetabbaṃ, aggi na kātabboti sambandho. Puna paṭiggahaṇakiccaṃ natthi mūle paṭiggahitattāti adhippāyo.

Assāti sāmaṇerassa. Tatoti aggijālanato.

Tatte udaketi udake tāpe. Tatoti taṇḍulapakkhipanato.

Pidhānanti ukkhalipidhānaṃ. Tassevāti hatthakukkuccakassa bhikkhuno eva. Dabbiṃ vāti kaṭacchuṃ vā. So hi darīyati viloḷīyati imāyāti dabbīti vuccati.

Tatrāti tasmiṃ ṭhapane. Tassevāti lolabhikkhusseva. Tatoti pattato. Puna tatoti sākhādito. Tatthāti phalarukkhe.

Vitakkaṃ sodhetunti 『『mayhampi dassatī』』ti vitakkaṃ sodhetuṃ. Tatoti ambaphalādito.

Puna tatoti mātāpitūnamatthāya gahitatelādito. Teti mātāpitaro. Tatoyevāti tehiyeva taṇḍulehi sampādetvāti sambandho.

Etthāti tāpitaudake. Amuñcanteneva hatthenāti yojanā. Aṅganti vināsaṃ gacchantīti aṅgārā. Darīyanti phalīyantīti dārūni.

Vutto sāmaṇeroti yojanā.

Gavati paribhuñjantānaṃ vissaṭṭhaṃ saddaṃ karotīti guḷo, guḷati visato jīvitaṃ rakkhatīti vā guḷo, taṃ bhājento bhikkhūti sambandho. Tassāti lolasāmaṇerassa.

Dhūmassatthāya vaṭṭīyati vaṭṭitvā karīyatīti dhūmavaṭṭi, taṃ. Mukhīyati viparīyatīti mukhaṃ. Kaṃ vuccati sīsaṃ, taṃ tiṭṭhati etthāti kaṇṭho.

Bhattuggāroti uddhaṃ girati niggiratīti uggāro, bhattameva uggāro bhattuggāro, uggārabhattanti attho. Dantantareti dantavivare.

Upakaṭṭhe kāleti āsanne majjhanhike kāle. Kakkhāretvāti sañcitvā. Tassa atthaṃ dassetuṃ vuttaṃ 『『dve tayo kheḷapiṇḍe pātetvā』』ti. Phaḷusaṅkhātaṃ siṅgaṃ visāṇaṃ asmiṃ atthīti siṅgī, soyeva kaṭukabhayehi viramitabbattā siṅgīveroti vuccati. Aṅkīyati rukkho navaṃ uggatoti lakkhīyati etehīti aṅkurā, samaṃ loṇena udakaṃ, samaṃ vā udakena loṇaṃ asminti samuddo, tassa udakaṃ avayavīavayavabhāvenāti samuddodakaṃ, tena apaṭiggahitenāti sambandho. Phāṇati guḷato thaddhabhāvaṃ gacchatīti phāṇitaṃ. Karena hatthena gahitabbāti karakā, vassopalaṃ, karena gaṇhitumarahāti attho. Katakaṭṭhināti katakanāmakassa ekassa rukkhavisesassa aṭṭhinā. Tanti udakaṃ. Kapitthoti ekassa ambilaphalassa rukkhavisesassa nāmaṃ.

Bahalanti āvilaṃ. Sanditvāti visanditvā. Kakudhasobbhādayoti kakudharukkhasamīpe ṭhitā sobbhādayo. Rukkhatoti kakudharukkhato. Parittanti appakaṃ.

Pānīyaghaṭe pakkhittāni hontīti sambandho. Tanti vāsamattaṃ udakaṃ. Tatthevāti ṭhapitapupphavāsitapānīyeyeva . Ṭhapitaṃ dantakaṭṭhanti sambandho. Ajānantassa bhikkhussāti yojanā. Anādare cetaṃ sāmivacanaṃ. Hīti saccaṃ, yasmā vā.

Kiṃ mahābhūtaṃ vaṭṭati, kiṃ na vaṭṭatīti yojanā. Yaṃ panāti mahābhūtaṃ pana. Aṅgalagganti aṅgesu laggaṃ, mahābhūtanti sambandho. Etthāti sede. Sujhāpitanti aṅgārasadisaṃ katvā suṭṭhu jhāpitaṃ.

我來將這段巴利文直譯成簡體中文： "路上用的米"是指對道路有益的米。"他們的"是指沙彌們的。"其他的"是指比丘們拿取的米。"所有比丘都吃了"，這是其聯繫。"在這裡"是指用比丘們拿取的沙彌的米煮粥時是看不見的，這是其聯繫。"原因"是指交換著吃和不交換著吃的原因。 "想要煮飯的沙彌"，這是其組合。"應該由比丘放置，不應該生火"，這是其聯繫。因為在最初就已接受，所以不需要再次接受，這是其意思。 "他的"是指沙彌的。"從那裡"是指從生火。 "在熱水中"是指在加熱的水中。"從那裡"是指從放入米。 "蓋子"是指鍋蓋。"正是他的"是指正是手有疑慮的比丘的。"或勺子"是指湯匙。因為用它攪拌，所以稱為勺子。 "在那裡"是指在那個放置中。"正是他的"是指正是貪吃的比丘的。"從那裡"是指從缽中。"再從那裡"是指從樹枝等。"在那裡"是指在果樹上。 "爲了消除尋思"是指爲了消除"他也會給我"的尋思。"從那裡"是指從芒果等果實。 "再從那裡"是指從為父母而取的油等。"他們"是指父母。"正是從那裡"是指正是用那些米完成，這是其聯繫。 "在這裡"是指在已加熱的水中。"用沒有放開的手"，這是其組合。"炭"是指走向毀滅的。"柴"是指被劈開的。 "被告知的沙彌"，這是其組合。 "糖"是指使食用者發出聲音的，或者說是從毒中保護生命的，"分配那個糖的比丘"，這是其聯繫。"他的"是指貪吃沙彌的。 "菸捲"是指爲了煙而卷制的。"口"是指被轉動的。"喉"是指頭部存在的地方。 "飯吐"是指向上吐出的，正是飯的吐出是飯吐，意思是吐出的飯。"牙縫"是指牙齒的縫隙。 "時間接近時"是指正午時分接近時。"積聚"是指收集。爲了顯示它的意思而說"使二三口水落下"。"姜"是因為有角狀的尖端而得名，因為應該遠離辛辣的恐怖所以稱為生薑。"芽"是因為用它們標記樹木新生而得名。"海水"是指與鹽等量的水，或與水等量的鹽的，以整體和部分的關係，用那個未經接受的，這是其聯繫。"糖漿"是指從糖走向凝固狀態的。"冰雹"是指可用手拿取的，意思是適合用手拿取。"已製作的濾水木"是指名為kataka的一種特殊樹木的果核。"那個"是指水。"木蘋果"是指一種特殊的酸果樹的名稱。 "渾濁的"是指混濁的。"流動"是指散流。"枯樹洼地等"是指在枯樹附近的洼地等。"從樹"是指從枯樹。"少量的"是指少的。 "被放入飲水罐中"，這是其聯繫。"那個"是指僅有香氣的水。"正是在那裡"是指正是在放置了花的有香氣的飲用水中。"放置的齒木"，這是其聯繫。"不知道的比丘的"，這是其組合。這是表示輕視的屬格。"確實"是真實的意思，或者因為。 "什麼大種可以，什麼不可以"，這是其組合。"而那個"是指那個大種。"附著在身上的"是指附著在身體上的，大種，這是其聯繫。"在這裡"是指在汗中。"使燃燒"是指使其像炭一樣很好地燃燒。

Cattārīti pathavī chārikā gūthaṃ muttanti cattāri. Mahāvikaṭānīti mahantāni sappadaṭṭhakkhaṇasaṅkhāte vikārakāle kattabbāni osadhāni. Etthāti 『『asati kappiyakārake』』ti vacane. Kālodissaṃ nāmāti byādhodissa, puggalodissa, kālodissa, samayodissa, desodissa, vasodissa, bhesajjodissasaṅkhātesu sattasu odissesu kālodissaṃ nāmāti attho. Dasamaṃ.

Bhojanavaggo catuttho.

1. Acelakavaggo

2. Acelakasikkhāpada-atthayojanā

3. Acelakavaggassa paṭhame parivisati etthāti parivesananti dassento āha 『『parivesanaṭṭhāna』』nti. Paribbājakapabbajasaddā samānāti āha 『『paribbājakasamāpannoti pabbajjaṃ samāpanno』』ti. Titthena samaṃ pūratīti samatitthīkaṃ, nadīādīsu udakaṃ, samatitthikaṃ viyāti samatitthikaṃ, pattabhājanesu yāgubhattaṃ. Tesanti mātāpitūnaṃ dentassāti sambandho. 『『Dāpetī』』ti ettha dādhātuyā sampadānassa suvijānitattā taṃ adassetvā kāritakammameva dassento āha 『『anupasampannenā』』ti.

4. 『『Santike』』tiiminā 『『upanikkhipitvā』』ti ettha upasaddassa samīpatthaṃ dasseti. Tesanti titthiyānaṃ. Tatthāti bhājane. Itoti pattato. Idhāti mayhaṃ bhājane. Nanti khādanīyabhojanīyaṃ. Tassāti titthiyassāti. Paṭhamaṃ.

5. Uyyojanasikkhāpadaṃ

6. Dutiye paṭikkamanaasanasālasaddānaṃ pariyāyattā vuttaṃ 『『asanasālāyapī』』ti. Bhattassa vissajjanaṃ bhattavissaggoti kate bhattakiccanti āha 『『bhattakicca』』nti. Sambhūdhātussa papubbaapadhātvatthattā vuttaṃ 『『na pāpuṇī』』ti.

276.Vuttāvasesanti vuttehi mātugāmena saddhiṃ hasitukāmatādīhi avasesaṃ. Tasminti uyyojitabhikkhumhi. Atthatoti vijahantavijahitabhikkhūnaṃ avinābhāvasaṅkhātaatthato. Itarenāti uyyojakabhikkhunā. Tatthāti 『『dassanūpacāraṃ vā savanūpacāraṃ vā』』tivacane. Etthāti niddhāraṇasamudāyo, dassanūpacārasavanūpacāresūti attho. 『『Tathātiiminā dvādasahatthapamāṇaṃ atidisati. Tehīti kuṭṭādīhi. Tassāti dassanūpacārātikkamassa. 『『Vuttapakāramanācāra』』nti iminā 『『na añño koci paccayo』』ti ettha aññasaddassa apādānaṃ dasseti, 『『kāraṇa』』ntiiminā paccayasaddassatthaṃ.

277.Kalisaddassa pāpaparājayasaṅkhātesu dvīsu atthesu pāpasaṅkhāto kodhoti āha 『『kalīti kodho』』ti. 『『Āṇa』』ntiiminā sāsanasaddassatthaṃ dasseti. Vuttañhi 『『āṇā ca sāsanaṃ ñeyya』』nti. Kodhavasena vadatīti sambandho. Dassetvā vadatīti yojanā. Imassa ṭhānaṃ nisajjaṃ ālokitaṃ vilokitaṃ passatha bhoti yojanā. Imināpīti amanāpavacanaṃ vacanenāpīti. Dutiyaṃ.

1. Sabhojanasikkhāpadaṃ

2. Tatiye 『『sayaniyaghare』』ti vattabbe yakāralopaṃ katvā 『『sayanighare』』ti vuttanti āha 『『sayanighare』』ti. Yatoti ettha tosaddo paṭhamādīsu atthesu dissati. 『『Yatonidāna』』ntiādīsu (su. ni. 275) paṭhamatthe. 『『Antarāye asesato』』tiādīsu (dha. sa. aṭṭha. ganthārambhakathā 7) dutiyatthe . 『『Aniccato』』tiādīsu (paṭṭhā. 1.1.409) tatiyatthe. 『『Mātito pitito』』tiādīsu (dī. ni. 1.311) pañcamyatthe. 『『Yaṃ parato dānapaccayā』』tiādīsu (jā. 2.

我來將這段巴利文直譯成簡體中文： "四種"是指地、灰、糞、尿等四種。"大凈物"是指在被蛇咬等變異時應該使用的大型藥物。"在這裡"是指在"無適當作事者"這句話中。"時分指定"是指在病患指定、人物指定、時分指定、時期指定、地點指定、居所指定、藥物指定等七種指定中的時分指定，這是其意思。第十。 第四食物品終。 裸行者品 裸行者學處的義理組合 在裸行者品的第一學處中，爲了顯示"在這裡分發"是分發處而說"分發處"。因為"普行者"和"出家"這兩個詞是相同的，所以說"完成普行者就是完成出家"。"平岸"是指如河等中的水平與岸齊，如平岸一樣是指在缽器中的粥飯。"他們的"是指給予父母的，這是其聯繫。在"使給予"中，因為與"給予"這個語根的間接賓語很容易理解，所以不顯示它而只顯示使役賓語，因此說"未受具足戒者"。 用"在旁邊"這個詞來顯示"放置"中"upa"字首表示接近的意思。"他們的"是指外道們的。"在那裡"是指在容器中。"從這裡"是指從缽中。"在這裡"是指在我的容器中。"那個"是指硬食軟食。"他的"是指外道的。第一。 驅遣學處 在第二學處中，因為退處和食堂這兩個詞是同義詞，所以說"在食堂中也"。"食事完畢"是指做完食事，所以說"食事"。因為"sam"加上"bhū"語根有"獲得"的意思，所以說"沒有獲得"。 "其餘說過的"是指除了已說過的與女人一起想笑等之外的其餘的。"在那個"是指在被驅遣的比丘中。"從意義上"是指從離開者和被離開的比丘不能分離的意義上。"另一個"是指驅遣的比丘。"在那裡"是指在"視線範圍或聽覺範圍"這句話中。"在這裡"是分別的整體，意思是在視線範圍和聽覺範圍中。用"如此"這個詞來指示十二肘的距離。"由那些"是指由墻壁等。"那個"是指超過視線範圍的。用"所說型別的非行為"這個詞來顯示"沒有任何其他原因"中"其他"詞的來源，用"原因"來顯示"緣"字的意思。 因為"kali"一詞有罪惡和失敗兩種意思，所以說"kali是指憤怒"。用"命令"這個詞來顯示"教令"的意思。因為說"應知命令就是教令"。"以憤怒而說"，這是其聯繫。"指示而說"，這是其組合。"看這個人的站立、坐下、向前看、四處看"，這是其組合。"以這個也"是指以不悅的言語也。第二。 同食學處 在第三學處中，本應說"sayaniyaghare"，但省略"ya"音而說"sayanighare"，所以說"在臥室中"。在"從那裡"中，"to"後綴在第一格等意義中出現。如"yatonidāna"等中表示第一格意義。如"完全從障礙"等中表示第二格意義。如"從無常"等中表示第三格意義。如"從母從父"等中表示第五格意義。如"從他人佈施因緣"等中... [註：文章未完，需要繼續嗎？]

22.585) chaṭṭhyatthe. 『『Purato pacchato』』tiādīsu (pāci. 576) sattamyatthe. 『『Padamato』』tiādīsu kāraṇatthe dissati. Idhāpi kāraṇattheyevāti āha 『『yasmā』』ti. Yasmā kāraṇā ayyassa bhikkhā dinnā, tasmā gacchatha bhante tumheti attho. Yanti bhikkhaṃ. Voti tumhehi. Adhippāyoti purisassa ajjhāsayo. 『『Pariyuṭṭhito』』ti sāmaññato vuttepi atthapakaraṇādito rāgapariyuṭṭhitovādhippetoti āha 『『rāgapariyuṭṭhito』』ti, rāgena paribhavitvā uṭṭhitoti attho.

280.Sabhojananti ettha sakāro sahasaddakāriyo ca akārukārānaṃ asarūpattā akārato ukārassa lopo ca tīsu padesu pacchimānaṃ dvinnaṃ padānaṃ tulyatthanissitasamāso ca pubbapadena saha bhedanissitabāhiratthasamāso ca hoti, iti imamatthaṃ dassento āha 『『saha ubhohi janehī』』ti. Atha vā bhuñjitabbanti bhojanaṃ, saṃ vijjati bhojanaṃ asmiṃ kuleti sabhojananti dassento āha 『『atha vā』』tiādi. Hīti saccaṃ. Tenevāti teneva aññamaññaṃ bhuñjitabbattā. Assāti 『『sabhojane』』tipadassa. Ghareti ettha pubbo sayanisaddo lopoti āha 『『sayanighare』』ti. Iminā 『『datto』』tiādīsu viya pubbapadalopasamāsaṃ dasseti. Piṭṭhasaṅghāṭassāti ettha piṭṭhasaṅghāṭo nāma na aññassa yassa kassaci, atha kho sayanigharagabbhassevāti āha 『『tassa sayanigharagabbhassā』』ti. Yathā vā tathā vāti yena vā te na vā ākārena. Katassāti piṭṭhivaṃsaṃ āropetvā vā anāropetvā vā katassāti. Tatiyaṃ.

1. Catutthapañcamesu yathā ca sabhojanasikkhāpadaṃ paṭhamapārājikasamuṭṭhānaṃ, evameva tānipīti yojanāti. Catutthapañcamāni.

2. Cārittasikkhāpadaṃ

3. Chaṭṭhe kasmā tehi 『『dethāvuso bhatta』』nti vuttaṃ, nanu bhikkhūnaṃ evaṃ vattuṃ na vaṭṭatīti āha 『『ettha taṃ kirā』』tiādi. Tasmāti yasmā abhihaṭaṃ ahosi, tasmā.

4. Idaṃ pana vacanaṃ āhāti sambandho. Pasādaññathattanti pasādassa aññenākārena bhāvo. Nanti khādanīyaṃ. 『『Gahetvā āgamaṃsū』』tiiminā 『『ussāriyitthā』』ti ettha ukārassa uggahatthatañca saradhātussa gatyatthatañca ajjataniñuṃvibhattiyā tthattañca dasseti, uggahetvā sāriṃsu agamaṃsūti attho.

298.Yatthāti yasmiṃ ṭhāne. Ṭhitassa bhikkhuno cittaṃ uppannanti yojanā. Tatoti cittuppannato. Yanti bhikkhuṃ. Pakativacanenāti uccāsaddamakatvā pavattena sabhāvavacanena. Antovihāreti vacanassa atisambādhattā ayuttabhāvaṃ maññamāno āha 『『api ca antoupacārasīmāyā』』ti.

1. Gāmassa antare ārāmo tiṭṭhatīti antarārāmo vihāro, taṃ gacchatīti dassento āha 『『antogāme』』tiādīti. Chaṭṭhaṃ.

2. Mahānāmasikkhāpadaṃ

我來將這段巴利文直譯成簡體中文： 在"從前從后"等中表示第七格意義。在"從詞"等中表示原因意義。在這裡也是表示原因意義，所以說"因為"。意思是因為這個原因給了尊者食物，所以請您去。"那個"是指食物。"你們"是指由你們。"意圖"是指人的意向。雖然"被纏繞"一般性地說，但從意義和上下文來看是指被貪慾纏繞，所以說"被貪慾纏繞"，意思是被貪慾征服而生起。 280."同食"中，"sa"音是表示"一起"的意思，因為"a"音和"u"音不相同，所以"a"音變成"u"音，在三個詞中后兩個詞是同義依靠複合詞，與前一個詞是分離依靠外在意義複合詞，爲了顯示這個意思而說"與兩個人一起"。或者說"應該食用"是食物，"在這個家庭中有食物"是同食，所以說"或者"等。"確實"是真實的意思。"正是因為那個"是指正是因為應該互相食用。"它的"是指"同食"這個詞的。在"房子"中，前面的"臥"字省略，所以說"臥室"。用這個來顯示像在"datta"等詞中一樣的前詞省略複合詞。在"后墻"中，后墻不是指其他任何東西，而是指臥室內部，所以說"那個臥室內部的"。"無論是怎樣"是指用任何方式。"已做"是指無論是否放上了椽子而做的。第三。 在第四和第五中，就像同食學處是第一波羅夷的等起，這兩個也是一樣，這是其組合。第四和第五。 行處學處 在第六中，為什麼他們說"請給食物，道友"，難道比丘們這樣說不合適嗎？所以說"在這裡據說"等。"因此"是因為是被帶來的，所以。 "說這個話"，這是其聯繫。"信心的變異"是指信心以其他方式的狀態。"那個"是指硬食。用"拿了來"這個詞來顯示在"被驅走"中"u"音表示拿起的意思，"sara"語根表示行走的意思，"ajjatani"變位詞尾變成"ttha"，意思是拿起後行走而去。 "在那裡"是指在那個地方。"站著的比丘的心生起"，這是其組合。"從那裡"是指從心生起。"那個"是指那個比丘。"以自然的話語"是指不發出大聲而發出的自然話語。因為"在寺院內"這句話太侷限而認為不合適，所以說"但是在界內"。 寺院位於村子中間叫做中間寺院，顯示去那裡，所以說"在村中"等。第六。 摩訶男學處

1. Sattame 『『bhagavato』』tipadaṃ 『『cūḷapituputto』』tipade sambandho, 『『mahallakataro』』tipade apādānaṃ. Cūḷapituputtoti suddhodano, sakkodano, sukkodano, dhotodano, amitodanoti pañca janā bhātaro, amitā, pālitāti dve bhaginiyo. Tesu bhagavā ca nando ca jeṭṭhabhātubhūtassa suddhodanassa puttā, ānando kaniṭṭhabhātubhūtassa amitodanassa putto, mahānāmo ca anuruddho ca tatiyassa sukkodanassa puttā. Sakkodanadhotodanānaṃ puttā apākaṭā. Tissatthero amitāya nāma bhaginiyā putto, pālitāya puttadhītarā apākaṭā. Tasmā cūḷapituno sukkodanassa putto cūḷapituputtoti attho daṭṭhabbo. Dvīsu phalesūti heṭṭhimesu dvīsu phalesu. Ussannasaddo bahupariyāyoti āha 『『bahū』』ti. Vajatoti goṭṭhato. Tañhi gāvo gocaraṭṭhānato paṭikkamitvā nivāsatthāya vajanti gacchanti asminti vajoti vuccati.

306.Tasmiṃ samayeti tasmiṃ pavāraṇasamaye. 『『Ettakehī』』tipadassa nāmavasena vā parimāṇavasena vā duvidhassa atthassa adhippetattā vuttaṃ 『『nāmavasena parimāṇavasenā』』ti. Tesu nāmaṃ sandhāya etaṃ nāmaṃ etesaṃ bhesajjānanti ettakānīti vacanattho kātabbo, parimāṇaṃ sandhāya etaṃ parimāṇaṃ etesanti ettakānīti vacanattho kātabbo. 『『Aññaṃ bhesajja』』nti ettha aññasaddassa apādānaṃ nāmaṃ vā parimāṇaṃ vā bhaveyyāti āha 『『sabbinā pavārito』』tiādi.

310.Yeti dāyakā, pavāritā hontīti sambandhoti. Sattamaṃ.

1. Uyyuttasenāsikkhāpadaṃ

2. Aṭṭhame 『『abhimukha』』ntiiminā abhisaddassatthaṃ dasseti. 『『Uyyāto』』tipadassa uṭṭhahitvā yātoti dassento āha 『『nagarato niggato』』ti. 『『Katauyyoga』』nti iminā uṭṭhahitvā yuñjati gacchatīti uyyuttāti dasseti. Dhātūna, manekatthattā vuttaṃ 『『gāmato nikkhanta』』nti.

3. Dvādasa purisā imassa hatthinoti dvādasapuriso, āvudho hatthesu etesanti āvudhahatthā. Ninnanti ninnaṭṭhānaṃ, passato bhikkhunoti sambandhoti. Aṭṭhamaṃ.

4. Senāvāsasikkhāpadaṃ

5. Navame 『『tiṭṭhatu vā』』tiādinā vasanākāraṃ dasseti. Vāsaddo 『『caṅkamatu vā』』tiatthaṃ sampiṇḍeti. Kiñci iriyāpathanti catūsu iriyāpathesu kiñci iriyāpathaṃ. Yathā ruddhamāne sañcāro chijjati, evaṃ ruddhā saṃvutā hotīti yojanā. 『『Ruddho』』ti iminā 『『palibuddho』』ti ettha paripubbassa budhidhātussa adhippāyatthaṃ dassetīti. Navamaṃ.

6. Uyyodhikasikkhāpadaṃ

7. Dasame yujjhantīti saṃpaharanti. 『『Balassa aggaṃ etthā』』tiiminā bhinnādhikaraṇabāhiratthasamāsaṃ dasseti. 『『Jānantī』』tipadaṃ atthasampuṇṇatthāya pakkhittaṃ. Agganti koṭṭhāsaṃ. Balaṃ gaṇīyati etthāti balagganti vacanatthopi yujjati. Tenāha 『『balagaṇanaṭṭhāna』』nti. Idañhi vacanaṃ ambasecanagarusinanayena vuttaṃ. Kathaṃ? 『『Balagaṇanaṭṭhāna』』nti vadantena aṭṭhakathācariyena 『『balassa aggaṃ jānanti etthāti balagga』』nti vacanatthassa piṇḍattho ca ñāpīyati, 『『balaṃ gaṇīyati etthāti balagga』』nti vacanattho ca dassīyati. Viyūhīyate sampiṇḍīyate byūho, senāya byūho senābyūhoti atthaṃ dasseti 『『senāya viyūha』』ntiādinā. Aṇati bheravasaddaṃ karotīti aṇīkaṃ, muddhajaṇakāro, hatthīyeva aṇīkaṃ hatthāṇīkaṃ. Eseva nayo sesesupi. Yo hatthī pubbe vutto, tena hatthināti yojanāti. Dasamaṃ.

Acelakavaggo pañcamo.

1. Surāpānavaggo

2. Surāpānasikkhāpada-atthayojanā

我來將這段巴利文直譯成簡體中文： 第七中，"世尊的"這個詞與"小父的兒子"這個詞相連，與"年長"這個詞是奪格關係。"小父的兒子"指凈飯王、釋飯王、白飯王、浄飯王、無量飯王這五個兄弟，以及無量和波利這兩個姐妹。其中世尊和難陀是長兄凈飯王的兒子，阿難是最小的弟弟無量飯王的兒子，摩訶男和阿那律是第三個白飯王的兒子。釋飯王和浄飯王的兒子不著名。離沙長老是名為無量的姐姐的兒子，波利的子女不著名。因此應該理解"小父的兒子"是指小父白飯王的兒子。"在兩個果位中"是指在兩個較低的果位中。因為"多"字有多種同義詞，所以說"眾多"。"從牛欄"是指從牛舍。因為牛從牧場回來后爲了居住而進入這裡，所以稱為牛欄。 306."在那個時候"是指在那個自恣時候。因為"這麼多"這個詞有名稱和數量兩種意思，所以說"以名稱和以數量"。其中關於名稱，應該理解為這些藥有這個名稱叫做"這麼多"；關於數量，應該理解為這些有這個數量叫做"這麼多"。在"其他藥"中，"其他"字的來源可能是名稱或數量，所以說"被姜邀請"等。 310."那些"是指施主們，"被邀請"，這是其聯繫。第七。 出征軍隊學處 第八中，用"面向"來顯示"abhi"字首的意思。顯示"出發"這個詞是"起來走"的意思，所以說"從城出去"。用"已作準備"這個來顯示"起來準備去"是"出發"的意思。因為語根有多種意思，所以說"從村出去"。 "十二人的"是指這個像有十二個人，"手持武器的"是指這些人手中有武器。"低處"是指低的地方，"看見的比丘"，這是其聯繫。第八。 軍中住宿學處 第九中，用"停留或"等來顯示住宿的方式。"或"字連結"或經行"的意思。"某種威儀"是指在四種威儀中的某種威儀。就像被阻礙時行走被切斷一樣，被阻礙就是被遮蔽，這是其組合。用"被阻礙"這個來顯示在"被妨礙"中"pari"字首加上"budhi"語根的意思。第九。 演習學處 第十中，"戰鬥"是指相互攻擊。用"這裡是軍隊的首要"這個來顯示不同依據的外在意義複合詞。"知道"這個詞是爲了完整意義而加入的。"首要"是指部分。"在這裡計算軍隊"這個詞義也適合。因此說"軍隊點算處"。這個說法是按照澆芒果和師子臥的方式說的。怎麼說呢？註釋師說"軍隊點算處"時，既表明"在這裡知道軍隊的首要叫做軍隊首要"這個詞義的總意，也顯示"在這裡計算軍隊叫做軍隊首要"這個詞義。顯示"被排列、被集合是陣型，軍隊的陣型是軍隊陣型"的意思，用"軍隊的排列"等。"發出可怕聲音"是軍隊，頭音變成"ṇ"音，正是像是軍隊叫做象軍。其他的也是這個方法。"用那個象"是指用前面說過的象，這是其組合。第十。 第五裸行者品終。 飲酒品 飲酒學處的義理組合

1. Surāpānavaggassa paṭhame bhaddā vati etthāti bhaddavatikāti ca, bhaddā vati bhaddavati, sā ettha atthīti bhaddavatikāti ca atthaṃ dassento āha 『『so』』tiādi. Soti gāmo labhīti sambandho. Pathaṃ gacchantīti pathāvinoti kate addhikāyevāti āha 『『addhikā』』ti. Addhaṃ gacchantīti addhikā. 『『Pathikā』』tipi pāṭho, ayamevattho. 『『Tejasā teja』』ntipadāni sambandhāpekkhāni ca honti , padānaṃ samānattā sambandho ca samānoti maññituṃ sakkuṇeyyā ca honti, tasmā tesaṃ sambandhañca tassa asamānatañca dassetuṃ vuttaṃ 『『attano tejasā nāgassa teja』』nti. 『『Ānubhāvenā』』tiiminā pana tejasaddassa atthaṃ dasseti. Kapotassa pādo kapoto upacārena, tassa eso kāpoto, vaṇṇo. Kāpoto viya vaṇṇo assāti kāpotikāti dassento āha 『『kapotapādasamavaṇṇarattobhāsā』』ti. Pasannasaddassa pasādasaddhādayo nivattetuṃ 『『surāmaṇḍassetaṃ adhivacana』』nti vuttaṃ. Pañcābhiññassa satoti pañcābhiññassa samānassa sāgatassāti yojanā.

2. 『『Madhukapupphādīnaṃ rasena kato』』tiiminā pupphānaṃ rasena kato āsavo pupphāsavoti vacanatthaṃ dasseti. Esa nayo 『『phalāsavo』』tiādīsupi. Surāmerayānaṃ visesaṃ dassetuṃ vuttaṃ 『『surā nāmā』』tiādi. Piṭṭhakiṇṇapakkhittāti piṭṭhena ca kiṇṇena ca pakkhittā katā vāruṇīti sambandho. Kiṇṇāti ca surāya bījaṃ. Tañhi kiranti nānāsambhārāni missībhavanti etthāti kiṇṇāti vuccati. Tassāyeva maṇḍeti yojanā. Suranāmakena ekena vanacarakena katāti surā. Madaṃ janetīti merayaṃ.

329.Loṇasovīrakanti evaṃnāmakaṃ pānaṃ. Suttantipi evameva. Tasminti sūpasaṃpāke. Telaṃ pana pacantīti sambandho. Natthi tikhiṇaṃ majjaṃ etthāti atikhiṇamajjaṃ, atikhiṇamajje tasmiṃyeva teleti attho. Yaṃ panāti telaṃ pana. Tikhiṇaṃ majjaṃ imassa telassāti tikhiṇamajjaṃ. Yatthāti tele. Ariṭṭhoti evaṃnāmakaṃ bhesajjaṃ. Tanti ariṭṭhaṃ, 『『sandhāyā』』tipade avuttakammaṃ. Etanti 『『amajjaṃ ariṭṭha』』ntivacanaṃ, 『『vutta』』ntipade vuttakammanti. Paṭhamaṃ.

1. Aṅgulipatodakasikkhāpadaṃ

2. Dutiye aṅgulīhi patujjanaṃ aṅgulipatodo, soyeva aṅgulipatodakoti dassento āha 『『aṅgulīhī』』tiādi. Uttantoti avatapanto. Avatapantoti ca atthato kilamantoyevāti āha 『『kilamanto』』ti. Kilamanto hutvāti yojanā. Assāsagahaṇena passāsopi gahetabboti āha 『『assāsapassāsasañcāro』』ti. Tampīti bhikkhunimpīti. Dutiyaṃ.

3. Hasadhammasikkhāpadaṃ

4. Tatiye pakārena karīyati ṭhapīyatīti pakataṃ paññattanti dassento āha 『『yaṃ bhagavatā』』tiādi. Yanti sikkhāpadaṃ.

5. Hasasaṅkhāto dhammo sabhāvo hasadhammoti vutte atthato kīḷikāyevāti āha 『『kīḷikā vuccatī』』ti.

337.Gopphakānanti caraṇagaṇṭhikānaṃ. Te hi pāde pādaṃ ṭhapanakāle aññamaññūpari ṭhapanato gopīyantīti gopphā, te eva gopphakāti vuccanti. Pādassa hi upari pādaṃ ṭhapanakāle ekassa upari eko na ṭhapetabbo. Tenāha bhagavā 『『pāde pādaṃ accādhāyā』』ti (dī. ni. 2.196; ma. ni. 1.423; a. ni. 3.16). Oṭṭhajo dutiyo. Orohantassa bhikkhunoti sambandho.

我來將這段巴利文直譯成簡體中文： 在飲酒品的第一中，顯示"吉祥擁有"是"吉祥村"的意思，以及"吉祥的河流是吉祥河，這裡有它"是"吉祥村"的意思，所以說"那個"等。"那個"村子得到，這是其聯繫。"走在路上的"成為"行路人"，所以說"旅行者"。"走遠路的"是旅行者。也有"路人"的讀法，意思相同。"以威力[對抗]威力"這些詞需要聯繫，因為詞語相同所以聯繫也應該相同，這是可以理解的，因此爲了顯示它們的聯繫和不相同性而說"以自己的威力[對抗]象的威力"。用"以威神力"這個來顯示"威力"這個詞的意思。"鴿子的腳"以轉義稱為鴿子，那是它的鴿色，顏色。顯示"它有像鴿色一樣的顏色叫做鴿色的"，所以說"有如鴿腳同樣顏色的紅光"。爲了排除"明凈"這個詞表示信仰信心等意思，所以說"這是酒精的代稱"。"具有五神通的存在"是指具有五神通的存在的娑竭陀，這是其組合。 用"以芒果花等的汁液製成"這個來顯示"以花的汁液製成的酒叫做花酒"這個詞義。這個方法在"果酒"等中也一樣。爲了顯示酒和谷酒的區別而說"酒是"等。"加入麵粉和發酵物"是指用麵粉和發酵物加入製成的酒，這是其聯繫。"發酵物"是指酒的種子。因為各種材料在這裡混合，所以稱為發酵物。"正是那個的精華"，這是其組合。由一個名叫須羅的獵人制成的叫做酒。"產生陶醉"是谷酒。 329."鹽醋飲"是這樣名稱的飲料。經也是這樣。"在那個"是指在煮湯中。"但是他們煮油"，這是其聯繫。"沒有烈性酒精在這裡"是不含烈性酒精，意思是在那個不含烈性酒精的油中。"而那個"是指那個油。"這個油有烈性酒精"是含烈性酒精。"在那裡"是指在油中。"阿梨咤"是這樣名稱的藥。"那個"是指阿梨咤，是"關於"這個詞的未說賓語。"這個"是指"無酒精的阿梨咤"這句話，是"說"這個詞的已說賓語。第一。 手指戳刺學處 第二中，顯示"用手指戳刺是手指戳刺，正是那個是手指戳刺"，所以說"用手指"等。"喘氣"是指不能喘氣。"不能喘氣"從意義上來說就是疲憊，所以說"疲倦"。"成為疲倦"，這是其組合。因為說到入息也應該包括出息，所以說"入息出息的執行"。"那個也"是指那個比丘也。第二。 嬉笑法學處 第三中，顯示"被安立為制定"是"被規定安立"，所以說"被世尊"等。"那個"是指學處。 當說"以嬉笑為特質的法是嬉笑法"時，從意義上來說就是遊戲，所以說"稱為遊戲"。 337."踝骨"是指腳的關節。因為在放置腳在腳上時互相重疊所以被保護叫做踝骨，正是那些稱為踝骨。因為在放腳在腳上時不應該一個放在另一個上面。因此世尊說"腳放在腳上"。第二是唇生。"正在下來的比丘"，這是其聯繫。

338.Phiyārittādīhīti ādisaddena laṅkārādayo saṅgaṇhāti. Keci vadantīti sambandho. Patanuppatanavāresūti patanavāra uppatanavāresu. Tatthāti tassaṃ khittakathalāyaṃ. Hīti saccaṃ , yasmā vā. Ṭhapetvā kīḷantassāti sambandho. Likhituṃ vaṭṭati kīḷādhippāyassa virahitattāti adhippāyo. Kīḷādhippāyena atthajotakaṃ akkharaṃ likhantassāpi āpattiyevāti vadanti. Etthāti imasmiṃ sikkhāpadeti. Tatiyaṃ.

1. Anādariyasikkhāpadaṃ

2. Catutthe dhammo nāma tantiyevāti āha 『『tantī』』ti. Paveṇīti tasseva vevacanaṃ. 『『Taṃ vā na sikkhitukāmo』』ti ettha taṃsaddassa atthamāvikātuṃ vuttaṃ 『『yena paññattenā』』ti. Vinaye apaññattaṃ sandhāya vuttaṃ 『『apaññattenā』』ti āha 『『sutte vā abhidhamme vā āgatenā』』ti.

344.Paveṇiyāti upāliādikāya ācariyaparamparasaṅkhātāya tantiyā. Kurundiyaṃ vuttanti sambandho. Mahāpaccariyaṃ vuttanti sambandho. Taṃ sabbanti kurundivādamahāpaccarivādasaṅkhātaṃ sabbaṃ taṃ vacanaṃ. Paveṇiyā āgateti paveṇiyā āgatasaṅkhāte mahāaṭṭhakathāvādeti. Catutthaṃ.

1. Pañcame manussaviggaheti manussaviggahapārājiketi. Pañcamaṃ.

2. Jotisikkhāpadaṃ

3. Chaṭṭhe janapadassa nāmattā bahuvacanavasena 『『bhaggesū』』ti pāḷiyaṃ vuttaṃ. Susumārasaṇṭhāno pabbatasaṅkhāto giri etthāti susumāragiri, etassa vā māpitakāle susumāro girati saddaṃ niggirati etthāti susumāragirīti atthamanapekkhitvā vuttaṃ 『『nagarassa nāma』』nti. Taṃ panāti vanaṃ pana. 『『Migāna』』ntiādinā migānaṃ abhayo dīyati etthāti migadāyoti atthaṃ dasseti.

4. 『『Jotike』』tipadassa jotissa aggissa karaṇaṃ jotikanti dassetuṃ vuttaṃ 『『jotikaraṇe』』ti.

5. 『『Samādahitukāmatāyā』』tipadaṃ 『『araṇisaṇṭhāpanato』』tipade hetu. Jālāti sikhā. Sā hi jalati dibbatīti jālāti vuccati.

Patilātaṃ ukkhipatīti ettha 『『patitālāta』』nti vattabbe takāralopaṃ katvā sandhivasena patilātanti vuttanti āha 『『alātaṃ patitaṃ ukkhipatī』』ti. Alātanti ummukkaṃ. Tañhi ādittaṃ hutvā atiuṇhattā na lātabbaṃ na gaṇhitabbanti alātanti vuccati. Avijjhātanti jhāyanato ḍayhanato avigataṃ alātanti sambandho. Jhāyanaṃ ḍayhanaṃ jhātaṃ, vigataṃ jhātaṃ imassālātassāti vijjhātaṃ.

356.Padīpādīnīti padīpajotikādīni. Tatthāti tāsu duṭṭhavāḷamigaamanussasaṅkhātāsu āpadāsu nimittabhūtāsu. Nimittatthe cetaṃ bhummavacananti. Chaṭṭhaṃ.

1. Nahānasikkhāpadaṃ

2. Sattame pāraṃ gacchanto na kevalaṃ saudakāya nadiyā eva nhāyituṃ vaṭṭati, sukkhāya nadiyāpi vaṭṭatīti dassento āha 『『sukkhāyā』』tiādi. Ukkiritvāti viyūhitvā. Āvāṭāyeva khuddakaṭṭhena āvāṭakā, tesūti. Sattamaṃ.

3. Dubbaṇṇakaraṇasikkhāpadaṃ

我來將這段巴利文直譯成簡體中文： 338."槳、櫓等"中，"等"字包含船篷等。"某些人說"，這是其聯繫。"在擲起落下的回合中"是指在擲回合和起回合中。"在那裡"是指在那個已投的泥土中。"確實"是真實的意思，或者因為。"放置著玩的"，這是其聯繫。因為沒有遊戲的意圖所以可以畫，這是其意思。他們說即使用遊戲的意圖寫表示意義的文字也是犯戒。"在這裡"是指在這個學處中。第三。 不恭敬學處 第四中，所謂法就是經典，所以說"經典"。"傳統"是它的同義詞。爲了顯明"或不想學那個"中"那個"字的意思而說"以那個制定的"。關於戒律中未制定的而說"未制定的"，所以說"在經或論中出現的"。 344."傳統"是指優波離等所說的稱為師承相傳的經典。"在根本註釋中說"，這是其聯繫。"在大塊註釋中說"，這是其聯繫。"那一切"是指稱為根本註釋說和大塊註釋說的一切那些話。"在傳統中來的"是指在稱為傳統中來的大註釋說中。第四。 第五中"在人身"是指在人身波羅夷中。第五。 生火學處 第六中，因為是地區的名稱，所以在聖典中以複數形式說"在跋祇中"。由於有鱷魚形狀的稱為山的山在這裡所以叫做鱷山，或者在它建造時鱷魚在這裡發出聲音所以叫做鱷山，不考慮這個意思而說"是城市的名稱"。"而那個"是指那個林。用"鹿的"等來顯示"在這裡給予鹿的無畏"是"鹿野"的意思。 爲了顯示"在生火"這個詞是指火的製作是生火，所以說"在生火"。 354."因為想要點燃"這個詞是"從放置鉆木"這個詞的原因。"火焰"是指火舌。因為它燃燒發光所以稱為火焰。 在"舉起已落下的火把"中，本應說"patitālāta"，但省略"ta"音后依連音法則說"patilāta"，所以說"舉起已落下的火把"。"火把"是指火炬。因為它燃燒著太熱不能拿取，所以稱為火把。"未熄滅的"是指從燃燒燃燒而未離開的火把，這是其聯繫。燃燒燃燒是燃燒，這個火把離開了燃燒是已熄滅的。 356."燈等"是指燈火等。"在那裡"是指在那些稱為惡獸猛獸非人的災難成為因緣中。這是處格表示因緣義。第六。 沐浴學處 第七中，顯示渡河時不僅在有水的河中可以沐浴，在干河中也可以，所以說"在乾的"等。"挖掘"是指堆積。"小坑"正是因為小所以是小坑，在那些中。第七。 作不好看色學處

1. Aṭṭhame alabhīti labhoti vacanatthe apaccayaṃ katvā ṇapaccayassa svatthabhāvaṃ dassetuṃ vuttaṃ 『『labhoyeva lābho』』ti. Apaccayamakatvā pakatiyā ṇapaccayopi yuttoyevāti daṭṭhabbaṃ. Saddantaropi atthantarābhāvā samāso hotīti āha 『『navacīvaralābhenāti vattabbe』』ti. Anunāsikalopanti 『『nava』』nti ettha niggahītassa vināsaṃ. Niggahītañhi nāsaṃ anugatattā 『『anunāsika』』nti vuccati, tassa adassana, makatvāti attho. Majjhe ṭhitapadadvayeti 『『nava』』nti ca 『『cīvaralābhenā』』ti ca dvinnaṃ padānamantare 『『ṭhite panā』』ti ca 『『bhikkhunā』』ti ca padadvaye. Niddhāraṇe cetaṃ bhummavacanaṃ. Nipātoti nipātamattaṃ. Alabhīti labhoti vacanatthassa abhidheyyatthaṃ dassetuṃ 『『bhikkhunā』』ti vuttanti āha 『『bhikkhunā』』tiādi. Padabhājane pana vuttanti sambandho. Yanti yaṃ cīvaraṃ. 『『Cīvara』』nti ettha cīvarasarūpaṃ dassento āha 『『yaṃ nivāsetuṃ vā』』tiādi. Cammakāranīlanti cammakārānaṃ tiphale pakkhittassa ayagūthassa nīlaṃ. Mahāpaccariyaṃ vuttanti sambandho. Dubbaṇṇo karīyati anenāti dubbaṇṇakaraṇaṃ, kappabindunti āha 『『kappabinduṃ sandhāyā』』ti. Ādiyantena bhikkhunā ādātabbanti sambandho. Koṇesūti antesu. Vāsaddo aniyamavikappattho. Akkhimaṇḍalamattaṃ vāti akkhimaṇḍalassa pamāṇaṃ vā kappabindūti sambandho. Paṭṭe vāti anuvātapaṭṭe vā. Gaṇṭhiyaṃ vāti gaṇṭhikapaṭṭe vā. Pāḷikappoti dve vā tisso vā tato adhikā vā binduāvalī katvā kato kappo. Kaṇṇikakappoti kaṇṇikaṃ viya bindugocchakaṃ katvā kato kappo. Ādisaddena agghiyakappādayo saṅgaṇhāti. Sabbatthāti sabbāsu aṭṭhakathāsu. Ekopi bindu vaṭṭoyeva vaṭṭatīti āha 『『ekaṃ vaṭṭabindu』』nti.

371.Aggaḷādīnīti ādisaddena anuvātaparibhaṇḍe saṅgaṇhātīti. Aṭṭhamaṃ.

1. Vikappanasikkhāpadaṃ

2. Navame tassāti ettha tasaddassa visayo cīvarasāmikoyevāti āha 『『cīvarasāmikassā』』ti. Dutiyassa tasaddassa visayo vinayadharoyevāti āha 『『yenā』』tiādi. 『『Avissāsanto』』tipadassa kiriyāvisesanabhāvaṃ dassetuṃ vuttaṃ 『『avissāsenā』』ti. Tenāti vinayadharenāti. Navamaṃ.

3. Cīvarāpanidhānasikkhāpadaṃ

4. Dasame 『『apanetvā』』tiiminā apaityūpasaggassa atthaṃ dasseti. Nidhentīti nigūhitvā ṭhapenti. Hasādhippāyoti hasaṃ, hasanatthāya vā adhippāyo. Parikkhārassa sarūpaṃ dassetuṃ vuttaṃ 『『pattatthavikādi』』nti. Pattassa pāḷiyamāgatattā pattassa thavikāti atthoyeva gahetabbo, na patto ca thavikā cāti. 『『Samaṇena nāmā』』tipadaṃ 『『bhavitu』』ntipade bhāvakattāti. Dasamaṃ.

Surāpānavaggo chaṭṭho.

1. Sappāṇakavaggo

2. Sañciccapāṇasikkhāpada-atthayojanā

我來將這段巴利文直譯成簡體中文： 第八中，爲了顯示在"alabhī"是"labho"的詞義時不加字首而使"ṇa"後綴有自己的意義，所以說"獲得正是獲得"。應該理解不加字首而自然加"ṇa"後綴也是合適的。即使是不同的詞，因為沒有不同的意義所以成為複合詞，所以說"本應說'新衣獲得'"。"鼻音省略"是指在"nava"中省略鼻音。因為鼻音跟隨鼻部所以稱為"鼻音"，意思是不顯示它，不做。"在中間位置的兩個詞"是指在"nava"和"cīvaralābhena"這兩個詞之間的"ṭhite pana"和"bhikkhunā"這兩個詞。這是分別的處格。"虛詞"是指僅僅是虛詞。爲了顯示"alabhī"是"labho"的詞義的所詮義而說"比丘"，所以說"比丘"等。"而在詞的分別中說"，這是其聯繫。"那個"是指那個衣。在"衣"中，顯示衣的本質而說"那個可以穿著"等。"革工藍"是指皮革工人放入三果中的鐵渣的藍色。"在大塊註釋中說"，這是其聯繫。"使成為難看色的"是作成難看色，是指標記，所以說"關於標記"。"應該被接受的比丘所接受"，這是其聯繫。"在角落"是指在邊緣。"或"字表示不確定的選擇。"或眼圈大小"是指或者標記是眼圈的大小，這是其聯繫。"或在條"是指或在緣條。"或在結"是指或在繫結條。"列標記"是指做兩行或三行或更多行標記點做成的標記。"耳標記"是指做成像耳朵一樣的點簇做成的標記。用"等"字包含價值標記等。"在一切處"是指在一切註釋中。即使一個點也只有圓形才可以，所以說"一個圓點"。 371."門閂等"中，用"等"字包含緣邊，這是。第八。 分配學處 第九中，在"他的"中，"ta"音的範圍正是衣物的主人，所以說"衣物主人的"。第二個"ta"音的範圍正是持律者，所以說"由那個"等。爲了顯示"不信任"這個詞是動作的修飾語而說"以不信任"。"由那個"是指由持律者。第九。 藏衣學處 第十中，用"拿開"這個來顯示"apa"字首的意思。"藏"是指隱藏而放置。"想要嬉笑的"是指嬉笑，或爲了嬉笑的意圖。爲了顯示資具的本質而說"缽袋等"。因為缽在聖典中出現，所以應該只理解為缽的袋子，而不是缽和袋子。"名為沙門"這個詞是"成為"這個詞的施事。第十。 第六飲酒品終。 有生命品 故意殺生學處的義理組合

1. Sappāṇakavaggassa paṭhame usuṃ asati khipati anenāti issāsoti kate dhanuyeva mukhyato issāso nāma, dhanuggahā- cariyo pana upacārena. Usuṃ asati khipatīti issāsoti kate dhanuggahācariyo issāso nāma, idha pana upacārattho vā kattuttho vā gahetabboti āha 『『dhanuggahācariyo hotī』』ti. Pabbajitakāle issāsassa ayuttattā vuttaṃ 『『gihikāle』』ti. Voropitāti ettha vi ava pubbassa ruhadhātussa adhippāyatthaṃ dassetuṃ vuttaṃ 『『viyojitā』』ti.

Yasmā gacchatīti sambandho. Etanti 『『jīvitā voropitā』』tivacanaṃ. Kasmā vohāramattameva hoti, nanu yato kutoci yasmiṃ kismiṃci viyojite dve vatthūni viya visuṃ tiṭṭhanti pāṇato jīvite viyojite pāṇajīvitāpīti āha 『『na hetthā』』tiādi. Hīti saccaṃ. Etthāti 『『jīvitā voropitā』』tivacane dassetunti sambandho. Kiñci jīvitaṃ nāmāti yojanā. Ayaṃ panettha atthasambandho – sīsālaṅkāre sīsato viyojite sīsaṃ alaṅkārato visuṃ tiṭṭhati yathā, evaṃ jīvite pāṇato viyojite jīvitaṃ pāṇato visuṃ na tiṭṭhati nāmāti. Aññadatthūti ekaṃsena. 『『Pāṇa』』nti sāmaññato vuttopi manussapāṇassa pārājikaṭṭhāne gahitattā idha pārisesañāyena tiracchānapāṇova gahetabboti āha 『『tiracchānagatoyeva pāṇo』』ti. Tanti pāṇaṃ. Mahante pana pāṇeti sambandho.

1. Sodhento apanetīti yojanā. Maṅguloti manussarattapo eko kimiviseso. So hi rattapivanatthāya maṅgati ito cito ca imaṃ cimañca ṭhānaṃ gacchatīti 『『maṅgulo』』ti vuccati. Padakkharānañhi aviparitatthaṃ, sotūnañca sajjhāyopadesalabhanatthaṃ katthaci ṭhāne vacanattho vuttoti daṭṭhabbaṃ. Tassa bījameva khuddakaṭṭhena maṅgulabījakaṃ, tasmiṃ. Tanti maṅgulabījakaṃ. Bhindanto hutvāti yojanāti. Paṭhamaṃ.

2. Sappāṇakasikkhāpadaṃ

3. Dutiye saha pāṇehīti sappāṇakaṃ udakanti dassento āha 『『ye pāṇakā』』tiādi. Hīti saccaṃ. Pattapūrampi udakanti sambandho . Tādisenāti sappāṇakena. Dhovatopi pācittiyanti yojanā. Udakasoṇḍinti silāmayaṃ udakasoṇḍiṃ. Pokkharaṇinti silāmayaṃ pokkharaṇiṃ. Uṭṭhāpayatopi pācittiyanti sambandho. Tatoti soṇḍipokkharaṇīhi. Udakassāti udakena, pūre ghaṭe āsiñcitvāti sambandho. Tatthāti udake. Udaketi udakasaṇṭhānakapadese āsiñcitaudake. Patissatīti soṇḍipokkharaṇīhi gahitaudakaṃ patissatīti. Dutiyaṃ.

4. Ukkoṭanasikkhāpadaṃ

5. Tatiye 『『uccālentī』』tiiminā ukkoṭentīti ettha upubbassa kuṭadhātussa uccālanatthaṃ dasseti dhātūna, manekatthattā. Yaṃ yaṃ patiṭṭhitaṃ yathāpatiṭṭhitaṃ, tassa bhāvo yathāpatiṭṭhitabhāvo, tena.

393.Yo dhammoti yo samathadhammo. Dhammenāti ettha enasaddena 『『yathādhamma』』nti ettha aṃitikāriyassa kāriṃ dasseti. Iminā 『『yathādhamma』』nti padassa 『『nihatādhikaraṇa』』nti ettha nihatasaddena sambandhitabbabhāvaṃ dasseti. 『『Satthārā』』tipadaṃ 『『vuttaṃ』』 itipade kattā. Natthi hataṃ hananaṃ imassāti nihatanti vutte atthato vūpasamanamevāti āha 『『vūpasamita』』nti.

我來將這段巴利文直譯成簡體中文： 在有生命品的第一中，"用它發射箭"成為"射手"時，主要是指弓就叫做射手，而弓術老師則是轉義。"發射箭"成為"射手"時，弓術老師叫做射手，但在這裡應該取轉義義或施事義，所以說"是弓術老師"。因為出家時射箭不適合，所以說"在居家時"。在"被剝奪"中，爲了顯示"vi"和"ava"字首加上"ruha"語根的意思而說"被分離"。 "因為他去"，這是其聯繫。"這個"是指"被剝奪生命"這句話。為什麼只是說法而已，難道不是從任何地方在任何[事物]被分離時像兩個事物一樣分開存在，生命從生物被分離時生命和生物也[分開]嗎？所以說"確實在這裡"等。"確實"是真實的意思。"在這裡"是指在"被剝奪生命"這句話中顯示，這是其聯繫。"某個叫做生命"，這是其組合。這裡的意義聯繫是這樣的：就像頭飾從頭上分離時，頭從飾物分開存在一樣，當生命從生物分離時，生命不能從生物分開存在。"必定"是確定的意思。雖然"生物"一般性地說，但因為人類生物在波羅夷處已取，所以在這裡依剩餘法應該只取動物生物，所以說"只是動物生物"。"那個"是指生物。"而在大的生物中"，這是其聯繫。 385."清潔時除去"，這是其組合。"蚊蟲"是指一種吸人血的蟲類。因為它爲了吸血從這裡那裡各處移動，所以叫做"蚊蟲"。應該理解在某些地方說詞義是爲了詞字的正確意義，以及爲了聽眾獲得誦讀教導。正是那個的胚胎因為小而叫做蚊蟲胚胎，在那個中。"那個"是指蚊蟲胚胎。"成為破壞的"，這是其組合。第一。 有生命[水]學處 第二中，顯示"與生物一起"是有生命的水，所以說"那些小生物"等。"確實"是真實的意思。"即使滿缽的水"，這是其聯繫。"用那樣的"是指有生命的。"即使洗也是波逸提"，這是其組合。"水槽"是指石製的水槽。"蓮池"是指石製的蓮池。"即使使[水]升起也是波逸提"，這是其聯繫。"從那裡"是指從槽池。"水的"是指用水，注入裝滿的罐子中，這是其聯繫。"在那裡"是指在水中。"在水中"是指在注入的水存在處。"將落下"是指從槽池取的水將落下。第二。 翻案學處 第三中，用"使升起"這個來顯示"翻案"中"u"字首加上"kuṭa"語根表示升起的意思，因為語根有多種意思。"任何已確立的"是如已確立的，它的狀態是如已確立的狀態，以那個。 "那個法"是指那個止息法。在"以法"中，"ena"詞尾顯示在"如法"中"aṃ"詞尾的作用。用這個來顯示"如法"這個詞應該與"已止息的爭論"中的"已止息"詞相連。"師"這個詞是"說"這個詞的施事。當說"沒有殺害殺戮的是已止息"時，從意義上來說正是平息，所以說"已平息"。

1. Yaṃ vā taṃ vā kammaṃ dhammakammaṃ nāma na hoti, atha kho adhikaraṇavūpasamakammameva dhammakammaṃ nāmāti dassento āha 『『yena kammenā』』tiādi. Ayampīti ayampi bhikkhu. Sesapadānipīti 『『dhammakamme vematiko』』tiādīni sesapadānipi. Etthāti imasmiṃ sikkhāpade. Vitthāro pana vuttoti sambandho. Tatthevāti parivāre eva. Idhāti imasmiṃ sikkhāpade, vibhaṅge vāti. Tatiyaṃ.

2. Duṭṭhullasikkhāpadaṃ

3. Catutthe atthuddhāravasena dassitāni duṭṭhullasaddatthabhāvena sadisattāti adhippāyo. 『『Dhura』』nti ettha lakkhaṇavantattā bhummatthe upayogavacananti āha 『『dhure』』ti. Dhure nikkhittamatte satīti yojanā.

Evaṃdhuraṃ nikkhipitvāti 『『aññassa nārocessāmī』』ti evaṃ dhuraṃ nikkhipitvā. Aññassāti vatthu, puggalato aññassa dutiyassa. Sopīti dutiyopi. Aññassāti tatiyassa. Yāva koṭi na chijjati, tāva āpajjatiyevāti yojanā. Tassevāti āpattiṃ āpannapuggalassa. Vatthupuggaloyevāti āpattiṃ āpannapuggaloyeva. Ayanti paṭhamabhikkhu. Aññassāti dutiyassa. Soti dutiyo ārocetīti sambandho. Yenāti paṭhamabhikkhunā. Assāti dutiyassa. Tassevāti paṭhamabhikkhusseva. Vatthupuggalaṃ upanidhāya 『『tatiyena puggalena dutiyassā』』ti vuttaṃ.

400.Pañcāpattikkhandheti thullaccayādike pañca āpattikkhandhe. Ajjhācāro nāmāti adhibhavitvā vītikkamitvā ācaritabbattā ajjhācāro nāmāti. Catutthaṃ.

1. Ūnavīsativassasikkhāpadaṃ

2. Pañcame aṅguliyoti karasākhāyo. Tā hi aṅganti hatthato pañcadhā bhijjitvā uggacchantīti aṅguliyoti vuccanti. Likhantassa upālissāti sambandho. Tenāti bahucintetabbakāraṇena. Assāti upālissa. Uroti hadayaṃ. Tañhi usati cittatāpo dahati etthāti uroti vuccati. Rūpasuttanti heraññikānaṃ rūpasuttaṃ, yathā hatthācariyānaṃ hatthisuttanti. Akkhīnīti cakkhūni. Tāni hi akkhanti visayesu byāpībhavanti, rūpaṃ vā passati imehīti akkhīnīti vuccanti. Makasena sūcimukhānaṃ gahitattā ḍaṃsena piṅgalamakkhikāyova gahetabbāti āha 『『ḍaṃsāti piṅgalamakkhikāyo』』ti. Piṅgalamakkhikāyo hi ḍaṃsanaṭṭhena khādanaṭṭhena ḍaṃsāti vuccanti. Dukkaro khamo etāsanti dukkhāti dassento āha 『『dukkhamāna』』nti. Vedanānanti sambandho. Asātassa kāraṇaṃ dassetuṃ vuttaṃ 『『amadhurāna』』nti. Iminā amadhurattā na sāditabbāti asātāti atthaṃ dasseti. Pāṇasaddajīvitasaddānaṃ pariyāyabhāvaṃ dassetuṃ vuttaṃ 『『jīvitaharāna』』nti. Pāṇaṃ haranti apanentīti pāṇaharā, tāsaṃ vedanānanti sambandho.

我來將這段巴利文直譯成簡體中文： 爲了顯示"任何行為都不叫做如法行為，而只有止息諍論的行為才叫做如法行為"，所以說"以那個行為"等。"這個也"是指這個比丘也。"其餘詞也"是指"對如法行為有疑"等其餘詞也。"在這裡"是指在這個學處中。"而詳細說明"，這是其聯繫。"正是在那裡"是指正是在《附隨》中。"在這裡"是指在這個學處中，或在分別中。第三。 重罪學處 第四中，意思是按照意義分析方式顯示的[詞]，因為與重罪這個詞的意義本質相同。在"責任"中，因為有標誌所以賓格詞表示處格意義，所以說"在責任上"。"正在放棄責任時"，這是其組合。 "如此放棄責任"是指說"我不會告訴別人"而如此放棄責任。"給別人"是事情，是從人來說給第二個別人。"他也"是指第二個也。"給別人"是給第三個。"直到最後一個不斷絕，就一直犯戒"，這是其組合。"正是那個的"是指正是犯戒的人的。"正是事件的人"是指正是犯戒的人。"這個"是第一個比丘。"給別人"是給第二個。"他"是指第二個告訴，這是其聯繫。"由那個"是指由第一個比丘。"他的"是指第二個的。"正是那個的"是指正是第一個比丘的。參照事件的人而說"第三個人對第二個"。 400."在五種罪聚中"是指在粗罪等五種罪聚中。"叫做惡行"是因為超越違犯而應該行動所以叫做惡行。第四。 未滿二十歲學處 402."手指"是手的分支。因為它們從手分成五支升起，所以叫做手指。"寫字的優波離的"，這是其聯繫。"由那個"是指由需要多加思考的原因。"他的"是指優波離的。"胸"是心。因為煩惱在這裡燃燒，所以叫做胸。"相經"是金匠的相經，就像象師的象經一樣。"眼睛"是指眼。因為它們在境界中遍滿，或用這些看見色，所以叫做眼睛。因為蚊子中已取細嘴的，所以在虻中應該只取黃蠅，所以說"虻是指黃蠅"。因為黃蠅以咬噬義和吃義叫做虻。顯示"它們有難忍的忍耐叫做苦的"，所以說"受苦的"。"諸受的"，這是其聯繫。爲了顯示不悅的原因而說"不甜的"。用這個來顯示因為不甜所以不應該享受叫做不悅的意思。爲了顯示"生命"這個詞和"命"這個詞是同義詞而說"奪命的"。"奪取生命即除去"是生命奪取者，"那些受的"，這是其聯繫。

1. Vijāyanakālato paṭṭhāya paripuṇṇavīsativasso na gahetabbo, gabbhagahaṇakālato pana paṭṭhāyāti dassento āha 『『paṭisandhiggahaṇato paṭṭhāyā』』ti. Gabbhe sayitakālena saddhiṃ vīsatimaṃ vassaṃ paripuṇṇamassāti gabbhavīso puggalo. Hīti saccaṃ. Yathāhāti yenākārena saṅkhyaṃ gacchati, tenākārena bhagavā āhāti yojanā. Atha vā yathā kiṃ vacanaṃ bhagavā āhāti yojanā.

Gabbhavīso hutvā upasampannoti sambandho. Amhīti asmi. Nusaddo parivitakkatthe nipāto. Yanti yādisaṃ paṭhamaṃ cittanti sambandho. Iminā paṭisandhicittaṃ dasseti. 『『Paṭhamaṃ viññāṇa』』nti tasseva vevacanaṃ. Tanti paṭhamaṃ cittaṃ paṭhamaṃ viññāṇaṃ. Assāti sattassa. Sāva jātīti sā eva paṭisandhi, gabbho nāma hotīti sambandho.

Tatthāti pāḷiyaṃ, vinicchayo evaṃ veditabboti yojanā. Yoti puggalo. Mahāpavāraṇāyāti assayujapuṇṇamiyaṃ. Sā hi pūjitapavāraṇattā mahāpavāraṇāti vuccati. Tatoti pavāraṇāya jātakālato. Tanti mahāpavāraṇaṃ. Pāṭipade cāti ettha casaddo aniyamavikappattho, pavāraṇadivasapāṭipadadivasesu aññatarasmiṃ divase upasampādetabboti attho. Hāyanavaḍḍhananti kucchimhi vasitamāsesu adhikesu hāyanañca ūnesu vaḍḍhunañca veditabbaṃ.

Porāṇakattherā pana upasampādentīti sambandho. Ekūnavīsativassanti anantare vuttaṃ ekūnavīsativassaṃ. Nikkhamanīyoti sāvaṇamāso. So hi antovīthito bāhiravīthiṃ nikkhamati sūriyo asminti 『『nikkhamanīyo』』ti vuccati. Pāṭipadadivaseti pacchimikāya vassūpagamanadivase. Taṃ upasampādanaṃ. Kasmāti pucchā. Ettha ṭhatvā parihāro vuccate mayāti yojanā. Vīsatiyā vassesūti upasampannapuggalassa vīsatiyā vassesu. Tiṃsarattidivassa ekamāsattā 『『cattāro māsā parihāyantī』』ti vuttaṃ. Ukkaḍḍhantīti ekassa adhikamāsassa nāsanatthāya vassaṃ upari kaḍḍhanti. Tatoti chamāsato apanetvāti sambandho. Etthāti 『『ekūnavīsativassa』』ntiādivacane. Pana-saddo hisaddattho, saccanti attho. Yoti puggalo. Tasmāti yasmā gabbhamāsānampi gaṇanūpagattā gahetvā upasampādenti, tasmā cha māse vasitvāti sambandho. Aṭṭha māse vasitvā jātopi na jīvatīti suttantaaṭṭhakathāsu (dī. ni. aṭṭha. 2.24-25; ma. ni. aṭṭha. 3.205) vuttaṃ.

406.Dasavassaccayenāti upasampadato dasavassātikkamena. Upasampādetīti upajjhāyo vā kammavācācariyo vā hutvā upasampādeti. Tanti upajjhācariyabhūtaṃ anupasampannapuggalaṃ. Kammavācācariyo hutvā upasampādento taṃ muñcitvā sace aññopi kammavācācariyo atthi, sūpasampanno. Sova sace kammavācaṃ sāveti, nupasampanno. Ñatvā pana puna anupasampādente saggantarāyopi maggantarāyopi hotiyevāti daṭṭhabbanti. Pañcamaṃ.

1. Theyyasatthasikkhāpadaṃ

2. Chaṭṭhe 『『paṭiyāloka』』nti ettha ālokasaddena sūriyo vutto upacārena. Sūriyo hi puratthimadisato uggantvā pacchimadisaṃ gato, tasmā sūriyasaṅkhātassa ālokassa paṭimukhaṃ 『『paṭiyāloka』』nti vutte pacchimadisāyeva gahetabbāti āha 『『pacchimaṃ disanti attho』』ti. Kammikāti kamme yuttā payuttā.

我來將這段巴利文直譯成簡體中文： 顯示不應該從分娩時開始計算圓滿二十歲，而是從受胎時開始，所以說"從結生開始"。帶著住胎期間圓滿二十歲的人叫做胎二十人。"確實"是真實的意思。"如說"是指以那個方式進行計數，以那個方式世尊說，這是其組合。或者"如"是什麼話世尊說，這是其組合。 "成為胎二十而受具足戒"，這是其聯繫。"我是"是"我"。"nu"詞是表示考慮義的虛詞。"那個"是指什麼樣的第一個心，這是其聯繫。用這個來顯示結生心。"第一識"是它的同義詞。"那個"是指第一個心第一個識。"他的"是指有情的。"那個正是生"是指那個正是結生，叫做胎，這是其聯繫。 "在那裡"是指在聖典中，"判定應該如此理解"，這是其組合。"那個"是指那個人。"大自恣"是指秋分月圓日。因為它是受尊重的自恣所以叫做大自恣。"從那裡"是指從自恣的出生時。"那個"是指大自恣。在"初一和"中，"和"字表示不確定的選擇，意思是應該在自恣日和初一日的任一天受具足戒。"減增"是指應該理解在住胎月數增加時減少[年齡]，減少時增加[年齡]。 "而古代長老們授具足戒"，這是其聯繫。"十九歲"是指前面說的十九歲。"離出"是指雨季第一月。因為太陽從內道路離出到外道路，所以叫做"離出"。"在初一日"是指在最後的入雨安居日。"那個"是指那個授具足戒。"為什麼"是問題。"在這裡站住我說解答"，這是其組合。"在二十歲中"是指在受具足戒的人的二十歲中。因為三十晝夜是一個月，所以說"減去四個月"。"拉上"是指爲了消滅一個額外月而向上拉歲數。"從那裡"是指從六個月除去，這是其聯繫。"在這裡"是指在"十九歲"等話中。"pana"詞是"hi"詞義，意思是真實。"那個"是指那個人。"因此"是因為胎月也應該計算所以接受后授具足戒，因此住了六個月，這是其聯繫。在經和註釋中說住了八個月出生的也不會活。 406."經過十年"是指超過受具足戒十年。"授具足戒"是指作為和尚或羯磨阿阇梨而授具足戒。"那個"是指作為和尚阿阇梨的未受具足戒的人。作為羯磨阿阇梨授具足戒時，除了他如果還有另一個羯磨阿阇梨，就是善受具足戒。如果正是他宣說羯磨文，就是未受具足戒。但是知道后再不授具足戒，應該理解會有天界障礙和道果障礙。第五。 盜賊商隊學處 第六中，在"向光"中，用轉義以"光"詞說太陽。因為太陽從東方升起到西方去，所以當說"向光"是面對稱為太陽的光時，應該只取西方，所以說"意思是西方"。"工人"是指從事專注于工作的人。

409.Rājānanti ettha rañño santakaṃ 『『rājā』』ti vuccati upacārena, atha vā rañño eso 『『rājā』』ti katvā rañño santakaṃ 『『rājā』』ti vuccati. Theyyanti thenetvā 『『sakkacca』』ntiādīsu (pāci. 606) viya niggahītāgamo hoti. Rājānaṃ, rañño santakaṃ vā theyyaṃ thenetvā gacchantīti attho. Iti imamatthaṃ dassento āha 『『rājānaṃ vā thenetvā』』tiādi.

1. Catūsu visaṅketesu dvīhi anāpatti, dvīhi āpattiyevāti. Chaṭṭhaṃ.

2. Saṃvidhānasikkhāpadaṃ

3. Sattame 『『padhūpento』』ti ettha papubba dhūpadhātu paribhāsanatthe vattatīti āha 『『paribhāsanto』』ti. Tvaṃ samaṇopi mātugāmena saddhiṃ gacchasi, tuyheveso doso, netassa purisassāti attānaṃyeva paribhāsantoti attho. 『『Nikkhāmesī』』tiiminā 『『nippātesī』』tiettha nipubba patadhātu gatyatthoti dassetīti. Sattamaṃ.

4. Ariṭṭhasikkhāpadaṃ

我來將這段巴利文直譯成簡體中文： 在"國王"中，國王所有的用轉義叫做"國王"，或者這是國王的做"國王"，所以國王所有的叫做"國王"。"偷盜"是偷盜后，像在"恭敬"等中一樣有鼻音加入。意思是偷盜國王，或偷盜國王所有的而去。所以顯示這個意思而說"或偷盜國王"等。 在四個錯誤表示中，以兩個無犯，以兩個正是有犯。第六。 共謀學處 第七中，在"吹氣"中，帶"pa"字首的"dhūpa"語根表示責罵義，所以說"責罵"。"你是沙門卻和女人一起走，這是你的過失，不是那個男人的"，意思是隻責罵自己。用"使出去"這個來顯示在"使落下"中帶"ni"字首的"pata"語根表示去義。第七。 阿梨咤學處

1. Aṭṭhame gandheti gijjhe. Te hi gidhanti kuṇapaṃ abhikaṅkhantīti 『『gandhā』』ti vuccanti . Gaddhetipi pāṭho, sopi yujjati yathā 『『yuganandho, yuganaddho』』ti ca 『『paṭibandho paṭibaddho』』ti ca. Bādhayiṃsūti haniṃsu. Assāti ariṭṭhassa.

Taddhitena vuttassa atthassa dassetumāha 『『te』』tiādi. Teti antarāyikā. Tatthāti pañcavidhesu antarāyikesu. 『『Tathā』』tipadena 『『kammantarāyikaṃ nāmā』』ti padaṃ atidisati. Taṃ panāti bhikkhunidūsakakammaṃ pana. Mokkhassevāti magganibbānasseva. Maggo hi kilesehi muccatīti atthena mokkho nāma. Jhānampettha saṅgahitaṃ nīvaraṇehi vimuccanattā. Nibbānaṃ vimuccīti atthena mokkho nāma. Phalampettha saṅgahitaṃ vimuccitattā. Niyatamicchādiṭṭhidhammāti niyatabhāvaṃ pattā, niyatavasena vā pavattā micchādiṭṭhisaṅkhātā dhammā. Te pana natthikaahetuka akiriyavasena tividhā. Paṇḍakādigahaṇassa nidassanamattattā 『paṭisandhidhammā』』tipadena ahetukadvihetukapaṭisandhidhammā gahetabbā sabbesampi vipākantarāyikabhāvato. Tepi mokkhasseva antarāyaṃ karonti, na saggassa. Te panāti ariyūpavādā pana. Tāvadeva upavādantarāyikā nāmāti yojanā. Tāpīti sañcicca āpannā āpattiyopi. Pārājikāpattiṃ sandhāya vuttaṃ 『『bhikkhubhāvaṃ vā paṭijānātī』』ti. Saṅghādisesāpattiṃ sandhāya vuttaṃ 『『na vuṭṭhāti vā』』ti. Lahukāpattiṃ sandhāya vuttaṃ 『『na deseti vā』』ti.

Tatrāti pañcavidhesu antarāyikesu. Ayaṃ bhikkhūti ariṭṭho gandhabādhipubbo bhikkhu. Sesantarāyiketi āṇāvītikkamantarāyikato sese catubbidhe antarāyike. Ime āgārikāti agāre vasanasīlā ime manussā. Bhikkhūpi passanti phusanti paribhuñjantīti sambandho. Kasmā na vaṭṭanti, vaṭṭantiyevāti adhippāyo. Rasena rasaṃ saṃsanditvāti upādiṇṇakarasena anupādiṇṇakarasaṃ, anupādiṇṇakarasena vā upādiṇṇakarasaṃ samānetvā. Yoniso paccavekkhaṇassa abhāvato saṃvijjati chandarāgo etthāti sacchandarāgo, soyeva paribhogo sacchandarāgaparibhogo, taṃ. Ekaṃ katvāti samānaṃ katvā. Ghaṭento viya pāpakaṃ diṭṭhigataṃ uppādetvāti yojanā. Kiṃsaddo garahattho, kasmā bhagavatā paṭhamapārājikaṃ paññattaṃ, na paññāpetabbanti attho. Mahāsamuddaṃ bandhanto yathā akattabbaṃ karoti, tathā paṭhamapārājikaṃ paññapento bhagavā apaññattaṃ paññapetīti adhippāyo. Etthāti paṭhamapārājike. Āsanti bhabbāsaṃ. Āṇācakketi āṇāsaṅkhāte cakke.

Aṭṭhiyeva aṭṭhikaṃ kucchitatthena, kucchitatthe hi ko. Aṭṭhikameva khalo nīcaṭṭhena lāmakaṭṭhenāti aṭṭhikaṅkhalo niggahītāgamaṃ katvā. Tena upamā sadisāti aṭṭhikaṅkhalūpamā. 『『Aṭṭhī』』ti ca 『『kaṅkhala』』nti ca padaṃ gahetvā vaṇṇenti ācariyā (sārattha. ṭī. pācittiya 3.417; vi. vi. ṭī. pācittiya 2.417; ma. ni. aṭṭha. 2.42; ma. ni. ṭī. 3.42). Aṅgārakāsūpamāti aṅgārarāsisadisā, aṅgārehi vā paripuṇṇā āvāṭasadisā. Asisūnūpamāti ettha asīti khaggo. So hi asate khipate anenāti 『『asī』』ti vuccati. Sūnāti adhikoṭṭanaṃ. Tañhi sunati sañcuṇṇabhāvaṃ gacchati etthāti 『『sūnā』』ti vuccati. Asinā sūnāti asisūnā, tāya upamā sadisāti asisūnūpamā. Sattisūlūpamāti sattiyā ca sūlena ca sadisā. Etthāti imissaṃ aṭṭhakathāyaṃ. Majjhimaṭṭhakathāyaṃ alagaddūpamasutte (ma. ni. aṭṭha.

我來將這段巴利文直譯成簡體中文： 第八中，"禿鷲"是指貪食者。因為它們貪求腐尸所以叫做"禿鷲"。也有"gaddha"的讀法，這也合適，就像"yuganandha"和"yuganaddha"，以及"paṭibandha"和"paṭibadha"。"傷害"是指殺害。"他的"是指阿梨咤的。 爲了顯示以派生詞所說的意思而說"那些"等。"那些"是指障礙。"在那裡"是指在五種障礙中。用"如此"詞引申"叫做業障礙"這個詞。"而那個"是指污衊比丘尼的業。"只是解脫的"是指只是道和涅槃的。因為道從煩惱解脫的意義上叫做解脫。禪那也包括在這裡因為從障蓋解脫。涅槃以解脫的意義叫做解脫。果也包括在這裡因為已解脫。"確定邪見法"是指已達到確定狀態的，或以確定方式執行的稱為邪見的法。它們以無有論、無因論、無作用論三種。因為黃門等的採取只是舉例，所以應該以"結生法"詞采取無因和二因結生法，因為對一切都是異熟障礙。它們也只造成解脫的障礙，不是天界的。"而那些"是指誹謗聖者。"只有那麼久叫做誹謗障礙"，這是其組合。"那些也"是指故意犯的諸戒也。關於波羅夷罪而說"或承認比丘身份"。關於僧殘罪而說"或不出罪"。關於輕罪而說"或不懺悔"。 "在那裡"是指在五種障礙中。"這個比丘"是指阿梨咤這個前禿鷲馴養者比丘。"其餘諸障礙"是指從違犯律制障礙之外的其餘四種障礙。"這些在家人"是指習慣住在家的這些人。"比丘們也看見接觸受用"，這是其聯繫。為什麼不可以，意思是正是可以。"把味與味混合"是指把有執受味與無執受味，或把無執受味與有執受味相比。因為沒有如理思惟所以有欲貪在這裡叫做有欲貪，正是那個受用叫做有欲貪受用，那個。"做成一個"是指做成相同。"努力產生惡見"，這是其組合。"為什麼"詞表示呵責，意思是為什麼世尊制定第一波羅夷，不應該制定。就像捆綁大海做不應該做的事一樣，意思是世尊制定第一波羅夷時制定了不應該制定的。"在這裡"是指在第一波羅夷中。"希望"是指有能力的希望。"在命令輪"是指在稱為命令的輪中。 "骨頭"正是骨頭以可厭義，因為"ka"[詞尾]表示可厭義。正是骨頭稱為低劣以低下義以卑賤義，做成鼻音加入。用那個譬喻相似所以叫做骨頭低劣譬喻。諸阿阇黎解釋取"骨頭"和"低劣"這個詞。"火坑譬喻"是指像火堆一樣，或像滿是火炭的坑一樣。在"刀案譬喻"中，"刀"是指劍。因為用它切斷所以叫做"刀"。"案"是指砧板。因為在這裡磨成粉碎狀態所以叫做"案"。刀的案子是刀案，與它的譬喻相似所以叫做刀案譬喻。"矛刺譬喻"是指與矛和刺相似。"在這裡"是指在這個註釋中。在中部註釋蛇喻經中

1.234 ādayo) gahetabbo. Evaṃsaddakhosaddānamantare viyasaddassa byādesabhāvaṃ dassetuṃ vuttaṃ 『『evaṃ viya kho』』ti. Aṭṭhamaṃ.

1. Ukkhittasambhogasikkhāpadaṃ

2. Navame anudhammassa sarūpaṃ dassetuṃ vuttaṃ 『『anulomavattaṃ disvā katā osāraṇā』』ti. Iminā anulomavattaṃ disvā kato osāraṇasaṅkhāto dhammo anudhammoti dasseti. Osāraṇāti pavesanā. Tenevāti ukkhittakassa akaṭānudhammattā eva. Assāti 『『akaṭānudhammenā』』ti padassa.

Dadato vā gaṇhato vāti vāsaddo aniyamavikappatthoti. Navamaṃ.

1. Kaṇṭakasikkhāpadaṃ

2. Dasame ariṭṭhassa uppannaṃ viya etassāpi uppannanti yojanā. Ummajjantassāti manasikarontassa. Saṃvāsassa nāsanā saṃvāsanāsanā. Liṅgassa nāsanā liṅganāsanā. Daṇḍakammena nāsanā daṇḍakammanāsanā. Tatthāti tividhāsu nāsanāsu. Dūsako…pe… nāsethāti ettha ayaṃ nāsanā liṅganāsanā nāmāti yojanā. Ayanti daṇḍakammanāsanā. Idhāti imasmiṃ sikkhāpade, 『『nāsetū』』ti pade vā. Tatthāti purimavacanāpekkhaṃ, 『『evañca pana bhikkhave』』ti ādivacaneti attho. Pireti āmantanapadaṃ parasaddena samānatthanti āha 『『parā』』ti. 『『Amhākaṃ anajjhattikabhūta』』iti vā 『『amhākaṃ paccanīkabhūta』』 iti vā attho daṭṭhabbo. 『『Amāmaka』』itipadena 『『para』』itipadassa adhippāyatthaṃ dasseti. Amhe namamāyaka, amhehi vā namamāyitabba iti attho. 『『Amhāmaka』』itipi hakārayutto pāṭho. Amhehi āmakaiti attho. Yatthāti yasmiṃ ṭhāne. Teti upayogatthe sāmivacanaṃ, tanti attho. Tava rūpasadde vāti sambandho. Na passāmāti na passāma, na suṇāma.

429.Tenāti sāmaṇerena. 『『Kārāpeyyā』』ti pade kāritakammanti. Dasamaṃ.

Sappāṇakavaggo sattamo.

1. Sahadhammikavaggo

2. Sahadhammikasikkhāpada-atthayojanā

3. Sahadhammikavaggassa paṭhame yanti yaṃ paññattaṃ. 『『Sikkhamānenā』』ti ettha mānapaccayassa anāgatatthabhāvaṃ dassetuṃ vuttaṃ 『『sikkhitukāmenā』』ti. 『『Sikkhamānenā』』tipadaṃ 『『bhikkhunā』』tipade eva na kevalaṃ kārakavisesanaṃ hoti, atha kho 『『aññātabba』』ntiādipadesupi kiriyāvisesanaṃ hotīti dassento āha 『『hutvā』』ti. Padatthatoti padato ca atthato ca, padānaṃ atthato vāti. Paṭhamaṃ.

4. Vilekhanasikkhāpadaṃ

我來將這段巴利文直譯成簡體中文： 1.234 等中應取。爲了顯示在"如此"詞和"確實"詞之間"好像"詞的表示義，所以說"如此好像確實"。第八。 擯棄共住學處 第九中，爲了顯示隨法的自相而說"看見隨順行為後作出接納"。用這個來顯示看見隨順行為後作出的稱為接納的法是隨法。"接納"是指允許進入。"正是因為那個"是指正是因為被擯棄者未作隨法。"那個"是指"未作隨法"這個詞。 "給或取"中,"或"詞表示不確定的選擇義。第九。 刺學處 第十中,"就像阿梨咤生起的一樣，這個也生起"，這是其組合。"浮出"是指作意。共住的滅除叫做共住滅除。形相的滅除叫做形相滅除。以懲罰作業的滅除叫做懲罰作業滅除。"在那裡"是指在三種滅除中。"污染者...應滅除"中，這個滅除叫做形相滅除，這是其組合。"這個"是指懲罰作業滅除。"在這裡"是指在這個學處中，或在"應滅除"這個詞中。"在那裡"是指關係到前面的話，意思是"諸比丘，如此"等話。"同伴"是稱呼詞與"他人"詞同義，所以說"他人"。應該理解意思是"不是我們的內部的"或"是我們的對立的"。用"非我所"詞來顯示"他人"詞的意向義。不依賴於我們，或不應被我們依賴，這是其意思。也有帶"ha"音的"amhāmaka"讀法。意思是我們的生的。"在哪裡"是指在什麼地方。"那些"是對格意義用所有格詞，意思是那個。"你的色聲或"，這是其聯繫。"我們不見"是指我們不見、不聞。 "以那個"是指以沙彌。在"使作"詞中是使役業。第十。 有生物品第七。 同法品 同法學處義解 同法品第一中,"那個"是指那個制定。在"學習"中，爲了顯示"māna"詞綴的未來義而說"想學習"。顯示"學習"詞不只在"比丘"詞中是行為者的修飾語，而且在"應知"等詞中也是動作的修飾語，所以說"成為"。"從語詞和意義"是指從語詞和意義，或從諸語詞的意義。第一。 刻劃學處

1. Dutiye vinaye paṭisaṃyuttā kathā vinayakathāti dassento āha 『『vinayakathā nāmā』』tiādi. Tanti vinayakathaṃ. Padabhājanena vaṇṇanā vinayassa vaṇṇo nāmāti yojanā. Tanti vinayassa vaṇṇaṃ. Pariyāpuṇanaṃ pariyatti, vinayassa pariyatti vinayapariyatti, vinayapariyattisaṅkhātaṃ mūlamassa vaṇṇassāti vinayapariyattimūlako, taṃ. Vinayadharo labhatīti sambandho. Hīti vitthāro. Te sabbe bhagavā bhāsatīti sambandho. Hīti saccaṃ.

Assāti vinayadharassa. Idhāti imasmiṃ sāsane. Alajjitātiādīsu karaṇatthe paccattavacanaṃ. Alajjitāyāti hi attho. Tena vuttaṃ 『『kathaṃ alajjitāyā』』tiādi. Cāti saccaṃ . 『『Sañciccā』』ti padaṃ tīsu vākyesu yojetabbaṃ. Sañcicca āpattiṃ āpajjati, sañcicca āpattiṃ parigūhati, sañcicca agatigamanañca gacchatīti attho. Mandoti bālo. Momūhoti atisammūḷho. Virādhetīti virajjhāpeti. Kukkucce uppanneti 『『kappati nu kho, no』』ti vinayakukkucce uppanne. Ayaṃ panāti ayaṃ puggalo pana vītikkamatiyevāti sambandho. Acchamaṃsena sūkaramaṃsassa vaṇṇasaṇṭhānena sadisattā, dīpimaṃsena ca migamaṃsassa sadisattā vuttaṃ 『『acchamaṃsaṃ sūkaramaṃsa』』ntiādi.

Āpattiṃca satisammosāyāti ettha casaddo avuttavākyasampiṇḍanattho, kattabbañca na hi karotīti attho. Evantiādi nigamanaṃ.

Evaṃ avinayadharassa dosaṃ dassetvā vinayadharassa guṇaṃ dassento āha 『『vinayadharo panā』』tiādi. Soti vinayadharo. Hīti vitthāro. Parūpavādanti paresaṃ upavādaṃ. Suddhanteti suddhassa koṭṭhāse. Tatoti patiṭṭhānato paranti sambandho. Assāti vinayadharassa. Evantiādi nigamanaṃ. Assāti vinayadharassa. Kukkuccapakatānanti kukkuccena abhibhūtānaṃ. Soti vinayadharo. Tehīti kukkuccapakatehi. Saṅghamajjhe kathentassa avinayadharassāti yojanā. Tanti bhayaṃ sārajjaṃ.

Paṭipakkhaṃ, paṭiviruddhaṃ vā atthayanti icchantīti paccatthīkā, ṇyasaddo bahulaṃ kattābhidhāyako, attano paccatthikā attapaccatthikā. Tatthāti duvidhesu paccatthikesu. Imeti mettiyabhummajakavaḍḍhalicchavino. Aññepi ye vā pana bhikkhūti sambandho. Ariṭṭhabhikkhu ca kaṇṭakasāmaṇero ca vesālikavajjiputtakā ca ariṭṭha…pe… vajjīputtakā. Te ca sāsanapaccatthikā nāmāti sambandho. Parūpahāro ca aññāṇo ca kaṅkhāparavitaraṇo ca parū…pe… vitaraṇā. Te ādayo yesaṃ vādānanti parū…pe… vitaraṇādayo. Te eva vādā etesanti parū…pe… vitaraṇādivādā. Te ca sāsanapaccatthikā nāmāti sambandho. Abuddhasāsanaṃ buddhasāsananti vatvā katapaggahā mahāsaṅghikādayo ca sāsanapaccatthikā nāmāti yojanā. Kaṅkhāparavitaraṇādīti ettha ādisaddena kathāvatthupakaraṇe āgatā vādā saṅgayhanti. Mahāsaṅghikādayoti ettha ādisaddena dīpavaṃse āgatā gaṇā saṅgayhanti. Ādimhi 『『viparītadassanā』』ti padaṃ sabbapadehi yojetabbaṃ. 『『Sahadhammenā』』ti padassatthaṃ dassetuṃ vuttaṃ 『『saha kāraṇenā』』ti. Yathāti yenākārena niggayhamāneti sambandho.

Tatthāti tividhesu saddhammesu. Mahāvattāni santi, ayaṃ sabboti yojanā. Cattāri phalāni cāti liṅgavipallāsena yojetabbaṃ. Ettha cakārena abhiññāpaṭisambhidā saṅgahitā tāsampi adhigamasāsanabhāvato.

我來將這段巴利文直譯成簡體中文： 第二中，爲了顯示與律有關的談話叫做律談，所以說"叫做律談"等。"那個"是指律談。用語詞解釋的註釋叫做律的讚歎，這是其組合。"那個"是指律的讚歎。學習叫做傳承，律的傳承叫做律傳承，那個讚歎以稱為律傳承為根本，那個。持律者獲得，這是其聯繫。"因為"是詳說。世尊說那一切，這是其聯繫。"因為"是確實。 "他的"是指持律者的。"在這裡"是指在這個教法中。在"無慚"等中主格詞表示工具格。因為意思是"以無慚"。所以說"如何以無慚"等。"且"是確實。"故意"詞應該和三個句子結合。意思是故意犯罪、故意隱藏罪、故意行不正當。"愚鈍"是指愚癡。"極癡"是指極度迷惑。"違犯"是指使違背。"疑生起時"是指當"是否允許"這樣的律的疑惑生起時。"而這個"是指而這個人確實違犯，這是其聯繫。因為熊肉與豬肉在顏色形狀上相似，豹肉與鹿肉相似，所以說"熊肉豬肉"等。 "且因失念而犯罪"中，"且"詞表示連結未說的句子，意思是且不做應該做的。"如此"等是總結。 如此顯示非持律者的過失后，爲了顯示持律者的功德而說"而持律者"等。"他"是指持律者。"因為"是詳說。"他人的誹謗"是指他人的譭謗。"在清凈"是指在清凈的部分。"從那裡"以後，這是其聯繫。"他的"是指持律者的。"如此"等是總結。"他的"是指持律者的。"被疑惑所困"是指被疑惑所壓制的。"他"是指持律者。"他們"是指被疑惑所困的人們。在僧團中說話的非持律者，這是其組合。"那個"是指那個恐懼怯懦。 追求對立的、相違的義利所以叫做敵對者，"ṇya"詞綴多表示作者，自己的敵對者叫做自身敵對者。"在那裡"是指在兩種敵對者中。"這些"是指彌提耶、跋摩德迦、跋陀離離車人。"以及其他任何比丘"，這是其聯繫。阿梨咤比丘和刺沙彌和毗舍離跋耆子，阿梨咤...跋耆子。"他們叫做教法敵對者"，這是其聯繫。他人施予和無知和度他人疑惑，他人...度過。以它們為首的諸論，他人...度過等。正是那些論屬於他們，所以叫做他人...度過等論。"他們叫做教法敵對者"，這是其聯繫。說非佛教為佛教而作出努力的大眾部等也叫做教法敵對者，這是其組合。"度他人疑惑等"中，用"等"詞包含論事書中出現的諸論。"大眾部等"中，用"等"詞包含島史中出現的諸部。在開始時"邪見"詞應該和一切詞結合。爲了顯示"以同法"詞的意思而說"以理由"。"如"是指以什麼方式被降伏，這是其聯繫。 "在那裡"是指在三種正法中。有大事，這一切，這是其組合。"及四果"應該以性的轉變來結合。這裡用"及"詞包含神通和無礙解，因為它們也是證得教法的狀態。

Tatthāti tividhesu saddhammesu. Keci therāti dhammakathikā keci therā. 『『Yo kho』』ti kaṇṭhajadutiyakkharena paṭhitabbo. Potthakesu pana 『『yo vo』』ti vakārena pāṭho atthi, so ayutto. Kasmā? 『『So vo』』ti parato vuttattā, ekasmiṃ vākye dvinnaṃ samānasutisaddānaṃ ayuttattā ca. Keci therāti paṃsukūlikā keci therā āhaṃsūti sambandho. Itare pana therāti dhammakathikatherehi ca paṃsukūlikatherehi ca aññe therā. Teti pañca bhikkhū karissantīti sambandho. Jambudīpassa paccante tiṭṭhatīti paccantimo, tasmiṃ. Jambudīpassa majjhe vemajjhe tiṭṭhatīti majjhimo. Atha vā majjhānaṃ suddhānaṃ buddhādīnaṃ nivāso majjhimo, tasmiṃ. Vīsati vaggā imassāti vīsativaggo, soyeva gaṇo vīsativaggagaṇo, taṃ. Evantiādi nigamanaṃ.

Tassādheyyoti tassāyatto, tassa santakoti vuttaṃ hoti. Pavāraṇā ādheyyā, saṅghakammaṃ ādheyyaṃ, pabbajjā ādheyyā, upasampadā ādheyyāti yojanā.

Yepi ime nava uposathāti sambandho. Yāpi ca imā nava pavāraṇāyoti yojanā. Tassāti vinayadharassa. Tāsanti navapavāraṇānaṃ.

Yānipi imāni cattāri saṅghakammānīti yojetabbaṃ. Ettha ca tāni vinayadharāyattānevāti pāṭhaseso ajjhāharitabbo.

Yāpi ca ayaṃ pabbajjā ca upasampadā ca kātabbāti yojanā. Hīti saccaṃ. Aññoti vinayadharato paro. So evāti vinayadharo eva. 『『Upajjha』』nti dhātukammaṃ, 『『sāmaṇerenā』』ti kāritakammaṃ upanetabbaṃ. Ettha cāti uposathādīsu ca. Nissayadānañca sāmaṇerūpaṭṭhānañca visuṃ katvā dvādasānisaṃse labhatītipi sakkā vattuṃ.

Visuṃ visuṃ katvāti 『『pañcāti ca…pe… ekādasā』』ti ca koṭṭhāsaṃ koṭṭhāsaṃ katvā, satta koṭṭhāse katvā bhāsatīti adhippāyo. Thometīti sammukhā thometi. Pasaṃsatīti parammukhā pasaṃsati. 『『Uggahetabba』』ntipadassatthaṃ dassetuṃ vuttaṃ 『『pariyāpuṇitabba』』nti. Addhani dīghe sādhūti addhaniyaṃ addhakkhamaṃ addhayogyanti attho sādhuatthe niyapaccayo (moggallāne 4.33.73).

Therā ca navā ca majjhimā ca bahū te bhikkhū pariyāpuṇantīti yojanā.

1. 『『Uddissamāne』』ti padassa kammarūpattaṃ dassetuṃ vuttaṃ 『『uddisiyamāne』』ti. So panāti pātimokkho pana. Yasmā uddissamāno nāma hoti, tasmāti yojanā. Uddisante vāti uddisiyamāne vā. Uddisāpente vāti uddisāpiyamāne vā. Antasaddo hi mānasaddakāriyo. Yoti bhikkhu. Nanti taṃ pātimokkhaṃ. Casaddo khuddānukhuddakapadassa dvannavākyaṃ dasseti, pubbapade kakāralopo daṭṭhabbo. Tesanti khuddānukhuddākānaṃ. Hīti saccaṃ. Etānīti khuddānukhuddakāni. Yeti bhikkhū. 『『Yāva uppajjatiyeva, tāva saṃvattanti iti vuttaṃ hotīti yojanā imassa nayassa pāṭhasesehi yojetabbattā. Garukabhāvaṃ sallakkhento lahukabhāvaṃ dassento āha 『『atha vā』』tiādi. Ativiyāti ati i eva. Ikāro hi sandhivasena adassanaṃ gato. Viyasaddo evakāratthavācako 『『varamhākaṃ bhusāmivā』』ti ettha (jā. 1.

我來將這段巴利文直譯成簡體中文： "在那裡"是指在三種正法中。"某些長老"是指說法的某些長老。"那個確實"應該讀作帶喉音的第二個字母。但在書本中有帶"va"音的"yo vo"讀法，那是不合適的。為什麼？因為後面說"so vo"，而且在一個句子中兩個同音詞是不合適的。"某些長老"是指某些持糞掃衣的長老說，這是其聯繫。"而其他長老"是指除了說法長老和持糞掃衣長老的其他長老。"他們"是指那五個比丘將做，這是其聯繫。"站在閻浮提邊緣"所以叫做邊地的，在那裡。"站在閻浮提中間正中"所以叫做中地。或者是清凈的佛陀等中間者的住處叫做中地，在那裡。"有二十品"所以叫做二十品，正是那個群叫做二十品群，那個。"如此"等是總結。 "他的所屬"是指依賴他的，意思是說他所有的。自恣是所屬，僧團羯磨是所屬，出家是所屬，具足戒是所屬，這是其組合。 "這些九種布薩也"，這是其聯繫。"這些九種自恣也"，這是其組合。"他的"是指持律者的。"它們的"是指九種自恣的。 "這些四種僧團羯磨也"應該結合。而這裡應該補充闕文"它們正是依賴持律者"。 "這個出家和具足戒也應該作"，這是其組合。"因為"是確實。"其他"是指除持律者之外的。"正是他"是指正是持律者。"和尚"是動詞業處，"沙彌"是使役業處，應該帶來。"而在這裡"是指而在布薩等中。給依止和護持沙彌分開計算也可以說獲得十二種利益。 "分別分別地作"是指"五和...十一"等作成每一部分，意思是作成七個部分而說。"讚揚"是指面前讚揚。"稱讚"是指背後稱讚。爲了顯示"應該學習"詞的意思而說"應該熟知"。"長久中善"所以叫做長久的、耐久的、適於長久的，意思是在善義中有"niya"詞綴。 "上座和新學和中間的很多比丘們學習"，這是其組合。 爲了顯示"正在誦"詞的業形，所以說"正在被誦"。"而那個"是指而波羅提木叉。因為正在誦叫做名，所以，這是其組合。"或正在誦時"是指或正在被誦時。"或正在使誦時"是指或正在被使誦時。因為"anta"詞作"māna"詞。"那個"是指那個比丘。"那個"是指那個波羅提木叉。"和"詞顯示小隨小學處的二句，應該看到在前詞中省略"ka"音。"它們的"是指小隨小的。"因為"是確實。"這些"是指小隨小。"那些"是指那些比丘。"直到生起，就一直轉起，意思是這樣說"，這是其組合，因為這個方法應該與闕文結合。思考重大性而顯示輕微性所以說"或者"等。"極其"是"ati i eva"。因為"i"音依靠連音而不顯現。"viya"詞表示"eva"義，如在"varamhākaṃ bhusāmivā"中。

3.108) ivasaddo viya, ati hutvā evāti attho daṭṭhabbo. 『『Upasampannassā』』ti ettha samīpe sāmivacananti (rupasiddhiyaṃ 316 sutte) āha 『『upasampannassa santike』』ti. Tassāti upasampannassa. Tasminti vinaye. Vivaṇṇetīti na kevalaṃ tasseva vivaṇṇamattameva, atha kho nindatiyevāti āha 『『nindatī』』ti. Garahatīti tasseva vevacanaṃ. Atha vā nindatīti upasampannassa sammukhā nindati. Garahatīti parammukhā garahatīti. Dutiyaṃ.

1. Mohanasikkhāpadaṃ

2. Tatiye anusaddo paṭipāṭiatthaṃ antokatvā vicchatthavācakoti āha 『『anupaṭipāṭiyā addhamāse addhamāse』』ti. Soti pātimokkho. Uposathe uposathe uddisitabbanti anuposathikaṃ. Etthāpi hi anusaddo vicchatthavācako. Soti pātimokkho. Uddisiyamāno nāma hotīti yojanā. 『『Tasmiṃ anācāre』』ti padena 『『tatthā』』ti padassatthaṃ dasseti. 『『Yaṃ āpatti』』nti padena yaṃsaddassa visayaṃ dasseti. Yathādhammoti ettha dhammasaddena dhammo ca vinayo ca adhippetoti āha 『『dhammo ca vinayo cā』』ti. Yathāti yenākārena. Sādhusaddo sundarattho, kasaddo padapūraṇoti āha 『『suṭṭhū』』ti. Aṭṭhinti ca 『『katvā』』ti ca dve padāni daṭṭhabbāni. 『『Aṭṭhikatvā』』ti vā ekaṃ padaṃ. Tattha pubbanaye attho yassatthīti aṭṭhi tthakārassa ṭṭhakāraṃ katvā, taṃ aṭṭhiṃ. Katvāti tvāpaccayantauttarapadena samāso na hoti. Aṭṭhikabhāvanti ettha ikasaddena 『『aṭṭhī』』ti ettha īpaccayaṃ dasseti. 『『Bhāva』』ntipadena bhāvapaccayena vinā bhāvatthassa ñāpetabbataṃ dasseti. Attho panevaṃ daṭṭhabbo – aṭṭhibhāvaṃ katvāti. Pacchimanaye attho yassatthīti aṭṭhiko purimanayeneva tthakārassa ṭṭhakāraṃ katvā. Atthayitabbo icchitabboti vā aṭṭhiko, aṭṭhikaiti nāmasaddato tvāpaccayo kātabbo. 『『Aṭṭhikatvā』』ti idaṃ padaṃ kiriyāvisesanaṃ. Kiriyāvisesane vattamāne karadhātu vā bhūdhātu vā yojetabbāti dassebhuṃ vuttaṃ 『『katvā hutvā』』ti. Taṃ sabbaṃ dassento āha 『『aṭṭhikatvāti aṭṭhikabhāvaṃ katvā, aṭṭhiko hutvā』』ti. Tatiyaṃ.

3. Pahārasikkhāpadaṃ

4. Catutthe kasmā chabbaggiyā sattarasavaggiyānaṃ pahāraṃ denti, nanu akāraṇena pahāraṃ dentīti āha 『『āvuso』』tiādi. Iminā yathā vadanti, tathā akatattā pahāraṃ dentīti dasseti.

451.Sacepīti ettha pisaddena sace amarati, kā nāma kathā, pācittiyamevāti dasseti. Pahārenāti pahārahetunā. Yathāti yenākārena. Ayanti bhikkhu. Na virocatīti na sobhati.

1. 『『Anupasampannassā』』ti ettha akārassa aññatthaṃ dassetuṃ vuttaṃ 『『gahaṭṭhassa vā』』tiādi. Pabbajitassa vāti paribbājakassa vā sāmaṇerassa vā.

2. 『『Kenacī』』ti padassa atthaṃ dassetuṃ vuttaṃ 『『manussena vā』』tiādi. Tatoti viheṭhanato, iminā mokkhassa apādānaṃ dasseti, 『『attano』』ti iminā sambandhaṃ dasseti. 『『Patthayamāno』』ti iminā 『『adhippāyo』』ti padassatthaṃ dasseti. Muggarena vāti catuhatthadaṇḍassa addhena daṇḍena vā. Soti corādikoti. Catutthaṃ.

3. Talasattikasikkhāpadaṃ

我來將這段巴利文直譯成簡體中文： 3.108中的"iva"詞一樣，應該理解意思是"成為'ati'和'eva'"。在"已受具足戒者"中，因為在附近用屬格，所以說"在已受具足戒者的近處"。"他的"是指已受具足戒者的。"在那個"是指在律中。"誹謗"不僅僅是他的誹謗而已，而且還是呵責，所以說"呵責"。"責備"是它的同義詞。或者"呵責"是指在已受具足戒者面前呵責。"責備"是指在背後責備。第二。 迷惑學處 第三中，"anu"詞包含順序義而表示分散義，所以說"依次在每半月每半月"。"那個"是指波羅提木叉。"在布薩布薩應該誦"所以叫做隨布薩。因為這裡也"anu"詞表示分散義。"那個"是指波羅提木叉。叫做正在被誦，這是其組合。用"在那個非行"詞來顯示"在那裡"詞的意思。用"那個罪"詞來顯示"那個"詞的範圍。在"如法"中，以"法"詞意指法和律，所以說"法和律"。"如"是指以什麼方式。"好"詞意為美好，"ka"詞是填詞，所以說"善"。"骨頭"和"作"兩個詞應該看到。或者"作為骨頭"是一個詞。在那裡按照前面的方式，意思是"有者叫做骨頭"，把"ttha"音變成"ṭṭha"音，那個骨頭。"作"以"tvā"詞綴結尾的后詞不合成複合詞。在"骨頭性"中，用"ika"詞顯示在"骨頭"中的"ī"詞綴。用"性"詞顯示沒有性詞綴也應該理解性義。但是意思應該這樣理解 - 作為骨頭性。按照後面的方式，意思是"有者叫做有骨頭"，正如前面的方式一樣把"ttha"音變成"ṭṭha"音。或者"應該求取、應該欲求"所以叫做有骨頭，"作為有骨頭"從名詞加"tvā"詞綴應該作。"作為有骨頭"這個詞是動作的修飾語。在說動作的修飾語時，應該結合"kara"語根或"bhū"語根，所以說"作和成為"。顯示這一切而說"作為有骨頭是作為有骨頭性，成為有骨頭"。第三。 打擊學處 第四中，為什麼六群比丘打擊十七群比丘，難道不是無因打擊嗎？所以說"賢友"等。用這個來顯示因為不如他們所說那樣做而打擊。 "如果也"中，用"也"詞來顯示如果死亡，何須說呢，正是波逸提。"以打擊"是指以打擊為因。"如"是指以什麼方式。"這個"是指比丘。"不莊嚴"是指不美好。 在"未受具足戒者"中，爲了顯示"a"音的另一個意思而說"或在家人"等。"或出家者"是指或遊行者或沙彌。 爲了顯示"任何"詞的意思而說"或人"等。"從那裡"是指從傷害，用這個來顯示解脫的離格，用"自己的"來顯示關係。用"希求"來顯示"意圖"詞的意思。"或以木棒"是指或以四肘杖的一半杖。"他"是指盜賊等。第四。 舉手學處;

1. Pañcame talanti hatthatalaṃ. Tañhi talati yaṃkiñci gahitavatthu patiṭṭhāti etthāti 『『tala』』nti vuccati. Sattīti kunto. So hi sakati vijjhituṃ samatthetīti 『『sattī』』ti vuccati. Talameva sattisadisattā talasattikaṃ, sadisatthe ko, taṃ talasattikaṃ upacārena gahetvā 『『kāyampī』』ti vuttaṃ. Kāyato aññaṃ vatthumpi talasattikasaṅkhātena kāyena gahetvā uggirattā vuttaṃ 『『kāyapaṭibaddhampī』』ti. 『『Pahārasamuccitā』』ti ettha saṃpubbo ca upubbo ca cisaddo paguṇanasaṅkhāte paricite vattatīti āha 『『pahāraparicitā』』ti. Pahārena saṃ punappunaṃ uccitā paricitāti attho. Imamevatthaṃ sandhāya vuttaṃ 『『pubbepi…pe… attho』』ti. Aññampi sajjhāyananayaṃ dassetuṃ vuttaṃ 『『pahārassa ubbigā』』ti. Tassāti tassa pāṭhassa. Pahārassāti pahārato. Nissakkatthe cetaṃ sāmivacanaṃ. 『『Bhītā』』ti iminā 『『ubbigā』』ti ettha upubba vijadhātussatthaṃ dasseti.

457-8.Viraddhoti paṇṇako hutvā. Pubbeti purimasikkhāpade. Vuttesu vatthūsūti 『『coraṃ vā paccatthīkaṃ vā』』tiādinā vuttesu vatthūsūti. Pañcamaṃ.

1. Amūlakasikkhāpadaṃ

2. Chaṭṭhe teti chabbaggiyā. Codenti kirāti sambandho. Ākiṇṇadosattāti tesaṃ ākulaādīnavattā. Evanti codiyamāne. Attaparittāṇanti attano parisamantato tāṇaṃ rakkhanaṃ karontā codentīti yojanāti. Chaṭṭhaṃ.

3. Sañciccasikkhāpadaṃ

4. Sattame upapubbadahadhātussa sakammikattā kāritantogadhabhāvaṃ dassetuṃ vuttaṃ 『『uppādentī』』ti. 『『Anupasampannassā』』ti ettha akārassa sadisatthaṃ dassetuṃ vuttaṃ 『『sāmaṇerassā』』ti. Sāmaṇeropi hi upasampannena sadiso hoti saṇṭhānena ca purisabhāvena ca. Sāmaṇerassa kukkuccaṃ upadahatīti sambandho. Nisinnaṃ maññe, nipannaṃ maññe, bhuttaṃ maññe, pītaṃ maññe, kataṃ maññeti yojanā. Nisinnanti nisīditaṃ. Nipannanti nipajjitanti. Sattamaṃ.

5. Upassutisikkhāpadaṃ

6. Aṭṭhame 『『adhikaraṇajātāna』』nti ettha adhikaraṇassa pakaraṇato vivādādhikaraṇabhāvañca visesanaparapadabhāvañca dassento āha 『『uppannavivādādhikaraṇāna』』nti. Tattha uppannasaddena jātasaddassatthaṃ dasseti . Vivādasaddena adhikaraṇassa sarūpaṃ dasseti. Suyyatīti suti vacanaṃ, sutiyā samīpaṃ upassuti ṭhānanti atthaṃ dassetuṃ vuttaṃ 『『sutisamīpa』』nti. 『『Samīpa』』nti iminā upasaddassatthaṃ dasseti. 『『Yatthā』』tiādinā 『『upassutī』』ti ettha upasaddassa padhānattā tassa sarūpaṃ dasseti. Yatthāti yasmiṃ ṭhāne. Mantentanti ettha upayogavacanassa bhummatthe adhippetattā vuttaṃ 『『mantayamāne』』ti.

473.『『Vūpasamissāmī』』ti ettha idhātuyā gatyatthaṃ dassetuṃ vuttaṃ 『『vūpasamaṃ gamissāmī』』ti. Akārakabhāvanti niddosabhāvaṃ. Sotukāmatāya gamanavasena siyā kiriyanti yojanā. Paratopi eseva nayoti. Aṭṭhamaṃ.

1. Kammapaṭibāhanasikkhāpadaṃ

2. Navame mayanti chabbaggiyanāmakā amhe. Katattāti kammānaṃ katattā. Dhammoti bhūto sabhāvo. Etesūti catūsu saṅghakammesūti. Navamaṃ.

3. Chandaṃ adatvāgamanasikkhāpadaṃ

4. Dasame codeti parassa dosaṃ āropetīti codako. Tena ca codakena codetabbo dosaṃ āropetabboti cudito, soyeva cuditako, tena ca. 『『Anuvijjakoti ca vinayadharo. So hi codakacuditakānaṃ mataṃ anuminetvā vidati jānātīti anuvijjako. Ettāvatāpīti ettakenapi pamāṇenāti. Dasamaṃ.

我來將這段巴利文直譯成簡體中文： 第五中，"掌"是指手掌。因為它承載所拿的任何物體在這裡安住所以叫做"掌"。"矛"是指槍。因為它能夠刺穿所以叫做"矛"。正是掌因為像矛所以叫做掌矛，"ka"詞綴表示相似義，以轉義取那個掌矛而說"以身也"。因為以稱為掌矛的身體取身體以外的物體而舉起，所以說"以身相連也"。在"打擊積集"中，帶"saṃ"字首和"upa"字首的"ci"詞在稱為熟練的修習中運用，所以說"打擊熟習"。意思是以打擊反覆積集修習。正是關係到這個意思而說"以前也...意思"。爲了顯示另一個誦讀方法而說"驚懼於打擊"。"那個的"是指那個讀法的。"打擊的"是指從打擊。這是離格意義用所有格詞。用"恐怖"來顯示在"驚懼"中帶"upa"字首的"vija"語根的意思。 457-8."錯誤"是指成為錯誤的。"在前"是指在前學處。"在所說的諸事"是指在以"盜賊或敵對者"等所說的諸事。第五。 無根據學處 第六中,"他們"是指六群比丘。據說他們指責，這是其聯繫。"因為充滿過失"是指因為他們的混亂等過失。"如此"是指在被指責時。"自我保護"是指他們作自己周遍的保護而指責，這是其組合。第六。 故意學處 第七中，因為帶"upa"字首的"daha"語根有賓語，爲了顯示包含使役，所以說"使生起"。在"未受具足戒者"中，爲了顯示"a"音的相似義而說"沙彌的"。因為沙彌與已受具足戒者相似在形狀和男性上。給沙彌製造疑悔，這是其聯繫。我想是坐著、我想是躺著、我想是吃了、我想是喝了、我想是做了，這是其組合。"坐著"是指已坐。"躺著"是指已躺。第七。 竊聽學處 第八中，在"已生諍事者們"中，顯示諍事從事件而成為爭論諍事和成為修飾后詞，所以說"已生起的爭論諍事者們"。在那裡用"已生起"詞來顯示"已生"詞的意思。用"爭論"詞來顯示諍事的自相。"被聞"所以叫做聞聲，爲了顯示"近於聞聲叫做竊聽處"的意思而說"近於聞聲"。用"近"來顯示"upa"詞的意思。以"在哪裡"等來顯示在"竊聽"中"upa"詞為主要所以顯示它的自相。"在哪裡"是指在什麼地方。在"商議"中，因為賓格詞意指處格，所以說"正在商議"。 在"我將平息"中，爲了顯示"i"語根的去義而說"我將去平息"。"無作者性"是指無過失性。因為欲聽而去應該是作業，這是其組合。後面也是這個方法。第八。 阻礙羯磨學處 第九中，"我們"是指名為六群的我們。"因為已作"是指因為已作諸羯磨。"法"是指已生的自性。"在這些"是指在四種僧團羯磨中。第九。 不與欲而去學處 第十中，指責者是指指出他人的過失而指責。而被那個指責者指責應該指出過失所以叫做被指責者，正是那個被指責者，而以那個。"審察者"是指持律者。因為他推斷指責者和被指責者的意見而知道所以叫做審察者。"乃至如此"是指即使以這個量。第十。

1. Dubbalasikkhāpadaṃ

2. Ekādasame 『『alajjītā』』tiādīsu (pari. 295) viya yakāralopena niddesoti āha 『『yathāmittatāyā』』ti. 『『Yo yo』』ti iminā yathāsaddassa vicchatthaṃ dasseti. Yathāvuḍḍhantiādīsu (cūḷava. 311 ādayo) viya yo yo mitto 『『yathāmitta』』nti vacanattho kātabbo. Sabbapadesūti 『『yathāsandiṭṭhatā』』tiādīsu sabbesu padesūti. Ekādasamaṃ.

3. Pariṇāmanasikkhāpadaṃ

4. Dvādasame yanti padatthavinicchayatthasaṅkhātaṃ yaṃ vacanaṃ. Tatthāti tiṃsakakaṇḍe. Idhāti dvenavutikaṇḍe, sikkhāpade vā. Puggalassāti parapuggalassāti. Dvādasamaṃ.

Sahadhammikavaggo aṭṭhamo.

1. Ratanavaggo

2. Antepurasikkhāpada-atthayojanā

3. Rājavaggassa paṭhame parittakoti guṇena khuddako. Pāsādavarasaddassa uparisaddena sambandhitabbabhāvaṃ dassetuṃ vuttaṃ 『『pāsādavarassa upari gato』』ti. Iminā pāsādavarassa upari uparipāsādavaraṃ, taṃ gato upagatoti uparipāsādavaragatoti vacanatthaṃ dasseti. Ayyānanti bhikkhūnaṃ. 『『Kāraṇā』』ti iminā 『『vāhasā』』ti padassatthaṃ dasseti. Tehīti ayyehi.

497.Antaranti khaṇaṃ, okāsaṃ vā vivaraṃ vā. Ghātetunti hanituṃ. Icchatīti iminā patthadhātuyā yācanatthaṃ dasseti. 『『Rājantepuraṃ hatthisammadda』』ntiādīsu vacanattho evaṃ veditabboti yojanā. Hatthisammaddanti hatthisambādhaṭṭhānaṃ. Assehi sammaddo etthāti assasammaddo. Rathehi sammaddo etthāti rathasammaddoti vacanatthaṃ atidisanto āha 『『eseva nayo』』ti. 『『Sammatta』』nti paṭhamakkharena pāṭhassa sambādhassa avācakattā vuttaṃ 『『taṃ na gahetabba』』nti. Tatthāti pāṭhe. 『『Hatthīnaṃ sammadda』』nti iminā uttarapadassa sammaddanaṃ sammaddanti bhāvatthaṃ dasseti, purimapadena chaṭṭhīsamāsañca. Purimapāṭhe pana uttarapadassa adhikaraṇatthañca pubbapadena tatiyāsamāsañca dasseti. Bāhiratthasamāsotipi vuccati. Pacchimapāṭhe 『『hatthisammadda』』ntiādipadassa liṅgavipallāsañca 『『atthī』』ti pāṭhasesena yojetabbatañca dassetuṃ vuttaṃ 『『hatthisammaddo atthī』』ti. Rajitabbānīti rajanīyāni, rajituṃ arahānīti attho. Iminā sambandhakāle purimapāṭhe rañño antepureti vibhattivipallāso kātabboti. Pacchimapāṭhe pana mukhyatova yujjati. Tena vuttaṃ 『『tasmiṃ antepure』』ti.

498.Avasittassāti khattiyābhisekena abhisittassa. Itoti sayanigharato. Iminā pañcamībāhirasamāsaṃ dasseti. Rañño ratijananaṭṭhena ratanaṃ vuccati mahesī. Mahesīti ca sābhisekā devī. Nipubba gamudhātussa nipubbakamudhātuyā pariyāyabhāvaṃ dassetuṃ vuttaṃ 『『niggatanti nikkhanta』』nti. Paṭhamaṃ.

1. Ratanasikkhāpadaṃ

2. Dutiye pamussitvāti sativippavāsena pamussitvā. Puṇṇapattanti tuṭṭhidāyaṃ. Tañhi manorathapuṇṇena pattabbabhāgattā 『『puṇṇapatta』』nti vuccati. Tassa sarūpaṃ dassetuṃ vuttaṃ 『『satato pañca kahāpaṇā』』ti. Idha pana kahāpaṇānaṃ pañcasatattā pañcavīsakahāpaṇā adhippetā. Ābharaṇasaddassa alaṅkārasaddena pariyāyabhāvaṃ dassetuṃ vuttaṃ 『『alaṅkāra』』nti. 『『Mahālataṃ nāmā』』ti iminā na yo vā so vā alaṅkāro, atha kho visesālaṅkāroti dasseti. Mahantāni mālākammalatākammāni etthāti mahālatā. Latāgahaṇena hi mālāpi gahitā. Navahi koṭīhi agghaṃ imassāti navakoṭiagghanakaṃ, navakoṭisaṅkhātaṃ agghaṃ arahatīti vā navakoṭiagghanakaṃ.

我來將這段巴利文直譯成簡體中文： 無力學處 第十一中，像在"無慚"等中一樣省略"ya"音而說明，所以說"如朋友性"。用"那個那個"來顯示"如"詞的分散義。應該作成像在"如長老"等中一樣，那個那個朋友叫做"如朋友"的語詞意思。"在一切處"是指在"如見"等一切處。第十一。 轉向學處 第十二中,"那個"是指稱為語詞意義決定義的那個說法。"在那裡"是指在三十品中。"在這裡"是指在九十二品中，或在學處中。"人的"是指他人的。第十二。 同法品第八。 寶品 內宮學處義解 寶品第一中,"微小"是指以德性小。爲了顯示最上宮殿詞應該與上詞連結，所以說"去到最上宮殿之上"。用這個來顯示最上宮殿之上是上最上宮殿，去到那裡是上去，所以叫做去到上最上宮殿的語詞意思。"聖者們的"是指諸比丘的。用"因"來顯示"乘"詞的意思。"以他們"是指以諸聖者。 497."中間"是指時刻，或機會或縫隙。"使殺"是指殺。"慾望"用這個來顯示"pattha"語根的祈請義。"王內宮是象擁擠"等中語詞意思應該這樣理解，這是其組合。"象擁擠"是指象擁擠的地方。"在這裡被馬擁擠"所以叫做馬擁擠。"在這裡被車擁擠"所以叫做車擁擠，延伸語詞意思而說"這是同樣的方法"。因為以第一個音的"sammatta"讀法不表示擁擠，所以說"那個不應取"。"在那裡"是指在讀法中。用"象們的擁擠"來顯示后詞的擁擠叫做擁擠的狀態義，以前詞顯示第六格複合詞。但在前面讀法中顯示后詞的處所義和以前詞的第三格複合詞。也叫做外義複合詞。在後面讀法中，爲了顯示"象擁擠"等詞的性的轉變和應該與"有"的闕文結合，所以說"有象擁擠"。"應該染"是指可染的，意思是值得染。用這個來顯示在關係時在前面讀法中應該作"王的內宮"的語尾轉變。但在後面讀法中從主要義正合適。所以說"在那個內宮"。 498."已灌頂的"是指以剎帝利灌頂已灌頂的。"從這裡"是指從臥室。用這個來顯示第五格外部複合詞。王妃因為生起王的喜樂所以叫做寶。"大后"是指已受灌頂的王后。爲了顯示帶"ni"字首的"gamu"語根與帶"ni"字首的"kamu"語根的交替，所以說"已出去是已離開"。第一。 寶學處 第二中,"忘記"是指以失念而忘記。"滿缽"是指給予滿足的。因為那個以滿足意願而應得的份量所以叫做"滿缽"。爲了顯示它的自相而說"五百迦利沙波那"。但這裡因為迦利沙波那是五百，所以意指二十五迦利沙波那。爲了顯示裝飾詞與莊嚴詞的交替而說"莊嚴"。用"叫做大藤"來顯示不是任何莊嚴，而是特殊莊嚴。在這裡有大的花紋藤紋所以叫做大藤。因為以藤的拿取也拿取花。這個價值九俱胝所以叫做值九俱胝的，或值得稱為九俱胝的價值所以叫做值九俱胝的。

1. Ante samīpe vasanasīlattā paricāriko 『『antevāsī』』ti vuccatīti āha 『『paricāriko』』ti.

506.Dve leḍḍupātāti thāmamajjhimassa purisassa dve leḍḍupātā. Saṅgha…pe… navakammānaṃ atthāya uggaṇhantassa vā uggaṇhāpentassa vā dukkaṭanti yojanā. Avasesanti jātarūparajatato avasesaṃ. Mātukaṇṇapiḷandhanatālapaṇṇampīti mātuyā kaṇṇe piḷandhitatālapaṇṇampi, paṭisāmentassāti sambandho.

『『Kappiyabhaṇḍaṃ hotī』』ti iminā akappiyabhaṇḍaṃ na vaṭṭatīti dasseti. Idanti bhaṇḍaṃ. Palibodhonāmāti attano palibodho nāma. Chandenapīti vaḍḍhakīādīnaṃ chandahetunāpi. Bhayenapīti rājavallabhānaṃ bhayahetunāpi. Balakkārenāti karaṇaṃ kāro, balena kāro balakkāro, tena, balakkāro hutvā pātetvāti attho.

Tatthāti mahārāme. Yatthāti yasmiṃ ṭhāne, saṅkā uppajjatīti sambandho. Mahājanasañcaraṇaṭṭhānesūti bahūnaṃ janānaṃ sañcaraṇasaṅkhātesu ṭhānesu. Nagahetabbassa hetuṃ dassetuṃ vuttaṃ 『『palibodho na hotī』』ti. Yasmā palibodho na hoti, tasmā na gahetabbanti adhippāyo. Ekoti eko bhikkhu passatīti sambandho. Okkammāti okkamitvā.

Rūpasaddo bhaṇḍapariyāyoti āha 『『bhaṇḍa』』nti. Bhaṇḍaṃ rūpaṃ nāmāti yojanā. Bhaṇḍikanti bhaṇḍena niyuttaṃ puṭakaṃ. Gaṇetvāti gaṇanaṃ katvā. Nimittantīti ettha itisaddo nāmapariyāyo. Lañchanādi nimittaṃ nāmāti hi yojanā. Lañchanādīti ādisaddena nīlapilotikādayo saṅgaṇhāti. Lākhāyāti jatunā.

Patirūpā nāma idha lajjikukkuccakāti āha 『『lajjino kukkuccakā』』ti. Thāvaranti jaṅgamā aññaṃ thāvaraṃ. Addhunoti kālassa. Samādapetvāti aññe samādapetvā. Uddissa ariyā tiṭṭhanti, esā ariyāna yācanā』』ti (jā. 1.7.59) vuttanayena yācitvāti attho.

507.Ratanasammatanti manussānaṃ upabhogaparibhoganti. Dutiyaṃ.

1. Vikālagāmappavisanasikkhāpadaṃ

2. Tatiye 『『tiracchānabhūtaṃ katha』』nti iminā 『『tiracchānakatha』』nti padassa tulyanissitasamāsaṃ dasseti. Rājapaṭisaṃyuttanti rājūhi paṭisaṃyuttaṃ.

3. Sambahulā bhikkhūti sambandho. Tasmiṃ gāmeti tasmiṃ paṭhamapavisanagāme. Taṃ kammanti taṃ icchitakammaṃ. Antarāti gāmavihārānamantare. Bhummatthe cetaṃ nissakkavacanaṃ.

Kulaghare vāti ñātikulaupaṭṭhākakulaghare vā. Telabhikkhāya vāti telayācanatthāya vā. Passeti attano passe samīpeti vuttaṃ hoti. Tenāti gāmamajjhamaggena. Anokkammāti anokkamitvā, apakkamitvāti atthoti. Tatiyaṃ.

1. Sūcigharasikkhāpadaṃ

2. Catutthe kakārassa padapūraṇabhāvaṃ dassetuṃ vuttaṃ 『『bhedanameva bhedanaka』』nti. Assatthiatthe apaccayoti āha 『『taṃ assa atthī』』ti. Assāti pācittiyassa. Paṭhamaṃ sūcigharaṃ bhinditvā pacchā pācittiyaṃ desetabbanti attho. Araṇidhanuketi araṇiyā dhanuke. Vedhaketi kāyabandhanavedhaketi. Catutthaṃ.

3. Mañcasikkhāpadaṃ

4. Pañcame chedanameva chedanakaṃ, tamassatthīti chedanakanti atthaṃ sandhāya vuttaṃ 『『vuttanayamevā』』ti.

Nikhaṇitvāti pamāṇātirekaṃ nikhaṇitvā. Uttānaṃ vā katvāti heṭṭhupari parivattanaṃ vā katvā. Ṭhapetvāti lambaṇavasena ṭhapetvāti. Pañcamaṃ.

1. Tūlonaddhasikkhāpadaṃ

我來將這段巴利文直譯成簡體中文： 因為住在末端附近的習性所以侍者叫做"住學者"，所以說"侍者"。 "兩土塊投擲距離"是指中等力量的人的兩土塊投擲距離。爲了僧團...新建等目的而收取或使收取是突吉羅，這是其組合。"其餘"是指除了金銀之外的其餘。"甚至母親耳朵裝飾的多羅樹葉"是指甚至母親在耳朵上裝飾的多羅樹葉，也收藏，這是其聯繫。 用"是許可物"來顯示不許可物不允許。"這個"是指物品。"叫做妨礙"是指自己的妨礙叫做。"也以意願"是指也因為木匠等的意願因。"也以恐懼"是指也因為王的親信們的恐懼因。"以強力"是指作為是作業，以力量的作業是強力作業，以那個，成為強力作業而令掉落，這是其意思。 "在那裡"是指在大寺院。"在哪裡"是指在什麼地方，生起懷疑，這是其聯繫。"在大眾往來處"是指在稱為很多人往來的諸處。爲了顯示不應拿取的原因而說"沒有妨礙"。意思是因為沒有妨礙，所以不應拿取。"一個"是指一個比丘看見，這是其聯繫。"避開"是指已避開。 色詞是物品的同義詞所以說"物品"。物品叫做色，這是其組合。"包裹"是指與物品相關的包裹。"計數"是指作了計數。在"記號"中，"iti"詞是名詞的同義詞。因為記號叫做印記等，這是其組合。"印記等"中，用"等"詞包含藍色布片等。"以膠"是指以樹膠。 "適當的叫做這裡的有慚有疑"所以說"有慚有疑的"。"固定的"是指除了動的以外的固定的。"時間的"是指時期的。"使發心"是指使其他人發心。按照"聖者們爲了特定目的而住立，這是聖者們的乞求"所說的方法而乞求，這是其意思。 "被認為是寶"是指人們的受用和遍受用。第二。 非時入村學處 第三中，用"變成橫論的談話"來顯示"橫論"詞的同依複合詞。"與王相關"是指與諸王相關。 "眾多比丘"，這是其聯繫。"在那個村"是指在那個第一次進入的村。"那個工作"是指那個想要的工作。"中間"是指在村和寺院的中間。這是處格意義用離格詞。 "或在俗家"是指或在親屬家或護持者家。"或為乞油"是指或為乞求油。"旁邊"是指在自己旁邊附近，這是所說。"以那個"是指以村中道路。"不避開"是指未避開，未離開，這是其意思。第三。 針筒學處 第四中，爲了顯示"ka"音是填詞所以說"正是破壞叫做破壞的"。"assa"詞綴表示有義所以說"他有那個"。"它的"是指波逸提的。意思是先打破針筒后應該懺悔波逸提。"在燧木弓"是指在燧木的弓中。"在鉆孔器"是指在腰帶的鉆孔器中。第四。 床學處 第五中，正是切割叫做切割的，他有那個所以叫做切割的，關係到這個意思而說"正是如所說的方法"。 "埋入"是指超過尺寸埋入。"或作倒置"是指或作上下翻轉。"放置"是指以懸掛的方式放置。第五。 覆棉學處

1. Chaṭṭhe etthāti mañcapīṭhe. Avanahitabbanti onaddhaṃ, tūlena onaddhaṃ tūlonaddhanti atthopi yujjati. Tūlaṃ pakkhipitvāti mañcapīṭhe cimilikaṃ pattharitvā tassupari tūlaṃ pakkhipitvāti atthoti. Chaṭṭhaṃ.

2. Nisīdanasikkhāpadaṃ

3. Sattame katthāti kismiṃ khandhake, kismiṃ vatthusmiṃ vā. Hīti saccaṃ. Tatthāti cīvarakkhandhake, paṇītabhojanavatthusmiṃ vā. 『『Yathā nāmā』』ti iminā 『『seyyathāpī』』ti padassa atthaṃ dasseti, 『『purāṇo cammakāro』』ti iminā 『『purāṇāsikoṭṭho』』ti padassa. Cammakāro hi asinā cammaṃ kuṭati chindatīti 『『asikoṭṭho』』ti vuccati. Vatthuppannakālamupanidhāya vuttaṃ 『『purāṇo』』ti . Tamevūpamaṃ pākaṭaṃ karonto āha 『『yathā hī』』ti. Hīti tappākaṭīkaraṇaṃ, taṃ pākaṭaṃ karissāmīti hi attho. Cammakāro kaḍḍhatīti sambandho. Vitthatanti visālaṃ. Sopīti udāyīpi. Taṃ nisīdanaṃ kaḍḍhatīti yojanā. Tenāti kaḍḍhanahetunā. Tanti udāyiṃ. Santhatasadisanti santhatena sadisaṃ. Ekasmiṃ anteti ekasmiṃ koṭṭhāse, phāletvāti sambandhoti. Sattamaṃ.

4. Kaṇḍupaṭicchādisikkhāpadaṃ

5. Aṭṭhame 『『katthā』』tiādīni vuttanayāneva.

6. 『『Yassā』』ti padassa visayaṃ dassetuṃ vuttaṃ 『『bhikkhuno』』ti. 『『Nābhiyā heṭṭhā』』ti iminā nābhiyā adho adhonābhīti vacanatthaṃ dasseti, 『『jāṇumaṇḍalānaṃ uparī』』ti iminā jāṇumaṇḍalānaṃ ubbha ubbhajāṇumaṇḍalanti. Ubbhasaddo hi uparipariyāyo sattamyantanipāto. Kaṇḍukhajjusaddānaṃ vevacanattā vuttaṃ 『『kaṇḍūti khajjū』』ti. Kaṇḍati bhedanaṃ karotīti kaṇḍu. Khajjati byadhanaṃ karotīti khajju. Kesuci potthakesu 『『kacchū』』ti pāṭho atthi, so ayutto.

Lohitaṃ tuṇḍaṃ etissāti lohitatuṇḍikā. Piḷayati vibādhayatīti piḷakā. Ā bhuso asuciṃ savati paggharāpetīti assāvoti vacanatthaṃ dassento āha 『『asucipaggharaṇa』』nti. Arisañca bhagandarā ca madhumeho ca. Ādisaddena dunnāmakādayo saṅgaṇhāti. Tattha ari viya īsati abhibhavatīti arisaṃ. Bhagaṃ vuccati vaccamaggaṃ, taṃ darati phāletīti bhagandarā, gūthasamīpe jāto vaṇaviseso. Madhu viya muttādiṃ mihati secatīti madhumeho, so ābādho muttameho sukkameho rattamehoti anekavidho. Thullasaddo mahantapariyāyoti āha 『『mahā』』ti. Aṭṭhamaṃ.

1. Vassikasāṭikasikkhāpadaṃ

2. Navame vasse vassakāle adhiṭṭhātabbāti vassikā, vassikā ca sā sāṭikā ceti vassikasāṭikāti. Navamaṃ.

3. Nandattherasikkhāpadaṃ

4. Dasame 『『catūhi aṅgulehī』』ti iminā caturo aṅgulā caturaṅgulāti asamāhāradiguṃ dasseti. Ūnakappamāṇoti bhagavato lāmakapamāṇo. Iminā omakasaddassa lāmakatthaṃ dassetīti daṭṭhabbanti. Dasamaṃ.

Ratanavaggo navamo.

Iti samantapāsādikāya vinayasaṃvaṇṇanāya

Khuddakavaṇṇanāya yojanā samattā.

1. Pāṭidesanīyakaṇḍaṃ

2. Paṭhamapāṭidesanīyasikkhāpada-atthayojanā

Khuddakānaṃ anantarā pāṭidesanīyā ye dhammā saṅgītikārehi ṭhapitā, idāni tesaṃ dhammānaṃ ayaṃ vaṇṇanā bhavatīti yojanā.

我來將這段巴利文直譯成簡體中文： 第六中,"在這裡"是指在床座中。"應該遮蓋"是指覆蓋，以棉覆蓋叫做棉覆,這個意思也合適。"放入棉"意思是在床座上鋪開坐具后在其上放入棉。第六。 第七中,"在哪裡"是指在什麼品或在什麼事中。"因為"是確實。"在那裡"是指在衣品中,或在美食事中。用"如同"來顯示"譬如"詞的意思,用"舊皮革工人"來顯示"舊刀工"詞的意思。因為皮革工人用刀切割皮革所以叫做"刀工"。關係到事緣生起的時間而說"舊"。正是使那個譬喻明顯而說"因為如"。"因為"是使它明顯,因為意思是我將使它明顯。皮革工人拉伸,這是其聯繫。"寬廣"是指廣闊。"他也"是指優陀夷也。他拉伸那個坐具,這是其組合。"以那個"是指以拉伸因。"那個"是指優陀夷。"如已敷"是指與已敷相似。"在一端"是指在一部分,裂開,這是其聯繫。第七。 癢覆學處 第八中,"在哪裡"等如前所說的方法。 爲了顯示"那個的"詞的範圍而說"比丘的"。用"臍下"來顯示臍之下叫做下臍的語詞意思,用"膝輪上"來顯示膝輪之上叫做上膝輪。因為"ubbha"詞是"上"的同義詞,是第七格的不變詞。因為癢和瘙癢詞是同義詞所以說"癢是瘙癢"。因為作分裂所以叫做癢。因為作苦惱所以叫做瘙癢。在某些書本中有"疥"的讀法,那是不合適的。 有紅嘴所以叫做紅嘴。因為壓迫傷害所以叫做瘡。因為極度流出不凈所以叫做流出,顯示語詞意思而說"流出不凈"。痔瘡和腸瘺和糖尿病。用"等"詞包含難治等。在那裡,因為像痔一樣征服所以叫做痔瘡。糞道叫做"bhaga",因為裂開它所以叫做腸瘺,是在糞附近生的特殊瘡。因為像蜜一樣灑出小便等所以叫做糖尿病,那個病有小便流、精液流、血液流等多種。"粗"詞是大的同義詞所以說"大"。第八。 雨衣學處 第九中,因為應該在雨季時確立所以叫做雨季的,那個雨季的也是衣所以叫做雨衣。第九。 難陀長老學處 第十中,用"以四指"來顯示四個指叫做四指的非相聚性的二詞。"少量尺寸"是指世尊的低劣尺寸。用這個來顯示"omaka"詞的低劣義應該看到。第十。 寶品第九。 如是在《一切歡喜》律注中 小品注的結合已完成。 悔過品 第一悔過學處義解 在小品之後被誦集者們安置的悔過諸法,現在有這個對那些法的註釋,這是其組合。

1. Paṭhamapāṭidesanīye tāva attho evaṃ veditabboti yojanā. Paṭiāgamanakāleti piṇḍāya caraṇaṭṭhānato pakkamitvā, paṭinivattitvā vā āgamanakāle. Sabbevāti ettha niggahītalopavasena sandhi hotīti āha 『『sabbamevā』』ti. 『『Kampamānā』』ti iminā papubbavidhadhātuyā kampanatthaṃ dasseti. Apehīti ettha apapubbaidhātu gatyatthoti āha 『『apagacchā』』ti.

2. Paṭidesetabbākāraṃ dasseti anenāti paṭidesetabbākāradassanaṃ. Dvinnaṃ saddānaṃ pariyāyabhāvaṃ dassetuṃ vuttaṃ 『『rathikāti racchā』』ti. Rathassa hitā rathikā. Ṇyapaccaye kate 『『racchā』』ti (moggallāne 4.72 sutte) vuccati. Racchantarena anibbiddhā racchā byūho nāmāti āha 『『anibbijjhitvā』』tiādi. Byūheti sampiṇḍeti jane aññattha gantumapadānavasenāti byūho. Siṅghāṭakaṃ nāma maggasandhīti āha 『『maggasamodhānaṭṭhāna』』nti. Siṅghati maggasamodhānaṃ karoti etthāti siṅghāṭakaṃ. Etesūti rathikādīsu. Eseva nayoti dukkaṭapāṭidesanīye atidisati. Hīti saccaṃ. 『『Vacanato』』ti padaṃ 『『veditabbo』』ti pade ñāpakahetu. Dadamānāya bhikkhuniyā vasenāti yojanā. Etthāti sikkhāpade. Tasmāti yasmā apamāṇaṃ, tasmā.

Idanti vacanaṃ vuttanti sambandho. Sambhinne ekarase kālikattayeti yojanā.

1. 『『Dāpetī』』ti hetutthakiriyāya kāritakattukāritakammāni dassetuṃ vuttaṃ 『『aññātikāya aññena kenacī』』ti. Aññenāti attanā aññena. 『『Tāya eva vā bhikkhuniyā aññena vā kenacī』』ti padāni 『『paṭiggahāpetvā』』tipade kāritakammānīti. Paṭhamaṃ.

2. Dutiyapāṭidesanīyasikkhāpadaṃ

3. Dutiye purimasikkhāpadena āpatti antaragharattāti adhippāyo. Iminā sikkhāpadena āpatti bhaveyya vosāsamānattāti adhippāyo. Dentiyā pana neva iminā, na purimena āpatti aññassa bhattattāti adhippāyoti. Dutiyaṃ.

4. Tatiyapāṭidesanīyasikkhāpadaṃ

5. Tatiye 『『ubhato』』ti ettha karaṇatthe toti āha 『『dvīhī』』ti. 『『Ubhatopasanna』』nti byāsopi samāsopi yuttoyeva, samāse topaccayassa alopo hoti. 『『Ubhato』』tipadassa sarūpaṃ dassetuṃ vuttaṃ 『『upāsakenapi upāsikāyapī』』ti. Kasmā ubhato pasannaṃ hotīti āha 『『tasmiṃ kirā』』tiādi. Yasmā tasmiṃ kule…pe… sotāpannāyeva honti kira, tasmā 『『ubhatopasanna』』nti vuttaṃ hoti. 『『Sacepī』』ti ettha pisaddena asītikoṭidhanato adhikampi sampiṇḍeti. Hāyanassa kāraṇaṃ dasseti 『『yasmā』』tiādinā.

6. 『『Gharato nīharitvā』』ti ettha 『『nīharitvā』』ti padassa kammaṃ dassetuṃ vuttaṃ 『『āsanasālaṃ vā vihāraṃ vā』』ti. 『『Ānetvā』』tiiminā nīpubbaharadhātuyā atthaṃ dasseti. Dvāreti attano gehadvāreti. Tatiyaṃ.

7. Catutthapāṭidesanīyasikkhāpadaṃ

8. Catutthe avaruddhasaddo pariruddhasaddassa pariyāyoti āha 『『pariruddhā hontī』』ti. Āraññakassa senāsanassa parisamantato ruddhā āvutā hontīti attho.

我來將這段巴利文直譯成簡體中文： 首先在第一悔過學處中,意思應該這樣理解,這是其組合。"在回來時"是指從乞食處離開或返回的時候。在"一切也"中,因為省略鼻音而有連音,所以說"一切也"。用"顫抖"來顯示帶"pa"字首的"vidha"語根的顫抖義。在"離去"中,帶"apa"字首的"i"語根表示去義,所以說"離去"。 用這個來顯示應該懺悔的方式所以叫做顯示應該懺悔的方式。爲了顯示兩個詞的交替所以說"車道是街道"。適合車的叫做車道。加"ṇya"詞綴后叫做"街道"。沒有被街道貫通的街道叫做排列,所以說"沒有貫通"等。因為以不給予去其他地方的方式使人們集合所以叫做排列。四衢叫做道路交接,所以說"道路會合處"。因為在這裡使道路會合所以叫做四衢。"在這些"是指在車道等中。"這是同樣的方法"延伸到突吉羅和悔過。"因為"是確實。"從說"詞是"應知"詞的能知因。根據正在給的比丘尼,這是其組合。"在這裡"是指在學處中。"因此"是指因為無量,所以。 "這個"說話被說,這是其聯繫。在混合成一味的三時中,這是其組合。 爲了顯示"使給"中表示因義的動作的能使作者和所使作對像,所以說"以某個非親戚"。"以其他"是指以自己以外的。"或以那個比丘尼或以某個其他"諸詞是"使接受"詞中的所使作對象。第一。 第二悔過學處 第二中,意思是以前學處的罪是因為在家中。意思是以這個學處的罪可能因為指示。但意思是正在給時既不以這個也不以前面的有罪因為是他人的食物。第二。 第三悔過學處 第三中,在"兩邊"中"to"表示具格,所以說"以兩個"。"兩邊信"的分離和複合都是合適的,在複合詞中"to"詞綴不脫落。爲了顯示"兩邊"詞的自相而說"以優婆塞也以優婆夷也"。為什麼是兩邊信?所以說"據說在那裡"等。因為據說在那個家...乃至...正是預流果,所以說"兩邊信"。在"即使也"中,用"也"詞包含甚至超過八十俱胝財富。顯示減損的原因以"因為"等。 在"從家取出"中,爲了顯示"取出"詞的對象而說"或到集會堂或到精舍"。用"帶來"來顯示帶"ni"字首的"hara"語根的意思。"在門"是指在自己的家門。第三。 第四悔過學處 第四中,被遮詞是被圍詞的同義詞,所以說"被圍"。意思是被阿蘭若住處周圍遮蔽圍繞。

1. 『『Pañcanna』』nti niddhāraṇe sāmivacanabhāvañca 『『yaṃkiñcī』』ti niddhāraṇīyena sambandhitabbabhāvañca dassetuṃ vuttaṃ 『『pañcasu sahadhammikesu yaṃ kiñcī』』ti. 『『Pesetvā khādanīyaṃ bhojanīyaṃ āharissāmī』』tiiminā paṭisaṃviditākāradassanaṃ. 『『Ārāma』』nti sāmaññato vuttepi āraññakasenāsanassa ārāmo eva adhippetoti āha 『『āraññakasenāsanārāmañcā』』ti. Tassāti āraññakasenāsanārāmassa. 『『Kasmā』』ti pucchāya 『『paṭimocanattha』』nti visajjanāya sametuṃ sampadānatthe nissakkavacanaṃ kātabbaṃ. Kimatthanti hi attho. Paṭimocanatthanti tadatthe paccattavacanaṃ. Paṭimocanasaṅkhātāya atthāyāti hi attho. Atthasaddo ca payojanavācako. Payojanāyāti hi attho. Atha vā 『『paṭimocanattha』』nti visajjanāyaṃ. 『『Kasmā』』ti pucchāya sametuṃ nissakkatthe paccattavacanaṃ kātabbaṃ. Paṭimocanasaṅkhātā atthāti hi attho. Atthasaddo ca kāraṇavācako. Kāraṇāti hi attho. Evañhi pucchāvisajjanānaṃ pubbāparasamasaṅkhāto vicayo hāro paripuṇṇo hotīti daṭṭhabbaṃ. Amhākanti khādanīyabhojanīyapaṭiharantānaṃ amhākaṃ. Amheti corasaṅkhāte amhe.

『『Tassā』』ti padassatthaṃ dassetuṃ vuttaṃ 『『etissā yāguyā』』ti. Aññānipīti paṭisaṃviditakulato aññānipi kulāni. Tenāti paṭisaṃviditakulena. Kurundivāde yāguyā paṭisaṃviditaṃ katvā yāguṃ aggahetvā pūvādīni āharanti, vaṭṭatīti adhippāyo.

575.Ekassāti bhikkhussa. Tassāti paṭisaṃviditabhikkhussa, catunnaṃ vā pañcannaṃ vā bhikkhūnaṃ atthāyāti yojanā. Aññesampīti catupañcabhikkhuto aññesampi. Adhikamevāti paribhuttato atirekameva. Yaṃ panāti khādanīyabhojanīyaṃ pana, yampi khādanīyabhojanīyaṃ vanato āharitvā dentīti yojanā. 『『Tatthajātaka』』nti ettha tasaddassa visayaṃ dassetuṃ vuttaṃ 『『ārāme』』ti. Aññena dinnanti sambandho. Nanti mūlakhādanīyādiṃ. Paṭisaṃviditanti paṭikacceva suṭṭhu jānāpitanti atthoti. Catutthaṃ.

Iti samantapāsādikāya vinayasaṃvaṇṇanāya

Pāṭidesanīyavaṇṇanāya

Yojanā samattā.

1. Sekhiyakaṇḍaṃ

2. Parimaṇḍalavagga-atthayojanā

Sikkhitasikkhena tīsu sikkhāsu catūhi maggehi sikkhitasikkhena tādinā aṭṭhahi lokadhammehi akampiyaṭṭhena tādinā, iṭṭhāniṭṭhesu vā avikāraṭṭhena tādinā bhagavatā yāni sikkhāpadāni 『『sekhiyānī』』ti bhāsitāni, dāni tesampi sikkhāpadānaṃ ayampi vaṇṇanākkamo bhavatīti yojanā.

我來將這段巴利文直譯成簡體中文： 爲了顯示"五"是分詞的屬格,以及應該和分詞"任何"相連,所以說"在五同法者中任何"。用"派遣后我們將帶來硬食軟食"來顯示告知的方式。雖然一般地說"園",但意思是隻指阿蘭若住處的園,所以說"和阿蘭若住處園"。"那個"是指阿蘭若住處園。在"為什麼"問句中,爲了與"爲了解脫"的答案相符,應該做出具格的離格語。因為意思是爲了什麼。"爲了解脫"是在那個義中的主格語。因為意思是爲了名為解脫的義。而"義"詞表示目的。因為意思是爲了目的。或者在"爲了解脫"答句中,爲了與"為什麼"問句相符,應該在離格義中做主格語。因為意思是名為解脫的義。而"義"詞表示原因。因為意思是因為。應該看到這樣問答的前後一致的分析法門就完整了。"我們的"是指我們這些帶回硬食軟食的人。"我們"是指被稱為盜賊的我們。 爲了顯示"那個"詞的意思而說"這粥"。"其他也"是指除了已告知的家之外的其他家。"以那個"是指以已告知的家。在"古倫地"注中意思是告知了粥后沒有取粥而帶來餅等,是允許的。 "一個"是指比丘。"那個"是指已告知的比丘,爲了四個或五個比丘,這是其組合。"其他也"是指除了四五比丘之外的其他。"更多"正是指比已食用更多。"但那個"是指硬食軟食,把任何硬食軟食從林中帶來給,這是其組合。在"生於那裡"中,爲了顯示"ta"詞的範圍而說"在園中"。"被其他給"這是其聯繫。"那個"是指根硬食等。"已告知"意思是提前很好地使知道。第四。 如是在《一切歡喜》律注中 悔過注的 結合已完成。 眾學品 圓整品義解 由已學習的學習者,在三學中以四道已學習學習者,以八世間法不動義的如是者,或在可意不可意中以不變異義的如是者,世尊已說"眾學"的那些學處,現在對那些學處也有這個註釋次第,這是其組合。

576.Tatthāti sekhiyasikkhāpadesu, attho evaṃ veditabboti yojanā. 『『Samantato』』tiiminā parityūpasaggassatthaṃ dasseti. 『『Nābhimaṇḍalaṃ jāṇumaṇḍala』』nti ettha uddhaṃsaddo ca adhosaddo ca ajjhāharitabboti āha 『『uddha』』ntiādi. Aṭṭhaṅgulamattanti bhāvanapuṃsakaṃ, nivāsetabbanti sambandho. Tatoti aṭṭhaṅgulamattato. Yathā paṭicchannaṃ hoti, evaṃ nivāsentassāti yojanā. Tatridaṃ pamāṇanti tassa nivāsanassa idaṃ pamāṇaṃ. Tādisassāti dīghato muṭṭhipañcakassa tiriyaṃ aḍḍhateyyahatthassa nivāsanassa. Jāṇumaṇḍalaṃ paṭicchādanatthaṃ vaṭṭatīti yojanā. Tatthāti cīvaresu. Na tiṭṭhatīti viraḷattā na tiṭṭhati. Tiṭṭhatīti ghanattā tiṭṭhati.

Nivāsentassa cātiettha casaddo avadhāraṇattho, nivāsentassevāti attho. Kevalaṃ evaṃ nivāsentasseva dukkaṭaṃ na hoti, atha kho tathā nivāsentassāpi dukkaṭamevāti yojanā. Ye pana nivāsanadosāti sambandho. Aññeti purato ca pacchato ca olambetvā nivasanato aññe . Te sabbeti sabbe te nivāsanadosā. Etthāti imasmiṃ vibhaṅge. Tatthevāti khandhakeyeva.

Asañcicca nivāsentassa anāpattīti sambandho. Eseva nayo 『『asatiyā』』ti etthāpi. Ajānantassāti ettha ajānanaṃ duvidhaṃ nivāsanavattassa ajānanaṃ, ārūḷhorūḷhabhāvassa ajānananti. Tattha ārūḷhorūḷhabhāvassa ajānanaṃ sandhāya vuttaṃ 『『ajānantassā』』ti dassento āha 『『ajānantassāti etthā』』tiādi. Hīti saccaṃ. Tassāti nivāsanavattassa. Assāti bhikkhuno. Taṃ panāti āpattito amokkhanaṃ pana. Tasmāti yasmā yujjati, tasmā. Yoti bhikkhu. Kurundiyaṃ vuttanti sambandho. Sukkhā jaṅghā imassāti sukkhajaṅgho. Mahantaṃ piṇḍikamaṃsaṃ imassāti mahāpiṇḍikamaṃso. Tassāti bhikkhussa.

Vaṇoti aru. Tañhi vaṇati gattavicuṇṇanaṃ karotīti vaṇoti vuccati. Vāḷamigā vā corā vāti ettha vāsaddo avuttasampiṇḍanattho, tena aññāpi udakacikkhallādayo āpadā saṅgayhanti.

577.Idhāti imasmiṃ vibhaṅge, sikkhāpade vā. Ubho kaṇṇeti purato ca pacchato ca niggate dve kaṇṇe. Avisesenāti 『『antaraghare』』ti ca 『『ārāme』』ti ca visesaṃ akatvā sāmaññena. Vihārepīti saṅghasannipātabuddhupaṭṭhānatherupaṭṭhānādikālaṃ sandhāya vuttaṃ.

1. Kāyekadese kāyasaddo vattatīti āha 『『jāṇumpi urampī』』ti. 『『Na sīsaṃ pārutenā』』tiiminā 『『suppaṭicchannenā』』tipadassa atibyāpitadosaṃ paṭikkhipati. Gaṇṭhikanti pāso. So hi gantheti bandhatīti vā, gantheti bandhati etthāti vā katvā ganthikoti vuccati. Nthakārassa vāṇṭhakāre kate gaṇṭhiko, taṃ gaṇṭhikaṃ paṭimuñcitvā. Ubho kaṇṇeti cīvarassa dve koṇe. Galavāṭakatoti ettha galoti kaṇṭho. So hi khajjabhojjaleyyapeyyasaṅkhātaṃ catubbidhaṃ asanaṃ galati panno hutvā kucchiyaṃ patati itoti galoti vuccati. Āvāṭoyeva khuddakaṭṭhena āvāṭako, khuddakatthe ko. Gale ṭhito āvāṭako galavāṭako. Akārato hi ākārassa lopo 『『papa』』ntiādīsu (jā. 1.1.2) viya. Ettha hi paāpanti padacchedo, akārato ākārassa ca lopo. Pavaddhaṃ āpaṃ papaṃ, mahantaṃ udakanti attho. Sīsaṃ vivaritvāti sambandho.

2. Vāsaṃ upagatoti vā vāsena upagatoti vā atthaṃ paṭikkhipanto āha 『『vāsatthāya upagatassā』』ti.

3. Hatthapāde akīḷanto susaṃvuto nāmāti dassento āha 『『hatthaṃ vā pādaṃ vā akīḷāpento』』ti.

我來將這段巴利文直譯成簡體中文： "在那裡"是指在眾學學處中,意思應該這樣理解,這是其組合。用"周遍"來顯示"pari"字首的意思。在"臍輪膝輪"中,應該補充"上"詞和"下"詞,所以說"上"等。"八指量"是中性狀態詞,應該穿著,這是其聯繫。"從那裡"是指從八指量。正如是遮蔽的,如是正在穿著的,這是其組合。"在那裡這個量"是指那個下衣的這個量。"那樣的"是指長度五拳、橫寬二肘半的下衣。爲了遮蔽膝輪是允許的,這是其組合。"在那裡"是指在衣中。"不住"是指因稀疏而不住。"住"是指因密緻而住。 在"正在穿著的和"中,"和"詞是限定義,意思是正在穿著的。不僅如是正在穿著的才有突吉羅,而且那樣正在穿著的也有突吉羅,這是其組合。"但那些穿衣過失"這是其聯繫。"其他"是指除了向前和向後垂下穿著之外的其他。"那些一切"是指一切那些穿衣過失。"在這裡"是指在這個分別中。"正在那裡"是指正在犍度中。 不故意穿著的無罪,這是其聯繫。這也是"不念"中的同樣方法。在"不知"中,不知有兩種:不知穿衣規則,不知上升下降性。其中爲了顯示是指不知上升下降性而說"不知",所以說"在不知中"等。"因為"是確實。"那個"是指穿衣規則。"這個"是指比丘。"但那個"是指從罪不解脫。"因此"是指因為合適,所以。"誰"是指比丘。"在古倫地中說"這是其聯繫。"有干腿的"是指這個有干腿。"有大腓的"是指這個有大腓肉。"那個"是指比丘。 "瘡"是傷。因為它損害、使身體破碎所以叫做瘡。在"兇獸或盜賊"中,"或"詞表示包含未說的,由此包含其他如水泥等災難。 "在這裡"是指在這個分別中,或在學處中。"兩角"是指向前和向後伸出的兩角。"無分別"是指不作"在家中"和"在園中"的區別而一般地。"在精舍也"是指關於僧團集會、侍奉佛陀、侍奉長老等的時候而說。 在身體部分中身體詞執行,所以說"膝也胸也"。用"不覆頭"來否定"善遮蔽"詞的過度遍及過失。"結"是繩結。因為它系或綁,或因為在這裡系或綁,所以叫做結。把"nth"音變成"ṇṭh"音做成結,繫上那個結。"兩角"是指衣的兩端。在"頸孔"中,"頸"是咽喉。因為它吞下變成落入,掉入腹中所以叫做頸,即吞下稱為咀嚼、吃、舐、飲四種食物。小孔正是因為小而叫做小孔,小的義中有"ka"。在頸上的小孔叫做頸孔。因為從"a"音省略"ā"音,如在"papa"等中。因為在這裡"paāpa"做詞分析,從"a"音省略"ā"音。增長的水叫做"papa",意思是大水。"露出頭"這是其聯繫。 否定"已到達住"或"以住已到達"的意思而說"爲了住已到達的"。 顯示不玩手腳叫做善攝而說"不玩手或腳"。

582.Okkhittacakkhūti ettha osaddo heṭṭhāpariyāyoti āha 『『heṭṭhā khittacakkhū』』ti. 『『Hutvā』』tiiminā kiriyāvisesanabhāvaṃ dasseti. Yugayuttakoti yuge yuttako. Damiyitthāti danto. Ābhuso jānāti kāraṇākāraṇanti ājāneyyo. Ettakanti catuhatthapamāṇaṃ. Yo gacchati, assa bhikkhuno dukkaṭā āpatti hotīti yojanā. 『『Parissayabhāva』』nti ca 『『parissayābhāva』』nti ca dve pāṭhā yujjantiyeva.

584.Itthambhūtalakkhaṇeti imaṃ pakāraṃ itthaṃ cīvarukkhipanaṃ, bhavati gacchatīti bhūto, bhikkhu. Lakkhīyati anenāti lakkhaṇaṃ, cīvaraṃ. Itthaṃ bhūto itthambhūto, tassa lakkhaṇaṃ itthambhūtalakkhaṇaṃ, tasmiṃ. Karaṇavacanaṃ daṭṭhabbanti yojanā. Itthambhūtalakkhaṇaṃ nāma kiriyāvisesanassa sabhāvoti āha 『『ekato vā…pe… hutvāti attho』』ti. Antoindakhīlatoti gāmassa antoindakhīlatoti. Paṭhamo vaggo.

1. Ujjagghikavagga-atthayojanā

2. Uccāsaddaṃ katvā jagghanaṃ hasanaṃ ujjaggho, soyeva ujjagghikā, tāya. Iti imamatthaṃ dassento āha 『『mahāhasitaṃ hasanto』』ti. Etthāti 『『ujjagghikāyā』』tipade.

588.Kittāvatāti kittakena pamāṇena, evaṃ nisinnesu theresūti sambandho, niddhāraṇe cetaṃ bhummavacanaṃ. Vavatthapetīti idañcīdañca kathetīti vavatthapeti. Ettāvatāti ettakena pamāṇena.

1. Niccalaṃ katvā kāyassa ujuṭṭhapanaṃ kāyapaggaho nāmāti āha 『『niccalaṃ katvā』』tiādi. Eseva nayo bāhupaggahasīsapaggahesupīti. Dutiyo vaggo.

2. Khambhakatavagga-atthayojanā

3. Khambho kato yenāti khambhakato. Khambhoti ca paṭibaddho. Kattha paṭibaddhoti āha 『『kaṭiyaṃ hatthaṃ ṭhapetvā』』ti. Sasīsaṃ avaguṇṭhayati pariveṭhatīti oguṇṭhitoti āha 『『sasīsaṃ pāruto』』ti.

4. Uddhaṃ ekā koṭi imissā gamanāyāti ukkuṭikāti dassento āha 『『ukkuṭikā vuccatī』』tiādi. Etthāti 『『ukkuṭikāyā』』tipade.

5. Hatthapallatthīkadussapallatthīkesu dvīsu dussapallatthike āyogapallatthīkāpi saṅgahaṃ gacchatīti āha 『『āyogapallatthikāpi dussapallatthikā evā』』ti.

6. Satiyā upaṭṭhānaṃ sakkaccanti āha 『『satiṃupaṭṭhapetvā』』ti.

603.Piṇḍapātaṃ dentepīti piṇḍapātaṃ patte pakkhipantepi. Patte saññā pattasaññā, sā assatthīti pattasaññī. 『『Katvā』』 tiiminā kiriyāvisesanabhāvaṃ dasseti.

604.Samasūpakaṃ piṇḍapātanti ettha sūpapiṇḍapātānaṃ samaupaḍḍhabhāvaṃ āsaṅkā bhaveyyāti āha 『『samasūpako nāmā』』tiādi. Yatthāti piṇḍapāte. Bhattassa catutthabhāgapamāṇo sūpo hoti, so piṇḍapāto samasūpako nāmāti yojanā. Oloṇī ca sākasūpeyyañca maccharaso ca maṃsaraso cāti dvando. Tattha oloṇīti ekā byañjanavikati. Sākasūpeyyanti sūpassa hitaṃ sūpeyyaṃ, sākameva sūpeyyaṃ sākasūpeyyaṃ. Iminā sabbāpi sākasūpeyyabyañjanavikati gahitā. Maccharasamaṃsarasādīnīti ettha ādisaddena avasesā sabbāpi byañjanavikati saṅgahitā. Taṃ sabbaṃ rasānaṃ raso rasarasoti katvā 『『rasaraso』』ti vuccati.

我來將這段巴利文直譯成簡體中文： 在"低眼"中,"o"字首是下的同義詞,所以說"向下投眼"。用"成為"來顯示動作修飾性。"軛系"是指繫在軛上。"被調伏"是指已調伏。因為能善知所作和非所作所以叫做良種。"這麼多"是指四肘量。誰去,對這個比丘有突吉羅罪,這是其組合。"有危險"和"無危險"兩個讀法都合適。 在如此相中,"如此"是這個方式,衣的舉起,"有"是去,比丘。"相"是以這個表示,衣。如此有叫做如此有,它的相叫做如此有相,在那個中。應該看到是具格語,這是其組合。因為如此有相叫做動作修飾語的本性,所以說"一邊等...成為,這是意思"。"從柵內"是指從村的柵內。第一品。 高笑品義解 作高聲而大笑叫做高笑,正是那個叫做高笑,以那個。顯示這個意思而說"正在大笑"。"在這裡"是指在"以高笑"詞中。 "多少"是指以多少量,當如是長老們坐時,這是其聯繫,這是分詞中的處格語。"確定"是指說這個和這個叫做確定。"這麼多"是指以這麼多量。 因為不動地使身體直立叫做身體攝持,所以說"不動地"等。這也是在手攝持和頭攝持中的同樣方法。第二品。 叉腰品義解 以它作叉腰叫做叉腰。"叉"也是支撐。支撐在哪裡?所以說"把手放在腰上"。覆蓋有頭,圍繞叫做覆蓋,所以說"覆著有頭"。 顯示"這個去的一端向上叫做蹲"而說"蹲被稱為"等。"在這裡"是指在"以蹲"詞中。 在手放和衣放兩者中,在衣放中也包含依靠放,所以說"依靠放也正是衣放"。 以唸的現前叫做恭敬,所以說"令念現前"。 "也在給缽食時"是指也在把缽食放入缽時。對缽的想叫做缽想,他有那個所以有缽想。用"作"來顯示動作修飾性。 在"等羹缽食"中,可能有羹和缽食等半的懷疑,所以說"叫做等羹等"。"在哪裡"是指在缽食中。羹量是飯的四分之一,那個缽食叫做等羹,這是其組合。鹹味和菜羹和魚味和肉味是複合詞。在那裡,"鹹味"是一種咖喱變化。"菜羹"是適合羹的羹,正是菜的羹叫做菜羹。用這個包含一切菜羹咖喱變化。在"魚味肉味等"中,用"等"詞包含其餘一切咖喱變化。那一切因為是諸味的味所以叫做"味味"。

1. Samapuṇṇaṃ samabharitanti vevacanameva. Thūpaṃ kato thūpīkatoti atthaṃ dassento āha 『『thūpīkato nāmā』』tiādi.

Tatthāti 『『thūpīkata』』ntiādivacane. Tesanti abhayattheratipiṭakacūḷanāgattherānaṃ. Iti pucchiṃsu, tesañca therānaṃ vādaṃ ārocesunti yojanā. Theroti cūḷasumanatthero. Etassāti tipiṭakacūḷanāgattherassa . Sattakkhattunti satta vāre. Kutoti kassācariyassa santikā. Tasmāti yasmā yāvakālikena paricchinno, tasmā. Āmisajātikaṃ yāgubhattaṃ vā phalāphalaṃ vāti yojanā. Tañca khoti tañca samatitthikaṃ. Itarena panāti nādhiṭṭhānupagena pattena pana. Yaṃ pūvaucchukhaṇḍaphalāphalādi heṭṭhā orohati, taṃ pūvaucchukhaṇḍaphalāphalādīti yojanā. Pūvavaṭaṃsakoti ettha vaṭaṃsakoti uttaṃso. So hi uddhaṃ tasīyate alaṅkarīyateti vaṭaṃsoti vuccati ukārassa vakāraṃ, takārassa ca ṭakāraṃ katvā, soyeva vaṭaṃsako, muddhani pilandhito eko alaṅkāraviseso. Pūvameva taṃsadisattā pūvavaṭaṃsako, taṃ. Pupphavaṭaṃsako ca takkolakaṭukaphalādivaṭaṃsako cāti dvando, te.

Idhāti imasmiṃ sikkhāpade. Nanu sabbathūpīkatesu paṭiggahaṇassa akappiyattā paribhuñjanampi na vaṭṭatīti āha 『『sabbattha panā』』tiādi. Tattha sabbatthāti sabbesu thūpīkatesūti. Tatiyo vaggo.

1. Sakkaccavagga-atthayojanā

608.Tattha tatthāti tasmiṃ tasmiṃ ṭhāne. Odhinti avadhiṃ mariyādaṃ.

610.Thūpakatoti thūpameva thūpakaṃ, tato thūpakatoti dassento āha 『『matthakato』』ti.

611.Māghātasamayādīsūti 『『pāṇe mā ghātethā』』ti rājāno bheriṃ carāpenti etthāti māghāto, soyeva samayo māghātasamayo. Ādisaddena aññaṃ paṭicchannakāraṇaṃ gahetabbaṃ.

615.Tesanti mayūraṇḍakukkuṭaṇḍānanti. Catuttho vaggo.

1. Kabaḷavagga-atthayojanā

2. 『『Mukhadvāra』』nti kammassa 『『anāhaṭe』』ti ca 『『vivarissāmī』』ti ca dvīsu kiriyāsu sambandhabhāvaṃ dassetuṃ vuttaṃ 『『anāharite mukhadvāra』』nti.

618.Sakalaṃ hatthanti pañcaṅguliṃ sandhāya vuttaṃ.

619.Sakabaḷenāti ettha kabaḷasaddena vacanassa aparipuṇṇakāraṇaṃ sabbampi gahetabbaṃ.

620.Piṇḍukkhepakantiādīsu vicchatthe kapaccayoti āha 『『piṇḍaṃ ukkhipitvā ukkhipitvā』』ti. Tvāsaddena kiriyāvisesanabhāvaṃ dasseti.

1. 『『Avakiritvā』』ti iminā sitthāvakārakanti ettha avapubbo kiradhātuyeva, na karadhātūti dasseti.

626.『『Capucapū』』ti evaṃ saddanti 『『capucapū』』ti evaṃ anukaraṇaravanti. Pañcamo vaggo.

1. Surusuruvagga-atthayojanā

627.『『Surusurū』』ti evaṃ saddanti 『『surusurū』』ti evaṃ anukaraṇaravaṃ. Davanaṃ kīḷananti iminā vacanatthena parihāso davo nāmāti āha 『『davoti parihāsavacana』』nti. Tanti so davo. Liṅgavipallāso hesa. Na kātabbaṃ na kātabboti sambandho. Silakabuddhoti silāya kato, silena niyutto vā buddho. Apaṭibuddhoti apaṭividdho buddho, parihāsavacanametaṃ. Godhammoti gunnaṃ dhammo. Ajadhammoti ajānaṃ dhammo. Migasaṅghoti migānaṃ saṅgho. Pasusaṅghoti pasūnaṃ saṅgho.

1. 『『Bhuñjantenā』』ti padaṃ 『『nillehitu』』nti pade bhāvakattā.

我來將這段巴利文直譯成簡體中文： "等滿"和"等載"只是同義詞。顯示"作成堆叫做堆積"的意思而說"叫做堆積"等。 "在那裡"是指在"堆積"等話中。"他們"是指無畏長老和三藏小龍長老。如是他們問,並告訴那些長老們的說法,這是其組合。"長老"是指小須摩那長老。"這個"是指三藏小龍長老。"七次"是指七遍。"從哪裡"是指從哪位老師處。"因此"是指因為被時分所限定,所以。粥飯或果等是物質類,這是其組合。"但那個"是指那個等緣。"但以另一個"是指但以非適合確立的缽。任何餅、甘蔗塊、果等下降的,那個餅、甘蔗塊、果等,這是其組合。在"餅花冠"中,"花冠"是頂飾。因為它被裝飾向上所以叫做花冠,把"u"音變成"va"音,把"ta"音變成"ṭa"音,正是那個叫做花冠,是戴在頭上的一種裝飾特色。正是餅因為像花冠所以叫做餅花冠,那個。花花冠和欖香果等花冠是複合詞,那些。 "在這裡"是指在這個學處中。豈不是因為在一切堆積中接受是不允許的所以食用也不允許?所以說"但在一切處"等。在那裡,"在一切處"是指在一切堆積中。第三品。 恭敬品義解 "在那裡那裡"是指在那個那個處。"邊界"是指界限界域。 "從堆"是顯示正是從堆叫做堆,從那個堆,所以說"從頂"。 在"不殺時等"中,因為在這裡諸王讓人敲鼓宣佈"不要殺生命",所以叫做不殺,正是那個時候叫做不殺時。用"等"詞應該取其他隱藏的原因。 "那些"是指孔雀蛋雞蛋。第四品。 飯糰品義解 爲了顯示"口門"這個業與"未帶來"和"我將打開"這兩個動作相聯繫而說"未帶來的口門"。 "整個手"是指關於五指而說的。 在"有飯糰"中,用飯糰詞應該取一切不完整說話的原因。 在"拋飯糰"等中,"ka"詞綴表示作用義,所以說"一再拋起飯糰"。用"tvā"詞顯示動作修飾性。 用"散落"來顯示在"殘食散落"中正是帶"ava"字首的"kira"語根,不是"kara"語根。 "作卡布卡布聲"是指作"卡布卡布"這樣的模仿聲。第五品。 蘇嚕囌嚕品義解 "作蘇嚕囌嚕聲"是指作"蘇嚕囌嚕"這樣的模仿聲。因為戲玩是玩笑所以叫做玩笑叫做"dava",這樣的語詞意思,所以說"玩笑是玩笑語"。"那個"是指那個玩笑。這是性的變化。不應該作不應該作,這是其聯繫。"石佛"是指由石頭做的,或與石頭相關的佛。"未覺"是指未通達的佛,這是玩笑語。"牛法"是指諸牛的法。"羊法"是指諸羊的法。"鹿群"是指諸鹿的群。"獸群"是指諸獸的群。 "正在食"詞是"舔"詞的施事。

631.Evaṃnāmaketi 『『kokanuda』』nti evaṃ nāmaṃ assa pāsādassāti evaṃnāmako, pāsādo, tasmiṃ. 『『Padumasaṇṭhāno』』ti iminā pāsādassa sadisūpacārena 『『kokanudo』』ti nāmalabhanaṃ dasseti. Tenāti padumasaṇṭhānattā. Assāti pāsādassa. Puggalikampīti parapuggalasantakaṃ gahetabbaṃ 『『attano santakampī』』ti attapuggalasantakassa visuṃ gayhamānattā. Saṅkhampīti pānīyasaṅkhampi. Sarāvampīti pānīyasarāvampi. Thālakampīti pānīyathālakampi.

1. 『『Uddharitvā』』ti sāmaññato vuttavacanassa kammāpādānāni dassetuṃ vuttaṃ 『『sitthāni udakato』』ti. Bhinditvāti cuṇṇavicuṇṇāni katvā. Bahīti antaragharato bahi.

634.Setacchattanti ettha setasaddo paṇḍarapariyāyoti āha 『『paṇḍaracchatta』』nti. Vatthapaliguṇṭhitanti vatthehi samantato veṭhitaṃ. Setaṃ chattaṃ setacchattaṃ. Kiḷañjehi kataṃ chattaṃ kiḷañjacchattaṃ. Paṇṇehi kataṃ chattaṃ paṇṇacchattaṃ. Maṇḍalena baddhaṃ maṇḍalabaddhaṃ. Salākāhi baddhaṃ salākabaddhaṃ. Tānīti tīṇi chattāni. Hīti saccaṃ. Yampi ekapaṇṇacchattanti yojanā. Etesūti tīsu chattesu. Assāti yassa kassaci gahaṭṭhassa vā pabbajitassa vā. Soti yo koci gahaṭṭho vā pabbajito vā. Chattapādukāya vāti chattadaṇḍanikkhepanāya pādukāya vā. Etthāti imasmiṃ sikkhāpade.

635.Majjhimassāti pamāṇamajjhimassa. 『『Catuhatthappamāṇo』』tiiminā catuhatthato ūnātireko daṇḍo na daṇḍo nāmāti dasseti. Daṇḍo pāṇimhi assāti vacanatthaṃ atidisanto āha 『『vuttanayenevā』』ti.

636.『『Satthapāṇimhī』』ti ettha asi eva adhippetoti āha 『『asi』』nti. Asinti khaggaṃ.

1. 『『Āvudhaṃ nāma cāpo kodaṇḍo』』ti pāḷiyaṃ vuttavacanaṃ upalakkhaṇamevāti dassento āha 『『āvudhapāṇissāti etthā』』tiādi. Sabbāpi dhanuvikati āvudhanti veditabbāti yojanā. Yathā asiṃ sannahitvā ṭhito satthapāṇīti saṅkhyaṃ na gacchati, evaṃ dhanuṃ kaṇṭhe paṭimukko āvudhapāṇīti āha 『『sace panā』』tiādi, iminā āvudho pāṇinā gahitoyeva āvudhapāṇi nāmāti dassetīti. Chaṭṭho vaggo.

2. Pādukavagga-atthayojanā

638.Aṅgulantaranti pādaṅgulavivaraṃ. Pādukanti upāhanaviseso. So hi pajjate imāyāti pādukāti vuccati, sā bahupaṭalā cammamayā vā hoti kaṭṭhamayā vā. Paṭimuñcitvāti pādukaṃ paṭimuñcītvā.

1. Dvīhi janehi gahitoti sambandho. Vaṃsenāti veṇunā, yāne nisinnoti sambandho. Visaṅkharitvāti vipattiṃ karitvā. Dvepīti dhammakathikadhammapaṭiggāhakasaṅkhātā ubhopi janā. Vaṭṭatīti desetuṃ vaṭṭati.

641.Sayanagatassāti sayanaṃ gatassa, sayane nipannassāti attho. Nipannassa desetuṃ na vaṭṭatīti sambandho.

1. Tīsu pallatthikāsu yāya kāyaci pallatthikāya nisinnassa dhammaṃ desetuṃ na vaṭṭatīti dassento āha 『『pallatthikāyā』』tiādi.

2. Yathā veṭhiyamāne kesanto na dissati, evaṃ veṭhitasīsassāti yojanā.

我來將這段巴利文直譯成簡體中文： "如是名"是指"紅蓮"這樣的名字是那個殿的所以叫做如是名的殿,在那個中。用"蓮花形狀"來顯示殿以相似的比喻得"紅蓮"這個名。"因為那個"是指因為蓮花形狀。"這個"是指殿。"個人的也"應該取他人所有的,因為"自己所有的也"是自己個人所有的被分別取。"螺也"是指飲水螺也。"碗也"是指飲水碗也。"盤也"是指飲水盤也。 用"取出"一般而說的話,爲了顯示其業和離格而說"從水中取出殘食"。"打碎"是指做成粉碎。"外"是指從家內外。 在"白傘"中,白詞是凈的同義詞,所以說"凈傘"。"衣包裹"是指被衣服周遍包裹。白的傘叫做白傘。以席做的傘叫做席傘。以葉做的傘叫做葉傘。以圓盤系的叫做圓盤系。以木棒系的叫做木棒系。"那些"是指三個傘。"因為"是確實。"即使任何一葉傘"這是其組合。"在這些"是指在三個傘中。"這個"是指任何在家人或出家人。"他"是指任何在家人或出家人。"或以傘支架"是指或以放傘柄的支架。"在這裡"是指在這個學處中。 "中等"是指量的中等。用"四肘量"來顯示少於或多於四肘的杖不叫做杖。顯示"杖在手中的"的語詞意思而說"就如所說的方法"。 在"持刀"中,因為正是指劍所以說"劍"。"劍"是指長劍。 顯示"武器叫做弓箭"在聖典中所說的話只是比喻而說"在持武器中"等。應該知道一切弓的變化是武器,這是其組合。就像繫著劍而站立不計為持刀,同樣弓掛在頸上也不是持武器,所以說"但如果"等,用這個來顯示武器被手持才叫做持武器。第六品。 木屐品義解 "指間"是指足指的間隙。"木屐"是指鞋子的一種。因為以這個行走所以叫做木屐,它是多層的皮製的或木製的。"穿上"是指穿上木屐。 "被兩個人持"這是其聯繫。"以竹"是指以竹子,坐在車上,這是其聯繫。"分解"是指做壞。"兩個也"是指被稱為說法者和聽法者的兩個人。"允許"是指允許說法。 "到臥具"是指到臥具的,意思是在臥具上躺臥的。不允許對躺臥的說法,這是其聯繫。 顯示不允許對以任何一種放逸姿勢坐著的人說法而說"以放逸姿勢"等。 正如纏繞時發端不見,如是有纏頭的,這是其組合。

1. Chapakasaddassa ca caṇḍālasaddassa ca vevacanattā vuttaṃ 『『caṇḍālassā』』ti. Caṇḍālo hi saṃ sunakhaṃ pacatīti chapakoti vuccati sakārassa chakāraṃ katvā. Chapakassa esā chapakī, caṇḍālabhariyā. Yatrāti ettha trapaccayo paccatte hotīti āha 『『yo hi nāmā』』ti. Yo rājā ucce āsane nisīditvā mantaṃ pariyāpuṇissati nāma, ayaṃ rājā yāva ativiya adhammikoti vuttaṃ hoti. 『『Sabbamida』』nti ayaṃ saddo liṅgavipallāsoti āha 『『sabbo aya』』nti . 『『Loko』』ti iminā idhasaddassa visayaṃ dasseti. Carimasaddo antimapariyāyo. Antimoti ca lāmako. Lāmakoti ca nāma idha vipattīti āha 『『saṅkara』』nti. Saṅkaranti vipattiṃ. 『『Nimmariyādo』』ti iminā 『『saṅkaraṃ gato』』ti padānaṃ adhippāyatthaṃ dasseti. Carimaṃ gataṃ carimagataṃ, sabbo ayaṃ loko carimagatoti attho. Idha ca jātake (jā. 1.4.33) ca kesuci potthakesu 『『camarikata』』nti pāṭho atthi, so ayuttoyeva. Tatthevāti ambarukkhamūleyeva. Tesanti rājabrāhmaṇānaṃ.

Tatthāti tissaṃ gāthāyaṃ. Pāḷiyāti attano ācārapakāsakaganthasaṅkhātāya pāḷiyā. Na passareti ettha resaddo antissa kāriyoti āha 『『na passantī』』ti. Yo cāyanti yo ca ayaṃ. Ayaṃsaddo padālaṅkāramatto, brāhmaṇoti attho. Adhīyatīti ajjhāyati, sikkhatīti attho.

Tatoti bodhisattena vuttagāthāto paranti sambandho. Tassāti gāthāya. Bhoti bodhisattaṃ āmanteti. 『『Bhutto』』ti padassa kammavācakabhāvamāvikātuṃ vuttaṃ 『『mayā』』ti. Assāti odanassa. Iminā suci parisuddhaṃ maṃsaṃ sucimaṃsaṃ, tena upasecanamassāti sucimaṃsūpasecanoti bāhiratthasamāsaṃ dasseti. Dhammeti ācāradhamme. Baddho hutvāti thaddho hutvā, ayameva vā pāṭho . Vaṇṇasaddassa saṇṭhānādike aññe atthe paṭikkhipituṃ vuttaṃ 『『pasattho』』ti. Thomitoti tasseva vevacanaṃ.

Athāti anantare. Nanti brāhmaṇaṃ. Tassāti gāthādvayassa. Brāhmaṇāti purohitaṃ ālapati. Sampatīti sandīṭṭhike. 『『Yā vutti vinipātena, adhammacaraṇena vā』』ti padānaṃ sambandhaṃ dassetuṃ vuttaṃ 『『nippajjatī』』ti.

Mahābrahmeti ettha brahmasaddo brāhmaṇavācakoti āha 『『mahābrāhmaṇā』』ti. Aññepīti rājabrāhmaṇehi aparepi. 『『Pacantī』』ti vutte avinābhāvato 『『bhuñjantī』』ti atthopi gahetabboti āha 『『pacanti ceva bhuñjanti cā』』ti. 『『Na kevala』』ntiādinā aññepīti ettha pisaddassa sampiṇḍanatthaṃ dasseti, tvaṃ ācarissasīti sambandho. Puna tvanti taṃ, upayogatthe cetaṃ paccattavacanaṃ, 『『mā bhidā』』tiiminā sambandhitabbaṃ. 『『Pāsāṇo』』tiiminā asmasaddo pāsāṇapariyāyoti dasseti. Tenāti bhindanahetunā.

1. Attano kaṅkhāṭhānassa pucchanaṃ sandhāya vuttaṃ 『『na kathetabba』』nti.

649.Samadhurenāti samaṃ dhurena, samaṃ mukhenāti attho.

1. Yaṃ mūlaṃ vā yā sākhā vā gacchatīti yojanā. Khandheti rukkhassa khandhe. Nikkhamatīti uccārapassāvo nikkhamati. Tiṇaṇḍupakanti tiṇena kataṃ, tiṇamayaṃ vā aṇḍupakaṃ. Etthāti uccārapassāvakheḷesu.

2. Adhippetaudakaṃ dassetuṃ vuttaṃ 『『paribhogaudakamevā』』ti. Sattamo vaggo.

Etthāti sekhiyesu. Sūpabyañjanapaṭicchādaneti sūpabyañjane odanena paṭicchādeti. Samattā sekhiyā.

1. Sattādhikaraṇasamatha-atthayojanā

我來將這段巴利文直譯成簡體中文： 因為"chapaka"詞和"caṇḍāla"詞是同義詞所以說"旃陀羅的"。因為旃陀羅烹煮狗所以叫做"chapaka",把"sa"音變成"cha"音。"chapaka"的這個叫做"chapakī",旃陀羅的妻子。在"yatrā"中,"tra"詞綴表示主格,所以說"任何誰"。任何國王坐在高座上會學習咒語,這個國王真是太不如法了,這樣說。因為"這一切"這個詞是性的變化所以說"這一切"。用"世間"來顯示"這裡"詞的範圍。最後詞是最終的同義詞。最終也是下劣。因為下劣在這裡叫做敗壞所以說"混亂"。混亂是敗壞。用"無界限"來顯示"到達混亂"諸詞的意趣義。到達最後叫做到達最後,意思是這一切世間到達最後。在這裡和本生經中某些書本中有"camarikata"的讀法,那是不合適的。"正在那裡"是指正在芒果樹根。"那些"是指諸王和婆羅門。 "在那裡"是指在那個偈頌中。"聖典"是指被稱為顯示自己行為的書的聖典。在"不看"中,"re"詞是"anti"的作用所以說"不看"。"誰和這個"是指誰和這個。"這個"詞只是文詞裝飾,意思是婆羅門。"學習"是指學習,意思是學。 "從那裡"是指從菩薩所說的偈頌之後,這是其聯繫。"那個"是指偈頌。"尊者"是稱呼菩薩。爲了顯示"被吃"詞是被動語態而說"被我"。"這個"是指飯。用這個來顯示清凈的肉是清凈肉,以那個調味所以叫做清凈肉調味是外義複合詞。"在法"是指在行為法中。"變得結縛"是指變得僵硬,或者正是這個讀法。爲了否定顏色詞在形狀等其他義中而說"被讚歎"。"被稱讚"是它的同義詞。 "然後"是指隨後。"那個"是指婆羅門。"那個"是指兩個偈頌。"婆羅門"是稱呼祭司。"現在"是指當下。爲了顯示"那個生活以墮落,或以不法行"諸句的聯繫而說"成就"。 在"大梵"中,因為梵詞表示婆羅門所以說"大婆羅門"。"其他也"是指除了王和婆羅門之外的其他。因為說"煮"時必然有"吃"的意思所以也應該取,所以說"既煮也吃"。用"不僅"等來顯示"其他也"中"也"詞的總括義,你將行持,這是其聯繫。再說"你"是指你,這是賓格中的主格語,應該與"不要破壞"相連。用"石頭"來顯示"巖"詞是石頭的同義詞。"以那個"是指以破壞因。 關於問自己疑問處而說"不應說"。 "以等軛"是指與軛相等,意思是與口相等。 任何根或任何枝去,這是其組合。"在干"是指在樹幹中。"排出"是指大小便排出。"草團"是指以草做的,或是草制的團。"在這裡"是指在大小便痰中。 爲了顯示意圖的水而說"正是受用水"。第七品。 "在這裡"是指在眾學中。"以湯菜遮蓋"是指以飯遮蓋湯菜。眾學已完。 七滅諍義解

1. Saṅkhyaṃ paricchijjatīti saṅkhyāparicchedo. Tesanti catubbidhānamadhikaraṇānaṃ. Tassāti tesaṃ khandhakaparivārānaṃ. Tatthevāti tesu eva khandhakaparivāresu. Sabbatthāti sabbesu sikkhāpadesūti.

Iti samantapāsādikāya vinayasaṃvaṇṇanāya

Bhikkhuvibhaṅgavaṇṇanāya yojanā samattā.

Jādilañchitanāmena nekānaṃ vācito mayā.

Sādhuṃ mahāvibhaṅgassa, samatto yojanānayoti.

Bhikkhunīvibhaṅgo

1. Pārājikakaṇḍaatthayojanā

Evaṃ bhikkhuvibhaṅgassa, katvāna yojanānayaṃ;

Bhikkhunīnaṃ vibhaṅgassa, karissaṃ yojanānayaṃ.

Yoti vibhaṅgo. Vibhaṅgassāti vibhaṅgo assa. Assāti hoti. Tassāti bhikkhunīnaṃ vibhaṅgassa. Yatoti yasmā. Ayaṃ panettha yojanā – bhikkhūnaṃ vibhaṅgassa anantaraṃ bhikkhunīnaṃ yo vibhaṅgo saṅgahito assa, tassa bhikkhunīnaṃ vibhaṅgassa saṃvaṇṇanākkamo patto yato, tato tassa bhikkhunīnaṃ vibhaṅgassa apubbapadavaṇṇanaṃ kātuṃ tāva pārājike ayaṃ saṃvaṇṇanā hotīti. Apubbānaṃ padānaṃ vaṇṇanā apubbapadavaṇṇanā, taṃ.

1. Paṭhamapārājikasikkhāpadaṃ

2. 『『Tena…pe… sāḷho』』ti ettha 『『etthā』』ti pāṭhaseso yojetabbo. Dabbaguṇakiriyājātināmasaṅkhātesu pañcasu saddesu sāḷhasaddassa nāmasaddabhāvaṃ dassetuṃ vuttaṃ 『『sāḷhoti tassa nāma』』nti. Migāramātuyāti visākhāya. Sā hi migāraseṭṭhinā mātuṭṭhāne ṭhapitattā migāramātā nāma. Navakammaṃ adhiṭṭhātīti navakammikanti dassento āha 『『navakammādhiṭṭhāyika』』nti. 『『Paṇḍiccena samannāgatā』』tiiminā paṇḍā vuccati paññā, sā sañjātā imissāti paṇḍitāti vacanatthaṃ dasseti. Veyyattikenāti visesena añjati pākaṭaṃ gacchatīti viyatto, puggalo, tassa idaṃ veyyattikaṃ, ñāṇaṃ, tena. 『『Paṇḍā』』ti vuttapaññāya 『『medhā』』ti vuttapaññāya visesabhāvaṃ dassetuṃ vuttaṃ 『『pāḷigahaṇe』』tiādi. 『『Medhā』』ti hi vuttapaññā 『『paṇḍā』』ti vuttapaññāya viseso hoti satisahāyattā. Tatrupāyāyāti aluttasamāso 『『tatramajjhattatā』』tiādīsu (dha. sa. aṭṭha. yevāpanakavaṇṇanā) viya. 『『Kammesū』』ti iminā tasaddassa visayaṃ dasseti . Kattabbakammupaparikkhāyāti kattabbakammesu vicāraṇāya. Casaddena 『『katākata』』nti padassa dvandavākyaṃ dasseti. Parivesanaṭṭhāneti paribhuñjituṃ visanti pavisanti etthāti parivesanaṃ, tameva ṭhānaṃ parivesanaṭṭhānaṃ, tasmiṃ. Nikūṭeti ettha kūṭasaṅkhātasikharavirahite okāseti dassento āha 『『koṇasadisaṃ katvā dassite gambhīre』』ti. Vityūpasaggo vikāravācako, sarasaddo saddavācakoti āha 『『vippakārasaddo』』ti. Carati anenāti caraṇaṃ pādo, tasmiṃ uṭṭhito gilāno etissāti caraṇagilānāti dassento āha 『『pādarogena samannāgatā』』ti.

我來將這段巴利文直譯成簡體中文： "數"被限定所以叫做數量限定。"那些"是指四種諍事。"那個"是指那些犍度和附隨。"正在那裡"是指正在那些犍度和附隨中。"在一切處"是指在一切學處中。 如是在《一切歡喜》律注中, 比丘分別注的結合已完。 我被許多有傑出印記者要求, 善結合大分別的方法已完。 比丘尼分別 波羅夷品義解 如是已作比丘分別的結合方法; 我將作比丘尼分別的結合方法。 "那個"是指分別。"分別的"是指它的分別。"是"是指是。"那個"是指比丘尼分別。"從哪裡"是指因為。這裡這是其組合 - 在比丘分別之後收集比丘尼的那個分別,因為到達那個比丘尼分別的註釋次第,所以爲了對那個比丘尼分別作新詞的解釋,首先在波羅夷中有這個註釋。新詞的解釋叫做新詞解釋,那個。 第一波羅夷學處 在"那個...娑羅"中應該補充"在這裡"詞。在被稱為實性、功德、作用、種類、名稱的五種詞中,爲了顯示娑羅詞是名稱詞而說"娑羅是他的名"。"彌佗羅母"是指毘舍佉。因為她被彌伽羅長者置於母親地位所以叫做彌伽羅母。顯示"管理新作"所以叫做新作者而說"新作管理者"。用"具足賢明"來顯示說"賢"是指慧,它生於這個所以叫做賢的語詞意思。"以明顯"是指以特別明顯或顯著而叫做明顯,人,這是明顯,智,以那個。爲了顯示對所說"賢"慧所說"智"慧的特殊性而說"在取聖典"等。因為所說"智"慧對所說"賢"慧是特殊因為有念為伴。"對那個方法"是不省略複合詞,如在"那裡平等"等中。用"在諸業"來顯示"ta"詞的範圍。"觀察應作業"是指在應作業中的觀察。用"和"詞來顯示"已作未作"詞的並列句。"在分配處"是指因為他們爲了受用而進入所以叫做分配,正是那個處所叫做分配處,在那個中。在"不尖"中顯示在被稱為尖頂缺少的地方而說"做成角相而顯示的深"。"vi"字首表示變化,"sara"詞表示聲音所以說"變化聲"。因為以這個行走所以叫做行走是腳,在那個上生病的她所以叫做腳病,顯示而說"具足腳病"。

1. 『『Tintā』』ti iminā avassutasaddo idha kilinnatthe eva vattati, na aññattheti dasseti. Assāti 『『avassutā』』tipadassa. Padabhājane vuttanti sambandho. Tatthāti padabhājane. Vatthaṃ raṅgajātena rattaṃ viya, tathā kāyasaṃsaggarāgena suṭṭhu rattāti yojanā. 『『Apekkhāya samannāgatā』』ti iminā apekkhā etissamatthīti apekkhavatīti atthaṃ dasseti. Paṭibaddhaṃ cittaṃ imissanti paṭibaddhacittāti dassento āha 『『paṭibandhitvā ṭhapitacittā viyā』』ti. Dutiyapadavibhaṅgepīti 『『avassuto』』ti dutiyapadabhājanepi. Puggalasaddassa sattasāmaññavācakattā purisasaddena viseseti. Adhoubbhaiti nipātānaṃ chaṭṭhiyā samasitabbabhāvaṃ dassetuṃ vuttaṃ 『『akkhakānaṃ adho』』tiādi. Nanu yathā idha 『『akkhakānaṃ adho』』ti vuttaṃ, evaṃ padabhājanepi vattabbaṃ, kasmā na vuttanti āha 『『padabhājane』』tiādi. Padapaṭipāṭiyāti 『『adho』』ti ca 『『akkhaka』』nti ca padānaṃ anukkamena. Etthāti adhakkhakaubbhajāṇumaṇḍalesu. Sādhāraṇapārājikehīti bhikkhubhikkhunīnaṃ sādhāraṇehi pārājikehi. Nāmamattanti nāmameva.

659.Evanti imāya pāḷiyā vibhajitvāti sambandho. Tatthāti 『『ubhatoavassute』』tiādivacane. 『『Ubhatoavassute』』ti pāṭho mūlapāṭhoyeva, nāññoti dassentena visesamakatvā 『『ubhatoavassuteti ubhato avassute』』ti vuttaṃ. Ubhatoti ettha ubhasarūpañca tosaddassa chaṭṭhyatthe pavattiñca dassetuṃ vuttaṃ 『『bhikkhuniyā ceva purisassa cā』』ti. Tattha bhikkhunīpurisasaddehi ubhasarūpaṃ dasseti. 『『Yā』』ti ca 『『sa』』iti ca dvīhi saddehi topaccayassa chaṭṭhyatthaṃ, ubhinnaṃ avassutabhāve satīti attho. Bhāvapaccayena vinā bhāvattho ñātabboti āha 『『avassutabhāve』』ti. Yathāparicchinnenāti 『『adhakkhakaṃ, ubbhajāṇumaṇḍala』』nti yena yena paricchinnena. Attanoti bhikkhuniyā. Tassa vāti purisassa vā. Idhāpīti kāyapaṭibaddhena kāyāmasanepi.

Tatrāti tesu bhikkhubhikkhunīsu. Na kāretabbo 『『kāyasaṃsaggaṃ sādiyeyyā』』ti avuttattāti adhippāyo. Acopayamānāpīti acālayamānāpi, pisaddo sambhāvanattho, tena copayamānā pagevāti dasseti. Evaṃ pana satīti citteneva adhivāsayamānāya sati pana. Kiriyasamuṭṭhānatāti imassa sikkhāpadassa kiriyasamuṭṭhānabhāvo. Tabbahulanayenāti 『『vanacarako (ma. ni. aṭṭha. 2.201; 3.133), saṅgāmāvacaro』』tiādīsu (ma. ni. 2.108) viya tassaṃ kiriyāyaṃ bahulato samuṭṭhānanayena. Sāti kiriyasamuṭṭhānatā.

660.Etthāti ubbhakkhakaadhojāṇumaṇḍalesu.

662.『『Ekato avassute』』ti etthāpi topaccayo chaṭṭhyatthe hoti. Sāmaññavacanassāpi visese avaṭṭhānato, visesatthinā ca visesassa anupayojitabbato āha 『『bhikkhuniyā evā』』ti. Tatrāti 『『ekato avassute』』tiādivacane. 『『Tathevā』』tiiminā kāyasaṃsaggarāgena avassutoti atthaṃ atidisati. Catūsūti methunarāga kāyasaṃsaggarāgagehasitapema suddhacittasaṅkhātesu catūsu. Yatthāti yasmiṃ ṭhāne.

1. Ayaṃ puriso iti vā itthī iti vā ajānantiyā vāti yojanāti. Paṭhamaṃ.

2. Dutiyapārājikasikkhāpadaṃ

3. Dutiye kacci no sāti ettha nosaddo nusaddatthoti āha 『『kacci nu sā』』ti. Parivāravipattīti parijanassa vināsanaṃ. 『『Akittī』』ti ettha sammukhā nindaṃ gahetvā 『『ayaso』』tiiminā parammukhā nindā gahetabbāti dassetuṃ vuttaṃ 『『parammukhagarahā vā』』ti.

我來將這段巴利文直譯成簡體中文： 用"濕"來顯示"漏"詞在這裡只是在濕潤義中執行,不在其他義中。"這個"是指"漏"詞。"在詞分別中說"這是其聯繫。"在那裡"是指在詞分別中。正如衣服被染料染一樣,如是被身觸貪慾善染,這是其組合。用"具足期待"來顯示有期待于這個所以有期待的意思。顯示"心繫縛于這個"所以叫做"繫縛心"而說"如被繫縛而住的心"。"在第二詞分別中也"是指在"漏"這第二詞分別中也。因為補特伽羅詞表示一般有情所以以人詞特指。爲了顯示"下上"這些不變詞應該以第六格複合而說"腋下"等。豈不是如這裡說"腋下",如是在詞分別中也應該說,為什麼不說?所以說"在詞分別"等。"以詞序"是指以"下"和"腋"詞的次序。"在這裡"是指在腋下和膝上。"以共同的波羅夷"是指以比丘和比丘尼共同的波羅夷。"只是名"是指只是名稱。 "如是"是指以這個聖典分別,這是其聯繫。"在那裡"是指在"兩邊漏"等語中。"兩邊漏"的讀法正是根本讀法,不是其他,顯示不作區別而說"兩邊漏是指兩邊漏"。在"兩邊"中爲了顯示兩個自性和"to"詞在第六格義中執行而說"比丘尼和男人"。在那裡以比丘尼和男人詞顯示兩個自性。以"誰"和"他"兩個詞中的"to"詞綴表示第六格義,意思是在二者的漏性時。應該知道沒有性詞綴的性義所以說"漏性"。"以如所限定"是指以"腋下、膝上"等如此如此限定。"自己的"是指比丘尼的。"或他的"是指或男人的。"在這裡也"是指在以身相關的身觸也。 "在那裡"是指在那些比丘比丘尼中。因為沒有說"應受身觸"所以不應該使作,這是意趣。"即使不動"是指即使不搖動,也詞表示推測,由此顯示動則更早。"但如是時"是指但當以心默許時。"以作為起源"是指這個學處以作為起源的性質。"以那個多的方法"是指如在"林居者、戰鬥者"等中一樣以在那個作用中多起的方法。"那個"是指以作為起源性。 "在這裡"是指在腋上和膝下。 在"一邊漏"中也"to"詞綴是第六格義。因為一般說也住立在特殊中,而且想要特殊者不應該使用特殊,所以說"正是比丘尼"。"在那裡"是指在"一邊漏"等語中。用"如是"來類推"以身觸欲而漏"的意思。"在四"是指在淫慾、身觸欲、居家愛、凈心四種中。"在哪裡"是指在哪個處。 這個是男人或是女人不知的,這是其組合。第一。 第二波羅夷學處 在第二中"難道不是她"中,"no"詞是"nu"詞義所以說"難道是她"。"隨眾敗壞"是指隨眾的毀滅。在"惡名"中,爲了顯示取當面誹謗,用"不名"來取不當面誹謗而說"或不當面誹謗"。

1. 『『Yā pārājikaṃ āpannā』』tiiminā 『『sā vā』』ti ettha tasaddassa visayaṃ dasseti. Catunnanti niddhāraṇatthe cetaṃ sāmivacanaṃ, catūsūti attho. Pacchāti sabbapārājikānaṃ pacchā. Imasmiṃ okāseti paṭhamatatiyapārājikānamantare ṭhāne. Ṭhapitanti saṅgītikārehi nikkhittaṃ. Etthāti imasmiṃ sikkhāpade. Tatrāti duṭṭhullasikkhāpadeti. Dutiyaṃ.

2. Tatiyapārājikasikkhāpadaṃ

3. Tatiye assāti 『『dhammena vinayenā』』ti padassa. Padabhājanaṃ vuttanti sambandho. Ñattisampadā ceva anusāvanasampadā ca satthusāsanaṃ nāmāti dassento āha 『『ñatti…pe… sampadāya cā』』ti. Satthusāsanenāti ca satthu āṇāya. Kammanti ukkhepanīyakammaṃ. Tatthāti saṅghe. 『『Vacanaṃ nādiyatī』』tiādīsu viya saṅghaṃ vā nādiyatīti ettha nādiyanaṃ nāma nānuvattanamevāti āha 『『nānuvattatī』』ti. Tatthāti saṅghādīsu. Ayaṃ tāva saṃvāsoti saha bhikkhū vasanti etthāti saṃvāsoti atthena ayaṃ ekakammādi saṃvāso nāma. 『『Saha ayanabhāvenā』』tiiminā saha ayanti pavattantīti sahāyāti vacanatthaṃ dasseti. Teti bhikkhū. Yehi cāti bhikkhūhi ca. Tassāti ukkhittakassa. Tenāti ukkhittakena. Attanoti ukkhittakassāti. Tatiyaṃ.

4. Catutthapārājikasikkhāpadaṃ

我來將這段巴利文直譯成簡體中文： 用"已犯波羅夷的"來顯示在"她或"中"ta"詞的範圍。"四"是分詞中的屬格,意思是在四中。"之後"是指一切波羅夷之後。"在這個處"是指在第一和第三波羅夷之間的位置。"被放置"是指被結集者放下。"在這裡"是指在這個學處中。"在那裡"是指在惡作學處。第二。 第三波羅夷學處 在第三中"這個"是指"以法以律"詞。"詞分別說"這是其聯繫。顯示白成就和羯磨成就叫做師教而說"白等...成就和"。"以師教"也是以師命。"業"是指舉罪業。"在那裡"是指在僧團中。如在"不接受語"等中一樣,在這裡"不接受僧團"中,不接受叫做正是不隨順,所以說"不隨順"。"在那裡"是指在僧團等中。"這首先共住"是指因為諸比丘一起住於此所以叫做共住,以此義這個一業等叫做共住。用"以一起行"來顯示一起行或運轉所以叫做同伴的語詞意思。"那些"是指諸比丘。"和那些"是指和諸比丘。"那個"是指被舉的。"以那個"是指以被舉的。"自己的"是指被舉的。第三。 第四波羅夷學處

1. Catutthe methunarāgena avassutā nādhippetā, kāyasaṃsaggarāgena avassutāvādhippetāti āha 『『kāyasaṃsaggarāgena avassutā』』ti . 『『Purisapuggalassā』』tipadaṃ na hatthasaddena sambandhitabbaṃ, gahaṇasaddeneva sambandhitabbanti dassento āha 『『yaṃ purisapuggalenā』』tiādi. Tanti gahaṇaṃ, 『『hatthaggahaṇa』』nti vuttavacanaṃ upalakkhaṇamattamevāti āha 『『aññampī』』tiādi. Tattha 『『aññampī』』ti hatthagahaṇato itarampi. Apārājikakkhetteti ubbhakkhake adhojāṇumaṇḍale. Assāti 『『hatthaggahaṇa』』ntipadassa. Etthāti 『『asaddhammassa paṭisevanatthāyā』』tipade. Kāyasaṃsaggoti kāyasaṃsaggo eva. Tena vuttaṃ 『『na methunadhammo』』ti. Hīti saccaṃ, yasmā vā. Etthāti kāyasaṃsaggagahaṇe. Sādhakanti ñāpakaṃ.

Tissitthiyoti bhummatthe cetaṃ upayogavacanaṃ. Tīsu itthīsūti hi attho, tisso itthiyo upagantvāti vā yojetabbo. Eseva nayo paratopi. Yaṃ methunaṃ atthi, taṃ na seveti yojanā. Na seveti ca na sevati. Tikārassa hi ekāro. Tayo puriseti tīsu purisesu, te vā upagantvā. Tayo ca anariyapaṇḍaketi tīsu anariyasaṅkhātesu ubhatobyañjanakesu ca paṇḍakesu ca, te vā upagantvāti yojanā. Na cācare methunaṃ byañjanasminti attano nimittasmiṃ methunaṃ na ca ācarati. Idaṃ anulomapārājikaṃ sandhāya vuttaṃ. Chejjaṃ siyā methunadhammapaccayāti methunadhammakāraṇā chejjaṃ siyā, pārājikaṃ bhaveyyāti attho. Kusalehīti pañhāvisajjane chekehi, chekakāmehi vā. Ayaṃ pañho aṭṭhavatthukaṃ sandhāya vutto.

Pañhāvisajjanatthāya cintentānaṃ sedamocanakāraṇattā 『『sedamocanagāthā』』ti vuttā. Virujjhatīti 『『na methunadhammo』』ti vacanena 『『chejjaṃ siyā methunadhammapaccayā』』ti vacanaṃ virujjhati, na sametīti attho. Iti ce vadeyya, na virujjhati. Kasmā? Methunadhammassa pubbabhāgattāti yojanā. Iminā methunadhammassa pubbabhāgabhūto kāyasaṃsaggova upacārena tattha methunadhammasaddena vutto, na dvayaṃdvayasamāpattīti dīpeti. Hisaddo vitthārajotako. Parivāreyeva vuttānīti sambandho. Vaṇṇāvaṇṇoti sukkavisaṭṭhi. Dhanamanuppādānanti sañcarittaṃ . 『『Iminā pariyāyenā』』ti iminā lesena samīpūpacārenāti attho. Etenupāyenāti 『『hatthaggahaṇaṃ sādiyeyyā』』tipade vuttaupāyena. Sabbapadesūti sabbesu 『『saṅghāṭikaṇṇaggahaṇaṃ sādiyeyyā』』tiādīsu padesu. Api cāti ekaṃsena, visesaṃ vakkhāmīti adhippāyo. 『『Evaṃnāmakaṃ ṭhāna』』nti iminā 『『itthaṃnāmaṃ imassa ṭhānassā』』ti vacanatthaṃ dīpeti.

676.Ekantarikāya vāti ettha vāsaddena dvantarikādīnipi saṅgayhanti. Yena tenāti yena vā tena vā. Dviticatuppañcachavatthūni peyyālavasena vā vāsaddena vā gahetabbāni. Api cāti kiñca bhiyyo, vattabbavisesaṃ vakkhāmīti adhippāyo. Etthāti 『『āpattiyo desetvā』』ti vacane. Hīti saccaṃ. Vuttanti parivāre vuttaṃ. Tatrāti purimavacanāpekkhaṃ. Desitā āpatti gaṇanūpikāti yojanā. Ekaṃ vatthuṃ āpannā yā bhikkhunīti yojanā. Dhuranikkhepaṃ katvāti 『『imañca vatthuṃ, aññampi ca vatthuṃ nāpajjissāmī』』ti dhuranikkhepaṃ katvā. Yā pana saussāhāva desetīti yojanāti. Catutthaṃ.

Sādhāraṇāti bhikkhunīhi sādhāraṇā. Etthāti 『『uddiṭṭhā kho ayyāyo』』tiādivacane.

Iti samantapāsādikāya vinayasaṃvaṇṇanāya

Bhikkhunivibhaṅge pārājikakaṇḍavaṇṇanāya yojanā samattā.

我來將這段巴利文直譯成簡體中文： 在第四中非意指以淫慾而漏,正是意指以身觸欲而漏,所以說"以身觸欲而漏"。"男人"詞不應與"手"詞相連,應該只與"捉"詞相連,顯示而說"男人所"等。"那個"是指捉,"手捉"所說的話只是譬喻所以說"其他也"等。在那裡"其他也"是指手捉以外的其他。"非波羅夷區"是指腋上和膝下。"這個"是指"手捉"詞。"在這裡"是指在"爲了從事非法"句中。"身觸"是指正是身觸。因此說"非淫法"。"因為"是指確實,或者因為。"在這裡"是指在身觸捉中。"能成就"是指能使知。 "三女人"是這個處所格中的賓格語。意思是在三女人中,或者靠近三女人應該組合。之後也是這個方法。有那個淫,她不從事,這是其組合。"不從事"也是不從事。因為"i"音變成"e"音。"三男人"是指在三男人中,或者靠近他們。"三和非聖黃門"是指在三名為非聖的雙性和黃門中,或者靠近他們,這是其組合。"不應在性器行淫"是指在自己性器中不應行淫。這是關於隨順波羅夷而說的。"因淫法應斷"是指因為淫法的緣故應斷,意思是應成為波羅夷。"善巧"是指在解答問題善巧的,或欲求善巧的。這個問題是關於八事而說的。 因為對思考解答問題者是出汗的原因所以叫做"出汗偈"。"相違"是指"非淫法"的語言與"因淫法應斷"的語言相違,意思是不相合。如果這樣說,不相違。為什麼?因為是淫法的前分,這是其組合。用這個來闡明淫法的前分正是身觸以比喻在那裡用淫法詞說,不是兩兩交合。"hi"詞表示詳細。"在附隨中說"這是其聯繫。"染非染"是指出精。"生財"是指媒介。用"以這個方法"是指以這個方便以接近比喻的意思。"以此方便"是指以"應受手捉"句中所說的方便。"在一切句中"是指在一切"應受袈裟角捉"等句中。"而且"是指決定,意圖是將說特別。用"如是名處"來闡明"這個處的如是名"的語詞意思。 在"或隔一"中,以"或"詞也包括隔二等。"以任何"是指以任何一個。二三四五六事應該以省略或以或字取。"而且"是指何況,意圖是將說應說的特別。"在這裡"是指在"懺悔諸罪"語中。"因為"是指確實。"說"是指在附隨中說。"在那裡"是指關係前語。"懺悔的罪應計數"這是其組合。"任何比丘尼犯一事"這是其組合。"作放下擔"是指作"我不會再犯這個事和其他事"的放下擔。"但誰有熱情而懺悔"這是其組合。第四。 "共同"是指與比丘尼共同。"在這裡"是指在"諸大姊,已誦"等語中。 如是在《一切歡喜》律注中, 比丘尼分別波羅夷品注的結合已完。

1. Saṅghādisesakaṇḍaṃ

2. Paṭhamasaṅghādisesasikkhāpada-atthayojanā

Pārājikānantarassāti pārājikānaṃ anantare ṭhapitassa, saṅgītassa vā, saṅghādisesakaṇḍassāti sambandho. Ayaṃ īdisā anuttānatthavaṇṇanā anuttānānaṃ padānaṃ atthassa vaṇṇanā dāni imasmiṃkāle bhavissatīti yojanā.

1. Paṭhame udakaṃ vasitaṃ acchādanaṃ anena katanti udositoti vacanatthena bhaṇḍasālā udositaṃ nāmāti dassento āha 『『udositanti bhaṇḍasālā』』ti. Ettha hi udasaddo udakapariyāyo. Saṃyogo na yuttoyeva. Bhaṇḍasālāti yānādīnaṃ bhaṇḍānaṃ ṭhapanasālā. Accāvadathāti ettha atītyūpasaggo atikkamanattho, ātyūpasaggo dhātvatthānuvattakoti āha 『『atikkamitvā vadathā』』ti.

我來將這段巴利文直譯成簡體中文： 僧殘品 第一僧殘學處義解 "波羅夷之後的"是指在波羅夷之後放置的,或結集的,僧殘品,這是其聯繫。這樣的非明顯義解釋,非明顯諸詞的義的解釋現在在這個時候將有,這是其組合。 678. 在第一中,因為水被住止,遮蔽由此作所以叫做udosita,以此語詞意思倉庫叫做udosita,顯示而說"udosita是倉庫"。因為在這裡"uda"詞是水的同義詞。組合確實不合適。"倉庫"是指放置車等物品的房舍。在"過分說"中,"ati"字首表示超越義,"ā"字首隨順動詞義,所以說"超越而說"。

1. Ussayavasena vadanaṃ ussayavādo, soyeva ussayavādikāti dassento āha 『『ussayavādikā』』tiādi. 『『Mānussayavasena kodhussayavasenā』』ti iminā ussayabhedaṃ dasseti. Sāti ussayavādikā. Atthatoti sarūpato. Etthāti padabhājane. Aḍḍanaṃ abhiyuñjanaṃ aḍḍoti katvā dvinnaṃ janānaṃ aḍḍo vohārikānaṃ vinicchayakāraṇaṃ hoti, tasmā vuttaṃ 『『aḍḍoti vohārikavinicchayo vuccatī』』ti, muddhajatatiyakkharoyeva. Yanti aḍḍaṃ. Yatthāti yasmiṃ kismiṃci ṭhāne. Dvinnaṃ aḍḍakārakānaṃ vohāraṃ jānantīti vohārikā, akkhadassā, tesaṃ. Dvīsu janesūti aḍḍakārakesu janesu dvīsu. Yo kocīti aḍḍakārako vā añño vā yo koci.

Etthāti 『『ekassa ārocetī』』tiādivacane. Yattha katthacīti yaṃkiñci ṭhānaṃ āgatepīti sambandho. Athāti pacchā. Sāti bhikkhunī. Soti upāsako.

『『Kappiyakārakenā』』tipadaṃ 『『kathāpetī』』tipade kāritakammaṃ. Tatthāti kappiyakārakaitaresu . Vohārikehi kateti sambandho. Gatigatanti cirakālapattaṃ. Sutapubbanti pubbe sutaṃ. Athāti sutapubbattā eva. Teti vohārikā, dentīti sambandho.

Paṭhamanti samanubhāsanato pubbaṃ. Āpattīti āpajjanaṃ. Etassāti saṅghādisesassa. Ayaṃ hīti ayaṃ eva, vakkhamāno evāti attho. Etthāti padabhājane. Saha vatthujjhācārāti vatthujjhācārena saha, vākyameva, na samāso. Vatthujjhācārāti karaṇatthe nissakkavacanaṃ daṭṭhabbaṃ . Tena vuttaṃ 『『saha vatthujjhācārenā』』ti. Bhikkhuninti āpattimāpannaṃ bhikkhuniṃ. Saṅghatoti bhikkhunisaṅghamhā. Anīyasaddo hetukattābhidhāyakoti āha 『『nissāretīti nissāraṇīyo』』ti. Bhikkhunisaṅghato nissarati, nissāriyati vā anenāti nissāraṇīyoti karaṇatthopi yuttoyeva. Tatthāti padabhājane. Yanti saṅghādisesaṃ. Soti saṅghādiseso. Padabhājanassa attho kāraṇopacārena daṭṭhabbo. Hīti saccaṃ. Kenacīti puggalena, na nissārīyatīti sambandho. Tena dhammena karaṇabhūtena, hetubhūtena vā. Soti dhammo.

Aḍḍakārakamanussehi vuccamānāti yojanā. Sayanti sāmaṃ. Tatoti gamanato, paranti sambandho. Bhikkhuniyā vā kataṃ ārocetūti yojanā.

Dhammikanti dhammena sabhāvena yuttaṃ. Yathāti yenākārena. Tanti ākāraṃ. Tatthāti 『『anodissa ācikkhatī』』ti vacane.

Dhuttādayoti ādisaddena corādayo saṅgaṇhāti. Sāti ācikkhanā. Tanti ācikkhanaṃ. Tesanti gāmadārakādīnaṃ. Daṇḍanti dhanadaṇḍaṃ. Gīvā hotīti iṇaṃ hoti. Adhippāye satipīti yojanā. Tassāti anācāraṃ carantassa.

Kevalaṃ hīti kevalameva. Tanti rakkhaṃ. Kāraketi anācārassa kārake. Tesa+?Nti kārakānaṃ.

Tesanti harantānaṃ. 『『Anatthakāmatāyā』』ti iminā bhayādinā vutte natthi dosoti dasseti. Hīti laddhadosajotako. Attano vacanakaraṃ…pe… vattuṃ vaṭṭatīti attano vacanaṃ ādiyissatīti vutte vacanaṃ anādiyitvā daṇḍe gahitepi natthi doso daṇḍagahaṇassa paṭikkhittattā. Dāsadāsīvāpiādīnanti ādisaddena khettādayo saṅgayhanti.

Vuttanayenevāti atītaṃ ārabbha ācikkhane vuttanayena eva. 『『Āyatiṃ akaraṇatthāyā』』ti iminā anāgataṃ ārabbha odissa ācikkhanaṃ dasseti. 『『Kena evaṃ kata』』nti pucchāya atīte katapubbaṃ pucchati. Sāpīti pisaddo vuttasampiṇḍanattho. Hīti saccaṃ, yasmā vā.

Vohārikā daṇḍentīti sambandho. Daṇḍentīti vadhadaṇḍena ca dhanadaṇḍena ca āṇaṃ karonti.

我來將這段巴利文直譯成簡體中文： 顯示以高舉方式說叫做高舉說,正是那個叫做高舉說者而說"高舉說者"等。用"以慢高舉方式以瞋高舉方式"來顯示高舉的區別。"那個"是指高舉說者。"從義"是指從自性。"在這裡"是指在詞分別中。做訴訟是追究訴訟叫做訴訟,兩人的訴訟成為法官們的判決原因,所以說"訴訟叫做法官判決",正是頭生第三音。"那個"是指訴訟。"在哪裡"是指在任何處。知道兩個訴訟人的訴訟所以叫做法官,是斷事者,他們的。"在兩人中"是指在訴訟人二人中。"任何誰"是指訴訟人或其他任何人。 "在這裡"是指在"告訴一個"等語中。"在任何處"是指來到任何處,這是其聯繫。"然後"是指之後。"那個"是指比丘尼。"那個"是指優婆塞。 "以凈人"詞在"使說"詞中是使動業。"在那裡"是指在凈人等中。"被法官作"這是其聯繫。"到達所到"是指到達長時。"曾聞"是指以前聞。"然後"是指正因為曾聞。"他們"是指法官們,給予,這是其聯繫。 "第一"是指在勸諫之前。"罪"是指犯。"這個"是指僧殘。"因為這個"是指正是這個,意思是正是將說的。"在這裡"是指在詞分別中。"與事過失"是指與事過失一起,只是語句,不是複合詞。"事過失"應該看作是具格中的從格。因此說"與事過失一起"。"比丘尼"是指犯罪的比丘尼。"從僧"是指從比丘尼僧。因為"nīya"詞表示使作因而說"使出所以叫做應出"。從比丘尼僧出去,或以此被使出所以叫做應出,具格義也確實合適。"在那裡"是指在詞分別中。"那個"是指僧殘。"那個"是指僧殘。詞分別的義應以因譬喻來看。"因為"是指確實。"任何"是指人,不被使出,這是其聯繫。以那個法作為具格或作為因格。"那個"是指法。 被訴訟人們說,這是其組合。"自己"是指親自。"從那裡"是指從去,之後,這是其聯繫。被比丘尼作應告知,這是其組合。 "如法"是指與法、自性相應。"如"是指以什麼方式。"那個"是指方式。"在那裡"是指在"不指出而告知"語中。 "賭徒等"以"等"詞包括盜賊等。"那個"是指告知。"那個"是指告知。"那些"是指村童等。"罰"是指財罰。"頸"是指債。"即使有意圖"這是其組合。"那個"是指行非行者。 "只是因為"是指只是。"那個"是指保護。"作者"是指非行的作者。"那些"是指作者們。 "那些"是指偷竊者們。用"以不欲利"來顯示以怖畏等說時沒有過失。"因為"表示得過失。"對自己語言作者等應該說"是指若說將接受自己的語言,即使在不接受語言而取罰時也沒有過失,因為禁止取罰。"奴婢等"以"等"詞包括田地等。 "正以所說方法"是指正以關於過去告知所說的方法。用"為未來不作"來顯示關於未來指出而告知。在"是誰如是作"問中問過去曾作。"那個也"中"也"詞表示總括所說。"因為"是指確實,或者因為。 法官們罰,這是其聯繫。"罰"是指以打罰和財罰作命令。

Yo cāyanti yo ca ayaṃ. Bhikkhunīnaṃ yo ayaṃ nayo vutto, eseva nayo bhikkhūnampi nayoti yojanā. 『『Eseva nayo』』ti vuttavacanameva vitthārento āha 『『bhikkhunopi hī』』tiādi. 『『Tathā』』tiiminā 『『odissā』』tipadaṃ atidisati. Te cāti te ca vohārikā. Hīti saccaṃ, yasmā vāti. Paṭhamaṃ.

1. Dutiyasaṅghādisesasikkhāpadaṃ

2. Dutiye varitabbaṃ icchitabbanti varaṃ, tameva bhaṇḍanti varabhaṇḍanti dassento āha 『『mahagghabhaṇḍa』』nti. 『『Muttā』』tiādinā tassa sarūpaṃ dasseti.

3. Āpubbo lokasaddo abhimukhaṃ lokanattho hoti, upubbo uddhaṃ lokanattho, opubbo adho lokanattho, vipubbo ito cito ca vītiharaṇalokanattho, apapubbo āpucchanattho. Idha pana apapubbattā āpucchanatthoti āha 『『anāpucchitvā』』ti. Mallagaṇa bhaṭiputta gaṇādikantiādīsu mallagaṇo nāma nārāyanabhattiko gaṇo. Bhaṭiputtagaṇo nāma kumārabhattiko gaṇo. Ādisaddena aññampi gāmanigame anusāsituṃ samatthaṃ gaṇaṃ saṅgaṇhāti. Atha vā mallagaṇoti mallarājūnaṃ gaṇo. Te hi gaṇaṃ katvā kusinārāyaṃ rajjaṃ anusāsanti, te sandhāya vuttaṃ 『『mallagaṇo』』ti. Bhaṭiputtagaṇoti licchavigaṇo pariyāyantarena vutto. Licchavirājūnañhi pubbarājāno bhaṭināmakassa jaṭilassa puttā honti, tesaṃ vaṃse pavattā etarahi licchavirājānopi bhaṭiputtāti vuccanti. Jaṭilo pana bārāṇasirañño putte nadisotena vuyhamāne nadito uddharitvā attano assame puttaṃ katvā bharaṇattā posanattā bhaṭīti vuccati, tassa puttattā licchavigaṇo bhaṭiputtoti vuccati. Tepi gaṇaṃ katvā vesāliyaṃ rajjaṃ anusāsanti, taṃ sandhāya vuttaṃ 『『bhaṭiputtagaṇo』』ti. Dhammagaṇo nāma sāsanadhammabhattiko gaṇo. Gandhikaseṇīti gandhakārānaṃ samajātikānaṃ sippikānaṃ gaṇo. Dussikaseṇīti dussakārānaṃ samajātikānaṃ pesakārānaṃ gaṇo. Ādisaddena tacchakaseṇirajakaseṇiādayo saṅgayhanti. Yattha yatthāti yasmiṃ yasmiṃ ṭhāne. Hīti saccaṃ. Te evāti gaṇādayo eva. Puna teti gaṇādayo. Idanti 『『gaṇaṃ vā』』tiādivacanaṃ. Etthāti rājādīsu. Saṅghāpucchanameva padhānakāraṇanti āha 『『bhikkhunisaṅgho āpucchitabbovā』』ti. Kappagatikanti kappaṃ gacchatīti kappagatā, sā eva kappagatikā, taṃ.

Kenaci karaṇīyena khaṇḍasīmaṃ agantvā kenaci karaṇīyena bhikkhunīsu pakkantāsūti yojanā. Nissitakaparisāyāti antevāsikaparisāya. Vuṭṭhāpentiyāti upasampādentiyāti. Dutiyaṃ.

1. Tatiyasaṅghādisesasikkhāpadaṃ

我來將這段巴利文直譯成簡體中文： "這個和那個"是指這和那個。比丘尼們的這個方法已說,這正是比丘們的方法也,這是其組合。解釋所說"正是這個方法"的語言而說"因為比丘也"等。用"如是"來類推"指出"詞。"那些和"是指那些法官們和。"因為"是指確實,或者因為。第一。 第二僧殘學處 在第二中顯示應該選擇應該欲求叫做選擇,正是那個物品叫做選擇物品而說"貴重物品"。用"珍珠"等來顯示它的自性。 "ā"字首的"loka"詞是向前看的義,"upa"字首是向上看的義,"o"字首是向下看的義,"vi"字首是此彼往來看的義,"apa"字首是請示的義。但在這裡因為是"apa"字首所以是請示義而說"不請示"。在"摩羅群、婆諦子群等"中,摩羅群叫做那羅延信徒群。婆諦子群叫做童子信徒群。以"等"詞包括任何其他能管理村鎮的群。或者摩羅群是指摩羅王們的群。因為他們組成群在鳩尸那羅(現在印度北方邦)統治王國,關於他們而說"摩羅群"。婆諦子群是以另一種說法說的離車群。因為離車王們的先王是名叫婆諦的結髮外道的兒子們,在他們種族中相續的現在離車王們也叫做婆諦子。但結髮外道因為從河中救起被河流沖走的波羅奈王的兒子們,在自己的庵室中做兒子而養育,因為扶養所以叫做婆諦,因為是他的兒子所以離車群叫做婆諦子。他們也組成群在毗舍離統治王國,關於那個而說"婆諦子群"。法群叫做教法信徒群。香工行是指制香的同種技工的群。布工行是指制布的同種織工的群。以"等"詞包括木工行、染工行等。"在哪裡哪裏"是指在哪個哪個處。"因為"是指確實。"正是那些"是指正是群等。又"那些"是指群等。"這個"是指"群或"等語。"在這裡"是指在王等中。請示僧是主要原因所以說"應該請示比丘尼僧"。"應許"是指應當去,正是那個叫做應許,那個。 因為某事不來到界場,因為某事比丘尼們已離去,這是其組合。"所依眾"是指弟子眾。"使出生"是指使受具足戒。第二。 第三僧殘學處

1. Tatiye dutiyena pādena atikkantamatteti sambandho. Parikkhepārahaṭṭhānaṃ nāma gharūpacārato paṭhamaleḍḍupāto. Saṅkhepato vuttamatthaṃ vitthārato dassento āha 『『api cetthā』』tiādi. Etthāti imasmiṃ sikkhāpade. Upacāre vāti aparikkhittassa gāmassa parikkhepārahaṭṭhāne vā. Tatoti gāmantarato, khaṇḍapākārena vā vatichiddena vā pavisitunti sambandho.

Sambaddhā vati etesanti sambaddhavatikā, dve gāmā. Vihāranti bhikkhunivihāraṃ. Tato pana gāmatoti tato itaragāmato pana, nikkhantāya bhikkhuniyā ṭhātabbanti sambandho. Ussāraṇā vāti manussānaṃ ussāraṇā vā.

Janāti gāmabhojakā janā. Ekaṃ gāmanti yaṃkiñci icchitaṃ ekaṃ gāmaṃ. Tatoti gāmato. 『『Kasmā』』ti imāya pucchāya 『『viharato ekaṃ gāmaṃ gantuṃ vaṭṭatī』』ti vacanassa kāraṇaṃ pucchati. 『『Vihārassa catugāmasādhāraṇattā』』tiiminā visajjanena taṃ pucchaṃ visajjeti.

Yatthāti yassaṃ nadiyaṃ. Uttarantiyā ekadvaṅgulamattampi antaravāsako temiyati, sā nadī nāmāti yojanā. Yathā nivasiyamānāya timaṇḍalapaṭicchādanaṃ hoti, evaṃ nivatthāyāti yojanā . Bhikkhuniyā uttarantiyā antaravāsakoti sambandho. Yattha katthacīti yasmiṃ kismiṃci ṭhāne. 『『Setunā gacchati, anāpattī』』tiiminā padasā uttarantiyā eva āpattīti dasseti. Uttaraṇakāleti nadito uttaraṇakāle. Ākāsagamananti iddhiyā gamanaṃ. Ādisaddena hatthipiṭṭhiādayo saṅgaṇhāti. Akkamantiyāti atikkamantiyā. Etthāti dvīsu tīsu bhikkhunīsu. Orimatīramevāti apāratīrameva. Tameva tīranti orimatīrameva. Paccuttaratīti paṭinivattitvā uttarati.

Kurumānā bhikkhunī karotīti yojanā. Assāti bhikkhuniyā ajānantiyā eva cāti sambandho, anādare cetaṃ sāmivacanaṃ. Atha panāti athasaddo yadipariyāyo, kiriyāpadena yojetabbo. Atha acchati, atha na otaratīti attho. Acchatīti vasati. Hīti saccaṃ. Idhāti 『『ekā vā rattiṃ vippavaseyyā』』tipade.

Evaṃ vuttalakkhaṇamevāti evaṃ abhidhammapariyāyena vuttalakkhaṇameva. Taṃ panetanti taṃ pana araññaṃ. Tenevāti āpannahetunā eva. Aṭṭhakathāyanti mahāaṭṭhakathāyaṃ. Bhikkhunīsu pavisantīsūti sambandho, niddhāraṇatthe cetaṃ bhummavacanaṃ. Etthāti dassanūpacārasavanūpacāresu. Yattha okāse ṭhitaṃ dutiyikā passati, so okāso dassanūpacāro nāmāti yojanā. Sāṇipākārantarikāpīti sāṇipākārena byavahikāpi. Yattha okāse ṭhitā…pe… saddaṃ suṇāti, so okāso savanūpacāro nāmāti yojanā. Maggamūḷhasaddenāti magge mūḷhānaṃ saddena. Dhammassavanārocanasaddenāti dhammassavanatthāya ārocanānaṃ saddena. Maggamūḷhasaddena saddāyantiyā saddaṃ suṇāti viya ca dhammassavanārocanasaddena saddāyantiyā saddaṃ suṇāti viya ca 『『ayye』』ti saddāyantiyā saddaṃ suṇātīti yojanā. Saddāyantiyāti saddaṃ karontiyā. Nāmadhātu hesā. Evarūpeti 『『maggamūḷhasaddena viyā』』tiādinā vutte evarūpe.

Titthāyatanaṃ saṅkantā vāti titthīnaṃ vāsaṭṭhānaṃ saṅkantā vā. Iminā 『『pakkhasaṅkantā』』ti ettha pakkhasaddassa paṭipakkhavācakattā tena sāsanapaṭipakkhā titthiyā eva gahetabbāti dasseti. Titthiyā hi sāsanassa paṭipakkhā hontīti. Tatiyaṃ.

1. Catutthasaṅghādisesasikkhāpadaṃ

我來將這段巴利文直譯成簡體中文： 692. 在第三中,與第二句足超過而已,這是其聯繫。叫做應圍繞處是從房界第一土塊投擲處。顯示略說的義以詳細而說"而且在這裡"等。"在這裡"是指在這個學處中。"或在界"是指或在未圍繞村的應圍繞處。"從那裡"是指從村邊,或以墻壁破壞或以籬障破口進入,這是其聯繫。 有連線籬障于彼等叫做連線籬障,兩村。"精舍"是指比丘尼精舍。"但從那個村"是指但從其他村,比丘尼出應住立,這是其聯繫。"或驅出"是指或人們的驅出。 "人們"是指村主人們。"一村"是指任何所欲一村。"從那裡"是指從村。以"為什麼"這個問題問"從精舍去一村是適合的"這句話的原因。以"因為精舍對四村共同"這個回答回答那個問題。 "在哪裡"是指在哪個河中。渡時內衣濕潤即使一二指量也,那個叫做河,這是其組合。如穿著時遮三輪,如是已穿著,這是其組合。"比丘尼渡時內衣"這是其聯繫。"在任何處"是指在任何什麼處。用"以橋去,無罪"來顯示正是徒步渡時有罪。"在渡時"是指在從河渡時。"空中行"是指以神通行。以"等"詞包括象背等。"越過"是指超越。"在這裡"是指在二三比丘尼中。"正是此岸"是指正是非彼岸。"正是那個岸"是指正是此岸。"回渡"是指返回而渡。 正在作比丘尼作,這是其組合。"她"是指比丘尼正不知和,這是其聯繫,這是不敬中的屬格。"然後"中"atha"詞是"yadi"同義詞,應與動詞詞組合。然後住,然後不下去,這是其義。"住"是指住。"因為"是指確實。"在這裡"是指在"或獨一夜離宿"句中。 "正是如是所說相"是指正是如是以阿毗達摩方法所說相。"但那個"是指但那個阿蘭若。"正以那個"是指正以犯因。"在注"是指在大注中。"在比丘尼們進入時"這是其聯繫,這是分詞義中的處格。"在這裡"是指在見界聞界中。在哪個處站立第二能見,那個處叫做見界,這是其組合。"布墻間隔也"是指以布墻隔開也。在哪個處站立...等...能聞聲音,那個處叫做聞界,這是其組合。"以迷路聲"是指以在路迷者們的聲音。"以聽法通知聲"是指以爲了聽法的通知們的聲音。如聞以迷路聲喊者的聲音和如聞以聽法通知聲喊者的聲音,聽聞以"大姐"喊者的聲音,這是其組合。"喊者"是指作聲者。這是名詞詞根。"如是類"是指以"如以迷路聲"等所說如是類。 "或轉向外道處"是指或轉向外道們的住處。用這個在"轉向部派"中顯示因為部派詞表示反對所以應以它取教法的反對外道們。因為外道們是教法的反對。第三。 第四僧殘學處

1. Catutthe pādassa ṭhapanakaṃ pīṭhaṃ pādapīṭhaṃ. Pādassa ṭhapanakā kathalikā pādakathalikāti dassento āha 『『pādapīṭhaṃ nāmā』』tiādi. Anaññāyāti ettha yakāro tvāpaccayassa kāriyoti āha 『『ajānitvā』』ti. Netthāravatteti ukkhepanīyakammato nittharaṇakāraṇe vatte. 『『Vattamāna』』ntiiminā 『『vattanti』』nti ettha antapaccayaṃ nayena dassetīti. Catutthaṃ.

2. Pañcamasaṅghādisesasikkhāpadaṃ

3. Pañcame 『『ekato avassute』』ti ettha heṭṭhā vuttanayena 『『ekato』』ti sāmaññato vuttepi bhikkhuniyā eva gahetabbabhāvañca topaccayassa chaṭṭhutthe pavattabhāvañca avassubhapade bhāvatthañca dassetuṃ vuttaṃ 『『bhikkhuniyā avassutabhāvo daṭṭhabbo』』ti. Etanti 『『bhikkhuniyā avassutabhāvo』』ti vacanaṃ. Tanti avacanaṃ. Pāḷiyāti imāya sikkhāpadapāḷiyāti. Pañcamaṃ.

4. Chaṭṭhasaṅghādisesasikkhāpadaṃ

5. Chaṭṭhe yato tvanti ettha kāraṇatthe topaccayoti āha 『『yasmā』』ti. Kassā hontīti uyyojikāuyyojitāsu kassā bhikkhuniyā hontīti yojanā. Nadetīti uyyojikā uyyojitāya na deti. Na paṭiggaṇhātīti uyyojitā uyyojikāya hatthato na paṭiggaṇhāti. Paṭiggaho tena na vijjatīti teneva kāraṇena uyyojikāya hatthato uyyojitāya paṭiggaho na vijjati. Āpajjati garukaṃ, na lahukanti evaṃ santepi uyyojikā garukameva saṅghādisesāpattiṃ āpajjati, na lahukaṃ. Tañcāti taṃ āpajjanañca. Paribhogapaccayāti uyyojikāya paribhogasaṅkhātā kāraṇāti ayaṃ gāthāyattho.

Itarissā panāti uyyojitāya pana bhikkhuniyā. Paṭhamasikkhāpadeti pañcamasikkhāpade. Pañcamasikkhāpadañhi iminā sikkhāpadena yugaḷabhāvena sadisattā imaṃ upādāya paṭhamanti vuttanti. Chaṭṭhaṃ.

1. Sattamasaṅghādisesasikkhāpadaṃ

2. Sattame yāvatatiyakapadatthoti 『『yāvatatiyaka』』nti uccāritassa padassa attho veditabboti sambandhoti. Sattamaṃ.

3. Aṭṭhamasaṅghādisesasikkhāpadaṃ

4. Aṭṭhame kismiṃcideva adhikaraṇeti niddhāraṇīyassa niddhāraṇasamudāyena avinābhāvato āha 『『catunna』』nti. Kasmā pana niddhāraṇasamudāyaniddhāraṇīyabhāvena vuttaṃ, nanu padabhājane cattāripi adhikaraṇāni vuttānīti āha 『『padabhājane panā』』tiādīti. Aṭṭhamaṃ.

5. Navamasaṅghādisesasikkhāpadaṃ

6. Navame saṃsaṭṭhasaddo missapariyāyoti āha 『『missībhūtā』』ti. 『『Ananulomenā』』tiiminā 『『ananulomikenā』』ti ettha ikasaddo svatthoti dasseti. Koṭṭanañca pacanañca gandhapisanañca mālāganthanañca. Ādisaddena aññepi ananulomike kāyike saṅgaṇhāti. Sāsanāharaṇañca paṭisāsanaharaṇañca sañcarittañca. Ādisaddena aññepi ananulomike vācasike saṅgaṇhāti. Etāsanti bhikkhunīnaṃ. Silokoti yasoti. Navamaṃ.

7. Dasamasaṅghādisesasikkhāpadaṃ

我來將這段巴利文直譯成簡體中文： 694. 在第四中,足的放置座叫做足座。顯示足的放置墊叫做足墊而說"叫做足座"等。在"不知"中,"ya"音是"tvā"詞綴的作用所以說"不知"。在脫罪務時,是指在從舉罪業出離原因的務中。用"現在"來以方法顯示在"進行"中的"ant"詞綴。第四。 第五僧殘學處 701. 在第五中,"在一處漏"這裡,雖然如下說的方法中"一處"是一般地說,爲了顯示應取只是比丘尼的狀態,和"to"詞綴在第六義中運作的狀態,和在漏詞中是狀態義而說"應見比丘尼的漏狀態"。"這個"是指"比丘尼的漏狀態"語。"那個"是指不說。"在聖典"是指在這個學處聖典。第五。 第六僧殘學處 705. 在第六中,"因為你"這裡"to"詞綴在因義中所以說"因為"。"是誰的"是指在慫恿者慫恿者中是哪個比丘尼的,這是其組合。"不給"是指慫恿者不給慫恿者。"不接受"是指慫恿者不從慫恿者手中接受。"因那個接受不存在"是指正因那個原因從慫恿者手中慫恿者的接受不存在。"犯重,不輕"是指即使如是,慫恿者正是犯重僧殘罪,不輕。"那個和"是指那個犯和。"因受用"是指因慫恿者受用所說的原因,這是偈義。 "但其他的"是指但慫恿者比丘尼的。"在第一學處"是指在第五學處。因為第五學處以成對狀態與這個學處相似,所以依此說為第一。第六。 第七僧殘學處 709. 在第七中,"直到第三詞義"是指應知"直到第三"所發音的詞的義,這是其聯繫。第七。 第八僧殘學處 715. 在第八中,"在任何諍事"因為被分別與分別總集合不能分離所以說"四"。但為什麼以分別總集合被分別狀態說,難道在詞分別中不是四種諍事都說了嗎?所以說"但在詞分別"等。第八。 第九僧殘學處 723. 在第九中,混合詞是雜的同義所以說"成為混雜"。用"非隨順"來顯示在"以非隨順"中"ika"詞是自義。搗和煮和香磨和花系。以"等"詞包括其他非隨順身業。拿資訊和拿回資訊和媒介。以"等"詞包括其他非隨順語業。"她們的"是指比丘尼們的。"稱讚"是指名聲。第九。 第十僧殘學處

1. Dasame evācārāti ettha niggahitalopavasena sandhīti āha 『『evaṃācārā』』ti. 『『Yādiso』』tiādinā evaṃsaddassa nidassanādīsu (abhidhānappadīpikāyaṃ 1186 gāthāyaṃ) ekādasasu atthesu upamatthaṃ dasseti. Sabbatthāti 『『evaṃsaddā evaṃsilokā』』ti sabbesu padesu. Uññāyāti ettha okāraviparīto ukāroti āha 『『avaññāyā』』ti. 『『Nīcaṃ katvā jānanāyā』』ti iminā avasaddo nīcattho, ñādhātu avabodhanatthoti dasseti. 『『Paribhavaññāyā』』ti vattabbe uttarapadalopavasena 『『paribhavenā』』ti vuttanti āha 『『paribhavitvā jānanenā』』ti. Akkhantiyāti ettha sahanakhantiyevādhippetā, neva anulomakhanti, na diṭṭhinijjhānakkhantīti dassento āha 『『asahanatāyā』』ti. Vebhassiyāti ettha visesena bhāseti obhāsetīti vibhāso ānubhāvo, vibhāso imassa saṅghassa atthīti vibhasso saṅgho, bahvatthe ca atisayatthe ca sapaccayo hoti. Kasmā? Mantupaccayatthattā 『『lomaso』』tiādīsu (jā. 1.14.57) viya, bahuānubhāvo atisayaānubhāvo saṅghoti vuttaṃ hoti, saṃyogaparattā ākārassa rasso. Vibhassassa bhāvo vebhassiyaṃ, bahuānubhāvo atisayaānubhāvoyeva. Iti imamatthaṃ dassento āha 『『balavabhassabhāvenā』』ti. Tattha balavaiti padena mantuatthe pavattassa sappaccayassa bahvatthañca atisayatthañca dasseti, bhāvaiti padena ṇiyapaccayassa bhāvatthaṃ, enaiti padena nissakkavacanassa karaṇatthe pavattabhāvaṃ dasseti. Tamevatthamāvikaronto āha 『『attano balavappakāsanenā』』ti. Tattha attanoti attasaṅkhātassa saṅghassa. Balavappakāsanenāti bahuānubhāvappakāsanena, atisayaānubhāvappakāsanena vā. Balavappakāsanaṃ nāma atthato paresaṃ samutrāsanamevāti āha 『『samutrāsanenāti attho』』ti. Dubbalabhāvenāti ettha bhāvaitipadena ṇyapaccayassa bhāvatthaṃ, enaitipadena nissakkavacanassa karaṇatthaṃ dassetīti daṭṭhabbaṃ. Sabbatthāti 『『uññāyā』』tiādīsu sabbesu padesu. Casaddo luttaniddiṭṭhoti āha 『『evaṃ samuccayattho daṭṭhabbo』』ti. Viviccathāti ettha vītyūpasaggo vināsaddattho, vicadhātu sattatthoti āha 『『vinā hothā』』ti. Dasamaṃ.

Anantarā pakkhipitvāti sambandho. Mahāvibhaṅgato āharitāni imāni tīṇi sikkhāpadānīti yojanā. Nava paṭhamāpattikā veditabbāti sambandho. Sabbepi dhammāti yojanā. Etthāti 『『uddiṭṭhā kho』』tiādipāṭhe. Taṃ panāti pakkhamānattaṃ panāti.

Iti samantapāsādikāya vinayasaṃvaṇṇanāya

Bhikkhunivibhaṅge

Sattarasakavaṇṇanāya yojanā samattā.

1. Nissaggiyakaṇḍaṃ

2. Paṭhamanissaggiyapācittiyasikkhāpada-atthayojanā

Tiṃsa nissaggiyā ye dhammā bhikkhunīnaṃ bhagavatā pakāsitā, tesaṃ dhammānaṃ dāni imasmiṃ kāle ayaṃ saṃvaṇṇanākkamo bhavatīti yojanā.

1. Paṭhame āmattikāpaṇanti ettha āmattasaddo bhājanapariyāyoti āha 『『bhājanānī』』ti. Bhājanāni hi amanti paribhuñjitabbabhāvaṃ gacchantīti 『『amattānī』』ti vuccanti. Amattāni vikkiṇantīti 『『āmattikā』』ti vacanatthaṃ dassento āha 『『tānī』』tiādi. Tesanti āmattikānaṃ. Taṃ vāti āmattikāpaṇaṃ vā.

2. 『『Sannidhi』』nti iminā saṃnipubbo cisaddo ucinanatthoti dasseti. Hisaddo visesajotako. Tatthāti mahāvibhaṅge. Idhāti bhikkhunivibhaṅge.

Idampīti idaṃ sikkhāpadampi. Pisaddo mahāvibhaṅgasikkhāpadaṃ apekkhatīti. Paṭhamaṃ.

1. Dutiyanissaggiyapācittiyasikkhāpadaṃ

我來將這段巴利文直譯成簡體中文： 727. 在第十中,"如是行"這裡通過省略鼻音而連音所以說"如是行"。用"像"等來顯示"如是"詞在十一種義中(在《名義燈》1186偈中)的譬喻義。"在一切處"是指在"如是說如是名聲"一切句中。在"輕蔑"中,"o"音反轉成"u"音所以說"輕視"。用"低下地了知"來顯示"ava"字首是低下義,"ñā"詞根是了知義。應該說"輕視知"但因省略後分而說"輕視"所以說"輕視而知"。在"不忍"中,意指忍耐忍,既非隨順忍,也非見思忍所以說"不忍耐性"。在"威勢"中,特別說照耀叫做威力,這僧團有威力叫做有威僧團,在多義和勝義中有"sa"詞綴。為什麼?因為是"mantu"詞綴義如在"有毛"等中,說有多威力有勝威力的僧團,"a"音因後有連音而短。有威的狀態是威勢,正是多威力勝威力。如是顯示此義而說"以強威狀態"。在那裡以"強"詞顯示在"mantu"義中運作的"sa"詞綴的多義和勝義,以"狀態"詞顯示"ṇiya"詞綴的狀態義,以"以"詞顯示從格在具格義中運作的狀態。顯明那個義而說"以自己強力顯示"。在那裡"自己"是指以僧團為名的自己。"以強力顯示"是指以多威力顯示,或以勝威力顯示。叫做強力顯示從義說正是使他人恐懼所以說"意思是以使恐懼"。在"弱狀態"中,應見以"狀態"詞顯示"ṇya"詞綴的狀態義,以"以"詞顯示從格的具格義。"在一切處"是指在"輕蔑"等一切句中。"ca"詞是所省略所說所以說"如是應見總括義"。在"分離"中,"vi"字首是"vinā"(離)義,"vic"詞根是住義所以說"離而住"。第十。 "緊接著插入"這是其聯繫。"從大分別帶來這三學處"這是其組合。"應知九初犯"這是其聯繫。"一切諸法也"這是其組合。"在這裡"是指在"已誦"等聖典中。"但那個"是指但半月摩那埵。 如是在《一切歡喜》律注中, 比丘尼分別中, 十七品注的組合已完。 捨墮品 第一捨墮學處義組合 三十捨墮諸法為比丘尼們被世尊開示,現在此時對那些法有這個註釋次第,這是其組合。 733. 在第一中,"陶器店"這裡"陶器"詞是器皿的同義所以說"諸器皿"。因為器皿進入可受用狀態所以叫做"器具"。顯示賣器具叫做"陶器人"的語詞義而說"那些"等。"他們的"是指陶器人們的。"那個或"是指陶器店或。 734. 用"儲存"來顯示以"saṃ"和"ni"為字首的"ci"詞是積聚義。"hi"詞表示特別。"在那裡"是指在大分別中。"在這裡"是指在比丘尼分別中。 "這個也"是指這個學處也。"也"詞關係到大分別學處。第一。 第二捨墮學處

1. Dutiye ahatacoḷānampi sedamalādikilinne virūpattā 『『jiṇṇacoḷā』』ti vuttaṃ. 『『Api ayyāhī』』tiiminā 『『apa ayyāhī』』tipadavibhāgaṃ nivatteti.

2. Sabbampi etaṃ cīvaranti yojanā. Evaṃ paṭiladdhanti evaṃ nissajjitvā laddhaṃ. Yathādāneyevāti yathā dāyakehi dinnaṃ, tasmiṃ dāneyeva upanetabbaṃ, akālacīvareyeva pakkhipitabbanti atthoti. Dutiyaṃ.

3. Tatiyanissaggiyapācittiyasikkhāpadaṃ

4. Tatiye handasaddo vavassaggatthe nipātoti āha 『『handāti gaṇhā』』ti. Bahūni nissaggiyānīti sambandho. Saṃharitvāti visuṃ visuṃ saṅgharitvāti. Tatiyaṃ.

5. Catutthanissaggiyapācittiyasikkhāpadaṃ

6. Catutthe kiṇāti anenāti kayanti vacanatthena mūlaṃ kayaṃ nāmāti āha 『『mūlenā』』ti. Sāti thullanandā, āha kirāti sambandho. Ñādhātuyā avabodhanatthato aññampi ñādhātuyā yācanatthaṃ dassento āha 『『yācitvā vā』』ti.

752.Yanti sabbitelādi. Taññevāti sabbitelādimeva. Yamakanti sabbiṃ saha telena yugaḷaṃ katvā. Vejjenāti bhisakkena. So hi āyubbedasaṅkhātaṃ vijjaṃ jānātīti vejjoti ca rogañca tassa nidānañca bhesajjañca vidati jānātītipi vejjoti ca vuccati. Tatoti vejjena vuttakāraṇā. Kahāpaṇassāti kahāpaṇena, ābhatanti sambandhoti. Catutthaṃ.

1. Pañcamanissaggiyapācittiyasikkhāpadaṃ

2. Pañcame sāti sikkhamānā. Ayanti sikkhamānā. Addhāti ekaṃsena. 『『Cetāpetvā』』ti ettha citisaddo jānanatthoti āha 『『jānāpetvā』』ti. Pañcamaṃ.

3. Chaṭṭhanissaggiyapācittiyasikkhāpadaṃ

4. Chaṭṭhe chandaṃ uppādetvā gahitaṃ chandakanti vacanatthaṃ dassento āha 『『chandaka』』ntiādi. Dhammakiccanti puññakaraṇīyaṃ. Dhammasaddo hettha puññavācako. Yanti vatthuṃ. Paresanti attanā aññesaṃ. 『『Eta』』nti 『『chandaka』』nti etaṃ nāmaṃ. 『『Aññassatthāya dinnenā』』tiiminā aññassa attho aññadattho, dakāro padasandhikaro, tadatthāya dinno aññadatthikoti vacanatthaṃ dasseti. 『『Aññaṃ uddisitvā dinnenā』』tiiminā aññaṃ uddisitvā dinnaṃ aññuddisikanti vacanatthaṃ dasseti. 『『Saṅghassa pariccattenā』』ti iminā saṅghassa pariccatto saṅghikoti vacanatthaṃ dasseti.

762.Yadatthāyāti yesaṃ cīvarādīnaṃ atthāya. Yasaddena samāsabhāvato pubbe niggahitāgamo hoti. Tanti cīvarādikaṃ. Tumhehīti dāyake sandhāya vuttaṃ. Upaddavesūti dubbhikkhādiupasaggesu. Yaṃ vā taṃ vāti cīvaraṃ vā aññe vā piṇḍapātādiketi yaṃ vā taṃ vāti. Chaṭṭhaṃ.

1. Sattamanissaggiyapācittiyasikkhāpadaṃ

2. Sattame saññācikenāti ettha saṃsaddassa sayamatthe pavattibhāvaṃ dassetuṃ vuttaṃ 『『sayaṃ yācitakenā』』ti. Etadevāti 『『saññācikenā』』ti padameva. Etthāti imasmiṃ sikkhāpadeti. Sattamaṃ.

3. Aṭṭhamanissaggiyapācittiyasikkhāpadaṃ

4. Aṭṭhame gaṇassāti bhikkhunigaṇassa. Iminā 『『mahājanikenā』』ti ettha bhikkhunigaṇova mahājanoti adhippetoti dīpetīti. Aṭṭhamaṃ.

5. Navamanissaggiyapācittiyasikkhāpadaṃ

6. Navame itoti imasmā aṭṭhamasikkhāpadato. Adhikataranti atirekataranti. Navamaṃ.

7. Dasamanissaggiyapācittiyasikkhāpadaṃ

8. Dasame 『『vinassatī』』tiiminā 『『undriyatī』』ti ettha udidhātuyā nassanatthaṃ dasseti dhātūnamanekatthattā. Paripatatīti parigalitvā patati. Iminā nassanākāraṃ dasseti. Ettakamevāti etaṃ parimāṇaṃ dvipadamevāti. Dasamaṃ.

我來將這段巴利文直譯成簡體中文： 738. 在第二中,新布也因汗垢等染污而醜陋所以說"破布"。用"啊尊者"來否定"apa尊者"的詞分析。 740. "這一切衣也"這是其組合。"如是得"是指如是舍已得。"正如佈施"是指如施主們所施,在那佈施中正應帶來,應放入非時衣中,這是其義。第二。 第三舍墮學處 743. 在第三中,"handa"詞是放棄義的不變詞所以說"handa是取"。"多個捨墮"這是其聯繫。"收集"是指各別收集。第三。 第四捨墮學處 748. 在第四中,以此買所以叫做買,以此語詞義本錢叫做買所以說"以本錢"。"那個"是指偷蘭難陀,"說"這是其聯繫。顯示"ñā"詞根從了知義還有"ñā"詞根的乞求義而說"或乞求"。 752. "那個"是指一切酥等。"正是那個"是指正是一切酥等。"雙"是指酥與油成對做。"醫生"是指醫師。因為他知道叫做壽命吠陀的明所以叫醫生,和因為他知道病及其因及藥所以也叫醫生。"從那裡"是指從醫生所說原因。"以迦利沙槃"是指以迦利沙槃,被帶來,這是其聯繫。第四。 第五捨墮學處 753. 在第五中,"那個"是指式叉摩那。"這個"是指式叉摩那。"確實"是指一向。在"使買"中"citi"詞是知義所以說"使知"。第五。 第六捨墮學處 758. 在第六中,顯示生起欲而取叫做欲的語詞義而說"欲"等。"法事"是指應作功德。這裡"法"詞表示功德。"那個"是指事物。"他們的"是指與自己不同的其他人的。"這個"是指"欲"這個名。用"為他施"來顯示他的利是他利,"da"音是句連音,為那個利而施是他施的語詞義。用"指定他而施"來顯示指定他而施是指他施的語詞義。用"舍與僧"來顯示舍與僧是僧的的語詞義。 762. "為何利"是指為那些衣等利。因為與"ya"詞複合所以前有鼻音加入。"那個"是指衣等。"你們"是對施主們說。"災難"是指饑饉等災禍。"任何或那個或"是指衣或其他缽食等是任何或那個或。第六。 第七捨墮學處 764. 在第七中,"以自乞"這裡爲了顯示"saṃ"詞在自己義中運作而說"以自己乞求"。"正是這個"是指正是"以自乞"詞。"在這裡"是指在這個學處中。第七。 第八捨墮學處 769. 在第八中,"群"是指比丘尼群。以此顯示在"以大眾"這裡意指正是比丘尼群是大眾。第八。 第九捨墮學處 774. 在第九中,"從這裡"是指從這第八學處。"更多"是指更過分。第九。 第十捨墮學處 778. 在第十中,用"消失"來顯示在"散失"中"udi"詞根的消失義,因為詞根有多義。"落下"是指滑落而掉。以此顯示消失方式。"只是這麼多"是指這個量只有兩句。第十。

1. Ekādasamanissaggiyapācittiyasikkhāpadaṃ

2. Ekādasame garupāvuraṇaṃ nāma sītakāle pāvuraṇavatthanti dassento āha 『『sītakāle pāvuraṇa』』nti. Sītakāle hi manussā thūlapāvuraṇaṃ pārupanti. 『『Catukkaṃsaparama』』nti ettha kaṃsasaddo bhuñjanapatte ca suvaṇṇādilohavisese ca catukahāpaṇe cāti tīsu atthesu dissati, idha pana catukahāpaṇe vattatīti dassento āha 『『kaṃso nāma catukkahāpaṇiko hotī』』ti. Catukkaṃsasaṅkhātaṃ paramaṃ imassāti catukkaṃsaparamaṃ, soḷasakahāpaṇagghanakaṃ pāvuraṇanti atthoti. Ekādasamaṃ.

3. Dvādasamanissaggiyapācittiyasikkhāpadaṃ

4. Dvādasame lahupāvuraṇaṃ nāma uṇhakāle pāvuraṇavatthanti dassento āha 『『uṇhakāle pāvuraṇa』』nti. Uṇhakāle hi manussā sukhumapāvuraṇaṃ pārupantīti. Dvādasamaṃ.

Nissaggiyānaṃ tiṃsabhāvaṃ dassento āha 『『mahāvibhaṅge』』tiādi. Cīvaravaggato apanetvāti sambandho. Aññadatthikānīti aññadatthikapadena vuttāni sikkhāpadāni. Itīti evaṃ. Ekatopaññattānīti ekasseva paññattāni, ubhatopaññattānīti ubhayesaṃ paññattāni. Etthāti 『『uddiṭṭhā kho』』tiādivacaneti.

Iti samantapāsādikāya vinayasaṃvaṇṇanāya

Bhikkhunivibhaṅge

Tiṃsakavaṇṇanāya yojanā samattā.

1. Pācittiyakaṇḍaṃ

2. Lasuṇavaggo

3. Paṭhamasikkhāpada-atthayojanā

Tiṃsakānantaraṃ tiṃsakānaṃ anantare kāle chasaṭṭhisatasaṅgahā chauttarasaṭṭhiadhikasatehi sikkhāpadehi saṅgahitā ye dhammā saṅgītikārehi saṅgītā, dāni imasmiṃ kāle tesampi dhammānaṃ ayaṃ vaṇṇanā hotīti yojanā.

793.Tatthāti tesu chasaṭṭhisatasaṅgahesu sikkhāpadesu, paṭhamasikkhāpadeti sambandho. 『『Dve tayo』』ti ettha vāsaddo luttaniddiṭṭhoti āha 『『dve vā tayo vā』』ti. Phoṭalaketi kande, miñje vā. Etanti 『『gaṇḍike』』ti etaṃ nāmaṃ. 『『Pamāṇa』』ntiiminā mattasaddo pamāṇatthova, na appattho, nāpi avadhāraṇatthoti dasseti. Lasuṇanti setavaṇṇamūlaṃ mahākandaṃ. Mahākando hi byañjanasampākādīsu āmagandhānaṃ abhibhavanattā lasīyati kantīyatīti lasuṇanti vuccati.

Suvaṇṇahaṃsayoninti suvaṇṇamayena pattena yuttaṃ haṃsayoniṃ. Jātissaroti jātiṃ bhavaṃ sarati jānātīti jātissaro. Athāti jātissarassa nipphannattā. Nipphannattho hi athasaddo. Pubbasinehenāti pubbe manussabhave bhāvitena sinehena. Tāsanti pajāpatiyā ca tissannaṃ dhītarānañca. Taṃ panāti pattaṃ pana.

795.Magadhesūti magadharaṭṭhe ṭhitesu janapadesu. Hīti saccaṃ, yasmā vā. Idhāti 『『lasuṇaṃ khādeyyā』』tipade. Tampīti māgadhakampi. Gaṇḍikalasuṇamevāti gaṇḍo phoṭo etassatthīti gaṇḍikaṃ. Gaṇḍasaddo hi phoṭapariyāyo, bahutthe ikapaccayo. Bahugaṇḍikalasuṇanti hi vuttaṃ hoti. Gaṇḍasaddo hi phoṭe ca kapole cāti dvīsu atthesu vattati, idha pana phoṭe vattatīti daṭṭhabbaṃ. Potthakesu pana oṭṭhajena catutthakkharena pāṭho atthi, so vīmaṃsitvā gahetabbo. Bahūsu hi pubbapotthakesu kaṇṭhajo tatiyakkharo ca oṭṭhajo catutthakkharo cāti dve akkharā aññamaññaṃ parivattitvā tiṭṭhanti. Na ekadvitimiñjakanti ekamiñjo palaṇḍuko na hoti, dvimiñjo bhañjanako na hoti, timiñjo haritako na hotīti attho. Kurundiyaṃ pana vuttanti sambandho. Saṅkhāditvāti dantehi cuṇṇavicuṇṇaṃ katvā.

我來將這段巴利文直譯成簡體中文： 第十一捨墮學處 784. 在第十一中,顯示叫做重覆蓋是冷時的覆蓋衣而說"冷時覆蓋"。因為在冷時人們覆蓋厚覆蓋。在"四迦叉為最"中,迦叉詞見於食缽和金等特殊金屬和四迦利沙槃三義中,但這裡運用於四迦利沙槃所以說"迦叉叫做值四迦利沙槃"。這個有稱為四迦叉為最所以叫做四迦叉為最,值十六迦利沙槃的覆蓋,這是其義。第十一。 第十二捨墮學處 789. 在第十二中,顯示叫做輕覆蓋是熱時的覆蓋衣而說"熱時覆蓋"。因為在熱時人們覆蓋薄覆蓋。第十二。 顯示捨墮是三十而說"在大分別"等。"從衣品除去"這是其聯繫。"他施"是指以他施詞所說的學處。"如是"是指如此。"一處制"是指只為一者制定,"二處制"是指為二者制定。"在這裡"是指在"已誦"等語中。 如是在《一切歡喜》律注中, 比丘尼分別中, 三十品注的組合已完。 波逸提品 蒜品 第一學處義組合 在三十之後的時間,由六十六百學處所包含的諸法被誦集者們誦集,現在此時對那些法也有這個註釋,這是其組合。 793. "在那裡"是指在那些六十六百所含學處中,"在第一學處"這是其聯繫。在"二三"中"vā"詞是省略所說所以說"二或三或"。"在莖"是指在莖,或在髓。"這個"是指"在瘤"這個名。用"量"來顯示"量"詞正是量義,不是少義,也不是限定義。"蒜"是指白色根大莖。因為大莖在調味料煮等中克制臭味所以切斷而叫做蒜。 "金鵝胎"是指具有金製缽的鵝胎。"知宿命"是指知道知曉生存的出生。"然後"是指因為知宿命而生起。因為"atha"詞是生起義。"以前愛"是指以前人身時修習的愛。"她們的"是指巴阇巴提和三個女兒的。"但那個"是指但缽。 795. "在摩揭陀"是指在摩揭陀國存在的地方。"因為"是指確實,或者因為。"在這裡"是指在"食蒜"句中。"那個也"是指摩揭陀的也。"正是瘤蒜"是指它有瘤珠所以叫做瘤。因為瘤詞是珠的同義詞,"ika"詞綴表示多。意思是說"多瘤蒜"。因為瘤詞運用於珠和頰二義中,但這裡應見運用於珠。但在書上有以唇生第四音的讀法,那個應考察后取。因為在許多古書中喉生第三音和唇生第四音二音互相轉換而存在。"不是一二三髓"是指一髓的蔥不是,二髓的破壞不是,三髓的青澀不是,這是其義。但在《古倫提》中說,這是其聯繫。"咀嚼"是指以齒做成碎粉。

797.Palaṇḍukoti sukandako eko lasuṇaviseso. Bhañjanakādīni lokasaṅketopadesato daṭṭhabbāni. Hīti saccaṃ. Tassāti cāpalasuṇassa. Sabhāvenevāti sūpasampākādiṃ vinā attano sabhāvato eva. Tanti māgadhakaṃ, pakkhipitunti sambandho. Hīti saccaṃ. Yattha katthacīti yesu kesucīti. Paṭhamaṃ.

1. Dutiyasikkhāpadaṃ

2. Dutiye saṃdassanaṃ bādhati nisedheti asmiṃ ṭhāneti sambādhanti vacanatthena paṭicchannokāso sambādho nāmāti dassento āha 『『paṭicchannokāse』』ti. Ubho upakacchakāti dve bāhumūlā. Te hi upari yaṃkiñci vatthuṃ kacati bandhati etthāti upakacchakāti vuccanti. Muttakaraṇanti passāvamaggo. So hi muttaṃ karoti anenāti muttakaraṇanti vuccati. Lomo kattīyati chindīyati imāyāti kattari, tāya vā, suṭṭhu daḷhaṃ lomaṃ ḍaṃsatīti saṇḍāso, soyeva saṇḍāsako, tena vā, khurati lomaṃ chindatīti khuro, tena vā saṃharāpentiyāti sambandho. Saṃharāpentiyāti apanentiyāti. Dutiyaṃ.

3. Tatiyasikkhāpadaṃ

4. Tatiye muttakaraṇatalaghātaneti muttakaraṇassa talaṃ hananaṃ paharaṇaṃ muttakaraṇatalaghātanaṃ, tasmiṃ muttakaraṇatalaghātane nimittabhūte. Tāva mahantanti ativiya mahantaṃ. Kesarenāpīti kiñjakkhenāpi. So hi ke jale sarati pavattatīti kesaroti vuccati.

805.Gaṇḍaṃ vāti pīḷakaṃ vā. Vaṇaṃ vāti aruṃ vāti. Tatiyaṃ.

1. Catutthasikkhāpadaṃ

2. Catutthe rañño orodhā rājorodhā, purāṇe rājorodhā purāṇarājorodhāti vacanatthaṃ dassento āha 『『purāṇe』』tiādi. 『『Gihibhāve』』ti iminā purāṇeti ettha ṇapaccayassa sarūpaṃ dasseti. Cirāciranti nipātapaṭirūpakaṃ. Tena vuttaṃ 『『cirena cirenā』』ti. 『『Sakkothā』』ti iminā kathaṃ tumhe rāgacittaṃ paṭihanitvā attānaṃ dhāretha dhāretuṃ sakkothāti atthaṃ dasseti. Anārocitepīti bhūtato anārocitepi.

807.Jatunāti lākhāya. Paṭṭhadaṇḍaketi paṭubhāvena ṭhāti pavattatīti paṭṭho, soyeva daṇḍo paṭṭhadaṇḍo, tassa pavesanaṃ paṭṭhadaṇḍakaṃ, tasmiṃ nimittabhūte. Etanti 『『jatumaṭṭhake』』ti etaṃ vacananti. Catutthaṃ.

1. Pañcamasikkhāpadaṃ

2. Pañcame 『『atigambhīra』』ntipadaṃ kiriyāvisesananti āha 『『atianto pavesetvā』』ti. 『『Udakena dhovanaṃ kurumānā』』ti iminā 『『udakasuddhika』』ntipadassa udakena suddhiyā karaṇanti atthaṃ dasseti.

812.Dvaṅgulapabbaparamanti ettha dve aṅgulāni ca dve pabbāni ca dvaṅgulapabbaṃ, uttarapade pubbapadalopo. Dvaṅgulapabbaṃ paramaṃ pamāṇaṃ etassa udakasuddhikassāti dvaṅgulapabbaparamaṃ. Vitthārato dvaṅgulaparamaṃ, gambhīrato dvipabbaparamanti vuttaṃ hoti. Tenāha 『『vitthārato』』tiādi. Aṅgulaṃ pavesentiyāti sambandho. Hīti saccaṃ. 『『Catunnaṃ vā』』ti idaṃ ukkaṭṭhavasena vuttaṃ, tiṇṇampi pabbaṃ na vaṭṭati, catunnaṃ pana pagevāti atthoti. Pañcamaṃ.

1. Chaṭṭhasikkhāpadaṃ

2. Chaṭṭhe bhattassa vissajjanaṃ bhattavissaggoti vutte bhattakiccanti dassento āha 『『bhattakicca』』nti. Pānīyasaddena pānīyathālakaṃ gahetabbaṃ , vidhūpanasaddena bījanī gahetabbā, upasaddo samīpatthoti sabbaṃ dassento āha 『『ekena hatthenā』』tiādi. 『『Accāvadatī』』tipadassa atikkamitvā vadanākāraṃ dasseti 『『pubbepī』』tiādinā.

我來將這段巴利文直譯成簡體中文： 797. "蔥"是指一個小莖的蒜的一種。"破壞"等應從世間約定表示而見。"因為"是指確實。"那個的"是指吃蒜的。"正以自性"是指不用湯煮等,正從自己的自性。"那個""摩揭陀的","放入"這是其聯繫。"因為"是指確實。"在任何處"是指在任何諸處。第一。 第二學處 799. 在第二中,顯示以"妨礙顯示,在此處阻止"的語詞義,隱密處叫做狹處而說"在隱密處"。"兩腋下"是指兩肩根。因為在那裡上面任何物捆綁所以叫做腋下。"小便器"是指小便道。因為以此作小便所以叫做小便器。以此切割毛所以叫剃刀,或以那個,善固咬住毛所以叫鉗子,正是那個叫做小鉗子,或以那個,剃切毛所以叫剃刀,或以那個"使除去"這是其聯繫。"使除去"是指除去。第二。 第三學處 803. 在第三中,"小便器底拍打"是指小便器的底擊打撞擊叫做小便器底拍打,在那作為因緣的小便器底拍打。"這麼大"是指非常大。"也以花蕊"是指也以雄蕊。因為它在水中流動執行所以叫做花蕊。 805. "或瘤"是指或癤。"或瘡"是指或疤。第三。 第四學處 806. 在第四中,顯示"王的內宮叫做王內宮,古時王內宮叫做古王內宮"的語詞義而說"古時"等。用"在俗人身份"來顯示"古時"中"ṇa"詞綴的形態。"遲遲"是接近不變詞。所以說"非常遲"。用"能"來顯示"你們如何推開貪心而持守自己,能持守"的義。"即使未說"是指即使未從實際說。 807. "以膠"是指以樹脂。"在杵中"是指以堅固性住立執行所以叫做堅固,正是那個杵叫做堅固杵,它的插入叫做杵中,在作為因緣的那個中。"這個"是指"在膠頂"這個語。第四。 第五學處 810. 在第五中,顯示"太深"詞是動作限定而說"太底插入"。用"以水做清洗"來顯示"以水凈化"詞的以水做清凈的義。 812. "二指節為最"中,二指和二節叫做二指節,後分中前分省略。以二指節為最高限量的那個水凈化叫做二指節為最。意思是說橫闊以二指為最,深度以二節為最。所以說"橫闊"等。"插入指"這是其聯繫。"因為"是指確實。這"或四"是就最多而說,三節也不適合,更何況四節,這是其義。第五。 第六學處 815. 在第六中,顯示說"飯食的分發叫做飯食放出"是飯事而說"飯事"。應以飲水詞取飲水碗,應以扇詞取扇子,顯示"upa"詞是接近義而說"以一手"等。顯示"太過說"詞的超過說的狀態以"以前"等。

1. 『『Suddhaudakaṃ vā hotū』』tiādinā 『『pānīyenā』』ti vacanaṃ upalakkhaṇaṃ nāmāti dasseti. Dadhimatthūti dadhimaṇḍaṃ dadhino sāro, dadhimhi pasannodakanti vuttaṃ hoti. Rasoti maccharaso maṃsaraso. 『『Antamaso cīvarakaṇṇopī』』ti iminā 『『vidhūpanenā』』ti vacanaṃ nidassanaṃ nāmāti dasseti.

819.Detīti sayaṃ deti. Dāpetīti aññena dāpeti. Ubhayampīti pānīyavidhūpanadvayampīti. Chaṭṭhaṃ.

1. Sattamasikkhāpadaṃ

2. Sattame 『『payogadukkaṭaṃ nāmā』』ti iminā heṭṭhā vuttesu aṭṭhasu dukkaṭesu pubbapayogadukkaṭaṃ dasseti. Na kevalaṃ pubbapayogadukkaṭaṃ ettakameva, atha kho aññampi bahu hotīti dassento āha 『『tasmā』』tiādi. Saṅghaṭṭanesupīti viloḷanesupi. Dantehi saṅkhādatīti dantehi cuṇṇavicuṇṇaṃ karoti. Etthāti imasmiṃ sikkhāpade, aññāya bhikkhuniyā kārāpetvāti sambandho. 『『Aññāyā』』tipadaṃ 『『viññāpetvā』』ti pade kāritakammaṃ. Mātarampīti ettha pisaddo aññaṃ viññāpetvā bhuñjantiyā pagevāti dasseti. Tāya vāti viññāpitabhikkhuniyā vā. Tanti āmakadhaññaṃ. Tanti mahāpaccariyaṃ vuttavacanaṃ. Pubbāparaviruddhanti pubbāparato viruddhaṃ. 『『Aññāya…pe… dukkaṭamevā』』ti pubbavacane dukkaṭameva vuttaṃ, puna 『『aññāya…pe… dukkaṭa』』nti ca pacchimavacane pācittiyañca dukkaṭañca vuttaṃ, tasmā pubbāparaviruddhanti vuttaṃ hoti. Hīti saccaṃ, yasmā vā.

3. Labbhamānaṃ āmakadhaññanti sambandho. Aññaṃ vā yaṃkiñcīti muggamāsādīhi vā lābukumbhaṇḍādīhi vā aññaṃ yaṃkiñci tilādiṃ vāti. Sattamaṃ.

4. Aṭṭhamasikkhāpadaṃ

5. Aṭṭhame nibbiṭṭharājabhaṭoti ettha uttarapadassa chaṭṭhīsamāsañca pubbapadena bāhiratthasamāsañca dassento āha 『『nibbiṭṭho』』tiādi. Tattha 『『rañño bhatī』』ti iminā rañño bhaṭo rājabhaṭoti chaṭṭhīsamāsaṃ dasseti, 『『etenā』』ti iminā bāhiratthasamāsaṃ. Nibbiṭṭhoti niviṭṭho patiṭṭhāpitoti attho. Keṇīti rañño dātabbassa āyassetamadhivacanaṃ. Etenāti brāhmaṇena. Tatoti ṭhānantarato. Bhaṭasaṅkhātāya keṇiyā pathattā kāraṇattā ṭhānantaraṃ bhaṭapathanti āha 『『taṃyeva ṭhānantara』』nti.

826.Cattāripi vatthūnīti uccārādīni. Pāṭekkanti paṭivisuṃ ekekameva. Uccāraṃ vātiādīsu vāsaddena dantakaṭṭhādayopi gahetabbāti āha 『『dantakaṭṭha…pe… pācittiyamevā』』ti. Sabbatthāti sabbesu uccārādīsūti. Aṭṭhamaṃ.

1. Navamasikkhāpadaṃ

2. Navame ropimaharitaṭṭhāneti ropimaṭṭhāne ca haritaṭṭhāne ca. Ropiyati asminti ropiyaṃ, taṃyeva ropimaṃ yakārassa makāraṃ katvā. Etānīti uccārādīni. Sabbesanti bhikkhubhikkhunīnaṃ. Yattha panāti yasmiṃ khetteti. Navamaṃ.

3. Dasamasikkhāpadaṃ

4. Dasame soṇḍā vāti surāsoṇḍā vā. Moroti mayūro. Suvoti suko. Makkaṭoti vānaro. Ādisaddena sappādayo saṅgaṇhāti, makkaṭādayopi naccantūti sambandho. Asaṃyatabhikkhūnanti vācasikakamme asaṃyatānaṃ bhikkhūnaṃ, dhammabhāṇakagītaṃ vā hotūti yojanā. Tantiyā guṇena baddhā tantibaddhā. 『『Bhi』』ntisaṅkhāto rāsaddo etissāti bheri. Kuṭena katā bheri kuṭabheri, tāya vāditaṃ kuṭabherivāditaṃ, taṃ vā. Udakabherīti udakena pakkhittā bheri, tāya vāditampi hotūti sambandho.

我來將這段巴利文直譯成簡體中文： 817. 用"或是凈水"等來顯示"以飲水"語是譬喻。"酪精"是指酪的精華酪的精,意思是說在酪中的清水。"味"是指魚味肉味。用"乃至衣角也"來顯示"以扇"語是例證。 819. "給"是指自己給。"使給"是指使他人給。"兩者"是指飲水扇兩者。第六。 第七學處 822. 在第七中,用"叫做加行突吉羅"來顯示在下面所說的八種突吉羅中的前加行突吉羅。不僅前加行突吉羅只是這麼多,而且還有其他很多所以說"因此"等。"在摩擦中也"是指在攪動中也。"以齒咀嚼"是指以齒做成碎粉。"在這裡"是指在這個學處中,"使其他比丘尼作"這是其聯繫。"其他"詞在"使知"句中是使役業。在"母親也"中,"也"詞顯示讓其他人知而食更何況。"或以她"是指或以被告知的比丘尼。"那個"是指生谷。"那個"是指在《大義注》中所說的語。"前後相違"是指從前後相違。在"其他...突吉羅"前語中只說突吉羅,又在"其他...突吉羅"后語中說波逸提和突吉羅,所以說前後相違。"因為"是指確實,或因為。 823. "可得生谷"這是其聯繫。"或任何其他"是指或與綠豆豆等或與葫蘆南瓜等其他任何芝麻等。第七。 第八學處 824. 在第八中,"已確立王兵"這裡顯示後分的第六轉聲複合詞和與前分的外義複合詞而說"已確立"等。在那裡用"王的僱傭"來顯示王的兵叫做王兵的第六轉聲複合詞,"以那個"來顯示外義複合詞。"已確立"是指已住已建立的義。"分"是指應給王的收入的這個同義詞。"以那個"是指以婆羅門。"從那裡"是指從位置。因為與兵相稱的分的道路性因性所以位置叫做兵道而說"正是那個位置"。 826. "四事物"是指大便等。"各別"是指分別一一。在"或大便"等中以"或"詞也應取齒木等所以說"齒木...波逸提"。"在一切處"是指在一切大便等中。第八。 第九學處 830. 在第九中,"在播種青草處"是指在播種處和青草處。"在此播種"所以叫做播種,正是那個叫做播種做"ya"音為"ma"音。"這些"是指大便等。"一切"是指比丘比丘尼們的。"但在哪裡"是指在哪個田中。第九。 第十學處 835. 在第十中,"或酒鬼"是指或酒徒。"孔雀"是指孔雀。"鸚鵡"是指鸚鵡。"猴"是指猿。以"等"詞包括蛇等,猴等也舞蹈,這是其聯繫。"不制御比丘們的"是指在語業不制御的比丘們的,或是說法者的唱,這是其組合。以弦繩捆綁叫做弦綁。有"bhi"聲音叫做鼓。以球做的鼓叫做球鼓,或以它演奏的球鼓演奏,或那個。"水鼓"是指以水放入的鼓,或以它演奏也是,這是其聯繫。

836.Tesaṃyevāti yesaṃ naccaṃ passati, tesaṃyeva. Yadi pana naccagītavādite visuṃ visuṃ passati suṇāti, pāṭekkā āpattiyoti dassento āha 『『sace panā』』tiādi. Aññatoti aññato desato, passatīti sambandho. 『『Oloketvā』』ti pade apekkhite upayogatthe topaccayo hoti. Aññaṃ oloketvāti hi attho. Aññato vādente passatīti yojanā. Bhikkhunī na labhatīti sambandho. Aññe vattumpīti sambandho. Upahāranti pūjaṃ. Upaṭṭhānanti pāricariyaṃ. Sabbatthāti sabbesu sayaṃ naccādīsu.

837.Antarārāme vāti ārāmassa antare vā. Bahiārāme vāti ārāmassa bahi vā. Aññena vāti salākabhattādīhi aññena vā. Tādisenāti yādiso corādiupaddavo, tādisenāti. Dasamaṃ.

Lasuṇavaggo paṭhamo.

1. Andhakāravaggo

2. Paṭhamasikkhāpada-atthayojanā

3. Andhakāravaggassa paṭhame appadīpeti upalakkhaṇavasena vuttattā aññepi ālokā gahetabbāti dassento āha 『『padīpacandasūriyaaggīsū』』tiādi. Assāti 『『appadīpe』』tipadassa.

4. Narahoassādāpekkhā hutvā ca rassādato aññavihitāva hutvā cāti yojanā. Iminā 『『santiṭṭhati vā sallapati vā』』ti pade kiriyāvisesanabhāvaṃ dasseti. Dānena vā nimittabhūtena, pūjāya vā nimittabhūtāya mantetīti yojanāti. Paṭhamaṃ.

5. Dutiyasikkhāpadaṃ

6. Dutiye idameva padaṃ nānanti sambandhoti. Dutiyaṃ.

7. Tatiyasikkhāpadaṃ

8. Tatiye 『『idamevā』』ti padaṃ anuvattetabbaṃ. Tādisamevāti paṭhamasadisamevāti atthoti. Tatiyaṃ.

9. Catutthasikkhāpadaṃ

10. Catutthe kaṇṇassa samīpaṃ nikaṇṇaṃ, tameva nikaṇṇikanti vutte kaṇṇamūlanti āha 『『kaṇṇamūlaṃ vuccatī』』ti. 『『Kaṇṇamūle』』ti iminā 『『nikaṇṇika』』nti ettha bhummatthe upayogavacananti dasseti. Āharaṇatthāyāti āharāpanatthāyāti. Catutthaṃ.

11. Pañcamasikkhāpadaṃ

12. Pañcame tesanti gharasāmikānaṃ. Gharampīti na kevalaṃ āsanameva, gharampi sodhemāti attho. Tatoti parivitakkanato, paranti sambandho.

13. Corā vā uṭṭhitā hontīti yojanāti. Pañcamaṃ.

14. Chaṭṭhasikkhāpadaṃ

15. Chaṭṭhe abhinisīdeyyāti ettha abhisaddo upasaggamattovāti dassento āha 『『nisīdeyyā』』ti. Eseva nayo abhinipajjeyyāti etthāpi. Dve āpattiyoti sambandhoti. Chaṭṭhaṃ.

16. Sattamasikkhāpadaṃ

17. Sattame sabbanti sakalaṃ vattabbavacananti. Sattamaṃ.

18. Aṭṭhamasikkhāpadaṃ

19. Aṭṭhame anuttānavacanaṃ natthīti. Aṭṭhamaṃ.

20. Navamasikkhāpadaṃ

21. Navame abhisapeyyāti ettha sapadhātussa akkosanatthaṃ antokatvā karadhātuyā atthaṃ dassento āha 『『sapathaṃ kareyyā』』ti. Niraye nibbattāmhīti ahaṃ niraye nibbattā amhīti yojanā. Niraye nibbattatūti esā bhikkhunī niraye nibbattatūti yojanā. Īdisā hotūti mama sadisā hotūti attho. Kāṇāti ekakkhikāṇā, dvakkhikāṇā vā. Kuṇīti hatthapādādivaṅkā.

878.Edisāti virūpādijātikā. Viramassūti viramāhi. Addhāti dhuvanti. Navamaṃ.

1. Dasamasikkhāpadaṃ

2. Dasame anuttānaṭṭhānaṃ natthīti. Dasamaṃ.

Andhakāravaggo dutiyo.

1. Naggavaggo

2. Paṭhamasikkhāpada-atthayojanā

3. Naggavaggassa paṭhame brahmacariyena ciṇṇenāti ciṇṇena brahmacariyena kiṃ nu kho nāmāti attho. 『『Brahmacariyassa caraṇenā』』ti iminā ciṇṇasaddassa caraṇaṃ ciṇṇanti vacanatthaṃ dasseti. 『『Na aññaṃ cīvara』』nti iminā evatthaṃ dasseti, aññatthāpohanaṃ vāti. Paṭhamaṃ.

我來將這段巴利文直譯成簡體中文： 836. "正是那些"是指看那些人的舞,正是那些人的。但如果分別看聽舞蹈歌唱音樂,是各別犯罪所以說"但如果"等。"從另處"是指從另一處所,"看"這是其聯繫。在"看"句中期待賓格義時有"to"詞綴。因為意思是看另一個。"從另處演奏看"這是其組合。"比丘尼不得"這是其聯繫。"說其他也"這是其聯繫。"供養"是指供奉。"侍奉"是指服侍。"在一切處"是指在一切自己舞等中。 837. "或寺內"是指或在寺院內。"或寺外"是指或在寺院外。"或以其他"是指或以缽食等其他。"如是的"是指像盜賊等災難的,如是的。第十。 蒜品第一。 暗品 第一學處義組合 839. 在暗品第一中,顯示在"無燈"中因譬喻方式說所以也應取其他光明而說"在燈月日火"等。"它的"是指"無燈"詞的。 841. "不當希求味且除味以外專注"這是其組合。以此顯示在"或站立或交談"句中是動作限定。以佈施或作因緣,或以供養作因緣談話,這是其組合。第一。 第二學處 842. 在第二中,"正是這個詞不同"這是其聯繫。第二。 第三學處 846. 在第三中,"正是這個"詞應重複。"正是如是"是指正是與第一相似,這是其義。第三。 第四學處 850. 在第四中,耳朵附近叫近耳,正是那個叫近耳,說正是耳根所以說"叫做耳根"。用"在耳根"來顯示在"近耳"這裡是處所義的賓格語。"為拿來"是指為使拿來。第四。 第五學處 854. 在第五中,"他們的"是指房主們的。"房子也"是指不僅座位,意思是房子也我們打掃。"從那裡"是指從思慮,"後來"這是其聯繫。 858. "或盜賊興起"這是其組合。第五。 第六學處 860. 在第六中,"應坐"這裡"abhi"詞只是字首所以說"應坐"。這也是"應臥"這裡的同樣方法。"二罪"這是其聯繫。第六。 第七學處 864. 在第七中,"一切"是指全部應說的語。第七。 第八學處 869. 在第八中,沒有不明顯的語。第八。 第九學處 875. 在第九中,"應詛咒"這裡顯示"sapa"詞根包含罵義和"kara"詞根的義而說"應作詛咒"。"我們生於地獄"是指我生於地獄,這是其組合。"應生於地獄"是指這比丘尼應生於地獄,這是其組合。"如是"是指像我一樣,這是其義。"瞎"是指一眼瞎或兩眼瞎。"跛"是指手足等曲。 878. "如是"是指醜陋等種類。"止"是指停止。"確實"是指永久。第九。 第十學處 879. 在第十中,沒有不明顯處。第十。 暗品第二。 裸品 第一學處義組合 883. 在裸品第一中,"以已行梵行"是指以已行的梵行現在是什麼名,這是其義。用"以梵行的行"來顯示"ciṇṇa"詞的行為是"ciṇṇa"的語詞義。用"不其他衣"來顯示如是義,或排除他義。第一。

1. Dutiyasikkhāpadaṃ

2. Dutiye anuttānaṭṭhānaṃ natthīti. Dutiyaṃ.

3. Tatiyasikkhāpadaṃ

4. Tatiye anantarāyikinīti ettha natthi antarāyo etissāti anantarāyā, sā eva anantarāyikinīti vacanatthaṃ dassento āha 『『anantarāyā』』ti. Tatiyaṃ.

5. Catutthasikkhāpadaṃ

6. Catutthe pañcāhanti samāhāradigu, ṇikapaccayo svattho. Saṅghāṭicārotiettha kenaṭṭhena saṅghāṭi nāma, cārasaddo kimatthoti āha 『『paribhogavasena vā』』tiādi. Tattha saṅghaṭitaṭṭhenāti saṃharitaṭṭhena. Iminā 『『kenaṭṭhena saṅghāṭi nāmā』』ti pucchaṃ visajjeti. 『『Parivattana』』nti iminā 『『cārasaddo kimattho』』ti codanaṃ pariharati. Pañcasūti ticīvaraṃ udakasāṭikā saṃkaccikāti pañcasūti. Catutthaṃ.

7. Pañcamasikkhāpadaṃ

8. Pañcame 『『cīvarasaṅkamanīya』』ntiettha saṅkametabbaṃ paṭidātabbanti saṅkamanīyanti kamudhātussa paṭidānatthañca anīyasaddassa kammatthañca, 『cīvarañca taṃ saṅkamanīyañce』ti cīvarasaṅkamanīyanti visesanaparapadabhāvañca dassento āha 『『saṅkametabbaṃ cīvara』』nti. Tattha 『『saṅkametabbaṃ cīvara』』nti iminā kammatthañca visesanaparapadabhāvañca dasseti. 『『Paṭidātabbacīvara』』nti iminā kamudhātuyā atthaṃ dasseti adhippāyavasenāti. Pañcamaṃ.

9. Chaṭṭhasikkhāpadaṃ

10. Chaṭṭhe 『『aññaṃ parikkhāra』』ntiettha parikkhārassa sarūpaṃ dassento āha 『『yaṃkiñcī』』tiādi. Yaṃkiñci aññataranti sambandho. Kittakaṃagghanakanti kiṃ pamāṇena agghena arahaṃ cīvaraṃ. Dātukāmatthāti tumhe dātukāmā bhavathāti attho. Katipāhenāti katipayāni ahāni katipāhaṃ, yakāralopo. Katipayasaddohi dvitivācako rūḷhīsaddo , tena katipāhena. Samagghanti appagghaṃ. Saṃsaddo hi appatthavācakoti. Chaṭṭhaṃ.

11. Sattamasikkhāpadaṃ

12. Sattame 『『vipakkamiṃsū』』ti ettha vividhaṃ ṭhānaṃ pakkamiṃsūti dassento āha 『『tattha tattha agamaṃsū』』ti. Amhākampi āgamananti sambandho.

915.Katipāhena uppajjissatīti katipāhena cīvaraṃ uppajjissati. Tatoti tasmiṃ cīvaruppajjanakāleti. Sattamaṃ.

1. Aṭṭhamasikkhāpadaṃ

2. Aṭṭhame ye nāṭakaṃ nāṭenti, te naṭā nāmāti yojanā. Iminā naṭakaṃ nāṭentīti naṭāti vacanatthaṃ dasseti. Ye naccanti, te nāṭakā nāmāti yojanā. Iminā sayaṃ naṭantīti nāṭakāti vacanatthaṃ dīpeti. Vaṃsavarattādīsūti ettha vaṃso nāma veṇu. Varattā nāma naddhikā. Ādisaddena rajjuādayo saṅgaṇhāti. Ye laṅghanakammaṃ karonti, te laṅghakā nāmāti yojanā. Māyākārāti ettha māyā nāma mayanāmakena asurena sure calayituṃ katattā mayassa esāti māyā, taṃ karotīti māyākāro, mayanāmako asuroyeva. Aññe pana rūḷhīvasena 『『māyākārā』』ti vuccanti. Sokena jhāyanaṃ ḍayhanaṃ sokajjhāyaṃ, surānaṃ sokajjhāyaṃ karotīti sokajjhāyiko, mayanāmako asuroyeva. Aññe pana rūḷhīvasena 『『sokajjhāyikā』』ti vuccanti. Iti imamatthaṃ dassetuṃ vuttaṃ 『『sokajjhāyikā nāma māyākārā』』ti. Kumbhathuṇikā nāmāti ettha vissaṭṭhattā thavīyatīti thuṇo, saddo. Kumbhassa thuṇo kumbhathuṇo. Tena kīḷantīti kumbhathuṇikā, iti imamatthaṃ dasseti 『『ghaṭakena kīḷanakā』』ti iminā. Bimbisakanti caturassaambaṇatāḷanaṃ, taṃ vādentīti bimbisakavādakāti. Aṭṭhamaṃ.

3. Navamasikkhāpadaṃ

4. Navame tesanti ye 『『na mayaṃ ayye sakkomā』』ti vadanti, tesaṃ. Dassatīti acchādessatīti. Navamaṃ.

我來將這段巴利文直譯成簡體中文： 第二學處 887. 在第二中,沒有不明顯處。第二。 第三學處 893. 在第三中,"無障礙"這裡顯示"她沒有障礙所以無障礙,正是那個是無障礙"的語詞義而說"無障礙"。第三。 第四學處 898. 在第四中,"五日"是集合數詞,"ṇika"詞綴是本義。"僧伽梨用"這裡以何義叫做僧伽梨,"cāra"詞是什麼義所以說"或以受用"等。在那裡"以結合義"是指以收攝義。以此解答"以何義叫做僧伽梨"的問題。用"轉換"來解決"cāra詞什麼義"的質問。"在五"是指三衣、水衣、覆肩衣這五。第四。 第五學處 903. 在第五中,"衣轉讓"這裡顯示應轉讓應返還叫做轉讓的"kamu"詞根的返還義和"anīya"詞的所作義,以及"衣且它是轉讓"叫做衣轉讓的限定後分性而說"應轉讓衣"。在那裡用"應轉讓衣"來顯示所作義和限定後分性。用"應返還衣"來顯示依意樂方式"kamu"詞根的義。第五。 第六學處 909. 在第六中,"其他資具"這裡顯示資具的自體而說"任何"等。"任何某個"這是其聯繫。"多少價值"是指以何量價值值得衣。"為欲給"是指你們為欲給這是其義。"幾日"是指幾個日叫做幾日,省略"ya"音。因為"幾"詞是說二三的慣用詞,以那個幾日。"等價"是指少價。因為"saṃ"詞表示少義。第六。 第七學處 911. 在第七中,"離去"這裡顯示去到種種處所而說"去到彼彼處"。"我們的來"這是其聯繫。 915. "幾日將生"是指幾日衣將生。"從那裡"是指在那衣生時。第七。 第八學處 916. 在第八中,"那些表演戲的叫做演員"這是其組合。以此顯示"表演戲所以演員"的語詞義。"那些跳舞的叫做舞者"這是其組合。以此顯示"自己跳所以舞者"的語詞義。在"竹繩等"中,竹叫做竹子。繩叫做皮索。以"等"詞包括繩索等。"那些作跳躍業叫做跳者"這是其組合。在"幻師"中,幻叫做由名叫摩耶的阿修羅為動搖諸天所作所以叫做摩耶的,作那個所以叫做摩耶作者,正是名叫摩耶的阿修羅。但其他依慣用而叫做"幻師"。以愁燒叫做愁燒,為諸天作愁燒所以叫做愁燒者,正是名叫摩耶的阿修羅。但其他依慣用而叫做"愁燒者"。如是為顯示此義而說"愁燒者叫做幻師"。在"瓶伎"中,因散出而發聲所以叫聲,瓶的聲叫做瓶聲。以它遊戲所以叫做瓶伎,如是以"以瓶遊戲者"來顯示此義。"琵琶"是指方形鼓打擊,演奏它所以叫做琵琶演奏者。第八。 第九學處 921. 在第九中,"他們的"是指那些說"尊者,我們不能"的人們的。"將給"是指將覆。第九。

1. Dasamasikkhāpadaṃ

2. Dasame yassāti kathinassa. Ubbhāramūlakoti uddhāramūlako. Saddhāparipālanatthanti kathinuddhāraṃ yācantassa saddhāya paripālanatthanti. Dasamaṃ.

Naggavaggo tatiyo.

1. Tuvaṭṭavaggo

2. Paṭhamasikkhāpada-atthayojanā

3. Tuvaṭṭavaggassa paṭhame 『『tuvaṭṭa nipajjāya』』nti dhātupāṭhesu (saddanītidhātumālāyaṃ 18 ṭakārantadhātu) vuttattā 『『tuvaṭṭeyyunti nipajjeyyu』』nti vuttanti. Paṭhamaṃ.

4. Dutiyasikkhāpadaṃ

5. Dutiye ekattharaṇapāvuraṇantiettha uttarapadānaṃ dvandabhāvaṃ, pubbapadena ca bāhiratthasamāsabhāvaṃ dassetuṃ vuttaṃ 『『eka』』ntiādi. Tattha ceva, casaddehi dvandabhāvaṃ dīpeti, 『『etāsa』』ntiiminā bāhiratthasamāsabhāvaṃ. Etanti 『『ekattharaṇapāvuraṇā』』ti etaṃ nāmanti. Dutiyaṃ.

6. Tatiyasikkhāpadaṃ

7. Tatiye uḷārakulāti jātiseṭṭhakulā, issariyabhogādīhi vā vipulakulā. Guṇehīti sīlādiguṇehi. 『『Uḷārāti sambhāvitā』』ti iminā itilopatulyādhikaraṇasamāsaṃ dasseti.

『『Abhibhūtā』』ti iminā 『『apakatā』』ti ettha karadhātu sabbadhātvatthavācīpi idha apapubbattā visesato abhibhavanatthe vattatīti dasseti. Etāsanti bhikkhunīnaṃ. 『『Saññāpayamānā』』ti iminā saññāpanaṃ saññattīti vacanatthaṃ dasseti. Hetūdāharaṇādīhīti ettha ādisaddena upamādayo saṅgaṇhāti. 『『Vividhehi nayehi ñāpanā』』ti iminā vividhehi ñāpanaṃ viññattīti vacanatthaṃ dasseti.

1. Caṅkamane padavāragaṇanāya āpattiyā na kāretabboti āha 『『nivattanagaṇanāyā』』ti. Padādigaṇanāyāti padaanupadādigaṇanāyāti. Tatiyaṃ.

2. Catutthasikkhāpadaṃ

3. Catutthe anuttānaṭṭhānaṃ natthīti. Catutthaṃ.

4. Pañcamasikkhāpadaṃ

5. Pañcame āṇattā bhikkhunīti yojanā. Idañca paccāsannavasena vuttaṃ yaṃkiñcipi āṇāpetuṃ sakkuṇeyyattāti. Pañcamaṃ.

6-9. Chaṭṭhādisikkhāpadaṃ

1. Chaṭṭha-sattama-aṭṭhama-navamesu anuttānavacanaṃ natthīti. Chaṭṭha sattama aṭṭhama navamāni.

2. Dasamasikkhāpadaṃ

3. Dasame ahundarikāti tasmiṃ kāle, dese vā sambādhassa nāmametanti āha 『『ahundarikāti sambādhā』』ti.

4. Yathā 『『uttarichappañcavācāhī』』ti (pāci. 62-65) ettha pañcasaddo na koci attho, vācāsiliṭṭhatthaṃ lokavohāravasena vutto, na evamidha, idha pana attho atthi, pañca yojanāni gacchantiyāpi anāpattiyevāti āha 『『pavāretvā…pe… anāpattī』』ti. Paccāgacchatīti paṭinivattetvā āgacchatīti. Dasamaṃ.

Tuvaṭṭavaggo catuttho.

1. Cittāgāravaggo

2. Paṭhamasikkhāpada-atthayojanā

3. Cittāgāravaggassa paṭhame rañño kīḷanaṭṭhānaṃ agāraṃ rājāgāranti vacanatthaṃ dassento āha 『『rañño kīḷanaghara』』nti. Cittaṃ agāraṃ cittāgāraṃ. Ārāmanti nagarato nātidūraārāmoti āha 『『upavana』』nti. Uyyānanti sampannapupphaphalatāya uddhaṃ ulloketvā manussā yanti gacchanti etthāti uyyānaṃ. Pokkharaṇinti pokkharaṃ padumaṃ netīti pokkharaṇī. Pañcapīti rājāgārādīni pañcapi. Sabbatthāti dassanatthāya gamane ca gantvā passane cāti sabbesu.

4. 『『Ajjhārāme』』tiādinā ārāme ṭhitāya ārāmato bahi kate rājāgārādike passantiyāpi anāpattīti dasseti. Tānīti rājāgārādīnīti. Paṭhamaṃ.

5. Dutiyasikkhāpadaṃ

6. Dutiye anuttānaṭṭhānaṃ natthīti. Dutiyaṃ.

7. Tatiyasikkhāpadaṃ

我將為您完整翻譯這段巴利文： 第十學處 927. 在第十中,"她的"是指裁縫。"山根"是指山根。"為護持信心"是指為請求裁衣時護持信心。第十。 裸品第三。 覆披品 第一學處義組合 933. 在覆披品第一中,因為在動詞詞典中說"tuvaṭṭa覆臥"(在詞根表中是第18個以"ṭ"結尾的動詞),所以說"他們應覆臥"。第一。 第二學處 937. 在第二中,在"一床單被蓋"處,顯示覆合詞的並列性以及前面部分的外部意義構成,所以說"一"等。在那裡,以"ca"詞顯示並列性,"以這些"來顯示外部意義構成。"這"是指"一床單被蓋"這個名稱。第二。 第三學處 941. 在第三中,"高貴家族"是指出身最高的家族,或以權力財富等廣大的家族。"以品質"是指以戒等品質。用"高貴"來顯示省略"如此"的等同主格複合詞。 用"被征服"來顯示在"未被做"處,"kara"動詞根因為有"去"的字首,特別在征服義上運作。"這些"是指比丘尼們。用"使瞭解"來顯示使瞭解的語詞義。"以理由例證等"中,"等"字包括比喻等。"以各種方法使瞭解"是顯示使瞭解的語詞義。 943. 在經行中不應以步數計算犯罪,所以說"以返回計數"。"以步數"是指以步數連續步數的計數。第三。 第四學處 949. 在第四中,沒有不明顯處。第四。 第五學處 952. 在第五中,"被命令的比丘尼"是其組合。這是根據近處說的,凡能命令任何事。第五。 6-9. 第六至第九學處 955. 在第六、第七、第八、第九中,沒有不明顯的語。第六、第七、第八、第九。 第十學處 973. 在第十中,"難渡處"是指在那個時候,或在那個處所,為狹窄處所以說"難渡處是狹窄"。 975. 就像在"超過五語日"處,五數詞沒有任何意義,爲了語言的流暢性在世俗語中說,不是這樣在此處,在此處確實有意義,即使走五由旬也無過失,所以說"許可...無過失"。"返回"是指返回而來。第十。 覆披品第四。 住處尊重品 第一學處義組合 978. 在住處尊重品第一中,為顯示"王的遊戲處是宮殿"的語詞義而說"王的遊戲房"。心的處所叫做心處。"園林"是指不過於遠離城市的園林。"遊園"是指長滿美麗花果,人們仰望往上而前往的地方。"蓮池"是指能引來蓮花的池塘。"五個"是指王宮等五處。"在一切處"是指在觀看和去看時。 981. 以"在庭園"等顯示即使站在園林外觀看王宮等處也無過失。"那些"是指王宮等處。第一。 第二學處 982. 在第二中,沒有不明顯處。第二。 第三學處

1. Tatiye yattakanti yattakaṃ suttanti sambandho. Añchitanti kaḍḍhitaṃ. Tasminti tattake sutteti sambandho. Takkamhīti ettha takkoti eko ayomayo suttakantanassa upakaraṇaviseso. So hi takīyati suttaṃ bandhīyati ettha, etenāti vā takkoti vuccati, tasmiṃ. Kantanatoti kantīyate kappāsādibhāvassa chindīyate kantanaṃ, tato.

989.Dasikasuttādinti ettha dasāti vatthassāvayavo. So hi diyyati avakhaṇḍīyatīti dasāti vuccati, tassaṃ dasāyaṃ pavattaṃ dasikaṃ, tameva suttaṃ dasikasuttaṃ. Ādisaddena vakkhamānaṃ dukkantitasuttādiṃ saṅgaṇhātīti. Tatiyaṃ.

1. Catutthasikkhāpadaṃ

2. Catutthe ādiṃ katvāti dhovanādīni ādiṃ katvā. Khādanīyādīsūti pūvakhādanīyādīsu. Rūpagaṇanāyāti pūvādīnaṃ saṇṭhānagaṇanāya.

993.Yāgupānetta yāgusaṅkhāte pāne. Tesanti manussānaṃ. Veyyāvaccakaraṭṭhāne ṭhapetvāti mātāpitaro attano veyyāvaccakaraṭṭhāne ṭhapetvāti. Catutthaṃ.

1. Pañcamasikkhāpadaṃ

2. Pañcame vinicchinantīti adhikaraṇaṃ vinicchinantī bhikkhunīti yojanāti. Pañcamaṃ.

3. Chaṭṭhasikkhāpadaṃ

4. Chaṭṭhe anuttānavacanaṃ natthīti.

5. Sattamasikkhāpadaṃ

6. Sattame 『『puna pariyāye』』ti ettha pariyāyasaddo vāravevacanoti āha 『『puna vāre』』ti. Mahagghacīvaranti mahagghaṃ āvasathacīvaranti. Sattamaṃ.

7. Aṭṭhamasikkhāpadaṃ

8. Aṭṭhame anissajjitvāti ettha brahmadeyyena na anissajjanaṃ, atha kho tāvakālikamevāti dassento āha 『『rakkhanatthāyā』』tiādi.

1012.Paṭijaggikanti rakkhaṇakaṃ. Vacībhedanti 『『paṭijaggāhī』』ti vacībhedaṃ. Raṭṭheti vijite. Tañhi raṭhanti gāmanigamādayo tiṭṭhanti etthāti raṭṭhanti vuccatīti. Aṭṭhamaṃ.

1. Navamasikkhāpadaṃ

2. Navame sippasaddo paccekaṃ yojetabbo 『『hatthisippañca assasippañca rathasippañca dhanusippañca tharusippañcā』』ti. Tattha tharusippanti asikīḷanasippaṃ. Mantasaddopi paccekaṃ yojetabbo 『『āthabbaṇamanto ca khīlanamanto ca vasīkaraṇamanto ca sosāpanamanto cā』』ti. Tattha āthabbaṇamantoti āthabbaṇavedena vihito parūpaghātakaro manto. Khīlanamantoti sāradārukhīlaṃ mantena jappitvā pathaviyaṃ nikhaṇitvā dhāraṇamanto. Vasīkaraṇamantoti mantena jappitvā parassa ummattabhāvamāpannakaraṇo manto. Sosāpanamantoti parassa maṃsalohitādisosāpanamanto. Agadapayogoti bhusavisassa payojanaṃ. Ādisaddena aññepi parūpaghātakaraṇe sippe saṅgaṇhāti. Yakkhaparittanti yakkhehi samantato tāṇaṃ. Nāgamaṇḍalanti sappānaṃ pavesananivāraṇatthaṃ maṇḍalabandhamanto. Ādisaddena visapaṭihananamantādayo saṅgaṇhātīti. Navamaṃ.

3. Dasamasikkhāpadaṃ

4. Dasame anuttānavacanaṃ natthīti. Dasamaṃ.

Cittāgāravaggo pañcamo.

1. Ārāmavaggo

2. Paṭhamasikkhāpada-atthayojanā

3. Ārāmavaggassa paṭhame upacāranti aparikkhittassa ārāmassa parikkhepārahaṭṭhānaṃ upacāraṃ.

4. 『『Sīsānulokikā』』ti sāmaññato vuttepi bhikkhunīnameva sīsanti āha 『『bhikkhunīna』』nti. Yatthāti yasmiṃ ṭhāneti. Paṭhamaṃ.

5. Dutiyasikkhāpadaṃ

6. Dutiye abbhantaroti abbhantare pariyāpanno, jāto vā. 『『Saṅkāmesī』』ti iminā saṃharīti ettha haradhātuyā saṅkamanatthaṃ dasseti. Nhāpitāti kappakā. Te hi nahāpenti socāpentīti nhāpitāti vuccanti. Tanti kāsāvanivāsananti. Dutiyaṃ.

3-

我來將這段巴利文直譯成簡體中文： 988. 在第三中,"有多少"是指有多少線,這是其聯繫。"被拉"是指被拖。"在那個"是指在那麼多線中,這是其聯繫。在"紡車"中,紡車是一種鐵製的紡線工具。因為在這裡綁線,或以這個(綁線)所以叫做紡車,在那個中。"從紡"是指被切斷棉等狀態叫做紡,從那裡。 989. "織線等"中,"邊"是指布的部分。因為它被切斷所以叫做邊,在那個邊上執行叫做邊線,正是那個線叫做邊線。以"等"詞包括將要說的不善紡線等。第三。 第四學處 992. 在第四中,"以...為始"是指以洗等為始。"在食物等"是指在糕點食物等。"以形狀計數"是指以糕點等的形狀計數。 993. "在粥飲"是指在稱為粥的飲料。"他們的"是指人們的。"安置在服侍處"是指父母安置在自己的服侍處。第四。 第五學處 996. 在第五中,"她們判斷"是指判斷諍事的比丘尼,這是其組合。第五。 第六學處 999. 在第六中,沒有不明顯的語。 第七學處 1007. 在第七中,"再次"這裡"輪次"詞是輪次的同義詞所以說"再次"。"貴重衣"是指貴重的住處衣。第七。 第八學處 1008. 在第八中,"不捨"這裡不是以梵施不捨,而是隻是暫時的所以說"為保護"等。 1012. "保護"是指守護。"語聲"是指"保護"的語聲。"在國"是指在統治處。因為村鎮等在這裡住立所以叫做國。第八。 第九學處 1015. 在第九中,"技藝"詞應分別結合"象技藝和馬技藝和車技藝和弓技藝和刀技藝"。在那裡"刀技藝"是指劍術遊戲技藝。"咒語"詞也應分別結合"阿達婆咒和樁咒和調伏咒和枯萎咒"。在那裡"阿達婆咒"是指由阿達婆吠陀所製作害他的咒語。"樁咒"是指以咒語唸誦將堅木樁埋在地下的咒語。"調伏咒"是指以咒語唸誦令他人發狂的咒語。"枯萎咒"是指令他人肉血等枯萎的咒語。"毒藥使用"是指使用劇毒。以"等"詞包括其他害他的技藝。"夜叉護"是指被夜叉完全保護。"龍圈"是指為防止蛇進入而結界的咒語。以"等"詞包括解毒咒等。第九。 第十學處 1018. 在第十中,沒有不明顯的語。第十。 住處尊重品第五。 園林品 第一學處義組合 1025. 在園林品第一中,"近域"是指未圍墻園林應圍墻處的近域。 1027. 雖然一般說"察看頭",但只是比丘尼們的頭所以說"比丘尼們的"。"在哪裡"是指在哪個處所。第一。 第二學處 1028. 在第二中,"內部的"是指屬於內部的,或生於(內部的)。用"運送"來顯示在"拿走"處"拿"動詞根的運送義。"理髮師"是指理髮師。因為他們使洗使凈所以叫做理髮師。"那個"是指袈裟衣。第二。 3-;

1. Tatiya-catutthasikkhāpadaṃ

2. Tatiyacatutthesu anuttānaṭṭhānaṃ natthīti. Tatiyacatutthāni.

3. Pañcamasikkhāpadaṃ

4. Pañcame 『『kule maccharo』』ti ettha maccharanaṃ maccharoti vacanattho kātabbo. 『『Taṃ kulaṃ assaddhaṃ appasanna』』nti kulassa avaṇṇaṃ bhāsatīti yojanā. 『『Bhikkhuniyo dussīlā pāpadhammā』』ti bhikkhunīnaṃ avaṇṇaṃ bhāsatīti yojanā.

5. 『『Santaṃyeva ādīnava』』nti sambandhiyā sambandhaṃ dassetuṃ vuttaṃ 『『kulassa vā bhikkhunīnaṃ vā』』ti iminā dvīsu aññatarameva na sambandho hoti, atha kho dvayampīti dassetīti. Pañcamaṃ.

6. Chaṭṭhasikkhāpadaṃ

7. Chaṭṭhe ovādāyāti ettha na yo vā so vā ovādo hoti, atha kho garudhammoyevāti āha 『『garudhammatthāyā』』ti. Saha vasati ettha, etenāti vā saṃvāsoti vacanatthena uposathapavāraṇā saṃvāso nāmāti āha 『『uposathapavāraṇāpucchanatthāyā』』ti. 『『Pucchanatthāyā』』ti iminā 『『saṃvāsāyā』』ti ettha uttarapadalopabhāvaṃ dasseti. Etthāti bhikkhunivibhaṅge, sikkhāpade vā pāḷiyaṃ vāti. Chaṭṭhaṃ.

7-9. Sattama-aṭṭhama-navamasikkhāpadaṃ

1. Sattamaṭṭhamanavamesu anuttānavacanaṃ natthi. Kevalaṃ pana 『『imissāpī』』ti padaṃ viseso, imissāpi pāḷiyāti atthoti. Sattamaṭṭhamanavamāni.

2. Dasamasikkhāpadaṃ

3. Dasame dve kāyā uparimakāyo heṭṭhimakāyoti. Tattha kaṭito uddhaṃ uparimakāyo, heṭṭhā heṭṭhimakāyo. Tattha 『『pasākhe』』ti idaṃ heṭṭhimakāyassa nāmanti āha 『『adhokāye』』ti. Hīti saccaṃ. Tatoti adhokāyato. Iminā pañcamībāhiratthasamāsaṃ dasseti. Rukkhassa sākhā pabhijjitvā gatā viya ubho ūrū pabhijjitvā gatāti yojanā.

1065.Phālehīti ettha itisaddo ādyattho. Tena 『『dhovā』』tiādīni cattāri padāni saṅgaṇhāti. Āṇattidukkaṭānīti heṭṭhā vuttesu aṭṭhasu dukkaṭesu vinayadukkaṭameva. Sesesūti bhindanato sesesu phālanādīsūti. Dasamaṃ.

Ārāmavaggo chaṭṭho.

1. Gabbhinivaggo

2. Paṭhamasikkhāpada-atthayojanā

3. Gabbhinivaggassa paṭhame kucchiṃ paviṭṭho satto etissā atthīti kucchipaviṭṭhasattā. 『『Kucchi』』ntipi pāṭho. Iminā gabbhinīti ettha gabbhasaddo kucchiṭṭhasattavācakoti dasseti. Gabbhasaddo (abhidhānappadīpikāyaṃ 944 gāthāyaṃ) hi kucchiṭṭhasatte ca kucchimhi ca ovarake ca vattatīti. Paṭhamaṃ.

4. Dutiyasikkhāpadaṃ

5. Dutiye thaññaṃ pivatīti pāyanto, dārako, so etissā atthīti pāyantīti dassento āha 『『thaññaṃ pāyamāni』』nti. Dutiyaṃ.

6. Tatiyasikkhāpadaṃ

7. Tatiye nittharissatīti vaṭṭadukkhato nittharissati.

1079.Pāṇātipātā veramaṇinti ettha pāṇātipātā viramati imāyāti veramaṇīti atthena sikkhāpadaṃ veramaṇi nāmāti āha 『『pāṇātipātā veramaṇisikkhāpada』』nti. Yaṃ taṃ sikkhāpadanti sambandho. Sabbatthāti 『『adinnādānā veramaṇi』』ntiādīsu sabbesu vākyesu. Pabbajitāya sāmaṇeriyāti sambandho. Etāsūti chasu sikkhāsūti. Tatiyaṃ.

1. Catutthasikkhāpadaṃ

2. Catutthe 『『vuṭṭhānasammutī』』ti padaṃ 『『hotī』』ti pade kattā, 『『dātabbāyevā』』ti pade kammanti. Catutthaṃ.

5-9. Pañcamādisikkhāpadaṃ

1. Pañcamādīsu navamapariyosānesu sikkhāpadesu anuttānaṭṭhānaṃ natthīti. Pañcamachaṭṭhasattamaṭṭhamanavamāni.

2. Dasamasikkhāpadaṃ

我來將這段巴利文直譯成簡體中文： 4. 第三第四學處 1036. 在第三第四中,沒有不明顯處。第三第四。 5. 第五學處 1043. 在第五中,"在家吝嗇"這裡應做"吝嗇"的語詞義。"那個家族無信不凈信"是誹謗家族的語詞組合。"比丘尼們破戒惡法"是誹謗比丘尼們的語詞組合。 1045. "確實存在過患"用"家族或比丘尼們"來顯示關係的聯繫,用這個(顯示)不是隻與兩者之一有關係,而是與兩者都有關係。第五。 6. 第六學處 1048. 在第六中,"為教誡"這裡不是任何教誡,而是重法,所以說"為重法"。在這裡共住,或以這個(共住)所以叫做共住,以語詞義布薩自恣叫做共住,所以說"為布薩自恣詢問"。用"為詢問"顯示在"為共住"這裡后詞省略。"在這裡"是在比丘尼分別中,或在學處中,或在聖典中。第六。 7-9. 第七第八第**學處 1053. 在第七第八第九中,沒有不明顯的語。只是"對這個"詞是特殊的,意思是對這個聖典。第七第八第九。 10. 第十學處 1062. 在第十中,兩個身體是上身和下身。在那裡,從腰以上是上身,以下是下身。在那裡"分叉"這是下身的名稱所以說"下身"。"hi"是真實。"從那裡"是從下身。以這個顯示與外部意義的複合詞。就像樹枝分叉延伸,兩腿分叉延伸,這是其組合。 1065. 在"以劈"這裡"iti"詞是開始義。以那個包括"洗"等四個詞。"命令突吉羅"是指在前面所說的八個突吉羅中只是律突吉羅。"在其餘"是指在劈開之外的洗等其餘中。第十。 園林品第六。 7. 有孕品 第一學處義組合 1069. 在有孕品第一中,腹中進入有情者叫做腹入有情。"腹"也是讀法。以這個顯示在"有孕"這裡"胎"詞表示腹中有情。因為"胎"詞用於腹中有情和腹中和內室。第一。 2. 第二學處 1073. 在第二中,飲乳叫做飲者,是嬰兒,她有這個(嬰兒)叫做有飲者,所以說"正在飲乳"。第二。 3. 第三學處 1077. 在第三中,"將度脫"是指將從輪迴苦度脫。 1079. 在"離殺生"這裡,以這個離於殺生叫做離,以義學處叫做離,所以說"離殺生學處"。"任何學處"是其組合。"在一切處"是指在"離不與取"等一切語句中。"已出家沙彌尼"是其組合。"在這些"是指在六學處中。第三。 4. 第四學處 1084. 在第四中,"出罪許可"詞是"有"詞的作者,"應給與"詞的業處。第四。 5-9. 第五等學處 1095. 在以第九為結尾的第五等學處中,沒有不明顯處。第五第六第七第八第九。 10

1. Dasame vūpakāseyyāti ettha kāsadhātuyā gatyatthaṃ dassento āha 『『gaccheyyā』』ti. Dasamaṃ.

Gabbhinivaggo sattamo.

1. Kumāribhūtavaggo

1-2-3. Paṭhama-dutiya-tatiyasikkhāpada-atthayojanā

1. Kumāribhūtavaggassa paṭhamadutiyatatiyesu yā pana tā mahāsikkhamānāti sambandho. Sabbapaṭhamā dve mahāsikkhamānāti gabbhinivagge sabbāsaṃ sikkhamānānaṃ paṭhamaṃ vuttā dve mahāsikkhamānā. Tā panāti mahāsikkhamānā pana. Sikkhamānāicceva vattabbāti sammutikammesu sāmaññato vattabbā. 『『Gihigatā』』ti vā 『『kumāribhūtā』』ti vā na vattabbā, vadanti ce, sammutikammaṃ kuppatīti adhippāyo. Gihigatāyāti ettha gihigatā nāma purisantaragatā vuccati. Sā hi yasmā purisasaṅkhātena gihinā gamiyittha, ajjhācāravasena, gihiṃ vā gamittha, tasmā gihigatāti vuccati. Ayaṃ sikkhamānāti sambandho. Kumāribhūtā nāma sāmaṇerā vuccati. Sā hi yasmā agihigatattā kumārī hutvā bhūtā, kumāribhāvaṃ vā bhūtā gatā, tasmā kumāribhūtāti vuccati. Tissopīti gihigatā kumāribhūtā mahāsikkhamānāti tissopi. Sikkhamānāti sikkhaṃ mānetīti sikkhamānāti. Paṭhama dutiya tatiyāni.

2. Catutthasikkhāpadaṃ

3. Catutthe anuttānavacanaṃ natthīti. Catutthaṃ.

4. Pañcamasikkhāpadaṃ

Pañcame ettha sikkhāpade 『『saṅghena paricchinditabbā』』ti yaṃ vacanaṃ vuttaṃ, tassāti yojanāti. Pañcamaṃ.

6-7-8. Chaṭṭha-sattama-aṭṭhamasikkhāpadaṃ

Chaṭṭhasattamaṭṭhamesu anuttānaṭṭhānaṃ natthīti. Chaṭṭhasattamaṭṭhamāni.

1. Navamasikkhāpadaṃ

2. Navame antoti abbhantare. Iminā ātyūpasaggassatthaṃ dasseti. 『『Soka』』ntiādinā anto vāseti pavesetīti āvāsā. Sokaṃ āvāsā sokāvāsāti vacanatthaṃ dasseti. Gharaṃ gharasāmikā āvisanti viya, evaṃ ayampi sokaṃ āvisatīti yojanā. Itīti evaṃ. Yanti sokaṃ. Svāssāti so assā. Soti soko. Assāti sikkhamānāya. Āvāsoti āvāsokāso. 『『Edisā aya』』nti iminā 『『ajānantī』』ti ettha ajānanākāraṃ dassetīti. Navamaṃ.

3. Dasamasikkhāpadaṃ

4. Dasame anāpucchāti ettha tvāpaccayo lopoti āha 『『anāpucchitvā』』ti. Dvikkhattunti dve vāre. Sakinti ekavāraṃ.

5. Apubbaṃ samuṭṭhānasīsaṃ imassāti apubbasamuṭṭhānasīsaṃ. Dvīsupi ṭhānesūti vācāto ca kāyavācāto cāti dvīsu ṭhānesupi. Ananujānāpetvāti mātāpitūhi ca sāmikena ca na anujānāpetvāti. Dasamaṃ.

6. Ekādasamasikkhāpadaṃ

7. Ekādasame tatthāti 『『pārivāsiyachandadānenā』』ti vacane. Aññatrāti aññaṃ ṭhānaṃ.

Ekaṃ ajjhesantīti ekaṃ bhikkhuṃ dhammakathanatthāya niyyojenti. Aññaṃ panāti uposathikato aññaṃ pana.

Tatrāti tesu bhikkhūsu. Subhāsubhaṃ nakkhattaṃ paṭhatīti nakkhattapāṭhako. Dāruṇanti kakkhaḷaṃ. Teti bhikkhū. Tassāti nakkhattapāṭhakassa bhikkhussa. 『『Nakkhattaṃ paṭimānentaṃ, attho bālaṃ upaccagā』』tijātakapāḷi (jā. 1.1.49). Ayaṃ panettha yojanā – nakkhattaṃ paṭimānentaṃ bālaṃ attho hitaṃ upaccagā upasamīpe atikkamitvā agāti. Ekādasamaṃ.

1. Dvādasamasikkhāpadaṃ

2. Dvādasame nappahotīti bhikkhuniyo nivāsāpetuṃ na sakkotīti. Dvādasamaṃ.

3. Terasamasikkhāpadaṃ

4. Terasame ekaṃ vassanti ettha vassasaddo saṃvaccharapariyāyo, upayogavacanañca bhummatthe hotīti āha 『『ekasmiṃ saṃvacchare』』ti. Terasamaṃ.

Kumāribhūtavaggo aṭṭhamo.

我來將這段巴利文直譯成簡體中文： 1116. 在第十中,"應遠離"這裡顯示"kāsa"詞根的去義所以說"應去"。第十。 有孕品第七。 童女品 1-2-3. 第一第二第三學處義組合 1119. 在童女品第一第二第三中,"但那些是大式叉摩那"這是其聯繫。"全部第一二位大式叉摩那"是指在有孕品中所有式叉摩那首先說的兩位大式叉摩那。"但那些"是指大式叉摩那。"應只說式叉摩那"是指在許可羯磨中一般應說。不應說"在家"或"童女",如果說了,許可羯磨就失效,這是意思。在"在家"這裡,"在家"是指與男人接觸。因為她被稱為在家的男人所得,以非梵行,或去向在家,所以叫做在家。"這個式叉摩那"是其聯繫。"童女"是指沙彌尼。因為她未與在家接觸而成為童女,或去到童女性,所以叫做童女。"三者"是指在家、童女、大式叉摩那三者。"式叉摩那"是指尊重學處所以叫做式叉摩那。第一第二第三。 4. 第四學處 1136. 在第四中,沒有不明顯的語。第四。 5. 第五學處 在第五中,在這學處中"應由僧團確定"這個語說的,那個,這是其組合。第五。 6-7-8. 第六第七第八學處 在第六第七第八中,沒有不明顯處。第六第七第八。 9. 第九學處 1158. 在第九中,"內"是在內部。以這個顯示"āti"字首的義。以"憂"等(顯示)內住故叫做住處。憂的住處叫做憂住處,顯示這語詞義。就像房主進入房子,這樣這個也進入憂,這是其組合。"如是"是指如此。"那個"是指那憂。"她的那個"是指她的那個。"那個"是指那憂。"她的"是指式叉摩那的。"住處"是指住所。用"如是這個"來顯示在"不知"處的不知樣態。第九。 10. 第十學處 1162. 在第十中,"不告"這裡"tvā"詞綴省略所以說"不告知"。"兩次"是指兩回。"一次"是指一回。 1163. "沒有前例生起頭"是指這個沒有前例生起的頭。"在兩處"是指從語和從身語兩處。"未使允許"是指未使父母和丈夫允許。第十。 11. 第十一學處 1167. 在第十一中,"在那裡"是指在"以別住隨喜給與"語中。"除了"是指除了處。 "請求一個"是指請求一個比丘為說法。"但其他"是指但其他于布薩者。 "在那裡"是指在那些比丘中。"宣讀星宿"是指讀誦星宿者。"兇險"是指粗暴。"他們"是指那些比丘。"他的"是指那宣讀星宿比丘的。"等待星宿,利益超越愚人"是本生經文。這裡是這樣組合 - 等待星宿的愚人,利益靠近超越而去。第十一。 12. 第十二學處 1170. 在第十二中,"不足"是指不能住比丘尼。第十二。 13. 第十三學處 1175. 在第十三中,"一雨"這裡"雨"詞是年的同義詞,賓格語在處所義中使用所以說"在一年中"。第十三。 童女品第八。

1. Chattupāhanavaggo

2. Paṭhamasikkhāpada-atthayojanā

3. Chattavaggassa paṭhame kaddamādīnīti cikkhallādīni. Ādisaddena udakādīni saṅgaṇhāti. Gacchādīnīti khuddapādapādīni. Ādisaddena aññānipi chattaṃ dhāretuṃ asakkuṇeyyāni sambādhaṭṭhānāni saṅgaṇhātīti. Paṭhamaṃ.

4. Dutiyasikkhāpadaṃ

5. Dutiye yānenāti yanti icchitaṭṭhānaṃ sukhena gacchanti anenāti yānanti. Dutiyaṃ.

6. Tatiyasikkhāpadaṃ

7. Tatiye 『『vippakiriyiṃsū』』ti kiriyāpadassa kattunā avinābhāvato kattāraṃ dassetuṃ vuttaṃ 『『maṇayo』』ti. Maṇayoti ca ratanānīti. Tatiyaṃ.

8. Catutthasikkhāpadaṃ

9. Catutthe sīsūpagādīsūti ādisaddena gīvūpagādayo saṅgaṇhāti. Yaṃ yanti alaṅkāranti. Catutthaṃ.

10. Pañcamasikkhāpadaṃ

11. Pañcame gandhena cāti gandheti attano vatthuṃ sūceti pakāsetīti gandho. Vaṇṇakena cāti vilepanena ca. Tañhi vaṇṇayati chavisobhaṃ pakāsetīti vaṇṇakanti vuccati. Casaddena samāhāradvandavākyaṃ dīpetīti. Pañcamaṃ.

12. Chaṭṭhasikkhāpadaṃ

13. Chaṭṭhe anuttānavacanaṃ natthīti. Chaṭṭhaṃ.

14. Sattamasikkhāpadaṃ

15. Sattame ummaddaneti uppīḷitvā maddane. Saṃbāhanepīti punappunaṃ bāhanepīti. Sattamaṃ.

8-10. Aṭṭhamādisikkhāpadaṃ

1. Aṭṭhamādīsu tīsu anuttānavacanaṃ natthīti. Aṭṭhamanavamadasamāni.

2. Ekādasamasikkhāpadaṃ

3. Ekādasame abhimukhamevāti abhimukhe eva. Mukhassa hi abhi abhimukhanti vacanattho kātabbo, sattamiyā aṃkāro. Iminā puratoti ettha topaccayo bhummatthe hotīti dasseti. Upacāranti dvādasahatthūpacāranti. Ekādasamaṃ.

4. Dvādasamasikkhāpadaṃ

5. Dvādasame 『『anokāsakata』』ntipadassa ayuttasamāsabhāvañca visesanaparapadabāhirasamāsabhāvañca dassetuṃ vuttaṃ 『『akataokāsa』』nti. Okāso na kato yenāti anokāsakato, bhikkhu, taṃ. 『『Aniyametvā』』ti iminā 『『anodissā』』ti padassa tvāpaccayantabhāvaṃ dassetīti. Dvādasamaṃ.

6. Terasamasikkhāpadaṃ

7. Terasame upacārepīti aparikkhittassa gāmassa parikkhepārahaṭṭhānasaṅkhāte upacārepi.

8. 『『Acchinnacīvarikāyā』』ti sāmaññato vuttepi visesoyevādhippetoti āha 『『saṅkaccikacīvaramevā』』ti. Samantato purisānaṃ dassanaṃ kantīyati chindīyati etthāti saṅkacci, adhakkhakaubbhanābhiṭṭhānaṃ, saṅkacce nivasitabbanti saṃkaccikaṃ, tameva cīvaranti saṅkaccikacīvaranti. Terasamaṃ.

Chattupāhanavaggo navamo.

Sabbāneva sikkhāpadānīti sambandho. Tatoti tehi aṭṭhāsītisatasikkhāpadehi, apanetvāti sambandho.

Tatrāti tesu khuddakesu. Etthāti dasasu sikkhāpadesūti.

Bhikkhunivibhaṅge khuddakavaṇṇanāya

Yojanā samattā.

1. Pāṭidesanīyasikkhāpada-atthayojanā

Khuddakānaṃ anantarā pāṭidesanīyā nāma aṭṭha ye dhammā saṅkhepeneva saṅgahaṃ ārūḷhā saṅgītikārehi, tesaṃ aṭṭhannaṃ pāṭidesanīyanāmakānaṃ dhammānaṃ saṅkhepeneva esā vaṇṇanā pavattateti yojanā.

我來將這段巴利文直譯成簡體中文： 9. 傘鞋品 1. 第一學處義組合 1181. 在傘品第一中,"泥土等"是指污泥等。以"等"字包括水等。"灌木等"是指小樹等。以"等"字包括其他不能持傘的狹窄處。第一。 2. 第二學處 1184. 在第二中,"以車"中,"車"是指以這個安樂地去到所欲之處。第二。 3. 第三學處 1191. 在第三中,"散落"這動詞與作者不可分離,所以為顯示作者說"寶石們"。"寶石們"即是寶物們。第三。 4. 第四學處 1194. 在第四中,"頭部裝飾等"以"等"字包括頸部裝飾等。"任何"是指裝飾品。第四。 5. 第五學處 1199. 在第五中,"以香"中,顯示暗示自己的事物叫做香。"以塗料"是指以涂香。因為那個塗飾顯示膚色之美所以叫做塗料。以"和"字顯示覆合詞語句。第五。 6. 第六學處 1202. 在第六中,沒有不明顯的語。第六。 7. 第七學處 1208. 在第七中,"按摩"是指壓迫摩擦。"在揉捏中也"是指在一再揉捏中。第七。 8-10. 第八等學處 1210. 在第八等三處中,沒有不明顯的語。第八第九第十。 11. 第十一學處 1214. 在第十一中,"面對"是指在面對。因為面的"abhi"應做"面對"的語詞義,第七(格)的字母是aṃ。以這個顯示在"前面"這裡"to"詞綴是處所義。"近處"是指十二腕尺近處。第十一。 12. 第十二學處 1219. 在第十二中,說"未作機會"是為顯示"anokāsakata"詞不當的複合詞性和修飾詞后詞外部複合詞性。未由其作機會叫做未作機會者,比丘,那個。以"未確定"顯示"未指定"詞是"tvā"詞綴詞尾。第十二。 13. 第十三學處 1226. 在第十三中,"在近處也"是指在未圍墻的村莊應圍墻處所稱的近處也。 1227. 雖然一般地說"被偷衣者",但意圖特殊所以說"只是上衣"。此處男人們從各方看而割斷叫做上身,從腋下到臍處,應穿上身叫做上衣,那就是衣叫做上衣。第十三。 傘鞋品第九。 "所有學處"是其組合。"從那裡"是從那一百八十八學處,"除去"是其組合。 "在那裡"是在那些小學處中。"在這裡"是在十學處中。 比丘尼分別小學處註釋的 組合完成。 5. 應懺悔學處義組合 在小學處之後,由誦集者以略說升起整合的八個叫做應懺悔法,對那八個叫做應懺悔的法只是略說這注釋轉起,這是其組合。

1228.Yāni sabbitelādīnīti sambandho. Hīti vitthāro. Etthāti aṭṭhasu pāṭidesanīyesu. Pāḷivinimuttakesūti pāḷito vinimuttakesu. Sabbesūti akhilesu sabbitelādīsūti.

Bhikkhunivibhaṅge pāṭidesanīyavaṇṇanāya yojanā samattā.

Panāti pakkhantarajotako. Ye dhammā uddiṭṭhāti sambandho. Tesanti pāṭidesanīyānaṃ. Puna tesanti sekhiyaadhikaraṇasamathadhammānaṃ.

Tanti atthavinicchayaṃ, vidū vadantīti sambandho. Yakāro padasandhikaro. Ayaṃ panettha yojanā – tesaṃ pāṭidesanīyānaṃ anantarā ye ca sekhiyā pañcasattati ye ca dhammā, casaddo luttaniddiṭṭho, adhikaraṇavhayā adhikaraṇasamathanāmakā satta ye ca dhammā bhagavatā uddiṭṭhā, tesaṃ sekhiyaadhikaraṇasamathadhammānaṃ yo atthavinicchayo vibhaṅge mayā vutto, tādisameva taṃ atthavinicchayaṃ bhikkhunīnaṃ vibhaṅgepi vidū vadanti yasmā, tasmā tesaṃ dhammānaṃ sekhiyaadhikaraṇasamathadhammānaṃ yā atthavaṇṇanā tattha mahāvibhaṅge visuṃ mayā na vuttā. Imā atthavaṇṇanā idhāpi bhikkhunīnaṃ vibhaṅgepi, pisaddo luttaniddiṭṭho, mayā na vuttāyevāti. Nakāro dvīsu kiriyāsu yojetabbo.

『『Sabbāsavapahaṃ maggaṃ, puññakammena ciminā;

Uppādetvā sasantāne, sattā passantu nibbuti』』nti.

Ayaṃ gāthā etarahi potthakesu natthi, ṭīkāsu pana atthi. Tasmā evamettha yojanā veditabbā – iminā puññakammena ca vibhaṅgavaṇṇanāya katena iminā puññakammena ca aññena puññakammena ca. Casaddo hi avuttasampiṇḍanattho. Sattā sabbe sattā sabbāsavapahaṃ sabbesaṃ āsavānaṃ vighātakaṃ maggaṃ arahattamaggaṃ sasantāne attano niyakajjhatte uppādetvā janetvā nibbutiṃ khandhaparinibbānaṃ ñāṇālocanena passantūti.

Iti samantapāsādikāya vinayasaṃvaṇṇanāya

Bhikkhunivibhaṅgavaṇṇanāya

Yojanā samattā.

Jādilañchitanāmena, nekānaṃ vācito mayā;

Bhikkhunīnaṃ vibhaṅgassa, samatto yojanānayoti.

Namo tassa bhagavato arahato sammāsambuddhassa

Mahāvaggayojanā

1. Mahākhandhakaṃ

我來將這段巴利文直譯成簡體中文： 1228. "所有油等"這是其組合。"hi"是詳細。"在這裡"是指在八個應懺悔中。"在聖典以外的"是指從聖典分離的。"在一切"是指在無缺的一切油等中。 比丘尼分別應懺悔註釋的組合完成。 "但"是表示另一方。"那些法被誦出"這是其組合。"那些"是指應懺悔。又"那些"是指學處和止諍法。 "那個"是指義決定,智者們說,這是其組合。"ya"音是詞連結。這裡是這樣組合 - 在那些應懺悔之後,那些七十五學處法和那些名叫止諍的七種法被世尊誦出,"ca"詞是省略表示,對那些學處和止諍法在分別中我所說的義決定,智者們說在比丘尼分別中也正是那樣的義決定,因為如此,所以對那些學處和止諍法的義注在大分別中我沒有另外說。這些義注在這比丘尼分別中也,"pi"詞是省略表示,我也沒有說。"na"否定詞應用於兩個動詞。 "以此福業, 在自相續中生起, 能斷一切漏的道, 愿眾生見涅槃。" 這偈頌現在的書本中沒有,但在復注中有。所以這裡應知如是組合 - 以此註釋分別所作的福業和以此其他的福業。因為"ca"詞有包括未說的義。愿一切眾生在自己的自相續中生起能斷一切漏的阿羅漢道,以智眼見到蘊般涅槃。 如是清凈道論律註釋的 比丘尼分別註釋的 組合完成。 由我以作者印記的名字, 為諸多(讀者)說的, 比丘尼分別的, 組合方法已完成。 禮敬彼世尊阿羅漢正等正覺者 大品組合 大犍度

1. Bodhikathā

Evūbhatovibhaṅgassa , katvāna yojanānayaṃ;

Mahāvaggakhandhakassa, karissaṃ yojanānayaṃ.

Ubhinnanti ubhayesaṃ. Pātimokkhānanti pātimokkhavibhaṅgānaṃ. Pātimokkhagahaṇena hettha tesaṃ vibhaṅgopi gahito abhedena vā uttarapadalopavasena vā. Khandhakanti paññattisamūhaṃ. Khandhasaddo hettha paññattivācako. Vinayapaññattiyo vuccanti 『『khandho』』ti. Tesaṃ samūho khandhako. Athavā khandhoti rāsi. Khandhasaddo hi rāsatthavācako. Vinayapaññattirāsi vuccati 『『khandho』』ti. Kakāro pakāsakavācako. Khandhānaṃ vinayapaññattirāsīnaṃ ko pakāsakoti khandhako, taṃ khandhakaṃ. Ayaṃ panettha yojanā – ubhinnaṃ pātimokkhānaṃ saṅgītisamanantaraṃ khandhakovidā khandhakesu kusalā mahātherā yaṃ khandhakaṃ saṅgāyiṃsu, tassa khandhakassa dāni saṃvaṇṇanākkamo yasmā sampatto, tasmā tassa khandhakassa ayaṃ anuttānatthavaṇṇanā hotīti.

Ye atthāti sambandho. Hisaddo padālaṅkāro. Yesanti padānaṃ. Teti te atthe. Bhaveti bhaveyya, bhavituṃ sakkuṇeyyāti attho. Tesanti atthānaṃ. Kinti kiṃ payojanaṃ. Teti atthe, ñātunti sambandho. Athavā teti atthā, avaṇṇitāti sambandho. Tesaṃyevāti atthānameva. Ayaṃ panettha yojanā – padabhājanīye yesaṃ padānaṃ ye atthā bhagavatā pakāsitā, tesaṃ padānanti pāṭhaseso, te atthe puna vadeyyāma ce, kadā pariyosānaṃ saṃvaṇṇanāya pariniṭṭhānaṃ bhave, na bhaveyyāti adhippāyo. Ye ceva atthā uttānā, tesaṃ saṃvaṇṇanāya kiṃ payojanaṃ, na payojananti adhippāyo. Adhippāyānusandhīhi ca adhippāyena ca anusandhinā ca byañjanena ca ye pana atthā anuttānā, te atthe, atthā vā avaṇṇitā yasmā ñātuṃ na sakkā, tasmā tesaṃyeva atthānaṃ ayaṃ saṃvaṇṇanānayo hotīti. Itisaddo parisamāpanattho.

我來將這段巴利文直譯成簡體中文： 菩提論 做完了兩部分別的， 組合方法之後， 我將做大品犍度的， 組合方法。 "兩者"是指兩種。"波羅提木叉"是指波羅提木叉分別。以波羅提木叉的攝取,在此也攝取它們的分別,或以無區別,或以後詞省略。"犍度"是指制定的集合。因為在此"犍度"詞表示制定。律制定被稱為"犍度"。它們的集合是犍度。或者"犍度"是堆積。因為犍度詞表示堆積義。律制定的堆積被稱為"犍度"。"ka"音是表示顯明。犍度的律制定堆積的顯明者是犍度,那個犍度。這裡是這樣組合 - 在兩部波羅提木叉誦集之後,精通犍度善巧的大長老們誦集了犍度,現在因為到了那犍度的註釋次第,所以對那犍度這是不明顯義的註釋。 "那些義"這是其組合。"hi"詞是詞莊嚴。"那些"是指詞。"那些"是指那些義。"應是"是指應是,能夠存在的意思。"那些"是指諸義。"什麼"是指什麼目的。"那些"是指諸義,"了知"是其組合。或者"那些"是指諸義,"未註釋"是其組合。"正是那些"是指正是諸義。這裡是這樣組合 - 在詞解釋中對那些詞世尊已顯示的那些義,補足"對那些詞",如果我們再說那些義,註釋何時會有終結,不會有終結,這是意思。而且那些明顯的義,對它們的註釋有什麼目的,沒有目的,這是意思。但是以意圖和連貫,以意圖和以連貫和以文字那些不明顯的義,那些義,或者因為未註釋的義不能了知,所以正是對那些義這是註釋方法。"iti"詞是圓滿義。

1. 『『Tena…pe… verañjāya』』ntiādīsu (pārā. 1) karaṇavacane visesakāraṇamatthi viya, 『『tena…pe… paṭhamābhisambuddho』』ti ettha kiñcāpi natthīti yojanā. Asadisopamāyaṃ. Kiñcāpisaddo garahatthajotako, pana-saddo sambhāvanatthajotako. 『『Karaṇavacanenevā』』ti ettha evakārena upayogavacanaṃ vā bhummavacanaṃ vā nivāreti. Abhilāpoti abhimukhaṃ atthaṃ lapatīti abhilāpo, saddo. Āditoti verañjakaṇḍato. Etanti 『『tena samayena buddho bhagavā uruvelāya』』ntiādivacanaṃ. 『『Aññesupī』』ti vatvā tamevatthaṃ dassetuṃ vuttaṃ 『『ito paresū』』ti.

Yadi visesakāraṇaṃ natthi, kiṃ panetassa vacane payojananti codento āha 『『kiṃ panetassā』』tiādi. Etassāti 『『tena samayena buddho bhagavā uruvelāya』』ntiādivacanassa. Nidānadassanaṃ payojanaṃ nāmāti yojanā. Tamevatthaṃ vibhāvetumāha 『『yā hī』』tiādi. Yā pabbajjā ceva yā upasampadā ca bhagavato anuññātāti yojanā. Yāni ca anuññātānīti sambandho. Tānīti pabbajjādīni. Abhisambodhinti arahattamaggañāṇapadaṭṭhānaṃ sabbaññutaññāṇañca sabbaññutaññāṇapadaṭṭhānaṃ arahattamaggañāṇañca. Bodhimahāmaṇḍeti mahantānaṃ maggañāṇasabbaññutaññāṇānaṃ pasannaṭṭhāne bodhirukkhamūleti attho. Evantiādi nigamanaṃ.

Tatthāti yaṃ 『『tena samayena uruvelāya』』ntiādivacanaṃ vuttaṃ, tattha. Uruvelāyanti ettha urusaddo mahantapariyāyoti āha 『『mahāvelāya』』nti. 『『Vālikarāsimhī』』ti iminā velāsaddassa rāsatthaṃ dasseti, kālasīmādayo nivatteti. Yadi pana 『『urū』』ti vālikāya nāmaṃ, 『『velā』』ti mariyādāya, evañhi sati nanu uruyā velāti attho daṭṭhabboti āha 『『velātikkamanahetu āhaṭā uru uruvelā』』ti. Iminā velāya atikkamo velā uttarapadalopavasena, velāya āhaṭā uru uruvelā padavipariyāyavasenāti dasseti. Etthāti 『『uruvelāya』』ntipade. Tamevatthaṃ vibhāvento āha 『『atīte kirā』』tiādi. Anuppanne buddhe pabbajitvāti sambandho. Tāpasapabbajjanti isipabbajjaṃ, na samaṇapabbajjaṃ. Katikavattanti karaṇaṃ kataṃ, katena pavattaṃ katikaṃ, tameva vattaṃ katikavattaṃ. Akaṃsu kirāti sambandho. Yoti yo koci. Aññoti attanā aparo. So ākiratūti sambandho. Pattapuṭenāti paṇṇena katena puṭena. Tatoti katikavattakaraṇato. Tatthāti tasmiṃ padese. Tatoti mahāvālikarāsijananato, paranti sambandho. Nanti taṃ padesaṃ. Tanti mahāvālikarāsiṃ.

『『Bodhirukkhamūle』』ti ettha assattharukkhassa upacāravasena bodhīti nāmalabhanaṃ dassento āha 『『bodhi vuccati catūsu maggesu ñāṇa』』ntiādi. Iminā cattāri saccāni bujjhatīti bodhīti vacanatthena catūsu maggesu ñāṇaṃ bodhi nāmāti dasseti. Etthāti bodhimhi, bodhiyaṃ vā. Samīpatthe cetaṃ bhummavacanaṃ. Rukkhopīti pisaddena na maggañāṇamevāti dasseti. Mūleti āsanne. Paṭhamābhisambuddhoti anunāsikalopavasena sandhīti āha 『『paṭhamaṃ abhisambuddho』』ti. 『『Hutvā』』ti iminā 『『paṭhama』』ntipadassa bhāvanapuṃsakaṃ dasseti. Sabbapaṭhamaṃyevāti sabbesaṃ janānaṃ paṭhamameva abhisambuddho hutvāti sambandho. Eko eva pallaṅko ekapallaṅkoti avadhāraṇasamāsaṃ dassento āha 『『ekeneva pallaṅkenā』』ti. 『『Sakiṃ…pe… ābhujitenā』』ti iminā avadhāraṇaphalaṃ dasseti. Pallaṅkoti ca ūrubaddhāsanaṃ. Vimuttisukhaṃ paṭisaṃvedīti ettha tadaṅgādīsu (paṭi. ma. aṭṭha. 1.

我來將這段巴利文直譯成簡體中文： 1. 在"那時...等...在毗蘭若"等中似乎有具格的特殊原因,在"那時...等...初正覺"這裡雖然沒有,這是其組合。這是無與倫比的譬喻。"雖然"詞表示責備義,"但"詞表示尊重義。在"只以具格"這裡以"只"字排除賓格或處格。"言詞"是指向著義而言所以叫做言詞,即聲音。"從開始"是指從毗蘭若段。"這個"是指"那時佛世尊在優樓頻螺"等語。說"在其他也"后為顯示那個義說"從這以後"。 如果沒有特殊原因,那麼這語有什麼目的呢?提出質疑而說"這個什麼"等。"這個"是指"那時佛世尊在優樓頻螺"等語。"顯示因緣"叫做目的,這是其組合。為顯明那個義說"因為那些"等。因為那些出家和具足戒被世尊允許,這是其組合。"那些被允許"這是其組合。"那些"是指出家等。"正覺"是以阿羅漢道智為立足處的一切知智和以一切知智為立足處的阿羅漢道智。"在大菩提場"是指在偉大的道智和一切知智清凈處的菩提樹下,這是義。"如是"等是結語。 "在那裡"是指那"那時在優樓頻螺"等語說的,在那裡。在"優樓頻螺"這裡"uru"詞是大的同義詞所以說"在大沙"。以"沙堆"來顯示"vela"詞的堆積義,排除時限等。如果"uru"是沙的名稱,"vela"是邊界的,如是則應見"uru的vela"的義所以說"因超越邊界而帶來的沙叫做優樓頻螺"。以這個顯示邊界的超越是邊界以後詞省略,被邊界帶來的沙是優樓頻螺以詞位置轉變。"在這裡"是在"優樓頻螺"詞中。顯明那個義而說"過去據說"等。在佛未出世時出家,這是其組合。"苦行者出家"是指仙人出家,不是沙門出家。"約定規則"是指做了約定,由約定執行叫做約定,那就是規則叫做約定規則。據說他們做了,這是其組合。"任何"是指任何人。"另一個"是指除自己以外的。他應撒,這是其組合。"以葉筐"是指以葉子做的筐。"從那裡"是指從做約定規則。"在那裡"是指在那處所。"從那裡"是指從大沙堆產生,"之後"這是其組合。"那個"是指那個處所。"那個"是指那個大沙堆。 在"菩提樹下"這裡,顯示阿說他樹以比喻方式得"菩提"名而說"菩提叫做在四道中的智"等。以這個以"覺知四諦所以叫做菩提"的語詞義顯示在四道中的智叫做菩提。"在這裡"是指在菩提中,或在菩提。這是處格表示接近義。以"樹也"中的"也"字顯示不只是道智。"在根"是指在接近處。"初正覺"是以鼻音脫落方式連音所以說"初時正覺"。以"成為"顯示"初"詞的中性。"最初"是指成為在一切人之前正覺,這是其組合。"一座"是顯示限定複合詞所以說"只以一座"。以"一次...等...已結"顯示限定的結果。"座"是指盤腿坐。"受用解脫樂"這裡在暫時等(之中)...

1.104) pañcasu vimuttīsu paṭippassaddhisaṅkhātā phalasamāpatti evādhippetāti āha 『『phalasamāpattisukha』』nti. Phalasamāpattīti arahattaphalasamāpatti. Sā hi viruddhehi upakkilesehi muccitaṭṭhena vimuttīti vuccati, tāya sampayuttaṃ sukhaṃ vimuttisukhaṃ, catutthajjhānikaṃ arahattaphalasamāpattisukhaṃ. Athavā tāya jātaṃ sukhaṃ vimuttisukhaṃ, sakalakilesadukkhūpasamasukhaṃ . 『『Paṭisaṃvedayamāno』』tiiminā 『『paṭisaṃvedī』』ti ettha ṇīpaccayassa kattutthaṃ dasseti. Punappunaṃ suṭṭhu vadati anubhavatīti paṭisaṃvedī. Paṭisaṃvedī hutvā nisīdīti sambandho.

Paccayākāranti avijjādipaccayānaṃ uppādākāraṃ. Kasmā paccayākāro paṭiccasamuppādo nāmāti āha 『『paccayākāro hī』』tiādi. Hīti saccaṃ, yasmā vā. 『『Aññamañña』』ntiiminā 『『paṭiccā』』tipadassa kammaṃ dasseti, 『『sahite』』tiiminā saṃsaddassatthaṃ. 『『Dhamme』』tiiminā tassa sarūpaṃ. Etthāti imissaṃ vinayaṭṭhakathāyaṃ. Tatthāti 『『anulomapaṭiloma』』ntipade, anulomapaṭilomesu vā. Sveva paccayākāro vuccatīti yojanā. 『『Attanā kattabbakiccakaraṇato』』tiiminā anulomasaddassa sabhāvatthaṃ dasseti. Svevāti paccayākāro eva. Taṃ kiccanti attanā kattabbaṃ taṃ kiccaṃ. Tassa akaraṇatoti attanā kattabbakiccassa akaraṇato. Iminā paṭilomasaddassa sabhāvatthaṃ dasseti. Purimanayenevāti 『『avijjāpaccayā saṅkhārā』』tiādinā purimanayeneva. Vāti athavā. Pavattiyāti saṃsārapavattiyā. Anulomoti anukūlo, anurūpo vā. Itaroti 『『avijjāyatvevā』』tiādinā vutto paccayākāro. Tassāti pavattiyā. Paṭilomoti paṭiviruddho, etthāti 『『anulomapaṭiloma』』ntipade. Attho daṭṭhabboti ettha attho evāti sambhavato tassa phalaṃ vā 『『saddantaratthāpohanena saddo atthaṃ vadatī』』ti vacanato (udā. aṭṭha. 1; dī. ni. ṭī. 1.1; ma. ni. ṭī. 1.mulapariyāyasuttavaṇṇanā; saṃ. ni. ṭī. 1.1.oghatarayasuttavaṇṇanā; a. ni. ṭī. 1.

我來將這段巴利文直譯成簡體中文： 1.104. 在五種解脫中是指稱為寂靜的果定,所以說"果定樂"。"果定"是指阿羅漢果定。因為以從對立煩惱解脫義叫做解脫,與它相應的樂是解脫樂,是第四禪阿羅漢果定樂。或者由它生的樂是解脫樂,是一切煩惱苦寂止樂。以"正在受用"顯示在"受用者"這裡"ṇī"詞綴是作者義。一再好好地說即體驗叫做受用者。成為受用者而坐,這是其組合。 "緣起相"是指無明等諸緣的生起相。為什麼緣起相叫做緣起?所以說"因為緣起相"等。"hi"是真實,或是因為。以"互相"顯示"緣于"詞的業處,以"相結合"顯示"saṃ"詞的義。以"諸法"顯示它的自性。"在這裡"是指在這律註釋中。"在那裡"是在"順逆"詞中,或在順逆中。正是那緣起相被說,這是其組合。以"由自己應作事的作"顯示順詞的自性義。"正是那個"是指正是緣起相。"那個事"是指由自己應作那個事。"由那個不作"是指由自己應作事的不作。以這個顯示逆詞的自性義。"以前方式"是以"緣無明有行"等前方式。"或"是或者。"輪迴"是指輪迴轉起。"順"是適合的,或相應的。"另一個"是指以"但無明"等所說的緣起相。"對那個"是指對輪迴。"逆"是相違的。"在這裡"是指在"順逆"詞中。"義應見"在這裡正是義,或由可能它的果,根據"以排除其他聲義聲音說義"的語句。

1.rupādivaggavaṇṇanā) saddantaratthāpohanaṃ vā dassento āha 『『ādito panā』』tiādi. Yāvasaddo avadhivacano. Yāva antaṃ pāpetvāti sambandho. Itoti imehi vuttehi dvīhi atthehi. 『『Manasākāsī』』ti ettha ikāralopavasena sandhīti āha 『『manasi akāsī』』ti. Tatthāti 『『manasākāsī』』tipade. Yathāti yenākārena. Idanti imaṃ ākāraṃ. Tatthāti 『『avijjāpaccayā saṅkhārā』』tiādipāṭhe avayavattho evaṃ veditabboti yojanā. Samāsamajjhe tasaddena pubbapadasseva liṅgavacanāni gahetabbānīti āha 『『avijjā ca sā paccayo cā』』ti . Vākye pana tasaddena parapadasseva liṅgavacanāni gahetabbāni. 『『Avijjāpaccayā』』tipadaṃ 『『sambhavantī』』tipadena sambandhitabbanti āha 『『tasmā avijjāpaccayā saṅkhārā sambhavantī』』ti. Sabbapadesūti 『『saṅkhārapaccayā viññāṇa』』ntiādīsu sabbesu padesu.

Yathā panāti yenākārena pana. Idanti imaṃ ākāraṃ. Tatthāti 『『avijjāya…pe… nirodho』』tiādivākye. Avijjāyatvevāti ettha 『『bhaddiyotvevā』』tiādīsu viya 『『bhaddiyo iti evā』』ti padacchedo kattabbo, na evaṃ 『『avijjāya iti evā』』ti, atha kho 『『avijjāya tu evā』』ti kātabboti āha 『『avijjāya tu evā』』ti. 『『Pa atimokkhaṃ atipamokkha』』ntiādīsu (kaṅkhā. aṭṭha. nidānavaṇṇanā) viya upasaggabyattayena vuttaṃ, evamidha nipātabyattayena vuttanti daṭṭhabbaṃ. Tattha evasaddena sattajīvādayo nivatteti. Tusaddo pakkhantaratthajotako. Anulomapakkhato paṭilomasaṅkhātaṃ pakkhantaraṃ manasākāsīti attho. Asesavirāganirodhasaddo ayuttasamāso, uttarapadena ca tatiyāsamāsoti āha 『『virāgasaṅkhātena maggena asesanirodhā』』ti. Tattha asesasaddaṃ virāgasaddena sambandhamakatvā nirodhasaddena sambandhaṃ katvā atthassa gahaṇaṃ ayuttasamāso nāma. 『『Maggenā』』tiiminā virāgasaddassatthaṃ dasseti. Maggo hi virajjanaṭṭhena virāgoti vuccati. Saṅkhāranirodhoti ettha maggena nirodhattā anuppādanirodho hotīti āha 『『saṅkhārānaṃ anuppādanirodho hotī』』ti. Anuppādanirodhoti ca anuppādena nirodho samucchedavasena niruddhattā. Evanti yathā avijjāyatveva asesavirāganirodhā saṅkhāranirodho, evaṃ tathāti attho. Tatthāti 『『evametassā』』tiādivacane. Kevalasaddo sakalapariyāyoti āha 『『sakalassā』』ti, anavasesassāti attho. Athavā sattajīvādīhi amissitattā amissatthoti āha 『『suddhassa vā』』ti. 『『Sattavirahitassā』』ti iminā suddhabhāvaṃ dasseti. Dukkhakkhandhassāti ettha khandhasaddo rāsatthavācakoti āha 『『dukkharāsissā』』ti.

我來將這段巴利文直譯成簡體中文： 1.顯示排除其他聲義而說"但從開始"等。"直到"詞表示限度。直到達到終點,這是其組合。"從這裡"是指從這兩種所說的義。在"作意"這裡以"i"音脫落方式連音所以說"于意作"。"在那裡"是指在"作意"詞中。"如何"是指以何種行相。"這個"是指這個行相。"在那裡"是指在"緣無明有行"等文中分支義如是應知,這是其組合。在複合詞中以"那"詞應取前詞的性數所以說"無明且它是緣"。但在句中以"那"詞應取后詞的性數。"緣無明"詞應與"生起"詞連結,所以說"因此緣無明行生起"。"在一切詞"是指在"緣行有識"等一切詞中。 "但如何"是指但以何種行相。"這個"是指這個行相。"在那裡"是指在"無明...等...滅"等句中。在"但以無明"這裡,像在"但以跋提"等中應做"跋提 iti eva"的詞分析,不是這樣"avijjāya iti eva",而是應做"avijjāya tu eva"所以說"但無明"。像在"超越波羅提木叉為超勝波羅提木叉"等中以字首轉換而說,如是這裡應見是以不變詞轉換而說。在那裡以"eva"詞排除有情命等。"tu"詞表示另一邊義。從順邊作意了稱為逆的另一邊,這是義。"無餘離染滅"詞是不當複合詞,且與后詞是具格複合詞所以說"以稱為離染的道的無餘滅"。在那裡不與"無餘"詞結合"離染"詞而與"滅"詞結合取義叫做不當複合詞。以"以道"顯示離染詞的義。因為道以離染義叫做離染。在"行滅"這裡因為以道滅故成為不生滅所以說"成為行的不生滅"。"不生滅"是指以不生的滅因為以斷絕方式滅。"如是"是指如何但以無明無餘離染滅有行滅,如是這樣,這是義。"在那裡"是指在"如是這"等語中。"純"詞是全的同義詞所以說"全部的",是指無餘的。或者因為不與有情命等混雜所以叫做不混義所以說"或清凈的"。以"離有情"顯示清凈性。在"苦蘊"這裡蘊詞表示堆積義所以說"苦堆"。

Etamatthaṃviditvāti ettha etasaddassa visayaṃ dassetuṃ vuttaṃ 『『yvāya』』ntiādi. Tattha 『『avijjādivasena…pe… nirodho hotī』』ti yvāyaṃ attho vuttoti yojanā. Samudayo ca hotīti sambandho. Viditavelāyanti pākaṭavelāyaṃ pasiddhakāleti attho. Imaṃ udānanti ettha imasaddo vuccamānāpekkho. Tasmiṃ atthe vidite satīti yojanā. Pajānanatāyāti pakārena jānanabhāvassa. Somanassayuttañāṇasamuṭṭhānanti somanassena ekuppādādivasena yuttena ñāṇena samuṭṭhānaṃ, yuttaṃ vā ñāṇasaṅkhātaṃ samuṭṭhānaṃ udānanti sambandho. Tattha udānanti kenaṭṭhena udānaṃ? Udānaṭṭhena, modanaṭṭhena, kīḷanaṭṭhena cāti attho. Kimidaṃ udānaṃ nāma? Pītivegasamuṭṭhāpito udāhāro. Yathā (udā. aṭṭha. ganthārambhakathā) hi yaṃ telādiminitabbavatthu mānaṃ gahetuṃ na sakkoti visanditvā gacchati, taṃ 『『avaseko』』ti vuccati. Yañca jalaṃ taḷākaṃ gahetuṃ na sakkoti, ajjhottharitvā gacchati, taṃ 『『ogho』』ti vuccati. Evamevaṃ yaṃ pītivegasamuṭṭhāpitaṃ vitakkavipphāraṃ hadayaṃ sandhāretuṃ na sakkoti, so adhiko hutvā anto asaṇṭhahitvā vacīdvārena nikkhamanto paṭiggāhakanirapekkho udāhāraviseso 『『udāna』』nti vuccati. 『『Attamanavācaṃ nicchāresī』』ti iminā udadhātussa udāhāratthaṃ dasseti.

Tassāti udānassa attho evaṃ veditabboti yojanā. Yadāti ettha dāpaccayassa atthavākyaṃ dassento āha 『『yasmiṃ kāle』』ti. Haveti 『『byatta』』nti imasmiṃ atthe nipāto. Byattaṃ pākaṭanti hi attho. Pātubhavantīti ettha pātunipātassa atthassa 『『have』』ti nipātena vuttattā bhūdhātusseva atthaṃ dassento āha 『『uppajjantī』』ti. Anuloma paṭiloma paccayākāra paṭivedhasādhakāti anulomato ca paṭilomato ca paccayākārassa paṭivijjhanassa sādhakā. Bodhipakkhiyadhammāti bodhiyā maggañāṇassa pakkhe bhavā sattatiṃsa dhammā. Athavā pātunipātena saha 『『bhavantī』』tipadassa atthaṃ dassento āha 『『pakāsantī』』ti. Imasmiṃ naye havesaddo ekaṃsatthavācako. Have ekaṃsenāti hi attho. Abhisamayavasenāti maggañāṇavasena . Maggañāṇañhi yasmā abhimukhaṃ cattāri saccāni samecca ayati jānāti, tasmā abhisamayoti vuccati.

『『Kilesasantāpanaṭṭhenā』』ti iminā ābhuso kilese tāpetīti ātāpoti vacanatthaṃ dasseti. Na vīriyasāmaññaṃ hoti, atha kho sammappadhānavīriyamevāti āha 『『sammappadhānavīriyavato』』ti. Iminā ātāpīti ettha īpaccayassa vantuatthaṃ dasseti. Ārammaṇūpanijjhānalakkhaṇena cāti kasiṇādiārammaṇaṃ upagantvā nijjhānasabhāvena aṭṭhasamāpattisaṅkhātena jhānena ca. Lakkhaṇūpanijjhānalakkhaṇena cāti aniccādilakkhaṇaṃ upagantvā nijjhānasabhāvena vipassanāmaggaphalasaṅkhātena jhānena ca. 『『Bāhitapāpassā』』ti iminā bāhito aṇo pāpo anenāti brāhmaṇoti vacanatthaṃ dasseti. Aṇasaddo hi pāpapariyāyo. 『『Khīṇāsavassā』』ti iminā tassa sarūpaṃ dasseti. Athassāti atha assa, tasmiṃ kāle brāhmaṇassāti attho. Yā etā kaṅkhā vuttāti sambandho. 『『Ko nu kho…pe… avocā』』tiādinā (saṃ. ni. 2.12) nayena ca tathā 『『katamaṃ nu kho…pe… avocā』』tiādinā (saṃ. ni. 2.35) nayena ca paccayākāre vuttāti yojanā. No kallo pañhoti ayutto pañho, duppañho esoti attho. Tathāti evaṃ, tato aññathā vā. Yā ca soḷasa kaṅkhā (ma. ni. 1.18; saṃ. ni.

我來將這段巴利文直譯成簡體中文： 知道這義,這裡為顯示"eta"詞的範圍說"這個"等。在那裡"以無明等...等...有滅"這個義被說,這是其組合。"且生起"這是其組合。"在了知時"是指在明顯時在著名時,這是義。在"這個自說"這裡"這"詞期待所說的。當那義被了知時,這是其組合。"由了知性"是由以方式了知的性質。"與喜悅相應智生起"是與喜悅以同生等方式相應的智的生起,或與稱為智的相應生起叫做自說,這是其組合。在那裡"自說"以什麼義是自說?以自說義,以歡喜義,以遊戲義,這是義。什麼叫做這自說?由喜悅力生起的發語。因為如同不能容受應量的油等物質溢流而去,那叫做"溢出"。水不能容於池中,漫流而去,那叫做"洪流"。正如此,由喜悅力生起的尋思擴充套件心不能容受,它成為過多而不住于內,從語門出來不期待接受者的特殊發語叫做"自說"。以"發出喜悅語"顯示"ud"語根的發語義。 "那個"自說的義如是應知,這是其組合。在"當"這裡顯示"dā"詞綴的義句說"在那時"。"have"是在"明顯"這義的不變詞。因為明顯清楚這是義。在"顯現"這裡因為"pātu"不變詞的義以"have"不變詞說了所以只顯示"bhū"語根的義說"生起"。"順逆緣起通達的成就"是從順和從逆通達緣起的成就。"菩提分法"是在菩提即道智一邊的三十七法。或者顯示與"pātu"不變詞一起的"生起"詞的義說"顯明"。在這方式中"have"詞表示一向義。因為"have"是一向這是義。"以現觀"是以道智。因為道智以向著四諦會合而進行了知,所以叫做現觀。 以"以煩惱熾燃義"顯示"熾熱"為"極度使煩惱熾燃"的語詞義。不是一般精進,而是正勤精進所以說"具正勤精進"。以這個顯示在"熾熱"這裡"ī"詞綴是具有義。"以所緣專注特相和"是以遍等所緣趣近的專注自性稱為八定的禪那和。"以相專注特相和"是以無常等相趣近的專注自性稱為觀道果的禪那和。以"已除惡者"顯示"除了惡的微細者"為"婆羅門"的語詞義。因為"aṇa"詞是惡的同義詞。以"漏盡者"顯示它的自性。"然後他"是然後對他,在那時對婆羅門這是義。"那些疑"這是其組合。以"到底是誰...等...說"等方式和以"到底是什麼...等...說"等方式在緣起中說,這是其組合。"非適當問"是不當問,這是惡問這是義。"如是"是這樣,或以那不同。"那十六疑";

2.20) āgatāti sambandho. Apaṭividdhattā kaṅkhāti yojanā. Soḷasa kaṅkhāti atītavisayā pañca, anāgatavisayā pañca, paccuppannavisayā chāti soḷasavidhā kaṅkhā. Vapayantīti vi apayanti, ikāralopenāyaṃ sandhi. Vityūpasaggo dhātvatthānuvattako, apayanti – saddo apagamanatthoti āha 『『apagacchantī』』ti. 『『Nirujjhantī』』tiiminā apagamanatthameva pariyāyantarena dīpeti. 『『Kasmā』』ti iminā 『『yato pajānāti sahetudhamma』』nti vākyassa pubbavākyakāraṇabhāvaṃ dasseti. Sahetudhammanti ettha saha avijjādihetunāti sahetu, saṅkhārādiko paccayuppannadhammo. Sahetu ca so dhammo cāti sahetudhammoti vacanatthaṃ dassento āha 『『avijjādikenā』』tiādi . 『『Paṭivijjhatī』』ti iminā pajānā tīti ettha ñādhātuyā avabodhanatthaṃ dasseti, māraṇatosanādike atthe nivatteti. Itīti tasmā, vapayantīti yojanā.

2.Paccayakkhayassāti paccayānaṃ khayaṭṭhānassa asaṅkhatassāti yojanā. Tatrāti dutiyaudāne. Khīyanti paccayā etthāti khayaṃ, nibbānanti āha 『『paccayānaṃ khayasaṅkhātaṃ nibbāna』』nti. 『『Aññāsī』』ti iminā avedīti ettha vidadhātuyā ñāṇatthaṃ dasseti, anubhavanalābhādike nivatteti. Tasmā vapayantīti sambandho. Vuttappakārāti paṭhamaudāne vuttasadisā. Dhammāti bodhipakkhiyadhammā, catuariyasaccadhammā vā.

我來將這段巴利文直譯成簡體中文： 2.20. "已來"是其組合。"因未通達而有疑"這是其組合。十六疑是：過去境五種,未來境五種,現在境六種,是為十六種疑。"消散"是彼此消散,以"i"音脫落方式連音。"vi"字首隨語根義,消散詞是離去義所以說"離去"。以"滅"顯示離去義的另一種方式。以"為什麼"顯示"因爲了知有因法"句的前句因緣。"有因法"這裡是與無明等因一起是有因,行等緣生法。"有因且那法"是有因法的語詞義,以"以無明等"等顯示。以"通達"顯示在"了知"這裡"ñā"語根的了悟義,排除殺生等義。"如是"是因此,"消散"是其組合。 2.緣儘是指諸緣盡處,不生滅處,這是其組合。"在那裡"是在第二自說。"諸緣在此盡"是盡,是涅槃所以說"稱為諸緣盡的涅槃"。以"你知"顯示在"知"這裡"vid"語根的智義,排除體驗獲得等義。"因此消散"是其組合。"如所說"是與第一自說中所說相似。"諸法"是菩提分法,或四聖諦法。

1. Imaṃ udānaṃ udānesīti sambandho. Yena maggena viditoti yojanā. Tatrāti tatiyaudāne. So brāhmaṇo tiṭṭhatīti sambandho. Tehi uppannehi bodhipakkhiyadhammehi vā yassa ariyamaggassa catusaccadhammā pātubhūtā, tena ariyamaggena vā vidhūpayanti yojanā. Vuttappakāranti suttanipāte vuttappakāraṃ. Mārasenanti kāmādikaṃ dasavidhaṃ mārasenaṃ. 『『Vidhamento』』tiiminā vidhūpayanti ettha dhūpadhātuyā vidhamanatthaṃ dasseti, limpanatthādayo nivatteti. 『『Viddhaṃ sento』』tiiminā vidhamentoti ettha dhamudhātuyā dhaṃsanatthaṃ dasseti, saddatthādayo nivatteti. 『『Sūriyova obhāsaya』』ntipadassa 『『sūriyo ivā』』ti atthaṃ dassento āha 『『yathā』』tiādi. Sūriyoti ādicco. So hi yasmā paṭhamakappikānaṃ sūraṃ janeti, tasmā sūriyoti vuccati. Abbhuggatoti abhimukhaṃ uddhaṃ ākāsaṃ gato, abbhaṃ vā ākāsaṃ uggato. Abbhasaddo hi ākāsapariyāyo. Ākāso hi yasmā ābhuso bhāti dippati, tasmā 『『abbha』』nti vuccati. Ayaṃ panettha opammasaṃsandanaṃ – yathā sūriyo obhāsayanto tiṭṭhati, evaṃ brāhmaṇo saccāni paṭivijjhanto. Yathā sūriyo andhakāraṃ vidhamento tiṭṭhati, evaṃ brāhmaṇo mārasenampi vidhūpayantoti.

Etthāti etesu tīsu udānesu. Paṭhamaṃ udānaṃ uppannanti sambandho. Imissā khandhakapāḷiyā udānapāḷiṃ saṃsandanto āha 『『udāne panā』』tiādi . Udāne pana vuttanti sambandho. Tanti udāne vuttavacanaṃ, vuttanti sambandho. Accayenāti atikkamena, tamevatthaṃ vibhāvento āha 『『tadā hī』』tiādi. Tadāti 『『sve āsanā vuṭṭhahissāmī』』ti rattiṃ uppāditamanasikārakāle. Bhagavā manasākāsīti sambandho. Purimā dve udānagāthā ānubhāvadīpikā hontīti yojanā. Tassāti paccayākārapajānanapaccayakkhayādhigamassa. Ekekamevāti anulomapaṭilomesu ekekameva. Paṭhamayāmañcāti accantasaṃyoge upayogavacanaṃ, nirantaraṃ paṭhamayāmakālanti attho. Idha panāti imasmiṃ khandhake pana. Tamevatthaṃ vitthārento āha 『『bhagavā hī』』tiādi. Tattha bhagavā udānesīti sambandho. Visākhapuṇṇamāyāti visākhāya yuttāya puṇṇamāya. 『『Aruṇo uggamissatī』』ti vattabbasamayeti sambandho. Sabbaññutanti sabbaññubhāvaṃ, anāvaraṇañāṇanti attho. Tatoti aruṇuggamanato. Taṃ divasanti bhummatthe upayogavacanaṃ, tasmiṃ divaseti hi attho. Accantasaṃyoge vā, taṃ divasaṃ kālanti hi attho. Evaṃ manasi katvāti yathā taṃ divasaṃ anulomapaṭilomaṃ manasākāsi, evaṃ manasi katvāti attho. Itīti evaṃ. 『『Bodhirukkhamūle…pe… nisīdī』』ti evaṃ vuttaṃ taṃ sattāhanti yojanā. Tatthevāti bodhirukkhamūleyeva.

1. Ajapālakathā

我來將這段巴利文直譯成簡體中文： 3.說這自說,這是其組合。以那道被知,這是其組合。"在那裡"是在第三自說。那婆羅門住立,這是其組合。由那些已生的菩提分法或由此四諦法已顯現的聖道,或由那聖道驅散,這是其組合。"如所說"是如經集中所說。"魔軍"是欲等十種魔軍。以"驅散"顯示在"驅散"這裡"dhūpa"語根的驅散義,排除塗抹等義。以"破壞"顯示在"驅散"這裡"dhamu"語根的破壞義,排除聲等義。顯示"如太陽照耀"句的"如同太陽"義而說"如"等。"太陽"是日。因為他對最初劫人生起勇氣,所以叫做太陽。"升起"是向前向上去到虛空,或升到虛空。因為"abbha"詞是虛空的同義詞。因為虛空極度光耀照耀,所以叫做"abbha"。這裡是這樣的譬喻對應 - 如同太陽照耀而住立,如是婆羅門通達諸諦。如同太陽驅散黑暗而住立,如是婆羅門也驅散魔軍。 "在這裡"是在這三個自說中。第一自說已生起,這是其組合。對照這犍度文與自說文而說"但在自說"等。但在自說中說,這是其組合。"那個"是在自說中所說語,被說這是其組合。"過"是越過,顯明那個義而說"因為那時"等。"那時"是在"明天將從座起"夜間生起作意時。世尊作意,這是其組合。前兩個自說偈顯示威力,這是其組合。"那個"是指了知緣起和證得緣盡。"每一個"是在順逆每一個。"且第一夜分"是絕對結合的賓格,是指連續第一夜分時,這是義。"但在這裡"是但在這犍度中。詳說那個義而說"因為世尊"等。在那裡世尊說自說,這是其組合。"毗舍佉滿月"是與毗舍佉相應的滿月。"曙光將升起"應說的時候,這是其組合。"一切知"是一切知性,是無障礙智這是義。"從那裡"是從曙光升起。"那天"是處格義的賓格,因為是在那天這是義。或絕對結合,因為是那整天這是義。"如是作意"是如那天作意順逆,如是作意這是義。"如是"是這樣。"在菩提樹下...等...坐"如是所說那七日,這是其組合。"正在那裡"是正在菩提樹下。 2.阿阇波羅論

4.Na bhagavāti ettha nakāro 『『upasaṅkamī』』ti padena yojetabbo, na upasaṅkhamīti hi attho. Tamhā samādhimhāti tato arahattaphalasamāpattisamādhito. Anantarameva anupasaṅkamanaṃ upamāya āvikaronto āha 『『yathā panā』』tiādi. Iccevaṃ vuttaṃ na hotīti yojanā. Idanti idaṃ atthajātaṃ. Etthāti 『『bhutvā sayatī』』ti vākye. Evanti upameyyajotako. Idhāpīti imissaṃ 『『atha kho bhagavā』』tiādipāḷiyampi. Idanti ayamattho dīpito hotīti yojanā. Etthāti 『『atha kho bhagavā』』tiādipāṭhe.

Aparānipīti pallaṅkasattāhato aññānipi. Tatrāti 『『aparānipī』』tiādivacane. Bhagavati nisinne satīti yojanā. Kirasaddo vitthārajotako . Kiṃ nu khoti parivitakkanatthe nipāto. Ekaccānanti appesakkhānaṃ ekaccānaṃ. Tāsanti devatānaṃ. Balādhigamaṭṭhānanti balena tejasā adhigamaṭṭhānaṃ. Animisehīti ummisehi. Sattāhanti kammatthe cetaṃ upayogavacanaṃ, accantasaṃyoge vā. Evañhi sati 『『kāla』』nti kammaṃ veditabbaṃ. Taṃ ṭhānanti animisehi akkhīhi olokiyamānaṭṭhānaṃ. Athāti animisasattāhassa anantare. Ratanacaṅkameti ratanamaye caṅkame. Taṃ ṭhānanti caṅkamaṭṭhānaṃ. Tatoti caṅkamasattāhato. Ratanagharanti ratanamayaṃ gehaṃ. Tatthāti ratanaghare abhidhammapiṭakaṃ vicinantoti sambandho. Etthāti ratanaghare, abhidhammapiṭake vā, niddhāraṇe cetaṃ bhummavacanaṃ. Taṃ ṭhānanti abhidhammapiṭakavicinanaṭṭhānaṃ.

Evantiādi pubbavacanassa nigamavasena pacchimavacanassa anusandhinidassanaṃ. Tenāti ajapālānaṃ nisīdanakāraṇena. Assāti nigrodhassa. 『『Ajapālanigrodhotveva nāma』』nti iminā upacāravasena nāmalabhanaṃ dasseti. Ajapā brāhmaṇā lanti nivāsaṃ gaṇhanti etthāti ajapālo, uṇhakāle vā antopaviṭṭhe aje attano chāyāya pāletīti ajapālo, ajapālo ca so nigrodho ceti ajapālanigrodhoti vacanatthānipi pakaraṇantaresu (udā. aṭṭha. 4) dassitāni. Tatrāpīti ajapālanigrodhepi. Bodhitoti bodhirukkhato. Etthāti ajapālanigrodhe. Bhagavati nisinneti yojanā. Tatthāti 『『atha kho aññataro』』tiādivacane. Soti brāhmaṇo. Diṭṭhamaṅgaliko nāmāti diṭṭhasutamutasaṅkhātesu tīsu maṅgalikesu diṭṭhamaṅgaliko nāma kirāti attho. 『『Mānavasena…pe… vuccatī』』ti iminā 『『huṃhu』』nti karotīti huṃhuṅko, huṃhuṅko jāti sabhāvo imassāti huṃhuṅkajātikoti vacanatthaṃ dasseti.

我來將這段巴利文完整直譯成簡體中文： 4.不世尊,在這裡"na"字應與"親近"詞連線,意思是不親近。從那個阿羅漢果定之定。緊接著不親近以譬喻顯示而說"如何"等。如是所說不成,這是其組合。"這"是這些義。"在這裡"是在"食已睡"句中。"如此"是顯示所比喻者。"在此"是在"爾時世尊"等文中。"這"是顯示此義。"在這裡"是在"爾時世尊"等語段。 其餘的,從跏趺坐七日起的其餘。"在那裡"是在"其餘的"等語中。世尊坐時,這是其組合。"kira"詞是詳細顯示詞。"nu 何"是思慮義連線詞。"某些"是少數的某些。"那些"是諸天。力獲得處是以力威德獲得處。"不眨"是睜開。"七日"是業格,或絕對結合。如是者,應知"時節"為業。"那處"是以不眨眼睛觀察之處。"爾後"是不眨七日之後。在寶殿行走,在寶所成的行走道。"那處"是行走處。"從那裡"是從行走七日。寶屋是以寶所成之屋。"在那裡"是在寶屋中研究阿毗達磨藏,這是其組合。"在這裡"是在寶屋,或阿毗達磨藏中,是限定處格。"那處"是研究阿毗達磨藏之處。 "如此"等是前語段結尾處后語段連線之顯示。"以此"是阿阇波羅坐的緣由。"彼"是無憂樹。以"阿阇波羅無憂樹實為名"顯示借指名。阿阇波羅梵志在此居住,所以是阿阇波羅,或在炎熱時在自己影中遮蔽羊羔,所以是阿阇波羅,阿阇波羅和那無憂樹,所以是阿阇波羅無憂樹,這語詞義在其他篇章中也已顯示。"在那裡"是在阿阇波羅無憂樹。"從菩提"是從菩提樹。"在這裡"是在阿阇波羅無憂樹。世尊坐時,這是其組合。"在那裡"是在"爾時另一位"等語中。"彼"是婆羅門。"名為所見吉祥"是在所見、所聞、所思三種吉祥中的所見吉祥。"以青年之性...說"顯示"作呼嚕"是作呼嚕,以呼嚕為生性,這是語詞義的顯示。

Tenāti brāhmaṇena. Sikhāppattanti aggappattaṃ. Tassāti udānassa. Yoti puggalo, paṭijānātīti sambandho. 『『Na diṭṭhamaṅgalikatāyā』』ti iminā avadhāraṇaphalaṃ dasseti. 『『Bāhitapāpadhammattā』』ti iminā bāhito pāpo dhammo anenāti bāhitapāpadhammoti vacanatthaṃ dasseti. 『『Huṃhuṅkārapahānenā』』ti iminā natthi huṃhuṅkāro imassāti nihuṃhuṅkoti vacanatthaṃ dasseti. Rāgādikasāvābhāvenāti iminā natthi rāgādikasāvo imassāti nikkasāvoti vacanatthaṃ dasseti. 『『Bhāvanānuyogayuttacittatāyā』』ti iminā yataṃ anuyuttaṃ attaṃ cittaṃ imassāti yatattoti vacanatthaṃ dasseti. Ettha hi yatasaddo vīriyavācako, yatadhātuyā nipphanno, attasaddo cittapariyāyo. Yatasaddassa yamudhātuyā ca nipphannabhāvaṃ dassetuṃ vuttaṃ 『『sīlasaṃvarena vā』』tiādi. 『『Saññatacittatāyā』』ti iminā yamati saṃyamatīti yataṃ, yataṃ attaṃ cittaṃ imassāti yatattoti vacanatthaṃ dasseti. Saccāni vidanti jānantīti vedānīti vacanatthena maggañāṇāni vedāni nāmāti dassento āha 『『catumaggañāṇasaṅkhātehi vedehī』』ti. 『『Catumaggañāṇasaṅkhātāna』』nti vibhattipariṇāmaṃ katvā 『『vedāna』』ntipadena yojetabbo. Antanti nibbānaṃ. Tañhi yasmā saṅkhārānaṃ avasāne jātaṃ, tasmā antanti vuccati. Puna antanti arahattaphalaṃ. Tañhi yasmā maggassa pariyosāne pavattaṃ, tasmā antanti vuccati. 『『Maggabrahmacariyassa vusitattā』』ti iminā vusitaṃ maggasaṅkhātaṃ brahmacariyaṃ anenāti vusitabrahmacariyoti vacanatthaṃ dasseti. Dhammena brahmavādaṃ vadeyyāti vuttavacanassa atthaṃ dassento āha 『『brāhmaṇo ahanti etaṃ vādaṃ dhammena vadeyyā』』ti. Dhammenāti bhūtena sabhāvena. Loketi ettha sattalokovādhippetoti āha 『『sakale lokasannivāse』』ti.

1. Mucalindakathā

我來將這段巴利文直譯成簡體中文： "以此"是以婆羅門。"達到頂點"是達到最高點。"那個"是自說。"誰"是人,承認這是其組合。以"不以所見吉祥性"顯示限定的果。以"已除惡法性"顯示"由此已除惡法"為"已除惡法"的語詞義。以"捨棄呼嚕"顯示"此無呼嚕"為"無呼嚕"的語詞義。以"無貪等垢性"顯示"此無貪等垢"為"無垢"的語詞義。以"與修習相應心性"顯示"此調伏相應自心"為"調伏自我"的語詞義。這裡"調伏"詞表示精進,由"yata"詞根派生,"自我"詞是心的同義詞。為顯示"調伏"詞和"yamu"詞根的派生說"以戒律攝護或"等。以"攝心性"顯示"調伏即攝護"為調伏,"此調伏自心"為"調伏自我"的語詞義。因為"見即知"為"明"的語詞義,道智叫做明,而顯示說"以稱為四道智的明"。做"稱為四道智的"變格變化后應與"明"詞連線。"邊際"是涅槃。因為它生於諸行的終點,所以叫做邊際。又"邊際"是阿羅漢果。因為它生於道的終點,所以叫做邊際。以"因已住梵行道"顯示"由此已住稱為道的梵行"為"已住梵行"的語詞義。顯示"應以法說梵語"所說語的義而說"應以法說我是婆羅門這個語"。"以法"是以真實自性。在"世間"這裡意指有情世間所以說"在整個世間聚集"。 3.目真鄰陀論;

5.Akālameghoti ettha vappādikālassa abhāvā na akālo hoti, atha kho vassakāle asampattattā akāloti āha 『『asampatte vassakāle』』ti. 『『Uppannamegho』』ti iminā akāle uppanno megho akālameghoti vacanatthaṃ dasseti. Gimhānaṃ pacchime māseti jeṭṭhamūlamāse. Tasminti meghe. Sītavātaduddinīti ettha sītena vātena dūsitaṃ dinaṃ imissā vaṭṭalikāyāti sītavātaduddinīti vacanatthaṃ dassento āha 『『sā ca panā』』tiādi. Sā ca pana sattāhavaṭṭalikā sītavātaduddinī nāma ahosīti sambandho. 『『Samīpe pokkharaṇiyā nibbatto』』ti iminā mucalindassa samīpe nibbatto mucalindoti vacanatthaṃ dasseti. Mucalindoti ca niculo. So nīpoti ca piyakoti ca vuccati. Nāgassa bhogo ekopi sattābhujattā 『『bhogehī』』ti bahuvacanavasena vuttaṃ. Tasminti nāgarāje ṭhite satīti yojanā. Tassāti nāgarājassa. Tasmāti yasmā bhaṇḍāgāragabbhapamāṇaṃ ahosi, tasmā. Ṭhānassa kāraṇaṃ paridīpeti anenāti ṭhānakāraṇaparidīpanaṃ 『『mā bhagavantaṃ sīta』』ntiādivacanaṃ. Soti nāgarājā. Hīti saccaṃ. Pāḷiyaṃ 『『bādhayitthā』』ti kiriyāpadaṃ ajjhāharitabbanti āha 『『mā sītaṃ bhagavantaṃ bādhayitthā』』ti. Tatthāti 『『mā bhagavantaṃ sīta』』ntiādivacane. Sattāhavaṭṭalikāya satīti sambandho. Tampīti uṇhampi. Nanti bhagavantaṃ. Tassāti nāgarājassa. Ubbiddhanti uddhaṃ chiddaṃ. Viddhachiddasaddā hi pariyāyā. Ākāsaṃ meghapaṭalapaṭicchannaṃ āsannaṃ viya hoti, meghapaṭalavigame dūraṃ viya upaṭṭhāti, tasmā vuttaṃ 『『meghavigamena dūrībhūta』』nti. Vigatavalāhakanti ettha vigatasaddo apagatatthavācako, valāhakasaddo meghapariyāyoti āha 『『apagatamegha』』nti. Indanīlamaṇi viya dibbatīti devoti vacanatthena ākāso devo nāmāti āha 『『devanti ākāsa』』nti. Attano rūpanti attano nāgasaṇṭhānaṃ. Iminā sakavaṇṇanti ettha sakasaddo attavācako, vaṇṇasaddo saṇṭhānavevacanoti dasseti.

Sukho vivekoti ettha tadaṅga vikkhambhana samuccheda paṭippassaddhinissaraṇavivekasaṅkhātesu pañcasu vivekesu nibbānasaṅkhāto nissaraṇaviveko ca kāyacittaupadhivivekasaṅkhātesu tīsu vivekesu nibbānasaṅkhāto upadhiviveko ca gahetabboti āha 『『nibbānasaṅkhāto upadhiviveko』』ti. 『『Catumaggañāṇasantosenā』』ti iminā tuṭṭhassāti ettha piṇḍapātasantosādike nivatteti. Sutadhammassāti ettha sutasaddo vissutapariyāyoti āha 『『pakāsitadhammassā』』ti, pākaṭasaccadhammassāti attho. Passatoti ettha maṃsacakkhussa karaṇabhāvena āsaṅkā bhaveyyāti āha 『『ñāṇacakkhunā』』ti. 『『Akuppanabhāvo』』ti iminā abyāpajjanti ettha byāpādasaddassa dosavācakabhāvo ca ṇyapaccayassa bhāvattho ca dassito. Etenāti 『『abyāpajja』』ntipadena. Mettāpubbabhāgoti abyāpajjassa pubbabhāge mettāya uppannabhāvo. Pāṇabhūtesu saṃyamoti ettha pāṇabhūtasaddā vevacanabhāvena sattesu eva vattantīti āha 『『sattesu cā』』ti. Karuṇāpubbabhāgoti saṃyamassa pubbabhāge karuṇāya uppannabhāvo. Yāti yā virāgatā. Anāgāmimaggassa kāmarāgassa anavasesapahānattā vuttaṃ 『『etena anāgāmimaggo kathito』』ti. Yāthāvamānassa arahattamaggena niruddhattā vuttaṃ 『『asmi…pe… kathita』』nti. Itoti arahattato.

1. Rājāyatanakathā

我來將這段巴利文直譯成簡體中文： 5."非時云"這裡因播種等時節的缺乏不是非時,而是因為在雨季未到所以是非時,故說"在未到雨季"。以"生起云"顯示"非時生起的云"為"非時云"的語詞義。"夏季最後月"是阇提月和目羅月。"在那"是在雲中。"寒風惡日"這裡顯示"此輪以寒風所壞之日"為"寒風惡日"的語詞義而說"但彼"等。但彼七日輪名為寒風惡日,這是其組合。以"生在蓮池邊"顯示"生在目真鄰陀邊"為"目真鄰陀"的語詞義。"目真鄰陀"即是無憂樹。它也叫做尼波樹和叢樹。龍的一個盤也因為七重所以以複數方式說"以諸盤"。"在那"是在龍王住立時,這是其組合。"那個"是龍王。"因此"是因為如藏庫室量,所以。"顯示處所緣"是"莫令世尊寒"等語顯示處所的原因。"彼"是龍王。"實"是真實。在聖典中"損惱"動詞應補充所以說"莫令寒損惱世尊"。"在那裡"是在"莫令世尊寒"等語中。在七日輪時,這是其組合。"那個也"是熱也。"彼"是世尊。"彼"是龍王。"高"是向上的孔。因為破和孔是同義詞。虛空被雲層遮蔽顯現近似,雲層消散顯現似遠,所以說"以云消散成遠"。"離云"這裡"離"詞表示離去義,"云"詞是云的同義詞所以說"離去云"。因為"如青玉寶光耀"為"天"的語詞義,虛空叫做天所以說"天是虛空"。"自己色"是自己龍形。以此顯示在"自色"這裡"自"詞表示自身,"色"詞是形狀同義詞。 "樂離"這裡在斷、鎮伏、徹斷、息止、出離離稱為五種離中應取稱為涅槃的出離離和在身離、心離、依離稱為三種離中應取稱為涅槃的依離所以說"稱為涅槃的依離"。以"以四道智喜足"顯示在"喜足者"這裡排除托缽喜足等。在"聞法者"這裡"聞"詞是顯著的同義詞所以說"顯明法者",是明顯聖法者這是義。"見"這裡因為肉眼為工具可能有疑惑所以說"以智眼"。以"不動性"顯示在"無害"這裡"害"詞表示嗔義和"ṇya"詞綴表示性義。以此"無害"詞。慈之前分是無害的前分慈生起性。"在生物上制止"這裡生物詞以同義詞只用于有情所以說"且在有情"。悲之前分是制止的前分悲生起性。"那個"是那個離染性。因為不還道完全斷除欲貪所以說"以此說不還道"。因為我慢以阿羅漢道滅除所以說"以...說阿羅漢道"。"從這"是從阿羅漢。 4.王處論

6.Pācīnakoṇeti puratthimaasse, pubbadakkhiṇadisābhāgeti attho. Rājāyatanarukkhanti khīrikārukkhaṃ. Tena kho pana samayenāti ettha tasaddassa visayaṃ pucchitvā dassento āha 『『katarena samayenā』』ti. Nisinnassa bhagavatoti yojanā. Devarājasaddassa aññe pajāpatiādayo devarājāno nivattetuṃ 『『sakko』』ti vuttaṃ. Tanti harītakaṃ. Paribhuttamattasseva bhagavatoti sambandho. Nisinne bhagavati.

『『Tena kho pana samayenā』』ti iminā yena samayena bhagavā rājāyatanamūle nisīdi, tena kho pana samayenāti atthaṃ dasseti. Ukkalajanapadatoti ukkalanāmakā janapadamhā. Yasmiṃ dese bhagavā viharati, taṃ desanti yojanā. Etthāti 『『taṃ desaṃ addhānamaggappaṭipannā』』tipade. Tesanti vāṇijānaṃ. Ñātisālohitasaddānaṃ aññamaññavevacanattā 『『ñātī』』ti vutte sālohitasaddassa attho siddhoti dassetuṃ vuttaṃ 『『ñātibhūtapubbā devatā』』ti. Sāti devatā. Nesanti vāṇijānaṃ. Tatoti apavattanakāraṇā. Teti vāṇijā . Idanti apavattanaṃ. Balinti upahāraṃ. Tesanti vāṇijānaṃ. 『『Sabbimadhuphāṇitādīhi yojetvā』』ti padaṃ pubbāparāpekkhaṃ, tasmā majjhe vuttaṃ. Patimānethāti ettha māna pūjāyaṃ pemaneti dhātupāṭhesu (saddanītidhātumālāyaṃ 18 nakārantadhātu) vuttattā pūjanapemanaṃ nāma atthato upaṭṭhahananti āha 『『upaṭṭhahathā』』ti. Taṃ voti ettha taṃsaddo patimānanavisayo, vosaddo tīsu vosaddesu tumhasaddassa kāriyo vosaddo, so ca catutthyatthoti āha 『『taṃ patimānaṃ tumhāka』』nti. Vokāro hi tividho tumhasaddassa kāriyo, yovacanassa kāriyo, padapūraṇoti. Tattha tumhasaddassa kāriyo pañcavidho paccattaupayogakaraṇasampadānasāmivacanavasenāti. Tattha tumhasaddakāriyo sampadānavacano idhādhippeto. Tenāha 『『tumhāka』』nti. 『『Ya』』ntisaddassa visayo paṭiggahaṇatthoti āha 『『yaṃ paṭiggahaṇa』』nti. Assāti bhaveyya. Yo patto ahosīti yojanā. Assāti bhagavato. Soti patto. Sujātāya āgacchantiyā evāti sambandho. Anādare cetaṃ sāmivacanaṃ. Tenāti antaradhāyahetunā. Assāti bhagavato. Hatthesūti karaṇatthe cetaṃ bhummavacanaṃ. Hatthehīti hi attho. Kimhīti kena.

我來將這段巴利文直譯成簡體中文： 6."在東隅"是在東方角,是在東南方區域這是義。"王處樹"是乳木樹。"在那個時候"這裡問顯示"ta"詞的範圍而說"在哪個時候"。世尊坐時,這是其組合。為排除其他生主等天王而說"帝釋"顯示天王詞。"那個"是訶梨勒果。世尊剛食用時,這是其組合。世尊坐時。 以"在那個時候"顯示世尊在王處樹下坐時,在那個時候這個義。"從郁伽羅國"是從名為郁伽羅的國。世尊住在那個地方,那個地方,這是其組合。"在這裡"是在"走上那個地方的大路"句中。"那些"是諸商人。因為親屬和血親詞互為同義所以說"親屬"時血親詞的義成就而說"曾為親屬的天神"。"她"是天神。"他們"是諸商人。"從那裡"是從離去因。"他們"是諸商人。"這個"是離去。"供品"是供養品。"他們"是諸商人。"以油蜜糖等攪合"詞期待前後,所以說在中間。在"恭敬"這裡因為在詞根書中說"māna是敬愛中"所以敬愛實際是侍奉而說"侍奉"。"那個給你們"這裡"那個"詞是恭敬的範圍,"vo"詞是在三種"vo"詞中是"你們"詞的替代"vo"詞,它是與格義所以說"那個恭敬給你們"。因為"vo"有三種:你們詞的替代、第一人稱替代、句子填充。其中"你們"詞的替代有五種:主格、賓格、具格、與格、屬格。其中這裡意指"你們"詞替代的與格。所以說"給你們"。顯示"yan"詞的範圍是接受義而說"那個接受"。"可能"是可能是。誰是缽,這是其組合。"他"是世尊。"彼"是缽。當善生來時,這是其組合。這是不關心的屬格。"以此"是以消失因。"他"是世尊。"在手中"這是作用義的處格。因為意思是"以手"。"以什麼"是以什麼。

Itoti āsaḷhīmāsajuṇhapakkhapañcamito. Ettakaṃ kālanti etaṃ pamāṇaṃ ekūnapaññāsadivasakālaṃ. Jighacchāti ghasitumicchā. Pipāsāti pātumicchā. Assāti bhagavato. Cetasā-cetosaddānaṃ sambandhāpekkhattā tesaṃ sambandhaṃ dassetuṃ vuttaṃ 『『attano』』ti ca 『『bhagavato』』ti ca. Imehi sambandhisaddānamasadisattā sambandhopi asadisoti dasseti. Attanoti catunnaṃ mahārājānaṃ. Samāsoyeva avayavīpadhāno hoti, vākyaṃ pana avayavapadhānoyevāti dassento āha 『『catūhi disāhī』』ti. Pāḷiyaṃ 『『āgantvā』』ti pāṭhaseso yojetabbo. 『『Silāmaye』』ti iminā silāmayameva selāmayanti atthaṃ dasseti. Idanti 『『selāmaye patte』』ti vacanaṃ. Yeti muggavaṇṇasilāmaye patte. Tatoti indanīlamaṇimayapattaupanāmanato, paranti sambandho. Tesanti catunnaṃ mahārājānaṃ. Cattāropi adhiṭṭhahīti sambandho . Yathāti yenākārena, adhiṭṭhiyamāneti yojanā. Ekasadisoti ekaṃsena sadiso. Adhiṭṭhite patteti sambandho. Patteti ca karaṇatthe bhummavacanaṃ. Pattena paṭiggahesīti hi attho. Paccaggheti ettha ekāro smiṃvacanassa kāriyoti āha 『『paccagghasmi』』nti. Paṭi agghanti padavibhāgaṃ katvā paṭisaddo pāṭekkattho, 『『aggha』』nti sāmaññato vuttepi mahagghatthoti dassento āha 『『pāṭekkaṃ mahagghasmi』』nti. Iminā cattāro ekato hutvā na mahagghā honti, pāṭekkaṃ pana mahagghā hontīti dasseti. Atha vā saupasaggo paccagghasaddo abhinavapariyāyoti āha 『『abhinave』』ti. Abhinavoti ca aciratanavatthussa nāmaṃ. Aciratanavatthu aciratanattā abbhuṇhaṃ viya hoti, tasmā vuttaṃ 『『abbhuṇhe』』ti. 『『Taṅkhaṇe nibbattasmi』』nti iminā tamevatthaṃ vibhāveti. Dvevācikātipadassa samāsavasena ca taddhitavasena ca nipphannabhāvaṃ dassento āha 『『dve vācā』』tiādi. Pattāti ettha eko itisaddo luttaniddiṭṭho. Iti tasmā dvevācikāiti atthoti yojanā. Teti vāṇijā. Athāti tasmiṃ kāle. Teti kese. Tesanti vāṇijānaṃ. Pariharathāti attano abhivādanapaccuṭṭhānaṭṭhānanti paṭiggahetvā, paricchinditvā vā harathāti attho. Teti vāṇijā. Amatenevāti amatena iva, abhisittā ivāti yojanā.

1. Brahmayācanakathā

我來將這段巴利文直譯成簡體中文： "從那裡"是從阿薩爾月月圓半月第五日。"這麼長時間"是這個量,即不到五十天的時間。"飢餓"是想吃的慾望。"渴"是想喝的慾望。"他"是世尊。因為"心"詞與"心"詞有關係所以顯示他們的關係而說"自己的"和"世尊的"。因為這些關係詞不相同所以關係也不同,這是顯示。"自己的"是四大王。雖然是整體但主要是部分,而句子主要是部分,這是顯示而說"四方"。在聖典中應補充"來"字。以"石製"顯示"石製"即是"石質"這個義。"這個"是"石質缽"這句話。"誰"是色如豆的石質缽。"從那裡"是從青玉缽的奉獻,這是其組合。"他們"是四大王。"四個都接受"這是其組合。"如何"是以何種方式,被接受這是其組合。"一樣"是一方面相同。"在被接受的缽"這是其組合。"缽"這是作用格處格。因為意思是"以缽"。"接受"這裡"e"是處格詞尾。分開"paṭi"和"aggha"詞,前者是重複義,後者雖然一般說是價值,但顯示是大價值所以說"個別大價值"。以此顯示四個在一起不是大價值,但個別是大價值。或者"paccaggha"詞是新的同義詞所以說"新"。"新"是近期事物的名稱。近期事物因近期性好像常新,所以說"常新"。以"在當下生起"顯示那個義。顯示"dvevācikā"詞是通過複合和派生產生的。"缽"這裡一個"iti"詞被省略。所以組合爲"dvevācikā"這個義。"他們"是諸商人。"爾時"是在那個時候。"他們"是頭髮。"他們"是諸商人。"供養"是接受自己問候和起立的處所,或限定而供養,這是義。"他們"是諸商人。"如同不死"是如同不死,好像被灑灌注這是其組合。 5.梵天請求論

1. Bhagavā upasaṅkamīti sambandho. Tasminti ajapālanigrodhe. Āciṇṇasamāciṇṇoti ācarito sammācarito, na ekassa buddhassa āciṇṇo, atha kho sabbabuddhānaṃ āciṇṇasamāciṇṇo, atiāciṇṇo niccāciṇṇoti attho. Saṅkhepena vuttamatthaṃ vitthārento āha 『『jānanti hī』』tiādi. Dhammadesananti bhagavato dhammadesanaṃ, dhammadesanatthāya vā bhagavantaṃ, bhagavantaṃ vā dhammadesanaṃ. Tatoti yācanakāraṇā. Hīti saccaṃ, yasmā vā. Lokasannivāso brahmagaruko yasmā, iti tasmā uppādessantīti yojanā. Itītiādi nigamanaṃ.

Tatthāti parivitakkanākārapāṭhe. 『『Pañcakāmaguṇesu allīya』』ntīti iminā allīyanti abhiramitabbaṭṭhena lagganti etthāti ālayā pañca kāmaguṇāti vacanatthaṃ dasseti. Allīyantīti lagganti. 『『Pañca kāmaguṇe allīyantī』』tipi pāṭho, evaṃ sati allīyanti abhiramitabbaṭṭhena seviyantīti ālayā pañca kāmaguṇāti vacanattho kātabbo. Allīyantīti sevanti. Teti pañca kāmaguṇā. 『『Yadida』』ntipadassa yaṃ idanti padavibhāgaṃ katvā 『『ya』』nti ca 『『ida』』nti ca sabbanāmapadanti āsaṅkā bhaveyyāti āha 『『yadidanti nipāto』』ti. Iminā tīsu liṅgesu dvīsu ca vacanesu vināsaṃ, vikāraṃ vā visadisaṃ vā naayanattā nagamanattā abyayaṃ nāmāti dasseti, attho pana sabbanāmatthoyevāti daṭṭhabbaṃ. Tassāti 『『yadida』』ntinipātassa, atthoti sambandho. Ṭhānanti 『『ṭhānaṃ』』itipadaṃ. Paṭiccasamuppādanti 『『paṭiccasamuppādo』』itipadaṃ. Atthopi yuttoyevāti daṭṭhabbaṃ. Imesanti saṅkhārādīnaṃ paccayuppannānaṃ. Paccayāti avijjādikāraṇā. 『『Idappaccayā evā』』ti iminā idappaccayatāti ettha tāpaccayassa svatthaṃ dīpeti 『『devatā』』tiādīsu (khu. pā. aṭṭha. evamiccādipāṭhavaṇṇanā) viya.

So mamassa kilamathoti ettha taṃsaddassa visayaṃ dassento āha 『『yā ajānantānaṃ desanā nāmā』』ti, iminā 『『deseyyaṃ, na ājāneyyu』』nti dvinnameva kiriyāpadānaṃ tasaddassa visayabhāvaṃ dasseti, na ekassa kiriyāpadassa. Soti desanāsaṅkhāto kāyavacīpayogo, iminā vākyavisaye tasaddo uttarapadasseva liṅgavacanāni gaṇhātīti dasseti, samāsamajjhe pana tasaddo pubbapadasseva liṅgavacanāni gaṇhāti. Tena vuttaṃ 『『avijjā ca sā paccayo cā』』ti (udā. aṭṭha. paṭhamabodhisuttavaṇṇanā) ca 『『abhidhammo ca so piṭakañcā』』ti ca (pārā. aṭṭha.

我來將這段巴利文直譯成簡體中文： 7.世尊親近,這是其組合。"在那裡"是在阿阇波羅無憂樹。"慣行熟習"是已行善行,不是一位佛的慣行,而是一切諸佛的慣行熟習,極其慣行永久慣行這是義。詳說略說義而說"因為知"等。"說法"是世尊的說法,或為說法而世尊,或世尊的說法。"從那裡"是從請求因。"實"是真實,或因為。因為世間聚集重視梵天,如是所以將生起,這是其組合。"如是"等是結論。 "在那裡"是在思慮相語段。以"傾向於五欲功德"顯示"傾向即以樂著義執著於此"為"所傾處是五欲功德"的語詞義。"傾向"是執著。也有"傾向五欲功德"的讀法,如是應作"傾向即以樂著義親近"為"所傾處是五欲功德"的語詞義。"傾向"是親近。"他們"是五欲功德。分開"yadidaṃ"為"yaṃ"和"idaṃ"詞,可能有疑惑"yaṃ"和"idaṃ"是代詞所以說"yadidaṃ是不變詞"。以此顯示因為在三性兩數中不變化、不改變、不相異,不行不去所以叫做不變詞,但應知義是代詞義。"那個"是"yadidaṃ"不變詞的義,這是其組合。"處"是"處"這個詞。"緣起"是"緣起"這個詞。應知義也正確。"這些"是從行等所生。"緣"是從無明等因。以"idappaccayā 如是"顯示在"idappaccayatā"這裡"tā"詞綴顯示自義,如在"天神"等中。 "那將是我的疲勞"這裡顯示"taṃ"詞的範圍而說"對於不知者說法",以此顯示"我說,他們不瞭解"兩個動詞是"taṃ"詞的範圍,不是一個動詞。"那個"是說法稱為身語加行,以此顯示在句子範圍中"taṃ"詞取后詞的性數,但在複合詞中"taṃ"詞取前詞的性數。所以說"無明且它是緣"和"阿毗達磨且它是藏"。

1.paṭhamamahāsaṅgītikathā; dha. sa. aṭṭha. nidānakathā) ādi . Kilamathoti kāyakilamanahetu. Kilamati anenāti kilamatho. Assāti bhaveyya. Sāti kāyavacīpayogasaṅkhātā desanā. Vihesāti kāyavihiṃsāhetu. Vihiṃsati imāyāti vihesā. Cittena pana buddhānaṃ kilamatho vā vihesā vā natthi arahattamaggena samucchinnattā . 『『Paṭibhaṃsū』』ti ettha paṭīti kammappavacanīyayogattā 『『bhagavanta』』nti ettha sāmyatthe upayogavacananti āha 『『bhagavato』』ti. 『『Anu acchariyā』』ti iminā 『『na acchariyā』』ti padavibhāgaṃ nivatteti, punappunaṃ acchariyāti attho. Paṭibhaṃsūti ettha paṭisaddo paṭibhānattho, bhādhātu khāyanatthoti āha 『『paṭibhānasaṅkhātassa ñāṇassa gocarā ahesu』』nti. 『『Gocarā ahesu』』nti iminā khāyanaṃ nāma atthato gocarabhāvena bhavananti dasseti.

Meti mama, mayā vā, adhigataṃ dhammaṃ pakāsitunti sambandho. Ariyamaggasotassa paṭi paṭisotanti vutte nibbānamevāti āha 『『paṭisotaṃ vuccati nibbāna』』nti. Nibbānagāminti ariyamaggaṃ. Ariyamaggo hi yasmā nibbānaṃ gamayati, tasmā nibbānagāmīti vuccati. Tamokhandhenāti ettha tamasaddo avijjāpariyāyo, khandhasaddo rāsatthoti āha 『『avijjārāsinā』』ti. 『『Ajjhotthaṭā』』ti iminā āvuṭāti ettha vudhātu āvaraṇatthoti dasseti. Appossukkatāyāti ettha apatyūpasaggo abhāvattho, tāpaccayo bhāvatthoti āha 『『nirussukkabhāvenā』』ti.

我來將這段巴利文直譯成簡體中文： 1.第一次大結集論; "疲勞"是身體疲勞因。以此疲勞為疲勞。"可能"是可能是。"她"是稱為身語加行的說法。"惱害"是身體損害因。以此損害為惱害。但以心諸佛沒有疲勞或惱害,因為以阿羅漢道已斷除。在"現起"這裡因為"paṭi"與業用語結合,所以在"世尊"這裡為主格義的賓格而說"世尊的"。以"anu acchariyā"排除"na acchariyā"詞分解,意思是一再稀有。在"現起"這裡"paṭi"詞是智慧義,"bhā"詞根是顯現義所以說"成為稱為智慧的所緣"。以"成為所緣"顯示顯現實際是以所緣義存在。 "我"是我的,或被我,顯示所證法,這是其組合。說"聖道流的反流"即是涅槃所以說"反流叫做涅槃"。"趣向涅槃"是聖道。因為聖道使趣向涅槃,所以叫做趣向涅槃。在"暗蘊"這裡"暗"詞是無明的同義詞,"蘊"詞是堆積義所以說"以無明堆"。以"覆蓋"顯示在"遮蔽"這裡"vu"詞根是遮蓋義。在"少欲"這裡"apa"字首是無義,"tā"詞綴是性義所以說"以無慾性"。

8.Loketi sattaloke. Mahābrahmeti mahābrahmāno. Apparajakkhajātikāti ettha appaṃ rajaṃ akkhimhi etesanti apparajakkhā, apparajakkhā jāti sabhāvo etesanti apparajakkhajātikāti vacanatthaṃ dassento āha 『『paññāmaye』』tiādi. 『『Paññāmaye』』ti iminā maṃsamayeti atthaṃ nivatteti. Etesanti sattānaṃ. Dhammassāti tupaccayayoge chaṭṭhīkammaṃ. Āpubbo ñādhātu paṭivijjhanatthoti āha 『『paṭivijjhitāro』』ti.

Saṃvijjati malaṃ etesanti samalā, pūraṇakassapādikā cha satthāro, tehi. 『『Rāgādīhī』』ti iminā malasarūpaṃ dasseti. Avāpuretanti ettha avapubbo ca āpubbo ca puradhātu vivaraṇatthoti āha 『『vivara eta』』nti. Vakārassa pakāraṃ katvā 『『apāpureta』』ntipi pāṭho . Amatasaddassa salilādayo nivattetuṃ vuttaṃ 『『nibbānassā』』ti. Ime sattā suṇantūti sambandho. Vimalenāti ettha visaddo abhāvatthoti āha 『『abhāvato』』ti. Iminā natthi malaṃ etassāti vimaloti vacanatthaṃ dasseti . 『『Sammāsambuddhenā』』ti iminā aññapadatthasarūpaṃ dasseti. Anukkamena maggena bujjhitabbanti anubuddhanti vutte catusaccadhammo gahetabboti āha 『『catusaccadhamma』』nti.

『『Selamaye』』ti iminā silāya nibbatto seloti vacanatthaṃ dasseti. 『『Sabbaññutaññāṇenā』』ti iminā samantacakkhusarūpaṃ dasseti. Bhagavā tvampīti yojanā. Dhammasaddo paññāpariyāyoti āha 『『dhammamayaṃ paññāmaya』』nti. Apeto soko imassāti apetasoko, bhagavā. Sokaṃ avataratīti sokāvatiṇṇā, janatā. Sokāvatiṇṇañca jātijarābhibhūtañcāti casaddo yojetabbo. Iminā casaddo luttaniddiṭṭhoti dasseti.

『『Bhagavā』』tipadaṃ 『『vīro』』tiādīsu yojetabbaṃ. 『『Vīriyavantatāyā』』ti iminā vīraṃ yassatthīti vīroti vacanatthaṃ dasseti. Saddasatthesu ālapanapadesu viggaho na kātabboti idaṃ ālapanāvatthaṃ sandhāya vuttaṃ, idha pana tesamatthadassanatthāya viggaho vuttoti daṭṭhabbaṃ. 『『Devaputta…pe… vijitattā』』ti iminā vijito mārehi saṃgāmo anenāti vijitasaṅgāmoti vacanatthaṃ dasseti. Ettha ca khandhamāro maccumārena saṅgahito dvinnaṃ mārānaṃ ekato vijitattā. 『『Sattavāho』』ti paṭhamakkharena ca 『『satthavāho』』ti dutiyakkharena ca yutto. Tattha satthavāho viyāti 『『satthavāho』』ti upacārena vutte dutiyakkharena yutto, satte vahahīti sattavāhoti mukhyato vutte paṭhamakkharena yutto. Idha pana paṭhamakkharena yuttoti āha 『『satte vahatīti sattavāho』』ti. Natthi iṇaṃ imassāti aṇaṇo bhagavā.

9.Buddhacakkhunāti ettha cakkhu duvidhaṃ maṃsacakkhuñāṇacakkhuvasena. Tatthāpi maṃsacakkhu duvidhaṃ pasādacakkhusasambhāracakkhuvasena. Tattha pasādarūpaṃ pasādacakkhu nāma, bhamukaṭṭhiparicchinno maṃsapiṇḍo sasambhāracakkhu nāma. Ñāṇacakkhu pana pañcavidhaṃ (paṭi. ma. aṭṭha. 1.

我來將這段巴利文直譯成簡體中文： 8."世間"是在有情世間。"大梵"是諸大梵天。在"少塵種性"這裡"眼中有少塵"為少塵,"少塵是他們的種性本性"為少塵種性,顯示語詞義而說"在慧眼"等。以"慧眼"排除肉眼這個義。"他們"是諸有情。"法的"是與"tu"詞綴結合時為第六格賓格。"ā"字首和"ñā"詞根是通達義所以說"通達者"。 "有垢"是他們有垢,即富蘭那迦葉等六師,以他們。以"貪等"顯示垢的自性。在"開啟"這裡"ava"字首和"ā"字首及"pura"詞根是開啟義所以說"開啟"。把"v"變成"p"也有"apāpureta"的讀法。為排除"不死"詞的水等而說"涅槃的"。這些有情聽,這是其組合。在"無垢"這裡"vi"字首是無義所以說"因無"。以此顯示"此無垢"為無垢的語詞義。以"正等覺"顯示其他詞的自性。"隨順道所覺"是所覺時應取四聖諦法所以說"四聖諦法"。 以"石製"顯示"由石生"為"石"的語詞義。以"一切智智"顯示"普眼"的自性。"世尊你也"這是其組合。法詞是慧的同義詞所以說"法制即慧制"。"離此愁"為離愁,即世尊。"陷入愁"為陷愁,即人們。"陷愁和被生老勝"應連線"和"字。以此顯示"和"字被省略。 "世尊"詞應連線于"勇士"等。以"有勇氣性"顯示"此有勇"為勇士的語詞義。在聲明書中不應對呼格詞作分解,這是就呼格義而說,但這裡為顯示它們的義而說分解應知。以"因勝天子...等"顯示"由此勝諸魔戰"為"勝戰"的語詞義。這裡蘊魔被死魔所攝因為兩魔一起被勝。與第一字"sattha"和第二字"vāha"結合。其中以比喻說"如商隊領袖"時與第二字結合,以本義說"引導眾生"時與第一字結合。但這裡與第一字結合所以說"引導眾生為引導者"。"此無債"為無債的世尊。 9."以佛眼"這裡眼有兩種:肉眼和智眼。其中肉眼也有兩種:凈眼和俱眼。其中凈色叫做凈眼,以眉骨為限的肉團叫做俱眼。但智眼有五種;

1.3) dibbadhammapaññābuddhasamantacakkhuvasena. Tattha dibbacakkhuabhiññāñāṇaṃ dibbacakkhu nāma, heṭṭhimamaggattayaṃ dhammacakkhu nāma, arahattamaggañāṇaṃ paññācakkhu nāma, indriyaparopariyattañāṇañca āsayānusayañāṇañca buddhacakkhu nāma, sabbaññutaññāṇaṃ samantacakkhu nāma. Idha pana 『『buddhacakkhunā』』ti vuttattā yathāvuttadveñāṇāniyevāti āha 『『indriya…pe… ñāṇena cā』』ti. Hīti saccaṃ. Yesanti sattānaṃ. Saddhādīnīti ādisaddena vīriyasatisamādhipaññindriyāni saṅgaṇhāti. Tikkhānīti tikhiṇāni. Mudūnīti sukhumatarāni. Ākārāti kāraṇā. Imāni tīṇi dukāni bāhiratthasamāsavasena vuttāni. Sukhena viññāpetabbāti suviññāpayā, tathā duviññāpayāti vacanatthaṃ dassento āha 『『ye kathitakāraṇa』』ntiādi . Paraloko ca vajjañca paralokavajjāni, tāni bhayato passantīti paralokavajjabhayadassāvinoti vacanatthaṃ dassento āha 『『ye』』tiādi. Imāni dve dukāni kitavasena vuttāni, idha pacchimaduke 『『na appekacce paralokavajjabhayadassāvino』』ti dutiyapadaṃ na vuttaṃ, paṭisambhidāmaggapāḷiyaṃ (paṭi. ma. 1.111) pana yugaḷavasena vuttaṃ. Uppalāni ettha santīti uppalinīti vacanatthena gaccho vā latā vā pokkharaṇī vā vanaṃ vā 『『uppalinī』』ti vuccati, idha pana 『『vana』』nti āha 『『uppalavane』』ti. Nimuggāneva hutvāti sambandho. Posayantīti vaḍḍhanti, iminā antonimuggāneva hutvā posayantīti antonimuggaposīnīti vacanatthaṃ dasseti. 『『Udakena sama』』nti iminā udakena samaṃ samodakaṃ, samodakaṃ hutvā ṭhitānīti atthaṃ dasseti. 『『Atikkamitvā』』ti iminā accuggammātipadassa atiuggantvāti atthaṃ dasseti.

Paṭicchannena āropitāti pārutā, na pārutā apārutā. Apārutā nāma atthato vivaraṇāti āha 『『vivaṭā』』ti soti ariyamaggo . Hīti saccaṃ. Pacchimapadadvayeti gāthāya uttamapadadvaye. Ayamevatthoti ayaṃ vakkhamāno evaṃ attho daṭṭhabboti yojanā. Hīti vitthāro. Na bhāsinti ettha uttamapurisattā 『『aha』』nti vuttaṃ. 『『Devamanujesu』』ti vattabbe ekasesavasena 『『manujesū』』ti vuttanti āha 『『devamanussesū』』ti.

1. Pañcavaggiyakathā

我來將這段巴利文直譯成簡體中文： 1.3）天眼、法眼、慧眼、佛眼、普眼。其中天眼神通智叫做天眼,下三道叫做法眼,阿羅漢道智叫做慧眼,根上下智和意樂隨眠智叫做佛眼,一切智智叫做普眼。但這裡說"以佛眼"所以是如前所說的兩種智所以說"以根...等...智和"。"實"是真實。"他們"是諸有情。"信等"以"等"字攝受精進、念、定、慧根。"利"是銳利。"軟"是更細膩。"相"是因。這三對依外義複合而說。"易知"是應易知,同樣"難知"顯示語詞義而說"誰已說因"等。"來世和過失"是來世過失,"他們見彼等為怖畏"為見來世過失怖畏,顯示語詞義而說"誰"等。這兩對依過去分詞而說,這裡在后一對中沒說"有些非見來世過失怖畏"第二句,但在無礙解道聖典中是成對說的。"此有青蓮"為青蓮,以此語詞義叢或藤或池或林叫做"青蓮",但這裡說"林"所以說"在青蓮林"。成為完全沉入,這是其組合。"養"是增長,以此顯示"成為內沉入而養"為內沉入養的語詞義。以"與水平"顯示與水平為同水,成為同水而住這個義。以"超越"顯示"極超"詞為超上這個義。 "覆蓋所升"為覆蓋,非覆蓋為開。開實際是開顯所以說"開顯"。"彼"是聖道。"實"是真實。"后兩句"是偈的最後兩句。"此義"是此將說義應知,這是其組合。"實"是詳說。在"不說"這裡因為第一人稱所以說"我"。在應說"天人"時依一詞盡而說"人"所以說"天人"。 6.五比丘論

10.Ṭhānuppattiyāti kāraṇena uppattiyā. Nikkileso jāti sabhāvo imassāti nikkilesajātiko. 『『Ñāṇa』』nti avisesena vuttepi atthato anāvaraṇañāṇamevāti āha 『『sabbaññutaññāṇa』』nti. Itoti 『『dhammaṃ desessāmī』』ti parivitakkadivasato, heṭṭhāti sambandho. Devatā pana āḷārassa kālaṅkaraṇameva jānāti, na ākiñcaññāyatane nibbattabhāvaṃ. Bhagavā pana sabbaṃ jānāti, tena vuttaṃ 『『ākiñcaññāyatane nibbatto』』ti. 『『Parihīnattā』』ti iminā mahājāniyoti ettha hādhātuyā atthaṃ dasseti. Assāti āḷārassa. Mahatī jāniassāti 『『mahājāniko』』ti vattabbe kakārassa yakāraṃ katvā 『『mahājāniyo』』ti vuttaṃ. Akkhaṇeti brahmacariyavāsāya anokāse, ākiñcaññāyataneti attho. Hiyyoti anantarātītāhe. Sopīti udako rāmaputtopi. Pisaddo āḷārāpekkho. Tattha āḷāro kālāmo yāvaākiñcaññāyatanajhānalābhī hoti, tasmā ākiñcaññāyatane nibbatto. Udako rāmaputto yāvanevasaññānāsaññāyatanajhānalābhī hoti, tasmā nevasaññānāsaññāyatane nibbattoti daṭṭhabbaṃ. 『『Bahukārā』』ti ca 『『bahūpakārā』』ti ca pāṭhassa dvidhā yuttabhāvaṃ dassetuṃ vuttaṃ 『『bahukārāti bahūpakārā』』ti. Pesitattabhāvaṃ manti yojanā. Iminā pahitattanti ettha attasaddo kāyavācakoti dasseti.

1. Antarāsaddena yuttattā 『『gayaṃ, bodhi』』nti ettha sāmyatthe upayogavacananti āha 『『gayāya ca bodhimaṇḍassa cā』』ti.

Gāthāya catūsu sabbasaddesu dutiyo sabbasaddo anavasesattho, sesā sāvasesatthāti dassento āha 『『sabbaṃ tebhūmakadhamma』』ntiādi. Vacanattho suviññeyyova. Arahattaphalassāpi taṇhākkhayattā vuttaṃ 『『taṇhākkhaye nibbāne』』ti. Sayaṃsaddo attapariyāyo, abhiññāyasaddo tu tvāpaccayantoti āha 『『attanāva jānitvā』』ti. 『『Sabbaṃ catubhūmakadhamma』』nti iminā ñādhātuyā kammaṃ dasseti. 『『Ayaṃ me ācariyo』』ti uddisanākāradassanaṃ.

『『Lokuttaradhamme』』ti iminā lokiyadhamme pana ācariyo (mi. pa. 4.5.11) atthīti dasseti. Paṭipuggaloti ettha paṭisaddo paṭibhāgatthoti āha 『『paṭibhāgapuggalo』』ti. Sadisapuggalo nāma natthīti attho. Sītibhūtoti sīti hutvā bhūto, sītibhāvaṃ vā patto.

Kāsīnanti bahuvacanavasena vuttattā janapadānaṃ nāmaṃ. Janapadasamūhassa raṭṭhanāmattā vuttaṃ 『『kāsiraṭṭhe』』ti. 『『Nagara』』nti iminā purasaddo nagarapariyāyoti dasseti. Paṭilābhāyāti paṭilābhāpanatthāya. 『『Bheri』』nti iminā dundubhisaddo bherivācakoti dasseti. Bheri hi 『『duṃdu』』ntisaddena ubhi pūraṇametthāti dundubhīti vuccati. Dakārarakārānaṃ saṃyogaṃ katvā dundrubhītipi pāṭho atthi, so apāṭhoyeva. 『『Paharissāmī』』ti ettha pahārasaddena āhaññinti ettha āpubbahanadhātuyā atthaṃ dasseti, ssāmisaddena ajjataniiṃvibhattiyā anāgatakāle pavattabhāvaṃ, itisaddena gamanākāravācakassa itisaddassa lopabhāvaṃ dasseti.

Anantajinoti anantasaṅkhātassa sabbaññutaññāṇassa padaṭṭhānabhūtena arahattamaggañāṇena sabbakilesārīnaṃ jitavā, etena phalūpacārena anantajinabhāvaṃ dasseti. Huveyya pāvusoti ettha 『『huveyya api āvuso』』ti padavibhāgaṃ katvā hudhātu sattatthavācako, apisaddo evaṃnāmavācakoti dassento āha āvuso 『『evaṃ nāma bhaveyyā』』ti. Vakārassa pakāraṃ katvā 『『hupeyyā』』ti pāṭhopi yujjatiyeva.

我來將這段巴利文直譯成簡體中文： 10.由於"因"而生起,這是其組合。"無煩惱種性"為無煩惱的本性。雖然說"智"但實際上是無障礙智所以說"一切智智"。"從那裡"即從思慮那天日而來,這是其組合。但天神祇知阿拉臘的死亡,不知他在無所有處生起。但世尊知一切,所以說"生在無所有處"。以"因衰退"顯示在"大智"這裡"hā"詞根的義。"他"是阿拉臘。應說"大智者"但把"k"變成"y"而說"大智"。"時刻"是梵行住無時機,即在無所有處。"昨日"是前一日。"他也"即烏陀迦·蘭摩子。"pi"詞是指阿拉臘。在那裡阿拉臘·迦蘭摩直至得無所有處禪,所以生在無所有處。烏陀迦·蘭摩子直至得非想非非想處禪,所以生在非想非非想處應知。為顯示"多功德"和"多助益"兩種讀法的正確性而說"多功德即多助益"。"被派遣的自性"是我,這是其組合。以此顯示在"被派遣"這裡"atta"詞是身語的指稱。 11.因與"中間"詞結合所以說"迦耶、菩提"這裡為主格義的賓格。 在偈的四個"一切"詞中第二個"一切"詞是無餘義,其餘是有餘義,這是顯示而說"一切三界法"等。語義很容易瞭解。因為阿羅漢果也是滅盡渴愛所以說"在滅盡渴愛的涅槃"。"自"詞是自我的同義詞,"通達"詞是"tvā"詞綴所以說"自己通達"。以"一切三界法"顯示"ñā"詞根的作用。"這是我的老師"是指示方式的顯示。 以"出世間法"顯示在世間法中也有老師。"對應者"這裡"paṭi"詞是對應義所以說"對應者"。沒有相同者這是義。"變涼"是變成涼,或達到涼狀。 "迦尸"是複數說法所以是國名。因為國家集合的國名所以說"在迦尸國"。以"城"顯示"城"詞是"城"的同義詞。"為獲得"是爲了獲得。以"鼓"顯示"鼓"詞是"鼓"的指稱,因為"鼓"是以"duṃdu"音聲而滿足所以叫"鼓"。把"d"和"r"結合也有"dundrubhī"的讀法,但那是非讀法。在"我將擊"這裡以"擊"詞顯示"擊"義,以"ssāmi"詞顯示未來時態,以"iti"詞顯示錶示行為方式的"iti"詞的省略。 "無邊勝利者"是以無邊智慧即阿羅漢道智為基礎勝利一切煩惱敵,以此果稱呼為"無邊勝利者"。"可能是,朋友"這裡分開為"可能也,朋友","hu"詞根是表示七種義,"api"詞是表示某名稱所以說"可能也這樣名為"。把"v"變成"p"也有"hupeyyā"的讀法也成立。

1. 『『Atthāya paṭipanno』』ti iminā bāhullassa atthāya paṭipanno bāhullikoti vacanatthaṃ dasseti. Padhānatoti dukkaracariyāya padahanato. 『『Bhaṭṭho』』ti iminā vibbhantoti ettha vipubbabhamudhātuyā anavaṭṭhānattho nāma atthato bhaṭṭhoti dasseti. Sotanti ettha sotasaddassa sotaviññāṇādivācakattā 『『sotindriya』』nti vuttaṃ. Iriyāyāti ettha iriyanaṃ caraṇaṃ iriyāti vacanatthaṃ dassento āha 『『dukkaracariyāyā』』ti. Abhijānātha noti ettha nosaddo nusaddatthoti āha 『『abhijānātha nū』』ti. Vākyanti vācakaṃ. Saññāpetuntipadassa saññāpanākāraṃ dassetuṃ vuttaṃ 『『ahaṃ buddho』』ti.

13.Itoti 『『cakkhukaraṇī』』tiādito. Padatthatoti padato ca atthato ca, padānaṃ atthato vā. Itoti yathāvuttato. Hīti saccaṃ. Suttantakathanti suttantavasena vuttavacanaṃ.

18.Devatākoṭīhīti brahmasaṅkhātāhi devatākoṭīhi. Patiṭṭhitassa tassa āyasmatoti sambandho. Sāva ehibhikkhuupasampadāti yojanā.

1. Dutiyadivase dhammacakkhuṃ udapādīti sambandho. 『『Dutiyadivase』』tiādi pāṭipadadivasaṃ upanidhāya vuttaṃ. Pakkhassāti āsaḷhīmāsakāḷapakkhassa. Sabbeva te bhikkhūti yojanā. Anattasuttenāti anattalakkhaṇasuttantena (mahāva. 20; saṃ. ni. 3.59).

Pañcamiyā pakkhassāti pakkhassa pañcamiyā. Lokasminti sattaloke. 『『Manussaarahantoti iminā devaarahanto bahūti dasseti.

1. Pabbajjākathā

31.Porāṇānuporāṇānanti purāṇe ca anupurāṇe ca bhavānaṃ. Ekasaṭṭhīti eko ca saṭṭhi ca, ekena vā adhikā saṭṭhi ekasaṭṭhi.

Tatrāti tesu ekasaṭṭhimanussaarahantesu. Pubbayogoti pubbe kato upāyo, pubbūpanissayoti attho. Vaggabandhenāti samūhaṃ katvā bandhena. Teti pañcapaññāsa janā. Jhāpessāmāti ḍayhissāma. Nīhariṃsūti gāmato nīhariṃsu. Tesūti pañcapaññāsajanesu. Pañca jane ṭhapetvāti sambandho. Sesāti pañcahi janehi avasesā. Soti yaso dārako. Tepīti cattāropi janā. Tatthāti sarīre. Te sabbepīti yasassa mātāpitubhariyāhi saddhiṃ sabbepi te sahāyakā. Tenāti pubbayogena.

Āmantesīti kathesi.

1. Dibbesu visayesu bhavā dibbā lobhapāsāti dassento āha 『『dibbā nāmā』』tiādi. Lobhapāsāti lobhasaṅkhātā bandhanā. Asavanatāti ettha karaṇatthe paccattavacananti āha 『『asavanatāyā』』ti. Parihāyantīti ettha kena parihāyantīti āha 『『visesādhigamato』』ti. Visesādhigamatoti maggaphalasaṅkhātassa visesassa adhigamato.

2. Antaṃ lāmakaṃ karotīti antakoti vacanatthaṃ dassento āha 『『lāmakā』』ti. 『『Hīnasattā』』ti iminā antakassa sarūpaṃ dasseti. Āmantanapadametaṃ. Tanti rāgapāsaṃ. Hīti saccaṃ. Soti māro pāpimā. Antalikkhe carantānaṃ pañcābhiññānampi bandhanattā antalikkhe carati pavattatīti antalikkhacaroti vacanatthena rāgapāso 『『antalikkhacaro』』ti mārena pāpimatā vutto.

我來將這段巴利文直譯成簡體中文： 12."為利益而行"以此顯示"為多利益而行者為多利益者"的語詞義。"精進"是由於以苦行精進。以"退失"顯示在"退轉"這裡帶"vi"字首的"bhamu"詞根的不安住義實際是退失。在"耳"這裡因為"耳"詞表示耳識等所以說"耳根"。在"行"這裡顯示"行走為行"的語詞義而說"苦行"。在"你們認知我們嗎"這裡"no"詞是"nu"詞義所以說"你們認知嗎"。"語"是能表達。為顯示"使知"詞的使知方式而說"我是佛"。 13."從此"是從"作眼"等。"從詞義"是從詞和義,或從諸詞的義。"從此"是從如前所說。"實"是真實。"經論"是依經而說的言論。 18."以億天神"是以稱為梵天的億天神。"已住立的彼具壽"這是其組合。"彼即是善來比丘受具足戒"這是其組合。 19."第二天生起法眼"這是其組合。說"第二天"等是相對於月初日而說。"半月"是阿薩荼月黑半月。"彼等一切比丘"這是其組合。"以無我經"是以無我相經。 "在第五"是半月的第五。"在世間"是在有情世間。以"人阿羅漢"顯示天阿羅漢很多。 7.出家論 31."古舊"是在古和隨古的存在。"六十一"是一和六十,或超過一的六十為六十一。 "在那裡"是在那六十一人阿羅漢中。"往昔因緣"是往昔所作方便,即是往昔的依靠這是義。"以群結合"是作為群體而結合。"他們"是五十五人。"我們將焚燒"是我們將燒。"拖出"是從村中拖出。"在他們"是在五十五人中。"除去五人"這是其組合。"其餘"是除五人後剩餘的。"他"是耶舍童子。"他們也"是四人也。"在那裡"是在身體。"他們一切"是與耶舍的父母妻子一起的一切友人。"以彼"是以往昔因緣。 "呼喚"是說。 32.顯示"在天界境界中存在為天貪索"而說"天即"等。"貪索"是稱為貪的束縛。在"不聽聞"這裡工具義為主格詞所以說"因不聽聞"。在"退失"這裡說由何退失而說"從殊勝證得"。"從殊勝證得"是從稱為道果的殊勝的證得。 33.顯示"作卑劣為卑劣者"的語詞義而說"卑劣"。以"低劣有情"顯示卑劣者的自性。這是呼格詞。"彼"是貪索。"實"是真實。"他"是魔羅波旬。因為束縛行空中的五神通者所以魔羅波旬說貪索以"在空中行走運轉為空行者"的語詞義為"空行者"。

34.Nānājanapadatoti ekissāpi disāya nānājanapadato. 『『Anujānāmi…pe… pabbājethā』』tiādimhi vinicchayo evaṃ veditabboti yojanā. Pabbājentena bhikkhunā pabbājetabboti sambandho. Ye paṭikkhittā puggalāti yojanā. Paratoti parasmiṃ. 『『Na bhikkhave…pe… pabbājetabbo』』ti pāḷiṃ (mahāva. 89) ādiṃ katvāti yojanā. Teti paṭikkhittapuggale. Sopi cāti sopi ca puggalo. Anuññātoyeva pabbājetabboti sambandho. Tassa cāti puggalassa ca, atha vā tesañca mātāpitūnaṃ. Vacanavipallāso hesa. Anujānanalakkhaṇaṃ vaṇṇayissāmāti sambandho.

Evanti iminā vuttanayena. Casaddo vākyasampiṇḍanattho. Sace acchinnakeso hoti ca, sace ekasīmāya aññepi bhikkhū atthi cāti attho. Aññepīti attanā aparepi. Bhaṇḍūti muṇḍo, soyeva kammaṃ bhaṇḍukammaṃ. Tassāti bhaṇḍukammassa. Okāsoti pabbajjāya khaṇo. 『『Okāsaṃ na labhatī』』ti vatvā tassa kāraṇaṃ dassetuṃ vuttaṃ 『『sace』』tiādi.

Avuttopīti ettha pisaddo vutto pana kā nāma kathāti dasseti. Upajjhāyaṃ uddissa pabbājetīti ettha pabbajjā catubbidhā tāpasapabbajjā paribbājakapabbajjā sāmaṇerapabbajjā upasampadapabbajjāti. Tattha kesamassuharaṇaṃ tāpasapabbajjā nāma vakkalādigahaṇato paṭhamameva vajitabbattā. Isipabbajjātipi tassāyeva nāmaṃ. Kesamassuharaṇameva paribbājakapabbajjā nāma kāsāyādigahaṇato paṭhamameva vajitabbattā. Kesamassuharaṇañca kāsāyacchādanañca sāmaṇerapabbajjā nāma saraṇagahaṇato paṭhamameva vajitabbattā. Upasampadapabbajjā tividhā ehibhikkhuupasampadapabbajjā saraṇagahaṇūpasampadapabbajjā ñatticatutthavācikūpasampadapabbajjāti. Tattha ehibhikkhūpasampadapabbajjāyaṃ kesamassuharaṇādi sabbaṃ ekatova sampajjati 『『ehi bhikkhū』』ti bhagavato vacanena abhinipphannattā. Saraṇagahaṇūpasampadapabbajjā sāmaṇerapabbajjasadisāyeva. Kesamassuharaṇañca kāsāyacchādanañca saraṇagahaṇañca ñatticatutthavācikūpasampadapabbajjā nāma kammavācāgahaṇato paṭhamameva vajitabbattā. Tattha sāmaṇerapabbajjaṃ sandhāya vuttaṃ 『『upajjhāyaṃ uddissa pabbājetī』』ti. Upajjhāyaṃ uddissāti upajjhāyassa veyyāvaccakaraṭṭhānaniyamaṃ katvā. Pabbajjākamme attano issariyamakatvāti attho. Daharena bhikkhunā kesacchedanaṃ kāsāyacchādanaṃ saraṇadānanti tīṇi kiccāni kātabbāniyeva. Keci 『『saraṇāni pana sayaṃ dātabbānī』』ti pāṭhaṃ idhānetvā daharena bhikkhunā saraṇāni na dātabbānīti vadanti, taṃ na gahetabbaṃ daharassa bhikkhuttā, bhikkhūnaṃ pabbājetuṃ labhanattā ca. Upajjhāyo ce kesacchedanañca kāsāyacchādanañca akatvā pabbajjatthaṃ saraṇāniyeva deti, na ruhati pabbajjā pabbajjāya akattabbattā. Kammavācaṃ sāvetvā upasampādeti, ruhati upasampadā apattacīvarānaṃ upasampadasiddhito, kammavipattiyā abhāvato ca. Khaṇḍasīmanti upacārasīmaṭṭhaṃ baddhasīmaṃ. Pabbājetvāti kesacchedanaṃ sandhāya vuttaṃ 『『kāsāyāni acchādetvā』』ti kāsāyacchādanassa visuṃ vuttattā. Sāmaṇerassa saraṇadānassa aruhattā 『『saraṇāni pana sayaṃ dātabbānī』』ti vuttaṃ. Purisaṃ pabbājetunti sambandho. Hīti saccaṃ. Āṇattiyāti bhikkhūnaṃ āṇattiyā. Yena kenacīti gahaṭṭhapabbajitesu yena kenaci.

關於各地區的人民.Nānājanapadatoti ekissāpi disāya nānājanapadato。"我允許你們...等等...出家"等等,這樣的判決應該這樣理解。出家的比丘應該讓出家人出家.pabbājentena bhikkhunā pabbājetabboti sambandho。被禁止的人.ye paṭikkhittā puggalā。對他人.parato。"比丘們,不應該...等等...出家"等等的經文(大毗奈耶89)等等.na bhikkhave...pe...pabbājetabboti pāḷiṃ (mahāva. 89) ādiṃ katvāti yojanā。他們.te。他也.sopi ca。確實應該被允許出家.anuññātoyeva pabbājetabboti sambandho。他的.tassa cā。這是語言的倒置。我將解釋允許的特徵.anujānanalakkhaṇaṃ vaṇṇayissāmāti sambandho。 這樣.evanti iminā vuttanayena。"和"一詞連線句子。如果他的頭髮沒有剪掉,並且在同一界限內還有其他比丘.sace acchinnakeso hoti ca, sace ekasīmāya aññepi bhikkhū atthi cāti attho。其他人.aññepī。禿頭.bhaṇḍū。它.tassā。機會.okāso。"沒有機會"說明了原因.sace。 雖然沒有提到.avuttopīti。這裡"但是"一詞表示什麼話題.kā nāma kathāti dasseti。爲了指導出家人.upajjhāyaṃ uddissa pabbājetīti。出家有四種:苦行者出家、遊行者出家、沙彌出家和受具足戒出家.tāpasapabbajjā paribbājakapabbajjā sāmaṇerapabbajjā upasampadapabbajjā。其中,剃除頭髮和鬍鬚屬於苦行者出家,也稱為仙人出家.kesamassuharaṇaṃ tāpasapabbajjā nāma。剃除頭髮和鬍鬚屬於遊行者出家.kesamassuharaṇameva paribbājakapabbajjā nāma。剃除頭髮和鬍鬚,著袈裟屬於沙彌出家.kesamassuharaṇañca kāsāyacchādanañca sāmaṇerapabbajjā nāma。受具足戒出家有三種:來比丘受具足戒、依歸受具足戒、依法受具足戒.ehibhikkhuupasampadapabbajjā saraṇagahaṇūpasampadapabbajjā ñatticatutthavācikūpasampadapabbajjā。其中,來比丘受具足戒一次完成剃髮等一切.ehibhikkhūpasampadapabbajjāyaṃ kesamassuharaṇādi sabbaṃ ekatova sampajjati。依歸受具足戒與沙彌出家相似.saraṇagahaṇūpasampadapabbajjā sāmaṇerapabbajjasadisāyeva。剃髮、著袈裟、依歸三寶屬於依法受具足戒.kesamassuharaṇañca kāsāyacchādanañca saraṇagahaṇañca ñatticatutthavācikūpasampadapabbajjā nāma。這裡說的是沙彌出家.upajjhāyaṃ uddissa pabbājetīti。爲了指導導師.upajjhāyassa veyyāvaccakaraṭṭhānaniyamaṃ katvā。年輕比丘必須剃髮、著袈裟、受三皈依.daharena bhikkhunā kesacchedanaṃ kāsāyacchādanaṃ saraṇadānanti tīṇi kiccāni kātabbāniyeva。有人說年輕比丘不必自己受三皈依,但這不應該被接受,因為年輕比丘可以出家,比丘也可以讓他出家.daharassa bhikkhuttā, bhikkhūnaṃ pabbājetuṃ labhanattā ca。如果導師不剃髮、不著袈裟而只給予三皈依,出家就不成立,因為出家需要完成這些儀式.pabbajjāya akattabbattā。導師誦授羯磨詞而給與受具足戒,這成立,因為具足戒需要戒和衣服,且沒有過失.apattacīvarānaṃ upasampadasiddhito, kammavipattiyā abhāvato ca。界限.khaṇḍasīma。出家后.pabbājetvā。沙彌不能自己受三皈依.saraṇadānassa aruhattā。出家一個人.purisaṃ pabbājetun。對的.hī。依比丘的命令.āṇattiyā。無論哪一種在家人或出家人.yena kenacīti gahaṭṭhapabbajitesu yena kenaci。

---

這是對該巴利文段落的翻譯：

"從不同的地區"是指即使從同一方向的不同地區。關於"我允許...出家"等的判定應如此理解：出家時，比丘應該讓人出家。"那些被禁止的人"是指那些被禁止出家的人。"在其他"是指在其他情況。從"諸比丘，不應讓...出家"等經文開始。"他們"指被禁止的人。"他也"指那個人。"只有被允許的才能讓出家"。"對他"是指對那個人，或者對他們的父母。這是語言的轉換。我們將解釋允許的特徵。

"如此"是指按照所說的方式。"和"字是用來連線句子。如果他還未剃髮，如果在同一界內還有其他比丘，這就是意思。"其他"是指除自己之外的其他人。"剃髮"就是剃光頭，這個行為就叫做剃髮。"時機"是指出家的時機。說完"找不到時機"后，爲了說明其原因而說"如果"等。

"雖未說"中的"雖"字表示"已說的還用說嗎"的意思。"以和尚為目標而讓出家"中，出家有四種：苦行者出家、遊行者出家、沙彌出家、具足戒出家。其中，剃除鬚髮稱為苦行者出家，因為在穿樹皮衣等之前就應該做。也叫做仙人出家。僅剃除鬚髮稱為遊行者出家，因為在穿著袈裟等之前就應該做。剃除鬚髮和穿著袈裟稱為沙彌出家，因為在受三皈依之前就應該做。具足戒出家有三種：

1. "來比丘"具足戒出家
2. 受三皈依具足戒出家
3. 白四羯磨具足戒出家

其中，在"來比丘"具足戒出家中，剃髮等一切都同時完成，因為是由世尊說"來比丘"的話而成就的。受三皈依具足戒出家與沙彌出家相似。剃除鬚髮、穿著袈裟和受三皈依稱為白四羯磨具足戒出家，因為在宣讀羯磨文之前就應該做。這裡說的"以和尚為目標而讓出家"是指沙彌出家。"以和尚為目標"是指確定為和尚服務的職責。意思是在出家儀式中不行使自己的權力。年輕比丘必須執行剃髮、授予袈裟和給予三皈依這三項任務。

有些人引用"但三皈依應自己授予"的文句，說年輕比丘不應授予三皈依，這不應接受，因為他是比丘，而且比丘可以讓人出家。如果和尚不剃髮也不授予袈裟，只給予三皈依以求出家，出家不成立，因為沒有完成出家應做的事。如果誦讀羯磨文而授具足戒，具足戒則成立，因為即使沒有缽和衣也可以成就具足戒，而且沒有羯磨的過失。"破界"是指在界域內的結界。"讓出家"是指剃髮，因為授予袈裟是單獨說的。因為對沙彌授予三皈依不成立，所以說"但三皈依應自己授予"。"讓男人出家"是相連的。"確實"是表示真實。"通過命令"是指通過比丘的命令。"任何人"是指在居士或出家人中的任何人。

『『Bhabbarūpo』』ti vatvā tassa atthaṃ dassetuṃ vuttaṃ 『『sahetuko』』ti. Sahetukoti maggaphalānaṃ upanissayehi saha pavatto. Yasassīti parivārayasena ca kittiyasena ca samannāgato. Okāsaṃ katvāpīti okāsaṃ katvā eva. Sayamevāti na añño āṇāpetabbo. Ettoyevāti dassanaṭṭhānatoyeva. Assāti pabbajjāpekkhassa. Khajju vāti kaṇḍuvanaṃ vā. 『『Kacchu vā』』tipi pāṭho, pāmaṃ vāti attho. Piḷakā vāti phoṭā vā. Ettakenāti etapamāṇena ghaṃsitvā nhāpanamattena. Anivattidhammāti gihibhāvaṃ anivattanasabhāvā. Kataññūti katassūpakārassa jānanasīlā. Katavedinoti kataññūpakārassa vedaṃ pākaṭaṃ karonto.

Aniyyānikakathāti yāvadatthaṃ supitvā yāvadatthaṃ bhuñjītvā cittakeḷiṃ karonto anukkaṇṭhito viharāhītiādikā kathā. Nakathetabbaṃ dassetvā kathetabbaṃ dassento āha 『『athakhvassā』』ti. Assāti pabbajjāpekkhassa. Ācikkhanākāraṃ dassento āha 『『ācikkhantena cā』』tiādi. Vaṇṇa…pe… vasenāti vaṇṇo ca saṇṭhānañca gandho ca āsayo ca okāso ca, tesaṃ vasena, ācikkhitabbanti sambandho. Hīti phalajotako, ācikkhanassa phalaṃ vakkhāmīti attho. Soti pabbajjāpekkho. Pubbeti pubbabhave, pabbajanato pubbe vā. Kaṇṭakavedhāpekkho paripakkagaṇḍo viya ñāṇaṃ pavattatīti yojanā. Assāti pabbajjāpekkhassa. Indāsanīti sakkassa vajirāvudho. So hi indena asīyati khipīyatīti indāsanīti vuccati. Indāsani pabbate cuṇṇayamānā viya sabbe kilese cuṇṇayamānaṃyevāti yojanā. Khuraggeyevāti khurassa koṭiyameva. Khurakammapariyosāneyevāti attho. Hīti saccaṃ. Tasmāti yasmā pattā, tasmā. Assāti pabbajjāpekkhassa.

Gihigandhanti gehe ṭhitassa janassa gandhaṃ. Athāpīti yadipi acchādetīti sambandho. Assāti pabbajjāpekkhassa. Ācariyo vāti saraṇadānācariyo vā kammavācācariyo vā ovādācariyo vā. Taṃyeva vāti pabbajjāpekkhameva vā. Tena bhikkhunāvāti ācariyupajjhāyabhikkhunā eva.

Anāṇattiyāti ācariyupajjhāyehi anāṇattiyā. Iminā ācariyupajjhāyehi anāṇattena yena kenaci nivāsanādīni na kātabbānīti dasseti. Bhikkhunāti ācariyupajjhāyabhikkhunā. Tassevāti pabbajjāpekkhasseva. Upajjhāyamūlaketi upajjhāyamūlake nivāsanapārupane. Ayanti vinicchayo.

Tatthāti pabbajjūpasampadaṭṭhāne. Tesanti bhikkhūnaṃ. Athāti vandāpanato pacchā, vandāpanassa anantarā vā. 『『Evaṃ vadehī』』ti pāḷinayanidassanamukhena 『『yamahaṃ vadāmi, taṃ vadehī』』ti aṭṭhakathānayaṃ nidasseti. Athāti tadanantaraṃ. Assāti pabbajjāpekkhassa, dātabbānīti sambandho. Ekapadampīti tīsu vākyapadesu ekaṃ vākyapadampi, navasu vā vibhatyantapadesu ekapadampi. Ekakkharampīti catuvīsatakkharesu ekakkharampi.

Ekatosuddhiyāti ekasseva kammavācācariyassa ṭhānakaraṇasampattiyā sujjhanena. Ubhato suddhiyāvāti ubhayesaṃ saraṇadānācariyasāmaṇerānaṃ sujjhanena eva. Ṭhānakaraṇasampadanti uraādiṭṭhānānañca saṃvutādikaraṇānañca sampadaṃ. Vattunti ṭhānakaraṇasampadaṃ vattuṃ. Na sakkotīti vattuṃ na sakkotīti yojanā.

當說"具有能力"時,爲了說明其含義而說"有因"。"有因"意味著與道果的助緣相應而生起。"有名望"意味著具有眷屬的聲望和美譽。"即使作了準備"就是已經作了準備。"自己"意味著不需要他人指令。"就從那裡"意味著從見面之處。"他的"指想要出家的人。"癢"是指發癢。也讀作"疥瘡",意思是面板病。"瘡"是指膿皰。"僅僅這樣"意味著僅僅用這麼多水洗凈。"不會退失"意味著不會退回在家生活的本性。"知恩"意味著能知曉他人恩惠的品性。"報恩"意味著使知恩的恩惠顯明。 "無益之語"指諸如"隨意睡眠,隨意飲食,做心想事成的遊戲,無憂無慮地生活"等話。爲了說明不該說什麼而說明該說什麼,所以說"然後對他"。"他的"指想要出家的人。爲了說明教導的方式而說"教導時"等。"以色等方式"意味著以色、形狀、香氣、傾向和場所等方式來教導。"因為"表示結果,意思是我將說明教導的結果。"他"指想要出家的人。"以前"指前世,或出家之前。智慧生起就像需要刺破的膿瘡成熟一樣。"他的"指想要出家的人。"因陀羅之矢"指帝釋的金剛武器。因為這是因陀羅投擲的,所以稱為因陀羅之矢。就像因陀羅之矢粉碎山嶽一樣,完全粉碎一切煩惱。"就在剃刀尖"意味著就在剃刀的頂端。意思是在剃髮工作結束時。"因為"表示真實。"因此"意味著因為已得到,所以。"他的"指想要出家的人。 "在家氣味"指住在家中的人的氣味。"但是"意味著即使覆蓋。"他的"指想要出家的人。"阿阇梨"指授予皈依的阿阇梨、羯磨文阿阇梨或教誡阿阇梨。"就是他"指就是想要出家的人。"由那位比丘"指由阿阇梨和和尚比丘。 "未經指示"意味著未經阿阇梨和和尚指示。這表示未經阿阇梨和和尚指示,任何人都不能穿著等。"比丘"指阿阇梨和和尚比丘。"就是他的"指就是想要出家的人。"關於和尚"指關於和尚的穿著和披搭。這是判決。 "在那裡"指在出家和受具足戒的地方。"他們的"指比丘們的。"然後"指禮拜之後,或緊接著禮拜。"這樣說"通過經典方式顯示註釋方式"我說什麼,你就說什麼"。"然後"指接著。"他的"指想要出家的人,應該給予。"即使一句"指在三個句子中的一個句子,或在九個詞尾變化中的一個詞。"即使一個音"指在二十四個音中的一個音。 "單方清凈"意味著僅僅通過一位羯磨文阿阇梨的發音位置清凈。"雙方清凈"意味著通過授予皈依的阿阇梨和沙彌雙方的清凈。"發音位置的完成"指胸等發音位置和閉塞等發音方式的完成。"說"指說發音位置的完成。"不能"意味著不能說。

Imānīti saraṇāni. Casaddo upanyāso, panasaddo padālaṅkāro. Ekasambandhānīti ekato sambandhāni. Anunāsikantaṃ katvā dānakāle 『『buddhaṃ』』iti 『『saraṇaṃ』』iti padānañca 『『saraṇaṃ』』iti 『『gacchāmi』』iti padānañca antarā vicchedamakatvā ekasambandhameva katvā dātabbānīti vuttaṃ hoti. Kasmā tiṇṇaṃ padānamantarā byavadhānassa kassaci akkharassa abhāvato. Vicchinditvāti vicchedaṃ katvā. Makārantaṃ katvā dānakāle tiṇṇaṃ padānamantarā ekasambandhamakatvā vicchinditvā eva katvā dātabbānīti vuttaṃ hoti. Kasmā? Tiṇṇaṃ padānamantarā byavadhānassa nissarassa makārassa atthibhāvato. Andhakaṭṭhakathāyaṃ vuttanti sambandho. Tanti vacanaṃ, 『『natthī』』tipade kattā, 『『na vutta』』ntipade kammaṃ. Tathāti 『『ahaṃ bhante buddharakkhito』』tiādinā ākārena, avadantassa saraṇaṃ na kuppati, bukāradakārādīnaṃ byañjanānaṃ ṭhānakaraṇasampadaṃ hāpentasseva saraṇaṃ kuppatīti adhippāyo.

『『Tikkhattu』』nti iminā sakiṃ vā dvikkhattuṃ vā na vaṭṭatīti dīpeti. Tikkhattuto adhikaṃ pana sahassakkhattumpi vaṭṭatiyeva. Tatthāti tāsu pabbajjāupasampadāsu. Paratoti parasmiṃ. Sāti upasampadā. Pabbajjā pana anuññātā evāti sambandho. Paratopīti pisaddo pubbāpekkho. Sāti pabbajjā. Ettāvatāti ettakena kesacchedanakāsāyacchādanasaraṇadānena. Hīti phalajotako.

Esāti eso sāmaṇeroti attho. 『『Gatimā』』ti vatvā tassatthaṃ dassento āha 『『paṇḍitajātiko』』ti. Athāti evaṃ sati. Assāti sāmaṇerassa. Tasmiṃyeva ṭhāneti sāmaṇerabhūmiyaṃ ṭhitaṭṭhāneyeva. Yathā bhagavatā uddiṭṭhāni, tathā uddisitabbānīti yojanā. Etanti 『『anujānāmi…pe… jātarūpa rajatapaṭiggahaṇā veramaṇī』』ti vacanaṃ.

Tanti andhakaṭṭhakathāyaṃ vuttavacanaṃ. Yathāpāḷiyāvāti evasaddo sanniṭṭhānattho, tena yathāpāḷiyāva uddisitabbāni. Yathāpāḷiṃ visajjetvā aññathā eva uddisitabbānīti vādaṃ nivāreti. Yathāpāḷiṃ visajjetvā aññathā 『『pāṇātipātā veramaṇiṃ sikkhāpadaṃ samādiyāmī』』ti uddisantopi niddosoyeva. Hīti saccaṃ, yasmā vā. Tānīti sikkhāpadāni. Yāvāti yattakaṃ kālaṃ na jānāti, na kusalo hotīti sambandho. Santikāvacaroyevāti ācariyupajjhāyānaṃ samīpe avacārova. Assāti sāmaṇerassa. Kappiyākappiyanti dasasikkhāpadavinimuttaṃ kappiyaṃ parāmāsādiñca akappiyaṃ aparāmāsādiñca. Tenāpīti sāmaṇerenāpi. Nāsanaṅgānīti liṅganāsanaaṅgāni. Sādhukaṃ sikkhitabbanti sādhukaṃ asikkhantassa liṅganāsanañca daṇḍakammanāsanañca hotīti adhippāyo.

1. Dutiyamārakathā

35.Mayhantipadassa 『『anuppattā sacchikatā』』tipadesu chaṭṭhīkattubhāvaṃ dassento āha 『『mayā khoti attho』』ti. 『『Atha vā』』tiādinā 『『mayha』』ntipadassa 『『yoniso manasikārā, yoniso sammappadhānā』』tipadesu sambandhabhāvaṃ dasseti. 『『Yoniso manasikārā, yoniso sammappadhānā』』ti ettha kāraṇatthe nissakkavacananti āha 『『tena hetunā』』ti. 『『Punā』』tiādinā 『『mayha』』ntipadaṃ 『『yoniso manasikārā, yoniso sammappadhānā』』tipadesu sāmyatthe sāmibhāvena yojetvā puna 『『anuppattā, sacchikatā』』ti padesu kattutthe sāmibhāvena vibhattivipallāso kātabboti dasseti.

1. Bhaddavaggiyakathā

這些指皈依。"和"字是銜接詞,"但"字是裝飾詞。"連線在一起"指連成一體。有鼻音結尾時,在授予時,"佛陀"和"皈依"這兩個詞,以及"皈依"和"我去"這兩個詞之間不應該分開,應該連在一起。為什麼?因為三個詞之間沒有任何音的間隔。"分開"意味著作出分隔。以"m"結尾時,在授予時三個詞之間不應該連在一起,而應該分開。為什麼?因為三個詞之間有無聲的"m"音存在。這是在安達迦註釋書中所說的。"這"指這句話,是"沒有"的主語,"沒說"的賓語。"如此"指像"尊者,我是佛護"等這樣的方式,不這樣說的人皈依不會破壞,只有發音位置不準確的人皈依才會破壞。 "三遍"這個詞表示一遍或兩遍是不夠的。但超過三遍,即使一千遍也是可以的。"在那裡"指在那些出家和受具足戒中。"之後"指在之後。"它"指具足戒。但出家是被允許的。"之後也"中的"也"字指前面。"它"指出家。"到此"指通過剃髮、著袈裟、受皈依這些。"因為"表示結果。 "這"指這個沙彌。說"有智慧"后,爲了解釋其含義而說"具有智慧"。"然後"指這樣的情況。"他的"指沙彌的。"就在那個地方"指就在作為沙彌的地方。應該像世尊所說的那樣來誦說。"這"指"我允許...等等...不取金銀"這句話。 "這"指在安達迦註釋書中所說的話。"就像經文"中的"就"字表示確定,表示應該就像經文那樣誦說。這否定了應該違背經文另外誦說的說法。即使違背經文而說"我受持不殺生學處"等也沒有過失。"因為"表示真實,或因為。"它們"指學處。"直到"與"不知道,不熟練"相連。"就是親近者"指就是親近阿阇梨和和尚的人。"他的"指沙彌的。"應該與不應該"指除十戒之外應該觸控的和不應該觸控的等。"他也"指沙彌也。"失壞因"指失去出家相的因。"應該好好學習"意味著不好好學習的人會失去出家相和受到懲罰。 10.第二魔羅說 35."我"這個詞在"證得、實現"等詞中表示第六格主語,所以說"我的意思"。"或者"等說明"我"這個詞與"如理作意,如理精進"等詞的關係。"如理作意,如理精進"這裡是原因的離格,所以說"以那個原因"。"再"等說明"我"這個詞與"如理作意,如理精進"等詞是所有格關係,表示擁有關係,而在"證得、實現"等詞中是主格關係,表示主語,這是變格的變化。 11.跋陀婆耆雅說

1. Bhaddaṃ rūpañca cittañca etesamatthīti bhaddakā. Vaggabandhanaṃ vaggo uttarapadalopena, vaggena carantīti vaggiyā. Bhaddakā ca te vaggiyā cāti bhaddavaggiyā kakāralopenāti atthaṃ dassento āha 『『bhaddavaggiyā』』tiādi. 『『Vokāro nipātamatto』』ti iminā tumhasaddassa ca yovacanassa ca kāriyabhāvaṃ nivatteti. Hīti saccaṃ. Teti bhaddavaggiyā. Idanti pañcasīlarakkhanaṃ. Pubbakammanti pubbe upacitaṃ kusalakammaṃ.

2. Uruvelapāṭihāriyakathā

38.Pariyādiyeyyanti ettha dādhātussa parīti ca āti ca upasaggavasena abhibhavanatthoti āha 『『abhibhaveyya』』nti.

39.Pacchāpakkhittāti saṅgītito paraṃ potthakārūḷhehi ṭhapitāti attho.

1. 『『Evaṃ vadanto viya oṇato』』ti iminā 『『āharahattho』』tipadassa taddhitabhāvaṃ dasseti. Vitthiṇṇamukhattā mandaṃ hīnaṃ atimukhametāsanti vacanatthena aggikapālā mandāmukhiyoti vuccantīti āha 『『aggibhājanāni vuccantī』』ti.

2. Yasmā yo nāgadamanakālo ciraṃ patati pavattati, tasmā so cirapatikoti vuccati, tasmā cirapatikā paṭṭhāya abhippasannāti yojanā. Iti imamatthaṃ dassento āha 『『cirakālato paṭṭhāyā』』ti.

52.Sabbatthāti sabbesu 『『jaṭāmissa』』ntiādipadesu. Khārikājanti ettha kamaṇḍaluādikā tāpasaparikkhārā khārīti vuccanti, khārisaṅkhātena bhārena pūrito kājo khārikājoti atthaṃ ekadesena dassento āha 『『khāribhāro』』ti.

1. Bimbisārasamāgamakathā

55.Laṭṭhisaddo taruṇarukkhavācako 『『ambalaṭṭhikāya』』ntiādīsu (dī. ni. 1.2), idhāpi taruṇatālarukkho laṭṭhi nāmāti dassento āha 『『tāluyyāne』』ti. Vaṭarukkheti nigrodharukkhe. Ettha 『『vaṭa』』iti iminā vaṭarukkho bahumūlattā suṭṭhuṃ patiṭṭhātīti atthena suppatiṭṭho nāmāti dasseti. 『『Rukkhe』』iti iminā cetiyasaddo cetiyarukkhe vattatīti dasseti, devālayañca thūpañca nivatteti. Tassāti vaṭarukkhassa. Etanti 『『suppatiṭṭhe cetiye』』ti etaṃ nāmaṃ. Lokavohāravasena dasasahassasaṅkhāte saṅkhyāvisese nīharitvā yujjitabbanti niyutanti vacanatthena dasasahassaṃ niyutaṃ nāmāti dassento āha 『『ekaniyutaṃ dasasahassānī』』ti. 『『Nahuta』』ntipi pāṭho, so ayutto nahutasaṅkhātena saṅkhyāvisesena missībhāvena pasaṅgattā. Tesanti dvādasaniyutānaṃ brāhmaṇagahapatikānaṃ.

『『Kisasarīrattā』』ti iminā kiso ko attā etesanti kisakāti vacanatthaṃ dasseti. Kakāro hettha attavācako. 『『Ovādako』』ti iminā ovadānoti ettha yupaccayo kattutthoti dasseti. Gāthābandhattā akārassa dīgho. 『『Atha vā』』tiādinā kisako hutvā aññe ovadāno kisakovadānoti vacanatthaṃ dasseti. Idanti idaṃ atthajātaṃ, ayamattho vā. Tvaṃ pahāsīti sambandho. Tanti tuvaṃ. Iti vuttaṃ hotīti yojanā.

Kāmitthiyoti ekāralopavasena sandhīti āha 『『kāme itthiyo cā』』ti. Upacīsūti ettha kāmakhandhakilesaabhisaṅkhārasaṅkhātesu catūsu upadhīsu khandhupadhi adhippetoti āha 『『khandhupadhīsū』』ti.

Kocarahīti ettha kosaddo 『『ko te balaṃ mahārājā』』tiādīsu (jā. 2.

1. 善好的色與心都具足,所以稱為善好者。"群"是省略后詞的群體結合,"群行"即是群類。善好者和群類就是善好群類,省略"k"音,爲了說明這個含義而說"善好群類"等。"vo是虛詞"這表示排除了"你"這個詞和複數詞尾的作用。"因為"表示真實。"他們"指善好群類。"這"指持守五戒。"往昔業"指過去積累的善業。
2. 優樓頻螺神變說
3. 在"征服"一詞中,"dā"詞根加上"pari"和"ā"字首表示克服的意思,所以說"征服"。
4. "後來加入"意味著在結集之後被寫入書中的人放入的意思。
5. "好像這樣說著彎腰"這表示"伸手"一詞是派生詞。因為口部寬大所以火口微弱低劣,所以稱為火器,因此說"稱為火器"。
6. 因為調伏龍象的時間久遠持續,所以稱為久遠,因此說從久遠以來就深深信服。爲了說明這個意思而說"從久遠時以來"。
7. "一切處"指在所有"他的髮髻"等詞中。在"行李"中,苦行者的水瓶等用具稱為行囊,裝滿行囊重量的籃子稱為行李,爲了部分說明這個含義而說"行囊重"。
8. 頻婆娑羅王會見說
9. "laṭṭhi"一詞表示幼樹,如在"芒果園"等處,這裡也表示幼椰子樹稱為"laṭṭhi",所以說"椰子園"。"vaṭa樹"指榕樹。這裡"vaṭa"表示榕樹因為有很多根所以安穩地生長,所以稱為安穩。"樹"表示"塔廟"一詞指塔廟樹,排除了天神廟和佛塔。"它的"指榕樹的。"這"指"安穩塔廟"這個名字。依世間用語,以十千為特定數字,應稱為"niyuta",爲了說明這個含義而說"一niyuta是一萬"。也有讀作"nahuta"的,這是不合適的,因為會導致與nahuta這個特定數字混淆。"他們的"指十二niyuta的婆羅門居士們。 "因為身體消瘦"這說明"瘦者"的詞義是"這些人的自我是瘦的"。這裡"k"音表示自我。"教誡者"這說明"ovadāno"這裡的"yu"詞綴表示作者。因為是偈頌所以"a"音延長。"或者"等說明"成為消瘦而教誡他人的人是瘦教誡者"的詞義。"這"指這件事,或這個含義。"你捨棄"與"你"相連。"那"指你。這是所說的意思。 "kāmitthiyo"是省略"e"音的連音,所以說"慾望和女人"。在"積聚"中,四種依著是欲、蘊、煩惱和行,這裡指蘊依著,所以說"蘊依著"。 在"誰啊"中,"ko"一詞如在"大王,誰是你的力量"等處。

22.1880) viya kvasaddatthoti āha 『『kvacarahī』』ti. Nipātoyevesa.

Padasaddassa caraṇapadādayo nivattetuṃ vuttaṃ 『『nibbānapada』』nti. 『『Santasabhāvatāyā』』tiādinā santo sabhāvo imassa padassāti santaṃ. Natthi upadhayo etthāti anupadhikaṃ. Natthi kiñcanametthāti akiñcanaṃ. Tīsu bhavesu na sañjatīti asattaṃ. Aññathā na bhavatīti anaññathābhāvi. Aññena kenaci na netabbanti anaññaneyyanti vacanatthaṃ dasseti. Tenāti 『『santa』』ntiādipadena. Meti mama, manoti sambandho. Ettha devamanussaloke me mano rato nāmāti kiṃ vakkhāmi. Iti imamatthaṃ dassetīti yojanā.

56.Tañcāti sāvakabhāvañca.

57.Assāsakāti ettha āpubbo sāsadhātu āpubba sisadhātunā sadiso, 『『me』』ti chaṭṭhīyogattā ṇvupaccayo ca bhāvatthoti āha 『『āsisanā』』ti. 『『Patthanā』』ti iminā āpubbasisadhātuyā atthaṃ dasseti. Assāti bimbisārarañño. Tatthāti ratanattaye. Nicchayagamanamevāti 『『saraṇa』』itinicchayena jānanameva gato. Attasanniyyātananti attano attānaṃ ratanattaye sanniyyātanaṃ. Iminā attasanniyyātana, paṇipāta, tapparāyana, sissabhāvūpagamanasaṅkhātesu catūsu saraṇagamanesu (dī. ni. aṭṭha. 1.250; ma. ni. aṭṭha. 1.56; khu. pā. aṭṭha. 1.saraṇagamanagamakavibhāvanā) attasanniyyātanasaraṇagamanaṃ dīpeti. Ayanti bimbisāro rājā. Tanti niyatasaraṇataṃ. Paṇipātagamanañcāti ettha paṇīti karo. Yathā hi pādapadasaddā dīgharassavasena hutvā caraṇaṃ vadanti, evaṃ pāṇipaṇisaddā karaṃ vadanti. Tasmā vuttaṃ 『『paṇīti karo』』ti. Patanaṃ pāto, paṇino pāto paṇipāto. Atthato añjalipaṇamananti vuttaṃ hoti. Tassa gamanañca gacchantoti attho. Iminā paṇipātasaraṇagamanaṃ dīpeti. Casaddo 『『pākaṭa』』nti etthāpi yojetabbo. Pākaṭañca karontoti hi attho.

58.Siṅgīnikkhasavaṇṇoti ettha siṅgīsaṅkhāto nikkho siṅgīnikkho, tena samāno vaṇṇo etassāti siṅgīnikkhasavaṇṇoti vacanatthaṃ dassento āha 『『siṅgīsuvaṇṇanikkhena samānavaṇṇo』』ti. Tattha 『『suvaṇṇa』』itipadena nikkhasaddassa suvaṇṇatthaṃ dasseti, pañcasuvaṇṇādayo atthe nivatteti. 『『Samāna』』itipadena savaṇṇoti ettha sakāro samānasaddasseva kāriyoti dasseti. Sabbesūti akhilesu cakkhādiindriyesu. Dantoti damito. Indriyasaṃvaroti vuttaṃ hoti. Tamevatthaṃ pākaṭaṃ karonto āha 『『bhagavato hī』』tiādi.

1. 如同"誰"字詞的意義,所以說"在何處行走者"。這只是一個虛詞。 "pad"一詞,爲了排除行走和地方等詞,說"涅槃之地"。"作為真實性質"等表示這個詞的本質是真實的。沒有依著於此處,所以無依。此處沒有任何東西,所以無所有。在三有中不生起,所以無著。不以其他方式存在,所以不變。不能被任何其他東西引導,所以不可被引導。爲了說明這個詞義而說。"以此"指"真實"等詞。"我的"即我,與"說"相連。在這裡,在天與人的世界中,我的意念,我將說什麼?爲了說明這個意義而連線。
2. 這也指弟子身份。
3. 在"安慰"中,"ā"字首的"sās"詞根與"si"詞根相似,"me"是第六格,詞綴"ṇvu"表示動作性質,所以說"祈求"。"希望"表示"ā"字首和"si"詞根的意義。"它的"指頻婆娑羅王。"在那裡"指三寶。以決定的皈依為認知而去。自我歸屬就是把自己歸屬於三寶。以此表示自我歸屬、頂禮、依止、弟子身份等四種皈依。"這個"指頻婆娑羅王。"那個"指確定的皈依。"頂禮行"中,"paṇi"是手。正如"pada"詞根因長音變成行走,同樣"pāṇi"詞根表示手。所以說"以手"。落下為"pāto",從手落下為"paṇipāto"。意思是手的彎曲。他的行走意味著前行。以此表示頂禮的皈依。"和"字也應連線"明顯"。意思是使其明顯。

4. 在"siṅgī寶石的顏色"中,"siṅgī"稱為寶石,"siṅgīnikkho"是與之相同的顏色,爲了說明這個詞義而說"與siṅgī寶石的nikkho顏色相同"。在這裡,"suvaṇṇa"一詞表示寶石的黃金意義,排除了五種黃金等意義。"samāna"一詞表示在"savaṇṇa"中"s"是"samāna"詞的作用。"在所有"指無垢的眼等根。"調伏"即被馴服。"根律"即所說。爲了使這個意義更明顯,說"世尊"等。

5. Oṇīto pattato pāṇi yenāti oṇītapattapāṇīti vacanatthaṃ dassento āha 『『pattato cā』』tiādi. 『『Apanītapāṇi』』nti iminā oṇītasaddo apanītattho, pāṇisaddena ca sambandhitabboti dasseti. 『『Sallakkhetvā』』ti iminā 『『bhagavanta』』nti imaṃ kammaṃ 『『sallakkhetvā』』ti pāṭhasesena yojetabbanti dasseti. Ekamantanti ettha antasaddo samīpadesattho, koṭidesattho vā hoti , upayogavacanañca bhummatthe hotīti dassento āha 『『ekasmiṃ padese』』ti. Atthikapayoge karaṇassa sambhavato āha 『『buddhābhivādanagamanena vā dhammassavanagamanena vā』』ti. Appākiṇṇanti ettha appasaddo paṭisedhatthoti āha 『『anākiṇṇa』』nti. 『『Abbokiṇṇa』』ntipi pāṭho. Appanigghosanti ettha 『『appasadda』』ntipadena vacanasaddassa gahitattā iminā pārisesanayena nagaranigghosasaddoyeva gahetabboti āha 『『nagaranigghosasaddena appanigghosa』』nti. Tīsu pāṭhesu paṭhamena pāṭhena janassa vāto janavāto, tena virahitaṃ vijanavātanti vikappaṃ dasseti. Dutiyena janassa vādo janavādo, tena virahitaṃ vijanavādanti vikappaṃ dasseti. Tatiyena janassa pāto sañcaraṇaṃ janapāto, tena virahitaṃ vijanapātanti vikappaṃ dasseti. Rahassaṃ karīyati etthāti rāhasseyyakaṃ. Manussānaṃ rāhasseyyakaṃ manussarāhasseyyakanti vacanatthaṃ dasseti 『『manussāna』』ntiādinā.

6. Sāriputtamoggallāna pabbajjākathā

7. 爲了說明"從缽中收回手的人"的詞義,所以說"從缽"等。"收回手"表示"oṇīta"詞意味著收回,應與"手"字相連。"觀察"表示"世尊"這個賓語應與"觀察"這殘餘句子相連。在"一邊"中,"anta"詞表示附近處或邊緣處的意思,賓格用於處所義,所以說"在一處"。因為工具格可用於需求,所以說"或以禮敬佛陀而去,或以聽法而去"。在"不擁擠"中,"appa"詞表示否定,所以說"無擁擠"。也讀作"abbokiṇṇa"。在"少聲響"中,因為"appa"詞已經表達說話聲,所以根據剩餘方法,這裡只取城市的喧鬧聲,因此說"城市喧鬧聲少"。在三種讀法中,第一種讀法表示"人的風"是"janavāta",沒有它的是"vijanavāta"這種分別。第二種讀法表示"人的話語"是"janavāda",沒有它的是"vijanavāda"這種分別。第三種讀法表示"人的行走"是"janapāta",沒有它的是"vijanapāta"這種分別。在此處做隱秘事為"隱秘處"。爲了說明"人的隱秘處"的詞義而說"人的"等。

8. 舍利弗目犍連出家說

60.『『Teti sāriputtamoggallānā. Agamaṃsu kirāti yojanā. Tatrāti giraggasamajje. Athāti parivitakkanānantaraṃ. Tassāti sañcayassa. Pāranti paratīraṃ. Etthāti tumhākaṃ vāde. Idanti ayaṃ vādo ettakoyevāti attho. Yoti yo koci. Tvañca ahañca amhe, tesu. Nāmatumhasaṅkhātesu hi tīsu saddesu ekasesena kattabbesu pacchimasseva ekaseso kātabbo. Tenāti katikakaraṇahetunā.

Saṃkhepena vuttaṃ vitthārena dassento āha 『『idaṃ hī』』tiādi. Atthīkehīti amatena atthikehi. Upaññātaṃ magganti amatassa maggo upagantvā ñāto. Ñāto ceva upagato cāti saha upasaggena padaṃ parivattitvā atthaṃ kathento upasaggattho ca dhātuttho ca visuṃyeva hotīti ñāpeti. Atthikehi amhehi upaññātaṃ nibbānaṃ maggaṃ magganto anubandheyyanti vā dassento āha 『『atha vā』』tiādi. Maggaphalapaccavekkhaṇañāṇehi upagantvā ñātabbanti upaññātaṃ nibbānaṃ. Maggadhāthuyā anvesanatthaṃ dassento āha 『『pariyesanto』』ti.

Sāriputtopi pañhaṃ pucchīti sambandho. Kamaṇḍalutoti kuṇḍikato. Attano ca paresañca akathanena antare vivaraṃ paṭisandahatīti paṭisandhāro, taṃ. Etthāti 『『na tyāhaṃ sakkomī』』tipade. Adhippāyo evaṃ veditabboti yojanā. Ettakanti ettakaṃ pañhaṃ. Imassāti paribbājakassa. Avisayabhāvanti attano avisayabhāvaṃ.

Hetuṃ paṭicca bhavantīti hetuppabhavāti vacanatthena pañcakkhandhā hetuppabhavā nāmāti dassento āha 『『hetuppabhavā nāma pañcakkhandhā』』ti. Tenāti 『『ye dhammā hetuppabhavā』』ti padena. Assāti sāriputtaparibbājakassa. 『『Tesaṃ hetu nāma samudayasacca』』nti iminā hinoti etasmā phalanti hetūti vacanatthena samudayasaccaṃ hetu nāmāti dasseti. Tañcāti samudayasaccañca. Tesanti ettha tasaddassa visayaṃ dassetuṃ vuttaṃ 『『ubhinnampi saccāna』』nti. Apavattivasena nirujjhati etthāti nirodho. Tañcāti nirodhañca. Tenāti 『『tesañca yo nirodho』』tipadena. Assāti sāriputtaparibbājakassa. Etthāti imissaṃ gāthāyaṃ, catūsu saccesu vā. Nayatoti nānantarikanayato, avinābhāvanayato vā, nettidesanāhāranayato vā. Tamevatthaṃ pākaṭaṃ karonto āha 『『nirodhe hī』』tiādi. Ekadesasarūpekasesanayena vā maggasaccaṃ gahetabbanti dassento āha 『『atha vā』』tiādi. Nirodho ca nirodhūpāyo ca nirodhoti ekadesasarūpekaseso kātabbo. Tesañcāti ettha avuttasampiṇḍanatthena casaddena maggasaccaṃ gahetabbantipi vadanti. Ayaṃ nayo aṭṭhakathāyaṃ na vutto. Tamevatthanti catusaccasaṅkhātaṃ tamevatthaṃ. Paṭipādentoti nigamento.

『『Sacepī』』ti iminā yadīti padassatthaṃ vaṇṇeti. 『『Ettakamevā』』ti iminā tāvadevāti padassatthaṃ vaṇṇeti. 『『Ito uttari natthī』』ti iminā evakārassa phalaṃ dasseti. Itoti sotāpattiphalato. 『『Idaṃ…pe… pattabba』』nti iminā 『『ettakamevā』』ti padassa atthasarūpaṃ dasseti. 『『Eso eva dhammo』』ti iminā 『『eseva dhammo』』tipadassa atthaṃ vaṇṇeti. Paccabyatthāti patiavapubbo idhātu paṭividdhatthoti āha 『『paṭividdhatthā』』ti. Tumhehīti assajittheraṃ sandhāyāha. Iminā 『『paccabyatthā』』ti ettha hiyyattanīparassapadamajjhimapurisabahuvacanatthavibhattiṃ dīpeti. Kappanahutehīti kappānaṃ nahutehi, koṭipakoṭisatasahassānaṃ satehi nahutehīti attho. Abbhatītanti abhiatītaṃ. Amhehi adiṭṭhameva hutvā atikkamāpitanti attho.

1. "他們"指舍利弗和目犍連。據說他們去了。"在那裡"指山頂集會。"然後"指思考之後。"他的"指散惹耶。"彼岸"指對岸。"在此"指在你們的說法中。"這"意味著這個說法就是這麼多。"誰"指任何人。你和我是我們,在這些中。因為在稱為名稱和代詞的三個詞中要作單一殘留時,應該對最後的作單一殘留。"以此"指以約定為因。 爲了以詳細方式說明簡略所說的,說"因為這"等。"需求者"指對不死需求的人。"被了知的道路"意味著不死的道路已經靠近並了知。說"已知和已靠近",通過變化帶字首的詞來解釋含義,表明字首的含義和詞根的含義是分開的。或者說明需求的我們已了知涅槃道路並追隨,所以說"或者"等。通過道果觀察智靠近並應被了知的是涅槃。爲了說明道詞根的探求含義而說"尋求"。 舍利弗也問問題。"從水瓶"指從水壺。通過對自己和他人不說而在中間連線稱為連結,那個。"在此"指在"我不能"這句中。意思應該這樣理解。"這麼多"指這麼多問題。"他的"指遊行者。"非境界性"指非自己的境界。 因緣而生起稱為因緣生起,以這個詞義,五蘊稱為因緣生起,所以說"因緣生起即是五蘊"。"以此"指以"凡是因緣生起的法"這句。"他的"指舍利弗遊行者。"它們的因即是集諦"這說明因為從這裡產生果所以是因,以這個詞義集諦稱為因。"那個"指集諦。"它們的"這裡,爲了說明"它"字的對象而說"兩者"。以滅除方式滅盡於此處為滅。"那個"指滅。"以此"指以"它們的滅"這句。"他的"指舍利弗遊行者。"在此"指在這個偈頌中,或在四諦中。"從方法"指從無間方法,或從不相離方法,或從導引教說方法。爲了使這個意義明顯而說"因為在滅中"等。或者說明應以一分相似單一殘留方法取道諦,所以說"或者"等。滅和滅的方法稱為滅,應作一分相似單一殘留。在"它們的"中,也有人說應以"和"字表示未說的結合而取道諦。這個方法在註釋書中沒有說。"那個意義"指稱為四諦的那個意義。"確立"指結論。 "即使"這說明"如果"這個詞的含義。"僅僅這麼多"這說明"立即"這個詞的含義。"此外沒有"這說明"僅"字的結果。"從此"指從預流果。"這...等...應得"這說明"僅僅這麼多"這句的實際含義。"這就是法"這解釋"就是這法"這句的含義。"已經瞭解"以"pati"和"ava"字首的"i"詞根表示已通達的含義,所以說"已通達"。"你們"指尊者馬勝。這表明"已瞭解"這裡是過去時稱中動態第二人稱複數詞尾。"無數劫"指劫的無數,意思是百千萬億的百千無數。"過去"指超越而去。意思是對我們來說僅是未見而已經過去了。

2. Ārammaṇabhūtassa nibbānassa gambhīrattā ārammaṇikabhūtaṃ ñāṇampi gambhīramevādhippetanti āha 『『gambhīrassa ca ñāṇassā』』ti. Yathā hi saṇhavatthassa sibbanatthāya saṇhasūci adhippetāti. Upadhīnaṃ sammā khayaṭṭhena nibbānaṃ upadhisaṅkhayaṃ nāmāti āha 『『upadhisaṅkhayeti nibbāne』』ti. Tadārammaṇāyāti taṃnibbānārammaṇāya. Vimuttiyāti phalavimuttiyā. Sāvakapāramīñāṇeti aggasāvakapāramīñāṇe. Tesūti sāriputtamoggallānesu. Aḍḍhamāsena arahatte patiṭṭhitoti sambandho.

Atīteti kappasatasahassādhike asaṅkhyeyyamatthake. Tassāti buddhassa santike aggasāvakabhāvaṃ patthesīti yojanā. Assameti munīnaṃ ṭhāne. Tañhi ā kodhaṃ, ā bhuso vā rāgādayo samenti etthāti assamoti vuccati, tasmiṃ. Patthayitvā ca pesesīti sambandho. Tatthāti nīluppalamaṇḍape. Tesūti tāpasaseṭṭhīsu.

63.Yesanti kulānaṃ. 『『Vidhavabhāvāyā』』ti iminā vidhavāya bhāvo vedhabyanti vacanatthaṃ dasseti. Vidhavāti ca patisuññā. Sā hi dhavena vigatāti 『『vidhavā』』ti ca, vigato dhavo imissāti 『『vidhavā』』ti ca vuccati. Ubhayenāpīti puttapabbajjapatipabbajjasaṅkhātena duvidhenapi.

Sañcayānīti ettha nissayūpacārena nissaye nissitūpacāro hotīti āha 『『sañcayassa antevāsikānī』』ti. Atha vā ṇapaccayo tassedamatthe hotīti āha 『『sañcayassa antevāsikānī』』ti. 『『Magadhāna』』nti bahuvacanavasena vuttattā janapadassa nāmanti āha 『『magadhānaṃ janapadassā』』ti. Giribbajanti ettha vajo viyāti vajo, giri. Vajasadiso giri etthāti giribbajaṃ padaheṭṭhupariyavasena, nagaraṃ. 『『Mahāvīriyavanto』』ti iminā mahanto vīro etesaṃ tathāgatānanti mahāvīrāti vacanatthaṃ dasseti. Dhammena nayamānānaṃ kā usūyā vijānatanti ettha kaccāyananayena (kaccāyane 277 sutte) usūyapayoge sampadānaṃ hotīti āsaṅkā bhaveyyāti āha 『『bhummatthe sāmivacanaṃ, upayogatthe vā』』ti. Vijānantānanti vijānantesu tathāgatesu, vijānante vā.

1. Upajjhāyavattakathā

2. 因為作為所緣的涅槃深奧,所以意味著作為能緣的智也同樣深奧,因此說"和深奧的智"。就像爲了縫製細布而需要細針一樣。涅槃因為是正確滅盡依著的意義所以稱為依著滅盡,因此說"依著滅盡即涅槃"。"以它為所緣"指以那個涅槃為所緣。"解脫"指果位的解脫。"聲聞波羅蜜智"指上首聲聞波羅蜜智。"他們中"指舍利弗和目犍連。半個月中建立於阿羅漢果。 "過去"指在十萬劫加一阿僧祇劫之前。"他的"與"在佛陀面前發願成為上首聲聞"相連。"道場"指仙人住處。因為在此處完全平靜或深深平靜貪等,所以稱為道場,在那裡。發願後派遣。"在那裡"指在青蓮花亭。"他們中"指苦行者和長者。

3. "那些"指諸家族。"寡婦性"這說明寡婦的狀態是寡居的詞義。寡婦即是無夫。因為她離開了丈夫所以稱為"寡婦",或因為丈夫離開了她所以稱為"寡婦"。"兩者"指兒子出家和丈夫出家這兩種。 "散惹耶的"這裡,以依止的轉義方式在依止上用所依止的轉義,所以說"散惹耶的弟子"。或者"ṇa"詞綴表示"這是他的"的意義,所以說"散惹耶的弟子"。因為"摩揭陀"用複數說,所以是地區的名稱,因此說"摩揭陀地區的"。在"王舍城"中,山如畜圈為畜圈,山。此處的山如畜圈為王舍城,依上下關係。"大精進者"這說明"他們這些如來有大英雄"為大英雄的詞義。在"如法引導者有什麼妒嫉智者"中,可能會疑問根據迦旃延方法在妒嫉動詞時用與格,所以說"屬格用於處格,或用於賓格"。"對於了知者"指在了知的如來中,或對了知者。
4. 和尚威儀說

64.Anupajjhāyakāti ettha vajjāvajjaṃ upagantvā jhāyatīti upajjhāyo, so natthi etesanti anupajjhāyakāti atthaṃ dassento āha 『『vajjāvajja』』ntiādi. 『『Piṇḍāya caraṇakapatta』』nti iminā piṇḍāya uddissa, uṭṭhahitvā vā tiṭṭhati anenāti uttiṭṭho, soyeva patto uttiṭṭhapattoti atthaṃ dasseti. 『『Uttiṭṭhe na pamajjeyyā』』tiādīsu (dha. pa. 168) pana piṇḍāya caraṇaṃ 『『uttiṭṭha』』nti vuccati. Tasmā tattha piṇḍāya uddissa, uṭṭhahitvā vā tiṭṭhanaṃ uttiṭṭhanti vacanattho kātabbo. 『『Piṇḍāya caraṇapatta』』nti idaṃ vacanaṃ 『『tasmiñhi manussā ucchiṭṭhasaññino』』tipadaṃ laṅghitvā 『『tasmā uttiṭṭhapattanti vutta』』ntipadena yojetabbaṃ, tasmā piṇḍāya caraṇakapattattā uttiṭṭhapattanti vuttanti vuttaṃ hoti. Tasmiṃ manussā kiṃsaññinoti āha 『『tasmiñhi manussā ucchiṭṭhasaññino』』ti. Tasmiñhi tasmiṃ eva uttiṭṭhapatte pabbajitānaṃ paribhogabhāvena manussehi avasajjitabbattā, avachaḍḍetabbattā vā manussā ucchiṭṭhasaññino hontīti yojanā. Pabbajitānaṃ piṇḍāya caraṇakapattattā uttiṭṭhapattanti vuttaṃ, manussānaṃ pana avasajjitapattattā ucchiṭṭhapattanti vuttanti adhippāyo. Uttiṭṭha pattantipadaṃ vākyameva, na samāsotipi dassento āha 『『atha vā』』tiādi. 『『Uṭṭhahitvā』』ti iminā uttiṭṭhāti ettha tvālopoti dasseti. 『『Gahetu』』nti iminā pāṭhasesaṃ dasseti. Gehasitapemavasenāti gehe nissitapemavasena, mettāpubbaṅgamapemavasenāti attho. Sagāravā hutvā sappatissā hutvā viharantāti atthaṃ dassento āha 『『upaṭṭhapetvā』』ti. 『『Sabhāgajīvikā』』ti iminā sabhāgavuttikāti ettha vuttisaddo jīvikatthoyeva, na vivaraṇādyatthoti dasseti. Upajjhāyabhāvaṃ sampaṭicchati etehīti upajjhāyabhāvasampaṭicchanāni, tāniyeva vevacanāni upajjhāyabhāvasampaṭicchanavevacanāni. Tikkhattunti ukkaṭṭhavasena vuttaṃ, sakimpi vaṭṭatiyeva. Padassa vasena viññāpetīti sambandho. Hīti saccaṃ. Etthāti upajjhāyagahaṇaṭṭhāne. Yadidaṃ vācāya vā sāvanaṃ, yadidaṃ kāyena vā atthaviññāpanaṃ atthi, idameva sāvanaatthaviññāpanameva upajjhāyagahaṇanti yojanā. Sādhūti sampaṭicchananti upajjhāyena pañcasu padesu yasmiṃ kismiṃci vutte saddhivihārikassa 『『sādhū』』ti sampaṭicchanaṃ. Tanti kesañci vacanaṃ. Hīti saccaṃ, yasmā vā. Etthāti upajjhāyagahaṇe. 『『Na sampaṭicchanaṃ aṅga』』nti iminā āyācanadānāniyeva aṅgāni nāmāti dasseti. Saddhivihārikenāpi ñātunti sambandho. Iminā padenāti 『『sādhū』』ti iminā padena.

Tatrāyaṃ sammāvattanāti ettha tasaddassa visayaṃ dassetuṃ vuttaṃ 『『yaṃ vuttaṃ sammā vattitabba』』nti. Iminā kiriyāvisayabhāvameva dīpeti, na dabbavisayabhāvaṃ. Ayanti vuccamānā. Assāti saddhivihārikassa. Dhotapādapariharaṇatthāyāti dhotassa pādassa paṃsumakkhanādīnaṃ pariharaṇatthāya. Tāti upāhanāyo. Kālassevāti paccūsakālatoyeva, nissakkatthe cetaṃ sāmivacanaṃ. Tatoti tehi tīhi dantakaṭṭhehi, vibhattaapādānametaṃ. Tesu vā tīsu dantakaṭṭhesu. Yanti yaṃ dantakaṭṭhaṃ. Athāti tasmiṃ gahaṇe.

1. 在"無和尚者"中,通過接近應做與不應做而觀察為和尚,他們沒有他稱為無和尚者,爲了說明這個意義而說"應做與不應做"等。"托缽行乞的缽"這說明爲了托缽,或者站起來用它站立為"站起",同樣的缽為"站起缽"的意義。但在"不應放逸于站起"等中,"站起"指托缽行走。因此在那裡應作爲了托缽,或者站起來站立為"站起"的詞義。"托缽行乞的缽"這句話應跳過"因為在那裡人們認為是剩餘"這句,與"因此稱為站起缽"這句相連,意思是因為是托缽行乞的缽所以稱為站起缽。在那裡人們有什麼想法?說"因為在那裡人們認為是剩餘"。因為在那個站起缽中,由於出家人使用,人們應該捨棄,或者應該拋棄,所以人們認為是剩餘。意思是因為出家人托缽行乞的缽所以稱為站起缽,但對人們來說因為是捨棄的缽所以稱為剩餘缽。也表示"站起缽"這詞是句子,不是複合詞,所以說"或者"等。"站起"這表示"uttiṭṭhā"這裡省略"tvā"。"應取"這表示省略的讀法。"依據居家的愛"指依據住在家中的愛,意思是以慈愛為先的愛。爲了說明"恭敬地、尊重地生活"的意義而說"使侍奉"。"相同生活"這表示"相同行為"這裡的"行為"詞只表示生活義,不表示解釋等義。以這些接受和尚身份,那些同義詞就是接受和尚身份的同義詞。"三遍"是就最上說的,一遍也是可以的。依據詞而表示意思。"因為"表示真實。"在此"指在取和尚之處。凡是以語言告知,凡是以身體表示義理,這就是告知表示義理的取和尚。"好"的接受是在和尚說了五句中的任何一句時弟子說"好"的接受。"那"指某些人的話。"因為"表示真實,或者因為。"在此"指在取和尚。"接受不是要素"這表示請求和給予才是要素。與"弟子也應知道"相連。"以這個詞"指以"好"這個詞。 "在此這是正確行為"這裡,爲了說明"ta"詞的對象而說"所說的應正確行為"。這隻表示是動作的對象,不是實體的對象。"這"指將要說的。"他的"指弟子的。"爲了保護洗過的腳"指爲了保護已洗的腳避免沾染塵土等。"它們"指鞋子。"清早"指從黎明開始,這是屬格用於離格。"從那裡"指從那三支牙刷,這是分別的離格。或在那三支牙刷中。"那個"指那支牙刷。"然後"指在那個取用時。

Tatoti sītuṇhodakehi, sītuṇhodakesu vā. Vaḷañjetīti paribhuñjati. Udakanti mukhadhovanodakaṃ. 『『Vaccakuṭito』』ti iminā passāvakuṭīpi gahetabbā. Evanti sammajjiyamāne. Asuññanti janasaddato atucchaṃ. Āsananti therassa āsanaṃ. Tasminti āsane. Nisinnassa therassa vattaṃ kātabbanti sambandho. Uklāpo asmiṃ dese atthīti uklāpoti atthaṃ dassento āha 『『kenaci kacavarena saṃkiṇṇo』』ti. Ettha ca saṅkāro ucchiṭṭho kalāpo samūho uklāpoti vacanatthena uklāpoti vuccati. Kacīyati bandhīyati asmiṃ deseti kaco, so varīyati icchīyati anenāti kacavaroti vacanatthena kacavaroti vuccati. Hatthenapīti ettha pisaddo pilotikenapītiādiṃ saṅgaṇhāti.

Ekato katvāti ekato samānapaṭalaṃ katvā. Kasmā saṅghāṭīti āha 『『sabbaṃ hī』』tiādi. 『『Saṅghaṭitattā』』ti iminā saṃharitabbāti saṅghāṭīti vacanatthaṃ dasseti. Nivattitvā olokentaṃ upajjhāyaṃ saṃpāpuṇātīti yojanā. Ekena vā padavītihārenāti sambandho. Pattoyeva uṇhabhārikesu pariyāpannoti pattapariyāpanno, patte pariyāpanno yāguādiko pattapariyāpannotipi yujjatiyeva. Bhikkhācāreti bhikkhācāraṭṭhāne. Yāguyā vā laddhāyāti sambandho. Tassāti upajjhāyassa. So pattoti uṇhādīsu pariyāpanno so patto. Aññatra vāti ārāmādīsu vā. Tassāti upajjhāyassa. Vacane aniṭṭhiteti sambandho. Ito paṭṭhāyāti 『『na upajjhāyassa bhaṇamānassā』』ti ettha vuttanakārato paṭṭhāya. Iminā heṭṭhā vuttesu 『『nātidūre gantabba』』ntiādīsu nakārapaṭisiddhesu āpatti natthīti dasseti. Yattha katthacīti 『『na ca uṇhe cīvaraṃ nidahitabba』』ntiādīsu yesu kesuci. Ayanti dukkaṭāpatti. Hīti saccaṃ. Āpattisāmantāti ettha āpattiyā sāmantā āpattisāmantāti atthaṃ dassento āha 『『āpattiyā āsanna』』nti. 『『Āsanna』』nti iminā sāmantāsaddassa āsannavevacanatañca upayogatthe nissakkavacanatañca dasseti. Īdisaṃ vacanaṃ bhante vattuṃ vaṭṭati nāmāti yojanā.

Gāmatopaṭhamataranti gāmato upajjhāyassa paṭhamataraṃ. Tenevāti upajjhāyeneva. Nivattantena saddhivihārikenāti sambandho. 『『Tinta』』nti vatvā tamevatthaṃ dassetuṃ vuttaṃ 『『sedaggahita』』nti. Iminā sedena sīdatīti sinnanti atthaṃ dasseti. 『『Atirekaṃ katvā』』ti iminā ussāretvātipadassa adhippāyatthaṃ dasseti, uddhaṃ uddhaṃ sāretvāti vuttaṃ hoti. Pacchimavākyassa pubbavākyakāraṇabhāvaṃ dassetuṃ vuttaṃ 『『kiṃ kāraṇā』』ti. Majjhe bhaṅgassa dosaṃ āvikaronto āha 『『samaṃ katvā』』tiādi. Tatoti samaṃ katvā saṃharaṇato, niccaṃ bhijjamānanti sambandho. Majjhe bhaṅgato vā, dubbalanti sambandho. Etanti 『『caturaṅgulaṃ kaṇṇaṃ ussāretvā』』ti etaṃ vacanaṃ. Yathāti yenākārena saṃhariyamāneti sambandho. Cīvarabhogassa oro anto obhogoti atthaṃ dassento āha 『『kāyabandhana』』ntiādi.

以下是巴利文的完整直譯： 從那裡指熱水和冷水,或在熱水和冷水中。"使用"指使用。"水"指洗口的水。"從廁所"這裡也應該包括小便室。"這樣"指正在清掃。"非空"指非無聲音,非空虛。"座位"指長老的座位。"因此"指在座位上。與坐下的長老應該做的事情相連。爲了說明"在此地有塵土"而說"被某種垃圾混雜"。這裡塵土、剩餘、集聚稱為塵土。可以被捆綁在此地稱為垃圾,可以被希望通過垃圾稱為垃圾。"甚至用手"這裡的"pi"字還包括用毛巾等。 "一邊做"即一邊做成同一層。為什麼稱為"僧伽衣"?說"因為全部"等。"因為集合"這表示應該集中,所以稱為僧伽衣。與轉身觀望和尚相遇相連。與一個詞的進行相連。缽已經包含在熱食器具中,稱為"缽已包含",或包含在缽中的粥等也是合理的。在托缽行乞的地方。與從粥獲得相連。屬於和尚的。那個缽包含在熱食等中。或者在寺院等處。屬於和尚的。在言語未完成時相連。從此開始,從已說的不是和尚說話開始。這表示在下面已說的"不在過近"等否定語中沒有違犯。在任何地方,如"不應在炎熱處放置僧伽衣"等中。這是輕微的違犯。"因為"表示真實。在犯罪邊緣處。在這裡爲了說明"在犯罪邊近"而說"在犯罪近處"。"近"表示邊緣詞的近義和在賓格時的離格用法。意思是尊者啊,說這樣的話是可以的。 從村莊開始最先於和尚。正是由和尚。與返回的**相連。說"這個"后,爲了說明同樣的意義而說"汗水抓住"。這表示因汗水而坐下的意思。"超過做"這表示"提舉"的意圖,意思是一再提舉。爲了顯示后句是前句的原因而說"為何"。在中間顯示缺陷的過失而說"平均做"等。從那裡,從平均集中,與經常破裂相連。或從中間缺陷,與薄弱相連。這指"提起耳朵四指"這句話。如何與收集的方式相連。爲了說明僧伽衣使用的下限而說"身體捆綁"等

Yoti upajjhāyo. 『『Gāmeyevā』』ti vatvā tamevatthaṃ dassetuṃ vuttaṃ 『『antaraghare vā paṭikkamane vā』』ti. Paṭikkamane vāti bhojanasālāyaṃ vā. Tassāti upajjhāyassa. Laddhā bhikkhā yenāti laddhabhikkho, tassa vā. Piṇḍapāto hotīti yojanā. Tassāti upajjhāyassa. Piṇḍapāto na hotīti sambandho. Attanā laddhopīti pisaddo upajjhāyena laddhopīti atthaṃ sampiṇḍeti. Āhariyatūti ettha tuvibhatti pucchāyaṃ hoti, āhariyatu kinti attho. Kāloti bhojanakālo. Bhuñjitthāti bhutto, tasmiṃ satīti sambandho. Upakaṭṭhoti majjhanhikassa āsanno.

Anantarahitāyāti ettha antaradhāyatīti antarahito, taṭṭikacammakhaṇḍādi, natthi antarahito etasmiṃ pattabhūmīnamantareti anantarahitoti atthaṃ dassento āha 『『anatthatāyā』』ti. Kāḷavaṇṇakatā vā sudhābaddhā vā nirajamattikā hotīti yojanā. Tanti pattaṃ. Dhotavālikāyapīti suddhavālikāyapi. Tatthāti paṃsurajasakkharādīsu. Puna tatthāti paṇṇādhārakesu. Idaṃ vacanaṃ vuttanti sambandho. Abhimukhenāti attano abhimukhena. Saṇikanti sinnaṃ . Ante panāti cīvarassa koṭiyaṃ pana. Nikkhipantassa saddhivihārikassa cīvarassa bhogoti yojanā.

Cuṇṇaṃsannetabbanti ettha cuṇṇasamodhānena netabbanti atthaṃ dassento āha 『『piṇḍi kātabbā』』ti. 『『Ekasmiṃ niddhūme ṭhāne』』ti iminā ekamantanti ettha ekasmiṃ ante ṭhāneti atthaṃ dasseti. Jantāghareti aggisālāyaṃ. Sā hi jalati dibbati aggi etthāti jantā, janeti sarīrasedametthāti vā jantā, sā eva gharaṃ jantāgharanti vuccati, tasmiṃ. Paripūjāvasena karīyatīti parikammanti atthena aṅgāradānādikaṃ parikammaṃ nāmāti dassento āha 『『parikammaṃ nāmā』』tiādi.

『『Na kenaci gelaññenā』』tiādinā ussahanassa kāraṇaṃ dasseti. Hīti saccaṃ. Agilānena saṭṭhivassena saddhivihārikenāpi kātabbanti yojanā. Anādarenāti vattakaraṇassa anādarena. Nakārapaṭisaṃyuttesūti paṭisedhavācakena nakārena paṭisaṃyuttesu. Padesūti 『『na upajjhāyassa bhaṇamānassa antarantarā kathā opātetabbā』』tiādīsu vākyesu. Bhūmiyanti upalakkhaṇavasena vuttaṃ bhittiyampi apaṭighaṃsitabbattā. 『『Piṭhasaṅghāṭañcā』』ti iminā kavāṭapīḷanti ettha pīṭhasaddena piṭhasaṅghāṭaṃ vuccati uttarapadalopavasena vā ekadesavohāravasena vāti dasseti. 『『Acchupantenā』』ti iminā appaṭighaṃsantenāti ettha ghaṃsadhātuyā atthaṃ dasseti. Sammā tāyati attānañca parañca anenāti santānaṃ, tameva santānakanti atthena kīṭakulāvakamakkaṭakasuttādi santānakaṃ nāmāti dassento āha 『『santānaka』』ntiādi. Ullokatoti vitānato. Tañhi uddhaṃ lucīyate bandhīyateti ullokanti vuccati, cakārassa kakāramakatvā 『『ulloca』』ntipi vuccati. Tosaddena ākārassa smāvacanassa kāriyabhāvaṃ dasseti. Apaharitabbanti apanetabbaṃ. 『『Avaharitabba』』ntipi pāṭho, heṭṭhā haritabbaṃ pātetabbanti attho.

Ālokasandhibhāgāti ettha bhāgasaddassa dvandato parattā pubbapadesupi paccekaṃ yojetabboti āha 『『ālokasandhibhāgā ca kaṇṇabhāgā cā』』ti. Tassa atthaṃ dassento āha 『『antarabāhirā』』tiādi. 『『Vātapānakavāṭakānī』』ti iminā ālokasandhisaddassa vātapānakavāṭakapariyāyabhāvaṃ dasseti. 『『Koṇā』』ti iminā kaṇṇasaddassa koṇavevacanabhāvaṃ dasseti.

以下是巴利文的完整直譯： "他"指和尚。說"就在村莊"后,爲了說明同樣的意義而說"在房內或在飯堂"。"或在飯堂"指在食堂。"他的"指和尚的。已得到托缽的人為得到托缽者,或他的。有托缽相連。"他的"指和尚的。沒有托缽相連。"即使自己獲得"這個"pi"字也包含和尚獲得的意思。"應該帶來"這裡的"tu"詞尾表示疑問,意思是應該帶來嗎。"時間"指用餐時間。"已食"指已經吃過,在那種情況下相連。"已近"指接近中午。 "在沒有中間的"這裡,消失為中間的,如草蓆、皮片等,沒有中間的在中間之處為沒有中間的,爲了說明這個意義而說"沒有遮蓋的"。是黑色的或涂白的或無塵土的相連。"那"指缽。"即使用乾淨的沙"也指純凈的沙。"在那裡"指在塵土、沙礫等中。再次"在那裡"指在葉子托盤中。這句話被說相連。"面對"指面對自己。"輕輕地"指濕的。"但在末端"指在僧伽衣的邊緣。弟子放置的僧伽衣的摺疊相連。 "應該攪拌粉末"這裡,爲了說明應該用粉末混合而說"應該做成團"。"在一個無煙處"這表示"一邊"這裡指在一邊處的意思。在浴室,在火室。因為在那裡火燃燒發光稱為"jantā",或者因為在那裡產生身體的汗水稱為"jantā",那就是房間稱為浴室,在那裡。以完全供養的方式做稱為"準備",以這個意義放置炭火等稱為準備,爲了說明這個而說"稱為準備"等。 以"不因任何病"等顯示努力的原因。"因為"表示真實。不生病的六十歲的弟子也應該做相連。"輕視"指輕視行為的做法。"與否定相應"指與表否定的"na"字相應。"在處"指在"不應該在和尚說話時中間插話"等句子中。"在地上"依照暗示的方式說,因為在墻上也不應該摩擦。"和椅子組"這表示"門限"這裡椅子詞說椅子組是依后詞省略或依一部分表達。"不觸碰"這表示"不摩擦"這裡"ghaṃsa"語根的意義。正確地保護自己和他人稱為"連續",那就是連續,以這個意義蜘蛛網、猴子絲等稱為連續,爲了說明這個而說"連續"等。從天篷。因為那個在上面被捆綁稱為天篷,把"ca"字變成"ka"字也稱為"ulloca"。"to"字表示"ā"字變成"smā"詞尾。"應該移除"指應該拿走。"應該下移"也是讀法,意思是應該向下移動使落下。 "光線縫隙部分"這裡,因為"部分"詞在複合詞之後,應該在前詞中也各自相連,所以說"光線縫隙部分和角落部分"。爲了說明它的意義而說"內外"等。"窗門"這表示光線縫隙詞是窗門的同義詞。"角"這表示"耳"詞是角的同義詞。

『『Yathā paṭhama』』ntiādinā paṭhamapaññattameva paññapetabbaṃ, na aññathāti dasseti. Idaṃ patirūpaṃ paṭhamapaññattaṃ sandhāya vuttaṃ. Paṭhamapaññatte apatirūpe aññathāpi paññapetabbaṃ. Etadatthamevāti yathāpaññattaṃ paññapetabbassa atthāya eva. Sace paññattaṃ ahosi, evaṃ satīti yojanā. Idanti bhittiṃ mocetvā paññāpanaṃ. Kaṭesu kiḷañjesu sārattā uttamattā kaṭasārakoti vuccati. Nivattetvāti saṃharitvā. Puratthimāti ettha yakāralopena niddesoti āha 『『puratthimāyā』』ti.

Vūpakāsetabboti ettha kasadhātu gatyatthoti āha 『『aññattha netabbo』』ti. Upajjhāyaṃ gahetvā aññattha gantabboti attho. Aññatthāti aññaṃ ṭhānaṃ. Vivecetabbanti ettha diṭṭhigatato upajjhāyaṃ vivecetabbanti dassento āha 『『vissajjāpetabba』』nti. 『『Añño vattabbo』』ti vatvā tassa ākāraṃ dasseti 『『thera』』ntiādinā. So so bhikkhu yācitabboti sambandho. Aññena dāpetabboti attanā aññena bhikkhunā upajjhāyassa parivāso dāpetabboti attho. Kinti nu khoti kena eva upāyena dadeyya nukhoti attho. Itisaddo hi avadhāraṇattho. Aṭṭhakathāyapi imameva nayaṃ dasseti 『『kena nu kho upāyenā』』ti iminā. Sabbatthāti sabbesu 『『kinti nu kho paṭikasseyyā』』tiādivākyesu. Sattasu kammesu tividhassa ukkhepanīyakammassa garukattā vuttaṃ 『『ukkhepanīyaṃ akatvā』』ti. Tamevatthaṃ vitthārento āha 『『tena hī』』tiādi.

Tena saddhivihārikena yācitabbāti sambandho. Sace karontiyevāti bhikkhū sace kammaṃ karontiyeva. Puna sace karontiyevāti bhikkhū sace ukkhepanīyakammaṃ karontiyeva. Athāti tasmiṃ kamme kate. Itīti evaṃ yācanena. Nanti taṃ upajjhāyaṃ.

Samparivattakanti ettha 『『piṇḍukkhepaka』』ntiādīsu (pāci. 620) viya samparivattakantipadaṃ kiriyāvisesanaṃ, kapaccayo ca vicchatthoti āha 『『samparivattetvā samparivattetvā』』ti. Yadīti yāva. Yadisaddo hi yāvapariyāyo, tena vuttaṃ 『『na tāva pakkamitabba』』nti. Yāva appamattakampi rajanaṃ galati, na tāva pakkamitabbanti yojanā. Visabhāgapuggalenāti visabhāgena puggalena karaṇabhūtena. Na upajjhāyaṃ anāpucchā gāmo pavisitabboti ettha na aññeneva karaṇīyena pavisitabbo. Piṇḍāya pana pavisitabboti āsaṅkā bhaveyyāti āha 『『piṇḍāya vā』』tiādi. 『『Anāpucchitvā』』ti iminā anāpucchāti ettha ākāro tvāpaccayassa kāriyoti dasseti. Bhikkhācāranti bhikkhāya caraṇaṭṭhānaṃ, upajjhāyena gantabbanti yojanā. Pariveṇanti upajjhāyassa pariveṇaṃ. Passatīti upajjhāyaṃ passati.

Dassanatthāya vāti asubhadassanatthāya vā. Imināpi vāsatthāya eva na gantabbanti āsaṅkaṃ nivatteti. Kammanti pakkamanassa kāraṇaṃ kammaṃ. Ananujānanaṃ sandhāya vuttaṃ 『『yāvatatiya』』nti. Tanti upajjhāyaṃ. Assāti saddhivihārikassa. 『『Na sampajjatī』』ti iminā sace sampajjati, na pakkamitabbāti dasseti. Kevalanti vinā uddesādisampajjanehi. Evarūpe upajjhāye nivārentepīti yojanā. 『『Gelaññato』』ti iminā vuṭṭhānasaddassa avadhiapekkhataṃ dasseti. Assāti upajjhāyassa. Aññoti attanā añño. Tassāti aññassa bhikkhussa.

1. Saddhivihārikavattakathā

以下是巴利文的完整直譯： "如第一"等表示應該安排正如第一次安排的,不要另外安排。這是針對適當的第一次安排而說的。對於不適當的第一次安排,也可以另外安排。"正是爲了這個目的"指正是爲了應該如安排般安排的目的。如果已經安排了,在這種情況下相連。"這"指離開墻壁安排。因為在編織蓆中是精華和最上,所以稱為編織蓆精華。"迴轉"指收集。"東方"這裡省略"ya"字而說明,所以說"東方的"。 "應該離開"這裡,"kasa"詞根表示行走的意思,所以說"應該帶到別處"。意思是應該帶著和尚去別處。"別處"指另一個地方。"應該分開"這裡,表示應該使和尚從邪見分開,所以說"應該使放棄"。說"應該告訴別人"后,顯示他的樣子說"長老"等。應該請求那個比丘相連。"應該使別人給予"意思是應該使自己以外的比丘給予和尚別住。"如何呢"意思是以什麼方法給予呢。因為"iti"詞表示確定。註釋書也以"以什麼方法"顯示這個方法。"在一切處"指在一切"如何罷免"等句子中。因為在七種羯磨中三種舉罪羯磨是最重的,所以說"不做舉罪羯磨"。爲了詳細說明那個意義而說"因為那個"等。 應該由那個弟子請求相連。"如果他們做"指如果比丘們做羯磨。再次"如果他們做"指如果比丘們做舉罪羯磨。"然後"指在那個羯磨做了之後。"如此"指以這樣的請求。"他"指那個和尚。 "翻轉"這裡,"翻轉"詞如在"投擲"等中是動作的修飾語,且"ka"詞綴表示重複,所以說"一再翻轉"。"如果"指直到。因為"yadi"詞是"yāva"的同義詞,所以說"還不應該離開"。直到會流出一點點染料,都不應該離開相連。"異性的人"指作為工具的異性人。"不應該不告訴和尚就進入村莊"這裡,不應該因其他事情而進入。可能會有疑問是否應該為托缽而進入,所以說"或為托缽"等。"不告訴"這表示"不告訴"這裡"ā"字是"tvā"詞綴的結果。"托缽處"指托缽的地方,應該和和尚去相連。"住所"指和尚的住所。"見"指見和尚。 "爲了看"指爲了看不凈。這也消除爲了住宿而不去的疑慮。"事情"指離開的原因。針對不允許而說"到第三次"。"他"指和尚。"他的"指弟子的。"不成功"這表示如果成功就不應該離開。"僅僅"指沒有成功學習等。即使這樣的和尚阻止相連。"從病"這表示"康復"詞需要期限。"他的"指和尚的。"別人"指自己以外的人。"他的"指別的比丘的。 16.弟子威儀說

1. Sammāvattanāyaṃ vinicchayo evaṃ veditabboti yojanā. Uddesādīhīti ādisaddena paripucchādayo saṅgaṇhāti. Saṅgahasaddassa saṅkhepagahaṇesupi vuttito 『『anuggaho』』ti vuttaṃ. Atha vā sammukhā saṅgaho ca parammukhā anuggaho ca kātabbo. Āmisena vā saṅgaho, dhammena vā anuggaho. Diṭṭhadhammikatthāya vā saṅgaho, samparāyikatthāya vā anuggaho. Lokiyatthāya vā saṅgaho, lokuttaratthāya vā anuggaho kātabbo. Tatthāti yaṃ vuttaṃ 『『uddesena paripucchāya ovādena anusāsanīyā』』ti. Tattha uddisanaṃ uddesoti vacanatthena pāḷivācanā uddeso nāmāti dassento āha 『『uddesoti pāḷivācanā』』ti. 『『Pāḷiyā atthavaṇṇanā』』ti iminā punappunaṃ, samantato vā pāḷiyā atthassa pucchanaṃ paripucchāti atthaṃ dasseti. Vatthusminti cārittavārittavatthusmiṃ. Idanti cārittaṃ. Puna idanti vārittaṃ. 『『Vacana』』nti iminā ovadanaṃ ovādoti vacanatthaṃ dasseti. Otiṇṇe vatthusmiṃ 『『idaṃ karohi, idaṃ mā karitthā』』ti vacanaṃ anusāsanī nāmāti yojanā. 『『Punappunaṃ vacana』』nti iminā anusāsanīti ettha anusaddassa naupacchinnatthaṃ dasseti. 『『Sace upajjhāyassa patto hotī』』ti sāmaññato vuttepi na pakatipatto hoti, atha kho atirittapatto hotīti āha 『『atirekapatto』』ti. Sabbatthāti sabbesu 『『sace upajjhāyassa cīvaraṃ hotī』』tiādīsu padesu. Aññopīti pattacīvarehi aññopi. Samaṇaparikkhāroti chattupāhanādi samaṇaparikkhāro. Idhāti saddhivihārikavatte. Nayenāti ñāyena. Uppajjamānaupāyapariyesananti uppajjamānassa, uppajjamānatthāya vā upāyassa pariyesanaṃ. Itoti 『『kinti nu kho saddhivihārikassa parikkhāro uppajjiyethā』』ti pāḷito. Cīvaraṃ rajantenāti ettha rajantena upajjhāyenāti attho na daṭṭhabbo, saddhivihārikenāti attho evāti dassento āha 『『upajjhāyato upāyaṃ sutvā rajantenā』』ti. Upajjhāyato upāyanti upajjhāyato laddhaṃ upāyaṃ.

Nasammāvattanādikathā

68.Upajjhāyavattanti upajjhāyamhi vattitabbaṃ vattaṃ. Soti saddhivihāriko. Dukkaṭaṃ āpajjatīti assa, so vā dukkaṭaṃ āpajjatīti yojanā. Paṇāmetabboti ettha papubba namudhātu atthapakaraṇādivasena idha apasādanatthoti āha 『『apasādetabbo』』ti. Adhimattanti adhikappamāṇaṃ. Gehasitapemanti mettāsinehaṃ. Vuttapaṭipakkhanayenāti kaṇhapakkhe vuttena paṭipakkhena nayena. Alaṃ paṇāmetunti ettha alaṃsaddassa arahatthapaṭikkhittesu dvīsu atthesu arahatthoti āha 『『yutto paṇāmetu』』nti.

Sātisāro hotīti ettha pakatibhāvaṃ atikkamitvā saraṇaṃ pavattanaṃ atisāro, doso. Saṃvijjati so etassāti sātisāroti dassento āha 『『sadoso hotī』』ti. Tassatthaṃ dassetuṃ vuttaṃ 『『āpattiṃ āpajjatī』』ti. Āpattinti dukkaṭāpattiṃ. Tanti vattaṃ.

Tesanti saddhivihārikānaṃ. Vattanti bahukānaṃ saddhivihārikānaṃ vattaṃ. Sādiyanaṃ vā…pe… bālo hotīti ettha bālassa kāraṇaṃ dassetuṃ vuttaṃ 『『sādiyanaṃ vā asādiyanaṃ vā na jānātī』』ti. Sādiyanassa vā asādiyanassa vā ajānanattā bālo hotīti vuttaṃ hoti. Ajānanassa kāraṇaṃ dassetuṃ vuttaṃ 『『bālo hotī』』ti. Bālattā sādiyanaṃ vā asādiyanaṃ vā na jānātīti vuttaṃ hoti. Tesūti bahukesu saddhivihārikesu. Tassāti vattasampannabhikkhussa. Tesanti itaresaṃ saddhivihārikānaṃ.

Rādhabrāhmaṇavatthukathā

以下是巴利文的完整直譯： 在正確行為中的判定應該這樣理解相連。"學習等"中,"等"字包括詢問等。因為"攝"字在簡略中也說,所以說"攝護"。或者,應該做面對時的攝受和背後時的護持。或以物質攝受,或以法護持。或為現世利益攝受,或為來世利益護持。或為世間利益攝受,或為出世間利益護持。"在那裡"指所說的"以學習、詢問、教誨、訓誡"。在那裡,"學習"以詞義為誦讀聖典稱為學習,所以說"學習是誦讀聖典"。"解釋聖典意思"這表示反覆地或全面地詢問聖典的意思是詢問。"在事件中"指在應行與不應行的事件中。"這"指應行。再次"這"指不應行。"說"這表示教誨是教誡的詞義。在已發生的事件中說"做這個,不要做這個"稱為訓誡相連。"反覆說"這表示在訓誡中"anu"字表示不間斷的意思。"如果和尚有缽"雖然一般地說,不是指普通缽,而是多餘的缽,所以說"多餘缽"。"在一切處"指在一切"如果和尚有僧衣"等詞中。"其他的"指除了缽和僧衣之外的。"沙門必需品"指傘、鞋等沙門必需品。"在這裡"指在弟子威儀中。"以方法"指以道理。"尋求正在生起的方法"指對正在生起的,或爲了正在生起而尋求方法。"從這裡"指從"如何使弟子的必需品生起"這段經文。"染衣時"這裡不應理解是染衣的和尚的意思,而是應該理解是弟子的意思,所以說"聽從和尚的方法而染衣"。"從和尚的方法"指從和尚得到的方法。 不正確行為等說 68"和尚威儀"指對和尚應該行的威儀。"他"指弟子。他犯惡作,或他犯惡作相連。"應該罷黜"這裡,帶"pa"字首的"namu"詞根在這裡依照意義和場合等方式表示貶斥的意思,所以說"應該貶斥"。"過度"指超過程度。"家庭之愛"指慈愛。"以所說相反方式"指以黑分所說的相反方式。"適合罷黜"這裡,"alaṃ"詞在適合和禁止兩個意思中是適合的意思,所以說"適合罷黜"。 "有過失"這裡,超過正常狀態的進行是過失,是錯誤。有過失存在於他稱為有過失,所以說"有錯誤"。爲了說明它的意義而說"犯戒"。"戒"指惡作戒。"那個"指威儀。 "他們的"指弟子們的。"威儀"指多個弟子的威儀。"認可或不認可...愚癡"這裡,爲了說明愚癡的原因而說"不知道認可或不認可"。意思是說因為不知道認可或不認可所以愚癡。爲了說明不知道的原因而說"愚癡"。意思是說因為愚癡所以不知道認可或不認可。"在他們中"指在多個弟子中。"他的"指具足威儀的比丘的。"他們的"指其他弟子們的。 羅陀婆羅門事緣說

1. Kiñcāpi āyasmā sāriputto jānātīti yojanā. Iminā 『『kiṃ nu kho ajānanto pucchī』』ti āsaṅkaṃ nivāreti. Bhagavā anuññātukāmo hotīti sambandho. Panasaddo garahattho, tathā jānantopīti attho. Lahukanti hetuantogadhavisesanaṃ. Lahukattā paṭikkhipitvāti vuttaṃ hoti. Assāti bhagavato, ajjhāsayanti sambandho. 『『Ajjhāsayaṃ viditvā』』tivacanassa yuttiṃ dassento āha 『『buddhānaṃ hī』』tiādi. Hīti saccaṃ. Ayañcāti sāriputtatthero ca. Aggoti koṭiukkaṃso. Seṭṭhoti pavaro uttamo.

『『Byattena bhikkhunā paṭibalenā』』ti ettha byattapaṭibalānaṃ visesaṃ dassetuṃ vuttaṃ 『『byatto nāmā』』tiādi. Tattha yassa sāṭṭhakathaṃ vinayapiṭakavācuggataṃ pavattati, ayaṃ byatto nāmāti yojanā . Tasminti vinayapiṭakaṃ vācuggatabhikkhumhi. Yassāti bhikkhuno. Suggahitanti sāṭṭhakathāya suṭṭhu gahitaṃ. Ayampīti pisaddo purimabhikkhuṃ apekkhati. Imasmiṃ attheti imasmiṃ vatthumhi, imasmiṃ visayeti attho. Byatirekānvayavasena paṭibalaṃ dassento āha 『『yo panā』』tiādi. Yo pana na sakkotīti sambandho. Kasmāti āha 『『kāsasosasemhādinā vā』』tiādi. Tattha kāso ca soso ca semho ca, te ādayo yassa gelaññassāti kāsasosasemhādi, ādisaddena eḷamūgādayo saṅgaṇhāti. Oṭṭho ca danto ca jivhā ca, tā ādayo yesaṃ tāluādīnanti oṭṭhadantajivhādayo, tesaṃ. Padabyañjanehīti padaakkharehi. Byañjanasaddo hettha akkharavācako. Hāpetīti galattā hāpeti. Aññathā vā vattabbanti aññena sithilādinā ākārena vā vattabbaṃ. Aññathā vadatīti aññena dhanitādiākārena vadati. Tabbiparītoti tassa apaṭibalassa viparīto bhikkhūti sambandho. Tatoti jānāpetabbato. Yanti yaṃ ākāraṃ dhātukammametaṃ, saṅghoti kāritakammametaṃ. Idha kāritakammaṃ kito vadati.

71.Upasampannasamanantarāti ettha upasampannassa samanantarāti atthaṃ nivārento āha 『『upasampanno hutvāva samanantarā』』ti. Evasaddena cirakālaṃ nivatteti. Ullumpatūti ettha upubbalupadhātuyā upasaggavasena vā atthātisayavasena vā dhātūnamanekatthattā idha upubbadharadhātuyā atthe vattatīti dassento āha 『『uddharatū』』ti. Uṭṭhāpetvā, ukkhipitvā vā dharatūti attho. Tamevatthaṃ dassento āha 『『akusalā』』tiādi. Tattha 『『akusalā vuṭṭhāpetvā』』ti iminā sahāvadhinā utyūpasaggassa atthaṃ dasseti. 『『Kusale patiṭṭhāpetū』』ti iminā sahādhārena dharadhātussa atthaṃ dasseti. Utyūpasaggassa ukkhipanatthaṃ dassento āha 『『sāmaṇerabhāvā vā uddharitvā』』ti. 『『Paṭiccā』』ti iminā upādāyāti ettha samīpe ādiyitvāti saddatthamagahetvā saṅketatthavasena pākaṭattā tassa saṅketatthaṃ dasseti, adhippāyatthaṃ dassetīti attho.

73.Adhiṭṭhitāti ettha adhi niccavasena ṭhāti pavattatīti adhiṭṭhitāti vacanatthaṃ dassento āha 『『niccappavattinī』』ti. Kasmā cattāro paccayā nissayāti vuttāti āha 『『yasmā』』tiādi. 『『Cattāro』』tiādinā cattāro paccaye nissāya attabhāvo seti pavattatīti nissāyāti avuttakammatthaṃ dasseti.

1. Ācariyavattakathā

75.Kintāyanti ettha ekāralopavasena sandhi hotīti āha 『『kiṃte aya』』nti. 『『Ovaditabboti』』iminā ovadiyoti ettha ṇyapaccayassa kammatthaṃ dasseti. 『『Tadatthāyā』』ti iminā 『『yadidaṃ gaṇabandhika』』nti uttaravākye yaṃsaddaṃ disvā pubbavākye taṃsaddaṃ ñāpeti, tassa bāhullassa atthāyāti attho.

以下是巴利文的完整直譯： 69. 尊者舍利弗雖然知道相連。這消除"他是否因為不知道而詢問"的疑慮。世尊想要允許相連。"pan"字表示責備,意思是雖然如此知道。"輕"是包含原因的修飾語。意思是因為輕微而拒絕。"他的"指世尊的,與"意向"相連。爲了顯示"知道意向"這句話的合理性而說"因為諸佛"等。"因為"表示真實。"而這"指舍利弗長老。"最上"指頂點、最高。"優秀"指最勝、最上。 "由能幹與勝任的比丘"這裡,爲了顯示能幹與勝任的區別而說"稱為能幹"等。其中,誰已經通達帶註釋的律藏,這稱為能幹相連。"在那"指在通達律藏的比丘。"誰"指比丘。"善學"指帶註釋地善於掌握。"這也"這個"pi"字指前面的比丘。"在這個意思"指在這個事件中,意思是在這個範圍。以相反和相順的方式顯示勝任而說"但誰"等。但誰不能相連。為什麼?說"以咳嗽、消瘦、痰等"等。其中咳嗽、消瘦、痰等,這些是疾病的開始,以"等"字包括啞巴等。嘴唇、牙齒、舌頭等,這些是上顎等的開始,它們的。"句字"指句的字母。這裡字的詞表示字母。"漏失"指因掉落而漏失。"或應該另外說"指或應該以另外鬆軟等方式說。"另外說"指以另外濁音等方式說。"與他相反"指與那個不勝任者相反的比丘相連。"從那裡"指從應該使知道。"那個"指那個方式是界業,僧團是使役業。這裡使役業從"ki"說。 71. "受具足戒之後"這裡,爲了避免"受具足戒者之後"的意義而說"就在受具足戒之後"。"eva"字排除長時間。"應該提升"這裡,"u"字首的"lupa"詞根依字首或意義增強的方式,因為詞根有多義,這裡以"u"字首的"dhara"詞根的意義運用,所以說"應該提起"。意思是使站起來,或使舉起而拿住。爲了顯示那個意義而說"從不善"等。其中"使從不善站起"這以具有限制表示"ut"字首的意思。"使安立於善"這以具有所依表示"dhara"詞根的意思。爲了顯示"ut"字首表示舉起的意思而說"使從沙彌身份提起"。"依據"這表示"取后"這裡不取"在近處取"的字義,因為依約定義的方式明顯,所以顯示它的約定義,意思是顯示意圖義。 73. "住立"這裡,爲了顯示"恒常方式住立執行為住立"的詞義而說"恒常執行"。為什麼說四緣為依止?說"因為"等。以"四"等顯示依止四緣身體躺臥執行為依止的未說的業義。 18. 老師威儀說 75. "他們如何"這裡,依"e"字脫落方式有連聲,所以說"他們怎樣"。"應該教誡"這表示"教誡"這裡"ṇya"詞綴表示業義。"爲了那個目的"這表示在後句"即是結集"中見到"yaṃ"字而在前句表示"taṃ"字,意思是爲了那個多數的目的。

76.Soti pasūro paribbājako. Tenāti udāyittherena. Sahadhammikanti saha dhammena kāraṇena. Byatto tāva pubbe vuttalakkhaṇo hotu, paṭibalo pana kathaṃ ñātabboti āha 『『yo panā』』tiādi . Yo pana sakkotīti sambandho. Cāti saccaṃ. Etanti paṭibalattaṃ, 『『pañcahi…pe… vinetu』』ntivacanaṃ vā.

77.Titthiyapakkhasaṅkantesūti titthiyasaṅkhātaṃ sāsanassa paṭipakkhaṃ saṅkamantesu. Ācārasamācārasikkhāpanakanti ativiya caritabbaṃ ābhisamācārikasīlaṃ sikkhāpanakaṃ. Iminā ācāraṃ sikkhāpetīti ācariyoti vacanatthaṃ dasseti. Nāmamattamevāti 『『ācariyo』』ti vā 『『antevāsiko』』ti vā nāmamattameva. Nānanti upajjhāyato vā saddhivihārikato vā nānaṃ.

1. Paṇāmanākhamāpanākathā

2. Yaṃ lakkhaṇaṃ vuttanti sambandho. Nissayantevāsikena kātabbanti yojanā. Pabbajjāupasampadādhammantevāsikehīti pabbajjantevāsikena ca upasampadantevāsikena ca dhammantevāsikena ca. Etesanti pabbajjāupasampadādhammantevāsikānaṃ. Etesūti etesu tīsu antevāsikesu. Ācariyassāti pabbajjantevāsiko pabbajjācariyassa, upasampadantevāsiko upasampadācariyassāti attho. Samīpeti nissayācariyassa ca dhammācariyassa ca āsanne. Tasmāti yasmā antevāsikena ācariyamhi sammā vattitabbaṃ, tasmā. Ācariyenāpīti nissayapabbajjā upasampadā dhammācariyenāpi. Ovādācariyo tesu saṅgahaṃ gacchati. Tesūti catūsu antevāsikesu.

3. Nissayapaṭippassaddhikathā

Āṇattivinicchayo

以下是巴利文的完整直譯： 76. "他"指波輸羅外道。"由他"指優陀夷長老。"同法"指有道理的。能幹首先應具備前面所說的特徵,但勝任應該如何知道呢?所以說"但誰"等。但誰能夠相連。"和"表示真實。"這"指勝任性,或"以五...教導"這句話。 77. "轉向外道部分中"指轉向稱為外道的教法對立面。"使學習行為完全行為"指使學習應該極其實踐的細行戒。這表示"使學習行為,所以是老師"的詞義。"僅僅名字"指僅僅是"老師"或"學生"的名字。"不同"指與和尚或弟子不同。 20. 罷黜與請求原諒說 80. 已說的特徵相連。依止弟子應該做相連。"以出家、具足戒、法弟子"指以出家弟子和具足戒弟子和法弟子。"這些"指出家、具足戒、法弟子們。"在這些"指在這三種弟子中。"老師的"意思是出家弟子屬於出家老師,具足戒弟子屬於具足戒老師。"在近處"指在依止老師和法老師的近處。"因此"指因為弟子應該正確地對老師行事,所以。"老師也"指依止、出家、具足戒、法老師也。教誡老師包括在他們中。"在他們"指在四種弟子中。 22. 依止終止說 命令判定

1. 『『Nissayapaṭipassaddhīsū』』ti samūhādhāro. 『『Upajjhāyo pakkanto vātiādīsū』』ti avayavādhāro. 『『Vippavasitukāmo』』ti iminā nirālayabhāvaṃ dasseti. Evaṃ gateti evaṃ upajjhāye gateti yojanā. Aññadāpīti aññasmimpi kāle. Upajjhāyena pavāsitakāleti attho. Ekasambhogaparibhogoti attanā vā upajjhāyena vā eko paccayasambhogo ca dhammaparibhogo ca. Ekadivasampīti pisaddo garahattho, dvihādikaṃ pana pagevāti attho. Parihāro natthīti āpattiparihāro natthi, āpattiyā pariharaṇaṃ apanayanaṃ natthīti adhippāyo. Lajjī pesaloti lajjī hutvā piyasīlo bhikkhūti sambandho. Tadahevāti tasmiṃ upajjhāyassa pakkantaahani eva. Tathāti yathā 『『upajjhāyo lahuṃ āgamissatī』』ti pucchati, tathā 『『ahaṃ lahuṃ āgamissāmī』』ti vuttanti attho. Sace vadatīti sace ācariyo vadatīti yojanā. Assāti bhikkhussa. Sabhāgatanti lajjipesalabhāvaṃ.

Yāva āgamanāti upajjhāyassa yāva āgamanā. Nanti upajjhāyaṃ. 『『Vāsentiyevā』』tipade kāritakammaṃ. Tatthāti upajjhāyassa gataṭṭhāne. Tenāti upajjhāyena. Pavattīti pavattanaṃ. Nadīpūrena vā upaddutoti sambandho. Nadīpūrattā udakosakkanaṃ āgameti, corādīnaṃ upaddutattā sahāye pariyesati. Soti upajjhāyo.

『『Nissayapaṇāmanā』』ti iminā āṇāpanaṃ āṇattīti vacanatthena nissayapaṇāmanā āṇattīti vuccatīti dasseti. Nissayapaṇāmanāti nissayassa upajjhācariyassa paṇāmanā. Tasmā paṇāmito hotīti sambandho. 『『Āpucchītiādinā』』ti ettha ādisaddena 『『mā maṃ susānagamanaṃ āpucchī』』tiādayo saṅgaṇhāti. Tenāti saddhivihārikena. Khamāpetabboti titikkhāpetabbo.

Tāvāti mahātherehi, mahātherānaṃ vā paṭhamaṃ. Aññatthāti upajjhāyassa vihārato aññaṃ vihāraṃ. Appevāti api eva nāma khameyyāti yojanā. Tatrevāti aññattheva. Dubbhikkhādidosenāti ettha ādisaddena ñātiviyogādidoso gahetabbo. Taṃyevāti attanā vasitaṃ tameva ṭhānaṃ. Aññassāti upajjhāyato aññassa bhikkhussāti sambandho. Iminā upajjhāyena pariccattattā upajjhāyasamodhāne nissayapaṭippassaddhi natthīti dīpeti.

Samodhānavinicchayo

Āpucchitvāti =00 antevāsikaṃ āpucchitvā. Tatrāpīti ācariyantevāsikesupi. Kadāti kasmiṃ kāle. Sāyanhe vā rattiṃvāti ajja sāyanhe vā rattiṃ vā. Taṃkhaṇeyevāti tasmiṃ sampaṭicchanakkhaṇeyeva.

So cāti antevāsiko ca. Tatoti gāmato. Sugatoti suṭṭhu gato, nissayo paṭippassambhatīti adhippāyo. Athāpīti puna ca paraṃ. Āpucchitvā pakkamane vinicchayaṃ dassetvā āpucchitvā pakkamane taṃ dassento āha 『『ācariyaṃ anāpucchā』』tiādi. Upacārasīmātikkameti upacārasīmāya atikkame sati, atikkamanahetu vāti yojanā. Ettha ca upacārasīmā nāma parikkhittassa vihārassa parikkhepoyeva, aparikkhittassa parikkhepārahaṭṭhānaṃ.

Sāyanhe vā rattibhāge vāti ajja sāyanhe vā rattibhāge vā. Sveti suve.

Bahisīmanti upacārasīmato bahi. Tatoti bahisīmato. Dvinnaṃ leḍḍupātānanti antevāsikato dvinnaṃ leḍḍupātānaṃ. Atikkamitvāti upacārasīmato bahi antevāsikasaddhivihārikānaṃ vasanaṭṭhānato atikkamitvā.

以下是巴利文的完整直譯： 83. "在依止終止中"是總體所依。"和尚離開等中"是部分所依。"想去住別處"這表示無執著狀態。"這樣去"意思是和尚這樣去相連。"在其他時候也"指在其他時間也。意思是在和尚外出的時間。"一種受用享用"指自己或和尚一種資具的受用和法的享用。"即使一天"這個"pi"字表示責備,意思是兩天等更不用說。"沒有免除"指沒有違犯的免除,意思是沒有違犯的免除、移除。"有慚有德"指作為有慚且可愛品性的比丘相連。"就在那天"指就在和尚離開的那一天。"如此"意思是如同問"和尚會很快回來嗎",如此說"我會很快回來"。"如果說"意思是如果老師說相連。"他的"指比丘的。"相似性"指有慚有德性。 "直到回來"指直到和尚回來。"他"指和尚。"使住"這詞是使役業。"在那裡"指在和尚去的地方。"由他"指由和尚。"執行"指運作。與河水漲或受騷擾相連。因為河水漲等待水退,因為受盜賊等騷擾尋找同伴。"他"指和尚。 "依止罷黜"這表示依命令為命令的詞義,所以依止罷黜稱為命令。"依止罷黜"指依止的和尚老師的罷黜。因此被罷黜相連。"請求等"這裡"等"字包括"不要請求我去墓地"等。"由他"指由弟子。"應該請求原諒"指應該使原諒。 "首先"指由大長老們,或對大長老們首先。"別處"指和尚住處以外的住處。"或許"意思是或許應該原諒相連。"就在那裡"指就在別處。"以饑荒等過失"這裡"等"字應該包括親屬離別等過失。"正那裡"指自己住的正那地方。"別人的"意思是和尚以外的比丘相連。這表示因為被和尚捨棄,在和尚集合時沒有依止終止。 集合判定 "告知"指告知。"在那裡也"指在老師中也。"何時"指在什麼時候。"傍晚或夜間"指今天傍晚或夜間。"就在那剎那"指就在同意的剎那。 "他和"指**和。"從那裡"指從村莊。"善去"指很好地去,意思是依止終止。"然後也"指更進一步。顯示告知離開的判定后,爲了顯示告知離開它而說"不告知老師"等。"在超過界內時"意思是在超過界內時,或因為超過相連。這裡界內指有圍墻寺院的圍墻,無圍墻的合適圍墻處。 "傍晚或夜分"指今天傍晚或夜分。"明天"指明天。 "界外"指界內之外。"從那裡"指從界外。"兩土塊投擲"指從兩土塊投擲。"超過"指超過界外弟子們的住處。

Muccitukāmoti antevāsikamhā muccitukāmo eva. Paṇāmetīti kāyavācāhi paṇāmeti. Sālayoti ācariye sāpekkho. 『『Nirālayo』』ti vatvā tassa atthaṃ dassetuṃ vuttaṃ 『『na dānī』』tiādi. Evampīti dhure nikkhittepi. Ubhinnaṃ dhuranikkhepe sati, dhuranikkhepahetu vā paṭippassambhatīti yojanā. Paṇāmitena paṭipajjitabbanti sambandho.

Vuttamevatthaṃ vitthārento āha 『『sace hī』』tiādi. Ācariyanti nissayācariyaṃ. Cetiyaṃ vā vandantaṃ upajjhāyanti sambandho, maggappaṭipannaṃ vā upajjhāyanti yojanā. Dūrattāti dūrabhāvato. Uparipāsādeti pāsādassa upari. Tanti upajjhāyaṃ. Nisinnaṃ upajjhāyanti sambandho.

Savanavasena samodhāne vinicchayo evaṃ veditabboti yojanā. Upajjhāyassa saddanti sambandho.

1. Upasampādetabbapañcakakathā

以下是巴利文的完整直譯： "想要解脫"指想要從**解脫。"請求"指以身語請求。"希望"指對老師有期待。說"無執著"后,爲了顯示其意義而說"現在不"等。"即使如此"指即使被安置在職責中。在兩人職責被安置時,或因職責被安置而終止相連。與被請求應該行事相連。 爲了詳細闡述已說的意義而說"如果"等。"老師"指依止老師。"禮拜聖蹟"與和尚相連,或"在道路上行進"與和尚相連。"因遠"指因遠離。"在樓閣上"指在樓閣之上。"他"指和尚。"和尚坐下"相連。 聽聞方式的彙總判定應該這樣理解相連。"和尚的聲音"相連。 23. 應該具足戒五法說<.Assistant>

1. Idāni =01 yaṃ lakkhaṇaṃ vuttanti sambandho. Saṅkhepatoti aṅgāni anuddharitvā samāsato. Tatthāti yaṃ 『『pañcahi bhikkhave aṅgehi samannāgatena bhikkhunā』』tiādimāha, tattha. Aguṇaṅgehīti guṇavirahitehi aṅgehi. Soti bhikkhu. Na upasampādetabbanti ettha kammavācācariyena hutvā na upasampādetabbanti āsaṅkā bhaveyyāti āha 『『upajjhāyena hutvā na upasampādetabba』』nti. Etthāti etesu pañcakesu. Ādīsūti ettha pubbo nidassanattho itisaddo lopo hoti. Itiādīsūti hi attho. Ayuttavasenāti ananurūpavasena. Yoti bhikkhu. Hīti saccaṃ, yasmā vā. Pare ca samādapetunti sambandho. Tatthāti sīlakkhandhādike. Pariharatīti parisaṃ parissayato harati apaneti. Tassāti bhikkhuno. 『『Sīlādīhī』』tipadaṃ 『『parihāyatiyevā』』tipade apādānaṃ, 『『na vaḍḍhatī』』tipade karaṇaṃ. Tasmātiādi laddhaguṇaṃ. Tenāti bhikkhunā. Kasmā āpattiaṅgavasena na vuttanti āha 『『na hī』』tiādi. Hīti yasmā. Tassevāti khīṇāsavasseva. Na vadeyyāti khīṇāsavānaṃ anabhiratiyā anuppannattā na vadeyya. Yadi na khīṇāsavasseva upajjhāyācariyabhāvo anuññāto, atha kasmā khīṇāsavapañcako vuttoti āha 『『yasmā panā』』tiādi. Yasmā na parihāyatīti sambandho.

Antaggāhikāyāti sassatucchedasaṅkhātaṃ antaṃ lāmakaṃ gaṇhāti, gaṇhāpetīti vā antaggāhikā, tāya. Diṭṭhiyāti micchādiṭṭhiyā. Yattakaṃ sutanti bhikkhunovādakasikkhāpade (pāci. aṭṭha. 145-147) vuttaṃ yattakaṃ sutaṃ. Tenāti sutena ऋ. Yaṃ āpattādi tena jānitabbanti yojanā.

Āpattiṃna jānātīti ettha āpattiṃ āpannoti na jānātīti atthaṃ dassento āha 『『idaṃ nāmā』』tiādi. Tattha 『『āpanno』』ti iminā 『『āpatti』』ntipadaṃ 『『āpanno』』tipāṭhasesena yojetabbanti dasseti.

Ābhisamācārikāyāti ettha ubhatovibhaṅgapariyāpannasīlato abhivisesena sammā caritabbanti ābhisamācāraṃ, khandhakapariyāpannaṃ vattapaṭipattisīlaṃ, taṃ ārabbha paññattā ābhisamācārikā, khandhakapariyāpannā sikkhā, tāya. Ādibrahmacāriyakāyāti ettha maggasaṅkhātassa brahmacariyassa ādi mariyādo ādibrahmacariyo, tasmiṃ pavattā ādibrahmacariyakā =02, ubhatovibhaṅgapariyāpannā sikkhā, tāya. Sekkhapaṇṇattiyanti sikkhitabbaṭṭhena sikkhā, sā eva bhagavatā paññattattā sekkhapaṇṇatti. Atha vā sikkhanaṃ sikkhā, tāya sikkhanatthāya bhagavatā paññapīyatīti sekkhapaṇṇatti ubhatovibhaṅgapariyāpannasikkhāyeva, tassaṃ. Abhidhammeti ettha suttantapāḷito abhi atireko, abhivisiṭṭho vā dhammo abhidhammoti vutte nāmarūpaparicchedakaṃ abhidhammapiṭakanti āha 『『nāmarūpaparicchede』』ti. Abhivinayeti ettha abhibhavitvā kāyavācaṃ vinetīti abhivinayo, abhibhavitvā kāyavācaṃ vineti ettha, etenāti vā abhivinayoti vutte vinayapiṭakanti āha 『『sakale vinayapiṭake』』ti. Sabbatthāti sabbesu padesu, sabbesaṃ vā padānaṃ. Attho daṭṭhabboti yojanā. 『『Kāraṇenā』』ti ettha kāraṇasaddena 『『dhammato』』ti ettha dhammasaddassa sabhāvatthādayo nivāretvā kāraṇatthataṃ dīpeti, enasaddena topaccayassa visesanatthaṃ. Itīti evaṃ yathāvuttanayenāti attho. Catuttheti catutthapañcake. Catutthapañcakato tīṇi padāni, pañcamapañcakato dve padāni gahetvā pañcakaṃ katvā vuttaṃ 『『cattāro pañcakā』』ti. Aṭṭhasu pañcakesūti sambandho.

Iti soḷasapañcakavinicchaye yojanā samattā.

以下是巴利文的完整直譯： 84. 現在所說的特徵相連。"簡略地"指不列舉支分而總結。"在那裡"指說"諸比丘,具備五支的比丘"等,在那裡。"過失支"指缺乏功德的支分。"他"指比丘。"不應該使具足戒"這裡,可能會有疑問是否作為羯磨教師不應該使具足戒,所以說"作為和尚不應該使具足戒"。"在這裡"指在這些五法中。"等中"這裡前面的"iti"字表示例示義脫落。意思是"等等"。"以不適當方式"指以不合適方式。"誰"指比丘。"hi"表示真實,或因為。"和使他人努力"相連。"在那裡"指在戒蘊等。"守護"指從危險中帶領、移除眾人。"他的"指比丘的。"以戒等"這詞在"退失"這詞是從格,在"不增長"這詞是具格。"因此"等是得到的功德。"由他"指由比丘。為什麼不依違犯支方式說?說"因為不"等。"因為"表示原因。"正他的"指正漏盡者的。"不會說"指因漏盡者不生起不樂而不會說。如果不是隻允許漏盡者作為和尚老師,那為什麼說漏盡者五法?說"但因為"等。因為不退失相連。 "以邊見"指執取稱為常斷的邊劣見,或使執取,以那個。"見"指邪見。"所有聽聞"指在教誡比丘學處中所說的所有聽聞。"由那個"指由聽聞。應該知道違犯等那個相連。 "不知道違犯"這裡,爲了顯示"不知道已犯違犯"的意思而說"這名"等。其中"已犯"這表示"違犯"這詞應該與"已犯"的漏字相連。 "在細行"這裡,因為應該比兩分別所屬戒更特殊地正確行為是細行,即犍度所屬的威儀戒行,關於那個制定的是細行,即犍度所屬的學處,在那個。"在初梵行"這裡,稱為道的梵行的最初界限是初梵行,在那裡執行的是初梵行,即兩分別所屬的學處,在那個。"在學處制定"中,因為應該學習意義是學處,那個正是因為世尊制定而稱為學處制定。或者學習是學處,爲了那個學習而被世尊制定是學處制定,正是兩分別所屬的學處,在那個。"在阿毗達摩"這裡,比經典更勝,或更殊勝的法是阿毗達摩,所以說是區分名色的阿毗達摩藏,所以說"在名色區分"。"在阿毗毗尼"這裡,克服后調伏身語是阿毗毗尼,在這裡克服后調伏身語,或由這個是阿毗毗尼,所以說是毗尼藏,所以說"在整個毗尼藏"。"在一切處"指在一切詞中,或一切詞的。應該見意義相連。"以因"這裡,以因字排除"以法"這裡法字的自性義等而表示因義,以"ena"字表示"to"詞綴的特徵義。"如此"意思是如所說的方式。"在第四"指在第四個五法。取第四個五法的三個詞和第五個五法的兩個詞而作為五法說"四個五法"。在八個五法中相連。 如此十六種五法判定的解釋已完。

1. Upasampādetabbachakkakathā

85.Tanti ūnadasavassapadaṃ. Sabbatthāti sabbesu chakkesu. Tatthāti chakkesu. 『『Pātimokkhāni vitthārenā』』ti vuttattā vibhaṅgavasena gahetabbānīti āha 『『ubhatovibhaṅgavasena vuttānī』』ti. Mātikāvibhaṅgavasena suṭṭhu vibhajitabbānīti suvibhattāni, vācuggatavasena sundarā pavatti etesanti suppavattīni, suttato anubyañjanato suṭṭhu vinicchitabbānīti suvinicchitabbānīti atthaṃ dassento āha 『『mātikāvibhaṅgavasenā』』tiādi.

1. Aññatitthiyapubbavatthukathā

86.Yo panāti yo pana aññatitthiyapubbo. Aññopīti pasūrato aparopi. Idhāti imasmiṃ sāsane. Tasminti aññatitthiyapubbe. Tatthāti 『『yo so bhikkhave aññopī』』tiādivacane. Ayanti parivāso. Naggaparibbājakassevāti vatvā tassa bhedaṃ dassetuṃ vuttaṃ 『『ājīvakassa vā acelakassa vā』』ti. Tattha ājīvako upari ekameva vatthaṃ upakacchake pavesetvā paridahati, heṭṭhā naggo. Acelako pana sabbena sabbaṃ naggoyeva. Sopīti =03 naggaparibbājakopi. Vālakambalādīnanti vālena kataṃ kambalaṃ, ādisaddena kesakambalādayo saṅgaṇhāti. Assāti paribbājakassa. Aññassāti naggaparibbājakato aparassa. Paṇḍaraṅgādikassāti paṇḍaraṃ setavatthaṃ aṅge sarīre etassatthīti paṇḍaraṅgo, ādisaddena nīlaṅgādayo saṅgaṇhāti.

Evanti iminā kesamassuoropanādinā. Pabbājentehi bhikkhūhīti sambandho. Tasminti aññatitthiyapubbe, nisinneyevāti yojanā. Anādare cetaṃ bhummavacanaṃ. Tassāti aññatitthiyapubbassa. Nayimeti na ime, bhikkhūti sambandho. Tanti aññatitthiyapubbaṃ.

以下是巴利文的完整直譯： 24. 應該具足戒六法說 85. "那個"指未滿十歲的詞。"在一切處"指在一切六法中。"在那裡"指在六法中。因為說"廣說諸波羅提木叉",應該依分別方式理解,所以說"依兩分別方式說"。善於依摩得迦分別方式分別是善分別,依通達方式善好執行是善執行,依經和隨經善於判定是善判定,爲了顯示這個意思而說"依摩得迦分別方式"等。 25. 曾為外道事緣說 86. "但誰"指但誰曾為外道。"其他的"指除波輸羅外的其他。"在這裡"指在這個教法中。"在那"指在曾為外道中。"在那裡"指在"諸比丘,誰是其他"等話中。"這個"指別住。說"只對裸形外道"后,爲了顯示他的區別而說"對活命外道或無衣外道"。其中活命外道只在上身將一件衣服塞入腰帶而穿著,下身裸露。但無衣外道則完全裸露。"他也"指裸形外道也。"馬毛毯等"指用馬毛製成的毯,以"等"字包括頭髮毯等。"他的"指外道的。"其他的"指除裸形外道外的其他。"白衣等的"指身上有白色衣服稱為白衣,以"等"字包括藍衣等。 "如此"指以這種剃除鬚髮等。與"使出家的諸比丘"相連。"在那"指在曾為外道,"就在坐下時"相連。這是表示輕視的處格。"他的"指曾為外道的。"不是這些"指不是這些,與"比丘"相連。"他"指曾為外道。

1. 『『Evaṃ kho…pe… anārādhako』』ti ayaṃ kathā mātikāti yojanā. Assāti aññatitthiyapubbassa. Tassevāti tassāyeva mātikāya. Tatthāti vibhaṅge. Atikālenāti ettha bhattakiccaṃ katvā vattakaraṇavelāyeva atikālo nāmāti dassento āha 『『vattakaraṇavelāyamevā』』ti. Iminā bhummatthe karaṇavacanantipi dasseti. Tatthevāti kulagharesuyeva. Aññadatthūti ekaṃsena, 『『karonto』』ti iminā pāṭhasesaṃ dasseti. Evampi karonto aññatitthiyapubboti yojanā. 『『Sampādako』』ti iminā anārādhakoti ettha ārādhasaddassa sādhanatthaṃ dasseti, tosanatthādayo nivatteti.

Ajjhācāratthikā visanti pavisanti etthāti vesiyā, sobhaṇarūpasaṅkhātaṃ vesaṃ dhāretīti vā vesiyā. Tena vuttaṃ 『『sulabhajjhācārā』』tiādi. Āmisoyeva kiñjakkho appamattakaṭṭhenāti āmisakiñjakkho, visesanaparapado. Atha vā āmiso ca tato añño kiñjakkho ca āmisakiñjakkhaṃ, tassa sampadānaṃ āmisakiñjakkhasampadānaṃ. Kiñjakkhasaddo kesarasseva mukhyato vācako, appamattakassa pana rūḷhīvasena. Vidhavāti ettha dhavasaddo patinoyeva vācako, na rukkhavisesassāti dassento āha 『『matapatikā vā』』tiādi. Imehi padehi matavasena vā pavutthavasena vā vigato dhavo etāsaṃ, dhavena vā vigatāti vidhavāti vacanatthaṃ dasseti. Tāti vidhavā. Yobbanapattattā vā yobbanātītattā vā thullā mahantā kumārikāti thullakumārikāti dassento āha 『『yobbanapattā』』tiādi. Paṇḍakāti ettha āsittapaṇḍakādīsu pañcasu paṇḍakesu napuṃsakapaṇḍakovādhippetoti āha 『『napuṃsakā』』ti. Samānapabbajjāti bhikkhūhi samānapabbajjā. Tatoti vissāsato.

Tatthāti vesiyādīsu. Tāsanti vesiyānaṃ. Soti aññatitthiyapubbo. Sabbatthāti sabbesu =04 vidhavādīsu. Gantabbataṃ dassento āha 『『sace panā』』tiādi. Tathāti yathā gantabbattaṃ vuttaṃ, tathā.

Uccāvacānīti ettha uddhaṃ cayati vaḍḍhatīti uccaṃ, cayato avagato viyogoti avacaṃ. Uccañca avacañca uccāvacānīti vacanatthena mahantakhuddakatthoti āha 『『mahantakhuddakānī』』ti. 『『Kammānī』』ti iminā 『『karaṇīyānī』』tipadassa sarūpaṃ dasseti. Taṃdassanena ca kattabbānīti karaṇīyānīti vacanattho kātabbo. Tatthāti mahantakhuddakesu kammesu . Tattha na dakkhoti ettha tasaddassa visayaṃ dassetuṃ vuttaṃ 『『tesu tesu navakammesū』』ti. 『『Uṭṭhānavīriyasampanno』』ti iminā natthi alaso kosajjaṃ etassāti analasoti vacanatthaṃ dasseti. Tatrāti ettha trapaccayo sattamyatthe vicchājotakoti āha 『『tesu tesū』』ti. 『『Ṭhānuppattikāya vīmaṃsāyā』』ti vuttavacanassatthaṃ dassento āha 『『idameva』』ntiādi. 『『Tasmiṃyeva khaṇe uppannapaññāyā』』ti iminā 『『ṭhānuppattikāyā』』ti ettha ṭhānasaddo taṅkhaṇatthoti dasseti. Alaṃ kātunti ettha alaṃsaddo bhūsanavāraṇapariyattasaṅkhātesu tīsu atthesu pariyattatthoti āha 『『kātuṃ samattho』』ti.

Tibbacchandoti tikhiṇachando. 『『Balavacchando』』ti iminā adhippāyatthaṃ dasseti. Lokiyasamādhibhāvanāyāti lokiyāya aṭṭhasamāpattisaṅkhātāya samādhibhāvanāya.

以下是巴利文的完整直譯： 87. "如是...不能滿足"這個話是綱要相連。"他的"指曾為外道的。"正那個"指正那個綱要的。"在那裡"指在分別中。"過時"這裡,爲了顯示做完飯食后正是做事務時間稱為過時而說"正在做事務時間"。這也顯示處格中的作格。"正在那裡"指正在居士家中。"必定"指一定,"做"這顯示余句。如此做的曾為外道相連。"成就"這表示"不能滿足"這裡"滿足"字表示成就義,排除令滿足義等。 "容易行為"進入這裡為淫女,或保持稱為美貌的裝扮為淫女。所以說"容易行為"等。只有利養稱為小花以少量義,為後面的修飾語。或者利養和其他小花為利養小花,對它的給予為利養小花給予。小花字主要表示花蕊,但依慣用表示少量。"寡婦"這裡"dhava"字只表示丈夫,不表示特定樹木,所以說"死亡丈夫的"等。這些詞顯示因死亡或因離開而失去丈夫的她們,或被丈夫離開為寡婦的詞義。"她們"指寡婦。爲了顯示"因達到青春或超過青春而粗大的年輕女子為粗大年輕女子"而說"達到青春"等。"黃門"這裡,在被切、先天等五種黃門中只指不能人黃門,所以說"不能人"。"同出家"指與比丘同出家。"從那裡"指從親密。 "在那裡"指在淫女等中。"她們的"指淫女們的。"他"指曾為外道。"在一切處"指在一切寡婦等中。顯示應該去而說"但如果"等。"如此"指如說應該去,如此。 "大小"這裡,向上增長為大,從增長離開為小。大和小為大小,以詞義是大小義,所以說"大小"。"事"這顯示"應作"詞的自性。通過顯示那個,應該造作"應作"的詞義。"在那裡"指在大小事中。"在那裡不巧"這裡,爲了顯示"ta"字的範圍而說"在那些新事中"。"具足奮起精進"這顯示"沒有懈怠惰性為不懈怠"的詞義。"在那裡"這裡,"tra"詞綴在第七格義中表示差別,所以說"在那些"。爲了顯示"依時機生起的觀察"的所說話義而說"正這個"等。"以正那個剎那生起的慧"這表示"依時機生起"這裡時字表示那個剎那義。"能夠做"這裡,"能"字在裝飾、禁止、充分三義中表示充分義,所以說"能夠做"。 "猛烈欲求"指銳利慾求。"強力欲求"這顯示意趣義。"世間定修習"指世間的稱為八等至的定修習。

Idhāgatoti imasmiṃ sāsane āgato. Titthāyatanasāmikassāti taranti uplavanti sattā ummujjanimujjaṃ karonti etthāti titthaṃ, dvāsaṭṭhi diṭṭhiyo. Tameva āyatanaṃ diṭṭhigatikānanti titthāyatanaṃ. Atha vā titthametesamatthīti titthino, tesamāyatanaṃ titthāyatanaṃ, tassa sāmiko titthāyatanasāmiko, tassa. Tassa diṭṭhiyāti ettha diṭṭhisaddo laddhipariyāyoti āha 『『tassa santakāya laddhiyā』』ti. Kasmā sā laddhi 『『khantī』』ti ca 『『rucī』』ti ca 『『ādāyo』』ti ca vuccatīti āha 『『idānī』』tiādi. Sāyeva laddhi khamati ceva ruccati ca gahitā cāti yojanā. Tassa titthakarassāti katvatthe sāmivacanaṃ. Tassāti titthāyatanasāmikassa. Bhaññamānāyāti bhaṇiyamānāya. Anabhiraddhoti ettha anabhirādhito aparitositacittoti atthaṃ dassento āha 『『aparipuṇṇasaṅkappo, no paggahitacitto』』ti. Yadidanti yaṃ idaṃ 『『anattamanatta』』nti vā 『『attamanatta』』nti vā sambandho. Iminā 『『ida』』ntipadassa aniyamaṃ dasseti. Imeti bhikkhū. Yañca anattamanattanti yojanā. Tassevāti aññatitthiyapubbassa eva anattamanattanti sambandho. Idanti dve attamanattāni, dve anattamanattānīti catubbidhaṃ idaṃ dhammajātaṃ. Saṅghāṭanīyanti saṅghaṭitabbaṃ, sannicayaṃ kātabbanti attho. 『『Anārādhake』』tiādinā anārādhanīyasminti =05 ettha na ārādheti vattaṃ anena kammenāti anārādhanīyanti vacanatthaṃ dasseti. Idanti catubbidhaṃ. Liṅganti kāraṇaṃ. Lakkhaṇanti cihanaṃ. Itoti aṭṭhaṅgato nīhaṭenāti sambandho. Vuttavipallāsenāti kaṇhapakkhe vuttaviparītena.

Sukkapakkhe aṭṭhaṅgāni samodhānetvā dassento āha 『『nātikālena gāmapavesanaṃ nātidivā paṭikkamana』』ntiādi. Kaṇhapakkhepi iminā nayena aṭṭhaṅgāni samodhānetabbāni. 『『Paritosako』』ti iminā ārādhakasaddassa tosanatthaṃ dasseti. Heṭṭhā pana 『『sampādako』』ti vuttattā sādhanatthaṃ dassetīti daṭṭhabbaṃ.

Upasampadamāḷakepīti upasampādaṭṭhāne ekakūṭayutte anekakoṇe patissayavisesepi. So hi ekakūṭaṃ katvā anekehi koṇehi malīyati vibhūsīyatīti māḷoti vuccati. 『『Cattāro māse parivasitabba』』ntivacanaṃ asadisūpamāya pākaṭaṃ karonto 『『yathā panā』』tiādimāha. Hīti saccaṃ. Assāti aññatitthiyapubbassa. Parivasanto aññatitthiyapubboti sambandho. Antarāti catumāsassa abbhantare. Kuppanasabhāvoti nassanasabhāvo. Pariggaṇhātīti paricchinditvā gaṇhāti. Nāmarūpaṃ vavatthapetīti 『『idaṃ nāmaṃ, idaṃ rūpa』』nti vavatthapeti. Lakkhaṇanti namanaruppanalakkhaṇaṃ, aniccādilakkhaṇaṃ vā. Sotāpattimaggassa diṭṭhivicikicchāpahānaṃ sandhāya vuttaṃ 『『samūhatāni…pe… salla』』nti. Abbuḷhanti āvahiyitthāti abbuḷhaṃ, uddhaṃ vahiyitthāti attho. Ātyūpasaggo hi uddhaṅgamattho. Taṃdivasamevāti tasmiṃ sotāpattimaggassa paṭilabhanadivaseyeva. Bhummatthe cetaṃ upayogavacanaṃ. Tadahevāti tasmiṃ sotāpannabhavanaahani eva.

以下是巴利文的完整直譯： "來到這裡"指來到這個教法中。"外道處所主人的"這裡,眾生在這裡渡過、漂浮、上下沉浮為渡處,即六十二見。那個正是見行者的處所為外道處所。或者有渡處為他們的是渡者,他們的處所是外道處所,它的主人是外道處所主人,他的。"他的見"這裡,見字是學說的同義詞,所以說"他所屬的學說"。為什麼那個學說稱為"忍"和"樂"和"取"呢?說"現在"等。那個學說正是忍受和喜歡和執取相連。"他那外道的"是作格義的屬格。"他的"指外道處所主人的。"被說"指被說。"不滿意"這裡,爲了顯示不滿意是心不滿足的意思而說"不圓滿思惟,心不提起"。"即是這個"指這個"不滿意"或"滿意"相連。這顯示"這"字的不確定。"這些"指比丘。"和那個不滿意"相連。"正他的"指正曾為外道的不滿意相連。"這個"指兩個滿意、兩個不滿意這四種法。"應該彙集"指應該集合,意思是應該積聚。"在不能滿足"等顯示"在不能滿足"這裡"以這個業不能滿足事務"為不能滿足的詞義。"這個"指四種。"相"指因。"特徵"指標誌。"從這裡"與"從八支拿出"相連。"以所說相反"指以黑分所說的相反。 爲了顯示集合白分的八支而說"不過時入村,不過晚回返"等。在黑分中也應該以這個方式集合八支。"滿足者"這顯示能滿足字的令滿足義。但因為前面說"成就者",應該知道顯示成就義。 "在具足戒場地中"指在具足戒處一峰相連的多角特別住所中。因為它造一個峰,以多個角莊嚴裝飾,所以稱為場地。爲了以無比喻使"應該別住四個月"的話明顯而說"但如"等。"hi"表示真實。"他的"指曾為外道的。別住的曾為外道相連。"中間"指在四個月之內。"變壞性"指毀滅性。"遍取"指限定后取。"確立名色"指"這是名,這是色"而確立。"特徵"指彎曲破壞的特徵,或無常等特徵。關於預流道斷除見和疑而說"已拔除...箭"。"已拔除"指已被拔出,意思是已被向上帶出。因為"ā"字頭表示向上義。"正那天"指正在獲得預流道那天。這是賓格表示處格。"即當天"指正在成為預流者那天。<.Assistant>

Tassāti aññatitthiyapubbassa. Pāḷiyaṃ pattassa anāgatattā vuttaṃ 『『pattampi tathevā』』ti. Yathā upajjhāyamūlakaṃ cīvaraṃ pariyesitabbaṃ, pattampi tathevāti attho. Idanti pattacīvaraṃ. Imassāti aññatitthiyapubbassa. Aññeti upajjhāyato apare. Tehipīti aññehipi. Vilomāti paṭilomā. Āyattanti adhīnaṃ. Āyattajīvikattāti aññatitthiyapubbassa upajjhāyena āyattajīvikattā. Tassāti upajjhāyassa. Vacanakaroti vacanaṃ karo. Vākyepi samāsepi vacanasaddassa 『『tassā』』ti padameva apekkhattā 『『vacanakaro』』ti samāso hoti. Eseva nayo 『『upajjhāyena āyattajīvakattā』』ti etthāpi. Tenāti vacanakarahetunā.

Aggiparicaraṇakāti =06 aggipūjakā. Iminā aggiṃ paricarantīti aggikāti vacanatthaṃ dasseti. Tāpasāti jaṭādharā. Te hi yasmā jaṭā ca tapo ca etesamatthi, tasmā 『『jaṭilā』』ti ca 『『tāpasā』』ti ca vuccanti. Eteti jaṭilakā. 『『Kiriyaṃ na paṭibāhantī』』ti vuttavacanassa atthaṃ dassento āha 『『atthi kammaṃ, atthi kammavipāko』』ti. Etadeva pabbajjanti etaṃ eva tāpasapabbajjaṃ. Etesanti jaṭilānaṃ. Sāsaneti buddhassa sāsane. Tesanti ñātīnaṃ, imaṃ parihāranti sambandho. Teti ñātayo. Hīti saccaṃ, yasmā vā. Ñātiseṭṭhassāti ñātiyeva seṭṭho, ñātīnaṃ vāti ñātiseṭṭho, tassa, buddhassāti sambandho.

1. Pañcābādhavatthukathā

以下是巴利文的完整直譯： "他的"指曾為外道的。因為缽在聖典中沒有出現而說"缽也如此"。如同應該尋求依和尚的衣,缽也應該如此的意思。"這個"指缽和衣。"這個"指曾為外道的。"其他"指除和尚外的其他。"由他們也"指由其他也。"相反"指反對。"依靠"指依賴。"因為生活依靠"指因為曾為外道的生活依靠和尚。"他的"指和尚的。"依言"指依言行事。在詞或複合詞中,"言"字都只依賴"他的"詞,所以"依言"成為複合詞。這個方式在"因為生活依和尚"這裡也一樣。"由那個"指由依言的原因。 "事奉火"指崇拜火。這表示事奉火為火者的詞義。"苦行者"指持髮髻者。因為他們有髮髻和苦行,所以稱為"結髮者"和"苦行者"。"這些"指結髮者。爲了顯示"不排斥業"所說話的意思而說"有業,有業果"。"正這個出家"指正這個苦行出家。"這些"指結髮者。"在教法"指在佛的教法。"他們的"指親屬的,與"這個照顧"相連。"他們"指親屬。"hi"表示真實,或因為。"親屬中最尊"指親屬即是最尊,或親屬中的最尊,他的,與"佛"相連。 26. 五種病事緣說

88.Magadhesūti ettha bahuvacanapadena vuttattā janapadassa nāmanti āha 『『magadhanāmake janapade』』ti. Amanussānañcāti manussehi aññasattānañca. Ussannasaddo ca ussadasaddo ca vuḍḍhippattapariyāyoti āha 『『ussannā vuḍḍhippattā』』ti. 『『Phātippattā』』ti iminā tamevatthaṃ dasseti. Tehīti kuṭṭhādīhi pañcahi ābādhehi.

Tatthāti kuṭṭhādīsu pañcasu ābādhesu. Ābādhikaṃ ābhuso bādhati pīḷetīti ābādho, aṅgapaccaṅgaṃ kuṭati chindatīti kuṭṭhaṃ. 『『Rattakuṭṭhaṃ vā』』tiādīsu vāsaddena setakuṭṭhādīnipi saṅgaṇhāti. Kīṭibha daddu khajju ādippabhedampīti kīṭibho ca daddu ca khajju ca kīṭibhadaddukhajjuyo , tā ādayo yesaṃ kuṭṭhānanti kīṭibhadaddukhajjuādayo, tesaṃ pabhedo kīṭibhadaddu khajjuādippabhedo, tampi. Tattha kīṭibhoti kīṭa ibhoti padavibhāgo kātabbo. Tattha kīṭoti kimi. Iminā kīṭakulāvakaṃ 『『kīṭo』』ti gahetabbaṃ, kīṭo viyāti kīṭo, kuṭṭhaviseso. Ibhoti gajo. Iminā gajassa sabalaṃ 『『ibho』』ti gahetabbaṃ. Ibho viyāti ibho, kuṭṭhaviseso. Kīṭoyeva ibho kīṭibho, kuṭṭhābādhaviseso, yaṃ loke 『『kuṭṭābādha viseso』』iti voharanti. Daddūti kacchu. Sā hi sarīraṃ daṃsati vidaṃsati, hiṃsatīti vā dadduti vuccati. Ekassa dakārassa rakāraṃ katvā 『『daddu』』tipi pāṭho. Yaṃ loke 『『pve:』』iti voharanti. Khajjūti kaṇḍuvanaṃ. Tañhi sarīraṃ khajjati byathati khadati, hiṃsatīti vā khajjūti vuccati. Yaṃ loke 『『khajja』』iti voharanti. 『『Kacchū』』tipi pāṭho, so apāṭho daddusaddena tassa gahitattā. Tanti kuṭṭhaṃ. Pakatipaṭicchannaṭṭhāneti pakatiyā paṭicchannaṭṭhāne, yathānivatthapārutaṭṭhāneti attho. Iminā visesato paṭicchannaṃ nivatteti. Avaḍḍhanakapakkhe ṭhitaṃ sace hotīti yojanā. Pakativaṇṇeti =07 pakatichaviyaṃ. Yathā avaṇā chavi hoti, tathāti attho. Idaṃ vaṇavatthuṃ sandhāya na vuttaṃ.

Medagaṇḍoti medo asmiṃ atthīti medo, gaṇḍati phoṭo bhavatīti gaṇḍo, medoyeva gaṇḍo medagaṇḍo. Yaṃ loke 『『medagaṇḍoiti voharanti. Kolaṭṭhīti kolaṃ vuccati badaraphalaṃ, tassa aṭṭhi kolaṭṭhi. Avaḍḍhanakapakkhe ṭhite satīti yojanā. Sañchavinti saṃvijjamānachaviṃ, sañjātachaviṃ vā. Uṇṇigaṇḍāti uddhaṃ namantīti uṇṇiyo, tāyeva gaṇḍā uṇṇigaṇḍā. Ye loke 『『uṇṇigaṇḍā』』 iti voharanti. Tattha tatthāti tasmiṃ tasmiṃ sarīrapadese. Khīrapīḷakāti khīraṃ ettha atthīti khīrā, tā eva pīḷakā khīrapīḷakā. Yā loke 『『khīrapīḷakā』』 iti ca iti ca voharanti. Tāsūti pīḷakāsu. Khīrapīḷakā nāma gaṇḍā hontīti sambandho. Kharapīḷakāti kharasabhāvā pīḷakā. Kharasabhāvattā tena sattā maraṇampi gacchanti, maraṇamattampi dukkhaṃ. Yā loke iti 『『khīrapīḷakā』』 voharanti. Padumakaṇṇikā nāma gaṇḍā hontīti sambandho. Padumassa kaṇṇikā viya padumakaṇṇikā. Yā loke 『『padumakaṇṇikā』』iti voharanti. Sāsapabījakā nāma gaṇḍāti sambandho. Sāsapassa bījaṃ pamāṇametāsanti sāsapabījakā. Yā loke 『『sāsapabījakā』』 iti voharanti. Tā sabbāti sabbā tā pīḷakā, gaṇḍajātiyo vā. Tāsūti pīḷakāsu, gaṇḍajātīsu vā.

以下是巴利文的完整直譯： 88. "在摩揭陀"這裡,因為用複數詞表示,是國土的名字,所以說"在摩揭陀名的國土"（今印度比哈爾邦）。"非人的"指除人類外的其他眾生。"遍滿"字和"盛"字是達到增長的同義詞,所以說"遍滿,達到增長"。"達到繁榮"這表示同一個意思。"由它們"指由麻風等五種病。 "在那裡"指在麻風等五種病中。極度損害折磨為病,切斷四肢百節為麻風。"赤麻風或"等中,以"或"字包含白麻風等。"蛇皮病、癬、瘙癢等種種"指蛇皮病和癬和瘙癢是蛇皮病癬瘙癢,它們等是這些麻風的蛇皮病癬瘙癢等,它們的種類是蛇皮病癬瘙癢等種類,也是。在那裡,"蛇皮病"應該分析為"蛇象"。其中"蛇"指蟲。這表示應該取蟲巢為"蛇",如蛇一樣為蛇,是麻風的一種。"象"指象。這表示應該取象的斑紋為"象"。如像一樣為象,是麻風的一種。蛇即是象為蛇象,是麻風病的一種,在世間稱為"麻風病的一種"。"癬"指疥。因為它咬傷身體、損害,或傷害,所以稱為癬。把一個"d"字變成"r"字也讀作"daddu"。在世間稱為"疥"。"瘙癢"指癢。因為它咬傷身體、損害、吞噬,或傷害,所以稱為瘙癢。在世間稱為"癢"。也讀作"kacchū",那是不正確的讀法,因為已經被癬字包含。"它"指麻風。"在自然覆蓋處"指在自然覆蓋處,意思是在如所穿所披的地方。這排除特別覆蓋。如果處在不增長分相連。"在自然膚色"指在自然面板。意思是如同無傷的面板。這不是關於傷處而說。 "脂肪瘤"指有脂肪在這裡為脂,腫塊生起為瘤,正是脂肪的瘤為脂肪瘤。在世間稱為"脂肪瘤"。"棗核"指棗稱為棗果,它的核為棗核。在處於不增長分時相連。"有皮"指存在的皮,或生起的皮。"上起瘤"指向上彎曲為上起,正是那些瘤為上起瘤。在世間稱為"上起瘤"。"在那裡那裡"指在那個那個身體部位。"乳瘡"指有乳在這裡為乳,正是那些瘡為乳瘡。在世間這樣那樣稱為"乳瘡"。"在它們"指在瘡中。乳瘡名為瘤相連。"硬瘡"指硬性的瘡。因為硬性,被它損害的眾生會死亡,或遭受死亡般的痛苦。在世間稱為"乳瘡"。蓮花蓬名為瘤相連。如蓮花的蓬為蓮花蓬。在世間稱為"蓮花蓬"。芥子粒名為瘤相連。芥子的種子是它們的量度為芥子粒。在世間稱為"芥子粒"。"它們一切"指一切那些瘡,或瘤類。"在它們"指在瘡中,或在瘤類中。

Padumapuṇḍarīkapattavaṇṇanti padumaṃ nāma rattaṃ, puṇḍarīkaṃ nāma setaṃ, tesaṃ pupphapattassa vaṇṇaṃ viya vaṇṇametassāti padumapuṇḍarīkapattavaṇṇaṃ, saṅkhakuṭṭhaṃ. Yaṃ loke 『『padumapuṇḍarīkapattavaṇṇaṃ, saṅkhakuṭṭhaṃ』』 iti voharanti. Yenāti kuṭṭhena. Gunnaṃ sarīraṃ sabalaṃ viya manussānaṃ sarīraṃ sabalaṃ hotīti yojanā. Tasminti kilāse. Sosabyādhīti khayarogo. So hi yasmā maṃsalohitādīni sosāpeti, tasmā sosoti vuccati. Yaṃ loke 『『sāṃsa』』 iti ca 『『sosabyādhi』』 iti ca voharanti. Tasminti sosabyādhimhi. Apamāroti apasmāro. So hi sārato apagatattā 『『apamāro』』ti vuccati sakārassa makāraṃ katvā. Yaṃ loke 『『apamāra』』 iti ca 『『arū?』』Iti ca voharanti. Tatthāti dvīsu ummādesu. Ādhāre cetaṃ bhummavacanaṃ. Duttikiccho hotīti sambandho.

1. Rājabhaṭavatthukathā

90.Uccinathāti ettha cidhātuyā vaḍḍhanatthaṃ dassento āha 『『vaḍḍhethā』』ti. Sotāpannattāti bimbisārarañño =08 sotāpannabhāvato. Ghātethāti jīvitā voropetha. Hanathāti paharatha. Tatoti upajjhāyato. Ācariyo seṭṭhoti sambandho. Tatoti ācariyato. Idanti vacanaṃ, āgatanti sambandho. Āhaṃsu vohārikā mahāmattā musāvādenāti yojanā. Amaccoti sabbarājakiccesu amā saha raññā bhavatīti amacco. Amāsaddo sahatthe nipāto. 『『Amā』』ti nipātato bhavatthe accapaccayo (moggallāne 4.23 sutte). Mahāmattoti mahanto mattā issariyā etassāti mahāmatto. Mattāsaddo hettha issariyavācako. Sevakoti rājānaṃ sevati bhajatīti sevako. Bhattavetanabhaṭoti bhattavetanānamatthāya bhaṭo. Tassāti rājabhaṭassa. Puttanattabhātukādayotiādisaddena bhāgineyyādayo saṅgaṇhāti. Yo panāti rājabhaṭo pana. Niyyātetīti appeti. Taṃ ṭhānanti taṃ rājabhaṭaṭṭhānaṃ. Yena vāti kammakārena vā. Yaṃkammakāraṇāti yassa kammassa kāraṇā. Yo vāti rājabhaṭo vā. Pabbajassūti pabbājehi.

1. Coravatthukathā

91.Diṭṭhapubboti aṅgulimālo pubbe diṭṭho. Ayanti coro. Soti aṅgulimālo. Aññesaṃ santikā vacanaṃ suṇantīti yojanā. Teti manussā. Ubbijjantipīti kāyena ubbijjantipi. Uttasantipīti cittena uttasantipi. Aṅgulimālo bhikkhūhi na pabbājito, nanu bhagavatā pana sayaṃ pabbājito, atha kasmā 『『na bhikkhave』』ti vuttanti āha 『『bhagavā sayaṃ dhammassāmī』』ti. Dhammassāmīti ca dhammassa issaro, dhammena vā devamanussānaṃ issaro, adhipatīti attho. Bhikkhūnaṃ akaraṇatthāya bhikkhūnaṃ sikkhāpadanti yojanā. Tatthāti 『『na bhikkhave』』tiādivacane. 『『Dhajaṃ bandhitvā』』tiādinā dhajassa bandhanaṃ dhajabandho, dhajabandho viyāti dhajabandho, dhajabandho hutvā caratīti dhajabandhoti vacanatthaṃ dasseti. Tasmāti yasmā dhajabandho, tasmā. Yoti coro. Panthaduhanaṃ vāti panthe duhanaṃ vā. Paññāyati cāti ettha casaddo vākyasampiṇḍanattho. Na kevalañhi vicaratiyeva, atha kho paññāyati cāti attho. Idanti corakammaṃ. Rajjanti rājabhāvaṃ. Soti rājaputto. Hīti saccaṃ, yasmā vā. Tasminti rājaputte. Pubbeti pubbakāle. Tanti coraṃ. Evanti iminākārena, jānanti ceti yojanā. Adissamānāti attānaṃ apaññāyamānā. Idaṃ sandhicchedādicore sandhāya vuttaṃ, na ambalabujādicore. Pacchāpīti theyyakaraṇato pacchāpi. Tepīti corepi.

以下是巴利文的完整直譯： "紅白蓮花瓣色"指蓮花即是紅色,白蓮即是白色,如它們花瓣的顏色為它的顏色為紅白蓮花瓣色,貝殼麻風。在世間稱為"紅白蓮花瓣色,貝殼麻風"。"由它"指由麻風。牛的身體斑駁如人的身體斑駁相連。"在那"指在白癜風中。"消耗病"指衰竭病。因為它使肉血等乾枯,所以稱為消耗。在世間稱為"癆病"和"消耗病"。"在那"指在消耗病中。"癲癇"指失念。因為離開正念所以稱為"失念",把"s"字變成"m"字。在世間稱為"癲癇"和"瘡"。"在那裡"指在兩種瘋狂中。這是處所的處格。是難治相連。 27. 王臣事緣說 90. "選取"這裡,爲了顯示"ci"字根的增長義而說"增長"。"因為是預流者"指因為頻毗娑羅王是預流者。"殺"指奪取生命。"擊"指打。"從那"指從和尚。阿阇黎最勝相連。"從那"指從阿阇黎。"這個"指話,與"來"相連。司法大臣們以妄語說相連。"大臣"指在一切王事中與王一起為大臣。"amā"字是一起義不變詞。從"amā"不變詞加"acca"詞綴表示存在義。"大官"指大的權力量度為他的為大官。這裡"量度"字表示權力。"侍者"指侍奉親近王為侍者。"食俸兵"指為食俸而為兵。"他的"指王臣的。"兒孫兄弟等"以"等"字包括外甥等。"但誰"指王臣。"交付"指給予。"那個地位"指那個王臣地位。"或由誰"指或由工人。"因為什麼工作"指因為什麼工作的緣故。"或誰"指或王臣。"出家"指使出家。 28. 盜賊事緣說 91. "曾見"指指鬘曾被見。"這個"指盜賊。"他"指指鬘。聽聞從其他人處的話相連。"他們"指人們。"也恐懼"指也以身恐懼。"也害怕"指也以心害怕。指鬘不是被比丘們使出家,但不是被世尊親自使出家嗎?那為什麼說"諸比丘不應"?說"世尊是自己的法主"。"法主"指法的主,或以法為天人的主,意思是上首。爲了比丘們不作為比丘們的學處相連。"在那裡"指在"諸比丘不應"等話中。以"系旗幟"等顯示系旗幟為旗幟系,如旗幟係爲旗幟系,成為旗幟系而行為旗幟系的詞義。"因此"指因為是旗幟系,因此。"誰"指盜賊。"或路上掠奪"指或在路上掠奪。"和被知"這裡,"和"字是句子連線義。因為不僅遊行,而且也被知的意思。"這個"指盜賊行為。"王位"指王的狀態。"他"指王子。"hi"表示真實,或因為。"在那"指在王子。"以前"指在前時。"他"指盜賊。"如此"指以這種方式,和知道相連。"不被見"指自己不被知道。這是關於破墻等盜賊而說,不是關於芒果偷盜等盜賊。"在後也"指在偷盜之後也。"他們也"指盜賊也。

92.Bhayenāti bhayato. Ete panāti bhikkhū pana. Laddhābhayattāti rājato laddho abhayo imehīti laddhābhayā, tesaṃ bhāvo laddhābhayattaṃ, tasmā. Kārabhedakoti ettha kārasaddo rukkhavisese =09 ca sakkāre ca bandhanālaye ca pavattati, idha pana bandhanālayeti dassento āha 『『kāraṃ vuccati bandhanāgāra』』nti. Bandhanāgārañhi karonti taṃ pavesite jane hiṃsanti etthāti 『『kārā』』ti vuccati. Idhāti 『『kārabhedako』』tipade. Dīpabandhanaṃ vā hotūti yojanā. Imehi padehi na kevalaṃ bandhanāgāraṃyeva kārā nāma hoti, atha kho andubandhanādīnipi kārāyeva nāmāti dasseti. Yoti coro. Etesūti bandhanesu. Muñcitvā vāti rajjubandhanaṃ nibbeṭhetvā vā. Imehi padehi na kevalaṃ kārāya bhindanato eva kārabhedako nāma hoti, atha kho chindanamuñcanavivaraṇehipi kārabhedakoyeva nāmāti dasseti. Dīpantaranti bandhanadīpato antaraṃ aññaṃ dīpanti attho. Cakkavāḷabandhanaṃ bhinditvā cakkavāḷantaraṃ gato aṭṭhakathāyaṃ na vutto. Soti nacorako. Gāmanigamapaṭṭanādīnīti ettha paṭṭananti nāvāpaṭṭanaṃ, sakaṭapaṭṭanañca. Keṇiyāti rañño dātabbaāyena. Tanti keṇiṃ. Nidhānanti nikkhaṇitvā ṭhapitaṃ dhanaṃ. Upasaṃharitvāti rājādīnaṃ santikaṃ haritvā. Tanti kasikammādīhi sampādetvā jīvantaṃ. Tatthevāti bandhāpitaṭṭhāneyeva.

93.Yatthāti yasmiṃ ṭhāne. Yo koci palātoti sambandho. Nanti yaṃ kiñci janaṃ, likhāpetīti yojanā. Paṇṇe vāti kuse vā. Assāti janassa. Daṇḍanti dhanadaṇḍaṃ. Likhitakoti likhitabboti likhito, soyeva likhitako.

1. Yo pana kasāhi haññatīti sambandho. Iminā aññehi kasāhi haññatīti kasāhatoti vacanatthaṃ dasseti. 『『Ayameva te daṇḍo hotū』』ti iminā kataṃ daṇḍakammaṃ imassāti katadaṇḍakammoti vacanatthaṃ dasseti. Allavaṇoti tintavaṇo. Ghātetvāti hanitvā paharitvāti attho. Gaṇḍigaṇḍiyoti phoṭaphoṭā. Sannisinnāsūti gaṇḍīsu pakatisarīrena samaṃ nisinnāsu.

2. Katadaṇḍakammabhāvo tāva purimanayeneva veditabbo hotu, kathaṃ pana lakkhaṇāhatabhāvo veditabboti āha 『『yassa panā』』tiādi. Tattha tattenāti tāpena. Lakkhaṇanti saññāṇaṃ. Soti jano. Bhujissoti bhujo etassatthīti bhujisso (ma. ni. ṭī. 2.426). Parehi apālito ca anajjhoharāpito ca hutvā sayameva attānaṃ pālanena ca bhojanaṃ ajjhoharaṇena ca samannāgatoti vuttaṃ hoti. Assāti lakkhaṇāhatassa. Vaṇāti arūni. Tāni hi yasmā vaṇanti gattāni vicuṇṇāni karonti, tasmā vaṇāti vuccanti. Rūḷhāti taruṇamaṃsena ruhā. Timaṇḍalavatthassa lakkhaṇāhatassa janassāti sambandho.

3. Iṇāyikavatthukathā

以下是巴利文的完整直譯： 92. "因恐懼"指從恐懼。"但這些"指比丘們。"獲得無畏"指從王獲得無畏給他們為獲得無畏,他們的狀態為獲得無畏,因此。"破牢"這裡,"kar"字在樹木種類、尊重、監獄處所中執行,在此顯示監獄處所說"監獄被稱為繫獄之處"。因為在監獄裡對被放入的人施加傷害,所以稱為"監獄"。"在這裡"指在"破牢"詞中。"或系島"相連。這些詞顯示不僅監獄名為監獄,而且島系等也名為監獄。"誰"指盜賊。"在這些"指在繫縛中。"或釋放"指解開繩系或。這些詞顯示不僅因破監獄而名為破牢,而且因切斷、釋放、開闢而也名為破牢。"其他島"指從系島之外的其他島。破輪圍系而去輪圍之間在註釋中未說。"他"指非盜賊。"村鎮港口等"這裡,港口指船港、車港。"給迦尼"指王應給的。"它"指迦尼。"藏匿"指挖掘后擱置的財富。"帶來"指帶到王等跟前。"它"指以農作等所得維生的。"正在那裡"指正在被繫縛的地方。 93. "在哪裡"指在哪個地方。"任何人逃"相連。"不"指任何人,使書寫相連。"在葉或"指在草或。"他的"指人的。"杖"指財產杖。"被書寫的"指應被書寫的為被書寫,他即被書寫者。 94. "但誰被鞭打"相連。這表示被其他鞭打為被鞭打的意思。"這即是你的杖"表示為他做的懲罰行為為他的被懲罰行為。"濕傷"指濕傷。"殺"指打死。"腫瘤腫瘤"指腫塊。"坐定"指在腫瘤中以自然身體同樣坐定。 95. 已被懲罰行為先前方式已知,但如何知道被標記傷害,所以說"但誰"等。其中"以那"指以熱。"標記"指識別。"他"指人。"有臂"指有臂為有臂者。意思是未被他人保護且未被照料,自己以保護和進食為具足。"他的"指被標記傷害者。"傷"指創傷。因為傷會使肢體粉碎,所以稱為傷。"生長"指以嫩肉生長。與被標記傷害的人的三圍衣相連。 33. 借債事緣說

96.Iṇāyikonāmāti ettha iṇanti uddhāro. So hi yasmā eti vuddhiṃ gacchati, tasmā iṇanti vuccati. Taṃ gaṇhāti, dhāretīti vā iṇāyiko. Yaṃ vāti janaṃ vā āṭhapetvāti sambandho. Āṭhapetvāti ca pesanatthāya dhanasāmikassa santike ṭhapetvāti attho. Ākāro hi pesanatthavācako. Sopīti pisaddo purimajane apekkhati. 『『Dhāretī』』ti iminā āyikapaccayo dhāraṇatthe hotīti dasseti. Aññeti mātāpitūhi aññe. Hīti saccaṃ, yasmā vā. Teti aññe ñātakā, taṃ āṭhapetuṃ yasmā na issarā, tasmā na iṇāyikoti yojanā. Itaranti naiṇāyikato aññaṃ. Assāti janassa. Nanti taṃ janaṃ. Tesūti ñātisālohitādīsu. Tathārūpassāti attano ñātisālohitassāti attho. Ārocetabbākāraṃ dassento āha 『『sahetuko』』tiādi. Tattha sahetukoti bhabbo. Soti upaṭṭhāko . Paṭipajjatīti paṭidadāti. Etanti kappiyabhaṇḍaṃ. Ajānitvāti iṇāyikabhāvamajānitvā. Passantenāti iṇāyikaṃ passantena. 『『Apassantassa gīvā na hotī』』ti iminā passitvā adassentassa gīvā hotīti dasseti.

Pucchiyamānopīti 『『kiṃ tvaṃ iṇāyikosī』』ti pucchiyamānopi. Tanti iṇāyikaṃ. Tatthāti aññasmiṃ dese. Tanti iṇasāmikaṃ. Soti iṇasāmiko. Ayanti iṇāyiko. Ayanti vacanā. Tatthāti iṇāyikassa pabbājane. Sāmīcīti anudhammatā.

Nanti iṇāyikaṃ. Soti iṇasāmiko. Assāti therassa. Gīvā na hotīti sambandho. Acchatūti āsatu upavesatūti attho. Soti iṇāyiko. Īdisoti sahetuko vattasampannoti attho. Atiārādhakoti vattācārena therassa atitosako.

1. Dāsavatthukathā

以下是巴利文的完整直譯： 96. "借債者名"這裡,"債"指高利貸。因為它來到增長,所以稱為債。取或持有為借債者。"或何"指人或,擱置相連。"擱置"指為傳送而在債主跟前擱置。ak字表示傳送義。"他也"指先前之人。"持有"表示"āyika"詞綴是為持有義。"其他"指除父母外的其他人。"hi"表示真實,或因為。"他們"指其他親屬,因為他們不能擱置,所以不是借債者相連。"其餘"指非借債者之外的。"他的"指人的。"不"指那人。"在他們"指在親屬血族等中。"像這樣"指自己的親屬血族。顯示可告知方式說"有原因"等。其中"有原因"指能夠。"他"指侍者。"遵行"指給予。"這個"指適當物品。"不知"指不知借債者狀態。"看見"指看見借債者。"不看見會頸部不存在"表示看見后不顯示的頸部存在。 "被詢問也"指被問"你是借債者嗎"。"它"指借債者。"在那裡"指在另一處。"它"指債主。"他"指債主。"這個"指借債者。"這個"指語。"在那裡"指在借債者出家。"恰當"指順從。 "不"指借債者。"他"指債主。"他的"指長老的。頸部不存在相連。"愿坐"指愿坐下。"他"指借債者。"這樣"指有原因、具行為。"極度滿意"指以行為使長老極度滿意。 34. 奴僕事緣說<.Assistant>

97.Dāsāti ceṭakā. Te hi sāmikehi dukkhe vā duṭṭhakamme vā asīyanti khipīyantīti dāsāti vuccanti. Tatthāti catūsu dāsesu. 『『Gharadāsiyā putto』』ti iminā antogehe gharadāsiyā kucchimhi jāto antojātoti vacanatthaṃ dasseti. Dhanaṃ datvā kīto dhanakkītoti vacanatthaṃ dassento āha 『『dhanakkīto nāmā』』tiādi. Dhanena kīto dhanakkītoti vacanatthopi yuttoyeva. Dāsacārittanti desakālavasena dāsānaṃ cārittaṃ. Tattha tatthāti tasmiṃ tasmiṃ dese, kāle vā.

Karamarānīto nāmāti ettha karamaroti vandi. So hi sattūnaṃ karena hatthena maritabbattā karamaroti vuccati. Karamarabhāvena ānīto karamarānīto. Tiroraṭṭhā āharantīti sambandho. Upalāpetvāvāti palobhetvā vā. Tatoti kasmāci gāmato. Manussā eva mānussakāni. Itthipurisānaṃ sādhāraṇabhāvena sāmaññabhāvato napuṃsakaliṅgavasena vuttaṃ. Pisaddena na kevalaṃ dhanāniyeva āharanti, atha kho mānussakānipīti sampiṇḍeti. Tatthāti mānussakesu. Evarūpo karamarānīto dāso na pabbājetabboti yojanā. Sabbasādhāraṇenāti bandhanāgārasodhanakāle sabbesaṃ sādhāraṇena.

Dāsabyanti dāsassa bhāvo dāsabyaṃ, taṃ. Tena vuttaṃ 『『dāsabhāva』』nti. 『『Sayamevā』』ti iminā sāmaṃsaddo sayamatthe nipātoti dasseti. Bhujissitthiyoti rañño bhujissitthiyo. Vaṇṇadāsīhīti nagarasobhinīhi. Tā hi vaṇṇasampannadāsibhāvato vaṇṇadāsīti vuccanti. Tāsanti bhujissitthīnaṃ. Paṇṇanti dāsipaṇṇaṃ. Bhaṭiputtakagaṇādīnanti ādisaddena mallaputtagaṇādayo saṅgaṇhāti. Iminā bahusāmikadāsaṃ dasseti. Tehīti bhaṭiputtakagaṇādīhi. Adinnā na pabbājetabbāti bahūsu sāmikesu ekenapi adinnā na pabbājetabbā. Tepīti ārāmikadāsepi. Imasmiṃ ārāmikadāsapabbājane aṭṭhakathāvādaṃ dassento āha 『『mahāpaccariya』』ntiādi. 『『Takka』』nti padaṃ 『『āsittaka』』iti pade kammaṃ. 『『Sīse』』ti padaṃ 『『āsittaka』』iti pade ādhāro. Kesuci janapadesu desacārittavasena sīse takkassa āsiñcanaṃ dāsānaṃ bhujissakaraṇanti adhippāyo. 『『Ārāmikaṃ demā』』ti vacanaṃ dāsānaṃ bhujissavacananti vuttaṃ hoti. Yena kenaci vohārenāti 『『ārāmikaṃ demā』』ti vā 『『ārāmikadāsaṃ demā』』ti vā 『『kappiyakārakaṃ demā』』ti vā yena kenaci vohārena. Dvīsu aṭṭhakathāvādesu kurundivādassa pacchā vuttattā soyeva pamāṇanti daṭṭhabbaṃ. Duggatamanussāti dukkhaṃ gatamanussā. Eteti duggatamanusse. Taṃ pabbājetuṃ na vaṭṭatīti mātāpitūnaṃ dāsabhāvaṃ upagatakāle jātaṃ puttaṃ sandhāya vuttaṃ. Atha pana mātāpitaro dāsabhāvaṃ upagatā, na putto, taṃ pabbājetuṃ vaṭṭati. 『『Bhikkhussā』』tipadaṃ 『『ñātakā vā upaṭṭhākā vā』』tipadesu sāmisambandho, 『『dentī』』ti pade sampadānaṃ. Assāti bhikkhussa. Imanti dāsaṃ. Abhiramissatīti bhikkhubhāve abhiramissati. Vibbhamissatīti vinivattetvā gihibhāvaṃ bhamissati. Iti vatvā dentīti sambandho. Nissāmikadāsoti pariggāhakasāmikavirahito dāso . Nissāmikassa dāsassa rājā sāmī, tasmā raññā apariggahite attanāva attānaṃ bhujissaṃ kātuṃ vaṭṭati. Pariggahite rājānaṃ kārāpetuṃ vaṭṭati. Ajānantoti attano dāsabhāvamajānanto.

以下是巴利文的完整直譯： 97. "奴僕"指僕人。因為他們被主人投擲到苦或惡事中,所以稱為奴僕。"在那裡"指在四種奴僕中。"家婢之子"表示在家中家婢腹中所生為家生的詞義。顯示"以財買的"詞義說"名為以財買"等。以財買為以財買的詞義也是合適的。"奴僕習俗"指依地區時間的奴僕習俗。"在那裡那裡"指在那個那個地區,或時間。 "名為戰俘帶來"這裡,"戰俘"指俘虜。因為由敵人的手殺死,所以稱為戰俘。以戰俘狀態被帶來為戰俘帶來。從外國帶來相連。"或誘惑"指或引誘。"從那裡"指從任何村。人即人類。因為男女共有而為共通,以中性詞形說。以"也"字不僅帶來財產,而且也帶來人類相結合。"在那裡"指在人類中。像這樣的戰俘帶來的奴僕不應該使出家相連。"以一切共有"指在監獄清潔時以一切人共有。 "奴役"指奴僕的狀態為奴役,它。所以說"奴僕狀態"。以"正自己"表示"自己"字是自己義不變詞。"自由女人"指王的自由女人。"美婢"指城市妓女。因為她們美麗完滿的女僕狀態而稱為美婢。"她們的"指自由女人的。"書"指奴婢書。"兵丁兒子群等"以"等"字包括力士兒子群等。這表示多主奴僕。"由他們"指由兵丁兒子群等。"未給不應使出家"指在多個主人中即使一個未給也不應使出家。"他們也"指園丁奴僕也。在這個園丁奴僕出家中顯示註釋說而說"大註釋"等。"酪漿"字是"傾注"字的業格。"在頭"字是"傾注"字的處所。意思是依某些地區習俗在頭上傾酪漿是使奴僕成為自由人。"我們給園丁"的話被說是奴僕的自由人之語。"以任何習語"指以"我們給園丁"或"我們給園丁奴僕"或"我們給食物準備人"等任何習語。在兩種註釋說中,因為庫倫迪說后說,應該知道它正是標準。"貧困人"指已到苦的人。"這些"指貧困人。"使他出家不合適"指關於父母已到奴僕狀態時所生的兒子而說。但如果父母到達奴僕狀態,非兒子,使他出家合適。"比丘的"字在"親屬或侍者"字中是屬格關係,在"給予"字中是與格。"他的"指比丘的。"這個"指奴僕。"會喜樂"指會喜樂於比丘狀態。"會還俗"指轉離而會游散於在家狀態。說如此後給予相連。"無主奴僕"指離開攝取主人的奴僕。無主奴僕的主人是王,因此在未被王攝取時,自己使自己成為自由人合適。在被攝取時,使王做合適。"不知"指不知自己的奴僕狀態。

Anurādhapurāti anurādhanagarato nikkhamitvāti sambandho. Soti putto. Idhāti rohaṇe. Mātaraṃ pucchitvāti sambandho. Āgammāti āgantvā. Aticchathāti atikkamitvā icchatha, idha kiñci deyyadhammaṃ natthi, idaṃ atikkamitvā aññattha ṭhātumicchathāti vuttaṃ hoti. Teti gharasāmikā. Catūhi paccayehi paṭijaggantā vasāpesunti yojanā.

1. Kammārabhaṇḍuvatthuādikathā

98.Tulādhāramuṇḍakoti mānabhaṇḍadhāro muṇḍako. Iminā kammārabhaṇḍūti ettha kammārasaddo tulādhārapariyāyo, bhaṇḍusaddo muṇḍakapariyāyoti dasseti. Tulādhāro hi alaṅkāravikatikaraṇatthāya kammaṃ arati jānātīti kammāroti vuccati. Muṇḍako bhaṇḍīyati 『『muṇḍo』』ti paribhāsīyatīti bhaṇḍūti vuccati. 『『Suvaṇṇakāraputto』』ti iminā tassa sarūpaṃ dasseti. Apaloketunti ettha apapubbo lokasaddo āpucchanatthoti āha 『『āpucchitu』』nti. 『『Bhaṇḍukammatthāyā』』ti iminā bhaṇḍukammāyāti ettha tadatthe catutthīti dasseti. Tatrāti 『『saṅghaṃ apaloketu』』ntiādivacane. Sīmāpariyāpanneti vihārasīmāya vā upacārasīmāya vā pariyāpanne. Tatthāti bhikkhūnaṃ sannipātaṭṭhānaṃ. Ettha cāti āpucchane ca. Vattuṃ vaṭṭatiyevāti pañcasu vākyesu yaṃkiñci vākyaṃ kathetuṃ vaṭṭatiyeva. Pisaddena 『『imassa muṇḍakammaṃ āpucchāmī』』ti vākyampi saṅgaṇhāti.

Tesanti vīsatiādīnaṃ bhikkhūnaṃ. 『『Daharabhikkhū vā sāmaṇere vā』』ti idaṃ āsannavasena vuttaṃ. Gihimpi pesetvā āpucchāpetuṃ vaṭṭati. Kasmā? 『『Pabbajjāpekkhaṃ vinā vā』』ti vuttattā.

Pabbājentassa anāpattiyeva, supabbajitoti āha 『『pabbājentassāpi anāpattī』』ti.

Āpucchitaṃ pagevāti yojanā. Khaṇḍasīmāyanti vihārasīmāya vā upacārasīmāya vā abbhantare ṭhitāyaṃ khaṇḍasīmāyaṃ. Yo panāti pabbajjāpekkho pana. Vibbhantako vāti navavibbhantako vā. Pabbajitānaṃ dvaṅgulakeso vaṭṭatīti āha 『『dvaṅgulakeso vā』』ti. Dvīhi aṅgulīhi atiritto keso imassāti dvaṅgulātirittakeso. Ekasikhāmattadharopi hotīti yojanā.

100.Mārabyādhināti māraṇābādho. So hi sattānaṃ māraṇaṭṭhena, vividhassa ca dukkhassa ādahaṭṭhena mārabyādhīti vuccati. Iminā ahivātakarogenāti ettha ahivisasadisena vātena pavatto rogo ahivātakarogoti vuccatīti dasseti. Tamatthaṃ vitthārento āha 『『yatra hī』』tiādi. Tattha yatrāti yasmiṃ kule. So rogo tasmiṃ kule dvipade catuppade paṭhamaṃ gaṇhāti, pacchā gehasāmike gaṇhātīti dhammapadaaṭṭhakathāyaṃ (dha. pa. aṭṭha. 1.sāmāvatīvatthu) vuttaṃ. Tathāti yathā añño bhittiṃ vā chadanaṃ vā bhinditvā palāyitvā tirogāmādigato vā hutvā muccati, tathā. Ettha ca kule pitāputtā mucciṃsūti attho.

Kākuḍḍepakanti ettha kāke uḍḍāpetīti kākuḍḍepako, kāke vā uḍḍāpetvā bhattaṃ bhuñjituṃ sakkotīti kākuḍḍepakoti vacanatthaṃ dassento āha 『『yo vāmahatthenā』』tiādi. Tattha uḍḍāpetvāti uddhaṃ ākāsaṃ gamanāpetvā. Tanti kākuḍḍepakaṃ.

102.Ittarasaddo appamattakavācako anipphannapāṭipadikoti āha 『『appamattako』』ti. 『『Katipāhamevā』』ti iminā tassa atthaṃ dasseti.

1. Nissayamuccanakakathā

以下是巴利文的完整直譯： "從阿努拉哥城"指從阿努拉哥城(今斯里蘭卡阿努拉德普勒)出來相連。"他"指兒子。"在這裡"指在羅訶納。問母親相連。"來到"指來。"請過去"指經過而想要,這裡沒有任何應施之物,意思是說請經過這裡而想要在其他處停留。"他們"指房主。以四資具照顧而使居住相連。 35. 工匠禿頭事等說 98. "量器持禿頭"指持衡器的禿頭。這表示在"工匠禿頭"這裡工匠字是量器持的同義詞,禿頭字是禿頭的同義詞。因為量器持知道為做裝飾變化而作工,所以稱為工匠。禿頭被嘲笑為"禿"而被輕蔑,所以稱為禿頭。以"金匠之子"顯示他的本貌。"告知"這裡,"apa"字首的"loka"字是請求義,所以說"請問"。以"為剃髮行為"表示"為剃髮"這裡是為此義第四格。"在那裡"指在"告知僧團"等語中。"包含在界內"指包含在住處界或近行界內。"在那裡"指比丘集會處。"在這裡和"指在請問和。"說合適"指在五種語句中說任何語句都合適。以"也"字包含"我請問這個人的剃髮"語句。 "他們的"指二十等比丘的。"新比丘或沙彌"這是依近處而說。派遣在家人請問也合適。為什麼?因為說"或無期望出家"。 對使出家者也無犯,是善出家,所以說"對使出家者也無犯"。 已請問更早相連。"在斷界"指在住處界或近行界內的斷界中。"但誰"指期望出家者。"或還俗者"指新還俗者。因為出家者二指長髮合適,所以說"或二指長髮"。比二指多餘的發是他的為二指多餘發。僅持一發髻也相連。 100. "魔病"指死亡病。因為是眾生的死因,和種種苦的燃燒因,所以稱為魔病。這表示"蛇風病"這裡,以像蛇毒的風而生起的病稱為蛇風病。擴充套件那個意思說"在哪裡"等。其中"在哪裡"指在哪個家。在法句經註釋中說那個病在那個家中先抓住二足四足,后抓住家主。"如此"指如其他人破墻或屋頂逃走或到外村等而獲救,如此。這裡意思是在家中父子獲救。 "驅烏"這裡,驅趕烏為驅烏,或能驅烏而吃食為驅烏,顯示詞義說"或以左手"等。其中"驅趕"指使上升虛空。"它"指驅烏。 102. "片刻"字表示少量,是未完成派生詞,所以說"少許"。以"僅幾日"顯示它的意思。 40. 依止解脫說;

103.Ogaṇenāti ettha otyūpasaggo lāmakatthavācakoti āha 『『parihīnagaṇenā』』ti. Attano vuḍḍhatarasseva bhikkhussa santike nissayo gahetabboti āha 『『sacāyaṃ vuḍḍhatara』』ntiādi. Tattha ayanti abyatto bhikkhu. Upasampadāyāti upasampādetvā. Āyasmatoti āyasmantaṃ, upayogatthe cetaṃ sāmivacanaṃ. Āyasmato vā ovādanti yojanā. Sabbatthāti sabbesu. Āpucchanesūti disāpakkamanādiatthāya āpucchanesu. Etthāti imasmiṃ nissayavasanaṭṭhāne. Tanti tattakaṃ sutaṃ. Tassāti sutassa.

1. Rāhulavatthukathā

105.Kapilavatthūti ettha kapiloti kaḷāravaṇṇo isi vuccati, so vasati etthāti kapilavatthu, assamo. Tasmiṃ ṭhāne māpitattā nagarampi kapilavatthūti (dī. ni. aṭṭha. 1.267; su. ni. aṭṭha.

以下是巴利文的完整直譯： 103. "以差眾"這裡,"o"字首表示低劣義,所以說"以缺乏眾"。應該在比自己年長的比丘跟前取依止,所以說"如果這個年長"等。其中"這個"指不熟練的比丘。"在具足戒"指受具足戒后。"具壽的"指具壽,這是業格的所有格語。或具壽的教誡相連。"一切處"指在一切。"在告知"指為出發去方向等而告知。"在這裡"指在這個依止住處。"它"指那麼多所聞。"它的"指所聞的。 41. 羅睺羅事說 105. "迦毗羅城"這裡,"迦毗羅"指黃褐色仙人,他居住在此為迦毗羅城,修行處。因為在那個地方建立,城市也稱為迦毗羅城。

2.362) vuccati. Ayanti vakkhamānakathā. Suddhodanamahārājāti ettha suddhodanoti tassa rañño nāmaṃ. Atha vā suddhaṃ odanaṃ imassāti suddhodano, soyeva mahārājā suddhodanamahārājā. Viharati kirāti sambandho. Soti suddhodanamahārājā. Rājagahanti rājagahanagaraṃ. Sādhūti āyācanatthe nipāto. Āyācāmīti hi attho. Meti mama, puttanti sambandho, anādare vā sāmivacanaṃ. Soti amacco. Sādhūti sampaṭicchanatthe nipāto. Evanti hi attho. Athāti tasmiṃ nisīdanakāle. Assāti purisasahassaparivārassa amaccassa. Tatoti yācanakāraṇā . Nanti purisasahassaparivāraṃ amaccaṃ. Tatthevāti rājagaheyeva. Tepīti aṭṭha dūtāpi. Teti nava dūtā.

Athāti tato pacchā. Ekadivasajātakanti ekasmiṃ divase jātakaṃ. Soti kāḷudāyīamacco. Pabbajitvāpīti pisaddena 『『apabbajitvāpī』』ti atthaṃ sampiṇḍeti. Tathevāti yathā nava dūtā saparivārā arahattaṃ pāpuṇiṃsu, tathevāti attho. Soti kāḷudāyī. Sambhatesūti sambharitesu gahetvā niṭṭhāpitesūti attho. Vissaṭṭhakammesūti vissaṭṭhā kammantā etesanti vissaṭṭhakammantā, tesu. Supupphitesūti sundarapupphasañjātesu. Paṭipajjanakkhameti paṭipajjanatthāya khame yogye. Gamanavaṇṇaṃ saṃvaṇṇesīti sambandho. Saṭṭhimattāhīti (bu. vaṃ. aṭṭha. nidānakathā 2) saṭṭhipamāṇāhi. Etanti etaṃ saṃvaṇṇassa kāraṇaṃ kinti pucchi. Cārikaṃ pakkamituṃ kāloti yojanā. Tena hīti uyyojanatthe nipāto. Bhagavā pakkāmīti sambandho. Parivutoti parisamantato vuto āvuto nivuto hutvāti sambandho. Aturitacārikanti ajavanacārikaṃ.

Evanti iminā nayena. Bhagavati pakkante ca satīti yojanā. Nikkhantadivasatoti phagguṇapuṇṇamiyā pāṭipadadivasato. Uttamabhojanarasassāti uttamabhojanarasena. Dassathāti dadeyyātha. Tenevāti saddhāya uppādanakāraṇeneva. Nanti kāḷudāyiṃ. Bhagavā ṭhapesīti sambandho. Etadagganti eso aggo. Yadidanti yo ayaṃ. Etadaggeti etadaggaṭṭhāne.

Sākiyāpi kho pahiṇiṃsūti sambandho. Ñātiseṭṭhanti ñātīnaṃ seṭṭhaṃ, ñātiyeva vā seṭṭhaṃ, bhagavantanti yojanā. Nigrodhasakkassāti nigrodhanāmakassa sakkassa. Tatthāti nigrodhasakkassa ārāme. Paccuggamananti paṭimukhaṃ uṭṭhahitvā gamanaṃ. Tatoti pahiṇato, paranti sambandho . Rājakumāre ca rājakumārikāyo ca pahiṇiṃsūti yojanā. Tesanti rājakumārarājakumārikānaṃ. Tatrāti nigrodhārāme. Māno jāti sabhāvo etesanti mānajātikā, mānena, māno vā thaddho etesanti mānathaddhā. Teti sākiyā, āhaṃsūti sambandho.

Tesūti sākiyesu. Neti ñātayo. Vuṭṭhāyāti catutthajjhānato vuṭṭhahitvā. Tesanti ñātīnaṃ. Kaṇḍambarukkhamūleti kaṇḍanāmakena uyyānapālena ropimassa ambarukkhassa āsanne. Rājāti suddhodanamahārājā. Voti tumhākaṃ, pādeti sambandho. Ayanti vandanā. Jambucchāyāyāti jamburukkhassa chāyāya. Iti āhāti yojanā.

Sikhāppattoti aggappatto, koṭippattoti attho. Tatoti nisīdanato, paranti sambandho. Pokkharavassanti padumavane vuṭṭhavassasadisaṃ. Tambavaṇṇanti lohitavaṇṇaṃ. Tanti apatanaṃ bhagavā kathesīti sambandho.

以下是巴利文的完整直譯： （362）稱為。"這個"指將要說的話。"凈飯大王"這裡,"凈飯"是那個王的名字。或者清凈的食物是他的為凈飯,他即是大王為凈飯大王。"據說住"相連。"他"指凈飯大王。"王舍城"指王舍城。"善哉"是請求義的不變詞。因為意思是"我請求"。"我的"指我的,兒子相連,或是無關的所有格。"他"指大臣。"善哉"是同意義的不變詞。因為意思是"如是"。"然後"指在那坐下時。"他的"指有千人隨從的大臣的。"從那"指從請求因。"他"指有千人隨從的大臣。"正在那裡"指就在王舍城。"他們也"指八個使者也。"他們"指九個使者。 "然後"指那之後。"同日生"指在同一天出生的。"他"指黑優陀夷大臣。"出家也"以"也"字結合"未出家也"的意思。"如是"指如九個使者和隨從證得阿羅漢,如是的意思。"他"指黑優陀夷。"已完成"指已取來完成的意思。"已放下工作"指他們已放下工作為已放下工作,在他們中。"善開花"指生出好花。"適合行走"指適合爲了行走而合適。讚歎行走之美相連。"大約六十"指約六十量。"這個"指這個讚歎的原因如何問。行走時節相連。"那麼"是催促義的不變詞。世尊出發相連。"圍繞"指從四周被圍繞被覆蓋被遮蔽而相連。"不急行走"指不快速行走。 "如是"指以這方式。世尊出發而有相連。"從出發日"指從二月滿月的第一日。"最上食味的"指以最上食味。"應該給"指應該佈施。"以那"指以信生起因。"他"指黑優陀夷。世尊安置相連。"此為第一"指這是第一。"即是"指這個是。"在此為第一"指在此為第一處。 釋迦族也派遣相連。"親族最勝"指親族中最勝,或親族即是最勝,世尊相連。"尼拘律釋迦"指名為尼拘律的釋迦。"在那裡"指在尼拘律釋迦的園林。"迎接"指起身向前而行。"從那"指從派遣,其他相連。派遣王子和公主相連。"他們的"指王子和公主的。"在那裡"指在尼拘律園。生性為慢的為慢類,以慢,或慢是僵硬的為慢僵者。"他們"指釋迦族,說相連。 "在他們"指在釋迦族中。"他們"指親族。"出"指從第四禪出。"他們的"指親族的。"在剪菴羅樹根"指在名為剪的園丁所種的菴羅樹附近。"王"指凈飯大王。"你們的"指你們的,足相連。"這個"指禮敬。"在閻浮樹影"指在閻浮樹的影子。如是說相連。 "達到頂點"指達到最高,意思是達到極點。"從那"指從坐,其他相連。"蓮池雨"指如蓮花園中降雨相似。"銅色"指紅色。"它"指不落世尊說相連。

Dutiyadivaseti kapilavatthuṃ pattadivasato dutiye divase. Indakhīleti nagarassa ummāre. Kathanti kenākārena cariṃsu nu khoti yojanā. Agamaṃsu kiṃ cariṃsu kinti yojanā. Sapadānacāranti gharapaṭipāṭikhaṇḍanavirahitena saha pavattaṃ cāraṃ. Tatoti āvajjanato, paranti sambandho. Ayameva vaṃsoti pubbabuddhānaṃ ayameva vaṃso. Ayaṃ paveṇīti tasseva vevacanaṃ. Anusikkhantāti anu paṭibhāgaṃ sikkhantā. Niviṭṭhagehatoti nivāsanatthāya visitagehato. Ayyoti adhipo sāmīti attho. Siddhatthakumāroti sabbalokassa siddho attho asmiṃ atthīti siddhattho, soyeva kumāro siddhatthakumāro. Sīhapañjaranti vātapānaṃ. Tañhi sīharūpaṃ dassetvā katapañjarattā sīhapañjaranti vuccati. Dassanabyāvaṭoti dassane, dassanatthāya vā byāvaṭo. Rāhulamātāpi devī ārocesīti sambandho. Kapālahatthoti kapālo hatthesu assa bhagavatoti kapālahattho, hutvāti sambandho. Nānāvirāgasamujjalāyāti nānāṭhānesu virāgāya samujjalāya. Virocamānaṃ bhagavantanti sambandho.

Uṇhīsatoti siroveṭhanato. Tañhi uparisīse nahati bandhati, nahīyati bandhīyatīti vā uṇhīsoti vuccati. Narasīhagāthāhi nāmāti narasīhagāthānāmakāhi. Tā hi yasmā naroyeva sabbasattānaṃ sīho seṭṭho, narānaṃ, naresu vā sīho seṭṭhoti narasīho, tassa pakāsakā gāthā honti, tasmā narasīhagāthāti vuccanti. Raññoti sassurarañño, mātularañño vā. Saṃviggahadayoti calanacitto. Saṇṭhāpayamānoti suṭṭhu ṭhāpayamāno. Turitaturitanti turitato turitaṃ, atisīghanti attho. Kiṃ bhanteti kiṃ kāraṇā bhante. Ahuvatthāti hiyyattanīmajjhimapurisasaṅkhātāya tthavibhattiyā hūdhātussa ūkārassa uvādeso hoti, tasmā tumhe evaṃsaññino ahuvatthāti yojanā. Vaṃsacārittametanti etaṃ piṇḍāya caraṇaṃ vaṃsato paveṇito cārittaṃ. Tattha cāti mahāsammatakhattiyavaṃse ca. Ayanti mahāsammatakhattiyavaṃso. Antaravīthiyanti vīthiyā majjhe. Ṭhitova āhāti sambandho.

Uttiṭṭheti uddissa, uṭṭhahitvā vā piṇḍāya tiṭṭhane. Dhammaṃ sucaritanti suṭṭhu caritabbaṃ bhikkhācariyasaṅkhātaṃ dhammaṃ. Careti careyya. Dhammacārīti bhikkhācariyasaṅkhātaṃ dhammaṃ caraṇasīlo samaṇo. Sukhaṃ setīti upalakkhaṇavasena vuttaṃ. Sesairiyāpathāpi lakkhaṇahāravasena gahetabbā samānakiccattā. Asmiñca loke paramhi ca loketi yojanā.

Na taṃ duccaritaṃ careti vesiyādigocarasaṅkhātaṃ duṭṭhu caritabbaṃ taṃ dhammaṃ na careyya.

Ettha ca paṭhamagāthaṃ antaravīthiyaṃ kathetvā rājānaṃ sotāpattiphale patiṭṭhāpesi, dutiyagāthaṃ pitunivesane kathetvā mahāpajāpatiṃ sotāpattiphale, rājānaṃ sakadāgāmiphale patiṭṭhāpesīti daṭṭhabbaṃ. Dhammapālajātakaṃ sutvāti puna aparasmiṃ divase (jā. aṭṭha. 4.98 ādayo; dha. pa. aṭṭha. 1.nandattheravatthu) dhammapālajātakaṃ (jā. aṭṭha.

以下是巴利文的完整直譯： "第二日"指到達迦毗羅城之日後的第二天。"門檻"指城市的門檻。"如何"指以何種方式行走嗎相連。去了做什麼相連。"次第乞食"指與不破壞房屋次第相伴的行走。"從那"指從思惟,其他相連。"這正是傳統"指過去諸佛這正是傳統。"這是傳承"是它的同義詞。"隨學"指隨順學習。"已建立的房"指為居住而已建的房。"尊者"指主人,意思是主。"悉達多王子"指一切世界有成就義在此為悉達多,他即是王子為悉達多王子。"獅子窗"指窗戶。因為顯示獅子形而作格子所以稱為獅子窗。"忙於見"指在見,或為見而忙。羅睺羅母王妃也告知相連。"手持缽"指缽在這世尊的手中為手持缽,而相連。"以種種離欲光耀"指在種種處以離欲而光耀。世尊相連。 "從頭巾"指從頭飾。因為它在頭頂系綁,或被系被綁為頭巾。"名為人中獅子偈"指名為人中獅子偈。因為人即是一切眾生中的獅子最勝,或人中的獅子,或人中獅子最勝為人中獅子,是它顯示的偈,所以稱為人中獅子偈。"王"指岳父王,或舅父王。"心動搖"指動心。"使安定"指善使安住。"急急"指從急到急,意思是極快。"為何尊者"指為何因尊者。"你們如是想"指過去第二人稱詞尾的hū詞根的ū字變成uv,所以你們如是有想相連。"這是傳統行為"指這個乞食行是從傳統傳承的行為。"在那裡和"指在大三末帝剎帝利傳統和。"這個"指大三末帝剎帝利傳統。"在街道中"指在街道中間。站著說相連。 "起立"指爲了,或起身為乞食而站立。"善行法"指應善行的名為乞食行的法。"應行"指應該行。"法行者"指以名為乞食行的法為行性的沙門。"安樂睡"是以相似方式說。其餘威儀也因同樣作用而應以相似方式理解。在此世界和他世界相連。 "不應行彼惡行"指不應行名為妓女等處所的應惡行的彼法。 這裡應知說第一偈在街道中使王建立於預流果,說第二偈在父親住處使大生主達預流果,使王達一來果。"聽聞法護本生"指在另一日聽聞法護本生。;

4.mahādhammapālajātakavaṇṇanā) sutvā. Maraṇasamayeti maraṇāsannakāle, maraṇasamayasamīpe vā, samīpatthe cetaṃ bhummavacanaṃ.

Sotāpattiphalaṃ sacchikatvā parivisīti sambandho. Sabbaṃ itthāgāranti sabbo orodho. So hi itthīnaṃ agāranti itthāgāranti vuccati. Iminā vacanatthena agārameva mukhyato labbhati, rājitthiyo pana upacārenāti daṭṭhabbaṃ. Sā panāti rāhulamātā pana. Parijanenāti parivārena. Nanti ayyaputtaṃ. 『『Rājāna』』ntipadaṃ 『『gāhāpetvā』』tipade kāritakammaṃ, 『『patta』』ntipadaṃ tattheva dhātukammaṃ. Rājadhītāyāti suppabuddharañño dhītāya. Sāti rājadhītā. Gopphakesūti caraṇagaṇṭhīsu bhagavantaṃ gahetvāti yojanā. Atha vā bhagavato gopphake gahetvāti yojanā. Evañhi sati upayogatthe bhummavacananti daṭṭhabbaṃ.

Rājā kathesīti sambandho. Anacchariyanti na acchariyaṃ, accharaṃ paharituṃ na yogyanti attho. Rājadhītā yaṃ attānaṃ rakkhi, idaṃ anacchariyanti yojanā.

Taṃdivasamevāti tasmiṃ dutiyadivaseyeva. Kesavisajjananti rājacūḷāmaṇibandhanatthaṃ kumārakāle bandhitasikhāveṇisaṅkhātassa kesassa visajjanaṃ, mocananti attho. Paṭṭabandhoti asuko nāma rājāti nalāṭe suvaṇṇamayassa paṭṭassa bandhanaṃ. Gharamaṅgalanti abhinavagharaṃ pavesanamaṅgalaṃ. Āvāhamaṅgalanti āvāhe pavattaṃ maṅgalaṃ. Chattamaṅgalanti rājachattussāpanakāle pavattaṃ maṅgalaṃ. Maṅgalaṃ vatvāti maṅgalasaṃyuttaṃ dhammakathaṃ kathetvā. Janapadakalyāṇīti janapadamhi kalyāṇasamannāgatā. Tuvaṭṭaṃ khoti khippameva. Sopīti nandarājakumāropi. Itītiādi nigamanaṃ. Dutiyadivaseti kapilavatthupattadivasato dutiye divase. Dhammapadaaṭṭhakathāyaṃ (dha. pa. aṭṭha. 1.nandattheravatthu; theragā. aṭṭha.

我來幫您直譯這段巴利文文字: 4. 聽聞之後。死亡時刻意為臨近死亡時，或接近死亡時刻，這是表示接近意義的處格。 證得預流果後繼續供養，這是連貫的句意。一切後宮意為全部內宮。因為那是女人居住之處故稱為後宮。根據這個詞義，主要指住所，而王妃們則是借指義，應當如此理解。她即是羅睺羅之母。隨從意為侍從。他即是貴夫。"國王"一詞是"令拿取"的致使賓語，"缽"一詞是該處的直接賓語。王女即善覺王之女。她即是王女。在足踝處意為在腳踝關節處執持世尊，這是詞句連貫。或者解釋為抓住世尊的足踝，如此則應理解為賓格義的處格表達。 國王說道，這是連貫的句意。不稀奇意為非稀有，意思是不值得彈指稱奇。王女保護自己，這不稀奇，此為詞句連貫。 就在那一天意為就在第二天。放發意為解開王室冠冕系綁用的童年時期所束的髮辮，意思是解開。繫帶意為在額頭上繫上金製的帶子，表示某位國王的身份。家庭慶典意為新居入住慶典。婚禮慶典意為舉行婚禮的慶典。傘蓋慶典意為豎立王傘時舉行的慶典。說完吉祥意為講述與吉祥相關的佛法開示。國色天香意為在國中具足美好品德。很快意為迅速地。他也即是難陀王子。如此等等是結語。第二天意為到達迦毗羅衛城后的第二天。法句經註釋書。 (註：迦毗羅衛城位於今尼泊爾境內藍毗尼附近)

1.nandattheragāthāvaṇṇanā) pana 『『tatiyadivase nandaṃ pabbājesī』』ti vuttaṃ.

Sattame divaseti kapilavatthupattadivasatoyeva sattame divase. Etaṃ samaṇaṃ passāti yojanā. Brahmarūpavaṇṇanti brahmuno rūpasaṅkhāto vaṇṇo viya vaṇṇo imassāti brahmarūpavaṇṇo, taṃ. Ayanti ayaṃ samaṇo. Tyassāti te assa. Teti nidhayo. Assāti samaṇassa. Nanti samaṇaṃ. Yācāti yācāhi. Ayaṃ dvikammikadhātu. Hīti saccaṃ, yasmā vā. Putto pitusantakassa sāmiko, iti tasmā me dehīti yojanā. Anurūpaṃ vacananti sambandho. Bhagavantaṃ anubandhīti bhagavato piṭṭhito piṭṭhito anubandhi.

Na visahatīti na samattheti. Ayaṃ kumāro pitusantakaṃ yaṃ dhanaṃ icchati, tanti yojanā. Vaṭṭānugatanti vaṭṭadukkhaṃ anugataṃ. Savighātakanti vighātakehi pañcahi verehi sahitaṃ. Assāti kumārassa. Nanti kumāraṃ. Ayanti kumāro. Dāyajjanti dāyasaṅkhātaṃ mātāpitūnaṃ dhanaṃ ādadātīti dāyādo, putto, tassa idanti dāyajjaṃ, mātāpitūnaṃ dhanaṃ.

『『Kathāhaṃ bhante rāhulakumāraṃ pabbājemī』』ti kasmā āha, nanu āyasmā sāriputto bārāṇasiyaṃ tīhi saraṇagamanehi anuññātaṃ pabbajjaṃ na jānātīti āha 『『idānī』』tiādi. Yā sā pabbajjā ca upasampadā ca anuññātāti yojanā. Tatoti pabbajjāupasampadato. Upasampadaṃ paṭikkhipitvāti sambandho. Vimatīti vividhā icchā. Imañcapanatthanti imameva vimatisaṅkhātamatthaṃ. Dhammasenāpati āhāti sambandho. Bhagavato taṃ ajjhāsayanti yojanā.

『『Atha kho…pe… pabbājesī』』ti ettha kiṃ kumārassa kesacchedanādīni sabbakiccāni āyasmā sāriputtoyeva karotīti āha 『『mahāmoggallānatthero』』tiādi. Ovādācariyoti nivāsanapārupanādīsu sekhiyavattesu, ābhisamācārikesu ca ovādako ācariyo. Atha kasmā 『『āyasmā sāriputto rāhulakumāraṃ pabbājesī』』ti vuttanti āha 『『yasmā panā』』tiādi. Tatthāti tassaṃ pabbajjāupasampadāyaṃ. Na ācariyoti pabbajjācariyo ca ovādācariyo ca na issaro.

Uppannasaṃvegena hadayenāti ettha itthambhūtalakkhaṇe karaṇavacanaṃ. Uppannasaṃvego hadayo hutvāti hi yojanā. Sabbanti sabbaṃ vacanaṃ.

Tatthāti purimavacanāpekkhaṃ. Avisesenāti 『『dhana』』nti vā 『『añña』』nti vā 『『sāvajja』』nti vā 『『anavajja』』nti vā visesamakatvā sāmaññena. Na ca buddhānanti ettha casaddena na kevalaṃ apaṭirūpameva, atha kho buddhānañca na āciṇṇanti atthaṃ dasseti. Yanti yaṃ varaṃ. Tathā nandeti ettha tathāsaddassa upameyyatthajotakabhāvaṃ dassento āha 『『yatheva kirā』』tiādi. Yatheva bodhisattaṃ byākariṃsu, evaṃ nandampi rāhulampi byākariṃsu kirāti yojanā. Pāḷiyaṃ pana yathā bhagavati me bhante pabbajite anappakaṃ dukkhaṃ ahosi, tathā nande pabbajite anappakaṃ dukkhaṃ ahosi, tathā rāhule pabbajite adhimattaṃ dukkhaṃ ahosīti yojanā. Nemittakāti subhāsubhanimittaṃ kathentīti nemittakā. Puttassāti jeṭṭhaputtassa siddhatthakumārassa. Pabbajjāyāti pabbajjāhetu pabbajjākāraṇā, pabbajjānimittaṃ vā. Tatoti bhagavato pabbajjato. Tampīti nandampi. Itīti īdisaṃ. Bhagavato pabbajjāya mahantaṃ icchāvighātasadisanti attho. Tampīti rāhulampi. Tenāti pabbajjāhetunā. Assāti rañño. Uppajjīti sambandho. Itoti sokuppattito varayācanato vā.

我來直譯這段巴利文: 關於難陀長老的故事註釋）然而說"在第三天令難陀出家"。 第七天.意為從到達迦毗羅衛城的那天算起的第七天。看見這位沙門.這是句子結構。相貌如梵天.意為他的相貌如同梵天的相貌那樣。此.指此沙門。對他們.對他們而言。他們.指那些財富。對他.對沙門而言。向他.向沙門。請求.去請求。這是一個雙賓語動詞。實在.確實，或因為。兒子是父親財產的主人，因此請給我.這是句子結構。適當的話語.這是關聯語。追隨世尊.緊跟在世尊身後。 不能.不能夠。這位王子想要父親的任何財富，那個.這是句子結構。隨順輪迴的.隨順輪迴苦的。具有損害的.與五種過失相應的。對他.對王子而言。他.那王子。此.這王子。遺產.繼承者所得的財產，即兒子，他的財產叫做遺產，父母的財產。 "世尊，我應當如何讓羅睺羅出家？"為什麼這樣問，難道尊者舍利弗不知道在波羅奈已經允許以三皈依出家嗎？（於是有人）說"現在"等。那個已經允許的出家和具足戒.這是句子結構。從那裡.從出家和具足戒。否定具足戒.這是關聯語。猶豫.各種意願。而這個意思.就是這個猶豫的意思。法將軍說.這是關聯語。世尊的那個意向.這是句子結構。 "於是...令出家"這裡，難道剃除王子頭髮等一切事情都是尊者舍利弗自己做嗎？（於是有人）說"大目犍連長老"等。教誡阿阇黎.在穿衣等細行和行爲規範中作為教導的老師。那麼為什麼說"尊者舍利弗令羅睺羅出家"呢？（於是）說"因為"等。在那裡.在那出家和具足戒中。非阿阇黎.非出家阿阇黎和教誡阿阇黎的主人。 以生起厭離的心.這裡是表示這樣的狀態的工具格。即成為生起厭離的心.這是句子結構。一切.一切話語。 在那裡.指前面的話。無差別地.不作"財富"或"其他"或"有過"或"無過"等區別而泛指。不是諸佛的.這裡的"和"字表示不僅不適當，而且也不是諸佛的慣行這個意思。那個.那個恩惠。如此對難陀.這裡顯示"如此"字表示譬喻的意思而說"正如傳說"等。正如他們預言了菩薩，同樣他們也預言了難陀和羅睺羅.這是句子結構。但在聖典中，正如世尊出家時我感受極大痛苦，同樣難陀出家時我感受極大痛苦，同樣羅睺羅出家時我感受更大痛苦.這是句子結構。占相者.即說吉兇徵兆的人。對兒子.對長子悉達多王子。因出家.以出家為因，為出家之因，或以出家為緣。從那裡.從世尊出家。他也.難陀也。如此.如是。與世尊出家（帶來的）極大願望破滅相似.這是意思。他也.羅睺羅也。因那個.因出家。對他.對國王。生起.這是關聯語。從這裡.從憂愁生起或從請求恩惠。

Soti rājā. Yatra hi nāmāti yo nāma. Ahampi nāma yo yādiso buddhamāmako dhammamāmako saṅghamāmako samāno, so tādiso ahampi na sakkomīti yojanā. Aññeti mayā apare. Dukkhanti ñātiviyogadukkhaṃ. Niyyānikakāraṇanti manussānaṃ garahaupavādaakkosato niyyānikaṃ kāraṇaṃ.

Tatthāti 『『ananuññāto』』tiādivacane. Janetīti jananī, mātā. Janetīti janako, pitā. Iminā posāvanikamātāpitaro nivatteti. Mātā vā matā hotīti yojanā. So eva vāti putto eva vā. Anuññātomhīti vadatīti saccena vā alikena vā 『『anuññātomhī』』ti vadati. Mātā vā sayaṃ pabbajitāti yojanā. Pitassāti pitā assa. Assāti puttassa. Vippavutthoti mātuyā kenaci kāraṇena pavāso.

Cūḷamātādīnantiādisaddena mahāmātādīni saṅgaṇhāti. Posanakāti vaḍḍhanakā. Tesupīti posanakamātāpitaresupi.

Yaṃ pana puttaṃ nānujānantīti sambandho. Jīvassevāti tassa jīvassa eva, pabbājentassa vā bhikkhussa, na desantaragamanādīnamatthāyāti attho. Tesanti mātāpitūnaṃ.

Mahākantāroti kena udakena taritabboti kantāro, nirudakakantārova mukhyato labbhati, vāḷakantāro corakantāro amanussakantāro dubbhikkhakantāro marukantāroti ime pañca kantārā rūḷhīvasena. Mahanto kantāro mahākantāro.

Yāvataketi ettha yāvasaddo pamāṇatthoti āha 『『yattake』』ti.

1. Sikkhāpadadaṇḍakammavatthukathā

106.Nāsanavatthūti liṅganāsanāya adhiṭṭhānaṃ, kāraṇanti vuttaṃ hoti. Pacchimānaṃ pañcannanti yojanā. Daṇḍakammavatthūti daṇḍakammassa kāraṇaṃ.

107.Appatissāti ettha bhikkhūnaṃ vacanassa paṭimukhaṃ ādarena asavanaṃ bhikkhū jeṭṭhakaṭṭhāne na ṭhapenti nāmāti dassento āha 『『bhikkhū jeṭṭhakaṭṭhāne』』tiādi. 『『Samānajīvikā』』ti iminā asabhāgavuttikāti ettha sabhāgasaddo samānasaddapariyāyo, vuttisaddo jīvikapariyāyoti dasseti. Parisakkatīti ettha sakka gatiyantidhātupāṭhesu (saddanītidhātumālāyaṃ 16 ḷakārantadhātu) vuttattā paripubbo sakkasaddo gatyatthoti āha 『『parakkamatī』』ti. Kintīti kimeva. Itisaddo hettha evasaddattho, kena eva upāyenāti hi attho. Akkosati cevāti jātiādīhi akkosati ceva. Bhedetīti bhedāpeti. Āvaraṇaṃ kātunti ettha āvaraṇasaddo nivāraṇasaddavevacanoti āha 『『nivāraṇaṃ kātu』』nti. Yatthāti yasmiṃ pariveṇe, senāsane vā. Vassaggenāti vassagaṇanāya. (Tassāti pariveṇasenāsanassa. Upacāreti āsanne). Mukhadvārikanti mukhasaṅkhātena dvārena ajjhoharitabbaṃ. 『『Vadatopī』』ti iminā vacīpayogena dukkaṭāpattiṃ dasseti, 『『nikkhipatopī』』ti iminā kāyapayogena. Anācārassāti daṇḍakamme anācārassa. Ettake nāma daṇḍakammeti ettake nāma udakāharāpanādisaṅkhāte daṇḍakamme. Idanti yāgubhattādiṃ. Lacchasīti labhissasi. 『『Ettake nāma daṇḍakamme』』ti vuttavacanassa yuttiṃ dassento āha 『『bhagavatā hī』』tiādi. Daṇḍakammanti daṇḍenti damenti etenāti daṇḍo, soyeva kattabbattā kammanti daṇḍakammaṃ āvaraṇādi. Aparādhānurūpanti vītikkamassa aparādhassa anurūpaṃ. Tampīti udakadāruvālikādiāharāpaṇampi. Tañca khoti tañca karaṇaṃ. Oramissatīti kāyena oramissati. Viramissatīti vācāya viramissati. Uṇhapāsāṇe vātiādīsu vāsaddena aññānipi attatāpanaparitāpanādīni kammāni saṅgaṇhāti.

1. Anāpucchāvaraṇavatthuādikathā

我來直譯這段巴利文： 即是國王。確實如此.即是誰。我也就是說，像我這樣熱愛佛陀、熱愛法、熱愛僧伽的人，我也像那樣的人一樣不能夠.這是句子結構。其他.除我之外的人。痛苦.與親人分離的痛苦。出離的原因.從人們的譴責、批評、辱罵中出離的原因。 在那裡.在"未經允許"等話語中。生育者.即生母，母親。生育者.即生父，父親。這裡排除了養父母。或者母親已死.這是句子結構。或者他自己.或者兒子自己。說"我已得到允許".不論真實或虛假地說"我已得到允許"。或者母親自己出家.這是句子結構。父親的.他的父親。對他.對兒子而言。離開.因某種原因與母親分開。 小養母等.等字包括大養母等。養育者.撫養者。對他們.對養育的父母。 而不允許那個兒子.這是關聯語。只要活著.只要那個生命存在，或只要出家的比丘，不是爲了去其他地方等的意思。對他們.對父母。 大曠野.以什麼水渡過稱為曠野，主要指無水曠野，按慣例有五種曠野：猛獸曠野、盜賊曠野、非人曠野、饑荒曠野、沙漠曠野。大的曠野叫做大曠野。 所有.這裡"所"字表示量的意思，所以說"多少"。 42.懲戒事緣故事 106.驅擯事.即是形相驅擯的根據，是說原因。最後五種的.這是句子結構。懲戒事.即是懲戒的原因。 107.不恭敬.這裡顯示"不以恭敬心聽從比丘的話，不把比丘放在長者地位"之意而說"比丘在長者地位"等。以"同類活命"這個詞表明"非同類行為"中的"同類"字是"相同"的同義詞，"行為"字是"活命"的同義詞。努力.這裡因為在動詞詞根中說"sakka表示行動"，所以帶有"pari"字首的"sakka"詞表示行動義，故說"精進"。如何.究竟如何。這裡"如何"字表示"確實"義，即以什麼方法的意思。辱罵.以種姓等進行辱罵。離間.令離間。造成障礙.這裡"障礙"字與"阻止"字同義，所以說"造成阻止"。在哪裡.在哪個住所或精舍。按戒臘.按照年資計算。(那個.那個住所精舍。附近.靠近)。口食.由口這個門所吞嚥的。"說時"這個詞表示語言行為的突吉羅罪，"放置時"這個詞表示身體行為的。對不良行為.對懲戒中的不良行為。在如此懲戒時.在如此取水等懲戒時。這個.粥飯等。你將獲得.你將得到。說"在如此懲戒時"這句話的合理性而說"因為世尊"等。懲戒.以此懲治調伏為懲，因為要做所以是業，即懲戒，指阻止等。隨過失.隨違犯的過失。那個也.取水柴土等也。而那個.而那個做。將停止.將以身體停止。將戒除.將以語言戒除。在熱石上等.等字包括其他自我折磨和折磨他人等行為。 43.不告知阻止事等故事

108.Upajjhāyaṃ anāpucchāti ettha upajjhāyaṃ anāpucchitvā. Sabbathā kiṃ na kātabbanti āha 『『tumhāka』』ntiādi. Daṇḍakammamassāti daṇḍakammaṃ assa. Assāti sāmaṇerassa. Saddhiṃ upajjhāyena viharantīti saddhivihārikā. Nissayācariyādīnaṃ ante samīpe vasantīti antevāsikā, upasampannāyeva.

Apalāḷentīti ettha laḷa upasevāyanti dhātupāṭhesu vuttattā (saddanītidhātumālāyaṃ 18 ḷakārantadhātu) there laḷato upasevato apagamentīti attho daṭṭhabbo. Idha pana adhippāyatthaṃ dassento āha 『『tumhāka』』ntiādi. Apalāḷetabbāti aññaṃ laḷato upasevato apagametabbā. Parisabhūte sāmaṇerūpasampanneti yojanā. Ādīnavanti dussīlaṃ nissāya vasanassa dosaṃ. Nhāyituṃ āgatena tayā gūthamakkhanaṃ kataṃ viya dussīlaṃ nissāya viharantena dussīlaṃ katanti yojanā. 『『Dussīla』』nti padaṃ purimapacchimapadāpekkhaṃ, tasmā dvinnaṃ padānaṃ majjhe vuttaṃ. Tattha purimapadāpekkhakāle vuttakammaṃ, pacchimapadāpekkhakāle avuttakammaṃ. Soti sāmaṇerūpasampanno. Upajjhāyaṃ vāti sāmaṇeraṃ sandhāya vuttaṃ. Nissayaṃ vāti upasampannaṃ sandhāya vuttaṃ.

Tīsunāsanāsūti saṃvāsaliṅgadaṇḍakammanāsanasaṅkhātāsu tīsu nāsanāsu. Yoti sāmaṇero. Nānāāpattiyoti pārājikathullaccaya pācittiyāpattiyo. Hīti saccaṃ, yasmā vā. Kunthakipillikampīti ettha pāṇakhādakehi sattehi kuthiyati hiṃsiyatīti kuntho, kuṃ pathaviṃ vā dhāretīti kundho.

Kimiyeva pillikaṃ potakaṃ kipillikaṃ mikārassa lopaṃ katvā. Pillikasaddo hi potakapariyāyo. Kimīnaṃ, kimīsu vā pillikaṃ kipillikaṃ. Nāsetabbataṃyevāti liṅgena nāsetabbabhāvameva. Tāvadevāti tasmiṃ māraṇabhindanakkhaṇeyeva. Assāti sāmaṇerassa. Senāsanaggāho ca paṭippassambhatīti vassacchedo hotīti adhippāyo. Ākiṇṇadosovāti liṅganāsanadosena ca daṇḍakammanāsanadosena ca ākuladosova. Virajjhitvāti virādhetvā. Yathānivatthapārutasseva sāmaṇerassāti sambandho. Tasmāti saraṇagamanaupasampadakammavācānaṃ sadisattā. Bhikkhunā samādinnaṃ viya imināpi samādinnāneva hontīti yojanā. Evanti evamijjhane, samādinne vā. Daḷhīkaraṇatthanti sikkhāpadānaṃ daḷhīkaraṇatthaṃ. Patiṭṭhāpanatthanti sāmaṇerassa patiṭṭhāpanatthaṃ. Lacchatīti labhissati. Saṅghena dātabboti sambandho. Apaloketvāti saṅghaṃ āpucchitvā. Iminā chinnavassakaṃ dasseti.

Adinnādāne tiṇasalākamattenāpi vatthunā asamaṇo hotīti yojanā. Vippaṭipattiyāti vikārena paṭipajjanato. Bhaṇiteti bhaṇane. Jānitvāti jānitvā eva. Evakāro hettha ajjhāharitabbo, tena vuttaṃ 『『na ajānitvā』』ti. Yāni pañca sikkhāpadānīti yojanā. Assāti sāmaṇerassa. Ṭhapanatthāyāti sikkhāpadānaṃ ṭhapanatthāya. Ayanti pārājiko. Visesoti bhikkhūnaṃ pācittiyato viseso.

Paṭipakkhavasenāti 『『anarahaṃ asammāsambuddho』』tiādinā ca 『『dvākkhāto』』tiādinā ca 『『duppaṭippanno』』tiādinā ca paṭiviruddhavasena garahanto sāmaṇero nivāretabboti sambandho. Kaṇḍakanāsanāyāti kaṇḍakanāmakassa sāmaṇerassa daṇḍakammanāsanāya. Taṃ laddhinti avaṇṇabhāsanadiṭṭhiṃ. Accayanti atikkamaṃ, dosaṃ vā. Desāpetabboti 『『accayo maṃ bhante accagamā』』tiādinā desāpetabbā. Taṃ yuttanti 『『liṅganāsanāya nāsetabbo』』ti taṃ vacanaṃ patirūpaṃ. Hīti saccaṃ, yasmā vā. Idhāti khandhake, 『『sāmaṇeraṃ nāsetu』』ntivacane vā.

我來直譯這段巴利文： 108.不告知依止師.這裡是不告知依止師。完全不應該做什麼.（於是）說"你們的"等。對他的懲戒.對他的懲戒。對他.對沙彌。與依止師一起住的.稱為共住者。住在師長等的末端附近的.稱為親近弟子，僅指已受具足戒者。 離間.這裡因為在動詞詞根中說"laḷa表示親近"，所以應理解為使他們離開親近長老的意思。這裡顯示意圖的意思而說"你們的"等。應該離間.應該使他們離開親近其他。對於成為團體中的沙彌和具足戒者.這是句子結構。過患.依止惡戒者居住的過失。如同來洗浴的你沾染糞便一樣，依止惡戒者居住就做了惡戒.這是句子結構。"惡戒"這個詞關聯前後詞，所以置於兩詞中間。其中與前詞關聯時是已說的業，與后詞關聯時是未說的業。他.沙彌和具足戒者。或依止師.是針對沙彌而說。或依止.是針對具足戒者而說。 在三種驅擯中.在共住驅擯、形相驅擯、懲戒驅擯這三種驅擯中。誰.沙彌。各種罪.波羅夷、偷蘭遮、波逸提等罪。確實.確實，或因為。即使蟻蟲.這裡被食肉動物所傷害叫做kuntho，或持地為kundho。 即是小蟲子，去掉mi音為蟻蟲。因為pillika詞是幼蟲的同義詞。蟲中的，或在蟲中的小蟲是蟻蟲。就是應被驅擯.就是應以形相被驅擯的狀態。立即.就在那殺害破壞的剎那。對他.對沙彌。住處的獲得也中止.意思是雨安居中斷。或充滿過失.即被形相驅擯過失和懲戒驅擯過失所困擾的過失。違犯.違背。對於如此著衣披衣的沙彌.這是關聯語。因此.因為皈依和具足戒羯磨文相似。如同比丘所受持的，這個也是同樣受持.這是句子結構。如此.如此成就，或受持。爲了堅固.爲了使學處堅固。爲了確立.爲了使沙彌確立。將獲得.將得到。應由僧團給予.這是關聯語。告知.告知僧團。這表示雨安居中斷者。 在不與取中，即使以草莖這麼小的物品也成為非沙門.這是句子結構。因為違犯.因為以錯誤方式行持。說時.說時。知道.確實知道。這裡應補充"確實"字，因此說"不是不知道"。那五條學處.這是句子結構。對他.對沙彌。爲了建立.爲了建立學處。這個.波羅夷。區別.與比丘的波逸提的區別。 以對立方式.以"非阿羅漢非正等覺"等，以"說得不好"等，以"行道不好"等相反的方式誹謗的沙彌應該被制止.這是關聯語。以根達迦驅擯.以對名為根達迦的沙彌的懲戒驅擯。那個見解.說過失和邪見。過失.違越，或過錯。應令懺悔.應令以"尊者，我犯了過失"等方式懺悔。那是適當的"應以形相驅擯驅擯"那句話是恰當的。確實.確實，或因為。這裡.在犍度中，或在"驅擯沙彌"這句話中。

『『Eseva nayo』』ti vuttavacanaṃ pākaṭaṃ karonto āha 『『sassatucchedānañhī』』tiādi. Aññataradiṭṭhiko sāmaṇeroti yojanā. Etthāti dasasu nāsanaṅgesu. 『『Kāma』』ntipadena punaruttiniratthakadosāropanena garahaṃ dasseti. 『『Panā』』tipadena tesaṃ dosānaṃ pahānena sambhāvanaṃ dasseti. Abrahmacāriṃ sāmaṇeranti sambandho. Upasampādetuṃ vaṭṭatīti upasampādanaṃ vaṭṭati. Bhikkhunidūsako sāmaṇeroti sambandho. Pabbajjampīti ettha pisaddassa garahatthabhāvaṃ dassetuṃ vuttaṃ 『『pageva upasampada』』nti. Etamatthanti etādisamatthaṃ.

1. Paṇḍakavatthukathā

2. Daharataruṇasaddānaṃ vevacanattā vuttaṃ 『『dahare…pe… taruṇe』』ti. Moḷigallasaddo thūlasarīravācako anipphannapāṭipadikoti āha 『『moḷigalleti thūlasarīre』』ti. Hatthibhaṇḍeti ettha hatthisaṅkhātaṃ bhaṇḍaṃ etesanti hatthibhaṇḍāti vutte hatthigopakāti āha 『『hatthigopake』』ti. Abhidhāne (abhidhānappadīpikāyaṃ 367 gāthāyaṃ) pana 『『hatthimeṇḍo』』ti pāṭho atthi.

Paṇḍakoti paḍati vikalabhāvaṃ gacchatīti paṇḍako. Saṃkhepena vuttamatthaṃ vitthārena dassento āha 『『tatthā』』tiādi. Tattha yassāti paṇḍakassa. Asucināti sambhavena. Āsittassāti āsiñcitabbassa. Iminā asucinā mukhe āsiñcitabboti āsittoti vacanatthaṃ dasseti. Ayanti paṇḍako. Ajjhācāranti methunajjhācāraṃ. 『『Usūyāya uppannāyā』』tiiminā usūyatīti usūyoti vacanatthaṃ dasseti. Upakkamenāti vāyāmena. Bījānīti aṇḍāni. Iminā upakkamena etasmā bījāni apanītānīti opakkamikoti vacanatthaṃ dasseti. Pakkhe pavatto paṇḍako pakkhapaṇḍako, pakkhe pariḷāhavūpasamo paṇḍako pakkhapaṇḍakoti vacanatthaṃ dassento āha 『『ekacco panā』』tiādi. Tattha pubbavacanatthe pakkheti kālapakkheti attho daṭṭhabbo. Pacchimavacanatthe pakkheti juṇhapakkheti attho daṭṭhabbo. 『『Akusalavipākānubhāvenā』』ti padaṃ 『『paṇḍako hotī』』tipadeyeva sambandhitabbaṃ. Assāti paṇḍakassa. Napuṃsakapaṇḍakoti puriso viya sātisayaṃ paccāmitte na puṃsaketi abhimaddanaṃ kātuṃ na sakkotīti napuṃsako. Na pumā na itthīti napuṃsakoti katvā napumanaitthisaddassa niruttinayena napuṃsakakaraṇampi vadanti. Napuṃsakoyeva paṇḍako napuṃsakapaṇḍako. Tesūti pañcasu paṇḍakesu. Tesupīti opakkamikādīsu tīsupi. 『『Yasmiṃ pakkhe』』ti iminā pakkhe pakkhe paṇḍakabhāvaṃ nivatteti. Assāti paṇḍakassa. Etthāti pañcasu paṇḍakesu. Sopīti paṇḍakopi. Itoti paṇḍakavārato. 『『Eseva nayo』』ti iminā liṅganāsanameva atidisati.

1. Theyyasaṃvāsakavatthukathā

我來直譯這段巴利文： "這是同樣的方法"這句話，爲了使其明顯而說"因為常見和斷見"等。某見的沙彌.這是句子結構。在這裡.在十種驅擯因中。以"意欲"詞通過重複無意義的歸罪顯示誹謗。以"而"字通過捨棄那些過失顯示尊重。非梵行的沙彌.這是關聯語。可以受具足戒.受具足戒是可以的。污染比丘尼的沙彌.這是關聯語。出家也.這裡爲了顯示"也"字表示誹謗義而說"何況具足戒"。這個意思.這樣的意思。 47.黃門事緣故事 109.因為"年少"和"年輕"是同義詞，所以說"年少...年輕"。"moḷigalla"詞表示肥大身體,是非標準的詞根，所以說"moḷigalla意為肥大身體"。像管理者.這裡是"他們管理像這種資產"的意思，所以說"象的管理者"。但在詞典中有"象監護人"的讀法。 黃門.即到達殘缺狀態者為黃門。爲了詳細解釋簡要所說的意思而說"在那裡"等。其中對誰.對黃門。以不凈.以精液。被灌注的.應被灌注的。這顯示"應以這不凈物被灌注在口中"為"被灌注"的詞義。這個.黃門。淫行.淫慾行為。以"嫉妒生起"這個詞顯示"嫉妒"為"嫉妒"的詞義。以努力.以精進。種子.睪丸。這顯示"以努力從這裡除去種子者"為"被閹割"的詞義。在半月中生起的黃門為半月黃門，在半月中熱惱平息的黃門為半月黃門，為顯示詞義而說"但有人"等。其中前半句中的半月指黑半月的意思應知。後半句中的半月指白半月的意思應知。"以不善業報的感受"這詞只與"成為黃門"這詞相連。對他.對黃門。不男黃門.像男子那樣不能以超勝方式征服敵人，不能作為男性，故稱不男。又說因為"非男非女"為不男，根據詞源方法，也說"不男"的構成。就是不男的黃門為不男黃門。在他們中.在五種黃門中。在他們中也.在被閹割等三種中也。以"在哪個半月"這個詞排除在每個半月都是黃門的狀態。對他.對黃門。在這裡.在五種黃門中。他也.黃門也。從這裡.從黃門的禁止。以"這是同樣的方法"這個詞指示僅是形相驅擯。 48.盜住事緣故事

110.Pārijaññapattassāti parihāyatīti parijāni, issariyabhogādi, tassa bhāvo pārijaññaṃ, issariyabhogādikkhayo, taṃ pattoti pārijaññapatto, tassa. 『『Pārijuññapattassā』』tipi ukārena saha pāṭho atthi. Khīṇakolaññoti ettha kule jātā kolaññā, ṇyapaccayo, nakārāgamo. Khīṇā kolaññā assāti khīṇakolaññoti vacanatthaṃ dassento āha 『『mātipakkhapitipakkhato』』tiādi. Tattha mātipakkhapitipakkhatoti mātuyā pakkho mātipakkho, pituno pakkho pitipakkho, mātipakkho ca pitipakkho ca mātipakkhapitipakkhā. Phātiṃ kātunti ettha phā-dhātu vaḍḍhanatthoti āha 『『vaḍḍhetu』』nti. 『『Pucchiyamāno』』ti iminā anuyuñjiyamānoti ettha anutyūpasaggavasena yujasaddo pucchanatthoti dasseti.

Theyyasaṃvāsakoti thenanaṃ theyyaṃ nakārassa yakāraṃ katvā, theyyāya saṃvāsako imassāti theyyasaṃvāsako. Ettha ca na kevalaṃ vassagaṇanādikoyeva saṃvāso nāma hoti, atha kho theyyāya liṅgagahaṇampi saṃvāsoyeva nāma. Tasmā tassa tividhabhāvaṃ dassento āha 『『tayo』』tiādi. Tattha liṅgaṃ thenetīti liṅgathenako, eseva nayo itaresupi. Tamatthaṃ vitthārento āha 『『tatthā』』tiādi. Tattha yoti theyyasaṃvāsako. Liṅgamattassevāti ettha mattasaddena saṃvāsādayo nivatteti.

Videsanti attano desato viyogaṃ desaṃ. Visaddo hettha viyogatthavācako. Atha vā vi dūraṃ desaṃ. Visaddo hettha dūratthavācako. Musāti abhūtatthe dutiyantanipāto, abhūtaṃ vacananti attho. Paṭibāhatīti aññe nivāreti. Saṃvāsathenako nāmāti ettha ko saṃvāso nāma, nanu ekakammādikoti āha 『『bhikkhuvassagaṇanādiko』』tiādi. Bhikkhuvassagaṇanādikoti ādisaddena yathāvuḍḍhaṃ vandanasādiyanaṃ āsanapaṭibāhanaṃ uposathapavāraṇādīsu sandissananti imāni saṅgaṇhāti. 『『Kiriyabhedo』』ti iminā saṃ ekato vasiyati anenāti saṃvāsoti vacanatthena kiriyabhedo saṃvāso nāmāti dasseti. Imasmiṃ attheti imasmiṃ vatthumhi, imasmiṃ ṭhāneti attho. Iminā pārājikādiṭṭhāne pana ekakammādiko saṃvāso nāmāti dasseti.

『『Liṅgassa ceva saṃvāsassa cā』』ti iminā ubhayathenakoti ettha ubhayasarūpaṃ dasseti.

Etthāti theyyasaṃvāsakaṭṭhāne. Rāja…pe… bhayehi vāti ettha bhayasaddo paccekaṃ yojetabbo. Rājabhayena ca dubbhikkhabhayena ca kantārabhayena ca rogabhayena ca veribhayena cāti hi attho. Cīvaragahaṇatthanti cīvarāharaṇatthaṃ, ayameva vā pāṭho. Vāsaddo hetvatthaṃ vā sampadānatthaṃ vā sampiṇḍeti. Ayaṃ gāthā vibhattiyā uppaṭipāṭittā bhaggarītisaṅkhātā alaṅkāradosā na muttā. Liṅganti samaṇaliṅgaṃ. Idhāti imasmiṃ sāsane.

Nādhivāsetīti na sampaṭicchati. Yāvāti yattakaṃ kālaṃ, ayaṃ panettha yojanā – idha yo rāja…pe… bhayena vā cīvaragahaṇatthaṃ vā liṅgaṃ ādiyati, so suddhamānaso hutvā yāva saṃvāsaṃ nādhivāseti, tāva eso 『『theyyasaṃvāsako nāmā』』ti na vuccatīti.

Tatrāti tāsu gāthāsu. Idhāti imasmiṃ sāsane. Evanti liṅge gahiyamāne. Tasminti jane. Anosaritvāvāti anokkamitvāva. Liṅgaṃ apanetvāti sayaṃ gahitaṃ samaṇaliṅgaṃ vināsetvā. Pabbajitālayanti pabbajitachāyaṃ. Pubbeti saṃvāsathenake.

Sabbapāsaṇḍiyabhattānīti sabbāni pāsaṇḍaṃ uddissa dinnāni bhattāni.

我來直譯這段巴利文： 110.已陷困境者.即衰退為衰敗，指權勢財富等，其狀態為困境，即權勢財富等的損失，已達到這種狀態為已陷困境者，對他。也有與u音一起讀作"pārijuññapattassa"。失去家族的.這裡出生於家族為kolaññā，加ṇya後綴，加n音。他的家族已失去為失去家族的.為顯示詞義而說"從母系父系"等。其中從母系父系.即母親一系為母系，父親一系為父系，母系和父系為母系父系。使繁榮.這裡phā詞根表示增長義，所以說"使增長"。"被問"這個詞表示"被詢問"中由於anu和上字首，yuja詞表示詢問義。 盜住者.偷竊為盜，將n音變為y音，爲了盜而共住者為盜住者。這裡不僅計算年資等才叫做共住，而且爲了盜而獲取形相也叫做共住。因此為顯示它的三種狀態而說"三種"等。其中偷竊形相為形相盜者，對其他也是同樣的方法。為詳述那個意思而說"其中"等。其中誰.盜住者。僅是形相.這裡以"僅"字排除共住等。 異地.即從自己的地方分離的地方。這裡vi字表示分離義。或者vi表示遠方的地方。這裡vi字表示遠方義。虛假.是表示非真實義的第二變格詞尾，意思是非真實的話。排斥.阻止其他人。名為共住盜者.這裡什麼叫做共住，難道不是一羯磨等嗎？所以說"比丘計算年資等"等。比丘計算年資等.等字包括按長幼受禮，佔據座位，在布薩自恣等中出現等這些。以"行為差別"這個詞顯示"以此共同居住"為共住的詞義中,行為差別叫做共住。在這個意義.在這個事例中，在這個處所的意思。這顯示在波羅夷等處所中一羯磨等叫做共住。 以"形相和共住兩者的"這個詞顯示"兩者盜者"中兩者的本質。 在這裡.在盜住者處。由於王...等恐懼.這裡"恐懼"字應分別結合。即由於對王的恐懼、對饑荒的恐懼、對曠野的恐懼、對疾病的恐懼、對敵人的恐懼的意思。為取衣.為取衣的目的，或者就是這個讀法。或字總結原因義或與格義。這首偈頌因變格顛倒而不免於被稱為bhagga體的修飾缺陷。形相.沙門相。這裡.在這個教法中。 不同意.不接受。直到.多長時間，這裡的句子結構是：這裡誰由於王...等恐懼或為取衣而獲取形相，他心清凈而直到不同意共住，在此期間他不被稱為"盜住者"。 在那裡.在那些偈頌中。這裡.在這個教法中。如此.在獲取形相時。對那個.對那個人。不進入.不進入。除去形相.除去自己獲取的沙門相。出家的外表.出家的影子。以前.在共住盜者中。 一切外道食.一切施與外道的食物。

Satte vahatīti sattavāho. Viramitabbanti veraṃ, taṃ pavattetīti veriko. Kāyena pariharitabbānīti kāyaparihāriyāni. Tanti tuvaṃ. Hīnāyāvattabhāvanti hīnāya gihibhāvāya āvattabhāvaṃ.

Uppabbajitvāti pabbajaviyogaṃ katvā. Tamatthanti uppabbajitasaṅkhātamatthaṃ. Assāti mahāsāmaṇerassa.

Mahanto vāti ettha vāsaddo garahattho. Pageva daharoti dasseti. Abyatto hotīti yojanā. Soti sāmaṇero.

Vacchagorakkhādīnīti ettha vacchoti taruṇagoṇo. So hi mātusantike vasatīti vaccho. Mātuyā viyogakāle vā vassatīti vacchoti vuccati. Iminā dammagavajaraggavāpi sāmaññato gahitā. Go vuccati khettabhūmi. Vaccho ca go ca vacchagavā, tesaṃ rakkhanaṃ vacchagorakkho, so ādi yesaṃ kasikammādīnanti vacchagorakkhādīni. 『『Sūpasampanno』』ti iminā gahaṭṭhampi sace upasampādeti, sūpasampannoti dasseti. Anupasampannakāleyevāti sāmaṇerakāleyeva. Vinayavinicchayeti vinaye vuttassa theyyasaṃvāsakassa vinicchaye. Theyyasaṃvāsako hoti liṅgassa apanītattā.

Theyyasaṃvāsako na hoti saliṅge ṭhitattā. Ayampi theyyasaṃvāsako na hoti kāsāye saussāhattā. Theyyasaṃvāsako hoti kāsāye dhurassa nikkhittattā.

Theyyasaṃvāsako na hoti saliṅge ṭhitattā. Neva theyyasaṃvāsako hoti kāsāye saussāhattā. Methunasevanādīhītiādisaddena pāṇātipātādayo saṅgaṇhāti. Theyyasaṃvāsako hoti kāsāye dhurassa nikkhittattā. Ovaṭṭikanti adhovaṭṭena karaṇaṃ. Rakkhati tāvāti tāva rakkhati vīmaṃsanena nivāsitattā. Liṅganti samaṇaliṅgaṃ. Theyyasaṃvāsako hoti gihiliṅgassa sampaṭicchitattā.

Vīmaṃsati vā sampaṭicchati vā rakkhatiyeva odātavatthassa antokāsāyabhāvato. 『『Bhikkhuniyāpi eseva nayo』』ti vuttamevatthaṃ vibhāvento āha 『『sāpī』』tiādi.

Vuḍḍhapabbajito sāmaṇeroti sambandho. Pāḷiyampīti pantiyampi. Seno maṃsapesiṃ gahetvā gacchati viya bhattapiṇḍe pattaṃ upanāmetvā gahetvā gacchati. Theyyasaṃvāsako na hoti vassānaṃ agaṇanattā.

1. Titthiyapakkantakakathā

我來直譯這段巴利文： 載運眾生者.即載運眾生。應停止的.即仇恨，使它執行的為仇恨者。應以身體護持的.稱為身體護持物。你.你。退回低劣狀態.退回到低劣的在家狀態。 捨棄出家.即作出離開出家的行為。那個意思.即所說的捨棄出家的意思。對他.對大沙彌。 或大的.這裡"或"字表示誹謗義。何況年幼的.（這樣）顯示。是無知的.這是句子結構。他.沙彌。 照看牛犢等.這裡牛犢指幼牛。因為它住在母親身邊所以叫牛犢。或在離開母親時會叫，所以稱為牛犢。這也概括地包括未調伏的牛和老牛。go指田地。牛犢和田地為vacchagovā，照看它們為vacchagorakkho，以此等為開始的耕作等為照看牛犢等。以"善受具足戒"這個詞顯示即使讓在家人受具足戒，也是善受具足戒。就在未受具足戒時.就在沙彌時。在律決定.在律中所說的盜住者的決定中。因為除去形相而成為盜住者。 因為住于本形相而不是盜住者。這個也因為對袈裟有精進而不是盜住者。因為對袈裟放棄責任而成為盜住者。 因為住于本形相而不是盜住者。因為對袈裟有精進而完全不是盜住者。以淫慾行為等.等字包括殺生等。因為對袈裟放棄責任而成為盜住者。縫邊.在下面縫製。暫時保護.因為爲了試驗而穿著所以暫時保護。形相.沙門相。因為接受在家相而成為盜住者。 或試驗或接受都只是保護，因為白衣內里是袈裟。"對比丘尼也是同樣的方法"為顯示所說的意思而說"她也"等。 年長出家的沙彌.這是關聯語。在經文中也.在行列中也。如鷹抓取肉塊而去那樣，拿著缽取得飯糰而去。因為不計算年資而不是盜住者。 48.歸依外道事緣故事

1. Pakkamatīti pakkanto, 『『paviṭṭho』』ti iminā kamudhātuyā padavikkhepatthaṃ dasseti, icchākantiatthe nivatteti. Soti titthiyapakkantako. Tatrāti titthiyapakkantake. Upasampanno bhikkhu gacchatīti sambandho. Tesanti titthiyānaṃ. 『『Titthiyo bhavissāmī』』ti pubbeva laddhigahitattā vuttaṃ 『『liṅge ādinnamatte』』ti. Kusacīrādīnīti ettha kuso vuccati salākā. Cīroti panti, āvalīti attho. Kuse rajjunā āvunitvā kato cīro kusacīro, so ādi yesaṃ tānīti kusacīrādīni. Ādisaddena phalakacīrādayo saṅgaṇhāti. Kusatiṇehi kato cīro kusacīrotipi vadanti. Naggoti acelako. Ājīvakoti acelakavatamādāya jīvatīti ājīvako. Tesanti ājīvakānaṃ. Ovadito hutvāti sambandho.

Kinti kiṃ vataṃ. Luñcāpetīti apanayāpeti. Morapiñchādīnīti ettha piñchaṃ vuccati pakkho. So hi piñchati ākāse gacchati anenāti piñchanti vuccati. Pichi gatiyanti dhātupāṭho. Morassa piñchaṃ morapiñchaṃ, taṃ ādi yesaṃ tānīti morapiñchādīni. Ādisaddena ulūkapiñchādayo saṅgaṇhāti. Yāva na sampaṭicchatīti yāva laddhiṃ na sampaṭicchati. Nanti vīmaṃsamānaṃ bhikkhuṃ. Laddhīti titthiyaladdhi. Rakkhatīti titthiyapakkantakato rakkhati. Laddhiyā abhāvena titthiyapakkantako na hotīti adhippāyo. Acchiddacīvaroti ettha ākāro kodhattho, aḍḍattho vā hoti, chiddasaddo dūsanattho hoti. Tasmā ākodhena aḍḍena vā chiddo dūsitoti acchiddoti attho daṭṭhabbo. 『『Acchinno』』tipi pāṭho. Acchiddaṃ cīvarametassāti acchiddacīvaro. Titthāyatananti titthīnaṃ nivāsaṭṭhānaṃ, titthiyānaṃ upassayanti attho.

1. Tiracchānagatavatthu

我來直譯這段巴利文： 110.前往為前往者，以"進入"這個詞顯示kam詞根表示行走義，排除在慾望快樂義。他.歸依外道者。在那裡.在歸依外道者中。已受具足戒的比丘去.這是關聯語。對他們.對外道們。因為先前已經獲得"我將成為外道"的見解，所以說"僅在獲得形相時"。草衣等.這裡草指細枝。行列指排列，意思是行列。將草用繩子串成的行列為草衣，以此為開始的那些為草衣等。等字包括木板衣等。也說用茅草做成的衣為草衣。裸體.即裸行者。活命外道.即採取裸行者的禁戒而活命為活命外道。對他們.對活命外道們。已被教導.這是關聯語。 什麼.什麼禁戒。令剃除.令去除。孔雀羽等.這裡羽指翅膀。因為以此在空中行走所以稱為羽。pichi詞根表示行走。孔雀的羽為孔雀羽，以此為開始的那些為孔雀羽等。等字包括貓頭鷹羽等。直到不接受.直到不接受見解。他.正在試驗的比丘。見解.外道見解。保護.從歸依外道者保護。因為沒有見解而不成為歸依外道者.這是意思。無破衣.這裡ā字表示憤怒義或半義，chidda字表示損壞義。因此應理解為因無憤怒或半壞而損壞為無破。也有"無割破"的讀法。他的衣無破為無破衣。外道住處.外道們的居住處，意思是外道的精舍。 49.畜生事緣故事

1. Devasampattisadisaṃ issariyasampattiṃ anubhavantopi so nāgo kasmā nāgayoniyā aṭṭīyatīti āha 『『kiñcāpī』』tiādi.

Tattha kiñcāpi anubhotīti sambandho. Kiñcāpisaddo hettha sambhāvanājotako, panasaddo garahatthajotako. Kusalavipākenāti ahetukakusalavipākena. Tassāti nāgassa. Sajātiyāti samānajātiyā nāgiyā. Udakasañcārimaṇḍūkabhakkhanti udake sañcaraṇasīlaṃ maṇḍūkasaṅkhātaṃ bhakkhaṃ pātubhavatīti yojanā. Soti nāgo. Aṭṭīyatīti aramaṇaṃ pīḷiyati. Harāyatīti ettha haredhātu lajjanatthoti āha 『『lajjatī』』ti. Ekāranto dhātu bhūvādigaṇiko (saddanītidhātumālāyaṃ 16 rakārantadhātu). Jigucchatīti ettha gupadhātuyā kammaṃ dassento āha 『『attabhāva』』nti. 『『Tassa bhikkhuno』』tipadassa 『『nikkhante』』tipadena yojitabbattā bhummatthe sāmivacananti āha 『『tasmiṃ bhikkhusmi』』nti. Atha vā tassa bhikkhunoti sāmiyogattā 『『nikkhante』』ti ettha bhāvatthe mānapaccayoti āha 『『nikkhamane』』ti. Iminā nikkhanteti ettha na antapaccayo, mānapaccayasseva antabhāvaṃ katvā vuttoti dasseti. Vissaṭṭhoti sativissajjito. Tasminti bhikkhumhi. Kapimiddhavasenevāti kapino middhavasena eva. Atha vā kapimiddhavasena niddāyanto iva niddāyantoti yojanā. Paṭinipajjīti puna nipajji. Vissaramakāsīti ettha visaddo virūpatthajotako, sarasaddo saddavācakoti dassento āha 『『virūpaṃ mahāsaddamakāsī』』ti.

『『Akārassa lopaṃ katvā』』ti iminā tumhe khotthāti ettha 『『tumhe kho atthā』』ti padavibhāgaṃ katvā okārato parassa akārassa lopaṃ dasseti. 『『Akārassālopa』』ntipi pāṭho. Evañhi sati akārassa alopaṃ katvāti attho daṭṭhabbo. Iminā 『『tumhe kho atthā』』ti padacchedaṃ katvā akāre pare okārassa vakāraṃ katvā tumhe khvatthā』』ti pāṭho dassito. Kasmā imasmiṃ dhammavinaye avirūḷhidhammāti āha 『『jhāna…pe… abhabbattā』』ti. 『『Bhavathā』』ti iminā atthāti ettha asadhātu sattatthavācako thavibhattīti dasseti. Sajātiyāti ettha samānā jāti etissāti sajātīti vutte nāgī evāti āha 『『nāgiyā evā』』ti. Manussitthiādīti ettha ādisaddena tiracchānagatitthīpetitthīdevitthiyo saṅgaṇhāti. 『『Dveme bhikkhave paccayā』』ti desanā sāvasesadesanāti dassento āha 『『ettha cā』』ti. Etthāti tiracchānagatavatthumhi. Abhiṇhanti abhikkhaṇaṃ punappunanti attho.

Tiracchānagatoti ettha kiṃ apāyapariyāpanno duggatiahetukapaṭisandhikovādhippetoti āha 『『nāgo vā hotū』』tiādi.

1. Mātughātakādivatthukathā

我來直譯這段巴利文： 111.即便享受如天界幸福一樣的權勢富貴，那條龍為什麼會厭倦龍的生存狀態？為此說"雖然"等。 其中雖然享受.這是關聯語。這裡"雖然"字表示假設，"但"字表示誹謗。以善業報.以無因善業報。對他.對龍。與同類.與同類的母龍。水中游動的青蛙食物.在水中游動習性的所謂青蛙食物出現.這是句子結構。他.龍。厭倦.不喜悅而痛苦。羞恥.這裡hare詞根表示慚愧義，所以說"慚愧"。以e結尾的詞根屬於bhū等組。厭惡.這裡顯示gupa詞根的對象而說"自身"。因為"對那個比丘"這詞應與"離開"這詞結合，所以是處格中的所有格，因此說"在那個比丘中"。或者因為"對那個比丘"是所有格關係，所以"離開"這裡是māna後綴表示狀態義，因此說"在離開時"。這顯示"離開"這裡不是ant後綴，而是說māna後綴成為ant。失去正念.失去念。在他.在那個比丘。就以猴子睡眠方式.就以猴子的睡眠方式。或者以猴子睡眠方式睡著好像睡著.這是句子結構。重新躺下.又躺下。發出異聲.這裡vi字表示異常義，sara字表示聲音，所以顯示說"發出異常的大聲"。 以"省略a音"這個詞顯示在"你們確實是"這裡分析為"你們確實是"后省略o音后的a音。也有"a音的省略"的讀法。如果這樣的話，應理解為"不省略a音"的意思。這顯示分析為"你們確實是"后在a音前將o音變為v音的讀法為"tumhe khvatthā"。為什麼在這個法律中不能成長？為此說"因為不能...等"。以"是"這個詞顯示"是"這裡as詞根表示存在義有tha語尾。同類.這裡"有相同的種類為同類"即是說"就是母龍"，所以說"就是母龍"。人女等.這裡等字包括畜生女、餓鬼女、天女。顯示"比丘們，這兩種原因"這個教說是不完整的教說而說"在這裡"。在這裡.在畜生事緣中。頻繁.即頻頻、一再的意思。 畜生.這裡是指屬於惡趣的惡趣無因結生還是其他呢？為此說"無論是龍"等。 50.弒母等事緣故事;

112.Nikkhantinti ettha 『『imassa pāpakammassā』』ti chaṭṭhīyogattā bhāvatthe tipaccayoti āha 『『nikkhamana』』nti. Apavāhananti apāyapaṭisandhivahanato apagamanaṃ. Yenāti manussabhūtena yena jīvitā voropitāti sambandho. Manussitthibhūtāti manussitthī hutvā bhūtā, manussitthībhāvaṃ vā bhūtā pattā. Iminā tiracchānagatitthiādayo nivatteti. 『『Janikā』』ti iminā posāvanikamātādayo nivatteti. Sayampīti ettha pisaddo na kevalaṃ mātāyeva, atha kho puttenāpīti dasseti. Satāti santena. Manussajātikeneva satā manussajātiko eva hutvā voropitāti yojanā. Anantare bhave phalaṃ nibbattetīti ānantariyaṃ, mātughātakakammaṃ, tena jātisāmaññampi ajanikaṃ ghātento ca janikampi jātibhedaṃ ghātento ca na anantariko hoti, tassa pabbajjā ca upasampadā ca na vāritāti dassento āha 『『yena panā』』tiādi. Tattha poseti vaddhetīti posāpaniyā, sā eva posāvanikā pakārassa vakāraṃ, yakārassa ca kakāraṃ katvā, posāvanikā ca sā mātā ceti posāvanikamātā. Assāti puttassa. Idaṃ padaṃ pubbāparāpekkhaṃ. Tattha pubbapade bhāvasambandho, pacchimapade sāmisambandho. Sabbathā eseva nayo hotīti āha 『『sacepī』』tiādi. Vesiyāti upalakkhaṇavasena vuttaṃ . Yāya kāyaci itthiyā puttassāpi gahetabbattā. 『『Ayaṃ me pitā』』ti ajānanameva hi pamāṇaṃ. Anenāti iminā puttena. 『『Pitughātakotveva saṅkhyaṃ gacchatī』』ti iminā mātughātakepi 『『ayaṃ me mātā』』ti ajānitvā ghātentopi mātughātakotveva saṅkhyaṃ gacchatīti dasseti.

1. Saṅkhepena vuttamatthaṃ vitthārena dassento āha 『『manussajātiyaṃ hī』』tiādi. Apabbajitanti gihibhūtaṃ. Pabbajjā cassāti ettha casaddena upasampadāpi vāritāti dasseti. Assāti arahantaghātakassa. Avasesanti arahantato avasesaṃ. Assāti ariyaghātakassa. Ānantariyo na hoti tiracchānagatattā panassa pabbajjā vāritāti attho netabbo. Etthāti mātughātakādikammesu. Vadhāyāti tadatthe catutthīti āha 『『vadhatthāyā』』ti. 『『Māretu』』nti iminā 『『vadhatthāyā』』ti ettha hanadhātu hiṃsanatthoti dasseti. 『『Nīyantī』』ti iminā onīyantīti ettha otyūpasaggo dhātvatthānuvattakoti dasseti. Yaṃ pana vacanaṃ vuttanti sambandho. Tassa vacanassa atthoti yojanā. 『『Sacā ca iti ayaṃ nipāto vutto』』ti iminā bhayapīḷitattā ca niruttīsu akusalattā ca davābhaṇanena ravābhaṇanena ayaṃ nipāto corehi vuttoti dasseti. 『『Sace ca icceva vā pāṭho』』ti iminā tehi tathā vuttepi saṅgītikāle vā potthakārūḷhakāle vā yathābhūtaṃ saṅgītattā, potthakārūḷhattā ca yathābhūto pāṭho atthīti dasseti. Tatthāti tesu padesu. Niddhāraṇe bhummaṃ. Tassāti 『『sacajja maya』』nti pāṭhassa. 『『Sace ajja maya』』nti iminā ekāralopasandhiṃ dasseti. 『『Sacejja maya』』nti akāralopasandhināpi pāṭho atthi.

我來直譯這段巴利文： 112.離開.這裡因為與"這個惡業"的第六格關係，所以是表示狀態的ti後綴，因此說"離開"。避免.從惡趣結生的承擔中離開。誰.作為人時誰奪取生命.這是關聯語。成為人女.成為人女而存在，或達到人女的狀態。這排除畜生女等。以"生母"這個詞排除養母等。自己也.這裡"也"字顯示不僅是母親，而且也是兒子。善.善良的。作為人類而善良就是作為人類奪取生命.這是句子結構。在下一生產生果報為無間業，即殺母業，因此雖然有種類相同但殺非生母和雖有種類不同但殺生母都不成為無間(業)，他的出家和具足戒也不被禁止,為顯示這點而說"但誰"等。其中養育成長為養育，就是養母,將p音變為v音，y音變為k音,養母和母親為養母。對他.對兒子。這個詞關聯前後。其中前詞是狀態關係，后詞是所有關係。一切方面都是這樣的方法，所以說"即使"等。妓女.以暗示方式說。因為從任何女人生的兒子都應該接受。因為"這是我父親"的不知才是標準。這個.這個兒子。以"就被稱為弒父者"這個詞顯示在弒母者中也是，即使不知道"這是我母親"而殺也就被稱為弒母者。 114.為詳細說明簡要所說的意思而說"因為在人類中"等。未出家.在家的。他的出家.這裡以"和"字顯示具足戒也被禁止。對他.對殺阿羅漢者。其餘.除阿羅漢外的其餘。對他.對殺聖者者。因為是畜生而不成為無間(業)，但他的出家被禁止.應這樣理解意思。在這裡.在弒母等業中。為殺.這裡是為此目的的第四格，所以說"爲了殺"。以"殺"這個詞顯示"為殺"這裡han詞根表示傷害義。以"被帶走"這個詞顯示在"被帶下"這裡o和ut字首跟隨詞根義。但所說的話.這是關聯語。那個話的意思.這是句子結構。以"若和此這個虛詞被說"這個詞顯示因為害怕壓迫和在語言上不熟練，所以這個虛詞被盜賊以顫抖聲音和叫喊聲音說出。以"或者'若和'就是讀法"這個詞顯示雖然他們那樣說，但在結集時或寫入書本時因為如實結集，寫入書本，所以有如實的讀法。在那裡.在那些詞中。處格表示分別。那個"若今日我們"這個讀法的。以"若今日我們"這個詞顯示省略e音的連音。也有省略a音連音的"sacejja maya"讀法。

115.Pakatattanti pakatiyā sīlasaṅkhāto attā sabhāvo etissāti pakatattā, taṃ. Kāyasaṃsaggena bhikkhunīnaṃ pārājikattā vuttaṃ 『『sīlavināsaṃ pāpetī』』ti. Anicchamānaṃyeva bhikkhuninti sambandho.

Icchamānanti odātavatthavasanaṃ icchamānaṃ. Yasmā abhikkhunī hoti, tasmā bhikkhunīdūsako na hotīti yojanā. Sīlavipannaṃ bhikkhuninti sambandho.

Yo devadatto saṅghaṃ bhindati viya, bhindatīti yojanā. Uddhammanti dhammato virahitaṃ. Ubbinayanti vinayato virahitaṃ. Catunnaṃ kammānanti apalokanādīnaṃ catunnaṃ kammānaṃ.

Yo devadatto lohitaṃ uppādeti viya, uppādetīti yojanā. Duṭṭhacittenāti ettha na yaṃkiñci duṭṭhacittaṃ duṭṭhacittaṃ nāma, atha kho vadhakacittanti āha 『『vadhakacittenā』』ti. Sarīreti sarīrabbhantare. Tathāgatassa hi abhejjakāyattā parūpakkamena cammacchedaṃ katvā lohitassa uppādanaṃ nāma natthi. Yo pana jīvako phāsuṃ karoti viya, phāsuṃ karotīti yojanā. Lohitañcāti pūtilohitañca.

1. Ubhatobyañjanakavatthukathā

116.Ubhatobyañjanakoti ettha bāhiratthasamāsaṃ dassento āha 『『itthinimittuppādanakammato cā』』tiādi. Tattha 『『itthi…pe… kammato cā』』ti iminā ubhayasarūpaṃ dasseti. Ubhato kammato pavattanti pāṭhaseso yojetabbo. Byañjananti nimittaṃ. Assāti janassa. Karotipi kāretipīti ettha karadhātuyā suddhakammakāritakammāni dassento āha 『『purisanimittenā』』tiādi. Tattha 『『vītikkama』』nti iminā suddhakammaṃ dasseti, 『『para』』nti iminā kāritakammaṃ dasseti. Samādapetvāti uyyojetvā. Tassa duvidhabhāvaṃ dassento āha 『『duvidho』』tiādi. Tattha itthibhāvena lakkhito ubhatobyañjanako itthiubhatobyañjanako. Esa nayo itaratthāpi.

Tatthāti duvidhesu ubhatobyañjanakesu. Itthinimittanti itthiyā aṅgajātaṃ. Eseva nayo 『『purisanimitta』』nti etthāpi. Pākaṭaṃ paṭicchannanti sabhāvato pākaṭaṃ paṭicchannaṃ. Puna paṭicchannaṃ pākaṭanti rāgavasena paṭicchannaṃ pākaṭaṃ. Paraṃ gaṇhāpetīti parameva gaṇhāpetīti attho. Idanti kāraṇaṃ. Etesanti dvinnaṃ ubhatobyañjanakānaṃ. Kurundiyaṃ pana vuttaṃ, kiṃ vuttanti yojanā. Tatthāti ubhatobyañjanake. Vicāraṇakkamoti vīmaṃsanānukkamo. 『『Tattha vicārakkamo』』tipi pāṭho. Vicāraṇakkamo dhammasaṅgahaṭṭhakathāya veditabbo, idha pana kiṃ veditabbanti āha 『『idamidha veditabba』』nti. Tattha idanti napabbajjūpasampadakāraṇaṃ. Idhāti imissaṃ vinayaṭṭhakathāyaṃ.

1. Anupajjhāyakādivatthukathā

117.Tena kho pana samayenāti ettha tasaddassa aniyamaniddesabhāvaṃ dassento āha 『『yena samayenā』』ti. Sikkhāpadaṃ apaññattaṃ hotīti 『『na bhikkhave anupajjhāyako upasampādetabbo』』ti sikkhāpadaṃ apaññattaṃ hoti. 『『Upajjhāyavirahita』』nti iminā anupajjhāyakanti ettha akārassa virahatthaṃ dasseti. Upajjhāyavirahitaṃ upasampadāpekkhanti sambandho. 『『Eva』』ntiādinā dosaṃ dasseti. Upajjhaṃ agāhāpetvāti 『『upajjhāyo me bhante hohī』』ti (mahāva. 65; mahāva. aṭṭha. 64) upajjhaṃ agāhāpetvā. Upasampādentassa kārakasaṅghassāti yojanā. Kammaṃ panāti upasampadakammaṃ pana. 『『Eseva nayo』』ti iminā upasampādentassa āpatti, kammaṃ pana na kuppatīti vacanaṃ atidisati.

1. Apattakādivatthukathā

我來直譯這段巴利文： 115.正常的.本性即戒律所說的自我本性存在於她的為正常的，那個。因為以身體接觸而比丘尼犯波羅夷,所以說"導致戒律毀滅"。即使不願意的比丘尼.這是關聯語。 願意的.願意穿白衣的。因為不是比丘尼，所以不成為污染比丘尼者.這是句子結構。破戒的比丘尼.這是關聯語。 如提婆達多破僧那樣，破.這是句子結構。非法.離開法。非律.離開律。四種羯磨.白羯磨等四種羯磨。 如提婆達多出佛身血那樣，出血.這是句子結構。以噁心.這裡不是任何噁心叫做噁心，而是殺心，所以說"以殺心"。在身體.在身體內。因為如來的身體不可破壞，所以以他人的努力割破面板而出血是不可能的。如耆婆使安樂那樣，使安樂.這是句子結構。和血.和腐血。 54.兩性人事緣故事 116.兩性人.這裡顯示外部意義的複合詞而說"從產生女性器官的業和"等。其中以"女性...等業和"這個詞顯示兩者的本質。應補充文句"從兩種業而發生"。相.器官。對他.對人。做也使做.這裡顯示做詞根的純作業和使作業而說"以男性器官"等。其中以"違犯"這詞顯示純作業，以"他人"這詞顯示使作業。勸導.鼓勵。顯示他的兩種狀態而說"兩種"等。其中以女性特徵表示的兩性人為女性兩性人。對另一種也是這樣的方法。 在那裡.在兩種兩性人中。女性器官.女人的生殖器。對"男性器官"這裡也是這樣的方法。明顯隱藏.本質上明顯而隱藏。再次隱藏明顯.因貪慾而隱藏的明顯。使他人獲得.意思是隻使他人獲得。這個.原因。對他們.對兩種兩性人。但在犍度中說，說什麼.這是句子結構。在那裡.在兩性人中。考察次序.考察的順序。也有"在那裡考察次序"的讀法。考察次序應從法聚論注中瞭解，但在這裡應瞭解什麼？為此說"這在這裡應瞭解"。其中這個.即不出家受具足戒的原因。在這裡.在這個律注中。 55.無戒師等事緣故事 117.在那個時候.這裡顯示ta詞表示不確定指示而說"在什麼時候"。學處未制定"比丘們！不應讓無戒師者受具足戒"這個學處未制定。以"缺少戒師"這個詞顯示"無戒師"這裡a音表示缺少義。缺少戒師的希望受具足戒者.這是關聯語。以"如此"等顯示過失。未令請求戒師.未令請求"大德！請作我的戒師"。為授具足戒的作羯磨僧團.這是句子結構。但羯磨.但具足戒羯磨。以"這是同樣的方法"這個詞指示"授具足戒者有罪，但羯磨不失效"這句話。 56.無缽等事緣故事

1. Yo piṇḍo hatthesu labbhatīti yojanā. Tadatthāyāti tassa piṇḍassa atthāya. Seyyathāpi titthiyāti ettha seyyathāpisaddo upamattho, titthiyasaddo ājīvakanāmake titthiye hotīti dassento āha 『『yathāpi ājīvakanāmakā titthiyā』』ti. Tasmā ājīvakasaṅkhāte titthiye upamaṃ katvā ujjhāyantīti āha 『『sūpabyañjanehī』』tiādi. Hīti saccaṃ, yasmā vā. Teti ājīvakā. Kammaṃ pana na kuppatīti pattacīvaresu asantesupi kammavācāya 『『paripuṇṇassa pattacīvara』』nti parikittitattā kammaṃ na kuppatīti adhippāyo.

Yācitakenāti ettha yācito hutvā gahito yācitakoti dassento āha 『『yācitvā gahitenā』』ti. 『『Īdisena hī』』tiādinā dosaṃ dasseti. Tasmāti yasmā āpatti hoti, tasmā. Tassāti upasampadāpekkhassa. Nirapekkhehi ācariyupajjhāyādīhīti yojanā. Nissajjitvāti brahmadeyyena nissajjitvā. Anadhiṭṭhānupagānaṃ pattacīvarānaṃ apattacīvarattā vuttaṃ 『『adhiṭṭhānupagaṃ pattacīvara』』nti. Paṇḍupalāsanti samaṇuddesabhāvāpekkhaṃ. So hi rūḷhivasena paṇḍupalāsoti vuccati. Atha vā yathā paṇḍupalāso na harito, nāpi sukkho hoti, evaṃ sopi pabbajāpekkho na gihī hoti, nāpi sāmaṇero, tasmā samaṇuddesabhāvāpekkho 『『paṇḍupalāso』』ti vuccati.

Vasantassa paṇḍupalāsassāti sambandho. Anāmaṭṭhapiṇḍapātanti bhikkhūhi anāmasitabbaggaṃ piṇḍapātaṃ. Sāmaṇerabhāgasamakoti sāmaṇerehi laddhena bhāgena samaṃ pavatto. Assāti paṇḍupalāsassa. Sāmaṇerassa sabbaṃ paṭijagganakammaṃ kātuṃ vaṭṭati viya, assa kātuṃ vaṭṭatīti yojanā.

1. Hatthacchinnādivatthukathā

我來直譯這段巴利文： 118.手中得到的食團.這是句子結構。為此.為那個食團。如同外道.這裡"如同"詞表示譬喻義，"外道"詞指阿耆婆外道，所以說"如同名為阿耆婆的外道"。因此以被稱為阿耆婆的外道作為譬喻而責備，所以說"以湯菜"等。確實.真實，或因為。他們.阿耆婆們。但羯磨不失效.意思是雖然沒有缽衣，但因為羯磨文中宣稱"具足缽衣"，所以羯磨不失效。 以借用的.這裡顯示成為借用而獲得為借用而說"借用而獲得的"。以"像這樣"等顯示過失。因此.因為有罪，所以。對他.對希望受具足戒者。無執著的阿阇黎和戒師等.這是句子結構。捨棄.以完全施捨而捨棄。因為不適合決意的缽衣不是缽衣，所以說"適合決意的缽衣"。黃葉.期望沙彌身份。因為他依慣用語被稱為黃葉。或者如同黃葉不是綠的也不是乾的，同樣他也是期望出家者不是在家人也不是沙彌，因此期望沙彌身份者被稱為"黃葉"。 對住的黃葉.這是關聯語。不觸食.比丘們不應觸碰的部分的食物。與沙彌份相等.與沙彌們所得的份量相等而發生。對他.對黃葉。如同適合為沙彌做一切照顧工作，適合為他做.這是句子結構。 57.斷手等事緣故事

1. Hatthacchinnādivatthūsu hatthā chinnā yassāti hatthacchinnotiādivacanatthaṃ dassento āha 『『yassā』』tiādi. Maṇibandheti pakoṭṭhante. So hi yasmā ettha maṇisaṅkhātaṃ alaṅkāravikatiṃ bandhati, tasmā maṇibandhoti vuccati. Kappareti kapoṇiyaṃ. Sā hi paresaṃ piṭṭhīsu kapati hiṃsati anenāti 『『kapparo』』ti vuccati. Yassa hatthā chinnā honti, ayaṃ hatthacchinno nāmāti yojanā. Eseva nayo sesesupi. Eko vā pādoti yojanā. Heṭṭhā 『『eko vā dve vā hatthā』』ti etthāpi eseva nayo. Catūsu hatthapādesu dve vāti eko hattho, eko pādoti dve vā. Kaṇṇāti saddaggahā. Te hi kaṇṇati savati etehīti kaṇṇāti vuccanti. Kaṇṇābaddheti kaṇṇacchiddassa ābaddhe. Saṅghāṭetunti saṅghaṭanaṃ kātuṃ, ābandhanaṃ kātunti attho. Ajapadaketi ajapadasaṇṭhāne ṭhāne. Nāsāti ghānāni. Tāni hi nāsati abyattasaddaṃ karoti etāhīti nāsāti vuccanti. Nāsikāti nāsāyeva. Saṇṭhāpetunti suṭṭhu ṭhapetuṃ, pakatiyā ṭhapetunti attho. Nakhasesanti nakhoyeva seso chinnaṅgulitoti nakhaseso, taṃ. Agge pure uṭṭhahatīti aṅguṭṭho. 『『Vuttanayenevā』』ti iminā 『『nakhasesaṃ adassetvā』』ti vacanaṃ atidisati. Kaṇḍaranāmakāti mahāsiranāmakā. Te hi kaṃ sarīraṃ dhārentīti kaṇḍarāti vuccanti dhakārassa ḍakāraṃ katvā. Yesūti kaṇḍaresu, niddhāraṇe bhummaṃ.

Yassa vaggulipakkhakā viya aṅguliyo sambandho honti, ayaṃ phaṇahatthako nāmāti yojanā. Etanti phaṇahatthakaṃ. Chaḷaṅgulādayopi phaṇahatthakeyeva saṅgahetabbāti āha 『『yassapi cha aṅguliyo』』tiādi. Yassapi cha aṅguliyo honti, ayampi phaṇahatthako nāma upacārena.

Khujjoti ettha khujjo sarīro yassatthīti khujjoti vacanatthaṃ dassento āha 『『khujjasarīro』』ti. Kasmā khujjoti āha 『『urassa vā』』tiādi. Yassa pana vaṅkaṃ, ayampi khujjo nāmāti yojanā. Vaṅkanti ca kuṭilaṃ. Hīti saccaṃ, yasmā vā. Brahmujugattoti ujuṃ gattaṃ ujugattaṃ, brahmuno ujugattaṃ viya ujugattaṃ imassa mahāpurisassāti brahmujugatto, mahāpuriso.

Saṃkhepena vuttamatthaṃ vitthārena dassento āha 『『jaṅghavāmanassa hī』』tiādi. Yesanti ubhinnaṃ kāyānaṃ. Bhūtānanti amanussānaṃ pisācakapetānaṃ. Attabhāvo hoti viyāti yojanā. Parivaṭumoti parisamantato vaṭṭulasarīro.

Galagaṇḍīti ettha gale gaṇḍo yassatthīti galagaṇḍīti vacanatthaṃ dassento āha 『『yassā』』tiādi. Etanti 『『galagaṇḍī』』ti etaṃ vacanaṃ. Tatthāti galagaṇḍipabbājane. Yanti vacanaṃ.

Sipadīti ettha sithilaṃ padaṃ imassāti sipadīti vutte bhārapādoyeva gahetabboti āha 『『bhārapādo vuccatī』』ti. Bhāraṃ pādaṃ yassāti bhārapādo. Ete dve thūlapādarogīsu vattantīti daṭṭhabbaṃ. Sañjātapiḷakoti sañjātaphoṭo. Upanāhanti bhusaṃ bandhanaṃ. Udakaāvāṭeti udakena puṇṇāyaṃ kāsuyaṃ. Udakavālikāyāti udakatintena marunā. Yathā sirā paññāyanti, evaṃ milāpetunti yojanā. Īdisanti sirāpaññāyanajaṅghatelanāḷikasabhāvaṃ. Tathāti yathā pabbajjākāle karoti, tathā katvāti attho.

我來直譯這段巴利文： 119.在斷手等事緣中,顯示"其手被斷者為斷手"等詞義而說"誰"等。在手腕.在前臂末端。因為在這裡繫縛被稱為寶石的裝飾品,所以稱為手腕。在肘.在肘部。因為以此在他人背上砍傷所以稱為"肘"。誰的手被斷,此人名為斷手.這是句子結構。在其餘的也是這樣的方法。一隻腳.這是句子結構。下文"一隻或兩隻手"這裡也是這樣的方法。在四手腳中兩個.即一手一腳為兩個。耳朵.聲音接收器。因為以此聽聞所以稱為耳朵。在耳連線處.在耳孔的連線處。連結.做連線,意思是做連線。在羊蹄形處.在羊蹄形狀的地方。鼻子.嗅覺器官。因為以此發出不清楚的聲音所以稱為鼻。鼻孔.就是鼻子。安置.好好地放置,意思是如本來地放置。剩指甲.只剩指甲而手指斷了為剩指甲,那個。在前面突起為拇指。以"就如所說的方法"這個詞指示"不顯示剩指甲"這句話。稱為筋.稱為大脈。因為它們支援身體所以稱為筋,將dh音變為ḍ音。在它們中.在筋中,處格表示分別。 誰的手指像蝙蝠翅膀一樣相連,此人名為蹼手.這是句子結構。這個.蹼手。六指等也應包括在蹼手中,所以說"誰有六指"等。誰有六指,此人也以比喻稱為蹼手。 駝背.這裡顯示"誰有駝背身體為駝背"的詞義而說"駝背身體"。為什麼是駝背？為此說"或胸"等。誰彎曲,此人也名為駝背.這是句子結構。彎曲即歪曲。確實.真實,或因為。梵直身.直的身體為直身,如梵天直身一樣此大士的直身為梵直身,大士。 為詳細顯示簡要所說的意思而說"因為小腿矮子"等。它們.兩種身體。生類.非人、毗舍遮、餓鬼。似乎有自我.這是句子結構。全圓.四周都是圓形身體。 頸瘤.這裡顯示"誰有頸部腫瘤為頸瘤"的詞義而說"誰"等。這個"頸瘤"這個詞。在那裡.在讓頸瘤者出家中。什麼.話。 elephantiasis病.這裡說"有鬆軟的腳為elephantiasis病"時,應只取重腳義,所以說"稱為重腳"。誰有重腳為重腳。這兩者應理解為在大腳病者中發生。生瘡.生起皰疹。包紮.完全纏綁。在水坑.在充滿水的坑中。以濕沙.以被水浸濕的沙子。如顯示靜脈那樣使萎縮.這是句子結構。像這樣.靜脈顯現、腿塗油管的狀態。如此.意思是如出家時做那樣做。

Pāparogīti ettha pāparogassa sarūpaṃ dassento āha 『『arisa』』itiādi. Tattha ariso ca bhagandaro ca pittañca semho ca kāso ca soso cāti dvando, te ādayo yesaṃ teti arisa…pe… sosādayo. Ādisaddena heṭṭhā vutte ābādhe saṅgaṇhāti. Tattha pittasemhasaddehi taṃsamuṭṭhāno rogo gahetabbo. 『『Niccāturo』』ti iminā pāparogīti ettha mantutthe pavattassa īpaccayassa niccayogatthaṃ dasseti.

Parisadūsanoti ettha itisaddo nāmapariyāyo, parisadūsano nāmāti hi attho. Yo attano virūpatāya parisaṃ dūseti, ayaṃ parisadūsano nāmāti yojanā. Chasarīradosaṃ ādiṃ katvā parisadūsanabhāvaṃ vitthārento āha 『『atidīgho vā』』tiādi. Atidīgho vāti ettha na kevalaṃ paresaṃ dvaṅgulādimattadīgho, atha kho diguṇādidīghovādhippetoti āha 『『aññesa』』ntiādi. Nābhipadesoti attano nābhipadeso. Yathā hi atidīghe paravacanena atidīghassa sarūpaṃ veditabbaṃ, tathā atirassādīsupi atirassasarūpanti daṭṭhabbaṃ. Mahodaroti mahāudaro. Kappasīso vāti hatthisīso viya yugasīso vā. Kappasaddo hettha yugatthavācako. Kaṇṇikakeso vāti kaṇṇikasadisehi kesehi samannāgato. 『『Jātipalitehī』』ti iminā jarāvātena pahataṃ palitaṃ nivatteti. Pakatitambakesoti ettha pakatisaddena kenaci payogena tambakesaṃ nivatteti. Āvaṭṭasīsoti punappunaṃ vaṭṭatīti āvaṭṭo, kesāvaṭṭo, so etassa sīse atthīti āvaṭṭasīso. Uddhaggehīti uddhaṃ koṭīhi. Jālabaddhena viyāti jālena baddhena iva.

Sambaddhabhamuko vāti aññamaññasambaddhabhamuko vā. Makkaṭabhamukoti makkaṭassa bhamu viya bhamu etassāti makkaṭabhamuko. Vāsikoṇenāti tacchanīkoṭiyā. Visamacakkaloti ettha cakkākārena lāti pavattati, cakkākāraṃ vā lāti gaṇhātīti cakkalo. Kekaroti valiro. So hi kucchitaṃ karotīti kekaroti vuccati. Kakkaṭassevāti kakkaṭassa iva. Mūsikakaṇṇoti ākhukaṇṇo. Jaṭukakaṇṇoti vaggulikaṇṇo. Aviddhakaṇṇoti acchiddakaṇṇo. Hīti saccaṃ, yasmā vā. Soti aviddhakaṇṇo. Kaṇṇe bhagandaro etassāti kaṇṇabhagandaro, soyeva kaṇṇabhagandariko. Gaṇḍo kaṇṇe etassāti gaṇḍakaṇṇo. Paggharitapubbenāti paggharitapūyena. Ṭaṅkito kaṇṇo yassāti ṭaṅkitakaṇṇo. Gobhattanāḷikāyāti gunnaṃ bhattapānatthaṃ katāya nāḷikāya. Biḷārakkhi viya atipiṅgalaṃ akkhi etassāti atipiṅgalakkhi. Madhuvaṇṇo viya piṅgalaṃ akkhi etassāti madhupiṅgalakkhi. Nippakhumakkhīti ettha pakhumaṃ vuccati akkhamhi jātaṃ lomaṃ. Tañhi akkhino pakkhadvaye jātattā pakhumanti vuccati. Natthi pakhumaṃ akkhimhi etassāti nippakhumakkhi. Assupaggharaṇaṃ akkhimhā etassāti assupaggharaṇakkhi. Pupphaṃ sañjātaṃ yassa akkhinoti pupphitaṃ. Pupphitaṃ akkhi yassāti pupphitakkhi. Akkhipākenāti akkhino dalapariyantesu paccanakena rogena.

Cipiṭanāsikoti anunnatanāsiko. Sukatuṇḍasadisāyāti suvānaṃ mukhena sadisāya.

Paṭaṅgamaṇḍūkassevāti paṭaṅganāmakassa maṇḍūkassa mukhanimittaṃ iva mukhanimittaṃyevāti yojanā. Ukkhalimukhavaṭṭisadisehīti ukkhaliyā mukhavaṭṭinā sadisehi. Bhericammasadisehīti bheriyā mukhe nahitacammena sadisehi. Eḷamukhoti eḷāya niccapaggharitaṃ mukhametasseti eḷamukho. Uppakkamukhoti uppakkaṃ kuthikaṃ mukhametassāti uppakkamukho. Saṅkhatuṇḍakoti saṅkhassa tuṇḍena sadiso oṭṭho etassāti saṅkhatuṇḍako.

我來直譯這段巴利文： 惡疾病者.這裡顯示惡疾病的本質而說"痔瘡"等。其中痔瘡和肛瘺和膽和痰和咳嗽和消瘦為複合詞，以此為開始的那些為痔瘡等消瘦等。等字包括前面所說的病。其中以膽痰兩詞應取由此而生的病。以"常病"這個詞顯示"惡疾病者"這裡表示具有義的ī後綴表示常連線義。 污染眾會.這裡iti詞是名詞的同義詞，意思是名為污染眾會者。誰以自己的醜陋污染眾會，此人名為污染眾會者.這是句子結構。以六種身體缺陷為開始而詳述污染眾會的狀態而說"太長或"等。太長或.這裡不僅是比他人長兩指等量，而是指兩倍等長，所以說"比他人"等。臍部.自己的臍部。如在太長中應由他人的言語瞭解太長的本質，同樣在太矮等中也應瞭解太矮的本質。大腹.大肚子。或軛頭.像象頭或像軛頭。這裡軛字表示軛義。或環發.具有像環一樣的頭髮。以"天生白髮"這個詞排除被老風吹打的白髮。本色銅發.這裡以本色詞排除由某種方法使成銅發。旋發頭.一再旋轉為旋，發旋，他的頭上有此為旋發頭。向上.向上端。如被網縛住.如被網束縛。 或連眉.或相互連線的眉。猴眉.他的眉像猴子的眉為猴眉。以斧角.以斧子的邊。不平輪.這裡以輪形執行，或取輪形為輪。斜眼.歪眼。因為他做醜惡的事所以稱為斜眼。如蟹.如同蟹。鼠耳.老鼠耳。蝙蝠耳.蝙蝠耳。未穿耳.未穿孔的耳。確實.真實，或因為。他.未穿耳者。他有耳瘺管為耳瘺管者，就是耳瘺管者。他有耳腫瘤為耳腫瘤。流膿.流出膿液。誰有被鑿的耳為被鑿耳。牛食管.為牛飲食所做的管。如貓眼般極黃眼.他有如貓眼般極黃的眼為極黃眼。如蜜色般黃眼.他有如蜜色般黃的眼為蜜黃眼。無睫眼.這裡睫毛是說生在眼中的毛。因為生在眼的兩邊所以稱為睫毛。他的眼中沒有睫毛為無睫眼。他的眼有淚流為淚流眼。誰的眼生花為生花。誰有生花眼為生花眼。以眼病.以眼瞼邊緣腐爛的病。 扁鼻.低平的鼻。如鸚鵡嘴的.如鸚鵡的嘴的。 如蛙的.如名為蛙的蛙的口相就是口相.這是句子結構。如鍋口邊的.如鍋的口邊的。如鼓皮的.如鼓上系的皮的。流涎口.他有常流涎的口為流涎口。腐口.他有腐爛的口為腐口。螺嘴.他有如螺的嘴般的嘴唇為螺嘴。

Aṭṭhakadantasadisehīti aṭṭhakanāmakassa naṅgalassa dantehi sadisehi. Dante pidahitunti sambandho. Dantantareti dantavivare, dantamajjhe vā. Kalandakadanto viyāti kāḷakānaṃ danto viya.

Mahāhanukoti mahanto hanu etassāti mahāhanuko. Cipiṭahanukoti anunnatahanuko. Nimmassudāṭhikoti natthi massu ca dāṭhi ca etassāti nimmassudāṭhiko. Bhaṭṭhaaṃsakūṭoti bhaṭṭho patito aṃsakūṭo imassāti bhaṭṭhaaṃsakūṭo. Godhāgattoti godhāya gattaṃ viya gattaṃ imassāti godhāgatto . Sabbaṃpetanti sabbampi etaṃ 『『kacchugatto』』tiādivacanaṃ. Etthāti 『『kacchugatto』』tiādivacane. Vinicchayo veditabboti yojanā.

Bhaṭṭhakaṭikoti bhaṭṭhā pannā kaṭi etassāti bhaṭṭhakaṭiko. Accuggatehi ānisadamaṃsehīti sambandho. Vātaṇḍikoti vātena pūrito aṇḍakoso etassāti vātaṇḍiko. Saṅghaṭṭanajāṇukoti anto natattā aññamaññaṃ saṅghaṭṭanaṃ jāṇu etassāti saṅghaṭṭanajāṇuko. Vikaṭoti tiriyagamanapādo. Upaḍḍhapiṇḍikassa atthaṃ saha bhedena dassento āha 『『so duvidho』』tiādi. Tattha duvidho so upaḍḍhapiṇḍiko samannāgatoti yojanā. Atha vā so upaḍḍhapiṇḍiko heṭṭhā orūḷhāhi mahantīhi jaṅghapiṇḍikāhi samannāgato vā upari ārūḷhāhi mahantīhi jaṅghapiṇḍikāhi samannāgato vāti duvidhoti yojanā. Piṭṭhikapādoti piṭṭhiyaṃ uṭṭhito pādo etassāti piṭṭhikapādo. Gaṇḍikaṅguli vāti gaṇḍena uṭṭhito aṅguli etassāti gaṇḍikaṅguli. Sabbopesāti esa sabbopi jano. Parisaṃ dūsetīti parisadūsano.

Pubbādīhītiādisaddena cakkhupasādassa antarāyakarāni aññānipi vatthūni gahetabbāni. Dvīhi vā akkhīhi, ekena vā akkhināti yojanā. Ubhayampīti dvinnaṃ aṭṭhakathācariyānaṃ ubhayampi vacanaṃ. Pāḷiyaṃ 『『andhaṃ pabbājentī』』ti avatvā 『『kāṇaṃ pabbājentī』』ti vuttattā 『『pariyāyenā』』ti vuttaṃ. Mahāaṭṭhakathāyañhi 『『jaccandho』』ti iminā dveakkhikāṇaṃ sandhāya vuttaṃ. Kuṇīti kuṇanaṃ saṃkocanaṃ kuṇaṃ, tametassatthīti kuṇī. Khañjoti khañjati gativekallabhāvena pavattatīti khañjo. Kuṇḍapādakoti ettha kuṇḍoti khañjasseva nāmaṃ. Khañjo hi kuḍati gamanaṃ paṭihanatīti kuṇḍoti vuccati. Kasmā kuṇḍapādako? Kasmā piṭṭhipādamajjhena caṅkamantoti āha 『『majjhe saṃkuṭitapādattā』』ti. Iminā hi kuṇḍapādassa ca piṭṭhipādamajjhena caṅkamanassa ca hetuṃ dasseti. Eseva nayo anantaravākyepi. Sabbopesāti esa sabbopi jano.

Pakkhahatoti ettha eko pakkho hato vināso etassāti pakkhahatoti atthaṃ dassento āha 『『eko hattho vā』』tiādi. 『『Pakkhapāto』』tipi pāṭho, so apāṭhoyeva. Pakkhasaddo hi koṭṭhāsavācako, na paṅgulapariyāyo, pīṭhasabbī vuccatīti pīṭhena sabbati gacchati sīlenāti pīṭhasabbī vuccati. 『『Jiṇṇabhāvena dubbalo』』ti iminā jīraṇaṃ jarā, tāya dubbalo jarādubbaloti vacanatthaṃ dasseti. Balavā hotīti āgantukarogānamabhāvena balavā hoti, 『『vacībhedo nappavattatī』』ti iminā mukhamattameva gacchati pavattati, na vacībhedo ettha janeti mūgoti dasseti. Yassa vacībhedo na pavattati, ayaṃ mūgo nāmāti yojanā. Mammananti khalitavacanaṃ. Yo ekameva akkharaṃ catupañcakkhattuṃ vadati, tassetamadhivacanaṃ.

我來直譯這段巴利文： 如八犁齒的.如名為八的犁的齒的。遮蓋牙齒.這是關聯語。在牙間.在牙縫，或在牙中間。如松鼠牙.如黑色的牙。 大頜.他有大頜為大頜。扁頜.低平的頜。無須髭.他沒有須和髭為無須髭。墮肩峰.他的肩峰墮落為墮肩峰。蜥蜴身.他的身體如蜥蜴的身體為蜥蜴身。這一切.這一切"疥身"等詞。在這裡.在"疥身"等詞中。應瞭解判斷.這是句子結構。 墮臀.他的臀部墮落為墮臀。與高聳的臀肉.這是關聯語。脹囊.他的陰囊被風充滿為脹囊。相觸膝.他的膝因內彎而相互摩擦為相觸膝。歪.橫行的腳。顯示半腿肉的意思及其分類而說"他有兩種"等。其中那個半腿肉者具有兩種.這是句子結構。或者那個半腿肉者具有下降的大腿肉或具有上升的大腿肉為兩種.這是句子結構。背足.他有在背上升起的腳為背足。瘤指.他有由瘤升起的手指為瘤指。這一切人.這一切人。污染眾會為污染眾會者。 以瘡等.等字應取眼凈色的其他障礙事物。以兩眼，或以一眼.這是句子結構。兩者.兩位註釋師的兩種說法。因為在聖典中沒說"令盲者出家"而說"令獨眼者出家"，所以說"以比喻"。因為在大注中以"生盲"這詞是關於雙目失明而說。跛者.跛跪為跛，他有此為跛者。瘸者.因行動不足而執行為瘸者。曲足者.這裡曲是瘸者的同義詞。因為瘸者阻礙行走所以稱為曲。為什麼是曲足？為什麼以腳背中部行走？為此說"因為腳在中部彎曲"。這顯示曲足和以腳背中部行走的原因。在下一句中也是這樣的方法。這一切人.這一切人。 半身不遂.這裡顯示一邊被損壞毀滅為半身不遂的意思而說"一手或"等。也有"半倒"的讀法，那根本不是讀法。因為半字表示部分，不是癱瘓的同義詞。稱為以椅行.因習慣以椅子行走而稱為以椅行。以"因衰老而虛弱"這個詞顯示衰敗為老，被它虛弱為老虛弱的詞義。變強.因沒有外來的病而變強。以"言語不發生"這個詞顯示只有口部執行，不在此產生言語為啞。誰的言語不發生，此人名為啞.這是句子結構。含糊.錯誤的語言。誰說同一個音四五次，這是他的別名。

Badhīroti sutihīno. So hi hananaṃ sotapasādassa nāsanaṃ vadho, taṃ īrati gacchatīti badhīroti vuccati. Yo sabbena sabbaṃ na suṇāti, ayaṃ badhīro nāmāti yojanā. Iminā naṭṭhapasādataṃ dasseti . Ubhayadosavasenāti upalakkhaṇavasena vuttaṃ andhamūgabadhirapabbājane tidosavasenapi vuttattā. Teti hatthacchinnādayo dvattiṃsajane. Osāraṇaṃ apatto puggalo atthi, taṃ puggalaṃ saṅgho osāreti ceti yojanā. Osāretīti saṅghe paveseti.

1. Alajjīnissayavatthukathā

2. 『『Alajjīnaṃ ovāda』』nti pāṭhasesena yojite sāmyatthe sāmivacanampi yujjateva. Taṃ nayaṃ adassetvā 『『upayogatthe sāmivacana』』nti vuttaṃ. 『『Bhikkhūhi sabhāgata』』nti iminā bhikkhūhi samāno sīlādiguṇasaṅkhāto bhāgo imassāti bhikkhusabhāgo, tassa bhāvo bhikkhusabhāgatanti vacanatthaṃ dasseti. 『『Lajjibhāva』』nti iminā bhāvapaccayassa sarūpaṃ dasseti. Navaṭṭhānanti abhinavaṭṭhānaṃ. Gatena bhikkhunāti sambandho.

Theroti nissayadāyako thero. Gahetukāmoti nissayaṃ gahetukāmo. Ācāranti nissayapaṭipannassa ācāraṃ. Tadahevāti tasmiṃ gataahani eva. Ābhogassa katattā, aruṇuggamanassa ca ajānanattā vuttaṃ 『『anāpattī』』ti. Aruṇuggamanaṃ ajānantopi ābhogassa akatattā vuttaṃ 『『aruṇuggamane dukkaṭa』』nti. 『『Dve tīṇi divasānī』』ti padena catu pañca cha divasānipi gahetabbāni lakkhaṇahāranayena anissitena vasitabbabhāvena samānaphalattā. Tenāha 『『sattāhaṃ vasissāmī』』ti. Laddhaparihāroti laddho parihāro āpattiapanayanaṃ yenāti laddhaparihāro.

1. Gamikādinissayavatthukathā

2. 『『Karaṇīyanissayo』』ti iminā nissayagahaṇaṃ nissayo uttarapadalopavasena, so karaṇīyo imassāti nissayakaraṇīyoti visesanaparanipātabhāvaṃ dasseti. Nissayaṃ alabhamānenāti ettha kiṃ nissayassa alabhanaṃ nāmāti āha 『『attanā』』tiādi. Vutthapubbanti vasitapubbaṃ. Ekarattaṃ vasantenāpīti pisaddo dvirattādike kā nāma kathāti dasseti. Vissamanto vā satthaṃ pariyesanto vā hutvāti yojanā. Nāvāya gacchantassāti nāvāya addhānamaggaṃ paṭipannassa.

Yāciyamānenāti ettha bahukattupasaṅgattā vuttaṃ 『『tena gilānenā』』ti. 『『Mānenā』』ti iminā yācitumasakkuṇeyyatādīni nivatteti.

Phāsu hotīti ettha āvāsasappāyādivasena phāsu hotīti āsaṅkā bhaveyyāti āha 『『samathavipassanānaṃ paṭilābhavasenā』』ti. Hīti saccaṃ. Imaṃ parihāranti imaṃ phāsuvihāraparihāraṃ. Thāmagatāya vipassanāyāti yojanā. Samatho vā taruṇo hotīti yojanā. Etassevāti taruṇasamathavipassanikasseva bhikkhuno. Tassa nissāyāti ettha tassa ovādaṃ nissāyāti yojanā. Atha vā upayogatthe sāmivacanaṃ. Taṃ nissayadāyakaṃ nissāyāti hi attho. Yattako kālo āsaḷhīpuṇṇamā atthi, tattakaṃ kālanti yojanā. 『『Āsaḷhīpuṇṇamā』』ti ettha 『『yāvā』』ti nipātapayogattā abhividhiavajhatthe nissakkavacanaṃ daṭṭhabbaṃ. Yatthāti yasmiṃ ṭhāne.

1. Pāḷiyaṃ gottenapīti ettha pisaddena na kevalaṃ nāmeneva, atha kho gottenapi sāvetunti dasseti. Tasmā 『『āyasmato pippalissā』』ti nāmaṃ sāvetvātipi 『『āyasmato mahākassapassā』』ti gottaṃ sāvetvāpi anusāvetabbaṃ. Tena vuttaṃ 『『mahākassapassā』』tiādi. Iminā 『『konāmo te upajjhāyo? Upajjhāyo me bhante āyasmā mahākassapo nāmā』』tiādīsu gottampi nāmeneva saṅgahitanti siddhaṃ hoti.

我來直譯這段巴利文： 聾者.缺乏聽力。因為他摧毀聽覺凈色的破壞為殺，他趨向於此所以稱為聾者。誰完全不能聽，此人名為聾者.這是句子結構。以此顯示凈色已壞。以兩種過失.以暗示方式說，因為在令盲啞聾者出家中也說以三種過失。他們.斷手等三十二種人。未得入僧團的人存在，僧團使那個人入僧團.這是句子結構。使入.使進入僧團。 58.無慚者依止事緣故事 120.無慚者的教誡.補充文句的關係中，所有格也可適合相同義。不顯示那個方法而說"賓格義的所有格"。以"與比丘相同"這個詞顯示與比丘相同的戒等功德稱為部分屬於他為與比丘相同，其狀態為與比丘相同性的詞義。以"有慚性"這個詞顯示性後綴的本質。新處.全新的處所。已去的比丘.這是關聯語。 長老.給依止的長老。想獲得.想獲得依止。行為.依止已行者的行為。即當日.即在已去的那一日。因為已作意，和因為不知日出而說"無罪"。雖不知日出，但因為未作意而說"日出時突吉羅"。以"二三日"詞應以特相取捨方法取四五六日，因為與未依止而應住的狀態有相同果報。因此說"將住七日"。已得開許.他已得開許即免罪為已得開許。 59.行路者等依止事緣故事 121.以"應作依止"這個詞顯示取依止為依止詞后詞省略，它是他應作的為依止應作，為後置限定詞的狀態。不得依止.這裡什麼叫做不得依止？為此說"自己"等。已住過.已經住過。即使住一夜.也字顯示何況二夜等。成為休息或尋找商隊.這是句子結構。乘船去者.以船行走遠路者。 被請求.這裡因有多作者所以說"那個病人"。以"請求"這個詞排除不能請求等。 安樂.這裡因住所適宜等方面可能有安樂的疑問，所以說"以獲得止觀"。確實.真實。這個開許.這個安樂住的開許。以有力的觀.這是句子結構。或止是弱的.這是句子結構。對他.只對弱止觀的比丘。依止那個.這裡依止那個教誡.這是句子結構。或者是賓格義的所有格。因為意思是依止那個給依止者。到阿沙荼月滿有多少時間，那麼多時間.這是句子結構。在"阿沙荼月滿"這裡因有"直到"這詞的使用，應看作增益不捨義的從格。在那裡.在那個處所。 122.在聖典中以族姓也.這裡也字顯示不僅以名字，而且也以族姓宣告。因此說"尊者必婆利"宣告名字也好，說"尊者大迦葉"宣告族姓也好都應宣告。因此說"大迦葉"等。以此證明在"你的戒師叫什麼名字？大德！我的戒師名叫尊者大迦葉"等中族姓也包含在名字中。

123.Ekānusāvaneti padassa samānādhikaraṇabāhiratthasamāsabhāvaṃ nivattento āha 『『ekato anusāvane』』ti. Tattha ekatoti ekakkhaṇe, ekapahārena vā. Vakkhati hi 『『ekakkhaṇe』』ti ca 『『ekapahārenevā』』ti ca. Iminā ekato anusāvanametesanti ekānusāvanāti asamānādhikaraṇabāhiratthasamāsaṃ dasseti. Ekenāti ekena anusāvanācariyena. Ekassāti ekassa upasampadāpekkhassa. 『『Ekakkhaṇe』』ti iminā 『『ekato』』ti padassa atthaṃ dasseti. 『『Upasampādetu』』nti dvinnaṃ upasampadāpekkhānaṃ upasampādetuṃ.

Purimanayenevāti 『『ekena ekassa, aññena itarassā』』tiādinā pubbe vuttanayeneva. Ekatoanusāvane kātunti 『『ekena ekassa, aññena aññassa, itarena itarassā』』ti evaṃ tīhi ācariyehi tiṇṇaṃ upasampadāpekkhānaṃ ekakkhaṇe anusāvane kātuṃ. Tañca khoti ettha tasaddassa 『『anusāvane kātu』』nti padasseva atthavisayataṃ dassetuṃ vuttaṃ 『『anusāvanakiriya』』nti. Dve vā tayo vāti ettha vāsaddo aniyamavikappattho. Sace ekenācariyena dve anusāveti, 『『ayaṃ buddharakkhito ca ayaṃ dhammarakkhito cā』』ti anusāvetabbā. Sace tayo anusāveti, 『『ayaṃ buddharakkhito ca ayaṃ dhammarakkhito ca ayaṃ saṅgharakkhito cā』』ti anusāvetabbā. Yathā ekenācariyena dve vā tayo vā ekato anusāvetabbā, evaṃ dvīhi vā tīhi vā ācariyehi eko anusāvetabbotipi vadanti. Ekena upajjhāyena karaṇabhūtena, eko upajjhāyo hutvāti vā attho. 『『Ekapahārenevā』』ti iminā 『『ekato』』ti padassa atthaṃ dasseti. Dve tisso kammavācāti dvīhi ācariyehi dve, tīhi ācariyehi tisso kammavācā. Ekena upajjhāyena anusāvane eko vā dve vā tayo vā ācariyā vaṭṭanti, nānupajjhāyena anusāvane pana nānācariyā eva vaṭṭantīti dassento āha 『『sace panā』』tiādi. Tissattheroti kammavācācariyabhūto tissatthero . Sumanattherassāti upajjhāyabhūtassa sumanattherassa. Idanti nānupajjhāyena ekassācariyassānusāvanaṃ. Esa paṭikkhepoti 『『na tveva nānupajjhāyenā』』ti eso paṭikkhepo.

1. Upasampadāvidhikathā

126.Taṃ upajjhanti taṃ upajjhāyaṃ. 『『Upajjhā』』ti ca 『『upajjhāyo』』ti ca hi atthato ekaṃ, byañjanameva nānaṃ yathā 『『sabhā sabhāya』』nti. Ettha upajjhāsaddo rājādigaṇo (rupasiddhi 599 sutte; saddanīti 1140 sutte), upajjhāyasaddo purisādigaṇo. Sabhāsaddo itthiliṅgo, sabhāyasaddo pulliṅgo vā napuṃsakaliṅgo vā. 『『Vitthāyantī』』ti saddo nāmadhātūti āha 『『vitthaddhagattā hontī』』ti. Vitthasaddo hi dabbavācakattā nāmasaddo, vikārena thaddho gatto etesanti vitthā, ddhakārassa lopaṃ katvā, tato āyapaccayo hoti. Yanti yaṃ antarāyajātaṃ. Tava sarīreti tuyhaṃ kāye. 『『Nibbatta』』nti iminā 『『jāta』』nti ettha janadhātuyā jananatthaṃ dasseti, 『『vijjamāna』』nti iminā janīdhātuyā pātubhāvatthaṃ dasseti. Santanti saṃvijjamānaṃ. Itiādi kathetabbanti yojanā.

1. Cattāronissayādikathā

我來直譯這段巴利文： 123.排除"一宣告"詞的同位語外部複合詞的狀態而說"一起宣告"。其中"一起"即同一剎那，或同時。因為將說"同一剎那"和"同時"。以此顯示他們有一起宣告為一宣告為非同位語外部複合詞。以一個.以一個宣告阿阇梨。對一個.對一個希望受具足戒者。以"同一剎那"這個詞顯示"一起"詞的意思。使受具足戒.使兩個希望受具足戒者受具足戒。 就如前方法.如前所說"一個對一個，另一個對另一個"等的方法。做一起宣告.如此以三位阿阇梨對三位希望受具足戒者在同一剎那做"一個對一個，另一個對另一個，其他者對其他者"的宣告。那個.這裡為顯示"那"字只是"做宣告"詞的意義範圍而說"宣告作業"。二或三.這裡或字表示不確定選擇義。如果以一個阿阇梨宣告二人，應宣告"這個佛護和這個法護"。如果宣告三人，應宣告"這個佛護和這個法護和這個僧護"。如同以一個阿阇梨應一起宣告二人或三人，同樣也說以二或三阿阇梨應宣告一人。以一個戒師作為工具，或意思是成為一個戒師。以"同時"這個詞顯示"一起"詞的意思。二三羯磨文.以二阿阇梨二個，以三阿阇梨三個羯磨文。顯示以一個戒師宣告時一個或二個或三個阿阇梨都可以，但以不同戒師宣告時只有不同阿阇梨可以，所以說"但如果"等。帝沙長老.成為羯磨文阿阇梨的帝沙長老。須摩那長老的.成為戒師的須摩那長老的。這個.以不同戒師一個阿阇梨的宣告。這個禁止"但不以不同戒師"這個禁止。 63.受具足戒儀式的解說 126.那個戒師.那個戒師。"戒師"和"戒師"義為一個，只有語形不同，如"集會，集會"。這裡戒師詞屬王等類，戒師詞屬人等類。集會詞為陰性，集會詞為陽性或中性。"僵硬"為名詞詞根所以說"身體僵硬"。因為僵硬詞表示實體故為名詞，他們的身體以變化而僵硬為僵者，除去雙音，然後加āya後綴。什麼.什麼生起的障礙。在你的身體.在你的身上。以"生"這個詞顯示"生"這裡生詞根表示生產義，以"存在"這個詞顯示生詞根表示顯現義。存在.存在。等應說.這是句子結構。 64.四依止等的解說;

128.Upasampannasamanantaramevāti upasampanno hutvā samanantarameva, na kālantareti attho. Ekaporisāti ettha porisasaddo upari vitthate bhujapamāṇe ca posapamāṇe ca vattati. Purisassa pamāṇā porisā, pamāṇatthe ṇapaccayo. Chāyāti ātapābhāvo. Metabbāti pametabbā. 『『Vassāno』』tiādi 『『utupamāṇaṃ ācikkhitabba』』nti ettha ācikkhaṇākāradassanaṃ. Utuno pamāṇanti atthaṃ nivārento āha 『『ettha cā』』tiādi. Arati punappunaṃ gacchatīti utu, pamiyati saṃvaccharo paricchijjiyati anenāti pamāṇaṃ. Yattakehi divasehi aparipuṇṇoti sambandho. Yassāti divasabhāgassa. Yo utu aparipuṇṇo, tassa utunoti pāṭhaseso yojetabbo. 『『Utupamāṇaṃ ācikkhitabbaṃ, divasabhāgo ācikkhitabbo』』ti padānaṃ aparampi atthavikappaṃ dassento āha 『『atha vā』』tiādi. Tattha ayaṃ nāma utūti ayaṃ utu vassāno nāmāti vā hemanto nāmāti vā gimho nāmāti vā. Pubbanhoti ahassa pubbo pubbanho. Tattha pacchimanayova pāsaṃsataro. Kasmā? Purimanaye utuparipuṇṇe divasabhāgācikkhaṇassa abhāvā, pacchimanaye pana paripuṇṇaṃ vā aparipuṇṇaṃ vā utupamāṇaṃ ācikkhitabbaṃ. Upasampannadivasabhāgova 『『pubbanho』』ti vā 『『sāyanho』』ti vā ācikkhitabbo. Saṃgītīti ettha saṃ ekato katvā gāyitabbā kathetabbāti saṃgītīti vacanatthaṃ dassento āha 『『idameva sabbaṃ ekato katvā』』tiādi. Tattha kinti kiṃ utuṃ. Idaṃ nāmāti idaṃ nāma utuṃ. Vadeyyāsīti āgantukānaṃ vuḍḍhanavakabhāvādiñāpanatthaṃ katheyyāsi.

129.Dutiyanti sahāyaṃ bhikkhuṃ vā sāmaṇeraṃ vā purisaṃ vā. Akaraṇīyānīti upasampannehi akattabbāni. Paṇḍupalāsoti ettha paṇḍūti setapītamisso vaṇṇo, palāsasaddo paṇṇavācako, na haritavācako, nāpi kiṃsukadumavācakoti dassento āha 『『paṇḍuvaṇṇo paṇṇo』』ti. Paṇḍupalāsoti samāsopi byāsopi yuttoyeva. Samāsakāle paṇḍu yassatthīti paṇḍu, soyeva palāso paṇḍupalāsoti kātabbo. Pupphaphalādiṃ bandhatīti bandhananti vacanatthena bandhanasaddo vaṇṭapariyāyoti āha 『『vaṇṭato』』ti. Puthusilāti (ma. ni. aṭṭha. 3.60) ettha puthusaddo mahantapariyāyoti āha 『『mahāsilā』』ti.

130.Tassāti ukkhepanīyakammārahassa bhikkhuno. Sāmaggīti saṅghasāmaggī. Tenāti ukkhepanīyakammārahena bhikkhunā. Sambhogeti āmisena ca dhammena ca sambhogahetu. Ettha sahaseyyāpi saṅgahitā āpattibhāvato. Anāpattīti anukkhittakabhāvato pācittiyāpattiyā anāpatti, alajjilakkhaṇābhāvato dukkaṭena anāpattīti daṭṭhabbaṃ.

Iti samantapāsādikāya vinayasaṃvaṇṇanāya

Dvāsattatiadhikavatthusatapaṭimaṇḍitassa mahākhandhakassa

Atthavaṇṇanāya yojanā samattā.

1. Uposathakkhandhakaṃ

2. Sannipātānujānanādikathā

3. Uposathakkhandhake taranti otaranti etthāti titthaṃ, udakatitthaṃ, titthaṃ viyāti titthaṃ, laddhīti āha 『『titthaṃ vuccati laddhī』』ti. Laddhi hi bahūnaṃ laddhikānaṃ otaraṇaṭṭhānattā titthaṃ nāma. Aññanti sāsanikaladdhito aññaṃ. Etesanti paribbājakānaṃ. Itoti imasmā sāsanikaladdhito. Yanti yaṃ dhammajātaṃ. Tesanti aññatitthiyānaṃ paribbājakānaṃ. Te labhantīti ettha tasaddo manussavisayoti āha 『『te manussā』』ti. Mūgasūkarāti ettha thūlasarīrassa sūkarassa saddamattassāpi abhāvato mūgasūkaro nāmāti āha 『『thūlasarīrasūkarā』』ti.

我來直譯這段巴利文： 128.即受具足戒之後.成為受具足戒者后立即，意思是不在其他時間。一人高.這裡人高詞用於上面展開的臂長度和人長度。人的長度為人高，長度義加ṇa後綴。影子.無陽光。應測量.應度量。"雨季"等是"應告知季節長度"這裡顯示告知的方式。防止季節的長度這個意思而說"在這裡"等。反覆執行為季節，以此度量限定年為長度。以多少日不圓滿.這是關聯語。什麼的.日分的。什麼季節不圓滿，那個季節的.應補充文句。顯示"應告知季節長度，應告知日分"這些詞的另一種意思而說"或者"等。其中這名為季節.這季節名為雨季，或名為冬季，或名為夏季。上午.日的前分為上午。其中後面的方法更值讚歎。為什麼？因為前面的方法在季節圓滿時沒有告知日分，但後面的方法無論圓滿或不圓滿都應告知季節長度。受具足戒的日分應告知"上午"或"下午"。誦集.這裡顯示一起作成應誦唱、應說為誦集的詞義而說"這一切一起作成"等。其中什麼.什麼季節。這名為.這名為季節。你應說.你應爲了使來者知道長幼等而說。 129.第二.比丘或沙彌或人作為同伴。不應作.受具足戒者不應做的。黃葉.這裡黃為白黃混合色，葉詞表示葉，不表示綠，也不表示糜樹，所以說"黃色的葉"。黃葉為複合詞或分開詞都適合。複合時，有黃為黃，那個就是葉為黃葉應如此做。繫縛花果等為繫縛，以詞義繫縛詞為柄的同義詞，所以說"從柄"。大石.這裡大詞為大的同義詞，所以說"大石"。 130.對他.對應舉羯磨的比丘。和合.僧團和合。以他.以應舉羯磨的比丘。在共受用.因物質和法的共受用。這裡也包括同宿因為有罪。無罪.應看作因為是未被舉的狀態所以無波逸提罪，因為沒有無慚相所以無突吉羅罪。 如是在律注《一切悅意》中 以七十二百事裝飾的大品 註釋的句子完成。 2.布薩犍度 68.集會允許等的解說 132."布薩犍度"中，渡過、下渡於此為渡口，水渡口，如渡口為渡口，見解，所以說"渡口稱為見解"。因為見解是眾多見解者的下渡處所以稱為渡口。其他.其他于教法見解。他們的.遊行者們的。從這裡.從這教法見解。什麼.什麼法類。他們的.其他渡口的遊行者們的。他們得.這裡他字的範圍是人，所以說"那些人"。啞豬.這裡因為粗身的豬連聲音也沒有所以稱為啞豬，所以說"粗身的豬"。

135.Assāti bhikkhuno. Soti sampajānamusāvādo. Kinti kiṃ āpatti. Dukkaṭanti padassa dukkaṭaṃ kammanti āsaṅkā bhaveyyāti āha 『『dukkaṭāpattī』』ti. Sā ca kho dukkaṭāpatti musāvādalakkhaṇena na hotīti yojanā. Kena hotīti āha 『『bhagavato pana vacanenā』』ti. Vacanenāti ca 『『sampajānamusāvāde kiṃ hoti? Dukkaṭaṃ hotī』』ti (mahāva. 135) vacanena. Akiriyasamuṭṭhānāti āvi kattabbāya āpattiyā akaraṇena akiriyasamuṭṭhānā.

Manujenāti manussena. Vācāti vācāya. Yakārassa hi lopo. Giranti saddaṃ. Pareti aññe puggale. Vācasikanti vācāto samuṭṭhitaṃ. Ayaṃ panettha yojanā – bhikkhu kenaci āsanne ṭhitena manujena vācāya anālapanto hoti, pare dūre ṭhite puggale sandhāya giraṃ mahāsaddaṃ no ca bhaṇeyya, evampi vācasikameva āpajjeyyāti.

Antarāyikoti ettha karotyatthe ṇikapaccayoti āha 『『antarāyakaro』』ti. 『『Kimatthāyā』』ti iminā kissāti ettha tadatthe catutthīti dasseti, hetvatthopi yujjateva. Sabbatthāti sabbesu 『『dutiyassa jhānassa adhigamāyā』』tiādīsu. Itītiādi nigamanaṃ. Uddesato cāti 『『suṇātu me bhante saṅgho』』tiādiuddesato ca. Niddesato cāti 『『pātimokkhanti ādimeta』』ntiādiniddesato ca.

136.Devasikanti ettha ṇikapaccayo vicchatthe hotīti āha 『『divase divase』』ti. Tatiye ca sattame ca pakkheti ekassa utuno aṭṭhasu pakkhesu tatiye ca sattame ca pakkhe. 『『Vacanato』』ti padaṃ 『『vaṭṭatī』』ti pade ñāpakahetu. Tathārūpe paccayeti tathārūpe vikaticārittasaṅkhāte paccaye. Anuvattitabbanti anumatiṃ vattitabbaṃ. Vacanatopīti pisaddo pubbe ñāpakahetuṃ sampiṇḍeti. Etanti 『『yasmiṃ tasmiṃ cātuddase vā pannarase vā uddisituṃ vaṭṭatī』』ti vacanaṃ.

1. Sīmānujānanakathā

我來直譯這段巴利文： 135.對他.對比丘。那個.那個故意妄語。什麼.什麼罪。突吉羅.對"突吉羅"詞可能有"突吉羅業"的疑問，所以說"突吉羅罪"。而且那個突吉羅罪不以妄語相而有.這是句子結構。以什麼而有？為此說"以世尊的言說"。言說.即"在故意妄語中有什麼？有突吉羅"的言說。從不作生起.從不做應公開做的罪而從不作生起。 以人.以人。語.以語。因為省略ya音。聲.聲音。他們.其他人。語業.從語生起的。這裡的句子結構是 - 比丘對某個站在近處的人不以語交談,針對站在遠處的其他人也不發出大聲音,這樣也會犯語業。 障礙者.這裡ṇika後綴表示作義所以說"做障礙者"。以"為什麼目的"這個詞顯示"為什麼"這裡是目的義第四格,因義也適合。在一切處.在一切"為獲得第二禪"等處。如是等為結論。從略說和.從"大德！請僧團聽我"等略說和。從廣說和.從"波羅提木叉是開始"等廣說和。 136.每日.這裡ṇika後綴表示反覆義所以說"日日"。在第三和第七半月.在一個季節的八個半月中的第三和第七半月。"由說"詞是"可以"詞的表示因。在如是因緣.在如是變化習慣稱為因緣。應隨順.應隨順同意。也由說.也字總括前面的表示因。這個"在任何第十四或第十五可以誦"這句話。 71.允許界的解說

138.Nimittā kittetabbāti nimittāni kittetabbāni. Nikārassa hi ākāro. Nimittaṃ katoti eso pabbato nimittaṃ katoti yojanā. Eseva nayo paratopi. 『『Eseva nayo』』ti iminā 『『puratthimāya disāya kiṃ nimittaṃ? Pāsāṇo bhante, eso pāsāṇo nimitta』』nti atthaṃ atidisati. Eseva nayo sesesupi. Kevalaṃ pana vanaudakesu 『『etaṃ vanaṃ, etaṃ udaka』』nti vattabbaṃ. Nadiyaṃ 『『esā nadī』』ti vattabbā. Ettha panāti etissaṃ uttarāyaṃ anudisāyaṃ pana. Hīti phalajotako. Tatthāti 『『nimittā kittetabbā』』ti vacane. Sīmamaṇḍalanti sīmabimbaṃ. Sambandhantenāti purimanimittena pacchimanimittaṃ sambandhantena. Iminā ekantarikādivasena nimittakittanaṃ na vaṭṭati nimittenapi nimittānaṃ sambandhābhāvatoti dasseti. Purimanimittena pacchimanimittassa sambandhe sati ajja ekaṃ nimittaṃ kittetvā sve ekaṃ nimittaṃ kittetvāti evaṃ kālantarepi nimittaṃ kittetvā sammanituṃ vaṭṭatīti vadanti.

Pabbatoti ettha pabbaṃ vuccati phaḷu, taṃ etasmiṃ atthīti pabbato. Vālikarāsissa suddhapaṃsupabbatapasaṅgattā vuttaṃ 『『vālikarāsi pana na vaṭṭatī』』ti. Itaropīti vālikarāsito aññopi tividho pabbato. Hatthippamāṇatoti aḍḍhaṭṭhamaratanahatthipamāṇato. Catūsu disāsūti vihārassa catūsu disāsu. Catūhi vā tīhi vāti ettha vāsaddena tato adhikānipi gahetabbāni. Ekena vā nimittenāti yojanā. Itoti pabbatanimittato. Tasmāti yasmā ekena nimittena na vaṭṭati, tasmā. Tanti pabbataṃ. Tasmāti ekasseva nimittassa kittitattā. Yo pabbato atthi, taṃ pabbatanti yojanā. Antoti pabbatassa anto.

Tatiyabhāgaṃ vāti ettha vāsaddena paṭhamabhāgopi ekadesopi gahetabbo. Tassāti tattakassa padesassa. Tatiyabhāgādito aparaṃ sabbapabbataṃ antokatvā sammataṃ dassento āha 『『sace』』tiādi.

Pāsāṇanimitte evaṃ vinicchayo veditabboti yojanā. Pasati ghanabhāvena bandhatīti pāsāṇo. Ayaguḷopi pāsāṇasaṅkhameva gacchati tena tassa sadisattā. Ayaguḷopīti ettha pisaddena tambakaṃsavaṭṭalohasuvaṇṇarajatādayopi saṅgaṇhāti. Yo kocīti silāpavāḷamaṇiādīsu yo koci. Dvattiṃsapalaguḷapiṇḍaparimāṇatā saṇṭhānato gahetabbā, na tulitvā gaṇanavasena. Khuddakataro pāsāṇoti yojanā. Yo piṭṭhipāsāṇo vā yo uṭṭhitapāsāṇo vāti yojanā kātabbā – uttaravākye tasaddassa aniyamaniddesavacanattā 『『pāsāṇasaṅkhaṃyevā』』ti ettha evakārena 『『na pabbatasaṅkha』』nti atthaṃ dasseti. Mahato piṭṭhipāsāṇassāti āyāmavitthārubbedhato mahantassa piṭṭhipāsāṇassa sakkassa paṇḍukambalapiṭṭhipāsāṇassa viya. Tanti piṭṭhipāsāṇaṃ. Na vaṭṭatīti kittetuṃ na vaṭṭati. Hīti laddhadosajotako. Tanti piṭṭhipāsāṇaṃ. Sīmāyāti sīmato. Vihāropīti na kevalaṃ nimittameva, vihāropi. Piṭṭhipāsāṇo na kittetabboti sambandho. Kittetvāti ettha 『『piṭṭhipāsāṇa』』nti yojetabbaṃ.

我來直譯這段巴利文： 138.應宣告標相.應宣告諸標相。因為ni音變成ā音。標相已作.這個山作為標相.這是句子結構。後面也是這個方法。以"這個方法"這個詞類推"在東方什麼標相？大德！石頭，那個石頭為標相"的意思。在其餘的也是這個方法。但在樹和水只應說"這個樹，這個水"。在河應說"這條河"。在這裡.在這北方的隨方中。確實.表示結果。在那裡.在"應宣告標相"這句話中。界圈.界相。連結.以前標相連結后標相。以此顯示因為標相與標相不相連所以不可以隔一個等方式宣告標相。在前標相與后標相相連時，今天宣告一個標相明天宣告一個標相，如此在其他時間也宣告標相而共同決定是可以的，他們這樣說。 山.這裡分裂稱為phaḷu,它存在於此為山。因為沙堆涉及純土山所以說"但沙堆不可以"。其他的也.除沙堆外的其他三種山也。像的大小.七肘半象的大小。在四方.在寺院的四方。以四或三.這裡或字應取比那更多的。或以一個標相.這是句子結構。從這個.從山標相。因此.因為一個標相不可以，因此。那個.那座山。因此.因為宣告一個標相。有什麼山，那座山.這是句子結構。內部.山的內部。 或三分之一.這裡或字應取第一分或一部分。那個.那麼大的區域。顯示包含從三分之一等以後的整座山在內而共同決定而說"如果"等。 在石標相應瞭解如此判斷.這是句子結構。以堅固性固定為石。鐵球也計入石的類別因為與它相似。也鐵球.這裡也字包括銅黃銅圓銅金銀等。任何.在石珊瑚寶石等中任何。三十二兩的球塊大小應從形狀取，不是稱重計數。較小的石頭.這是句子結構。什麼平石或什麼立石.因為后句"那"字表示不確定所以應如此構句 - 以"只計入石類"這裡的隻字顯示"不計入山類"的意思。大平石的.從長寬高大的平石如帝釋的黃布平石。那個.那個平石。不可以.不可以宣告。確實.表示所得過失。那個.那個平石。從界.從界。寺院也.不僅標相,寺院也。不應宣告平石.這是關聯語。宣告.這裡應補充"平石"。

Vananimitte evaṃ vinicchayo veditabboti yojanā. Vaniyati mayūrakokilādīhi sattehi sambhajiyatīti vanaṃ, vananti sambhajanti etthāti vā vanaṃ. Taco eva sāro etesanti tacasāro, tālanāḷikerādayo. Ādisaddena veṇuādayo saṅgaṇhāti. Anto sāro etesanti antosārā, sākasālādayo. Ādisaddena khadirādayo saṅgaṇhāti. Antosāramissakānanti antosārehi rukkhehi missakānaṃ. Rukkhānaṃ vananti ettha avayavaavayavibhāvena sambandho veditabbo. Iminā tiṇavanaṃ rukkhavananti ettha 『『tiṇānaṃ vana』』nti vā 『『rukkhānaṃ vana』』nti vā atthaṃ dasseti. Tiṇameva vanaṃ, rukkhoyeva vananti atthopi yujjateva. Cattāro vā pañca vā rukkhāti catupañcarukkhā, te mattaṃ pamāṇametthāti catupañcarukkhamattaṃ vanaṃ, tatoti catupañcarukkhamattato. Ekadesanti vanassa ekadesaṃ. Vanamajjheti vanassa vemajjhe, vanassūparīti attho. Rukkhantaresu eva hi vihāraṃ karonti. Ekadesanti vanassa ekadesaṃ. Tatthāti vane. 『『Ṭhitavana』』nti padaṃ 『『kittetvā』』ti pade avuttakammaṃ, 『『na kittetabba』』nti pade vuttakammaṃ.

Rukkhanimitte evaṃ vinicchayo veditabboti yojanā. Rukkhiyati phalādikāmehi saṃvariyati rakkhiyatīti rukkho, mahiyaṃ ruhatīti vā rukkho. Jīvamānakoti lokavohāravasena mūlaṅkurādiharitasaṅkhātajīvamānako . Pariṇāhatoti visālabhāvato. Sūcidaṇḍakapamāṇoti sūciyā lekhaniyā daṇḍabhūtaveḷupamāṇo. So veḷu kaniṭṭhaṅgulipamāṇoti daṭṭhabbo. Tatoti aṭṭhaṅgulubbedhasūcidaṇḍakapamāṇapariṇāharukkhato. Vaṃsanaḷakasarāvādīsūti vaṃso ca naḷako ca sarāvo ca vaṃsanaḷakasarāvā, te ādayo yesaṃ kapālādīnanti vaṃsanaḷakasarāvādayo, tesu. Tatoti vaṃsādito. Taṃkhaṇampīti tasmiṃ nimittakkhaṇepi. Akāraṇanti apamāṇaṃ. Etanti navamūlasākhāniggamanaṃ. Vattuṃ vaṭṭatīti sāmaññanāmenapi visesanāmenapi vattuṃ vaṭṭati. Iminā pabbatādīsupi 『『pabbato』』ti sāmaññanāmenapi 『『vaṅkapabbato vepullapabbato』』ti visesanāmenapi vattuṃ vaṭṭatīti dasseti.

Magganimitte evaṃ vinicchayo veditabboti yojanā. Maggiyati pathikehi, maggamūḷhehi vā anvesiyatīti maggo. Yo yādiso jaṅghamaggo vā sakaṭamaggo vā vinivijjhitvā dve tīṇi gāmantarāni gacchati, so tādiso jaṅghamaggo vā sakaṭamaggo vā vaṭṭatīti yojanā. Ukkamitvāti pakkamitvā. Yo jaṅghamaggo otarati, so na vaṭṭatīti yojanā. Avaḷañjāti aparibhogā. Gamanaṃ janetīti jaṅgho. Jaṇṇugopphakānaṃ majjhapadeso. Saha atthena paṇiyadhanenāti sattho, jaṅghena vicaranto sattho jaṅghasattho. Sakati samattheti bhāraṃ vahitunti sakaṭo, tena vicaranto sattho sakaṭasattho. Jaṅghasattho ca sakaṭasattho ca jaṅghasakaṭasatthā, tehi. Hīti saccaṃ, yasmā vā. Etanti nimittaṃ.

Koṇanti vihārakoṇaṃ. Gataṃ pana magganti yojanā. Parabhāgeti vihāraṃ parikkhipitvā gacchantehi catūhi maggehi parabhāge. Dasasu nāmesūti satipaṭṭhānaṭṭhakathādīsu āgatesu 『『maggo pantho patho pajjo』』tiādīsu, abhidhānādīsu (dī. ni. aṭṭha. 2.373; ma. ni. aṭṭha.

我來直譯這段巴利文： 在樹標相應這樣瞭解判斷.這是句子結構。樹.或被孔雀杜鵑等眾生共享，或樹共享於此。皮即其心.那些具有皮心如棕櫚、椰子等。以"等"字包括竹等。內心即其.如阿育陀羅等樹的內心。以"等"字包括刺桐等。混合內心.與樹的內心混合。應瞭解樹的樹這裡從部分和整體的關係。以此顯示草樹或樹樹的意思。草樹或樹樹的意思也是適合的。四或五樹.四五棵樹，它們的大小是度量，即四五棵樹大小的樹林，從四五棵樹大小。一部分.樹林的一部分。樹林中間.樹林的中間，樹林的上方。確實在樹與樹之間建造寺院。一部分.樹林的一部分。在那裡.在樹林中。"站立的樹林"詞在"宣告"詞中是未說明的賓語，在"不應宣告"詞中是已說明的賓語。 在樹標相應這樣瞭解判斷.這是句子結構。樹.被果等慾望圍繞和保護，或在地上生長。活的.根據世俗說法即根莖等青綠的活的。周圍擴大.從廣闊性。針尺寸.如針書寫的筆尖竹的大小。那竹應該理解為比小指還小。從那.從八指寬針尖筆大小周圍擴大的樹。在竹蘆蔗等中.竹、蘆、蔗等，它們以頭蓋等為首。從那.從竹等。在那一刻.在那標相時刻。無因.無限量。這個.九個根部枝條出口。可以說.可以用通稱名或特稱名說。以此顯示在山等處也可以用"山"的通稱名或如"彎山""偉大山"的特稱名說。 在路標相應這樣瞭解判斷.這是句子結構。路.被行人或迷路者追尋。無論什麼樣的步行路或車路穿過兩三個村莊，那樣的步行路或車路是可以的.這是句子結構。離開.出發。哪個步行路下降，那個不可以.這是句子結構。未使用.不可用。產生行走.腿。膝蓋和腳踝的中間部位。與意義和攜帶物一起.車隊。與腿一起行走的車隊是腿車隊。能夠承載的.能承載重量的車。與腿一起行走和車一起行走的車隊是步行車隊。確實.真實，或因為。這個.標相。 角.寺院的角。已經通過路.這是句子結構。在另一部分.在圍繞寺院行走的四個路的另一部分。在十個名稱中.在出現在念處註釋等中的"路""小路""道路"等名稱，在專有名詞等中。

1.106) ca āgatesu 『『maggo pantho patho addhā』』tiādīsu dasasu magganāmesu. Yena kenaci nāmenāti iminā pabbatādīsupi 『『pabbato giri selo addi nago acalo siluccayo sikharī bhūdharo』』tiādīsu anekesu nāmesu yena kenaci nāmena kittetuṃ vaṭṭatīti dasseti.

Vammikanimitte evaṃ vinicchayo veditabboti yojanā. Upacikāhi vamiyati, sarabūgharagolikādayo satte vamatīti vā vammiko. Taṃdivasajātoti tasmiṃ nimittakittitadivase jāto. Tatoti aṭṭhaṅgulubbedhagovisāṇapamāṇavammīkato.

Nadīnimitte evaṃ vinicchayo veditabboti yojanā. Nadati sandatīti nadī, nadanto eti gacchatīti vā nadī. Yassāti nadiyā, sotanti sambandho. 『『Anvaddhamāsa』』ntiādinā ekapakkhe tikkhattuṃ ekamāse chakkhattuṃ vassantabhāvaṃ dīpeti. Vigatamatte satīti sambandho. 『『Īdise』』ti iminā 『『anvaddhamāsa』』ntiādiatthaṃ atidisati. Timaṇḍalanti heṭṭhā jāṇumaṇḍalaṃ, upari nābhimaṇḍalanti timaṇḍalaṃ. Yattha katthacīti titthe vā atitthe vā. Udakena temiyatīti yojanā, tintiyatīti attho. Na kevalaṃ nimitteyeva ayaṃ nadī hoti, atha kho nadīpāragamanādikepīti āha 『『bhikkhuniyā』』tiādi. Idaṃ 『『nadīpāragamanepī』』ti padeneva sambandhitabbaṃ.

Yā panāti nadī pana, gatāti yojanā. Tanti nadiṃ. Vatinti pāḷiṃ. Rukkhapādeti rukkhassa mūle. Udakañca āvaraṇaṃ ajjhottharitvā pavattatiyevāti yojanā. Yathāti yenākārena. Apavattamānā hotīti sambandho.

Dubbuṭṭhikāleti gimhasadise dubbuṭṭhikāle. 『『Nirudakabhāvenā』』ti iminā 『『āvaraṇabhāvenā』』ti visesanaṃ nivatteti. Sāti udakamātikā. Sampādentī hutvā niccaṃ pavattatīti yojanā. Nimittaṃ kātuṃ na vaṭṭatīti manussehi nīhaṭattā, sayañca agamanattā na vaṭṭati. Yā panāti udakamātikā pana. Mūleti paṭhamakāle. Kālantarena nadī hotīti sambandho. Tanti udakamātikaṃ.

Udakanimitte evaṃ vinicchayo veditabboti yojanā. Udati pasavatīti udakaṃ. Bhūmigatameva udakanti sambandho. Tañcāti bhūmigataudakañca. Āvāṭa…pe… samuddādīsu ṭhitaṃ apavattanakaudakanti yojanā. Ukkhepimanti ukkhipitvā gahitaṃ. Tanti vacanaṃ. Sūkarakhatāyapīti sūkarehi khatāya vāpiyāpi. Taṃkhaṇaññevāti tasmiṃ nimitte kittanakkhaṇeyeva. Āvāṭoyeva khuddakaṭṭhena āvāṭakaṃ. Tanti nimittasaññākaraṇaṃ. Kātuñcāti sayaṃ kātuñca. Kārāpetuñcāti parehi kārāpetuñca. Kasmā lābhasīmāyaṃ na vaṭṭati? Lābhasīmā hi aññesaṃ pīḷanaṃ karotīti. Iti imamatthaṃ nayato dassento āha 『『samānasaṃvāsakasīmā』』tiādi. Etthāti samānasaṃvāsakasīmāyaṃ.

我來直譯這段巴利文： 在出現在念處註釋等和專有名詞等中的"路""小路""道路"等等十個路的名稱中。以任何名稱.以此顯示在山等處也可以用"山、嶺、崖、峰、岳、峻、石峰、尖峰、地持"等多個名稱中的任何名稱宣告。 在蟻冢標相應這樣瞭解判斷.這是句子結構。被白蟻堆積，或吐出蜘蛛家蜥等眾生為蟻冢。當日生的.在那宣告標相日生的。從那.從八指高牛角大小的蟻冢。 在河標相應這樣瞭解判斷.這是句子結構。流動為河，或流動而行為河。什麼的.河的，流.這是關聯語。以"半月"等顯示一半月中三次一月中六次下雨的狀態。一離開就.這是關聯語。以"如此"這個詞類推"半月"等的意思。三輪.下面膝蓋輪,上面臍輪為三輪。在任何地方.在渡口或非渡口。被水濕潤.這是句子結構，意思是沾濕。這河不僅在標相中存在，而且在渡河等中也存在，所以說"比丘尼"等。這個應與"在渡河"詞結合。 什麼.那河，已去.這是句子結構。那個.那條河。文句.聖典。在樹腳.在樹根。水和遮蔽淹沒而流動.這是句子結構。如何.以什麼方式。成為不流動.這是關聯語。 在少雨時.如夏季般少雨時。以"無水狀態"這個詞排除"遮蔽狀態"的限定。那個.那水溝。成為完成而常流動.這是句子結構。不可以作標相.因為被人挖掘，和自己不流動所以不可以。什麼.那水溝。最初.最初時。經過時間成為河.這是關聯語。那個.那水溝。 在水標相應這樣瞭解判斷.這是句子結構。流出為水。只有地下的水.這是關聯語。那個.那地下水。在坑井池海等中停住的不流動水.這是句子結構。提起.提起取得。那個.那句話。在豬掘的.在豬掘的池也。在那一刻.在那宣告標相的剎那。坑因為小而稱為小坑。那個.那個作標相表示。也作.自己也作。也使作.也使他人作。為什麼在利養界不可以？因為利養界造成其他人的損害。如是依方法顯示這個意思而說"同住界"等。在這裡.在同住界。

Aṭṭhadisaṃ sandhāya aṭṭha nimittāni vuttānīti daṭṭhabbaṃ. Sāti sīmā. Ekena vā nimittenāti yojanā. Tiṇṇaṃ nimittānaṃ kittane nimittānaṃ ṭhitadisaṃ sallakkhetvā 『『puratthimāya disāyā』』tiādinā kittetabbaṃ. Nimittānaṃ satakittane sīmāya aṭṭhadisaṃ sallakkhetvā ekissāyapi disāya bahunimittāni kittetabbāni. Siṅghāṭakasaṇṭhānāti tiṇṇaṃ maggānaṃ samāgamaṭṭhāne siṅghāṭakasaṇṭhānā, tikoṇā nāma hotīti adhippāyo. Caturassāti samacaturassā. Siṅghāṭakasaṇṭhānāti catunnaṃ maggānaṃ samodhānaṭṭhāne siṅghāṭakasaṇṭhānā. Aḍḍhacandamudiṅgādisaṇṭhānā pana nimittānaṃ ṭhitasaṇṭhānena hotīti daṭṭhabbā. Tanti sīmaṃ. Bandhitukāmehi nissañcārasamaye bandhitabbāti sambandho. Baddhasīmavihārānanti baddhā sīmā etesūti baddhasīmā, te eva vihārāti baddhasīmavihārā, tesaṃ. Disācārikabhikkhūnanti disāsu cārikabhikkhūnaṃ. Tatthāti tasmiṃ ekagāmakhette, bhikkhūnaṃ pesetabbanti sambandho. Ekajjhanti ekato. Aññānipīti sīmabandhagāmakhettato aññānipi. Mahāpadumatthero pana āhāti yojanā. Tatoti tehi nānāgāmakhettehi. Āgantabbanti sāmīcidassanavasena vuttaṃ. Tenāha 『『āgamanampi anāgamanampi vaṭṭatī』』ti. Ekasīmabhāvato vuttaṃ 『『antonimittagatehi āgantabba』』nti.

Evaṃ sannipatitesu santesu sīmā bandhitabbāti sambandho. Pariyantaṃ katvāti heṭṭhimapariyantaṃ katvā.

Pabbajjūpasampadādīnanti ettha bhaṇḍukammāpucchanaṃ (mahāva. aṭṭha. 98; vi. saṅga. aṭṭha. 144) sandhāya pabbajjāgahaṇaṃ vuttaṃ. Khaṇḍasīmāti vihārapaccantaṃ khaṇḍitaṃ viya chinditaṃ viya pavattā sīmā khaṇḍasīmā. Tanti khaṇḍasīmaṃ. Vattaṃ jānitabbanti ettha vattaṃ vitthārento āha 『『sace hī』』tiādi. Sīmanti khaṇḍasīmaṃ. Yathāti yenākārena bandhiyamāneti sambandho. Tassā pamāṇaṃ dassento āha 『『sā』』tiādi. Sāti khaṇḍasīmā. Abbhānakamme saddhiṃ kammārahena vīsati bhikkhū sandhāya vuttaṃ 『『ekavīsati bhikkhū』』ti. Tatoti ekavīsatibhikkhuto. Gaṇhantīpīti ettha pisaddo sahassato oraṃ pana pagevāti dasseti. Sahassato adhikaṃ gaṇhantīpi vihārapaccante khaṇḍite khaṇḍasīmāyeva nāma. Tanti khaṇḍasīmaṃ.

Tatrāti khaṇḍasīmamahāsīmāsu ādhāre bhummaṃ. Athāti anantaraṃ. Evanti imāya avippavāsakammavācāya sammaniyamāne. Hīti phalajotako. Sīmanti samānasaṃvāsakasīmaṃ. Na sakkhissantīti paṭhamaṃ avippavāsaṃ asamūhanitvā sīmaṃ samūhanituṃ na sakkhissanti. Sīmantarikapāsāṇāti dvinnaṃ sīmānaṃ antare vemajjhe ṭhapitā pāsāṇā. Caturaṅgulapamāṇāpīti pisaddo ekaṅgulipamāṇāpi vaṭṭatīti dasseti.

Samantāti khaṇḍasīmāya samantā. Anupariyāyantehīti anukkamena khaṇḍasīmapariyāyantehi bhikkhūhīti sambandho. Tatoti tehi sīmantarikapāsāṇehi, dvinnaṃ sīmānaṃ nimittāni paṭhamaṃ kittetvā pacchā tāsu yaṃ icchanti, taṃ bandhitabbabhāvaṃ dassento āha 『『sace panā』』tiādi. Yathicchitaṃ bandhituṃ vaṭṭantopi porāṇāciṇṇaṃ dassetuṃ vuttaṃ 『『evaṃ santepī』』tiādi. Ubhinnampīti dvīsu sīmāsu ṭhitānaṃ ubhinnampi kammanti sambandho. Hīti saccaṃ, yasmā vā.

我來直譯這段巴利文： 應知說八標相是針對八方。那個.那個界。以一個標相.這是句子結構。在宣告三個標相時,觀察標相所在的方位后應以"在東方"等方式宣告。在宣告百個標相時,觀察界的八方后即使在一個方位也應宣告多個標相。十字路口形狀.在三條路匯合處的十字路口形狀,意思是成為三角形。四方.正四方。十字路口形狀.在四條路匯合處的十字路口形狀。但半月鼓等形狀應知是隨標相所立的形狀。那個.那個界。想要結界者應在無人行走時結界.這是關聯語。已結界寺院的.已結界為他們的為已結界,那些就是寺院為已結界寺院,那些的。遊行諸方比丘的.在諸方遊行的比丘們的。在那裡.在那一個村域,應派遣比丘們.這是關聯語。一起.一起。其他的也.結界村域以外的其他的也。但大蓮花長老說.這是句子結構。從那.從那些不同村域。應來.從禮儀角度說。因此說"來或不來都可以"。因為一界性所以說"在標相內的應來"。 如是在已集會時應結界.這是關聯語。作為邊際.作為下邊際。 出家受具足戒等.這裡說出家是針對剃髮問詢。界分.如在寺院邊際分割切斷而運作的界稱為界分。那個.那個界分。應知規則.這裡解釋規則而說"因為如果"等。界.界分。如何.以什麼方式結界.這是關聯語。顯示它的大小而說"那個"等。那個.那個界分。針對復權羯磨連同應羯磨者二十比丘而說"二十一比丘"。從那.從二十一比丘。也取.這裡也字顯示在千以下更早。即使取超過千也在寺院邊際分割時就稱為界分。那個.那個界分。 在那裡.在界分大界中處所為處格。然後.接著。如此.以這不離衣羯磨文共同決定時。確實.表示結果。界.同住界。將不能.不先除去不離衣就將不能除去界。界間石.放置在兩界之間中間的石。也四指大小.也字顯示一指大小也可以。 周圍.界分的周圍。隨邊行.隨次第行經界分邊際的比丘們.這是關聯語。從那.從那些界間石,首先宣告兩界的標相后再在其中結想要的界,顯示這個狀態而說"但如果"等。雖然可以隨意結界但為顯示古代慣例而說"即使如此"等。兩個也.在兩界中住的兩個的羯磨也.這是關聯語。確實.真實,或因為。

Casaddo vākyārambhajotako. Esā sīmā nāmāti yojanā. Tatthāti piṭṭhipāsāṇādīsu pañcasu ṭhānesu. Nimittapāsāṇā yathāṭhāne na tiṭṭhantīti piṭṭhipāsāṇassupari nimittapāsāṇaṃ ṭhapitamattaṃ sandhāya vuttaṃ. Piṭṭhipāsāṇaṃ pana vijjhitvā nimittapāsāṇaṃ tattha nikhaṇitvā yathā ṭhānā na cāventi, tathā ṭhapenti. Evaṃ sante yathāṭhāne tiṭṭhantiyevāti daṭṭhabbaṃ. Na sīmāti sīmāya pathavisandhārakaṃ udakaṃ pariyantaṃkatvā gatattā sīmā na jhāyati.

Kuṭigehepīti ettha kuṭīti ca gehanti ca agārasseva nāmaṃ. Agārañhi sītādidukkhassa kuṭanaṭṭhena chindanaṭṭhena ca nānādabbasambhārassa gahaṇaṭṭhena ca kuṭigehanti vuccati. Kuṭi eva gehaṃ kuṭigehaṃ, tasmimpi. Bhittiṃ akittetvāti idaṃ iṭṭhakadārumayaṃ bhittiṃ sandhāya vuttaṃ. Sace silāmayā bhitti nimittūpagā bhaveyya, bhittipi kittetabbā. Anto karitvāti kuṭigehassa bhittiyā vā anto katvā. Pamukheti kuṭigehassa ālinde. Nibbodakapatanaṭṭhāneti niggalitvā udakassa patanaṭṭhāne. Evaṃ sammatāya sīmāyāti yojanā.

『『Kuṭṭaṃ akittetvā』』ti idaṃ purimanayeneva veditabbaṃ. Antoti leṇassa, kuṭṭassa vā anto. Okāseti ekavīsatiyā bhikkhūnaṃ okāse. Evanti iminākārena sammaniyamāne. Antoti bhittiyā anto.

Heṭṭhā na otaratīti heṭṭhā ākāsatalattā na otarati. Nanu thambhe anusāritvā otaraṇo bhaveyya, kasmā na otaratīti? Thambhānamupari ekavīsatiyā bhikkhūnaṃ okāsābhāvatoti daṭṭhabbaṃ. Heṭṭhā otaraṇākāraṃ dassento āha 『『sace panā』』tiādi. Tulānanti thambhānamupari tiriyavasena ṭhitānaṃ rukkhavisesānaṃ. Uṭṭhahitvāti bhūmito uṭṭhahitvā. Tulārukkhehīti tulāsaṅkhātehi rukkhehi. 『『Ekasambandho』』ti iminā na kevalaṃ tulārukkheheva ekasambandho, catūsu disāsu catunnaṃ bhittīnaṃ aññamaññampi sambandhoti dasseti. Heṭṭhāpi otaratīti bhittīnamupari ekavīsatiyā bhikkhūnaṃ okāsapahonakattā vuttaṃ. Sace thambhamatthake…pe… hotīti iminā bahūhi thambhehi katapāsādassa ekekasmiṃ thambhamatthake ekavīsatiyā bhikkhūnaṃ okāse sati heṭṭhā otaratīti dasseti. Niyyūhakādīsūti nāgadantakādīsu. Ādisaddena bhittikhilādayo saṅgaṇhāti. Bhitti cāti iṭṭhakadārumayā bhitti ca. Sace silāmayā bhitti ca thambhā ca honti, kittetabbā. Bhittilaggeti bhittīsu lagge, bhittīnaṃ vā laggaṭṭhāne. Heṭṭhāpāsādassāti heṭṭhāpāsāde 『『ṭhita』』iti pade sambandho. Heṭṭhāpāsādassa vā thambhānanti yojanā. Heṭṭhā sammatāya sīmāya upari ārohanākāraṃ dassento āha 『『sace panā』』tiādi. Nibbodakapatanaṭṭhāneti chadanakoṭiyaṃ.

我來直譯這段巴利文： 且字表示句子開始。這稱為界.這是句子結構。在那裡.在平石等五處。標相石不在原處.針對只放在平石上的標相石而說。但鑿穿平石並在那裡埋入標相石使它不離開原處這樣放置。這樣時應知就在原處。非界.因為界以地持的水為邊際而去所以界不消失。 也在茅屋.這裡茅屋和房都是住所的名稱。因為住所以切斷寒等苦的意義和容納各種材料的意義稱為茅屋房。茅屋即是房為茅屋房,也在那裡。不宣告墻.這是針對磚木製的墻而說。如果石製的墻適合作標相,墻也應宣告。作在內.作在茅屋房的墻內。在前廊.在茅屋房的陽臺。水落處.水流下落的地方。如是共同決定的界.這是句子結構。 "不宣告墻"這個應依前面方法理解。內.巖窟的,或墻的內。空間.二十一比丘的空間。如是.以這方式共同決定時。內.墻內。 下不下降.因為下面是虛空所以不下降。難道不應沿柱子下降嗎,為什麼不下降？應知因為柱子上面沒有二十一比丘的空間。顯示下降方式而說"但如果"等。橫樑的.立在柱子上面橫向的特殊樹木的。升起.從地升起。以橫樑樹.以稱為橫樑的樹。"一連線"以此顯示不僅與橫樑樹一連線,四方四墻之間也相互連線。也下降.因為墻上面足夠二十一比丘的空間所以說。"如果在柱頂...有"以此顯示在以多柱子造的殿堂每一柱頂有二十一比丘的空間時就下降。在突出等.在牙形突出等。以等字包括墻釘等。墻和.磚木製的墻和。如果是石製的墻和柱子,應宣告。附著墻.附著在墻上,或墻的附著處。殿堂下.在"立"字與殿堂下相連。或殿堂下的柱子.這是句子結構。顯示從下共同決定的界向上升的方式而說"但如果"等。水落處.在屋頂邊。

Tatthāti tasmiṃ tale. Piṭṭhipāsāṇe sīmaṃ bandhanti viya bandhantīti yojanā. Teneva paricchedenāti teneva talaparicchedena. Tālamūlapabbatepīti ettha tālamūlaṃ nāma heṭṭhā mahantaṃ hutvā anupubbena tanukaṃ hoti, tena sadise pabbatepi. Vitānasaṇṭhānoti ullocassa saṇṭhāno. Catūsu disāsu niggatasākharukkhasaṇṭhāno vā khujjarukkhasaṇṭhāno vā hoti. Yathā pabbato vitānasaṇṭhāno hoti, evaṃ mudiṅgasaṇṭhāno vā hoti paṇavasaṇṭhāno vāti yojanā. Tattha mudiṅgo majjhe thūlo hoti, mūle ca ante ca tanuko. Paṇavo majjhe tanuko hoti, mūle ca agge ca thūlo. Tesaṃ saṇṭhāno mudiṅgasaṇṭhāno vā paṇavasaṇṭhāno vā. Heṭṭhā vāti mudiṅgasaṇṭhānassa pabbatassa heṭṭhā vā. Majjhe vāti paṇavasaṇṭhānassa majjhe vā. Dve kūṭānīti dve sikharāni. Kūṭantaranti kūṭānaṃ majjhaṃ. Cinitvā vāti iṭṭhakasilāhi cinitvā vā. Pūretvā vāti paṃsuvālikāhi pūretvā vā.

Sappaphaṇasadisoti sappassa phaṇena sadiso, khujjo pabbatoti attho. Ākāsapabbhāranti bhittiyā aparikkhittaṃ ākāsasaṅkhātaṃ pabbhāraṃ. Sīmappamāṇoti saddhiṃ antosusirena sīmappamāṇo. Aggakoṭinti aggasaṅkhātaṃ koṭiṃ. Sace pana pabbatassa heṭṭhā antoleṇaṃ hotīti sambandho. Uparimassāti antoleṇassa upari ṭhitassa. Pāratoti bāhirato. Assāti pabbatassa bahīti sambandho. Oratoti antato. Leṇaṃ hotīti sambandho. Kittakaṃ mahantanti āha 『『sīmāparicchedamatikkamitvā ṭhita』』nti. Kittakaṃ khuddakanti āha 『『sabbapacchimasīmāparimāṇa』』nti. Tanti khuddakaṃ leṇaṃ . Atikhuddakanti sabbapacchimasīmāparimāṇābhāvato atikhuddakaṃ. Tatoti uparisīmato. Bahīti sīmato bahi. 『『Yadi sīmappamāṇaṃ, sīmā hotiyevā』』ti iminā yadi na sīmappamāṇaṃ, na sīmā hotiyevāti dasseti.

Tanti khaṇḍasīmaṃ. Pūretvāti iṭṭhakamattikādīhi pūretvā. Aṭṭaṃ bandhitvāti aṭṭālakaṃ bandhitvā. Umaṅganadīti ettha ukāro okāraviparīto, tasmā pathaviyaṃ otaritvā pavisitvā maṅgati gacchatīti umaṅgāti attho daṭṭhabbo. Umaṅgāca sā nadī ceti umaṅganadī. Tatthāti umaṅganadiyaṃ. Heṭṭhāpathavitale ṭhitoti sīmāya heṭṭhāpathavitale iddhiyā ṭhito.

Sīmāmāḷaketi khaṇḍasīmāya māḷake. Vaṭarukkhoti nigrodharukkho. Tatoti vaṭarukkhato. Niggatapārohoti pavaddhaṃva hutvā rukkho ārohati anenāti pāroho, eko mūlaviseso. Niggato pāroho niggatapāroho. Mahāsīmaṃ sodhetvāti ettha sodhanaṃ nāma mahāsīmagatānaṃ bhikkhūnaṃ hatthapāsānayanaṃ, sīmato vā bahikaraṇaṃ. Bahiddhāti dvīhi sīmāhi bahiddhā. 『『Bahiṭṭhā』』tipi pāṭho. Bahi ṭhitā kātabbāti attho. Anāhaccāti mahāsīmāya pathavītalaṃ vā tatthajātarukkhādīni vā na āhanitvā. Evanti yathā khaṇḍasīmāya, evaṃ tathāti attho. Sīmāmāḷaketi khaṇḍasīmāmāḷake.

我來直譯這段巴利文： 在那裡.在那層。如同在平石上結界那樣結界.這是句子結構。以那個界限.以那個層的界限。也在棕櫚根山.這裡棕櫚根是指下面大而漸漸變細,在與此相似的山也。華蓋形狀.上空的形狀。或四方伸出枝的樹形狀或矮樹形狀。如山是華蓋形狀,如是是鼓形狀或小鼓形狀.這是句子結構。其中鼓在中間粗,在根部和末端細。小鼓在中間細,在根部和頂端粗。它們的形狀是鼓形狀或小鼓形狀。或下.或在鼓形狀山的下面。或中間.或在小鼓形狀的中間。兩個峰.兩個山頂。峰間.峰的中間。或砌.或用磚石砌。或填.或用土沙填。 似蛇頭.與蛇的頭相似,意思是矮山。天窟.以墻未圍繞的稱為天空的窟。界量.連同內部空洞的界量。頂端.稱為頂的端。但如果山的下面有內窟.這是關聯語。上面的.內窟上面立著的。外.從外。它的.山的外.這是關聯語。內.從內。有窟.這是關聯語。多大.說"超過界限而立"。多小.說"一切最小界量"。那個.那個小窟。太小.因為沒有一切最小界量所以太小。從那.從上界。外.從界外。"若是界量,就成為界"以此顯示若非界量,就不成為界。 那個.那個界分。填滿.用磚土等填滿。結欄.結木欄。地道河.這裡u音是o音的變化,所以應知意思是在地下降入前進為地道。地道和那河為地道河。在那裡.在地道河。立在下地層.以神通立在界的下地層。 在界庭.在界分的庭院。榕樹.尼拘律樹。從那.從榕樹。出生根.生長而以此樹上升爲根,一種特別的根。出生的根為出生根。凈化大界.這裡凈化是指帶大界內的比丘到伸手所及處,或使出界外。外.在兩界之外。也讀作"外立"。意思是應在外立。不觸.不觸及大界的地層或那裡生長的樹等。如是.如同在界分,如是這樣的意思。在界庭.在界分庭院。

Sīmāmāḷaketi dvinnaṃ sīmānaṃ aṅgaṇe. Sīmāmāḷakassāti kammassa kataṭṭhānassa sīmāmāḷakassa. Vehāsaṭṭhitasākhāyāti kammassa akataṭṭhāne sīmāmāḷake uṭṭhitāya vehāse ṭhitāya sākhāya. Tassāti bhikkhuno pādā vā nivāsanapārupanaṃ vāti sambandho. Purimanayepīti 『『sīmāmāḷake vaṭarukkho hotī』』tiādinā vutte purimanayepi. Tatrāti purimanaye. Ukkhipāpetvā kātuṃ na vaṭṭatīti dvīhi sīmāhi uṭṭhitarukkhassa sākhā vā tato niggatapāroho vā dvīsu sīmāsu pathavītalaṃ vā tattha jātarukkhādīni vā āhacca ṭhitattā ukkhipāpetvā kātuṃ na vaṭṭati. Ānetabboti ettha dvikammikāya nīdhātuyā apadhānakammasseva vuttattā 『『bhikkhū』』ti padhānakammaṃ ajjhāharitabbaṃ . Abbhuggacchatīti abbhaṃ ākāsaṃ uggacchati. Tatrāti pabbate. Kasmā ānetabboti āha 『『bajjhamānāyeva hī』』tiādi. Tattha bajjhamānāyevāti kammavācāya bajjhamānāyeva. Iminā abaddhasīmā pamāṇarahitaṃ desaṃ otaratīti dasseti. Yaṃkiñcīti yaṃkiñci pabbatādi. Yattha katthacīti yasmiṃ kasmiṃci ṭhāne. Ekasambandhenāti baddhasīmāya ekasambandhena. Itīti tasmā ānetabboti yojanā.

我來直譯這段巴利文： 在界庭.在兩界的院子。界庭的.做羯磨處的界庭的。立於空中的枝.在未做羯磨處的界庭升起立於空中的枝。那個.比丘的腳或下衣上衣.這是關聯語。也在前方法.在說"界庭有榕樹"等的前方法也。在那裡.在前方法。不可令舉起作.因為從兩界升起的樹的枝或從那出生的根觸及兩界的地層或那裡生長的樹等而立,所以不可令舉起作。應帶來.這裡因為二重羯磨的ni詞根只說次要作業,所以應補充"比丘"這個主要作業。升上.升上空中。在那裡.在山。為什麼應帶來.說"確實正在結"等。其中正在結.正以羯磨文結。以此顯示未結界下降到無量的處所。任何.任何山等。在任何處.在任何地方。一連線.與已結界一連線。如是.因此應帶來.這是句子結構。

1. Tīṇi yojanāni tiyojanaṃ. 『『Pamāṇa』』nti iminā paramasaddassa atirekauttamatthe nivatteti. Etissāti sīmāya. Sammanantena bhikkhunāti sambandho. Koṇato minitaṃ koṇanti yojanā. Hīti saccaṃ, yasmā vā. Āpattiñcāti dukkaṭāpattiñca.

Pārayatīti ajjhottharati. 『『Kitakābhidheyyaliṅgā』』ti (kaccāyanasāre 45 gāthāyaṃ) vacanato abhidheyyabhūtaṃ sīmaṃ sandhāya itthiliṅgavasena pārāti vuttaṃ. Nadiyāti upayogatthe sāmivacanaṃ. Nadinti hi attho. Nadiṃ ajjhottharamānaṃ sīmanti sambandho. Etthāti nadipārasīmāyaṃ. Yatthassāti ettha yattha assāti padavibhāgaṃ dassento āha 『『yattha nadiyā』』tiādi. 『『Nadiyā』』ti iminā yaṃsaddassa visayaṃ dasseti. Dhuvanāvāti ettha dhuvasaddo niccatthoti āha 『『niccasañcaraṇanāvā』』ti. Iminā dhuvena niccena sañcaraṇanāvā dhuvanāvāti vacanatthaṃ dasseti. Assāti hoti, bhaveyya vā. Nāvāya pamāṇaṃ dassento āha 『『yā』』tiādi. Tattha yāti nāvā. Pājanapurisenāti ettha pājanaṃ nāma eko nāvāya gamanūpakaraṇaviseso. So hi pajati nāvā gacchati anenāti pājananti vuccati. Jakārassa cakāraṃ katvā pācanantipi yujjateva. Tassa gāhakena purisena saddhinti attho. Sā nāvā nītāti sambandho. Uddhaṃ vā adho vāti nadiyā paṭisotaṃ vā heṭṭhāsotaṃ vā. Thenehi vāti corehi vā. Kiñcāpi haṭā, pana tathāpi avassaṃ labbhaneyyā, dhuvanāvāva hotīti yojanā. Vātena vāti mālutena vā 『『chinna』』iti sambandho. Vīcīhīti taraṅgehi. Taraṅgo hi vicittākārena cinoti vaḍḍhatīti vīcīti vuccati. Kiñcāpi nadīmajjhaṃ nītā, pana tathāpi avassaṃ āharitabbā, dhuvanāvāva hotīti yojanā. Ogateti otaritvā gate. Thalaṃ ussāritāti thalaṃ ukkhipitvā sāritā pāpitā nāvāpīti sambandho. Visaṅkhatapadarāti saṅkhatavirahitaphalakā vā. Dhuvanāvāva hotīti nimittakittanakāle niccasañcaraṇanāvattā dhuvanāvāva hotīti adhippāyo. Tatrāti 『『dhuvanāvā』』tivacane. Nimittaṃ vā sīmā vā kammavācāya gacchatīti ettha kiñcāpi na nimittaṃ kammavācāya gacchati, sīmāya pana avinābhāvato vuttaṃ 『『kammavācāya gacchatī』』ti. Tasmāti yasmāva nāvāya āgacchantāpi bhagavatā anuññātā, tasmā.

Yatthāti nadipārasīmasammananaṭṭhāne. Rukkhasaṅghāṭamayoti rukkhasamūhena kato. Padarabaddhoti phalakehi baddho. Sañcaraṇayoggoti sañcaraṇakkhamo. Pāḷiyaṃ 『『assā』』ti ṭhāne aṭṭhakathāyaṃ 『『atthī』』ti vuttattā 『『assā』』tipadassa hotīti atthoyeva daṭṭhabbo. Taṃkhaṇaññevāti tasmiṃ nimittakittakkhaṇeyeva. Rukkhaṃ chinditvā katoti sambandho. Ekapadikasetūti ekena padena gamanayoggo ekapadiko, soyeva setūti ekapadikasetu. Akappiyasetuṃ dassento āha 『『sace panā』』tiādi. Tenāti setunā. Sañcarituṃ na sakkā hotīti yojanā.

Yatthāti yasmiṃ nadipārasīmasammananaṭṭhāne. Abhimukhatittheyevāti sīmāya abhimukhatitthe eva. Dhuvanāvā vā dhuvasetu vā abhimukhatitthato īsakaṃ uddhaṃ ārohantopi adho orohantopi kappatīti dassento āha 『『sace』』tiādi. Īsakanti ekausabha dviusabhādivasena manaṃ appamattaṃ. Uddhaṃ vāti abhimukhatitthato upari vā. Adho vāti tato heṭṭhā vā. Gāvutamattabbhantareti gāvutapamāṇassa ṭhānassa abbhantare.

我來直譯這段巴利文： 140.三由旬為三由旬。以"量"這個詞排除最上詞的過度勝義。這個的.界的。正在共同決定的比丘.這是關聯語。從角量為角.這是句子結構。確實.真實,或因為。也犯罪.也犯突吉羅罪。 越過.跨越。因為說"有指示語言性"所以針對作為指示的界以陰性方式說"越過"。河的.賓格意義用屬格。意思是河。跨越河的界.這是關聯語。在這裡.在渡河界。哪裡它的.這裡顯示哪裡它的詞分析而說"哪裡河的"等。以"河的"這個顯示關係詞的範圍。固定船.這裡固定詞意為常所以說"常行船"。以此顯示以固定即常行的船為固定船的詞義。它的.是,或應是。顯示船的量而說"什麼"等。其中什麼.船。導引人.這裡導引是船的一種行進工具。因為以此船行進所以稱為導引。把j音變為c音說為導引也是適合的。意思是與執持者一起。那船被帶.這是關聯語。上或下.河的逆流或順流。或被盜.或被賊。雖然被拿走,但仍然一定可得,就是固定船.這是句子結構。或被風.或被風"切斷".這是關聯語。波浪.波濤。因為波濤以種種形狀聚集增長所以稱為波浪。雖然被帶到河中,但仍然一定應取回,就是固定船.這是句子結構。降入去.下降而去。被拉到陸地.被拉到陸地的船也.這是關聯語。分散板.或缺少組合的板。就是固定船.意思是因為在宣告標相時是常行船所以就是固定船。在那裡.在"固定船"這句話。標相或界以羯磨文行.這裡雖然標相不以羯磨文行,但因與界不可分離所以說"以羯磨文行"。因此.因為連用船來的也被世尊允許,所以。 哪裡.在渡河界共同決定處。木製.由樹群製成。板結.用木板結成。適合行走.適合行走。在聖典中說"它的"處在註釋中說"有"所以應知"它的"詞的意思就是"有"。在那一刻.在那宣告標相的剎那。砍樹而作.這是關聯語。單步橋.適合一步行走為單步,那就是橋為單步橋。顯示不適當橋而說"但如果"等。以那個.以橋。不能行走.這是句子結構。 哪裡.在哪個渡河界共同決定處。就在對面渡口.就在對界的對面渡口。固定船或固定橋從對面渡口稍微上升或下降也可以而顯示說"如果"等。稍微.以一牛區二牛區等方式少量。或上.從對面渡口上面或。或下.從那下面或。在四分之一由旬內.在四分之一由旬量的地方內。

Sahanimittakittanavidhinā sammanitabbavidhiṃ dassento āha 『『imañca panā』』tiādi. Dvīsu tīresu ṭhātumasakkuṇeyyattā vuttaṃ 『『ekasmiṃ tīre ṭhatvā』』ti. Tatoti nimittato. Attānanti nimittakittanaṃ vinayadharaṃ sandhāya vuttaṃ. Parikkhipantenāti pariyāyantena. Tassāti tattakassa paricchedassa. Sammukhaṭṭhāneti adhosote naditīre ṭhitassa nimittassa sammukhaṭṭhāne. Tatoti nimittato. Tassāti tattakassa paricchedassa. Sammukhā naditīre nimittaṃ atthīti sambandho. Saṅghaṭetabbanti sambandhitabbaṃ. Athāti nimittakittanato pacchā. 『『Sabbanimittānaṃ anto ṭhite bhikkhū hatthapāsagate katvā』』ti idaṃ sabbaṃ ekaṃ gāmakhettaṃ byāpetvā sammanitabhāvaṃ sandhāya vuttaṃ. Sace sakalaṃ gāmakhettaṃ abyāpetvā ekadese sammanitaṃ hoti, nimittato bahi ṭhite bhikkhūpi hatthapāsagate katvā sammanitabbā. Kammanti sīmasammutikammaṃ. 『『Ṭhapetvā nadi』』ntivacanassa kāraṇaṃ dassento āha 『『nadī pana baddhasīmasaṅkhyaṃ na gacchatī』』ti.

Dīpako hotīti ettha dīpoti antaradīpo. So hi yasmā jalamajjhe dippati, yasmā ca dvidhā āpo ettha sandati, tasmā dīpoti vuccati, soyeva khuddakaṭṭhena dīpako. Kakāro hi khuddakatthavācako. Tanti dīpakaṃ. Attanāti vinayadharena. Orimante ca pārimante cāti adhosote naditīre ṭhitassa nimittassa sammukhe orimante ca pārimante ca. Paratīre nimittaṃ kittetvāti sambandho. Kissa sammukhaṭṭhāne nimittanti āha 『『nadiyā orimatīre nimittassa sammukhaṭṭhāne』』ti. Tatoti nimittato. Sammukhā nimittaṃ atthīti sambandho. Pārimante ca orimante cāti paratīre uparisote ṭhitassa nimittassa sammukhe pārimante ca orimante ca. Paṭhamakittitanimittenāti orimatīre uparisote paṭhamaṃ kittitena nimittena. Ekā sīmā imassāti ekasīmo, dīpako. 『『Tīradvayañcā』』ti padamapekkhitvā 『『ekasīma』』nti sambandhitabbaṃ. Vaccamanapekkhitvā 『『ekasīmā』』tipi niccaitthiliṅgavasena pāṭho atthi.

Uddhaṃ vā adho vāti ettha vāsaddo aniyamavikappattho. Athāti tasmiṃ adhikatare satīti yojanā. Vihārasīmaparicchedanimittassa ujukamevāti sace dīpako adho adhikataro hoti, orimatīre adhosote ṭhitassa vihārasīmaparicchedanimittassa ujukameva . Sikharanti siṅgaṃ. Tañhi sikhaṃ matthakaṃ rāti gaṇhātīti sikharanti vuccati. Tatoti dīpakassa pārimantanimittato. Paratīranimittāni kittetvāti sambandho. Ayaṃ dīpakassa vihārasīmaparicchedato adho adhikatare vinicchayo. Uddhaṃ adhikatarepi iminānusārena veditabboti so na dassito. Pabbatasaṇṭhānāti pabbatena samaṃ ṭhānaṃ etissāti pabbatasaṇṭhānā.

Uddhampi adhopīti pisaddo samuccayattho. Ubhopi sikharānīti uddhaṃ sikharaṃ, adho sikharanti ubhopi sikharāni. Mudiṅgasaṇṭhānāti mūle ca agge ca tanukassa majjhe thūlassa mudiṅgassa saṇṭhānā.

Sabbapaṭhamena nayenāti uddhaṃ adhikanayassa, adho adhikanayassa, uddhaṃadhoadhikanayassa cāti sabbesaṃ nayānaṃ paṭhamena vihārasīmadīpakānaṃ samena nayena. Paṇavasaṇṭhānāti mūle ca agge ca thūlassa majjhetanukassa paṇavassa saṇṭhānā.

1. Uposathāgārādikathā

我將按照您的要求，把巴利文完整直譯成簡體中文： 與宣告標相的方法一起顯示應共同決定的方法而說"這個"等。因為在兩岸都不能站立,所以說"在一岸站立"。從那裡.從標相。自身.針對宣告標相的律藏師而說。環繞者.周邊轉者。那個.那個範圍的。在對面位置.在河流下游河岸上站立的標相的對面位置。從那裡.從標相。那個.那個範圍的。對面在河岸上有標相.這是關聯語。應結合.應連線。然後.在宣告標相之後。"在所有標相的內部站立的比丘處於手觸及範圍內"這全部是爲了顯示已遍佈一個村落區域的共同決定性。如果沒有遍佈整個村落區域而只在部分決定,則即使在標相外站立的比丘也應處於手觸及範圍內。羯磨.界限共同決定的羯磨。顯示"排除河"這句話的原因而說"河不進入已結界的數量"。 是小島.這裡島是中間島。因為在水中閃耀,因為水在這裡以兩種方式流動,所以稱為島,同樣以細小意義稱為小島。因為k是表示細小的意義。那個.那個小島。自身.以律藏師。在近岸和遠岸.在河流下游河岸上站立的標相的對面近岸和遠岸。在對岸宣告標相.這是關聯語。在什麼的對面位置標相.說"在河的近岸標相的對面位置"。從那裡.從標相。對面有標相.這是關聯語。在遠岸和近岸.在對岸上游站立的標相的對面遠岸和近岸。以第一宣告的標相.在近岸上游以第一宣告的標相。一個界限這個.一個界限,小島。考慮"兩岸"一詞,應連線為"一個界限"。不考慮變格,以陰性方式也有讀音。 上或下.這裡或字表示不確定選擇。然後.在那更高處。如果小島在下方更高,則在近岸下游站立的界限範圍標相正好。頂.角。因為頂取頭部所以稱為頂。從那裡.從小島的遠岸標相。宣告對岸標相.這是關聯語。這是關於小島在界限範圍下方更高處的判斷。對於更高處也應以此類推理解,所以未顯示。山形狀.與山相同的地方為山形狀。 上方和下方.pi字表示並列。兩個頂.上方頂,下方頂。鼓形狀.在根部和頂端細,中間粗的鼓的形狀。 以最初方法.上方增長方法、下方增長方法、上下增長方法等所有方法中最初的,以界限小島相同的方法。管形狀.在根部和頂端粗,中間細的管的形狀。 72.開始講述布薩堂等。

141.Anupariveṇiyanti ettha anusaddassa vicchatthaṃ, pariveṇasaddassa ca liṅgavipallāsabhāvaṃ dassetuṃ vuttaṃ 『『tasmiṃ tasmiṃ pariveṇe』』ti. Pariveṇasaddo hi napuṃsakaliṅgo, idha pana liṅgavipallāsaṃ katvā itthiliṅgavasena vuttaṃ. 『『Saṅketaṃ akatvā』』ti iminā asaṅketenāti padassa kiriyāvisesanattaṃ dīpeti. 『『Kammavācāyā』』ti iminā samūhanitvāti padassa karaṇaṃ dasseti.

142.Yatoti ettha topaccayassa kāraṇatthe pavattabhāvaṃ dassento āha 『『yasmā』』ti. 『『Hatthapāse』』ti iminā hatthapāsato bahi nisinne akatovassa uposatho hotīti dasseti. Assāti bhikkhuno. Vatthuvasenāti aṭṭhuppattivasena. Uposathassa pamukhassa abbhokāse vā māḷakādīsu vāti sambandho. Nimittupagā vā animittupagā vāti heṭṭhā aṭṭhasu nimittesu vuttā nimittupagā vā animittupagā vā pabbatādayo vā aññe vā kittetabbā.

Paṭhamataraṃna āgacchati, dukkaṭanti uposathe ghosiyamāne paṭhamataraṃ na āgacchati, dukkaṭaṃ. Vihārassa majjhe hotīti yojanā. Etthāti porāṇake āvāse. Tatthāti porāṇake āvāse. Asambādhoti saṅghassa nisajjaṭṭhānapahonako. Tatthāti pacchā uṭṭhite āvāse.

Sabbesaṃ nisajjaṭṭhānanti yojanā. Tatthāti therassa vihāre. Soti therassa vihāro. Etthāti tumhākaṃ vihāre. Sabbesaṃ okāso natthīti sambandho. Tatthāti taṃ asukaṃ nāma āvāsaṃ. 『『Vaṭṭatī』』ti vattabbanti yojanā. Tassāti therassa.

1. Avippavāsasīmānujānanakathā

143.Andhakavindaṃ nāmāti tassa gāmassa nāmaṃ. Tanti andhakavindaṃ. Theroti mahākassapatthero. Tatoti andhakavindato. Iminā 『『andhakavindā』』ti ettha nissakkatthe nissakkavacananti dasseti. Uposathanti tadatthe upayogavacanaṃ. Uposathatthāyāti hi attho. Andhakavindā rājagahaṃ āgamanassa kāraṇaṃ dassento āha 『『rājagahaṃ hī』』tiādi. Tattha hīti yasmā. Andhakavindā vihāraṃ anto katvā 『『aṭṭhārasa mahāvihārā』』ti vuttaṃ. Nesanti aṭṭhārasannaṃ mahāvihārānaṃ. Saṅghassa sāmaggidānatthanti ettha saṅghassa sāmaggidānaṃ attano uposathakiccaṃ siddhaṃ. Tasmā pāḷiyaṃ 『『uposathaṃ āgacchanto』』ti vuttaṃ. 『『Sippiniyaṃ nāmā』』ti iminā nadiṃ tarantoti ettha nadiyā nāmaṃ dasseti. Manaṃ vūḷhoti ettha mananti nipāto īsakatthoti dassento āha 『『īsaka』』nti. 『『Appamatta』』nti iminā 『『īsaka』』ntipadassa atthaṃ dasseti. 『『Vūḷhabhāvo』』ti iminā bhāvapaccayena vinā bhāvattho ñātabboti dasseti. Caṇḍenāti kharena. Tatthāti nadiyaṃ. Amanasikarontoti 『『caṇḍasota』』nti ābhogaṃ akaronto. Na pana vūḷhoti na pana mahāvūḷho. Udakabbhāhatānīti udakena abhiāhatāni. Assāti therassa. Allānīti tintāni.

我來直譯這段巴利文： 141.在每個居所.這裡顯示anu詞的分離義，以及居所詞的性變異而說"在那那個居所"。因為居所詞是中性，但這裡做性變異以陰性說。以"不作約定"顯示"無約定"一詞是動作修飾語。以"羯磨文"顯示"除去"一詞的工具。 142.從那.這裡顯示to詞綴表示原因而說"因為"。以"手觸"顯示在手觸之外坐的未作布薩。它的.比丘的。依事.依緣起。布薩的主要在露地或在庭院等.這是關聯語。適合作標相或不適合作標相.在下文八標相中說的適合作標相或不適合作標相的山等或其他應宣告。 不先來，突吉羅.在宣佈布薩時不先來，突吉羅。在寺院中間.這是句子結構。在這裡.在古老住處。在那裡.在古老住處。無擁擠.足夠僧團坐的地方。在那裡.在後來建的住處。 所有人的坐處.這是句子結構。在那裡.在長老的寺院。那個.長老的寺院。在這裡.在你們的寺院。沒有所有人的空間.這是關聯語。在那裡.在那某個住處。應說"可以".這是句子結構。那個的.長老的。 74.允許不離衣界的講述 143.名為安陀溫達.那個村的名字。那個.安陀溫達。長老.大迦葉長老。從那裡.從安陀溫達。以此顯示"從安陀溫達"這裡是從格用從格。布薩.為此用賓格。意思是爲了布薩。顯示從安陀溫達來（王舍城）的原因而說"因為王舍城"等。其中因為.因為。把安陀溫達的寺院包括在內說"十八大寺"。那些的.那十八大寺的。爲了給僧團和合.這裡給僧團和合是自己的布薩事成就。因此在聖典說"來布薩"。以"名為斯品尼"顯示"渡河"這裡是河的名字。稍微漂走.這裡稍微是詞，表示少量而說"少許"。以"些許"顯示"稍微"詞的意思。以"漂走性"顯示不用性詞綴也應知道性的意義。急流.猛烈。在那裡.在河。不作意.不注意"急流"。但不漂走.但不大漂走。被水擊.被水擊打。他的.長老的。潮濕.濕透。

144.Purimakammavācāti 『『sammatā sā sīmā saṅghena ticīvarena avippavāsā』』ti pure vuttā kammavācā. Ayamevāti 『『ṭhapetvā gāmañca gāmūpacārañcā』』tipadaṃ pakkhipitvā anupaññattā ayameva kammavācā. Ayanti pacchimakammavācā. Hi yasmā bhikkhunisaṅgho antogāme vasati, tasmā purimāyeva vaṭṭatīti yojanā. Yadi evanti yadi bhikkhunisaṅghassa ayaṃ pacchimakammavācā vaṭṭanaṃ siyā bhaveyya, evaṃ satīti yojanā. Soti bhikkhunisaṅgho. Etāya kammavācāyāti pacchimakammavācāya. Na labheyyāti antogāme vasanattā ticīvaraparihāraṃ na labheyya. Kiṃ na labhatiyevāti āha 『『atthi cassa parihāro』』ti. Assāti bhikkhunisaṅghassa. Dvepi sīmāyoti samānasaṃvāsakasīmā ca avippavāsasīmā cāti dvepi sīmāyo. Tatthāti bhikkhubhikkhunīsu. Tassāti bhikkhūnaṃ sīmāya. Eseva nayoti bhikkhunīnaṃ sīmaṃ ajjhottharitvāpi antopavisitvāpi bhikkhūnaṃ sīmāya sammane eseva nayo. Eteti bhikkhubhikkhuniyo. Sāmaññattā hi pulliṅgena vuttaṃ. Ettha cāti 『『ṭhapetvā gāmañca gāmūpacārañcā』』tipade ca. Saṅgaho veditabbo, kasmā? Gāmena nigamanagarānaṃ ekalakkhaṇattā.

Parikkhepokāsoti parikkhepārahokāso. Tesūti gāmagāmūpacāresu. Parihāranti cīvaravippavāsaāpattiapanayanaṃ. 『『Itī』』tiādi nigamanaṃ. Etthāti samānasaṃvāsakaavippavāsasīmāsu. Attano dhammatāyāti attano sabhāvena. Yatthāti yasmiṃ ṭhāne. Hīti saccaṃ, yasmā vā. Tassāti avippavāsasīmāya. Visunti samānasaṃvāsakasīmato pāṭekkaṃ. Tatthāti dvīsu sīmāsu. Avippavāsāyāti avippavāsasīmāya. Tanti gāmaṃ. Sāti avippavāsasīmā. Sammatāya sīmāyāti avippavāsasīmāya sammatāya satiyāti sambandho. Sammatato pacchāti vā yojanā. Nivisatīti nivāsatthāya visati pavisati. Sopīti gāmopi. Sīmasaṅkhyaṃyevāti avippāsasīmavohārameva. Adhiṭṭhitatecīvarikā bhikkhū parihāraṃ labhantīti adhippāyo. Yathā pacchā niviṭṭho gāmo sīmasaṅkhyaṃyeva gacchati, evanti yojanā. 『『Pavisissāmā』』ti gehāni katāni, 『『pavisissāmā』』ti ālayopi atthīti yojanā. Ālayopīti apekkhopi. Apaviṭṭhāti gehāni apaviṭṭhā. Gehameva chaḍḍetvāti gehaṃ chaḍḍetvā eva. Iminā gehe chaḍḍite sabbaṃ chaḍḍitamevāti dasseti. Paviṭṭhaṃ vā agataṃ vā ekampi kulaṃ atthi saceti yojanā. Ettha ca 『『ekampi kulaṃ paviṭṭhaṃ vā』』ti idaṃ navagāmaṃ sandhāya vuttaṃ. 『『Ekampi kulaṃ agataṃ vā』』ti idaṃ porāṇakagāmaṃ sandhāyāti daṭṭhabbaṃ.

Tatrāti 『『vattaṃ jānitabba』』ntivacane. Avippavāsasīmāyanti mahāsīmāya. Sā eva hi yasmā avippavāsakammavācāya bahulapayojanā hoti, tasmā avippavāsasīmāti vuccati. Itarāyāti avippavāsasīmāya. Tatthāti tāsu dvīsu sīmāsu. Nirāsaṅkaṭṭhānesu ṭhatvāti cetiyaṅgaṇādīnaṃ khaṇḍasīmāya anokāsattā vuttaṃ. Khaṇḍasīmañhi sammanantā cetiyaṅgaṇādiṭṭhānaṃ pahāya aññasmiṃ vivittokāse vihārapaccantaṃ khaṇḍitvā sammananti. Samūhanitunti avippavāsasīmaṃ samūhanituṃ. Paṭibandhituṃ na sakkhissantevāti avippavāsaṃyeva jānitvā khaṇḍasīmāya aññātattā paṭibandhituṃ na sakkhissanteva. Sīmasambhedanti khaṇḍasīmaavippavāsasīmānaṃ sambhedaṃ. Sāsanantaradhānena vāti satthu āṇāya antaradhānena vā. Sādhukaṃ panāti nikkaṅkhaṃ pana.

1. Gāmasīmādikathā

我將按照您的要求，把巴利文完整直譯成簡體中文： 144.先前羯磨文.即"由僧團以三衣決定的那界限不應離開"先前所說的羯磨文。這正是.加入"除去村落及村落周邊"一詞，不再增補，這正是羯磨文。這.後面的羯磨文。因為比丘尼僧團在村落內居住，所以先前的確可行.這是句子結構。如果如此.如果比丘尼僧團的這後面羯磨文可行，如此.這是句子結構。那個.比丘尼僧團。以這羯磨文.以後面的羯磨文。不能獲得.因為在村落內居住，不能攜帶三衣。為什麼不能獲得.說"對此有攜帶"。它的.比丘尼僧團的。兩個界限.同一居住界限和不離開界限兩個界限。在那裡.在比丘和比丘尼中。那個的.比丘的界限。正是這種方法.即使比丘尼越過界限進入內部，也正是這種比丘界限的方法。這些.比丘和比丘尼。因為共性所以以陽性說。在這裡.在"除去村落及村落周邊"一詞中。應瞭解綜合，為什麼？因為村落、集市、城市有一個特徵。 環繞空間.環繞可達空間。在那些.在村落、村落周邊。攜帶.關於三衣離開和違犯的遣除。"如此"等是結論。在這裡.在同一居住和不離開界限中。以自身本性.以自身固有特性。在哪裡.在哪個地方。因為.真實，或因為。那個的.不離開界限。分開.與同一居住界限分開。在那裡.在兩個界限中。不離開.不離開界限。那個.村落。那.不離開界限。在已決定的界限.與已決定的不離開界限相關。在決定之後.這是句子結構。居住.爲了居住而進入。那.村落。正是界限的數量.正是不離開界限的使用。有三衣居住的比丘獲得攜帶.意圖。正如後來安置的村落只進入界限的數量，這樣.句子結構。"將進入"房屋已製作，"將進入"住處也存在.這是句子結構。住處也.期待也。未進入.房屋未進入。僅僅拋棄房屋.僅僅拋棄房屋。以此顯示拋棄這房屋即全部已拋棄。已進入或未去的，是否有一個家族.這是句子結構。在這裡"已進入一個家族"是指新村落。"未去一個家族"應理解為指古老村落。 在那裡.在"應知道行為"一詞中。不離開界限.大界限。因為對不離開羯磨文使用廣泛，所以稱為不離開界限。另一個.不離開界限。在那裡.在那兩個界限中。站在無憂慮處.因為在佛塔場地等處的殘缺界限沒有空間，所以說。在決定殘缺界限時，捨棄佛塔場地等處，在另一個清凈空間的寺院邊界殘缺。消除.消除不離開界限。不能連線.已知不離開界限，因為在殘缺界限中不被瞭解，所以不能連線。界限混合.殘缺界限和不離開界限的混合。以佛法滅絕.以佛陀命令滅絕。善哉地.確實地。 76.村落界限等講述

1. Uposathakammassa visuṃ gahitattā sesakammavasena samānasaṃvāsakatā gahetabbā gobalibaddanayena vā pārisesanayena vā. Tanti samānasaṃvāsaekūposathabhāvaṃ. 『『Aparicchinnāyā』』ti iminā aṭṭhapitāyāti ettha ṭhapadhātuyā adhippāyatthaṃ dasseti. Gāmaṃ vā nigamaṃ vāti ettha nagaraṃ kena saṅgahitanti āha 『『gāmaggahaṇena cetthā』』tiādi. Tattha etthāti 『『gāmaṃ vā nigamaṃ vā』』ti pāṭhe, gāmaggahaṇenāti sambandho. Atha vā etthāti gāmanigamanagaresu, nagarampīti sambandho. Gāmādīnaṃ paricchedaṃ vitthārena dassento āha 『『tatthā』』tiādi. Tattha tatthāti gāmanigamanagaresu. Gāmabhojakāti gāmaṃ bhuñjantīti gāmabhojakā. Balinti karaṃ. So hi taṃ nissāya gāmabhojakā balanti jīvanti anenāti balīti vuccati. Yampi ekaṃ padesaṃ paricchinditvā detīti yojanā. Gāmakhetteti rañño āṇā khipiyati etthāti khettaṃ, gāmoyeva khettaṃ gāmakhettaṃ, tasmiṃ. Ayampīti ayaṃ padesopi. Sopīti padesopi. Visuṃgāmo nāmāti yojanā. Sopi visuṃgāmo gāmasīmā hotiyevāti yojanā. Visuṃ paricchinditvā dinno gāmo visuṃgāmo. Tasmāti yasmā visuṃ gāmo hoti, tasmā. Sā cāti visuṃgāmasīmā ca. Itarāti visuṃgāmasīmato aññā pakatigāmanagaranigamasīmā cāti yojanā.

Evanti 『『asammatāya bhikkhave』』tiādinā pāṭhena. Tanti sīmaparicchedaṃ. Aparicchinneti rājūhi aparicchinne. 『『Aṭavipadese』』ti iminā natthi gāmo etthāti agāmakoti vacanatthassa sarūpaṃ dasseti. Vijjhāṭavisadiseti vigataṃ aggino jhāyanametthāti vijjhā, corādayo manusse ābhuso ṭavanti pīḷayanti etthāti āṭavi. Vijjhā ca sā āṭavi ceti vijjhāṭavi, tāya sadise vijjhāṭavisadise. Ettha purimanaye gāmādīhi āsanno vā hotu, anāsanno vā tehi aparicchinno aṭavipadeso gahetabbo. Pacchimanaye dūro manussānaṃ anāgamanapatho āṭavipadeso gahetabboti ayametesaṃ viseso. Assāti bhikkhuno. Samantāti samantato. Ayaṃ sīmāti ayaṃ sattabbhantarasīmā. Tatthāti sattasu abbhantaresu. Samantā ṭhitassa vā nisinnassa vā abbhantare antokoṭṭhāse jātaṃ abbhantaraṃ aṭṭhavīsahatthapamāṇaṃ.

Yā kāci nadī asīmāva hotīti sambandho. Nadīsīmalakkhaṇapattāti nadīsīmalakkhaṇaṃ pattā. Iminā sīmalakkhaṇaṃ apattā nadī bandhiyamānā sīmāva hotīti dasseti. Sāvadhāraṇena 『『attano sabhāvenevā』』ti iminā bhikkhūnaṃ bandhanabhāvenāti atthaṃ nivatteti. Etthāti nadiyaṃ. Etthāti jātassarasamuddesu. Yena kenacīti antamaso tiracchānagatenapi yena kenaci. Khaṇitvā akato sayaṃjātoti sambandho. Idaṃ hetuantogadhavisesanaṃ. Khaṇitvā akatattāti hi attho. Sayaṃjātoti sayameva jātoti evakāro yojetabbo. Tena vuttaṃ 『『yena kenaci khaṇitvā akato』』ti. Sobbhoti saṃ ubhoti padavibhāgo kātabbo. Tattha saṃsaddo samantatthavācako, ubhasaddo pūraṇatthavācako. Tasmā samantato āgatena udakena ubhati pūrati etthāti sobbhoti vacanattho kātabbo. Tena vuttaṃ 『『samantato āgatena udakena pūrito tiṭṭhatī』』ti.

我來將這段巴利文直譯成簡體中文： 147. 由於布薩羯磨已單獨獲取，其餘羯磨應依同住性而取，或依牛群之法，或依剩餘之法。"此"指同住與一布薩性。"未確定"之語，於此顯示"未建立"之根本意義。關於"村或鎮"，以何攝取城市？故說"於此以村之攝取"等。其中"於此"，即在"村或鎮"之經文中，與"以村之攝取"相連。或者"於此"即在村鎮城市中，與"城市也"相連。為詳細顯示村等之界限而說"于其中"等。其中"于其中"即在村鎮城市中。村主即享用村莊者為村主。"賦稅"即貢賦。因依此而活，村主以此得以生存，故稱為賦稅。"若劃定某一區域而給予"為其語法關係。在村田中，王之命令所及之處為田，村即是田為村田，于其中。"此也"即此區域也。"彼也"即區域也。"名為別村"為語法關係。"彼也成為村界"為語法關係。單獨劃定而給予之村為別村。"因此"，即因為是單獨之村，所以。"此及"即別村界及。"其他"即除別村界外的其他原有村鎮城市界的語法關係。 "如是"即以"諸比丘，在未許可"等經文。"此"即界限。"未劃定"即諸王未劃定。以"曠野處"顯示"無村於此為無村"之詞義本質。"如荒蕪曠野"，即無火燃燒於此為荒蕪，盜賊等在此極度壓迫眾人為曠野。荒蕪與曠野即荒蕪曠野，與其相似為如荒蕪曠野。在此前說，不論是否接近村等，應取其未劃定的曠野處。后說應取遠離人跡不可往的曠野處，此為二者之差異。"其"即比丘。"周"即周圍。"此界"即此七個範圍之界。"于其中"即在七個範圍中。"範圍"即立者或坐者四周內部所生之內部，為二十八肘之量。 任何河流皆為非界，此為關聯。"達到河界相"即達到河界之特徵。由此顯示未達界相之河若結界即成為界。由"限定詞"與"以自性"二語遮遣"以諸比丘結界"之義。"於此"即于河中。"於此"即于天然湖海中。"任何"即乃至包括畜生在內之任何。"非掘而成之自然生"為語法關係。此為包含因的限定語，因為是非掘而成之義。"自然生"即自然而生，應加"只是"一詞。故說"任何非掘而成"。"水坑"應分析為"sam""ubha"二詞。其中"sam"表示"遍"義，"ubha"表示"充滿"義。因此應解釋為：由四面八方而來的水在此充滿，故稱"水坑"。故說"由四面八方而來的水充滿而住"。

Tatthāti nadīsamuddajātassaresu, ādhāre bhummaṃ. Yaṃsaddo ṭhānavisayoti āha 『『yaṃ ṭhāna』』nti. Majjhimassāti thāmamajjhimassa. Vakkhati hi 『『thāmamajjhimenā』』ti. 『『Samantato』』ti iminā samantāti ettha nissakkatthe nissakkavacananti dasseti. 『『Udakukkhepenā』』ti iminā udakukkhepāti ettha karaṇatthe nissakkavacananti dasseti. Udakaṃ ukkhipitvā khipiyati etthāti udakukkhepo. 『『Paricchinna』』nti iminā pāṭhasesaṃ dasseti. Akkhadhuttāti ettha akkhoti pāsako. So hi akati kuṭilaṃ gacchati anenāti akkhoti vuccati, dhavanti mariyādamatikkamma kīḷādipasutaṃ gacchantīti dhuttā, akkhesu dhuttā akkhadhuttā . Dāruguḷanti sāradārumayaṃ guḷaṃ. 『『Vālukaṃ vā』』ti iminā 『『udakukkhepā』』ti ettha upalakkhaṇaṃ dasseti. Yatthāti yasmiṃ padese. Ayanti padeso. Tassāti udakukkhepassa.

Etthāti nadīsamuddajātassaresu. Mukhadvāranti samuddādīnaṃ mukhasaṅkhātaṃ dvāraṃ. Sabbatthāti sabbāya nadiyaṃ. Theravādaṃ dassento āha 『『yaṃ panā』』tiādi. 『『Yojanaṃ…pe… vaṭṭatī』』ti yaṃ pana vacanaṃ mahāsumattherena vuttanti yojanā. Tatrāpīti yojananadiyampi. Paṭikkhittākāraṃ vitthārento āha 『『bhagavatā hī』』tiādi. Nadiyā pamāṇanti nadiyā gambhīrapamāṇameva, na āyāmavitthārapamāṇanti attho. 『『Na yojanaṃ vā addhayojanaṃ vā』』ti vacanampi idameva sandhāya vuttanti daṭṭhabbaṃ. Kiñcāpi āyāmavitthārapamāṇaṃ na vuttaṃ, pabhavato pana yāva mukhadvārā āyāmavitthāravasena kammaṃ kātuṃ pahonakanadīyeva gahetabbāti daṭṭhabbā. Yā nadīti sambandho. Imassa suttassāti 『『timaṇḍala』』ntiādikassa imassa suttassa. Pabhavatoti samudāgamato. Etthāti nadiyaṃ. Sabbehi bhikkhūhi ṭhapetabboti sambandho. Tatoti ekaudakukkhepato.

Kittakā paripuṇṇā hotīti āha 『『samatitthikā』』ti. Titthena samaṃ paripūratīti samatitthikā. Udakasāṭikaṃ nivāsetvāpīti pisaddo 『『anivāsetvāpī』』ti dasseti. Udakasāṭikaṃ anivāsentopi vatthena avinābhāvato aññaṃ nivāsetvāti attho gahetabbo. Nāvāya ṭhatvā kariyamāne kiṃ gacchantiyāpi nāvāya kātuṃ vaṭṭatīti āha 『『gacchantiyā panā』』tiādi. 『『Kasmā』』tiādinā kāraṇaṃ dasseti. Hīti yasmā. Tanti udakukkhepamattaṃ. Evaṃ sati…pe… anusāvanā hoti, tasmā gacchantiyā nāvāya kātuṃ na vaṭṭatīti yojanā. 『『Tasmā』』tiādinā laddhaguṇaṃ dasseti. Na kevalaṃ nāvāyamevāti dassento āha 『『antonadiya』』ntiādi.

Rukkhassāti antonadiyaṃ jātassa rukkhassa. Sākhā vā patiṭṭhitāti sambandho. Sīmaṃ vā sodhetvāti vihārasīmagāmasīmāsu ṭhitānaṃ hatthapāsānayanabahikaraṇavasena sīmaṃ vā sodhetvā. Jātarukkhassa paviṭṭhasākhāya vā pārohe vāti sambandho. Assāti bahinaditīre jātarukkhassa. Tatthāti khāṇuke.

Tassāti pāsāṇadīpakassa. Pubbe vuttappakāreti pubbe nadīnimittaṭṭhāne 『『anvaddhamāsa』』ntiādinā (mahāva. aṭṭha. 138) vuttappakāre. Soti pāsāṇadīpako. Puna soti pāsāṇadīpakoyeva. Hīti saccaṃ, yasmā vā.

我來將這段巴利文直譯成簡體中文： "于其中"即在河海天然湖中，處所之位格。"彼"字表示處所範圍，故說"彼處"。"中等"即體力中等。因后將說"以體力中等"。以"周圍"顯示"周"為從格離格詞。以"擲水"顯示"擲水"為具格工具詞。水被擲向此處為擲水。以"劃定"顯示經文省略。"賭徒"中，"骰"即骰子。因以此曲行故稱為骰，超越界限而行於賭博等為賭徒，于骰上為賭徒即骰賭徒。"木球"即以堅木所製之球。以"或沙"顯示"擲水"為譬喻。"何處"即於何處。"此"即此處。"其"即擲水。 "於此"即在河海天然湖中。"口門"即稱為海等之口的門。"一切處"即于整條河中。為顯示長老說而說"然而"等。"一由旬...可以"，即摩訶須摩長老所說之語為其語法關係。"于彼也"即於一由旬河中也。為詳說否定之相而說"因為世尊"等。"河之量"即只是河之深度量，非長寬量之義。"非一由旬或半由旬"之語應視為只針對此義而說。雖然未說長寬量，但應知從發源至河口，應取能夠依長寬而作羯磨之河。"凡河"為語法關係。"此經"即"三圓"等此經。"從發源"即從源頭。"於此"即于河中。"應由一切比丘建立"為語法關係。"從彼"即從一擲水處。 "多少為充滿"而說"與岸齊"。與岸平等充滿為與岸齊。"著水浴衣也"之"也"字顯示"不著也"。不著水浴衣也，因與衣不能分離，應理解爲著其他衣之義。若立於船上作羯磨，為何行進之船不可作？故說"然而行進"等。以"為何"等顯示理由。"因"即因為。"彼"即擲水量。如是則...宣告成就，故行進之船不可作為語法關係。以"故"等顯示所得功德。為顯示不僅在船上，而說"河內"等。 "樹"即生於河內之樹。"枝或住立"為語法關係。"或清凈界"即通過使住于寺界村界者出離掌觸之外而清凈界。"生樹之入枝或氣根"為語法關係。"其"即生於河外岸之樹。"于其中"即于柱上。 "其"即石島。"如前所說方式"即前在河之標相處所說"每半月"等方式。"彼"即石島。又"彼"即只是石島。"實"即確實，或者因為。

Āvaraṇanti pāḷiṃ. Tanti āvaraṇaṃ. Āvaraṇena vā koṭṭhakabandhena vā hetubhūtena, pacchijjatīti sambandho. Koci āvaraṇappadeso ajjhotthariyatīti sambandho. Tatthāti āvaraṇappadese. Hīti saccaṃ, yasmā vā. 『『Heṭṭhāpāḷi baddhā』』ti idaṃ nadiṃ vināsetvā taḷākakaraṇākāradassanaṃ. Etthāti nadiyaṃ, taḷāke vā. Chaḍḍitamodakanti taḷākarakkhanatthaṃ ekena vārimaggena chaḍḍitaṃ udakaṃ. Deve avassanteti dubbuṭṭhikālattā vassantakālepi deve avassante. Sāti nadito nīhaṭamātikā. Kālantarenāti aññena kālena. Uppatitvāti gāmanigamānaṃ upari patitvā. Pavattatīti pubbe vuttapakāre vassakāle cattāro māse abbhocchinnā sandati. Vihārasīmanti vihārasambandhaṃ baddhasīmaṃ.

Samuddepīti pisaddo nadimapekkhati. Tatthāti padese. Otaritvāti heṭṭhā taritvā. 『『Osaritvā』』tipi pāṭho, ayamevattho. Saṇṭhahantīti udakena samaṃ tiṭṭhanti. Soti padeso. Udakantatoti udakakoṭito. Tatthāti samudde. Bādhatīti pīḷayati. Tesūti nāvāaṭṭakesu. Tanti piṭṭhipāsāṇaṃ. Ūmiyoti vīciyo. Tā hi paraṃparāvasena uggantvā saviññāṇakāviññāṇake miyanti hiṃsanti, anto pakkhipantīti vā ūmiyoti vuccanti. Tatthāti piṭṭhipāsāṇe. Hīti saccaṃ, yasmā vā. Udakeneva piṭṭhipāsāṇo ottharīyatīti yojanā. Soti dīpakapabbato. 『『Dūre』』ti vatvā tassa pamāṇaṃ dassento āha 『『macchavadhānaṃ anāgamanapathe』』ti. Macchavadhānanti kevaṭṭānaṃ. Te hi yasmā macche hananti, tasmā macchavadhāti vuccanti. 『『Macchabandhāna』』ntipi pāṭho. Macche bandhantīti macchabandhāti vacanattho kātabbo. Anāgamanapatheti yattha gantvā tadaheva paccāgantvā na āgamanapathike dese. Natthi āgamanapatho etthāti anāgamanapatho, deso. Tasmiṃ 『『agamanapathe』』tipi pāṭho, so ayutto. Kasmā? Agamanapathassa nādhippetattā. Gantvā hi puna anāgamanapathoyevādhippeto. Tesanti macchavadhānaṃ. Gamanapariyantassāti gamanakoṭiyā . Oratoti orabhāge ṭhito dīpako vā pabbato vāti yojetabbo. Tatthāti orabhāge ṭhitesu dīpakapabbatesu. Ottharitvāti pakatiudakena ottharitvā. Tatthāti ottharitvā ṭhite samudde.

Karontehipi kātabbanti sambandho. Yatthāti yasmiṃ sare. Ayanti ayaṃ saro, na jātassaro hoti. Ayaṃ saro gāmakhettasaṅkhyameva gacchatīti yojanā. Tatthāti sare. Yattha panāti yasmiṃ sare pana. Tassāti jātassarassa. Tatthāti padese. Sace gambhīraṃ udakaṃ hotīti yojanā. Tatthāti aṭṭake. Etthāti jātassare, ṭhitesu piṭṭhipāsāṇadīpakesūti yojanā. Pahonakajātassaroti saṅghakammaṃ kātuṃ pahonako jātassaro. 『『Sukkhatī』』ti vatvā tadeva samatthetuṃ vuttaṃ 『『nirudako』』ti. Tatthāti jātassare. Sace nirudakamattena gāmakhettaṃ gacchati. Kadā gacchatīti āha 『『sace panetthā』』tiādi. Tattha etthāti jātassare. Pokkharaṇīādīnīti ettha ādisaddena udakamātikādayo saṅgaṇhāti. Yadā khaṇanti, tadāti pāṭhaseso yojetabbo. 『『Taṃ ṭhāna』』nti vuttepi na khaṇanaṭṭhānameva gahetabbaṃ, 『『etthā』』ti sāmaññato vuttattā sabboyeva jātassaro gahetabbo. Na kevalaṃ ajātassaramattaṃ hoti, atha kho gāmakhettanti āha 『『gāmasīmāsaṅkhyameva gacchatī』』ti.

我來將這段巴利文直譯成簡體中文： "障礙"即經文。"彼"即障礙。由障礙或門屋之結為因，而斷絕為語法關係。某障礙處被覆蓋為語法關係。"于其中"即于障礙處。"實"即確實，或者因為。"下經已結"此顯示破壞河流而造池之相。"於此"即于河中或池中。"棄水"即為護池而由一水道棄出之水。"天不雨時"即因少雨時期，即使在雨季天亦不雨。"彼"即從河引出的水道。"隨時"即其他時候。"躍上"即躍至村鎮之上。"流動"即如前所說方式在雨季四個月不間斷流動。"寺界"即與寺相關之結界。 "于海也"之"也"字關涉河。"于其中"即于處所。"渡下"即渡至下方。"流下"亦是一種讀法，義同。"止住"即與水平住。"彼"即處所。"水邊"即水際。"于其中"即于海中。"妨害"即壓迫。"于彼等"即于船與木架。"彼"即背石。"波"即浪。因彼等以相續方式上升而殺害有情無情，或投入內部，故稱為波。"于其中"即于背石。"實"即確實，或者因為。背石被水覆蓋為語法關係。"彼"即島山。說"遠"后，為顯示其量而說"漁夫不到之處"。"漁夫"即捕魚者。因彼等殺魚，故稱為漁夫。"捕魚者"亦是一種讀法。應解釋為：繫縛魚者為捕魚者。"不到之處"即去了當天不能返回之處。無有來路於此為不來路，即處所。于其中。"不去路"亦是一種讀法，不妥。為何？因不意指不去路。因去後不能返回之路才是所要表達的。"彼等"即漁夫。"行程終點"即行程邊際。"此岸"應與"住於此岸之島或山"相連。"于其中"即于住於此岸之島山。"覆蓋"即被平常水覆蓋。"于其中"即于被覆蓋而住之海。 "作者也應作"為語法關係。"於何處"即於何池。"此"即此池，非天然池。此池歸入村田之數為語法關係。"于其中"即于池。"然於何處"即然於何池。"其"即天然池。"于其中"即于處所。"若有深水"為語法關係。"于其中"即于木架。"於此"即于天然池，住立之背石島為語法關係。"足夠之天然池"即足以作僧羯磨之天然池。說"乾涸"后，為證成此義而說"無水"。"于其中"即于天然池。若以無水而歸入村田。何時歸入？故說"然若於此"等。其中"於此"即于天然池。"蓮池等"中，"等"字攝取水道等。應加"當挖掘時"為省略語。即使說"彼處"，亦不應只取挖掘處，因"於此"一般而說，應取整個天然池。不僅是非天然池而已，而且歸入村田，故說"歸入村界之數"。

Nanti jātassaraṃ. Pūretvāti mattikādīhi pūretvā. Pāḷinti āvaraṇaṃ. Sabbameva nanti sakalameva taṃ jātassaraṃ. Loṇīpīti pisaddena na kevalaṃ sobbhoyeva jātassarasaṅkhyaṃ gacchati, atha kho loṇīpīti dasseti. Udakaṭṭhānokāseti udakassa ṭhāne okāse.

148.Sīmāya sīmaṃ sambhindantīti ettha 『『sīmāya sīma』』nti padānaṃ sambandhāpekkhattā tesaṃ sambandhaṃ dassetuṃ vuttaṃ 『『attano paresa』』nti. 『『Baddhasīma』』nti iminā 『『sīma』』nti sāmaññato vuttepi visesato baddhasīmāyeva gahetabbāti dasseti. Tamevatthaṃ vitthārento āha 『『sace hī』』tiādi. Saṃsaṭṭhaviṭapāti aññamaññaṃ āsannattā saṃsaṭṭho viṭapo etesanti saṃsaṭṭhaviṭapā. 『『Saṃsaṭṭhaviṭapā』』ti idaṃ upalakkhaṇamattaṃ, mūlānipi saṃsaṭṭhāniyevāti daṭṭhabbaṃ. Tesūti dvīsu rukkhesu. Vihārasīmā cāti porāṇakavihārasīmā ca. Anto katvāti sīmāya anto katvā. Atha pacchāti ettha 『『pacchā』』ti iminā athasaddassatthaṃ dasseti. Evaṃ ke akaṃsūti āha 『『evaṃ chabbaggiyā akaṃsū』』ti. Tenāti karaṇena.

Ajjhottharaṇākāraṃ dassento āha 『『paresa』』ntiādi. Tassāti baddhasīmāya. Padesanti bhikkhūhi kammaṃ kātuṃ pahonakaṃ ekadesaṃ. Antamaso ekassapi bhikkhuno ṭhatvā adhiṭṭhānuposathaṃ kātuṃ pahonakaṃ padesaṃ. Kammaṃ kātuṃ appahonakapadesaṃ anto karitvā bandhantā sīmāya sīmaṃ sambhindanti nāma. Sīmāya upacāroti pacchā bandhitabbāya sīmāya upacāro. 『『Vaḍḍhanto sīmāsaṅkaraṃ karotī』』ti iminā sace avaḍḍhanako pāsāṇo hoti, dvinnampi sīmānaṃ nimittaṃ kātuṃ vaṭṭatīti dasseti.

1. Uposathabhedādikathā

2. Pannarasikassa pubbakiccassa pāḷiyaṃ āgatattā cātuddasikasseva pubbakiccaṃ dassento āha 『『ajjuposatho cātuddaso』』ti.

『『Adhammena vagga』』ntiādīsu vinicchayo evaṃ veditabboti yojanā. Adhammena vagganti ettha adhammaṃ nāma ekasmiṃ vihāre catunnaṃ bhikkhūnaṃ suttuddesauposathamakatvā pārisuddhiuposathakaraṇañca tiṇṇaṃ pārisuddhiuposathamakatvā suttuddesakaraṇañca. Vaggaṃ nāma sabbeva asannipatitvā ekassa chandapārisuddhiharaṇaṃ. Chandapārisuddhi nāma saṅghamajjhaṃyeva āgacchati, na gaṇamajjhaṃ, na puggalassa santikaṃ. Adhammena samagganti ettha adhammaṃ vuttanayameva. Samaggaṃ nāma sabbesaṃ sannipatanaṃ. Dhammena vagganti ettha dhammaṃ nāma catunnaṃ suttuddesauposathakaraṇañca tiṇṇaṃ pārisuddhiuposathakaraṇañca. Vaggaṃ vuttanayameva.

1. Pātimokkhuddesakathā

我來將這段巴利文直譯成簡體中文： "彼"即天然池。"填滿"即以泥土等填滿。"柵欄"即障礙。"一切彼"即整個天然池。"鹽池也"之"也"字顯示不僅水坑歸入天然池之數，鹽池也是。"水處空間"即水之處所空間。 148. "以界破界"中，因"以界界"二詞需要關聯，為顯示其關聯而說"自他"。以"結界"顯示雖然"界"一般而說，但特指結界應當領會。為詳說此義而說"若實"等。"枝相連"即因互相靠近而枝相連者為枝相連。"枝相連"此僅為比喻，應知根也是相連的。"于彼等"即于兩樹。"寺界及"即古寺界及。"置於內"即置於界內。"然後"中，以"后"顯示"然"字之義。如是誰作？說"如是六群比丘作"。"由彼"即由彼作。 為顯示覆蓋之相而說"他"等。"其"即結界。"處所"即足以比丘作羯磨之一處。乃至足以一比丘住立作自恣布薩之處所。將不足以作羯磨之處所置於內而結界者，名為以界破界。"界之鄰域"即后當結之界之鄰域。以"增長作界雜亂"顯示若是不增長之石，可作兩界之標相。 77. 布薩破壞等論 149. 因十五日布薩之前行已出現于經文，故只顯示十四日布薩之前行而說"今日布薩十四日"。 于"非法別眾"等中，判定應如是知為語法關係。"非法別眾"中，非法即在一寺中四比丘不作誦經布薩而作清凈布薩，及三比丘不作清凈布薩而作誦經。別眾即不是全體集合而取一人之慾清凈。欲清凈只來到僧團中，不到眾中，不到個人處。"非法和合"中，非法如前所說。和合即一切人集合。"如法別眾"中，如法即四比丘作誦經布薩及三比丘作清凈布薩。別眾如前所說。 78. 波羅提木叉誦論

150.Imaṃnidānanti pātimokkhassa imaṃ nidānaṃ. Sutā kho panāti ettha suyyitthāti sutā, suyyassantīti vā sutā, pārājikuddesādayo. Sutā ca sutā ca sutāti sarūpekaseso kātabbo. Avasesanti nidānuddesādito avasesaṃ pārājikuddesādi. Sutenāti sutasaddena. 『『Atthe asambhavato sadde vuttavidhānaṃ hotī』』ti hi paribhāsato 『『sutenā』』ti ettha saddova gahetabbo. Tena nayenāti tena nidānuddesanayena.

Aṭavimanussabhayanti aṭaviyaṃ nivasantassa manussassa bhayaṃ, vanacarakabhayanti attho. Rājantarāyotiādīsu evaṃ viseso veditabboti yojanā. Davadāhoti dāyaṃ dahatīti davadāho ākārassa rassaṃ, yakārassa ca vakāraṃ katvā. Nanti bhikkhuṃ. Ekaṃ vā bhikkhunti yojanā. Paṭhamo vā uddesoti nidānuddeso. Etthāti pañcasu uddesesu. Yasminti uddese. Sopīti uddesopi. Suteneva sāvetabboti sutapadeneva saṅghassa sāvetabboti evasaddo 『『na vitthārenā』』ti dasseti.

Anajjhiṭṭhāti ettha upasaggavasena isudhātussa icchākantito aññamatthaṃ dassento āha 『『anāṇattā, ayācitā vā』』ti. Ettha 『『anāṇattā』』ti idaṃ therena anāṇattabhāvaṃ sandhāya vuttaṃ . 『『Ayācitā』』ti idaṃ sammutiladdhena navakena ayācitabhāvaṃ sandhāya vuttanti daṭṭhabbaṃ. Etthāti 『『anajjhiṭṭhā dhammaṃ bhāsantī』』ti vacane. Dhammajjhesaketi dhammakathanatthāya ajjhesatīti dhammajjhesako, tasmiṃ. Āpucchitvā vā tena saṅghattherena yācito hutvā vāti yojanā. Vārapaṭipāṭiyāti vārānukkamena. Dehīti vāti ettha iti-vā-saddo 『『bhaṇa』』 itipadena ca 『『kathehi』』 itipadena ca yojetabbo. 『『Bhaṇa』』 iti vā 『『kathehi』』iti vā 『『dehi』』iti vā vattabbāti yojanā . Tīhipi vidhīhīti osāraṇakathanasarabhaññasaṅkhātehi tīhi sajjanehi. Ettha ca suttassa osāriyate uccāriyate osāraṇaṃ, atthassa kathiyate kathanaṃ, suttassa ca tadatthassa ca sarena bhaṇiyate sarabhaññaṃ. Osārehīti suttaṃ uccārehi. Kathehīti atthaṃ kathehi. Sarabhaññanti suttassa ca tadatthassa ca sarena bhaṇanaṃ. Nanti saddhivihārikaṃ. Sajjhāyaṃ adhiṭṭhahitvāti 『『sajjhāyaṃ karomī』』ti adhiṭṭhahitvā. Etthāti ajjhesanaṭṭhāne.

Nissitaketi saddhivihārikādayo. Soti saṅghatthero, 『『vattabbo』』tipade kammaṃ, 『『vadatī』』tiādīsu padesu kattā. Āraddhanti saṅghena āraddhaṃ. Ṭhapetvāti dhammasavanaṃ ṭhapetvā. Osāretvāti paṭhamaṃ suttaṃ osāretvā. Puna kathentenāti pacchā atthaṃ kathentena. Aṭṭhapetvāyeva vāti suttassa ca atthassa ca antarā aṭṭhatvā eva vā. Kathetabbanti atthajātaṃ kathetabbaṃ. Kathentassa…pe… nayoti paṭhamaṃ atthaṃ kathetvā puna suttañca atthañca sarena bhaṇantassa puna āgatepi eseva nayoti attho.

Upanisinnakathāyapīti samīpe nisinnena kathāyapi. Tenāti saṅghattherena. Vattuṃ vaṭṭatīti visesetvā vattuṃ vaṭṭati. Tenāti manussehi jānanabhikkhunā. Saṅghatthero bhaṇati, tuṇhī vā hotīti sambandho. 『『Pucchantī』』ti vutteti yojanā. Anumodanādīsupītiādisaddena dhammakathādayo saṅgaṇhāti. Saṅghatthero anujānātīti sambandho. Sabbatthāti sabbesu vihāraantaragharesu.

我來將這段巴利文直譯成簡體中文： 150. "此因緣"即波羅提木叉之此因緣。"已聞"中，已聞即被聽聞，或將被聽聞，如波羅市開別等。"已聞及已聞"應作同形並列。"余"即因緣誦等之餘，如波羅市開別等。"以已聞"即以已聞之詞。因"若義不成立，則有言說之規定"之格言，故此處應取言說本身。"以彼道理"即以彼因緣誦道理。 "林野人畏"即住于林野之人之畏，義即林行者畏。"王之障礙"等中，應如是了知其差異。"薪燃"即焚燒樹林，略音縮短，並轉換字母。"彼"即比丘。"或一比丘"為語法關係。"第一誦"即因緣誦。"於此"即五誦中。"某"即誦。"彼"即誦。"唯以已聞"即唯以已聞之詞告知僧團，"如此"顯示非詳細敘述。 "不命"中，以字首顯示欲求詞根之不同義，故說"非命令"或"非請求"。此中"非命令"係指長老之無命令狀態。"非請求"應理解為以世俗得來之新人之無請求狀態。"於此"即"不命說法"之語中。"法主"即為說法義而請求者。"已請問"即已由僧團長老請求或已請問。"輪次第"即依輪次。"給予"中，"如此"字應與"說"、"言說"字連線。應可說"說"或"言說"或"給予"。"以三種"即以三種：匯入、言說、聲音誦說。此中，經之匯入即誦出，義之言說即解說，經與彼義之聲音誦說。"匯入"即誦經。"言說"即解說義。"聲音誦說"即經與彼義之聲音誦說。"彼"即上座弟子。"發誓共習"即發誓"我將共習"。"於此"即請求處。 "依止者"即上座弟子等。"彼"即僧團長老，"應說"為受動詞，"說"等為主動詞。"已開始"即僧團已開始。"除去"即除去聞法。"匯入"即首先匯入經。"復說者"即后解說義。"未停止而"即經與義之間未停止。"應說"即應說諸義。"說者之道理"即首先解說義，複次以聲音誦說經與義，即使再來亦如此。 "近坐說中"即近處共坐之說中。"由彼"即僧團長老。"得說"即得特別說。"由彼"即被人知曉之比丘。僧團長老說，或默然，與"問"字相連。"已說"為語法關係。"隨喜等中"之"等"字攝取法說等。"僧團長老允許"為語法關係。"一切處"即一切寺院內外處所。

Sajjhāyanti sayaṃ issarena ayanaṃ uccāraṇaṃ, kenaci anajjhiṭṭho sayaṃ adhiissarena ayanaṃ uccāraṇanti attho. Theroti saddhivihāro thero. Vissamissāmīti khedavirahitaṃ gamissāmi. Āpucchitabbanti paṭhamatherampi puna āgatattherampi āpucchitabbaṃ. Ekena saṅghattherena anuññātenāti sambandho. Aññasmīnti anuññātattherato aññasmiṃ thereti sambandho. Tanti puna āgataṃ theraṃ. Attānaṃsammanitabbanti ettha paccatte upayogavacananti āha 『『attā sammanitabbo』』ti . Kiṃ sammatena parisaṃ anoloketvā pucchitabboti āha 『『pucchantena panā』』tiādi.

153.Meti mayhaṃ. Itoti puggalato, uppannoti sambandho. Puramhākanti padassa pure amhākanti padacchedaṃ katvā puresaddo paṭhamatthoti āha 『『paṭhamaṃ amhāka』』nti. Paṭikaccevasaddo pagevapariyāyo, 『『paṭhamataramevā』』ti iminā tassa atthaṃ dasseti. Bhūtamevāti vijjamānameva, tathameva vā.

1. Adhammakammapaṭikkosanādikathā

154.Adhammakammanti abhūtakammaṃ. Paṭikkositunti ettha kusadhātu apanayanatthoti āha 『『vāretu』』nti. Diṭṭhinti laddhiṃ. Tesanti catunnaṃ pañcannaṃ. Yathāti yenākārena bhaṇiyamāneti yojanā. Na suṇantīti aññe bhikkhū na suṇanti. Therādhīnanti therena adhīnaṃ ābandhanti attho. Therāyattanti therena āyattaṃ, therassa santakanti attho. Etthāti pātimokkhuddese.

1. Pātimokkhuddesakaajjhesanādikathā

155.Navavidhañcāti divasavasena tividhaṃ, kārakavasena tividhaṃ, kattabbākāravasena tividhañcāti navakoṭṭhāsañca, navapakārañca vā. Catubbidhanti 『『adhammena vagga』』ntiādikaṃ catubbidhaṃ. Duvidhanti bhikkhubhikkhunīvasena duvidhaṃ. Navavidhanti bhikkhupātimokkhe pañcavidhaṃ, bhikkhunipātimokkhe catubbidhanti navavidhaṃ. Etthāti 『『yo tattha bhikkhu byatto paṭibalo』』ti pāṭhe. Suvisadāti suṭṭhu byattā, suddhā vā. Ettakampīti pisaddo garahāyaṃ, adhike kā nāma kathāti dasseti.

Sāmantā āvāsāti ettha upayogatthe nissakkavacananti āha 『『sāmantaṃ āvāsa』』nti. Yo sakkotīti bahūsu navesu yo sakkoti.

1. Pakkhagaṇanādiuggahaṇānujānanakathā

156.Katinaṃpūraṇīti katinaṃ tithīnaṃ pūraṇī. Ko divasoti kittako divaso. Ayyāyattanti ayyehi bhikkhūhi āyattaṃ ābaddhaṃ. Saṃharitvāti puna salākaṃ saṃharitvā. Ayaṃ pāṭho kesuci aṭṭhakathāpotthakesu natthi. Kālavatoti ettha vantupaccayo svatthoti āha 『『kālassevā』』ti. Evasaddo pana sambhavato yujjiyati. Pagevāti pātova.

158.Sāyampīti sāyanhepi. Pisaddena aññampi saraṇakālaṃ sampiṇḍeti.

159.Āṇāpetunti ettha anāṇāpetabbabhikkhū apanetvā āṇāpetabbabhikkhū dassetuṃ vuttaṃ 『『kiñci kamma』』ntiādi. Sadākālameva kiñci kammaṃ karontoti yojanā. Dhammakathikādīsūtiādisaddena gaṇavācakādayo saṅgaṇhāti. Vārenāti pariyāyena. Sammuñcaninti yaṭṭhisammuñcaniṃ vā muṭṭhisammuñcaniṃ vā. Samaṃ, suṭṭhu vā muñcati sodheti imāyāti sammuñcanī, tālujo paṭhamo. Tampīti sākhābhaṅgampi.

160.Vuttanayenevāti sammajjane vuttanayeneva. Puna āharitabbānīti saṅghikāvāsaṃ āsanāni puna āharitabbāni. Taṭṭikāyopīti veṇuādimayā taṭṭikāyopi.

161.Kapallikā vāti kapālesu pariyāpannā padīpakapālā vā. Tanti telādiṃ. Pariyesitabbānīti anavajjapariyesanena pariyesitabbāni.

1. Disaṃgamikādivatthukathā

我來將這段巴利文直譯成簡體中文： "自誦"即自主之執行誦出，意為不被任何人請求而自主執行誦出。"長老"即共住長老。"我將休息"即我將無疲倦而行。"應告知"即應告知第一長老及後來長老。"一僧團長老允許"為語法關係。"其他"即與允許長老不同之其他長老為語法關係。"彼"即後來長老。"自己應被認可"中，為賓格代替主格，故說"自己應認可"。被認可者是否不觀察眾人而詢問？故說"詢問者"等。 153. "我"即我的。"從此"即從此人，"生起"為語法關係。"puramhākaṃ"詞分割為"pure amhākaṃ"，"pure"字為"第一"義，故說"第一我們"。"預先"字為"很早"之同義詞，以"更早"顯示其義。"確實"即真實存在，或如實。 82. 非法羯磨抗議等論 154. "非法羯磨"即不實羯磨。"抗議"中，"kusa"詞根表示排除義，故說"制止"。"見"即見解。"彼等"即四或五。"如何"與"正說時"相連。"不聽"即其他比丘不聽。"依長老"即依附於長老之義。"屬長老"即依賴長老，屬於長老之義。"於此"即于波羅提木叉誦。 83. 波羅提木叉誦者請求等論 155. "九種"即依日三種、依作者三種、依應作方式三種之九部分，或九種。"四種"即"非法別眾"等四種。"二種"即依比丘比丘尼二種。"九種"即比丘波羅提木叉五種，比丘尼波羅提木叉四種為九種。"於此"即于"若有比丘賢明能幹"經文中。"清楚"即善巧，或清凈。"如是"之"也"字表示貶抑，顯示還要說什麼。 "諸近住處"中，為賓格義之從格詞，故說"近住處"。"誰能"即多新人中誰能。 84. 半月計數等學習允許論 156. "幾個圓滿"即幾個日期圓滿。"何日"即何等日。"依尊者"即依附於尊者比丘。"收集"即再收集木片。此經文某些註疏本中無。"有時"中，"vant"後綴表示有義，故說"僅時"。然"如此"字從可能而適合。"早"即清晨。 158. "晚也"即黃昏也。"也"字包括其他記憶時間。 159. "命令"中，為顯示除去不應命令之比丘而顯示應命令之比丘，故說"任何工作"等。常時作任何工作為語法關係。"說法者等"中，"等"字攝取群誦者等。"輪"即輪次。"掃帚"即棍掃帚或把掃帚。正確或善清除此為掃帚，第一為硬腭音。"彼也"即樹枝也。 160. "如說方式"即如掃除中所說方式。"應再取回"即僧房座具應再取回。"草蓆也"即竹等制草蓆也。 161. "燈座"即屬於瓦器之燈座。"彼"即油等。"應尋求"即以無過失方式尋求。 86. 往方等事論

163.Saṃgahetabbotiādīnaṃ catunnaṃ kiriyāpadānaṃ visesaṃ dassento āha 『『saṃgahetabbo』』tiādi. Saṃgahasaddassa saṅkhepagahaṇesupi vattanato idha 『『anuggahatthe』』ti dassetuṃ pāḷiyaṃ vuttaṃ 『『anuggahetabbo』』ti. Tena vuttaṃ 『『tathākaraṇavasenā』』ti. Upalāpetabboti saṅghena bahussuto bhikkhu bhikkhūhi upagantvā lāpetabbo kathāpetabbo. Upaṭṭhāpetabboti saṅghena bahussuto bhikkhu bhikkhūhi upa accanena pūjanena ṭhāpetabbo. 『『Sabbesaṃ dukkaṭa』』nti vatvā tadeva samatthetuṃ vuttaṃ 『『idha neva therā, na daharā muccantī』』ti. Tenāti bahussutena bhikkhunā. Evampi satīti evaṃ asādiyanepi sati. Sāyaṃ pātanti sāyañca pāto ca sāyaṃpātaṃ. Upaṭṭhānanti upaṭṭhānaṭṭhānaṃ, upaṭṭhānatthāya vā. Tenāti bahussutena bhikkhunā. Tesanti mahātherānaṃ. Assāti bahussutassa bhikkhuno. Saddhiṃcarāti attanā saddhiṃ carantīti saddhiṃcarā. Athāpīti yadipi. Eko vā vattasampanno vadatīti yojanā. Eso ca ahañcāti mayaṃ. Nāmatumhaamhasaddesu hi ekasesena kattabbesu parova gahetabbo. Viharantūti vadantīti yojanā.

So āvāso gantabboti ettha kimatthāya gantabbo, kiṃ anudivasaṃ gantabboti āha 『『uposathakaraṇatthāya anvaddhamāsaṃ gantabbo』』ti. So ca khoti āvāso. Utuvasseyevāti hemantagimheyeva. Utuvasseyeva gantabboti atthassa ñātabbabhāvaṃ dassento āha 『『vassāne panā』』tiādi. Yanti kammaṃ. Tatthāti 『『vassaṃ vasantī』』tiādivacane. Soti pātimokkhuddesako bhikkhu. Aññasminti aparasmiṃ pātimokkhuddesake. Māsadvayanti sāvaṇamāsapuṇṇamito yāva assayujapuṇṇamī, tāva māsadvayaṃ vasitabbaṃ. Idaṃ purimavassaṃ upagantvā pacchimikāya pakkamanādiṃ sandhāya vuttaṃ. Sace pacchimikaṃ upagantvā anantarameva pakkamanādiṃ karoti, māsattayampi vasitabbaṃ.

1. Pārisuddhidānakathā

我來將這段巴利文直譯成簡體中文： 163. 為顯示"應攝取"等四個動詞之差異而說"應攝取"等。因"攝取"字可用於簡略攝取義，此處為顯示"攝護義"而在經文中說"應攝護"。故說"依如是作"。"應慰語"即僧團之多聞比丘應被諸比丘前往交談言說。"應供養"即僧團之多聞比丘應被諸比丘以近前供養而安立。說"一切突吉羅"后，為證成此義而說"此中長老與年少皆不免"。"由彼"即由多聞比丘。"即使如此"即即使不接受如此。"晚朝"即晚及朝為晚朝。"侍奉"即侍奉處，或為侍奉。"由彼"即由多聞比丘。"彼等"即諸大長老。"其"即多聞比丘。"同行者"即與自己同行者。"即使"即雖然。"一個持戒者說"為語法關係。"此及我"即我等。因於名與你我代詞中應作單一省略時，應取後者。"住"與"說"相連。 "彼住處應去"中，為何目的應去？是否每日應去？故說"為作布薩每半月應去"。"彼實"即住處。"雨季冬春"即冬季與熱季。為顯示"只在雨季冬春應去"之義應被了知，而說"然雨季"等。"彼"即羯磨。"于其中"即于"住雨安居"等語中。"彼"即誦波羅提木叉比丘。"于其他"即于其他誦波羅提木叉者。"二月"即從七月滿月至八月滿月應住二月。此是就入前安居后離去等而說。若入后安居即刻離去等，應住三月。 87. 授清凈論

164.Yena kenaci aṅgapaccaṅgena viññāpetīti paṭivacanaṃ nicchāretumasakkonto yena kenaci aṅgapaccaṅgena viññāpeti. Ubhayathāti ubhayehi kāyavācāsaṅkhātehi ākārehi. Kāyavācāhi viññāpetīti sambandho. Sabbeti akhilā gilānā. Hatthapāseti saṅghassa hatthapāsamhi. Sace dūre hontīti sace bahū gilānā aññamaññaṃ dūre honti. Taṃ divasanti tasmiṃ saṅghaappahonakadivase.

Tattheva pakkamatīti ettha nissakkatthe thapaccayoti āha 『『tatovā』』ti, pārisuddhihāraṭṭhānato evāti attho. 『『Gacchatī』』ti iminā kamudhātuyā padavikkhepatthaṃ dasseti, 『『katthacī』』ti iminā tassa kammaṃ. Sāmaṇero paṭijānātītiādīsu paṭijānanākāratthassa itisaddassa lopabhāvaṃ dassento āha 『『sāmaṇero aha』』nti evaṃ paṭijānātī』』tiādi. Bhūtaṃyevāti vijjamānaṃyeva. Sabbatthāti sabbesu 『『sikkhaṃ paccakkhātako paṭijānātī』』tiādīsu.

Sabbantimena paricchedena catunnaṃ bhikkhūnanti sambandho. Sabbatthāti sabbesu 『『saṅghappatto vibbhamatī』』tiādīsu. Etthāti pārisuddhiharaṇe. Bahūnampīti ettha pisaddena ekena ekassāpi, bahūhi ekassāpi, bahūhi bahūnampi āhaṭā pārisuddhi āhaṭāva hotīti dasseti. Soti pārisuddhihārako bhikkhu. Yesanti bhikkhūnaṃ. Tassevāti pārisuddhihārakasseva. Itarā panāti itaresaṃ pārisuddhi pana. Biḷālasaṅkhalikāti ettha biḷāloti ākhubhujo. So hi biḷāsayaṃ ākhuṃ gaṇhituṃ alati samatthetīti biḷāloti vuccati. Saṅkhalikāti etaṃ sattānaṃ bandhanūpakaraṇavisesassa nāmaṃ. Biḷālassa saṅkhalikā tena sambandhasambandhibhāvena sambandhattāti biḷālasaṅkhalikā. Idaṃ upalakkhaṇamattaṃ yesaṃ kesañci saṅkhalikāya gahetabbattā. Tāya sadisā biḷālasaṅkhalikā pārisuddhīti attho. Idaṃ panettha opammasaṃsandanaṃ – yathā saṅkhalikāya paṭhamaṃ valayaṃ dutiyaṃyeva valayaṃ pāpuṇāti, na tatiyaṃ, evameva paṭhamaṃ dinnā pārisuddhi dutiyameva pāpuṇāti, na tatiyanti.

Āgantvāti saṅghassa hatthapāsaṃ āgantvā. Pāḷiyaṃ sutto na ārocetītiādīsu hetvatthe paccattavacanaṃ. Suttena nārocetīti hi attho. Pārisuddhihārakassa anāpattīti ettha āpattīti anvayatthaṃ atthāpattito dassento āha 『『sace…pe… āpajjatī』』ti. Assāti bhikkhussa. Ubhinnampīti pārisuddhidāyakassa, taṃhārakassa cāti ubhinnampi.

1. Chandadānakathā

2. Chandadānepi vinicchayo veditabboti yojanā. Uposatho kato hotīti pārisuddhidāyakassa ca saṅghassa ca uposatho kato hoti. Aññanti uposathakammato aññaṃ. Yaṃ pana kammanti sambandho. Kammampīti uposathakammato aññaṃ kammampi. Ettha ca tadahuposathe attano ca saṅghassa ca sace uposathakammaṃ hoti, pārisuddhiyeva dātabbā. Atha aññaṃ kammaṃ hoti, chandoyeva dātabbo. Yadi uposathakammañca aññakammañca hoti, pārisuddhi ca chando ca dātabbo. Taṃ sandhāya vuttaṃ 『『tadahuposathe pārisuddhiṃ dentena chandampi dātu』』nti. Sīmāya vāti baddhasīmāya vā. Acchitunti upavesituṃ. 『『Āsa upavesane』』ti hi dhātupāṭhesu (saddanītidhātumālāyaṃ 16 sakārantadhātu) vuttaṃ. Sāmaggī vāti kāyasāmaggī vā.

我將為您提供這段巴利文的完整直譯： 164. 以任何肢體部分傳示，即無法陳述迴應時以任何肢體部分傳示。"兩種"即以身與語兩種方式。與身語傳示相連。"一切"即無病者。"手臂範圍內"即在僧團手臂範圍內。"若遠"即若多病者相互遠離。"彼日"即在僧團無法滿足的日子。 在原處離去中，為顯示離去義而說"從那裡"，即從清凈運送處。以"去"字顯示動詞根的語詞變化，以"某處"顯示其業。在沙彌承諾等處，為顯示承諾方式中"如是"字之省略而說"沙彌說"等。"確實"即真實存在。"一切處"即在一切"捨棄學處者承諾"等處。 與最後一切限定相連為四比丘。"一切處"即在一切"僧團獲得散亂"等處。"於此"即于清凈運送。"即使多數"中，"也"字表示即使一個對一個，多個對一個，多個對多個，清凈已被運送。"彼"即清凈運送者比丘。"彼等"即諸比丘。"僅彼"即僅清凈運送者。"其餘"即其餘者之清凈。"貓鏈"中，"貓"即捕鼠動物。因能在洞穴捕鼠而稱為貓。"鏈"即某種繫縛動物之器具。貓的鏈即與其相關聯。這僅是某些可用鏈捕獲之類的標記。意即與鏈相似的清凈。此處為比喻對比——猶如鏈的第一環僅到第二環，不到第三環；同樣清凈第一次給予僅到第二次，不到第三次。 "來"即來到僧團手臂範圍內。在經文不告知等處，為顯示原因義之主格詞。意即未以經文告知。清凈運送者無犯，在此為顯示犯罪之連帶意義而說"若……犯"。"其"即比丘。"兩者"即清凈給予者與運送者。 88. 給予意願論 165. 于給予意願中應了知判斷。布薩已作，即清凈給予者與僧團布薩已作。"其他"即布薩羯磨之外。"何羯磨"為語法關係。"羯磨"即布薩羯磨之外之羯磨。於此，若當日布薩，自身與僧團布薩羯磨存在，則僅應給予清凈。若是其他羯磨，則僅應給予意願。若布薩羯磨與其他羯磨俱存，則清凈與意願均應給予。為此而說"當日布薩給予清凈者應給予意願"。"于界限"即于確定界限。"停留"即進入。于語根集中說"坐落於進入"。"和合"即身體和合。

167.Saratipi uposathaṃ, napi saratīti ettha pisaddassa aniyamavikappatthaṃ dassetuṃ vuttaṃ 『『ekadā sarati, ekadā na saratī』』ti. 『『Ekanta』』nti iminā neva saratīti ettha evasaddassa sanniṭṭhānatthaṃ dasseti. Kammaṃ na kopetīti sammutiladdhopi aladdhopi ummattako kammaṃ na kopeti.

1. Saṅghuposathādikathā

2. 『『Sammajjitvā』』ti padamapekkhitvā so desoti ettha 『『upayogatthe paccattavacana』』nti vuttaṃ. Etanti 『『so deso sammajjitabbo』』tiādivacanaṃ. Tenāti tena hetunā. Aṭṭhakathācariyā 『『sammajjanī…pe… vuccati』』 iti āhūti yojanā.

Sammajjanīti sammajjanakaraṇaṃ. Padīpoti padīpujjalanaṃ. Udakanti udakaṭṭhapanaṃ. Āsanenāti āsanapaññāpanena. 『『Itī』』ti ajjhāharitabbaṃ. Uposathassāti navavidhassa uposathassa pubbakaraṇanti sambandho. Etānīti cattāri kammāni. Vuccatīti kathiyati. Idaṃ 『『etānī』』ti kammassa ca 『『pubbakaraṇa』』nti ākārassa ca abhedattā āsannaṃ ākāramapekkhitvā ekavacanavasena vuttaṃ. 『『Akkhātānī』』ti idaṃ pana 『『imāni cattārī』』ti kammamapekkhitvā bahuvacanavasena vuttanti daṭṭhabbaṃ.

Chandapārisuddhiutukkhānanti chandakkhānañca pārisuddhikkhānañca utukkhānañca. Bhikkhugaṇanāti bhikkhū gaṇetvā akkhānaṃ. Ovādoti bhikkhunīhi yācitassa ovādassa akkhānaṃ. Etānīti etāni pañca. Pubbakaraṇato pacchāti pubbakaraṇassa karaṇato pacchā. Ettha ca 『『pubbakaraṇato pacchā kattabbānī』』ti idaṃ kattabbākārasseva visesanaṃ, na atthassa. Ayaṃ pana viseso – saṅghasannipātato pubbabhāge kattabbattā pubbakaraṇaṃ nāma, uposathakaraṇato pubbabhāge kattabbattā pubbakiccaṃ nāmāti.

Uposathoti uposathadivaso. Yāvatikā ca bhikkhūti yattakā bhikkhū. Kammapattāti uposathakammassa pattā yuttā anurūpā. Tāvatikā bhikkhū hatthapāsaṃ avijahitvā ekasīmāyaṃ ṭhitā ca hontīti yojanā. Sabhāgāpattiyoti vatthusabhāgā āpattiyo. Vajjanīyāti vajjetabbā. Puggalāti gahaṭṭhādipuggalā. Tasminti tasmiṃ uposathasīmamāḷake. Etāni cattārīti pāṭhaseso.

Āgatehi tehi bhikkhūhīti yojanā. Pannarasopīti pisaddena na kevalaṃ pāḷiyaṃ āgatanayeneva adhiṭṭhātuṃ vaṭṭati, atha kho 『『ajja me uposatho pannaraso』』tipīti dasseti.

1. Āpattipaṭikammavidhikathā

我來將這段巴利文直譯成簡體中文： 167. "既記得布薩，也不記得"中，為顯示"也"字不定選擇義而說"有時記得，有時不記得"。以"一向"顯示"決不記得"中"決"字之確定義。"不壞羯磨"即得許可或未得許可之狂人不壞羯磨。 91. 僧團布薩等論 168. 關係到"掃除"詞，"彼處"中說"賓格為主格"。"此"即"彼處應掃除"等語。"由彼"即由彼因。註釋師說"掃帚……稱為"為語法關係。 "掃帚"即掃除作業。"燈"即點燈。"水"即置水。"以座具"即鋪設座具。應補充"如是"。"布薩"即九種布薩之前作為語法關係。"此等"即四種作業。"稱為"即說為。此中"此等"業與"前作"相狀不分，故從近相狀考慮而說為單數。然"已說"則從"此四"業考慮而說為複數，應如是理解。 "意願清凈時節宣說"即宣說意願與宣說清凈與宣說時節。"比丘計數"即計數比丘后宣說。"教誡"即宣說比丘尼所請求之教誡。"此等"即此等五。"前作之後"即作前作之後。此中"應於前作之後作"是對作之方式之特徵，非對義。此為差別：因應在僧團集會前分作，故名前作；因應在布薩作前分作，故名前事。 "布薩"即布薩日。"幾多比丘"即多少比丘。"堪羯磨"即適合布薩羯磨、合適、相應。應與"如是多比丘不離手臂範圍住於一界中"相連。"同分罪"即事同分罪。"應避"即應避免。"人"即居士等人。"于彼"即于彼布薩界場。應補充"此四"。 應與"由彼等已來比丘"相連。"十五日也"中，"也"字顯示不僅依經文所來方式決意適合，而且以"今日我之布薩為十五日"也適合。 92. 罪懺悔方法論

1. Bhagavatā…pe… kātabboti idaṃ veditabbanti sambandho. 『『Yassa siyā āpattītiādivacaneneva cā』』tiādihetuttayena 『『na sāpattikena uposatho kātabbo』』ti yathārutaṃ apaññattampi atthato siddhamevāti dasseti. Hetuttayaṃ 『『veditabba』』nti padena yojetabbaṃ. Thullaccayādīsūti ādisaddena pācittiyapāṭidesanīyadukkaṭadubbhāsitāpattiyo saṅgaṇhāti. 『『Taṃ paṭidesemī』』ti idaṃ suvuttameva hotīti sambandho. Tanti āpattiṃ. Tumhamūleti tumhaṃ santike. Niggahitalopañhi vākyameva, na samāso. 『『Tumha』』 iti ca 『『tuyha』』 iti ca navakattherānaṃ vattabbākāradassanamattameva, na icchitatthavipattidassanaṃ. Vuttampīti pisaddena na kevalaṃ pāḷinayeneva suvuttaṃ, iminā nayenapi suvuttanti dasseti. 『『Passasī』』ti idañca vattabbanti sambandho. Vattabbākāraṃ pana suviññeyyaṃ. 『『Āma passāmī』』ti idaṃ pana suvuttameva hotīti sambandho. Vuttampīti pisaddo pāḷinayaṃ sampiṇḍeti. Āyatiṃ saṃvareyyāsīti ettha pana vattabboti sambandho. Garūsu bahuvacanassa kattabbattā vuttaṃ 『『saṃvareyyāthā』』ti. Evaṃ vuttena āpattidesakenāti sambandho.

Tatrāti 『『yadā nibbematiko』』ti pāṭhe. Sūriye meghacchanne satīti yojanā. Tena bhikkhunā vattabbanti sambandho, vatthuṃ kittetvāti bhojanasaṅkhātaṃ vatthuṃ kittetvā. Tāti āpattiyo.

Sabhāgā āpattīti ettha dvīsu vatthusabhāgaāpattisabhāgāsu vatthusabhāgāva adhippetāti dassento āha 『『yaṃ dvepi janā』』tiādi. Yaṃ āpattinti sambandho. Samāno bhāgo etāsanti sabhāgā. Desetuṃ vaṭṭatīti āpattisabhāgāpi vatthuvisabhāgattā desetuṃ vaṭṭati. Sudesitāvāti āpattito bhikkhu vuṭṭhātiyevāti adhippāyo. Aññaṃ dukkaṭanti sambandho. Panasaddo garahatthajotako sudesitāya garahākārena pavattattā. Kiñcāpi sudesitāva, pana tathāpīti yojanā. Tanti dukkaṭaṃ. Nānāvatthukanti desanāpaṭiggahaṇavasena nānāvatthukaṃ.

1. Sabhāgoyeva vattabbo, na visabhāgo. Hīti saccaṃ, yasmā vā. Tassāti visabhāgassa. Itoti saṅghasannipātato.

2. Anāpattipannarasakādikathā

172.Tena jāniṃsūti ettha jānanākāradassanatthaṃ 『『sīmaṃ okkantāti vā okkamantīti vā』』ti vuttaṃ. Okkantāti vāti pavisittha iti vā. Tesanti catunnaṃ vā atirekānaṃ vā bhikkhūnaṃ. Vaggā samaggasaññinoti ettha kasmā vaggā, kasmā samaggasaññinoti āha 『『tesa』』ntiādi. Tattha tesanti aññesaṃ bhikkhūnaṃ. Sīmaṃ okkantattāti sīmaṃ pavisitattā, vaggā hutvāti sambandho. Samaggo iti saññā samaggasaññā, sā etesamatthīti samaggasaññino.

175.Kukkuccapakatāti padassa 『『icchāpakato』』ti padena samānabhāvaṃ dassetuṃ vuttaṃ 『『yathā』』tiādi. Pubbabhāgeti uposathakammato pubbabhāge. Sanniṭṭhānaṃ katvāpīti kappatevāti sanniṭṭhānaṃ katvāpi. 『『Abhibhūtā』』ti iminā pakatāti ettha papubbakaradhātuyā upasaggavasena abhibhavanatthaṃ dasseti.

1. Yathā heṭṭhā vaggāvaggasaññīpannarasakādīsu dukkaṭaṃ vuttaṃ, evamakatvā kasmā 『『thullaccaya』』nti āha 『『akusalabalavatāyā』』ti.

2. Sīmokkantikapeyyālakathā

我來將這段巴利文直譯成簡體中文： 169. "世尊……應作"此應知為語法關係。以"若有犯罪"等語及等三因，顯示"不應以有罪者作布薩"雖未如是制定，但義已成就。三因應與"應知"詞相連。"粗罪等"中，"等"字攝取眾學、應悔、突吉羅、惡語等罪。"我懺悔彼"即是善說為語法關係。"彼"即罪。"于尊前"即于尊者處。因為是字母省略之語，非複合詞。"tumha"與"tuyha"僅為顯示對新舊長老之說話方式，非顯示所欲義之過失。"已說也"之"也"字顯示不僅依經文方式為善說，依此方式也為善說。"你見"此應說為語法關係。說話方式易知。"是,我見"此為善說為語法關係。"已說也"之"也"字攝取經文方式。"未來應防護"中應說為語法關係。因對重者應用複數故說"你們應防護"。與如是所說懺悔者為語法關係。 "于彼"即于"當無疑"經文中。"太陽為云遮蔽時"為語法關係。彼比丘應說為語法關係。"述說事"即述說食物之事。"彼等"即諸罪。 "同分罪"中，於事同分與罪同分兩者中，顯示僅指事同分而說"兩人"等。與"何罪"為語法關係。"同分"即有相同部分者。"可懺"即因罪雖同分但事不同分故可懺。"善懺也"即意指比丘從罪出。"其他突吉羅"為語法關係。"然"字表示貶義,因以貶抑方式說善懺。雖然善懺，然而為語法關係。"彼"即突吉羅。"異事"即依懺與受而異事。 170. 應說同分，不應說異分。"實"即確實，或因為。"其"即異分。"從此"即從僧團集會。 95. 無罪十五等論 172. "由彼知"中，為顯示知曉方式而說"已入界限或正入界限"。"已入"即已進入。"彼等"即四或過多比丘。"別眾想和合"中，為何別眾？為何想和合？故說"彼等"等。其中"彼等"即其他比丘。"因已入界限"即因已進入界限，成為別眾為語法關係。"想和合"即和合之想，有此想者為想和合。 175. 為顯示"惡作所作"詞與"欲所作"詞相同而說"如"等。"前分"即布薩羯磨前分。"即使決定"即即使決定是適合。以"勝制"顯示"所作"中"pa"字首依字首表勝制義。 176. 如前說別眾非別眾想十五等中為突吉羅，為何不如是作而說"粗罪"？故說"因不善力大"。 100. 入界簡說論;

1. Āvāsikenaāgantukapeyyāle sabbaṃ veditabbanti sambandho. Veditabbākāraṃ saha upamāya dassento āha 『『yathā』』tiādi. Āgantukenaāvāsikapeyyāle pana ānetabbanti sambandho. Purimapeyyāleti āvāsikenaāgantukapeyyāle. Āgantukenaāgantukapeyyāle pana yojetabboti sambandho. Ettha ca peyyālanti sadisanayassa ca taṃjānanañāṇassa ca pātabbaṃ rakkhanaṃ peyyaṃ, peyyaṃ, peyye vā, peyyāya vā alati samatthetīti peyyālanti vacanattho kātabbo.

2. Āvāsikānaṃ cātuddaso hutvā kasmā āgantukānaṃ pannarasoti āha 『『yesa』』ntiādi . Tattha yesanti āgantukānaṃ. Tiroraṭṭhatoti āvāsikānaṃ raṭṭhassa aññaraṭṭhato. Tirojanapadatoti ekaraṭṭhepi aññajanapadato. Cātuddasikaṃ akaṃsūti saññānānattavasena cātuddasikaṃ akaṃsu. Anuvattitabbanti anumatiṃ vattitabbaṃ. Na paṭikkositabbanti 『『na cātuddaso』』ti vatvā na vāritabbaṃ. Na akāmāti ettha kamudhātu icchattho, karaṇatthe ca nissakkavacananti āha 『『na anicchāya dātabbā』』ti.

3. Liṅgādidassanakathā

4. 『『Āvāsikānaṃ ākāra』』nti iminā āvāsikākāranti padassa chaṭṭhīsamāsaṃ dasseti. Sabbatthāti sabbesu 『『āvāsikaliṅga』』ntiādīsu. Yenāti supaññattamañcapīṭhādinā, gaṇhatīti sambandho. Tesanti āvāsikānaṃ. Ācārasaṇṭhānanti ācārasaṇṭhitiṃ. So supaññattamañcapīṭhādiko ākāro nāmāti yojanā. Yanti supaññattamañcapīṭhādiṃ, gamayatīti sambandho. Tattha tatthāti tasmiṃ tasmiṃ ṭhāne. Līne āvāsiketi sambandho. Taṃ supaññattamañcapīṭhādi liṅgaṃ nāmāti yojanā. 『『Adissamāne』』ti iminā līneti padassa atthaṃ dasseti. 『『Jānāpetī』』ti iminā gamayatīti padassa ñāṇatthaṃ dasseti. Yanti supaññattamañcapīṭhādiṃ. Teti āvāsikā. Taṃ supaññattamañcapīṭhādi nimittaṃ nāmāti yojanā. Yenāti supaññattamañcapīṭhādinā. Teti āvāsikā uddisiyanti, so supaññattamañcapīṭhādiko uddeso nāmāti yojanā. Imehi padehi ākiriyanti pakāsiyanti etenāti ākāro, līne gamayati bodhetīti liṅgaṃ. Nimiyanti paricchijja ñāyanti etenāti nimittaṃ, uddisiyanti apadisiyanti etenāti uddesoti vacanatthaṃ dasseti. Sabbametanti 『『āvāsikākāra』』ntiādi etaṃ sabbaṃ. Yathāyoganti pāḷiyaṃ yogānurūpaṃ. Tatthāti āgantukākārādīsu. 『『Amhākaṃ ida』』nti na ñātabbanti aññātaṃ, tadeva aññātakaṃ, nisīdanādi. 『『Amhākaṃ ida』』nti ajānanaṃ nāma attano asantakattā, aññesameva santakattā hotīti āha 『『aññesaṃ santaka』』nti. Udakanissekanti siñcanavirahitaṃ udakaṃ. Bahuvacanassāti 『『dhotāna』』nti ettha chaṭṭhībahuvacanassa. Ekavacananti 『『dhotassā』』ti ekavacanaṃ . Pacchimapāṭhe malaṃ dhunāti anenāti dhotaṃ, dhotañca taṃ udakañceti dhotaudakaṃ, tameva nissekaṃ dhotaudakanissekaṃ.

180.Samānasaṃvāsakadiṭṭhinti padassa itilopasamāsaṃ dassento āha 『『samānasaṃvāsakā eteti diṭṭhi』』nti. Eteti āvāsikā bhikkhū. 『『Laddhi』』nti iminā na pucchantīti padassa kammaṃ dasseti. Nānāsaṃvāsakabhāvanti tesaṃ laddhinānāsaṃvāsakabhāvaṃ. 『『Madditu』』nti iminā nābhivitarantīti ettha abhisaddassatthaṃ dasseti. 『『Abhibhavitu』』nti iminā ca tadevatthaṃ dasseti. Nānāsaṃvāsakabhāvassa maddanaṃ nāma laddhinissajjāpananti āha 『『taṃ diṭṭhiṃ na nissajjāpentī』』ti.

1. Nagantabbagantabbavārakathā

我來將這段巴利文直譯成簡體中文： 177. 在住者客比丘簡說中,一切應知為語法關係。顯示應知方式及譬喻而說"如"等。于客比丘住者簡說中應帶來為語法關係。"前簡說"即住者客比丘簡說。于客比丘客比丘簡說中應相連為語法關係。此中,"簡說"即相似道理及其知識之飲護為"peyya","peyya",或於"peyya",或能于"peyya"為簡說,應作如是語義。 178. 住者為十四日,為何客比丘為十五日?故說"彼等"等。其中"彼等"即客比丘。"從他國"即從住者之國的他國。"從他邑"即即使同一國中從他邑。"作十四日"即因想不同而作十四日。"應隨順"即應隨其意行。"不應抗議"即不應說"非十四日"而禁止。"非不欲"中,"kam"詞根為欲求義,從格表示作業,故說"不應以不欲給予"。 101. 相等顯示論 179. 以"住者相"顯示"住者相"詞為第六格複合詞。"一切處"即一切"住者相"等處。"由彼"即由善設床座等,與"執取"相連。"彼等"即諸住者。"行為儀態"即行為安立。彼善設床座等名為相為語法關係。"彼"即善設床座等,與"使知"相連。"于彼彼"即于彼彼處。"隱匿住者"為語法關係。彼善設床座等名為標相為語法關係。以"不現"顯示"隱匿"詞之義。以"令知"顯示"使知"詞之知義。"彼"即善設床座等。"彼等"即諸住者。彼善設床座等名為相為語法關係。"由彼"即由善設床座等。"彼等"即諸住者被指示,彼善設床座等名為指示為語法關係。以此等詞顯示語義:由此顯明故為相,使隱者知悉故為標相。由此限定了知故為相,由此指示故為指示。"此一切"即"住者相"等此一切。"如適合"即依經文相應。"于彼"即于客比丘相等。"未知"即"此是我等的"不應知,即彼未知,為坐具等。"此是我等的"不知名為因非己有,僅為他有,故說"他有"。"水灑"即無灑水。"複數"即"已洗"中第六格複數。"單數"即"已洗"之單數。后經文中能除垢故為已洗,已洗即彼水為已洗水,即彼灑為已洗水灑。 180. 顯示"同住見"詞之省略'如是'複合詞而說"同住者如是見"。"彼等"即住者比丘。以"見解"顯示"不問"詞之業。"異住性"即彼等見解異住性。以"壓制"顯示"不超勝"中"abhi"字之義。以"勝制"也顯示彼義。異住性之壓制即令舍見解,故說"不令舍彼見解"。 103. 不應去應去品論;

181.Sabhikkhukāti padassa saṃvijjanti bhikkhū etasmimāvāseti sabhikkhukoti vacanatthaṃ dassento āha 『『yasmiṃ āvāse』』tiādi. Yanti āvāsaṃ. Tadahevāti tadahuposathe eva. Iminā sace sakkoti, tadaheva gantuṃ, so gantabboti dasseti. 『『Akatvā』』ti iminā katvā pana gantabboti dasseti. 『『Aññatrā』』ti nipāto 『『vinā』』ti nipātassa pariyāyoti āha 『『vinā』』ti. Attacatutthena vā attapañcamena vā saṅghena gantuṃ vaṭṭatīti yojanā. Ettha ca 『『attacatutthena vā』』ti idaṃ uposathakammaṃ sandhāya vuttaṃ. 『『Attapañcamena vā』』ti idaṃ pavāraṇākammaṃ sandhāya vuttanti daṭṭhabbaṃ. Vihāreti vihārasīmāya mahāsīmāyanti attho. Idañhi vihārasīmānaṃ abhedena vuttaṃ. Sīmāpīti khaṇḍasīmāpi. Na gantabbāti saṅghassa garukattā na gantabbā. Etthāti khaṇḍasīmādīsu. Tassāti bhikkhussa. Gantuṃ vaṭṭatīti gaṇuposathaṭṭhānato gantuṃ vaṭṭati, saṅghuposathaṭṭhānato pana na vaṭṭatiyevāti daṭṭhabbaṃ. Vissaṭṭhauposathā āvāsāpi aññaṃ gantuṃ vaṭṭatīti yojanā. Āraññakenāpīti araññe ekakena nivāsenapi. Tatthāti aññavihāre. Uposathanti saṅghuposathañca gaṇuposathañca.

182.Yanti āvāsaṃ. Tatthāti taṃ āvāsaṃ. Gantuṃ sakkomi iti jāneyyāti yojanā. Tatthāti tasmiṃ āvāse. Iminā neva katoti sambandho. Neva kato bhavissati iti jāneyyāti yojanā.

1. Vajjanīyapuggalasandassanakathā

183.Hatthapāsūpagamanamevāti uposathasaṅghādīnaṃ hatthapāsassa upagamanameva. Idaṃ pārivāsiyapārisuddhidānaṃ nāma na vaṭṭatīti yojanā. Tassāti pārivāsiyapārisuddhidānassa. Anuposatheti ettha akārassa aññatthaṃ dassento āha 『『aññasmiṃ divase』』ti. Tattha aññasminti dvīhi uposathehi aññasmiṃ. Yā saṅghasāmaggī kariyati, tathārūpinti yojanā. Kosambakabhikkhūnanti kosambiyaṃ nivāsīnaṃ bhikkhūnaṃ. Sāmaggī viya yā sāmaggīti yojanā. 『『Ṭhapetvā』』ti iminā aññatrāti nipātassa atthaṃ dasseti. Ye panāti bhikkhū pana samaggā hontīti sambandho. Uposatheyevāti uposathadivaseyeva.

Iti uposathakkhandhakavaṇṇanāya yojanā samattā.

1. Vassūpanāyikakkhandhakaṃ

2. Vassūpanāyikānujānanakathā

我來將這段巴利文直譯成簡體中文： 181. 顯示"有比丘"詞之義為"此住處有比丘存在"而說"於何住處"等。"彼"即住處。"即于當日"即即于當日布薩。以此顯示若能夠，即應于當日去。以"未作"顯示作已應去。"除"字是"無"字之同義詞,故說"無"。與"自為第四或自為第五僧團去適合"為語法關係。此中"自為第四"此依布薩羯磨而說。應知"自為第五"此依自恣羯磨而說。"精舍"即精舍界或大界之義。因此依精舍界之不分而說。"界也"即小界也。"不應去"即因僧團重大故不應去。"於此"即于小界等。"其"即彼比丘。"可去"即從眾布薩處可去,但從僧團布薩處應知決不可去。已舍布薩住處也可去他處為語法關係。"即使阿蘭若"即即使獨住阿蘭若。"于彼"即於他精舍。"布薩"即僧團布薩及眾布薩。 182. "彼"即住處。"于彼"即于彼住處。與"我能去應知"為語法關係。"于彼"即于彼住處。以此"決非已作"為語法關係。與"決非已作應知"為語法關係。 105. 應避人顯示論 183. "僅親近伸手所及"即僅親近布薩僧團等之伸手所及。此別住清凈施設名不適合為語法關係。"其"即別住清凈施設。"非布薩"中,顯示"a"字有他義而說"於他日"。其中"於他"即于兩布薩之他。與"作何種僧團和合,如是"為語法關係。"拘睒彌諸比丘"即住于拘睒彌（今印度北方邦阿拉哈巴德市）之諸比丘。與"如和合之和合"為語法關係。以"除外"顯示"除"字之義。"若又"即比丘又成和合為語法關係。"即于布薩"即即于布薩日。 如是布薩犍度釋文語法關係完。 3. 雨安居犍度 107. 雨安居許可論

1. Vassūpanāyikakkhandhake 『『ananuññāto』』ti iminā apaññattoti ettha ñādhātuyā anujānanatthaṃ dasseti, 『『asaṃvihito』』ti iminā ñādhātuyā ṭhapanatthaṃ. Tedhāti te idha. Idhasaddo sāsanañca lokañca desañca padapūraṇañca upādāya vattati, idha pana padapūraṇeti dassento āha 『『idhasaddo nipātamatto』』ti. Saṃhananaṃ saṅghāto, vināsoti attho. Iti imamatthaṃ dasseti 『『vināsa』』nti iminā. Sakuntakasaddo sakuṇapariyāyoti āha 『『sakuṇā』』ti. Sakuṇāti ca vihaṅgamā. Te hi ākāse gantuṃ sakkontīti sakuṇāti vuccanti. Saṃkasāyissantīti ettha 『『saṃ kase acchane』』ti dhātupāṭhesu (saddanītidhātumālāyaṃ 16 sakārantadhātu) vuttattā saṃpubbo kasedhātu acchanatthoti āha 『『vasissantī』』ti. Ekārantoyaṃ dhātu. Nibaddhavāsanti niccavāsaṃ. Vassānanāmaketi vassānautunāmake. Vassānassa catumāsattā 『『temāse』』ti vuttaṃ. Vassūpanāyikāti ettha nīdhātu gamanatthoti āha 『『vassūpagamanānī』』ti. Aparajjūti puṇṇamito aparaṃ ahanti aparajju, ahatthe jjupaccayo, atthato pāṭipadadivaso. Ayaṃ aparajjusaddo paṭhamantanipāto. Assāti āsaḷhīpuṇṇamiyā. Asamānādhikaraṇavisayo bāhiratthasamāsoyaṃ, atikkantāya satiyāti yojanā. Aparasmiṃ divaseti pāṭipadadivase. Assāti sāvaṇamāsapuṇṇamiyā. Tasmāti yasmā ca aparajjugatā, yasmā ca māsagatā, tasmā. 『『Anantare pāṭipadadivase』』ti iminā pāḷiyaṃ aparajjugatāya āsaḷhiyā anantare pāṭipadadivase purimikā upagantabbāti atthaṃ dasseti. Āsaḷhiyāti āsaḷhīpuṇṇamiyā. Pacchimanayepi māsagatāya āsaḷhiyā anantare pāṭipadadivase pacchimikā upagantabbāti attho daṭṭhabbo. Āsaḷhiyāti āsaḷhīpuṇṇamiyā samīpe pavattattā āsaḷhīsaṅkhātāya sāvaṇapuṇṇamiyāti attho. Pāṭipadadivaseyeva vassaṃ upagantabbanti sambandho. Sakiṃ vātiādīsu vāsaddo aniyamavikappattho. Nicchāretvāti niccāretvā, uccāretvāti attho. Aphuṭṭhakkharasaññogehi paro kvaci phuṭṭhattamāpajjati 『『nikkhamatī』』tiādīsu viya. Tasmā parassa cakārassa chakāraṃ katvā 『『nicchāretvā』』ti vuttaṃ.

2. Vassānecārikāpaṭikkhepādikathā

我來將這段巴利文直譯成簡體中文： 184. 在雨安居犍度中，"未許可"顯示非已制定，於此顯示"ña"詞根之許可義。"未呼叫"顯示"ña"詞根之停止義。"彼等"即彼等於此。"此"字應用於佛教、世間、國土及補充詞，此處顯示為僅補充詞。聚集、敗壞為義。以此顯示"敗壞"義。"鳥"字為鳥之同義詞。鳥即飛禽。彼等能于空中行，故名鳥。"將污染"中，依詞根書中（語詞根手冊）"sam+kase（停留）"詞根，故說"將停留"。此詞為確定詞根。"恒定居住"即常住。"雨季名"即雨季月名。因雨季四月故說"三月"。"雨安居"中，"ni"詞根為行義，故說"雨季行"。"次日"即滿月后次日，即對面日，詞尾"jju"表示無義。此"次日"詞為首先連線詞。"其"即阿沙陀滿月。為外部目的之複合，意為已逾越。"于次日"即對面日。"其"即沙伐那月滿月。"自彼"即因次日已去，因月已去，故。以"緊隨對面日"顯示阿沙陀滿月緊隨對面日時，初學者應去。阿沙陀滿月即沙伐那月滿月之近處。應知后說中月已去後，阿沙陀滿月緊隨對面日時，末學者應去。"阿沙陀"即阿沙陀滿月。"對面日正"為語法關係。"或一次"等中"或"字無限定。"唸誦"即唸誦，高聲為義。非接觸音節者有時接觸，如"出"等。故將后"c"字變為"ch"，說"唸誦"。 108. 雨季行者拒絕等論

185.Āpatti veditabbāti anapekkhagamanena upacārātikkame sāpekkhagamanena aññattha aruṇuṭṭhāpane āpatti veditabbā. Vihāragaṇanāya āpattiyo veditabbāti ettha vassūpanāyikadivase vassaṃ anupagantukāmatācittena vihāraṃ atikkameyya, vihāragaṇanāya āpattiyo veditabbā. Tamevatthaṃ vitthārento āha 『『sace hī』』tiādi. Taṃ divasanti tasmiṃ vassūpagamanadivase. Sataṃ āpattiyoti ettha satanti saṅkhyāpadhānattā ekavacananti saddasatthesu vuttaṃ . Ekā eva āpattīti attano vihārassa atikkamaneyeva ekā eva āpatti. Kenaci antarāyena anupagatenāti sambandho.

Vassanāmo imassatthīti vassoti vacanatthaṃ dassento āha 『『vassanāmaka』』nti. 『『Paṭhamaṃ māsa』』nti iminā aññapadassa sarūpaṃ dasseti. Paṭhamaṃ māsanti catūsu vassamāsesu paṭhamaṃ māsaṃ. Ukkaḍḍhitukāmoti upari kaḍḍhitukāmo. Āsaḷhīmāsameva, na sāvaṇamāsanti attho. Juṇhasaddo candapabhāyutto māsoti āha 『『māse』』ti. Candapabhāyutto māsoti āha 『『māse』』ti. Candapabhāyutto hi māso jotati dippatīti juṇhoti vuccati. Tasmā 『『māse』』ti sāmaññato vuttepi puṇṇamiyutto māsova gahetabbo. Kāci parihāni nāmāti kiñci sīlādīnaṃ hāyanaṃ nāma. Aññasmimpīti vassūpagamanato aññasmimpi. Dhammiketi dhammena yutte.

1. Sattāhakaraṇīyānujānanakathā

2. Sattāhakaraṇīyesu evaṃ vinicchayo veditabboti yojanā. 『『Sattāhakaraṇīyenā』』ti padassa sattamīsamāsañca anīyasaddassa kammatthañca dassento āha 『『sattāhabbhantare yaṃ kattabba』』nti . Tattha 『『sattāhabbhantare』』ti iminā sattamīsamāsaṃ dasseti, 『『kattabba』』nti iminā kammatthaṃ. 『『Sattāhabbhantare』』ti iminā sattāhassa abbhantaraṃ sattāhanti uttarapadalopaṃ dasseti. Pahite gantunti ettha pahitesaddassa kattukammāni dassetuṃ vuttaṃ 『『bhikkhuādīhi dūte』』ti. Tattha 『『bhikkhuādīhī』』ti iminā kattāraṃ dasseti, 『『dūte』』ti iminā kammaṃ. Sattāhanti ettha uttarapadalopañca bhummatthe upayogavacanañca dassento āha 『『antosattāheyevā』』ti. Tatthevāti tasmiṃ pahitaṭṭhāneyeva. 『『Na uṭṭhāpetabbo』』ti iminā 『『sattāheyevā』』ti ettha evasaddassa phalaṃ dasseti.

3. Raso etasmiṃ atthīti rasavatīti vutte bhattagehaṃ gahetabbanti āha 『『bhattagehaṃ vuccatī』』ti. Bhattagehanti bhattapacanagehaṃ. Purāyaṃ suttantoti ettha purā ayanti padacchedaṃ katvā purāsaddo yāvapariyāyoti āha 『『yāva ayaṃ suttanto』』ti. Na palujjatīti ettha lujadhātu vināsatthoti āha 『『na vinassatī』』ti. Parisaṅkhatanti parisaṅkharitabbaṃ. Sabbatthāti sabbesu pahitesu. Imināva kappiyavacanenāti iminā eva kappiyena tivākyasaṅkhātena vacanena. Etesanti etesaṃ tiṇṇaṃ vākyānaṃ. Vevacanenāti 『『yaññañca yajituṃ, suttañca uggaṇhituṃ, samaṇe ca dassitu』』nti pariyāyena. Sattasūti upāsaka upāsika bhikkhubhikkhunī sikkhamāna sāmaṇera sāmaṇerī saṅkhātāsu sattasu.

4. Pañcannaṃ appahitepi anujānanakathā

我來幫您翻譯這些巴利文章節: 185. 應知違犯是:未經考慮而行走超出界域時,或帶有目的而行走在其他地方直到天亮時,都構成違犯。應知按寺院計數的違犯是:在雨安居開始之日,如果懷著不想入雨安居的心越過寺院,就應按寺院數目計算違犯。為詳述此義而說"若是"等。"那一天"指入雨安居那天。"百次違犯"中的"百"字,根據語法學說是以數字為主的單數形式。"一次違犯"是指僅僅越過自己的寺院時算一次違犯。"因某種障礙而未入安居"為連貫語義。 "有雨之名為雨季"是解釋"雨季"一詞的語義而說"名為雨季"。以"第一個月"說明其他詞的本義。"第一個月"是指四個雨季月中的第一個月。"想要提前"是想要往前延。意思是僅限阿沙荼月,不是舍瓦那月。"白分"一詞與月光結合指月份,所以說"月份"。與月光相關的月份被稱為"白分",因為它照耀發光。因此雖然籠統地說"月份",但應理解為與滿月相關的月份。"任何損減"是指任何戒等的減損。"其他時候"是指除入雨安居之外的其他時候。"如法"是指與法相應。 109. 關於允許七日事的說明 187. 對於七日事應如此理解判定。解釋"七日事"這個詞的第七轉位格複合詞和動作義詞尾時說"七日之內所應做的"。其中"七日之內"表示第七轉位格複合詞,"應做的"表示動作義。"七日之內"表示省略后詞的"七日的內部為七日"。"被派遣而去"中,為說明"派遣"一詞的施事和受事而說"比丘等的使者"。其中"比丘等"表示施事,"使者"表示受事。解釋"七日"中省略后詞和處格義的賓格時說"僅限七日之內"。"就在那裡"指在被派遣處。以"不應使之起"表明"僅七日"中"僅"字的效果。 189. "有味"意為"具有味道",所以說指"食堂"。"食堂"即烹飪食物之處。"在此經之前"中,分析詞為"在之前",其中"之前"詞義同"直到",故說"直到此經"。"不毀壞"中,動詞"luja"有毀滅義,故說"不滅壞"。"應準備"即應當準備。"一切處"指一切被派遣處。"以此允許語"即僅以此允許的三種言說。"這些"指這三種言說。"異語"即"供養祭祀、學習經典、見沙門"等同義語。"七種"指優婆塞、優婆夷、比丘、比丘尼、式叉摩那、沙彌、沙彌尼等七種。 110. 關於即使五種未被派遣也允許的說明

193.Pageva pahiteti iminā 『『apahitepi gantabba』』nti ettha pisaddassa sambhāvanatthaṃ dasseti. Pañcannaṃ sahadhammikānaṃ santikaṃ gantabbabhāvassa kāraṇaṃ vibhajitvā dassento āha 『『bhikkhu gilāno hotī』』tiādi. Dasahīti 『『saṅgho kammaṃ kattukāmo hoti, kataṃ vā saṅghena kammaṃ hotī』』ti idaṃ aṅgaṃ ekaṃ katvā dasahi. Navahīti parivāsārahaṃ apanetvā navahi. Catūhīti gilānaanabhiratikukkuccadiṭṭhigatauppannasaṅkhātehi catūhi. Iti imehi chahīti yojanā. Sāmaṇerassapi chahīti ettha channaṃ sarūpaṃ vitthāretvā dassento āha 『『ādito』』tiādi. Taṃ suviññeyyameva. Sāmaṇeriyā santikaṃ pañcahi gantabbanti yojanā. Paratoti parasmā, parasmiṃ vā. Andhakaṭṭhakathāyaṃ vuttanti sambandho. Ye ñātakā vā ye aññātakā vā atthi, tesampīti yojanā. Tanti vacanaṃ.

1. Pahiteyevaanujānanakathā

199.Bhikkhugatikoti bhikkhu eva gati patiṭṭhā etassāti bhikkhugatikoti vutte bhikkhunissitako purisoti āha 『『bhikkhūhi saddhiṃ vasanakapuriso』』ti. Palujjatīti vinassati. Bhaṇḍaṃ chedāpitanti ettha bhaṇḍasaddo parikkhārattho eva, na mūladhanatthoti āha 『『dabbasambhārabhaṇḍa』』nti. Chedāpitanti curādigaṇikadhātuṃ 『『chindāpita』』nti rudhādigaṇikadhātuyā vaṇṇeti. Dajjāhanti ekāralopasandhīti āha 『『dajje aha』』nti. 『『Dajjeha』』ntipi pāṭho. Evañhi sati akāralopasandhi. Dajjeti dadeyyaṃ, dadāmi vā. Saṅghakaraṇīyenāti saṅghassa kātabbena kiccena. Tamatthaṃ dassento āha 『『yaṃkiñcī』』tiādi. Tattha yaṃkiñci kātabbanti yojanā. Cetiyachattavedikādīsūti cetiyassa chatte ca vedikāya ca. Ādisaddena sudhālimpādayo saṅgaṇhāti. Tassāti saṅghakaraṇīyassa. Nipphādanatthaṃ gantabbanti sambandho.

Etthāti vassūpanāyikakkhandhake. 『『Animantitenā』』ti padaṃ 『『gantu』』nti pade bhāvakattā. Gantunti gamituṃ, gamanaṃ vā 『『na vaṭṭatī』』ti pade kattā. Paṭhamaṃyevāti dhammassavanato paṭhamameva. Sannipatitabbaṃ iti katikā katā hotīti yojanā. Bhaṇḍakanti cīvarādibhaṇḍakaṃ. Gantuṃ na vaṭṭatīti sayameva gantuṃ na vaṭṭatīti attho daṭṭhabbo. Tena vuttaṃ 『『sace panā』』tiādi. Tatthāti taṃ vihāraṃ. 『『Vaṭṭatī』』ti iminā vassacchedo ca āpatti ca na hotīti dasseti. Atthāyapīti pisaddena 『『bhaṇḍakaṃ dhovissāmī』』ti atthaṃ apekkhati. Nanti antevāsikaṃ. Vaṭṭatīti ācariyassa āṇāya sattāhe anatikkante vaṭṭati, vassacchedo ca āpatti ca na hoti. Sattāhe atikkante vassacchedova hoti, na āpattīti adhippāyo.

1. Antarāye anāpattivassacchedakathā

我來 助您翻譯這些巴利文章節： 193. "早已派遣"說明"即使未派遣也應去"中的"也"字表示推測義。為詳細說明五種同法者處應去的原因而說"比丘生病"等。"十種"是指將"僧團欲作羯磨,或僧團已作羯磨"合為一項而成十種。"九種"是指除去應別住后的九種。"四種"是指病、不樂、追悔、邪見等四種。如是這些六種為語義關聯。解釋"沙彌也有六種"時詳述六種的本義而說"從開始"等。這是容易理解的。應去見沙彌尼有五種為語義關聯。"後面"是從後面或在後面。與《闇誦注》所說相關聯。凡是親戚或非親戚之人,對他們也是,為語義關聯。"那"指說話。 112. 關於僅在派遣時允許的說明 199. "依附比丘"意為"以比丘為依止",說是依附比丘的人,故說"與比丘一起住的人"。"毀壞"即損壞。"令砍斷物品"中,"物品"一詞僅指資具,不是指本錢,故說"資具物品"。"令砍斷"解釋為從"cura"等系的動詞變成"rudhā"等系的動詞。"我應給"是省略"e"的連音,故說"我應給"。也有"讓我給"的讀法。如此則為省略"a"的連音。"應給"是我應該給或我給。"僧團事務"是僧團應做的事。為說明此義而說"任何"等。其中"任何應做的"為語義關聯。"塔頂、欄桿等"是指塔的頂部和欄桿。"等"字包括粉刷等。"那個"指僧團事務。"為完成而應去"為語義關聯。 "在此"指在雨安居犍度中。"未受邀請"一詞是"去"的狀語。"去"即前往或行走,是"不可以"的主語。"首先"即在聽法之前。"應當集合"為已制定的規則,為語義關聯。"物品"指衣等物品。"不可以去"應理解為不可以自己去的意思。因此說"但若"等。"那裡"指那個寺院。以"可以"表明不構成破雨安居和違犯。"爲了利益也"中的"也"字關係到"我將洗衣物"的目的。"他"指依止弟子。"可以"指在師長的命令下未超過七日則可以,不構成破雨安居和違犯。超過七日則僅構成破雨安居,不構成違犯,這是其意趣。 113. 關於有障礙時無違犯破雨安居的說明

201.Avidūreti āsanne. Tatthāti gāme. Sattāhavārenāti sattāhe ekavārena. Aruṇo uṭṭhāpetabboti vihāre aruṇo uṭṭhāpetabbo. Tatrevāti gāmeyeva. Mayanti bhikkhū sandhāya vuttaṃ. Puna mayanti manusse sandhāya vuttaṃ. Tesaṃyevāti vassacchedabhikkhūnaṃ eva. Tanti salākabhattādiṃ. Vassaggenāti vassagaṇanāya.

Vassāvāsikanti vassāvāsānaṃ dātabbaṃ cīvaraṃ. Tatthāti tasmiṃ vihāre. Yesaṃ pāpitanti sambandho. Vihāreti vuṭṭhitagāmavihāre. Upanikkhittakaṃ bhaṇḍanti sambandho. Idhāti bhikkhuno nivāsaṭṭhāne. Yaṃ cīvarādivebhaṅgiyabhaṇḍaṃ atthi, tanti yojanā. Tatthevāti vuṭṭhitagāmavihāre eva. Itoti khettavatthuādito. Kappiyakārakānaṃ hattheti sambandho. Tatruppādepīti tassa vihārassa dinnakhettavatthuādito uppāde paccayepi. 『『Tattheva gantvā apaloketvā bhājetabba』』nti vacanassa yuttiṃ dassento āha 『『saṅghikañhī』』tiādi. Antovihāre vāti antosīmāya vā. Ubhayatthāti antosīmabahisīma saṅkhātesu dvīsu ṭhānesu ṭhitaṃ vebhaṅgiyabhaṇḍanti sambandho.

1. Saṅghabhede anāpattivassacchedakathā

202.Bhinnoti ettha tapaccayassa atītatthe ayuttabhāvaṃ dassento āha 『『bhinne saṅghe karaṇīyaṃ natthī』』ti. Yo panāti saṅgho pana. Idaṃ 『『bhijjissatī』』tipade kattā, 『『āsaṅkito』』tipade kammaṃ. 『『Bhijjissatī』』ti iminā bhinnoti ettha tapaccayassa anāgatatthe pavattabhāvaṃ dasseti. Bhikkhunīhi saṅgho bhinnoti ettha kiṃ bhikkhunīhi saṅgho bhinnoti daṭṭhabboti āha 『『na bhikkhunīhi saṅgho bhinnoti daṭṭhabbo』』ti. Etanti bhikkhunīhi abhinnabhāvaṃ. Etā panāti bhikkhuniyo pana. Tanti saṅghaṃ. Etanti 『『sambahulāhi bhikkhunīhi saṅgho bhinno』』ti vacanaṃ.

1. Vajādīsu vassūpagamanakathā

2. 『『Gopālakānaṃ nivāsaṭṭhāna』』nti iminā gopālakā gāvo viya vaje nivasantīti dasseti.

Upakaṭṭhasaddo āsannapariyāyoti āha 『『āsannāyā』』ti. Tatthāti kuṭikāyaṃ. Idhāti imissaṃ kuṭikāyaṃ. Avihārattā 『『idhāti』』sāmaññavasena vuttaṃ. Tikkhattunti idaṃ ukkaṭṭhavasena vuttaṃ. Heṭṭhā hi 『『sakiṃ vā dvikkhattuṃ vā tikkhattuṃ vā』』ti (mahāva. aṭṭha. 184) vuttattā sakimpi vaṭṭatīti daṭṭhabbaṃ. Tampīti sālāsaṅkhepena ṭhitasakaṭampi. 『『Ālayo』』ti iminā 『『idha vassaṃ upemī』』ti vacībhedo na kātabboti dasseti. Ālayoti ca satthe 『『idha vassaṃ vasissāmī』』ti cittassa allīyanaṃ. Maggapaṭipanneyeva sattheti anādare bhummavacanaṃ. Tatthevāti sattheyeva. Sattho atikkamatīti sambandho. Tatthāti patthitaṭṭhāne. Vippakiratīti visuṃ visuṃ gacchati . Sace agāmake ṭhāne vippakirati, purimaṃ gāmaṃ sannivattitabbaṃ. Na aññagāmaṃ gantabbaṃ. Tatoti gāmato.

Upagantabbanti 『『idha vassaṃ upemī』』ti tikkhattuṃ vatvā upagantabbaṃ. Tatthevāti samuddeyeva. Kūlanti tīraṃ. Tañhi kulati udakaṃ āvaratīti kūlanti vuccati. Ayañcāti nāvāyaṃ vassūpagamanabhikkhu. Anutīramevāti anukkamena, anusārena vā tīrameva. Aññatthāti paṭhamaladdhagāmato aññasmiṃ ṭhāne. Tatthevāti paṭhamaladdhagāmeyeva.

Itītiādi nigamanaṃ. Pavāretuñca labhatīti ettha casaddo vākyasampiṇḍanattho. Purimesu ca panāti ettha casaddo byatirekattho, panasaddo visesatthajotako. Anāpatti hotīti anāpattimattameva hoti.

1. Vassaṃ anupagantabbaṭṭhānakathā

我來 助您翻譯這些巴利文章節： 201. "不遠"即附近。"那裡"指在村莊。"七日一次"是七日內一次。"應使天亮"是指應在寺院使天亮。"就在那裡"即就在村莊。第一個"我們"是指比丘們而說。第二個"我們"是指在家人而說。"就是他們"即指破雨安居的比丘們。"那個"指缽食等。"按雨安居次第"是按雨安居的計數。 "雨安居衣"是應給予雨安居者的衣。"那裡"指在那個寺院。"已送達給他們"為語義關聯。"寺院"指已被遺棄村莊的寺院。"寄存的物品"為語義關聯。"這裡"指比丘的居所。"有任何衣等可分配物品"為語義關聯。"就在那裡"即就在已被遺棄村莊的寺院。"從這裡"指從田地等處。"在凈人手中"為語義關聯。"對於那裡所生"即對於給予那寺院的田地等所生之資具。為說明"就在那裡去了請示后應分配"這句話的合理性而說"因為是僧團的"等。"在寺院內"即在界內。"兩處"指在界內界外兩個地方的可分配物品為語義關聯。 114. 關於僧團分裂時無違犯破雨安居的說明 202. "已分裂"中,為說明過去時詞尾不適合而說"僧團分裂時無事可做"。"但是誰"指僧團。這是"將分裂"的主語,"被懷疑"的賓語。以"將分裂"說明"已分裂"中過去時詞尾表示未來義。關於"比丘尼使僧團分裂",應如何理解比丘尼使僧團分裂而說"不應視為比丘尼使僧團分裂"。"這個"指未被比丘尼分裂的狀態。"但這些"指比丘尼們。"那個"指僧團。"這個"指"眾多比丘尼使僧團分裂"的說法。 115. 關於牛欄等處入雨安居的說明 203. 以"牧人的居所"表明牧人如牛般住在牛欄中。 "近"字是接近的同義詞,故說"接近的"。"那裡"指在小屋。"這裡"指在這小屋。因非寺院故籠統地說"這裡"。"三次"是就最多而言。因為在下文說"一次或兩次或三次",故應知一次也可以。"那個也"指以簡略方式停留的車隊也。以"意向"表明不應作"我在此入雨安居"的言說。"意向"即對商隊"我將在此度過雨安居"的心的傾向。"在已上路的商隊"是處格的獨立語。"就在那裡"即就在商隊。"商隊前進"為語義關聯。"那裡"指在所期望的地方。"分散"即各自分開而去。如果在非村莊處分散,應返回前一個村莊,不應去其他村莊。"從那裡"指從村莊。 "應入安居"是指說"我在此入雨安居"三次後應入安居。"就在那裡"即就在海上。"岸"是指海岸。因為它阻止水故稱為岸。"這個也"指在船上入雨安居的比丘。"就沿岸"即按次第或依循著海岸。"其他處"指在最初獲得的村莊之外的地方。"就在那裡"即就在最初獲得的村莊。 "如是"等是結語。"也獲得自恣"中的"也"字是句子連線詞。"但在前面的"中"也"字表示區別,"但"字表示特殊。"無違犯"即僅是無違犯而已。 116. 關於不應入雨安居處的說明

204.Rukkhasusīreyevāti rukkhassa vivare eva. Vivarañhi su saṃ irati gacchatīti susīroti vuccati. Padaracchadananti phalakehi chāditaṃ. Pavisanadvāranti pavisananikkhamanadvāraṃ. Pavisanañca nikkhamanañca pavisananti virūpekasesena kātabbaṃ. Khāṇumatthaketi khāṇuno upari. Viṭabhīti viṭaṃ aññamaññavedhanaṃ apati gacchatīti viṭapo, pakārassa bhakāraṃ, itthiliṅgajotakaīpaccayañca katvā viṭabhīti vuccati. Tatthāti aṭṭake. Yassāti bhikkhuno, natthīti sambandho. Pañcannaṃ chadanānanti tiṇapaṇṇaiṭṭhakāsilāsudhāsaṅkhātānaṃ (cūḷava. 303) pañcannaṃ chadanānaṃ. Idañca yebhuyyavasena vuttaṃ padaracchadanādīnampi gahitattā. Dvārabandhananti dvārena bandhitabbaṃ. Chavakuṭikāti chavānaṃ sayanaṭṭhāne susāne katā kuṭikā chavakuṭikāti vuccati. Ṭaṅkitamañcādītiādisaddena ṭaṅkitapīṭhaṃ saṅgaṇhāti. Tatthāti chavakuṭiyaṃ. Aññaṃ kuṭikanti chavakuṭito aññaṃ kuṭikaṃ. Āvaraṇanti bhittiṃ. Dvāranti pavisananikkhamanadvāraṃ. Chattakuṭikā nāmesāti esā chattena katā kuṭikā nāma. Mahantena kapallena kuṭikaṃ katvāti sambandho.

1. Adhammikakatikākathā

205.Aññāpīti 『『antarāvassaṃ na pabbājetabba』』nti katikāya aññāpi. Katikā hotīti sambandho. Tassāti adhammikakatikāya. Vuttanti catutthapārājikavaṇṇanāyaṃ (pārā. aṭṭha. 2.226) vuttaṃ.

1. Paṭissavadukkaṭāpattikathā

207.Paṭissave āpatti dukkaṭassāti ettha kiṃ vassāvāsapaṭissuteyeva dukkaṭāpatti hotīti āha 『『na kevala』』ntiādi. Etassevāti vassāvāsasseva. Evamādināpīti pisaddo 『『paṭissave』』ti ettha yojetabbo. 『『Paṭissavepī』』ti hi attho. Tassa tassāti kammassa. Tañca khoti tañca dukkaṭaṃ visaṃvādanapaccayā hotīti yojanā. Paṭhamampīti pisaddo 『『pacchāpī』』ti padaṃ sampiṇḍeti. Paṭhamampi hi pācittiyaṃ, pacchāpi dukkaṭanti attho.

So tadaheva akaraṇīyotiādīsu evaṃ vinicchayo veditabboti yojanā. Purimikā ca na paññāyatīti ettha pure bhavā purimā, sā eva purimikā, pāṭipadatithī. Nānāsīmāya dvīsu āvāsesu vassaṃ upagacchantassa dutiye 『『vasissāmī』』ti paṭhamāvāsassa upacārato nikkhantamatte paṭhamasenāsanaggāhassa passambhanaṃ sandhāya vuttaṃ 『『purimikā ca na paññāyatī』』ti. Aruṇaṃ anuṭṭhāpetvāti vassaṃ upagamanavihāre aruṇaṃ anuṭṭhāpetvā. Tadahevāti tasmiṃ vassūpagamanaahani eva, pakkantassāpīti sambandho. Pisaddassa garahatthaṃ dassento āha 『『ko pana vādo』』tiādi. Ālayoti cittassa allīyanaṃ. Asatiyāti satipamuṭṭhena. Vassaṃ na upetīti 『『imasmiṃ vihāre imaṃ temāsaṃ vassaṃ upemī』』ti (mahāva. aṭṭha. 184) vacībhedaṃ katvā vassaṃ na upeti.

Sattāhanti sattāhena, anāgatāyāti sambandho. Navamitoti pubbakattikamāsassa juṇhapakkhanavamito, pacchimakattikamāsassa juṇhapakkhanavamito vā. Mā vā āgacchatu, anāpattīti vassaṃvutthattā mā vā āgacchatu, anāpattīti attho.

Iti vassūpanāyikakkhandhakavaṇṇanāya yojanā samattā.

1. Pavāraṇākkhandhakaṃ

2. Aphāsukavihārakathā

我來幫您翻譯這些巴利文章節： 204. "就在樹洞中"即就在樹的空隙中。空隙因為"使其前進執行"故稱為洞。"木板覆蓋"是用木板遮蓋的。"入口門"是進出的門。"進入"和"出去"合稱為"進入",應做不同形式的省略。"木樁頂上"是在木樁上方。"樹枝"是因為"樹枝彼此交錯延伸"而稱為樹枝,將"p"變為"bh",加上表示陰性的"ī"後綴而稱為"viṭabhī"。"在那裡"指在臺架上。"對於誰"指對於比丘,"沒有"為語義關聯。"五種覆蓋"指草、葉、磚、石、灰漿等五種覆蓋。這是就大多數而言,因為也包括木板覆蓋等。"門閂"是應以門閂關閉的。"尸屋"是指在死屍居處的墓地所建的小屋稱為尸屋。"鑿床等"中"等"字包括鑿椅。"在那裡"指在尸屋中。"其他小屋"指除尸屋外的其他小屋。"遮蔽"指墻壁。"門"指進出的門。"傘屋即是這個"指這個用傘製成的小屋。"用大陶片做成小屋"為語義關聯。 117. 關於非法協議的說明 205. "其他也"指除"雨季中不應令人出家"的協議外的其他。"有協議"為語義關聯。"那個"指非法協議。"所說"指在第四波羅夷註釋中所說。 118. 關於承諾的突吉羅罪的說明 207. 關於"承諾時犯突吉羅罪",為何僅在承諾雨安居時犯突吉羅罪而說"不僅"等。"僅這個"即僅雨安居。"以如是等"中的"也"字應與"承諾"連線。意思是"在承諾也"。"那個那個"指業。"而那個"即那突吉羅是由於違背諾言而有,為語義關聯。"最初也"中的"也"字連線"後來也"。意思是最初犯波逸提,後來也犯突吉羅。 對於"他當天就不能做"等,應如此理解判定為語義關聯。"前分也不顯現"中,"前分"即最初之分,就是月之初一。對於在不同界的兩處住所入雨安居者,在第二處說"我將住"時,一旦離開第一處住所的界域,第一次分配住處即告終止,關於這點而說"前分也不顯現"。"未使天亮"是指在入雨安居的寺院未使天亮。"就在那天"即就在入雨安居那天,即使已離開,為語義關聯。為說明"也"字表示責備義而說"何況"等。"意向"是心的執著。"由於無念"是由於忘失正念。"不入雨安居"是指不作"我在此寺院入此三月雨安居"的言說而不入雨安居。 "七日"是以七日,與"未來"相關聯。"從第九"是從前迦提月的白分第九日,或從后迦提月的白分第九日。"是否來都無違犯"意思是因為已度過雨安居,是否來都無違犯。 如是雨安居犍度註釋的解釋完畢。 自恣犍度 關於不安樂住處的說明

1. Pavāraṇākkhandhake allāpoti ettha ātyūpasaggassa ādikammatthaṃ, lapadhātuyā ca kathanatthaṃ dassento āha 『『paṭhamavacana』』nti. Ādito, ādimhi vā lapanaṃ kathanaṃ, lapati anenāti vā allāpo saṃyoge pare rasso. Saṃ puna lapanaṃ, lapati vā anenāti sallāpo. Hatthavilaṅghakenāti ettha vipubbo laghidhātu ukkhipanatthoti āha 『『hatthukkhepakenā』』ti. Pasusaṃvāsanti ettha pasūti sabbacatuppadā. Te hi aññamaññaṃ pasanti bādhanti, manussādīhi vā pasīyanti bādhīyantīti pasavoti vuccanti. Pasūnaṃ viya saṃvāsanti pasūnaṃ saṃvāso viya saṃvāsoti pasusaṃvāso, taṃ pasusaṃvāsaṃ. Tamatthaṃ vitthārento āha 『『pasavopi hī』』tiādi. Tathāti yathā na karonti, tathāti attho. Etepīti bhikkhavopi. Tasmāti yasmā akaṃsu, tasmā. Nesanti bhikkhūnaṃ. Sabbatthāti sabbesu eḷakasaṃvāsasapattasaṃvāsesu. Mūgabbatanti mūgassa vataṃ viya vatanti mūgabbataṃ, suññavacanavatanti attho. Titthiyasamādānanti titthiyehi samādātabbaṃ. Vatasamādānanti samādātabbaṃ vataṃ. Aññamaññānulomatāti ettha tāsaddassa bhāvatthaṃ dassento āha 『『anulomabhāvo』』ti. Iminā 『『devatā』』tiādīsu (saṃ. ni. aṭṭha. 1.1.1; khu. pā. aṭṭha. 5.evamiccādipāṭhavaṇṇanā; su. ni. aṭṭha. 2.aṅgalasuttavaṇṇanā) viya tāpaccayassa svatthaṃ 『『janatā』』tiādīsu (pe. va. aṭṭha. 460) viya samūhatthañca nivatteti. 『『Aññamaññaṃ vattu』』nti vacanassa yuttiṃ dassento āha 『『vadantu ma』』ntiādi. Vadantaṃ bhikkhuṃ vattunti yojanā. 『『Āpattīhi vuṭṭhānabhāvo』』ti iminā āpattivuṭṭhānatāti padassa pañcamīsamāsañca tāpaccayassa bhāvatthañca dasseti. 『『Vinaya』』ntiādinā purato katvā karaṇaṃ purekkhāro, tassa bhāvo purekkhāratā, vinayaṃ purekkhāratā vinayapurekkhāratāti vacanatthaṃ dasseti. Ettha purasaddassa ekārattaṃ saddasatthesu (moggallānabyākaraṇe 5.134 sutte) vadanti. Tassa yuttiṃ dassento āha 『『vadantuma』』ntiādi (moggallānabyākaraṇe 5.134 sutte).

210.Sabbasaṅgāhikāti 『『saṅgho pavāreyyā』』ti sāmaññato vuttattā sabbesaṃ tevācikādīnaṃ saṅgāhakā. Ñattīti ñāpeti saṅghaṃ etāya vacanāyāti ñatti. Sabbasaṅgāhikabhāvaṃ vitthārento āha 『『evañhi vutte』』tiādi. Tevācikanti tisso vācā etassāti tevācikaṃ, tīhi vācāhi kattabbanti vā tevācikaṃ. Eseva nayo sesesupi. Samānavassikanti samānaṃ vassaṃ etesanti samānavassā, tehi kattabbanti samānavassikaṃ. Aññanti dvevācikaekavācikaṃ.

211.Acchantīti ettha āsadhātuyā upavesanatthaṃ dassento āha 『『nisinnāva hontī』』ti. 『『Na uṭṭhahantī』』ti iminā evaphalaṃ dasseti. Tadamantarāti ettha 『『tadantarā』』ti vattabbe vācāsiliṭṭhavasena makārāgamaṃ katvā vuttanti āha 『『tadantarā』』ti. Tassa attano pavāritakālassa antarā. 『『Yāva pavārentī』』ti padassa niyamatthaṃ dassetuṃ vuttaṃ 『『tāvatakaṃ kāla』』nti. Yāvāti nipātassa payogattā 『『tadamantarā』』ti ettha abhividhiavadhyatthe pañcamīvibhatti hotīti daṭṭhabbaṃ.

1. Pavāraṇābhedakathā

我來幫您翻譯這些巴利文章節： 209. 在自恣犍度中的"初言"，為說明"ā"字首表示開始義，"lapa"詞根表示說話義而說"初次言說"。從開始或在開始時的說話、敘說，或以此說話稱為"allāpa"(初言)，在連音時變短。再次說話，或以此說話稱為"sallāpa"(交談)。"手勢"中,"vi"字首加"laghi"詞根表示舉起義，故說"舉手"。"畜生共住"中,"畜生"指一切四足動物。它們互相壓迫傷害，或被人等壓迫傷害，故稱為畜生。如畜生般共住即如畜生的共住為畜生共住，即那畜生共住。為詳述此義而說"因為畜生也"等。"如此"意為如何不做，如此。"這些也"即比丘們也。"因此"即因為他們做了，所以。"他們的"指比丘們的。"一切處"即在所有山羊共住、仇敵共住中。"啞巴行"即如啞巴的行為為啞巴行，意為無言語的行為。"外道所受持"是外道應受持的。"行持"是應受持的行。"互相隨順性"中，為說明"性"字表示狀態義而說"隨順狀態"。以此否定"性"後綴如在"天神"等中表示自性，如在"人群"等中表示集合義。為說明"互相告知"的合理性而說"令告知我"等。"告知比丘"為語義關聯。以"從諸罪出離狀態"說明"罪出離性"一詞的第五格複合詞和"性"後綴表示狀態義。以"律"等說明"以在前作為"是前置，其狀態為前置性，以律為前置性為律前置性的語義。在此，語法書中說"pura"(前)字變為"e"。為說明其合理性而說"令告知我"等。 210. "總攝一切"因籠統地說"僧團應自恣"，故總攝一切三說等。"羯磨"是以此言說使僧團知曉為羯磨。為詳述總攝一切性而說"因為如此說"等。"三說"是有三次說話為三說，或以三次說話應作為三說。其餘也同理。"同雨安居"是有相同雨安居為同雨安居，由他們應作為同雨安居。"其他"指二說一說。 211. "坐著"中，為說明"āsa"詞根表示坐下義而說"僅是坐著"。以"不起立"說明"eva"(僅)的效果。"在其間"中，應說"在其間"，為語音和諧而加入"m"而說"在其間"。在自己已自恣時的期間。為說明"直到自恣"一詞的限定義而說"如此時間"。因為"yāva"(直到)是虛詞，應知在"在其間"中表示範圍限定時用第五格。 121. 關於自恣種類的說明

212.Cātuddasikāyāti bhaṇḍanakārakehi upaddutattā paccukkaḍḍhitāya pubbakattikamāsassa kāḷapakkhacātuddasikāya. 『『Ajja pavāraṇā pannarasī』』ti pubbakiccaṃ kātabbanti yojanā.

Pavāraṇākammesūti niddhāraṇe bhummaṃ, 『『adhammena vaggaṃ pavāraṇākamma』』ntiādīsu sambandhitabbaṃ. Adhammena vagganti ettha adhammaṃ nāma saṅgho hutvāpi saṅghapavāraṇamakatvā gaṇapavāraṇāya karaṇaṃ, gaṇo hutvāpi gaṇapavāraṇamakatvā saṅghapavāraṇāya karaṇañca. Vaggaṃ nāma ekasīmāyaṃ vasantānampi sabbesaṃ ekato asannipatanaṃ.

Adhammena samagganti ettha adhammaṃ vuttanayameva. Samaggaṃ nāma sabbesaṃ ekato sannipatanaṃ.

Dhammena vagganti ettha dhammaṃ nāma saṅgho hutvā saṅghapavāraṇāya karaṇaṃ, gaṇo hutvā gaṇapavāraṇāya karaṇañca. Vaggaṃ vuttanayameva. Dhammena samaggaṃ suviññeyyameva. Itisaddo parisamāpanattho.

213.Evaṃ dinnāyāti evaṃ pāḷiyaṃ vuttanayeneva dinnāya. Pavāretabbanti vassaṃvutthapavāraṇāya pavāretabbaṃ. Tissoti tissanāmako. Diṭṭhena vā vadatūti sambandho. Tanti tissanāmakaṃ bhikkhuṃ. Saṅgho anukampaṃ upādāya vadatūti yojanā. Vuḍḍhataroti pavāraṇādāyako taṃhārakato vuḍḍhataro. Hīti laddhaguṇo. Tenāti pavāraṇāhārakena. Tassāti pavāraṇādāyakassa.

Idhāpi cāti imasmiṃ pavāraṇākkhandhakepi ca. Apisaddo uposathakkhandhakaṃ apekkhati. Avasesakammatthāyāti pavāraṇākammato avasesānaṃ kammānamatthāya hotīti sambandho. Pavāraṇāya āhaṭāya satiyāti yojanā. Tassa cāti pavāraṇādāyakassa ca. Sabbesanti pavāraṇādāyakassa ca saṅghassa cāti sabbesaṃ. Aññaṃ pana kammanti pavāraṇākammato aññaṃ kammaṃ pana. Tena pana bhikkhunāti pavāraṇādāyakena bhikkhunā pana. Ettha ca tadahupavāraṇāya attano ca saṅghassa ca sace pavāraṇākammameva hoti, pavāraṇāyeva dātabbā. Atha aññameva kammaṃ hoti, chandoyeva dātabbo. Yadi pavāraṇākammañca aññakammañca hoti, pavāraṇā ca chando ca dātabbo . Taṃ sandhāya vuttaṃ 『『tadahu pavāraṇāya pavāraṇaṃ dentena chandampi dātu』』nti (mahāva. 213). Tenāti dānahetunā.

218.Ajja me pavāraṇāti ettha pāḷinayato aññaṃ aṭṭhakathānayaṃ dassento āha 『『sace』』tiādi.

219.Vuttanayamevāti uposathakkhandhake (mahāva. aṭṭha. 169) vuttanayameva.

222.Puna pavāretabbanti ettha na kevalaṃ pavāraṇāyeva puna kātabbā, pubbakiccādīnipi puna kātabbānīti dassento āha 『『puna pubbakicca』』ntiādi.

我來幫您翻譯這些巴利文章節： 212. "十四日"是因受爭論者所擾而推延的前迦提月黑分十四日。"今天是十五日自恣"時應作前行事為語義關聯。 "在自恣羯磨中"是處所格表示區分，應與"非法別眾自恣羯磨"等相關聯。"非法別眾"中，"非法"即作為僧團卻不行僧團自恣而行群體自恣，作為群體卻不行群體自恣而行僧團自恣。"別眾"即即使住在同一界域內也不是全體一起集會。 "非法和合"中，"非法"如前所說。"和合"即全體一起集會。 "如法別眾"中，"如法"即作為僧團而行僧團自恣，作為群體而行群體自恣。"別眾"如前所說。"如法和合"容易理解。"iti"(如是)字表示結束。 213. "如是給予"即如是依照聖典所說方式給予。"應自恣"即應以已住雨安居自恣而自恣。"帝須"即名為帝須者。"以所見告知"為語義關聯。"他"指名為帝須的比丘。"僧團為憐憫而告知"為語義關聯。"更長老"指給予自恣者比帶走者更長老。"因為"表示獲得功德。"由他"指由帶走自恣者。"他的"指給予自恣者的。 "在此也"即在此自恣犍度中也。"也"字關聯布薩犍度。"為其餘羯磨"即為除自恣羯磨外其餘諸羯磨為語義關聯。"自恣已帶來時"為語義關聯。"他的也"即給予自恣者的也。"一切"即給予自恣者和僧團的一切。"其他羯磨"即除自恣羯磨外的其他羯磨。"由那個比丘"即由給予自恣的比丘。在此,于當天自恣,如果對自己和僧團僅是自恣羯磨,則只應給予自恣。如果是其他羯磨,則只應給予欲。如果既是自恣羯磨又是其他羯磨,則應給予自恣和欲。關於這點而說"在當天自恣時給予自恣者也應給予欲"。"由此"即由給予的原因。 218. "今天我自恣"中,為顯示異於聖典方式的註釋方式而說"如果"等。 219. "如所說方式"即如在布薩犍度中所說方式。 222. "應再自恣"中,不僅自恣應再作,前行事等也應再作,為顯示此義而說"再作前行事"等。

228.Eseva nayoti 『『ajja pavāraṇā pannarasī』』ti pubbakiccaṃ atidisati. Assāti vacanassa. Ñattinti 『『suṇātu me bhante saṅgho ajja pavāraṇā』』ti ñattiṃ. Pacchimehīti pacchimavassaṃ upagatehi bhikkhūhi. Uposathaggeti uposathassa gaṇhanaṭṭhāne gehe. Dve ñattiyoti pavāraṇāñatti ca uposathañatti cāti dve ñattiyo. Idañcāti idaṃ vakkhamānaṃ pana. Etthāti purimikapacchimikabhikkhūnaṃ saṃsaggaṭṭhāne. Purimikāya upagatehīti vibhattaapādānaṃ anumeyyavisayaapādānaṃ, thokatarāti sambandho, sahādiyogo vā, samasamāti sambandho. Samasamāti samena, samato vā samā samasamā, atirekasamāti attho. Kiñci ūnaṃ vā adhikaṃ vā natthīti adhippāyo. Itīti idaṃ lakkhaṇaṃ.

Soti pacchimiko bhikkhu. Itarenāti pacchimikena. Tesanti purimikānaṃ. Ekenāti purimikena. Ekassāti pacchimikassa. Puna ekenāti pacchimikena. 『『Ekassā』』ti anuvattetabbo, purimikassāti attho. Purimavassūpagatehi adhikatarāti sambandho. Thokatarehīti pacchimavassūpagatehi thokatarehi purimavassūpagatehīti yojanā.

Kattikāyāti pacchimakattikāya. Cātumāsiniyā pavāraṇāyāti catunnaṃ māsānaṃ pūraṇiyā pavāraṇāya. Pavāraṇāñattiṃ ṭhapetvāti samasamā hutvāpi pavāraṇādivasattā pavāraṇāñattiṃ ṭhapetvā. Tehīti pacchimikehi. Itarehīti purimikehi. Tesanti pacchimikānaṃ. Thokatarā vāti ekādinā thokatarā vā. Tesanti purimikānaṃ. Tehīti pacchimikehi.

233.Saṅghasāmaggiyāti ettha kīdisī saṅghasāmaggī veditabbāti āha 『『kosambakasāmaggīsadisāva veditabbā』』ti. Etthāti sāmaggīpavāraṇāyaṃ. Appamattaketi pattacīvarādiṃ paṭicca uppanne appamattake vivāde. Pavāraṇāyamevāti pavāraṇādivaseyeva. Kasmiṃ divase sāmaggīpavāraṇā kātabbāti āha 『『sāmaggīpavāraṇa』』ntiādi. Paṭhamapavāraṇanti pubbakattikapuṇṇamiṃ. Yāva kattikacātumāsinī puṇṇamāti ayaṃ avadhi anabhividhiavadhi nāma. Kasmā? Kattikacātumāsinipuṇṇamiṃ ṭhapetvā antoyeva gahetabbattā. Etthantareti etasmiṃ dvinnaṃ puṇṇaminamantare aṭṭhavīsatipamāṇe divase kātabbā. Tatoti etthantarasaṅkhātā aṭṭhavīsadivasato.

1. Dvevācikādipavāraṇākathā

234.Ñattiṃ ṭhapentenāpīti pisaddo na kevalaṃ pavārentena eva dvevācikaṃ pavāretabbaṃ, atha kho ñattiṃ ṭhapentenāpi dvevācikañattiyeva ṭhapetabbāti dasseti. Ettha cāti 『『samānavassikaṃ pavāretu』』nti pāṭhe ca. Samānavassikāti gaṇanavasena samānaṃ vassaṃ etesanti samānavassikā, samāne vasse upasampādentīti vā samānavassikā. Ekatoti ekasmiṃ khaṇe, ekapahārena vā.

1. Pavāraṇāṭṭhapanakathā

我來幫您翻譯這些巴利文章節： 228. 這是同樣方法，表示"今天是十五日自恣"時的前行事。對於"應該"一詞。"羯磨"即"請僧團聽我今天自恣"的羯磨。"後者"指已進入最後雨安居的比丘。"布薩處"即在布薩的舉行地點。"兩個羯磨"即自恣羯磨和布薩羯磨兩種羯磨。"此"即將要說明的。"在此"即前後比丘會集之處。"已進入前者"是指變格表示部分領域或同等程度，意為稍微，或表示共同。"同等"即相同，或從相同處相同，意為超過相同。意圖是不論是少是多都無關緊要。"如是"即這個特徵。 "他"即後來的比丘。"與另一個"指與後來的比丘。"他們"指前來的。"以一個"指以前來的。"一個"指後來的。"再以一個"指後來的。應重複"一個"，意指前來的。"已進入前雨安居"為語義關聯。"稍少者"指進入最後雨安居的稍少者。 "迦提月"指最後的迦提月。"四月圓滿自恣"即四個月的圓滿自恣。"除去自恣羯磨"即即使同等也因自恣日期而除去自恣羯磨。"由他們"指後來的。"另一個"指前來的。"他們"指後來的。"稍少"即一個等稍少。"他們"指前來的。"由他們"指後來的。 233. "僧團和合"中，應如何理解僧團和合，說"如同憍賞彌和合"。"在此"即在和合自恣中。"些微"指因衣等而起的些微爭論。"僅在自恣日"即僅在自恣日。問在何日應行和合自恣，故說"和合自恣"等。"第一自恣"指前迦提滿月。"直到迦提四月滿月"為界限，這是不確定的界限。為何如此？因為應在迦提四月滿月之內。"在其間"即在兩個滿月之間二十八日內應作。"從那裡"即從二十八日。 140. 關於二說等自恣的說明 234. "除去羯磨"中，"也"字表示不僅是自恣者，即使除去羯磨者也應除去二說羯磨。"在此"即在"應與同雨安居者自恣"的文字中。"同雨安居"即按數量同樣的雨安居，或在同一年受具足戒為同雨安居。"一時"即在同一時刻，或一次打擊。 141. 關於自恣停止的說明

1. Sabbaṃ saṅgaṇhātīti sabbasaṅgāhikaṃ. Puggalassa ṭhapanaṃ puggalikaṃ. Tatthāti dvīsu pavāraṇāṭṭhapanesu . Sabbasaṅgāhike ṭhapitā hotīti sambandho. Yāva rekāro atthi, tāvāti yojanā. Bhāsiyitthāti bhāsitā. Lapiyitthāti lapitā. Na pariyosiyitthāti apariyositā. Etthantareti etasmiṃ sukārarekārānaṃ antare. Ekapadepīti pisaddo ekakkharepīti atthaṃ sampiṇḍeti. Ṭhapitāti 『『suṇātu me bhante saṅgho, itthannāmo puggalo sāpattiko, tassa pavāraṇaṃ ṭhapemī』』ti ñattiyā ṭhapitā. Yyakāreti 『『pavāreyyā』』ti ettha yyakāre. Tatoti yyakārato. Puggalikaṭṭhapane pana aṭṭhapitā hotīti sambandho. Saṃkāratoti 『『saṅghaṃ bhante』』ti ettha saṃkārato. Sabbapacchimoti tīsu vāresu tatiyavāre sabbesaṃ akkharānaṃ pacchimo ṭikāro atthīti yojanā. Etthantareti etasmiṃ saṃkāraṭikārānaṃ antare. Tasmāti yasmā pariyositā hoti, tasmā. 『『Eseva nayo』』ti vuttavacanaṃ vitthārento āha 『『etāsupi hī』』tiādi. Tattha etāsupīti dvevācikaekavācikasamānavassikāsupi. Pisaddo tevācikamapekkhati. Ṭhapanakhettanti ṭhapanassa bhūmi. Itisaddo parisamāpanattho.

237.Anuyuñjiyamānoti ettha anuyuñjasaddo pucchanatthoti āha 『『pucchiyamāno』』ti. Paratoti parasmiṃyeva khandhaketi (mahāva. 237) attho. Alaṃ bhikkhu mā bhaṇḍanantiādīnīti ettha ādisaddena 『『mā kalahaṃ, mā vivāda』』ntivacanāni saṅgaṇhāti, vacanāni vatvā omadditvāti yojanā. Vacanomaddanāti vacaneneva omaddanā. Hīti saccaṃ. Idhāti imasmiṃ pavāraṇāṭṭhapanaṭṭhāne. Anuddhaṃsitaṃ paṭijānātīti ettha paṭijānanākāraṃ dassento āha 『『amūlakena pārājikena anuddhaṃsito ayaṃ mayā』』ti. 『『Liṅganāsanāyā』』ti iminā daṇḍakammanāsanasaṃvāsanāsanāni nivatteti.

238.Etanti 『『asukā āpattī』』ti vacanaṃ. Kalahassa mukhanti kalahassa upāyo.

1. Vatthuṭṭhapanādikathā

2. Corā agamaṃsu kirāti sambandho. Pokkharaṇito nīharitvāti sambandho. Soti bhikkhu, evamāhāti sambandho. Vutthenāti vasantena, yena kenaci katanti sambandho. Taṃ puggalanti vatthukataṃ taṃ puggalaṃ. Etthāti 『『vatthuṃ ṭhapetvā saṅgho pavāreyyā』』ti pāṭhe . Iminā vatthunā apadisāhīti sambandho. Nanti puggalaṃ. Anuvijjitvāti anuyuñjitvā, pucchitvāti attho.

Eko bhikkhu pūjesi, pivīti sambandho. Tassāti bhikkhussa. Tadanurūpoti tesaṃ pūjanapivanānaṃ anurūpo. Soti codako bhikkhu. Taṃ gandhanti taṃ sarīragandhaṃ. Yaṃ puggalanti yojanā. Ṭhapesīti pavāraṇāya ṭhapesi. Ayamassāti ayaṃ doso assa puggalassa.

Idāneva nanti ettha 『『na』』nti padaṃ 『『puggala』』nti padena yojetabbaṃ. Naṃ puggalanti hi attho. Ubhayanti vatthuñca puggalañcāti ubhayaṃ. Kallaṃ vacanāyāti yuttaṃ kathetuṃ. Kasmā kallaṃ vacanāyāti yojanā. Pavāraṇato pubbe, pacchā cāti sambandho. Iti tasmā kallaṃ vacanāyāti yojanā. Idañhi ubhayanti vatthupuggalasaṅkhātaṃ idameva ubhayaṃ. Pavāraṇāya pubbeti yojanā. Ukkoṭentassāti cālentassa.

1. Bhaṇḍanakārakavatthukathā

我來幫您翻譯這些巴利文章節： 236. "總攝一切"即包括所有。"個人的停止"是針對個人的停止。"在那裡"指在兩種自恣停止中。"在總攝一切中已停止"為語義關聯。"只要有re音,就"為語義關聯。"已說"即已說。"已言"即已言。"未完結"即未結束。"在其間"即在su音和re音之間。"即使一詞"中"也"字包含"即使一字"的意思。"已停止"即以"大德,請僧團聽我說,某某人有罪,我停止他的自恣"的羯梨停止。"在yya音"即在"應自恣"中的yya音。"從那裡"即從yya音。但在個人停止中未停止為語義關聯。"從saṃ音"即從"大德,僧團"中的saṃ音。"最後"即在三次中第三次所有音最後有ti音為語義關聯。"在其間"即在saṃ音和ti音之間。"因此"即因為已完結,所以。為詳述"這是同樣方法"所說的話而說"在這些也"等。其中"在這些也"指在二說一說同雨安居也。"也"字關聯三說。"停止處"是停止的地點。"iti"(如是)字表示結束。 237. "被質問"中,"質問"字表示詢問義,故說"被問"。"後面"意為在後面的犍度中。"好了,比丘,不要爭論"等中,"等"字包括"不要吵鬧,不要爭辯"等話,說話后壓制為語義關聯。"話語壓制"即以話語壓制。"因為"表示確實。"在此"即在此自恣停止處。"承認誣告"中,為顯示承認的方式而說"我以無根據的波羅夷誣告他"。以"失去標誌"排除了懲罰羯磨失去共住失去。 238. "這個"指"某某罪"的話。"爭論之門"是爭論的方便。 143. 關於事項停止等的說明 239. "據說盜賊去了"為語義關聯。"從蓮池取出"為語義關聯。"他"即比丘,"如是說"為語義關聯。"由住者"即由住者,由任何人所作為語義關聯。"那個人"指做事的那個人。"在此"即在"停止事項后僧團應自恣"的文字中。"用此事項指出"為語義關聯。"他"指那個人。"調查"即質問,意為詢問。 一位比丘供養、飲用為語義關聯。"他的"指比丘的。"與那相應"即與那些供養飲用相應。"他"指告發的比丘。"那香"指那身體的香。"某人"為語義關聯。"停止"即停止自恣。"這是他的"即這是那人的過失。 "現在他"中,"他"字應與"人"字相連。意思是"他這個人"。"兩者"即事項和人兩者。"應說"即適合說。"為何應說"為語義關聯。"在自恣之前和之後"為語義關聯。"因此應說"為語義關聯。"這兩者"即指事項和人的這兩者。"在自恣前"為語義關聯。"翻轉"即搖動。 144. 關於爭論者事項的說明

240.Catutthapañcamāti chasu pakkhesu poṭṭhapādamāsassa juṇhapakkhakāḷapakkhasaṅkhātā catutthapañcamā. Tatiyoti sāvaṇamāsassa kāḷapakkho tatiyo. Tatiyacatutthapañcamā vāti ettha tatiyoti sāvaṇamāsassa kāḷapakkho. Catutthoti poṭṭhapādamāsassa juṇhapakkho. Pañcamoti tasseva kāḷapakkho. 『『Tatiya…pe… pañcamā vā』』ti padāni 『『dve vā tayo vā』』ti padehi yathākkamaṃ yojetabbāni. Catutthe vā kateti catutthapakkhe vā pannarasibhāvena kate. Dve cātuddasikāti tatiyapakkhe ca cātuddasiyā saddhiṃ dve cātuddasikā. Imeti bhaṇḍanakārakā. Teti bhaṇḍanakārakā.

Asaṃvihitāti ettha akārassa virahatthaṃ dassento āha 『『saṃvidahanavirahitā』』ti. Tattha saṃvidahanavirahitāti saṃvidahanarakkhavirahitā. Āgamanajānanatthāyāti bhaṇḍanakārakānaṃ āgamanassa jānanatthāya. Kilantatthāti tumhe kilantā bhavatha. 『『Sammohaṃ katvā』』ti iminā vikkhitvāti padassa vikkhepaṃ katvāti atthaṃ dasseti. No ce labhethāti ettha kimatthāya na labhethāti āha 『『bahisīmaṃ gantu』』nti. 『『Bhaṇḍanakārakānaṃ…pe… hontī』』ti iminā alabhanassa kāraṇaṃ dasseti. Yanti āgamaṃ juṇhaṃ. Komudiyā cātumāsiniyāti pacchimakattikapuṇṇamāyaṃ. Sā hi kumudānamatthitāya komudī, catunnaṃ vassikānaṃ māsānaṃ pūraṇattā cātumāsinīti vuccati. Tadā hi kumudāni supupphitāni honti, tasmā kumudānaṃ samūhā, kumudāni eva vā komudā, te ettha atthīti komudīti vuccati, kumudavatīti vuttaṃ hoti . Avassaṃ pavāretabbanti dhuvaṃ pavāretabbaṃ. Hīti saccaṃ, yasmā vā. Tanti komudiṃ cātumāsiniṃ.

1. Pavāraṇāsaṅgahakathā

241.Aññataro phāsuvihāroti ettha phāsuvihāro nāma koti āha 『『taruṇasamatho vā taruṇavipassanā vā』』ti. Iminā taruṇasamathavipassanā phāsuṃ viharati anenāti phāsuvihāroti dasseti. Paribāhirā bhavissāmāti ettha kasmā imamhā phāsuvihārā paribāhirā bhavissantīti āha 『『anibaddharattiṭṭhānadivāṭṭhānādibhāvenā』』tiādi. Tattha anibaddharattiṭṭhānadivāṭṭhānādibhāvenāti anibaddhadivāṭṭhānādibhāvena hetubhūtena, asakkontāti sambandho. Ādisaddena anibaddhacaṅkamādayo saṅgaṇhāti. 『『Chandadānaṃ paṭikkhipatī』』ti iminā 『『sabbeheva ekajjhaṃ sannipatitabba』』nti vākyassa aññatthāpohanaṃ dasseti. Hīti saccaṃ, yasmā vā. Imesu tīsu chandadānaṃ na vaṭṭati, tasmā paṭikkhipatīti yojanā. Ayaṃ pavāraṇāsaṅgaho nāma na dātabboti yojanā. Taruṇasamathavipassanālābhī ekapuggalo vā hotūti yojanā. 『『Ekassapi dātabboyevā』』ti iminā ayaṃ pavāraṇāsaṅgaho ekassa dinnopi sabbesaṃ dinno hotīti dasseti. Pavāraṇāsaṅgahe dinne satīti yojanā. Āgantukāti saṭṭhivassāpi āgantukā. Tesanti dinnapavāraṇāsaṅgahānaṃ. Antarāpīti komudiyā cātumāsiniyā antarāpi.

Iti pavāraṇākkhandhakavaṇṇanāya yojanā samattā.

1. Cammakkhandhakaṃ

2. Soṇakoḷivisavatthukathā

我來幫您翻譯這些巴利文章節： 240. "第四和第五"指在六個半月中波塔波陀月光明分和黑分稱為第四和第五。"第三"指沙瓦那月的黑分第三。"第三四五"中,"第三"指沙瓦那月的黑分。"第四"指波塔波陀月的光明分。"第五"指同月的黑分。"第三...等...第五"的詞應與"二或三"的詞依次連線。"第四已作"即在第四月分已作十五日。"兩個十四日"即與第三月分十四日一起兩個十四日。"這些"指爭論者。"他們"指爭論者。 "未安排"中,為顯示a音的缺乏義而說"缺乏安排"。其中"缺乏安排"即缺乏安排保護。"為知道來"即為知道爭論者的到來。"疲倦"即你們成為疲倦。以"作迷惑"顯示"散亂"詞的意思為作散亂。"如果不得"中,為何不得而說"去界外"。以"爭論者...等...是"顯示不得的原因。"那個"指來的明月。"拘物提四月"即最後迦提滿月。因為有拘物頭花而稱為拘物提,因圓滿四個雨季月而稱為四月。那時拘物頭花盛開,因此拘物頭花的集合,或就是拘物頭花稱為拘物陀,此處有此稱為拘物提,意為有拘物頭花。"必須自恣"即一定要自恣。"因為"表示確實,或因為。"那個"指拘物提四月。 145. 關於自恣攝受的說明 241. "某種安樂住"中,什麼稱為安樂住,說"初禪或初觀"。以此顯示以初禪觀安樂而住因此為安樂住。"我們將被排除"中,為何將從此安樂住被排除而說"以不固定夜住處日住處等狀態"等。其中"以不固定夜住處日住處等狀態"即以作為因的不固定日住處等狀態,不能為語義關聯。"等"字包括不固定經行等。以"拒絕給欲"顯示"一切應一起集會"句的其他排除。"因為"表示確實,或因為。在這三種中不允許給欲,所以拒絕為語義關聯。此稱為自恣攝受不應給予為語義關聯。獲得初禪觀的一個人為語義關聯。以"即使對一人也應給予"顯示此自恣攝受即使給予一人也是給予所有人。在給予自恣攝受時為語義關聯。"客比丘"即六十歲的客比丘。"他們"指已給予自恣攝受者。"中間"即在拘物提四月中間。 如是自恣犍度註釋的語義關聯已結束。 5. 皮革犍度 147. 關於輸那拘利維沙的故事

1. Cammakkhandhake issariyādhipaccanti ettha issarassa bhāvo issariyaṃ, adhipatino bhāvo ādhipaccaṃ, issariyañca ādhipaccañca, tehi samannāgataṃ issariyādhipaccanti atthaṃ dassento āha 『『issarabhāvena ca adhipatibhāvena ca samannāgata』』nti. 『『Rājabhāva』』nti iminā rajjanti ettha rañño bhāvo rajjanti vacanatthaṃ dasseti. 『『Raññā kattabbakicca』』nti iminā rañño idaṃ rajjanti vacanatthaṃ dasseti. 『『Koḷivīsoti gotta』』nti idaṃ aṭṭhakathāvādavasena vuttaṃ , apadāne pana tassa jātakkhaṇe pitarā koṭivīsadhanassa dinnattā 『『koḷivīso nāmā』』ti vuttaṃ. Vuttañhi tattha

『『Jātaputtassa me sutvā, pitu chando ayaṃ ahu;

Dadāmahaṃ kumārassa, vīsakoṭī anūnakā』』ti.

Iminā pāḷinayena 『『koṭivīso』』ti vattabbe 『『cakkavāḷa』』ntiādīsu viya ṭakārassa ḷakāraṃ katvā koḷivīsoti vuttanti daṭṭhabbaṃ. Añjanavaṇṇānīti añjanassa vaṇṇo viya vaṇṇo etesanti añjanavaṇṇāni. Lomāni jātāni hontīti sambandho. Soti soṇo. Ṭhapesi kirāti sambandho. Tehīti asītisahassapurisehi. Paṇṇasālanti paṇṇena chāditaṃ, tena ca parikkhittaṃ sālaṃ. Uṇṇapāvāraṇanti uṇṇamayaṃ uttarāsaṅgaṃ. Pādapuñchanikanti pādaṃ puñchati sodheti anenāti pādapuñchaniyaṃ, tadeva pādapuñchanikaṃ. Sabbevāti soṇena saha asītisahassapurisā eva. Tassa cāti soṇassa ca. Pubbayogoti pubbūpāyo.

Asītigāmikasahassānīti ettha gāmesu vasantīti gāmikā, tesaṃ asītisahassāni asītigāmikasahassānīti atthaṃ dassento āha 『『tesū』』tiādi. Tattha 『『kulaputtāna』』nti iminā vasantyatthe pavattassa ṇikapaccayassa sarūpaṃ dasseti. 『『Asītisahassānī』』ti iminā saddantaropi asītisahassasaddānaṃ samāsabhāvaṃ dasseti. Kenacidevāti ettha 『『kenaci ivā』』ti padavibhāgaṃ katvā dakāro padasandhimatto, ivasaddo upamatthoti āha 『『kenaci karaṇīyena viyā』』ti. Atha vā 『『na panā』』tiādinā evaphalassa dassitattā 『『kenaci evā』』ti padacchedaṃ katvā evatthopi yujjatevāti daṭṭhabbaṃ. Assāti bimbisārarañño. Tassāti soṇassa. Dassanāya aññatra kiñci karaṇīyaṃ na atthīti yojanā. Rājāti bimbisāro rājā, sannipātāpesīti sambandho. Diṭṭhadhammike attheti ettha diṭṭhadhammasaddo idhalokattho, ikasaddo hitatthe pavattoti āha 『『idhalokahite』』ti. 『『Amhāka』』nti iminā 『『so no bhagavā』』ti ettha nosaddo amhasaddakāriyoti dasseti. Amhākaṃ so bhagavāti yojanā. Samparāyiketi paralokahite.

我來幫您翻譯這段巴利文文獻： 242. 在皮革犍度中"自在權力"中，"自在"是自在的狀態，"權力"是統治者的狀態，"自在"與"權力"，以此顯示具有這兩者而說"以自在狀態和統治者狀態具足"。以"王者狀態"顯示在此"王國"即王者的狀態。以"王者應作"顯示在此"王國"即王者的應作。"拘利維沙是氏族"是依註釋語說的，但在傳記中，因其父在其出生時給予了二十萬財產，故說"名為拘利維沙"。因為曾說： "聽聞我出生的兒子，父親的意願如此； 我給予王子，無缺二十萬。" 依此巴利文方式，應說"二十萬"，但像"輪圍"等詞中將t音轉為l音，應理解為說"拘利維沙"。"末藥色"即如末藥色的色澤。"毛髮已生"為語義關聯。"他"即輸那。"停止了"為語義關聯。"以他們"即以八萬人。"葉屋"即以葉覆蓋，並以此環繞的屋舍。"羊毛覆衣"即以羊毛製作的上衣。"足拭布"即以此清潔洗滌腳的布。"全部"即與輸那一起的八萬人。"他的"即輸那的。"先前的策略"。 "八十村落千"中，"在村落中居住"為村落的，八十千人居住村落為語義關聯。其中以"族姓子"顯示居住意義的ṇika詞尾的形式。以"八十千"顯示即使在其他詞中也是八十千的複合。"某某"中，"某某如"的詞分析，d音僅為詞連線，"如"字表示比喻，說"某某應作"。或者依"非"等詞顯示結果，可以理解為"某某如"的詞分析。"他"即頻婆沙羅王。"他的"即輸那的。沒有別的應見之事為語義關聯。"王"即頻婆沙羅王，召集為語義關聯。"現世利益"中，"現世"字表示此世，"利"字表示利益，說"此世利益"。以"我們"顯示在"他是我們的"中"我們"字的作用。"他是我們的世尊"為語義關聯。"來世"即他世利

『『Jānāpemī』』ti iminā 『『paṭivedemī』』ti ettha vidadhātuyā ñāṇatthaṃ dasseti. Paṭikāya nimujjitvāti ettha paṭikāsaddo aḍḍhendupāsāṇavācakoti āha 『『aḍḍhacandapāsāṇe』』ti. So hi paṭati aḍḍhabhāvaṃ gacchatīti paṭikāti vuccati. Paṭikāsaddoyaṃ attharaṇavisesepi vattati. Yassadānīti ettha yasaddassa visayaṃ dassento āha 『『tesaṃ hitakaraṇīyatthassā』』ti. Iminā ayaṃ yaṃsaddo na taṃsaddāpekkhoti dasseti. Atha vā yassāti yo assa. Assa tesaṃ hitakaraṇīyatthassa yo kālo atthi, taṃ kālaṃ bhagavā jānātīti yojanā. Tesanti asītigāmikasahassānaṃ. Pacchāyāyanti ettha pakāro paccantatthavācakoti āha 『『vihārapaccante chāyāya』』nti. Sammanāharantīti saṃ punappunaṃ manasāgataṃ abhimukhaṃ harantīti atthaṃ dassento āha 『『punappunaṃ manasikarontī』』ti. 『『Pasādavasenā』』ti iminā 『『kodhavasenā』』tiādīni paṭikkhipati. 『『Puna visiṭṭhatara』』nti iminā bhiyyoso mattāyāti nipātassa atthaṃ dasseti.

Soṇassa pabbajjākathā

1. 『『Makkhito』』ti iminā phurati vipphārati byāpetīti phuṭoti vutte phuradhātuyā vipphāraṇaṃ nāma makkhitatthoti dasseti. Yatthāti yasmiṃ ṭhāne. Iminā gāvo āhananti etthāti gavāghātananti atthaṃ dassebhi. Tantissareti tantiyā guṇassa sare. Vādanakusaloti vādane kusalo. Kharamucchitāti kharena mucchitā. 『『Sarasampannā』』ti iminā saro etissamatthīti saravatī, vīṇāti dasseti. Kammaññāti ettha kammasaddato khamatthe ññapaccayoti āha 『『kammakkhamā』』ti. Mandamucchanāti mandena mucchanā. Same guṇeti ettha samo nāma majjhimo, guṇo nāma mukhyato vīṇāya jiyā, upacārato saroti āha 『『majjhime sare』』ti. Vīriyasamathanti ettha vīriyañca samatho cāti atthaṃ paṭikkhipanto āha 『『vīriyasampayuttaṃ samatha』』nti. Iminā vīriyena sampayuttaṃ samathaṃ vīriyasamathanti dasseti. 『『Vīriyaṃ samathena yojehī』』ti iminā vīriyena samathaṃ yojehīti atthopi dassitoti daṭṭhabbaṃ. Indriyānañca samatanti ettha saddhādīni pañcindriyāneva gahetabbāni, na aññānīti dassento āha 『『saddhādīnaṃ indriyāna』』nti. 『『Samabhāva』』nti iminā tāpaccayo bhāvatthe hotīti dasseti. Tatthāti 『『indriyānaṃ samata』』ntipāṭhe, saddhādīsu indriyesu vā. Tattha ca nimittaṃ gaṇhāhīti ettha bhāvenabhāvalakkhaṇe thapaccayo hotīti āha 『『tasmiṃ samathe satī』』ti. Ādāse sati mukhabimbena kattubhūtena uppajjitabbaṃ iva, tasmiṃ samathe sati yena nimittena kattubhūtena uppajjitabbanti yojanā. Samathassa nimittaṃ samathanimittaṃ, indriyānaṃ samabhāvo. Eseva nayo sesesupi. Samathanimittādīni cattāri ekasesena vā sāmaññaniddesena vā 『『nimitta』』nti vuccati.

我來幫您翻譯這段巴利文文獻： "我知道"中，顯示"我瞭解"中的vid動詞的知識意義。"浸入對側"中，對側詞表示半月石，說"半月石"。它確實"分裂"到半分狀態，因此稱為對側。對側詞也用於鋪設特定情形。"現在何時"中，為顯示"何"字的範圍而說"為他們利益應作之時"。以此顯示"何"字不依賴"彼"字。或者"何時"即"誰將會"。即世尊知道為他們利益應作之時的時間。"他們"指八十村落千人。"在後面"中，"旁"字表示邊界意義，說"在精舍邊界的陰影"。"集中"即一再將心轉向面前。為顯示"以凈信"，排除"以嗔恨"等。"再更殊勝"顯示"更多"語氣詞的意義。 輸那出家的故事 243. "被塗抹"中，顯示"遍滿"動詞的擴散意義即塗抹意義。"在何處"即在何處。以此顯示在此處屠宰牛。"琴絃音"即琴絃聲音的音。"善於演奏"即在演奏上善巧。"粗啞昏迷"即被粗啞所昏迷。"具有聲音"即有聲音，顯示琴。"適應"中，從業字中以"適應"意義的ññ詞尾，說"業適應"。"輕柔昏迷"即以輕柔昏迷。"在中等音"中，中等即中間，聲音即琴絃，借喻說"在中間音"。"精進止"中，排除"精進和止"的意義，說"與精進相應的止"。以此顯示與精進相應的止為精進止。可以理解為以精進聯結止。"諸根平等"中，應取信等五根，非其他，顯示"信等根"。"平等狀態"顯示ta詞尾在狀態意義。"在彼處"即在"諸根平等"文句中，在信等根中。在此取相，在此止中，以th詞尾表示狀態特徵，說"在彼止中"。如鏡中存在，猶如以面容為作者而生，在此止中，以何種相作為作者而生為語義關聯。止的相即止相，根的平等狀態。同樣的方法適用於其餘情況。止相等四種可以單獨或通過共同描述稱為"相"。

244.Aññaṃbyākareyyanti ettha aññaṃ byākaronto attānaṃ 『『arahā aha』』nti jānāpetīti āha 『『arahā aha』』nti jānāpeyya』』nti. Cha ṭhānānīti ettha ṭhānasaddo kāraṇatthoti āha 『『cha kāraṇānī』』ti . 『『Paṭivijjhitvā』』tiādinā adhimuttoti padassa adhippāyatthaṃ dasseti. Saddattho pana adhimuccatīti adhimuttoti daṭṭhabbo. Arahattaṃ vuccatīti sambandho. Hīti vitthāro. Asammohotīti ettha ākāratthavācako itisaddo pubbapadesupi yojetvā 『『nekkhamaṃ iti vuccatī』』tiādinā yojanā kātabbā.

『『Paṭivedharahita』』nti iminā kevalaṃ saddhāmattakanti ettha mattasaddassa nivattetabbatthaṃ dasseti. Paṭivedhapaññāyāti maggapaññāya. 『『Asammissa』』nti iminā kevalasaddassa asammissatthaṃ dasseti. Paṭicayanti ettha paṭisaddo anupacchinnattho, cidhātu vaḍḍhanatthoti āha 『『punappunaṃ karaṇena vaḍḍhi』』nti, maggapaṭivedhena vītarāgattāyevāti sambandho. Tanninnamānasoyevāti tasmiṃ phalasamāpattivihāre ninnamānaso eva.

Lābhasakkārasilokanti ettha labhanaṃ lābho, suṭṭhu karaṇaṃ sakkāro, silokanaṃ vaṇṇabhaṇanaṃ siloko, lābho ca sakkāro ca siloko ca lābhasakkārasilokanti atthaṃ dassento āha 『『catupaccayalābhañcā』』tiādi. Tesaṃyevāti catunnaṃ paccayānameva. 『『Sīlañca vatañcā』』ti iminā sīlabbatantipadassa dvandavākyaṃ dasseti.

Bhusasaddassa kaliṅgaratthaṃ paṭikkhipanto āha 『『balavanto』』ti 『『khīṇāsavassā』』ti iminā nevassāti ettha tasaddassa visayaṃ dasseti. 『『Gahetvā』』ti iminā pariyādiyantīti ettha paripubbaāpubbadādhātuyā gahaṇatthaṃ dasseti. Hīti saccaṃ. Kilesā karontīti sambandho. Tesanti kilesānaṃ. Āneñjappattanti ettha iñjanaṃ kampanaṃ iñjaṃ, na iñjaṃ aneñjaṃ, tameva āneñjaṃ, taṃ pattanti āneñjappattanti atthaṃ dassento āha 『『acalanappatta』』nti. Vayañcāti casaddo avuttasampiṇḍanatthoti āha 『『vayampi uppādampī』』ti.

Upādānakkhayassāti ettha upādānakkhayaṃ adhimuttassāti dassento āha 『『upayogatthe sāmivacana』』nti. 『『Uppādañca vayañcā』』ti iminā āyatanuppādanti ettha uppādasaddena vayopi avinābhāvato gahetabboti dasseti. Sammāti nipāto ñāyatthoti āha 『『hetunā nayenā』』ti. Santacittassāti ettha santasaddassa khedādīsupi pavattattā idha nibbutatthe vattatīti āha 『『nibbutacittassā』』ti. Anunayapaṭighehīti anu punappunaṃ ārammaṇe cittaṃ netīti anunayo, rāgo, ārammaṇe paṭihaññatīti paṭigho, doso, anunayo ca paṭigho ca anunayapaṭighā, tehi. Iṭṭhe anunayo, aniṭṭhe paṭigho hotīti sambandho daṭṭhabbo.

1. Diguṇādiupāhanapaṭikkhepakathā

我來幫您翻譯這段巴利文文獻： 244. "另一人應回答"中，另一人回答時，使自己知道"我是阿羅漢"。以"六種情況"中，情況詞表示原因，說"六種原因"。以"已貫穿"等顯示"堅定"此詞的意圖。應理解"聲音意義即堅定"。"阿羅漢被說"為語義關聯。"這"為詳細說明。"無癡"中，以"如此"詞也可用於前置詞，如"出離如此被說"等句子的連線。 "離開貫穿"顯示僅僅是信念，其中"量"詞應被廢除。"以貫穿智慧"即以道智慧。"不混合"顯示"僅"字的不混合意義。"積聚"中，前置詞表示不間斷，ci動詞表示增長，說"以再三作為增長"，與以道貫穿已離欲相關聯。"其心傾向"即在彼果定住處心傾向。 "獲得、尊敬、讚譽"中，獲得即所得，善巧作為尊敬，讚譽即讚美言辭，顯示"四資具獲得和讚譽"。"即彼等"即四資具。以"戒和行"顯示戒行詞的並列。 拒斥bhusa詞的粗糙意義，說"強有力"。以"漏盡者"顯示"不"字的範圍。以"已取"顯示以pa動詞表示取的意義。"這"即真實。"煩惱作"為語義關聯。"彼等"即煩惱。"到達不動"中，動搖即震動，非動搖即不動，到達不動，顯示"到達不動"。"和年齡"中，連詞表示未說明的綜合，說"年齡亦生"。 "取蘊滅"中，為顯示取蘊滅是堅定的意義，說"在使用意義中的主格"。"生和年齡"顯示以生詞應包括年齡，因為不可分離。"正確"即語氣詞表示方法，說"以原因方法"。"寂靜心"中，因寂詞在苦等中也存在，此處表示寂滅意，說"寂滅心"。"隨順和對抗"中，隨順即再三將心引向對象，對抗即嗔，隨順和對抗即隨順對抗，以此。應理解為在可意境界有隨順，在不可意境界有對抗。 148. 關於以二倍等方式拒斥的說明

245.Aññaṃ byākarontīti ettha aññasaddo sabbanāmasuddhanāmavasena duvidho. Tesu idha suddhanāmaṃ, taṃ pana bāle ca dārake ca arahatte ca pavattati, idha pana arahatteti dassento āha 『『arahattaṃ byākarontī』』ti. Yenāti sabhāvena. Arahāti ñāyatīti arahāiti attho ñāyati. Soti sabhāvo. Suttavaṇṇanātoyevāti aṅguttaraṭṭhakathāto eva. Na upanītoti na upari nīto. Ekacce moghapurisāti ekaccesaddo aññepariyāyo, moghasaddo tucchavevacanoti āha 『『aññe pana tucchapurisā』』ti. 『『Hasamānā viyā』』ti iminā hasamānakaṃ maññeti ettha maññesaddo viyatthoti dasseti. Asantamevāti avijjamānaṃyeva. Ekapalāsikanti ettha palāsasaddo paṇṇavācako. Paṭalaṃ nāma paṇṇaṃ viya hoti, tasmā 『『ekapaṭala』』nti vuttaṃ. Asītisakaṭavāheti ettha asīti padaṃ sakaṭapadena sambandhaṃ katvā asītisakaṭehi vahitabbeti attho daṭṭhabbo. 『『Dve sakaṭabhārā eko vāho』』ti iminā vāhānaṃ cattālīsabhāvaṃ dasseti. Sattahatthikañca anīkanti ettha anīkassa sarūpaṃ dassento āha 『『cha hatthiniyo cā』』tiādi. Sattannaṃ hatthīnaṃ samūho sattahatthikaṃ. Sattaanīkattā ekūnapaññāsahatthino honti. Tesu satta hatthino, dvācattālīsa hatthiniyo honti. Dviguṇāti ettha guṇasaddo paṭalatthoti āha 『『dvipaṭalā』』ti. Guṇaṅguṇūpāhanāti ettha dviguṇatiguṇānaṃ visuṃ gahitattā pārisesato guṇaṅguṇabhāvaṃ dassento āha 『『catupaṭalato paṭṭhāya vuccatī』』ti. Guṇaṅguṇūpāhanāti paṭalapaṭalā upāhanā, bahupaṭalā upāhanāti attho. Ukārena saha yojetvā gakāro sajjhāyitabbo ca likhitabbo ca. Idāni potthakesu pana ukāro na dissati.

1. Sabbanīlikādipaṭikkhepakathā

我來幫您翻譯這段巴利文文獻： 245. "另一人回答"中，"另"字根據純名詞和代詞有兩種。在此為純名詞，它在愚人、兒童和阿羅漢中存在，此處即顯示"阿羅漢回答"。"以何"即以本性。"阿羅漢"即被了知，意義是被了知。"他"即本性。僅從上座部註釋。"未被帶來"即未被向上帶來。"某些無用之人"中，"某些"詞是其他的同義詞，"無用"詞表示空洞，說"其他空洞之人"。"猶如微笑"顯示在"認為微笑"中，"認為"詞表示"如"的意義。"實非存在"即完全不存在。"單葉"中，"葉"詞表示樹葉。"層"即如樹葉，因此說"單層"。"八十車載"中，以八十與車輛詞聯繫，意為應以八十車載。"兩車載一輛"顯示車輛四十的性質。"七象軍"中，為顯示軍隊的形式，說"六象"等。七象軍的集合即七象。因為七象，故少於五十象。其中七象，四十二象。"二倍"中，"倍"詞表示層，說"二層"。"倍增層"中，因單獨取二倍三倍，從四層開始說明剩餘的倍增狀態。"倍增層"即層層鞋，多層鞋的意思。與u音一起連線，g音應被吟誦並書寫。現在在書籍中u音不可見。 149. 關於全藍色等的拒斥說明<.Assistant>

246.Sabbāva nīlikāti sabbāva upāhanāyo nīlikā, sabbaṭṭhānesu nīlametāsanti sabbanīlikātipi kātabbo. Tattha cāti tesu nīlikādīsu ca. Ummārapupphassa vaṇṇo viya vaṇṇo etissāti ummārapupphavaṇṇā. Evaṃ sesesupi. Addāriṭṭhakavaṇṇāti ettha addoti allo. Ariṭṭhoti pheṇilarukkho vā kāko vā, tasmā addo allo ariṭṭho pheṇilarukkho, kāko vāti addāriṭṭho, tadeva addāriṭṭhako, addāriṭṭhakassa vaṇṇo viya vaṇṇo etissāti addāriṭṭhakavaṇṇā . Etāsūti sabbanīlikādīsu. Puñchitvāti parimajjitvā. Appamattakenāpīti pisaddo sambhāvane. Sabbanīlādike bhinne kā nāma kathāti attho.

『『Yāsaṃ vaddhāyeva nīlā』』ti iminā nīlakā vaddhikā etāsanti nīlakavaddhikāti chaṭṭhībāhiratthasamāsaṃ dasseti. Vaddhikāti ca naddhi. Sā hi upāhanatalato vaddhayatīti vaddhikāti ca upāhanatalaṃ bandhati imāyāti vaddhikāti ca vuccati. Sabbatthāti sabbesu pītakavaddhikādīsu. Etāyopīti nīlakavaddhikādikā upāhanāyopi. Taleti upāhanāya tale. 『『Khallakaṃ bandhitvā』』ti iminā khallakena bandhitabbāti khallakabaddhāti vacanatthaṃ dasseti. Yonakaupāhanāti yonakajātīnaṃ manussānaṃ upāhanā. Paliguṇṭhetvāti parisamantato veṭhetvā. 『『Upari…pe… jaṅgha』』nti iminā puṭabaddhato visesaṃ dasseti. Tūlapicunāti tūlasaṅkhātena picunā. 『『Tittirapattasadisā』』ti iminā tittirassa pattaṃ viya tittirapattikāti vacanatthaṃ dasseti. Tittiroti ca eko sakuṇaviseso. Kaṇṇikaṭṭhāneti dvinnaṃ vaddhikānaṃ ekato samāgamaṭṭhāne. 『『Meṇḍa…pe… katā』』ti iminā meṇḍassa visāṇena sadisā vaddhikā etāsanti meṇḍavisāṇavaddhikāti vacanatthaṃ dasseti. Tathevāti yathā meṇḍaajasiṅgasaṇṭhāne vaddhe yojetvā katā, tathevāti attho. 『『Vicchikā…pe… katā』』ti iminā vicchikāya aḷo vicchikāḷo, so viya vaddhikā etāsanti vicchikāḷikāti vacanatthaṃ dasseti. Aḷasaddo 『『aḷacchinno』』tiādīsu (mahāva. 119) aṅguṭṭhavācako, idha pana naṅguṭṭhavācako, tasmā vuttaṃ 『『naṅguṭṭhasaṇṭhāne』』ti. Talesūti upāhanāya talesu. 『『Mora…pe… sibbikā』』ti iminā morapiñchehi parisamantato, parikkhipitvā vā sibbitā morapiñchaparisibbitāti vacanatthaṃ dasseti. Citrā upāhanāyoti ettha citrasaddo vicitratthoti āha 『『vicitrā』』ti. Etāsūti khallakabaddhādīsu. Vaḷañjetabbāti paribhuñjitabbā. Vaḷaji paribhogeti dhātupāṭho (saddanītidhātumālāyaṃ 15 jakārantadhātu). Tālujo tatiyo. Tesu panāti khallakādīsu pana. Sati santesūti yojanā. Sīhacammena parikkhipitabbāti sīhacammaparikkhatāti vacanatthaṃ dassento āha 『『pariyantesū』』tiādi. Pakkhibiḷāloti tuliyo. So hi pakkhayuttattā ca biḷālamukhasadisamukhattā ca pakkhibiḷāloti vuccati. Iminā luvakacammaparikkhatāti ettha luvakasaddo pakkhibiḷālapariyāyoti dasseti. 『『Ulūkacammaparikkhatā』』tipi pāṭho. Etāsupīti sīhacammaparikkhatādīsupi. Yā kāci upāhanāyoti sambandho.

247.Omukkanti ettha avatyūpasaggassa viyogatthaṃ dassento āha 『『paṭimuñcitvā apanīta』』nti. Purāṇaṃ guṇaṅguṇūpāhananti attho.

1. Ajjhārāme upāhanapaṭikkhepakathā

我來幫您翻譯這段巴利文文獻： 246. "全藍"即所有鞋子都是藍色的，在所有處都是藍色的也可做"全藍"。"在彼處"即在那些藍等中。"如門花色"即如門花的顏色。其他情況也相同。"濕阿利色"中，"濕"即潮濕。"阿利"即泡沫樹或烏鴉，因此濕的阿利是濕的泡沫樹或烏鴉，稱為濕阿利，即濕阿利色，如濕阿利的顏色。"在這些"即在全藍等中。"擦拭"即抹擦。"即使少許"中，"即"字表示可能。全藍等破裂更不用說。 以"只有邊帶是藍的"顯示"藍邊帶"為第六格外處複合詞。"邊帶"即繫帶。因為它從鞋底增長稱為邊帶，以此係鞋底稱為邊帶。"在一切處"即在所有黃邊帶等中。"這些也"即藍邊帶等鞋子也。"在底"即在鞋底。以"繫帶系"顯示"以繫帶應系"的詞義。"希臘鞋"即希臘人種的人的鞋。"包裹"即周圍纏繞。以"上...等...腿"顯示與包纏的不同。"棉絮"即稱為棉的絮。以"如鷓鴣羽"顯示"如鷓鴣的羽毛"的詞義。鷓鴣即一種特殊的鳥。"在耳處"即在兩邊帶相會處。以"羊...等...作"顯示"如羊角的邊帶"的詞義。"如是"即如以羊山羊角形狀的邊帶作，如是的意思。以"蝎...等...作"顯示"如蝎子尾的邊帶"的詞義。尾字在"斷尾"等中表示拇指，此處表示尾巴，因此說"如尾形"。"在底"即在鞋底。以"孔雀...等...縫"顯示"以孔雀羽周圍包圍或縫合"的詞義。"花紋鞋"中，花紋詞表示多樣，說"多樣"。"在這些"即在繫帶等中。"應使用"即應受用。"使用"動詞根在受用中。第三音是上顎音。"在彼等"即在繫帶等中。"有存在"為語義關聯。顯示"應以獅皮包圍"即"以獅皮包圍"的詞義，說"在周圍"等。"貓鷹"即土撥鼠。因為有翅且口似貓口而稱為貓鷹。以此顯示"以土撥鼠皮包圍"中土撥鼠詞是貓鷹的同義詞。也有"以貓頭鷹皮包圍"的讀法。"在這些也"即在以獅皮包圍等中。"任何鞋"為語義關聯。 247. "脫下"中，顯示字首ava的分離意義，說"系后取下"。意為舊的多層鞋。 151. 關於在精舍中拒絕鞋的說明

1. 『『Yena sippenā』』tiādinā abhi adhikaṃ jīvanti anenāti abhijīvanaṃ, kiṃtaṃ? Sippanti atthaṃ dasseti. Tassāti sippassa . Idhāti imasmiṃ sāsane. Yaṃsaddo vacanavipallāsoti āha 『『ye tumhe』』ti. Hīti saccaṃ. Yaṃnipātoti yaṃiti nipāto yadisaddassa atthe pavattatīti yojanā. Ācariyā evāti evasaddena ācariyamattabhāvaṃ paṭikkhipati. Hīti saccaṃ. Soti avassiko. Tanti chabbassaṃ. Nissāya vacchatīti avassikassa catuvassakāle chabbassassa dasavassikattā taṃ nissāya vasati. Upajjhāyamattaṃ dassento āha 『『upajjhāyassā』』tiādi. Mahantatarāti attano vuḍḍhatarā. Upajjhāyassa mattaṃ pamāṇametesanti upajjhāyamattā.

2. Pādato nikkhantena khīlasadisena maṃsena pavatto ābādho pādakhīlābādhoti vacanatthaṃ dassento āha 『『pādato』』tiādi. Pādato nikkhantanti sambandho.

251.Tiṇapādukātiādīsu tiṇena katā pādukā tiṇapādukāti vacanatthādiṃ dassento āha 『『yena kenaci tiṇenā』』tiādi. Taṃ suviññeyyameva. 『『Bhūmiyaṃ suppatiṭṭhitāti』』ādinā na saṅkamitabbāti asaṅkamanīyāti atthaṃ dasseti.

252.Aṅgajātenevāti attano aṅgajātena eva. Aṅgajātanti gāvīnaṃ aṅgajātaṃ. Ogāhetvāti ettha otyūpasaggo daḷhatthoti āha 『『daḷhaṃ gahetvā』』ti.

1. Yānādipaṭikkhepakathā

253.Itthiyuttenāti ettha rūḷīvasena dhenupi itthī nāmāti āha 『『dhenuyuttenā』』ti. Purisantarenāti ettha puriso eva antaro añño etthāti purisantaraṃ yānaṃ. Purisantaro nāma atthato sārathīti āha 『『purisasārathinā』』ti, yānenāti yojanā. Gaṅgāmahiyāyāti ettha gaṅgā ca mahī ca gaṅgāmahī, tattha kīḷikā gaṅgāmahiyāti atthaṃ dassento āha 『『gaṅgāmahīkīḷikāyā』』ti. Tattha hi itthipurisā yānehi udakakīḷaṃ kīḷanti. Purisayuttaṃhatthavaṭṭakanti ettha 『『anujānāmi bhikkhave purisayuttañca hatthavaṭṭakañcā』』ti dassento āha 『『etthā』』tiādi. Tattha purisayuttanti purisena yujjitabbanti purisayuttaṃ yānaṃ. Hatthavaṭṭakanti hatthena vaṭṭetabbanti hatthavaṭṭakaṃ yānaṃ. Yānugghātenāti yānassa ullaṅghitvā gamanena. Hanadhātu hi gatyattho. Tamatthaṃ dassento āha 『『yānaṃ abhiruhantassā』』tiādi. 『『Tappaccayā』』ti iminā yānugghātenāti ettha hetvatthe karaṇavacananti dasseti. Pīṭhakasivikanti pīṭhena saha kataṃ sivikaṃ. Paṭapoṭalikanti paṭamayaṃ poṭalikaṃ.

1. Uccāsayanamahāsayanapaṭikkhepakathā

我來幫您翻譯這段巴利文文獻： 248. 以"以何工藝"等顯示"以此優越生活"為技藝，什麼是它？顯示技藝的意義。"那個"即技藝的。"在此"即在此教法中。"何"字是語詞變化，說"你們"。"這"即真實。"何"語氣詞即"何"這個語氣詞在"如是"的意義中運作為語義關聯。"僅是老師"以"僅"字排除僅是老師的狀態。"這"即真實。"他"即一年者。"那個"即六年。"依止而住"即一年者在四年時因六年者為十年所以依止而住。顯示"僅是戒師"說"戒師"等。"更大"即比自己年長。"戒師量"即以戒師為量為標準者。 249. 顯示"從足出現如木樁般的肉所生的病為足樁病"的詞義，說"從足"等。"從足出現"為語義關聯。 251. 在"草鞋"等中，顯示"以草製作的鞋為草鞋"等詞義，說"以任何草"等。那是容易理解的。以"在地面善立"等顯示"不應移動"即"不可移動"的意義。 252. "只以生殖器"即只以自己的生殖器。"生殖器"即牛的生殖器。"進入"中，o字首表示堅固意，說"堅固抓取"。 153. 關於拒絕車乘等的說明 253. "女性駕馭"中，依通俗用法母牛也稱為女性，說"母牛駕馭"。"以男子駕馭"中，即男子是中間其他的為男子駕馭車。男子駕馭實際上是車伕，說"男子車伕"，以車為語義關聯。"恒河與摩希"中，恒河和摩希河為恒河摩希，在此遊戲為恒河摩希遊戲，顯示"恒河摩希遊戲"。在那裡男女以車在水中游戲。"男子駕馭手轉"中，顯示"比丘們，我允許男子駕馭和手轉"，說"在此"等。其中"男子駕馭"即應由男子駕馭的車。"手轉"即應由手轉動的車。"車升"即車的跳躍行進。因為hana動詞有行進義。顯示此義說"乘車"等。以"彼緣"顯示"車升"中具格表示因義。"帶座轎"即帶座位製作的轎。"布袋"即布制的袋。 154. 關於拒絕高床大床的

1. Uccaṃ āsayanaṃ uccāsayanaṃ. Mahantaṃ āsayanaṃ mahāsayanaṃ. Āsandiādīsu evaṃ vinicchayo veditabboti yojanā. Pamāṇātikkantāsananti dīghāsanaṃ. Tañhi āgamma sadati nisīdatīti ettha, āyataṃ vā suṭṭhuṃ dadātīti āsandīti vuccati. Vāḷarūpānīti sīhabyagghādivāḷarūpāni. Pādesu vāḷarūpāni paricchinditvā aṅkīyati lakkhīyatīti pallaṅko. Gonakoti gavati dīghalomehi uggacchati etthāti gonako. Kojavoti kuyaṃ bhūmiyaṃ javati gacchatīti kojavo. Tassāti gonakassa. Lomāni caturaṅgulādhikāni honti kirāti yojanā. Vānacitrauṇṇāmayattharaṇoti vānena sibbanena sañjātaṃ citrarūpametthāti vānacitraṃ, uṇṇāya nibbatto uṇṇāmayo, soyeva attharaṇo uṇṇāmayattharaṇo, vānacitrañca taṃ uṇṇāmayattharaṇo ceti vānacitrauṇṇāmayattharaṇo. Setattharaṇoti setatthikehi sevīyatīti soto, soyeva attharaṇo setattharaṇo. Iminā atthena paṭati setabhāvaṃ gacchatīti paṭikāti kātabbaṃ. Paṭikāsaddoyaṃ aḍḍhendupāsāṇepi pavattati. Ghanapupphakoti ghanaṃ kathinaṃ pupphametthāti ghanapupphako. Iminā ghanapupphasaṅkhātaṃ paṭalamettha atthīti paṭalikāti dasseti. Soti attharaṇo. Āmalakapaṭoti āmalakapupphaṃ dassetvā kato paṭo. Tūlikāti tūlaṃ pūretvā katā tūlikā. Vikatikāti sīhabyagghādirūpehi (dī. ni. aṭṭha.

我來幫您翻譯這段巴利文文獻： 254. 高的坐具為高坐具。大的坐具為大坐具。在長椅等中，應如此了知判斷為語義關聯。"超過尺寸的座具"即長座具。因為到達它而坐在這裡，或者因為善予長度而稱為長椅。"野獸像"即獅子、虎等野獸的影象。在腳上雕刻野獸像而被標記、被刻畫為高腳床。"長毛"即以長毛上升於此為長毛。"柯查沃"即在地面上奔行為柯查沃。"它"即長毛。據說毛髮超過四指長為語義關聯。"織花羊毛敷具"中，以織縫而產生花紋於此為織花，以羊毛製成為羊毛制，它即是敷具為羊毛敷具，織花和羊毛敷具為織花羊毛敷具。"白敷具"即以白線被縫製為白，它即是敷具為白敷具。以此意義應做"到達白狀態為白布"。白布詞也用於半月形石。"厚花"即有厚硬花於此為厚花。以此顯示"有稱為厚花的層於此為層具"。"它"即敷具。"余甘子布"即顯示余甘子花而製作的布。"棉褥"即填充棉花製作的棉褥。"花紋"即以獅子、虎等像(未完)

1.15) vicittākārena karīyatīti vikatikā. Dīghanikāyaṭṭhakathāyaṃ 『『uddalomīti ubhatodasaṃ uṇṇāmayattharaṇaṃ. Ekantalomīti ekatodasaṃ uṇṇāmayattharaṇa』』nti vuttaṃ. Idha pana 『『uddalomīti ekato uggatalomaṃ uṇṇāmayattharaṇaṃ, ekantalomīti ubhato uggatalomaṃ uṇṇāmayattharaṇa』』nti vuttaṃ. Tasmā dve aṭṭhakathāyo aññamaññaṃ visadisā honti. Ettha dīghanikāyaṭṭhakathānayena vacanatthaṃ karissāmi. Uṭṭhitaṃ dvīhi pakkhehi, dvīsu vā dasāsaṅkhātaṃ lomametthāti uddalomī. Niggahitāgamaṃ katvā 『『undalomī』』tipi pāṭho, ayamevattho. Ekasmiṃ ante dasāsaṅkhātaṃ lomametthāti ekantalomīti. Koseyyakaṭṭissamayanti ettha koseyyanti kosiyasuttaṃ. Kaṭṭissanti kaṭṭissanāmakaṃ vākaṃ. Iminā koseyyañca kaṭṭissañca kaṭṭissānīti virūpekasesaṃ katvā kaṭṭissehi pakataṃ attharaṇaṃ kaṭṭissanti atthaṃ dasseti. Suddhakoseyyanti ratanaaparisibbitaṃ suddhakoseyyaṃ. Iminā suddhakaṭṭissampi vaṭṭatīti dasseti.

Soḷasa nāṭakitthiyo ṭhatvā naccaṃ karonti etthāti kuttakanti atthaṃ dassento āha 『『soḷasanna』』ntiādi. Ajinacammehīti ajinamigacammehi, kataiti sambandho. Paveṇīti dupaṭṭatipaṭṭādīhi paraṃparavasena katattā 『『paveṇī』』ti vuccati. Ajinacammāni hi sukhumatarāni, tasmā dupaṭṭatipaṭṭādīni katvā paveṇivasena katāni. Tasmā vuttaṃ 『『ajinapaveṇī』』ti. 『『Kadalimigacammaṃ nāmā』』ti iminā tassa cammaṃ kadalimigaiti gahetabbaṃ uttarapadalopavasena vā upacārena vāti dasseti. Pavarasaddo uttamatthoti āha 『『uttamapaccattharaṇa』』nti. Tanti kadalimigapavarapaccattharaṇaṃ. Sauttaracchadanti ettha sakāro sahasaddakāriyoti dassento āha 『『saha uttaracchadenā』』ti. 『『Uparī』』ti iminā uttarasaddassa seṭṭhādayo nivatteti. 『『Saddhi』』nti iminā sahasaddassa tulyatthaṃ nivatteti. 『『Seta…pe… na vaṭṭatī』』ti iminā rattavitānaṃ heṭṭhā kappiyapaccattharaṇe satipi na vaṭṭatīti dasseti . Kasmā? Rattavitānassa akappiyattā. Ubhatolohitakūpadhānanti ettha ubhasarūpaṃ dassetuṃ vuttaṃ 『『sīsūpadhānañca pādūpadhānañcā』』ti. Sīso upagantvā tiṭṭhati etthāti upadhānaṃ, upa bhusaṃ vā sukhaṃ dhāretīti upadhānaṃ, bibbohanaṃ. Sace pamāṇayuttaṃ, taṃ upadhānaṃ vaṭṭatīti yojanā.

1. Sabbacammapaṭikkhepādikathā

255.Dīpipotakoti dīpipoto viyāti dīpipotako vaccho. Bhittidaṇḍakādīsūti bhittisambandhesu daṇḍakādīsu. Ādisaddena bhittithambhādayo saṅgaṇhāti.

1. Yo na sakkoti anupāhano gāmaṃ pavisituṃ, so gilāno nāmāti yojanā.

2. Soṇakuṭikaṇṇavatthukathā

我來幫您翻譯這段巴利文文獻： 以各種裝飾方式製作為花紋具。在《長部注》中說："兩邊毛是兩邊有繩的羊毛敷具。單邊毛是一邊有繩的羊毛敷具"。但在此說："兩邊毛是一邊豎起毛的羊毛敷具，單邊毛是兩邊豎起毛的羊毛敷具"。因此兩種註釋相互不同。在此我將依《長部注》方式解釋詞義。在兩邊升起，或在兩邊稱為繩的毛於此為兩邊毛。加入鼻音讀作"undalomī"，意義相同。在一邊有稱為繩的毛於此為單邊毛。"絲樹皮製"中，"絲"即蠶絲。"樹皮"即名為樹皮的纖維。以此顯示絲和樹皮為樹皮，以單數替代複數，以樹皮製作的敷具為樹皮具。"純絲"即未縫入寶物的純絲。以此顯示純樹皮也可以。 顯示"十六舞女站立跳舞於此為舞臺"的意義，說"十六"等。"用羚羊皮"即用羚羊皮，"製作"為語義關聯。"編織"因以二層三層等依次序製作而稱為"編織"。因為羚羊皮更細膩，所以製作二層三層等以編織方式製作。因此說"羚羊皮編織"。以"香蕉鹿皮名"顯示應取其皮為香蕉鹿，或依后詞省略或借喻。"最勝"詞表示最上義，說"最上敷具"。"它"即香蕉鹿最勝敷具。"帶上蓋"中，sa音表示saha詞的作用，說"與上蓋"。以"上"排除"上"字的最勝等義。以"一起"排除"saha"字的相等義。以"白...等...不可"顯示即使在下面有適合的敷具，在紅天篷下也不可。為什麼？因為紅天篷不適合。"兩邊紅枕"中，為顯示"兩"的形式說"頭枕和足枕"。頭靠近停留於此為枕，或很好地保持安樂為枕，即枕頭。如果合乎尺寸，那枕頭可以為語義關聯。 155. 關於拒絕一切皮革等的說明 255. "小豹"即如小豹的牛犢。"墻桿等"即連線墻壁的桿等。等字包括墻柱等。 256. 誰不能不穿鞋進入村莊，他即稱為病人為語義關聯。 157. 輸那庫提幹納事蹟說明;

257.Etenāti 『『kuraraghare』』ti pāṭhena. Assāti mahākaccānassa. Papātanāmaketi yasmā mahātaṭo ettha atthi, tasmā papātanāmako hoti. Etenāti 『『papātake pabbate』』ti pāṭhena. Assāti mahākaccānassa. Koṭiagghanakaṃ piḷandhanaṃ kaṇṇe etassatthīti kuṭikaṇṇoti vacanatthaṃ dassento āha 『『koṭiagghanakaṃ panā』』tiādi. Piḷandhati anenāti piḷandhanaṃ, alaṅkāro . Dantajo catutthakkharo. 『『Pasādajanaka』』nti iminā pasādaṃ janetīti pāsādikoti vacanatthaṃ dasseti. Pasādanīyanti pasāditabbaṃ, pasādituṃ arahanti attho. Atthavacananti attho vuccati anenāti atthavacanaṃ. Pāḷiyaṃ idāni potthakesu 『『pasādanīya』』nti pāṭho natthi. 『『Pāsādika』』ntipadassa pubbe 『『dassanīya』』nti pāṭhoyeva atthi. Uttamadamathasamathantiettha damathasaddassa ñāṇatthañca indriyasaṃvaratthañca samathasaddassa samādhatthañca cittūpasamatthañca dassento āha 『『uttamaṃ damathañcā』』tiādi. Casaddena dvandavākyaṃ dasseti. Visūkāyikavipphanditānanti visūkāya paṭipakkhāya pavattānaṃ diṭṭhicittasaṅkhātānaṃ vividhacalanānaṃ. 『『Vīriyindriya』』nti iminā yatindriyanti ettha yatasaddo vīriyavācakoti dasseti. Nāganti ettha natthi āgu pāpametassāti nāgoti vacanatthaṃ dassento āha 『『āguvirahita』』nti kiṃ divasato paṭṭhāyāti āha 『『mama pabbajjādivasato paṭṭhāyā』』ti. Kaṇhā mattikā uttari etthāti kaṇhuttarāti atthaṃ dassento āha 『『kaṇhamattikuttarā』』ti. 『『Uparī』』ti iminā uttarasaddassa atthaṃ dasseti. 『『Gunnaṃ khurehī』』ti iminā gunnaṃ khurakaṇṭakasadisattā gokaṇṭakā nāmāti dasseti. Te gokaṇṭake rakkhitunti sambandho. Evaṃ kharā bhūmi hotīti yojanā. Etehīti eragūādīhi catūhi tiṇehi. Tanti eragūtiṇaṃ. Tenāti moragūtiṇena. Jantussa vaṇṇoti sambandho. Senāsanaṃ paññapesīti ettha kiṃ nāma senāsanaṃ paññapesīti āha 『『bhisiṃ vā kaṭasārakaṃ vā paññapesī』』ti. Paññapetvā ca pana soṇassa ārocesi. Kiṃ ārocesīti āha 『『āvuso』』tiādi. Satthā vasitukāmoti sambandho.

1. 『『Tassa soṇassā』』ti iminā paṭibhātu tanti ettha 『『ta』』ntipadaṃ sāmyatthe upayogavacananti dasseti. Tanti tava. Aṭṭhakavaggikānīti aṭṭhapamāṇo, aṭṭhasamūho vā vaggo etesanti aṭṭhakavaggikāni. Kāmasuttādīni (su. ni. 772 ādayo) soḷasa suttāni. Yoti puggalo, samannāgatoti sambandho. Ariyopīti pisaddo na kevalaṃ sucisamannāgatoyeva pāpe na ramati, atha kho ariyopīti dasseti. 『『Paṭibhātu ta』』nti pāṭhato yāva 『『sucīti vutta』』nti pāṭhā kesuciyeva aṭṭhakathāpotthakesu atthi. Ayaṃ khvassāti ettha assasaddo ākhyātoti āha 『『bhaveyyā』』ti. Paridassesīti pañca varāni paricchinditvā dassesi. Yaṃ vacanaṃ me upajjhāyo jānāpeti, tassa vacanassa ayaṃ kālo bhaveyyāti yojanā.

我來幫您翻譯這段巴利文文獻： 257. "以此"即以"鷹宅"的讀法。"他"即大迦旃延。"名為懸崖"因為這裡有大懸崖，所以名為懸崖。"以此"即以"懸崖山"的讀法。"他"即大迦旃延。顯示"耳上有價值一億的裝飾為枯提幹納"的詞義，說"價值一億"等。以此裝飾為裝飾，即裝飾品。第四音是齒音。以"生起凈信"顯示"生起凈信為凈信"的詞義。"應生凈信"即應被凈信，意為值得凈信。"義句"即以此說義為義句。現在經文書中沒有"應生凈信"的讀法。在"凈信"詞之前只有"可見"的讀法。"最上調伏寂靜"中，顯示調伏詞表示智慧義和根律儀義，寂靜詞表示定義和心寂靜義，說"最上調伏和"等。以"和"字顯示並列句。"戲論妄動"即對戲論對立而生起的見和心所說的各種動搖。以"精進根"顯示在"努力根"中努力詞表示精進。"龍象"中，顯示"無罪惡為龍象"的詞義，說"離罪惡"。從何日起？說"從我出家日起"。顯示"黑土在上為黑上"的意義，說"黑土在上"。以"上"顯示"上"字的意義。以"牛蹄"顯示因似牛蹄刺而名為牛刺。守護那些牛刺為語義關聯。如是地面粗糙為語義關聯。"以這些"即以eragū等四種草。"它"即eragū草。"以它"即moragū草。"有情的色"為語義關聯。"敷設臥具"中，敷設何種臥具？說"敷設坐墊或墊子"。敷設后告訴輸那。告訴什麼？說"朋友"等。導師欲住為語義關聯。 258. 以"彼輸那"顯示在"請你"中"你"字是所有格的賓格。"你"即你的。"八品"即以八為量，或八的集合為品的它們為八品。欲經等十六經。"誰"即人，具足為語義關聯。"聖者也"中，"也"字顯示不僅具足凈者不樂於惡，而且聖者也。從"請你"的讀法到"說為凈"的讀法只存在於一些註釋書中。"這實為他"中，"他"字是動詞，說"應是"。"顯示"即限定顯示五種勝利。我的戒師使知道的語言，這應是那語言的時候為語義關聯。

259.Vinayadharapañcamenāti ettha upajjhāyapañcamenāti atthaṃ paṭikkhipanto āha 『『anussāvanācariyapañcamenā』』ti. Upāhanakosakoti upāhanāya pakkhipanokāso kosako. Eḷakacammaajacammesu akappiyaṃ nāma natthi. Migacamme pana kiñci vaṭṭati, na kiñci vaṭṭati . Taṃ vibhajitvā dassento āha 『『migacamme』』tiādi. Etesaṃyevāti eṇimigādīnaṃ channameva. Aññesaṃ panāti chahi migehi avasesānaṃ pana. Tesaṃ cammaṃ na vaṭṭatīti sambandho.

Gāthāyaṃ makkaṭo ca kāḷasīho ca sarabho ca kadalimigo ca keci ye vāḷamigā atthi, te cāti yojanā. Tesanti makkaṭādīnaṃ.

Tatthāti gāthāya, makkaṭādīsu vā. 『『Sīhabyagghaacchataracchā』』ti iminā vāḷamigānaṃ sarūpaṃ dasseti. Ettakāyeva vāḷamigāti āha 『『na kevala』』ntiādi. Etesaṃyevāti sīhabyagghaacchataracchānameva. Na cammaṃ na vaṭṭatīti sambandho. Yesanti channaṃ eṇimigādīnaṃ. Teti cha eṇimigādike. Hi saccaṃ sabbesaṃ etesaṃ vāḷamigānaṃ cammaṃ na vaṭṭatīti yojanā. Āharitvā vā na dinnanti āharitvā vā hatthe vā pādamūle vā ṭhapetvā na dinnaṃ. 『『Gaṇanaṃ na upetī』』ti iminā gaṇanaṃ upagacchatīti gaṇanūpaganti atthaṃ dasseti. Adhiṭṭhitañcāti adhiṭṭhitaṃ pana. Yadāti yasmiṃ kāle. Tatoti kālato.

Iti cammakkhandhakavaṇṇanāya yojanā samattā.

1. Bhesajjakkhandhakaṃ

2. Pañcabhesajjādikathā

3. Bhesajjakkhandhake saradakāle uppanno sāradikoti atthaṃ dassento āha 『『saradakāle uppannenā』』ti. 『『Pittābādhenā』』ti iminā ābādhassa sarūpaṃ dasseti. Pittābādhassa kāraṇaṃ vitthārento āha 『『tasmiṃ hī』』tiādi. Tenāti hetunā. Tesanti bhikkhūnaṃ. Koṭṭhabbhantaragatanti koṭṭhassa abbhantaraṃ gataṃ. Antassa anto pavisanaṃ hotīti adhippāyo. Āhāratthanti āhārassa kiccaṃ, āhārena vā kattabbaṃ kiccaṃ.

261.Nacchādentīti tāni bhesajjāni bhojanāni nacchādenti. Kasmā? Bhojanānaṃ ajīraṇattā . Iti imamatthaṃ dassento āha 『『na jīrantī』』ti. Nacchādattā na vātarogaṃ paṭippassambhetuṃ sakkonti. Ettha ca 『『na jīrantī』』ti iminā nacchādanassa kāraṇaṃ dasseti. 『『Na vāta…pe… sakkontī』』ti iminā tasseva phalaṃ dassetīti daṭṭhabbaṃ. 『『Siniddhānī』』ti iminā sinihantīti senehikānīti atthaṃ dasseti. Bhattacchannakenāti ettha bhattassa acchannakaṃ nāma bhattassa arocikaṃ bhattassa ruciyā anuppādakanti āha 『『bhattārocakenā』』ti.

262.Acchavasantiādīsu vinicchayo veditabboti yojanā. Pāḷiyaṃ 『『paṭiggahitaṃ nippakkaṃ saṃsaṭṭha』』nti padānaṃ kiriyāvisesanaṃ katvā 『『paribhuñjitu』』nti padena sambandhitabbabhāvaṃ dassetuṃ vuttaṃ 『『kāle paṭiggahitanti ādīsū』』tiādi. Telaparibhogena paribhuñjitunti ettha kittakaṃ kālaṃ telaparibhogena paribhuñjitabbanti āha 『『sattāhakāla』』nti.

1. Mūlādibhesajjakathā

我來幫您翻譯這段巴利文文獻： 259. "律藏持者第五"中，拒絕"依戒師第五"的意義，說"依無聲請求師第五"。"鞋囊"即為鞋裝入的空間的囊。在羚羊皮和山羊皮中沒有不適用的。但在鹿皮中或可或不可。分析顯示如下，說"鹿皮"等。"這些"即僅指鹿等六種。"其他"即除六種鹿外的其餘。"它們的皮不可"為語義關聯。 在偈頌中，猴子和黑獅子、鹿和香蕉鹿以及某些野獸，它們存在為語義關聯。"它們"即猴子等。 在此偈頌中，以"獅子、虎、山羊、羊"顯示野獸的形態。"不僅這些野獸"等。"這些"即僅指獅子、虎、山羊、羊。"皮不可"為語義關聯。"哪些"即六種鹿等。"它"即六種鹿等。確實所有這些野獸的皮不可為語義關聯。"未給予"即未帶來或未放在手或腳邊給予。"不達計數"顯示達到計數為意義。"且被確定"即被確定。"何時"即何時的時刻。"那時"即從那時刻。 此皮革篇註釋到此結束。 6. 藥品篇 160. 五種藥品等說明 260. 在藥品篇中，顯示"在秋季時生"的意義，說"在秋季時生"。以"黃疸病"顯示病的形態。詳細闡述黃疸病的原因，說"因為它"等。"以此"即以此因。"它們"即比丘們。"進入腸內部"即進入腸的內部。意圖為進入腸的內里。"為食物"即食物的功能，或應以食物做的功能。 261. "不覆蓋"即這些藥品飲食不覆蓋。為什麼？因食物不消化。顯示此意義，說"不腐爛"。因不覆蓋不能止息風病。在此"不腐爛"顯示不覆蓋的原因。"不能止息風病"顯示其結果。以"潤滑"顯示滋潤為意義。"食物覆蓋劑"中，食物的未覆蓋即食物的無味，食物無法生起味道，說"食物生味劑"。 262. 在"停留"等中應了知判斷為語義關聯。在原文中以動詞特殊性修飾"已接受未烹調已混合"等詞，為顯示應與"食用"一詞相連，說"在時間接受"等。以油使用食用中，應食用多久？說"七天期間"。 161. 根等藥品說明

263.Mūlabhesajjādivinicchayopīti pisaddo acchavasantiādīsu vinicchayaṃ apekkhati. Idhāti bhesajjakkhandhake. Yaṃ yanti vinicchayaṃ. Pisanasilāti pisati etthāti pisanā, sāyeva silāti pisanasilā. Iminā acalaṃ hutvā nisīdatīti nisadoti atthaṃ dasseti. Pisanapotakoti pisati anenāti pisano, soyeva potakoti pisanapotako, iminā nisadato potakoti nisadapotakoti atthaṃ dasseti. Hiṅgujātiyoti hiṅgukulāni.

Sāmuddanti ettha samudde santiṭṭhatīti sāmuddanti vacanatthaṃ dassento āha 『『samuddatīre』』tiādi. 『『Tīre』』ti iminā samuddeti ettha sattamīvibhattiyā samīpatthe pavattabhāvaṃ dasseti. Pakatiloṇanti sabhāvaloṇaṃ, na dabbasambhārehi saddhiṃ pacitanti attho. 『『Pabbate uṭṭhahatī』』ti iminā sindhunāmake pabbate uṭṭhahatīti sindhavanti atthaṃ dasseti. Ubbito bhūmito īrati uggacchatīti ubbiranti vacanatthaṃ dassento āha 『『bhūmito aṅkuraṃ uṭṭhahatī』』ti. Iminā aṭṭhakathānayena oṭṭhajo tatiyakkharoyeva yujjati, potthakesu pana catutthakkharoyeva dissati. 『『Ubbhida』』ntipi pāṭho. Bilanti koṭṭhāso. Tasmā dabbasambhārehi bilehi saddhiṃ pacitaṃ bilanti atthaṃ dassento āha 『『dabbasambhārehi saddhiṃ pacita』』nti. Abhidhāne pana (abhidhāne 461 gāthāyaṃ) 『『bilāla』』nti pāṭho atthi. Tanti bilaṃ.

1. Assādīnaṃ kāyagandho viya kassaci kāyagandho hotīti yojanā. Tassāpīti bhikkhunopi. Pisaddena kaṇḍuvābādhabhikkhuādayopi sampiṇḍeti. Chakaṇasaddassa assādīnaṃ malepi pavattanato vuttaṃ 『『gomaya』』nti. Pākatikacuṇṇampīti apakkarajanacuṇṇampi. Etampīti pākatikacuṇṇampi.

Tanti āmakamaṃsaṃ, na khādīti sambandho. Tanti āmakalohitaṃ vā, na pivīti sambandho. Amanussoti manussasadiso bhūto. Tanti āmakamaṃsalohitaṃ.

265.『『Añjana』』nti nāmaṃ sāmaññanti āha 『『añjananti sabbasaṅgāhakavacanameta』』nti. Sabbasaṅgāhakavacananti sabbesaṃ añjanānaṃ saṅgāhakavacanaṃ. Etanti 『『añjana』』nti etaṃ vacanaṃ. Añjati cakkhuṃ makkheti anenāti añjanaṃ, añjati cakkhuṃ byattaṃ karotīti vā añjanaṃ, tālujo tatiyakkharo. Kapallanti kapalle pavattaṃ. Kapālañhi dīpasikhāya upari nikujjitvā tattha pavattaṃ masi 『『kapalla』』nti vuccati. Tamatthaṃ dassento āha 『『dīpasikhato gahitamasī』』ti. Añjanūpapisanehīti ettha añjanehi saddhiṃ upanetuṃ pisitabbanti añjanūpapisananti vacanatthaṃ dassento āha 『『añjanena saddhiṃ ekato pisitehī』』ti. 『『Ekato』』ti iminā 『『saddhi』』nti padasseva atthaṃ dasseti. Hīti saccaṃ. Yaṃkiñci añjanūpapisanaṃ cuṇṇaṃ na na vaṭṭatīti yojanā. Atha vā na vaṭṭati na hoti, vaṭṭatiyevāti yojanā. Imasmiṃ naye 『『na vaṭṭatī』』ti ākhyātapadaṃ kiriyāntarāpekkhattā kattā hoti. Ākhyātesupi hi kattuttañca kammattañca labbhati. Candanantiādīni suviññeyyāneva.

Aṭṭhimayanti padassa atibyāpitadosaṃ paṭikkhipanto āha 『『manussaṭṭhiṃ ṭhapetvā』』ti. Salākaṭṭhāniyanti ettha salākā tiṭṭhanti etthāti salākaṭṭhāniyanti vacanatthaṃ dassento āha 『『yatthā』』tiādi. Tattha yatthāti yasmiṃ susiradaṇḍakādike. Salākanti añjanisalākaṃ. Odahantīti ṭhapenti. Aṃsabaddhakoti aṃse baddhati anenāti aṃsabaddhako. Yamakanatthukaraṇinti natthu karīyati imāyāti natthukaraṇī, yamakā natthukaraṇī yamakanatthukaraṇī.

我來幫您翻譯這段巴利文文獻： 263. "根藥等判斷也"中，"也"字指向停留等判斷。"在此"即在藥品篇。"何種何種"即判斷。"研磨石"即在此研磨為研磨，它即是石為研磨石。以此顯示"堅固而住"為"研石"的意義。"研磨石子"即以此研磨為研磨，它即是石子為研磨石子，以此顯示"研石之子"為"研石子"的意義。"阿魏種類"即阿魏家族。 "海產"中，顯示"在海中安住為海產"的詞義，說"海岸"等。以"岸"顯示在"海"中第七格表示附近義。"天然鹽"即自然鹽，意為不與藥物一起煮。以"在山升起"顯示"在辛度名山升起為辛度"的意義。顯示"從地升起為升起"的詞義，說"從地升起芽"。以此註釋方式第三音是唇音適合，但在書中只見第四音。也有"升起"的讀法。"部分"即部分。因此顯示"與藥物部分一起煮為部分"的意義，說"與藥物一起煮"。但在《詞典》中有"貓"的讀法。"它"即部分。 264. 如馬等身臭般某人有身臭為語義關聯。"對他也"即對比丘也。以"也"字包含癢病比丘等。因糞字也用於馬等的污穢，說"牛糞"。"天然粉也"即未煮的顏料粉也。"這也"即天然粉也。 "它"即生肉，不應食為語義關聯。"它"即生血等，不應飲為語義關聯。"非人"即似人的鬼。"它"即生肉血。 265. "眼藥"名為通稱，說"眼藥為總括語"。"總括語"即概括一切眼藥的語言。"這"即"眼藥"這個語言。以此塗抹眼睛為眼藥，或使眼睛明顯為眼藥，第三音是上顎音。"鍋"即在鍋中產生。因為將鍋倒置於燈火上，在那裡產生的菸灰稱為"鍋"。顯示此義，說"從燈火取的菸灰"。"眼藥研磨"中，顯示"應與眼藥一起研磨為眼藥研磨"的詞義，說"與眼藥一起研磨"。以"一起"顯示"一起"詞的意義。"確實"即真實。任何眼藥研磨粉不是不可為語義關聯。或者不可不是，即是可以為語義關聯。在此方式中"不可"動詞因期待其他動作而成為施事。因為在動詞中也可得施事性和受事性。旃檀等容易理解。 否定"骨制"詞過度廣泛的過失，說"除人骨"。"藥棒置處"中，顯示"藥棒置於此為藥棒置處"的詞義，說"何處"等。其中"何處"即在何種空心杖等。"藥棒"即眼藥棒。"放置"即安置。"肩帶"即以此係在肩上為肩帶。"雙鼻管"即以此制鼻為鼻管，雙鼻管為雙鼻管。

1. Taṃ sabbaṃ telapākanti sambandho. 『『Ati viya khittamajjānī』』ti iminā ati viya khipīyanti pakkhipīyantīti atikhittāni, tāniyeva majjāni atikhittamajjānīti vacanatthaṃ dasseti.

Paṇṇasedanti paṇṇehi sedaṃ. Aṅgārānanti aṅgārehi. Tatthāti tesu paṃsuvālikādīsu. Vātaharaṇapaṇṇānīti vātassa apanayanāni uddālādīni paṇṇāni. Tatthāti tesu paṇṇesu. Nānāpaṇṇabhaṅgakuthitanti nānāpaṇṇāniyeva bhañjitabbaṭṭhena nānāpaṇṇabhaṅgaṃ, tena kuthitaṃ nānāpaṇṇabhaṅgakuthitaṃ. Uṇhodakassāti uṇhodakena. Tatthāti udakakoṭṭhake.

Pabbe pabbeti phaḷumhi phaḷumhi. Yenāti pajjena. Taṃ pajjaṃ abhisaṅkharitunti yojanā. 『『Pādānaṃ sappāyabhesajja』』nti iminā pādassa hitaṃ pajjanti vacanatthaṃ dasseti. Tilakakkenāti ettha kakkasaddassa cuṇṇavācakattā 『『piṭṭhehī』』ti vuttaṃ. Kabaḷena pakkhipanaṃ kabaḷikaṃ. Sattupiṇḍassa bhattakabaḷasadisattā sattupiṇḍanti vuttaṃ. Āṇi viyāti khīlā viya. Khārenāti loṇasakkharikamayena khārena. Vikāsaṃ rundhatīti vikāsikaṃ, telarundhanapilotikaṃ. Vaṇakammanti vaṇassa, vaṇe vā kammaṃ.

1. Sappadaṭṭhakāleyeva kiṃ sāmaṃ gahetvā paribhuñjitabbanti āha 『『na kevala』』ntiādi. Idanti mahāvikaṭaṃ, paribhuñjīkabbanti sambandho . Aññesu panāti sappadaṭṭhato aññesu pana. Sace bhūmipatto gūtho hoti, paṭiggahetabboti yojanā.

269.Vasīkaraṇapānakasamuṭṭhitarogoti kantibhāvasaṅkhātaṃ vasaṃ karoti anenāti vasīkaraṇaṃ, bhesajjaṃ, pivate pānaṃ, taṃyeva pānakaṃ, vasīkaraṇassa pānakaṃ vasīkaraṇapānakaṃ, tena samuṭṭhito rogo vasīkaraṇapānakasamuṭṭhitarogo. Iminā gharadinnakābādhoti ettha gharaṇiyā dinnena vasīkaraṇapānakena samuṭṭhito ābādho gharadinnakābādhoti vacanatthaṃ dasseti. Sītāya āloḷetabbanti sītāloḷaṃ, udakaṃ. Sītāsaddo naṅgalalekhāsaṅkhātaṃ phālapaddhatiṃ mukhyato vadati, phālapaddhatikare phāle laggamattikaṃ upacārato vadati. Tena vuttaṃ 『『sītāya āloḷetabba』』nti. Aṭṭhakathāyampi tamatthaṃ dassento āha 『『naṅgalenā』』tiādi.

Vipakkagahaṇikoti visesena pācāpanagahaṇiko. Muttaharītakanti ettha 『『mutta』』nti sāmaññato vuttepi gomuttameva gahetabbanti dassento āha 『『gomuttaparibhāvitaṃ harītaka』』nti. Iminā muttena paribhāvitaṃ harītakaṃ muttaharītakanti vacanatthaṃ dasseti. Taṇḍulakasaṭoti taṇḍuladhovanodakakasaṭo dhotasiniddho, sova muggapacitapānīyoti yojanā. 『『Maṃsarasenā』』ti iminā maṃsaraso maṃsena paṭicchādetabbanti paṭicchādanīyanti vuccatīti dasseti.

1. Guḷādianujānanakathā

272.Hīti saccaṃ. Pakkattāti muggānaṃ pakkabhāvato. Teti muggā.

274.Akappiyakuṭiyanti akappiyakuṭiyā anto. Assāti bhikkhuno na vaṭṭatīti sambandho. Tampīti uṇhayāgumpi. Pisaddena pageva āmisaṃ pacitunti dasseti. Uttaṇḍulabhattanti pakkataṇḍulato viyogoti uttaṇḍulo, ukāro hi viyogatthavācako, apakkataṇḍuloti attho. Uttaṇḍulamayaṃ bhattanti uttaṇḍulabhattaṃ. Sakiṃ kuthitesu khīratakkādīsu aggiṃ dātuṃ vaṭṭatīti yojanā. Biḷālādīnaṃ sattānaṃ samūho rūḷhīvasena ukkapiṇḍakoti vuccatīti āha 『『biḷālamūsikagodhāmaṅgusā』』ti. Vighāsādabhāvena nihatamānattā kāyavācaṃ dametīti damako vighāsādoti āha 『『vighāsādā』』ti.

我來幫您翻譯這段巴利文文獻： 267. 那一切為油煮為語義關聯。以"過量投入麻"顯示"過量被投入為過量投入，它們即是麻為過量投入麻"的詞義。 "葉蒸"即以葉蒸。"炭"即以炭。"在彼"即在那些塵沙等中。"除風葉"即去除風的烏達拉等葉。"在彼"即在那些葉中。"各種葉碎煮"即各種葉以應碎義為各種葉碎，以它煮為各種葉碎煮。"熱水"即以熱水。"在彼"即在水房。 "在節節"即在每一節。"以彼"即以足藥。"配製彼足藥"為語義關聯。以"足的適宜藥"顯示"對足有益為足藥"的詞義。"胡麻糊"中，因糊字表示粉義，說"粉"。以團投入為團投。因糊團如飯糰而說糊團。"如釘"即如樁。"堿"即以鹽堿製成的堿。"防散"即阻止散開為防散，即防油散的布。"傷處作業"即對傷處，或在傷處的作業。 268. 不僅在被蛇咬時，為何取自己使用？說"不僅"等。"這"即大穢物，應使用為語義關聯。"但在其他"即在蛇咬以外的其他。如果糞便落地，應接受為語義關聯。 269. "制魅飲生病"即以此製造稱為美貌的魅力為制魅，藥，飲為飲，它即是飲物，制魅的飲物為制魅飲物，由它生起的病為制魅飲生病。以此顯示"家給病"中，由家女給予的制魅飲物生起的病為家給病的詞義。"冷攪"即應以冷攪動，水。冷字主要表示犁痕所稱的犁溝，借指附著于犁溝製造的犁上的泥土。因此說"應以冷攪動"。在註釋中也顯示此義，說"以犁"等。 "特別消化"即特別地使消化。"尿訶梨勒"中，顯示雖泛指"尿"，也應只取牛尿，說"浸牛尿的訶梨勒"。以此顯示以尿浸泡的訶梨勒為尿訶梨勒的詞義。"米糠"即米洗水的糠渣洗凈光滑，它即是綠豆煮湯為語義關聯。以"肉汁"顯示肉汁以肉應覆蓋而稱為覆蓋物。 163. 關於允許糖等的說明 272. "確實"即真實。"因煮"即因綠豆煮熟狀態。"它們"即綠豆。 274. "在不適房"即在不適房內。"他"即對比丘不可為語義關聯。"那也"即熱粥也。以"也"字顯示何況煮食物。"生米飯"即從熟米分離為生米，u音表示分離義，意為未熟米。以生米制成的飯為生米飯。在已煮一次的乳酪等中可以生火為語義關聯。貓等眾生依通俗用法稱為火團，說"貓鼠蜥蜴貓鼼"。因以食殘者身份降伏傲慢而調伏身語為調伏食殘者，說"食殘者"。

276.Tato nīhaṭanti ettha tasaddassa visayaṃ dassento āha 『『yatthā』』tiādi. Yatthāti yasmiṃ ṭhāne. Nīhaṭanti nīharitvā haritaṃ.

278.Vanaṭṭhaṃ pokkharaṭṭhanti ettha vane tiṭṭhatīti vanaṭṭho, pokkhare tiṭṭhatīti pokkharaṭṭhoti vacanatthaṃ dassento āha 『『vane cevā』』tiādi. 『『Paduminigacche』』ti iminā pokkharasaddo padumavācakoti dasseti. Yassa bījaṃ aṅkuraṃ na janeti, taṃ phalaṃ abījaṃ nāmāti yojanā.

1. Satthakammapaṭikkhepakathā

2. Dukkhena rupatīti duropayoti dassento āha 『『dukkhena ruhatī』』ti. Satthakammaṃ vā vatthikammaṃ vāti ettha satthena kātabbaṃ kammaṃ satthakammaṃ, vatthipīḷanaṃ kātabbaṃ kammaṃ vatthikammanti vacanatthaṃ dassento āha 『『yathā paṭicchanne』』tiādi. 『『Sūciyā vā』』tiādinā satthakammanti ettha 『『sattha』』nti padaṃ upalakkhaṇamattanti dasseti. 『『Satthena vā』』ti padaṃ 『『chindanaṃ vā phālanaṃ vā』』tipadehi yojetabbaṃ. 『『Sūciyā vā kaṇṭakena vā sattikāya vā』』tipadāni 『『vijjhanaṃ vā』』ti padena yojetabbāni. 『『Pāsāṇasakkhalikāya vā nakhena vā』』ti padāni 『『lekhanaṃ vā』』ti padena yojetabbāni. Etanti satthena chindanādikammaṃ. Ettha cāti satthakammavatthikammesu. Tattha panāti sambādhe pana. Tenāti khārādinā. Vaccamagge yāya bhesajjamakkhitādānavaṭṭiyā khārakammaṃ vā karonti, yāya veḷunāḷikāya telaṃ vā pavesenti, sā bhesajjamakkhitādānavaṭṭi vā sā veḷunāḷikā vā vaṭṭatiyevāti yojanā.

280.Taṃdivasanti tasmiṃ divase. Kiñci satthanti yojanā. Imāyāti suppiyāya aññaṃ kiñci adeyyaṃ kimpi bhavissatīti yojanā. Yatra nāmāti ettha trapaccayo kāraṇatthe hotīti āha 『『yasmā nāmā』』ti. 『『Vīmaṃsī』』ti iminā paṭivekkhīti ettha paṭiavapubbo ikkhadhātu vīmaṃsanatthoti dasseti. Asukamaṃsanti asukaṃ maṃsaṃ, asukassa vā sattassa maṃsaṃ.

1. Hatthimaṃsādipaṭikkhepakathā

2. Araññakokā nāmāti sasabiḷālādayo satte khādanatthāya kukati ādadātīti koko araññe jāto koko araññakoko, sunakhasadisāti gāmasunakhena sadisā. Tesanti araññakokānaṃ. Yo panāti sunakho pana, uppannoti sambandho. Gāmasunakhiyāti sāmyatthe sāmivacanaṃ. Kokenāti sahādiyoge karaṇavacanaṃ. Tāni padāni 『『saṃyogenā』』ti padena yojetabbāni. Tassāti sunakhassa.

Etthāti manussamaṃsādīsu. Sajātikatāyāti samānajātikabhāvato. Anupaddavatthāyāti anupaddavatthaṃ, paṭikkhittānīti sambandho. Āpattīti manussamaṃse thullaccayena, sese dukkaṭena āpatti. Uddissa kataṃ panāti bhikkhuṃ uddissa katamaṃsaṃ pana.

1. Yāgumadhugoḷakādikathā

282.Ekakoti ettha ekato asahāyatthe kapaccayoti āha 『『natthi me dutiyo』』ti. Soti brāhmaṇo. Vayaṃ katvāti paribbayaṃ katvā, paṭiyādāpesi kirāti yojanā. Anumodanagāthāyāti anumodanapakāsakāya gāthāya. 『『Patthayataṃ icchata』』nti padānaṃ alamatthapayoge sampadānattā vuttaṃ 『『alameva dātunti iminā sambandho』』ti. Soyeva gahetabboti 『『dātu』』ntibhāvassa kattubhāvena so eva pāṭho gahetabboti attho.

1. Yā yāgu pavāraṇaṃ janeti, sā yāgu bhojjayāgu nāmāti yojanā. Yanti kālaṃ. 『『Ādiṃ katvā』』ti iminā yadaggenāti ettha aggasaddo ādyattho kiriyāvisesanatthe karaṇavacananti dasseti. 『『Sagganibbattakapuñña』』nti iminā saggāti ettha phalūpacāraṃ dasseti. Soti guḷo.

我來幫您翻譯這段巴利文文獻： 276. "從那裡取出"中，顯示"那"字的範圍，說"何處"等。"何處"即在何處。"取出"即取出帶走。 278. "林住蓮住"中，顯示"住在林為林住，住在蓮為蓮住"的詞義，說"在林及"等。以"蓮叢"顯示蓮字表示蓮花。其種子不生芽的，那果為無種子為語義關聯。 167. 關於禁止手術的說明 279. 顯示"難癒合為難愈"，說"難癒合"。"手術或導尿術"中，顯示"應以刀做的作業為手術，應做的擠壓膀胱作業為導尿術"的詞義，說"如在隱處"等。以"以針或"等顯示在"手術"中"刀"字僅為暗示。"以刀或"詞應與"切或劈或"詞相連。"以針或以刺或以槍或"詞應與"刺或"詞相連。"以石片或以指甲或"詞應與"劃或"詞相連。"這"即以刀切等作業。"在此"即在手術導尿術中。"但在那裡"即但在隱處。"以它"即以堿等。在大便處以塗藥等導管做堿處理，或以竹管輸入油，那塗藥等導管或那竹管都可以為語義關聯。 280. "那日"即在那日。"某刀"為語義關聯。"以此"即善賢女沒有什麼不應給的為語義關聯。"實在是"中，tra後綴表示原因義，說"因為實在"。以"思維"顯示在"觀察"中，字首pati-ava加上ikkha詞根表示思維義。"某肉"即某肉，或某眾生的肉。 169. 關於禁止象肉等的說明 281. "野狗"即為食兔貓等眾生而取為狗，在林生為狗為野狗，似村犬為與村犬相似。"它們"即野狗。"但誰"即狗，生為語義關聯。"村狗"為所有格的所有格語。"與狗"為伴等用語的工具格。那些詞應與"結合"詞相連。"他"即狗。 "在此"即在人肉等中。"因同種"即因相同種類狀態。"為無害"即為無害，被禁止為語義關聯。"犯"即對人肉偷蘭遮，其餘突吉羅犯。"但為指定所作"即為比丘指定所作的肉。 170. 關於粥蜜團等的說明 282. "獨一"中，eka後綴表示無伴義，說"我沒有第二人"。"他"即婆羅門。"花費"即作支出，據說準備為語義關聯。"隨喜偈"即表示隨喜的偈。因"愿求希望"詞在足夠義用法中為與格，說"與足以給予相連"。"他即應取"即以"給予"的施事性，他即應取為讀法的意思。 283. 哪種粥生起飽足，那粥名為食粥為語義關聯。"何"即何時。以"作為開始"顯示在"以何為始"中，始字表示初義，在動詞特殊義中為工具格。以"生天福"顯示在"天"中以果表示。"它"即糖。

284.Tathārūpenāti tathāsabhāvena. Guḷassa anurūpasabhāvenāti attho.

1. Pāṭaligāmavatthukathā

2. Yathā sabbaṃ santhataṃ hoti, evaṃ tathā sabbasantharisanthatanti yojanā.

286.Sunidho ca vassakāro cāti ettha cakārehi dvandavākyaṃ dasseti. Āyamukhapacchindanatthanti suṅkamukhassa pacchedanatthaṃ. 『『Gharavatthūnī』』ti iminā vatthusaddassa kāraṇadabbatthe paṭikkhipitvā bhūbhedatthaṃ dīpeti. Tā devatā nāmenti kirāti yojanā. Yathānurūpanti yaṃ yaṃ bhogabalānurūpaṃ. Loketi sattaloke. Saddoti kittighoso. Tenevāti tena saddassa abbhuggatahetunā eva. 『『Osaraṇaṭṭhānaṃ nāmā』』ti iminā ariyaṃ āyatananti ettha āyatanasaddo samosaraṇaṭṭhānatthoti dasseti. Yattakaṃ kayavikkayaṭṭhānaṃ nāmāti sambandho. 『『Vāṇijānaṃ…pe… kayavikkayaṭṭhānaṃ nāmā』』ti iminā vaṇijā patanti sannipatanti etthāti vaṇippatoti vacanatthaṃ dasseti. 『『Vaṇijapato』』ti vattabbe jakāralopoti daṭṭhabbo. Pāḷiyaṃ 『『tesa』』nti pāṭhasesassa ajjhāharitabbabhāvaṃ dassetuṃ vuttaṃ 『『tesaṃ ariyāyatanavāṇijapatāna』』nti. Tesanti ca sāmyatthe sāmivacanaṃ, niddhāraṇatthe vā vibhattaapādānatthe vā. Idanti puraṃ . Puṭabhedananti ettha puṭaṃ bhindanti etthāti puṭabhedananti vacanatthaṃ dassento āha 『『bhaṇḍikabhedanaṭṭhāna』』nti. 『『Samuccayattho vāsaddo』』ti vuttavacanaṃ vitthārento āha 『『tatra hī』』tiādi. Tattha tatrāti pāṭaliputte, tīsu vā aggiudakamithubhedesu. 『『Aññamaññabhedā』』ti iminā mithubhedāti ettha mithusaddassa aññamaññavevacanabhāvaṃ dasseti. Uḷumpakullasaddānaṃ atthe samānepi karaṇavisesaṃ dassento āha 『『uḷumpa』』ntiādi. Uḷu vuccati udakaṃ, tato pāti rakkhatīti uḷumpo. Kaṃ vuccati udakaṃ, tasmiṃ ulati gacchatīti kullo.

Aṇṇavanti ettha aṇṇavo nāma kiṃ samuddassa nāmanti āha 『『aṇṇava』』ntiādi. 『『Aṇṇava』』nti etaṃ nāmaṃ udakaṭṭhānassa adhivacananti yojanā. Aṇṇo vuccati udakaṃ, taṃ etasmiṃ atthīti aṇṇavo. Sarasaddassa akārādimhi ca kaṇḍe ca pavattanato vuttaṃ 『『saranti idha nadī adhippetā』』ti. Idhāti imissaṃ gāthāyaṃ. Idanti atthajātaṃ.

Yeti ariyā. Teti ariyā, tarantīti sambandho. Visajjapallalānīti ettha visajjasaddo tvāpaccayanto, pallalasaddo ninnaṭṭhānavācakoti āha 『『visajja…pe… ninnaṭṭhānānī』』ti. Ayaṃ pana jano kullaṃ bandhatīti yojanā. Tiṇṇā medhāvino janā iti vuttaṃ hotīti yojanā.

287.Ananubodhāti ettha kāraṇatthe nissakkavacananti āha 『『abujjhanenā』』ti. Sandhāvitaṃ saṃsaritanti ettha tapaccayassa kammatthaṃ sandhāya vuttaṃ 『『mayā ca tumhehi cā』』ti. Iminā kattutthe sāmivacananti dasseti. 『『Atha vā』』tiādinā tapaccayassa bhāvatthaṃ dasseti. Saṃsitanti ettha saradhātuyā rakāro lopoti āha 『『saṃsarita』』nti. 『『Taṇhārajjū』』ti iminā bhavato bhavaṃ netīti bhavanettīti vacanatthena taṇhārajju bhavanetti nāmāti dasseti.

我來幫您翻譯這段巴利文文獻： 284. "如是相"即如是性質。糖的相應性質為意義。 173. 關於波吒厘村（現代地名：巴特那）的事項 285. 如何一切鋪設，即如是一切鋪設為語義關聯。 286. "善尼陀與雨水者"中，以及字顯示並列語。"切斷稅關入口"即為切斷稅關入口。以"房屋基地"顯示基地字在原因物質義中，駁斥后顯示土地分割義。據說"那些天神名"為語義關聯。"隨其相應"即隨其財富力量相應。"世間"即眾生世間。"聲"即名聲。"以它"即以名聲升起的緣故。以"入口處名"顯示在"聖處"中，處字表示集合處義。"多少買賣處名"為語義關聯。以"商人……買賣處名"顯示商人集會於此處為商人集處。當說"商人集處"時，應去除j字。在巴利文中說"他們"，是為顯示殘留文字應補充。"他們"為所有格，或為限定義，或為從格。"這"即城市。"破袋"中，在何處破袋即破袋，說"貨物破處"。擴充套件"或字為彙集義"的說法，說"在此"等。"在那裡"即在波吒厘城（巴特那），或在火、水、男女三種分開中。以"互相分開"顯示在男女分開中，男女字表示互相義。雖烏倫帕與庫拉詞義相同，但顯示作用不同，說"烏倫帕"等。烏盧說為水，從中護衛為烏倫帕。可說為水，在其中流動為庫拉。 "海"中，海名為何，說"海"等。"海"名為水處的名稱。海說為水，水在此存在為海。因為在sara詞的a開頭部分和音節中出現，說"這裡河川為所指"。"這裡"即在此偈中。"這"即意義群。 "哪些"即聖者。"它們"即聖者，渡過為語義關聯。"棄捨沼澤"中，棄捨字帶tv後綴，沼澤字表示低窪處，說"棄捨低窪處"。這些人繫縛庫拉為語義關聯。說intelligent人們已渡過為語義關聯。 287. "不了知"中，為原因格的省略語，說"未了知"。"流轉輪迴"中，t後綴為業格，說"我與汝"。以此顯示為作格的所有格。以"或"等顯示t後綴為狀態義。"輪迴"中，去掉sara詞根的r字，說"輪迴"。以"貪慾繩"顯示從一有到另一有牽引，稱為有之引繩為語義關聯。

1. Vaṇṇavatthālaṅkārāni sāmaññavasena 『『nīlā』』ti vuttānīti āha 『『nīlāti idaṃ sabbasaṅgāhaka』』nti. Tatthāti 『『nīlā』』tiādipāṭhe. Tesanti licchavīnaṃ. Pakativaṇṇā nīlā na hontīti yojanā. Etanti 『『nīlā』』tiādivacanaṃ. Paṭivattesīti ettha vatudhātu upasaggavasena vā atthātisayavasena vā paharaṇatthoti āha 『『pahāresī』』ti. 『『Sajanapada』』nti iminā sāhāranti ettha āhārasaddo janapadatthoti dasseti. Janapado hi yasmā nagarassa parivārabhāvena āharitabbo, imasmā ca rājapurisā baliṃ āharanti, tasmā āhāroti vutto. Sajanapadaṃ vesāliṃ dajjeyyāthāti yojanā. Aṅguliṃ phoṭesunti ettha phuṭadhātu sañcalanatthoti āha 『『aṅguliṃ cālesu』』nti. Itthikāyāti itthīyeva purisato khuddakaṭṭhena itthikā, tāya.

2. Sīhasenāpativatthukathā

290.Dhammassa ca anudhammanti ettha dhammasaddo kāraṇatthoti āha 『『kāraṇassa anukāraṇa』』nti. 『『Parehī』』ti padaṃ 『『vutta』』iti pade kattā. 『『Vuttakāraṇenā』』tipadaṃ 『『sakāraṇo』』tipade karaṇaṃ. Koci appamattakopi tumhākaṃ vādoti yojanā. 『『Viññūhī』』ti padaṃ 『『garahitabba』』iti pade kattā. 『『Garahitabbakāraṇa』』nti padaṃ 『『na āgacchatī』』ti pade kammaṃ . Anabbhakkhātukāmāti ettha abhityūpasaggo abhibhavanattho āpubbo khādhātu pakathanatthoti āha 『『abhibhavitvā na ācikkhitukāmā』』ti.

293.Anuviccakāranti ettha anuviccasaddo vicadhātu tvāpaccayantoti āha 『『anuvicitvā』』ti. 『『Cintetvā』』ti iminā vicadhātuyā ñāṇatthaṃ dasseti. 『『Kātabba』』nti iminā kātabbanti kāranti vacanatthaṃ dasseti. Paṭākanti dhajapaṭākaṃ. 『『Āhiṇḍeyyu』』nti iminā pariyāyeyyunti ettha paripubbaāpubba yādhātuyā gatyatthaṃ dasseti. Pāḷiyaṃ 『『parihareyyu』』ntipi pāṭho. Āhiṇḍeyyunti āhiṇḍanti. Muddhajo tatiyakkharo . Opānabhūtanti ettha opāno viya bhūto opānabhūtoti atthaṃ dassento āha 『『paṭiyattaudapāno viya ṭhita』』nti. 『『Udapāno』』ti iminā opānasaddo udapānatthoti dasseti. Udapāno hi sabbe janā osaritvā pivanti etthāti opānoti vuccati. Imesanti nigaṇṭhānaṃ. Hīti saccaṃ, yasmā vā. Sampattānaṃ dānaṃ dātabbameva, tasmā mā upacchinditthāti yojanā. Uddissāti tvāpaccayantasaddo 『『kata』』nti uttarapadena samāsoti āha 『『uddisitvā kata』』nti. Eseva nayo 『『paṭiccakamma』』nti etthāpi.

1. Paṭiccakammanti etaṃ nāmaṃ nimittakammassa adhivacananti yojanā. Yoti yo koci jano. Vadhakassa pāṇaghātakammaṃ hoti viya, tassāpi hotīti yojanā. Na jīrantīti ettha jaradhātu gatyatthoti āha 『『na gacchantī』』ti.

2. Kappiyabhūmianujānanakathā

295.Bahārāmakoṭṭhaketi ettha samīpatthe bhummavacananti āha 『『bahārāmakoṭṭhakasamīpeti ārāmakoṭṭhakassa bahi samīpeti attho』』ti. Acchantīti vasanti. Etanti 『『paccantima』』nti etaṃ vacanaṃ. Dhuravihāropīti padhānavihāropi. Tattha tatthāti tasmiṃ tasmiṃ ṭhāne. Anupageyevāti pātoyeva. Oravasaddanti uccaravasaṅkhātaṃ saddaṃ. Kapilasuttapariyosāneti suttanipāte (su. ni. aṭṭha.

我將為您提供一個相對簡化但仍然忠實原文的翻譯： 289. 顏色、對像和裝飾，按共同性質說"藍色"，說"藍色"是包羅萬象的。在那裡即"藍色"等文句。"它們"即指釋迦族人。天生顏色非藍色為語義關聯。"這"即"藍色"等言說。"反擊"中，動詞根據字首或意義強調錶示打擊義。以"與人民"顯示在"相關"中，飲食詞表示人民地區義。因為人民地區作為城市的周圍被帶來，從這裡王室人員帶來貢品，所以說飲食。與人民的毗舍離（現代城市巴特那）可以給予。"彈動手指"中，動詞根表示搖動義。對於女性，即女性相對男性為小故。 178. 關於獅子將軍的事項 290. "法與隨法"中，法字表示原因義，即原因的隨原因。"他人"詞在"說"詞中為主語。"已說原因"詞在"有原因"詞中為工具。沒有人即使微小也是你們的觀點為語義關聯。"智者"詞在"應責備"詞中為主語。"應責備原因"詞在"不來"詞中為賓語。"不願公開"中，字首表示壓倒義，動詞根表示說明義。 293. "審查行為"中，字首與動詞根帶tv後綴。以"思考"顯示動詞根的智慧義。以"應作"顯示應作之意。"旗幟"即旗幟。"遊蕩"中顯示字首與行走動詞的運動義。巴利文中也有"環繞"讀法。遊蕩即行走。頭髮為第三個音節。"類似水井"中，如同水井般存在，顯示"如同準備好的水井"。"水井"顯示水井詞表示水井義。所有人都從此處進入並飲水，所以稱為水井。"這些"即指苦行者。"確實"即真實，因為。對於到來者應給予佈施，所以不要切斷為語義關聯。"指定"帶tv後綴詞與"作"詞複合。同樣的方法也適用於"依據行為"。 294. "依據行為"即標誌性行為的名稱。"誰"即任何人。如同殺手的殺人行為，對此也是如此為語義關聯。"不衰老"中，衰老動詞根表示運動義，即"不前進"。 179. 關於允許適當土地的說明 295. "大寺院倉庫"中，靠近地點字首表示"靠近寺院倉庫外"，即寺院倉庫外靠近。"停留"即居住。"這"即"邊遠"言說。"主要寺院"即主要寺院。"在那裡"即在那個地方。"未歌唱"即早晨。"下聲"即被髮出的聲音。在《迦葉經》結尾，在經集（經文彙編）中。

2.kapilasuttavaṇṇanā) saṅgahitassa kapilasuttassa pariyosāne. Pañcasatānaṃ kevaṭṭapurisānanti sambandho.

Ussāvanantikādīsu evaṃ vinicchayo veditabboti yojanā. Yo vihāro kariyatīti sambandho. Bhūmiyā gati viya gati etesanti bhūmigatikā. Patiṭṭhāpentehi bahūhi bhikkhūhi patiṭṭhāpetabboti sambandho. Nicchārentehi bhikkhūhīti yojanā. Sayanti bhikkhu. Taṃ panāti 『『saṅghassa kappiyakuṭiṃ adhiṭṭhāmī』』ti vacanaṃ pana. Avatvāpīti pisaddo tathā 『『vatvāpī』』ti atthaṃ sampiṇḍeti. Aṭṭhakathāsūti mahāaṭṭhakathādīsu tīsu aṭṭhakathāsu. Etthāti ussāvanantikakuṭiyaṃ. 『『Samakālaṃ vaṭṭatī』』ti vacanaṃ daḷhīkaronto āha 『『sace hī』』tiādi. Vacaneti 『『kappiyakuṭiṃ karomā』』ti vacane. Tasminti thambhe. Tenevāti akatabhāveneva. Hīti saccaṃ. Etthāti bahūsu.

Yatoti iṭṭhakasilāmattikāpiṇḍato. Vuttanayenevāti 『『bahūhi samparivāretvā kappiyakuṭiṃ karomā』』ti vuttanayeneva. Iṭṭhakādayoti 『『kappiyakuṭiṃ karomā』』ti adhiṭṭhātabbaiṭṭhakādayo. Andhakaṭṭhakathāyaṃ vuttanti sambandho. Tathāti yathā andhakaṭṭhakathāyaṃ vuttaṃ, tathā. Thambhādīni ukkhipitvā patiṭṭhāpanañca 『『kappiyakuṭiṃ karomā』』ti sāvanañca antaṃ pariyosānametissāti ussāvanantikā.

Tāsūti dvīsu gonisādikāsu. Yatthāti kuṭiyaṃ. Neva ārāmo parikkhitto hotīti sambandho. Puna yatthāti kuṭiyaṃ. Ayanti kuṭi. Ubhayatthāpīti ārāmavihāragonisādikāsu dvīsupi. Bahutaraṃ parikkhittopi parikkhittoyeva nāmāti yojanā. Etthāti upaḍḍhaparikkhittabahutaraparikkhittaārāme. Gāvo pavisitvā yathāsukhaṃ nisīdanti etthāti gonisādā gosālā. Gonisādā viyāti gonisādikā kuṭi.

Manussā vadantīti sambandho. Esāti kuṭi. Vuttepīti pisadde, 『『kappiyakuṭiṃ demā』』ti vākyaṃ apekkhati. Andhakaṭṭhakathāyaṃ vuttanti sambandho. Yasmā vaṭṭati, tasmāti yojanā. Tesanti sesasahadhammikadevamanussānaṃ. Tehīti sesasahadhammikadevamanussehi. Punapi vuttaṃ, kiṃ vuttanti āha 『『bhikkhussa…pe… hotī』』ti. Apīti tadaññesaṃ. Tanti vacanaṃ. Hīti saccaṃ, yasmā vā. Saṅghassa santakameva vā bhikkhussa santakameva vāti yojanā. Iti tasmā suvuttanti sambandho. Gahapatīnaṃ santakaṃ gahapati kuṭi. 『『Kammavācaṃ sāvetvā』』ti idaṃ upalakkhaṇamattaṃ kammavācamavatvā apalokanenapi kappiyattā. Kammavācāya vā apalokanena vā sammanitabbāti sammuti kuṭi. Itisaddo parisamāpanattho.

Yaṃ āmisaṃ vutthaṃ, sabbaṃ taṃ āmisantiyojanā. Akappiyabhūmiyaṃ sahaseyyapahonake gehe vutthaṃ ṭhapitanti sambandho. Yaṃ pana saṅghikaṃ vā puggalikaṃ vā atthīti yojanā. Tesaṃyevāti bhikkhubhikkhunīnameva . Ekarattampi ṭhapitaṃ yaṃ santakaṃ atthīti yojanā. Tanti saṅghikādi. Tatthāti akappiyabhūmiyaṃ sahaseyyapahonakagehe. Etanti antovutthaantopakkasaṅkhātaṃ yāvayāmakālikaṃ, 『『na kappatī』』ti byatirekassa anvayaṃ dassento āha 『『sattāhakālikaṃ panā』』tiādi.

Tatrāti purimavacanāpekkhaṃ. Tatra vacaneti hi attho. Sāmaṇero detīti sambandho. Yaṃkiñci taṇḍulādikaṃ āmisanti yojanā. Mukhasannidhi nāmāti āpattiyā mukho upāyo sannidhi nāmāti attho. Tatthāti mahāpaccariyaṃ, mukhasannidhiantovutthesu vā. Bhikkhu pacitvā paribhuñjatīti sambandho. Āmisasaṃsaṭṭhanti āmisena saṃsaggaṃ.

我來幫您翻譯這段巴利文： 2. 在《迦葉經注》（收錄于經集）結尾的《迦葉經》結尾。"五百漁民"為語義關聯。 在宣告結束等中應如此了知判斷。正在建造的寺院為語義關聯。如地面行進般行進者為地面行進者。許多比丘應建立為語義關聯。諸比丘宣告為語義關聯。"他們"即比丘。"那"即"我確立為僧團的適當小屋"的言說。"不說也"中，"也"字包含"說也"的意思。"註釋書中"即在大註釋書等三種註釋書中。"在此"即在宣告結束小屋中。確認"同時可以"的言說，說"因為如果"等。"言說"即"我們做適當小屋"的言說。"在那"即在柱子上。"以它"即以未作狀態。"確實"即真實。"在此"即在許多中。 "從何處"即從磚石泥土塊。"以所說方式"即以"許多人圍繞做適當小屋"的所說方式。"磚等"即應確立為"我們做適當小屋"的磚等。在安達卡註釋書中所說為語義關聯。"如是"即如在安達卡註釋書中所說。豎立柱子等和宣告"我們做適當小屋"為其結束,故稱宣告結束。 "在它們"即在兩種牛坐處。"何處"即在小屋中。寺院完全不被圍墻為語義關聯。又"何處"即在小屋中。"這"即小屋。"在兩處也"即在寺院住所和牛坐處兩者中。雖多數圍墻也稱為圍墻為語義關聯。"在此"即在半圍墻和多數圍墻的寺院。牛進入隨意坐臥之處為牛坐處牛舍。如牛坐處為牛坐處小屋。 人們說為語義關聯。"這"即小屋。"說也"中,"也"字指向"我們給適當小屋"的語句。在安達卡註釋書中所說為語義關聯。因為可以,所以為語義關聯。"它們"即其餘同法天人。"以它們"即以其餘同法天人。又說,說什麼?說"比丘...有"。"也"即除此之外的。"它"即言說。"確實"即真實,或因為。或屬於僧團或屬於比丘為語義關聯。因此說得好為語義關聯。屬於居士的為居士小屋。"宣告羯磨"僅為暗示,因為不說羯磨以告白也適當。以羯磨或告白應同意為同意小屋。"如是"字表示結束。 所說的任何財物,一切為財物為語義關聯。在不適當地點可共宿的房屋中所住所放為語義關聯。但有僧團的或個人的為語義關聯。"僅它們"即僅比丘比丘尼。即使一夜所放的任何所屬為語義關聯。"它"即僧團所屬等。"在那裡"即在不適當地點可共宿的房屋中。"這"即稱為內住內煮的當日食用,顯示"不可"的否定相反,說"七日食用但"等。 "在那裡"即指前言說。在那言說中為意思。沙彌給予為語義關聯。任何米等財物為語義關聯。"所謂口儲藏"即罪的口方便稱為儲藏的意思。"在那裡"即在大遊行,或在口儲藏內住中。比丘煮食用為語義關聯。"食物混合"即與食物混合。

Jahitavatthukāti jahitaṃ vatthu etāsanti jahitavatthukā. Ussāvanantikā katāti sambandho. Sāti ussāvanantikā. Yo yoti thambho vā bhittipādo vā. Iṭṭhakādīhi katā ussāvanantikāti yojanā. Cayassāti adhiṭṭhānassa. Yehi pana iṭṭhakādīhītiādisaddena thambhasilāmattikāyo saṅgaṇhāti. Tadaññesūti tehi adhiṭṭhitaiṭṭhakādīhi aññesu.

Pākārādiparikkhepeti upacārasīmāparicchinnassa ārāmassa pākārādinā parikkhepe kate. Pākārādīti ādisaddena vatiṃ saṅgaṇhāti. Kappiyakuṭiṃ laddhuṃ vaṭṭatīti gonisādikāya abhāvena sesāsu tīsu kappiyakuṭīsu yaṃkiñci kappiyakuṭiṃ laddhuṃ vaṭṭatīti attho. Tattha tatthāti tasmiṃ tasmiṃ ṭhāne. Itarā panāti ussāvanantikagonisādikāhi aññā. Dveti ubho gahapatisammutiyo, jahitavatthukāva hontīti sambandho. Pakkhapāsakamaṇḍalanti dve pakkhe apatanatthāya pasati bandhatīti pakkhapāsako, maṇḍalanti chadanakoṭigopānasīnaṃ upari ṭhapitakaṭṭhaviseso, pakkhapāsako ca maṇḍalañca pakkhapāsakamaṇḍalaṃ.

Yatrāti yasmiṃ ṭhāne. Anupasampannassa datvāti anapekkhavissajjanena anupasampannassa datvā. Cīvaravikappanaṃ viya sāpekkhavissajjanampi vaṭṭatīti vadanti. Tatrāti purimavacanāpekkhaṃ. Soti karavīkatissatthero, passitvā pucchīti sambandho. Theroti mahāsivatthero. Lūkhadivaseti asiniddhadivase. Tatoti bravanato, paranti sambandho. Nanti mahāsivattheraṃ. Pamukheti gabbhassa pamukhe. Tanti sabbikumbhiṃ. Bahīti vihārassa bahi. Soti mahāsivatthero.

1. Meṇḍakagahapativatthukathā

2. 『『Bahidvāre』』ti ettha kassa bahidvāreti āha 『『dhaññāgārassa bahidvāre』』ti. Āḷakathālikanti ettha āḷakataṇḍulapacanakaṃ gaṇhakathāli āḷakathāli, tāya pacitaṃ bhattaṃ āḷakathālikanti vacanatthaṃ dassento āha 『『āḷakataṇḍulapacanakathālika』』nti. Byañjanabhaṇḍikanti byañjanaparikkhārikaṃ, byañjanaparivārakanti attho. Iminā sūpabhiñjanakanti ettha sūpasaddo byañjanavācako, bhiñjanakasaddo bhaṇḍikapariyāyoti dasseti. Dāsakammakaraporisanti ettha dāsaporisā ca kammakaraporisā ca dāsakammakaraporisaṃ, samāhāradvando pubbapade uttaralopo, iti imamatthaṃ dassento āha 『『dāsapurise ca kammakarapurise cā』』ti. Porisasaddopi purisasaddena samāno 『『puriso eva poriso』』ti atthena. Dhuvabhattenāti ettha dhuvasaddo niccapariyāyoti āha 『『niccakāla』』nti. Duyhena khīrenāti sambandho. 『『Meṇḍakavatthusmiṃ panā』』ti pāṭhato paṭṭhāya yāva 『『khaṇaññeva duyhenā』』ti pāṭhā kesuciyeva aṭṭhakathāpotthakesu atthi. Etthāti meṇḍakavatthumhi. Goraseti gavayehi nibbatte khīradadhitakkanavanītasabbisaṅkhāte rase. Pātheyyanti pathassa hitaṃ pātheyyaṃ. Ñatvāti pātheyyamicchatīti ñatvā. Bhikkhācāravattena vāti aññātakaapavāritaṭṭhānato bhikkhācāravattena vā. Yācitvāpīti pisaddo pageva bhikkhācāravattenāti dasseti. Yattakena pātheyyenāti sambandho.

3. Keṇiyajaṭilavatthukathā

我將為您翻譯這段巴利文： "被遺棄事項"即被遺棄事項為其。宣告結束已作為語義關聯。"它"即宣告結束。"何處"即柱子或墻腳。以磚等所作的宣告結束為語義關聯。"它的"即確立。以"磚等"的語詞包括柱子、石頭、泥土。除此之外的"在其他"中。 圍墻等圍合即在使用區域界限內的寺院以圍墻等圍合。"圍墻等"中的"等"字包括柵欄。可以獲得適當小屋即在無牛坐處的其餘三個適當小屋中可獲得任何適當小屋為其意。"在那裡"即在那個地方。"另一個"即除宣告結束和牛坐處之外的。"兩個"即兩個居士同意，被遺棄事項也成為為語義關聯。翅膀捆綁圓盤即兩翅膀為不墜落而張開捆綁，圓盤即屋頂邊緣上置放的特殊木材，翅膀捆綁和圓盤為翅膀捆綁圓盤。 "何處"即在何處。給予未受具足戒者即無期望地給予未受具足戒者。像衣服選擇一樣，有期望的給予也可以，他們說。"在那裡"即指前言。"它"即卡拉維卡提沙長老，看見后詢問為語義關聯。"長老"即摩訶尸婆長老。粗糙日子即黑暗日子。"從那裡"即從brabana，"彼岸"為語義關聯。"不"即摩訶尸婆長老。在入口前即在胎兒入口前。"它"即全部罐。"外"即寺院外。"它"即摩訶尸婆長老。 180. 關於門德卡居士的事項 296. "在外門"中，某人的外門?說"穀倉的外門"。阿拉卡廚房即阿拉卡大米烹飪廚房，阿拉卡廚房，以其烹飪的飯食為阿拉卡廚房，顯示"阿拉卡大米烹飪廚房"的言說意義。配菜器具即配菜相關器具，配菜圍繞為其意。以此顯示湯烹飪，其中湯詞表示配菜，烹飪詞表示器具之稱。奴僕工人人力即奴僕人力和工人人力，綜合複合詞首尾省略，顯示"奴僕人和工人人"。人力詞與人詞相同，"人即人力"為其意。固定食物中，固定詞表示恒常之意，即"恒常時間"。以奶油乳汁關聯。"在門德卡事項中"起，直到"剎那即擠奶"的讀法，在某些註釋書中存在。"在此"即在門德卡事項中。乳汁味即牛所生的奶、酸奶、黃油、酥油等味。旅費即道路有利之物。"知道"即希望旅費。以乞食行為或從不認識的允許處。"也給予"中的"也"字顯示提前是乞食行為。與多少旅費為語義關聯。 182. 關於克尼耶苦行者的事項

300.Kājehīti ettha kājassa gaṇanaṃ dassento āha 『『pañcahi kājasatehī』』ti. Ekena kājena dvinnaṃ kuṭānaṃ gahitattā vuttaṃ 『『kuṭasahassa』』nti. Voti tumhe. Suṭṭhu pasannoti sambandho.

Tatthāti 『『aṭṭha pānānī』』ti pāṭhe, aṭṭhasu pānesu vā. 『『Ambehi katapāna』』nti iminā majjhelopasamāsaṃ dasseti. Tatthāti āmapakkesu. Karontena kātabbanti sambandho. Ādiccapākenāti ādiccahetunā pacanena. Purebhattameva kappatīti bhikkhunā sayaṃ katattā purebhattameva kappati. Tena vuttaṃ 『『anupasampannehī』』tiādi. Kataṃ ambapānanti sambandho. Sabbapānesūti jambupānādīsu sabbesu pānesu.

Tesūti jambupānādīsu sattasu pānesu. Panasaddo visesatthajotako. Jambuphalehīti āmehi vā pakkehi vā jambuphalehi. Aṭṭhikehīti aṭṭhi asmimatthīti aṭṭhikaṃ phalaṃ. Jātirasenāti yathājātena rasena. Iminā madhusakkharakappurādīhi na yojetabboti dasseti. Taṃ panāti madhukapānaṃ pana. Muddikāti muddikaphalāni. Sāluketi kande. Sattannaṃ dhaññānaṃ phalarasanti taṇḍuladhovanodakaṃ. 『『Pakkaḍākarasa』』nti iminā apakkaḍākarasaṃ vaṭṭatīti dīpeti. Hīti saccaṃ, vitthāro vā. Rasoti pakkaraso. Paṭiggahetvā ṭhapitasabbiādīhi pakkānaṃ yāvajīvikānaṃ pattānaṃ rasoti yojanā. Pakkaṃ yāvajīvikapattarasanti sambandho. Yāvakālikapattānampīti pisaddo pageva yāvajīvikapattānanti dasseti. Yaṃ pānanti yaṃ madhukapuppharasapānaṃ. Soti madhukapuppharaso. Tenāti madhukapupphena. Yato kālato paṭṭhāya majjaṃ na karonti, tatoti yojanā. Ucchuraso nikasaṭo pacchābhattaṃ vaṭṭati sattāhakālikattā. Ime cattāro rasāti phalapattapupphaucchurasasaṅkhātā ime cattāro rasā. Aggihuttamukhāti yaññā aggihutamukhā, aggihutaseṭṭhāti attho.

1. Rojamallādivatthukathā

301.Saṅkaramakaṃsūti ettha saṅkarasaddassa yuddhatthādīsu pavattanato idha paṭiññātattheti dassento āha 『『katikamakaṃsū』』ti. Katikanti paṭiññātasaṅkhātaṃ katikaṃ. Uḷāraṃ khoti ettha uḷārasaddo seṭṭhavācako. Seṭṭhanti ca sundaramevāti āha 『『sundaraṃ kho te ida』』nti. Teti tuyhaṃ. 『『Bahukato』』ti padassa katabahumānoti atthaṃ dassento āha 『『pasādabahumānenā』』ti. 『『Piṭṭhamayaṃkhādanīya』』nti iminā piṭṭhakhādanīyanti ettha mayasaddalopaṃ dasseti.

我將為您翻譯這段巴利文： 300. "以何數"中，顯示數的計算說"以五百數"。因為一個數獲取兩個小屋，所以說"小屋千"。"汝"即你們。非常歡喜為語義關聯。 "在那裡"即在"八種飲料"的讀法，或在八種飲料中。以"以芒果作飲料"顯示中間省略複合詞。"在那裡"即在生芒果、熟芒果中。由製作者應作為語義關聯。以日光烹飪即以日光原因烹飪。僅在用餐前可以，因為比丘自己製作，所以僅在用餐前可以。因此說"未受具足戒者"等。以製作芒果飲料為語義關聯。在所有飲料中即在檀香樹飲料等所有飲料中。 "在它們"即在檀香樹飲料等七種飲料中。飲料詞表示特別意義。以檀香樹果，或生或熟。"果核"即有果核。以其本性味道。以此顯示不應與蜂蜜、砂糖、胡椒等調配。"但那"即蜂蜜飲料。杏仁即杏仁果。山藥即塊莖。七種穀物果味即米洗水。以"熟果汁"顯示未熟果汁也可以。"確實"即真實，或詳細。味即熟果味。接受後置放的生存資具果味為語義關聯。熟的生存資具果味為語義關聯。"也"字顯示提前是生存資具果味。"何飲料"即蜂蜜花果飲料。"它"即蜂蜜花果味。"以它"即以蜂蜜花。從何時起不製作醉酒，從那時起為語義關聯。甘蔗汁去渣後用餐后可以，因為七日有效。這四種味即果、生存資具、花、甘蔗汁味。以火祭主口即祭祀以火祭主口，火祭最上為其意。 183. 關於羅阇馬拉等的事項 301. "混雜製作"中，因"混雜"詞在戰鬥等中使用，在此顯示已知意義，說"多少製作"。"多少"即已知數量。"高貴"即最上詞。最上即美好，所以說"確實美好於汝"。"汝"即你。顯示"多作"詞的多作尊重意義，說"以信仰尊重"。以"麵餅可食"顯示"面"食中"面"詞的省略。

303.Paṭibhāneyyakāti ettha paṭibhāne niyuttā paṭibhāneyyakāti dassento āha 『『paṭibhānasampannā』』ti. 『『Niddosasippā』』ti iminā pariyodātasippāti ettha parisamantato odātaṃ sippaṃ etesanti pariyodātasippāti atthaṃ dasseti. Sippatthikehi siyati seviyatīti sippaṃ, sippikānaṃ hitāya seti pavattatīti vā sippaṃ, oṭṭhajo paṭhamakkharo. Nāḷiyāvāpakenāti padassa dvandabhāvaṃ dassento āha 『『nāḷiyā ceva āvāpakena cā』』ti. Iminā yakāro padasandhimattoti dasseti. 『『Nāḷiyā vā pasibbakenā』』tipi pāṭho, so apāṭhoyeva. Ko āvāpako nāmāti āha 『『āvāpako nāma yatthā』』tiādi. Tattha yatthāti yasmiṃ thavike. Iminā āharitvā yathāladdhaṃ vapanti pakkhipanti etthāti āvāpakoti vacanatthaṃ dasseti. Vapa bījanikkhepeti dhātupāṭhesu (saddanītidhātumālāyaṃ 15 pakārantadhātu) vuttaṃ. Idha pana pakkhipaneti daṭṭhabbo. Tena vuttaṃ 『『pakkhipantī』』ti. Pariharitumevāti pariggahetvā haritumeva. Vetananti bhatiṃ. Yoti bhikkhu. Taṃ vāti pariharitakhurabhaṇḍaṃ vā. Aññaṃ vāti aññassa santakaṃ vā.

304.Idanti dasamabhāgadānaṃ. Dasa koṭṭhāseti dasa paṭivīse.

1. Catumahāpadesakathā

305.Idaṃ na kappatītiādīti 『『idaṃ na kappatī』』tiādayo ime cattāro mahāpadeseti yojanā. Apassayaṃ katvā disiyanti etthāti apadesā okāsā, apassayaṃ katvā disiyanti etehīti vā apadesā kāraṇā, 『『mahantā apadesā mahāpadesā. Tañcāti mahāpadesasaṅkhātaṃ tañca suttaṃ, gahetvāti yojanā. Parimaddantāti punappunaṃ maddantā, upaparikkhantāti attho. Idanti kāraṇaṃ. Tanti navamahāphalaaparaṇṇaṃ. Tānīti khuddakaphalapānāni. Hīti saccaṃ.

Tesanti channaṃ cīvarānaṃ. Tatthāti chasu anulomacīvaresu. 『『Pāṇakehi sañjātavattha』』nti iminā koseyyavatthabhāvaṃ dasseti. Dve paṭāti cīnapaṭasomārapaṭā. Dukūlaṃ sāṇassa anulomanti yojanā.

Tesaṃyevāti dvinnaṃ pattānameva. Tesaṃyevāti tiṇṇaṃ tumbānameva. Tesaṃyevāti dvinnaṃ kāyabandhanānameva. Setacchattanti setehi vatthehi kataṃ chattaṃ. Tesaṃyevāti tiṇṇaṃ chattānameva.

Sambhinnarasanti saṃsaggarasaṃ. Ettha bhijjitthāti bhinnoti vacanatthena bhididhātu dvidhākaraṇasaṅkhāto bhedattho hoti, dhātvatthabādhakena saṃtyūpasaggena bhididhātuyā bhedatthaṃ bādhetvā saṃsaggatthavācako hotīti daṭṭhabbaṃ. Challimpīti tacampi. Sakalenevāti challiyā eva. Pāyāsena asaṃsaṭṭhaṃ yaṃ sabbīti yojanā. Tānīti takkolajātiphalādīni. Yaṭṭhimadhukādīsupīti madhulaṭṭhikādīsupi. 『『Laṭṭhimadhukādīsupī』』ti vā pāṭho, so apāṭhoyeva. Yaṃ yanti vatthu. Yathāti yenākārena, dhoviyamāne tacchiyamāneti sambandho.

Sambhinnarasanti vatvā tamevatthaṃ dassetuṃ vuttaṃ 『『saṃsaṭṭha』』nti. Sabhāvanti yāvakālaṃ kappiyasabhāvaṃ . Tasmāti yasmā upaneti, tasmā. Tenāti sattāhakālikena. Tadahupaṭiggahitanti tadaheva paṭiggahitaṃ. Dvīhapaṭiggahitena sattāhakālikenāti sambandho.

Etthāti kālikasaṃsagge. Āpattiyo veditabbāti yathākkamaṃ āpattiyo veditabbā. Sabbatthāti sabbasmiṃ bhesajjakkhandhake.

Iti bhesajjakkhandhakavaṇṇanāya yojanā samattā.

1. Kathinakkhandhakaṃ

2. Kathinānujānanakathā

我來幫您翻譯這段巴利文： 303. "善巧者"中,顯示"從事於善巧為善巧者",說"具有善巧"。以"無過技藝"顯示在"清凈技藝"中,意為"他們的技藝完全清凈"。技藝者所追求為技藝,或為技藝者利益而行為技藝,唇生為第一音。"以筒和容器"詞顯示覆合,說"以筒和容器"。以此顯示y字僅為詞連線。"以筒或袋"也是讀法,那不是正確讀法。什麼叫容器?說"容器即在何處"等。其中"在何處"即在何袋中。以此顯示"帶來后隨所得放入於此為容器"的詞義。在動詞詞根中說"vapa為撒種"。但這裡應理解為放入。因此說"放入"。"只為攜帶"即只為攝受攜帶。"工資"即工錢。"誰"即比丘。"它或"即攜帶的剃刀用具或。"其他或"即屬於其他人的或。 304. "這"即十分之一佈施。"十份"即十部分。 185. 關於四大依處的說明 305. "這不可以"等即"這不可以"等這四大依處為語義關聯。依靠而見於此為依處場所,或依靠而由此見為依處原因,"大依處為大依處"。"且那"即稱為大依處的那經,取為語義關聯。"揉搓"即反覆揉搓,即考察為意。"這"即原因。"它"即九大果和其他豆類。"它們"即小果飲料。"確實"即真實。 "它們"即六種衣。"在那裡"即在六種隨順衣中。以"蟲所生布"顯示絲布狀態。"二布"即中國布和絲布。苧麻布隨順麻布為語義關聯。 "僅它們"即僅兩種缽。"僅它們"即僅三種瓠。"僅它們"即僅兩種腰帶。"白傘"即以白布製作的傘。"僅它們"即僅三種傘。 "混合味"即混雜味。此中"已破"為破的詞義,bhidi詞根表示分為二分之意義,但被sam字首阻礙詞根意義,阻礙bhidi詞根的分開義,應理解為表示混雜義。"皮也"即皮也。"以整個"即以皮。不與乳粥混合的酥油為語義關聯。"它們"即甘草果實等。"在甘草等中也"即在甘草等中也。"在糖果等中也"或為讀法,那不是正確讀法。"何等"即何物。"如何"即以何種方式,在洗在刨削中為語義關聯。 說"混合味"后,為顯示其意義而說"混雜"。"本性"即當時適合本性。"因此"即因為帶來,所以。"以它"即以七日食。"當日所受"即當日所受用。以二日所受七日食為語義關聯。 "在此"即在時間混合中。"應知諸犯"即應如次第知諸犯。"一切處"即在一切藥品篇中。 如是藥品篇註釋的語義關聯完畢。 7. 迦絺那衣篇 187. 關於允許迦絺那衣的說明

1. Kathinakkhandhake pāveyyakāti ettha pāvāraṭṭhe nivasantīti pāveyyakāti vacanatthaṃ dassento āha 『『pāvāraṭṭhavāsino』』ti. Tatthāti pāvānāmake raṭṭhe. Eko pitā etesanti ekapitukā. Te ca te bhātaro ceti ekapitukabhātaro, tesaṃ. Etanti 『『pāveyyakā』』ti etaṃ nāmaṃ. Tesūti pāveyyakesu. 『『Dhutaṅgasamādānavasenā』』ti visesanassa byavacchedabhāvaṃ dassetuṃ vuttaṃ 『『na araññavāsamattenā』』ti. Visesanañhi duvidhaṃ byavacchedaṃ, tappākaṭikaraṇañcāti. Tesanti pāveyyakānaṃ. Piṇḍapātikādibhāvepīti sambandho. Pisaddo āraññakaṃ apekkhati. Etanti 『『sabbe āraññakā』』tiādi etaṃ vacanaṃ. Ime panāti pāveyyakā pana. Udakasaṃgaheti ettha udakena saṃgahetabbanti dassento āha 『『udakena saṃgahite』』ti. 『『Thale ca ninne cā』』ti iminā 『『udakasaṃgahe』』ti padassa sarūpaṃ dasseti.

Udakacikkhalloti udakena loḷito cikkhallo udakacikkhallo. Okapuṇṇehīti ettha okasaddo udakavevacanoti āha 『『udakapuṇṇehī』』ti. Udakañhi ucayati samavāyabhāvena pavattatīti okanti vuccati. Tesanti pāveyyakānaṃ. Ghanānīti nirantarāni. Tesūti cīvaresu. Tenāti cīvarānaṃ ghanattā, udakassa ca na paggharaṇattā. Bhagavatā 『『avivadamānā phāsukaṃ vassaṃ vasitthā』』ti pucchiyamānāpi te bhikkhū yathāpucchitaṃ avatvā kasmā phāsukapadaṃ apanetvā 『『avivadamānā vassaṃ vasimhā』』ti avocunti āha 『『avivadamānā vassaṃ vasimhāti etthā』』tiādi. Ukkaṇṭhitatāya cāti ettha casaddo 『『phāsutāya abhāvenā』』ti etthāpi yojetabbo. Senāsanaphāsutāya abhāvena ca bhagavato dassanālābhena ukkaṇṭhitatāya cāti hi attho. Anamataggiyakathanti saṃyuttanikāye anamataggiyasuttantakathaṃ (saṃ. ni.

我來翻譯這段巴利文： 306. 迦絺那衣篇中"波維亞人"，顯示"居住在波維亞國"為詞義，說"波維亞國居民"。"在那裡"即在名為波維亞的國家。"同父"即他們有一個父親。他們和那些兄弟即同父兄弟，他們的。"這"即"波維亞人"這個名字。"在他們"即在波維亞人中。說"不僅僅以住阿蘭若"，為顯示"以頭陀行受持"的限定性。因為限定有兩種：排除和顯明。"他們"即波維亞人。在乞食等狀態中也為語義關聯。"也"字指向阿蘭若。"這"即"一切阿蘭若"等這個言說。"這些"即波維亞人。"水積聚"中，顯示應被水積聚，說"被水積聚"。以"高地和低地"顯示"水積聚"詞的本質。 水泥漿即被水攪動的泥漿為水泥漿。"充滿水"中，oka詞為水的同義詞，說"充滿水"。因為水積聚以集合方式存在，所以稱為oka。"他們"即波維亞人。"密集"即無間隙。"在它們"即在衣服中。"以它"即因衣服密集，和水不滲漏。被世尊問"無諍而安樂度過雨安居"時，那些比丘為何不如實回答，而是去除安樂詞說"無諍度過雨安居"，說"在無諍度過雨安居中"等。"因厭倦"中，"和"字也應連線于"因缺乏安樂"。即因缺乏住所安樂和因不得見世尊而厭倦為其意。"無始輪迴說"即相應部無始輪迴經說。

2.135). Sabbeva te pāveyyakā bhikkhūti yojanā. Tanti anamataggiyakathaṃ. Tatoti dhammakathanato, paranti sambandho. Bhagavā āmantesīti sambandho. Ekaṃ cīvaranti saṅghāṭiṃ. Santaruttarenāti saha antarenāti santaraṃ, santarañca taṃ uttarañceti santaruttaraṃ, tena. Assuti bhaveyyuṃ. Abhavissaṃsūti hi attho. Sattamīvibhattikālātipattivibhattīnaṃ samānatthabhāvo saddasatthesu vuttoyeva. Casaddo upanyāsattho. Esa kathinatthāro nāmāti yojanā. Anujānitukāmo hutvāti sambandho.

Tatthāti 『『anujānāmi bhikkhave』』tiādipāṭhe. Vokārassa nipātamatte sati kathamattho bhavissatīti āha 『『atthatakathinānanti attho』』ti. Atthatakathinānaṃ bhikkhūnanti sambandho. Laddhaguṇaṃ dassento āha 『『evañhī』』tiādi. Hisaddo laddhaguṇajotako. Paratoti paramhi. 『『So tumhāka』』nti vā 『『so vo』』ti vā avatvā 『『so nesaṃ bhavissatī』』ti vuttattā vo-kāro nipātamattoti adhippāyo. 『『Voti sāmivacanameveta』』nti iminā vo tumhākanti atthaṃ dasseti. Evaṃ sati 『『parato so nesa』』nti ettha kathamattho bhavissatīti āha 『『so nesanti ettha panā』』tiādi. Ye tumhe atthatakathinā, tesaṃ tumhākanti yojanā. Kathinasaddo thiratthavācako anipphannapāṭipadiko . Anāmantacārādikānaṃ pañcānisaṃsānaṃ antokaraṇasamatthabhāve thiranti attho.

Tatthāti anāmantacārādīsu pañcānisaṃsesu. Anāmantacāroti ettha caraṇaṃ cāro, anāmantetvā cāro anāmantacāroti dassento āha 『『anāmantetvā caraṇa』』nti. 『『Asamādāya caraṇa』』nti iminā asamādānacāroti ettha pubbapade tvāpaccayassa anādesaṃ katvā asamādānacāroti vuttanti dasseti. Yāvatatthacīvaranti ettha ākāralopena sandhīti āha 『『yāvatā cīvarena attho』』ti. 『『Yāvadatthacīvara』』ntipi pāṭho, evaṃ sati dakāro padasandhimatto. Yāvasaddo paricchedatthavācako, na abhivijhatthavācako. Atthasaddena samāso hoti. Yo ca tattha cīvaruppādoti ettha tatthasaddassa visayaṃ dassento āha 『『kathinatthārasīmāya』』nti. Tatruppādenāti tatra kathinatthārasīmāyaṃ uppādena mūlena. 『『Cīvaraṃ uppajjatī』』ti iminā cīvaruppādoti ettha cīvarameva uppādo cīvaruppādoti visesanaparapadattaṃ dasseti.

Keti kittakā. Idaṃ 『『gaṇavasenā』』ti vacanaṃ sandhāya vuttaṃ. Atha vā keti kinnāma vutthavassā. Idaṃ 『『vutthavassavasenā』』ti vacanaṃ sandhāya vuttaṃ. Satasahassampi janā labhantīti yojanā. Pisaddena tato adhikampi labhantīti dasseti. Chinnavassā vāti purimikāya upagantvā chinnavassā vā. Aññasmiṃ vihāreti kathinatthāravihārato aparasmiṃ vihāre. Sabbe chinnavassādikā bhikkhū purimikāya vassūpagatānaṃ bhikkhūnaṃ gaṇapūrakā hontīti yojanā. Itaresaṃyevāti purimikāya vassaṃ upagantvā paṭhamapavāraṇāya pavāritānameva. Paripuṇṇavassoti paripuṇṇo vīsativasso, acchinnavasso vā. Soti sāmaṇero. Iti etthāpīti evaṃ etesu tīsu vāresupi.

Kena dinnaṃ kathinacīvaraṃ vaṭṭatīti yojanā. Yena kenaci dinnaṃ cīvaraṃ vaṭṭatīti sambandho. Tanti vattaṃ. Ajānantoti ajānanahetu. Hetvatthe hi antapaccayo. Tassāti kathinadāyakassa. Evanti iminā vakkhamānanayena. Aññatarapahonakaṃ vatthanti sambandho. Tassāti kathinacīvarassa. Ettakā nāma sūciyo vaṭṭatīti sambandho. Iti ācikkhitabbanti yojanā.

我將為您翻譯這段巴利文： 2.135. 全部那些波維亞比丘。"它"即無始輪迴說。"那裡"即從法說，"彼"為語義關聯。世尊召喚為語義關聯。"一件衣"即僧伽梨。"與內陸上部"即共同于其間為內陸，內陸且彼上部，即內陸上部，以此。"將成"即可能。"若未曾"即其意。第七格詞尾和已過去詞尾的同義性在語詞學中已說。"和"字為陳述意義。這是迦絺那衣分配名稱為語義關聯。"欲允許"為語義關聯。 "在那裡"即"我允許，諸比丘"等讀文。當只有vo詞尾時，意義將如何？說"已展開迦絺那衣"為意。已展開迦絺那衣的比丘為語義關聯。顯示所得功德，說"如此"等。hi字顯示所得功德。"彼"即在彼處。不說"那是你們的"或"那是你們"，而說"那將是他們的"，所以vo字僅為詞尾。以"vo是所有格"顯示是你們的意思。如此，在"彼處於他們"中意義將如何？說"在這裡'彼'等"。你們是已展開迦絺那衣者，他們是你們的為語義關聯。迦絺那衣之詞表示穩定義，非已完成行動。在無需告知等五種利益中穩定為其意。 "在那裡"即在無需告知等五種利益中。"無需告知行"中，行為行走，無需告知行走顯示為"無需告知行走"。以"不受持行走"顯示，在字首中不使用tvā後綴，說為不受持行走。"盡所需衣"中，以省略音變為連音說"盡所需衣"。"盡所需衣"也是讀法，如此時d字僅為詞連線。"盡"字表示限定義，非侵犯意義。以"意"字為複合。"誰在那裡生衣"中，顯示"那裡"的範圍說"迦絺那衣分配界限"。以生為根源，在迦絺那衣分配界限中生。以"衣生"顯示，衣即生為衣生，顯示形容詞後置詞性。 "幾"即多少。此"以眾群"言說為關聯。或者"幾"即名為度過雨安居。此"以度過雨安居"言說為關聯。即使百千人也能獲得為語義關聯。以"也"字顯示獲得超過那個。"已斷雨安居"即前行者到達已斷雨安居。"在另一住處"即在迦絺那衣分配住處之外的另一住處。所有已斷雨安居等比丘是前行者雨安居比丘的眾群補足者為語義關聯。"僅彼等"即僅前行者到達雨安居並在第一破夏時已被破夏者。"滿雨安居"即滿二十歲，或未斷雨安居。"彼"即沙彌。如此在這三種情況中也是。 "以何人所給迦絺那衣可行"為語義關聯。以任何人所給衣可行為語義關聯。"它"即行。"不知"即不知原因。在因果意義中有詞尾。"彼"即迦絺那衣施與者。"如此"即以將要說明的方式。"某一接待佈施"為語義關聯。"彼"即迦絺那衣。"這麼多名針"為語義關聯。"如是應說明"為語義關

Kathinatthārakenāpi vattaṃ jānitabbanti sambandho. Pisaddo kathinadāyakaṃ apekkhati. Vattaṃ vitthārento āha 『『tantavāyagehato hī』』tiādi. Ābhatasantānenevāti ābhatasantatiyā eva. Khalimakkhitasāṭakoti ahatasāṭako. So hi khalena takkena kañjikena makkhitasāṭakattā 『『khalimakkhitasāṭako』』ti vuccati. Kathinatthārasāṭakanti kathinatthāratthāya dinnaṃ sāṭakaṃ. Tadahevāti tasmiṃ dinnaahani eva. Tasminti paṭhamaṃ dinne kathinatthārasāṭake. Aññāni cāti kathinasāṭakato aññāni ca. Casaddena na kathinasāṭakameva āharati, aññāni cāti dasseti. Yoti kathinadāyako. Itaroti paṭhamaṃ kathinadāyako. Yathā tathā ovaditvāti tava santakato etassa santakaṃ saṅghassa bahupakāraṃ, saṅghassa bahupakārattaṃ tayāpi icchitabbaṃ, evamicchantassa bahupuññanti yena tenākārena ovaditvā.

Kena bhikkhunāti sambandho. Yassa saṅgho kathinacīvaraṃ deti, tena bhikkhunā attharitabbanti yojanā. Kassa bhikkhussāti sambandho. Yo jiṇṇacīvaro hoti, tassa dātabbanti yojanā. Mahatī parisā etassāti mahāpariso thero. 『『Navakataro sakkoti, tassa dātabba』』nti vacanassa anekantabhāvaṃ dassento āha 『『api cā』』tiādi. Api cāti ekantena. Tadatthāyāti tassa jiṇṇacīvarassa atthāya. Assāti bhikkhussa. Pelavoti viraḷo. Tenāpīti kathinatthārakenāpi. Tanti vidhiṃ. Dānakammavācāti dānakāraṇakammavācā.

Evaṃ dinne pana kathine niṭṭhāpetabbānīti yojanā. Ekenāpīti pisaddena pageva bahūhi panāti dasseti. Buddhappasatthanti buddhehi pasatthaṃ. Atīte kappasatasahassamatthaketi yojanā. Tassāti padumuttarassa . Kathinaṃ gaṇhi kirāti yojanā. Tanti kathinaṃ, satthā akāsīti sambandho.

Katapariyositaṃ kathinaṃ kiṃ kātabbanti āha 『『katapariyositaṃ panā』』tiādi. Kathinaṃ gahetvā attharitabbanti sambandho. 『『Tena kathinatthārakena bhikkhunā』』ti padaṃ 『『vacanīyo』』ti pade suddhakattā, 『『anumodāpetabba』』nti pade kāritakattā. Kiṃ vacanīyoti āha 『『atthataṃ…pe… anumodathā』』ti. 『『Tehi anumodakehi bhikkhuhī』』ti padaṃ 『『vacanīyo』』ti pade avuttakattā, 『『anumodāpetabba』』nti pade kāritakammaṃ avuttakammaṃ, vā. 『『Kathina』』nti dhātukammaṃ vā vuttakammaṃ vā upanetabbaṃ. Kiṃ vacanīyoti āha 『『atthataṃ…pe… anumodāmā』』ti. Itarehi cāti anumodakehi ca. Sabbesanti atthārakaanumodakānaṃ. Hīti saccaṃ. Etanti sabbesaṃ atthatabhāvaṃ, 『『dvinnaṃ…pe… anumodakassa cā』』ti vacanaṃ vā.

Evaṃ kathine atthate sati panāti yojanā. Yenāti bhikkhunā. Avicāretvāvāti 『『kathinatthārakassa demā』』ti vā 『『saṅghassa demā』』ti vā avicāretvā eva. Sesacīvarānipīti kathinatthāracīvarato sesacīvarānipi. Saṅghena dātabbānīti sambandho. 『『Apaloketvā』』ti iminā kammavācāya kiccābhāvaṃ dasseti. Vassāvāsikaṭṭhitikāyāti vassāvāsakāle pavattāya ṭhitikāya. Garubhaṇḍanti mañcabibbohanādigarubhaṇḍaṃ. Ekasīmāyāti ekāya upacārasīmāya.

我來為您翻譯這段巴利文： 迦絺那衣分配者也應知行為為語義關聯。"也"字指向迦絺那衣施與者。闡述行為，說"從織工家"等。"僅以帶來的相續"即僅以帶來的次第。"涂染布"即新布。因為它被涂染以糠、酪、粥，所以稱為"涂染布"。"迦絺那衣分配布"即為分配迦絺那衣而給予的布。"即當日"即在給予那日。"在此"即在最初給予的迦絺那衣分配布。"其他也"即除迦絺那衣布外其他。以"和"字顯示不僅帶迦絺那衣布，也帶其他。"誰"即迦絺那衣施與者。"其他"即最初迦絺那衣施與者。"以種種方式勸導"即以"從你所有轉為他所有對僧團有大利益，僧團的大利益也應是你所希望的，如是希望者有大功德"等任何方式勸導。 "以何比丘"為語義關聯。僧團給迦絺那衣者，應由該比丘分配為語義關聯。"何比丘的"為語義關聯。誰有破舊衣，應給予他為語義關聯。大眾屬於他為大眾長老。顯示"較新者能，應給予他"的言說不是一定的，說"但也"等。"但也"即一定。"為彼"即為彼破舊衣。"彼"即比丘。"稀薄"即稀疏。"以彼也"即以迦絺那衣分配者也。"它"即方法。"施予羯磨文"即施予原因羯磨文。 "如是給予迦絺那衣后應完成"為語義關聯。"以一"中，"也"字顯示提前是以多數。"佛所讚歎"即諸佛所讚歎。在過去百千劫頂為語義關聯。"彼"即蓮華如來。"據說獲得迦絺那衣"為語義關聯。"它"即迦絺那衣，導師作為語義關聯。 作完成的迦絺那衣應作什麼？說"但作完成"等。取迦絺那衣應分配為語義關聯。"以彼迦絺那衣分配比丘"詞在"應說"詞中為純作者，在"應使隨喜"詞中為使役作者。應說什麼？說"已展開...請隨喜"。"以彼等隨喜比丘"詞在"應說"詞中為未說作者，在"應使隨喜"詞中為使役業或未說業。"迦絺那"為動詞業或已說業應帶來。應說什麼？說"已展開...我們隨喜"。"以其他等"即以隨喜者等。"一切"即分配者和隨喜者。"確實"即真實。"這"即一切已展開狀態，或"二...和隨喜者"的言說。 "如是在迦絺那衣已展開時"為語義關聯。"以誰"即以比丘。"不考慮"即不考慮"我們給迦絺那衣分配者"或"我們給僧團"。"其他衣也"即除迦絺那衣分配衣外其他衣。"應由僧團給予"為語義關聯。以"告白"顯示無需羯磨文。"以雨安居住立"即以在雨安居時進行的住立。"重物"即床座墊等重物。"一界"即一個界域。

308.Yathā cāti ettha yathāsaddo yaṃsaddattho. Yena vidhināti hi attho. Mahābhūmikanti mahāvisayaṃ. Catuvīsatiākāravantatāya mahāvitthārikanti vuttaṃ hoti. Tatoti anatthatalakkhaṇato. Parivārepīti pisaddo na idha evāti dasseti.

Tatthāti catuvīsatiyā ākāresu. Ullikhitamattenāti ettha pamāṇassa uggahaṇatthaṃ nakhādīhi likhanaṃ ullikhitaṃ, ullikhitaṃ mattaṃ pamāṇaṃ ullikhitamattanti dassento āha 『『dīghato ca puthulato ca pamāṇagahaṇamattenā』』ti. Tamevatthaṃ vitthārento āha 『『pamāṇaṃ hī』』tiādi. Dassento hutvā ullikhatīti yojanā. Pañcakanti pañcapamāṇaṃ, pañcasamūhaṃ vā khaṇḍaṃ. Vāsaddena aññānipi terasakādīni saṅgaṇhāti. Moghasuttakāropanamattenāti moghasuttassa cīvarassūpari āropanamattena. Dīghasibbitamattenāti dīghato sibbitamattena. Muddiyapaṭṭabandhanamattenāti muddiyapaṭṭassa bandhanamattena. Dve cimilikāyoti dve pilotikāyo. Paṭhamacimilikāti kathinacimilikato aññā attano pakaticimilikā ghaṭetvā ṭhapitā hotīti yojanā. 『『Taṃ paṭhamacimilika』』nti pāṭhasesaṃ ajjhāharitvā kathinasāṭakassa kucchicimilikaṃ katvāti iminā sambandhitabbaṃ. Pakaticīvarassāti attano pakaticīvarassa. Pakatipaṭṭabandhacīvaranti pakatipaṭṭena bandhacīvaraṃ. Piṭṭhianuvātāropanamattenāti dīghato anuvātassa cīvarassūpari āropanamattena. Dīghānuvātañhi pārupanakāle piṭṭhiyaṃ ṭhitattā piṭṭhianuvātanti vuccati. Kucchianuvātāropanamattenāti puthulato anuvātassa cīvarassūpari āropanamattena. Puthulānuvātañhi pārupanakāle kucchiyaṃ ṭhitattā kucchianuvātanti vuccati. Āgantukapaṭṭāropanamattenāti āgantukapaṭṭassa cīvarassūpari āropanamattena. Vāti athavā.

Sāruppanti samaṇānucchavikaṃ. Parikathāyāti pariyāyena uppāditāya kathāya. Atiukkaṭṭhaṃ vaṭṭatīti atiukkaṭṭhaṃ eva vaṭṭati. Otiṇṇasadisamevāti otiṇṇena vatthena sadisameva kathinacīvaranti sambandho. Tatthāti duvidhesu sannidhīsu. Tadahevāti tasmiṃ dinnaahani eva.

Rattinissaggiyenāti rattiatikkantaṃ hutvā nissaggiyena. Aññenāti ticīvarato aññena. Samaṇḍalikatanti saha mahāmaṇḍalaaḍḍhamaṇḍalena kataṃ.

1. Evaṃ catuvīsatiākāraṃ anatthatalakkhaṇaṃ dassetvā idāni sattarasākāraṃ atthatalakkhaṇaṃ dassento āha 『『ahatenā』』tiādi . Tattha paribhogaṃ na hanittha na gacchitthāti ahataṃ, paribhogena na hanitabbaṃ na hiṃsitabbanti vā ahatanti dassento āha 『『aparibhuttenā』』ti. 『『Ahatasadisenā』』ti iminā ahatakappenāti ettha kappasaddo sadisatthoti dasseti. Pāpaṇikenāti ettha pasārito āpaṇo pāpaṇo, tasmiṃ patitaṃ pāpaṇikanti dassento āha 『『āpaṇadvāre patita』』nti. 『『Pilotika』』nti iminā ṇikapaccayassa sarūpaṃ dasseti. Vuttavipallāsenevāti vuttehi 『『nimittakatenā』』tiādīhi vipallāsena eva. Tatthāti parivāre . Hīti saccaṃ, yasmā vā. Idhāti kathinakkhandhake. Avuccamānena tena vacanena parihāyatīti sambandho.

310.Tatthāti 『『kathañca bhikkhave ubbhataṃ hoti kathina』』ntiādipāṭhe. Janettiyo mātaroti yojanā. Iminā dhammena putte mānetīti mātā, dhammena puttehi māniyatīti vā mātā, sā viya hontīti mātikāti dasseti. Kathinubbhāranti ca kathinuddhāranti ca atthato sadisaṃ. Etāti etā padajātiyo. Tāsūti aṭṭhasu mātikāsu. Assāti kathinubbhārassa.

我來翻譯這段巴利文： 308. "如何和"中，如何詞義同於何詞。即以何種方式為意。"大地"即大範圍。因有二十四種行相稱為大廣，如是說。"從那裡"即從未展開相。"在圍護中也"中，"也"字顯示不僅在此。 "在那裡"即在二十四種行相中。"以劃痕量"中，為掌握度量以指甲等劃痕為劃痕，劃痕量為度量，顯示"僅以長度和寬度的度量掌握"。展開其意義說"度量確實"等。成為顯示者而劃痕為語義關聯。"五組"即五度量，或五集合部分。以"或"字包括其他十三等。"僅以空線放置"即僅以空線放置於衣上。"僅以長縫"即僅以長度縫製。"僅以標記布系"即僅以標記布繫結。"二個襯料"即二塊布料。"第一襯料"即除迦絺那衣襯料外，自己的普通襯料接合置放為語義關聯。補充讀法"彼第一襯料"，應與"做迦絺那衣布的腹部襯料"連線。"普通衣"即自己的普通衣。"普通系布衣"即以普通布系的衣。"僅以背邊緣放置"即僅以長度邊緣放置於衣上。因為長邊緣在披著時在背上，所以稱為背邊緣。"僅以腹邊緣放置"即僅以寬度邊緣放置於衣上。因為寬邊緣在披著時在腹上，所以稱為腹邊緣。"僅以外來布放置"即僅以外來布放置於衣上。"或"即或者。 "適當"即適合沙門。"間接"即以方便引生的言說。"極殊勝可以"即僅極殊勝可以。"如已得到相同"即迦絺那衣如同已得到的布相同為語義關聯。"在那裡"即在兩種儲存中。"即當日"即在給予那日。 "以夜舍"即成為超過夜晚而舍。"其他"即除三衣外其他。"以同圓相"即以大圓相和半圓相一起所作。 309. 如是顯示二十四種未展開相后，現在顯示十七種已展開相說"以未使用"等。其中"未被使用傷害打擊"為未使用，或"不應被使用傷害損傷"為未使用，顯示說"未被使用"。以"如未使用"顯示"如未使用"中，"如"字表示相似義。"以商店"中，展開的店為商店，掉落其中為商店，顯示說"掉落於店門"。以"布料"顯示ṇika後綴的本質。"僅以說反"即僅以所說"以相"等的反面。"在那裡"即在圍護。"確實"即真實，或因為。"在此"即在迦絺那衣篇。以不說的那言說減少為語義關聯。 310. "在那裡"即在"諸比丘，如何迦絺那衣已被舉起"等讀法中。母親即生母為語義關聯。以此顯示以法尊重子為母，或以法被子尊重為母，如彼而有為母體。迦絺那衣舉起和迦絺那衣除去意義相似。"這些"即這些詞類。"在它們"即在八種母體中。"它"即迦絺那衣舉起。

1. Ādāyasattakakathā

311.Na paccessanti ettha patītyūpasaggassa punatthaṃ, idhātuyā ca gatyatthaṃ dassento āha 『『na puna āgamissa』』nti. Evaṃ pakkamato chijjatīti sambandho.

Etañcāti pakkamanantikaṃ, kathinuddhārañca. Tāhanti te ahaṃ. Teti tuyhaṃ.

Aññanti attano vihārato aññaṃ. Evaṃ hotīti eso parivitakko hoti. Soti āvāsapalibodho. Ādiccabandhunā vuttoti yojanā.

Dve palibodhā ekato chijjantīti sambandho. Apubbaṃ acarimanti ekapahāreneva. So palibodhūpacchedo kasmā vitthārato na vuttoti āha 『『so panā』』tiādi. So panāti palibodhūpacchedo pana. Na vuttoti sambandho. Etthāti imasmiṃ kathinubbhāre. Kasmā ayaṃ kathinuddhāro 『『nāsanantiko』』ti vuttoti āha 『『yasmā』』tiādi. Tassāti bhikkhuno.

Āsāvacchedike chijjatīti sambandho. Ayaṃ panāti āsāvacchediko kathinuddhāro pana. Anekapabhedo hotīti sambandho. Tassāti bhikkhussa. Vuttoti ayaṃ āsāvacchediko kathinuddhāro vuttoti yojanā. Ettha panāti imasmiṃ pana ṭhāne. Tatthāti sīmātikkantike.

312-325.Evantiādi nigamanaṃ. Sattaketi aṭṭhasu mātikāsu āsāvacchedato sese sattapamāṇe, sattasamūhe vā. Teyevāti sattake eva. Tatoti vārato. Ye yeti kathinuddhārā. Itarehīti āsāvacchedato aññehi. Ye palibodhā vuttāti sambandho. Āvāso cajīyati anenāti cattanti vacanatthaṃ dassento āha 『『yena cittenā』』tiādi. Tanti cittaṃ. 『『Eseva nayo』』ti iminā āvāso vamīyati anenāti vantaṃ. Āvāsato muccati anenāti muttanti vacanatthaṃ atidisati. Sabbatthāti sabbasmiṃ kathinakkhandhake.

Iti kathinakkhandhakavaṇṇanāya yojanā samattā.

1. Cīvarakkhandhakaṃ

2. Jīvakavatthukathā

3. Cīvarakkhandhake padakkhiṇasaddassa apasabyatthaṃ paṭikkhipanto āha 『『chekā kusalā』』ti. Abhisaṭāti ettha saradhātuyā gaticintāsu idha gatyattheti dassento āha 『『abhigatā』』ti. Abhigatāti abhimukhaṃ gantabbā. Nanu pāḷiyaṃ 『『atthikānaṃ atthikānaṃ manussāna』』nti vuttaṃ, kasmā pana 『『atthikehi atthikehi manussehī』』ti vuttanti āha 『『karaṇatthe panā』』tiādi. Iminā chaṭṭhīkattā nāma tatiyākattunā samānoyevāti dasseti. Nigame vasatīti negamoti vutte kuṭumbiyagaṇo negamo nāmāti āha 『『kuṭumbiyagaṇo』』ti.

4. Nagare nivasantīti nāgarā. Datvā, vuṭṭhāpesunti sambandho. Ārāmuyyānavāhanādīti ettha ādisaddena aññāni upabhogaparibhogāni saṅgaṇhāti. Gaṇikaṭṭhāneti gaṇikāya ṭhāne. Gaṇikāti ca nagarasobhinī. Sā hi atthikena janagaṇena abhigantabbāti gaṇikāti vuccati. Paṭisatena cāti ettha casaddo avadhāraṇattho. Rattiṃ gamanassa paṭinidhisaṅkhātena satena evāti hi attho. Gilānanti ettha bhāvapaccayena vināpi bhāvattho ñātabboti āha 『『gilānabhāva』』nti. 『『Jānāpeyya』』nti iminā paṭivedeyyanti ettha vidadhātuyā ñāṇatthaṃ dasseti. Kattarasuppeti ettha kattarasaddo jiṇṇapariyāyoti āha 『『jiṇṇasuppe』』ti. Supanti sunakhādayo etthāti suppaṃ, kattaraṃ suppaṃ kattarasuppaṃ.

我來翻譯這段巴利文： 獲得七種說話 311. "不再"中，不再是以字首和上升動詞的重複意義，這裡以動詞和行進意義顯示"不再來"。如是離去時被切斷為語義關聯。 "這"即離去的結束，和迦絺那衣除去。"那些"即那些我。"它"即屬於你。 "其他"即與自己住處不同。"如是發生"即這是考慮。"它"即住處障礙。"太陽家族"所說為語義關聯。 "兩種障礙同時被切斷"為語義關聯。"未曾和最後"即以一次行動。這種障礙切斷為什麼不以廣泛方式說明？說"但是"等。"但是"即障礙切斷。"未說"為語義關聯。"在這裡"即在此迦絺那衣除去中。為什麼此迦絺那衣除去說"非毀壞結束"？說"因為"等。"它"即比丘。 "在切斷願望中被切斷"為語義關聯。"這"即切斷願望的迦絺那衣除去。"有多種形式"為語義關聯。"它"即比丘。"已說"即此切斷願望的迦絺那衣除去已說為語義關聯。"在此"即在此處。"在那裡"即在界域越界處。 312-325. "如是"等為結論。"七種"即在八種母體中，除切斷願望外，七個度量，或七個集合。"僅這七種"即僅七種。"從那裡"即從或。"凡"即迦絺那衣除去。"其他"即除切斷願望外的其他。"已說障礙"為語義關聯。"以何種心"即顯示"住處被拋棄以它"的言語意義。"它"即心。以"正是如此方式"顯示"住處被吐出以它"為吐出。顯示"從住處被解脫以它"為解脫的言語意義。"在一切處"即在整個迦絺那衣篇。 如是迦絺那衣篇註釋語義關聯已完成。 衣篇 吉祥谷本事說話 326. 在衣篇中否定右行詞的相反意義，說"技巧善巧"。"前往"中，以頭音動詞在行進思考中此處為行進意義，顯示"已前往"。"已前往"即應向前去。不是在經文中說"向有需求者，向有需求的人"嗎？為什麼說"以有需求者，以有需求的人"？說"在施動意義中"等。以此顯示第六格主語名稱與第三格行為者主語相同。說"在城邑居住"時，稱"商人群體"。 327. "在城市居住"即城市人。"給予，使離開"為語義關聯。"寺院園園車等"中，以"等"字包括其他使用和享受物。"妓女場所"即妓女之處。"妓女"即城市的光彩。因為應以有需求的人群前往，所以稱為妓女。"以一百"中，"和"字為限定義。即以夜行的補償數為意。"生病"中，以行為後綴，即使沒有行為義也應知行為義，說"生病狀態"。"應使知"以此顯示"應體驗"中知音動詞的認知意義。"刀子筲箕"中，"刀子"字為衰老的同義詞，說"衰老的筲箕"。筲箕即犬等在此，筲箕，刀子筲箕。

328.Tanti jīvakaṃ. Aññe rājadārakā vadanti kirāti sambandho. Natthi mātā etassāti nimmātiko. Yathā cātiādīsu yathā pesanti, tathāti yojanā. Casaddo sampiṇḍanattho. Na kevalaṃ vadantiyeva, atha kho na koci kiñci pesetīti hi attho. Aññesanti jīvakato aññesaṃ. Tassāti jīvakassa. Itīti evaṃ. Soti jīvako. Taṃ sabbanti 『『nimmātiko nippitiko』』ti vadanañca paṇṇākārassa apesanañcāti taṃ sabbaṃ.

Yaṃnūnāti sādhu vata. Ahaṃ vajjasippaṃ sikkheyyaṃ sādhu vatāti yojanā. Tassāti jīvakassa. Etadahosīti etaṃ ahosi, parivitakko ahūti attho. Parūpaghātapaṭisaṃyuttānīti paraṃ upagantvā, upa bhusena vā hananena paṭisaṃyuttāni. Mettāpubbabhāganti sippassa pubbabhāge pavattā mettā etassāti mettāpubbabhāgaṃ. Iti ahosīti yojanā. Purimacintāya anekantabhāvato ekantabhāvaṃ dassento āha 『『api cā』』tiādi. Api cāti ekantena. Ayanti jīvako. Itoti bhaddakappato. Ayanti upāsako . Catuparisantareti catuparisamajjhe. Patthataguṇanti pattharitaguṇaṃ. Ṭhānantaranti ṭhānabhedaṃ, ahampīti na ayaṃ upāsakoyeva, ahampīti attho. Bhagavāti ālapanapadametaṃ. Patthananti icchitavaraṃ. Codiyamānopīti uyyojiyamānopi. Pisaddena purimacintanamapekkhati. Esāti eso jīvako.

329.Disāpāmokkhoti padassa disāsu pāmokkho disāpāmokkhoti vacanatthaṃ dassento āha 『『sabbadisāsū』』tiādi. Tasmiñca samayeti jīvakassa tasmiṃ cintanasamaye ca, āgamaṃsūti sambandho. Teti vāṇije, pucchīti sambandho. Kutoti nagarato. Takkasīlatoti takkasīlanagarato. Tatthāti takkasīle. Āmāti sampaṭicchanatthe nipāto, āma atthīti hi attho. Teti vāṇijā. Tathāti yathā jīvako āha, tathā akaṃsūti attho. Soti jīvako. Pitaranti abhayarājakumāraṃ. Tehīti vāṇijehi.

Tanti jīvakaṃ, pucchīti sambandho. Soti jīvako. Kasmā tāta tvaṃ idhāgato asi panāti pucchīti yojanā. Tatoti pucchato. Soti jīvako. Sikkhituṃ āgato amhīti yojanā. Bahuñca gaṇhātītiādīsu so kiñci kammaṃ akatvā sippasseva sikkhitattā bahuñca gaṇhātīti āha 『『yathā』』tiādi. Tattha yathā sikkhantiyeva, evaṃ tathā so na sikkhatīti yojanā. So panāti jīvako pana, karoti sikkhatīti sambandho. Ekaṃ kālanti ekasmiṃ kāle. Evaṃ sante kasmā so bahuñca gaṇhātīti āha 『『evaṃ santepī』』tiādi. Medhāvitāyāti khippaṃ gahaṇadhāraṇapaññatāya, bahuñca sippanti sambandho. Assa jīvakassa gahitañca sippaṃ na sammussatīti yojanā.

Yattakaṃ sippaṃ ācariyo jānāti, tattakaṃ ayaṃ jīvako jānātīti yojanā. Yanti sippaṃ. Ayanti jīvako, bhavissatīti sambandho. Nanti jīvakaṃ. Yathāti yenākārena. Kammavipākanti kammavipākajaṃ rogaṃ. 『『Na』』nti padaṃ 『『sikkhāpesī』』ti pade kāritakammaṃ, 『『bhesajjayojana』』nti padaṃ dhātukammaṃ. Bhesajjayojananti bhesajjena rogassa yojanaṃ. So panāti jīvako pana. Imināti jīvakena na uggahitaṃ, uggahitanti sambandho. Ekena dvārenāti catūsu dvāresu ekena dvārena. Āhiṇḍantoti vicaranto. Parittaṃ pātheyyanti ettha parittasaddassa ārakkhanatthepi pavattanato idha appatthe pavattatīti dassento āha 『『appamattaka』』nti. Kasmā appamattakaṃ pātheyyaṃ adāsīti yojanā. Tassāti disāpāmokkhassa. Ayanti jīvako, labhissatīti sambandho. Tatoti labhanato. Khīṇe pātheyyeti pātheyye khīṇe satīti yojanā.

我來翻譯這段巴利文： 328. "它"即耆婆。"其他王子們據說說"為語義關聯。"無母者"即此無母。在"如何"等中，如何送，如此為語義關聯。"和"字為總括義。不僅說而已，而且沒有任何人送任何東西為意。"其他"即除耆婆外其他。"它"即耆婆。"如是"即如此。"他"即耆婆。"那一切"即說"無母無父"和不送禮物，即那一切。 "善哉"即善哉確實。我應學醫術善哉確實為語義關聯。"它"即耆婆。"此念"即此念，即有此思惟為意。"與害他相應"即接近他人，或與過度傷害相應。"慈心為先"即在技藝之前生起慈心為此，為慈心為先。如是生起為語義關聯。顯示前思維不確定性的確定性，說"但是"等。"但是"即確定。"這"即耆婆。"從此"即從賢劫。"這"即優婆塞。"四眾中"即在四眾中。"廣揚功德"即擴充套件功德。"不同處"即處的差別，"我也"即不僅此優婆塞，我也為意。"世尊"即此為呼格詞。"願望"即所愿之愿。"即使被催促"即即使被驅使。以"也"字指向前思維。"這"即這耆婆。 329. 顯示"方域首要"詞的"在諸方中首要"為詞義，說"在一切方"等。"在那時"即在耆婆那思維時和，"來"為語義關聯。"他們"即商人，"問"為語義關聯。"從何處"即從何城。"從塔卡西拉"即從塔卡西拉城。"在那裡"即在塔卡西拉。"是"為同意義的不變詞，即"是的，有"為意。"他們"即商人。"如是"即如耆婆所說，如是他們做為意。"他"即耆婆。"父"即無畏王子。"以他們"即以商人。 "它"即耆婆，"問"為語義關聯。"他"即耆婆。"為何子你來此處呢"為語義關聯。"從那裡"即從問。"他"即耆婆。"來學習"為語義關聯。在"多學"等中，他不做任何其他工作，僅學技藝故多學，說"如何"等。其中如學習，如是他不如是學習為語義關聯。"但他"即但耆婆，做學習為語義關聯。"一時"即在一時。如是時為何他多學？說"雖如是"等。"以智慧"即以快速理解記憶的智慧，和多技藝為語義關聯。他耆婆所獲技藝不忘失為語義關聯。 老師知道多少技藝，這耆婆知道那麼多為語義關聯。"凡"即技藝。"這"即耆婆，"將成"為語義關聯。"他"即耆婆。"如何"即以何方式。"業報"即由業報生的病。"他"詞在"教導"詞中為使役對象，"藥物配製"詞為動詞對象。"藥物配製"即以藥物配製病。"但他"即但耆婆。"以此"即以耆婆未學習，已學習為語義關聯。"以一門"即在四門中以一門。"遊行"即遊歷。"少許路費"中，因為少許字也用於保護義，此處用於少量義，顯示說"少許量"。為何給予少許路費為語義關聯。"他"即方域首要。"這"即耆婆，"將獲得"為語義關聯。"從那裡"即從獲得。"路費盡時"即當路費耗盡時為語義關聯。

1. Seṭṭhibhariyādivatthukathā

330.Yā nāmāti yā nāma gharaṇī. Kimpi māyanti ettha ekāralopasandhīti āha 『『kimpi me aya』』nti. Iminā yakārādesasandhiṃ nivatteti, 『『myāya』』ntipi pāṭho, evaṃ sati ādesasandhiyeva, na lopasandhi. Ayaṃ gharaṇī me kiñci deyyadhammaṃ kimpi dassatīti yojanā. Tassa cāti sabbissa ca, katassātipi pāṭho. Rogūpasamassa cāti mama rogassa upasamassa ca, imehi padehi saṃyamassāti padassa atthaṃ dasseti. 『『Upakāra』』nti iminā upajānāmīti ettha upasaddassa atthaṃ dasseti. Adhippāyoti gharaṇiyā āsayo.

1. 『『Sabbālaṅkāraṃ tuyhaṃ hotū』』ti idaṃ vacanaṃ rājā sabhāvato āha, udāhu kiñci cintetvāti āha 『『rājā』』tiādi. Tattha imanti alaṅkāraṃ. Pamāṇayutteti kāraṇānurūpe. Nanti jīvakaṃ. Nāṭakānampīti pañcasatikānaṃ nāṭakānampi. Sopīti jīvakopi. Tesanti abhayakumāranāṭakānaṃ. Meti mayhaṃ, na patirūpanti sambandho. Ayyikānanti mātāmahīnaṃ. Katassa me upakāranti yojanā. Iminā adhikāro ca upakāro ca atthato sadisanti dasseti. Rājā pasanno datvā āhāti sambandho.

2. Rājagahaseṭṭhivatthukathā

332.Iriyāpathasamparivattanenāti iriyāpathassa punappunaṃ parivattanena. Tīhi sattāhehi niccalassa nipannassa assa seṭṭhissa matthaluṅganti yojanā. Appeva nipajjeyyāti yojanā. Nanti seṭṭhiṃ. Tenevāti teneva kāraṇena. Sīsaṃ chādetīti sīsacchavīti vutte sīsapaṭicchādanacammanti āha 『『sīsacamma』』nti. Tassāti seṭṭhissa. Tīhi sattāhenāti ettha pubbapadena pacchimapadaṃ guṇitvā gahetabbanti āha 『『tīhi passehi ekenekena sattāhenā』』ti.

333.Janaṃ nīharāpetvāti janaṃ apakkamāpetvā.

1. Pajjotarājavatthukathā

334.Vicchikassa jātoti vicchikassa kāraṇā jāto, vicchikaṃ paṭicca jātoti attho. Sabbi ca bhesajjaṃ vicchikānaṃ paṭikūlaṃ hotīti yojanā. Paññāsayojanikāti ettha ṇikapaccayassa gantuṃ samatthatthe pavattabhāvaṃ dassento āha 『『gantuṃ samattho hotī』』ti. Assa raññoti candapajjotanāmakassa assa rañño. Hatthinīyevāti bhaddavatikā nāma hatthinīyeva. Vīsayojanasatanti vīsādhikaṃ yojanasataṃ.

Bhuñjituṃ nisinnassa ekassa kulaputtassa dvāreti yojanā. Tassāti kulaputtassa, ārocesīti sambandho. Soti kulaputto, 『『āharā』』ti āṇāpesīti sambandho. Itaroti puriso. Tanti pattaṃ. Yattha yatthāti yasmiṃ yasmiṃ bhave. Tattha tattha vāhanasampanno homīti yojanā. Soti puriso. Pajjoto nāma ayaṃ rājā jātoti yojanā.

Sabbiṃ pāyetvāti idaṃ upalakkhaṇamattanti dassento āha 『『sabbiñca pāyetvā』』tiādi. Sabbiñca pāyetvā, paricārakānaṃ āhārācāre vidhiñca ācikkhitvāti attho. Olumpetvāti lupidhātu odahanatthoti āha 『『odahitvā』』ti. Virecesīti uddhañca adho ca virecesi.

1. Siveyyakadussayugakathā

我來 譯這段巴利文： 長者妻等本事說話 330. "凡名"即凡名主婦。"任何我"中，以e音消失連音，說"任何我此"。以此排除y音替換連音，"我此"也是讀法，如此時僅為替換連音，非消失連音。這主婦將給我何等應施之物為語義關聯。"它和"即油和，"已作"也是讀法。"病平息和"即我病的平息和，以這些詞顯示"節制"詞的意義。以"幫助"顯示"生起幫助"中"上"字首的意義。"意圖"即主婦的意向。 331. "一切裝飾歸你"這言說國王是自然說的，還是有所思考？說"國王"等。其中"此"即裝飾。"合度量"即符合原因。"他"即耆婆。"舞女們也"即五百舞女也。"他也"即耆婆也。"他們"即無畏王子和舞女們。"我"即我的，"不適合"為語義關聯。"祖母們"即外祖母們。"對我所作幫助"為語義關聯。以此顯示職責和幫助意義相似。國王歡喜給予說為語義關聯。 王舍城長者本事說話 332. "以威儀轉換"即以威儀反覆轉換。三七日不動躺臥的這長者的腦髓為語義關聯。"或許會躺"為語義關聯。"他"即長者。"以此"即以此因。說"頭覆"即頭皮時，說頭覆皮，說"頭皮"。"它"即長者。"以三七日"中，以前詞乘后詞應獲得，說"以三邊各一個七日"。 333. "使人離去"即使人離開。 光王本事說話 334. "從蝎子生"即因蝎子而生，即依蝎子而生為意。油和藥是蝎子的對治為語義關聯。"能走五十由旬"中，顯示ṇika後綴用於能走義，說"能夠走"。"此王"即名為月光的此王。"象牝"即名為賢象的象牝。"一百二十由旬"即超過一百二十由旬。 在一善男子坐吃飯的門處為語義關聯。"它"即善男子，"告知"為語義關聯。"他"即善男子，命令"拿來"為語義關聯。"其他"即那人。"它"即缽。"無論何處"即在任何生處。"在那裡有車乘"為語義關聯。"他"即那人。"生為名叫光的此王"為語義關聯。 "使喝油"此僅為標記，說"使喝油"等。即使喝油，和對侍者說食物行為的方法為意。"投入"中，lup動詞為投入義，說"投入"。"使通瀉"即上下使通瀉。 尸維衣對說話

335.Sivathikanti sivā jambukā kuṇapakhādanatthāya āgantvā tiṭṭhanti etthāti sivaṭṭhaṃ, tadeva sivathikaṃ, iminā sivathikāyaṃ uppannaṃ siveyyakaṃ thikasaddassa lopaṃ katvāti dasseti. Tatthāti uttarakurūsu. Tanti mataṃ. Hatthisoṇḍakasakuṇāti hatthiliṅgavihaṅgamā. Te hi hatthino soṇḍo viya soṇḍo etesu atthīti hatthīsoṇḍakā, te ca te sakuṇā ceti hatthisoṇḍakasakuṇāti vuccanti. Rañño āharantīti rañño atthāya, santikaṃ vā āharanti. Idanti siveyyakaṃ dussayugaṃ. Siviraṭṭhe vāyitaṃ siveyyakanti ca dassento āha 『『athavā』』tiādi. Tenāti kāraṇena. 『『Siveyyakanti…pe… vadantī』』ti porāṇā āhūti yojanā.

1. Samattiṃsavirecanakathā

336.Kiṃpanāti ettha kiṃsaddo aniyamattho. Lūkho kiṃ, na lūkho kinti hi attho. 『『Sinehapānaṃ pana temetī』』ti ca 『『karotī』』ti ca sambandho. Sabbatthāti sakalakāye. Sirāti kaṇḍarā. Ayanti jīvako. Oḷārikadosaharaṇatthanti oḷārikassa dosassa apanayanatthaṃ. Pakatatteti pakatisaṅkhāte sabhāve satīti sambandho. Bhagavā bhanteti yojanā. Kutoti kassa santikā. Vaṭṭati nu khoti cintesīti yojanā. Tatoti cintanato. Soṇoti koḷivīsasoṇo, bhuñjatīti sambandho. Tatoti soṇassa santikā. Tassāti soṇassa. Soti soṇo. Therassāti moggallānattherassa. Idaṃ 『『patta』』ntipade sāmī, 『『adāsī』』ti pade sampadānaṃ. Aññaṃ piṇḍapātanti sambandho.

Rājāpi kho bhuñjitukāmo ahosīti sambandho. Yañca sujātā adāsi, yañca parinibbānakāle cundo kammāraputto, bhājanagatesu dvīsuyeva tesu piṇḍapātesu devatā ojaṃ pakkhipantīti yojanā. Aññesūti dvīhi piṇḍapātehi aññesu. Icchanti ruciṃ. Soti bimbisāro rājā. Tavevāti tuyhameva. Tanti bhagavato vacanaṃ. Rājā akāsīti sambandho. Teti asītikulaputtasahassā. Etadatthamevāti soṇassa arahatte patiṭṭhāpanatthameva, na rañño anuggahatthanti adhippāyo.

1. Varayācanakathā

2. Kataṃ bhattakiccaṃ yenāti katabhattakicco, tasmiṃ satīti sambandho. Vuttanayenevāti rāhulavatthumhi (mahāva. aṭṭha. 105) vuttanayeneva. Idaṃ vatthanti idaṃ siveyyakaṃ vatthaṃ, uppannanti sambandho. 『『Tāvā』』ti ajjhāharitabbo. Etthantareti etasmiṃ vatthuppannakālamajjhe. Koci bhikkhūti sambandho. Tenāti paṃsukūlikahetunā. Ayanti jīvako. Gahapaticīvaranti ettha gahapatīnaṃ cīvaranti atthaṃ paṭikkhipanto āha 『『gahapatīhi dinnaṃ cīvara』』nti . Vatthadānānisaṃsapaṭisaṃyuttāyāti 『『vatthado hoti vaṇṇado』』tiādikāya (saṃ. ni. 1.42) vatthadānassa ānisaṃsena paṭisaṃyuttāya. Vicchāvasena vutto 『『itarītarenā』』ti sabbanāmasaddo aniyamatthoti āha 『『appagghenapi mahagghenapi yena kenacī』』ti. Pāvāroti uttarāsaṅgo. So hi pārupanatthāya variyati icchiyatīti pāvāroti vuccati. 『『Kappāsādibhedo』』ti iminā tassa sarūpaṃ dasseti. Pakatikojavamevāti pakatiyā bhikkhūnaṃ sāruppaṃ kojavameva. Soḷasanāṭakitthīnaṃ ṭhatvā naccayogyattā mahatī piṭṭhi etassāti mahāpiṭṭhiyaṃ, tameva kojavaṃ mahāpiṭṭhiyakojavaṃ. Tassa kira lomāni caturaṅgulādhikāni honti.

3. Kambalānujānanādikathā

我來翻譯這段巴利文： 335. "尸舍"即尸舍樹（jambuka）為食腐肉而來站立的地方，即尸舍場，即尸舍，以此顯示在尸舍場生出的尸維衣，去掉"thika"之詞。"在那裡"即在北俱盧（Uttarakuru）。"它"即屍體。"象鼻鳥"即像類飛禽。因為那些像的鼻子如鼻子存在於它們中，即為象鼻，它們和那些鳥即稱為"象鼻鳥"。"為王運送"即為王的利益，或運送到王近前。"此"即尸維衣對。顯示"在尸維國（Sivi）紡織"為尸維衣，說"或者"等。"以此"即以此因。古人說"尸維衣"等為語義關聯。 三十通瀉說話 336. "何"中，"何"字無限定義。粗糙是什麼，非粗糙是什麼為意。"油飲確實使他"和"做"為語義關聯。"一切"即全身。"筋脈"即脈絡。"這"即耆婆。為去除粗重之過為意。"本性"即在本性性質時為語義關聯。"世尊大德"為語義關聯。"從何處"即從誰近前。"是否適合"為思考的語義關聯。"從那裡"即從思考。"索諾"即柯利維沙索諾，吃為語義關聯。"從那裡"即從索諾近前。"它"即索諾。"對長老"即目犍連尊者。此處"缽"詞為所有格，"給予"詞為與格。"另一個食團"為語義關聯。 國王確實想吃為語義關聯。善吉（Sujātā）所給，和涅槃時忍陀工人（Cunda）所給，在兩個食團中諸天注入精華為語義關聯。"在其他"即在兩個食團之外。渴望喜悅。"他"即頻婆娑羅王。"正是你的"即正是你的。"它"即世尊的言語。國王做為語義關聯。"他們"即八萬善男子。"正是為此"即為索諾安立阿羅漢果，非為王的擁護為意圖。 請求最佳說話 337. "已作食事"即已作食事，在此存在為語義關聯。"依原先方式"即在羅睺羅本事中依原先方式。"此衣"即此尸維衣，生起為語義關聯。"爾時"應被接受。"在此間"即在此衣生起時間中間。"某比丘"為語義關聯。"以此"即以敷衣因。"這"即耆婆。"居士衣"中，駁斥居士們給予衣的意義，說"居士們給予衣"。"與衣功德相應"即與"衣施者得色"等衣施的功德相應。以不定代詞說"不論以何"，說"不論價值低貴"。"外衣"即上衣。它因覆蓋而被選擇，即被渴望，故稱為"外衣"。以"棉等分別"顯示其形態。"依本性適合"即依本性比丘適合。十六尼薩吉女在舞蹈處有大背，即大背外衣。據說它的毛髮超過四指。 允許毛毯等說話<.Assistant>

338.Kāsīnanti kāsīnaṃ janapadānaṃ, kāsiraṭṭhe nivāsīnaṃ janānaṃ vā. Pasenadissāti paccuṭṭhaṃ, paṭipakkhaṃ vā senaṃ jinātīti pasenadi jakārassa dakāraṃ katvā. Esāti eso kāsirājā. 『『Sahassa』』nti iminā kāsisaddassa saṅketasaṅkhyaṃ dasseti. Taṃagghanakoti tena kāsinā agghanako. Kasmā aḍḍhakāsīti (therīgā. aṭṭha. 25) vuttoti āha 『『ayaṃ panā』』tiādi. Ayanti kambalo. Panāti kāraṇatthajotako. Yasmāti hi attho.

1. Bhañjitabbaṃ khomādīni pañca suttāni missitvā avamadditabbanti bhaṅganti dassento āha 『『bhaṅgaṃ nāmā』』tiādi. Vākamayamevāti bhaṅganāmakena vākena nibbattameva.

340.Teti bhikkhū, sallakkhiṃsu kirāti sambandho. Etassāti padassa, atthanti sambandho. Na acchiṃsūti na āsiṃsu, na vasiṃsūti attho. Nākāmāti ettha kamudhātu icchattho yakāralopoti āha 『『na anicchāyā』』ti. Dātabboti bhāgo dātabbo. Upacāreti susānassa samīpe. 『『Akāmā bhāgaṃ dātu』』nti vacanassa anekantabhāvaṃ dassetuṃ vuttaṃ 『『yadi panā』』tiādi. Idhāti imaṃ susānaṃ. 『『Sampattā gaṇhantū』』ti dentīti yojanā. Yenāti bhikkhunā. Sadisā okkamiṃsūti ettha sadisasaddo samapariyāyoti āha 『『samaṃ okkamiṃsū』』ti. Samanti bhāvanapuṃsako. Samānadisāyāti vā dassento āha 『『ekadisāya vā』』ti. Ettha pana yakāralopo daṭṭhabbo. Bahimevāti susānato bahi eva. Katikanti katena pavattaṃ saṅgaraṃ.

1. Cīvarapaṭiggāhakasammutikathā

2. 『『Yo na chandāgatiṃ gacchatī』』tiādīsu evaṃ vinicchayo veditabboti yojanā. Ñātakādīnaṃ cīvaranti sambandho. Ekaccasminti jane. Vāsaddo vikappattho. Etesu tīsu aññatarena kāraṇena chandāgatiṃ gacchati nāmāti hi attho. Āgatassāpi cīvaranti sambandho pisaddo garahattho. Pageva pacchā āgatassāti hi attho. Avamaññanti uññātaṃ. Voti tumhākaṃ. Natthi kinti yojanā. Muṭṭhā sati etassāti muṭṭhassati. Āgatānampi cīvaranti sambandho. Pisaddo sambhāvanattho. Pageva paṭhamaṃ āgatānanti hi attho. Etaṃ cīvarapaṭiggāhakaṭṭhānaṃ nāmāti yojanā. Santasanto vāti khedakhedo vā. Idañcidañcāti idañca idañca cīvaraṃ. Tasmāti yasmā ca gacchati, yasmā ca jānāti, tasmā. Yoti bhikkhu. Sakkotīti sambandho. Evarūpo bhikkhu sammanitabboti yojanā.

Apalokanenapīti 『『itthannāmaṃ bhikkhuṃ cīvarapaṭiggāhakaṃ kātuṃ saṅghaṃ apalokemī』』ti apalokanenapi, sammanitunti sambandho. Yattha panāti yasmiṃ pana dhuravihāre.

『『Gahitaṭṭhāneyevā』』ti iminā tatthevāti ettha tasaddassa visayaṃ dasseti. 『『Chaḍḍetvā』』ti iminā ujjhitvāti ettha udhadhātuyā vissajjanatthaṃ dasseti. Cīvarapaṭiggāhakanti padassa cīvaraṃ paṭiggaṇhātīti cīvarapaṭiggāhakoti vacanatthaṃ dassento āha 『『yo』』tiādi. Tattha yo paṭiggaṇhāti, so cīvarapaṭiggāhako nāmāti yojanā. 『『Cīvarapaṭisāmaka』』nti iminā cīvaraṃ gahitaṭṭhānato nīharitvā bhaṇḍāgāre dahati ṭhapetīti cīvaranidahakoti atthaṃ dasseti. Yo na chandātiṃ gacchatītiādīsu ettha etesu ca ito parañcāti yojanā.

1. Bhaṇḍāgārasammutiādikathā

我來翻譯這段巴利文： 338. "迦尸"即迦尸國土的，或住在迦尸國的人們。"波斯匿"即勝軍，或敵對軍勝者為波斯匿，j音變為d音。"這"即這迦尸王。以"千"顯示迦尸詞的約定數量。"值那麼多"即以那迦尸的價值。為何說"半迦尸"？說"但這"等。"這"即毛毯。"但"為表因義。即因為為意。 339. 顯示"麻等五線混合碾碎應破壞"為破壞，說"名為破壞"等。"正是皮製"即正是以名為破壞的皮製成。 340. "他們"即諸比丘，"據說注意"為語義關聯。"它"即詞，"意義"為語義關聯。"不存在"即不存在，不住為意。"非意願"中，kam動詞為欲求義，y音消失，說"非不欲"。"應給"即應給部分。"近處"即墳場附近。為顯示"不願給予部分"言說非一定，說"但若"等。"在此"即此墳場。"來者取"給予為語義關聯。"以誰"即以比丘。"同等進入"中，同等詞為平等同義，說"平等進入"。"平等"為中性狀態。或顯示"在相同方向"，說"或在一方向"。此中應見y音消失。"正在外"即正在墳場外。"約定"即以作為而進行的約束。 受衣確認說話 342. 在"不走向愛慾行"等中如是應知判斷為語義關聯。"親屬等的衣"為語義關聯。"在某些"即在人。"或"字為選擇義。即以這三種之一因緣名為走向愛慾行為意。"來者的衣"為語義關聯，"也"字為呵責義。即何況後來者為意。"輕視"即輕蔑。"你們"即你們的。"無何"為語義關聯。"失念"即此失念。"來者們的衣"為語義關聯。"也"字為尊重義。即何況首先來者為意。"這名為受衣處"為語義關聯。"疲倦倦"即疲憊疲憊。"此此"即此此衣。"因此"即因為走向，因為知道，因此。"誰"即比丘。"能"為語義關聯。如此形態的比丘應確認爲語義關聯。 "以告白也"即以"我告白僧團使如是名比丘為受衣者"的告白也，確認爲語義關聯。"但在何處"即但在何責任住處。 以"在取處正"顯示"在那裡"中，"那"詞的範圍。以"捨棄"顯示"丟棄"中，ud動詞的舍離義。顯示"受衣者"詞的"受衣者即受衣"詞義，說"誰"等。其中誰接受，他名為受衣者為語義關聯。以"收衣者"顯示"從取處取出衣放置在倉庫"為收藏衣者義。在"不走向愛慾"等中，此處在這些和自此以後為語義關聯。 倉庫確認等說話;

1. Yo vihāro vā yo aḍḍhayogo vā hoti, so vihārādiko sammanitabboti yojanā. 『『Ārāmikasāmaṇerādīhī』』ti padaṃ vivittatthe apādānaṃ, karaṇampi yujjati. Paccantasenāsanaṃ pana na sammanitabbaṃ corādiupaddavattā. Vihāramajjheyevāti bhaṇḍāgāravihāramajjheyeva.

Yassāti bhaṇḍāgārassa. Idaṃ padaṃ 『『chadanādīsū』』ti pade sāmī, 『『natthī』』ti pade sampadānaṃ . Yassa panāti bhaṇḍāgārassa pana. Yattha katthacīti yasmiṃ kasmiṃci ṭhāne. Yenāti patitahetunā. Mūsitvā khādatīti mūsiko. Ādisaddena godhāmaṅgusādayo saṅgaṇhāti. Upa bhusaṃ, upaguhitvā vā cinantīti upacikā. Tanti ovassanādiṃ. Hīti saccaṃ, yasmā vā. Evantiādi nigamanaṃ.

Cīvarapaṭiggāhakādīhīti ādisaddena cīvaranidahakabhaṇḍāgārike saṅgaṇhāti. Tatthāti tesu. Cīvarapaṭiggāhakena na gaṇhitabbanti sambandho. Tāvāti cīvaranidahakabhaṇḍāgārikānaṃ, tehi vā paṭhamaṃ. Yaṃ yanti cīvaraṃ. Tathevāti yathā visuṃ visuṃ katvā gaṇhati, tatheva. Cīvaranidahakenāpīti pisaddo na kevalaṃ paṭiggāhakeneva, atha kho nidahakenapīti sampiṇḍeti. Tathevāti yathā nidahako ācikkhati, tatheva. Tatoti tehi cīvarehi, vibhattaapādānaṃ, tesu cīvaresu vā niddhāraṇaṃ. Tadevāti saṅghena vuttacīvarameva.

Itītiādi nigamanaṃ. Bhagavatā anuññātoti sambandho. Bhaṇḍāgāranti bhaṇḍassa ṭhapanokāsaṃ agāraṃ. Bhaṇḍāgārikoti bhaṇḍāgāre niyutto. Bāhullikatāyāti paccayabāhullena niyuttabhāvatthaṃ. Evaṃ sante kimatthāya anuññātoti āha 『『api cā』』tiādi. Anuggahāya anuññātoti sambandho. Hīti vitthāro. Neva jāneyyunti yojanā. Dve dve vā cīvareti sambandho. Saṅgahaṃ kātunti saṅghena saṅgahaṃ kātuṃ.

Na vuṭṭhāpetabboti ettha atthuddhāravasena aññepi avuṭṭhāpanīye dassento āha 『『aññepī』』tiādi. Hīti vitthāro. Tatthāti catūsu. Saṅgho pana detīti sambandho. Upakāratāya cāti saṅghassa upakāratāya ca. Ettha ca purimesu tīsu ekoyeva hetu, pacchime pana dve hetavoti daṭṭhabbaṃ.

Sammukhībhūtenāti aññamaññassa mukhe saṃvijjamāno, sannipatito vā sammukho, sammukho hutvā bhūto sammukhībhūto. Bhūsaddayogattā akārassīkāro hoti, antoupacārasīmāyaṃ ṭhito saṅgho . Tamatthaṃ dassento āha 『『antoupacārasīmāyaṃ ṭhitenā』』ti. Kolāhalanti bahujanehi sannipatitvā ekato kataṃ abyattasaddaṃ. Tadākāraṃ dassento āha 『『amhāka』』ntiādi. 『『Cīvarabhājakesū』』tiādinā agatigamanākāraṃ dasseti, taṃ suviññeyyameva. Tulābhūtoti tulāya sadiso hutvā bhūto, tulāya sadisabhāvaṃ patto vā. Majjhattoti majjhe ṭhito attā sabhāvo etassāti majjhatto.

我來翻譯這段巴利文： 343. "哪個住處或半房間存在，即從住處等應確認"為語義關聯。"園丁沙彌等"詞在分離義中為離格，也適合作工具格。邊境住處不應確認，因為盜賊等騷擾。"正在住處中間"即正在倉庫住處中間。 "某人的"即倉庫的。此詞在"覆蓋等"詞中為所有格，在"無"詞中為與格。"某人的"即倉庫的。"在何處"即在任何處所。"以誰"即以跌落因。"偷偷吃"即鼠。以"等"字包括鼠、蛇、蟻等。"靠近草"，或隱藏堆積即堆積者。"它"即下雨等。"是"即真實，或為什麼。"如此"等為結論。 "受衣者等"以"等"字包括收藏衣倉庫者。"在那裡"即在那些。"不應由受衣者取"為語義關聯。"首先"即對收藏衣倉庫者，或由他們。"哪個"即衣。"正如"即正如分別分別取，正如此。"以收藏衣者也"，"也"字不僅僅是受衣者，而是包括收藏者。"正如"即正如收藏者告知，正如此。"從那裡"即從那些衣，變格為離格，或在那些衣中為限定。"正是那個"即正是僧團所說的衣。 "如此"等為結論。"世尊允許"為語義關聯。"倉庫"即物品放置處所的房舍。"倉庫者"即在倉庫中任職者。"重複性"即以多餘因緣任職狀態。如此存在，為何允許？說"但是"等。"為幫助"即為僧團幫助為語義關聯。"是"即詳細。"不應知道"為語義關聯。"兩兩衣"為語義關聯。"作攝持"即由僧團作攝持。 "不應舉起"中，以詞義變化顯示其他不應舉起，說"其他"等。"是"即詳細。"在那裡"即在四處。"僧團給予"為語義關聯。"以幫助性"即以僧團的幫助性。在此，前三處只有一因，后一處有兩因應當了知。 "在面對面狀態"即在彼此面前存在，或集會面對面，成為面對面。因為與bhū詞結合，所以a音變為i音，在僧團內部界限處站立。顯示此意，說"在內部界限處站立"。"喧譁"即多人集會時所作不明確的聲音。顯示其狀態，說"我們"等。以"衣分配者"等顯示不當行為方式，這是很容易理解的。"如同秤"即成為秤的相似，或達到秤的相似狀態。"中立"即站在中間的自性。

Idanti cīvaraṃ. Ghananti nirantaraṃ. Tanukanti viraḷaṃ. Ettha 『『uccinitvā』』ti iminā vatthassa pamāṇena uccinanaṃ dasseti. 『『Tulayitvā』』ti iminā agghena tulanaṃ dasseti. Vaṇṇāvaṇṇaṃ katvāti vaṇṇañca avaṇṇañca khuddakañca pamāṇaṃ, mahantañca pamāṇaṃ katvāti attho. Ekaccāni cīvarāni appagghāni honti, ekaccāni mahagghānīti vuttaṃ hoti. Dasadasaagghanakanti dasahi dasahi kahāpaṇehi agghanakaṃ. Yanti cīvaraṃ, bandhitvāti navagghanakaṃ ekagghanakena, aṭṭhagghanakañca dviagghanakena bandhitvāti attho. Same paṭivīseti samapamāṇe paṭivīse ṭhapetvā, iminā 『『vaṇṇāvaṇṇa』』nti ettha vaṇṇasaddo pamāṇatthoti dīpeti. Dasa dasa bhikkhūti idaṃ upalakkhaṇavasena vuttaṃ aññenākārenāpi gaṇetuṃ sakkuṇeyyattā. Bhaṇḍikanti cīvarabhaṇḍena niyuttaṃ puṭaṃ. Kusoti salākadaṇḍo.

Attissarāti attanāva attānaṃ issarā. Aññesaṃ vattapaṭipattinti sambandho. Upaḍḍhabhāgoti bhikkhūnaṃ laddhabhāgato upaḍḍho bhāgo. Ye panāti sāmaṇerā pana. Samabhāgoti bhikkhūnaṃ bhāgena samo bhāgo. Idañcāti 『『upaḍḍhapaṭivīsa』』nti vacanañca, kathitanti sambandho. Samakamevāti bhikkhusāmaṇerānaṃ samapamāṇameva. Tatruppādavassāvāsikanti tasmiṃ vihāre uppādena mūlena uppāditaṃ vassāvāsikaṃ. Phātikammanti vaḍḍhanakammaṃ 『『yattakena vinayāgatena sammuñjanibandhanādinā hatthakammena vihārassa ūnatā na hoti, tattakaṃ katvāti attho. Etanti phātikammaṃ katvā gahaṇaṃ . Hīti saccaṃ. Etthāti tatruppādavassāvāsikagahaṇe. Sabbesanti akhilānaṃ bhikkhusāmaṇerānaṃ. Bhaṇḍāgārikacīvarepīti bhaṇḍāgāre ṭhapite akālacīvarepi. Pisaddena tatruppādavassāvāsikamapekkhati. Sāmaṇerā ukkuṭṭhiṃ karontīti sambandho. Apaharitakanti haritavirahitaṃ. Raṅgachallinti rajanacchaviṃ. Etanti ukkuṭṭhikaraṇato samabhāgadānaṃ, vuttanti sambandho. Ye cāti sāmaṇerā ca. Virajjhitvā karontīti kattabbakālesu akatvā yathicchitakkhaṇe karonti. Teti sāmaṇere. Samapaṭivīso dātabboti 『『karissāmā』』ti paṭiññātamattena samo paṭivīso dātabbo.

『『Sakaṃ bhāgaṃ dātu』』nti idaṃ vuttanti sambandho. Kiṃ sandhāya vuttanti āha 『『bhaṇḍāgārato…pe… sandhāyā』』ti. Pahatāyāti paharitabbāya, pahanitabbāya vā. Tasmāti yasmā sandhāya vuttaṃ, tasmā. Anīhaṭesūti bhaṇḍāgārato anīharitesu. Imassa bhikkhunoti uttaritukāmassa imassa bhikkhuno. Tulāyāti mānena.

以下是巴利文的直譯： "這"即衣。"緊密"即連續。"稀薄"即稀疏。在此，"揀選"顯示以布料尺寸揀選。"稱量"顯示以價值稱量。"評估優劣"即評估顏色、無色、小尺寸和大尺寸。意即某些衣服價值低，某些價值高。"十十價值"即以十個十個迦哈波納為價值。"哪個"即衣，"系"即以九價值與一價值系，八價值與二價值系。"在同等分配"即在同等尺寸分配處置，以此顯示"色"詞在此為尺寸義。"十十比丘"此為舉例說明，以其他方式也能計算。"布袋"即與衣布袋相關的包袱。"簽"即木簽。 "自主"即自己作自己的主人。"他人的行為規則"為語義關聯。"半份"即比丘獲得份額的一半。"但哪些"即沙彌。"等份"即與比丘份額相等的份額。"這"即"半分配"之語，已說為語義關聯。"正是等量"即比丘和沙彌正是等量。"在此產生雨季居"即在此住處以產生為基礎的雨季居。"增長工作"即增長工作，即"以多少律法所允許的手工勞動，住處不會缺乏，做多少"為意。"這"即做增長工作取。"是"即真實。"在此"即在取雨季居中。"所有"即所有無缺的比丘和沙彌。"倉庫衣也"即在倉庫放置的非時衣。以"也"字期待雨季居。"沙彌做喧鬧"為語義關聯。"未取走"即未被取走。"色彩上衣"即色彩外表。"這"即因喧鬧做等份分配，已說為語義關聯。"哪些"即沙彌。"失誤做"即在應做時不做，在隨意時刻做。"他們"即沙彌。"應給等分配"即僅以"將做"之諾言，應給等分配。 "給予自己份額"為語義關聯。為何說？說"從倉庫"等為所指。"為擊打"即應擊打，或應打擊。"因此"即因為所指。"在未取出處"即在倉庫未取出處。"此比丘"即希望超越的此比丘。"以秤"即以尺度。

Tesūti sāṭakesu, eko sāṭakoti yojanā. Sabbesu pātitesūti sambandho. Ettakenāti dvādasagghanakena. Taṃ sutvāti bhikkhūnaṃ taṃ vacanaṃ sutvā. Sabbatthāti sabbasmiṃ saṅghagaṇasantake. Anuppadānena khipiyati pakkhipiyatīti anukkhepanti dassento āha 『『anukkhepaṃ nāmā』』tiādi. Yattakaṃ agghanti sambandho. Tattakena agghena agghanaketi yojanā. Vikallakāti vikalassa bhāvo vikallaṃ, cīvarapuggalānaṃ apahonakabhāvo, tadeva vikallakā. 『『Tatthā』』ti pāṭhaseso, tesu dvīsu vikallakesūti attho. Atthīti saṃvijjanti, nipātoyaṃ. Chindantehi ca dātabbānīti sambandho. Dātabbānīti ca chinditabbāni. Dāsaddo hi avakhaṇḍanattho. Dātunti avakhaṇḍituṃ. Evantiādi nigamanaṃ. Etthāti etesu vikallakesu. Tanti cīvaraṃ . Athāti tositato paraṃ. Tatthāti ekassa bhikkhuno koṭṭhāse. Sāmaṇakanti samaṇassa anurūpaṃ. Yoti bhikkhu. Tenāti parikkhārena. Idampīti aññaṃ sāmaṇakassa parikkhārassa ṭhapanampi. Pisaddena purimaṃ vatthachindanamapekkhati.

Vagganti samūhaṃ. Aṭṭha vā nava vā bhikkhū hontīti yojanā. Tesanti aṭṭhannaṃ vā navannaṃ vā. Evantiādi nigamanaṃ. Ayaṃ apahonakabhāvoti yojanā. Puna cīvarasseva vikallakabhāvaṃ dassento āha 『『athavā』』tiādi. Ettha purimanaye cīvarassa ca puggalassa ca vikallakaṃ hoti, pacchime cīvarassevāti ayametesaṃ viseso.

1. Cīvararajanakathā

344.Gihiparibhuttaṃ panāti gihinā paribhuttaṃ vatthaṃ pana, kiñci phalanti sambandho.

Sītudakāti sītaṃ udakaṃ. Liṅgavipallāso hi ayaṃ. Uttarāḷumpanti ettha uttara uḷumpanti padacchedaṃ katvā akārato ukārassa lopaṃ katvā, pubbasarassa ca dīghaṃ katvā 『『uttarāḷumpa』』nti vuccati. Uttarāḷūti uttaraudakaṃ. Uḷusaddo hi udakavācako, taṃ pāti rakkhatīti uttarāḷumpaṃ. Tassa sarūpaṃ dassento āha 『『vaṭṭādhāraka』』nti. Rajananti rajanachalliṃ. Hīti phalajotako. Rajananti rajanudakaṃ. Hīti vitthāro. Thevoti rajanabindu. Na visaratīti na paggharati. Rajanāḷuṅkanti etthāpi purimanayeneva padasiddhi veditabbā. Rajanauḷuṅkanti rajanasaṅkhātassa udakassa gahaṇatthāya kariyatīti rajanauḷuṅkaṃ. Daṇḍakena niyuttaṃ thālakaṃ daṇḍakathālakanti dassento āha 『『tameva sadaṇḍaka』』nti. Rajanakuṇḍanti rajanapakkhipanaṃ mahāghaṭaṃ. Aññatrāti aññaṃ ṭhānaṃ. Patthinnasaddo thaddhapariyāyoti āha 『『thaddha』』nti. Dantakāsāvānīti ettha dantasaddena tassa vaṇṇo gahetabbo, so etesamatthīti dantāni, dantāni ca tāni kāsāvāni ceti dantakāsāvāni, tamatthaṃ dassento āha 『『dantavaṇṇānī』』ti. Dantavaṇṇāni kāsāvāni dhārentīti sambandho.

1. Chinnakacīvarānujānanakathā

我來翻譯這段巴利文： "那些"即衣服中，一件衣服為語義關聯。"在所有放下"為語義關聯。"以此"即以十二價值。"聽到它"即聽到比丘們的那話。"在一切"即在所有僧團群體所有物。顯示"跟投因投入稱為跟投"，說"名為跟投"等。"多少價值"為語義關聯。"以那麼多價值值"為語義關聯。"缺乏"即缺乏的狀態為缺乏，衣服人的不足狀態，正是它為缺乏。"在那裡"為補足讀法，即在那兩個缺乏中為意。"有"即存在，此為不變詞。"由切斷者應給予"為語義關聯。"應給予"即應切斷。因為給予詞有破壞義。"給予"即破壞。"如此"等為結論。"在此"即在這些缺乏中。"它"即衣。"然後"即從滿意之後。"在那裡"即在一比丘的部分中。"沙門的"即適合沙門的。"誰"即比丘。"以它"即以用具。"這也"即另一個沙門用具的放置也。以"也"字指向前面的布料切割。 "組"即群體。"八或九比丘存在"為語義關聯。"那些"即八或九。"如此"等為結論。"這不足狀態"為語義關聯。再次顯示衣的缺乏狀態，說"或者"等。在此前方式衣和人都有缺乏，後者只有衣，這是它們的區別。 染衣說話 344. "但在家人使用"即但在家人使用的布，某些果實為語義關聯。 "冷水"即冷的水。因為這是性的轉變。"上船"中，分解為"上"和"船"兩詞，從a音消失u音，前音長化稱為"上船"。"上浮"即上層水。因為uḷu詞表示水，它守護那個即上船。顯示它的形態，說"圓托"。"染料"即染料皮。"是"為表果。"染料"即染料水。"是"即詳細。"滴"即染料滴。"不流散"即不流下。"染液勺"中，也應如前方式了知詞的成立。"染勺"即為取稱為染料的水而作即染勺。顯示"有柄碗即有柄的碗"，說"正是它有柄"。"染缸"即放染料的大瓶。"在他處"即在其他處。patthinna詞為堅硬同義，說"堅硬"。"牙黃衣"中，以牙詞應取它的顏色，它們有那個即牙色，牙色和那些黃衣即牙色黃衣，顯示此義，說"牙色"。"穿牙色黃衣"為語義關聯。 允許切割衣說話

345.Dīghamariyādabaddhanti dīghena mariyādena baddhaṃ. Catukkasaṇṭhānanti catunnaṃ maggānaṃ samodhānasaṇṭhānaṃ. Ussahasi tvanti ettha upubbo sahadhātu samatthatthoti āha 『『sakkosi tva』』nti. Papubbo pana abhibhavanattho hoti 『『pasahatī』』tiādīsu. Yo nāmāti yo ānando ājānissati nāma, so ānando paṇḍitoti yojanā. 『『Kusī』』ti etaṃ nāmaṃ adhivacananti yojanā. Anuvātādīnanti ādisaddena paribhaṇḍādīni saṅgaṇhāti. 『『Aḍḍhakusī』』ti etanti yojanā.

Gīveyyakanti ettha gīvāyaṃ suttasaṃsibbitaṃ gīveyyakanti vacanatthaṃ dassento āha 『『gīvāveṭhanaṭṭhāne』』tiādi. 『『Āgantukapaṭṭa』』nti iminā eyyakapaccayassa sarūpaṃ dasseti. Eseva nayo jaṅgheyyakanti etthāpi. Etaṃ nāmanti 『『gīveyyakaṃ, jaṅgheyyaka』』nti etaṃ nāmaṃ. Itīti evaṃ. Etanti 『『anuvivaṭṭa』』ntiādi etaṃ. 『『Anuvivaṭṭa』』nti etaṃ nāmanti yojanā. Vivaṭṭassāti majjhimakhaṇḍakassa. Bāhantanti ettha bāhāya upari ṭhapitā antā bāhantāti vacanatthaṃ dassento āha 『『bāhāyā』』tiādi. Tesanti ubhinnamantānaṃ. Etanti 『『bāhanta』』nti etaṃ.

1. Ticīvarānujānanakathā

2. 『『Ukkhittabhaṇḍikabhāvaṃ āpādite』』ti iminā ubbhaṇḍiteti ettha ukkhittaṃ bhaṇḍaṃ ubbhaṇḍaṃ, ubbhaṇḍabhāvaṃ itā āpāditāti ubbhaṇḍitāti vacanatthaṃ dasseti. Te ubbhaṇḍite bhikkhū addasāti yojanā. Bhisisaṅkhepenāti bhisiyaṃ pakkhepena, pavesenāti attho, bhisiākārenāti vuttaṃ hoti. Tatthāti dakkhiṇāgiriṃ. Gacchantā te bhikkhūti yojanā. 『『Aṭṭhapamāṇāsū』』ti iminā antaraṭṭhakāsūti ettha kapaccayo pamāṇatthe hotīti dasseti, kesuci potthakesu pamāṇasaddo na dissati, gaḷitoti daṭṭhabbo. Rattīsūti sambandho. Bhagavantanti ettha sampadānatthe upayogavacananti āha 『『bhagavato』』ti. Sītālukāti ettha sītaṃ pakati etesanti sītāluno , teyeva sītālukāti vacanatthaṃ dassento āha 『『sītapakatikā』』ti . Ye kulaputtā pakatiyāva sītena kilamanti, te sītālukā nāmāti yojanā. Ekacciyanti ettha ekaccasaddo ekapariyāyoti āha 『『ekaṃ paṭṭa』』nti. Iminā ekoyeva ekaccoti katvā sakatthe accapaccayoti dasseti. 『『Paṭṭa』』nti iminā ekaccena niyuttaṃ ekacciyanti vacanatthaṃ katvā niyuttatthe pavattassa iyapaccayassa sarūpaṃ dasseti. Itīti evaṃ. Bhagavā anujānātīti sambandho. Itareti saṅghāṭito itare uttarāsaṅgaantaravāsake.

3. Atirekacīvarādikathā

348.Acchupeyyanti ettha acchi vuccati nettamaṇḍalaṃ, taṃ viyāti acchi chiddo, tasmiṃ upagantabbaṃ upanetabbanti acchupeyyaṃ. 『『Laggāpeyya』』nti iminā adhippāyatthaṃ dasseti. Etthāti paṃsukūle. Sabbamidanti 『『diguṇaṃ saṅghāṭi』』ntiādikaṃ sabbaṃ idaṃ vacanaṃ. Uddharitvāti apanetvā. Saṃsibbitanti aññamaññaṃ sambandhitvā sibbitaṃ.

351.Sovaggikanti ettha sundarāni aggāni rūpādīni etthāti saggo, pubbapade ukārassa lopo, ukārassa uvādese 『『suvaggo』』ti sijjhati. Suvaggappattahetukaṃ sovaggikaṃ, dānaṃ, tamatthaṃ dassento āha 『『saggappattahetuka』』nti. 『『Apanetī』』ti iminā nudadhātuyā apanayanatthaṃ dasseti. Anāmayāti ettha āmayasaddo rogapariyāyoti āha 『『arogā』』ti. Natthi āmayo etissāti anāmayā.

353.Jhānalābhinoti jhānalābhīnaṃ puthujjanānaṃ kāmacchandanīvaraṇassa vikkhambhanattā vuttaṃ.

我來翻譯這段巴利文： 345. "以長界限系"即以長的界限系。"四交叉形狀"即四條路交匯處的形狀。"你能"中，上字首saha動詞為能力義，說"你能"。但pa字首為克服義，如在"克服"等。"那個名"即那位阿難必定會知道，那阿難是智者為語義關聯。"邊"即此名為代稱為語義關聯。"邊緣等"以"等"字包括周邊等。"半邊"即此為語義關聯。 "頸部"中，顯示在頸部縫線為頸部的詞義，說"在頸部包纏處"等。以"來客布"顯示eyyaka後綴的形態。這方法在"脛部"中也一樣。"此名"即"頸部、脛部"此名。"如此"即如此。"這"即"隨展"等這。"隨展"即此名為語義關聯。"展"即中間塊。"臂末"中，顯示臂上放置的末端為臂末的詞義，說"臂"等。"那些"即兩末端。"這"即"臂末"這。 三衣允許說話 346. 以"使成提起包袱狀態"顯示"包袱"中，提起物品為包袱，使成包袱狀態而去為包袱者的詞義。"他看見那些包袱比丘"為語義關聯。"以墊子方式"即以進入墊子，為入為意，即說以墊子形態。"在那裡"即南山（Dakkhiṇagiri）。"那些比丘去"為語義關聯。以"八量"顯示"在八間"中ka後綴為量義，在某些書中不見量詞，應視為缺落。"夜"為語義關聯。"世尊"中，顯示與格義為對格語，說"為世尊"。"寒冷"中，顯示冷為本性為寒者，正是他們為寒冷者的詞義，說"冷本性"。"哪些善男子本就為冷所困，他們名為寒冷者"為語義關聯。"某一"中，"某"詞為"一"的同義，說"一塊"。以此顯示"一"即"某"，在自義中有acc後綴。以"塊"顯示與某相關為某一的詞義，顯示用於相關義的iya後綴的形態。"如此"即如此。"世尊允許"為語義關聯。"其他"即從僧伽梨以外的上衣內衣。 多餘衣等說話 348. "可見"中，眼稱為眼輪，如它即眼孔，在其中可去可帶即可見。以"使粘"顯示意圖義。"在此"即糞掃衣。"所有這"即"雙重僧伽梨"等所有這言說。"除去"即拿開。"縫合"即互相連結縫製。 351. "天界"中，善妙的頂點色等在此即天界，前詞u音脫落，u音變為uv，成為"善天"。善天得到因即天界的，佈施，顯示此義，說"天界得到因"。以"移除"顯示nud動詞的移除義。"無病"中，病詞為疾病同義，說"無疾"。無病於此即無病。 353. "得禪那者"為得禪那凡夫壓制欲貪蓋而說。

1. Samodhānavasena dassiyitthāti sandiṭṭho. Samodhānavasena bhajiyitthāti sambhatto. Abhimukhaṃ lapitthāti ālapito. Imehīti imehi dvīhi.

2. Pacchimavikappanupagacīvarādikathā

359.Katapaṃsukūloti kato paṃsukūlo. Iminā 『『paṃsukūlato』』ti padassa visesanaparapadattaṃ dasseti. Aggaḷāropanenāti aggaḷassa āropanena. 『『Suttenevā』』ti ettha evasaddena pilotikaṃ nivatteti. Añchitvā añchitvāti ākaḍḍhitvā ākaḍḍhitvā. Abhidhātu hi ākaḍḍhanattho. 『『Saṅghāṭikoṇo dīgho』』ti iminā vikaṇṇoti ettha visamo kaṇṇo vikaṇṇoti katvā kaṇṇasaddassa koṇatthaṃ dasseti. Tatoti gaḷanato. Lujjantīti valiṃ gaṇhanti. Aṭṭhapadakanti padassa aṭṭhapadena sibbitaṃ aṭṭhapadakanti vacanatthaṃ dassento āha 『『aṭṭhapadakacchinnena pattamukhaṃ sibbitu』』nti. Tattha aṭṭhapadakacchinnena pattamukhaṃ sibbitunti aṭṭhapadalikhanena tattha tattha gabbhaṃ dassetvā pattamukhaṃ sibbituṃ. 『『Aṭṭhapadakacchannenā』』tipi pāṭho, aṭṭhaphalakākārenāti attho.

1. 『『Āgantukapattampi dātu』』nti iminā anvādikanti padassa anupacchā āgantukabhāvena dīyatīti anvādikanti vacanatthaṃ dasseti. Catutthakkharenapi pāṭho, anupacchā āgantukabhāvena dhīyati ṭhapīyatīti anvādhikanti kātabbo. Idaṃ panāti anvādhikaṃ pana.

361.Sesañātīnanti mātāpitūhi sesañātīnaṃ. Vinipātetiyevāti vinassanto nipātetiyeva.

1. 『『Vassiko』』ti saṅketīyati gaṇhīyatīti vassikasaṅketanti vutte cattāro māsāti āha 『『cattāro māse』』ti. Hīti saccaṃ, yasmā vā. Āraññakassa bhikkhunoti sambandho. Tenāti āraññakena bhikkhunā.

2. Saṅghikacīvaruppādakathā

我來翻譯這段巴利文： 356. "以綜合方式顯示"即直接見到。"以綜合方式分享"即共享。"向前說話"即被招呼。"以這些"即以這兩個。 後續適宜衣等說話 359. "已作糞掃衣"即已作的糞掃衣。以此顯示"從糞掃衣"詞的特殊后詞性。"以補片安置"即以補片的安置。"僅以線"中，以"僅"字排除碎布。"拉拉"即牽引牽引。因為abhi動詞為牽引義。以"僧伽梨角長"顯示"不齊角"中，不齊的角為不齊角，而使角詞為角義。"從那裡"即從滑落。"損壞"即產生褶皺。顯示"八格"即以八格縫製為八格的詞義，說"以八格切割縫製缽口"。其中"以八格切割縫製缽口"即以八格劃線在那裡那裡顯示胎，縫製缽口。也讀作"以八格覆蓋"，即以八塊形態為意。 360. 以"給來客缽也"顯示"隨後"詞的隨後來客狀態而給予為隨後的詞義。也有四音讀法，隨後來客狀態而放置為隨後應作。"但這"即但隨後。 361. "其餘親屬"即除父母外的其餘親屬。"正在毀滅"即正在毀壞墮落。 362. "雨期"被標識、被取為雨期標識，說是四個月，說"四個月"。"是"即真實，或因為。"林居比丘"為語義關聯。"以他"即以林居比丘。 僧團衣生起說話

363.Aññatthāti dinnaṭṭhānato aññattha. Haṭānipi cīvarāni tuyheva santakānīti yojanā. Tesanti cīvarānaṃ. Aññoti ekakavassāvāsikato añño. Pañcamāse taṃ sabbaṃ tasseva bhikkhuno hotīti sambandho. Yanti cīvaraṃ, taṃ sabbaṃ cīvaranti sambandho. Yampīti cīvarampi. Soti bhikkhu, gaṇhātīti sambandho. Vassāvāsatthāyāti vassaṃ āvāsassa bhikkhuno atthāya. Ṭhapitaupanikkhepatoti veyyāvaccakarehi vaḍḍhiṃ payojetvā ṭhapitaupanikkhepato. Tatruppādatoti tasmiṃ vihāre uppādato nāḷikeraārāmādito. Idanti vakkhamānaṃ. Etthāti 『『tasseva tāni cīvarāni yāva kathinassa ubbhārāyā』』ti vacane. Yanti cīvaraṃ. Pana saddo visesatthajotako. Idanti padālaṅkāramattaṃ. Idhāti imasmiṃ vihāre. Abhilāpamattantipi vadanti. Anatthatakathinassāpīti pisaddo pageva atthatakathinassāti dasseti . Pañcamāseti accantasaṃyogatthe upayogavacanaṃ. Tatoti pañcamāsato. Atītavasse vassaṃvutthasaṅghassa idaṃ vassāvāsikaṃ deti kiṃ? Udāhu anāgatavasseti yojanā. Piṭṭhisamayeti gimhānaṃ paṭhamadivasato paṭṭhāya yāva assayujapuṇṇamī, tāva piṭṭhisamaye.

Vassānatoti vassānamāsato. Etthāti etesu cīvaresu. Keci bhikkhūti sambandho. Tamatthanti tassa saṅghikacīvarassa kāraṇaṃ. Tatthevāti gataṭṭhāne eva. Esāti saṅghikacīvarahārako bhikkhu. Tatrāti vihārādīsu. Nanti cīvarahārakaṃ bhikkhuṃ.

Vattaṃ vitthāretvā dassento āha 『『tena hī』』tiādi. Tena bhikkhunā bhājetabbānīti sambandho. Tassevāti adhiṭṭhahantasseva.

Ekekaṃ bhāganti sambandho. Ettha ṭhāne ahameva asmīti yojanā. Duggahitāni hontīti saṅghikāneva hontīti adhippāyo. Mayhamevimāni cīvarānīti issaravasena gahaṇe duggahitāni. Mayhetāni pāpuṇantīti anissaravasena gahaṇe suggahitānīti viseso.

Pātite kuseti ettha tapaccayassa paccuppannakālikabhāvaṃ dassento āha 『『ekakoṭṭhāse』』tiādi. Gahitamevāti ekakoṭṭhāse pātitassa kusadaṇḍassa vasena 『『imassida』』nti ekakoṭṭhāse vidite sabbesaṃ viditattā gahitamevāti adhippāyo.

Itovāti sacīvarabhattatova. Visuṃ sajjiyamāneti cīvare ca bhatte ca visuṃ sajjiyamāne.

Yathā purimesu dvīsu vatthūsu 『『adaṃsū』』ti vuttaṃ, tathā avatvā kasmā idha 『『dentī』』ti vuttanti āha 『『saṇikaṃ saṇikaṃ dentiyevā』』ti. Saṇikaṃ saṇikaṃ dente dānakiriyāya anupacchinnattā 『『dentī』』ti paccuppannavasena vuttanti adhippāyo. Pacchinnadānattāti pacchinnadānakiriyabhāvato. Idaṃ pana vatthu uppannanti sambandho. Ime ca therāti nilavāsiādayo vinayadharapāmokkhā ime ca therā.

1. Upanandasakyaputtavatthukathā

我來翻譯這段巴利文： 363. "在其他處"即在給予處之外的其他處。"即使被帶走的衣也是你的所有"為語義關聯。"那些"即衣。"其他"即從獨一雨安居之外的其他。"在五個月中那所有都是那比丘的"為語義關聯。"哪個"即衣，"那所有衣"為語義關聯。"哪個也"即衣也。"他"即比丘，"取"為語義關聯。"為雨安居"即為雨季住處的比丘。"從放置寄存"即從執事人運用利息放置的寄存。"從此處生起"即從那住處生起的椰子園等。"這"即將說的。"在此"即在"那些衣直到迦絺那衣舉起"的言說中。"哪個"即衣。但為表特殊義。"這"即僅為詞的裝飾。"在此"即在此住處。也說"僅為說法"。"未展迦絺那衣也"，"也"字顯示何況已展迦絺那衣。"五個月"為完全結合義的對格。"從那裡"即從五個月。"給過去雨季已住雨安居的僧團這雨季居物嗎？還是未來雨季"為語義關聯。"在背時"即從夏天第一天開始直到秋月滿月，在背時。 "從雨季"即從雨季月。"在此"即在這些衣中。"某些比丘"為語義關聯。"那義"即那僧團衣的原因。"正在那裡"即正在去處。"這"即帶僧團衣的比丘。"在那裡"即在住處等。"他"即帶衣比丘。 顯示詳述規則，說"因此"等。"應由那比丘分配"為語義關聯。"正是他的"即正是確立者的。 "每一份"為語義關聯。"在此處我正是"為語義關聯。"成為惡取"即成為僧團的為意圖。"這些衣正是我的"以主權方式取為惡取。"這些歸我"以非主權方式取為善取為區別。 "在放下籤"中，顯示ta後綴的現在時性，說"在一份"等。"正是已取"即依據在一份放下的簽杖，"這個給這個"在一份明瞭時因為全部都明瞭，意為正是已取。 "從這"即從有衣食。"在分別準備"即在衣和食分別準備時。 為何如前兩個事例說"給予"，而這裡不如此說而說"給予"？說"正在慢慢給予"。因為在慢慢給予時施予行為未斷，所以以現在方式說"給予"為意圖。"斷施予"即從斷施予行為。"但這事例生起"為語義關聯。"這些長老"即住在尼拉等持律為首的這些長老。 優波難陀釋子事例說話

364.Etthāti upanandavatthumhi. Tassāti upanandassa. Gāmakāvāsinoti gāmake āvāsino. Ayanti upanando. Mukharoti mukhaṃ kharaṃ etassāti mukharo khakāralopo, atha vā mukhaṃ etassatthīti mukharo mantutthe pavatto rapaccayo nindatthavācako. Lahukāpattīti dukkaṭāpatti. Tassevāti gahitabhikkhusseva. Dhuranikkhepe satīti yojanā.

Ekassa puggalassatthāya adhippiyate icchiyateti ekādhippāyo, ekapuggalapaṭivīso, tenāha 『『ekapuggalapaṭivīsamevā』』ti. Yathā yathāti yena yenākārena. Yoti paṭivīso. 『『Tathā tathā』』ti ajjhāharitabbo. Tatthāti 『『idha panā』』tiādivacane. Ekekasmiṃ āvāseti sambandho. Vāsaddo aññepi dvīhadvīhādivāre saṅgaṇhāti. Yanti paṭivīsaṃ. Eko puggaloti eko niccāvāso puggalo. Evanti upaḍḍhe diyyamāne. Yattha vā panāti ettha yasaddassa visayaṃ dassetuṃ vuttaṃ 『『evaṃ purimasmi』』nti. Purimasmiṃ āvāseti sambandho . Tatoti ettha tasaddassa visayaṃ dassento āha 『『bahutaraṃ vasitavihārato』』ti. Idañcāti 『『amutra upaḍḍho cīvarapaṭivīso dātabbo』』ti vacanañca. Ekasīmavihārehīti ekissaṃ upacārasīmāyaṃ ṭhitehi vihārehi. Nānāsīmavihāreti nānāupacārasīmāyaṃ ṭhite vihāre. Senāsanaggāhoti purimaupacārasīmāyaṃ senāsanaggāho. Tatthāti passambhanavihāre. Sesanti cīvarato sesaṃ. Sabbatthāti sabbesu vihāresu. Antosīmagatassāti antoupacārasīmāyaṃ gatassa, bhikkhunoti sambandho. Cīvaraṃ senāsanaggāhasseva pāpuṇāti, sesaṃ pana āmisabhesajjādisabbaṃ aññavihārato āgantvā antosīmagatassa pāpuṇātīti adhippāyo.

1. Gilānavatthukathā

365.Mañcake nipātesunti ettha mañcake nipātanaṃ nāma mañcake nipajjāpananti āha 『『mañcake nipajjāpesu』』nti. Muttakarīsakiliṭṭhanti muttakarīsehi kiliṭṭhaṃ. Yoti yo koci. Manti mama. Tamatthaṃ dassento āha 『『ovādānusāsanīkaraṇenā』』ti. Mama ovādassa ca anusāsaniyā ca karaṇenāti attho. Etthāti 『『yo bhikkhave maṃ upaṭṭhaheyyā』』tiādipāṭhe. Suttassa neyyatthattā agahetabbatthaṃ dassento āha 『『bhagavato cā』』tiādi. Yassāti gilānassa. Upajjhāyādayoti ettha ādisaddena ācariyasaddhivihārikaantevāsikasamānupajjhāyakasamānācariyakasaṅkhāte pañca jane saṅgaṇhāti. Ekacāriko vā hotīti sambandho. Saṅghattheropīti pisaddo pageva aññesanti dasseti.

366.Abhikkamantaṃ vāti ettha abhimukhaṃ kamatīti abhikkamantoti vutte vaḍḍhanatthoti āha 『『vaḍḍhantaṃ vā』』ti. Ābādhaṃ nāvikarotīti sambandho. Iminā antapaccayassa sarūpaṃ dasseti. Idaṃ nāma bhojananti sambandho. Saṃvidhātunti ettha saṃvipubbo dhādhātu karadhātvattho, karadhātu ca sabbadhātvattho, tasmā vuttaṃ 『『bhesajjaṃ yojetu』』nti . Assāti gilānupaṭṭhākassa. Antarasaddassa majjhatthādayo paṭikkhipanto āha 『『kāraṇaṃ vuccatī』』ti.

1. Matasantakakathā

367.Kālaṅkateti ettha karaṇaṃ katanti dassento āha 『『kālakiriyāyā』』ti. Apaloketvāti 『『itthannāmo bhante bhikkhu kālaṅkato, tassa ticīvarañca pattañca gilānupaṭṭhākānaṃ dātuṃ saṅghaṃ apalokemī』』ti apaloketvā.

我來 譯這段巴利文： 364. "在此"即在優波難陀事例中。"他的"即優波難陀的。"住村者"即住在村中者。"這"即優波難陀。"粗語"即他的口粗暴為粗語，kha音脫落，或有口為粗語，在有義中生起ra後綴表示貶義。"輕犯"即突吉羅罪。"正是他的"即正是所取比丘的。"在放棄責任時"為語義關聯。 "一人目的"即為一個人目的被意欲、被希望為一目的，一人份，因此說"正是一人份"。"如何如何"即以何何方式。"哪個"即份。應補充"如此如此"。"在那裡"即在"但在此"等言說中。"在每一住處"為語義關聯。或字包括其他兩兩等情況。"哪個"即份。"一個人"即一個常住人。"如此"即在給予一半時。"但在哪裡"中，為顯示ya字的範圍說"如此在前"。"在前住處"為語義關聯。"從那裡"中，顯示ta字的範圍，說"從多住住處"。"這"即"在彼處應給予一半衣份"的言說。"同界住處"即在一個近行界中的住處。"異界住處"即在不同近行界中的住處。"住處取"即在前近行界中的住處取。"在那裡"即在解除住處。"其餘"即從衣的其餘。"在一切"即在所有住處。"入界內者"即入近行界內者，"比丘"為語義關聯。衣歸住處取者所得，但其餘施物藥等一切歸從其他住處來入界內者所得為意。 病者事例說話 365. "使倒在床上"中，使倒在床上即使躺在床上，說"使躺在床上"。"為大小便污染"即被大小便污染。"誰"即任何人。"我"即我的。顯示此義，說"以教誡教導做"。即以做我的教誡和教導為意。"在此"即在"諸比丘，誰侍奉我"等經文中。顯示因為經文是需解釋義而不應取的義，說"對世尊"等。"誰的"即病者的。"依止師等"中，以"等"字包括和依止師、和阿阇梨、依止弟子、學生、共依止、共阿阇梨等五人。"或成為獨行者"為語義關聯。"僧團上座也"，"也"字顯示何況其他。 366. "增長或"中，向前行即增長，說為增長義，說"增長或"。"使病不增長"為語義關聯。以此顯示ant後綴的形態。"這名食物"為語義關聯。"安排"中，sam和vi字首的dhā動詞為kara動詞義，kara動詞為一切動詞義，因此說"配合藥"。"他的"即病人侍者的。否定"間隔"詞的中間等義，說"稱為原因"。 亡者所有說話 367. "去世"中，顯示做了行為，說"作死"。"告知"即"尊者們，某某比丘去世了，我告知僧團將他的三衣和缽給予病人侍者"而告知。

369.Gilānupaṭṭhākalābheti gilānupaṭṭhākānaṃ labhitabbe.

Sabbepi bhikkhūti sambandho. Tatthāti tasmiṃ kālaṅkate. Kiṃ vadanti? 『『Sabbepi…pe… sāmino』』ti vadantīti yojanā. Dvīsu vādesu pacchimavādo aṭṭhakathācariyena ruccatīti vadanti. Yanti yaṃ vatthu. 『『Yaṃ atthi, taṃ dātabba』』nti vuttamevatthaṃ āvikaronto āha 『『aññasmiṃ…pe… dātabba』』nti. Tanti parikkhāraṃ.

Samakoti samaṃ pamāṇametassa bhāgassāti samako. Saṃvidahanamattamevāti idañcidañca karohīti sajjanamattameva. Jeṭṭhakabhāgoti diguṇabhāgo.

Yo panāti bhikkhu pana. Etthāti bahūsu bhikkhūsu. Yenāti yena kenaci, dinnaṃ paṭiyāditanti sambandho. Ekadivasampīti pisaddo pageva dvīhādiketi dasseti. Sopīti pisaddo na kevalaṃ bahudivasaṃ upaṭṭhākoyeva, atha kho sopīti dasseti. Samīpanti gilānassa santikaṃ. Āgacchatīti samīpamāgacchati.

Paccāsīsāyāti bhāgassa paccāsīsāya. 『『Puna āgantvā jaggissāmī』』ti iminā 『『puna āgantvā na jaggissāmī』』ti gacchantassa na dātabbanti dasseti. Dhuraṃ nikkhipitvāti upaṭṭhahane dhuraṃ nikkhipitvā.

Mātugāmopi hotūti yojanā. Tassa bhikkhunoti kālaṅkatassa tassa bhikkhuno. Sacepi sahassaṃ agghati, gilānupaṭṭhākānaṃyeva dātabbanti yojanā. Aññanti pattacīvarato aññaṃ. Teti gilānupaṭṭhākā. Avasesanti pattacīvarato avasesaṃ. Tatoti bahukamahagghato. Ticīvaraparikkhāroti tiṇṇaṃ cīvarānaṃ parivāro. Sabbañcetanti sabbameva etaṃ parikkhāraṃ. Labhatīti gilānupaṭṭhāko labhati.

Soti kālaṅkato. Kassacīti gahaṭṭhassa vā pabbajitassa vā. Tassevāti dinnagāhakasseva. Ruciyā evāti kāmā eva. Tattha tattha saṅghassevāti tasmiṃ tasmiṃ vihāre ṭhitassa saṅghasseva. Idaṃ vihāre ṭhapitaparikkhāre sandhāya vuttaṃ. Sace gāme vā araññe vā ṭhapitā honti, sakalova saṅgho issaro. Kasmā? Saṅghasseva dāyajjabhāvato. Bahūnampīti tīhi paṭṭhāya bahūnampi. Īdisavacanaṃ upanidhāya sāsanepi eko dve bahūti tīṇi vacanāni atthe dissanti, sadde pana dvivacanabahuvacanānaṃ visesābhāvato dvivacanaṃ natthīti daṭṭhabbaṃ. Adinnamevāti attanoyeva asantakattā, aññesampi sādhāraṇattā ca adinnameva. Sace sabbe matā anumatiyā denti, sudinnameva. Tanti santakaṃ. Tesūti tesu sabbesu.

1. Kusacīrādipaṭikkhepakathā

2. 『『Akkanāḷamaya』』nti iminā akkanāḷena nibbattaṃ akkanāḷanti vacanatthaṃ dasseti. Makacimayoti ettha makacisaddena potthakasaddassa ganthādayo atthe nivatteti. Mayasaddena purimanayeneva nibbattataddhitaṃ dasseti. Sesānīti akkanāḷapotthakehi sesāni kusacīrādīni. Tesūti kusacīrādīsu.

我來翻譯這段巴利文： 369. "病人侍者獲得"即病人侍者應得。 "所有比丘"為語義關聯。"在那裡"即在那去世者中。說什麼？說"所有……主人"為語義關聯。說在兩種說法中，后一種說法為註釋師所喜悅。"哪個"即哪個事例。為顯示"有什麼，就應給予"的義理，說"在另一處……應給予"。"那"即資具。 "均等"即此份的均等尺度為均等。"僅僅安排"即僅僅做此做彼。"長老份"即雙倍份。 "但哪個"即比丘但。"在此"即在多比丘中。"誰"即任何人，"給予被準備"為語義關聯。"即使一日"，"也"字顯示何況兩日等。"他也"，"也"字顯示不僅多日侍者，也表示他。"臨近"即靠近病者。"來"即臨近來。 "希望回報"即對份的希望回報。因為"再來我將照料"，顯示"再來我將不照料"的人不應給予。"放棄責任"即放棄侍奉責任。 "女人也可"為語義關聯。"對那比丘"即對那去世的比丘。"即使值千"，應給予病人侍者為語義關聯。"其他"即從缽衣之外的其他。"他們"即病人侍者。"其餘"即從缽衣之外的其餘。"從那裡"即從多價值。"三衣資具"即三衣的附屬物。"所有這"即所有這資具。"獲得"即病人侍者獲得。 "他"即去世者。"某人"即居士或出家人。"正是他的"即正是給予者。"僅以喜悅"即僅以意願。"在僧團處"即在那些住處中站立的僧團處。此言說係指在住處放置的資具。如在村或林中放置，全體僧團為主人。為何？因為僧團的繼承性。"即使多人"即從三人開始的多人。在教法中，一個二個多個三個言說在義理中可見，但在語詞上二數和多數沒有區別，應知二數不存在。"未給予"即因非自己所有，因對他人共同性也未給予。如果所有人以默許給予，則善給予。"那"即所有物。"在他們"即在所有這些中。 草墊等拒絕說話 371. "以蘆葦草制"中，顯示以蘆葦草產生為蘆葦草的言說義。"以樹皮製"中，以樹皮詞否定書籍詞等義。以may詞顯示以先前方式產生的派生詞。"其餘"即蘆葦草書籍之外的草墊等。"在他們"即在

372.Tipaṭṭacīvarassa vāti idaṃ dvipaṭṭacīvarassa majjhe dānaṃ sandhāya vuttaṃ. Tesanti sabbanīlakādīnaṃ. Kañcukanti vāraṇaṃ. Tañhi kaciyati kāye bandhiyatīti kañcukoti vuccati. Veṭhanepīti uṇhīsepi. Tañhi yasmā yena sīse veṭhiyati, tasmā veṭhananti vuccati. Rukkhachallimayanti ettha rukkhachallisaddena tirīṭasaddassa vakkalatthaṃ dasseti. Vakkalañhi nivasanānaṃ aṅgapaccaṅgaṃ tirobhāvaṃ paṭicchannabhāvaṃ eti gacchati anenāti vā rukkhaṃ tiropaṭicchannaṃ hutvā eti pavattatīti vā tirīṭanti vuccati. Abhidhāne (abhidhānappadīpikāyaṃ 442 gāthāyaṃ) pana tarīṭanti takāre ikāravirahito pāṭho atthi. Pādapuñjananti pādo pujiyati sodhiyati anenāti pādapuñjanaṃ, tālujo tatiyakkharo.

374.Sante patirūpake gāhaketi ettha patirūpako nāma pakkamantassa bhikkhuno sandiṭṭhasambhatto. Iminā patirūpake gāhake asati adatvā saṅghena bhājite subhājitamevāti dasseti. Satta janāti pakkamantaummattakakhittacittavedanaṭṭā cattāro, ukkhittakā tayoti satta janā.

1. Saṅghe bhinne cīvaruppādakathā

376.Saṅgho bhijjatīti ettha dvikoṭṭhāsavasena bhijjanamevādhippetaṃ, na aññanti āha 『『dve koṭṭhāsā』』ti. Ekasmiṃ pakkhe cīvarāni dentīti yojanā. Dvipakkhaṃ sandhāya 『『sakalassa saṅghassā』』ti vuttaṃ. Etanti cīvaraṃ. Tasseva cīvaranti tassa koṭṭhāsassa cīvarameva. Yatthāti yasmiṃ dese. Dakkhiṇodakaṃ pamāṇanti dakkhiṇodakameva pamāṇaṃ, na deyyadhammo. Tasmā dakkhiṇodakaṃ paṭiggaṇhantā, deyyadhammassa sāmino hontīti adhippāyo. Ubhohipi pakkhehīti yojanā. Parasamuddeti jambudīpe. So hi sīhaḷadīpato samuddassa pārattā parasamuddoti vuccati. Itaro pakkhoti dakkhiṇodakassa ca cīvarassa ca laddhapakkhato itaro aladdho pakkho.

1. Aṭṭhacīvaramātikākathā

我來翻譯這段巴利文： 372. "三層衣"即在兩層衣中間的給予處為所指。"他們"即所有藍等。"背心"即覆蓋物。因為在身體上被綁縛，故稱為背心。"包裹也"即頭巾也。因為以何方式被纏繞在頭上，故稱為包裹。"樹皮製"中，以樹皮詞顯示樹布詞的樹布義。樹布實為遮蔽肢體、覆蓋形體，或通過樹布行走使樹木被遮蔽，或行進，故稱為樹布。在《義釋詞典》中，實有去掉t的"tarīṭa"讀法。"足墊"即足被清潔、被洗滌，為舌根第三字。 374. "在適當接受者中"中，適當接受者即離去比丘的相熟親戚。以此顯示在沒有適當接受者時不給予，由僧團分配則善分配。七人即：離去、狂亂、被投擲、有病的四人，被驅逐的三人。 僧團破裂時衣生起說話 376. "僧團破裂"中，意在以兩部分破裂，非其他，故說"兩部分"。"在一方給予衣"為語義關聯。為指兩方，說"對全體僧團"。"這"即衣。"正是他的衣"即那部分的衣。"在哪裡"即在何處。"南方水為尺度"即僅南方水為尺度，非施與物。因此，接受南方水者，成為施與物的主人為意。"兩方"為語義關聯。"在彼岸海"即在瞻部洲（印度次大陸）。因為從錫蘭島（斯里蘭卡）到海的彼岸，故稱為彼岸海。"另一方"即從南方水和衣得到的一方，另一未得到的一方。 八衣母法說話

1. Idāni āhāti sambandho. Puggalādhiṭṭhānanayenāti 『『sīmāya detī』』ti kattuvācakena kiriyāpadena dāyakapuggalasaṅkhātakattuno adhiṭṭhānavasena vuttattā puggalādhiṭṭhānena nayena. Etthāti etāsu aṭṭhasu mātikāsu. Aṭṭhamā mātikāti yojanā. Tatthāti aṭṭhasu mātikāsu. Sabbatthāti sabbesu 『『katikāya detī』』tiādīsu.

Sīmāya…pe… bhājetabbantiādimhi mātikāniddese pana evaṃ vinicchayo veditabboti yojanā. Sīmāya detīti ettha pannarasa sīmā veditabbāti sambandho.

Tatthāti pannarasasu sīmāsu. Upacārasīmā paricchinnā hotīti sambandho. Ettakaṃ ṭhānanti parikkhepārahaṭṭhānassa ekantena avuttattā ekantena parikkhepārahaṭṭhānaṃ dassento āha 『『apicā』』tiādi. Dhuvasannipātato vā khipitānanti sambandho. 『『Pariyante』』ti padaṃ pubbāparāpekkhaṃ. Tasmā tīsu nissakkapadesu yojetabbaṃ. Sā panāti upacārasīmā pana. Bhikkhūsu vaḍḍhantesu āvāsopi vaḍḍhatīti manasikatvā vuttaṃ 『『bhikkhūsu vaḍḍhantesū』』ti. Sabbesaṃ bhikkhūnanti sambandho. Vuttamevāti sīmakathāyaṃ (mahāva. aṭṭha. 138, 144) vuttameva.

Apica khoti ettha apisaddo pucchatthavācako. Kehi ṭhapitāti hi attho. Rājarājamahāmattā ṭhapentīti sambandho. Lābhasīmāti lābhassa mariyādo. Yanti yo lābho. Etthantareti etasmiṃ gāvutādiantare. Lābhasīmā nāmāti lābhena paricchinnā sīmā nāma. Tatthāti bahūsu janapadesu. Antaradīpā cāti mahādīpato aññadīpā ca, khuddakadīpāti adhippāyo.

Ettheva sīmāyāti khaṇḍasīmāya eva. Tesaṃyevāti khaṇḍasīmagatānaṃyeva. Evatthaphalaṃ dassento āha 『『aññesa』』ntiādi. Rukkhe vā pabbate vā ṭhitassa vā heṭṭhā pathavīmajjhagatassa vā bhikkhussāti yojanā. Imissā upacārasīmāya ṭhitassāti sambandho. Samānasaṃvāsasīmāyāti mahāsīmāya. Khaṇḍasīmasīmantarikāsūti khaṇḍasīmāyañca dvinnaṃ sīmānaṃ sīmantarikāyañca. Tattha dvinnaṃ gāmaṭṭhānampi pāpuṇāti. Avippavāsasīmāya dinnaṃ gāmaṭṭhānaṃ na pāpuṇāti 『『ṭhapetvā gāmañca gāmūpacārañcā』』ti vuttattā.

Jambuyā lakkhito dīpo jambudīpo. Tambo lohito pāṇi hattho etesanti tambapāṇino. Vijayakumārādayo sattasatā janā. Tesaṃ nivāso tambapaṇṇi, soyeva dīpoti tambapaṇṇidīpo, tasmiṃ. Sabbesaṃ bhāganti sambandho. Tatrevāti jambudīpeyeva. Evantiādi nigamanaṃ.

Yo pana bhaṇatīti sambandho. Tatoti kathanato, paranti sambandho. Nanti mahāsivattheraṃ. Tiyojanāpīti pisaddo tato ūnāpi hotīti dasseti. Sabbaṃpetanti sabbaṃpi etaṃ lābhagaṇhanādiṃ. Iti āhaṃsūti yojanā.

Katikānaṃ yathicchitakatena pavattattā bahu hoti, tasmā idha icchitakatikaṃ dassetuṃ vuttaṃ 『『samānalābhakatikāyā』』ti . Tatrāti 『『katikāya detī』』ti pāṭhe. Sannipatitehi bhikkhūhi bhājetabbanti sambandho. Tassāti vihārassa. Buddhādhivutthoti buddhena adhi issaravasena vasiyitthāti buddhādhivuttho. Ettāvatāti ettakena sāvanamattena. Nisinnovāti nisinno eva hoti, nisinno iva vā. Tasmiṃ vihārepīti tasmiṃ porāṇakādivihārepi. Evamevāti 『『ayaṃ porāṇako vihāro tena navavihārena saddhiṃ samānalābhaṃ kātuṃ saṅghassa ruccatī』』tiādinā evameva. Idhāti porāṇakavihāre. Tasminti navavihāre. Evanti yathā ekena vihārena saddhiṃ eko vihāro kātabbo, evaṃ tathāti attho.

我來翻譯這段巴利文： 379. 現在說。與語義相關。以個人指定方式，即"在界限中給予"，以施與者個人的指定方式說。"在此"即在這八個母法中。"第八母法"為語義關聯。"在那裡"即在八個母法中。"在一切"即在所有"在約定中給予"等處。 關於界限給予等母法說明，應如此決定。"在界限中給予"中，應知十五界限。 "在那裡"即在十五界限中。界限範圍被限定。"這麼多處"即因未完全說明可測量處，因此完全顯示可測量處說"然而"等。與穩定集會或被投擲相關。"在邊緣"一詞需前後兼顧。因此應在三個捨棄處連線。"但這"即界限範圍。隨比丘增長，住處也增長，因此說"隨比丘增長"。"所有比丘"為語義關聯。"已說"即在界限說話中已說。 "然而"中，"然"字為詢問詞。被什麼放置？王、大臣放置。"獲得界限"即獲得的界限。"哪個"即哪個獲得。"在此間"即在一箘（約2公里）之間。"獲得界限名"即被獲得限定的界限名。"在那裡"即在多個地區。"島嶼間"即從大陸島到其他島，意指小島。 "正在此界限"即在殘缺界限。"正是他們"即在殘缺界限中。顯示結果說"其他"等。對於站在樹上或山上，或在地表下的比丘。與"站在此界限範圍"相關。"共同居住界限"即大界限。"殘缺界限間"即殘缺界限和兩個界限之間。在那裡兩個村落處也可得。在無離開界限給予中，村落處不可得，因為說"除去村落和村落範圍"。 瞻部洲（印度次大陸）被稱為島。赤手為其特徵。維阇耶王子等七百人。他們的居住地為譚波（斯里蘭卡），即譚波島，在那裡。"所有部分"為語義關聯。"正在那裡"即在瞻部洲。如此等為結論。 "但誰說"為語義關聯。"在那裡"即在說話處，"超過"為語義關聯。"不"即大濕婆長老。"即使三由旬"，"也"字顯示即使不到。"所有這"即所有這獲得等。"如此說"為語義關聯。 因約定可依隨意約定進行，所以多，因此在此顯示隨意約定"共同獲得約定"。"在那裡"即在"在約定中給予"文字中。由集會比丘分配為語義關聯。"對那"即對住處。"佛主居"即以佛為主宰居住。"以這麼多"即僅以這麼多宣告。"已坐"即已坐，或如已坐。"在那住處"即在那古代等住處。"正如此"即"這古代住處與新住處共同獲得，僧團喜悅"等。"在此"即在古代住處。"因此"即在新住處。"如此"即如同一住處與另一住處應如何建立，其義如此。

Bhikkhāpaññattiyāti ettha bhikkhā paññapiyati niccavasena ṭhapiyati etthāti bhikkhāpaññattīti dassento āha 『『attano pariccāgapaññāpanaṭṭhāne』』ti. Tassāti 『『yattha saṅghassa dhuvakārā kariyantī』』tipāṭhassa. Attho evaṃ veditabboti yojanā. Yattha vāti yasmiṃ vā ṭhāne. Anenāti cīvaradāyakena. Salākabhattādīni vā nibaddhāni kāritānīti sambandho. Yena panāti cīvaradāyakena pana. Sakalopi vihāroti sakalopi saārāmo vihāro. Tatthāti cīvaradāyake. Imeti pākavattassa vattanaṭṭhānādayo vihārā. Dhuvena kariyantīti dhuvakārā vihārā. Soti cīvaradāyako. Yatthāti yasmiṃ ṭhāne. Sabbatthāti sabbesu bahūsu vihāresu.

Tehīti bahutarehi bhikkhūhi. Dhuvakāresūti niddhāraṇe bhummaṃ. Ekatthāti ekasmiṃ dhuvakāre. 『『Sace bhikkhugaṇanāya gaṇhathāti vadatī』』ti iminā sace na vadati, bhikkhugaṇanāya bhājetvā gaṇhituṃ na vaṭṭatīti dasseti, vihāragaṇanāya gaṇhituṃ vaṭṭatīti adhippāyo. Tathāti yathā 『『bhikkhugaṇanāya gaṇhathā』』ti vadati, tathāti attho. Etthāti bhājetabbavatthūsu. Tanti mañcapīṭhakaṃ, pucchitvā dātabbanti sambandho. Pucchitvāti dāyakaṃ pucchitvā, vadatīti dāyako vadati. Saṅghassāpīti pisaddo na dāyakassevāti dasseti.

Upacārasīmāyaṃ ṭhitena saṅghena bhājetabbanti sambandho . Sīmaṭṭhassāti upacārasīmāyaṃ ṭhitassa. Asampattassāpīti bhājanaṭṭhānaṃ asampattassāpi. Alasajātikāti kosajjajātikā. Ṭhitikāti pabandhavasena ṭhiyate ṭhiti, sāyeva ṭhitikā. Atha vā 『『ṭhitaṭṭhānato paṭṭhāya dātabba』』nti aṭṭhakathāyaṃ (mahāva. aṭṭha. 379) vuttattā tiṭṭhati pabandhavasena etthāti ṭhiti, sāyeva ṭhitikāti vacanattho kātabbo. Ṭhitikaṃ ṭhapetvāti vīsativassasaṅkhātaṃ ṭhitikaṃ ṭhapetvā. Tesanti therānaṃ.

Sampattasampattānanti bhājanaṭṭhānaṃ sampattasampattānaṃ. Attano vihāradvāre vā attano antovihāreyeva vāti yojanā. Sīmāti upacārasīmā. Therāsanaṃ ārūḷhe satīti yojanā. Vassaggenāti vassagaṇanāya.

Pāṭekkanti paccekaṃ. Sabbāneva cīvarānīti sambandho. Dubbhāsitaduggahitānamatthaṃ dassento āha 『『gatagataṭṭhāne saṅghikāneva hontī』』ti. Ekanti dasasu vatthesu ekaṃ.

Vatthasseva pupphaṃ vā vali vā atthīti yojanā. Tenāti pupphavalinā. Ekaṃ tantanti ekaṃ suttaṃ. Tatthāti tesu ṭhitikāya ṭhānāṭṭhānesu. Dvīhipi gahetabbaṃ ṭhitikāya abhāvato.

Bhikkhu attano santakaṃ yaṃ cīvaranti yojanā. Paṃsukūlikānampi vaṭṭatīti 『『saṅghassa demā』』ti vā 『『tuyhaṃ demā』』ti vā avatvā 『『bhikkhūnaṃ dema, therānaṃ demā』』ti vuttattā paṃsukūlikānampi vaṭṭati. Bhikkhutherā nāma hi na attanāyeva honti, aññepi bahū, tasmā vaṭṭati. 『『Saṅghassā』』ti vutte attanā ekantena saṅghoyeva, tasmā 『『saṅghassā』』ti vuttepi na vaṭṭati, pageva 『『tuyha』』nti vutte.

Tatoti bahuvatthato. Gahetuṃ na vaṭṭatīti paṃsukūlikānaṃ gahetuṃ na vaṭṭati.

Yanti vatthaṃ. Tatthāti parikkhāresu. Suttanti tantaṃ.

Evaṃ antosīmaṃ pavisitvā 『『saṅghassa demā』』ti dinne vinicchayaṃ dassetvā bahisīmāya dinne taṃ dassento āha 『『sace panā』』tiādi. Ekabaddhā cāti dvādasahatthamanatikkamitvā ekatobaddhā ca. Ye panāti bhikkhū pana.

這是一段關於巴利文佛教文字的學術性翻譯。我將盡可能按照您的要求進行直譯： 關於比丘規定，比丘被規定，以恒常方式置於此處，顯示于"自我放棄規定處"。對那"僧團在此恒常行動"文字。義理應如此瞭解。"在哪裡"即在何處。"以此"即以衣施與者。"或已確定食物等"為語義關聯。"但以"即以衣施與者。"全部住處"即全部連同庭院的住處。"在那裡"即在衣施與者處。"這些"即烹飪處所在地等住處。"以恒常行動"即恒常行動的住處。"他"即衣施與者。"在哪裡"即在何處。"在一切"即在所有多個住處。 "以他們"即更多比丘。"在恒常行動中"為限定。"在一處"即在一個恒常行動中。"如果以比丘數量獲取"，若不說，不應以比丘數量分配獲取，意在以住處數量獲取。"如此"即如"以比丘數量獲取"所說。"在此"即在應分配事物中。"那"即床座，"詢問后給予"為語義關聯。"詢問后"即詢問施與者，"說"即施與者說。"對僧團"中的"也"字表示不僅對施與者。 "在界限範圍內僧團應分配"為語義關聯。"對界限處"即站在界限範圍內。"即使未到達"即分配處未到達。"懶散性"即怠惰性。"停留"即以連續方式停留，即停留。或者依照註釋"從停留處開始給予"，停留即在此以連續方式停留，即停留的語義。"除去停留"即除去二十歲計算的停留。"對他們"即對長老。 "到達未到達"即分配處到達未到達。"在自己住處門或在住處內部"為語義關聯。"界限"即界限範圍。"長老座已升"為語義關聯。"以雨安"即以雨季計數。 "各自"即個別。"所有衣"為語義關聯。顯示"錯誤說錯誤獲取"的義理，說"在去往處，僧團的才存在"。"一"即十衣中的一件。 "衣中的花或褶"為語義關聯。"以此"即以花褶。"一線"即一根線。"在那裡"即在停留處的位置。因停留處不存在，應以兩者獲取。 "比丘自己的"為語義關聯。"糞掃衣也允許"，即未說"我們給僧團"或"我們給你"，而說"我們給比丘，我們給長老"，故糞掃衣也允許。比丘長老名不僅僅是自己的，還有許多其他，因此允許。若說"對僧團"，則純粹是僧團，因此即使說"對僧團"也不允許，何況說"對你"。 "因此"即因多衣。"不應獲取"即不應讓糞掃衣獲取。 "哪個"即衣。"在那裡"即在附屬物中。"線"即線。 如此進入內界限，說"給僧團"時，顯示決定，對外界限給予，顯示"如果"等。"一體"即不超過十二肘的一體。"但哪些"即比丘。

Ubhatosaṅghassa detīti ettha catunnaṃ vākyānaṃ vasena vuttepi ubhatosaṅghassa detiyeva nāmāti dassento āha 『『ubhatosaṅghassa dammīti vuttepī』』tiādi. Ubhatosaṅghaggahaṇena gahitattāti puggalassa ubhatosaṅghaggahaṇena gahitattā. 『『Eseva nayo』』ti iminā ekavīsatipaṭivīse katvā eko cetiyassa dātabboti nayaṃ atidisati. Pāpuṇanakoṭṭhāso nāma natthi cetiyassa ubhatosaṅghaggahaṇena agahitattā.

Tatthāti ubhatosaṅghapuggalacetiyesu. Sesaṃ suviññeyyameva.

Pubbeti buddhassa bhagavato dharamānakāle. Tadāti yadā buddho bhagavā dharati, tadā. Paṭimaṃ vāti paṭibimbaṃ vā. Tañhi bhagavatā paṭi sadisaṃ mānīyatīti paṭimāti vuccati. Cetiyaṃ vāti thūpaṃ vā. So hi devamanussehi cititabbaṃ, pūjetabbaṃ, iṭṭhakādīhi vā cinitabbanti cetiyanti vuccati. Tatthāti deyyadhammesu. Yanti kiriyāparāmasanaṃ. Yaṃ dentīti yojanā. Tatthāti tasmiṃ dāne. Aniyamavācakassa 『『yo』』ti sabbanāmassa atthaṃ dassento āha 『『pabbajito vā gahaṭṭho vā』』ti. Vattaṃ katvā paribhuñjitunti pubbakālaaparakālakiriyānaṃ vikāravasena aniyatattā vuttaṃ 『『bhuñjitvā pacchāpi vattaṃ kātu』』nti.

『『Dūrampi haritvā pūjetabba』』nti iminā jaṅghapesanikakammaṃ na hotīti dasseti. Harantassa bhikkhunoti sambandho. Gacchatoti anādare sāmivacanaṃ. Tanti saṅghassa āhaṭabhattaṃ.

Vassaṃvutthasaṅghassāti vassaṃ vasitthāti vassaṃvuttho. Aluttakitantasamāsoyaṃ, soyeva saṅgho vassaṃvutthasaṅgho, tassa. Yāvatikasaddo yattakapariyāyoti āha 『『yattakā』』ti. Disāpakkantassāpīti aññaṃ disaṃ pakkantassapi, dātabbanti sambandho. Vadantīti aṭṭhakathācariyehi apare ācariyā vadanti. Etanti vacanaṃ.

Sampattānanti dinnaṭṭhānaṃ sampattānaṃ. Sabbesanti yattha katthaci vutthavassānaṃ sabbesaṃ. Tatrāti vihāre. Tatrāti tasmiṃ vadane sati, tesu bhikkhūsu vā. Vassaṃ vasantīti vassaṃvasantā, tesaṃ. Cīvaramāseti cīvarena lakkhite pacchimakattikamāse.

Hemantassa pacchimo divasoti phagguṇapuṇṇamīsaṅkhāto hemantassa pacchimo divaso. Vassāvāsikanti vassaṃ āvasantānaṃ dātabbaṃ cīvaraṃ. Āropetabbākāraṃ dassento āha 『『atītavassāvāsassā』』tiādi. Tattha atītavassāvāsassāti atītavassaṃ, atītavasse vā āvāsassa saṅghassa. Tanti cīvaraṃ.

Ṭhapetvāti vihāre ṭhapetvā. Sampattānanti imaṃ ṭhānaṃ sampattānaṃ. Itoti cīvaradānakālato. Teti antovasse vutthabhikkhū.

Ādissāti padassa tvāpaccayantabhāvaṃ dassento āha 『『ādisitvā』』ti. Ayamattho veditabboti yojanā. Tatrāti 『『yāguyā vā』』tiādipāṭhe. Ajjatanāya vāti ajja bhavānaṃ puññānaṃ atthāya vā. Tesanti nimantakānaṃ, paviṭṭhānaṃ bhikkhūnanti sambandho. Yehi nimantitehīti nimantitehi yehi bhikkhūhi. Yesaṃ vā pattanti sambandho. Tesaṃ na pāpuṇātīti sabbesaṃ tesaṃ na pāpuṇāti, kasmā? Animantitattā. Tesaṃ na pāpuṇanti, kasmā? Nimantitagehaṃ apaviṭṭhattā. Soti dāyako.

Pubbepīti ito pubbepi. Assāti dāyakassa. Vāsetvāti vāsāpetvā. Soti dāyako. Yoti bhikkhu, vasatīti sambandho. Tānīti bhesajjāni. Idanti cīvaraṃ.

我來翻譯這段巴利文： "給兩部僧團"中，雖以四種說法說，但仍稱為只給兩部僧團，顯示說"即使說我給兩部僧團"等。因為以兩部僧團所包含而被包含，即因為個人被兩部僧團所包含而被包含。以"此為方法"表明做二十一份時一份應給塔。塔沒有獲得份，因為未被兩部僧團所包含。 "在那裡"即在兩部僧團、個人、塔中。其餘很容易理解。 "從前"即在佛世尊住世時。"那時"即當佛世尊住世時。"或像"即肖像。因為與世尊相似而被尊重，故稱為像。"或塔"即塔婆。因為應被天人供養，或應以磚等堆積，故稱為塔。"在那裡"即在應施物中。"哪個"即行為指示。"哪個給予"為語義關聯。"在那裡"即在那佈施中。顯示不定代詞"誰"的意義說"或出家或在家"。"做義務享用"因先後行為變化不定，故說"享用后也做義務"。 以"即使帶去遠處也應供養"顯示不成為走路工作。"帶去的比丘"為語義關聯。"去時"為不關注的屬格。"那"即給僧團帶來的食物。 "已住雨安居僧團"即已住雨安居為已住雨安居，此為未捨棄動詞詞尾的複合詞，即是僧團為已住雨安居僧團，對他。yāvatika詞為yattaka同義，故說"多少"。"即使往他方"即即使往其他方向，"應給予"為語義關聯。"說"即其他阿阇梨被註釋師說。"這"即言說。 "已到達"即到達給予處。"所有"即在任何處已住雨安居的所有。"在那裡"即在住處。"在那裡"即在那說話時，或對那些比丘。"住雨安居"即住雨安居者，對他們。"衣月"即以衣標示的后迦提迦月。 "寒季最後日"即稱為法古尼滿月的寒季最後日。"雨安居物"即應給予住雨安居者的衣。顯示應計算方式說"過去雨安居"等。其中"過去雨安居"即過去雨，或過去雨安居的僧團。"那"即衣。 "放置"即在住處放置。"已到達"即到達此處。"從這"即從給衣時。"他們"即在內雨季已住的比丘。 顯示"指定"詞為tvā後綴詞尾說"指定"。應瞭解此義為語義關聯。"在那裡"即在"或粥"等文字中。"為今日"即為今日存在的功德。"他們"即邀請者，進入的比丘為語義關聯。"被邀請"即被邀請的比丘。"或他們的缽"為語義關聯。"他們不得"即所有他們不得，為何？因未被邀請。他們不得，為何？因未進入被邀請之家。"他"即施與者。 "也在前"即從此之前。"他的"即施與者的。"使住"即使居住。"他"即施與者。"誰"即比丘，"住"為語義關聯。"那些"即藥。"這"即衣。

『『Antevāsikānañcā』』ti padena saddhivihārikāpi gahetabbā uddesādivasena ante vasanasīlattā. Uddesaṃ gahetuṃ āgato ca gahetvā gacchanto cāti ime ante avasanasīlāpi rūḷhīvasena antevāsikā nāma. Iminā nissayaṃ gahetuṃ āgato ca therassa santike nissayaṃ gahitapubbo ca antevāsiko nāmāti dasseti. Vattaṃ katvā uddesaparipucchādīni gahetvā vicarantānaṃ sabbesaṃ uddesantevāsikānaṃ pāpuṇātīti yojanā. Iminā saddhivihārikanissayantevāsikaupasampadantevāsikapabbajjantevāsikāpi gahetabbā tesampi nibaddhacārikabhikkhubhāvato. Sabbatthāti sabbasmiṃ cīvarakkhandhake.

Iti cīvarakkhandhakavaṇṇanāya yojanā samattā.

1. Campeyyakkhandhakaṃ

2. Kassapagottabhikkhuvatthukathā

3. Campeyyakkhandhake gaggarāya pokkharaṇiyāti ettha gaggarasaddassa nāmasaddabhāvaṃ dassento āha 『『gaggaranāmikāya itthiyā』』ti. Iminā gaggarasaddo gaggaraiti nāmaṃ pavattinimittaṃ katvā itthidabbaṃ vadatīti dasseti. Tantipaṭibaddhoti tantiyā paṭibaddho. 『『Ussukkampi akāsi yāguyā』』tiādīsu evaṃ vinicchayo veditabboti yojanā . Tassa bhikkhunoti kassapagottanāmakassa tassa bhikkhuno. Tatthevāti vāsabhagāmeyeva.

4. Adhammena vaggakammaṃ karontītiādīnaṃ nānākaraṇanti sambandho.

5. Ñattivipannakammādikathā

385.Aññatrāpi dhammāti ettha dhammāti upayogatthe nissakkavacanametanti āha 『『aññatra dhamma』』nti. 『『Aññatrā』』ti nipātapayoge dutiyātatiyāpañcamīsu aññatarassa sambhavato upayogavacanampi hoti. Tasmā vuttaṃ 『『ayameva vā pāṭho』』ti. 『『Bhūtena vatthunā』』ti iminā dhammasaddassa saccatthaṃ dasseti. 『『Eseva nayo』』ti iminā saddasabhāvameva sandhāya atidisati, na atthaṃ. Tena vuttaṃ 『『ettha panā』』tiādi. Satthusāsananti satthu āṇā. Satthuāṇā nāma ñattianusāvanānaṃ sampadāti āha 『『ñattisampadā anusāvanasampadā cā』』ti. 『『Paṭikuṭṭhañceva katañcā』』ti iminā paṭikuṭṭhakatanti padassa dvandavākyaṃ dasseti. Paṭikusitabbanti paṭikuṭṭhaṃ, kattabbanti kataṃ, kammaṃ. Tamevatthaṃ dassento āha 『『yaṃ aññesū』』tiādi. Tattha yanti kammaṃ.

387.Pāḷiyāti vinayapāḷiyā. Yanti kammaṃ, na kariyatīti sambandho. Etthāti aṭṭhakathāyaṃ. So ca khoti so ca vitthāro, āgatoti sambandho. Kasmā ñattidutiyañatticatutthakammānameva vasena āgato, nanu ñattiapalokanakammavasenapi āgatena bhavitabbanti āha 『『yasmā panā』』tiādi. Ñattidutiyañatticatutthesu hāpanaṃ vā aññathā karaṇaṃ vā atthi viya ñattikamme natthīti yojanā. Ñattikamme ñattiṭṭhapanato aññakiccassa asambhavato hāpanaṃ vā aññathā karaṇaṃ vā natthīti adhippāyo. Tānīti ñattikammaapalokanakammāni. Sabbesampi kammānanti sabbesampi catunnaṃ kammānaṃ. Paratoti parasmiṃ parivārāvasāne (pari. aṭṭha. 482).

1. Catuvaggakaraṇādikathā

2. Yadidaṃ kammanti yojanā. Tesanti saṅghānaṃ. Kammappattoti ettha kammena, kammassa vā pattoti atthaṃ paṭikkhipanto āha 『『kammaṃ patto』』ti. 『『Sabbakammesu kammapatto』』ti pāḷinayena 『『kammesu patto』』ti atthopi yujjati. Lokavohāravasena 『『kammena kammassa vā patto』』ti atthopi yujjateva.

我來翻譯這段巴利文： "及弟子"詞應取共住者，因為以學習等方式在內居住的習性。來取學習和取了去的這些，雖非在內居住習性，但以習慣稱為弟子。以此顯示來取依止和以前在長老處取依止的稱為弟子。做義務后取學習詢問等而行的所有學習弟子可得為語義關聯。以此應取共住者、依止弟子、具足戒弟子、出家弟子，因為他們也是常行比丘性質。"在一切"即在全部衣品。 如此衣品註釋的語義關聯完成。 瞻波品 迦葉族比丘事例說話 380. 瞻波品中"伽伽羅蓮池"中，顯示伽伽羅詞為名詞性質說"名為伽伽羅的女人"。以此顯示伽伽羅詞以伽伽羅為名作為稱呼因，說女性實體。"與法相應"即與法相應。"也為粥努力"等中，應知如此決定為語義關聯。"對那比丘"即對名為迦葉族的那比丘。"正在那裡"即正在婆沙婆村。 382. "非法別眾作羯磨"等的差異為語義關聯。 白羯磨缺失等說話 385. "除了法"中，"法"為受格義的離格詞，故說"除了法"。在"除了"介詞使用中，因第二、第三、第五格之一可能，故也有受格詞。因此說"或這樣讀法"。以"以真實事"顯示法詞的真實義。以"此為方法"僅就詞性質指示，非義。因此說"但在此"等。"師教"即師命。師命即白與羯磨的圓滿，故說"白圓滿和羯磨圓滿"。以"被訶責和已做"顯示被訶責已做為連線詞句。應被訶責為被訶責，應做為已做，羯磨。顯示正是此義說"在其他"等。其中"哪個"即羯磨。 387. "在聖典"即在律藏聖典。"哪個"即羯磨，"不做"為語義關聯。"在此"即在註釋中。"但那"即那詳細，"已來"為語義關聯。為何僅以白二、白四羯磨方式而來，難道不應以白和告白羯磨方式來嗎？說"但因為"等。在白二、白四中有減少或變更，似在白羯磨中沒有為語義關聯。因為在白羯磨中除了立白外其他事不可能，故無減少或變更為意。"那些"即白羯磨告白羯磨。"所有羯磨"即所有四種羯磨。"之後"即在後僧隨一章末。 四眾作等說話 388. "這羯磨"為語義關聯。"他們"即僧團們。"得羯磨"中，否定以羯磨，或為羯磨所得的義，說"得到羯磨"。依"在一切羯磨中得羯磨"聖典方式，"在羯磨中得到"的義也合適。依世間用語，"以羯磨或為羯磨所得"的義也合適。

389.Parisatoti parisakāraṇā. Tatthāti 『『catuvaggakaraṇañce bhikkhave』』tiādipāṭhe, catuvīsatipuggalesu vā. Kammanānāsaṃvāsakoti ukkhepanīyakammakato. Laddhinānāsaṃvāsakoti ukkhittānuvattako. 『『Hutvā』』ti iminā 『『bhikkhunīcatuttho』』tiādīsu catuvīsatiyā ṭhānesu kiriyāvisesanabhāvaṃ dasseti. Bhikkhunī catutthī etassāti bhikkhunīcatuttho, catuvaggo saṅghotiādinā vacanattho kātabbo.

393.Parivāsādītiādisaddena mūlāyakassanamānattaabbhānāni saṅgaṇhāti. Tesanti parivāsādikammānaṃ. Paratoti parasmiṃ cūḷavagge (cūḷava. aṭṭha. 75 ādayo).

394.Paṭikuṭṭhakatakammassāti paṭikuṭṭhassa hutvā katassa kammassa. Pakatattassāti ettha pakatisīlasaṅkhāto attā sabhāvo etassāti pakatattoti atthaṃ dassento āha 『『avipannasīlassā』』ti. Saṅghādisesaṃ anāpajjantassāpi avipannasīlattā vuttaṃ 『『pārājikaṃ anajjhāpannassā』』ti. Iminā saṅghādisesaṃ āpajjantopi pakatattoyevāti dasseti. Sopi hi idha avipannasīlo nāma, aññattha pana saṅghādisesassa sīlavipattibhāvato taṃ āpajjantopi vipannasīloyeva nāma. Ānantarikassāti ettha anantarasaddassa sambandhañca ṇikapaccayassa atthañca dassento āha 『『attano anantaraṃ nisinnassā』』ti. Tattha 『『attano』』ti iminā anantarasaddassa sambandhaṃ dasseti. 『『Nisinnassā』』ti iminā ṇikapaccayassa atthaṃ dasseti.

1. Dvenissāraṇādikathā

395.Vatthutoti vatthukāraṇā. Tatthāti 『『dvemā bhikkhave』』tiādipāṭhe. 『『Sandhāya vutta』』nti iminā 『『appatto』』tiādisuttassa neyyatthabhāvaṃ dasseti. Hīti saccaṃ, yasmā vā. Tanti pabbājanīyakammaṃ. Puna tanti pabbājanīyakammameva. Esa bhikkhu appattoti sambandho. Kasmā appattoti āha 『『yasmā』』tiādi. Āveṇikalakkhaṇenāti avinā hutvā pavattena lakkhaṇena. Attanā avinā hutvā attano santakena visuṃ bhūtena lakkhaṇenāti vuttaṃ hoti. Yadi appatto, kasmā sunissāritoti āha 『『yasmā panassā』』tiādi. Assāti bhikkhussa, kareyyāti sambandho. Taṃ ce saṅgho tajjanīyakammādivasena nissāreti, sunissāritoti sambandho . Soti bhikkhu. Yasmā anuññātā, tasmā sunissāritoti yojanā. Kittakena aṅgena anuññātāti āha 『『ekenapi aṅgenā』』ti.

396.Osāraṇāti ettha otyūpasaggavasena saradhātu pavesanatthoti āha 『『pavesanā』』ti. Tatthāti 『『osāraṇā』』tiādipāṭhe. Osāretīti ettha abbhānādivasena pavesanaṃ paṭikkhipanto āha 『『upasampadakammavasenā』』ti. Sahassakkhattumpīti pisaddo garahattho. Ekavārādike pana kā nāma kathāti dasseti. Sātisārāti sadosā. Tathāti yathā ācariyupajjhāyā sātisārā, tathā. Seso kārakasaṅgho sātisāroti sambandho. 『『Hatthacchinnādayo pana dvattiṃsa suosāritā』』ti vuttattā andhamūgabadhirānaṃ apabbajitānampi upasampadā ruhatīti daṭṭhabbaṃ. Teti hatthacchinnādayo dvattiṃsa.

397.Abhūtavatthuvasenāti asaccavatthuvasena, asaṃvijjamānavatthuvasena vā. Tatthāti 『『idha pana bhikkhave』』tiādipāṭhe. Paṭinissajjitāti ettha tapaccayassa kammatthe pavattabhāvaṃ dassento āha 『『paṭinissajjitabbā』』ti.

1. Upālipucchākathā

400.Tatthāti upālipañhesu. Tassapāpiyasikādīhi saddhiṃ ekā pucchā katāti yojanā. Bhikkhūnampi vāreti sambandho. Pisaddena 『『na kevalaṃ upālipañhesuyeva yojetabbāni, atha kho bhikkhūnaṃ vārepī』』ti dasseti.

1. Tajjanīyakammakathā

我來翻譯這段巴利文： 389. "僧眾"為僧眾原因。"在那裡"即在"諸比丘，若四眾作"等文字中，或在二十四人中。"羯磨不同住"即從驅擯羯磨。"得不同住"即隨從驅擯者。以"已成為"顯示在"第四比丘尼"等處二十四種情況中行為特殊性。"第四比丘尼"即此為第四比丘尼，四眾僧等說法應如此理解。 393. 以"開始等"詞包括基本遮責、舍許、隱遁。"他們"即開始等羯磨。"之後"即在後小眾品（小眾註釋75等）。 394. "被訶責已做羯磨"即被訶責已做的羯磨。"本性"中，顯示本性戒稱為自身本質說"未壞戒"。即使未犯僧殘，因未壞戒，故說"未犯重罪"。以此顯示即使犯僧殘，仍為本性。此處未壞戒名，然而在別處，因僧殘為戒壞，故犯者名為戒壞。"無間隔"中，顯示"無間"詞的關係和ṇika詞綴義說"緊接自己坐"。其中"自己"顯示"無間"詞的關係。"坐"顯示ṇika詞綴義。 兩種驅出等說話 395. "事由"為事由原因。"在那裡"即在"諸比丘，有此二"等文字中。以"所指"顯示"未到"等經文為引申義。"是"即誠實，或因為。"那"即驅出羯磨。"再那"即再驅出羯磨。"此比丘未到"為語義關聯。為何未到，說"因為"等。以"特殊特徵"即非自身存在而執行的特徵。即自身非自身存在、自身單獨存在的特徵。若未到，為何完全驅出，說"但因為"等。"他"即比丘，"應做"為語義關聯。若僧眾以呵責羯磨等方式驅出，"完全驅出"為語義關聯。"他"即比丘。因被允許，故完全驅出為語義關聯。以何等部分被允許，說"即使一個部分"。 396. "引入"中，以o字首詞根表示進入義，故說"進入"。"在那裡"即在"引入"等文字中。"引入"中，否定隱遁等進入，說"以具足戒羯磨"。"即使千次"中，pi詞為貶義。在一次等情況中還說什麼，顯示。"有過失"即有過錯。"如此"即如同阿阇梨和和尚有過失，如此。其餘作者有過失為語義關聯。因說"被切斷手等三十二種被很好引入"，故應知即使半盲、啞、聾、未出家者也可具足戒。"那"即被切斷手等三十二種。 397. "以非實事"即以非真實事由，或以不存在事由。"在那裡"即在"諸比丘，此處"等文字中。"應捨棄"中，顯示ta詞綴為業格執行，說"應捨棄"。 優波離問題說話 400. "在那裡"即在優波離問題中。與他的更壞等一起做一個問題為語義關聯。"也為比丘制止"為語義關聯。以pi詞顯示"不僅僅在優波離問題中應連線，且在比丘制止中"。 呵責羯磨說話

1. 『『Idha pana bhikkhave bhikkhu bhaṇḍanakārako』』tiādi vuttanti sambandho. Tatthāti 『『idha pana bhikkhave』』tiādipāṭhe. Anapadānoti ettha apapubbo dāsaddo avakhaṇḍanatthoti āha 『『apadānaṃ vuccati paricchedo』』ti. Natthi apadānaṃ avakhaṇḍanaṃ āpattipariyanto etassāti anapadānoti vacanattho kātabbo. Sāyeva pāḷi vuttāti sambandho. Tatthāti tassaṃ pāḷiyaṃ. Kiñci atthavinicchayaṃ pāḷianusārena vidituṃ na sakkā na hotīti yojanā.

Iti campeyyakkhandhakavaṇṇanāya yojanā samattā.

1. Kosambakakkhandhakaṃ

2. Kosambakavivādakathā

3. Kosambakakkhandhake ayamanupubbikathā evaṃ veditabbāti yojanā. Vinayaṃ pāḷito ca, tadatthato ca dhāretīti vinayadharo, tathā suttantaṃ dhāretīti suttantiko. Tesūti dvīsu bhikkhūsu. Suttantiko bhikkhu nikkhamīti sambandho. Ācamanaudakāvasesanti ācameti dhovati anenāti ācamanaṃ, tameva udakaṃ ācamanaudakaṃ, tameva avasesaṃ ācamanaudakāvasesaṃ, avasesaācamanaudakanti attho. Taṃ bhikkhunti suttantikaṃ bhikkhuṃ. Etthāti ācamanaudakāvasesaṭṭhapane. 『『Sace hoti, desessāmī』』ti iminā attano subbacabhāvañca sikkhākāmatañca dasseti. Teti tayā, kathanti sambandho. Atha vā teti tuyhaṃ, natthīti sambandho. Asañcicca asatiyā katattā anāpattipakkhopi bhaveyyāti āha 『『natthi āpattī』』ti. Ettha pana āpattiyeva. Soti suttantiko.

Vinayadharopīti vinayadharo pana, ārocesīti sambandho. Āpajjamānopīti pisaddo garahattho. Teti vinayadharassa nissitakā, āhaṃsūti sambandho. Tassāti suttantikassa. Teti suttantikassa nissitakā, ārocesunti sambandho. Soti suttantiko. Musāvādīti abhūtato, abhūtaṃ vā vacanaṃ vadanasīlo. Esoti vinayadharo. Teti suttantikassa nissitakā, āhaṃsūti sambandho. Tatoti kalahavaḍḍhanakāraṇā. Vinayadharo akāsīti sambandho.

1. 『『Na tāva bhinno』』ti iminā bhinnoti ettha tapaccayassa avassambhāviyatthe anāgatakālikataṃ dasseti. Tamevatthaṃ saha upamāya dassento āha 『『apicā』』tiādi. Tanti sassaṃ. 『『Bhijjissatī』』ti iminā bhijjissatīti bhinnoti vacanatthaṃ dasseti. So ca khoti saṅgho. Kalahavasena bhijjissatīti sambandho. Sambhamaatthavasenāti saṃvegaatthavasena. Sambhamasaddo hi tīsu atthesu vattati gārave, bhītiyaṃ, saṃvege cāti. Idha pana saṃvege vattati. Bhikkhusaṅghassa bhinne saṃvegaatthavasenāti adhippāyo. Idaṃ heṭṭhā kathitāya 『『bhaye kodhe pasaṃsāya』』nti gāthāya (pārā. aṭṭha. 1.15) casaddena sampiṇḍitaṃ sambhamaatthaṃ sandhāya vuttanti daṭṭhabbaṃ. Etthāti 『『bhinno bhikkhusaṅgho bhinno bhikkhusaṅgho』』ti pāṭhe. Āmeḍitanti ā punappunaṃ bhayādipīḷitattā meḍena ummādena itaṃ kathitaṃ āmeḍitaṃ.

454.Hīti vitthāro. Bhagavā vadeyyāti sambandho. Ukkhipanti apanentīti ukkhepakā. Ukkhittamanuvattantīti ukkhittānuvattakā. Etesanti ukkhittānuvattakānaṃ. Puna etesanti ukkhepakānaṃ. Pakkhoti sakhā. Tantimevāti pāḷimeva, byāpārameva vā.

我來翻譯這段巴利文： 407. "此處諸比丘，比丘為爭論者"等已說為語義關聯。"在那裡"即在"此處諸比丘"等文字中。"無收攝"中，帶有apa字首的dā詞根為破壞義，故說"收攝稱為限定"。無收攝、無破壞、無罪邊際為其義理應如此解釋。"正是那聖典"為語義關聯。"在那裡"即在那聖典中。不能不依聖典瞭解某些義理決定為語義關聯。 如此瞻波品註釋的語義關聯完成。 憍賞彌品 憍賞彌諍論說話 451. 憍賞彌品中，此前情應如此了知為語義關聯。持律者即從聖典和其義持律，如是持經者即持經。"在他們"即在兩比丘中。"經師比丘出去"為語義關聯。"洗凈水剩餘"即以此洗凈為洗凈，正是此水為洗凈水，正是此剩餘為洗凈水剩餘，剩餘洗凈水為義。"那比丘"即經師比丘。"在此"即在放置洗凈水剩餘處。以"如果有，我將懺悔"顯示自己善順性和好學性。"你"即你，"如何"為語義關聯。或者"你"即對你，"無"為語義關聯。因非故意、無念而做，可能是無罪分，故說"無罪"。但在此實為罪。"他"即經師。 "但持律者"即持律者，"告知"為語義關聯。"即使犯"中，"即使"詞為貶義。"他們"即持律者的依止者，"說"為語義關聯。"他的"即經師的。"他們"即經師的依止者，"告知"為語義關聯。"他"即經師。"妄語者"即非真實，或習慣說非真實語言。"這"即持律者。"他們"即經師的依止者，"說"為語義關聯。"從那"即從增長爭論原因。"持律者做"為語義關聯。 453. 以"尚未破裂"顯示"破裂"中，ta詞綴為必然未來時。顯示正此義並以譬喻說"然而"等。"那"即穀物。以"將破裂"顯示"將破裂"為"破裂"的詞義。"但那"即僧團。"以爭論將破裂"為語義關聯。"以震驚義"即以警惕義。震驚詞在三義中執行：尊敬、恐懼和警惕。此處在警惕中執行。意在僧團破裂時以警惕義。應知此與前說"在恐懼、憤怒、讚歎"偈中以"和"詞連線的震驚義相關。"在此"即在"比丘僧團破裂，比丘僧團破裂"文字中。"重複"即因再再被恐懼等逼迫而瘋狂地說為重複。 454. "是"即詳細。"世尊說"為語義關聯。"舉罪者"即驅除者。"隨從被舉罪"即隨從被舉罪者。"這些"即隨從被舉罪者。再"這些"即舉罪者。"黨"即朋友。"正是那"即正是聖典，或正是事業。

455.Yoti bhikkhu. Cittaṃ uppādetīti sambandho. Tumheti dhammavādino sandhāya vuttaṃ. Kiṃ bhaṇathāti kiṃ vacanaṃ bhaṇatha. Iti pucchitvāti sambandho. Tesañcāti dhammavādīnañca. Itaresañcāti adhammavādīnañca. Imeti attano pakkhe ime bhikkhū. Tesanti adhammavādīnaṃ. 『『Kammaṃ kopetī』』ti 『『nānāsaṃvāsakacatuttho ce bhikkhave kammaṃ kareyya, akammaṃ, na ca karaṇīya』』nti vacanato (mahāva. 389) kammaṃ kopeti. Itaresampīti dhammavādīnampi. Dhammavādīnaṃ pakkhe nisīditvā adhammavādīnaṃ laddhiṃ gaṇhantopi dhammavādīnaṃ nānāsaṃvāsako hotiyeva, ayaṃ nayo vuttanayassa atthato siddhoti katvā idha na vutto. Evantiādi nigamanaṃ. Yoti bhikkhu, pavisati gaṇhātīti sambandho. Nisinno hutvāti yojanā. Imeti attano pakkhe ime bhikkhū. Itareti parapakkhe itare bhikkhū. Tesanti dhammavādīnaṃ. Yattha tattha vā pana pakkheti yasmiṃ kasmiṃci vā dhammavādīnaṃ pakkhe. Ime dhammavādinoti gaṇhātīti taṃtaṃpakkhagate bhikkhū yāthāvato vā ayāthāvato vā 『『ime dhammavādino』』ti gaṇhāti.

1. Kāyena kataṃ kammaṃ kāyakammaṃ, vaciyā kataṃ kammaṃ vacīkammaṃ. Tattha kāyakammaṃ upadaṃsentā bhikkhū paharantā upadaṃsenti. Vacīkammaṃ upadaṃsentā bhikkhū pharusaṃ vadantā upadaṃsenti. Tena vuttaṃ 『『kāyena paharantā』』tiādi. Upadaṃsentīti pavattenti. 『『Kodhavasenā』』ti iminā pemavasenāti atthaṃ nivatteti. Adhammiyānīti adhammena kattabbāni. 『『Kiccānī』』ti iminā iyapaccayassa sarūpaṃ dasseti. Asammodikāti ettha yakāralopoti āha 『『asammodikāyā』』ti. 『『Kathāyā』』ti iminā asammodaṃ janetīti asammodikāti katvā ṇikapaccayassa sarūpaṃ dasseti. Upacāraṃ muñcitvāti ettha upacāro nāma aññamaññaṃ paharantānaṃ hatthassa pāpuṇanaṭṭhānaṃ, taṃ muñcitvāti attho. Āsanantarikāyāti ettha ekaṃ āsanaṃ antaraṃ byavahitaṃ imissā nisinnakiriyāyāti āsanantarikāti dassento āha 『『ekekaṃ āsanaṃ antara』』nti. 『『Katvā』』ti iminā kiriyāvisesanabhāvaṃ dasseti.

457-8. Ayaṃ assa bhikkhuno adhippāyo kirāti yojanā. Eteti kodhābhibhūte bhikkhū. Bhagavā pana kathesīti sambandho. 『『Anattho ato』』ti iminā anatthatoti padassa okāralopasandhiṃ dasseti. Tesaṃ padānamatthaṃ dassento āha 『『etasmā』』tiādi. 『『Atha vā』』tiādinā 『『anatthado』』ti vattabbe 『『sugato』』tiādīsu viya da-kārassa ta-kāraṃ katvā anatthatoti vuttanti dasseti. Anatthadoti anatthaṃ dadātīti anatthado.

我來翻譯這段巴利文： 455. "誰"即比丘。"生起心"為語義關聯。"你們"是指法說者而說。"說什麼"即說什麼話。"如此問"為語義關聯。"他們"即法說者。"其他"即非法說者。"這些"即自己一方的這些比丘。"他們"即非法說者。"破壞羯磨"，因說"諸比丘，若不同住第四者作羯磨，非羯磨，不應作"，故破壞羯磨。"其他也"即法說者也。雖坐在法說者一方而取非法說者見者也成為法說者的不同住，此方法從已說方法的義理成就，故此處未說。"如此"等為結論。"誰"即比丘，"進入獲取"為語義關聯。"已坐"為語義關聯。"這些"即自己一方這些比丘。"其他"即他方其他比丘。"他們"即法說者。"或在任何一方"即或在任何法說者一方。"獲取這些為法說者"即如實或不如實獲取各方比丘為"這些是法說者"。 456. 以身做的業為身業，以語做的業為語業。其中顯示身業的比丘以打擊顯示。顯示語業的比丘以粗語顯示。因此說"以身打擊"等。"顯示"即執行。以"以嗔恚"排除"以愛"義。"非法"即應以非法做。以"事"顯示iya詞綴的形體。"不和合"中，y音脫落，故說"以不和合"。以"語"顯示"生不和合為不和合"的ṇika詞綴形體。"離開處所"中，處所即互相打擊者的手所達之處，離開此義。"以座間隔"中，顯示"一座為間隔、被分隔於此坐動作"說"每一座間"。以"做"顯示為行為特殊。 457-458. "這是那比丘意圖據說"為語義關聯。"這些"即被嗔恚征服的比丘。"但世尊說"為語義關聯。以"從這無義"顯示"無義從"詞的o音脫落連音。顯示那些詞義說"從這"等。以"或者"等顯示"無義給予"應說如"善逝"等以da音變ta音而說"無義從"。"無義給予"即給予無義為

464.Puthusaddoti ettha puthusaddo mahantapariyāyoti āha 『『mahā』』ti. Assāti bhaṇḍanakārakassa janassa. Samajanoti ettha samasaddo sadisapariyāyoti āha 『『ekasadiso』』ti, tulyādhikaraṇasamāsoyaṃ. Bhaṇḍanakārako ayaṃ janoti yojanā. Tatthāti bhaṇḍanakārakesu janesu. Aññampi ekaṃ idaṃ kāraṇanti sambandho. Na maññitthāti koci ekopi na maññitthāti yojanā. Iminā amaññarunti ettha āvibhattiyā 『『ru』』nti ādeso dassito.

Parimuṭṭhāti parimuṭṭhā sati etesanti parimuṭṭhāti dassento āha 『『parimuṭṭhasatino』』ti. Aṭṭhakkharagāthāyaṃ 『『pañcamaṃ laghu sabbatthā』』ti vuttattā pañcamassa rākārassa rasso hoti. Tena vuttaṃ 『『rākārassa rassādeso kato』』ti. Kathaṃ bhāṇinoti vācaṃ bhāṇino. Mukhāyāmanti ettha āyāmasaddo vitthārapariyāyo, vitthāro ca nāma pasāraṇanti āha 『『pasāretu』』nti. Sampadānatthajotakena tuṃpaccayena sampadānatthe upayogavacananti dasseti. Nītāti kammavācakassa kitassa appadhānakammaṃ dassento āha 『『imaṃ nillajjabhāva』』nti. Dvikammakadhātubhāvato 『『attano』』ti padhānakammampi ajjhāharitabbaṃ. Tanti kalahaṃ. 『『Jāna』』nti padena 『『vidū』』ti padassa atthañca vākyañca dasseti. Vidanti jānantīti vidūti vacanattho kātabboti adhippāyo. Sādīnavotiādīnavena dosena saha pavatto. Ayanti kalaho.

Yeca taṃ upanayhantīti ettha tasaddassa visayaṃ dassetuṃ vuttaṃ 『『āghāta』』nti. Yeti janā. Upanayhanti upanahanti bandhanti. Sanantanoti ettha sanantanasaddo purāṇapariyāyoti āha 『『porāṇo』』ti.

『『Aññe』』ti iminā pareti ettha parasaddassa pacchābhāgatthādayo nivāreti. Mayamettha yamāmaseti ettha etasaddassa visayaṃ dassento āha 『『saṅghamajjhe』』ti. Yamudhātu upayamanattho sekāro nipātamattoti āha 『『upayamāmā』』ti. 『『Satataṃ samitaṃ maccusantikaṃ gacchāmā』』ti iminā 『『na jānantī』』ti padassa ākāraṃ dasseti. Tatthāti mahājanakāye ye paṇḍitāti yojanā. Evaṃ hīti evameva. Jānantā te paṇḍitā paṭipajjantīti yojanā. Medhantā hiṃsantā gacchanti pavattantīti medhagā kalahā. Keci medhadhātuto ṇvupaccayaṃ vadanti, tesaṃ matena medhakāti paṭhamakkharena pāṭho bhaveyya.

Tesampīti brahmadattadīghāvukumārānampi. Saṅgatīti samāgamo. Voti tumhākaṃ. Yesaṃ tumhākaṃ neva mātāpitūnaṃ aṭṭhīni chinnāni, na pāṇā hatā, na gavassadhanāni haṭāni. Tesaṃ tumhākaṃ kasmā saṅgati na hotīti yojanā.

Sabbāni parissayānīti ettha sabbānīti vuttakāraṇañca liṅgavipallāsañca dassento āha 『『pākaṭaparissaye ca paṭicchannaparissaye cā』』ti. 『『Abhibhavitvā』』ti iminā abhibhuyyāti padassa tvāpaccayantabhāvaṃ dasseti. Tenāti nipakena sahāyena.

我來翻譯這段巴利文： 464. "puthu詞"中，puthu詞是大的同義詞，故說"大"。"他的"即爭論者的人。"同類人"中，sama詞是相似的同義詞，故說"相同"，此為同格複合詞。"此人為爭論者"為語義關聯。"在那裡"即在爭論者人中。"另一這個原因"為語義關聯。"不認為"即任何一個也不認為為語義關聯。以此顯示"不認為"中，無分詞變化的"ru"等替換。 "失念"即他們失去念，為失念，顯示說"失念者"。在八音節偈中因說"第五音短遍"，故第五個r音變短。因此說"r音做短音替換"。"如何說者"即說話者。"口開"中，āyāma詞是擴充套件同義詞，擴充套件即張開，故說"張開"。以表示與格義的tuṃ詞綴顯示賓格為與格義。"帶至"顯示業詞的非主要業說"此無慚狀態"。因為是雙賓語動詞，"自己"也作為主要業應補充。"那"即爭論。以"知"字顯示"智者"詞的義和句。意在應做"知故為智者"的詞義解釋。"有過患"即與過患過錯俱行。"這"即爭論。 "他們纏結它"中，為顯示ta詞的範圍說"嫌恨"。"他們"即人們。"纏結"即纏結束縛。"古老"中，sanantana詞為古老同義詞，故說"古老"。 以"其他"，此中para詞排除後分等義。"我們在此抑制"中，顯示eta詞的範圍說"在僧中"。yam詞根為抑制義，se音為語助詞，故說"抑制"。以"常常接近死亡前進"顯示"不知"詞的行相。"在那裡"即在大眾中的智者為語義關聯。"如此"即如是。"知者智者們行動"為語義關聯。傷害進行執行為medhagā爭論。有些人說從medha詞根加ṇu詞綴，依他們的見解應以首字讀為medhakā。 "他們也"即梵施和長壽王子也。"和合"即會合。"你們"即你們的。對你們既未斷母父骨，未害生命，未取牛馬財，為何你們不和合為語義關聯。 "一切危難"中，顯示說"一切"的原因和性別變化說"顯露危難和隱藏危難"。以"克服"顯示"克服"詞為tvā詞綴詞。"以他"即以聰明伴侶。

Rājāvāti ettha rājā ivāti padavibhāgaṃ katvā rājasaddassa upalakkhaṇavasena mahājanaka, arindamarājāno ca ivasaddassa opammatthajotakañca dassento āha 『『yathā』』tiādi. Raṭṭhavijitasaddā aññamaññapariyāyā. Visesanavisesyānaṃ kāmācārato gamyamānattā vuttaṃ 『『vijitaṃ raṭṭha』』nti. 『『Mātaṅgo araññe nāgo ivā』』ti iminā padavibhāgaṃ dasseti. Tesaṃ padānaṃ atthaṃ dassento āha 『『mātaṅgoti hatthī vuccatī』』tiādi. 『『Hatthī vuccatī』』ti iminā mahanto aṅgo sarīrametassāti mātaṅgoti vacanatthena hatthī mātaṅgo nāmāti dasseti. Mahantasaddassa mātādeso. Nāgasaddo urage ca hatthimhi ca nāgarukkhe ca uttame ca nāmapaññattiyañcāti pañcasu atthesu vattati, idha uttamattheti dassento āha 『『nāgoti mahantādhivacanameta』』nti. Mātaṅgaraññevāti ettha ivasaddassa opammatthajotakabhāvaṃ dassetvā atthayojanaṃ dassento āha 『『yathā hī』』tiādi. 『『Yathā ca pālileyyako』』ti iminā mātaṅganāgassa sarūpaṃ upalakkhaṇena dasseti.

1. Pālileyyakagamanakathā

467.Pālileyyakanti palilavanasaṇḍe vasantahatthināgaṃ. 『『Hatthī』』ti ca 『『nāgo』』ti ca dvinnaṃ saddānaṃ pariyāyabhāvena vuttattā adhikatthoti āha 『『mahāhatthī』』ti. Purato purato gacchantehi tehi hatthiādīhi chinnaggānīti yojanā. Obhaggobhagganti bhañjitvā adhopātitaṃ obhagganti dassento āha 『『bhañjitvā bhañjitvā pātita』』nti. 『『Uccaṭṭhānato』』ti iminā avatyūpasaggassa adhotthaṃ nayena dasseti. Etassāti hatthināgassa. Teti hatthiādayo. Tehīti hatthiādīhi. Pivantehi tehīti yojanā. Kaddamodakānīti kaddamena saṃsaṭṭhāni udakāni.

Īsādantassāti ettha īsāya sadiso danto imassāti īsādantoti dassento āha 『『rathaīsāsadisadantassā』』ti. 『『Rathaīsā』』ti iminā naṅgalaīsaṃ nivatteti. Yadekoti yaṃ eko. Yaṃsaddo kāraṇatthoti āha 『『yasmā』』ti. Assa nāgassāti hatthināgassa. Nāgenāti buddhanāgena.

Yathābhirantanti ettha kittakaṃ kālaṃ ramatīti āha 『『temāsa』』nti. Ettāvatāti ettakena temāsaviharaṇena. Patthaṭā ahosīti sambandho. Sabbatthāti sabbasmiṃ jambudīpatale.

『『Kosambinivāsino』』ti iminā kosambiyaṃ nivasantīti kosambakāti vacanatthaṃ dasseti.

1. Aṭṭhārasavatthukathā

2. 『『Laddhiggahaṇa』』nti iminā ādīyate ādāyoti vacanatthaṃ dasseti.

475.Taṃ divasamevāti tasmiṃ saṅghasāmaggikaraṇadivaseyeva.

476.Na mūlā mūlaṃ gantvāti mūlato mūlaṃ na gantvāva. 『『Atthato apagatā』』ti iminā atthato apetā atthāpetāti vacanatthaṃ dasseti. 『『Byañjanamattaṃ upetā』』ti iminā byañjanamattaṃ upetā upagatā byañjanūpetāti vacanatthaṃ dasseti.

我來 譯這段巴利文： "如王"中,將"王如"分詞,通過王詞的暗示義顯示大眾、阿林達摩王等,以及顯示如詞的譬喻義說"如"等。國土與征服詞互為同義。因從愛行得知限定與被限定,故說"征服國土"。以"如野象象"顯示詞分解。顯示那些詞義說"象稱為mātaṅga"等。以"稱為象"顯示因"此有大身體"的詞義,名為mātaṅga象。大詞替換為mā。nāga詞在蛇、象、nāga樹、最勝和名稱施設五義中執行,此處顯示為最勝義說"nāga是大的代稱"。"正如野象"中,顯示如詞的譬喻顯示義后顯示義關聯說"因為如"等。以"如波利列亞卡"通過暗示顯示野象的本性。 波利列亞卡前往說話 467. "波利列亞卡"即住在波利拉林中的象王。因"象"和"王"兩詞以同義說故為增義,說"大象"。"被他們象等前行者折斷"為語義關聯。"被折斷"顯示"折斷後下落為被折斷"說"折斷后使落下"。以"從高處"依下義方式顯示ava字首。"他的"即像王的。"他們"即像等。"被他們"即被象等。"被飲者他們"為語義關聯。"泥水"即與泥混合的水。 "馬轅牙"中,顯示"此有如馬轅牙"說"有如車轅牙"。以"車轅"排除犁轅。"因一"即因一。因yaṃ詞為因義,故說"因為"。"他像的"即像王的。"以龍象"即以佛陀龍象。 "如所欲"中,說多長時間歡樂說"三月"。"如此"即以此三月住。"流傳"為語義關聯。"遍處"即遍瞻部洲地。 以"憍賞彌住者"顯示"住在憍賞彌為憍賞彌人"的詞義。 十八事說話 471. 以"取見"顯示"取、執取"的詞義。 475. "正是那天"即正是在那僧團和合作成日。 476. "不從根本到根本"即不從根本到根本。以"義已離"顯示"從義離為離義"的詞義。以"僅隨文"顯示"僅隨文已到達為隨文"的詞義。

477.Atthesu jātesūti ettha jātasaddo uppannapariyāyoti āha 『『vinayaatthesu uppannesū』』ti. Tañca padaṃ 『『saṅghassa kiccesū』』tiādīsu sabbapadesu yojetabbaṃ. Mahatthikoti mahanto upakārasaṅkhāto attho imassāti mahatthikoti dassanto āha 『『mahāupakāro』』ti.

Anānuvajjo paṭhamenāti ettha paṭhamasaddo tāvapariyāyoti dassento āha 『『tāvā』』ti. Sīlatoti sīlena. Upekkhitācāroti upapattito ikkhitācāro. 『『Apekkhitācāro』』tipi pāṭho. Upaparikkhitācāroti upaparikkhito ācāro etassāti upaparikkhitācāro.

Visayhāti ettha vipubbo sahadhātu abhibhavanattho, tvāpaccayo ca hotīti dassento āha 『『abhibhavitvā』』ti. Anapagatanti kāraṇato anapetaṃ. Bhaṇanto bhikkhūti sambandho. Tamatthaṃ dassento āha 『『yasmā hī』』tiādi. Soti bhikkhu, na hāpetīti sambandho. 『『Usūyāyā』』ti iminā dosāgatigamanassa gahitattā 『『agatigamanavasenā』』ti iminā pārisesanayena avasesaagatigamanamevādhippetaṃ. Soti bhikkhu. Chambhati cevāti thambhati ceva, thaddhaṃ karoti cevāti attho. Vedhati cāti kampati ca. Yo cāti bhikkhu pana. Īdisoti usūyāya vā agatigamanena vā bhaṇanasaṅkhāto ediso na hoti.

Kiñca bhiyyoti nipātasamudāyo, tato vuttato atirekaṃ kathetabbaṃ kiṃ panāti attho. Tassā gāthāya attho veditabboti yojanā. Yoti bhikkhu. Hīti saccaṃ. Kālāgatanti ettha gahetabbakālañca sattamītappurisasamāsañca dassento āha 『『kathetabbayuttakāle āgata』』nti. Vacoti padaṃ na vacanapadhānaṃ, vacanavantapuggaloyeva padhānanti dassento āha 『『vadanto』』ti.

Ācerakamhi ca saketi ettha ācariyassa eso ācerako, sassa attano eso sakoti vacanatthaṃ dassento āha 『『attano ācariyavāde』』ti. Gāthābhāvato ācariyasaddassa ācerādeso kātabbo. 『『Vāde』』ti iminā idamatthe pavattassa ṇikapaccayassa sarūpaṃ dasseti. Alaṃ pametunti ettha alaṃsaddo samatthattho, pamasaddotulanatthoti āha 『『tulayituṃ samattho』』ti. Kathetaveti ettha tavesaddo aññattha yebhuyyena bhāvavācako, idha pana kammavācakoti āha 『『kathetabbe』』ti. Viraddhaṭṭhānakusaloti viraddhaṭṭhāne kusalo.

Ayaṃ gāthā vuttāti sambandho. Tanti kathetabbaṃ. Ayaṃ hetthatthoti ayaṃ eva ettha gāthāyaṃ atthoti yojanā. 『『Gacchantī』』ti iminā vajantīti ettha vajadhātuyā gatyatthaṃ dasseti. 『『Attano ācariyavāda』』nti iminā 『『sakaṃ ādāya』』nti padassa atthaṃ dasseti. Ācariyavādo hi ādātabbato gahetabbato ādāyanti vutto. Tadanurūpanti tassa vatthussa anurūpaṃ. Byākaramāno bhikkhūti sambandho. Aṭṭhahi dūtaṅgehīti 『『sotā ca hoti, sāvetā ca, uggahetā ca, dhāretā ca, viññātā ca, viññāpetā, ca kusalo ca sahitāsahitassa, no ca kalahakārako』』ti (cūḷava. 347; a. ni.

我來翻譯這段巴利文： 477. "在生起的義中"，jāta詞是生起的同義詞，故說"在毗尼耶義中生起"。此詞應在"僧伽事業"等一切詞中接合。"大利益"顯示"此有大的幫助義"，故說"大幫助"。 "無可非難以第一"中，paṭhama詞顯示"首先"義。"以戒"即以戒。"觀察行為"即從生起觀察的行為。另一讀法為"已觀察行為"。"已細察行為"即其行為已細察。 "可征服"中，vi字首與saha詞根為征服義，有tvā詞綴，故說"征服"。"未離"即從原因未離。"說話比丘"為語義關聯。顯示其義說"因為"等。"他"即比丘，"不放棄"為語義關聯。以"嫉妒"顯示因已獲得過失行進，以"非分行進"顯示遺留非分行進。"他"即比丘。"顫抖且"即僵硬且，使剛硬且。"戰慄且"即震動且。"誰且"即比丘。"如此"即因嫉妒或非分行進說話不存在。 "又何況"即語助詞累積，超過前說要說什麼。應知此偈頌義為語義關聯。"誰"即比丘。"確實"即真實。"時節已到"中，顯示應取時節和第七人稱複合詞，說"應說時節已到"。"語"非以說為主，以說話人為主，故說"說話者"。 "在師授記中自己"中，顯示"此為師的授記，此為自己的"的詞義說"在自己師說"。因無偈頌，師詞應替換為āce。以"說"顯示此義中執行的ṇika詞綴的本質。"足以衡量"中，alaṃ詞為相稱義，pa詞為比較義，故說"能夠衡量"。"應說"中，tava詞在其他處多為狀態詞，此處為業詞，故說"應說"。"善於違背處"即善於違背處。 此偈頌已說為語義關聯。"那"即應說。"此即此處義"即此即在此偈頌中的義為語義關聯。以"前往"顯示va詞根有行義。以"自己師說"顯示"自取"詞的義。師說因可取、可得故說"取"。"相應"即符合那事。"解釋比丘"為語義關聯。"以八種使者支"即聽者、宣告者、學習者、持有者、了知者、使了知者、善於有無連線者、非爭論者。

8.16) evaṃ vuttehi aṭṭhahi dūtassa aṅgehi. Kassa dūteyyakammanti āha 『『saṅghassā』』ti. Dūtassa etāni dūteyyāni, tāniyeva kammāni dūteyyakammāni, tesu. Idanti atthajākaṃ, vuttaṃ hotīti yojanā. Atha vā idanti ayamattho. Vuttaṃ hotīti vutto hoti. Pacchimanaye liṅgavipallāsoti daṭṭhabbo. Ānetvā havanti pūjentīti āhavo dāyakā, tesaṃ āhūnaṃ. Ānetvā hunitabbaṃ pūjetabbanti āhuti, taṃ āhutiṃ. Saṅghassa kiccesūti niddhāraṇe bhummaṃ. Tena vuttaṃ 『『tassa tassa kiccassā』』ti. Karavacoti ettha 『『vacokaro』』ti vattabbe gāthābhāvato padavipariyāyavasena 『『karavaco』』ti vuttoti āha 『『vacanaṃ karonto』』ti. 『『Vacanakaraṇenā』』ti iminā 『『na tena maññatī』』ti ettha tasaddassa visayaṃ dasseti.

Āpajjamāno bhikkhu āpatti hotīti yojanā. Tassā cāti ettha smāvacanassa ssādeso kātabbo. Yathāti yenākārena, vinayakammākārenāti attho. Yesūti yattakesu vatthūsu. Ubhaye ete vibhaṅgāti sambandho. Assāti bhikkhussa. Āpattivuṭṭhānapadassāti padasaddo kāraṇattho, bhummatthe sāmivacano ca hotīti āha 『『āpattivuṭṭhānakāraṇe』』ti. 『『Kusalo』』ti iminā cheko paṇḍito, kucchitaṃ pāpaṃ vidati jānātīti kovidoti vacanatthena kovido nāmāti dasseti.

Ācaranto bhikkhu gacchatīti yojanā. 『『Vatta』』nti iminā osāraṇaṃ tanti ettha tasaddassa visayaṃ dasseti. 『『Yā』』ti iminā etampīti ettha etasaddassa aniyamaniddesabhāvaṃ dasseti. Sabbatthāti sabbasmiṃ kosambakakkhandhake.

Iti kosambakakkhandhakavaṇṇanāya yojanā samattā.

Iti samantapāsādikāya vinayasaṃvaṇṇanāya

Mahāvaggavaṇṇanāya

Yojanā samattā.

Jādilañchitanāmena, nekānaṃ vācito mayā;

Mahāvaggakhandhakassa, samatto yojanānayoti.

Namo tassa bhagavato arahato sammāsambuddhassa

Pācityādiyojanā

Cūḷavaggayojanā

Mahāvaggakhandhakassevaṃ , katvāna yojanānayaṃ;

Adhunā cūḷavaggassa, karissaṃ yojanānayaṃ.

1. Kammakkhandhakaṃ

2. Tajjanīyakammakathā

3. Cūḷavaggassa paṭhame kammakkhandhake evamattho veditabboti yojanā. 『『Cūḷavaggassā』』ti padaṃ 『『kammakkhandhake』』ti pade avayavisambandho. Tāvāti pārivāsikakkhandhakādito , pārivāsikkhandhakādīnaṃ vā paṭhamaṃ. Cevasaddo ca casaddo ca 『『paṇḍukalohitakā』』ti padassa asamāhāradvandavākyaṃ dīpenti. Nissayānaṃ nāmaṃ nissitesu upacāravasena tesaṃ saddhivihārikaantevāsikāpi paṇḍukalohitakanāmāyeva hontīti dassento āha 『『tesaṃ nissitakāpī』』tiādi. Pisaddena upacāratthaṃ sampiṇḍeti. 『『Suṭṭhu balava』』nti iminā balavābalavanti dvinnaṃ saddānaṃ pariyāyabhāvena vuttattā atisayatthoti dasseti. 『『Balavabalava』』nti vattabbe vācāsiliṭṭhavasena dīghaṃ katvā evaṃ vuttaṃ. Paṭivadathāti paṭicchannaṭṭhāne kathetha. Iminā paṭimantethāti ettha mantadhātuyā guttabhāsanatthaṃ dasseti. Atthesu karaṇabhāsanakiccesu alaṃ samatthāti alamatthā, tesaṃ visesenāti alamatthatarāti dassento āha 『『samatthatarā』』ti.

Adhammakammadvādasakakathā

我來 譯這段巴利文： 以如此說的使者八支。誰的使者業，說"僧團的"。使者的這些使者事，正是這些業為使者業，在這些中。"此"即義生，"已說"為語義關聯。或者"此"即此義。"已說"即已說。後者方法應視為性別變化。帶來供養為āhava施主，他們的供養。帶來應供養為供養，那供養。"在僧團事業中"為處格中的區分。因此說"那那事業的"。"做語"中，應說"語做"，因無偈頌以詞序變易方式說"做語"，故說"做語言"。以"語言做"顯示"不以此認為"中ta詞的範圍。 "正犯比丘成為犯"為語義關聯。"那且"中，應做smā詞的ssa替換。"如"即以何行相，即以毗尼業行相義。"在這些"即在多少事中。"兩者這些分別"為語義關聯。"他的"即比丘的。"罪出離句"中，句詞為因義，為屬格中的主格，故說"在罪出離因"。以"善巧"顯示以"聰明智者，知厭惡惡為知者"的詞義名為知者。 "行走比丘前進"為語義關聯。以"行"顯示"引入它"中ta詞的範圍。以"凡"顯示"此也"中eta詞為不定指示。"一切處"即在一切憍賞彌品中。 如是憍賞彌品註釋的語義關聯完成。 如是清凈道律註釋 大品註釋的 語義關聯完成。 以jādi印名， 我為多人說， 大品諸品的， 語義關聯方法完成。 禮敬世尊、阿羅漢、正等正覺者 波逸提等語義關聯 小品語義關聯 如此做了大品諸品的， 語義關聯方法； 現在小品的， 將做語義關聯方法。 業品 呵責業說話 1. 應知小品第一業品如此義為語義關聯。"小品的"詞與"業品"詞為部分關係。"首先"即從別住品等之前，或別住品等的首先。ce詞和ca詞顯示"黃紅"詞為非一致複合詞。顯示依止名稱在依止者中以關係方式，那些共住弟子、學生也名為黃紅說"他們依止者也"等。以pi詞連線關係義。以"極強"顯示因"強強"兩詞以同義說故為強調義。應說"強強"，以語言順暢方式作長音如此說。"回答"即在隱密處說話。以此顯示"回談"中，manta詞根為秘密語義。在義中作業語言等事能夠稱職為稱職者，以其特徵為更稱職，顯示說"更稱職"。 不法業十二說話

1. Asammukhā katantiādīsu evaṃ vinicchayo veditabboti yojanā. Sammukhehi virahitā asammukhāti dassento āha 『『saṅghadhammavinayapuggalasammukhānaṃ vinā kata』』nti. 『『Appaṭipucchitvā』』ti iminā appaṭipucchāti ettha tvāpaccayassākārabhāvaṃ dasseti. Tassevāti cuditakasseva. Adesanāgāminiyāti ettha akārassa aññatthaṃ dassento āha 『『pārājikā…pe… vā』』ti. Etthāti tajjanīyakamme. Nava padāti navasu padesu, niddhāraṇe cetaṃ paccattavacanaṃ. Purimakesu tīsu tikesu vuttesu navasu padesūti yojanā. 『『Ekeka』』nti padena sambandhitabbaṃ. Imehīti imehi dvīhi padehi. Dvādasa tikāti purimehi tīhi tikehi nava tike missetvā dvādasa. Sukkapakkhesupīti paṭisedhavirahavasena sukkesu pakkhesupi.

我來 譯這段巴利文： 4. 在"非面前作"等中應知如此決定為語義關聯。顯示"離開面前為非面前"說"無僧法律人面前而作"。以"未詢問"顯示"未詢問"中tvā詞綴為ā狀態。"正是他的"即正是被誹謗者的。"不應懺悔"中,顯示a音為他義說"波羅夷...等...或"。"在此"即在呵責業。"九句"即在九句中,此為主格中的區分。在前三組中說的九句中為語義關聯。應與"每一"詞相連。"以這些"即以這兩句。"十二組"即與前三組九組混合為十二。"在白分中也"即以無遮止方式在白分中也。

1. 『『Pabbajitāna』』nti iminā gihīnaṃ ananulomikataṃ nivatteti. Sahasokitādīhīti ādisaddena sahanandiṃ saṅgaṇhāti. Imasmiṃ ṭhāne sabbaaṭṭhakathāpotthakesu 『『na upasampādetabbanti upajjhāyena hutvā na upasampādetabba』』nti pāṭhato paṭṭhāya yāva 『『na sampayojetabbanti aññamaññaṃ yojetvā kalaho na kāretabbo』』ti pāṭho atthi, tāva aṭṭhārasasammāvattanavattānaṃ saṃvaṇṇanāpāṭho likhito, so pāṭho imasmiṃ ṭhāne na likhitabbo. Kasmā? Pāḷikkamānuppattābhāvato, aṭṭhakathāyameva 『『aṭṭhārasa sammāvattanavattāni pārivāsikakkhandhake vaṇṇayissāmā』』ti vakkhamānattā, yathāvacanañca pārivāsikakkhandhake (cūḷava. aṭṭha. 76) saṃvaṇṇitatthā ca. Tasmā so pāṭho na porāṇapāṭho hoti, pacchā pakkhittapāṭhoti daṭṭhabbo.

Tiṇṇaṃ bhikkhave bhikkhūnantiādi vuttanti sambandho. Ekekenāpīti tīsu aṅgesu ekekenāpi. Iminā avayavavākyanibbattivasena kammārahabhāvaṃ dasseti. Hīti saccaṃ. Niyassassa visesena abhiṇhāpattikattaṃ aṅgaṃ iti vuttanti yojanā. Ettha ākāravācako itisaddo luttaniddiṭṭhoti daṭṭhabbaṃ. Eseva nayo anantarepi. Tajjīyati anena vinayakammenāti tajjanīyaṃ, tameva kammaṃ tajjanīyakammaṃ. 『『Nissāya te vatthabba』』nti niyassīyati bālo bhajāpīyati anena vinayakammenāti niyassaṃ, divādigaṇikattā sakārassa dvebhāvo hoti 『『nassaṃ vassa』』ntiādīsu viya, niyassameva kammaṃ niyassakammaṃ. Gāmādito pabbājiyati anena vinayakammenāti pabbājanīyaṃ, tameva kammaṃ pabbājanīyakammaṃ. Tīsūti bhaṇḍanakārakaabhiṇhāpattikakuladūsakavasena tividhesu aṅgesu. Yena kenaci aṅgenāti sambandho. Yadi sabbāni kammāni kātuṃ vaṭṭatīti yojanā. Evaṃ sati campeyyakkhandhake (mahāva. 400 ādayo) vuttaṃ idaṃ vacanaṃ virujjhatīti sambandho. Vacanatthanānattatoti vacanassa ca atthassa ca nānābhāvato. Tamevatthaṃ vitthārento āha 『『tajjanīyakammārahassāti imassa hī』』tiādi. Tattha 『『tiṇṇaṃ bhikkhave』』tiādivacanassa aṅgasambhavo atthoti yojanā. Tasmāti yasmā na virujjhati, tasmā. Saṅghena kataṃ hotīti sambandho. Iminā lakkhaṇena tajjanīyādikammārahassa tassa bhikkhussāti yojanā. Evaṃ kammasanniṭṭhānatthaṃ dassetvā aṅgasambhavatthaṃ dassento āha 『『yassa panā』』tiādi. Tattha yassāti bhikkhussa, atthīti sambandho. Bhaṇḍanakārakādīsūtiādisaddena abhiṇhāpattikakuladūsakāni saṅgaṇhāti. Ākaṅkhamāno saṅgho kareyyāti sambandho. Kammārahanti kammassa, kamme vā arahaṃ. Etthāti kammakkhandhake. Pubbenāti pubbe vuttena campeyyakkhandhakena. Aparanti apare vuttaṃ kammakkhandhakaṃ. Sametīti samaṃ gacchati.

Tatthāti kammesu, tajjanīyakammeti sambandho, aṅgesu vā, bhaṇḍanakārakavasenāti sambandho. Atha khoti tathā vuttāpīti attho. Karontena kammavācāvācakenāti sambandho. Hīti phalajotako. Bhūtena vatthunāti tacchena vatthunā. Aññassa kammassāti tajjanīyakammato aññassa kammassa. Kasmā bālassa abyattassa āpattibahulassa tajjanīyakammaṃ kātabbanti yojanā. Idampīti tajjanīyakammampi. Sabbatthāti sabbesu kammesu.

Nappaṭippassambhetabbaaṭṭhārasakādikathā

我來翻譯這段巴利文： 6. 以"已出家者"顯示不適合在家人。以"與歡喜等"， ādi詞還包括與歡喜。在此處，所有註釋書中從"不應具足戒，即不應由依止師而不具足戒"開始，直到"不應使結合，即不應互相結合而造成爭鬥"的文字都存在，直到十八正轉法的贊述文字已書寫，該文字在此處不應書寫。為什麼？因為未發生偏離，因為在註釋書中已說"將在別住品中贊述十八正轉法"，且在別住品中已如實贊述其義。因此，該文字非古代文字，應視為後來新增的文字。 "諸比丘，三者"等已說為語義關聯。"即使一個"即在三支中即使一個。以此顯示以部分語句構成業的資格。"確實"即真實。應知以尼耶特別的頻繁犯戒為支。在此處，iti詞被視為表示狀態的省略詞。同樣的方法在後面也適用。被以此毗尼業呵責，故為呵責業，即是呵責業。"依止他們應住"，被以此毗尼業貶斥、驅逐低劣者，故為依止業，因為有divā等詞群，sa音有兩種變化，如在"nassaṃ vassa"等中。依止業即是依止業。從村等被驅逐的毗尼業為驅逐業，即是驅逐業。"在三者"即在爭鬥者、頻繁犯戒者、破壞家族者三種支中。"以任何支"為語義關聯。如果應作所有業為語義關聯。如此，在鹿野苑品中說的此語與之相違背為語義關聯。因語言和義的不同。闡述同一義說"呵責業的資格"等。在此，"三者，諸比丘"等語的支的組成為義的語義關聯。因為不相違背，故。"由僧團所作"為語義關聯。以此特徵顯示呵責業等的資格對於該比丘。如此顯示業的確定，顯示支的組成說"誰若"等。在此，"誰"即比丘，"有"為語義關聯。以ādisaddena包括頻繁犯戒、破壞家族。"僧團希望作"為語義關聯。業的資格即業或在業中有資格。"在此"即在業品。"先前"即先前說的鹿野苑品。"后"即后說的業品。"一致"即同樣前進。 "在此"即在業中，呵責業為語義關聯，或在支中，以爭鬥者為語義關聯。如是說，即如此說。"作者以業語言"為語義關聯。"確實"即果的顯示。"以真實事由"即以確切事由。"另一業"即除呵責業的另一業。為什麼應對低劣、無知、頻繁犯戒者作呵責業為語義關聯。"此也"即呵責業也。"一切處"即在所有業中。 不應中止的十八等說話<.Assistant>

8.Pannalomāti patitamānalomā. Etanti vattaṃ. Netthāranti ettha aphuṭṭhakkharasaṃyoge parassa takārassa thakāro hoti, tasmā dutiyakkharena pāṭho yutto. Yenāti vattena. Nissāraṇāti nissāraṇato. Dasa vā divasāni, pañca vā divasāni pūretabbanti yojanā. Hīti saccaṃ. Ettakenāti etappamāṇena dasapañcadivasena.

1. Niyassakammakathā

11.Apissu bhikkhū pakatāti ettha nipātānamanekatthattā idha apissusaddo niccattho hoti. Pakatasaddo 『『kukkuccapakatā』』tiādīsu (pārā. aṭṭha. 1.tatiyasaṅgītikathā; pāci. aṭṭha. 438) abhibhavanattho, idha pana byāvaṭatthoti dassento āha 『『niccaṃ byāvaṭā hontī』』ti.

1. Pabbājanīyakammakathā

27.Etthāti assajipunabbasukavatthumhi. Kāyikoti ettha kāyena kīḷatīti kāyikoti vacanatthaṃ dassento āha 『『kāyakīḷā vuccatī』』ti. 『『Eseva nayo』』ti iminā vācāya kīḷatīti vācasiko, kāyiko ca vācasiko ca kāyikavācasikoti vacanatthaṃ atidisati. Ettha ca pacchimavacanattho samāhāradvando, samāhāradvandepi katthaci pulliṅgamicchanti saddavidū 『『dhammavinayo』』tiādīsu (vibha. aṭṭha. 509) viya. Kāyadvārapaññattasikkhāpadaṃ vītikkamatīti kāyikoti vacanatthaṃ dassento āha 『『kāyadvāre paññattasikkhāpadavītikkamo vuccatī』』ti. Kāyena paññattasikkhāpadaṃ vītikkametīti kāyikoti vacanatthopi yujjateva. 『『Upahananaṃ vuccatī』』ti iminā upahananaṃ upaghātaṃ, tameva upaghātikanti vacanatthaṃ dasseti. 『『Nāsana』』nti iminā hanadhātuyā hiṃsanatthaṃ dasseti. Paṭikkhittavejjakammādivasena telapacanaariṭṭhapacanādīni kāyiko micchājīvo nāmāti yojanā. Iminā micchājīvassa sarūpaṃ dasseti.

1. Paṭisāraṇīyakammakathā

2. Sudhammavatthusmiṃ evamattho veditabboti yojanā. Anapaloketvāti ettha apapubbo lokasaddo āpucchanatthoti āha 『『na āpucchitvā』』ti.

34.Kinti kiṃ nāma khādanīyabhojanīyaṃ. Voti tumhehi. Gahapatīti ālapanapadaṃ. Therānaṃ atthāyāti sambandho. Paṭiyattanti paṭiyāditaṃ. 『『Etaṃ avocā』』ti iminā etadavocāti ettha niggahitādesasandhiṃ dasseti. Yadidanti saddo 『『tilasaṃguḷikā』』ti padena yojitattā itthiliṅgoti āha 『『yā aya』』nti. Tilasakkhalikāti tilena saṃsaṭṭhā sakkhalikā. 『『Sā natthī』』ti iminā uttaravākye yaṃsaddassa pubbavākye taṃsaddāpekkhataṃ dasseti. Eko purisoti sambandho. Pūviyoti pūvaṃ, pūvena vā kayavikkayo. Tenāti kāraṇena. Nanti gahapatiṃ. Theroti sudhammatthero. Yadeva kiñcīti ettha kiñci eva yaṃ vacananti dassento āha 『『kiñcideva tilasaṃguḷikāvacana』』nti. Idanti imaṃ atthaṃ. Soti kukkuṭapotako. Kākavassitanti kākassa vassitaṃ, neva akāsīti sambandho. Tayāpīti pisaddo kukkuṭapotakaṃ apekkhati. Neva bhikkhuvacanaṃ vuttaṃ, na gihivacanaṃ vuttaṃ, iti imamatthaṃ dassetīti yojanā.

Adhammakammādidvādasakakathā

我來翻譯這段巴利文： 8. "柔軟"即已落下慢心。"此"即行為。"出離"中,在無重音連線處，後面t音變成th音，因此第二音讀法合適。"以此"即以行為。"驅出"即從驅出。"應完成十日或五日"為語義關聯。"確實"即真實。"以此量"即以此程度的十日五日。 依止業說話 11. "且比丘已作"中，因語助詞有多義，此處api ssu詞為恒常義。pakata詞在"已作悔"等中為征服義，此處顯示為努力義說"恒常努力"。 驅擯業說話 27. "在此"即在阿說示富那婆蘇事中。"身"中，顯示"以身玩樂為身"的詞義說"稱為身玩樂"。以"同樣方法"類比"以語玩樂為語，身和語為身語"的詞義。此中后詞義為一致複合詞，語法學者認為一致複合詞某些情況也可用陽性，如"法律"等。顯示"違越身門所制學處為身"的詞義說"稱為違越身門所制學處"。"以身違越所制學處為身"的詞義也適合。以"稱為損害"顯示"損害即損害，正是損害"的詞義。以"破壞"顯示han詞根為傷害義。以禁止醫業等方式煮油、煮酒等為身邪命為語義關聯。以此顯示邪命的本質。 遣回業說話 33. 在善法事中應知如此義為語義關聯。"未告知"中，apa字首的loka詞為請求義，故說"未請求"。 34. "何"即何名嚼食、食物。"你們"即你們。"居士"為呼格詞。"為長老們"為語義關聯。"已準備"即已預備。以"說此"顯示"說此"中的鼻音替換連音。"此"詞與"芝麻糖"詞結合故為陰性，說"此"。"芝麻糕"即與芝麻混合的糕。以"它不存在"顯示后句yaṃ詞依賴前句的taṃ詞。"一人"為語義關聯。"餅業"即餅，或以餅買賣。"因此"即因此因。"他"即居士。"長老"即善法長老。"任何什麼"中，顯示"任何芝麻糖語言"說"任何芝麻糖語言"。"此"即此義。"它"即小雞。"烏鴉叫"即烏鴉的叫聲，"並未作"為語義關聯。"你也"中，pi詞關涉小雞。"既未說比丘語

1. Purimehi kammehīti sambandho. Tatthāti aṅgesu. Yathā parisakkiyamāne gihino lābhaṃ na labhantīti yojanā. Paripubbo sakkadhātu parakkamatthoti āha 『『parakkamanto』』ti. Tatthāti anatthādīsu . Atthabhaṅgoti gihīnaṃ atthassa bhaṅgo. Avasananti gihīnaṃ avasanaṃ. Gihīnanti ettha sāmyatthe sāmivacananti āha 『『gihīnaṃ santike』』ti. Yathā kariyamāne sacco hoti, evaṃ na karotīti yojanā. Ekaṅgenāpīti pisaddo sambhāvanattho, tato adhikehi aṅgehi kā nāma kathāti dasseti. Etthāti paṭisāraṇīyakamme. Paṭimukhaṃ attano dosaṃ sarāpetabbaṃ anena vinayakammenāti paṭisāraṇīyaṃ, tameva kammaṃ paṭisāraṇīyakammaṃ.

2. Āpattiyā adassane ukkhepanīyakammakathā

46.Saṃsathāti ettha saṃsadhātuyā kathanatthaṃ dassento āha 『『ārocethā』』ti. Tumhe saṃsatha, kathethāti attho.

50.Bhaṇḍanakārako hotītiādi kāraṇūpacāravasena vuttoti āha 『『bhaṇḍanādipaccayā』』tiādi. Bhaṇḍanakārakādi kāraṇaṃ, tena āpannā āpatti phalaṃ, tassā adassane ukkhepanīyakammaṃ kātabbanti adhippāyo. Tassāti āpattiyā.

51.Etthāti ukkhepanīyakamme. Tatthāti tecattālīsavattesu. Anuddhaṃsetabboti ettha dhaṃsadhātuyā gatyatthaṃ paṭikkhipanto āha 『『na codetabbo』』ti. 『『Rajonuddhaṃsatī』』tiādīsu (bu. vaṃ. 2.101) hi dhaṃsadhātu gatyatthe vattati. 『『Na bhikkhu bhikkhūhī』』ti ettha soyeva bhikkhu teheva bhikkhūhīti atthaṃ nivārento āha 『『añño bhikkhu aññehi bhikkhūhī』』ti. Na gihiddhajoti ettha gihīnaṃ dhajo gihiddhajoti vutte odātavatthādīnīti āha 『『odātavatthānī』』tiādi. Na titthiyādipadattayanti 『『na titthiyā sevitabbā, bhikkhū sevitabbā, bhikkhusikkhāya sikkhitabba』』nti padānaṃ tayaṃ. 『『Na apasādetabbo』』ti iminā na āsādetabboti ettha āpubbasadadhātuyā apapubbasadadhātuyā samānabhāvaṃ dasseti. 『『Anto vā bahi vāti』』 ettha kassa anto vā bahi vāti āha 『『vihārassā』』ti. Sesaṃ sabbaṃvattanti yojanā. Imināti āpattiyā adassane ukkhepanīyakammena.

65.Tassāti āpattiyā. Idhāti pāpikāya diṭṭhiyā appaṭinissagge kate ukkhepanīyakamme. Āpattiadassanādīsu uddharitvā khipīyati apanīyati anena vinayakammenāti ukkhepanīyaṃ, tameva kammaṃ ukkhepanīyakammaṃ.

Iti kammakkhandhakavaṇṇanāya yojanā samattā.

1. Pārivāsikakkhandhakaṃ

2. Pārivāsikavattakathā

我來翻譯這段巴利文： 39. "以前業"為語義關聯。"在此"即在支中。如正在努力時,在家人不得利益為語義關聯。有pari字首的sakka詞根為努力義,故說"正努力"。"在此"即在無利等中。"義破壞"即在家人利益的破壞。"住處"即在家人的住處。"在家人"中,為所有格義的所有格,故說"在在家人處"。如正在作時成為真實,如是不作為語義關聯。"即使一支"中,pi詞為估量義,顯示以超過那些支更何況。"在此"即在遣回業中。以此毗尼業應使憶念對面自己的過失為遣回,正是那業為遣回業。 不見罪舉罷業說話 46. "你們告知"中,顯示saṃsa詞根為說話義說"告知"。你們告知,說話為義。 50. "成為爭論者"等依因緣關係方式而說,故說"因為爭論"等。爭論者等為因,由此所犯之罪為果,因其不見而應作舉罷業為意趣。"它的"即罪的。 51. "在此"即在舉罷業中。"在彼"即在四十三行中。"不應譭謗"中,否定dhaṃsa詞根的行進義說"不應呵責"。因為在"塵飛揚"等中dhaṃsa詞根用於行進義。"比丘不與比丘"中,否定正是那比丘與正是那些比丘之義說"其他比丘與其他比丘"。"不以在家相"中,顯示在家人的相為在家相,說"白衣"等。"不外道等三句"即"不應侍奉外道,應侍奉比丘,應學比丘學"三句。以"不應輕毀"顯示"不應侮辱"中,ā字首sad詞根與apa字首sad詞根相同。"內或外"中,誰的內外,說"僧寺的"。餘一切行為為語義關聯。"以此"即以不見罪舉罷業。 65. "它的"即罪的。"在此"即在惡見不捨所作舉罷業中。以此毗尼業舉起、驅逐、除去為舉罷,正是那業為舉罷業。 如是業品註釋的語義關聯完成。 別住品 別住行說話

1. Pārivāsikakkhandhake pārivāsikāti padassa parivāsaṃ parivasantīti pārivāsikāti dassento āha 『『parivāsaṃ parivasantā』』ti. Tatthāti 『『parivāsaṃ parivasantā』』ti taddhitavākye. Tesūti catubbidhesu parivāsesu. Titthiyaparivāsoti titthiyānaṃ parivāso, titthiyānaṃ vā dātabbo parivāso, titthiyehi vā parivasitabbo parivāso titthiyaparivāso. Appaṭicchannaparivāsoti appaṭicchanno parivāso appaṭicchannaparivāso. Tatthāti appaṭicchannaparivāse. Yanti vacanaṃ. Ayaṃ panāti ayaṃ paṭicchannaparivāso pana. Idhāti pārivāsikakkhandhake. Sesāti appaṭicchannaparivāsato sesā. Tayoti appaṭicchannaparivāsādayo tayo, dātabbāti sambandho. Kassa dātabbāti āha 『『yenā』』tiādi. Āpannā cevāti āpajjitabbā ceva. Tesūti tividhesu parivāsesu. Ete panāti tayo pana. Idhāti pārivāsikakkhandhake. Tasmāti yasmā idha adhippetā, tasmā. Etesūti tividhesu parivāsesu.

Pakatattānaṃ bhikkhūnanti ettha adhippetapakatatte dassento āha 『『ṭhapetvā』』tiādi. Mūlāyapaṭikassanārahādīnampīti ettha ādisaddena mānattārahamānattacārikaabbhānārahādayo saṅgaṇhāti. Pisaddena pakatipakatattaṃ apekkhati. Teti pakatattā. Yaṃ abhivādanādiṃ karontīti yojanā. Sādiyantīti ettha sādiyanaṃ nāma sampaṭicchananti āha 『『sampaṭicchantī』』ti. Tatthāti abhivādanādīsu, niddhāraṇe cetaṃ bhummavacanaṃ. Sāmīcikammanti etaṃ ābhisamācārikassa adhivacananti yojanā. Abhivādanādīnīti abhivādanapaccuṭṭhānaañjalikammāni. Bījanavātadānādinoti bījaniyā paharitena pavattassa vātassa dānādino. Āsanābhihāranti ettha abhiharaṇaṃ abhihāro, āsanassa abhihāro āsanābhihāroti vacanatthaṃ dassento āha 『『āsanassa abhiharaṇa』』nti. Paññāpanampi abhiharitvā paññāpitattā abhihāroyeva nāmāti āha 『『paññāpanameva vā』』ti. 『『Pādadhovanaudaka』』nti iminā pādassa dhovanaṃ udakaṃ pādodakanti vacanatthaṃ dasseti. 『『Pādaṭṭhapanaka』』nti iminā pādassa ṭhapanakaṃ pīṭhaṃ pādapīṭhanti vacanatthaṃ dasseti. 『『Pādaghaṃsanaṃ vā』』ti iminā pādassa ghaṃsanaṃ kathalikaṃ pādakathalikanti vacanatthaṃ dasseti. Saddhivihārikānampi abhivādanādinti sambandho. Pisaddena aññesaṃ sādiyantassa kā nāma kathāti dasseti. Teti saddhivihārikā. Saddhāpabbajitāti saddhāya pabbajitā. Kulaputtāti jātikulaputtā, ācārakulaputtā ca. Karonti, āpucchantiyevāti sambandho. Vāritampi asādiyanaṃ nāmāti āha 『『vāritakālato paṭṭhāya anāpattī』』ti. Mithu yathāvuḍḍhanti ettha mithusaddo aññamaññapariyāyo, yathāsaddo yaṃsaddapariyāyo, vicchattho cāti āha 『『aññamaññaṃ yo yo vuḍḍho』』ti. Aññamaññañhi mithati saṅgamaṃ karotīti mithūti vuccati. Tena tenāti bhikkhunā, 『『sāditu』』nti pade bhāvakattā. Sādituṃ anujānāmīti sambandho.

『『Vuḍḍhapaṭipāṭiyā』』ti iminā vuḍḍhānaṃ paṭipāṭi yathāvuḍḍhanti catutthīabyayībhāvaṃ dasseti. Purimapade pana paṭhamāabyayībhāvo. Pāḷiyāti pantiyā. Tatthevāti saṅghanavakaṭṭhāne eva. Pavāraṇāyapīti pisaddena na kevalaṃ uposatheyeva, atha kho pavāraṇāyapīti dasseti. Saṅghena bhājiyamānanti sambandho.

我來翻譯這段巴利文： 75. 在別住品中，顯示"別住者"詞為"正在別住別住"說"正在別住別住"。"在此"即在"正在別住別住"的派生詞句中。"在這些"即在四種別住中。"外道別住"即外道的別住，或應給外道的別住，或應由外道別住的別住為外道別住。"不覆藏別住"即不覆藏的別住為不覆藏別住。"在此"即在不覆藏別住中。"那"即語言。"此且"即此覆藏別住且。"在此"即在別住品中。"余"即從不覆藏別住餘下的。"三"即不覆藏別住等三，"應給"為語義關聯。應給誰說"由誰"等。"已犯且"即應犯且。"在這些"即在三種別住中。"這些且"即三且。"在此"即在別住品中。因為在此意指，所以。"在這些"即在三種別住中。 "清凈比丘們"中，顯示意指清凈說"除"等。"應重新開始等也"中，以ādi詞包括應摩那埵、正行摩那埵、應出罪等。以pi詞關涉本來清凈。"他們"即清凈者。"作何等頂禮等"為語義關聯。"受用"中，受用即是接受，故說"接受"。"在此"即在頂禮等中，此為區分中的處格。"威儀業"即這是威儀的同義詞為語義關聯。"頂禮等"即頂禮、起立、合掌。"扇風給等"即以扇子吹動產生的風的給予等。"座位帶來"中，顯示"帶來為帶來，座位的帶來為座位帶來"的詞義說"座位的帶來"。因鋪設也是帶來而鋪設，所以正是名為帶來，故說"或正是鋪設"。以"洗足水"顯示"足的洗滌水為足水"的詞義。以"放足"顯示"足的放置椅為足椅"的詞義。以"摩擦足"顯示"足的摩擦磚為足磚"的詞義。"共住者們的頂禮等"為語義關聯。以pi詞顯示受用其他的何況。"他們"即共住者。"以信出家"即以信而出家。"善男子"即生族善男子和行為善男子。"作，請求確實"為語義關聯。即使被禁也名為不受用，故說"從被禁時開始無罪"。"互相依長幼"中，mithu詞是互相的同義詞，yathā詞是yaṃ詞的同義詞，且有分配義，故說"互相誰誰長"。因為互相結合故說為mithu。"由他他"即由比丘，在"受用"詞中為狀態主格。"我允許受用"為語義關聯。 以"以長幼次序"顯示"長者們的次序為如長幼"為第四不變複合詞。但在前詞中為第一不變複合詞。"以行列"即以行。"正在那裡"即正在僧團新來者處。"在自恣中也"以pi詞顯示不僅在布薩，而且在自恣中也。"由僧團分配"為語義關聯。

Oṇojananti avanudate oṇojanaṃ. Avapubbo nudadhātu nakārassa ṇakāraṃ, dakārassa ca jakāraṃ katvā oṇojananti vuccati. Nudadhātu apanayanattho, tena vuttaṃ 『『vissajjanaṃ vuccatī』』ti. Uddesabhattādīnītiādisaddena salākabhattādīni saṅgaṇhāti. Assāti pārivāsikassa. Tānīti dve tīṇi uddesabhattādīni. Heṭṭhāti attano heṭṭhā. Gāhethāti navakatare bhikkhū gāhāpetha. Bhattapaccāsāti bhattameva paccāsā bhattapaccāsā, paccāsābhattanti attho. 『『Vissajjetabbānī』』ti iminā avanuditabbanti oṇojananti atthaṃ dasseti. Evanti gahetvā vissajjamāneti yojanā. Tānīti uddesabhattādīni. Yadi pana na gaṇhātīti sace saṅghato vassaggena na gaṇhāti. Na vissajjetīti sace aññassa na vissajjeti. Odissāti uddisitvā. Tassāti pārivāsikassa. Hīti yasmā. Saṅghanavakaṭṭhāne nisinnassa tassāti yojanā. Bhattaggeti bhattassa gahaṇaṭṭhāne. Soti pārivāsiko, mā kilamitthāti sambandho. Idanti oṇojanaṃ. Assāti pārivāsikassa, anuññātanti sambandho.

Āgatāgatehi bhikkhūhīti sambandho. Catussālabhattanti catumukhā sālā catussālā bhojanasālā, tattha paṭipāṭiyā dinnaṃ bhattaṃ catussālabhattaṃ. Etanti catussālabhattaṃ. Pāḷiyāti bhikkhūnaṃ pāḷiyā. Osakkitvāti heṭṭhā sakkitvā. Hatthapāseti bhattadāyakassa hatthapāse. Senoti kulalo. 『『Ārāmikasamaṇuddesehī』』ti padaṃ 『『āharāpetu』』nti pade kāritakammaṃ. Sayamevāti pārivāsikena anāṇatto hutvā sayameva. Mahāpeḷabhattepīti mahatiyaṃ peḷāyaṃ pakkhipitvā dinne bhattepi. Yattha panāti parivisaṭṭhāne pana.

我來翻譯這段巴利文： "讓出"即推讓為讓出。有ava字首的nuda詞根，使n音變成ṇ音，d音變成j音而稱為讓出。nuda詞根為除去義，因此說"稱為捨棄"。"差分食等"中，以ādi詞包括配分食等。"他的"即別住者的。"那些"即二三差分食等。"下"即自己下。"取"即使新來比丘取。"期待食"即食正是期待為期待食，即期待的食的義。以"應捨棄"顯示"應推讓為讓出"的義。"如此"即取了應捨棄為語義關聯。"那些"即差分食等。"若不取"即如果不從僧團以臘序取。"不捨棄"即如果不捨棄給他人。"指定"即指定后。"他的"即別住者的。"因為"即因為。"坐在僧團新來者處的他的"為語義關聯。"在食堂"即在取食處。"他"即別住者，"莫疲倦"為語義關聯。"此"即讓出。"他的"即別住者的，"已允許"為語義關聯。 "對來來的比丘們"為語義關聯。"四庭食"即四面有庭為四庭食堂，在那裡依次給的食為四庭食。"此"即四庭食。"以行列"即以比丘們的行列。"退下"即下退。"在伸手所及處"即在施食者伸手所及處。"鷹"即鷂鷹。"由寺男沙彌們"詞是"使帶來"詞的使役賓語。"自己"即別住者未命令而自己。"在大筐食中也"即在放入大筐而給的食中也。"在何處且"即在分食處且。

1. Tatrāyaṃ sammāvattanāti ettha tasaddassa aniyamaniddesabhāvaṃ dassento āha 『『idāni yā ayaṃ sammāvattanā vuttā』』ti. Sammā vattitabbaṃ etāyāti sammāvattanā. Tatthāti sammāvattanāyaṃ. Na upasampādetabbanti ettha ācariyena hutvā kammavācāsāvanampi upasampādanamevāti āha 『『ācariyena hutvāpi kammavācā na sāvetabbā』』ti. Aññasmiṃ asatīti attanā aññasmiṃ kammavācāvācake asati. Na nissayo dātabboti ettha āgantukānameva nissayo na dātabbo, na dinnanissayānampīti dassento āha 『『āgantukānaṃ nissayo na dātabbo』』tiādi, yehipi bhikkhūhi gahitoti sambandho.

Aññosāmaṇeroti pakatattakāle upajjhaṃ datvā gahitasāmaṇerehi añño sāmaṇero. Ādhipaccaṭṭhānabhūtāti sabbasammutīnaṃ adhipatibhāvassa ṭhānabhūtā. Paṭibalassāti bhikkhuniyo ovadituṃ paṭibalassa. Iminā laddhasammutikena āṇatto aladdhasammutikopi garudhammehi vā aññehi vā bhikkhuniyo ovadituṃ labhatīti dasseti. Āgatā bhikkhuniyo vattabbāti sambandho. Voti tumhākaṃ. Soti bhikkhu. Voti tumhākaṃ, dassatīti sambandho.

Sukkavissaṭṭhiyāti sukkavissaṭṭhiāpattikāraṇā. Kāyasaṃsaggādigarukāpatti nāpajjitabbāti yojanā. Āpattikkhandhavasena āpattivatthūnaṃ pāpiṭṭhabhāvañca pāpiṭṭhatarabhāvañca vitthārento āha 『『sattasu hī』』tiādi. Pāpiṭṭhatarāti dubbhāsitāpattito dukkaṭāpatti pāpiṭṭhatarā. Tāsanti sattannaṃ āpattīnaṃ. Purimanayenevāti purimānaṃ āpattīnaṃ nayeneva. Bhedoti vatthūnaṃ viseso. Evaṃ āpattikkhandhavasena āpattivatthūnaṃ pāpiṭṭhapāpiṭṭhatarabhāvaṃ dassetvā idāni sikkhāpadavasena tesaṃ taṃ dassento āha 『『paṇṇattivajjasikkhāpade panā』』tiādi. Ubhayampīti vatthuāpattisaṅkhātaṃ ubhayampi.

Kammanti ettha kāraṇabhūtassa kammassa nāmaṃ kāriyabhūtāyaṃ kammavācāyaṃ upacāravasena kāriyabhūtā kammavācā kammanti vuccatīti āha 『『parivāsakammavācā vuccatī』』ti. Kammasmiṃ sati, kammena vā vacitabbāti kammavācāti vacanattho kātabbo. Kasikammanti kasisaṅkhātaṃ kammaṃ. Gorakkhakammanti gorakkhasaṅkhātaṃ kammaṃ. 『『Kammaṃ kata』』nti iminā kammaṃ karontīti kammikāti vacanatthaṃ dasseti. Teti kammikā bhikkhū, na garahitabbāti sambandho.

Vacitabbaṃ anena dosenāti vacanīyaṃ, saṃvijjati vacanīyaṃ assāti savacanīyaṃ, taṃ na kātabbanti attho. Tamevatthaṃ vitthārento āha 『『palibodhatthāya hī』』tiādi. Yāva na taṃ adhikaraṇaṃ vūpasantaṃ hoti, tāva imamhā āvāsā ekapadampi mā pakkāmīti yojanā. Teti tuyhaṃ.

Anuvādoti ettha anusāsanavasena aññe vadatīti anuvādoti vutte jeṭṭhakaṭṭhānanti āha 『『vihāre jeṭṭhakaṭṭhānaṃ na kātabba』』nti. Jeṭṭhakaṭṭhānaṃ sarūpena dassento āha 『『pātimokkhuddesakena vā』』tiādi. Meti mayhaṃ. Tanti tavaṃ. Na codetabboti ettha kena na codetabboti āha 『『vatthunā vā āpattiyā vā』』ti. Na sāretabboti na sarāpetabbo. Na bhikkhūhisampayojetabbanti ettha bhikkhūhi attanā kalahavasena na sampayojetabbanti dassento āha 『『aññamaññaṃ yojetvā kalaho na kāretabbo』』ti.

我來翻譯這段巴利文： 76. "在此正行"中,顯示ta詞的不定指示性說"現在這正行已說"。以此應正行為正行。"在此"即在正行中。"不應授具足戒"中，因為作為阿阇黎聽誦羯磨文也正是授具足戒，故說"作為阿阇黎也不應使誦羯磨文"。"無其他"即自己無其他羯磨文誦者。"不應給依止"中，顯示僅不應給來客依止，不是已給依止者也，說"不應給來客依止"等，與"即使比丘們已取"為語義關聯。 "其他沙彌"即在清凈時給依止而取的沙彌之外的其他沙彌。"成為主權處"即成為一切認可的主權的處。"有能力"即有能力教誡比丘尼。以此顯示獲得認可者命令未獲得認可者也可以以重法或其他教誡比丘尼。"來的比丘尼們應說"為語義關聯。"你們"即你們的。"他"即比丘。"你們"即你們的，"將給"為語義關聯。 "因精液故"即因精液出罪因。"不應犯身觸等重罪"為語義關聯。以罪蘊方式闡述罪事的卑劣性和更卑劣性說"因為在七"等。"更卑劣"即惡語罪比突吉羅罪更卑劣。"它們的"即七罪的。"正如前方法"即正如前罪的方法。"區別"即事的差別。如此以罪蘊方式顯示罪事的卑劣和更卑劣性后，現在以學處方式顯示它們的那個說"但在制罪學處"等。"二者"即稱為事和罪的二者。 "業"中，因緣性的業的名稱在果性的羯磨文中以譬喻方式，果性的羯磨文稱為業，故說"稱為別住羯磨文"。當有業，或應以業誦為羯磨文應作詞義。"農業"即稱為農的業。"牧牛業"即稱為牧牛的業。以"作業"顯示"作業為作業者"的詞義。"他們"即作業比丘們，"不應呵責"為語義關聯。 應以此過被說為應說，他有應說為有說，義即不應作那個。闡述正是那義說"因為障礙"等。直到那諍事未平息，直到從此住處一步也不應離開為語義關聯。"你的"即你的。 "隨說"中，因為以教誡方式說他人為隨說而說長老處，故說"不應在寺院作長老處"。顯示長老處的本質說"或誦戒者"等。"我的"即我的。"你"即你。"不應呵責"中，由誰不應呵責說"以事或以罪"。"不應使憶念"即不應使憶起。"不應與比丘結合"中，顯示不應以自己方式因爭吵與比丘結合說"不應使互相結合而作爭吵"。

Saṅghattherena hutvāti saṅghattherena hontenapīti attho. Purato agantabbe samāne kiṃ pacchato gantabbanti āha 『『dvādasahattha』』ntiādi. Āsanapariyantoti āsanameva pariyanto lāmakoti āsanapariyanto, tadatthaṃ dassento āha 『『saṅghanavakāsanaṃ vuccatī』』ti. Svāssāti so assa. Soti āsanapariyanto. Assāti pārivāsikassa. Tatthāti āsanapariyante. Ayanti pārivāsiko, na labhatīti sambandho. Gahitāvasesāti gahitāhi seyyāhi avasesā. Maṅgulagūthabharitāti maṅgulānaṃ gūthehi pūritā. Assāti pārivāsikassa. Rajehi hatā nāsitā bhūmi etthāti rajohatabhūmi. Jatukamūsikabharitāti jatūhi ca mūsikāhi ca pūritā. Paṇṇasālāti paṇṇehi chāditā sālā. Assāti pārivāsikassa. Sabbepi āvāsāti yojanā. Etehīti pakatattehi. Tesūti āvāsesu. Yanti āvāsaṃ. Paccayanti vassāvāsikalābhaṃ. Ekapasseti bhikkhūnaṃ pāḷiyaṃ aṭṭhatvā ekasmiṃ passe.

Assāti pārivāsikassa, dentīti sambandho. So evāti āsanādipariyanto eva. Ñātipavāritaṭṭhāne nimantitenāti sambandho. Tatthāti taṃ kulaṃ. Saṃvidhāyāti saṃvidahitvā. Assāti kulassa, bhaveyya vā.

Harāyamānenāti lajjamānena. Yenāpīti pārivāsikenapi. Samādinnanti āraññikadhutaṅgasamādinnaṃ. Tathāti yathā āraññikaṅgaṃ na samādātabbaṃ, tathā. Piṇḍapātikadhutaṅgampīti pisaddo āraññikaṅgaṃ apekkhati. Yo panāti pārivāsiko pana.

Anārocentassa meti yojanā. Anārocente satīti vā yojanā. 『『Iminā kāraṇenā』』ti iminā tappaccayāti ettha paccayasaddo kāraṇattho, nissakkavacanañca kāraṇatthe hotīti dasseti. So ratticchedo eva paccayo tappaccayoti vacanattho kātabbo. 『『Sāmaṇerehī』』ti padaṃ 『『pacāpetvā』』ti pade kāritakammaṃ. Etthāpi pakatiyā nīharāpetvāpi vihāre pacāpetvāpi bhuñjantassa paṭisedho natthi. Kasmā? 『『Tappaccayā』』ti vuttattā. Gāmeti mahāgāme, sabbakālaṃ anekasatehi bhikkhūhi avivitte gāmeti attho. Gāmakāvāsanti gāmoyeva khuddakaṭṭhena gāmako, tasmiṃ kārito āvāso gāmakāvāso, taṃ.

Gatena āgantukapārivāsikenāti sambandho. Tatthāti kismiñci vihāre, sabbe bhikkhūti sambandho. Tattha tatthāti tasmiṃ tasmiṃ ṭhitaṭṭhāne. Na ekacce passati, apassitattā nāroceti, ratticchedova hotīti adhippāyo.

Ekassa vā bahūnaṃ vā āgantukānanti sambandho. Etthāti 『『āgantukassa ārocetabba』』nti pade. Vuttanayenevāti 『『āgantukena ārocetabba』』nti pade vuttanayeneva. Taṃ vuttanayamāvikaronto āha 『『sace』』tiādi. Tesampīti āgantukānampi. Tassāti pārivāsikassa. Ajānantassevāti anādare cetaṃ sāmivacanaṃ. Ayañca panāti pārivāsiko ca. Gatakāleti āgantukānaṃ gatakāle. Yepīti āgantukāpi. Okkamitvāti osaritvā, pavisitvāti attho. Ayañcāti pārivāsiko ca, jānātīti sambandho. Nesanti āgantukānaṃ. Yopīti āgantukopi. Assāti pārivāsikassa. Aññātattāti āgatabhāvassa ajānitattā. 『『Abbhāna』』nti padaṃ 『『karotī』』ti pade kammaṃ, 『『hotī』』ti pade kattā. Adhikā rattiyoti āpattipaṭicchannarattito adhikā rattiyo. Ayanti pārivāsikavattapaṭipadā. Apaṇṇakapaṭipadāti aviraddhapaṭipadā, ekaṃsapaṭipadāti attho.

Gacchantampi bhikkhunti sambandho. Sāvetunti suṇāpetuṃ. Visayāvisayenāti ārocetuṃ desādesena. Karavīkatissatthero āhāti sambandho.

我來翻譯這段巴利文： "作為僧團長老"即即使是作為僧團長老的義。不應在前行時,何故應在後行說"十二肘"等。"座位邊緣"即座位正是邊緣低劣為座位邊緣,顯示其義說"稱為僧團新來者座"。"它的他"即它對他。"它"即座位邊緣。"他的"即別住者的。"在彼"即在座位邊緣。"此"即別住者,"不得"為語義關聯。"取余"即被取的臥具的剩餘。"滿猴糞"即被猴子的糞便充滿。"他的"即別住者的。"塵土毀壞地"即此中被塵土毀壞損害的地。"滿膠鼠"即被膠和老鼠充滿。"葉屋"即被葉覆蓋的屋。"他的"即別住者的。"一切住處"為語義關聯。"由這些"即由清凈者。"在它們"即在住處中。"那"即住處。"利養"即雨安居利養。"在一邊"即不立於比丘們的行列而在一邊。 "他的"即別住者的,"給"為語義關聯。"它正是"即正是座位等邊緣。"由親屬邀請處被邀請者"為語義關聯。"在彼"即那家。"約定"即商議。"他的"即家的,或"應有"。 "羞恥"即慚愧。"即使由誰"即即使由別住者。"已受持"即已受持林住頭陀支。"如是"即如不應受持林住支,如是。"乞食頭陀支也"中,pi詞關涉林住支。"誰且"即別住者且。 "我的不告知"為語義關聯。或"在不告知時"為語義關聯。以"以此因"顯示"此緣"中緣詞為因義,且離格在因義中。應作它夜分割正是緣為此緣的詞義。"由沙彌們"詞是"使煮"詞的使役賓語。在此中也就本性使帶出或在寺院使煮而食者無禁止。為何?因說"以此緣"。"在村"即在大村,義即在一切時由幾百比丘不空的村中。"村莊住處"即村以小故為村莊,在其中建的住處為村莊住處,它。 "已去的來客別住者"為語義關聯。"在彼"即在任何寺院,"一切比丘"為語義關聯。"在此此"即在那那所站立處。不見一些,因不見故不告知,意趣即正是夜分割。 "一或多來客"為語義關聯。"在此"即在"應告知來客"詞中。"以所說方法"即以"應由來客告知"詞中所說方法。顯示那所說方法說"若"等。"他們也"即來客們也。"他的"即別住者的。"正不知"即此為不關心的所有格。"此且"即別住者且。"已去時"即來客們已去時。"誰們也"即來客們也。"進入"即進入,義即進入。"此且"即別住者且,"知道"為語義關聯。"他們的"即來客們的。"誰也"即來客也。"他的"即別住者的。"因不知"即因不知已來。"出罪"詞是"作"詞的賓語,"有"詞的主語。"超過夜"即從罪覆藏夜超過的夜。"此"即別住行為行道。"無過行道"即無錯行道,義即確定行道。 "去的比丘也"為語義關聯。"使聞"即使聽聞。"以境非境"即以告知處非處。"迦羅維迦帝須長老說"為語義關聯。

『『Uposathadivase』』ti iminā uposatheti ettha uposathasaddassa pātimokkhuddesādayo atthe nivatteti. Pavāraṇāyapīti pavāraṇadivasepi. Gantunti bhikkhussa ṭhitaṭṭhānaṃ gantuṃ. Dūtenāpīti ettha anadhippetadūtaṃ paṭikkhipitvā adhippetadūtaṃ dassetuṃ vuttaṃ 『『anupasampannaṃ…pe… ārocāpetabba』』nti.

Suññavihāroti bhikkhūhi vivittavihāro. Yatthāti yasmiṃ āvāse. Hīti saccaṃ, yasmā vā. Tatthāti suññavihāre. Dasavidhantarāye sati pana gantabbamevāti yojanā. Nānāsaṃvāsakehīti kammanānāsaṃvāsakaladdhinānāsaṃvāsakehi.

1. Āvāsādīnaṃ sarūpaṃ dassento āha 『『āvāso nāmā』』tiādi. Tatiyapadenāti 『『āvāse vā anāvāse vā』』ti tatiyapadena. Etesūti āvāsādīsu. Chadanatoti chadanakoṭito. Antoāvāseti bhittiparicchinne antoāvāse. Avisesenāti 『『ukkhittako』』ti vā 『『pārivāsiko』』ti vā visesaṃ akatvā sāmaññena. Udakapātenāti chadanato udakaṃ patati etthāti udakapāto, tena. Pañcavaṇṇacchadanabaddhaṭṭhānesūti pañcapamāṇena chadanena baddhaṭṭhānesu etesu āvāsesūti sambandho. Pārivāsikassa ca ukkhittakassa ca pakatattena saddhiṃ vāritanti yojanā. Nānūpacārepīti pisaddena ekūpacāre pana kā nāma kathāti dasseti . Etthāti ekacchanne āvāsādike, sace nipajjatīti sambandho. Tasminti saṭṭhivassepi pārivāsike.

Vuṭṭhātabbaṃ, nimantetabboti ettha kiṃ attano vuḍḍhataraṃ pakatattaṃ disvā vuṭṭhātabbaṃ, nimantetabboti āha 『『tadahupasampannampī』』tiādi. Obuddhanti palibuddhaṃ. Ekāsaneti ettha ekasaddo samānapariyāyoti āha 『『samānavassikāsane』』ti, samānavassikānaṃ āsaneti attho. Chamāyaṃ nisinneti ettha chamāsaddo bhūmipariyāyoti āha 『『bhūmiyaṃ nisinne』』ti. Itarenāti pārivāsikena. Sahāyena saddhiṃ caṅkamati viyāti yojanā. 『『Ekasmiṃ caṅkame』』ti iminā ekacaṅkamasaddassa tulyādhikaraṇasamāsavākyaṃ dasseti.

Chamāyaṃ caṅkamantanti ettha bhummatthe upayogavacananti āha 『『chamāyaṃ caṅkamante』』ti. Ayaṃ panāti vakkhamāno pana. Etthāti 『『chamāyaṃ caṅkamante』』ti pāṭhe. Caṅkamanteti pakatatte caṅkamante. Na caṅkamitabbanti pārivāsikena na caṅkamitabbaṃ. Ko pana vādo iṭṭhakācayasampanne vedikāparikkhitte iti atthoti yojanā. Pabbatantaravanantaragumbantaresūti pabbatamajjhavanamajjhagumbamajjhesu, pabbatavivaravanavivaragumbavivaresu vā. Upacāranti dvādasahatthaṃ upacāraṃ.

82.Itaroti navako. Assāti navakassa. Na vattabhede dukkaṭanti aññātattā na vattabhede dukkaṭaṃ. Eseva nayo sabbattha. Apacchāpurimanti apacchā apurimaṃ, ekapahārenāti attho. Samavassā dve pārivāsikāti yojanā. Dvinnaṃ pārivāsikānaṃ ekato vasanadosaṃ dassento āha 『『sace hi dve』』tiādi. Nesanti dvinnaṃ pārivāsikānaṃ. Etthāti pārivāsikādīsu pañcasu bhikkhūsu. Mūlāyapaṭikassanārahādayo cattāroti yojanā.

Parivāsadānādīnīti ādisaddena mūlāyapaṭikassanamānattadānaabbhānāni saṅgaṇhāti. Etesvevāti parivāsadānādīsu eva. Ayanti pārivāsiko.

我來翻譯這段巴利文： "在布薩日"中，在此布薩中，遮止布薩詞的戒經誦等義。"在自恣日"也是。"去"即比丘站立處去。"即使由使者"中，拒絕非意圖的使者，顯示意圖的使者，說"應使未受具足者告知"等。 "空寺"即比丘們離開的寺院。"在何處"即在哪個住處。"是"即真實，或"因"。"在彼"即在空寺中。當有十種障礙時應去，為語義關聯。"由不同共住者"即由不同業的不同共住者獲得。 81. 顯示住處等的本質說"住處名"等。"以第三詞"即"在住處或不在住處"的第三詞。"在它們"即在住處等中。"覆蓋"即覆蓋邊緣。"在室內"即在墻壁限定的室內。"無區別"即不作"被中止者"或"別住者"的區別，普遍地。"以水器"即水從覆蓋處落下的水器。"在五色覆蓋綁縛處"即在五尺覆蓋綁縛的這些住處中，為語義關聯。別住者和被中止者與清凈者一起被阻止，為語義關聯。"不在同一處"中，pi詞顯示即便在同一處還有何說。"在此"即在一覆蓋住處等中，"若臥"為語義關聯。"因此"即即使在六十歲的別住者。 "應起"、"應邀請"中，是否見自己年長的清凈者而應起、應邀請說"即使當天受具足者"等。"障礙"即阻礙。"在一座"中，"一"詞為同類，故說"在同類雨安居座"，義即同類雨安居者的座。"坐在地上"中，"地"詞為地的同類，故說"坐在地上"。"由其他"即由別住者。與同伴一起遊行，為語義關聯。以"在一遊行"顯示"一"詞的同類同位複合詞語。 "在地上游行"中，在地義中使用格，故說"在地上游行"。"此且"即將說。"在此"即在"在地上游行"的文字中。"遊行"即清凈者遊行。"不應遊行"即別住者不應遊行。何況說鋪磚建築、欄桿圍繞等，為語義關聯。"在山間、林間、叢間"即在山中、林中、叢中，或在山裂、林裂、叢裂中。"界限"即十二肘界限。 82. "其他"即新來者。"他的"即新來者的。"不在違犯中有突吉羅"即因不知故在違犯中無突吉羅。此法適用於一切處。"非后前"即非后非前，義即一次動作。"同雨安居的兩個別住者"為語義關聯。顯示兩個別住者一起住的過失說"若有兩個"等。"他們的"即兩個別住者的。"在此"即在別住者等五個比丘中。"根本驅出等四種"為語義關聯。 "別住給予等"中，以等詞包括根本驅出、悔過、懺悔給予、出罪。"正是這些"即僅在別住給予等中。"此"即別住者。

1. 『『Atha kho āyasmā upālī』』tiādivacanassa anusandhiṃ dassento āha 『『imaṃ panā』』tiādi . Rahogatassa upālittherassāti yojanā. Atha vā anādare sāmivacanaṃ katvā upālittherassa rahogatassāti yojanā kātabbā. Etthāti pārivāsikavatte. Soti upālitthero. Assāti upālittherassa. Tatthāti tīsu ratticchedesu. Yvāyanti yo ayaṃ, ekato vāsoti sambandho. So vāso sahavāso nāmāti yojanā. Vippavāsoti ettha pakatattena vippayutto hutvā vāsoti dassento āha 『『ekakasseva vāso』』ti. Āgantukādīnanti ādisaddena āvāsikā gahetabbā.

84.Tattha tatthāti taṃ taṃ ṭhānaṃ. Dvīsu padesūti dvīsu vākyasaṅkhātesu padesu. Ekenekenapīti ekena ekena vākyapadenapi. Parivasiyitthāti parivuttho, parivuttho parivāso etassāti parivutthaparivāso, tassa. Hīti saccaṃ. Esāti eso bhikkhūti sambandho. Suddhanteti suddhakoṭṭhāse. Dukkhassāti vaṭṭadukkhassa. Antanti avasānaṃ, vināsaṃ vā.

1. Mūlāyapaṭikassanārahavattakathā

2. Navakataraṃ mūlāyapaṭikassanārahaṃ ṭhapetvāti yojanā. Imesaṃ pañcannaṃ pakatattā evāti sambandho. Nesanti mūlāyapaṭikassanārahamānattārahamānattacārikaabbhānārahānaṃ catunnaṃ, mūlāyapaṭikassanārahādilakkhaṇanti sambandho. Etthāti mūlāyapaṭikassanārahassa vatte. Itoti mūlāyapaṭikassanārahassa vattato.

3. Yatheva pārivāsiko gaṇapūrako na hoti, evaṃ etepi na hontīti yojanā.

4. Mānattācārikavattakathā

92.Ūnegaṇeti ettha gaṇo nāma gaṇabhojanasikkhāpade (pāci. 217 ādayo) viya hotīti āha 『『cattāro vā atirekā vā』』ti. Sabbatthāti pārivāsikakkhandhake.

Iti pārivāsikakkhandhakavaṇṇanāya yojanā samattā.

1. Samuccayakkhandhakaṃ

我來翻譯這段巴利文： 83. "爾時優波離尊者"等語句的語境，顯示說"此且"等。"隱秘處的優波離長老"為語義關聯。或以不關心的所有格作為"優波離長老的隱秘處"的語義關聯。"在此"即在別住者行為中。"它"即優波離長老。"他的"即優波離長老的。"在彼"即在三夜分割中。"此如何"即此，一起住為語義關聯。"那住"即同住名稱，為語義關聯。"離別"中，顯示與清凈者分離而住說"僅一人住"。"來客等"中，以等詞包括應取住處者。 84. "在此此"即那那處。"在兩處"即在兩個語句數量的處。"以一一"即以一一語句處。"已別住"即已覆蓋，已覆蓋別住為他的別住覆蓋，它的。"是"即真實。"它"即比丘為語義關聯。"在清凈部分"。"對苦"即輪迴苦。"止"即終結，或毀滅。 根本驅出應行為說 86. "除最新者根本驅出應行"為語義關聯。"這五個從清凈者"為語義關聯。"他們的"即根本驅出應行、根本驅出應、懺悔應行、出罪應行的四個，根本驅出等標記為語義關聯。"在此"即在根本驅出應行中。"此"即從根本驅出應行。 87. 如同別住者不是眾數補足者，如是這些也不是，為語義關聯。 懺悔行為說 92. "在不足眾數"中，眾數名稱如同在眾數食用學處（律藏217等）中，故說"四或超過"。"一切處"即在別住者部分。 如此別住者部分註解的語義關聯已完成。 綜合部分<.Assistant>

1. Sukkavissaṭṭhikathā

Samuccayakkhandhake tatthāti catubbidhesu mānattesu. Yaṃ mānattaṃ diyyati, idaṃ appaṭicchannamānattaṃ nāmāti yojanā. Eseva nayo anantaravākyesupi. Paṭicchannāya āpattiyāti hetvatthe karaṇavacanaṃ, kāraṇatthe nissakkavacanaṃ vā. Addhamāsanti pannarasadivasakālaṃ. Odhāyāti samūhaṃ katvā. 『『Ekato katvā』』ti iminā 『『odhāyā』』ti padassa atthaṃ dasseti. Tesūti catubbidhesu mānattesu. Idanti mānattaṃ. Appaṭicchannāya…pe… vacanatoti ñāpakahetu. Etena appaṭicchannāya āpattiyā dātabbaṃ mānattaṃ appaṭicchannamānattanti vacanatthaṃ dasseti. Tanti appaṭicchannamānattaṃ. Idhāti imissaṃ pāḷiyaṃ. Tatuttarīti tato tīhipi uttari. Nānāvatthūni etāsanti nānāvatthukāyo. Tāsanti nānāvatthukānaṃ.

Māḷakasīmāyamevāti sīmamāḷake eva, sīmaṅgaṇe evāti attho. Tatthevāti māḷakasīmāyameva.

Vedayāmahanti vedayāmi ahaṃ. Mama mānattacarabhāvaṃ saṅghaṃ jānāpemīti attho. Vedayatīti manti jānāpeti, iti maṃ saṅgho dhāretūti adhippāyo. Vuttanayenevāti pārivāsikakkhandhake vuttanayeneva. Nikkhipitabbanti 『『mānattaṃ nikkhipāmi, vattaṃ nikkhipāmī』』ti nikkhipitabbaṃ. Māḷakatoti sīmaṅgaṇato. Sopīti saha gacchantopi. 『『Māḷake nārocita』』nti iminā yassa māḷake ārocitaṃ, tassa anārocetvāpi nikkhipitabbanti dasseti. Ārocentena vattabbanti sambandho.

Visabhāgehi saha vasantassa vattassa duppūritattā vuttaṃ』』sabhāgā bhikkhū vasantī』』ti. Catūhi, pañcahi vāti vāsaddena tato atirekampi saṅgaṇhāti. Parikkhepārahaṭṭhānatoti cīvarakkhandhake (mahāva. aṭṭha. 379) vuttaparikkhepārahaṭṭhānato. 『『Dve leḍḍupāte atikkamitvā』』ti idaṃ vihāre bhikkhūnaṃ sajjhāyādisaddasavanūpacārapahānatthaṃ vuttaṃ. Sace savanūpacārato na muccati, tato atirekampi atikkamitabbaṃ. Okkammāti maggapaṭipannānaṃ bhikkhūnaṃ vacanasaddasavanūpacārapahānatthaṃ okkamitvā. 『『Gumbena vā vatiyā vā』』ti dassanūpacārapahānatthaṃ vuttaṃ. Idha upacāro nāma yattha ṭhatvā passati suṇāti, soyeva deso. Aññoti catūhi pañcahi vā bhikkhūhi añño. Esāti eso mānattacāriko.

我來翻譯這段巴利文： 精液出說 在綜合部分"在此"即在四種摩那埵中。給何摩那埵，此名為不覆藏摩那埵為語義關聯。此法適用於後續語句也。"因覆藏罪"是工具格表原因，或離格表原因義。"半月"即十五天時間。"總和"即作為一組。以"作為一起"顯示"總和"詞的義。"在它們"即在四種摩那埵中。"此"即摩那埵。"因不覆藏......語句"爲了解原因。以此顯示"應因不覆藏罪給的摩那埵為不覆藏摩那埵"的詞義。"它"即不覆藏摩那埵。"在此"即在此文字中。"比那更多"即比那三個更多。"它們有不同事"為不同事的。"它們的"即不同事的。 "僅在界場"即僅在界場中，義即僅在界廣場中。"正在那裡"即僅在界場中。 "我告知"即我告知。義即我使僧團知道我的行摩那埵狀態。"告知"即使我知道，意趣即愿僧團如此持我。"以所說方法"即以別住部分所說方法。"應捨棄"即應說"我捨棄摩那埵，我捨棄行為"而捨棄。"從場"即從界廣場。"他也"即一起去者也。以"在場未告知"顯示對已在場告知者也應不告知而捨棄。"告知者應說"為語義關聯。 因與異類一起住者行為難以圓滿，故說"同類比丘們住"。"四或五"中，以或詞包括比那更多。"從應圍繞處"即從衣部分所說應圍繞處。"越過兩土塊投擲"此為爲了避免在寺院聽聞比丘們誦經等聲而說。若不脫離聽聞界限，應越過更多。"迴避"即爲了避免聽聞走在路上的比丘們的語聲而回避。"以樹叢或籬笆"為爲了避免見的界限而說。此中界限名即站立處可見可聞，正是那處。"其他"即與四五比丘不同。"它"即那摩那埵行者。

『『Dvādasahatthaṃ upacāraṃ okkamitvā』』ti iminā anokkamitvā ajānantasseva gacchati, natthi ratticchedopīti dasseti. Ettha diṭṭharūpānaṃ sutasaddānaṃ dvādasahatthūpacārato bahi ṭhitānampi ārocetabbaṃ. Adiṭṭhāsutānampi anto dvādasahatthūpacāragatānaṃ ārocetabbanti daṭṭhabbaṃ. Sati karaṇīyeti idaṃ gantussa kāraṇadassanatthaṃ vuttaṃ. Asati karaṇīyepi gantuṃ vaṭṭati. Sopīti eko bhikkhupi. 『『Tassa santike ārocetvā』』ti iminā anārocane vattabhedadukkaṭaṃ hotīti dasseti. Ekassa santike ārocetvā nikkhipiyamāne kiṃ ūne gaṇe caraṇadoso vā vippavāso vā na hotīti āha 『『ayañcā』』tiādi. Tattha ayañcāti mānattacāriko pana. Yasmā kāraṇā vasi, tena kāraṇenāti yojanā. Bhikkhūnañca atthibhāvaṃ sallakkhetvāti pakatattāgatakāle tassa anārocetvāva gacchanti, tasmā bhikkhūnañca dvādasahatthūpacāre atthibhāvaṃ sallakkhetvāti attho. Ettha ca 『『gaṇassa ārocetvā』』ti iminā ūne gaṇe caraṇadosābhāvaṃ dasseti. 『『Bhikkhūnañca atthibhāvaṃ sallakkhetvā』』ti iminā vippavāsadosābhāvaṃ dasseti. Yanti pubbe anārocitaṃ yaṃ bhikkhuṃ . Ayanti paṭhamaṃ passitabbassa ārocetvā nikkhipanaṃ. 『『Nikkhittavattassa parihāro』』ti iminā anikkhittavatte antoupacāragatānaṃ sabbesaṃ ārocetabbanti dasseti.

Ayanti mānattacāriko, ṭhitoti sambandho. Tenāpīti mānattacārikenapi, yācitabbanti yojanā. Soti anikkhittavatto bhikkhu. Tatrāti 『『so abbhetabbo』』ti vacane. Ayaṃ abbhānavidhi vuttoti yojanā. Ayañcāti abbhānavidhi ca. Tāsanti āpattīnaṃ. Evantiādi nigamanaṃ. Paṭicchannamānattaṃ pana dātabbaṃ hotīti sambandho. 『『Paṭicchannāyā』』tiādinā paṭicchannāya āpattiyā dātabbaṃ mānattaṃ paṭicchannamānattanti vacanatthaṃ dasseti. Nanti paṭicchannamānattaṃ.

1. Parivāsakathā

我來翻譯這段巴利文： 以"迴避十二肘界限"顯示不迴避而不知地去，也無夜分割。在此應對已見形、已聞聲的即使站在十二肘界限外者也應告知。應知對未見未聞的進入十二肘界限內者也應告知。"有事時"此為顯示去的原因而說。無事時也可以去。"他也"即即使一個比丘。以"在他面前告知"顯示不告知時有違犯行為突吉羅。在一人面前告知捨棄時,為何在不足眾中行的過失或離別不存在說"此且"等。其中"此且"即摩那埵行者且。因何因住，以彼因為語義關聯。"觀察比丘們的存在"即在清凈者來時不告知他而去，故義即觀察比丘們在十二肘界限內的存在。在此且以"告知眾"顯示在不足眾中行無過失。以"觀察比丘們的存在"顯示無離別過失。"誰"即之前未告知的那比丘。"此"即告知第一個應見者而捨棄。以"已捨棄行為的保護"顯示未捨棄行為時應告知界限內的一切人。 "此"即摩那埵行者,"站立"為語義關聯。"由他也"即由摩那埵行者也,"應請求"為語義關聯。"他"即未捨棄行為的比丘。"在彼"即在"他應出罪"語句中。"此出罪規則已說"為語義關聯。"此且"即出罪規則且。"它們的"即諸罪的。"如此"等為結論。"但應給覆藏摩那埵"為語義關聯。以"因覆藏"等顯示"應因覆藏罪給的摩那埵為覆藏摩那埵"的詞義。"它"即覆藏摩那埵。 別住說

102.Tassāti paṭicchannamānattassa. Samodhānetvāti idheva parivāsakathāyaṃ samodhānetvā. Idheva parivāsakathāyaṃ dassayissāmāti yojanā. Idhevasaddo hi pubbāparāpekkho.

Idha adhippetaṃ parivāsaṃ vitthāretvā dassento āha 『『ayaṃ hī』』tiādi. Idha adhippeto parivāso nāma tividho hotīti yojanā. Tatthāti tividhesu parivāsesu. 『『Yathāpaṭicchannāya āpattiyā』』ti vacanaṃ vitthārento āha 『『kassaci hī』』tiādi. Yathā udāyittherassa ekāhapaṭicchannā ayaṃ āpatti hoti, tathā kassaci ekāhapaṭicchannā āpatti hotīti yojanā. Yathā ca parato āgatā udāyittherasseva āpatti hoti, tathā kassaci dvihādipaṭicchannā āpatti hotīti yojanā. Iminā vuttanayānusārena paratopi nayo netabbo. Tasmāti yasmā ekāhādipaṭicchannā ekādiāpatti hoti, tasmā jānitabboti yojanā.

Paṭicchannabhāvaṃ vitthārento āha 『『ayaṃ hī』』tiādi. Tatthāti 『『dasahākārehī』』ti pāṭhe. Āpattiiti saññā etassāti āpattisaññī. Pahu cāti samattho ca. Papubbo hūdhātu samatthatthe hoti.

Tatthāti tassaṃ mātikāyaṃ. Yanti āpattiṃ. Sopi cāti bhikkhupi ca. Tatthāti tassaṃ āpattiyaṃ. Ayanti bhikkhu. Tatthāti āpattiyaṃ. Alajjipakkhe tiṭṭhatīti 『『sañcicca āpattiṃ parigūhatī』』ti (pari. 359) vuttapakkhe ṭhitattā alajjipakkhe tiṭṭhati.

Pakatattoti ettha 『『pārājikaṃ anajjhāpanno』』ti atthaṃ paṭikkhipanto āha 『『tividhaṃ ukkhepanīyakammaṃ akato』』ti. Etanti appaṭicchannabhāvaṃ, 『『āpajjati…pe… kusalehi cintitā』』ti vacanaṃ vā.

Gāthāya 『『sāvasesa』』nti iminā pārājikaṃ nivatteti. Garukanti ettha saṅghādisesameva adhippetanti dasseti. Anādariyanti sikkhāpade anādariyaṃ. Vajjanti dukkaṭaṃ. Ukkhittakena karaṇabhūtena.

Yassāti bhikkhussa, natthīti sambandho. Bhīrukajātikatāyāti bhīrukasabhāvatāya. Pabbatavihāre vasantassa yassa bhikkhunoti yojanā. Pabbatavihāreti pabbatassa tale, antare vā kārite vihāre. Etasminti etādise. Antarāye satiyevāti yojanā. Tassa acchannāva hotīti yojanā. Anantarāyikasaññāya chādayato acchannāvāti anantarāyikasaññāya chādentassāpi ekantena antarāyikattā acchannāvāti adhippāyo.

Assāti bhikkhussa. Hanukavātoti hanukassa gelaññakaro vāto. Vijjhatīti hanukaṃ vijjhati. Imināti bhikkhunā. Pahusaññino chāditāpi ekantena apahuttā acchāditāva hoti.

Chādetukāmo cāti ettha idaṃ catukkaṃ veditabbaṃ chādetukāmo chādeti, chādetukāmo nacchādeti, acchādetukāmo chādeti, nacchādetukāmo nacchādetīti. Tattha paṭhamapadaṃ sandhāya vuttaṃ 『『idaṃ uttānatthamevā』』ti. Evaṃ sesāsupi mātikāsu catukkaṃ veditabbaṃ . Catūsu catukkesu paṭhamapade eva channā hoti, na sesapadesu. Anuttānatthaṃ dassento āha 『『sace panā』』tiādi. Purebhatte vāti purebhattaṃ vā, bhattato, bhattassa vā pureti purebhattaṃ. Abyayībhāvasamāse sattamīvibhattiyā amitikāriyassa aniccabhāvato vuttaṃ 『『purebhatte』』ti. Eseva nayo 『『pacchābhatte』』ti etthāpi. Dutiyapadassa atthaṃ dassetvā tatiyapadassa atthaṃ dassento āha 『『yassa panā』』tiādi. Abhikkhuke ṭhāne vasantassa yassa bhikkhussāti yojanā. Āgamentassa gacchantassāti anādare cetāni sāmivacanāni.

我來 譯這段巴利文： 102. "它的"即覆藏摩那埵的。"綜合"即正在此別住說中綜合。"正在此別住說中將顯示"為語義關聯。正在此詞確實關涉前後。 顯示此中意圖的別住詳細說"此確實"等。在此中意圖的別住名為三種，為語義關聯。"在彼"即在三種別住中。"如覆藏罪"語句詳細說"某人確實"等。如優陀夷長老一日覆藏此罪,如是某人一日覆藏罪，為語義關聯。如後來來的優陀夷長老的罪,如是某人二日等覆藏罪，為語義關聯。以此所說方法類推應引導後面的方法。"因此"即因一日等覆藏一等罪,"應知"為語義關聯。 詳細說覆藏狀態說"此確實"等。"在彼"即在"以十種行相"文字中。"有罪想"即他有罪的想。"且能"即且有能力。pa字首hu詞根在有能力義。 "在彼"即在那本母。"何"即罪。"他且"即比丘且。"在彼"即在那罪中。"此"即比丘。"在彼"即在罪中。"住在無慚一邊"即因住在"故意覆藏罪"所說的一邊故住在無慚一邊。 "清凈"中,拒絕"不犯波羅夷"義說"未作三種舉罪羯磨"。"此"即不覆藏狀態,或"犯...善人所思"語句。 偈頌中以"有餘"遮止波羅夷。"重"中顯示僅意圖僧殘。"不恭敬"即對學處不恭敬。"過"即突吉羅。由已被舉者作為原因。 "誰的"即比丘的,"沒有"為語義關聯。"因膽怯性"即因膽怯性質。"住在山寺的那比丘"為語義關聯。"在山寺"即建在山麓或山間的寺院。"在此"即在如此。"在有障礙時"為語義關聯。"對他未覆藏"為語義關聯。"以無障礙想覆藏也未覆藏"意趣即以無障礙想覆藏者也確定為有障礙故未覆藏。 "他的"即比丘的。"下頜風"即使下頜生病的風。"刺"即刺下頜。"由此"即由此比丘。有能力想者覆藏也確定無能力故未覆藏。 "欲覆藏且"中,應知此四種:欲覆藏而覆藏、欲覆藏而不覆藏、不欲覆藏而覆藏、不欲覆藏而不覆藏。其中關於第一句說"此義明顯"。如是在其餘本母中也應知四種。在四個四種中僅在第一句為覆藏,不在其餘句。顯示非明顯義說"但若"等。"或午前"即午前,從食,或食之前為午前。因不變複合詞中第七格後綴無常故說"午前"。此法適用於"午後"中也。顯示第二句義后顯示第三句義說"但誰"等。"住在無比丘處的那比丘"為語義關聯。"等待者"、"去者"為不關心的所有格。

Catutthapadassa atthaṃ dassento āha 『『yo panā』』tiādi. Tattha yo panāti bhikkhu pana, āvi karotīti sambandho. Sabhāganti averiṃ. Ayanti bhikkhu. Upajjhāyo iti vā ācariyo iti vāti yojanā. Lajjāyāti lajjanimittaṃ, lajjakāraṇā, lajjahetu vā. Hīti saccaṃ, yasmā vā, idhāti āpattiārocanaṭṭhāne. Averisabhāgassāti averī hutvā sabhāgassa.

Pakāsetukāmoti aññesaṃ pakāsetukāmo. Upajjhāyassāpīti pisaddena aññassa santike kā nāma kathāti dasseti. Tatthāti āpattiārocanaṭṭhāne. Sabhāgasaṅghādisesanti vatthusabhāgasaṅghādisesaṃ. Suddhassāti vatthusabhāgasaṅghādisesato suddhassa. Āvikaraṇākāraṃ dassento āha 『『āvikaronto cā』』tiādi. Iti imānītiādi nigamanaṃ.

Tatoti jānitabbato, paranti sambandho. Ekāhapaṭicchannāti ekāhena paṭicchannā. Yāva cuddasa divasāni, tāva divasavasena yojanā kātabbāti yojanā. Pakkhapaṭicchannanti pakkhena paṭicchannaṃ. Atirekapakkhapaṭicchannanti pakkhato atirekena paṭicchannaṃ.

Saṃvaccharapaṭicchannanti saṃvaccharena paṭicchannaṃ. Tato vāti atirekasaṭṭhisaṃvaccha rato vā. Bhiyyopīti atirekampi.

Tatoti tīhi āpattīhi. Paranti atirekaṃ. Gaṇanavasenāti āpattigaṇanavasena. Vatthukittanavasena vāti āpattīnaṃ vatthukittanavasena vā. Nāmamattavasena vāti 『『saṅghādisesāpattiyo』』ti evaṃ nāmasseva vasena vā. Ettha hi mattasaddo avadhāraṇattho, tena vatthuṃ nivatteti.

Tatthāti 『『nāmamattavasenā』』ti pade. Sajātisādhāraṇanti sassa attano jāti sajāti, tāya sādhāraṇaṃ sajātisādhāraṇaṃ. Sabbesaṃ, sabbehi vā āpattīhi sādhāraṇaṃ sabbasādhāraṇaṃ. Tatthāti duvidhesu nāmesu. Sabbasādhāraṇanāmavasenāpīti ettha pisaddo 『『ahaṃ bhante sambahulā saṅghādisesā āpajjiṃ ekāhapaṭicchannāyo』』ti evaṃ sajātisādhāraṇanāmavasenapi 『『ahaṃ bhante sambahulā saṅghādisesā āpattiyo āpajjiṃ ekāhapaṭicchannāyo』』ti evaṃ ubhayasādhāraṇavasenapi vattuṃ vaṭṭatīti dasseti. Hīti saccaṃ. Sabbampi parivāsādikaṃ idaṃ vinayakammanti yojanā. Vasati āpatti ettha tadāyattavuttitāyāti vatthu. Go vuccati vacanaṃ vā ñāṇaṃ vā, taṃ tāyatīti gottaṃ.

Tatthāti vatthādīsu catubbidhesu. Tatthāti tesu vacanesu. Sukkavissaṭṭhiṃ kāyasaṃsaggantiādinā vacanenāpīti ettha ādisaddena duṭṭhullādivacanāni saṅgaṇhāti. Idha panāti imasmiṃ pana ṭhāne. Yo yoti tisso vā phusso vā āpanno hoti.

Evaṃ ārocetabbanti evaṃ vakkhamānanayena ārocetabbanti yojanā. Kiṃ ārocetabbaṃ? 『『Ahaṃ bhante…pe… saṅgho dhāretu』』 iti ārocetabbanti yojanā.

我來翻譯這段巴利文： 顯示第四句義說"但誰"等。其中"但誰"即比丘且,"顯露"為語義關聯。"同分"即無怨。"此"即比丘。"依止師或阿阇黎"為語義關聯。"因慚"即以慚為因,因慚緣,或慚因。"是"即真實,或"因",在此即在告知罪處。"無怨同分"即成為無怨而同分。 "欲顯明"即欲向他人顯明。"即使依止師"中,以pi詞顯示在他人面前何況說。"在彼"即在告知罪處。"同分僧殘"即事同分僧殘。"清凈"即從事同分僧殘清凈。顯示顯露方式說"顯露且"等。"如此這些"等為結論。 "從"即從應知,"后"為語義關聯。"一日覆藏"即由一日覆藏。直到十四日,應按日作語義關聯，為語義關聯。"半月覆藏"即由半月覆藏。"超過半月覆藏"即由超過半月覆藏。 "年覆藏"即由年覆藏。"或從那"即或從超過六十年。"更多"即更超過。 "從那"即從三罪。"后"即超過。"以計數方式"即以罪計數方式。"或以事說方式"即或以罪事說方式。"或僅以名方式"即如是僅以"僧殘罪"之名方式。此中"僅"詞為確定義,以此遮止事。 "在彼"即在"僅以名方式"詞中。"同生共通"即自己的生為同生,以其共通為同生共通。與一切,或由一切罪共通為一切共通。"在彼"即在二種名中。"即使以一切共通名方式"中,pi詞顯示如是以同生共通名方式也如"大德,我犯數僧殘一日覆藏",以兩者共通方式也如"大德,我犯數僧殘罪一日覆藏"也可說。"是"即真實。"一切別住等此律羯磨"為語義關聯。罪依此而住因依其生存故為事。go稱為語或智,保護它故為姓。 "在彼"即在事等四種中。"在彼"即在那些語中。"精液出、身觸"等語中,以等詞包括粗重等語。"但在此"即但在此處。"誰誰"即帝須或弗沙已犯。 "如是應告知"即如是以將說方法應告知為語義關聯。應告知什麼?"大德,我......僧團持"如是應告知為語義關聯。

Vedayāmahanti vedayāmi ahaṃ. Mama pārivāsikabhāvaṃ saṅghaṃ, saṅghassa vā jānāpemīti attho. Vedayatīti manti vedayati iti maṃ. Pārivāsikabhāvaṃ saṅghaṃ, saṅghassa vā jānāpetīti maṃ saṅgho dhāretūti attho. Ettha bahūsu aṭṭhakathāpotthakesu 『『tiṇṇaṃ vā atirekānaṃ vā ārocentena āyasmanto dhārentū』』ti pāṭho atthi . Kesuci aṭṭhakathāpotthakesu 『『tiṇṇaṃ ārocentena āyasmanto dhārentū』』ti ettakoyeva pāṭho atthi. Heṭṭhā mānattakathāyampi evameva atthi. Tattha 『『atirekāna』』nti iminā tīhi atirekānaṃ ārocentena saṅghaṃ apekkhitvā sace ekavacanavasena vattukāmo hoti, 『『maṃ saṅgho dhāretū』』ti vattabbaṃ. Atha sambahule bhikkhū apekkhitvā sace bahuvacanavasena vattukāmo hoti, yathā tiṇṇaṃ, evaṃ 『『maṃ āyasmanto dhārentū』』ti vattabbanti dasseti. Idañca saddasatthavaseneva vuttaṃ, na vinayakammavipattivasenāti daṭṭhabbaṃ.

『『Vihāreyeva rattipariggaho』』ti iminā antoupacārasīmāyampi parivasitabbabhāvaṃ dasseti. Upacārasīmanti parikkhittassa vihārassa parikkhepaṃ, aparikkhittassa parikkhepārahaṭṭhānaṃ. Esāti pārivāsiko bhikkhu. Assāti āgatassa bhikkhuno.

Tatoti āpattipaṭicchannadivasato. Kukkuccavinodanatthāyāti āpattipaṭicchannadivasena samaṃ parivasitabbaṃ nukho, na nukhoti kukkuccassa vinodanatthāya. Parivutthattāti parivasitattā. Soti parivuttho bhikkhu. Idanti dātabbamānattaṃ. Tanti paṭicchannamānattaṃ. Chārattanti charattiyo samāhaṭāti chārattaṃ, samāhāre digu. 『『Charatta』』nti vattabbe sukhuccāraṇatthaṃ chakārassa dīghaṃ katvā evaṃ vuttaṃ, accantasaṃyoge cetaṃ upayogavacanaṃ.

Appaṭicchannāpattiṃ dātuṃ vaṭṭatīti sambandho. Iminā heṭṭhā vuttaṃ paṭicchannamānattaṃ imasmiṃ paṭicchannamānatte samodhānetvāpi dātuṃ vaṭṭatīti dasseti. Evaṃ santepi mūlamānattaṃ paṭicca paṭicchannamānattanti vuccati. Kathaṃ dātuṃ vaṭṭatīti yojanā.

Assāti mānattaṃ yācantassa. Tadanurūpanti tassa yācanassa anurūpaṃ. Sace paṭicchannā dveti ettha dveti nidassanamattaṃ tato atirekampi gahetabbattā. Sabbatthāti sabbesu ekabahūsu. Tadanurūpame vāti tassa mānattadānassa anurūpameva. Idha panāti paṭicchannamānatte pana. Itītiādi nigamanaṃ. Yaṃ mānattaṃ diyyatīti yojanā. Etthāti paṭicchannamānatte.

Avasesāti appaṭicchannaparivāsapaṭicchannaparivāsehi avasesā. Tatthāti avasesesu dvīsu parivāsesu. Adhammikamānattacārāvasāne anuññātaparivāsoti sambandho. Kismiṃ vatthusmiṃ anuññātoti āha 『『imasmiṃ vatthusmi』』nti. Esāti suddhanto, dātabboti sambandho. Etanti jānanājānanaṃ.

Tatthāti dvīsu suddhantesu, cūḷasuddhantoti vuccatīti sambandho. Yoti bhikkhu, vadatīti sambandho. Ārocitadivasatoti āpattiārocitadivasato.

我來 譯這段巴利文： "我告知"即我告知。義即我使僧團知道我的別住狀態,或向僧團。"他告知我"即他告知我。義即使僧團知道別住狀態,或向僧團,愿僧團如此持我。此中在許多註疏本中有"告知三或更多時應說'諸大德持'"的文句。在一些註疏本中僅有"告知三時應說'諸大德持'"這些文句。在下面摩那埵說中也如是。其中以"更多"顯示告知比三更多時考慮僧團,若欲以單數方式說,應說"愿僧團持我"。若考慮多位比丘欲以複數方式說,如三位,如是應說"愿諸大德持我"。此且僅依語法而說,應知非依律羯磨失效而說。 以"僅在寺院夜限定"顯示也應在界限內別住。"界限"即已圍繞寺院的圍繞,未圍繞的應圍繞處。"此"即別住比丘。"他的"即來者的。 "從那"即從罪覆藏日。"為除疑"即為除是否應以罪覆藏日等同別住的疑。"已住"即已別住。"他"即已住比丘。"此"即應給摩那埵。"它"即覆藏摩那埵。"六夜"即六夜集合為六夜,集合數詞複合。應說"六夜"時為易於發音將cha音延長而如是說,這是依完全結合的業格。 可以給不覆藏罪為語義關聯。以此顯示下面所說的覆藏摩那埵在此覆藏摩那埵中綜合也可以給。即使如此也依根本摩那埵而稱為覆藏摩那埵。"如何可以給"為語義關聯。 "他的"即請求摩那埵者的。"適合它"即適合那請求。"若覆藏兩個"中,"兩個"僅為舉例因應取更多。"一切處"即在一切一個多箇中。"正適合它"即正適合那摩那埵給予。"但在此"即但在覆藏摩那埵中。"如此"等為結論。"給何摩那埵"為語義關聯。"在此"即在覆藏摩那埵中。 "其餘"即由不覆藏別住、覆藏別住餘下的。"在彼"即在餘下兩種別住中。"非法摩那埵行終時允許的別住"為語義關聯。"在何事允許"說"在此事中"。"此"即凈住,應給為語義關聯。"此"即知與不知。 "在彼"即在兩種凈住中,"稱為小凈住"為語義關聯。"誰"即比丘,"說"為語義關聯。"從告知日"即從罪告知日。

Tanti cūḷasuddhantaṃ, parivasantena parivasitabbanti sambandho. Aggahesīti parivāsaṃ aggahesi. Aññanti gahitamāsato aññaṃ. 『『Parivāsadānakiccaṃ natthī』』ti iminā parivāsagahaṇakiccampi natthīti dasseti gaṇhantasseva dātabbattā, dentasseva gahetabbattā vā. Uddhampi ārohatīti parivāsagahaṇakālato aññampi kālaṃ parivasitabbattā uddhampi ārohati. Heṭṭhāpi orohatīti parivāsagahaṇakālato ūnampi kālaṃ parivasitabbattā heṭṭhāpi orohati. Idanti ārohanorohanaṃ. Tassāti suddhantaparivāsassa. Ekameva paṭicca dve, tisso, sambahulā vā bhavantīti āha 『『ekaṃ vinā sambahulānaṃ abhāvato』』ti.

Evaṃ cūḷasuddhantaṃ dassetvā mahāsuddhantaṃ dassento āha 『『yo panā』』tiādi. Tanti mahāsuddhantaṃ. Yāva yattako upasampadadivaso hoti, tāva tattakaṃ kālanti yojanā. Uddhaṃ nārohatīti uddhaṃ ārohanakālassa abhāvato uddhaṃ na ārohati. Etthāti suddhantaparivāse. Ayaṃ suddhantaparivāso nāmāti nigamanaṃ.

Tatthāti tividhesu samodhānaparivāsesu. 『『Odhunitvā samodahitvā dātabbaparivāso』』ti iminā odhunitvā samodhānetvā dātabbo parivāso odhānasamodhānoti vacanatthaṃ dasseti, 『『parivāso』』ti iminā taddhitaṇapaccayassa sarūpaṃ dasseti. Ettha ca avadhuniyate, avadhunitabbanti vā odhānaṃ, saṃ ekato odahīyate sampiṇḍīyate, udahiyati sampiṇḍiyatīti vā samodhānanti avayavavacanattho kātabbo. 『『Makkhetvā』』ti iminā dhudhātuyā pappoṭanadhaṃsanadhovanāni dasseti. Soti odhānasamodhāno, āgatoti sambandho.

Etthāti odhānasamodhāne. Yoti bhikkhu, paṭicchādetīti sambandho. Parivasanto vā mānattāraho vā mānattaṃ caranto vā abbhānāraho vā yo bhikkhūti yojanā. 『『Purimāya āpattiyā』』ti padaṃ 『『samā vā』』ti pade sahādiyogo. 『『Ūnatarā』』tipade vibhattiapādānaṃ, anumeyyavisayaapādānaṃ vā. 『『Adivase katvā』』ti iminā odhunitvāti ettha dhudhātuyā yathāvuttattheyeva dasseti. Ūnakapakkhapaṭicchannāti pakkhato ūnakena paṭicchannā. Etenupāyenāti pakkhe vuttena etena upāyena.

Tatthāti mūlāpattito atirekapaṭicchanne. Āvi kārāpetvāti mūlāpattito antarāpattiyā paṭicchannabhāvaṃ āvi kārāpetvā. Etthāti āpattipaṭicchanne. Pamāṇanti kāraṇaṃ. Yāti āpatti. Tatthāti mūlabhāvena kattabbāyaṃ mūliāpattiyaṃ. Itaranti mūlibhāvena kattabbaṃ mūlāpattiṃ. Samodhāyāti samodahitvā. Pakkhipitvāti attho.

我來翻譯這段巴利文： "它"即小凈住，"應由別住者別住"為語義關聯。"他未接受"即未接受別住。"其他"即從已接受月數起的其他。"無別住給予事"顯示無別住接受事，因為給予者應被接受，或接受者應被給予。"更上升"即從別住接受時起，可別住更長時間也上升。"更下降"即從別住接受時起，可別住更短時間也下降。"此"即上升下降。"它的"即凈住別住的。"僅一個除外，多個不存在"即說明一個除外時多個不存在。 如是顯示小凈住后，顯示大凈住說："但誰"等。"它"即大凈住。"直到受具足日為止，有多長時間"為語義關聯。"不上升"即上升時間不存在故不上升。"在此"即在凈住別住中。"此為凈住別住名"為結論。 "在彼"即在三種綜合別住中。"抖落綜合給予別住"顯示抖落綜合后應給予別住，即抖落綜合義。"別住"顯示詞尾變化形式。在此處，"抖落"即可抖落，"綜合"即被集中、被綜合。"塗抹"顯示抖落詞根的打擊、摧毀、洗滌等義。"他"即抖落綜合，"已來"為語義關聯。 "在此"即在抖落綜合中。"誰"即比丘，"覆藏"為語義關聯。"別住或應摩那埵，或行摩那埵，或應出罪"為語義關聯。"以先前罪"詞與"同等或"詞同位。"少於"詞是離格或推斷範圍離格。"以日做"顯示抖落詞根具有上述含義。"少於半月覆藏"即少於半月的覆藏。"以此方法"即以在半月中所說方法。 "在彼"即在根本罪超過覆蓋中。"顯露做"即顯露根本罪與中間罪的覆蓋狀態。"在此"即在罪覆蓋中。"限度"即緣由。"哪個"即罪。"在彼"即在根本罪中應做。"其他"即非根本罪中應做。"綜合"即綜合。"包括"即義。

Ekā vā yā āpatti sabbacirapaṭicchannā hotīti yojanā. Sabbacirapaṭicchannāyoti sabbāsaṃ āpattīnaṃ cirena paṭicchannāyo. Tāsanti āpattīnaṃ. Agghenāti paricchedena. Agghasaddo hettha paricchedatthavācako. Abhidhāne (abhidhānappadīpikāyaṃ 1048 gāthāyaṃ) vuttaṃ 『『aggho mulye ca pūjane』』ti. Ettha 『『mulye cā』』ti padassa mūlaparicchedeti attho daṭṭhabbo. Tamevatthaṃ dassento āha 『『tāsaṃ rattiparicchedavasenā』』ti. Imehi padehi agghena rattiparicchedena samodhānetvā dātabbo parivāso agghasamodhānoti vacanatthaṃ dasseti. Ettha ca 『『sabbacirapaṭicchannāyo』』ti vuttattā kiñcāpi koṭiatthavācako tatiyakkharena pāṭho yutto viya dissati. Tathāpi so pāṭho na gahetabbo. Kasmā? Bahūsu pāḷipotthakesu, aṭṭhakathāpotthakesu ca alikhitattā. Bahūsu hi porāṇapotthakesu catutthakkharena pāṭhoyeva likhito, tasmā so pāṭhoyeva gahetabbo, na aññoti daṭṭhabbaṃ. Soti agghasamodhāno. Āgatoyevāti sambandho.

Yassa panāti bhikkhussa, paṭicchannāti sambandho. Sabbanti sakalaṃ. Āpattisahassagāthāya –

Dasasataṃ āpattiyo rattisataṃ chādayitvānāti yojanā. Iminā nayenapi agghasamodhānoti ettha agghasaddassa catutthakkharena pāṭhassa yuttabhāvo veditabbo. Agghena dasarattiparicchedena samodhāya dātabbo agghasamodhāno.

Yo parivāso nānāvatthukāyo āpattiyo ekato katvā diyyati, ayaṃ parivāso missakasamodhāno nāmāti yojanā. Ettha vatthuvasena missakā āpattiyo samodhānetvā dātabbo parivāso missakasamodhānoti vacanattho kātabbo. Tatrāti missakasamodhāne. Tadanurūpāyāti tassa yācanassa anurūpāya.

Ettha cāti missakasamodhāne ca, kātuṃ vaṭṭatīti sambandho.

『『Pakkhamānattañca …pe… kathayissāmā』』ti yaṃ vacanaṃ vuttaṃ, tassa vacanassa okāsoti yojanā. Taṃ panāti pakkhamānattaṃ pana. 『『Aḍḍhamāsameva dātabba』』nti iminā pakkhameva dātabbaṃ mānattaṃ pakkhamānattanti vacanatthaṃ dasseti. Hīti saccaṃ. Taṃ panāti pakkhamānattaṃ pana, dātabbanti sambandho. Attano sīmanti attano vihārasīmaṃ, mahāsīmanti attho. Sodhetvāti sabbāsaṃ hatthapāsanayanavasena, chandārahānaṃ chandanayanavasena, sīmato bahikaraṇavasena ca sodhetvā. Catuvaggagaṇanti catuvaggasaṅghaṃ. Gaṇoti cettha saṅghoyevādhippeto.

Tatrāti 『『yojanā kātabbā』』ti vacane. Mukhamattadassananti upāyamattadassanaṃ, ādimattadassanaṃ vā. 『『Āpannāya bhikkhuniyā』』ti padaṃ 『『evamassa vacanīyo』』ti pade kattā, 『『yācāpetvā』』ti pade kāritakammaṃ. 『『Byattāya bhikkhuniyā』』ti padaṃ 『『ñāpetabbo』』ti pade kāritakattā, 『『saṅgho』』ti padaṃ tattheva kāritakammaṃ. 『『Etaṃ kāraṇa』』nti dhātukammaṃ ajjhāharitabbaṃ. Tabbapaccayena kāritakammameva vuttaṃ. Ñāpetabbākāraṃ dassento āha 『『suṇātu me』』tiādi.

我來 譯這段巴利文： "一個或哪個罪是最長時間覆藏"為語義關聯。"最長時間覆藏"即所有罪中長時間覆藏。"它們的"即諸罪的。"以價值"即以限定。此處價值詞表示限定義。在詞典中說"價值在價格和尊敬"。此中應知"在價格"詞義為根本限定。顯示正是那義說"以它們的夜限定"。以這些詞顯示以價值即以夜限定綜合應給予的別住為價值綜合的詞義。此中雖因說"最長時間覆藏"似乎適合以第三音節讀法表示極限義,然而不應取那讀法。為什麼?因在多數聖典本、註疏本中未寫。在多數古本中只寫第四音節讀法,故應取那讀法,不應取其他,應知。"他"即價值綜合,"已來"為語義關聯。 "但誰的"即比丘的,"覆藏"為語義關聯。"一切"即全部。在千罪偈中- "十百罪覆藏百夜"為語義關聯。以此方法也應知價值綜合中價值詞以第四音節讀法的適當。以十夜限定價值綜合給予的價值綜合。 "給予何別住將不同事罪作為一起,此別住名為混合綜合"為語義關聯。此中應作"將諸罪依事混合綜合給予的別住為混合綜合"的詞義。"在彼"即在混合綜合中。"適合它"即適合那請求。 "且在此"即且在混合綜合中,"可以做"為語義關聯。 "半月摩那埵等......我們將說"何語言已說,為那語言機會為語義關聯。"但它"即但半月摩那埵。以"應給予半月"顯示"應給予半月的摩那埵為半月摩那埵"的詞義。"是"即真實。"但它"即但半月摩那埵,"應給予"為語義關聯。"自己的界"即自己的寺界,義即大界。"清凈"即以一切手伸距離方式、應欲者的欲帶來方式、從界外作方式而清凈。"四眾團"即四眾僧團。此中"團"意圖正是僧團。 "在彼"即在"應作語義關聯"語句中。"僅顯示門"即僅顯示方法,或僅顯示開始。"已犯比丘尼"詞為"應如是對他說"句的作者,"使請求"句的致使賓語。"有智比丘尼"詞為"應使知"句的致使作者,"僧團"詞為正是彼中致使賓語。應補充"此事"為詞根賓語。以tabba後綴說正是致使賓語。顯示應使知方式說"請聽我"等。

Nikkhittavattanti karaṇatthe cetaṃ upayogavacanaṃ. Nikkhittavattenāti hi attho. Tatthevāti māḷakasīmāyameva. Hīti saccaṃ, yasmā vā. Assāti mānattacārikāya bhikkhuniyā. Tatrāti tasmā kattabbavinayakammabhāvatoti attho. Noti amhākaṃ, santikanti sambandho. Catūhi pakatattabhikkhunīhi nisīditabbanti sambandho. Gāmūpacārato dve leḍḍupāte atikkamitvāti idaṃ bhikkhunīvihārūpacārātikkamaṃ sandhāya vuttaṃ. Vihārūpacāratopīti bhikkhuvihārūpacāratopi. Tatthāti bhikkhunīnaṃ nisinnaṭṭhānaṃ. Kurundimahāpaccarīsu pana vuttanti sambandho. Vihārassa cāti bhikkhuvihārassa ca. Gāmassa upacāraṃ muñcituṃ vaṭṭatīti na vuttanti yojanā. Tasmā gāmūpacārepi nisīdituṃ vaṭṭatīti adhippāyo.

Tāya bhikkhuniyā ārocetabbanti sambandho.

Tatthevāti bhikkhunīnaṃ nisīdanaṭṭhāneyeva. Ṭhānanti bhikkhūnaṃ ṭhānaṃ. Etīti āgacchati. Pagevāti pātoyeva. Tāyāti mānattacāriniyā.

Anikkhittavattāya pana bhikkhuniyāti sambandho. Ajānanapaccayāti ajānanakāraṇā. Tanti vacanaṃ. Pārivāsikavattādīnanti ādisaddena āgantukavattapūraṇanissayapaṭippassaddhādayo saṅgaṇhāti . Yuttataraṃ dissatīti yuttataraṃ hutvā dissati. Iminā anikkhittavattabhikkhunā viya bhikkhuniyāpi antoupacārasīmagatānaṃyeva ārocetabbaṃ, na gāme ṭhitānampi gantvā ārocetabbanti dīpeti. Uposatheti uposathadivase. Eseva nayo pavāraṇāyapi. Devasikanti divase divase. Tasmiṃ gāmeti bhikkhunīnaṃ vasanagāme. Aññatrāti bhikkhunīnaṃ vasanagāmato aññasmiṃ gāme. Tatrāti bhikkhunīnaṃ vasanagāmaṃ. Dassetvāti bhikkhunīnaṃ dassetvā. Tāyāti mānattacāriniyā. Vihāranti bhikkhūnaṃ vihāraṃ. Upacārasīmāyāti upacārasīmato bahīti sambandho. Ayanti mānattacārinī.

Vīsati gaṇo imassāti vīsatigaṇo, saṅgho, tasmiṃ. Mānattaṃ caramānā bhikkhunīti yojanā. Idaṃ pakkhamānattaṃ nāmāti idaṃ pubbavacanassa nigamavasena paravacanassa kathanatthāya vuttanti daṭṭhabbaṃ.

Tatthāti tividhesu mānattesu. Yadetaṃ mānattaṃ anuññātanti sambandho. Paratoti parasmiṃ. Parivāsaṃ parivasantassa mūlāyapaṭikassitassa udāyittherassa anuññātanti sambandho. Āpajjitvāti āpajjanato. Idanti mānattaṃ vuccatīti sambandho. Hīti saccaṃ, yasmā vā. Odhānasamodhānanti ettha vacanattho heṭṭhā vuttoyeva. Tampīti kurundiyaṃ vuttavacanampi.

Tanti agghasamodhānamissakasamodhānaṃ, dātabbanti sambandho. Ettāvatāti etaparimāṇena vacanakkamena, 『『ayañhi idha adhippeto parivāso nāmā』』ti (cūḷava. aṭṭha. 102) vacanato paṭṭhāya yāva 『『yojetvā dātabba』』nti vacanaṃ, tāva vacanakkamenāti attho. 『『Tena hi bhikkhave…pe… dassessāmā』』ti yaṃ vacanaṃ vuttanti yojanā. 『『Atthato』』ti iminā saddopi gahetabbo avinābhāvato.

Paṭicchannaparivāsakathā

1. Yā pāḷi vuttāti sambandho.

我來 譯這段巴利文： "已捨棄行為"是作具格義的賓格。義即"以已捨棄行為"。"正在彼"即正在集會界中。"是"即真實,或"因"。"她的"即行摩那埵比丘尼的。"在彼"即因應作律羯磨狀態義。"我們的","面前"為語義關聯。"四清凈比丘尼應坐"為語義關聯。"超過村界限二投土塊"此為關於超過比丘尼寺界限而說。"也從寺界限"即也從比丘寺界限。"在彼"即比丘尼們的坐處。但在《古蘭地》《大節》中說為語義關聯。"寺的且"即比丘寺的且。"離開村界限可以"未說為語義關聯。故意圖即在村界限也可以坐。 "她比丘尼應告知"為語義關聯。 "正在彼"即正在比丘尼們坐處。"處"即比丘們的處。"來"即來。"早晨"即早晨。"由她"即由行摩那埵者。 "但未捨棄行為的比丘尼"為語義關聯。"因不知緣"即因不知原因。"它"即語。"別住行為等"中,以等詞包括客住行為、滿足依止、廢止等。"顯得更適合"即成為更適合而顯現。以此表示如未捨棄行為比丘一樣,比丘尼也只應告知在界限內者,不應去告知在村中站立者。"在布薩"即在布薩日。自恣中也是此法。"每日"即日日。"在那村"即在比丘尼們住的村。"在其他"即在比丘尼們住村以外的其他村。"在彼"即比丘尼們住村。"顯示"即向比丘尼們顯示。"由她"即由行摩那埵者。"寺"即比丘們的寺。"界限"即從界限外為語義關聯。"此"即行摩那埵者。 "二十眾"即此有二十眾,即僧團,在其中。"行摩那埵比丘尼"為語義關聯。"此為半月摩那埵名"應知此為以前語言的結論方式為說后語言而說。 "在彼"即在三種摩那埵中。"允許何此摩那埵"為語義關聯。"在後"即在後。"別住者發生根本治罪的優陀夷長老允許"為語義關聯。"犯"即從犯。"此"即"摩那埵"為語義關聯。"是"即真實,或"因"。"抖落綜合"中詞義已在下說。"它也"即《古蘭地》中所說語也。 "它"即價值綜合混合綜合,"應給予"為語義關聯。"如是"即以此量語言次第,從"此確實是此中意圖的別住名"語言起直到"結合應給予"語言的語言次第義。"因此諸比丘......我們將示"何語言已說為語義關聯。以"從義"此也應取語言因不能分離。 覆藏別住說 102. 何聖典已說為語義關聯。

108.Tatoti pāḷito. Taṃ āpattinti taṃ antarāpattiṃ. Assāti bhikkhussa. Nikkhittavatto bhikkhūti sambandho, hutvāti vā. Soti bhikkhu, ṭhito hutvāti sambandho. Tassā āpattiyāti tassā antarāpattiyā. Paṭicchannā hotīti antarāpattipi paṭicchannā hoti . Tasmimpīti mūlāya paṭikassanepi. Makkhitāti pisitā, dhaṃsitā vā. Makkhiyanti pisiyanti, dhaṃsiyantīti vā makkhitā, parivutthadivasā. Tatoti pāḷito paranti sambandho. Paratopi eseva nayo. Evantiādi nigamanaṃ. Paṭicchannavāre dassitā hontīti sambandho.

Samodhānaparivāsakathā

125.Tatoti paṭicchannavārato, paraṃ dassitanti sambandho. Ettha cāti etasmiṃ vāre ca. Yasmāti yasmā kāraṇā, yena kāraṇena vā. Tenevāti teneva kāraṇena, tasmā kāraṇā vā, 『『mūlāya…pe… detū』』ti vuttanti yojanā. Tasmā sabbe makkhitāva hontīti yojanā. Tatoti vārato paraṃ niṭṭhāpitanti sambandho.

Agghasamodhānaparivāsakathā

134.Tatoti vārato paraṃ dassitoti sambandho. Tatoti vārato paraṃ pāḷi ṭhapitāti sambandho. Lajjidhamme vā uppanneti sambandho. Yanti kammaṃ. Tatoti vārato paraṃ tatheva pāḷi ṭhapitāti sambandho.

138.Tatoti vārato paraṃ purimanayeneva pāḷi ṭhapitāti sambandho.

Suddhantaparivāsādikathā

156.Tatoti vārato paraṃ suddhantaparivāso dassitoti sambandho.

160.Tatoti pāḷito paraṃ pāḷi ṭhapitāti sambandho.

165.Tatthāti pāḷiyaṃ. Antarā…pe… appaṭicchannāyotiādīsu attho daṭṭhabboti sambandho.

166.Pacchimasmiṃāpattikkhandheti ettha āpattikkhandhassa bhedabhāvato kiṃ 『『pacchimasmiṃ āpattikkhandhe』』ti vuttanti āha 『『ekova so āpattikkhandho』』ti. Atha kasmā 『『pacchimasmiṃ āpattikkhandhe』』ti vuttanti āha 『『pacchā chāditattā panā』』tiādi. Ettha panasaddo garahatthavācako, tathāpīti hi attho. Ekopi āpattikkhandho pacchā chāditattā pacchimasmiṃ āpattikkhandheti vuttanti adhippāyo.

1. 『『Vavatthitā sambhinnā』』ti etaṃ vacananti yojanā.

2. Dvebhikkhuvāraekādasakādikathā

181.Tatoti pāḷito paraṃ vuttanti sambandho. Tatthāti pāḷiyaṃ. Missakanti ettha kehi missakanti āha 『『thullaccayādīhi missaka』』nti.

184.Tatoti pāḷito paraṃ vuttanti sambandho. Tatthāti 『『idha pana bhikkhave』』tiādipāṭhe. Tañcāti 『『idha pana bhikkhave』』tiādivacanañca ito pubbe avuttaṃ sabbaṃ vacanañcāti yojanā.

Iti samuccayakkhandhakavaṇṇanāya yojanā samattā.

1. Samathakkhandhakaṃ

2. Sammukhāvinayakathā

186-

我來翻譯這段巴利文： 108. "從那"即從聖典。"那罪"即那中間罪。"他的"即比丘的。"已捨棄行為比丘"為語義關聯,或"成為"。"他"即比丘,"站立成為"為語義關聯。"那罪的"即那中間罪的。"是覆藏"即中間罪也是覆藏。"在那也"即在根本治罪也。"塗抹"即被打擊,或被摧毀。"塗抹"即被打擊,或被摧毀,即已住日。"從那"即從聖典,"后"為語義關聯。後面也是此法。"如是"等為結論。"在覆藏品已顯示"為語義關聯。 綜合別住說 125. "從那"即從覆藏品,"后已顯示"為語義關聯。"且在此"即且在此品中。"因"即因何原因,或以何原因。"正以那"即正以那原因,或因那原因,"根本......給予"已說為語義關聯。因此一切正是被塗抹為語義關聯。"從那"即從品后已完成為語義關聯。 價值綜合別住說 134. "從那"即從品后已顯示為語義關聯。"從那"即從品后已置聖典為語義關聯。"或有慚法生起"為語義關聯。"何"即羯磨。"從那"即從品后如是已置聖典為語義關聯。 138. "從那"即從品后如前方法已置聖典為語義關聯。 凈住別住等說 156. "從那"即從品后已顯示凈住別住為語義關聯。 160. "從那"即從聖典后已置聖典為語義關聯。 165. "在彼"即在聖典中。"中間......不覆藏"等中應見義為語義關聯。 166. "在後罪蘊"中,因罪蘊無分別故,為何說"在後罪蘊"說"它只是一罪蘊"。那為何說"在後罪蘊"說"但因后覆藏"等。此中但字表示譴責義,義即然而。意趣即雖一罪蘊因后覆藏故說"在後罪蘊"。 180. "確定混合"此語為語義關聯。 8.兩比丘品十一集等說 181. "從那"即從聖典后已說為語義關聯。"在彼"即在聖典中。"混合"此中與何混合說"與偷蘭遮等混合"。 184. "從那"即從聖典后已說為語義關聯。"在彼"即在"但在此諸比丘"等文中。"且它"即"但在此諸比丘"等語且此前未說一切語為語義關聯。 如是積集品註釋語義關聯完。 4.止諍品 1.現前止諍說 186-

1. Samathakkhandhake evamattho veditabboti yojanā. Cha mātikāpadānīti vākyampi samāsopi yuttoyeva. Tattha samāso pana asamāhāradiguyeva. 『『Nikkhipitvā』』ti padaṃ 『『vutto』』ti pade pubbakālakiriyāvisesanaṃ, tulyattho vā. Vitthāroti vibhaṅgo. Tatthāti vibhaṅge. Saññāpetīti ettha saññaṃ katvā jānāpetīti atthaṃ paṭikkhipanto āha 『『paritosetvā jānāpetī』』ti. Iminā saṃpubbo ñādhātu paritosanatthaṃ antokatvā avabodhanattho hotīti dasseti. Kāraṇapatirūpakānīti kāraṇassa paṭibhāgāni. Nijjhāpetīti ettha jhedhātu olokanatthoti āha 『『oloketī』』ti. Yathāti yenākārena, kariyamāneti sambandho. Soti dhammavādī. Paratopi eseva nayo. 『『Punappuna』』nti iminā anupekkhatīti ettha anusaddo na upacchinnatthoti dasseti. Pekkhati anupekkhatīti ettha ikkhadhātu 『『dasseti anudassetī』』ti ettha disadhātuyā sadisatthoti āha 『『dasseti…pe… pariyāyavacanānī』』ti. Tesaññevāti 『『pekkhati anupekkhatī』』ti padānaññeva. Pariyāyavacanānīti vevacanasaddā atthe paribyattiṃ ayanti gacchanti imehīti pariyāyāni, tāniyeva vacanāni pariyāyavacanāni. Soti adhammavādī. Mohetvāti dhammavādīpuggalādiṃ mohāpetvā.

2. Dhammavādī puggalo dassetīti sambandho. Amohetvāti adhammavādīpuggalādiṃ amohāpetvā, aviparītaṃ jānāpetvāti attho.

3. Sativinayakathā

4. Parammukhaṃ vineti vināsetīti vinayo, parammukhaṃ vineti vināseti anenāti vā vinayo, vinayakammaṃ. Saṅghadhammavinayapuggalasammukhānaṃ dātabbo vinayo sammukhāvinayo. Pañcimānīti ettha pañcannaṃ sarūpaṃ dassento āha 『『suddhassā』』tiādi. Anuvaditassa dānanti sambandho. Etānīti pañca aṅgāni. 『『Ekekaaṅgavasena na labbhantī』』ti iminā samudāyavākyanibbattibhāvato pañcaṅgavaseneva labbhantīti dasseti. Desanāmattamevetanti 『『pañcimānī』』ti etaṃ vacanaṃ desanāmattameva, na avayavavākyanibbattivacananti adhippāyo. Dhammanti bhūtaṃ. Etthāti 『『pañcimāni bhikkhave』』tiādivacane. Tattha cāti 『『pañcimāni bhikkhave』』tiādivacane ca. Anuvadantīti ettha anuddhaṃsanena vadantīti dassento āha 『『codentī』』ti. Ayaṃ pana sativinayo dātabboti sambandho. Anāgāminopīti pisaddo sambhāvane, sakadāgāmiādike pana kā nāma kathāti dasseti. So ca khoti sativinayo ca. Codiyamāneyevāti codiyamānasseva, ayameva vā pāṭho. Tasminti sativinayasmiṃ dinneti sambandho. Acoditattā kathā na rūhatīti āha 『『codentopī』』tiādi. Āpajjatīti codako āpajjati. Codanādiasāruppe vineti vināsetīti vinayo, vineti vināseti anenāti vā vinayo, vinayakammaṃ. Sativepullapattassa dātabbo vinayo sativinayo.

5. Amūḷhavinayakathā

我來翻譯這段巴利文： 7. "在止諍品中應如是了知義"為語義關聯。"六母詞"語句或複合詞均適合。其中複合詞卻為非集合數複合。"放下"詞在"說"詞中為前時行為特別修飾，或同義。"廣說"即分別。"在彼"即在分別中。"使知"此中拒斥"作想而使知"義說"使滿足而使知"。以此顯示字首sam的ñā詞根包含滿足義爲了解義。"似因"即因的類似。"使思考"此中詞根jhe為觀看義故說"看"。"如是"即以何方式，"正做"為語義關聯。"他"即法說者。後面也是此法。以"再再"顯示"隨觀"此中anu字首非斷義。"看隨看"此中詞根ikkha如"示隨示"此中詞根dis同義故說"示......異說詞"。"正是它們的"即正是"看隨看"詞的。"異說詞"即同義詞詞義被彼等前往到故為異說，正是那些語為異說詞。"他"即非法說者。"迷惑"即使法說者等人迷惑。 188. 法說者人顯示為語義關聯。"不迷惑"即不使非法說者等人迷惑，即使知不相違義。 2.念止諍說 195. 使離開滅除故為止諍，或以此使離開滅除故為止諍，即止諍羯磨。應給予僧、法、律、人現前的止諍為現前止諍。"此五"此中顯示五的自性說"清凈"等。"給予被誹謗者"為語義關聯。"這些"即五支。以"依一一支不得"顯示因總語句生起故僅依五支得。"僅是說示"即"此五"此語僅是說示，意圖非支分語句生起語。"法"即真實。"在此"即在"諸比丘此五"等語中。"且在彼"即且在"諸比丘此五"等語中。"誹謗"此中顯示以誹謗而說說"指責"。"但此念止諍應給予"為語義關聯。"阿那含也"中pi詞為顯可能，顯示何況一來等。"且彼"即且念止諍。"正被指責"即正被指責者的，或正是此讀法。"在彼"即在念止諍已給予中為語義關聯。因未被指責事不成立故說"指責者也"等。"獲得"即指責者獲得。使滅除指責等不適故為止諍，或以此使滅除故為止諍，即止諍羯磨。應給予已達念廣大者的止諍爲念止諍。 3.癡止諍說

196.Bhāsitaparikantanti ettha bhāsitaparikantasaddānaṃ karaṇāpekkhattā visuṃ karaṇaṃ dassento āha 『『vācāya bhāsitaṃ, kāyena parikanta』』nti. 『『Parikkametvā kata』』nti iminā parikamatīti parikantaṃ, parikantaṃ hutvā kataṃ parikantanti vacanatthaṃ dasseti. Parikkametvāti atikkamitvā. Saratāyasmāti ettha ukāralopasandhiṃ dassento āha 『『saratu āyasmā』』ti. 『『Evarūpiyā āpattiyā』』ti iminā āpajjitāti ettha tupaccayayogabhāvato kammatthachaṭṭhiyāpi sambhavabhāvaṃ dasseti. Tupaccayayoge kammatthachaṭṭhī aniccaṃ hoti, tasmā pāḷiyaṃ 『『evarūpiyā āpattiyā』』ti kammatthachaṭṭhībhāvena avatvā 『『evarūpiṃ āpatti』』nti kammatthadutiyābhāvena vuttanti daṭṭhabbaṃ. Tassāti 『『āpajjitvā』』ti pāṭhassa. 『『Paṭhamaṃ pacchā』』ti padehi adhippāyatthaṃ dasseti. Codakassa kathaṃ vineti vināsetīti vinayo, codakassa kathaṃ vineti vināseti anenāti vā vinayo. Paṭhamaṃ mūḷhabhāvaṃ upagantvā pacchā amūḷhassa dātabbo vinayo amūḷhavinayo.

1. Paṭiññātakaraṇakathā

2. Paṭijāniyate, paṭijānanaṃ vā paṭiññā, tāya kāretabbaṃ.

3. Yebhuyyasikākathā

202.Yebhuyyasikāti ettha yebhuyyena pavattā yebhuyyasikā, dhammavādīnaṃ yebhuyyatāsampādikā kiriyāti dassento āha 『『yassā kiriyāyā』』tiādi. Tattha yassā kiriyāyāti yassā yebhuyyatāsampādikāya kiriyāya. Esāti yebhuyyatāsampādikā kiriyā.

204.Oramattakanti ettha orasaddo ca mattasaddo ca samūhaṃ katvā parittavācako appamattavācakoti āha 『『parittaṃ appamattaka』』nti. 『『Bhaṇḍanamattamevā』』ti iminā na mahantaṃ vivādādhikaraṇaṃ hotīti dasseti . Na ca gatigatanti ettha cirakālabhāvaṃ na ca gatanti dassento āha 『『dve tayo…pe… avinicchita』』nti. Tattha tatthevāti tasmiṃ tasmiṃ vivādādhikaraṇajātaāvāse eva, na ca saritasāritapadānaṃ suddhakāritakiriyabhāvaṃ dassento āha 『『sayaṃ saritaṃ vā aññehi sāritaṃ vā na hotī』』ti. Tehi bhikkhūhīti vivādakārakehi bhikkhūhi. 『『Salākaṃ gāhento』』ti iminā 『『jānātī』』ti padassa kattāraṃ dasseti. Iminā nīhārenāti iminā kāraṇena. Api nāmāti iminā appevanāmasaddo apināmapariyāyoti dasseti. Assūti bhaveyyuṃ. Iminā 『『pāḷiyaṃ adhammavādī bahutarā bhaveyyuṃ, appeva nāma sādhū』』ti yojanānayaṃ dasseti. 『『Ayamassa ajjhāsayo hotī』』ti iminā pāṭhasesaṃ dasseti. Assāti salākagāhassa. Dvīsupīti 『『jānāti saṅgho bhijjissatī』』ti ca 『『appeva nāma saṅgho bhijjeyyā』』ti ca dvīsupi padesu.

『『Adhammena gaṇhantī』』ti ettha 『『gaṇhantī』』ti kiriyāpadassa adhammavādino eva kattā nāmāti āha 『『adhammavādino』』ti. 『『Dve dhammavādino』』ti iminā 『『vaggā gaṇhantī』』ti ettha 『『gaṇhantī』』ti kiriyāpadassa dhammavādino eva kattā nāmāti dasseti. Na ca yathādiṭṭhiyā gaṇhantīti ettha dhammavādino hutvā dhammavādisalākaṃ aggahetvā adhammavādisalākassa gahaṇaṃ na ca yathādiṭṭhiyā gaṇhanti nāmāti dassento āha 『『dhammavādino hutvā』』tiādi. Paṭivattetvāti imamevatthaṃ paṭisedhetvā. 『『Parivattetvā』』tipi pāṭho, heṭṭhupariyāyaṃ katvāti attho. Teti dhammavādino. Etthāti samathakkhandhake.

1. Tassapāpiyasikākathā

我來翻譯這段巴利文： 196. "語說行作"此中因語說行作詞期待具格,顯示分別具格說"以語說，以身作"。以"遍越而作"顯示"遍越故為作，成為作而作為作"的詞義。"遍越"即超越。"具壽記憶"此中顯示省略u音結合說"具壽應記憶"。以"如是罪"顯示"犯"此中因有-tu後綴結合故顯示對格六格的可能性。-tu後綴結合對格六格非永久,故應知在聖典中不以對格六格方式說"如是罪"而以對格二格方式說"如是罪"。"它的"即"犯"讀法的。以"先後"詞顯示意圖義。使滅除指責者語故為止諍,或以此使滅除指責者語故為止諍。應給予先達到癡狀后無癡者的止諍為癡止諍。 4.自認羯磨說 200. 被承認,或承認為承認,應以它作。 5.多數決說 202. "多數決"此中依多數轉起為多數決,顯示為成就法說者多數的行為說"以何行為"等。其中"以何行為"即以何成就多數的行為。"此"即成就多數的行為。 204. "應遮"此中ora詞和matta詞結合表示少量,表示小量故說"少量小量"。以"僅爭論"顯示非大諍事羯磨。"非已進行"此中顯示非長時性說"二三......未裁決"。其中"正在彼"即正在彼彼諍事羯磨住處,顯示記憶被記憶詞非純作為行為說"不是自己記憶或被他人記憶"。"由彼等比丘"即由諍事作者比丘。以"取簽者"顯示"知"詞的作者。"以此方式"即以此因。以"若"顯示appeva nāma詞與api nāma同義。"可能"即可能。以此顯示"在聖典中非法說者更多,或許善哉"的語義關聯方法。以"此為他的意向"顯示文句省略。"他的"即取簽者的。"在兩"即在"僧團知將破"與"或許僧團將破"兩詞中。 "非法取"此中"取"動詞正是非法說者為作者故說"非法說者"。以"兩法說者"顯示"分裂取"此中"取"動詞正是法說者為作者。"非依見取"此中顯示為法說者而不取法說者簽反取非法說者簽稱為非依見取說"為法說者"等。"反轉"即否定正此義。或讀作"轉變",義為作上下。"彼等"即法說者。"在此"即在止諍品中。 6.惡作羯磨說

207.Asucīti ettha natthi sucīni kāyavacīkammāni etassāti asucīti vacanatthaṃ dassento āha 『『asucīhi kāyavacīkammehi samannāgato』』ti . Eseva nayo alajjīti etthāpi. Sānuvādoti ettha anuvādaupavādasaddānaṃ pariyāyattā vuttaṃ 『『saupavādo』』ti. Iti pañcāti imāni pañca aṅgāni. Etthāti tassapāpiyasikakamme. Idanti kammaṃ vuccatīti sambandho. Hīti vitthāro. Yo puggalo pāpiyoti yojanā. Pāpussannatāyāti lāmakussannatāya. Iminā ayañca pāpo ayañca pāpo, ayamimesaṃ visesena pāpoti pāpiyoti ca pāpānaṃ atisayena pāpoti pāpiyoti ca vacanattho dassito. Tassāti puggalassa. Iminā tassa pāpiyassa kattabbaṃ tassapāpiyasikaṃ, tameva kammaṃ tassapāpiyasikakammanti vacanatthaṃ dasseti. Kesuci potthakesu yakāre dvebhāvo atthi, so ayuttoyeva. 『『Yebhuyyasikā』』ti ettha yakāre dvebhāvassa dassanato etthāpi dvebhāvo yutto bhaveyyāti likhantīti daṭṭhabbaṃ.

1. Tiṇavatthārakādikathā

212.Kakkhaḷatāya vāḷatāyāti ettha kakkhaḷassa bhāvo kakkhaḷatā, vāḷassa bhāvo vāḷatāti vacanatthaṃ dassento āha 『『kakkhaḷabhāvāya ceva vāḷabhāvāya cā』』ti. Iminā tāpaccayassa samūhatthañca svatthañca paṭikkhipati. 『『Kakkhaḷatāya vāḷatāyā』』ti byañjanatoyeva nānaṃ, na atthato. Bhedāyāti ettha aññassa bhedaṃ paṭikkhipanto āha 『『saṅghabhedāyā』』ti. Gilānepīti pisaddo aññe pana kā kathāti dasseti. Tatthevāti adhikaraṇavūpasamaṭṭhāneyeva. 『『Ekato』』ti iminā ekajjhanti padassa 『『ekato』』ti padena samānataṃ dasseti, ekasaddato jjhapaccayo ca topaccayo ca viseso, 『『tiṇavatthārakasadisattā』』ti iminā sadisūpacāraṃ dasseti. Tiṇehi avattharitabbanti tiṇavatthāraṃ, gūthamuttaṃ, tiṇavatthāramiva tiṇavatthārakaṃ. Ettha adhikaraṇameva mukhyato labbhati, samatho pana phalūpacārato, sadisatthe kapaccayo. Tamevatthaṃ pākaṭaṃ karonto āha 『『yathā hī』』tiādi. Ghaṭṭiyamānaṃ gūthaṃ vā muttaṃ vāti yojanā. 『『Ghaṭṭiyamāna』』nti padaṃ hetuantogadhavisesanaṃ, 『『bādhatī』』ti iminā sambandhitabbaṃ. Suppaṭicchāditassa pana assa gūthamuttassāti yojanā. 『『Suppaṭicchāditassā』』ti padampi hetuantogadhavisesanameva, 『『na bādhatī』』ti iminā sambandhitabbaṃ. Yaṃ adhikaraṇaṃ saṃvattatīti sambandho. Mūlānumūlanti mūlañca anumūlañca mūlānumūlaṃ. Tanti adhikaraṇaṃ. Iminā kammenāti tiṇavatthārakakammena. Gūthaṃ tiṇehi paṭicchannaṃ suvūpasantaṃ hoti viya tiṇavatthārakena paṭicchannaṃ suvūpasantaṃ hotīti yojanā. Itīti tasmā.

213.Thullavajjanti ettha thullaccayassāpi thullavajjattā idha pārājikasaṅghādisesamevādhippetanti āha 『『pārājikañceva saṅghādisesañcā』』ti. Gihipaṭisaṃyuttanti ettha gihīnaṃ paṭisaṃyuttaṃ gihipaṭisaṃyuttanti vacanatthaṃ dassento āha 『『gihīna』』ntiādi. 『『Hīnenā』』ti padaṃ 『『khuṃsanavambhana』』 iti padeneva sambandhitabbaṃ. Dhammikapaṭissavesūti nimittatthe bhummavacanaṃ.

我來翻譯這段巴利文： 207. "不凈"此中顯示"無凈身語業於他故為不凈"詞義說"具足不凈身語業"。"無慚"此中也是此法。"有誹謗"此中因誹謗、責罵詞同義故說"有責罵"。"如是五"即此五支。"在此"即在惡作羯磨中。"此"即"羯磨說"為語義關聯。"是"即廣說。"何人惡"為語義關聯。"以惡增盛"即以卑劣增盛。以此顯示"此惡且此惡,此于彼等特別惡故為更惡"和"以超過惡故為更惡"的詞義。"他的"即人的。以此顯示"應對他更惡做的為對他更惡,正是那羯磨為對他更惡羯磨"的詞義。在某些書中有ya音重複,那是不適當的。應知因在"多數決"中見ya音重複,寫此中也應重複。 7.草覆蓋等說 212. "以堅硬以兇暴"此中顯示"堅硬的狀態為堅硬性,兇暴的狀態為兇暴性"詞義說"以堅硬性及以兇暴性"。以此否定tā後綴的集合義和自己義。"以堅硬以兇暴"僅在字面不同,非在義。"為破"此中否定其他破說"為僧破"。"病者也"中pi詞顯示何況其他。"正在彼"即正在諍事平息處。以"一起"顯示ekajjhaṃ詞與"一起"詞相同,差別在於eka詞後有jjha後綴和to後綴。以"如草覆蓋"顯示相似譬喻。"應以草覆蓋"為草覆蓋,糞尿,如草覆蓋為草覆蓋。此中主要得諍事,而止諍從果譬喻,ka後綴在相似義。顯明正是那義說"如"等。"被觸的糞或尿"為語義關聯。"被觸"詞為因包含的修飾,應與"傷害"結合。"但它糞尿被善覆蓋"為語義關聯。"被善覆蓋"詞也正是因包含的修飾,應與"不傷害"結合。"何諍事轉起"為語義關聯。"根與隨根"即根和隨根為根隨根。"它"即諍事。"以此羯磨"即以草覆蓋羯磨。"如糞被草覆蓋善平息,被草覆蓋善平息"為語義關聯。"如是"即因此。 213. "重罪"此中因偷蘭遮也是重罪,此處意圖正是波羅夷、僧殘故說"波羅夷和僧殘"。"關聯在家"此中顯示"關聯在家者為關聯在家"詞義說"在家者"等。"以下劣"詞應僅與"輕蔑、責罵"結合。"在法允許"中為因緣義處格。

1. Kammavācāpariyosāne vuṭṭhitā hontīti sambandho. Tatthāti adhikaraṇavūpasamaṭṭhāne. Aññāvihitāpīti adhikaraṇavinicchayato aññasmiṃ ṭhāne cittaṃ āvihitāpi ṭhapitāpi. Upasampadamaṇḍalatoti upasampadasīmabimbato, ye panāti bhikkhū pana, diṭṭhāvikammaṃ karontīti vā anāgatāti vā nisinnāti vā sambandho. Tehi vāti adhikaraṇaṃ vinicchinantehi bhikkhūhi vā. Tatthāti adhikaraṇavinicchitaṭṭhānaṃ. Chandaṃ datvāti chandaṃ saṅghassa datvā. Pariveṇādīsūtiādisaddena āvāsādayo saṅgaṇhāti. Teti bhikkhū.

2. Adhikaraṇakathā

215.Vipaccatāyāti ettha vikārabhāvena patati pavattatīti vipaccaṃ, cittadukkhaṃ, tadeva vipaccatā, tadatthāyāti dassento āha 『『cittadukkhattha』』nti. 『『Pharusavacana』』nti iminā vohāra saddo vacanapariyāyoti dasseti. Yo tatthāti ettha tasaddassa visayaṃ dassento āha 『『tesu anuvadantesū』』ti. Yo upavādoti yojanā. 『『Anuvadanā』』ti etaṃ padanti yojanā. Ākāradassananti anuvadanassa ākāradassanaṃ, dassanahetu vā. 『『Punappuna』』nti iminā anusampavaṅkatāti ettha anusaddassa na upacchinnatthaṃ dasseti. Tatthevāti anuvadane eva. Sampavaṅkatāti sammā pakārena ninnaponapabbhāratā. Abbhussahanatāti ettha atirekaṃ ussāhanatāti dassento āha 『『kasmā』』tiādi. Anubalappadānanti ettha punappunaṃ balassa padānanti dassento āha 『『purimavacanassā』』tiādi.

Kiccayatāti ettha 『『mā paṇḍiccaya』』ntiādīsu (jā. 2.

我來翻譯這段巴利文： 214. "羯磨語終了于起立"為語義關聯。"正在彼"即正在諍事平息處。"即使被他安置"即從諍事裁決之外在其他處所心被安置且被停留。"具足受具足儀軌"即從受具足界限。"若是"即諸比丘。"作見逆"或"未來"或"已坐"為語義關聯。"由彼等"即由諍事裁決比丘。"正在彼"即諍事裁決處所。"給予意願"即給予僧團意願。"住處等"中以等詞總攝住處等。"彼等"即比丘。 8.諍事說 215. "以壞"此中因以變化形態墜落、轉起為壞,心苦,正是那壞,為彼義顯示"心苦義"。以"粗語"顯示說詞為語言種類。"誰在彼"此中顯示tasaddha的對象說"在彼等誹謗中"。"誰誹謗"為語義關聯。"誹謗"詞為語義關聯。"顯示相貌"即誹謗的相貌顯示,或顯示的因。以"再再"顯示在anu詞中非中斷義。"正在彼"即在誹謗中。"連續"即正確地以方式傾向、下坡。"超越能力"此中顯示超越努力說"為何"等。"給予隨力"此中顯示再再給予力說"先前語"等。 "作業"此中在"勿智慧"等處（出處：本生經第2集）<.Assistant>

22.1) viya byañjanavaḍḍhanavasena yakārāgamoti āha 『『kiccameva kiccaya』』nti. 『『Ubhayaṃpetaṃ saṅghasseva adhivacana』』nti iminā kiccakaraṇīyasaddo kattuvācakoti dasseti, saṅgho hi karotīti vacanatthena kiccoti ca karaṇīyoti ca vuccati. Tassa bhāvo, kiccayatā karaṇīyatāti vutte saṅghakammaṃyeva labbhati. Tena vuttaṃ 『『ubhayaṃpetaṃ saṅghakammasseva adhivacana』』nti. Yadi kammavācako bhaveyya, 『『kattabbanti kiccaṃ, karaṇīya』』nti vutteyeva saṅghakammassa labhanato tāpaccayo svattho bhaveyya. Evañhi sati kiccayassa bhāvo kiccayatā karaṇīyassa bhāvo karaṇīyatāti vacanattho na kattabbo bhaveyya, kato ca, tasmā na kammavācakoti daṭṭhabbaṃ. Tassevāti saṅghakammasseva. Tatthāti apalokanādīsu catūsu kammesu. Sīmaṭṭhakasaṅghanti 『『upacārasīmādīsu ṭhitaṃ saṅghaṃ. Sodhetvāti ettha sodhanaṃ nāma sīmaṭṭhakasaṅghassa hatthapāsanayanaṃ, chandārahānaṃ chandassa āharaṇaṃ, sīmato bahikaraṇaṃ. Tamevatthaṃ ekadesato dassetuṃ vuttaṃ 『『chandārahānaṃ chandaṃ āharitvā』』ti. Apaloketi āpucchati anenāti apalokanaṃ, taṃyeva kammaṃ apalokanakammaṃ. Vuttanayenevāti 『『sīmaṭṭhakasaṅghaṃ sodhetvā』』tiādinā vuttanayeneva. 『『Suṇātu me』』tiādinā saṅghagaṇapuggale ñāpeti etāyāti ñatti, sāyeva kammaṃ ñattikammaṃ, ñattiyeva dutiyaṃ ñattidutiyaṃ, tameva kammaṃ ñattidutiyakammaṃ. Ettha kiñcāpi ñatti paṭhamaṃ ṭhapitā, kammavācāyeva dutiyā hoti, 『『phassapañcamā』』tiādīsu (dhātu. 316) viya pana paṭilomavasena vohāraṃ katvā 『『ñattidutiyā』』ti vuttaṃ. Phassapañcamāti ettha kiñcāpi dhammasaṅgaṇiyaṃ (dha. sa. 1 ādayo) 『『phasso hoti, vedanā hoti, saññā hoti, cetanā hoti , cittaṃ hotī』』ti phassaṃ paṭhamaṃ vuttaṃ, paṭilomavasena pana vohāraṃ katvā 『『phassapañcamā』』ti dhātukathāyaṃ vuttanti daṭṭhabbaṃ. Eseva nayo ñatti catutthakammepi. Ekāya ca anusāvanāyāti ñattito anupacchā sāvetabbāti anusāvanā, tāya, tīhi ca anusāvanāhīti ñattitoanu pacchā, punappunaṃ vā tikkhattuṃ sāvetabbāti anusāvanā, tāhi. Tatthāti catūsu kammesu.

Apaloketvāvāti ettha evaphalaṃ dassento āha 『『ñattikammādivasena na kātabba』』nti. Ñattikammampīti pisaddena na kevalaṃ apalokanakammameva, atha kho ñattikammampīti dasseti. Ñattidutiyakammaṃ panāti ettha panasaddo visesatthajotako, pakkhantarajotako vā. Tatthāti dvīsu kammesu. Garukānīti alahukāni. Avasesānīti chahi kammehi avasesāni, evarūpāni lahukakammānīti sambandho. 『『Avasesā』』tipi pāṭho, sammutiyoti sambandho. Apaloketvāpīti pisaddo ñattidutiyakammavācaṃ sāvetvāpīti sampiṇḍeti. Aññatthāpohanaṃ dassento āha 『『ñattikammañatticatutthakammavasena pana na kātabbamevā』』ti. Ñatticatutthakammaṃ kātabbanti sambandho. Etthāti samathakkhandhake.

Vitthārato pana āgatoyevāti sambandho. Etesanti catunnaṃ kammānaṃ. Yaṃ pana atthajātaṃ anuttānanti sambandho. Tatthāti catūsu kammesu. Tanti atthajātaṃ. Evanti evaṃ kammavaggeyeva vaṇṇayamāne. Hīti laddhaguṇajotako. Suviññeyyāti sukhena viññātabbā.

216.Pāḷivasenevāti na aṭṭhakathāvasenāti adhippāyo.

我來翻譯這段巴利文： 22.1. 如字增加方式以ya音加入說"只是作業作業"。以"這兩者都是僧團的同義詞"顯示作業、應作詞是作者詞,因僧團作故以詞義稱為作業和應作。它的狀態,說作業性應作性時正得僧羯磨。因此說"這兩者都是僧羯磨的同義詞"。若為業詞,說"應作為作業、應作"時因得僧羯磨故,tā後綴應為自義。若如是,作業的狀態為作業性、應作的狀態為應作性的詞義不應作,但已作,故應知非業詞。"正它的"即正僧羯磨的。"在彼"即在白等四羯磨中。"界內僧團"即住于近行界等中的僧團。"清凈"此中清凈即引界內僧團到伸手所及,帶來應與欲者的欲,趕出界外。為顯示正那義的一部分說"帶來應與欲者的欲"。白即以此問故為白,正是那羯磨為白羯磨。"正如已說方法"即以"清凈界內僧團"等已說方法。以"請聽我"等使僧團、眾、人知故為白,正是那為白,白正是第二為白第二,正是那羯磨為白第二羯磨。此中雖白先立,羯磨語正是第二,但如"觸為第五"等中以倒序方式說故說"白第二"。"觸為第五"此中雖在法集論中"有觸,有受,有想,有思,有心"先說觸,但應知在界論中以倒序方式說故說"觸為第五"。白第四羯磨也是此法。"以一次宣告"即從白后應宣告為宣告,以它,"以三次宣告"即從白后,或再再三次應宣告為宣告,以它們。"在彼"即在四羯磨中。 "僅白"中顯示如是果說"不應依白羯磨等方式作"。以"白羯磨也"中pi詞顯示非僅白羯磨,也白羯磨。"但白第二羯磨"此中pana詞顯示差別義,或轉入另一種。"在彼"即在兩羯磨中。"重"即非輕。"其餘"即被六羯磨所餘,如是輕羯磨為語義關聯。也讀作"其餘",許可為語義關聯。以"也白"中pi詞總攝"也宣告白第二羯磨語"。顯示別處除去說"但依白羯磨、白第四羯磨方式正不應作"。"應作白第四羯磨"為語義關聯。"在此"即在止諍品中。 "從廣已來"為語義關聯。"這些"即四羯磨的。"但何未明義"為語義關聯。"在彼"即在四羯磨中。"它"即義。"如是"即如是正在羯磨品中解說。"是"為得德顯示。"易了知"即應以樂了知。 216. "僅依聖典"即意圖非依註釋。

220.Yenāti cittuppādena. Iminā vivadanti anenāti vivādoti vacanatthaṃ dasseti. Samathehi cāti casaddo sampiṇḍanattho. Tena na kevalaṃ vivādoyeva, atha kho adhikaraṇañcāti sampiṇḍeti, atha vā samathehi cāti samathehi eva. Iminā samathehi adhikarīyati vūpasamīyatīti adhikaraṇanti vacanatthaṃ dasseti. Vivādoyeva adhikaraṇaṃ vivādādhikaraṇaṃ. Evamādinā nayenāti ādisaddena anuddhaṃsanena vadanti anena cittuppādenāti anuvādotiādayo vacanatthe saṅgaṇhāti.

我來將這段巴利文直譯成中文： 220. "由此心生起"。這裡展示"以此爭論，以此相爭"即為"諍論"的詞義。"以及諸止息"中的"以及"字是連線詞。由此不僅表示諍論，也連線表示"事件"之義。或者"以及諸止息"就是"以諸止息"。這裡顯示"以諸止息而被處理、被平息"即為"事件"的詞義。諍論本身即是事件，故稱"諍論事件"。"依如是等方式"中的"等"字，包含了"以此心生起誹謗"即為"隨諍"等詞義。

222.Sandhāyabhāsitavasenāti lokavajjaṃ sandhāya bhāsitassa vacanassa vasena. Sandhāyabhāsitatthaṃ vitthārento āha 『『yasmiṃ hī』』tiādi. Tattha pathavikhaṇanādike yasmiṃ āpattādhikaraṇeti yojanā. Tasminti kusalacittaṅge āpattādhikaraṇe. Tasmāti yasmā na sakkā vattuṃ, tasmā. Idanti 『『natthi āpattādhikaraṇaṃ kusala』』nti vacanaṃ, vuttanti sambandho. Sandhāya avuttaṃ dassetvā sandhāya vuttaṃ dassento āha 『『idaṃ pana sandhāya vutta』』nti. Tattha idaṃ panāti kāraṇaṃ pana sandhāyāti sambandho. Yaṃ āpattādhikaraṇanti yojanā. 『『Lokavajja』』nti pade tulyādhikaraṇaṃ. Lokasmiṃ, lokehi vā vajjetabbanti lokavajjaṃ. Tanti āpattādhikaraṇaṃ. Tatthāti āpattādhikaraṇe. Vikappoti vividhā kappanaṃ, vividhatakko vā. Yaṃ panāti āpattādhikaraṇaṃ pana. 『『Paṇṇattivajja』』nti pade tulyādhikaraṇaṃ. Bhagavato paññattiyā hetubhūtāya vajjetabbanti paṇṇattivajjaṃ. Tanti āpattādhikaraṇaṃ, akusalaṃ hotīti sambandho. Kiñcīti appamattakaṃ, āpattānāpattiṃ ajānantassa āpajjanatoti sambandho. Tasmāti yasmā abyākataṃ hoti, tasmā. Tatthāti paṇṇattivajjabhūte āpattādhikaraṇe. 『『Āpattādhikaraṇaṃ…pe… kusala』』nti idaṃ vacanaṃ vuttanti yojanā.

Yadi kusalacitto āpajjati, atha nanu āpattādhikaraṇaṃ kulalanti vattabbo bhaveyyāti āha 『『sace panā』』tiādi. Yanti āpattādhikaraṇaṃ. 『『Idaṃ vuccati…pe… kusala』』nti vadeyya saceti yojanā. Eḷakalomañca padasodhammañca eḷakalomapadasodhammāni, tāni ādīni yesaṃ tānīti eḷakalomapadasodhammādīni, tāni samuṭṭhānāni yāsanti eḷakalomapadasodhammādisamuṭṭhānā, tāsaṃ āpattīnampīti sambandho. Tatthāti eḷakalomapadasodhammādisamuṭṭhānāsu āpattīsu. Āpattiyā aṅganti āpattiyā kāraṇaṃ. Evaṃ āpattiyā anaṅgaṃ dassetvā tassāyeva aṅgaṃ dassento āha 『『kāyavacīviññattivasena panā』』tiādi. Tattha calitappavattānanti calitena hetubhūtena pavattānaṃ. Atha vā calito ca kāyo, pavattā ca vācāti calitappavattā, tāsaṃ calitappavattānaṃ kāyavācānaṃ. Tañcāti kāyavācānaṃ aññatarañca. Abyākatanti ettha itisaddo parisamāpanattho.

Ayamattho evaṃ veditabboti yojanā. Tenāti cittena. 『『Idaṃ…pe… saddhi』』nti iminā sañjānantoti ettha saṃsaddassa sundaratthaṃ saha ākārena dasseti. 『『Vītikkama…pe… kappetvā』』ti iminā ceccāti padassa atthaṃ saha visesanena dasseti. 『『Upakkamavasena…pe… pesetvā』』ti iminā abhivitaritvāti padassa atthaṃ dasseti. Pāḷiyaṃ yaṃsaddovītikkamavisayoti āha 『『yaṃ āpattādhikaraṇaṃ vītikkama』』nti. 『『Āpajjatī』』ti iminā pāṭhasesaṃ dasseti. Evaṃ vītikkamato tassa bhikkhunoti yojanā.

Abyākatavārepīti pisaddo akusalavāraṃ apekkhati. Tassāti cittassa. Ajānantotiādīnaṃ padānamattho akusalavāre vuttapaṭipakkhavasena veditabbo. Yaṃ āpattādhikaraṇantiādīnaṃ padānamattho akusalavārena sadisoyeva.

224.Ayaṃ vivādo no adhikaraṇantiādīsu evamattho veditabboti sambandho.

1. Adhikaraṇavūpasamanasamathakathā

228.Catuvaggakaraṇe kammeti sīmasammutiādikamme. Pañcavaggakaraṇeti paccantimesu janapadesu upasampadādikamme. Dasavaggakaraṇeti majjhimesu janapadesu upasampadakamme. Vīsativaggakaraṇeti abbhānakamme. Kammappattāti kammassa pattā yuttā anurūpā.

我來將這段巴利文直譯成中文： 222. "依據含意所說"是指依據針對世間罪過而說之語的意思。爲了詳細解釋"含意所說"的含義，說出"實在"等詞。其中，關於"掘地"等導致的犯戒事件，這是語法結構。"在此"指善心支分的犯戒事件。"因此"是指因為不能說，所以。"此"指"沒有善的犯戒事件"這句話，與"所說"相連。在顯示未含意說的之後，為顯示含意所說而說"此則是含意所說"。其中"此則"與"因由則含意"相連。"凡是犯戒事件"是語法結構。"世間罪過"這詞是同格關係。應為世間所避，或為諸世人所避，即為世間罪過。"彼"指犯戒事件。"于彼"指于犯戒事件。"分別"指種種思維，或種種推理。"然凡"則指犯戒事件。"制罰罪過"這詞是同格關係。以世尊的制定為因而應避，即為制罰罪過。"彼"指犯戒事件，與"是不善"相連。"某些"指少量，與"不知犯與非犯而犯"相連。"因此"是指因為是無記，所以。"于彼"指于作為制罰罪過的犯戒事件。"犯戒事件...乃至...善"這句話是所說，這是語法結構。 若以善心而犯，那麼豈不是應該說犯戒事件是善呢？為此說"若但"等。"凡"指犯戒事件。"此稱為...乃至...善"若如是說，這是語法結構。羊毛與說法，即羊毛說法等，以此等為首的，即羊毛說法等為首，以此等為根源的，即以羊毛說法等為根源所生的諸犯戒，這是關聯。"于彼"指于羊毛說法等為根源的諸犯戒中。犯戒的要素即為犯戒的原因。如此顯示了非犯戒要素之後，為顯示其要素而說"但依身語表示"等。其中"動作進行的"是指以動作為因而進行的。或者，身動作與語言進行即為動作進行，即彼等動作進行的身語。"且彼"指身語二者之一。"無記"這裡的"是"字表示結束。 此義應如是理解，這是語法結構。"由彼"指由心。以"此...乃至...共"顯示"了知"中"正"字的善美義及伴隨義。以"違犯...乃至...思維"顯示"故意"一詞的含義及其形容。以"加行...乃至...驅使"顯示"超越"一詞的含義。在聖典中"凡"字是指違犯的對象，故說"凡是違犯的犯戒事件"。以"犯"顯示經文的其餘部分。如是從違犯而言，彼比丘，這是語法結構。 "在無記章節中"的"也"字是關涉不善章節。"彼"指心。"不知"等諸詞的含義應依不善章節所說的相反方式來理解。"凡是犯戒事件"等諸詞的含義與不善章節相同。 224. 關於"此諍論非事件"等，應如是理解其義。 9. 止息諍事之止息法門 228. "在四人作羯磨中"指界場羯磨等。"在五人作"指在邊遠地區的授具足戒等羯磨。"在十人作"指在中國地區的授具足戒羯磨。"在二十人作"指復權羯磨。"適合羯磨"指適合、合適、相應于羯磨。

230.Sampaṭicchitabbanti paṭiggaṇhitabbaṃ. Sampaṭicchitvā ca pana atikkāmetabbanti sambandho. Bhaṇḍakanti cīvarādibhaṇḍakaṃ. Mānaniggahatthāyāti bhaṇḍanajātānaṃ mānassa niggahatthāya. Katipāhanti katipayāhaṃ, dvīhatīhanti attho.

231.Anantāni ceva bhassānīti ettha anantasaddo aparimāṇasaddena atthato ekoti āha 『『aparimāṇānī』』ti. 『『Vacanānī』』ti iminā bhassasaddo vacanapariyāyoti dasseti. Ubbāhikāya sammanitabboti kena sammanitabboti āha 『『apaloketvā vā』』tiādi. Iminā apalokanakammena vā ñattidutiyakammena vā sammanitabboti dasseti. Anantāni bhassāni dhammakathikaṃ uddharitvā bāhati paṭisedheti imāya sammutiyāti ubbāhikā, tāya. Evaṃ sammatehi pana bhikkhūhi vinicchitabbanti sambandho. Visuṃ nisīditvā tassāyeva parisāya nisīditvā vāti yojanā. Aññehīti sammatabhikkhūhi aññehi.

233.Tatrassāti ettha tatra assāti padavibhāgaṃ katvā tasaddo parisavisayo pasiddhavisayo, assasaddo ākhyātikoti āha 『『tassaṃ parisati bhaveyyā』』ti. 『『Neva suttaṃ āgata』』nti sāmaññato vuttepi 『『no suttavibhaṅgo』』ti vakkhamānattā mātikaṃ sandhāya vuttanti āha 『『na mātikā āgatā』』ti. Vinayopīti khandhakavinayopi. Pisaddena suttavibhaṅgaṃ apekkhati. Byañjanacchāyāyāti ettha chāyāsaddo paṭibimbe ca pabhāya ca hotīti āha 『『byañjanamattamevā』』ti, byañjanapaṭibimbikabyañjanapabhāvantabhūtaṃ atthaṃ aggahetvā byañjanapaṭibimbabyañjanapabhāmattameva gahetvāti adhippāyo. 『『Paṭisedhetī』』ti iminā paṭibāhasaddo paṭisedhatthoyeva, na maddanatthoti dasseti. Paṭibāhanākāraṃ dassento āha 『『jātarūparajatakhettavatthupaṭiggahaṇādīsū』』tiādi. Kinti kena kāraṇena, kasmā kāraṇā vā. Imeti jātarūpādipaṭiggāhake bhikkhū. Kārethāti tumhe kāreyyātha. Eyyāthassa hi ethādeso. Pucchāyaṃ sattamīvibhatti hoti. Sutteti suttantapiṭake. Aparo dhammakathiko vadatīti sambandho. Imesanti olambetvā nivāsentānaṃ. Etthāti olambetvā nivāsane.

234.Bahutarā bhikkhūti ettha dviguṇatiguṇādinā adhikā eva bahutarā nāmāti āha 『『ekenapi adhikā bahutarāvā』』ti. 『『Ko pana vādo』』tiādinā 『『ekenapī』』ti ettha pisaddassa garahatthaṃ dasseti.

Tividhasalākaggāhakathā

我來將這段巴利文直譯成中文： 230. "應接受"即應領受。"接受后應使經過"，這是關聯。"物品"指衣等物品。"為降伏慢心"是爲了降伏諸鬥爭者的慢心。"若干日"指幾天，意思是二三天。 231. 關於"無邊的言論"，這裡"無邊"字與"無量"字義同，故說"無量"。以"語言"顯示"言論"字是"語言"的同義詞。"應選舉處理人"，由誰來選舉呢？為此說"或告白"等。由此顯示應以告白羯磨或白二羯磨來選舉。由此選舉而制止、阻斷言論滔滔的論法者，故稱處理，即由此。如是被選舉的諸比丘應當裁決，這是關聯。分開而坐或在那同一會眾中而坐，這是語法結構。"其他"指除被選舉比丘之外的人。 233. 關於"於此彼"，這裡將"於此彼"分為兩詞，其中"彼"字指向會眾，是已知的對象，"彼"字是動詞，故說"在彼會眾中應有"。雖然籠統地說"經典未提及"，但因將說"非經分別"，是就本母而言，故說"本母未提及"。"律也"指犍度律也。"也"字是關涉經分別。關於"文句影像"，這裡"影像"字可表示影子和光芒，故說"僅是文句"，意思是不取文句映現文句光明邊際的義理，而僅取文句影映文句光明而已。以"遮止"顯示"遮斥"字僅有遮止義，非壓制義。為顯示遮斥的方式而說"關於接受金銀田地等"等。"為何"指以何因，或因何事。"這些"指接受金銀等的諸比丘。"你們應做"即你們應該做。因為"eyyātha"變成"etha"。在疑問句中用第七格。"經中"指在經藏中。另一論法者說，這是關聯。"這些"指披垂而著衣的人。"於此"指于披垂著衣。 234. 關於"更多的比丘"，這裡以二倍三倍等超過者才稱為更多，故說"即使多一人也是更多"。以"何況"等顯示"即使"中"也"字具有譴責義。 三種取籌說

235.Saññattiyāti ettha saññāpanaṃ saññatti, tadatthāyāti dassento āha 『『saññāpanatthāyā』』ti. Gūhitabboti gūḷho, soyeva gūḷhako, salākaggāho kātabboti sambandho. Vivaritabboti vivaṭo, soyeva vivaṭako. Sassa attano kaṇṇasamīpe jappīyati kathīyatīti sakaṇṇajappo, soyeva sakaṇṇajappako. 『『Nimittasaññaṃ āropetvā』』ti iminā vaṇṇāvaṇṇāyo katvāti ettha vaṇṇasaddo saṇṭhānavācakoti dasseti. Susaṇṭhānadusaṇṭhānā salākāyo katvāti attho. Tatoti visabhāgakaraṇato paraṃ gahetabboti sambandho. Sabbāpi tā salākāyoti yojanā. Katvāti pakkhipanaṃ katvā. Vuttanayenāti 『『alajjussannāyā』』tiādinā vuttanayena. 『『Yāvatatiya』』nti iminā paccukkaḍḍhitabbanti ettha punappunaṃ uddhaṃ kaḍḍhitabbanti atthaṃ dasseti. Atirekajāteti adhammavādīhi atirekato jāte satīti sambandho. Yāvatatiyampīti pisaddo tato ūne ekadvevāre pana kā nāma kathāti dasseti.

Sakaṇṇajappake pana evaṃ vinicchayo veditabboti yojanā. Sace saṅghatthero gaṇhātīti sambandho. Soti saṅghatthero. Vayoanuppattāti pacchimavayaṃ anuppattā. Etanti adhammavādisalākaṃ. Assāti saṅghattherassa. Itarā salākāti adhammavādisalākāhi aññā dhammavādisalākā. Soti saṅghatthero. Tanti dhammavādisalākaṃ. Tatoti neva avabujjhanakāraṇā. Vuttanayamevāti gūḷhake vuttanayameva. Vivaṭo attho imassāti vivaṭattho.

Tassapāpiyasikāvinayakathā

238.Pārājikasāmantaṃnāmāti pārājikassa āsannaṃ nāma. Adinnādānādīsūti ādisaddena manussaviggaha uttarimanussadhammapārājike saṅgaṇhāti. Nibbeṭhayamānanti veṭhanarahitaṃ, tamenaṃ bhikkhunti sambandho. Iminā nibbeṭhentanti ettha antasaddo mānasaddapariyāyoti dasseti. Ativeṭhetīti ettha kehi ativeṭhetīti āha 『『iṅghāyasmātiādivacanehī』』ti. Tenāti codakena. Manti mamaṃ. Āhāti cuditako āha. Etassāti avajānanapaṭijānanādikārakassa pāpiyassa puggalassa. Sīlavā bhavissatīti pāpiyo puggalo sace sīlavā bhavissati. Paṭippassaddhinti pāpiyabhāvato paṭippassambhanaṃ. No ceti sīlavā no bhavissati ce. Tathā nāsitoti tena tassa pāpiyasikakammakaraṇena nāsaṃ gato bhavissati. Sabbatthāti sabbasmiṃ samathakkhandhake.

Iti samathakkhandhakavaṇṇanāya yojanā samattā.

1. Khuddakavatthukkhandhakaṃ

Khuddakavatthukathā

我來將這段巴利文直譯成中文： 235. 關於"為說服"，這裡說服即勸導，爲了那個目的，為此說"爲了勸導"。"應隱藏"即隱密，就是隱密的，應行取籌，這是關聯。"應公開"即公開的，就是公開的。在自己耳邊低語，被說，即耳語，就是耳語的。以"標上記號"顯示"作好壞"中的"好"字表示形狀。意思是做成好形狀和壞形狀的籌。"從彼"之後應取，這是關聯。"一切彼等籌"，這是語法結構。"做"即放入。"如所說方式"即以"多無慚者"等所說方式。以"乃至三次"顯示"應重新拉回"這裡的意思是應一再向上拉回。"過多生起時"即當非法說者過多生起時，這是關聯。"乃至三次也"中的"也"字顯示在少於那個的一兩次，更何況說呢。 在耳語中應如是了知裁決，這是語法結構。"若僧團上座取"，這是關聯。"彼"指僧團上座。"年齡已到"指已到晚年。"此"指非法說者籌。"彼"指僧團上座。"其他籌"指除非法說者籌之外的法說者籌。"彼"指僧團上座。"彼"指法說者籌。"從彼"指從不了知的原因。"如所說方式"即如隱密中所說方式。"有公開義"即此有公開的意義。 惡罪調伏法說 238. "近似波羅夷"即接近波羅夷。"在不與取等"中的"等"字包含殺人和上人法波羅夷。"辯解"即無纏繞，"彼比丘"，這是關聯。以此顯示"辯解"中的"ing"字是"mana"字的同義詞。"過分纏繞"，由誰過分纏繞呢？為此說"以'來吧大德'等語"。"由彼"指由舉罪者。"我"指我。"說"指被舉罪者說。"此"指作否認、承認等的惡人。"將成為持戒者"指若惡人將成為持戒者。"止息"指從惡性的止息。"若不"指若不將成為持戒者。"如是已被滅擯"指由於對他作惡罪羯磨而已趨向滅擯。"一切處"指在一切止息犍度中。 如是止息犍度註釋的語法解釋完成。 5. 小事犍度 小事說

1. Khuddakavatthukkhandhake muṭṭhikamallāti muṭṭhikena mathanti aññamaññaṃ hiṃsantīti muṭṭhikamallā. Iminā pāḷiyaṃ padassa heṭṭhupariyaṃ dasseti. Gāmamudavāti ettha chavirāgamaṇḍanānuyuttena mudo modanaṃ etesamatthīti mudavā, gāme vasantā mudavā gāmamudavāti dassento āha 『『chavirāgamaṇḍanānuyuttā nāgarikamanussā』』ti. 『『Vaṇṇavā ahesu』』ntiādīsu (pārā. 193; pāci. 67) viya vacanaṃ daṭṭhabbaṃ. Thambheti ettha na yattha katthaci thambho hoti, atha kho nhānatitthe nikhaṇitvā ṭhapitathambhoyevāti āha 『『nhānatitthe nikhaṇitvā ṭhapitatthambhe』』ti.

Iṭṭhakāsilādārukuṭṭānanti iṭṭhakākuṭṭasilākuṭṭadārukuṭṭānaṃ. Aṭṭhapadākārenāti aṭṭhapadaphalakākārena. Rājiyoti lekhāyo. Tatthāti aṭṭāne, ākiritvāti sambandho. Gandhabbahatthakoti gandhabbānaṃ vīṇāhattho viyāti gandhabbahatthako. Dārūhi katattā vuttaṃ 『『dārumayahatthenā』』ti. Tenāti gandhabbahatthena, gahetvāti sambandho. Kuruvindakapāsāṇacuṇṇānīti evaṃnāmakassa pāsāṇassa cuṇṇāni. Tanti kataguḷikakalāpakaṃ, gahetvāti sambandho. Viggayhāti aññamaññassa sarīre daḷhaṃ gahetvāti dassento āha 『『aññamaññaṃ sarīrena sarīra』』nti. Makaradantaketi makaranāmakassa macchassa dantasadise dante. Mallakamūlasaṇṭhānenāti kheḷapaṭiggahapādasaṇṭhānena. Gilānassāpīti pisaddo agilānassa pagevāti dasseti.

244.Danteti makaradante. Akataṃ mallakaṃ akatamallakaṃ. Kapālakhaṇḍaṃ vāti vāsaddo samuccayattho. Kāsaphullavirahitattā vatthavaṭṭi ukkāsikā nāma. Natthi kāsaṃ phullametissāti ukkāsā, sā eva ukkāsikā. Yassa kassacīti gilānāgilānassa vā jarādubbalataruṇabalavassa vā. Piṭṭhinti piṭṭhiyaṃ, ayameva vā pāṭho. Pāṇitalassa puthuṭṭhānaṃ puthupāṇi, tena kataṃ puthupāṇikaṃ, hatthaparikammaṃ, tena vuttaṃ 『『hatthaparikammaṃ vuccatī』』ti. Sabbesanti nhāyantānaṃ vā anhāyantānaṃ vā sabbesaṃ.

245.Kaṇṇatoti kaṇṇacchiddato. Muttolambakādivallisadisattā vallikā nāma. Palambakasuttanti parimuñcitvā lambiyati anenāti palambakaṃ, tameva suttaṃ palambakasuttaṃ. Valayanti niyuraṃ.

1. Dvīhi māsehi niyuttaṃ dumāsikaṃ. Dve aṅgulāni etassāti duvaṅgulaṃ, keso. Ubhayenapīti dumāsikaduvaṅgulasaṅkhātena ubhayenapi . Ayampi ukkaṭṭhaparicchedova vuttoti yojanā. Tatoti dumāsikaduvaṅgulato.

Osaṇṭhentīti ettha olikhitvā samaṃ patiṭṭhāpentīti dassento āha 『『olikhitvā sannisīdāpentī』』ti. Dantamayādīsūti ādisaddena aṭṭhimayādayo saṅgaṇhāti. Hatthaphaṇenāti hatthasaṅkhātena phaṇena. Cikkhallenāti cikkhallasadisena niyyāsena. Udakatelenāti ettha udakañca telañcāti ca udakasaṅkhātena telenāti ca atthaṃ nivattento āha 『『udakamissakena telenā』』ti. Iminā udakena missakaṃ telaṃ udakatelanti vacanatthaṃ dasseti. Uṭṭhalometi uṭṭhitalome. Hatthaṃ temetvāti hatthaṃ udakatelena temetvā. Uṇhābhitattarajokiṇṇasirānampīti uṇhena abhitatto ca rajehi okiṇṇasiro ca uṇhābhitattarajokiṇṇasirā, atha vā uṇhena abhitatto siro etesanti uṇhābhitattasirā, rajehi okiṇṇo siro etesanti rajokiṇṇasirā , uṇhābhitattasirā ca rajokiṇṇasirā ca uṇhābhitattarajokiṇṇasirā, pubbapade uttarapadalopo, tesampi. Allahatthenāti addahatthena, ayameva vā pāṭho.

我來將這段巴利文直譯成中文： 243. 在小事犍度中，"拳擊手"是指以拳互相傷害者為拳擊手。由此顯示聖典中詞的上下文。關於"村中柔美者"，這裡由於專注于面板美飾而有柔和快樂者為柔美者，住在村中的柔美者為村中柔美者，為此說"專注于面板美飾的城市人"。應如"成為美麗者"等中所見的說法。關於"柱"，這裡不是指任何地方的柱子，而是專指在浴場立起的柱子，故說"在浴場立起的柱子"。 "磚石木壁"指磚壁、石壁、木壁。"以八格方式"指以棋盤方格的形式。"線"指劃線。"于彼"指于臺上，"撒上"，這是關聯。"樂人手"指如同樂人的琵琶手般，故稱樂人手。因由木製成而說"以木製手"。"由彼"指由樂人手，"拿取"，這是關聯。"古魯溫達卡石粉"指如此名稱的石頭的粉末。"彼"指已製成的圓球串，"拿取"，這是關聯。"相扭"指在彼此身體上緊抓，為此說"以身體對身體"。"摩羯齒形"指如名為摩羯的魚的牙齒形狀的齒。"以痰盂底形狀"指以痰盂腳的形狀。"對病者也"中的"也"字顯示對非病者更不用說。 244. "齒"指摩羯齒。未製作的痰盂為未制痰盂。"或瓦片"中的"或"字是連線詞。因無咳嗽膨脹，布帶稱為無咳帶。無咳嗽膨脹者為無咳，即是無咳帶。"任何人"指無論病者非病者，或老弱少壯者。"背"即在背上，或就是這個讀法。掌平展處為廣掌，由此所作為廣掌式，即手部按摩，故說"稱為手部按摩"。"一切"指無論洗浴者或非洗浴者的一切人。 245. "從耳"指從耳孔。因如珠飾等垂飾而稱為垂飾。"垂下線"是指由此垂下而懸掛，故為垂下，即是垂下線。"環"指臂環。 246. 與兩月相關為兩月。有兩指長者為兩指，即發。"以兩者"指以所謂兩月和兩指這兩者。這也是說最長限度，這是語法結構。"從彼"指從兩月兩指。 "整理"這裡是指刮平而使安置，為此說"刮平使平坐"。"在牙制等中"的"等"字包含骨制等。"以手蛇形"指以稱為手的蛇形。"以泥"指以類似泥的樹液。關於"水油"，爲了避免"水和油"或"稱為水的油"的含義，故說"以混水的油"。由此顯示"與水混合的油為水油"的詞義。"豎毛"指豎立的毛髮。"浸濕手"指以水油浸濕手。"受熱覆塵頭者們"指受熱所afflicted且頭被塵覆蓋者，或者受熱所afflicted頭者與塵覆蓋頭者，即受熱afflicted頭者們和塵覆蓋頭者們。"以濕手"指以潤濕的手，或就是這個讀法。

1. Yesu kaṃsapattādīsu mukhanimittaṃ paññāyati, sabbāni tāni kaṃsapattādīnipīti yojanā. Yattha katthacīti yasmiṃ kasmiṃci ādāse vā udakapatte vāti sambandho. Sañchavi nu khoti sañjātā chavi nu kho, ahaṃ jiṇṇo amhi nu kho, noti yojanā.

Mukhaṃ ālimpantīti ettha kehi ālimpantīti āha 『『vippasannachavirāgakarehi mukhalepanehī』』ti. 『『Manosilāyā』』ti iminā manosilā eva manosilikāti dasseti. Tānīti lañchanāni. Haritālādīhipīti pisaddena na kevalaṃ manosilikāya eva, atha kho haritālādīhipīti dasseti.

248.Nabhikkhave naccaṃ vātiādīsu evaṃ vinicchayo veditabboti yojanā. Niccāpentassa vāti parehi naccāpentassa vā. Sādhugītanti sundaraṃ aniccatādipaṭisaṃyuttaṃ gītaṃ, sajjanānaṃ vā. Dantagītampi na vaṭṭatīti sambandho. Yanti gītaṃ. Pubbabhāgeti gāyanato pubbabhāge. Gāyāpentassāpīti parehi vā gāyāpentassāpi. Yaṃ panāti kiriyāparāmasanaṃ. Yaṃ paharati, tattha paharaṇe anāpattīti yojanā. Sabbanti akhilaṃ naccagītavāditaṃ. Passatoti passantassa ca suṇantassa ca. Savanampi hi ekasesena vā sāmaññaniddesena vā passaneneva saṅgahitaṃ. Vihāratoti anaccaagītaavāditaṭṭhānavihārato. Vihāranti naccagītavāditaṭṭhānavihāraṃ. Asanasālāyāti gāme ṭhitāya asanasālāya.

249.Sarakiriyanti sarassa kiriyaṃ. Iminā sarakuttinti ettha sarassa karaṇaṃ sarakuttīti vacanatthaṃ dasseti. Aladdhaṃ samādhinti sambandho. Pacchimā janatāti ettha samūhiṃ avayavaṃ vinā samūhassa avayavino abhāvā tāpaccayo svatthopi hotīti āha 『『pacchimo jano』』ti. Taṃ taṃ vattanti suttantavattādiṃ taṃ taṃ vattaṃ. Akkharāni vināsetvāti aññathā vattabbāni akkharāni aññathā vadanena ca dīghādīni rassādivadanena ca vināsetvā. Dhamme panāti ettha saddo pana visesajotako. Gītato visesova veditabboti hi attho. Suttantavattanti suttantassa uccāraṇaṃ vattaṃ. Eseva nayo 『『jātakavattaṃ gāthāvatta』』nti etthāpi. Tanti vattaṃ. Yadi pana taṃ vināsetvā atidīghaṃ kātuṃ na vaṭṭati, evaṃ sati yathā suttantavattādīni honti, tathā kathaṃ dassetabbānīti āha 『『caturassena vattenā』』tiādi. Tattha caturassenavattenāti paripuṇṇena uccāraṇavattena. Parimaṇḍalānīti samantato maṇḍalāni bimbāni puṇṇānīti attho. 『『Sarena bhaṇita』』nti iminā sarabhaññanti ettha sarena bhaṇitabbanti sarabhaññanti vacanatthaṃ dasseti. Sarabhaññe kira atthīti sambandho . Taraṅgavatthādīnaṃ uccāraṇavidhānāni (vajira. ṭī. cūḷavagga 249; sārattha. ṭī. cūḷavagga 3.249; vi. vi. ṭī. cūḷavagga 2.248-9) etarahi natthi. Dvattiṃsavattānīti ca saṅkhyāmattameva atthi, na saṅkhyeyyaṃ. Tasmā ṭīkāsu (sārattha. ṭī. cūḷavagga

我來將這段巴利文直譯成中文： 247. 在銅器皿等上顯現面部跡象的，一切那些銅器皿等也是，這是語法結構。"在任何處"指在任何鏡子或水盆中，這是關聯。"面板是否產生"即面板是否產生，我是否已老，這是語法結構。 "塗抹面"這裡是由誰塗抹？為此說"以清凈面板色澤製作的面塗料"。以"曼那西拉"顯示僅僅是曼那西拉為曼那西利卡。"彼等"指記號。"又黃丹等"中的"等"字顯示不僅僅是曼那西利卡，而且還包括黃丹等。 248. "諸比丘，不應舞蹈等"中的裁決應如是了知，這是語法結構。"使他人舞蹈"指由他人使舞蹈。"善妙歌"指美好的、與無常等相關的歌，或善良者的歌。"連齒歌也不應"，這是關聯。"彼歌"。"在前階段"指在歌唱之前。"使他人歌唱"指由他人使歌唱。"然而"是動作語氣詞。"何處擊打，彼處無犯"，這是語法結構。"一切"指無不適的舞蹈歌唱樂器。"觀看"指觀看者和聽者。聽聞也通過同一或共性說明僅通過觀看包括在內。"住處"指非舞蹈歌唱樂器處的住處。"住處"指舞蹈歌唱樂器處的住處。"無頂棚處"指村中存在的無頂棚處。 249. "聲音行為"指聲音的行為。以此顯示在"聲音語"中聲音的製作為聲音語，這是詞義。"未得三昧"，這是關聯。"後代"這裡若無聚集的部分，則聚集亦無部分，因此說"後代"。"如是運轉"指經典運轉等。"破壞音節"指以另一種方式應說的音節，以另一種說法和長音等變短音等破壞。關於"法"，"然"字是特殊顯示詞。意思是應知道歌唱的特殊之處。"經典運轉"指經典的誦讀。"如是次第"在"本生運轉、偈頌運轉"中也是如此。"彼"指運轉。若破壞它而不應使過長，如此情況下應如何顯示經典運轉等？為此說"以四方運轉"等。其中"以四方運轉"指完整的誦讀運轉。"周圓"指周圍圓滿的影象。以"以聲音說"顯示在"聲音說"中應以聲音說，這是詞義。據說在聲音說中有。關於"波浪處"等的誦讀方法現在已不存在。"三十二運轉"中僅有數量，而非可數。因此在註釋中

3.249; vajira. ṭī. cūḷavagga. 249) 『『taraṅgavattādīnaṃ uccāraṇavidhānāni naṭṭhapayogānī』』ti vuttaṃ. Atthīti saṃvijjanti. Ayañhi atthisaddo nipāto. Tesūti dvattiṃsavattesu. Yanti vattaṃ. Uccāraṇavidhānāni naṭṭhapayogānipi tesaṃ sabbesaṃ sāmaññalakkhaṇaṃ dassento āha 『『sabbesa』』ntiādi. Tattha sabbesanti dvattiṃsavattānaṃ, lakkhaṇanti sambandho. 『『Avināsetvā』』ti vatvā tamevatthaṃ pākaṭaṃ karonto āha 『『vikāraṃ akatvā』』ti. Tattha vikārakaraṇaṃ nāma yattakāhi mattāhi akkharaṃ paripuṇṇaṃ hoti, tato adhikamattāyuttaṃ katvā kathanaṃ, tathā akatvā samaṇasāruppena caturassena nayena pavattanaṃyeva lakkhaṇanti attho.

Bāhiralomiṃ uṇṇinti ettha 『『bāhiralomi』』nti padaṃ bhāvanapuṃsakanti āha 『『uṇṇalomāni bahi katvā』』ti. 『『Uṇṇapāvāra』』nti iminā uṇṇīti ettha uttarapadalopaṃ dasseti. Atha vā pāvārapadena uṇṇā etassa atthīti uṇṇīti katvā taddhitapaccayassa sarūpaṃ dasseti. 『『Tathā dhārentassa dukkaṭa』』nti vacanassa atthāpattinayaṃ dassento āha 『『lomāni anto katvā pārupituṃ vaṭṭatī』』ti.

251.Aṅgajātaṃ chindantassevāti aṅgajātameva chindantassāti yojanā. Atha vā aṅgajātaṃ chindantassa thullaccayamevāti yojanā. Ahikīṭadaṭṭhādīsu nimittabhūtesu chindantassāti yojanā.

252.Uppannā hotīti paṭilābhavasena uppannā hoti. Uppannabhāvaṃ pākaṭaṃ karonto āha 『『so』』tiādi. Tattha soti rājagahako seṭṭhi, kīḷatīti sambandho. Tassāti seṭṭhissa. Idaṃ padaṃ 『『jāle』』ti pade sāmyatthachaṭṭhī, 『『uppannā hotī』』ti pade sampadānaṃ. Tanti candanagaṇṭhiṃ. Assāti seṭṭhissa. Idaṃ padaṃ 『『purisā』』ti pade sāmyatthachaṭṭhī, 『『adaṃsū』』ti pade sampadānaṃ. Vikubbaniddhīti vividhaṃ, vikāraṃ vā kubbanavasena pavattā iddhi (paṭi. ma. 3.12-16; visuddhi. 2.369-373). Adhiṭṭhāniddhīti adhiṭṭhānavasena pavattā iddhi (paṭi. ma. 3.12-16; visuddhi. 2.369-373).

Gihī upanāmentīti sambandho. Byañjanaṃ katvāti byañjanaṃ pakkhipanaṃ katvā. Tanti suvaṇṇataṭṭikādiṃ. Āmasitumpīti pisaddo pageva paṭiggaṇhitunti dasseti. Saṅghikaparibhogena vāti vāsaddo panasaddattho. Saṅghikaparibhogena panāti hi attho. Gihivikaṭāni vāti vāsaddo sampiṇḍanattho. Gihivikaṭāni bhājanānipi vaṭṭantīti hi attho. Kaṃsalohavaṭṭalohānaṃ sabhāgattā vuttaṃ 『『kaṃsa…pe… saṅgahito』』ti.

1. 『『Likhitu』』nti etaṃ vuttanti yojanā. Pakatimaṇḍalanti ettha kiṃ makaradantamattampi acchinnamaṇḍalanti āha 『『makaradantacchinnakamaṇḍalamevā』』ti.

我來將這段巴利文直譯成中文： 3.249; 在註釋中說"波浪運轉等的誦讀方法已失傳"。"有"即存在。這個"有"字是不變詞。"在彼等"指在三十二運轉中。"彼"指運轉。為顯示誦讀方法雖已失傳，但它們一切的共同特徵，故說"一切"等。其中"一切"指三十二運轉，"特徵"，這是關聯。說了"不破壞"后，為使其義明顯而說"不作改變"。其中所謂作改變是指音節應以多少音量完整，而說成超過那個音量，不如此做，而以沙門相應的四方方式運轉即是特徵，這是義理。 關於"外毛羊毛"，這裡"外毛"詞是中性詞，故說"使羊毛向外"。以"羊毛外衣"顯示在"羊毛"中省略後部分。或者以"外衣"字顯示"有羊毛"為羊毛，作為後綴的形態。為顯示"如是穿著者犯突吉羅"這句話的義理推論而說"使毛向內穿著是適當的"。 251. "僅切斷生殖器"即僅切斷生殖器，這是語法結構。或者"切斷生殖器者僅犯偷蘭遮"，這是語法結構。"在蛇咬等為因緣時切斷"，這是語法結構。 252. "已生起"指依獲得而已生起。為顯示已生起的狀態而說"彼"等。其中"彼"指王舍城(現在的拉杰吉爾)的富商，"玩耍"，這是關聯。"彼"指富商。此詞于"網"字中為所有格，于"已生起"句中為與格。"彼"指旃檀結。"彼"指富商。此詞于"諸人"字中為所有格，于"給予"句中為與格。"變化神通"指以種種或變化方式運轉的神通。"決意神通"指以決意方式運轉的神通。 "在家人供養"，這是關聯。"作調味"指放入調味品。"彼"指金盤等。"甚至觸控"中的"甚至"字顯示何況接受。"或以僧團受用"中的"或"字義為"然"。意思是然而以僧團受用。"或在家人特製"中的"或"字是連線詞。意思是即使在家人特製的容器也適合。因銅與鑄銅相似性質而說"銅...乃至...包括"。 253. "雕刻"這個被說，這是語法結構。關於"自然圓形"，這裡是否連摩羯齒形的切割圓形也不允許？為此說"僅摩羯齒切割的圓形"。

254.Paharitvāti āvaṭṭanato aññamaññaṃ paharitvā. Tayo patte uparupari ṭhapetuṃ vaṭṭatīti sambandho. Bhūmiādhārako nāma bhūmiyā āsanno dantādīhi kato valayādhārako. Dāruādhārako nāma ekadārunā kato ādhārako. Daṇḍādhārako nāma catudaṇḍato paṭṭhāya bahūhi daṇḍehi kato ādhārako. Tatthāti bhamakoṭisadisadāru ādhārakatidaṇḍakādhāresu. Gahetvā evāti pattaṃ gahetvā eva, ekameva ṭhapetabbaṃ iti vuttanti yojanā.

Tatthevāti miḍḍhanteyeva. Vitthiṇṇāyāti vitthārāya. Bāhirapasseti kuṭṭassa bāhirapasse. Katāyāti kuṭṭassa thirabhāvatthaṃ katāya. Etthāti paribhaṇḍante.

Yaṃ vatthaṃ pattharitvā patto ṭhapiyatīti vatthaṃ coḷakaṃ nāmāti yojanā. Tasmiṃ panāti coḷake pana. Yatthāti yassaṃ vālikāyaṃ. Na dussatīti patto na dussati. Pattamāḷakanti pattassa ṭhapanatthāya kataṃ aṭṭaṃ. Bhaṇḍakukkhaḷikāti pattādibhaṇḍakānaṃ pakkhipanā ukkhaḷikā. Yattha katthacīti bhittikhīlādike yasmiṃ kasmiṃci. Laggentassāti pattaṃ thavikāya laggentassa. Nisīdanasayanatthaṃ vā kataṃ hotūti yojanā. Aññenāti pattato aññena. Aṭṭakachannenāti aṭṭapatirūpena, aṭṭakasadisenāti attho. Tatthāti aṭṭakachannena ṭhapite mañcapīṭhe. Aṃse baddhiyati anenāti aṃsabaddho, soyeva aṃsabaddhako, tena laggetvāti sambandho. Chatte ṭhapetuṃ na vaṭṭatīti sambandho. Bhattena pūro bhattapūro, patto. Bandhitvā ṭhapite chatte vā aṭṭakaṃ katvā ṭhapite chatte vāti yojanā. Yo koci bhattapūropi tucchapattopīti sambandho.

255.Yassāti bhikkhuno. Hatthe patto atthi, so eva bhikkhu pattahattho na hoti, apica kho pana hatthe vā piṭṭhipāde vā yattha katthaci sarīrāvayave pattasmiṃ satīti yojanā. Eseva nayo anantaravākyepi. Imehi vākyehi 『『pattahattho』』ti ca 『『kavāṭaṃ paṇāmetu』』nti ca upalakkhaṇamattamevāti dasseti. Sūciṃ vā avāpuritunti sambandho. Kuñcikāya vāti vāsaddo 『『sarīrāvayavenā』』ti padaṃ apekkhati.

Lābukaṭāhanti lambatīti lābu, lābuyā kaṭāhaṃ lābukaṭāhaṃ. 『『Tāvakālika』』nti iminā ekavārameva tena āmisaṃ gahetvā paribhuñjitvā chaḍḍetabbanti dasseti. Ghaṭikapālanti bhājanakapālaṃ. Abhuṃ meti avaḍḍhi mayhaṃ, uppajjitthāti attho. 『『Abhu me』』ti (ma. ni. aṭṭha. 2.149; ma. ni. ṭī. 2.149) vattabbe niggahitāgamavasena evaṃ vuttaṃ. Utrāsavacananti utrāsena vacanakāraṇaṃ padaṃ. Dinnakamevāti parehi dinnakameva āmisanti sambandho.

Cambetvāti mukhena cambetvā. Apaviddhāmisānīti chaḍḍitāni āmisāni. Etesūti calakādīsu. Anucchiṭṭhaṃ suddhapattanti natthi ucchiṭṭho etthāti anucchiṭṭho, suddhapatto, taṃ. Ucchiṭṭhahatthenāti ucchiṭṭho ettha atthīti ucchiṭṭho, soyeva hattho ucchiṭṭhahattho, tena. Vāmahatthena āsiñcitvāti sambandho. Etthāti suddhapatte. Ettāvatāpīti ettakena ekaudakageṇḍusagahaṇamattenāpi. Soti suddhapatto. Hatthaṃ panāti ucchiṭṭhahatthampi. Panasaddo hettha sampiṇḍanattho. Yaṃ aṭṭhiṃ vā yaṃ calakaṃ vāti yojanā. Tatthāti macchamaṃsaphalādīsu. Tanti aṭṭhicalakaṃ. Yaṃ panāti aṭṭhicalakādiṃ pana, paṭikhāditukāmoti sambandho, puna khāditukāmoti attho. Tatthevāti patte eva. Katvāti ṭhapanaṃ katvā. Yaṃ kiñci aṭṭhikaṇṭakādinti sambandho.

我來將這段巴利文直譯成中文： 254. "擊打"指從轉動中互相擊打。"三個缽可以上下放置"，這是關聯。"地面支撐"指靠近地面由牙等製成的環形支撐。"木支撐"指由一木製成的支撐。"杖支撐"指從四杖開始由多杖製成的支撐。"于彼"指在如陀螺頂般的木支撐和三杖支撐中。"僅拿取"即僅拿取缽，應放置一個，如是說，這是語法結構。 "就在彼處"即就在邊界處。"寬"指寬闊。"外側"指墻的外側。"所作"指為墻的堅固而作。"於此"指在邊緣。 鋪開布而放置缽的那塊布稱為布片，這是語法結構。"然于彼"即然于布片。"何處"指在何處沙中。"不污"指缽不受污染。"缽臺"指為放置缽而製作的架子。"器物鍋"指放置缽等器物的鍋。"任何處"指在墻釘等任何處。"懸掛"指以袋子懸掛缽。"或為坐臥所作"，這是語法結構。"其他"指除缽以外。"以架遮"指如同架子，意思是類似架子。"于彼"指于以架遮放置的床座。"以肩系"，由此係于肩上為肩系，即是肩繫帶，以之懸掛，這是關聯。"不適合放置在傘上"，這是關聯。"飯滿"，飯裝滿者為飯滿，即缽。"于繫掛放置的傘或作架放置的傘"，這是語法結構。"任何飯滿或空缽"，這是關聯。 255. "誰"指比丘。手有缽者，彼比丘不成為持缽者，但在手或腳背或任何身體部分有缽時，這是語法結構。這個方法在下句中也是如此。以這些句子顯示"持缽"和"推門"僅是譬喻而已。"或開針"，這是關聯。"或以鑰匙"中的"或"字關涉"以身體部分"一詞。 "葫蘆碗"，懸掛為葫蘆，葫蘆的碗為葫蘆碗。以"暫時的"顯示僅一次以之取食物食用后應丟棄。"陶碗"指容器碗。"不好我"指不增長於我，意思是生起。應說"不好我"，但依鼻音新增而如此說。"驚恐語"指因驚恐而說的語句。"僅所給予"即僅他人給予的食物，這是關聯。 "吸吮"指以口吸吮。"棄食"指被丟棄的食物。"于彼等"指于骨渣等。"無殘食凈缽"，無殘食於此為無殘食，凈缽，彼。"以殘食手"，有殘食於此為殘食，彼即手為殘食手，以彼。"以左手倒"，這是關聯。"於此"指于凈缽。"僅以此"指僅以此一口水量。"彼"指凈缽。"然手"指即使殘食手。這裡"然"字是連線義。"任何骨或任何骨渣"，這是語法結構。"于彼"指于魚肉果等。"彼"指骨渣。"然何"指骨渣等，"欲再食"，這是關聯，意思是欲再次食用。"就在彼處"即就在缽中。"作"指作放置。"任何骨刺等"，這是關聯。

256.Satthakaveṭhanakanti satthakassa veṭhanakaraṇaṃ. Pipphalikaṃ vā daṇḍasatthakaṃ nāmāti yojanā. Pipphāleti etāyāti pipphali, sāyeva pipphalikaṃ. Aññampīti pipphalikato aññampi. Yaṃkiñci daṇḍaṃ yojetvā katasatthakaṃ vā daṇḍasatthakaṃ nāmāti yojanā. Iminā daṇḍena yojitaṃ satthakaṃ daṇḍasatthakanti vacanatthaṃ dasseti.

Malaggahitāti ayamalaggahitā. Kiṇṇenāti madirādibījena kiṇṇena. Tenāti pāsāṇacuṇṇasaṅkhātena saritakena. Makkhetunti sūciṃ makkhetuṃ. Makkhitamadhusitthakaṃ taṃ saritakaṃ paribhijjatīti yojanā. Madhusitthakapilotikanti madhusitthakena makkhitaṃ pilotikaṃ. Tatthāti nisseṇiyaṃ. Yāya rajjuyā kathine bandhanti, sā rajju kathinarajju nāmāti yojanā. Tatthāti dīghassa bhikkhuno pamāṇena kate kathine. Daṇḍaketi kathinadaṇḍakamhi. Tassāti dīghassa bhikkhuno pamāṇena katassa kathinassa. Itarassa bhikkhunoti dīghabhikkhuto itarassa rassabhikkhuno.

Daṇḍakathinapamāṇena katassa kaṭasārakassāti yojanā. 『『Duguṇakaraṇa』』nti iminā pidalakanti duguṇakaraṇasaṅkhātassa kiriyāvisesassa nāmanti dasseti. Vinandhanarajjunti visesena nahiyati bandhiyati etāyāti vinandhanā, sāyeva rajju vinandhanarajju, tamevatthaṃ dassetuṃ vuttaṃ 『『vinandhituṃ rajju』』nti. Vinandhanasuttakanti etthāpi eseva nayo. Tena suttakenāti vinandhanasuttakena. Tatthāti khuddakanisseṇiyaṃ kāci suttantarikāyoti sambandho. Pamāṇasaññākaraṇanti suttantarikapamāṇassa saññākaraṇaṃ. Kāḷasuttena saññākaraṇaṃ viya haliddisuttena saññākaraṇanti yojanā. Aṅguliyā paṭiggaṇhantīti ettha 『『paṭiggaṇhantī』』ti padassa 『『aṅguliyā』』ti karaṇasseva vuttattā kammassa avuttattā tassa kammaṃ dassetuṃ vuttaṃ 『『sūcimukha』』nti. Aṅgulikosakanti aṅgulikañcukaṃ.

257.Pāticaṅkoṭakādinti ettha pāti nāma paṭiggahasaṇṭhānena kato sūciādibhaṇḍaṭṭhapano bhājanaviseso. Ākiritvāti pakkhipitvā. Odhunitvāti papphoṭetvā. Ghanadaṇḍakanti nirantaradaṇḍakaṃ. Antokatvāti kathinassa antokatvā.

258.Vinandhitvāti coḷakena vinandhitvā.

1. Aparissāvanakasseva bhikkhunoti yojanā. Yo pana yācatīti sambandho. Majjhedaṇḍaketi daṇḍakassa majjhe. Udakanti akappiyaudakaṃ. Tanti udakaṃ. Yanti parissāvanaṃ. Udakaṃ parisuddhaṃ hutvā savati gacchati pavattati anenāti parissāvanaṃ. Yaṃ udake ottharitvā ghaṭena udakaṃ gaṇhanti, taṃ ottharakaṃ nāmāti yojanā. Tamevatthaṃ vitthārento āha 『『taṃ hī』』tiādi. Tanti parissāvanaṃ, bandhitvāti sambandho. Tesūti catūsu khāṇukesu. Sabbapariyanteti sabbaparissāvanassa pariyante mocetvāti sambandho. Ottharitvāti ogāhetvā. Cīvarakuṭikāti cīvarena katā kuṭikā, sā makasānaṃ parittāṇatthaṃ katattā makasakuṭikāti vuccati.

我來將這段巴利文直譯成簡體中文： 256. "刀包"指對刀的包裹製作。"胡椒刀或杖刀"，這是語法結構。"以此磨"為胡椒，那即是胡椒刀。"其他"指除胡椒刀之外的其他。"任何連線杖製成的刀稱為杖刀"，這是語法結構。由此顯示以杖連線的刀為杖刀，這是詞義。 "沾染污垢"指沾染鐵銹。"發酵"指以酒等種子發酵。"由彼"指由所謂石粉的刷劑。"塗抹"指塗抹針。"塗抹蜂蠟的彼刷劑會破裂"，這是語法結構。"蜂蠟布"指塗抹蜂蠟的布。"于彼"指在梯子上。"以何繩在迦絺那衣上綁縛，彼繩稱為迦絺那繩"，這是語法結構。"于彼"指按高個比丘尺寸製作的迦絺那衣。"杖"指迦絺那杖。"彼"指按高個比丘尺寸製作的迦絺那衣。"其他比丘"指比高個比丘矮的比丘。 "按迦絺那衣杖尺寸製作的腰帶"，這是語法結構。以"摺疊"顯示"摺疊"是指稱為摺疊的特殊動作。"綁縛繩"，由此特別繫縛為綁縛，那即是繩為綁縛繩，為顯示其義而說"綁縛的繩"。"綁縛線"在此也是同樣方法。"以彼線"指以綁縛線。"于彼"指在小梯子中任何線間隔，這是關聯。"作尺寸記號"指為線間隔尺寸作記號。"如以黑線作記號般以黃色線作記號"，這是語法結構。關於"以指接受"，這裡因"接受"字僅說明"以指"為工具，而未說明對象，為顯示其對像而說"鍼口"。"指套"指指的套子。 257. 關於"缽籃等"，這裡"缽"指以接受形狀製作的放置針等物品的特殊容器。"倒入"指放入。"抖落"指拍打。"密杖"指連續的杖。"放在內"指放在迦絺那衣內。 258. "綁縛"指以布綁縛。 259. "無濾水器的比丘"，這是語法結構。"然而誰乞求"，這是關聯。"杖中"指杖的中間。"水"指不如法的水。"彼"指水。"何"指濾水器。由此水變清凈而流動前進為濾水器。"以何覆水取水瓶中的水，彼稱為覆水器"，這是語法結構。為詳述其義而說"彼實"等。"彼"指濾水器，"綁縛"，這是關聯。"于彼等"指在四個樁子上。"一切邊緣"指在一切濾水器的邊緣解開，這是關聯。"覆蓋"指沉入。"衣屋"指以衣製成的小屋，因為是爲了防護蚊蟲而造而稱為蚊帳。

260.Semhādidosussannakāyāti semhādidosehi ussannakāyā. Aggaḷatthambhoti kavāṭatthambho. Yatthāti aggaḷatthambhe. Tatthāti dvārabāhāya. Tatthāti aggaḷapāsake. Dhūmo nikkhamati etenāti dhūmanetto, chiddo. Tena vuttaṃ 『『dhūmanikkhamanachidda』』nti . 『『Gandhehī』』ti iminā 『『vāsetu』』nti padassa karaṇaṃ dasseti. 『『Udakaṭṭhapanaṭṭhāna』』nti iminā udakaṭṭhānanti ettha udakassa ṭhapanaṃ ṭhānaṃ udakaṭṭhānanti majjhepadalopasamāsaṃ dasseti. Tatthāti udakaṭṭhāne. Koṭṭhakoti ettha na yattha katthaci, yassa kassaci vā koṭṭhako hoti, api ca kho pana dvāre eva, dvārasseva vā koṭṭhakoti āha 『『dvārakoṭṭhako』』ti.

261.Parikammanti piṭṭhiādiparikammaṃ. Paṭicchādiyati imāyāti paṭicchādi, vatthameva paṭicchādi vatthapaṭicchādi. Udakaṃ na hotīti ettha pānodakaṃ nivattento āha 『『nhānodakaṃ na hotī』』ti.

1. Paṇṇikānaṃ tulaṃ viya udakaubbāhanakatulanti yojanā. Dīghavarattādīhītiādisaddena rajju ādayo saṅgaṇhāti. Arahatthaghaṭiyantaṃ nāma cakkasaṇṭhānaṃ anekāraṃ are are ghaṭāni bandhitvā ekena vā dvīhi vā paribbhamiyamānaṃ yantaṃ. Arasaṅkhātesu hatthesu ghaṭā bandhitabbā etthāti arahatthaghaṭi, tameva yantaṃ arahatthaghaṭiyantaṃ. Cammabhājananti cammamayaṃ bhājanaṃ. Aparikkhittā hotīti candanikā apākārā hoti. Udakapuñjanaṃ vaṭṭatīti sambandho. Tasminti udakapuñjane. 『『Udakapuñjanī』』tipi pāṭho. Evaṃ sati tāya udakapuñjaniyāti attho. Paccuddharitunti apanetuṃ.

2. Ā samantato viddhaṃ pakkhapāsakametthāti āviddhapakkhapāsakaṃ. Maṇḍaleti kaṇṇikamaṇḍalamhi. Kataṃ kūṭañca chadanañca etthāti katakūṭacchadanaṃ, jantāgharaṃ, tassa. Etanti 『『nillekhajantāghara』』nti etaṃ nāmaṃ. 『『Cattāro māse』』ti iminā 『『catumāsa』』nti digusamāsassa vākyaṃ dasseti.

264.Namatakanti ettha heṭṭhā vuttanamatakato (cūḷava. aṭṭha. 256) visesaṃ dassento āha 『『eḷakalomehī』』tiādi. Avāyimanti vāyitvā na kataṃ. Cammakhaṇḍaparihārenāti cammakhaṇḍaṃ viya adhiṭṭhānavikappanaapanayanena, paribhuñjitabbanti attho. Peḷāyāti aṭṭhaṃsādiākārena katāya mañjūsāya. Etanti 『『āsittakūpadhāna』』nti etaṃ nāmaṃ. Dārumayāpīti pisaddo na tambaloharajatamayā evāti dasseti. Etthevāti maḷorikāyameva. Ādhārakasaṅkhepagamanatoti ādhārake saṅkhepaṃ gamanato. Hīti saccaṃ, yasmā vā. Pubbe pattarakkhanatthaṃ ādhārako anuññāto, idāni bhuñjanatthanti daṭṭhabbaṃ. Eko bhikkhu gacchatīti sambandho. Sesakanti gahetabbaphalapūvehi sesakaṃ. Tasmiṃ khaṇeti tasmiṃ bhuñjanakkhaṇe.

265.Ekekenapi aṅgenāti pisaddo sambhāvanattho, tato pana adhikehi aṅgehi pagevāti hi attho. Samannāgatassa upāsakassa nikkujjitunti sambandho. Tassāti upāsakassa. Na gahetabboti saṅghena na gahetabbo. Asukassa upāsakassāti sambandho. Ukkujjanakāleti pattassa ukkujjanakāle. Yācāpetvāti pattanikujjitena upāsakena yācāpetvā. Hatthapāsanti saṅghassa hatthapāsaṃ.

我來將這段巴利文直譯成簡體中文： 260. "痰等疾病充盈的身體"指被痰等疾病充盈。"門閂柱"即門柱。"何處"指門閂柱處。"于彼"指門的外側。"于彼"指門閂孔。"煙從此出"即煙導管，是孔。因此說"煙出孔"。以"香氣"顯示"熏"一詞的工具。"水置放處"顯示在此處"水處"即水置放處，是省略中間詞的複合詞。"于彼"指水置放處。"倉庫"這裡不是在任何處，不是屬於任何人的倉庫，而是僅在門處，或僅屬於門的倉庫，因此說"門倉庫"。 261. "前處理"指背等前處理。"以此遮蓋"即遮蓋，布即遮蓋布。"水不存在"這裡阻止飲水時說"沐浴水不存在"。 262. "如同菜葉秤般的水提取秤"，這是語法結構。以"長繩等"的詞語包含繩等。"手輪機"指輪狀多個罐子繫於一處，或一或兩個罐子圍繞轉動的機器。在無味罐子應被繫於手的地方，即為手輪機，那即是機器。"皮容器"即皮製容器。"無圍墻"即沒有圍墻。"水堆積可以"，這是關聯。"于彼"指水堆積處。亦有"水堆積器"的讀法。如是則以此水堆積器。"提取"指移除。 263. "從各處拋散開門閂"即四散門閂。"輪"指耳輪處。"於此製作頂和遮蓋"即製作頂遮蓋的澡堂，彼。"彼"即"清潔澡堂"之名。以"四個月"顯示"四月"的雙重複合詞語。 264. "垂頭"這裡顯示與先前所說垂頭不同，故說"山羊毛等"。"未編織"指未編織成。"以皮片遮蔽"即如同皮片般以確定、替代、移除方式使用，意為可使用。"在箱子"指以八側等形狀製作的箱子。"彼"即"澆水缸蓋"之名。"木製"中的"或"字顯示非銅或銀製。"就在彼處"即僅在小罐中。"支撐簡略行走"指在支撐上簡略行走。"實"即真實。先前允許支撐以保護缽，現在為食用，應當瞭解。"一比丘前往"，這是關聯。"餘下"指除已取用的果餅外的餘下部分。"于彼剎那"指于食用剎那。 265. "以一個肢體"中的"或"字是假設義，意為不僅以此，更以更多肢體。"對具足的優婆塞翻轉"，這是關聯。"彼"指優婆塞。"不應取"指不應被僧伽取。"某優婆塞"，這是關聯。"翻轉時"指缽翻轉時。"請求令翻轉"指由缽被翻轉的優婆塞請求。"手臂範圍"指僧伽的手臂範圍。

268.Purakkhatvāti ettha purasaddassa aggatthabhāvañca karasaddassa khādesabhāvañca dassento āha 『『aggato katvā』』ti. Soti bodhirājakumāro, santharīti sambandho. Lacchāmīti labhissāmi, esa bodhirājakumāro puttalābhāya abhabboti yojanā. Akkamane dosaṃ dassento āha 『『yadī』』tiādi. Pacchāti akkamanato pacchā. Ayanti bhagavā. Idanti kāraṇaṃ. Tāvāti sikkhāpadapaññattito, sikkhāpadapaññattiyā vā paṭhamaṃ. Paribhavatoti gihīnaṃ paribhavato.

Maṅgalatthāyāti arogādikassa maṅgalassa atthāya. Dhotapādakanti ettha dhotehi pādehi akkamanaṭṭhāne attharitaṃ dhotapādakanti vacanatthaṃ dassento āha 『『dhotapādakaṃ nāmā』』tiādi. Tattha 『『paccattharaṇaṃ atthata』』nti iminā 『『dhotapādaka』』nti ettha ṇikapaccayassa attharitatthe pavattabhāvaṃ dasseti.

269.Padumakaṇṇikākāranti padumakaṇṇikasaṇṭhānaṃ. Kataṃ pādaghaṃsanaṃ katakaṃ nāmāti yojanā. Tanti katakaṃ, paṭikkhittamevāti sambandho. Potthakesu taṃsaddo galitoti daṭṭhabbo. Bāhullikānuyogattāti paccayabahulabhāvāya anuyogattā. Pāsāṇapheṇakopīti pāsāṇaabbudampi. Bījanīti caturassabījanī. Tanti vidhūpanaṃ, kataṃ hotūti sambandho. Idhāpi taṃsaddo galito. Veḷudantavilīvehi vā morapiñchehi vā cammavikatīhi vā kataṃ hotūti yojanā. Sabbaṃ vidhūpananti sambandho. Pāḷiyaṃ tālavaṇṭanti saha vaṇṭena kataṃ tālaṃ tālavaṇṭaṃ, tālasaddena taṃmayā maṇḍalabījanī gahetabbā vikārīvikārabhāvena sambandhattā. Makasabījanīti makasānaṃ palāyanakabījanī, dantamayavisāṇamayadaṇḍakāpi makasabījanī vaṭṭatīti yojanā. 『『Vākamayabījaniyā』』ti padaṃ 『『saṅgahitā』』ti pade ādhāro, karaṇaṃ vā.

270.Yassāti bhikkhussa cakkhuṃ vā dubbalaṃ hotīti yojanā. Aññoti kāyaḍāhādīhi ābādhehi añño, koci ābādho vā uppajjatīti yojanā. 『『Vasse panā』』ti padaṃ 『『cīvaraguttattha』』nti pade eva sambandhitabbaṃ. Cīvaraguttatthanti cīvarassa vassatemanato guttatthaṃ, vāḷamigacorabhayesu santesūti sambandho. Tālapaṇṇādinā ekena paṇṇena kataṃ chattaṃ ekapaṇṇacchattaṃ. Sabbatthevāti sabbesu eva gāmāraññesu.

『『Asi assā』』ti iminā asissāti padassa anavakāsavidhiṃ dasseti. Asīti khaggo. Assāti corassa, asīti sambandho. Vijjotalatīti ettha alapaccayo rūpasiddhimattovāti āha 『『vijjotatī』』ti. 『『Catuhatthoyevā』』ti iminā pamāṇayuttoti padassa atthaṃ dasseti. Tatoti catuhatthato. Sabbesanti gilānāgilānānaṃ. 『『Sakkā panā』』ti padaṃ 『『na vaṭṭatī』』ti pade kattā, 『『dātabbā』』ti pade kammaṃ. Sammannitvāva dātabbā, na vinā sammutiyāti adhippāyo.

273.Āgatanti udariyato nikkhamitvā āgataṃ. Uggāranti galato uggāraṃ bhojananti sambandho. Sandhāretvāti patiṭṭhāpetvā. Asandhāritameva hutvāti sambandho.

Yanti khādanīyabhojanīyaṃ, patitanti sambandho. Tanti khādanīyabhojanīyaṃ, gahetvā paribhuñjitunti sambandho. Idanti vacanaṃ.

我來將這段巴利文直譯成中文： 268. 關於"置前"，顯示"前"字意為最前，"作"字意為做，故說"置於前"。"彼"指菩提王子，"鋪設"，這是關聯。"我將得到"指我將獲得，此菩提王子不可能得到兒子，這是語法結構。顯示踩踏的過失而說"若"等。"之後"指在踩踏之後。"此"指世尊。"此"指原因。"直到"指在制定學處之前，或在學處制定時首先。"輕視"指在家人的輕視。 "為吉祥"指為無病等吉祥。關於"凈足墊"，在此顯示以洗凈的腳踩踏處鋪設為凈足墊的詞義，故說"所謂凈足墊"等。其中以"鋪設鋪具"顯示在"凈足墊"中有-nika後綴表示鋪設義。 269. "蓮花蕊形"指蓮花蕊的形狀。"製作的腳擦稱為製作物"，這是語法結構。"彼"指製作物，"即被禁止"，這是關聯。應知在書中"彼"字已脫落。"因修習多欲"指因修習多資具。"石沫"即石泡。"扇子"指四方扇子。"彼"指扇，"已製作"，這是關聯。這裡"彼"字也已脫落。"由竹齒、竹片或孔雀羽或皮革製品製作"，這是語法結構。"一切扇"，這是關聯。在聖典中"多羅扇"指連柄製作的多羅扇，以多羅字應取以其製成的圓扇，因變化與所變化有關聯。"驅蚊扇"指驅趕蚊子的扇子，牙制象牙制的杖也可作驅蚊扇，這是語法結構。"以皮製扇"一詞在"包括"字中是處格或具格。 270. "誰"指比丘的眼睛軟弱，這是語法結構。"其他"指除身體發熱等病外的其他，任何病生起，這是語法結構。"在雨季"一詞僅與"為保護衣"相關聯。"為保護衣"指為保護衣免於雨水浸濕，在有野獸盜賊危險時，這是關聯。以多羅葉等一葉製作的傘為一葉傘。"一切處"指在一切村落森林中。 以"有刀"顯示"有刀"字的無餘否定。"刀"指劍。"彼"指盜賊，"刀"，這是關聯。"閃耀"這裡-ala後綴僅為形式，故說"閃耀"。以"僅四肘"顯示"合適尺寸"一詞的意思。"從彼"指從四肘。"一切"指病者非病者。"然而可能"一詞在"不適合"句中是主語，在"應給予"句中是賓語。應經選派后給予，不應未經同意，這是意思。 273. "來"指從胃中出來。"上涌"指從喉嚨上涌的食物，這是關聯。"保持"指確立。"即成為未保持"，這是關聯。 "何"指嚼食噉食，"掉落"，這是關聯。"彼"指嚼食噉食，"拿取食用"，這是關聯。"此"指語句。

274.Kubbaṃ karissāmīti ettha kariyati uccāriyatīti kubbanti vutte saddoti āha 『『saddaṃ karissāmī』』ti. Saddanti 『『ayaṃ maṃ bhikkhu vippakarotī』』ti uccāsaddaṃ. Nakhādīhītiādisaddena mukhakuṭṭe saṅgaṇhāti. Anurakkhanatthanti anudayena pālanatthaṃ. Nakhacchedananti nakhaṃ chindati anenāti nakhacchedanaṃ, satthakādi. Vīsatimaṭṭhanti ettha vīsatiyā nakhānaṃ maṭṭhaṃ vīsatimaṭṭhanti dassento āha 『『vīsatipi nakhe』』tiādi. Likhitamaṭṭheti likhite hutvā maṭṭhe. Kārāpentīti nahāpite kārāpenti. Nakhatoti nakhato vā nakhantarato vā. Apakaḍḍhitunti kaḍḍhitvā apanetuṃ.

275.Khurakosakanti khurassa ṭhapanakaṃ. Kattariyāti kantiyati chindiyati imāyāti kattari, ayomayo eko upakaraṇaviseso, tāya. 『『Chedāpentī』』ti iminā kappāpentīti ettha kappasaddassa vidhyatthaṃ adhippāyena dasseti. Massuṃ vaḍḍhāpentīti ettha massuṃ vaḍḍhetvā ruhāpentīti atthaṃ paṭikkhipanto āha 『『massuṃ dīghaṃ kārāpentī』』ti. Eḷakamassūti eḷakassa viya massūti eḷakamassu. 『『Golomika』』nti vuccatīti sambandho. 『『Catukoṇa』』nti iminā caturassanti ettha aṃsasaddo koṇatthoti dasseti. Caturassanti ettha hi 『『caturaṃsa』』nti vattabbe niggahitassa lopaṃ katvā parassa sakārassa dvebhāvaṃ katvā 『『caturassa』』nti vuttaṃ. Lomasaṃharaṇanti lomānaṃ apanayanaṃ. Lomarājiṭṭhapananti lomalekhāṭhapanaṃ. Sabbatthāti sabbesu, massukappanādīsūti sambandho. Gaṇḍavaṇarudhiābādhapaccayāti gaṇḍo ca vaṇo ca rudhi ca gaṇḍavaṇarudhayo, teyeva ābādhā gaṇḍavaṇarudhiābādhā, tesaṃ paccayā. Vaṇoti mahanto vaṇo. Rudhīti khuddako vaṇo. Sakkharādīhīti sakkharamadhusitthakehi. Saṇḍāsoti suṭṭhu lomaṃ ḍaṃsatīti saṇḍāso. Yanti lomaṃ, ṭhitanti sambandho. Kattha ṭhitanti āha 『『bhamukāya vā』』tiādi. Kiṃ hutvā ṭhitanti āha – 『『uggantvā vibhacchaṃ ṭhita』』nti, vibhacchaṃ hutvā ṭhitanti yojanā. Visesena sobhaṇaṃ bhakkhatīti vibhaccho, asobhaṇo. 『『Vigaccha』』ntipi pāṭho, virūpaṃ gacchati, gamayatīti vā vigaccho. Tattha purimapāṭhoyeva mūlapāṭhoti daṭṭhabboti. Palitaṃ vā apalitaṃ vā tādisaṃ lomanti yojanā.

277.Kaṃsapattharikāti ettha kaṃsaāpaṇe pattharanti pasārentīti kaṃsapattharikāti vutte kaṃsabhaṇḍavāṇijā gahetabbāti āha 『『kaṃsabhaṇḍavāṇijā』』ti. Vāsidaṇḍādīnaṃ apātanatthaṃ bandhati anena lohenāti bandhanaṃ, tameva mattaṃ appanti bandhanamattaṃ.

我來將這段巴利文直譯成中文： 274. 關於"我將作聲音"，因"聲音"是被作、被髮出之故，故說"我將作聲音"。"聲音"指"此比丘對我做壞事"的大聲。"以指甲等"中的"等"字包含口齒。"為保護"指為慈悲保護。"剪指甲"，以此切割指甲為剪指甲，即剪刀等。關於"二十光滑"，顯示二十指甲的光滑為二十光滑，故說"二十指甲"等。"刻削光滑"指已刻削而光滑。"使作"指使理髮師作。"從指甲"指從指甲或從指甲間。"拉出"指拉而除去。 275. "剃刀鞘"指剃刀的放置處。"以小刀"，以此切割為小刀，一種鐵製工具，以彼。以"使切"顯示在"使理"中理字義為使作。關於"使鬍鬚生長"，為否定"使鬍鬚生長而增長"的意思而說"使鬍鬚變長"。"山羊鬍須"指如同山羊般的鬍鬚為山羊鬍須。"稱為'牛毛'"，這是關聯。以"四角"顯示在"四邊"中"邊"字意為角。在"四邊"中，應說"四邊"，但省略鼻音，后字變雙，故說"四邊"。"除毛"指移除毛。"留毛線"指留下毛的線條。"一切處"指在一切理鬍鬚等處，這是關聯。"癤、傷、小傷病因緣"，癤和傷和小傷為癤傷小傷，彼等即是病為癤傷小傷病，彼等的因緣。"傷"指大傷。"小傷"指小傷。"以砂糖等"指以砂糖和蜂蠟。"鉗子"指善夾毛為鉗子。"何"指毛，"存在"，這是關聯。存在何處？說"在眉毛或"等。以何狀態存在？說"生長醜陋存在"，即成為醜陋而存在，這是語法結構。"特別啃食"為醜陋，即不美。亦有"變異行"的讀法，即變為異形，或使變異為變異行。其中前一讀法應視為原本讀法。"白或非白如是毛"，這是語法結構。 277. 關於"銅器商"，因在銅器店舖展開舖陳為銅器商，應取銅器商販，故說"銅器商販"。"以此銅綁縛以防斧柄等掉落為綁縛"，彼即量為綁縛量。

278.Nikkhamantenāti ārāmato nikkhamantena. Yatthāti yasmiṃ ṭhāne. 『『Saritvā』』ti iminā asaritvā piṇḍāya caritabbanti dasseti. Bahurajjukanti bahū rajjuyo etassāti bahurajjukaṃ. Iminā kalāpena bahurajjūnaṃ samūhena kattabbanti kalāpukanti vacanatthaṃ dasseti, ikārassukāro. Deḍḍubhakanti ettha deḍḍubhasaddena tassa sīsaṃ gahetabbaṃ ekadesūpacārena, deḍḍubhaṃ viyāti deḍḍubhakaṃ, sadisatthe kapaccayo hoti. Tena vuttaṃ 『『udakasappasīsasadisa』』nti. 『『Murajavaṭṭisaṇṭhāna』』nti iminā murajasaddena murajavaṭṭi gahetabbā tassa vikārattā, tena sadisaṃ murajanti vacanatthaṃ dasseti. Veṭhetvāti bahurajjuke ekato veṭhetvā. Maddavīṇasaddo pāmaṅgapariyāyo. Maddavīṇaṃ viyāti maddavīṇaṃ. Tena vuttaṃ 『『pāmaṅgasaṇṭhāna』』nti. 『『Pageva bahūnī』』ti iminā 『『ekampī』』ti ettha pisaddassa sambhāvanatthaṃ dasseti. Macchakaṇṭakavāyimāti macchakaṇṭakaṃ viya dassetvā vāyimā. Kuñjaracchikādibhedāti vāraṇaacchikādibhedā. Vāraṇo hi kuṃ bhūmiṃ jarāpetīti kuñjaroti (vi. va. aṭṭha. 31; a. ni. ṭī. 1.1.2) ca kuñje nikuñje ramatīti kuñjaroti ca vuccati. Tassa acchi viyāti kuñjaracchikaṃ, taṃ ādi yesaṃ tānīti kuñjaracchikādīni, tesaṃ bhedāti kuñjaracchikādibhedā. Ādisaddena goṇacchikādayo saṅgaṇhāti. 『『Kuñcikākosakasaṇṭhāna』』nti iminā sūkarassa antaṃ viya sūkarantakanti atthaṃ dasseti. Sūkarassa hi antaṃ kuñcikākosakaṃ viya majjhe susiro hoti. Sūkarantakaṃ anulometīti sūkarantakena anulometi. Dasāsuyevāti kāyabandhanassa antesuyeva. Etthāti dasāsu. 『『Catunnaṃ upari na vaṭṭatī』』ti iminā murajadasā tato upari vaṭṭatīti dasseti. Veṭhetvāti rajjuṃ vatthena veṭhetvā. Muddikasaṇṭhānenāti varakasīsasaṇṭhānena. Evaṃ sibbitāti evaṃ sibbiyamānā. Hīti phalajotako. Pāsantoti pāsakoṭi.

我來將這段巴利文直譯成簡體中文： 278. "出去時"指從精舍出去時。"何處"指何地方。以"憶起"顯示不憶起即應雲遊乞食。"多繩"指對彼有多繩。以此捆紮意指以多繩捆紮的束，故說"捆紮束"，i字變u字。"蛇頭"在此以蛇頭字取其頭部一部分，以區域性代替，類似，故為蛇頭。因此說"水蛇頭相似"。以"鼓轆輪形"顯示以鼓字取鼓轆輪，因其變化，因此說類似鼓。"繞縛"指將多繩一起繞縛。"軟線"字是溫和的代名詞。"軟線"類似，故說"軟線"。因此說"溫和形狀"。以"何況多數"顯示在"一個"中i字表示可能性。"魚刺行走"指如同展示魚刺行走。"象熊蜂等類別"指象熊蜂等不同類別。像熊因破壞地而稱為象熊，或因在樹叢中游樂而稱為象熊。其眼類似，故為象熊眼。以"等"字包含牛眼等。以"豬腸鞘形"顯示如同豬腸，豬腸在中間中空。以豬腸跟隨，即以豬腸相隨。"僅在十處"指僅在身體捆綁處。"在此"指在十處。以"不適合在四上"顯示鼓繩在四以上適合。"繞縛"指以布繞縛繩。"印章形"指貴重頭形狀。"如是縫製"指如是被縫製。"彼"指果實顯示。"繫帶"指繫帶頭。

1. Olambakaṃ katvā nivatthaṃ hatthisoṇḍakaṃ nāmāti yojanā. Coḷikaitthīnanti coḷaraṭṭhe nivāsīnaṃ itthīnaṃ. Hatthiyā soṇḍo viya hatthisoṇḍakaṃ nivatthaṃ. Macchavālaṃ viyāti macchavālakaṃ. Cattāro kaṇṇā etassa nivatthassāti catukaṇṇakaṃ. Tālavaṇṭaṃ viyāti tālavaṇṭakaṃ. Sataṃ valino etassa nivatthassāti satavalikaṃ. 『『Anekakkhattu』』nti iminā 『『satavalika』』nti ettha satasaddassa anekatthavācakataṃ dasseti. 『『Vāmadakkhiṇapassesu vā』』ti iminā purimanivatthaṃ kaṭito paṭṭhāya heṭṭhā nivatthaṃ nāmāti dasseti.

Saṃvallitvā nivatthaṃ saṃvalliyaṃ. Mallo ca kammakāro ca mallakammakārā, te ādayo yesaṃ teti mallakammakārādayo. Ādisaddena dhuttādayo saṅgaṇhāti. Yampi nivatthaṃ nivāsenti, sabbaṃ taṃ nivatthaṃ na vaṭṭatīti yojanā. Ekaṃ vā koṇanti sambandho. Koṇeti antaravāsakassa koṇe. 『『Tathā』』ti iminā 『『ekaṃ vā dve vā koṇe ukkhipitvā antaravāsakassa upari laggentī』』ti atthaṃ atidisati. Antokāsāvassa dassetvāti sambandho. Dve nivāsentena agilānenāti yojanā. Saguṇanti antokāsāvena bahikāsāvaṃ samānaguṇaṃ katvā. Itītiādi nigamanaṃ. Yañcāti yaṃ nivatthañca. Idhāti khuddakavatthukkhandhake. Yañca sekhiyavaṇṇanāyaṃ (pāci. aṭṭha. 576 ādayo) paṭikkhittanti sambandho. Sabbaṃ taṃ nivatthanti yojanā. Nibbikāraṃ katvāti sambandho. Ubhokaṇṇeti heṭṭhā ṭhite ubho kaṇṇe upari ca ṭhite ubho kaṇṇe. Tanti parimaṇḍalapārupanaṃ.

Tatthāti 『『gihipāruta』』nti vacane yaṃkiñci aññathāpārutaṃ atthīti sambandho. Tasmāti yasmā gihipārutaṃ nāma, tasmā, parimaṇḍalaṃ pārupitabbanti sambandho. 『『Yathā pārupanti, yathā ca ṭhapentī』』tiādinā yojanā kātabbā. Tassevāti dīghasāṭakasseva. Tassevāti sāṭakasseva. Pāḷikārakoti pāḷiṃ gaṇhantaṃ vā vācentaṃ vā kārako. Tathāti yathā pārupanti, tathā.

1. Kuhiñci ṭhānaṃ gacchato raññoti yojanā. 『『Parikkhārabhaṇḍavahanamanussā』』ti iminā te manussā muṇḍaṃ sīsaṃ coḷakena veṭhentīti muṇḍaveṭhino nāmāti dasseti. Adhippāyoti ujjhāyantānaṃ manussānamadhippāyo. Antarākājanti ettha antarāsaddo majjhatthavācakoti āha 『『majjhe』』ti. 『『Laggetvā』』tiādinā kājassa antare laggetvā vahitabbaṃ antarākājanti vacanatthaṃ dasseti.

2. 『『Cakkhūnaṃ hita』』nti iminā acakkhussanti ettha ssapaccayo cakkhusaddato hitatthe hotīti dasseti. Pamāṇaṅgulenāti vaḍḍhakīnaṃ pamāṇayuttena aṅgulena.

3. 『『Tiṇavanādīsū』』ti iminā dāyaṃ ālimpentīti ettha dāyasaddo vanavācakoti dasseti. 『『Aggiṃ dentī』』ti iminā āpubbo lipidhātu upasaggavasena aggidānatthoti dasseti. Parittanti ettha samantato tāyati anenāti parittanti dassento āha 『『appaharitakaraṇena vā parikhākhaṇena vā parittāṇa』』nti. Etthāti parittakaraṇe. Dātuṃ labbhatīti sayaṃ dātuṃ labbhati. Haritunti apanetuṃ. Pattaṃ vā apattaṃ vā agginti sambandho. Tathāti aggidānādinā ākārena. Udakena nibbāpentena bhikkhunāti sambandho.

我來將這段巴利文直譯成簡體中文： 280. "作下垂而著的稱為象鼻"，這是語法結構。"朱羅國婦女"指住在朱羅國的婦女。"象鼻"即如同象的鼻子般著衣。"如魚尾"為魚尾。"四角"指此著衣有四角。"如多羅葉"為多羅葉。"百褶"指此著衣有百褶。以"多次"顯示在"百褶"中百字表示多數。以"在左右兩側"顯示從腰部開始向下的前著衣稱爲著衣。 "捲曲著"指捲曲而穿著為捲曲。力士和工人為力士工人，彼等為首者為力士工人等。以"等"字包含放蕩者等。"凡所著之衣，一切彼著衣不適合"，這是語法結構。"一角"，這是關聯。"角"指內衣的角。以"如是"顯示"舉起一或二角掛在內衣上"的意思。"顯示內袈裟"，這是關聯。"以兩者著衣的非病者"，這是語法結構。"同重"指使內袈裟與外袈裟同等。"如是"等為結論。"何

284.Satikaraṇīyeti ettha karaṇīyasaddo kiccapariyāyoti āha 『『sukkhakaṭṭhādiggahaṇakicce』』ti. 『『Sukkhakaṭṭhādiggahaṇa』』 iti padena kiccasarūpaṃ dasseti. 『『Purisappamāṇa』』nti iminā porisiyanti ettha ṇiyapaccayo pamāṇatthe hotīti dasseti. Purisappamāṇaṃ nāma upari bāhudvayatatassa purisassa pamāṇaṃ. Disvā vā hutvā vā disvāti yojanā. Atiuccampīti pisaddo sambhāvanattho. Nīcaṃ pana rukkhaṃ pagevāti hi attho.

285.Kalyāṇavākkaraṇāti ettha kariyati uccāriyatīti karaṇo, saddo, vācāyeva karaṇo vākkaraṇo, kalyāṇo vākkaraṇo etesanti kalyāṇavākkaraṇāti dassento āha 『『madhurasaddā』』ti. Vedaṃ viyāti sutiṃ viya. Vācanāmagganti vācanāya upāyaṃ. Sakāti sammāsambuddhasaṅkhātassa sassa attano esā sakā. Tena vuttaṃ 『『sammāsambuddhenā』』ti. Sammāsambuddhena hi māgadhaniruttiyā eva dhammo bhāsito, tasmā sā māgadhanirutti sakā nāmāti vuccati. Niruttīti atthaṃ nīharitvā vuccate imāya saddapaññattiyāti nirutti, vacadhātussa vakārassa ukāro, sabbavohāro labbhati. Idha pana 『『sakāyā』』ti vuttattā māgadhavohāro eva. Tena vuttaṃ 『『māgadhavohāro』』ti. 『『Sabhāvaniruttī』』tipi pāṭho. Evañhi sati sabbasattānaṃ sabhāvena pavattā mūlabhāsābhūtā māgadhaniruttiyeva.

1. Lokāyataṃ nāma titthiyasatthanti sambandho. Imināva kāraṇenāti 『『seto kāko, kasmā? Aṭṭhīnaṃ setattā. Ratto bako, kasmā? Lohitassa rattattā』』 iti (ma. ni. aṭṭha. 2.223; saṃ. ni. aṭṭha. 3.5.1080; a. ni. 10.69-70) iminā eva kāraṇena.

288.Antarāahosīti ettha antarasaddo byavadhānatthoti āha 『『antaritā ahosi paṭicchannā』』ti. Tena saddena dhammakathā byavadhānā ahosīti attho.

289.Ābādhappaccayāti ettha ābādhassa bhesajjasaṅkhāto paccayo ābādhapaccayoti dassento āha 『『yassā』』tiādi. Iminā ābādhoyeva paccayo ābādhapaccayoti atthaṃ paṭikkhipati.

1. Dukkaṭavatthu nāma akappiyavohārādinā mālāvaccharopanādi, pācittiyavatthu nāma mālāvaccharopanādiatthāya pathavīkhaṇanādi. Paharaṇīti paharati imāyāti paharaṇī. Etanti 『『paharaṇī』』ti etaṃ nāmaṃ. Yassa kassaci āvudhasaṅkhātassa lohabhaṇḍassāti sambandho. Tanti āvudhasaṅkhātaṃ lohabhaṇḍaṃ. Vuttamevāti 『『katakaṃ nāma padumakaṇṇikākāra』』ntiādinā (cūḷava. aṭṭha. 269) vuttameva. Dhaniyassevāti dhaniyassa eva. Aññesañhi katāya sabbamattikāmayakuṭiyā apākaṭattā vuttaṃ 『『dhaniyassevā』』ti. Atha vā dhaniyassa sabbamattikāmayakuṭi ivāti yojanā. Sabbatthāti sabbasmiṃ khuddakavatthukkhandhake.

Iti khuddakavatthukkhandhakavaṇṇanāya yojanā samattā.

1. Senāsanakkhandhakaṃ

Vihārānujānanakathā

我來將這段巴利文直譯成簡體中文： 284. 關於"需要正念"，"需要"字為事的代名詞，故說"取乾柴等事"。以"取乾柴等"詞顯示事的本質。以"人量"顯示在"人量"中-niya後綴表示量度。"人量"即在上面伸展雙臂的人的量度。"看見或成為或看見"，這是語法結構。"太高"中的"或"字表示可能性。意為更不用說低樹。 285. 關於"善音聲"，"被作即被髮出為作"，即聲音，語音即作為音聲，彼等具有善音聲為善音聲，故說"甜美音聲"。"如吠陀"即如聞。"教導方式"指教導的方法。"自己"指稱為正等覺的自己的。因此說"由正等覺"。因為正等覺僅以摩揭陀語言說法，因此彼摩揭陀語言稱為自己的。"語言"指以此語言稱謂提出其義為語言，va字根的va變為u，獲得一切言語。但在此因說"自己的"，僅指摩揭陀語。因此說"摩揭陀語"。亦有"自性語言"的讀法。如是則一切有情依自性運作的根本語言即為摩揭陀語。 286. "外道論即外道的論"，這是關聯。"以此因緣"即以"鴉白，為何？因骨白。鶴紅，為何？因血紅"此等因緣。 288. 關於"中間有"，中間字表示隔閡，故說"被隔開被遮蔽"。意為以彼聲音法語被隔閡。 289. 關於"病因緣"，顯示病的藥稱為因緣為病因緣，故說"誰"等。以此否定病即因緣為病因緣的意思。 293. "突吉羅事"即以非如法言語等種植花樹等，"巴逸提事"即為種植花樹等挖掘土地等。"打擊"，以此打擊為打擊。"此"即"打擊"此名。"任何武器稱為銅器"，這是關聯。"彼"指武器稱為銅器。"已說"即已說"製作物即蓮花蕊形"等。"僅達尼耶"即僅達尼耶。因為他人造的全泥土小屋不顯著，故說"僅達尼耶"。或者"如達尼耶的全泥土小屋"，這是語法結構。"一切處"指在一切小事犍度中。 如是小事犍度釋義完畢。 住所犍度 允許精舍的故事

1. Senāsanakkhandhake apaññattaṃ hotīti ettha na ñapadhātu hoti, apica ñādhātuyeva, so ca kho anujānanatthoti āha 『『ananuññātaṃ hotī』』ti. Iminā ñādhātussa avabodhanādayo atthe nivatteti, anujānanatthaṃyeva dasseti. Aḍḍhayogādīnaṃ visuṃ gahitattā vihārasaddena pārisesato avasesāvāsova gahetabboti āha 『『aḍḍhayogādimuttako avasesāvāso』』ti. Suvaṇṇavaṅkagehanti suvaṇṇavaṅkachadanena chāditaṃ gehaṃ. Iṭṭhakāguhāti iṭṭhakāya katā guhā. Eseva nayo sesesupi. Āgatassa ca anāgatassa cāti ettha casaddena dvandavākyaṃ dasseti. Āgacchatīti āgato, na āgato anāgato, saṅgho. Āgato ca anāgato ca āgatānāgato, samāhāradvando puṃliṅgo, tassa. 『『Appaṭihatacārassā』』ti iminā catūsu disāsu appaṭihatacāro cātuddisoti vacanatthaṃ dasseti.

我來將這段巴利文直譯成簡體中文： 294. 關於住所犍度中"未制定"，此處非ña詞根，而是ñā詞根，而且是允許義，故說"未允許"。以此否定ñā詞根的理解等義，僅顯示允許義。因單獨取半圓形屋等，以餘剩法應以精舍字取剩餘住所，故說"除半圓形屋等的剩餘住所"。"金屈房"指以金屈形屋頂覆蓋的房屋。"磚洞"指以磚製作的洞窟。其餘處也是這個道理。"已來和未來"，此處以"和"字顯示相違句。"來"為已來，"未來"為非已來，即僧團。已來和未來為已來未來，為陽性合成複合詞，其。以"行無礙"顯示在四方行無礙為四方的詞義。

1. Anumodanagāthāsu evaṃ vinicchayo veditabboti yojanā. Utuvisabhāgavasenāti sītauṇhānaṃ utūnaṃ visabhāgavasena. Saṃphusitakavātoti saha udakabindunā āgato vāto. Ettha hi saṃsaddo sahattho, phusitasaddo udakabinduvācako. Ujukameghavuṭṭhiyo evāti vātena apaharitattā ujukaṃ patitā meghavuṭṭhiyo eva. Pāḷiyaṃ tatoti ettha topaccayo paccattatthe vattati. So vihāroti hi attho. Vāḷamigāni cāti vāḷamige ca. Liṅgavipallāso hesa. Etāni sabbānīti 『『sīta』』ntiādīni sabbāni satta padāni. Yojetabbānīti so vihāro sītaṃ paṭihanati…pe… vuṭṭhiyo paṭihanatīti yojetabbānīti attho.

『『Vihārenā』』ti iminā pāḷiyaṃ tatoti ettha topaccayo kattutthe hotīti dasseti, tena vihārenāti attho. Paṭihaññatīti paṭihanīyati. Sukhatthanti ettha uttarapadalopoti āha 『『sukhavihārattha』』nti. 『『Leṇatthañca sukhatthañcā』』ti padadvayaṃ 『『hotī』』ti pāṭhasesena yojetabbaṃ. Vihāradānaṃ leṇatthañca sukhatthañca hotīti hi attho. Idanti ayaṃ adhippāyo. Vuttanti vutto. Vihāradānaṃ sukhatthañca hotīti yojanā. Jhāyituṃ vipassituñca yaṃ sukhaṃ atthīti sambandho. Tadatthanti tassa sukhassa atthāya. Parapadenapīti 『『jhāyituñca vipassitu』』nti padadvayato paraṃ ṭhitena 『『vihāradāna』』nti padenapi. Idhāti imasmiṃ vihāre. Vihāradānanti vihārassa dānaṃ, dātabbavihāraṃ vā, vaṇṇitanti sambandho. Vuttanti saṃyuttanikāye vuttaṃ. Sādhakapāḷiyaṃ yo upassayaṃ dadāti, so ca sabbadado sabbesaṃ balādīnaṃ dado hotīti yojanā. So cāti ettha casaddo avadhāraṇattho. So evāti hi attho.

『『Vihāre』』ti iminā vāsayetthāti ettha etasaddassa visayaṃ dasseti. Vāsayeti vāseyya. Tesaṃ annañcāti ettha 『『tesa』』nti padaṃ 『『anucchaviya』』nti pāṭhasesena yojetabbanti dassento āha 『『tesaṃ anucchaviya』』nti. Tattha anucchaviyaṃ annañca anucchaviyāni vatthāni cāti yojanā. Atha vā tesanti bhummatthe sampadānavacananti dassento āha 『『tesū』』ti, bhikkhūsūti attho. Ujubhūtesūti ettha sampadānatthe bhummavacanaṃ katvā ujubhūtānaṃ tesaṃ bhikkhūnaṃ dadeyyāti atthopi yujjateva. 『『Akuṭilacittesū』』ti iminā 『『ujubhūtesū』』ti ettha ujusaddassa akuṭilatthañca bhūtasaddena bāhiratthasamāsañca dasseti. Ujubhūtaṃ cittametesanti ujubhūtāti vacanattho kātabbo. Nidaheyyāti nikhaṇitvā ṭhapeyya. 『『Na cittapasādaṃ virādhetvā』』ti iminā vippasannena cetasāti ettha evatthaphalaṃ vā aññatthāpohanaṃ vā dasseti. Hīti phalajotako. Evaṃ vippasannacittassa tassa vihāradāyakassa te bhikkhū dhammaṃ desentīti yojanā.

我來將這段巴利文直譯成中文： 295. "在隨喜偈中應知如是抉擇"，這是語法結構。"依季節差異"指依冷熱季節的差異。"具觸水風"指與水滴一起來的風。此處"具"字表示"與"義，"觸"字表示水滴。"正直雲雨"即因風未吹散而直落的雲雨。在聖典中"從彼"，此處to後綴表示主格義。即"彼精舍"之義。"猛獸等"即猛獸。這是性的轉變。"這一切"即"冷"等七詞。"應結合"即應結合爲"彼精舍阻擋冷...阻擋雨"等之義。 以"以精舍"顯示在聖典中"從彼"處to後綴表示作者義，意為以彼精舍。"被阻擋"即被阻止。關於"為樂"，此處省略后詞，故說"為樂住"。"為庇護及為樂"兩詞應與"成為"補充詞結合。即精舍佈施成為庇護及樂之義。"此"即此意思。"已說"即已說。"精舍佈施成為樂"，這是語法結構。"禪修觀察之樂存在"，這是關聯。"為彼"即為彼樂。"以後詞也"即以在"禪修及觀察"兩詞之後的"精舍佈施"詞也。"此處"即在此精舍。"精舍佈施"即精舍的佈施，或應施的精舍，"被讚歎"，這是關聯。"已說"即在相應部已說。在確證聖典中"誰給予住處，彼即施一切，成為施一切力等者"，這是語法結構。"彼即"中的"即"字表示限定。即"彼確實"之義。 以"在精舍"顯示"應令住此"中此字的對象。"應令住"即應使住。"彼等之食等"中"彼等"詞應與"適合"補充詞結合，故說"彼等適合"。其中"適合的食及適合的衣"，這是語法結構。或者顯示"彼等"為處格中的與格，說"于彼等"，意為于諸比丘。關於"成為正直"，作與格義的處格，"應施與成為正直的彼等比丘"的意思也合適。以"無曲心"顯示在"成為正直"中正直字表示無曲義及以"成"字作外義複合詞。應作"彼等有正直心為成為正直"的詞義。"應存放"即應埋藏而放置。以"不違背心凈"顯示在"以凈心"中表示如是果或排除他義。"彼"表示果。"如是彼具凈信心的精舍施主，彼等比丘為彼說法"，這是語法結構。

296.Āviñchanachiddanti aṅguliṃ ava pavesetvā añchati ākaḍḍhati ettha, etenāti vā āviñchanaṃ. Avapubbo achidhātu, upasaggaakārassa dīghaṃ katvā, dhātuakārassa ca ikāraṃ katvā 『『āviñchana』』nti vuttaṃ, tameva chiddaṃ āviñchanachiddaṃ. Āviñchanarajjunti kavāṭacchidde ava pavesetvā añchati ākaḍḍhati imāyāti āviñchanā, sāyeva rajjūti āviñchanarajju. Kāci rajju na na vaṭṭatīti yojanā. Atha vā na vaṭṭati na hoti, vaṭṭatiyevāti yojanā. Tīṇi tālānīti ettha tālasaddo kuñcikāpariyāyoti āha 『『tisso kuñcikāyo』』ti. Iminā tālasaddassa rukkhatūriyavisese nivatteti. Yaṃ yanti upakaraṇaṃ. Tassāti yantakassa. Vedikāvātapānanti vātaṃ pivati anenāti vātapānaṃ, vedikāya kataṃ vātapānaṃ vedikāvātapānaṃ. Cakkalikanti ettha cakkākārena alati pavattatīti cakkalaṃ, coḷakapādapuñjanaṃ. Tena bandhitabbanti cakkalikanti dassento āha 『『coḷakapādapuñjanaṃ bandhitu』』nti. 『『Vātapānappamāṇena bhisiṃ katvā』』ti iminā vātapānapamāṇena katā bhisi vātapānabhisīti vacanatthaṃ dasseti.

我來將這段巴利文直譯成簡體中文： 296. "轉動孔"，將手指向下插入以此拉動於此，或以此為轉動。ava字首加aṅch詞根，字首a音變長，詞根a音變為i音，說為"āviñchana"，彼即是孔為轉動孔。"轉動繩"，在門孔向下插入以此拉動為轉動，彼即是繩為轉動繩。"任何繩不不適合"，這是語法結構。或者"不適合不存在，確實適合"，這是語法結構。關於"三鎖"，鎖字為鑰匙的代名詞，故說"三鑰匙"。以此否定鎖字表示樹木樂器特指。"何何"指器具。"其"指機關的。"欄桿窗"，以此飲風為窗，以欄桿製作的窗為欄桿窗。關於"輪形物"，以輪形執行為輪形，布腳擦。顯示"應以此綁"為輪形，故說"綁布腳擦"。以"作窗量坐墊"顯示以窗量製作的坐墊為窗坐墊的詞義。

1. 『『Uccakampi āsandika』』nti vacanato vaṭṭatīti veditabboti sambandho. Ekatobhāgena dīghapīṭhaṃ aṭṭhaṅgulapādakameva vaṭṭatīti yojanā. Tato adhikaṃ na vaṭṭatīti adhippāyo. Pamāṇātikkantopīti pisaddo pamāṇayutto pana pagevāti dasseti. Sattaṅgoti tīsu disāsu apassayo, cattāro pādāti satta aṅgāni etassāti sattaṅgo. Ayampīti pisaddo āsandikaṃ apekkhati. Eḷakapādapīṭhaṃ nāma vuccatīti sambandho. Eḷakassa pādo viya pādo etthāti eḷakapādaṃ, tameva pīṭhaṃ eḷakapādapīṭhaṃ. Āmalakavaṇṇikapīṭhanti āmalakāya vaṇṇo saṇṭhāno āmalakavaṇṇo, tena yojitaṃ āmalakavaṇṇikaṃ, tadeva pīṭhaṃ āmalakavaṇṇikapīṭhaṃ. 『『Ākārenā』』ti iminā vaṇṇasaddassa saṇṭhānatthaṃ dasseti. Imānīti pīṭhāni. Etthāti pīṭhe. Muñcapabbajamayanti muñjena ca pabbajena ca kataṃ.

Manussānanti vaḍḍhakīmanussānaṃ. Chavisaṃrakkhanatthāyāti chaviyā vināsanato suṭṭhu rakkhanatthāya. Simbalirukkhādīnantiādisaddena tūlanibbattake sabbarukkhe saṅgaṇhāti. Khīravalliādīnantiādisaddena tūlanibbattakā sabbā latāyo saṅgaṇhāti. Poṭakītiṇādīnantiādisaddena tūlanibbattakā sabbā tiṇajātiyo saṅgaṇhāti. Tīhīti rukkhalatāpoṭakīhi. Nanu bhūtagāmānaṃ anekattā etehi tīhi mutto bhūtagāmo atthi, kasmā pana sabbabhūtagāmā saṅgahitā hontīti āha 『『rukkhavallitiṇajātiyo hī』』tiādi. Tattha hi yasmā natthi, tasmā saṅgahitā hontīti yojanā. Tasmāti yasmā natthi, tasmā. Sabbampi etaṃ tūlanti yojanā. Bibbohane lomampi vaṭṭatīti sambandho. Lomampīti pisaddena tūlaṃ apekkhati. Yaṃkiñci pupphanti sabbaṃ pupphaṃ. Pattaṃ pāpuṇitvā suddhaṃ tamālapattameva na vaṭṭati, avasesaṃ sabbaṃ pattaṃ suddhampi vaṭṭatīti adhippāyo. Pañcavidhanti uṇṇacoḷavākatiṇapaṇṇavasena pañcapakāraṃ.

『『Upaḍḍhakāyapamāṇānī』』ti iminā addhakāyikānīti ettha addhassa kāyassa pamāṇena katāni addhakāyikānīti atthaṃ dasseti. Yesu bibbohanesu kaṭito paṭṭhāya yāva sīsaṃ upadahanti, tāni bibbohanāni addhakāyikāni nāmāti yojanā. Yassāti bibbohanassa. Vitthārato muṭṭhiratanaṃ hotīti sambandho. Iminā yattha saha gīvāya sakalaṃ sīsaṃ ṭhapetuṃ sakkā, tassa muṭṭhiratanaṃ vitthārapamāṇanti dasseti. 『『Tīsu kaṇṇesu dvinnaṃ kaṇṇāna』』nti idaṃ bibbohanassa ubhosu antesu ṭhapetabbacoḷapamāṇaṃ sandhāya vuttaṃ. Idaṃ pana bibbohanassa ubhosu antesu ṭhapitacoḷassa koṭiyā koṭiṃ āhacca dviguṇaṃ kataṃ tikaṇṇaṃ hoti, tesu tīsu kaṇṇesu dvinnaṃ kaṇṇānamantaraṃ vidatthi caturaṅgulaṃ hoti, majjhaṭṭhānaṃ koṭito koṭimāhacca muṭṭhiratanaṃ hoti, idaṃ pana bibbohanaṃ tikaṇṇaṃ hoti. Vaṭṭaṃ vā caturassādiṃ vā katvā sibbitaṃ yathā koṭito koṭi vitthārato puthulaṭṭhānaṃ muṭṭhiratanaṃ hoti, evaṃ sibbitabbaṃ. Ito adhikaṃ na vaṭṭati, ūnaṃ pana vaṭṭatiyeva. Sīsūpadhānanti sīsaṃ upadahanti ṭhapenti etthāti sīsūpadhānaṃ. Bibbohanānīti visesena, visesaṃ vā sukhaṃ vahantīti bibbohanāni. Uparīti bibbohanānaṃ upari. Yāni pana kappiyatūlāni santīti yojanā. Mahantampīti pisaddo khuddakaṃ pana pagevāti dasseti. Vinayadharaupatissatthero pana āhāti sambandho. 『『Vinayadhara』』 iti padena phussadevattherato visesaṃ dasseti. Akappiyatūlaṃ vāti bhisiyaṃ akappiyatūlaṃ vā. Bibbohane hi akappiyatūlaṃ nāma natthi.

我來將這段巴利文直譯成簡體中文： 297. "高處座墊"之語，應知為適合。一側八指長座墊確實適合。超過此為不適合，這是意圖。"即使超過量"，"亦"字表示與量相關且尤為如此。"七支"，在三方無依靠，四肢為七支。"此亦"，"亦"字指座墊。稱為"羊腿座"，即如羊腿為腿處的座。"訶子色座"，訶子之色為形狀，以此連線為訶子色，即為訶子色座。以"以形式"顯示色字的形狀義。這些為座。在座上。以蘆葦及樹葉製作。 對於"人"，指工匠人。為保護面板，以防面板損壞。以"懸香樹等"之類涵蓋所有絨毛產生的樹。以"乳藥藤等"之類涵蓋所有絨毛產生的藤。以"蒲葦等"之類涵蓋所有絨毛產生的草類。以三種：樹、藤、蒲葦。豈非由於植物的多樣性，以此三種未被解脫的植物存在？何故所有植物被包括？故說"樹藤草類"等。於此處，由於不存在，故被包括。由於不存在，故。一切皆為絨毛。在絨毛中毛亦適合。"亦"字指絨毛。"任何花"即所有花。得到葉，清凈的檀香葉不適合，其餘所有清凈的葉適合，這是意圖。五種，即羊毛、布、蠟、樹葉、樹皮。 "半身量"，指以半身之量製作。那些絨毛從腰部至頭部可以放置的，稱為半身絨毛。其，指絨毛。從廣度為一拳大。以此顯示在可以與頸部一起放置整個頭部處，為一拳大的廣度。"三耳處兩耳之間"，指絨毛可放置的兩端布料之量。此絨毛放置於兩端，從端到端作二倍，為三耳。在三耳處，兩耳之間為一拳四指，中間處從端到端為一拳。此絨毛為三耳。可作圓形或四方等，縫製使端到端廣度為掌中之處一拳大，如是應縫製。超過此不適合，不足則確實適合。"頭罩"，即在頭上放置。絨毛，即特別地，或能承載特別之樂。在絨毛之上。凡有適用絨毛。"大亦"，"亦"字表示小尤為如此。與持律優波提舍長老說。以"持律"之詞顯示特殊。無不適用絨毛，或在坐墊上無不適用絨毛。實際上無不適用絨毛。

Pañcabhisiyoti ettha vākyabhāvañca asamāhāradigubhāvañca paṭikkhipanto āha 『『pañcahi uṇṇādīhi pūritā bhisiyo』』ti. Iminā pañcahi uṇṇādīhi pūritā bhisiyo pañcabhisiyoti vacanatthaṃ dasseti. Atthato pana vākyampi asamāhāradigupi yujjateva. Kasmā pañcagaṇanā hotīti āha 『『tūlagaṇanāya hī』』tiādi. Hi yasmā tūlagaṇanāya etāsaṃ gaṇanā vuttā, tasmā pañcabhisiyo hontīti yojanā. Tatthāti uṇṇādīsu pañcasu. Uṇṇaggahaṇena gahitanti sambandho. Kambalamevāti uṇṇāmayaṃ kambalameva. Uṇṇāya, uṇṇaṃ vā pakkhipitvā katā bhisi uṇṇābhisi. Eseva nayo coḷabhisiādīsu.

Pamāṇaniyamoti ettakā pamāṇāti pamāṇassa niyamo. Mañce attharitabbā bhisi mañcabhisi. Etāsanti mañcabhisiādīnaṃ. Yaṃ etaṃ tūlanti yojanā. Sūrakepīti cammamayabhisiyampi. Etenāti kurundiyaṃ vuttavacanena siddhaṃ hotīti sambandho.

Mañcabhisinti mañce attharitabbaṃ bhisiṃ. 『『Attharaṇatthāya saṃharantīti yujjatī』』ti iminā 『『attharantī』』ti ettha kāriyūpacārena attho gahetabboti dasseti. Attharaṇāya hi saṃharaṇaṃ kāraṇaṃ nāma, attharaṇaṃ kāriyaṃ nāma. Uparīti bhisichaviyā upari. Phusitānīti bindūni. Bhittikammanti bhittiyaṃ nānāvaṇṇehi rājikaraṇaṃ viya kattabbaṃ kammaṃ.

298.『『Ikkāsa』』nti nāmaṃ niyyāsasilesānaṃ nāmanti āha 『『rukkhaniyyāsaṃ vā silesaṃ vā』』ti. 『『Kuṇḍakamissakamattika』』nti iminā kuṇḍakena missakā mattikā kuṇḍakamattikāti vacanatthaṃ dasseti. Sāsapapiṭṭhanti sāsapacuṇṇaṃ. 『『Bindu bindu hutvā』』ti iminā accussannaṃ hotīti ettha kāraṇūpacāraṃ dasseti. Accussannañhi kāraṇaṃ hoti, 『『bindu bindu hutvā』』ti ṭhānaṃ kāriyaṃ hoti. 『『Puñjitu』』nti sodhetuṃ. Gaṇḍuppādagūthamattikanti mahilatāya gūthamayaṃ mattikaṃ. Iminā laṇḍamattikanti ettha laṇḍasaddo gūthapariyāyoti dasseti.

299.Na bhikkhave paṭibhānacittanti ettha 『『itthirūpakaṃ purisarūpaka』』nti pāḷiyaṃ vuttattā kiṃ itthipurisarūpameva na vaṭṭatīti āha 『『na kevala』』ntiādi. Tiracchānarūpampi kātuṃ vā 『『karohī』』ti vattuṃ vā na vaṭṭatīti sambandho. Dvārapālanti dvārapālarūpaṃ. Pasādanīyānīti pasādetabbāni, pasādetuṃ arahānīti attho.

300.Ekaṅgaṇāti avihāraṭṭhānena samānabhūmibhāgā. Muṇḍacchedanagabbhoti muṇḍena chādetabbo gabbho.

Tatthāti vijjhitabbarukkhe. 『『Kata』』nti iminā kulaṅkapādakanti ettha ṇikapaccayassa atthaṃ dasseti. Taṃ āharimaṃ bhittipādaṃ patiṭṭhāpetunti sambandho. Vassaparittāṇatthanti vassodakaparittāṇatthaṃ. 『『Madditamattika』』nti iminā uddasudhanti ettha sudhāsaddassa lepanasudhaṃ dasseti, bhojanasudhaṃ nivatteti.

Pamukhanti vihārassa pamukhaṃ. Yanti padesaṃ, hanantīti sambandho. Tassa katapadesassāti yojanā. 『『Paghāna』』ntipi vuccatīti dīghavasena 『『paghāna』』ntipi vuccati. Iminā purimapāṭhe rassabhāvaṃ dīpeti. 『『Pakuṭṭa』』ntipi pāṭhoti sasaṃyogavasena 『『pakuṭṭa』』ntipi pāṭho. Iminā purimapāṭhe nisaṃyogabhāvaṃ dasseti. Vaṃsanti veḷuṃ. Tatoti vaṃsato. 『『Osāretvā kata』』nti iminā osāretvā kataṃ osārakanti vacanatthaṃ dasseti. 『『Chadanapamukha』』nti iminā ṇikapaccayassa sarūpaṃ dasseti. Cakkalayuttoti cakkalena yutto.

我將這段巴利文完整直譯成簡體中文： 關於"五坐墊"，駁斥語句形式及非合集複合詞性，說"以五種羊毛等填充坐墊"。以此顯示以五種羊毛等填充的坐墊為五坐墊之意。從意義上說，語句即使是非合集複合詞亦適合。為何為五種計算？故說"以絨毛計數"等。因為以絨毛計數已說，故五坐墊存在。於此，即五種羊毛等。以"取羊毛"為已取。即僅羊毛製作的毛毯。以羊毛或取羊毛製作的坐墊為羊毛坐墊。于布坐墊等亦同此法。 量的限定即為此量。在床上應鋪的坐墊為床坐墊。這些，即床坐墊等。此為絨毛。即使皮革坐墊亦然。以此即在庫倫達註釋中已說明。 床坐墊即在床上鋪的坐墊。"為鋪設而收集適合"，以此顯示此處"鋪設"應以行為轉喻理解。因為為鋪設而收集是原因，鋪設為結果。在坐墊面板之上。為點滴。墻作為在墻上以各色繪製如畫線。 298. "伊卡薩"名為樹液或膠。以"陶罐混合泥土"顯示與陶罐混合的泥土為陶罐泥土。芥末粉。"滴滴成為"顯示極度豐富，此處以因果轉喻。極度豐富為因，"滴滴成為"為地點。"堆積"即清除。大陰道排泄物泥土，即女性陰道排泄物製成的泥土。以此顯示排泄詞為排泄物同義詞。 299. "諸比丘，非思慮心"，因經中已說"女性形象、男性形象"，是否僅女男形象不適合？故說"非僅"等。即不適合製作或說"做"的動物形象。門衛形象。應令生喜悅，即應能令生喜悅。 300. 單一場地，即同一平地部分。剃頭胎。於此，即應砍伐樹處。以"所作"顯示在詞尾含義。將此後部墻柱安置。為雨水遮護。以"壓碎泥土"顯示石灰詞為粉刷石灰，否定飲食石灰。 建築前部。哪處，破壞。其已作處。亦稱為"paghāna"，以長音。以此顯示先前文字的短音。亦有"pakuṭṭa"讀法，以連綴音。以此顯示先前文字的非連綴音。竹。從竹。以"移入所作"顯示移入所作為移入。以"遮蔽前部"顯示詞尾含義。與輪形相連。

301.Pānīyadānabhājananti pānīyaṃ deti anenāti pānīyadānaṃ, tameva bhājanaṃ pānīyadānabhājanaṃ. 『『Uḷuṅko ca thālakañcā』』ti iminā dve pānīyasaṅkhassa anulomānīti yojanā.

303.Dvārathakanakanti dvāraṃ thaketi anenāti dvārathakanakaṃ. Gāmadvāresu dvārathakanakaṃ viya cakkalayuttaṃ dvārathakanakanti yojanā.

305.Assatarirathāti assānaṃ visesena, atisayena vāti assataro, atha vā pakatiasse tarati atikkamatīti assataro, so etesu rathesu yujjitabboti assatarī, teyeva rathāti assatarirathāti dassento āha 『『assatarayuttā rathā assatarirathā』』ti. Tattha 『『assatarayuttā』』ti iminā 『『assatarī』』ti padassa assatthitaddhitaṃ dasseti. Āmuttamaṇikuṇḍalāti padassa 『『sataṃ kaññā sahassānī』』ti padena sambandhitabbattā vuttaṃ 『『āmuttamaṇikuṇḍalānī』』ti. Iminā nikārassa ākāro hotīti dasseti. Kaṇṇesu āmuttaṃ maṇikuṇḍalaṃ etāsanti āmuttamaṇikuṇḍalā kaññāyo.

Khandhaparinibbānena parinibbutoti atthaṃ paṭikkhipanto āha 『『kilesaparinibbānena parinibbuto』』ti. Sītibhūtoti ettha kilesātapānaṃ abhāveneva sītibhūto, na aññesanti āha 『『kilesātapābhāvenā』』ti. 『『Kilesūpadhiabhāvenā』』ti iminā nirupadhīti ettha khandhūpadhiabhisaṅkhārūpadhiabhāvenāti atthaṃ paṭikkhipati.

Āsattiyoti ettha punappunaṃ visayesu, bhavesu vā sañjantīti āsattiyoti dassento āha 『『rūpādīsū』』tiādi. Patthanāyoti taṇhāyo. Iminā āsattīnaṃ sarūpaṃ dasseti. 『『Chinditvā』』ti iminā chetvāti ettha chedhātuyā chedanatthaṃ dasseti. Vineyyahadaye daranti ettha 『『vineyyā』』ti padassa tvāpaccayantabhāvañca hadayasaddassa cittavācakabhāvañca darathasarūpañca dassento āha 『『citte kilesadarathaṃ vinetvā』』ti. Tattha 『『citte』』ti iminā hadayasaddassatthaṃ dasseti, 『『kilesa』』 iti padena darathasarūpaṃ, 『『vinetvā』』ti iminā tvāpaccayantabhāvaṃ dasseti. Vayakaraṇanti paribbayamūlaṃ. Tañhi vayaṃ kariyati anenāti vayakaraṇanti vuccati. Iminā vayassa karaṇaṃ vayāyikaṃ, karaṇatthe āyikapaccayo, vayāyikameva veyyāyikanti atthaṃ dasseti.

307.Ādeyyavācoti ettha ādiyitabbāti ādeyyā, sā vācā etassāti ādeyyavācoti dassento āha 『『tassa vacana』』ntiādi. Tattha tassāti anāthapiṇḍikassa. Sadhanāti saṃvijjamāna dhanā, attano vā dhanavanto. Mandadhanāti appadhanā. Adāsīti anāthapiṇḍiko adāsi. Itīti evaṃ, datvā katvāti sambandho. Soti anāthapiṇḍiko, agamāsīti sambandho.

Kahāpaṇe santharīti sambandho. Koṭiyā karaṇabhūtāya, ādhārabhūtāya vā. Paṭipātetvāti paṭihanāpetvā . Tattha tasmiṃ ṭhāne ye rukkhā vā yā pokkharaṇiyo vā tiṭṭhantīti yojanā. Tesanti tāsaṃ rukkhapokkharaṇīnaṃ. Sāmaññañhi apekkhitvā pulliṅgavasena vuttaṃ. Parikkhepapamāṇanti pariṇāhassa pamāṇaṃ. Assāti anāthapiṇḍikassa.

Evaṃ bahudhanaṃ cajantassāpi gahapatinoti yojanā. Koṭṭhakaṃ māpesīti ettha aññe koṭṭhake paṭikkhipanto āha 『『dvārakoṭṭhakapāsāda』』nti.

Vihārādayoti ettha ādisaddena pāḷiyaṃ āgate pariveṇādayo cuddasa upakaraṇe saṅgaṇhāti. Amhākaṃ bhagavato vihārakārāpanapasaṅgena sattannampi buddhānaṃ vihārakārāpanaṃ dassento āha 『『vipassissā』』tiādi. Tattha vipassissa bhagavato vihāraṃ (dī. ni. aṭṭha.

我來將這段巴利文直譯成簡體中文： 301. "飲水施具"，以此施水為施水，彼即為器具為飲水施具。以"勺子和碗"顯示兩種適合水器。 303. "門閂"，以此關閉門為門閂。如村門的門閂，具輪形的門閂。 305. "騾車"，顯示為"駕騾之車為騾車"。以特殊或殊勝為騾，或超越普通馬為騾，應駕於此等車為騾車，彼等即為車為騾車。其中以"駕騾"顯示"騾"字的所屬詞。因"著寶耳環"詞與"百千童女"詞相關故說"著寶耳環們"。以此顯示ni音變為ā音。耳著寶環為她們的爲著寶耳環童女。 否定"以蘊般涅槃而般涅槃"義，說"以煩惱般涅槃而般涅槃"。關於"清涼"，僅以無煩惱熱故清涼，非由其他，故說"以無煩惱熱"。以"以無煩惱依"顯示"無依"此處否定以蘊依、行依之義。 關於"執著"，顯示為反覆于境界或有中生起為執著，故說"於色等"等。"願望"即渴愛。以此顯示執著的本質。以"切斷"顯示"斷"處斷詞根的切斷義。"調伏心中苦惱"，顯示"調伏"詞為絕對分詞、心字表示心及苦惱本質，說"調伏心中煩惱苦惱"。其中以"心中"顯示心字義，以"煩惱"詞顯示苦惱本質，以"調伏"顯示絕對分詞。"支出"即費用資金。以此作支出故稱支出。以此顯示支出的作為支出，作為義的āyika後綴，支出即為支出。 307. 關於"可接受語"，顯示為"應接受為可接受，彼為其語為可接受語"，說"彼之語"等。其中"彼"即給孤獨。"有財"即具有財，或自有財者。"少財"即少量財。"給予"即給孤獨給予。"如是"，給予作為。"彼"即給孤獨，前往。 鋪開錢。以百萬為作者或處所。使對面放置。于彼處有樹或蓮池而住。"彼等"即彼等樹池。因顧及共性故以陽性說。"周圍量"即圍長的量度。"其"即給孤獨的。 如是捨棄多財的居士。"建造門樓"，否定其他門樓，說"門樓殿"。 "精舍等"，此處等字包括聖典中出現的寺院等十四資具。以我們世尊造精舍因緣顯示七佛造精舍，說"毗婆尸"等。其中毗婆尸世尊的精舍。

2.12) kārāpesīti sambandho. Tigāvutappamāṇaṃ bhūmiṃ suvaṇṇayaṭṭhisantharena kiṇitvā vihāraṃ kārāpesīti yojanā. Eseva nayo paratopi. Aṭṭhakarīsappamāṇā bhūmi usabhena dasausabhappamāṇā yaṭṭhiyā dvisatayaṭṭhippamāṇā hotīti daṭṭhabbaṃ. 『『Evaṃ anupubbena parihāyantī』』ti vatvā sabbajanaṃ saṃvejento āha 『『sampattiyo hī』』tiādi. Tattha yasmā sampattiyo parihāyanti, tasmā alameva sabbasampattīsu virajjituṃ, alaṃ eva sabbasampattīhi vimuccitunti yojanā. 『『Sabbasampattīsū』』ti padañhi 『『vimuccitu』』nti padena vibhattipariṇāmaṃ katvā sambandhitabbaṃ.

1. Khaṇḍaphullasaddānaṃ adhikaraṇabhāvaṃ dassento āha 『『khaṇḍanti chinnokāso. Phullanti phalitokāso』』ti. Tattha 『『chinnokāso』』ti iminā khaṇḍati chijjati etthāti khaṇḍanti vacanatthaṃ dasseti. 『『Phalitokāso』』ti iminā phullati phalati etthāti phullanti vacanatthaṃ dasseti. Paṭisaṅkharissatīti ettha pāṭisaddassa pākatikatthabhāvaṃ, saṅkharissatisaddassa ca karadhātuyā nipphannabhāvaṃ dassetuṃ vuttaṃ 『『pākatikaṃ kariyatī』』ti.

310.Theroti sāriputtatthero, āgacchatīti sambandho. Idanti gilānapaṭijagganādi. Assāti therassa. Aggāsanantiādīsu aggasaddo paṭhamatthopi uttamatthopi yujjati. Tena vuttaṃ 『『therāsana』』ntiādi. Antarā satthīnanti ettha antarāti bhummatthe nissakkavacanaṃ. Satthisaddo ca ūrusaṅkhāto pādavācakoti āha 『『catunnaṃ pādānaṃ antare』』ti.

315.Patiṭṭhāpesīti ettha kaṃ vayaṃ katvā patiṭṭhāpesīti āha 『『aṭṭhārasakoṭipariccāgaṃ katvā』』ti. Evantiādi nigamanaṃ.

Āsanappaṭibāhanādikathā

316.Vippakatabhojanenāti ettha vippakatasaddo aniṭṭhitapariyāyoti āha 『『aniṭṭhite bhojane』』ti. Pakiriyittha, pakiriyissate vā pakataṃ, na pakataṃ vippakatanti viggaho kātabbo, atthato pana 『『kariyamāno aniṭṭhito』』ti vuttaṃ hoti. Etthāti ṭhāne. Atisamīpanti bhuñjamānassa bhikkhussa atiāsannaṃ. Tassāti bhuñjamānassa bhikkhussa. Pivitvā vāti yāguṃ pivitvā vā. Khāditvā vāti khajjakaṃ khāditvā vā. Rittahatthampīti tucchahatthampi. Pisaddena āmisahatthaṃ pana pagevāti dasseti. Hīti saccaṃ, yasmā vā. Soti rittahattho bhikkhu.

Āpattinti dukkaṭāpattiṃ. Yanti vippakatabhojanaṃ bhikkhuṃ. Soti pacchā āgato bhikkhu. Ayañca bhikkhūti vippakatabhojano ayañca bhikkhu. Tenāti vippakatabhojanena navakena vā vuḍḍhatarena vā bhikkhunā. Kiṃ navakena vuḍḍhataraṃ āṇāpetuṃ vaṭṭatīti āha 『『vuḍḍhataraṃ hī』』tiādi. Hīti saccaṃ, yasmā vā. Soti vuḍḍhataro bhikkhu. Tatoti udakaṃ āharāpetuṃ āṇattito. Yanti kammaṃ.

Yoti bhikkhu. 『『Evarūpassā』』ti padena tassa niyamanaṃ veditabbaṃ. Kāsassa kheḷamallakaṃ ṭhapetabbaṃ. Bhagandaraatisārānaṃ vaccakapālaṃ ṭhapetabbaṃ . Aññesaṃ aññāni ṭhapetabbāni honti. Tena vuttaṃ 『『kheḷa…pe… hontī』』ti. Yasmiṃti yasmiṃ gilāne. Yopi bhesajjaṃ karotīti sambandho. Lesakappenāti ettha lesakappasaddānaṃ atthato ekattā vuttaṃ 『『appakena sīsābādhādimattenā』』ti. Bhikkhū gaṇetvāti ettha gaṇaṃ ñatvāti dassento āha 『『paricchedaṃ ñatvā』』ti. Tattha 『『pariccheda』』nti iminā gaṇasaddassa adhippāyatthaṃ dasseti. 『『Ñatvā』』ti iminā idhātuyā atthaṃ dasseti.

Senāsanaggāhakathā

我將這段巴利文直譯成簡體中文： 2.12) "使建造"為連繫。以黃金柱子鋪設三由旬土地而建造精舍。亦同此法於後。八頃土地以牛軛計十牛軛土地，二百柱長度應當了知。說"如是漸次減損"已，為震撼一切人而說"諸成就"等。其中，因諸成就減損，故應當於一切成就解脫，應當以一切成就解脫。"於一切成就"詞應與"解脫"詞通過詞尾變化相連。 308. 顯示破碎、開放詞的處格義，說"破碎即被切斷處。開放即被裂開處"。其中"被切斷處"顯示破碎在此被切斷。"被裂開處"顯示開放在此被裂開。關於"將修復"，顯示字首的本義及動詞詞根的完成，說"將作本義"。 310. "上座"即舍利弗上座，來。此即病人看護等。彼之。在"首座"等處，首字適合第一義及最上義。故說"上座座"等。在"大腿間"處，間為地方格的遊離格。大腿詞表示腿，說"四肢間"。 315. "安置"，為何作何而安置？說"捨棄十八億"。如是等為結論。 席位拒絕等談話 316. 關於"未完成飲食"，未完成詞為未完成周期，說"未完成飲食"。被散佈，將被散佈，所作非所作，應作詞義分析，從意義上說即"正被作未完成"。於此處。極為接近即用餐比丘極為近。彼即用餐比丘。飲粥或。食嚼食或。空手亦。以pi詞顯示肉體之手先前。是否。彼即空手比丘。 犯罪即輕罪。哪個即未完成飲食比丘。彼即後來到的比丘。此比丘即未完成飲食者。以未完成飲食新或年長比丘。是否可令年長者命令？說"年長者"等。是否。彼即年長比丘。從此，令取水。哪個即業。 哪個即比丘。以"如是"詞應限定之。應置喀什的唾液容器。痔瘡腹瀉應置糞盆。其他應置其他。故說"唾液等應置"。于哪個即于哪個病人。誰作藥即連繫。以微小方法，其中微小、方法詞從意義上說一致，說"以少量頭痛等"。數比丘，顯示知數，說"知範圍"。其中"範圍"顯示數詞的意圖。"知"顯示此詞根的義。 精舍取得談話

318.Seyyāti kāyapasāraṇasaṅkhātaṃ sayanakiriyaṃ paṭikkhipitvā senāsanasaṅkhātaṃ seyyaṃ dassento āha 『『mañcaṭṭhānānī』』ti. 『『Seyyāparicchedenā』』ti iminā seyyagghenāti ettha agghasaddassa pūjanatthaṃ paṭikkhipitvā paricchedanatthaṃ dīpeti. Ettha ca agghasaddassa catutthakkharena yuttabhāvo heṭṭhā samuccayakkhandhakavaṇṇanā (cūḷava. aṭṭha. 102) yojanāya vuttoyeva. Kālanti seyyāpaṭiggahaṇassa kālaṃ. Gāhiyamānāti gāhāpiyamānā. 『『Atirekāni ahesu』』nti iminā ussārayiṃsūti ettha uddhaṃ sārayiṃsu gacchiṃsu pavattiṃsūti atthaṃ dasseti. Atirekānīti ca bhikkhuparicchedato seyyāparicchedāni atirekāni. Anubhāganti ettha anu pacchā dātabbo bhāgo anubhāgoti dassento āha 『『puna aparampi bhāgaṃ dātu』』nti. Atimandesūtiādivacanena kiñcimandesu bhikkhūsu ekekassa bhikkhuno dve tisso seyyā dātabbā. Yato kiñcimandesu bhikkhūsu dve tayo vihārā dātabbāti atthopi gahetabbo. Tatthāti 『『na akāmā dātabbo』』ti vacane. Anubhāge gahiteti yojanā. Yena anubhāgo ca paṭhamabhāgo ca gahito, so bhikkhūti yojanā.

『『Upacārasīmato bahī』』ti iminā nissīmeti ettha sīmato bahi nikkhantaṃ, nisinnaṃ vā nissīmanti atthaṃ dasseti. Upacārasīmāya āvāsavaḍḍhanavasena ativitthārattā vuttaṃ 『『dūre ṭhitassāpī』』ti. Utukālepīti hemantagimhakālepi. Tasmiñhi kāle sītauṇhautu tikhiṇo hoti, tasmā tasseva visesena utukāloti nāmaṃ pākaṭaṃ hoti. Tena vuttaṃ 『『hemantagimhakālepī』』ti. Pisaddena vassakālaṃ apekkhati. Purimavassūpanāyikadivase gāho purimako, pacchimavassūpanāyikadivase gāho pacchimako.

Antarā dvīhi vassūpanāyikadivasehi mutte kāle gāho antarāmuttako. Ekasmiṃ vihāreti ekissaṃ vihārasīmāyaṃ. Senāsanasāmikāti senāsanadāyakā, dentīti sambandho. Tanti senāsanaṃ. Āvāsikā na olokentīti sambandho. Etthāti senāsane. Palujjantampīti vinassantampi. Bhagavā āhāti sambandho. Tassāti senāsanassa. Aparajjūti aparasmiṃ ahani aparajju. Gatāyāti atikkamitāya. Pavāraṇāya gatāya pavāraṇadivase atikkamite sati aparajju antarāmuttako gāhetabboti yojanā.

Tanti antarāmuttakaṃ. Gāhentenāti gāhāpentena. Tenāti gaṇhantena. Aṭṭhamāseti cattāro hemantamāse, cattāro ca gimhamāseti aṭṭhamāse. Kadāci pañca gimhamāseti navamāse vā. Khaṇḍaṃ vāti chinnaṭṭhānaṃ vā. Phullaṃ vāti phalitaṭṭhānaṃ vā. Paṭisaṅkharitabbanti pākatikaṃ kātabbaṃ. Divasaṃ khepetvāti pariveṇe divasaṃ khepetvā. Tatthāti gahitasenāsane. Rattindivanti ratti ca divo ca rattindivaṃ, samāhāradvando, accantasaṃyoge cetaṃ upayogavacanaṃ. Na labbhatīti saṅghattherena na labbhati. Idanti senāsanaṃ.

Antarāmuttakagāhena agahetabbasenāsanaṃ dassento āha 『『yasmiṃ panā』』tiādi. Temāsaccayena temāsaccayenāti tiṇṇaṃ māsānaṃ atikkamena tiṇṇaṃ māsānaṃ atikkamena. Hīti saccaṃ, yasmā vā. Yasmiṃ panāti senāsane pana. Sakidevāti ekavārameva. Ayanti esā kathā.

Tatthāti duvidhesu senāsanaggāhesu. Utukālanti utukāle āgacchantīti sambandho. Tesaṃ tadāva dātabbanti sambandho. Akālo nāmāti uṭṭhāpanassa akālo nāma natthi. Ekaṃ vā mañcaṭṭhānaṃ vā ṭhapetabbanti yojanā. Eko vā thero āgacchatīti yojanā. Ubbhaṇḍikāti ukkhittabhaṇḍikā.

我來將這段巴利文直譯成簡體中文： 318. "臥具"，否定身體伸展稱為睡眠行為，顯示稱為住所的臥具，說"床處"。以"臥具界限"顯示在"臥具價值"中否定價值詞的尊重義，顯示界限義。此中價值詞與第四音節相應性在下聚集篇註釋中已說。"時"即取得臥具之時。"被取得"即被令取得。以"有多餘"顯示在"升高"中表示上升去到發生之義。"多餘"即比丘界限的臥具界限多餘。關於"後分"，顯示后應給予的分為後分，說"再給予另一分"。以"極少"等語顯示于稍微少的比丘們應給予每一比丘二三臥具。由此應取得於稍微少的比丘們應給予二三精舍的意思。其中於"非不願而應給予"之語。在取得後分時。由誰取得後分和初分，彼比丘。 以"界外"顯示在"離界"中表示從界出外、或坐離界之義。因界域以寺院增長而極廣闊故說"即使遠住者"。"于季節時"即于冬夏時。因彼時冷熱季節猛烈，故彼特別以季節時為名明顯。故說"于冬夏時"。以"亦"字指雨季。前安居日取得為前分，后安居日取得為後分。 于兩安居日間的解脫時取得為中間解脫。"於一精舍"即於一精舍界。"臥具主"即臥具施主，給予。彼即臥具。住者不看顧。於此即臥具。即使毀壞。世尊說。彼即臥具的。"後日"即在後天。"過去"即超越。自恣已過去，即在自恣日超越時，後日應取得中間解脫。 彼即中間解脫。"令取者"即令取得者。彼即取得者。"八月"即四冬月及四夏月為八月。有時五夏月為九月。"破損"即切斷處。"開裂"即裂開處。"應修復"即應作本來。"度過日"即于寺院度過日。於此即已取得臥具。"晝夜"即夜與日為晝夜，合成複合詞，此為極度結合的賓格。"不得"即僧團上座不得。此即臥具。 顯示以中間解脫取不應取臥具，說"然於何"等。"過三月過三月"即超越三月超越三月。是否。"然於何"即然于臥具。"僅一次"即僅一次。此即此語。 於此即在二種臥具取得中。"季節時"即于季節時來。彼等即應給予。"非時"即無起立非時。"或一床處"即或應置一床處。"或一上座"即或一上座來。"收物"即已拿起物品。

Bahūsūti tayo ādiṃ katvā bahūsu bhikkhūsu. Pahotīti ekekassa bhikkhussa pahoti. Tatthāti pariveṇe. Tassevāti pariveṇasāmikasseva. Evaṃ apahontesūti evaṃ pariveṇagghena apahontesu. Pāsādagghenāti vihārasaṅkhātassa pāsādassa paricchedena. Ovarakagghenāti gabbhassa paricchedena. Seyyagghenāti catupañcahatthappamāṇāya seyyāya paricchedena. Mañcaṭṭhānenāti dvihatthavitthārassa catuhatthaāyāmassa mañcassa ṭhānena. Ekamañcaṭṭhānassa dvinnaṃ pīṭhakānaṃ ṭhānattā vuttaṃ 『『ekapīṭhakaṭṭhānavasenā』』ti. Idaṃ nisīdituṃ sakkuṇeyyavasena vuttaṃ. Sace na sakkā nisīdituṃ, na dātabbaṃ. Tena vuttaṃ 『『bhikkhuno pana ṭhitokāsamattaṃ na gāhetabba』』nti. Etanti ṭhitokāsamattaṃ. Hīti saccaṃ, yasmā vā. Ekamañcaṭṭhānassa tiṇṇaṃ janānaṃ ekapīṭhakaṭṭhānabhāvena apahontattā vuttaṃ 『『ekaṃ mañcaṭṭhānaṃ vā tiṇṇaṃ janānaṃ dātabba』』nti. Hīti saccaṃ. 『『Sītasamaye』』ti iminā uṇhasamayepi sabbadivasaṃ ajjhokāse vasituṃ na sakkāti dīpeti. Pariḷāhasamaye pana sakkā sabbarattiṃ ajjhokāse vasituṃ. Kiñcāpi sakkā, sītuṇhakāle pana na dātabbattā pariḷāhasamayepi na dātabbanti veditabbaṃ. Ekamañcaṭṭhāne vā ekapīṭhakaṭṭhāne vā tiṇṇaṃ janānaṃ nisīdanākāraṃ dassento āha 『『mahātherenā』』tiādi. Tattha mahātherena vattabbanti sambandho. Niddāgarukoti niddāya garukārako. Sītaṃ anudahatīti sītaṃ maṃ pīḷeti. Tenāti mahātherena. Dutiyattherenāpīti pisaddo mahātheraṃ apekkhati. Vuttanayenevāti 『『ukkāsitvā』』tiādinā vuttanayeneva. Evantiādi nigamanaṃ. Jambudīpe pana ekacce bhikkhū gāhentīti sambandho. Kiñcideva mañcaṭṭhānaṃ vā pīṭhaṭṭhānaṃ vāti yojanā. Ayantiādi purimavacanassa nigamanavasena pacchimavacanassa kathanatthāya vuttavacanaṃ.

Vassāvāse senāsanaggāho evaṃ veditabboti yojanā. Āgantukavattanti āgantukassa vattaṃ. Aññatthāti aññasmiṃ ṭhāne. Gantvā vasitukāmena āgantukenāti yojanā. Vassūpanāyikadivasamevāti vassaṃ upagamanadivaseyeva. Tatthāti aññaṃ ṭhānaṃ. Nagantabbakāraṇaṃ dassento āha 『『vasanaṭṭhānaṃ vā hī』』tiādi. Hīti yasmā. Tatrāti aññasmiṃ ṭhāne. Tenāti sambādhaasampajjanakāraṇā. Tasmāti yasmā na phāsuṃ vihareyya, tasmā. Taṃ vihāranti yasmiṃ vasitukāmo, taṃ vihāraṃ. Tatthāti vihāre, vasanto sukhaṃ vasissatīti sambandho. Uddesatthikoti uddesaṃ atthiko, uddesena vā. Kammaṭṭhānasappāyatanti kammaṭṭhānena, kammaṭṭhānassa vā sappāyabhāvaṃ.

我來將這段巴利文直譯成簡體中文： "眾多"即從三開始的眾多比丘。"充足"即對每一比丘充足。"於此"即于精舍。"即彼"即精舍主。"如是不充足"即如是以精舍量不充足。"以殿量"即以稱為精舍的殿的界限。"以室量"即以內室的界限。"以臥具量"即以四五肘量的臥具界限。"床處"即以二肘寬四肘長的床的處所。因一床處有二座位處所，故說"以一座位處所"。此依能坐而說。若不能坐，不應給予。故說"然比丘的站立處量不應取"。"此"即站立處量。是否。因一床處不足三人以一座位處所，故說"或一床處應給予三人"。是否。以"寒時"顯示熱時亦不能整日住于露地。而炎熱時能整夜住于露地。雖能，但于冷熱時不應給予，應知于炎熱時亦不應給予。顯示於一床處或一座位處所三人的坐方式，說"大上座"等。其中應由大上座說。"睏倦"即使睏倦。"冷逼迫"即冷逼迫我。"彼"即大上座。"第二上座亦"，"亦"字指大上座。"如已說法"即以"咳嗽"等已說之法。"如是"等為結論。然于閻浮提某些比丘取得。或某一床處或座位處。"此"等語依前語結論而為說后語之說。 "雨季住所臥具取得應如是知"即連繫。"客住法"即客人之法。"於他處"即於他處。"欲往住的客人"即連繫。"即安居日"即即于入安居日。"於此"即他處。顯示不應去的原因，說"住處"等。是否。"於此"即於他處。"彼"即因擁擠不適應之因。"是故"即因不能安樂住，是故。"彼精舍"即欲住其處的精舍。"於此"即于精舍，住將安樂住即連繫。"欲教誡"即欲教誡，或以教誡。"業處適宜性"即以業處，或業處的適宜性。

Tatthāti aññavihāraṃ. Gacchantena ghaṭṭetabboti sambandho. Ghaṭṭetabbākāraṃ dassento āha 『『na tatthā』』tiādi. Tattha tatthāti sakaṭṭhāne. Kiṃ na vattabbāti āha 『『tumhe』』tiādi. Salākabhattādīni vā yāgukhajjakādīni vā natthi na vijjantīti yojanā. Uposathāgārassa parikkhāroti sambandho. Tumhākaṃ vihārassa idaṃ tāḷañceva imaṃ sūciñca sampaṭicchathāti yojanā. Gamiyavattanti gamikānaṃ bhikkhūnaṃ vattaṃ. 『『Daharehī』』ti padaṃ 『『ukkhipāpetvā』』ti ca 『『gāhāpetvā』』ti ca padadvaye kāritakammaṃ, 『『pattacīvarabhaṇḍikāyo』』ti padaṃ 『『ukkhipāpetvā』』ti pade dhātukammaṃ, 『『telanāḷikattaradaṇḍādīnī』』ti padaṃ 『『gāhāpetvā』』ti pade dhātukammameva. Attānaṃ dassentenāti attānaṃ manussānaṃ pakāsentena. Vitakkanti paccayabāhullikavitakkaṃ. 『『Saparivāra』』nti padaṃ 『『gacchantañcā』』ti pade kiriyāvisesanaṃ. Evañhi sati saparivāraṃ gacchantañcāti sambandho. 『『Na』』nti pade pana kārakavisesanaṃ. Evañhi sati saparivāraṃ naṃ bhikkhunti sambandho. 『『Disvā』』ti pade ca kiriyāvisesanameva. Evañhi sati gacchantañca naṃ bhikkhuṃ saparivāraṃ disvāti sambandho. Manussā vadantīti sambandho. Tesūti manussesu. Eko paṇḍitamanussoti sambandho. Ayaṃ kālo vassūpanāyikakālo nāmāti yojanā. Yatthāti ṭhāne. Tassāti ekassa paṇḍitamanussassa, vacananti sambandho. Te manussā yācantīti sambandho . Aññatthāti aññaṃ ṭhānaṃ. Mejjanti aññamaññaṃ sinehantīti mittā. Sukhadukkhesu amā saha vattantīti amaccā. Mittāyeva amaccāti mittāmaccā, te. Sammantayitvāti samaṃ, sammā vā mantayitvā. Idhevāti gāme eva, vihāre eva vā. Kasmā sādituṃ vaṭṭati, nanu sabbametaṃ akappiyañca sāvajjañcāti āha 『『sabbañhetaṃ kappiyañceva anavajjañcā』』ti. Hi yasmā etaṃ sabbaṃ kappiyañca anavajjañca, tasmā sabbaṃ sādituṃ vaṭṭatīti yojanā. Kurundiyaṃ pana vuttanti sambandho. Ubhayampīti mahāaṭṭhakathākurundīsu vuttavacanavasena ubhayampi etaṃ vacananti sambandho.

Āvāsikavattaṃ vitthārento āha 『『paṭikacceva hī』』tiādi. Tattha paṭikaccevāti āgantukānaṃ āgatato paṭhamameva. Padhānagharavihāramaggoti padhānagharamaggo ca vihāramaggo ca. Muddavedikāyāti cetiyassa hammiyavedikāya. Kasmā idampi sabbaṃ kātabbanti āha 『『vassaṃ vasitukāmā hī』』tiādi. Hīti saccaṃ, yasmā vā. Vassaṃ vasitukāmā sukhaṃ vasissantīti sambandho. Kataparikammehi āvāsikehīti sambandho. Yato kulato pakatiyā labbhati, tasmiṃ kule vassāvāsikaṃ pucchitabbanti yojanā. Na dinnapubbanti pubbe na dinnaṃ. Hīti yasmā. Upaddutāti upagantvā, bhusaṃ vā pīḷitā. Tatthāti manussesu. Yeti manussā. Vassāvāsike gāhiteti vassāvāsike senāsane gāhāpiyamāne. Gāhitabhikkhūnanti gāhāpitabhikkhūnaṃ. Vassāvāsikanti vassaṃ āvasantānaṃ dātabbaṃ cīvaraṃ. Gāhaṇakāloti gāhāpanakālo. Upakaṭṭhoti āsanno. Chātakādīhīti ādisaddena rogādayo saṅgaṇhāti. Yanti cīvaraṃ. Tatoti cīvarato. Tanti vacanaṃ. Tadanurūpenāti tesaṃ manussānaṃ vacanassānurūpena. Tesaṃ tesanti manussānaṃ, vassāvāsikaṃ cīvaranti sambandho.

我來將這段巴利文直譯成簡體中文： "於此"即他精舍。"去者應詢問"即連繫。顯示應詢問方式，說"於此不"等。其中"於此"即自處。何不應說？說"你們"等。無佈施食等或粥嚼食等，不存在即連繫。布薩堂的資具即連繫。"請接受你們精舍的此鎖及此針"即連繫。"遊行法"即遊行比丘之法。"使年少者"詞于"令舉起"及"令取"二詞為使動作對象，"缽衣包裹"詞于"令舉起"詞為動詞對象，"油瓶枴杖等"詞于"令取"詞為動詞對象。"顯示自己"即向人們顯示自己。"尋思"即多求尋思。"有隨從"詞為"去者"詞之動作修飾。如是即連繫"有隨從去者"。于"彼"詞則為作者修飾。如是即連繫"有隨從彼比丘"。于"見"詞亦為動作修飾。如是即連繫"見有隨從去彼比丘"。人們說即連繫。"于彼等"即於人們。"一智者"即連繫。"此時為安居時"即連繫。"於何處"即于處。"彼"即一智者，"語"即連繫。彼等人請求即連繫。"於他處"即他處。"親近"即相互親愛為友。"共處苦樂"即同處苦樂為臣。"友即為臣"為友臣，彼等。"商議"即平等或正確商議。"即此"即即于村或精舍。何故適宜接受，豈非此一切不適且有罪？故說"此一切確實適合且無罪"。因為此一切適合且無罪，故一切適宜接受即連繫。"然于庫倫達說"即連繫。"二者"即依大義疏庫倫達所說語而二者此語即連繫。 詳說住者法，說"先前"等。其中"先前"即客人來之前。"禪房精舍道"即禪房道及精舍道。"于欄桿"即于塔平臺欄桿。何故應作此一切？說"欲住雨季"等。是否。欲住雨季將安樂住即連繫。"已作準備的住者"即連繫。從常獲得的家應問雨季物即連繫。"未曾給予"即先前未給。是否。"受苦"即趨近或極受迫。"於此"即於人們。"彼等"即人們。"于雨季物取得"即于雨季住處令取得。"取得諸比丘"即令取得諸比丘。"雨季物"即住雨季者應得衣。"取得時"即令取得時。"近"即接近。以"饑荒等"等字攝取病等。"彼"即衣。"從此"即從衣。"彼"即語。"如彼"即如彼等人語。"彼等彼等"即人們，"雨季物衣"即連繫。

Yassāti bhikkhuno. Soti bhikkhu. Iti vadantīti yojanā. Tanti cīvaraṃ. Paṭikkammāti paṭikkamitvā. Vihārato apasakkitvāti attho. Tatrāti gāme. Upanikkhepaṃ ṭhapetvāti kappiyavatthuṃ vā akappiyavatthuṃ vā ārāmikādīnaṃ hatthe upanikkhepaṃ ṭhapetvā. Vihāreti vihārassa, vihāre vassaṃ vasantassa vā. Apucchitvāpīti pisaddena 『『pucchitvāpī』』ti atthaṃ dasseti. Tesantikulānaṃ. Vattanti jagganādivattaṃ. Tesanti kulānaṃ. Āgatañca tanti taṃ paṃsukūlikaṃ āgatañca vadantīti sambandho. Tenāti paṃsukūlikena. Dātuṃ na icchantīti saṅghassa ācikkhantepi saṅghassa dātuṃ na icchanti. Sabhāgo bhikkhūti attanā sabhāgo bhikkhu. Etanti vassāvāsikaṃ. Paṃsukūlikassa na vaṭṭati, kasmā? Gahapaticīvarattā. Itītiādi nigamanaṃ. Saddhādeyyeti saddhāya dātabbe vassāvāsikalābhavisaye.

Tatruppādeti tasmiṃ vihāre uppajjanakalābhavisaye. Bhaṇḍapaṭicchādananti paṭicchādanacīvarabhaṇḍaṃ. Cīvarabhaṇḍameva hi yasmā anena sarīraṃ paṭicchādiyati, tasmā bhaṇḍapaṭicchādananti vuccati. Gāhethāti bhikkhūhi gāhāpetha. Gāhetabbanti bhikkhūhi gāhāpetabbaṃ. Vatthu panāti sāṭakato aññaṃ kappiyaṃ vā akappiyaṃ vā vatthu pana. Kasmā vaṭṭatiyeva, nanu akappiyavatthu na vaṭṭatīti āha 『『kappiyakārakānañhi』』tiādi. Tattha hi yasmā anuññātaṃ, tasmā vaṭṭatiyevāti yojanā. Dinnavatthuto uppannanti sambandho.

Yanti vatthu dinnanti sambandho. Etthāti kappiyakārakānaṃ hatthe dinnavatthūsu. Tanti vatthu upanāmentehīti sambandho. Garubhaṇḍaṃ hoti, garubhaṇḍattā aññesu paccayesu na upanāmetabbanti adhippāyo. Puggalavasenevāti 『『bhikkhū cīvarena kilamanti, ettakaṃ nāma taṇḍulabhāgaṃ bhikkhūnaṃ cīvaraṃ kātuṃ ruccati saṅghassā』』tiādinā puggalaṃ parāmasitvā puggalavaseneva. Saṅghavasenāti 『『saṅgho cīvarena kilamatī』』tiādinā saṅghavasena na kātabbanti sambandho. Evaṃ puggalavasena apalokanakammassa akattabbataṃ dassetvā idāni vatthuvasena tasseva akattabbataṃ dassento āha 『『jātarūparajatavasenāpī』』tiādi. Kappiyabhaṇḍavasenāti cīvarataṇḍulehi avasesassa kappiyabhaṇḍassa vasena. Cīvarataṇḍulānañhi visuṃ gahitattā 『『kappiyabhaṇḍavasenā』』ti ettha tehi avaseso kappiyabhaṇḍova gahetabbo. Taṃ panāti apalokanakammaṃ pana. Kattabbākāraṃ dassento āha 『『idānī』』tiādi. Subhikkhanti samiddhabhikkhaṃ. Sulabhapiṇḍanti sukhena labhapiṇḍaṃ. Dvīhi padehi aññamaññassa kāraṇaṃ dasseti, subhikkhattā sulabhapiṇḍaṃ, sulabhapiṇḍattā subhikkhanti vuttaṃ hoti.

我來將這段巴利文直譯成簡體中文： "誰"即比丘。"彼"即比丘。"如是說"即連繫。"彼"即衣。"迴避"即已迴避。意為從精舍離開。"於此"即于村。"安置寄託"即將應許物或不應許物交付寺役等手中為寄託。"精舍"即精舍的，或住精舍雨季者的。"不問亦"，以"亦"字顯示"問亦"義。"彼等"即諸家。"義務"即看護等義務。"彼等"即諸家。"來及彼"即彼糞掃衣來及說即連繫。"彼"即糞掃衣者。"不欲給"即即使告知僧團亦不欲給與僧團。"同類比丘"即與己同類比丘。"此"即雨季物。糞掃衣者不適合，為何？因為是居士衣故。"如是"等為結論。"信施"即依信而應施的雨季得利處。 "此處生"即于彼精舍生起得利處。"遮蔽物"即遮蔽衣物。因以此遮蔽身體，故稱遮蔽物。"令取"即令比丘們取得。"應令取"即應令比丘們取得。"然物"即除衣外其他應許或不應許物。何故適合，豈非不應許物不適合？故說"因為凈施人"等。其中因為已允許，故確實適合即連繫。"從已施物生"即連繫。 "彼"即已施物即連繫。"於此"即于凈施人手中已施諸物。"彼"即物轉用即連繫。成為重物，因重物故不應轉用於其他資具，此為意趣。"僅依個人"即以"諸比丘衣缺乏，僧團同意將如此量的米分作比丘衣"等指個人而僅依個人。"依僧團"即以"僧團衣缺乏"等依僧團不應作即連繫。如是顯示依個人不應作白羯磨已，今顯示依事物亦不應作彼，說"依金銀"等。"依應許物"即除衣米外余應許物的依。因衣米已別取，故在"依應許物"此處應取除彼等外的應許物。"然彼"即然白羯磨。顯示應作方式，說"今"等。"食豐"即食物豐盛。"易得食"即易得施食。以二詞顯示互為因緣，因食豐故易得食，因易得食故食豐。

Evaṃ cīvarapaccayaṃ sallakkhetvā senāsanaṃ sallakkhetabbanti sambandho. Kāleti gāhāpanassa kāle. Vuttanti mahāaṭṭhakathāya vuttaṃ. Kasmā dve sammannitabbā, nanu ekampi sammannituṃ vaṭṭatīti āha 『『evañhī』』tiādi. Tattha hi yasmā gāhessati, tasmā dve sammannitabbāti yojanā. Ekena hi sammutiladdhena sakkā paraṃ gāhāpetuṃ, attanā pana attano pāpetuṃ na sakkā, tasmā dvīsu sammatesu navako vuḍḍhassa, vuḍḍho ca navakassāti ubho aññamaññaṃ gāhessantīti adhippāyo. Sammannitabbāti ekato sammannitabbā. Aṭṭhapi soḷasapīti ettha pisaddena tato adhikampi ekato sammannituṃ vaṭṭatīti dīpeti. Sattasatikakkhandhake ubbāhikasammutiyaṃ (cūḷava. 456) aṭṭhapi janā ekatova sammatāti vacanañcettha sādhakaṃ. Niggahakammameva hi saṅgho saṅghassa na karotīti daṭṭhabbaṃ. Tesanti aṭṭhasoḷasajanānaṃ, sammuti vaṭṭatiyevāti sambandho. Kinti sallakkhetabbanti āha 『『cetiyaghara』』ntiādi.

Āsanagharanti paṭimāgharaṃ. Maggapokkharaṇīnaṃ samīpe katā sālāyo upacāravasena vuccanti 『『maggo』』ti ca 『『pokkharaṇī』』ti ca. Tā hi sālāyo upacārasīmabbhantaragate gāmābhimukhamagge ca antoupacārasīmāyaṃ khaṇitā yattha katthaci pokkharaṇiyo ca karīyanti, iti sallakkhetabbanti yojanā. Asenāsanaṃ dassetvā senāsanaṃ dassento āha 『『vihāro』』tiādi. Rukkhamūlanti channakavāṭabaddharukkhamūlaṃ. Eseva nayo veḷugumbepi. Gāhentena ca gāhetabbānīti sambandho. Saṅghikoti tatruppādo. Tesūti dvīsu cīvarapaccayesu. Yanti cīvarapaccayaṃ. Tassāti cīvarapaccayassa. Ṭhitikatoti pabandhavasena ṭhitaṭṭhānato. Itaroti paṭhamaṃ gahitacīvarapaccayato itaro.

Appatāyāti appabhāvato, gāhiyamāneti sambandho. Pariveṇagghenāti pariveṇaparicchedena. Labhantīti pariveṇasāmikā bhikkhū labhanti. Tanti pariveṇaṃ. Vijaṭetvāti vijaṭaṃ katvā, dve vā tayo vā koṭṭhāse katvāti attho. Pakkhipitvāti bhāgakoṭṭhāsaṃ pakkhipitvā. Na evaṃ kātabbanti yathā mahāsumatthero āha, tathā na kātabbanti attho. Akātabbakāraṇaṃ dassento āha 『『manussā hī』』tiādi. Tatthāti pariveṇe, pavisitabbaṃ iti āhāti yojanā. Etthāti etasmiṃ gāhaṇaṭṭhāne. Paṭikkosatīti paṭisedheti. Paṭikkosanākāraṃ dassento āha 『『mā āvuso』』tiādi. Iti vuttaṃ, iti paṭikkosatīti yojanā. Eko hi itisaddo luttaniddiṭṭho. Tassāti mahātherassa. Saṅgahanti bhikkhūnaṃ saṅgahaṃ. Tanti mahātheraṃ.

Evaṃ vattabbanti evaṃ vakkhamānanayena vattabbaṃ. Paccayaṃ dhāretha, iti vattabbanti yojanā. Pāpuṇāti āvuso iti vutteti yojanā. 『『Gahitaṃ hotī』』ti iminā 『『gaṇhatha, gaṇhāmī』』ti paccuppannakālavasena vuttattā gahitaṃ hotīti dasseti. Atītaanāgatakālavasena agahitabhāvaṃ dassento āha 『『sace panā』』tiādi. Satuppādamattanti gahaṇe satiyā uppādanamattaṃ. Etthāti senāsanapaccayagahaṇaṭṭhāne.

我來將這段巴利文直譯成簡體中文： 如是考察衣資具已應考察住處即連繫。"時"即令取得之時。"說"即大義疏中所說。為何應指定二人，豈非指定一人亦適合？故說"如是"等。其中因為將令取得，故應指定二人即連繫。因一人得指定能令他人取得，然不能令自己得到，故於二指定者中新者對長者，長者對新者，如是二者互相令取得，此為意趣。"應指定"即應一起指定。"八或十六"，以"或"字顯示更多亦可一起指定。於七百集篇仲裁指定中八人一起指定之語為此證。應知僧團確實不對僧團作制止羯磨。"彼等"即八或十六人，指定確實適合即連繫。如何應考察？說"塔堂"等。 "座堂"即佛像堂。于道路蓮池附近所建精舍，因界域稱為"道路"及"蓮池"。彼等精舍建於界內朝向村莊的道路及界內所挖任何蓮池，如是應考察即連繫。顯示非住處已顯示住處，說"精舍"等。"樹下"即有遮蓋有門的樹下。同理于竹叢。"令取者及應令取"即連繫。"僧團的"即此處生。"于彼等"即於二衣資具。"彼"即衣資具。"彼"即衣資具。"從住立"即從相續而住立處。"其他"即從先取得衣資具的其他。 "少"即從少，于令取得時即連繫。"以精舍量"即以精舍界限。"獲得"即精舍主比丘獲得。"彼"即精舍。"解開"即作解開，即作二或三份之義。"放入"即放入分份。"不應如是作"即不應如大蘇摩上座所說而作之義。顯示不應作的原因，說"因為人們"等。"於此"即于精舍，應進入即說即連繫。"於此"即於此取得處。"反對"即禁止。顯示反對方式，說"勿友"等。如是說，如是反對即連繫。一"如是"字略說。"彼"即大上座。"攝受"即比丘的攝受。"彼"即大上座。 "應如是說"即應如將說方式說。"請持資具"，即應說即連繫。"得到友"即說即連繫。以"已取得"顯示因以現在時說"取、我取"故已取得。顯示以過去未來時非取得，說"然若"等。"僅生念"即于取得僅生起念頭。"於此"即于住處資具取得處。;

Yopīti yampi. Upayogatthe cetaṃ paccattavacanaṃ, yampi paccayaṃ vissajjetīti yojanā. Paccayanti ca cīvarapaccayaṃ. Ayampīti ayampi paccayo. Pisaddo mahālābhapariveṇe paccayaṃ sampiṇḍeti. Tasmiṃyeva pariveṇeti tasmiṃ paṃsukūlikena gahitapariveṇe eva. Aññassāti paṃsukūlikato aññassa bhikkhussa. Paṃsukūliko 『『ahaṃ vasāmī』』ti senāsanaṃ jaggissati. Itaro 『『ahaṃ paccayaṃ gaṇhāmī』』ti senāsanaṃ jaggissatīti yojanā. Dvīhi kāraṇehīti vasanagahaṇavasena dvīhi kāraṇehi. Paṃsukūlike gaṇhanteti sambandho. Idhāti senāsane. Tenāti paṃsukūlikena. Heṭṭhāti senāsanassa heṭṭhā, ṭhitaṃ aññaṃ bhikkhunti sambandho. Tenāti paṃsukūlikena , kiñci vacananti sambandho. Vutthavassassa paṃsukūlikassāti yojanā. Vaṭṭatīti paṃsukūlikassa vaṭṭati. Tasmiṃ senāsaneti paṃsukūlikena gahitasenāsane. Yesaṃ panāti manussānaṃ pana. Tesanti manussānaṃ.

Thūpaṃ katvāti cetiyaṃ katvā. Tassāti thūpassa. Tena bhikkhunāti vassāvāsikaṃ gāhakabhikkhunā. Tanti bhojanasālaṃ. Gāhetuṃ vaṭṭatīti sambandho. Sabbamidanti sabbaṃ idaṃ vacanaṃ.

Pāṭipadaaruṇatoti vassūpanāyikadivasasaṅkhātassa pāṭipadassa aruṇuggamanato. Vitakkacārikoti 『『kattha nu kho vasissāmī』』tiādinā vitakkena caraṇe anuyutto. Senāsanaṃ yācatīti senāsanaggāhāpakaṃ senāsanaṃ yācati. Gahitanti saṅghena gahitaṃ. Yatthāti ṭhāne. Vassūpagatehi vattabbāti sambandho. Punappunaṃ, samaṃ vā cetiyaṅgaṇādiṃ muñcanti sodhenti imāhīti sammuñcaniyo. Mucidhātu sodhanatthe yupaccayo karaṇatthe hoti. Tālujo paṭhamakkharo. Sulabhā ce daṇḍakā, ekekena dve tisso yaṭṭhisammuñcaniyo bandhitabbā. Sulabhā ce salākā, chapañcamuṭṭhisammuñcaniyo bandhitabbāti attho. Pañca pañca ukkāti araññavihāresu parissayavijānanatthaṃ pañca pañca aggiukkā koṭṭetabbā chinditabbāti attho.

『『Nibaddhavattaṃ ṭhapetvā』』ti ettha akattabbavattaṃ dassento āha 『『vattaṃ karontehi cā』』tiādi. Tattha vattaṃ karontehi ca evarūpaṃ adhammikavattaṃ na kātabbanti sambandho. Hi saccaṃ, sabbeva ete uddesādayo papañcāti yojanā. Papañcenti saṃsāre ciraṃ ṭhapentīti papañcā. Mūgabbatanti mūgānaṃ vataṃ, mūgehi kattabbaṃ vā, mūgena viya vā amūgehi kattabbaṃ vataṃ. Evaṃ akātabbavattaṃ dassetvā idāni kātabbavattaṃ dassento āha 『『pariyattidhammo nāmā』』tiādi. Tividhampīti pariyattipaṭipattipaṭivedhavasena tippakārampi. Avayavapariyattidhammopi avayavipariyattidhammaṃ, avayavipariyattidhammo vā avayavapariyattidhammaṃ patiṭṭhāpeti, tasmā pariyattidhammo attanāpi attānaṃ patiṭṭhāpesīti veditabbaṃ. Uddisathāti pariyattiṃ uddisatha. Sodhetvā…pe… upasampādethāti ettha sodhanaṃ nāma sabbesaṃ ācārakulaputtānaṃ upaparikkhanaṃ. Sodhetvā nissayaṃ dethāti ettha sodhanaṃ nāma bhikkhusabhāgataṃ upaparikkhanaṃ. Hīti saccaṃ. Kulaputtoti ācārakulaputto. Yattakāni dhutaṅgāni samādiyituṃ sakkothāti yojanā. Antovassaṃ nāmetanti bhummatthe upayogavacanametaṃ. Etasmiṃ antovasseti hi attho, bhavitabbantiādīsu sambandhitabbaṃ. Sakaladivasanti sakaladivasamhi, appamattehīti sambandho. Ekacārikavattanti ekakena caritabbaṃ vattaṃ. Bhasseti vacane. Dasavatthukakathanti appicchatādidasavatthuka kathaṃ.

我來將這段巴利文直譯成簡體中文： "且彼"即且彼。此為體格的賓格語，且彼舍資具即連繫。"資具"即衣資具。"且此"即且此資具。"且"字攝取大得精舍資具。"即于彼精舍"即即于糞掃衣者所取精舍。"其他"即糞掃衣者以外的比丘。糞掃衣者說"我住"而看護住處。其他說"我取資具"而看護住處即連繫。"以二因"即以住及取二因。于糞掃衣者取得即連繫。"於此"即于住處。"彼"即糞掃衣者。"下"即于住處下，住其他比丘即連繫。"彼"即糞掃衣者，某語即連繫。"已住雨季的糞掃衣者"即連繫。"適合"即適合糞掃衣者。"于彼住處"即于糞掃衣者所取住處。"然彼等"即然諸人。"彼等"即諸人。 "作塔"即作塔。"彼"即塔。"彼比丘"即取雨季物比丘。"彼"即食堂。適合取得即連繫。"此一切"即此一切語。 "從布薩明相"即從稱為入安居日的布薩明相升起。"尋思遊行者"即以"我將住於何處"等尋思而行。"請求住處"即向住處分配者請求住處。"已取"即僧團已取。"於何處"即于處。"應被入安居者說"即連繫。"再再，或平等掃除塔院等的彼等為掃帚"。mu詞根為掃除義，yu詞綴為工具義。舌頭發的首音。如果容易得到竹竿，每人應綁二三杖掃帚。如果容易得到細竹，應綁六五把掃帚，此為意思。"五五火炬"即于林野精舍為知危險應砍斷五五火炬之義。 "安立固定義務"此中顯示不應作義務，說"及作義務者"等。其中作義務者不應作如是非法義務即連繫。確實，一切彼等誦讀等為戲論即連繫。使久住輪迴為戲論。"啞義務"即啞者義務，或啞者應作，或如啞者非啞者應作義務。如是顯示不應作義務已，今顯示應作義務，說"教法名"等。"三種"即依教、行、證三種。支分教法住立整體教法，或整體教法住立支分教法，故應知教法以自住立自。"請誦"即請誦教法。"清凈...令受具足戒"此中清凈即考察一切具德善男子。"清凈已給依止"此中清凈即考察比丘同分。是否。"善男子"即具德善男子。"能受持多少頭陀支"即連繫。"在雨季中"此為處格的賓格語。意為於此在雨季中，應與"應有"等連繫。"整日"即于整日中，不放逸即連繫。"獨行義務"即獨自應行義務。"語"即語言。"十事語"即少欲等十事語。

Viggāhikapisuṇapharusavacanānīti viggahaṃ kalahaṃ janetīti viggāhikaṃ, viggāhikavacanañca pisuṇavacanañca pharusavacanañca viggāhikapisuṇapharusavacanāni. Manasikārabahulā viharatha iti ovaditabbāti yojanā. Dantakaṭṭhakhādanavattanti heṭṭhā adinnādānavaṇṇanāyaṃ vuttaṃ dantakaṭṭhakhādane, dantakaṭṭhakhādanassa vā vattaṃ. 『『Pattaṃ thavikāya pakkhipantena na kathetabba』』nti iminā kathente pamādena patto bhijjeyyāti pattassa guttatthāya kathanaṃ nivāreti. Ācikkhitabbāti itisaddo parisamāpanattho.

Koci dāyakoti sambandho. Āgantuko bhikkhūti cīvaraggāhitato pacchā āgato āgantuko bhikkhu. Saṅghattheroti āvāsikasaṅghatthero. Paṭhamabhāganti pubbe gāhitaṃ paṭhamabhāgaṃ, parivattetvāti pubbe gāhitabhāgena pacchā dātabbaṃ vassāvāsikaṃ parivattetvā. Āgantukassa vassaggena pattaṭṭhāne āgantukassa dātabbanti yojanā. 『『Āgantukassā』』ti padaṃ pubbāparaṃ apekkhati. Tasmā dvinnaṃ padānaṃ majjhe vuttaṃ. Paṭhamavassūpagatāti paṭhamavassūpanāyikadivase vassūpagatā. 『『Dve tīṇi cattārī』』ti vacanassa vā bahūnaṃ bhikkhūnaṃ vā byāpanatthāya 『『laddhaṃ laddha』』nti vicchāvasena vuttaṃ. Tena panāti āgantukena pana. Paṭhamavassūpagatehi appake laddhe pacchimavassūpanāyikadivase dātabbānaṃ vassāvāsikānaṃ bahukepi ayaṃ nayo ñātabboti katvā na vutto.

Dvīsupīti paṭhama dutiyavasena dvīsupi. Vassūpagatā bhikkhū bhikkhāya kilamantā vadantīti sambandho. Idhāti ṭhāne. Vasantāti ekato vasantā. Dve bhāgā homa sādhu vatāti yojanā. Sādhu vatāti ekaṃsena sundarā bhaveyyunti attho. Yesanti bhikkhūnaṃ. Tatthāti ñātipavāritaṭṭhānesu. Pavāraṇāyāti pavāraṇādivase. Tesūti bhikkhūsu. Yeti bhikkhū. Tatthāti ñātipavāritaṭṭhānesu. Kasmā apaloketvā dātabbaṃ, nanu te sādiyantīti āha 『『sādi yantāpi hī』』tiādi. Tattha hīti yasmā. 『『Neva vassāvāsikassa sāmino』』ti iminā tesaṃ vassacchinnataṃ dīpeti. Neva adātuṃ labhantīti paṭhamameva katikavattassa katattā adātuṃ neva labhanti, sabbesaṃ no amhākanti yojanā. Idhāti ṭhāne. Tanti katikavattaṃ. Eko bhikkhūti sambandho. Tesanti bhikkhūnaṃ. Tatthāti sabhāgaṭṭhāne. Vasitvā āgatānaṃ tesaṃ bhikkhūnanti yojanā. Na labbhati iti vuttanti yojanā. Imesanti vassāvāsiappattakānaṃ ekaccānaṃ. Gāhitasadisamevāti vassāvāsikassa gāhitena sadisameva. Tesamevāti ekaccānameva.

Pakkantopīti aññaṃ ṭhānaṃ pakkamantopi. Hīti saccaṃ, yasmā vā. Tena bhikkhunā kataṃ pānīyaupaṭṭhapanādikammaṃ bhatiniviṭṭhaṃ bhatiyā ṭhitanti yojanā. Apalokanakammaṃ katvā gāhitaṃ saṅghikanti sambandho. Saṅghikanti tatruppādaṃ sandhāya vuttaṃ. Vibbhantopīti pisaddo pageva chinnavassoti dasseti. Paccayavasenevāti saddhādeyyapaccayavasena. Vadantīti keci vadanti.

我來將這段巴利文直譯成簡體中文： "諍訟離間粗語"即生起諍訟爭吵為諍訟，諍訟語及離間語及粗語為諍訟離間粗語。應教誡"請多作意而住"即連繫。"嚼齒木義務"即在下未給予詮釋中所說嚼齒木，或嚼齒木之義務。以"放缽入袋時不應說話"顯示說話時因放逸缽會破，為保護缽而禁止說話。"應告知"之語詞為結束義。 "某施主"即連繫。"客比丘"即在取衣後來的客比丘。"僧團上座"即住者僧團上座。"初分"即先前所取初分，"轉換"即以先前所取分換后應給的雨季物。應在客人以雨季量得到處給客人即連繫。"客人"詞望前後。故說於二詞中間。"前入安居者"即前安居日入安居者。爲了"二三四"語或多比丘遍及義，以分散說"所得所得"。"然彼"即然客人。前入安居者得少，后安居日應給雨季物雖多，應知此法，作已不說。 "於二"即依前後二。入安居比丘乞食睏倦說即連繫。"於此"即于處。"住"即一起住。"我們成為二分甚好"即連繫。"甚好"即必定美好之義。"彼等"即諸比丘。"於此"即于親友邀請處。"自恣"即自恣日。"于彼等"即于諸比丘。"彼等"即諸比丘。"於此"即于親友邀請處。為何應告知后給予，豈非彼等同意？故說"雖同意"等。其中是否。以"非雨季物主"顯示彼等破雨季。"確實不得不給"即因最初已作規約故不得不給，一切我等即連繫。"於此"即于處。"彼"即規約。"一比丘"即連繫。"彼等"即諸比丘。"於此"即于同分處。住已來的彼等比丘即連繫。說不得即連繫。"彼等"即某些得雨季物者。"如已取得"即如雨季物已取得。"即彼等"即即某些。 "即使離去"即即使離去他處。是否。由彼比丘所作置水等工作住于工資即連繫。作告白羯磨已取得僧團的即連繫。"僧團的"即說關於此處生。"即使還俗"，"即"字顯示先於破雨季。"僅依資具"即僅依信施資具。"說"即某些說。

Disaṃgamiko bhikkhu vibbhamatīti sambandho. Manusseti vassāvāsikadāyakamanusse. Sammukhāti āvāsikassa sammukhā. Sampaṭicchāpetvāti 『『suṭṭhu dassāmā』』ti paṭicchāpetvā. Yassa gāhitanti yassa bhikkhuno senāsanaṃ gāhitaṃ. Senāsanasāmikassāti senāsanadāyakassa puttadhītādayoti sambandho. Senāsane demāti senāsanassa dema. Tatthāti senāsane. Ekameva vatthaṃ dātabbaṃ. Kasmā? Puggalassa adatvā senāsanasseva dātabbattā. Vassāvāsikaṭṭhitikāyāti vassāvāsikagāhitassa ṭhitikāya. Eseva nayoti senāsanasseva dinnattā eseva nayo. Tasseva hontīti puggalasseva dinnattā tasseva honti.

Dutiyo therāsane gāhito hotīti sambandho. Paṭhamabhāgassa sāmaṇerassa gāhitattā vuttaṃ 『『varabhāgaṃ sāmaṇerassa datvā』』ti. Ubhopīti dve therasāmaṇerepi. Sayamevāti dāyako sayameva. Yanti vassāvāsikaṃ. Yassāti therassa vā sāmaṇerassa vā.

Itoti vuttanayato. Daharasāmaṇerassāti taruṇassa sāmaṇerassa. Soti gharasāmiko. Nanti pattajanaṃ. Yassāti bhikkhuno. Tesanti manussānaṃ. Yathābhūtaṃ ācikkhitabbanti vibbhamakālaṅkatakāraṇaṃ yathābhūtaṃ ācikkhitabbaṃ. Suddhapaṃsukūlikāyevāti aññehi amissā suddhā paṃsukūlikāyevāti. Idaṃ nevāsikavattanti nigamanaṃ.

Upanandavatthukathā

319.Ayamatthoti ayaṃ vakkhamāno attho, evaṃ veditabboti sambandho. Tatthāti gāmake . Tanti senāsanaṃ, gaṇhantenevāti sambandho. Idhāti sāvatthiyaṃ. Muttanti te senāsanaṃ muñcitaṃ hoti. Tatrāpīti gāmakepi. Ubhayatthāti sāvatthiyaṃ, gāmake cāti ubhayattha.

Etthāti upanandavatthusmiṃ. Kathanti kena pakārena paṭippassambhati. Idhāti sāsane. Ekacco gaṇhātīti sambandho. Tatrāpīti sāmantavihārepi . Tassāti bhikkhussa. Idhāti senāsane. Ālayamattanti cittuppādamattaṃ. Iccassāti iti assa, evaṃ assa bhikkhussāti attho. Sabbatthāti sabbasmiṃ 『『gahaṇena gahaṇa』』ntiādike catukke. Yo pana gacchatīti sambandho. Upacārasīmātikkameti nimittatthe cetaṃ bhummavacanaṃ, bhāvena bhāvalakkhaṇe vā. Tatthāti aññasmiṃ vihāre paccāgacchati, vaṭṭati, senāsanaggāho na paṭippassambhatīti adhippāyo.

我來將這段巴利文直譯成簡體中文： "遊方比丘離去"即連繫。"人"即雨季施主人。"當面"即住處者當面。"令受"即"很好地將給"而令受。"某人已取得"即某比丘已取得住處。"住處主"即住處施主之子女等即連繫。"我們給住處"即我們給住處。"於此"即于住處。應給一衣。為何？因未給個人而應給住處。"雨季住立"即已取得雨季者之住立。"此即法"即因住處已給故此即法。"即彼有"即因個人已給故即彼有。 "第二上座住座已取得"即連繫。因初分已被沙彌取得故說"給沙彌最好分"。"兩者"即兩位上座與沙彌。"自己"即施主自己。"彼"即雨季物。"某"即上座或沙彌。 "如是"即如所說法。"幼沙彌"即年輕沙彌。"彼"即家主。"彼"即施者。"某"即比丘。"彼等"即諸人。"如實應告知"即應如實告知離去或死亡因由。"純糞掃衣"即非與其他雜合，純粹糞掃衣。"此即住處義務"即結論。 優波難陀情事說 319. "此義"即此將說義，"應如是了知"即連繫。"於此"即于聚落。"彼"即住處，"即取"即連繫。"於此"即在舍衛城（位於現代印度烏特他省）。"已解脫"即彼住處已解脫。"于彼"即于聚落。"于兩處"即于舍衛城及聚落兩處。 "於此"即于優波難陀情事。"如何"即以何種方式平息。"於此"即于教法。"某人取得"即連繫。"于彼"即于近邊精舍。"某"即比丘。"於此"即于住處。"僅心起"即僅心之生起。"如是"即如是，如是應是比丘。"一切處"即一切處"取得為取得"等四處。"若有去者"即連繫。"逾越住處界限"即意為語的本質，或依狀態、狀態特徵。"于彼"即于其他精舍歸來，適合，住處取得不平息，此為意趣。

320.Yoti bhikkhu. Mahantataro vā daharataro vāti attano mahantataro vā daharataro vā hoti. So bhikkhu tivassantaro nāmāti yojanā. Ekassa bhikkhuno tiṇṇaṃ vassānamantare ṭhito tivassantaro añño bhikkhu. Tatthāti bhikkhūsu. Ime sabbeti tivassantaradvivassantarasamānavassike ime bhikkhū, labhantīti sambandho. Yaṃ tiṇṇaṃ pahotīti mañcapīṭhavinimuttaṃ yaṃ āsanaṃ tiṇṇaṃ sukhaṃ nisīdituṃ pahoti, tathārūpe āsanepi dve dve hutvā nisīdituṃ labhantīti yojanā. Apisaddena mañcapīṭhāni apekkhati. Idaṃ pacchimadīghāsanaṃ. Anupasampannenāpīti pisaddo pageva upasampannenāti dasseti.

Hatthikumbheti hatthisiropiṇḍe. Iminā hatthisaddena hatthikumbho gahito avayavūpacārena vā uttarapadalopena vāti dasseti. Hatthī viyāti hatthī, bhūmibhāgo, hatthimhi patiṭṭhito pādasaṅkhāto nakho imassāti hatthinakhako, pāsādo. Etaṃ 『『hatthinakhako』』ti nāmaṃ evaṃkatassa pāsādassa nāmanti yojanā. 『『Suvaṇṇarajatādivicitrānī』』ti padaṃ 『『kavāṭāni mañcapīṭhāni tālavaṇṭānī』』ti sabbapadesu yojetabbaṃ. Yaṃkiñci cittakammakataṃ atthi, sabbaṃ vaṭṭatīti yojanā. Pāsādassa demāti sambandho. Pāṭekkanti pāsādato visuṃ. Paṭiggahitamevāti sabbaṃ paṭiggahitameva hoti. Gonakādīni aṭṭhārasa attharaṇāni paribhuñjitunti sambandho. Gihivikaṭanīhārenāti gihīhi visesena yathākāmaṃ kariyatīti gihivikaṭaṃ, gihisantakaṃ. 『『Gihivikaṭa』』nti nīhāro abhinīhāro gihivikaṭanīhāro, tena. Labbhantīti nisīditumeva labbhanti. Tatrāpīti dhammāsanepi.

Avissajjiyavatthukathā

我將巴利文完整直譯成簡體中文： 320. "彼"即比丘。"或大或小"即自身或大或小。"彼比丘名為三歲間"即連繫。一比丘於三年間住，另一比丘為三歲間。"于彼"即于諸比丘。"此一切"即三歲間、二歲間、同歲諸比丘，"得"即連繫。"三者足夠"即床、座不同，何座三人可舒適坐，即如是座位兩兩坐亦可得。"又"字示意包括床座。此為后長座。"又未具足戒者"即"又"字顯示先於已具足戒。 "象頭"即像頭頂肉團。以此"象"字顯示已取得像頭瓶，或以部分代替整體，或以後一部分省略。"如象"即像，地面，立於象上的腳稱為指，即"象指"，樓閣。"此名為'象指'"即如是製作樓閣之名。"金銀等雜色"一詞應與"門、床、座、扇葉"等所有詞連線。"任何由心製作者"即一切適合。"給樓閣"即連繫。"各別"即從樓閣分別。"已被接受"即一切已被接受。"牛等十八墊"即應使用。"以俗人制作方式"即由俗人特別隨意製作，即俗人所有。"俗人制作方式"即特別製作方式。"得"即得以坐。"于彼"即於法座。 不可轉讓之事情說

321.Etānīti garubhaṇḍāni. Tatthāti rāsivasena pañcasu sarūpavasena pañcavīsatiyā garubhaṇḍesu. Āgantvā, ābhuso vā ramanti etthāti ārāmo. Tesaṃyevāti pupphārāmaphalārāmānameva. 『『Ṭhapitokāso』』ti iminā vatthusaddassa bhūmibhedatthaṃ dasseti. Vasati ārāmo patiṭṭhahati etthāti ārāmavatthu. Tesu vāti ettha vāsaddena navabhūmibhāgato aññassa porāṇabhūmibhāgassapi ārāmavatthubhāvaṃ vikappeti. Visesena catuiriyāpathe harati pavatteti etthāti vihāro. Tassāti vihārassa. Catunnaṃ mañcānanti niddhāraṇatthe sāmivacanaṃ. Aññataro mañco nāmāti yojanā. Eseva nayo sesesupi. 『『Lohena katā kumbhī』』ti iminā lohakumbhīti ettha majjhelopasamāsaṃ dasseti. Lohamayā kumbhī lohakumbhīti vacanatthopi yujjateva. 『『Eseva nayo』』ti iminā lohena kataṃ bhāṇakaṃ, lohena kato vārako, lohena kataṃ kaṭāhanti atthaṃ atidisati. Etthāti bhāṇakavārakakaṭāhesu. Arañjaroti atimahantattā araṃ khippaṃ jarati vināsetīti arañjaro. Atha vā jalaṃ gaṇhituṃ alanti arañjaro lakārānaṃ rakāre katvā.

Gāthāvasena nigamanaṃ dassento āha 『『eva』』ntiādi. Tattha evaṃ pakāsayīti sambandho. Dve garubhaṇḍāni dvisaṅgahāni honti, tatiyaṃ garubhaṇḍaṃ catusaṅgahaṃ hoti, catutthaṃ garubhaṇḍaṃ navakoṭṭhāsaṃ hoti, pañcamaṃ garubhaṇḍaṃ aṭṭhabhedanaṃ hoti, iti iminā pakārena pañcanimmalalocano nātho pañcahi rāsīhi pañcavīsavidhaṃ garubhaṇḍaṃ pakāsayīti yojanā.

Tatrāti garubhaṇḍe. Hīti vitthāro. Sabbampi idaṃ garubhaṇḍaṃ avissajjiyanti vuttanti yojanā. Idhāti imasmiṃ vatthusmiṃ. Parivāre pana āgatanti sambandho.

Pañca rāsayo mahesinā vuttāti yojanā. Etthāti parivāre.

Tatrāti 『『parivattanavasenā』』ti vacane. Idaṃ garubhaṇḍaṃ upanetunti sambandho. Niccaṃ tiṭṭhantīti thāvarā, ṭhādhātu varapaccayo, ṭhākārassa thākāro. Iminā ārāmaārāmavatthuvihāravihāravatthūni gahetabbāni. Avissajjiyaavebhaṅgīyattā garu alahukaṃ bhaṇḍaṃ garubhaṇḍaṃ. Iminā mañcādīni ekavīsati garubhaṇḍāni gahetabbāni. Thāvareti ādhāre bhummaṃ, pariyāpannanti sambandho. Atha vā niddhāraṇe bhummaṃ, thāvaresūti hi attho, khettantiādīsu sambandhitabbaṃ. Khipati pubbaṇṇabījametthāti khettaṃ. Vasati aparaṇṇabījaṃ patiṭṭhāti etthāti vatthu, tale bhūmibhāge ekato vā dvīhi vā tīhi vā ṭhānehi āvaraṇaṃ karīyati etthāti taḷāko, saro. Kassakānaṃ matena kattabbāti mātikā. Ārāmena parivattetunti sambandho. Kāni parivattetunti āha 『『imāni cattāripī』』ti. Pisaddo avayavasampiṇḍano.

我來將這段巴利文直譯成簡體中文： 321. "此等"即重物。"於此"即集合為五種、自性為二十五種重物。"來"或"極樂於此"即園。"即彼等"即即花園果園。以"已置處"顯示物字為地界意。"園住"即園止住於此。"于彼等或"，此"或"字示意除新地界外也可選擇古地界為園地。"特別執行四威儀於此"即精舍。"彼"即精舍。"四床"為分別義的屬格。"某床名"即連繫。于其餘亦同理。以"以銅所作瓶"顯示"銅瓶"中間省略複合詞。銅製瓶為銅瓶之詞義亦適合。以"同理"類推"銅製盆、銅製罐、銅製鍋"之義。"於此"即于盆罐鍋。"大釜"即因極大故速壞為大釜。或者足以取水為大釜，將"l"音變為"r"音。 顯示偈頌結論說"如是"等。其中"如是顯示"即連繫。二重物為二攝，第三重物為四攝，第四重物為九分，第五重物為八類，如是以此方式五清凈眼者世尊以五聚顯示二十五種重物即連繫。 "於此"即于重物。否。這一切重物已說不可轉讓即連繫。"於此"即於此事。然于附隨經來即連繫。 五聚已被大仙說即連繫。"於此"即于附隨經。 "於此"即于"依轉換"語。應轉用此重物即連繫。"常住"即常住立，ṭha詞根加vara詞綴，ṭha音變為tha音。以此應取園、園地、精舍、精舍地。因不可轉讓不可分割故，重非輕物為重物。以此應取床等二十一重物。"于常住"為處格，"屬於"即連繫。或為分別格，意為"于常住"，應與"田"等連繫。"投擲"即投擲谷種於此為田。"住"即豆種止住於此為地，于平地於一處或二處或三處作遮蔽即池塘、湖。依農夫意見應作為水道。"以園轉換"即連繫。可轉換何物？說"此四亦"。"亦"字攝集支分。

Tatrāti 『『parivattetuṃ vaṭṭatī』』ti vacane. Dūreti saṅghārāmato dūraṭṭhāne. Yampīti nāḷikeraphalampi. Harantīti saṅghassa haranti. Aññesanti saṅghato aññesaṃ manussānanti sambandho. Teti manussā. Saṅghena sampaṭicchitabboti sambandho. Ruccatīti saṅghassārāmena manussānamārāmaṃ, manussānamārāmena vā saṅghassārāmaṃ parivattetuṃ rucīyati icchīyati. Bhikkhūnaṃ ārāmoti sambandho. Ayanti manussānamārāmo. Khuddakoti saṅghārāmato khuddako. Āyanti ayati āyasāmiko dhanena vaḍḍhiṃ gacchati anenāti āyo, taṃ. Samakamevāti samappamāṇameva, āyaṃ sace detīti sambandho. Pamāṇatthe kapaccayo. Manussānaṃ rukkhāti sambandho. Atirekaṃ saṅghassa demāti sambandho. Jānāpetvāti 『『saṅghe dinnaṃ mahapphala』』nti (ma. ni.

我來將這段巴利文直譯成簡體中文： "於此"即于"適合轉換"語。"遠處"即僧園遠處。"且彼"即椰子果實。"帶來"即帶來給僧團。"其他"即僧團以外的人們即連繫。"彼等"即人們。"應被僧團接受"即連繫。"喜"即以僧園換人園,或以人園換僧園被喜被欲。"比丘園"即連繫。"此"即人園。"小"即比僧園小。"收入"即收入主以財增長為收入。"完全相等"即等量,如果給予收入即連繫。ma詞綴表量義。"人們樹"即連繫。"我們給僧團多餘"即連繫。"令知"即"與僧團有大果"。

3.376) saṅghassa dinnadānassa ānisaṃsaṃ manussānaṃ jānāpetvā. Phaladhārino honti nanūti yojanā. Evantiādi nigamanaṃ. Eteneva nayenāti yena nayena ārāmo ārāmena parivattetabbo, eteneva nayena. Mahantena vā khuddakena vā ārāmavatthunā cāti yojanā. Ārāma ārāmavatthuvihāravihāravatthūni parivattetabbānīti sambandho.

Ubhopīti gehapāsādavasena ubhopi. Tatthāti gehe. Idaṃ panāti pāsādasaṅkhātaṃ gehaṃ, manussānaṃ gehanti sambandho. Mahagghena vā appagghena vā vihāravatthunā cāti yojanā. Vihāravihāravatthuārāmaārāmavatthūni parivattetabbānīti sambandho. Evantiādi nigamanaṃ.

Garubhaṇḍena garubhaṇḍaparivattane evaṃ vinicchayo veditabboti yojanā. Paṃsvāgārakesūti paṃsukīḷanatthāya katesu agārakesu. Kappiyamañcāti saṅghagaṇapuggalānaṃ kappiyā suvaṇṇarajatādīhi akatā mañcā. Vihārassa pana suvaṇṇarajatamayādikāpi kappiyā mañcā dātabbāti sambandho. Bahisīmāyāti upacārasīmato bahi. Tatthāti saṅghattherassa vasanaṭṭhāne. Tatthāti tassa bhikkhuno vasanaṭṭhāne. 『『Mahagghenā』』ti vuttavacanaṃ niyamento āha 『『satagghanakena vā sahassagghanakena vā』』ti. Mañcasatanti mañcabahuṃ. Etesupīti pīṭhabhisibibbohanesupi. Tatthāti pīṭhabhisibibbohanesu. Kappiyaṃ pīṭhādīti sambandho. Akappiyaṃ vā mahagghaṃ kappiyaṃ vāti kappiyena vā mahagghakappiyena vā parivattetvāti sambandho. 『『Vuttavatthūnī』』ti padaṃ 『『parivattetvā』』ti pade avuttakammaṃ, 『『gahetabbānī』』ti pade vuttakammaṃ, pubbāparāpekkhapadaṃ.

Pasatamattaudakagaṇhakānipīti ettha pasato nāma kuñcitapāṇi. Sīhaḷadīpeti sīhaṃ lāti gaṇhātīti sīhaḷo lakārassa ḷakāraṃ katvā, sīhabāhunāmako rājā, tassa puttattā vijayakumāropi sīhaḷo nāma, tena ādimhi nivāsabhāvena gahitattā dīpo sīhaḷadīpo nāma, tasmiṃ. Pādaṃ gaṇhātīti pādagaṇhano, soyeva pādagaṇhanako. Pādo nāmāti 『『pādagaṇhanako』』ti ettha pādo nāma. Yo lohavārako magadhanāḷiyā pañcanāḷimattaṃ gaṇhāti, so lohavārako pādo nāmāti yojanā. Iminā pamāṇassa nāmaṃ pamāṇavante upacārato vohāranayaṃ dasseti. Tatoti pañcanāḷimattagaṇhanakavārakato. Imānīti lohakumbhīādīni.

Bhiṅgāra…pe… kaṭacchuādīnīti bhiṅgāro ca paṭiggaho ca uḷuṅko ca dabbi ca kaṭacchu ca pāti ca taṭṭako ca sarako ca samuggo ca aṅgārakapallo ca dhūmakaṭacchu ca bhiṅgāra…pe… dhūmakaṭacchuyo, tā ādi yesaṃ tānīti bhiṅgāra…pe… kaṭacchuādīni. Ādisaddena aññāni upakaraṇāni gahetabbāni. Bhājanīyānīti bhājetabbāni. Kaṃsalohādītiādisaddena vaṭṭalohaṃ saṅgaṇhāti. Vaṭṭalohaṃ nāma pītalohaṃ. Hīti saccaṃ, yasmā vā. Pārihāriyanti saṅghikaparibhogaṃ pariharitvā apanetvā puggalikaparibhogena paribhuñjanaṃ, 『『attasantaka』』nti vā pariggahena haritvā bhuñjanaṃ na vaṭṭati. Gihivikaṭanīhārenevāti 『『gihivikaṭa』』nti abhinīhāreneva.

我來將這段巴利文直譯成簡體中文： 3.376) 使人們知道施與僧團之施的功德。"果實持有者"不是即連繫。"如是"等為結論。"以此法"即以何法園以園轉換,以此法。"以大或小園地"即連繫。"園、園地、精舍、精舍地應轉換"即連繫。 "兩者"即依房屋樓閣兩者。"於此"即于房。"此且"即稱為樓閣之房,人們房即連繫。"以高價或低價精舍地"即連繫。"精舍、精舍地、園、園地應轉換"即連繫。"如是"等為結論。 以重物轉換重物如是裁決應知即連繫。"于遊戲屋"即為玩沙所造屋。"適合床"即僧團、眾、個人適合的非金銀等所制床。然應給精舍金銀等制適合床即連繫。"界外"即住處界外。"於此"即于僧團上座住處。"於此"即于彼比丘住處。限定"高價"所說語說"值百或值千"。"百床"即多床。"於此等"即于座、褥、枕等。"於此"即于座、褥、枕。"適合座等"即連繫。"不適合或高價適合"即以適合或以高價適合轉換即連繫。"所說物"詞為"轉換"詞未說賓語,"應取"詞所說賓語,為前後望詞。 "且取一掬水者"此中掬名為彎曲手。"于獅子洲"（即今斯里蘭卡）即取獅子為獅子,"l"音變為"ḷ"音,名為獅臂王,因是其子故毗阇耶王子亦名獅子,因被其最初居住所取故洲名為獅子洲,于彼。"取足"即取足者,即足取者。"足名"即于"足取者"中足名。何銅罐以摩揭陀量取五量,彼銅罐名為足即連繫。以此顯示量的名稱在有量者的習慣說法方式。"從彼"即從取五量罐。"此等"即銅瓶等。 "水瓶...勺等"即水瓶及承器及杓及湯匙及勺及缽及盤及碗及盒及炭盆及煙勺,此等為水瓶...煙勺,彼等為首彼等為水瓶...勺等。"等"字應取其他用具。"應分"即應分配。"銅等"等字攝黃銅。黃銅名為黃金屬。是否。"私用"即去除僧團用而以個人用使用,或以"自物"執取而用不適合。"僅以俗人制作方式"即僅以"俗人制作"特別方式。

Aññasmimpi kappiyalohabhaṇḍe pariyāpannā añjanīti yojanā. Atha vā kappiyalohabhaṇḍeti niddhāraṇe bhummaṃ, 『『añjanī』』tiādinā sambandhitabbaṃ. Sūcīti cīvarādisibbanakā sūci. Paṇṇasūcīti paṇṇe likhanā sūci. Aññampīti añjaniādito aññampi. Dhūmanettañca phālañca dīparukkho ca dīpakapallako ca olambakadīpo ca dhūmanetta…pe… olambakadīpā. Itthipurisatiracchānagatasaṅkhātāni rūpāni etesu atthīti itthipurisatiracchānagatarūpakāni. Dhūmanetta…pe… olambakadīpā ca te itthipurisatiracchānagatarūpakāni ceti dhūmanetta…pe… rūpakāni, visesanaparanipāto. Tāni vā aññāni vā bhitticchadanakavāṭādīsu upanetabbāni lohabhaṇḍānīti sambandho. Lohakhilakanti lohamayaṃ āṇiṃ. Pariharitvāti 『『attano santaka』』nti pariggahena haritvā, saṅghikaparibhogagihivikaṭāni vā apanetvā. Khīrapāsāṇamayānīti khīravaṇṇena pāsāṇena katāni.

Suvaṇṇañca rajatañca hārakūṭañca jātiphalikañca suvaṇṇa…pe… jātiphalikāni, tehi katāni bhājanāni suvaṇṇa…pe… bhājanāni. Sabbanti suvaṇṇarajatādisabbaṃ. Vaṭṭatīti saṅghagaṇapuggalānaṃ vaṭṭati.

Vāsiādīsu evaṃ vinicchayo veditabboti yojanā, niddhāraṇe vā bhummaṃ. Yāya vāsiyā na sakkāti sambandho. Tatoti vāsito. Mahattarīsaddo mahantapariyāyo anipphannapāṭipadiko. Mahattarī vāsīti sambandho. Vejjānanti bhisakkānaṃ. Sirāvedhanapharasupīti pisaddena tato mahantaṃ pana pagevāti dasseti. Yā pana kuṭhārī āvudhasaṅkhepena katāti sambandho. Atha vā āvudhasaṅkhepena katā yā pana kuṭhārī atthīti yojanā. Anāmāsāti anāmasitabbā, anāmāsārahāti attho. Caturaṅgulamattopīti pisaddo tato adhiko pana pagevāti dasseti. Nikhaṇitvā khādatīti nikhādanaṃ. Caturassaṃ mukhametassāti caturassamukhaṃ. Doṇisadisaṃ mukhametassāti doṇimukhaṃ. Sammuñcanidaṇḍavedhanampi nikhādanaṃ daṇḍabaddhaṃ hoti ceti yojanā. Daṇḍena bandhitabbanti daṇḍabaddhaṃ, daṇḍaṃ baddhametassāti vā daṇḍabaddhaṃ. 『『Adaṇḍaka』』nti vatvā tassevatthaṃ dassetuṃ vuttaṃ 『『phalamattamevā』』ti. Natthi daṇḍametassāti adaṇḍakaṃ. Yanti nikhādanaṃ. Pariharitunti puggalikabhāvena pariggahetvā harituṃ, saṅghikabhāvaṃ apanetuṃ vā. Sikharampi nikhādaneneva saṅgahitaṃ lakkhaṇahāranayena samānakiccabhāvato. Sikharanti yena paribbhamitvā chindanti, yehi manussehi dinnānīti sambandho. Teti manussā, vadantīti sambandho. Noti amhākaṃ. Pākatiketi pakatiyā ṭhite, yathā paṭhamaṃ ṭhitā honti, tathā karissāmāti attho. Sace āharantīti sace āyācanaṃ akatvā haranti. Anāharantāpīti puna anāharantāpi.

Kammāro ca taṭṭakāro ca cundakāro ca naḷakāro ca maṇikāro ca pattabandhako ca kammāra…pe… pattabandhakā, tesaṃ. Adhikaraṇī ca muṭṭhiko ca saṇḍāso ca tulā ca adhikaraṇi…pe… tulā. Saṅghe dinnakālatoti saṅghassa dinnakālato. Tipuṃ chindati anenāti tipucchedanaṃ, tameva satthakaṃ tipucchedanasatthakaṃ. Mahākattariñca mahāsaṇḍāsañca mahāpipphilikañca ṭhapetvāti yojanā. Kasmā ṭhapitānīti āha 『『mahākattariādīni garubhaṇḍānī』』ti. Tattha yasmā mahākattariādīni garubhaṇḍāni, tasmā 『『ṭhapetvā mahākattari』』nti ādi mayā vuttanti yojanā.

我來將這段巴利文完整直譯成簡體中文： 于其餘適合銅器用具亦包括黑膏。或者于適合銅器中為分別格,"黑膏"等應連繫。"針"即衣等縫製針。"葉針"即在葉上書寫針。"且彼"即除黑膏等其餘者。"煙管及燈心及樹燈及樹燈盆及懸燈"即煙管...懸燈。女人、男人、畜生所稱之形象於此存在,是故為女人、男人、畜生形象。煙管...懸燈且彼等女人、男人、畜生形象即煙管...形象,形容詞後置。彼等或其餘者應於牆壁遮蔽、門等處添置銅器即連繫。"銅釘"即銅製楔。"攜帶"即以"屬於自身"執取攜帶,或除去僧團用、俗人制作者。"乳色石"即以乳色石製。 "金及銀及頸飾及瑪瑙及"金...瑪瑙,以彼等所製器具即金...器具。"一切"即金銀等一切。"適合"即適合僧團、眾、個人。 于斧等如是裁決應知,或為分別格。"以何斧不能"即連繫。"從彼"即從斧。大量詞為大的同義詞,非已成就語。"大斧"即連繫。"醫者"即醫生。"頭皮穿破大砧及"等字表示除彼更大。"若斧以武器縮略所作"即連繫。或"若有以武器縮略所作斧"即連繫。"不可觸"即不應觸,不可觸之義。"四指許"等字表示除彼更大。"刺入嚙"即嚙入。"四方口"即四方口。"似鬥口"即似鬥口。"合攏柄打擊亦為嚙入,繫縛于柄"即連繫。"應以柄繫縛"即繫縛于柄,或繫縛柄為繫縛于柄。說"無柄"以顯示彼義,故說"僅果實"。無柄即無柄。"彼"即嚙入。"攜帶"即以個人性執取攜帶,或除去僧團性。尖頂亦以嚙入攝,以相似作用同等故。尖頂即人們圍繞砍伐者,由人們所給即連繫。"彼等"即人們,說即連繫。"否"即非我們。"本然"即依本性站立,如最初站立,如是我將作即義。"若帶來"即若不請求而帶來。"未帶來"即再未帶來。 "鐵匠及盤匠及準備者及管匠及寶石匠及缽系者"即鐵匠...缽系者,彼等。"執法者及拳師及夾鉗及秤"即執法者...秤。"施與僧團時"即施與僧團時。"切削三棱"即以此切削三棱,即三棱刀。"除大剪及大夾鉗及大螞蟻鉗"即連繫。為何捨棄？說"大剪等為重物"。於此,因大剪等為重物,故"除大剪"等我已說即連繫。

Valliādīsu evaṃ vinicchayo veditabboti yojanā. Vettavalliādikāti vettasaṅkhātavalliādikā. Aḍḍhabahuppamāṇāti ettha –

『『Byāmo sahakarā bāhu, dvepassadvayavitthatā』』ti. –

Abhidhāne (abhidhānappadīpikāyaṃ 269 gāthāyaṃ) vuttattā bāhu nāma idha byāmova adhippeto. Tasmā dvīsu passesu vitthatānaṃ byāmasaṅkhātānaṃ sahakarānaṃ dvinnaṃ bāhūnaṃ aḍḍhoti aḍḍhabāhu, tassa pamāṇametassāti aḍḍhabāhuppamāṇāti vacanattho kātabbo, dīghato dvihatthā vallīti vuttaṃ hoti. Tatthajātakāti tissaṃ saṅghassa bhūmiyaṃ jātakā. Rakkhitagopitāti saṅghena sayaṃ rakkhitā, parehi gopitā. Iminā arakkhitaagopitā garubhaṇḍaṃ na hotīti dasseti. Sāti valli. Atirekā hotīti sambandho. Upanetunti taṃ valliṃ upanetuṃ. Suttañca makacivākañca nāḷikerahīrañca cammañca sutta…pe… cammāni, tehi katā sutta…pe… cammamayā. Rajjukā vā yottāni vā garubhaṇḍaṃ hotīti sambandho. Ekavaṭṭā vā dvivaṭṭā vāti ettha vāsaddena tivaṭṭādiṃ saṅgaṇhāti. Avaṭṭetvā dinnaṃ suttañca avaṭṭetvā dinnā makacivākanāḷikerahīrā cāti yojanā.

Yo koci veḷūti sambandho. Sopīti veḷupi vaṭṭatīti sambandho. Pisaddena valliṃ apekkhati. Idametthāti idaṃ sabbaṃ ettha veḷumhi, veḷūsu vā idanti sambandho. Samakaṃ vāti gahitaveḷunā samappamāṇaṃ vā. Atirekaṃ vāti tato atirekaṃ vā. Taṃagghanakanti tassa veḷuno agghanārahaṃ. Phātikammanti vaḍḍhikammaṃ. Tatthevāti gaṇhanaṭṭhāneva. Gamanakāleti gaṇhanaṭṭhānato aññattha gamanakāle. 『『Pahiṇitvā dātabbo』』ti iminā sayaṃ vā āgantvā dātabboti atthopi lakkhaṇahāranayena gahetabbo samānakiccattā.

Muñjapabbajasaddena muñjapabbajatiṇānaṃ pāḷiyaṃ visuṃ gahitattā tiṇasaddena tāni ṭhapetvā pārisesañāyena avasesatiṇameva gahetabbanti dassento āha 『『muñjaṃ pabbajañca ṭhapetvā』』tiādi. Samānaphalattā lakkhaṇahāranayena paṇṇampi tiṇeneva saṅgahitanti dassento āha 『『yatthā』』tiādi. Tattha yatthāti yasmiṃ ṭhāne, itīti evaṃ. Tiṇañca garubhaṇḍaṃ hotīti sambandho. Tatthajātakaṃ vāti tasmiṃ saṅghārāme jātakaṃ vā. Bahārāmeti saṅghārāmato bahi. Tampīti tiṇampi. Pisaddena valliveḷū apekkhati. Aṭṭhaṅgulappamāṇopīti dīghato aṭṭhaṅgulapamāṇopi . Rittapotthakoti alikhitattā tuccho makacivatthādikopi paṇṇamayopi potthako. Idañca paṇṇapasaṅgena vuttaṃ.

Pañcavaṇṇā vāti nīlapītalohitodātamañjiṭṭhavasena pañcavaṇṇanā vā. Tampīti mattikampi. Pisaddena valliveḷutiṇāni apekkhati.

Dārubhaṇḍe evaṃ vinicchayo veditabboti yojanā. Rakkhitagopito yo koci dārubhaṇḍako atthīti yojanā. Mahāaṭṭhakathāyaṃ pana vuttoti sambandho.

Tatrāti mahāaṭṭhakathāyaṃ, 『『tena kho pana samayenā』』ti pāḷiyaṃ vā. Imesūti āsandikādīsu. Etthāti pīṭhesu, palālapīṭhenāti sambandho. Byagghacammaonaddhanti byagghacammena avanaddhaṃ. Vāḷarūpaparikkhittanti vāḷarūpehi parivāritaṃ. Ratanaparisibbitanti ratanasuttena samantato sibbitaṃ.

我來將這段巴利文直譯成簡體中文： 于藤等如是裁決應知即連繫。"藤等"即稱為藤條等。"半臂量"於此— "臂長為共作，兩邊二臂廣"。 因於《辭典》(《明燈辭典》第269偈)中說，臂名於此意為臂長。因此，于兩邊廣的稱為臂長的共作的兩臂之半即半臂，以此為量即半臂量為詞義應作，即說長二肘的藤。"于彼生"即生於僧團土地。"已護已守"即僧團自護，他人所守。以此顯示未護未守不成重物。"彼"即藤。"成多餘"即連繫。"添置"即添置彼藤。"線及麻線及椰纖維及皮"即線...皮，以彼等所制即線...皮製。"繩或縛"成重物即連繫。"一轉或二轉"於此，"或"字攝三轉等。"未轉給予線及未轉給予麻線、椰纖維"即連繫。 "任何竹"即連繫。"彼亦"即竹亦適合即連繫。"亦"字示意藤。"此於此"即此一切於此竹，或於諸竹此即連繫。"相等"即與所取竹等量。"或多餘"即或比彼多餘。"彼價值"即彼竹之價值。"增益"即增長。"于彼處"即于取處。"行時"即從取處往他處時。以"派遣應給"顯示由相同作用，以徵取法亦應取"或自來應給"義。 以"文夏草茅草"字因於律已別取文夏草茅草，以"草"字除彼等，以剩餘法應取剩餘草，顯示說"除文夏草茅草"等。顯示因果相同，以徵取法葉亦以草攝，說"於何處"等。其中"於何處"即於何處，"如是"即如是。"草成重物"即連繫。"或於彼生"即或生於彼僧園。"園外"即僧園外。"彼亦"即草亦。"亦"字示意藤竹。"八指量"即長八指量。"空白貝葉書"即因未寫而空的麻布等或貝葉制書。此依葉緣說。 "五色"即藍、黃、赤、白、茜色五色。"彼亦"即土亦。"亦"字示意藤竹草。 于木器如是裁決應知即連繫。"已護已守任何木器有"即連繫。然于大註釋中說即連繫。 "于彼"即于大註釋，或於"爾時"等律。"於此等"即于長椅等。"於此"即于座，以草座即連繫。"虎皮覆蓋"即以虎皮覆蓋。"猛獸像圍繞"即以猛獸像圍繞。"寶石縫合"即以寶石線四周縫合。

Etesupīti vaṅkaphalakādīsupi. 『『Saṅkhathālakaṃ pana bhājanīya』』nti pāṭhassānantaraṃ 『『tathā』』ti pāṭho atthi, so ettha na yujjati, parato pana 『『yena kenaci kataṃ garubhaṇḍamevā』』ti pāṭhassānantaraṃ yujjati. Tattha hi yathā yena kenaci kataṃ garubhaṇḍameva hoti, tathā thambhatulāsopānaphalakādīsu dārumayaṃ vā pāsāṇamayaṃ vā yaṃkiñci gehasambhārarūpaṃ garubhaṇḍamevāti attho.

Sabbanti sakalaṃ udakatumbapādakathalikamaṇḍalaṃ. Etesupīti ādhārakādīsupi. Tathā thambhatalāti ettha tathāsaddena 『garubhaṇḍamevā』』ti padaṃ atidisati. Saṅghe dinnanti saṅghassa dinnaṃ. Bhūmattharaṇanti bhūmiyaṃ attharitabbaṃ. Tampīti eḷakacammampi.

Udukkhalaṃ garubhaṇḍamevāti sambandho. Eseva nayo musalantiādīsupi. Etesūti mañcapādādīsu. Anuññātavāsiyāti bhājanatthāya anuññātavāsiyā. Dhamakaraṇoti ettha 『『saṅkhaṃ dhamati, saṅkhadhamako』』tiādīsu viya nissaṃyogapāṭhoyeva yujjati. Tasmā dhamati vātena pavattatīti dhamo, vātahetuko saddo, dhamaṃ karotīti dhamakaraṇoti vacanattho kātabbo. Sabbametanti anuññātavāsidaṇḍādikaṃ etaṃ sabbaṃ. Tatoti anuññātavāsidaṇḍādikato, mahantataraṃ vāsidaṇḍādikaṃ garubhaṇḍanti yojanā.

Yathājātamevāti yathāpavattameva. Tehīti hatthidantādīhi, 『『kata』』iti padena sambandhitabbaṃ. Tacchitaniṭṭhitopīti tacchitakammena niṭṭhitopi.

Mattikābhaṇḍe evaṃ vinicchayo veditabboti yojanā, upabhogo ca paribhogo ca upabhogaparibhogaṃ, samāhāradvando. Idaṃ padaṃ 『『ghaṭapidhānādikulālabhājana』』nti padeneva sambandhitabbaṃ. Thupikātīti ettha itisaddo imasaddattho. Idaṃ sabbaṃ saṅghassa dinnakālato paṭṭhāya garubhaṇḍanti yojanā. 『『Anatirittapamāṇo』』ti visesanapadaṃ 『『ghaṭako』』ti visesyapadeneva sambandhitabbaṃ. Etthāti mattikābhaṇḍe, ādhāre vā niddhāraṇe vā ttha paccayo. Mattikābhaṇḍe kuṇḍikā bhājanīyakoṭṭhāsaṃ bhajati, evaṃ lohabhaṇḍepīti yojanā. Etthāti garubhaṇḍavinicchaye.

Navakammadānakathā

我來將這段巴利文直譯成簡體中文： "於此等"即于曲板等。"然螺貝缽應分"句之後有"如是"句,彼於此不適合,然於後"以任何所作即重物"句之後適合。于彼因如以任何所作即重物,如是于柱、梁、階梯、板等,木製或石製任何建屋資材即重物之義。 "一切"即全部水瓶腳環圈。"於此等"即于支架等。"如是柱地"於此以"如是"字引申"即重物"詞。"施僧"即施與僧團。"鋪地"即應于地鋪。"彼亦"即山羊皮亦。 "臼即重物"即連繫。于杵等亦同理。"於此等"即于床腳等。"許可斧"即為分配所許可斧。"作吹"於此如"吹螺貝,吹螺貝者"等,僅無結合句適合。因此應作"以風吹轉為吹,風因聲,作吹為作吹"詞義。"此一切"即許可斧柄等此一切。"從彼"即從許可斧柄等,更大斧柄等為重物即連繫。 "如生即"即如發生即。"以彼等"即以象牙等,應與"作"詞連繫。"已刨完成"即以刨工完成。 于土器如是裁決應知即連繫,受用及使用為受用使用,聚合複合詞。此詞僅應與"瓶蓋等製陶器"詞連線。"塔頂等"於此,"等"字義為"此"字。"此一切從施與僧團時起為重物"即連繫。"非多餘量"形容詞應與"小瓶"所形容詞連繫。"於此"即于土器,處格或分別格加ttha詞綴。于土器中水瓶屬分配部分,如是于銅器亦即連繫。"於此"即于重物裁決。 新業給與說;

323.Bhaṇḍikāṭṭhapanamattenāti ettha bhaṇḍikāṭṭhapanaṃ nāma bhaṇḍikayojananti āha 『『kapotabhaṇḍikayojanamattenā』』ti. Assāti bhikkhussa. Citakadhūmoti citake uṭṭhito dhūmo. Etassevāti bhikkhussa eva vihāroti sambandho. Dhūmakāleti dhūmassa uṭṭhitakāle. 『『Apaloketvā』』ti iminā dhūmakāle apalokitaṃ dhūmakālikaṃ. Dhūmakālikaṃ hutvāti atthayojanaṃ katvā pāḷiyaṃ 『『pariyositavihāra』』nti padena sambandhitabbabhāvaṃ dasseti. Katapariyositavihāranti katapariyosito vihāro imassa navakammassāti katapariyositavihāraṃ. Idaṃ navakammaṃ dentīti sambandho. Yāva gopānasiyo na ārohanti, tāva vippakato nāmāti yojanā. Tatoti gopānasiārohanato. Kañcideva samādapetvā kāressatīti vihārasāmikoyeva kañci bhikkhuṃsamādapetvā kāressati. Pañcahatthe vihāreti sambandho. Chavassikaṃ navakammanti sambandho. Etthāti aḍḍhayoge. Soti aḍḍhayogo. Mahallakaṃ niyāmetvā dassento āha 『『dasahatthe ekādasahatthe』』ti. Dasavassikaṃ vā ekādasavassikaṃ vā navakammanti sambandho. Tatoti dvādasahatthato. Lohapāsādasadisepi pāsādeti sambandho. Tatoti dvādasavassikanavakammato.

Navakammikoti navakamme yuttapayutto. Utukāleti hemantagimhakāle. Paṭibāhitunti aññesaṃ sampattabhikkhūnaṃ paṭisedhetuṃ. Āvāsasāmikassāti āvāsadāyakassa. Tassāti āvāsasāmikassa. Vaṃseti anvaye. Teti tava. Soti āvāsasāmiādiko. Bhikkhūhi jaggitabboti sambandho. Tepīti ñātiupaṭṭhākāpi. Tasmimpīti saṅghikapaccayepi. Bahū āvāseti sambandho. Ekaṃ āvāsanti yojanā.

Ekaṃ vā āvāsanti sambandho. Tatoti visajjitāvāsehi, uppannānīti sambandho. Kurundiyaṃ pana vuttaṃ, kinti vuttanti yojanā. Ekaṃ mañcaṭṭhānaṃ gahetvāti ekaṃ mañcaṭṭhānaṃ puggalikabhāvena gahetvā. Tibhāganti tatiyabhāgaṃ. Ayameva vā pāṭho. Etthāti naṭṭhavihāre. Puggalikamevāti puggalikaṃ eva, puggalikaṃ iva vā. Jaggāti jaggāhi. Hīti phalajotako. Evaṃ jaggito panāti evaṃ jaggito vihāro pana. Tasminti jaggante. Saddhivihārikādīnaṃ dātukāmo hotīti saṅghassa bhaṇḍaṭṭhapanaṃ vā navakānaṃ vasanaṭṭhānaṃ vā adatvā attanoyeva saddhivihārikādīnaṃ dātukāmo hoti. Saddhivihārikādīnaṃ dātuṃ labbhatīti sabbavihāraṃ puggalikabhāvena aggahetvā ekadesasseva gahitattā saddhivihārikādīnaṃ dātuṃ labbhatīti attho. Jaggāpetabbo iti vuttanti yojanā. Ettha 『『vutta』』nti pāṭho atthi, so apāṭhoyeva 『『kurundiyaṃ pana vutta』』nti padassa ākārattā.

Aññaṃ idampi ca vakkhamānavacanaṃ tattheva kurundiyaṃ vuttanti yojanā. Kinti vuttanti āha 『『dve bhikkhū』』tiādi. Dve bhikkhū karontīti sambandho. Yenāti bhikkhunā. Soyeva sāmīti yena sā bhūmi paṭhamaṃ gahitā, soyeva sāmīti attho. Patirūpe ṭhāneti patirūpe senāsanaṭṭhāne. Tanti puggalikakaraṇaṃ. Yaṃ pana vayakammanti yojanā. Ettha ca vayakammanti tasmiṃ vihāre katassa kammassa mūlaṃ. Vihārassa mūlaṃ dātabbanti vuttaṃ hoti. Tassāti saṅghikaṃ karontassa. Tatthevāti katavihāre eva. Katāvāseti samīpatthe bhummavacanaṃ, katāvāsasamīpeti vuttaṃ hoti. Chāyūpagaphalūpagāti chāyaṃ upagacchantā ca phalaṃ upagacchantā ca, chāyāphalāni upaharantāti attho. Apaloketvāti saṅghaṃ apaloketvā. Sāmikāti rukkhasāmikā. Hāretabbāti apanetabbā.

我來將這段巴利文直譯成簡體中文： 323. "僅置包裹"於此包裹置名為包裹連結,故說"僅鴿包裹連結"。"彼"即比丘。"薪火煙"即薪火升起煙。"即彼"即比丘精舍即連繫。"煙時"即煙升起時。以"告知"顯示煙時告知為煙時。"成為煙時"作義連結,顯示于律應與"已完成精舍"詞連繫。"已作已完成精舍"即此新業的已作已完成精舍為已作已完成精舍。"與此新業"即連繫。直到椽子未上,直到名為未完成即連繫。"從彼"即從椽子上。"鼓勵某人將使作"即精舍主人鼓勵某比丘將使作。"於五肘精舍"即連繫。"六年新業"即連繫。"於此"即於半圓屋。"彼"即半圓屋。顯示大說"十肘十一肘"。"十年或十一年新業"即連繫。"從彼"即從十二肘。"于如銅殿相似殿"即連繫。"從彼"即從十二年新業。 "新業者"即專于新業。"時季"即冬夏時。"阻止"即阻止其他來者比丘。"住處主人"即住處施主。"彼"即住處主人。"族"即家族。"汝等"即汝。"彼"即住處主等。"應由比丘守護"即連繫。"彼等亦"即親屬侍者亦。"于彼亦"即于僧團資具亦。"多住處"即連繫。"一住處"即連繫。 "一住處"即連繫。"從彼"即從捨棄住處,已生即連繫。然于《古論》說,如何說即連繫。"取一床處"即以個人性取一床處。"三分"即第三分。或此即句。"於此"即于毀壞精舍。"即個人"即個人,或如個人。"守護"即汝守護。否為果明示。"如是已守護且"即如是已守護精舍且。"于彼"即于守護者。"欲給與親教師等"即不給與僧團物置或新者住處,欲給與自己親教師等。"可給與親教師等"即因不以個人性取全精舍,僅取一部分故,可給與親教師等之義。"應使守護"如是說即連繫。於此有"說"句,彼非句因"于《古論》然說"詞之語態。 "此其他且"未說語于彼《古論》說即連繫。如何說?說"二比丘"等。"二比丘作"即連繫。"以誰"即以比丘。"彼即主人"即以誰最初取彼地,彼即主人義。"于適當處"即于適當住處。"彼"即作個人。"何作業"即連繫。於此"作業"即于彼精舍所作業的本金。即說應給精舍本金。"彼"即作僧團者。"于彼即"即于已作精舍即。"已作住處"為近義處格,即說已作住處附近。"投合蔭合果"即趨向蔭且趨向果,即帶來蔭果義。"告知"即告知僧團。"主人"即樹主人。"應運去"即應除去。

『『Saṅghikavallimattampi aggahetvā』』ti iminā saṅghikaṃ gahetvā saṅghikāya bhūmiyā sace vihāraṃ karoti, saṅghikamevāti dasseti. Dvibhūmakatibhūmakādīsu pāsādesu upaḍḍhabhāgaṃ dassento āha 『『pāsādo ceva hotī』』tiādi. Upari pāsādoti sambandho. Soti vihārakārako bhikkhu, tassa heṭṭhāpāsādoti sambandho. Vihāreti saṅghikavihāre, vihārasamīpeti attho. Akataṭṭhāneti cayapamukhānaṃ akatapubbaṭṭhāne. Cayaṃ vā pamukhaṃ vāti saṅghikavihārassa cayaṃ vā pamukhaṃ vā. Bahikuṭṭeti kuṭṭassa, kuṭṭato vā bahi. Tassāti cayapamukhakārakassa bhikkhussa hotīti sambandho . Visamaṃ pabbatakandarādinti sambandho. Apadeti sukarassa akāraṇe. Kataṃ hotīti cayaṃ vā pamukhaṃ vā kataṃ hoti. Tatthāti cayapamukhesu, saṅgho anissaro iti vuttanti yojanā.

Varaseyyaṃ gahetunti sambandho.

Puna āgantvāti pakkamitvā puna āgantvā. Tassāti navakammagāhakassa bhikkhussa. Etanti senāsanaṃ.

Aññatraparibhogapaṭikkhepādikathā

以下是巴利文的完整直譯： "僅取僧團藤蔓"以此顯示取僧團,若於僧團土地作精舍,即僧團。於二層三層等殿,顯示半部分說"殿即"等。"上殿"即連繫。"彼"即作精舍比丘,彼底層殿即連繫。"精舍"即僧團精舍,即精舍附近義。"未作處"即于未曾作的察等處。"察或首領"即僧團精舍的察或首領。"外墻"即墻或墻外。"彼"即察首領作比丘的即連繫。"不平處山谷"即連繫。"無"即野豬無作。"已作"即察或首領已作。"于彼"即察首領,僧團非主人說即連繫。 "取最上處"即連繫。 "復歸來"即離開復歸來。"彼"即新業獲取比丘。"此"即住處。 除使用拒絕等說；

324.Nātiharantīti ettha atisaddo haraṇattho, harasaddo paribhuñjanatthoti āha 『『aññatra haritvā na paribhuñjantī』』ti. Yaṃ mañcapīṭhādīti yojanā. Tatthāti undriyamahāvihāre. Tanti mañcapīṭhādiṃ. Tasmāti yasmā anujānāti, tasmā. Tanti mañcapīṭhādiṃ. Aññatrāti aññaṃ vihāraṃ. Aroganti anaṭṭhājiṇṇattā arogaṃ. Tasmiṃ vihāreti undriyavihāre. Tasminti undriyavihāre. Tatoti undriyavihārato. Suyojitānīti suṭṭhu yojitāni. Mūladānaṃ vā paṭipākatikaṃ vā natthīti adhippāyo. Chaḍḍitavihāratoti bhikkhūhi anapekkhena chaḍḍitasaṅghikavihārato ca puggalena sāpekkhena chaḍḍitapuggalikavihārato ca. Āvāsikakāleti āvāsikānaṃ ṭhitakāle. Tatoti chaḍḍitavihārato.

Phātikammatthāyāti ettha phātisaddo vaḍḍhanatthoti āha 『『vaḍḍhikammatthāyā』』ti. Etthāti 『『phātikammatthāyā』』ti pāṭhe.

Cakkalikanti cakkākārena lāti pavattati, cakkākāraṃ vā lāti gaṇhātīti cakkalaṃ, tadeva cakkalikaṃ, pādapuñjanaṃ, 『『kambalādīhi veṭhetvā kata』』nti iminā tassa karaṇākāraṃ dasseti. Yehīti pādehi . Udakanti senāsanassa tintakaṃ udakaṃ. Udakaṃ na paññāyatīti yojanā. Saupāhanena akkamituṃ na vaṭṭatīti yojanā.

Sudhābhūmiyanti sudhāya littāyaṃ bhūmiyaṃ. Paribhaṇḍabhūmiyanti gomayakasāvaparibhaṇḍabhūmiyaṃ. Pādāti mañcapādā. Tasminti coḷake. Ṭhapentassāti mañcapāde ṭhapentassa. Tatthāti tesu bhikkhūsu . Nevāsikāti nibaddhaṃ vasantīti nevāsikā. Ṭhapentīti mañcapāde ṭhapenti. Tathevāti yathā nevāsikā vaḷañjanti, tatheva āgantukehi vaḷañjituṃ vaṭṭatīti attho.

Setabhitti vāti ettha vāsaddena nīlabhittiādayo sampiṇḍeti. 『『Dvārampi vātapānampī』』tiādinā sāmaññato vuttattā dvāravātapānādayo aparikammakatāpi na apassayitabbā. Kenaci vā vatthādināti sambandho.

『『Hutvā』』ti iminā 『『dhotapādakā』』ti padassa 『『nipajjitu』』nti pade kiriyāvisesanabhāvaṃ dasseti, 『『bhikkhū』』ti pade kārakavisesanabhāvaṃ nivatteti. Kasmiṃ ṭhāne nipajjituṃ kukkuccāyantīti āha 『『dhotehi pādehi akkamitabbaṭṭhāne』』ti. 『『Akkamitabbaṭṭhānassetaṃ adhivacana』』nti iminā 『『dhotapādake』』ti pāṭhassa dhoto pādo tiṭṭhati ettha ṭhāneti dhotapādakaṃ, tasmiṃ dhotapādaketi atthaṃ dasseti. Etanti 『『dhotapādake』』ti nāmaṃ. 『『Paccattharitvā』』ti ettha kena paccattharitvāti āha 『『paccattharaṇenā』』ti. 『『Attano santakenā』』ti iminā saṅghikena paccattharaṇena paccattharaṇaṃ paṭikkhipati. Niddāyatopīti niddāyakāraṇāpi, saṃkuṭiteti sambandho. Atha vā niddāyatopīti niddāyantassapi. 『『Sarīrāvayavo』』ti pade sāmyatthachaṭṭhī, 『『āpattiyevā』』ti pade sampadānaṃ. Lomesu phusantesūti sambandho. 『『Paribhogasīsenā』』ti iminā paribhogaṃ akatvā kenaci kammena sarīrāvayavena phusantassa anāpattīti dasseti. Hatthatalena phusituṃ pādatalena phusituṃ vā akkamituṃ vāti yathālābhayojanā daṭṭhabbā. 『『Paribhogasīsenā』』ti padassa atthaṃ dassento āha 『『mañcapīṭhaṃ nīharantassā』』tiādi.

Saṅghabhattādianujānanakathā

我來將這段巴利文直譯成簡體中文： 324."不超越"於此"超"字義為帶走,"帶"字義為使用,故說"不帶到別處使用"。"何床座等"即連繫。"于彼"即于溫德利耶大寺。"彼"即床座等。"因彼"即因許可,故。"彼"即床座等。"別處"即別精舍。"無病"即因未毀壞陳舊故無病。"于彼精舍"即溫德利耶精舍。"于彼"即于溫德利耶精舍。"從彼"即從溫德利耶精舍。"善連結"即善好連結。意即無本金給予或還原。"從捨棄精舍"即從比丘無執著捨棄僧團精舍及個人有執著捨棄個人精舍。"住者時"即住者存在時。"從彼"即從捨棄精舍。 "為增益"於此"增"字義為增長,故說"為增長業"。"於此"即于"為增益"句。 "圓形擦"即以輪形取或起,以輪形取即圓形,即圓形擦,足擦,以"以毛毯等包裹所作"顯示彼之作法。"以彼等"即以足。"水"即住處的濕水。"水不見"即連繫。"穿鞋踩踏不適合"即連繫。 "于灰土"即于灰塗抹的土。"于邊界土"即于牛糞水邊界土。"腳"即床腳。"于彼"即于布。"放置者"即在床腳放置者。"于彼"即于彼等比丘。"住者"即恒常住為住者。"放置"即放置床腳。"如是"即如住者使用,如是適合客人使用之義。 "白墻或"於此"或"字包含藍墻等。因以"門亦窗亦"等一般說故,門窗等未加工亦不應倚靠。"以任何衣等"即連繫。 以"成為"顯示"洗足"詞為"躺臥"詞之動作形容,非為"比丘"詞之作者形容。於何處躺臥起疑問?說"以洗足可踩踏處"。以"此為可踩踏處之名"顯示"洗足"句義為洗足立於此處為洗足處,于彼洗足處。"此"即"洗足"名。"鋪"於此以何鋪?說"以鋪具"。以"自己所有"拒絕以僧團鋪具鋪。"睡眠者亦"即因睡眠,于收縮即連繫。或"睡眠者亦"即睡眠者亦。"身體部分"詞為同等義第六格,"即犯戒"詞為與格。"毛觸"即連繫。以"以使用為首"顯示不作使用而以某業以身體部分觸不犯。以手掌觸或以足掌觸或踩踏應見如所得連繫。顯示"以使用為首"詞義說"帶出床座"等。 僧團食等許可說；

1. 『『Saṅghassa bhatta』』nti iminā saṅghabhattanti padassa chaṭṭhīsamāsaṃ dasseti. Saṅghassa atthāya ābhataṃ bhattaṃ kātuṃ na sakkontīti yojanā. Uddesabhattantiādīsu evamattho veditabboti yojanā. 『『Uddesena laddhabhikkhūnaṃ bhattaṃ kātu』』nti iminā uddesena laddhabhikkhūnaṃ kātabbaṃ bhattaṃ uddesabhattanti vacanatthaṃ dasseti. Tathevāti yathā saṅghato uddisitvā laddhabhikkhū, tatheva. Paricchinditvāti 『『ekaṃ vā』』tiādinā paricchinditvā. Tesanti laddhabhikkhūnaṃ. Iminā nimantetvā laddhabhikkhūnaṃ kātabbaṃ bhattaṃ nimantanabhattanti vacanatthaṃ dasseti. 『『Salākāyo chinditvā』』ti iminā salākāyo chinditvā kātabbaṃ bhattaṃ salākabhattanti vacanatthaṃ dasseti. Pakkhikanti uposathikanti pāṭipadikanti evaṃ niyāmetvāti yojanā. Pañcamīādīsu pakkhesu kātabbaṃ pakkhikaṃ. Uposathe kātabbaṃ uposathikaṃ. Pāṭipade kātabbaṃ pāṭipadikaṃ, tameva bhattaṃ pāṭipadikabhattaṃ. Uddesabhattaṃ nimantananti ettha itisaddo ādyattho, uddesabhattaṃ nimantanantiādiṃ imaṃ vohāraṃ pattānīti hi attho. Uddesabhattādīniyeva anujānanamakatvā kasmā saṅghabhattampi anujānātīti āha 『『yasmā panā』』tiādi. Tattha yasmā sakkhissantīti sambandho. Teti manussā. Tampīti saṅghabhattampi. Pisaddena uddesabhattādīni apekkhati.

Saṅghabhattādīnaṃ vitthāraṃ dassento āha 『『tatthā』』tiādi. Tattha tatthāti 『『saṅghabhattaṃ uddesabhatta』』ntiādipāṭhe, evaṃ vinicchayo veditabboti yojanā, saṅghabhattādīsu vā niddhāraṇe bhummaṃ, bhuñjantānaṃ amhākaṃ ajja dasa dvādasa divasā ahesunti yojanā. Aññatoti aññasmā ṭhānā. Tatthāti saṅghabhatte. Vattabbāti manussā vattabbā. Tanti saṅghabhattaṃ, dhātukammaṃ, 『『amhāka』』nti kāritakammaṃ. Tanti saṅghabhattaṃ.

Uddesabhattakathā

Ayaṃ nayo evaṃ veditabboti yojanā. Raññā vā pahiteti sambandho. Sace atthīti sace ṭhitikā atthi. Uddesakenāti bhattuddesakena . Na atikkāmetabbanti uddesabhattaṃ na atikkāmetabbaṃ. Te panāti piṇḍapātikā pana. Ṭhitikaṃ ṭhapetvāti ṭhitikaṃ ṭhitaṭṭhāne ṭhapetvā muñcitvāti attho. Tesanti mahātherānaṃ. Yojanantarikavihāratopīti yojanena byavadhāne ṭhitavihāratopi. Ṭhitaṭṭhānatoti ṭhitikāya ṭhitaṭṭhānato. Asampattānampīti bhattuddesaṭṭhānaṃ asampattānampi. Vaḍḍhitā nāma sīmāti upacārasīmā vaḍḍhitā nāma. Saṅghanavakassa dinnepīti yāva dutiyabhāgo na dātabbo, tāva saṅghanavakassa dinnepi. Vassaggenāti gaṇiyatīti gaṃ, vassameva gaṃ vassaggaṃ, tena vassaggena, vassagaṇanāyāti vuttaṃ hoti. Yadi 『『vassagghenā』』ti catutthakkharena pāṭho bhaveyya, evaṃ sati vassaparicchedenāti attho daṭṭhabbo, ayameva yuttataro.

我來將這段巴利文直譯成簡體中文： 325. 以"僧團之食"顯示"僧團食"詞為第六格複合詞。為僧團而帶來的食不能作即連繫。于示食等如是義應知即連繫。以"為以示得比丘作食"顯示以示得比丘應作之食為示食詞義。"如是"即如從僧團指定得比丘,如是。"限定"即以"一或"等限定。"彼等"即得比丘。以此顯示邀請得比丘應作之食為邀請食詞義。以"切票"顯示切票應作之食為票食詞義。"半月、布薩、月初"如是確定即連繫。于第五等半月應作為半月。于布薩應作為布薩。于月初應作為月初,彼即食為月初食。"示食邀請"於此"等"字為初義,即示食邀請等此名稱已得之義。何故不僅許可示食等而亦許可僧團食?說"然因"等。其中因將能即連繫。"彼等"即人們。"彼亦"即僧團食亦。"亦"字示意示食等。 顯示僧團食等詳細說"于彼"等。其中"于彼"即于"僧團食示食"等句,如是裁決應知即連繫,或於僧團食等為分別處格,食用我等今日十十二日即連繫。"從他"即從他處。"于彼"即于僧團食。"應說"即應對人說。"彼"即僧團食,作法,"我等"為使作業。"彼"即僧團食。 示食說 此法如是應知即連繫。"或王派遣"即連繫。"若有"即若次第有。"示者"即食示者。"不應超過"即不應超過示食。"彼等且"即乞食者且。"置次第"即于次第住處置即捨棄義。"彼等"即大長老。"一由旬間精舍亦"即以一由旬間隔住精舍亦。"從住處"即從次第住處。"未到亦"即未到食示處亦。"增長名界"即增長近行界名。"給與僧團新者亦"即直至第二分不應給予,直至給與僧團新者亦。"以歲"即數為數,歲即數為歲數,以彼歲數,即說以歲數。若"以歲"為四音節句,如是則應見以歲限定義,此更適當。

Ekasmiṃ vihāreti ekissaṃ vihārasīmāyaṃ. Tasmiṃyeva bhattuddesaṭṭhāneti ettha evasaddena aññasmiṃ ṭhāne gāhaṇaṃ paṭikkhipati. Ekoti eko dāyako. Tenāti pahitabhikkhunā. So atthoti so hetu. Taṃdivasanti tasmiṃ pahitadivase. Pamussatīti satipavāsena mussati. Bhojanasālāyāti bhattuddesaṭṭhānasaṅkhātāya bhojanasālāya. Yā pakatiṭṭhitikāti yojanā. 『『Ekābaddhā hontī』』ti vuttavacanassa atthaṃ dassento āha 『『aññamaññaṃ dvādasahatthantaraṃ avijahitvā』』ti. Navaṃ ṭhitikanti bhattuddesaṭṭhāne ṭhapitapakatiṭṭhitikato aññaṃ navaṃ ṭhitikaṃ. Hīti saccaṃ, yasmā vā. Etanti uddesabhattaṃ. 『『Sve』』ti niyāmetvā vuttattā dutiyadivase na labbhati.

Kocīti dāyako. Sakavihāre ṭhītikāvaseneva gāhetabbanti yaṃ vihāraṃ gacchanti, tattha apaviṭṭhattā sakavihāre ṭhitikāvaseneva gāhetabbaṃ. Dinnaṃ pana bhattaṃ gāhetabbanti sambandho. Sampattānanti dinnaṭṭhānaṃ sampattānaṃ. Tatthāti dinnaṭṭhānaṃ, sampattānaṃyevāti sambandho. Tassa vihārassāti paviṭṭhavihārassa. Tasmiṃ tasmiṃ ṭhāneti gāmadvāravīthicatukkasaṅkhāte tasmiṃ tasmiṃ ṭhāne. Antoupacāragatānanti ettha antoupacāro nāma dvādasahatthabbhantaraṃ.

Gāmadvārūpacāra vīthicatukkūpacāra gharūpacāresu tīsu gharūpacārassa visesaṃ dassento āha 『『gharūpacāro cetthā』』tiādi. Etthāti tīsu upacāresu. Gharūpacāro veditabboti sambandho. Eko upacāro etthāti ekūpacāraṃ gharaṃ. Imesanti catunnaṃ gharānaṃ. Tatthāti catūsu gharesu. Ekakulassa yaṃ gharanti sambandho. Ekavaḷañjanti ekadvārena samānaparibhogaṃ. Tatthāti ekūpacāre.

Yaṃ pana ekaṃ gharaṃ katanti sambandho. Sukhavihāratthāyāti kalahaṃ vicchinditvā sukhavihāratthāya. Tasmiṃ tasmiṃ ṭhāneti bhittiyā paricchinne tasmiṃ tasmiṃ ṭhāne.

Yasmiṃ pana ghare nisīdāpentīti sambandho. Yampi nivesananti yojanā.

Yo pana uddesalābho uppajjati, so pāpuṇātīti yojanā. Kiñcāpi dissanti, tathāpīti yojanā.

Yo panāti bhikkhu pana, labhatīti sambandho. Aññasminti attanā aññasmiṃ. Tenāti uddesabhattaṃ labhantena bhikkhunā.

Kālaṃ paṭimānentesūti bhojanakālaṃ paṭimānentesu bhikkhūsu, nisinnesūti sambandho. Koci manusso vadatīti sambandho. Saṅghuddesapattaṃ detha iti vāti yojanā. 『『Eseva nayo』』ti iminā pattassa ṭhāne bhikkhuṃ pakkhipitvā vutte atidisati.

Etthāti uddesabhatte, evaṃvacane vā. Pesaloti piyasīlo. Tenāti uddesakena. Kinti jānātīti āha 『『dasavassena laddha』』nti. Tassāti uddesakassa, vacananti sambandho. Appasaddāti saṇikasaddā. 『『Apasaddā』』tipi pāṭho, nissaddāti attho. Sabbanavakassāti sabbesaṃ bhikkhūnaṃ navakassa. Chāyāyapi pucchiyamānāyāti anādare bhummavacanaṃ, sāmivacanaṃ vā. Na labhatīti pāpuṇāpitattā na labhati. Nisinnassāpi niddāyantassāpīti anādare sāmivacanaṃ, bhikkhussa nisinnassāpi niddāyantassāpīti attho. Hīti saccaṃ. Etaṃ bhājanīyabhaṇḍaṃ nāmāti yojanā. Tatthāti 『『sampattasseva pāpuṇātī』』ti vacane. Upacārenāti dvādasahatthūpacārena. Tasminti antoparikkhepe.

我來將這段巴利文直譯成簡體中文： "於一精舍"即於一精舍界。"于彼食示處即"於此以"即"字否定於其他處取。"一"即一施主。"以彼"即以派遣比丘。"彼因"即彼理由。"彼日"即于彼派遣日。"忘"即以念離而忘。"于食堂"即于稱為食示處的食堂。"何本次第"即連繫。以"互相連"說句顯示義說"互相不離十二肘間"。"新次第"即于食示處置本次第外其他新次第。"確實"即真實,或因。"此"即示食。因確定說"明日"故第二日不得。 "某"即施主。"應以自精舍次第取"即往何精舍,因未入彼故應以自精舍次第取。"然已施食應取"即連繫。"已到者"即已到施處者。"于彼"即施處,即已到者即連繫。"彼精舍"即已入精舍。"于彼彼處"即稱為村門街四衢的彼彼處。"已入近行內者"於此近行內名為十二肘內。 于村門近行、街四衢近行、家近行三者中顯示家近行特徵說"家近行且於此"等。"於此"即於三近行。"家近行應知"即連繫。"一近行於此"即一近行家。"此等"即四家。"于彼"即於四家。"一家何家"即連繫。"一使用"即以一門同一使用。"于彼"即於一近行。 "然何一家已作"即連繫。"為樂住"即斷爭論為樂住。"于彼彼處"即以墻限定的彼彼處。 "然於何家使坐"即連繫。"何住所亦"即連繫。 "然何示得生起,彼得"即連繫。"雖見,然"即連繫。 "然何"即比丘然,"得"即連繫。"於他"即于自己以外。"以彼"即以得示食比丘。 "等待時"即等待食時比丘,于坐即連繫。"某人說"即連繫。"給僧示缽等"即連繫。以"此即法"顯示以比丘代替缽而說引申。 "於此"即于示食,或如是說。"善行"即善性。"以彼"即以示者。"如何知?"說"十歲得"。"彼"即示者,"說"即連繫。"小聲"即輕聲。亦作"無聲"句,即無聲義。"一切新者"即一切比丘中新者。"問影亦"為不敬處格,或所有格。"不得"即因使得故不得。"坐者亦睡眠者亦"為不敬所有格,即比丘坐者亦睡眠者亦義。"確實"即真實。"此名可分物"即連繫。"于彼"即于"僅已到者得"句。"以近行"即以十二肘近行。"于彼"即于內圍墻。

Koci upāsako pahiṇātīti sambandho. Paṇītabhojanānanti paṇītabhojanehi. Udakassāti udakena, pūretvāti sambandho. Āgatā manussāti sambandho. Yenāti bhikkhunā. Yanti vatthu. Ticīvaraparivāranti ticīvarena parivāritaṃ, ticīvaraparivāravantaṃ vā uddesabhattanti attho. Hi saccaṃ assa bhikkhussa puññaviseso īdisoti yojanā. Nanu udakaṃpissa puññavisesaṃ, kasmā aññaṃ uddesabhattaṃ labhatīti āha 『『udakaṃ panā』』tiādi.

Gahetvā āgatā te manussāti yojanā. Tesanti mahātherādīnaṃ. Daharasāmaṇerehīti daharehi sāmaṇerehi, laddhesūti sambandho.

Tatthāti uddesabhatte. Puratoti mahātherānaṃ purato. Patteti saṅghuddesapatte, agāhiteyevāti sambandho. Āhaṭampi uddesabhattanti sambandho.

Eko vadatīti sambandho. Soti manusso, bhaṇatīti sambandho. Yathā te ruccati, tathā vatvā āharāti yojanā. Vissaṭṭhadūto nāmāti attano ruciṃ vissajjitvā tassa ruciyā vissaṭṭho dūto nāma. Paṭipāṭipattaṃ vāti saṅghato paṭipāṭiyā laddhaṃ pattaṃ vā, idaṃ nimantanabhattaṃ sandhāya vuttaṃ. Yaṃ icchatīti vissaṭṭhadūto yaṃ icchati. Soti bālo, na vattabboti sambandho. Pucchāsabhāgena vadeyyāti sambandho. Tatoti vadanakāraṇā.

Kūṭaṭṭhitikānāmāti aññehi uddesabhattehi missetvā ujukaṭṭhitikāya pavattitvā kūṭena pavattā ṭhitikā nāma hoti. Tamevatthaṃ vitthārento āha 『『rañño vā hī』』tiādi. Ekacārikabhattānīti pati ekaṃ katvā caritabbāni bhakkhitabbānīti ekacārikāni, aññehi uddesabhattehi amissetvā pati ekaṃ katvā bhakkhitabbānīti vuttaṃ hoti, tāniyeva bhattāni ekacārikabhattāni. Ekacce bhikkhū gatāti sambandho. Tesūti ekaccesu bhikkhūsu. Taṅkhaṇaṃyevāti tasmiṃ nisinnakkhaṇeyeva. Puna taṅkhaṇaṃyevāti tasmiṃ gāhaṇakkhaṇeyeva. 『『Paṇītabhatta』』nti vutte 『『kativassato paṭṭhāyā』』ti vadanti, 『『ettakavassato nāmā』』ti vutteti yojanā. Gāhiteti ṭhitikaṃ ajānantehi āgantukehi patte gāhite. Āgatehipi ṭhitikaṃ jānanakabhikkhūhīti sambandho. Eseva nayo paratopi. Bhikkhūyeva āgacchantūti pattaṃ aggahetvā bhikkhūyeva āgacchantūti adhippāyo.

Neti ṭhitikaṃ ajānante āgantuke. Rājā bhojetvāti rājā attano gehe bhojetvā. Nesanti āgantukānaṃ, pattepīti sambandho. Yaṃ āhaṭanti yaṃ bhattaṃ abhuñjitvā āhaṭaṃ. Taṃ na gāhetabbanti taṃ bhattaṃ ṭhitikāya na gāhetabbaṃ thokattā. Nesanti āgantukānaṃ. Gīvā hotīti iṇaṃ hoti. Iṇaṃ nāma paṭidātabbasabhāvo hoti, tasmā paṭidātabbanti adhippāyo. Etthāti ṭhitikaṃ ajānitvā bhuttaṭṭhāne. Tāva nisīditabbanti tāva āgametvā nisīditabbaṃ. Pattaṭṭhānena gāhaṇampi gīvāsadisoti purimatherassa mati bhaveyya. Evañhi sati dvinnaṃ therānaṃ vādo sadisoyeva.

Eko piṇḍapātoti sambandho. Tathārūpoti ticīvaraparivāro satagghanako. Ayanti piṇḍapāto. Iti vuttaṃ aṭṭhakathāsu.

我來將這段巴利文完整直譯成簡體中文： "某居士派遣"即連繫。"精美食"即以精美食。"水"即以水,"盛滿"即連繫。"來人"即連繫。"以何"即以比丘。"何"即事物。"三衣圍繞"即以三衣圍繞,或三衣圍繞者為示食。"確實"即彼比丘有此福德特異。"豈非水亦有福德特異?"何故得另一示食?說"水且"等。 "取來彼等人"即連繫。"彼等"即大長老等。"年少沙彌"即以年少沙彌,"得"即連繫。 "于彼"即于示食。"前"即大長老前。"缽"即僧示缽,未取即連繫。"已帶示食"即連繫。 "一說"即連繫。"彼"即人,"說"即連繫。"如彼歡喜,如是說帶"即連繫。"解放使者名"即自己意願捨棄,彼意願解放使者名。"或依次缽"即從僧團依次得缽,或指邀請食。"何欲"即解放使者何欲。"彼"即愚人,"不應說"即連繫。"以詢問部分說"即連繫。"從"即說因。 "曲次第名"即與其他示食混合,直接次第進行,以曲進行次第名。更詳細說"王且"等。"一行食"即各別作一行當食,即不與其他示食混合各別作食,彼等食為一行食。"某些比丘去"即連繫。"于彼等"即于某些比丘。"彼刻"即于坐刻。"再彼刻"即于取刻。"說'精美食'"時說"幾歲起"等,"某歲名"即連繫。"取"即不知次第者由客人取缽。"已到者亦知次第比丘"即連繫。此法亦適用於他處。"比丘應來"即未取缽比丘應來。 "不"即不知次第客人。"王食"即王于自家食。"彼等"即客人,"缽"即連繫。"何已帶"即何食未食已帶。"不應取"即彼食不應以次第取少許。"彼等"即客人。"頸為"即債。債名為應償還性質,故應償還即意圖。"於此"即不知次第食處。"應坐"即應來坐。"缽處取亦如頸"即前長老意見。如是則兩長老意見相同。 "一乞食"即連繫。"如是"即三衣圍繞、價值百缽者。"此"即乞食。如此在註釋中說。

Eko bhikkhūti sambandho. Antarābhaṭṭhakoti uddesabhattassa antare vemajjhe bhassati galatīti antarābhaṭṭhako. Paripuṇṇavasso yo pana sāmaṇeroti yojanā. Tassa upasampajjitasāmaṇerassa ṭhitikā atikkantāti sambandho. Soti uddesabhattapatto bhikkhu. Samīpeti attano samīpe. Tañce theyyāya harantīti taṃ pattaṃ pattahārakā theyyāya haranti ce. Gīvā hotīti pattadāpakassa gīvā hoti. So bhikkhūti samīpe nisinno so bhikkhu. Assāti pattadāpakassa. 『『Aya』』nti potthakesu pāṭho atthi, so na sundaro. Tatoti uddesabhattagharato. 『『Suhaṭo』』ti vacanassa atthaṃ dassento āha 『『bhattassa dinnattā gīvā na hotī』』ti.

Sādiyanakoti uddesabhattasādiyanako, hotīti sambandho. Dasahipi pattehi bhattaṃ āharāpetvāti yojanā. Bhikkhudattiyaṃ nāmāti bhikkhunā dattiyaṃ nāma. So bhikkhūti sādiyanako so bhikkhu. Te bhikkhūti piṇḍapātike te bhikkhū. Etha bhante mayhaṃ sahāyā hotha iti vatvāti sambandho. Tassāti upāsakassa. Tatthāti upāsakassa ghare. Tassevāti sādiyanakasseva. Itareti navapiṇḍapātikā. Nesanti dasannaṃ bhikkhūnaṃ. Tassa bhikkhunoti sādiyanakassa bhikkhuno. Bhuttāvīnanti bhuttavantānaṃ.

Teti navapiṇḍapātikā, vuttā gacchantīti sambandho. Tatthāti upāsakassa ghare. Tatrāti dasasu bhikkhūsu. Madhurena sarena anumodanaṃ karontassa ekassa dhammakathaṃ sutvāti yojanā. Akatabhāgo nāmāti pubbe na kariyitthāti akato, soyeva bhāgo koṭṭhāsoti akatabhāgo, āgantukabhāgo nāmāti attho.

Eko upāsako detīti sambandho. Imanti khādanīyabhojanīyaṃ. Pattasāmikassa dātabbanti yojanā. Ṭhapetvāti pakatiyā ṭhapetvā. 『『Sabbo saṅgho bhuñjatū』』ti vatvā ca kiñci avatvā ca gatepi paṭhamameva 『『sabbaṃ saṅghikaṃ pattaṃ dethā』』ti vuttattā bhājetvā paribhuñjitabbaṃ.

Pātiyā āharitvāti sambandho. Ekekaṃ ālopanti ekekassa bhikkhussa ekekaṃ ālopaṃ. Acchatīti vasati. Kassa teti kassa atthāya tayā, ānītanti yojanā. 『『Ekena bhikkhunā』』ti padaṃ 『『gāhetabba』』nti pade kāritakammaṃ, 『『bhatta』』nti dhātukammaṃ tabbapaccayo vadati.

Kiṃ āharīyatīti avatvāti kiṃ vatthu tayā āharītīti upāsakaṃ apucchitvā. 『『Kiṃ āharissasī』』tipi pāṭho, kiṃ vatthuṃ tvaṃ āharissasīti attho. Saparivārāya yāguyā ca mahagghānaṃ phalānañca paṇītānaṃ khajjakānañca tathā āveṇikā ṭhitikā kātabbāti yojanā . Ekā eva ṭhitikāti samānā eva ṭhitikā. Tathā phāṇitassāti ettha tathāsaddena 『『ekā eva ṭhitikā vaṭṭatī』』ti padaṃ atidisati.

Iti uddesabhattakathāya yojanā samattā.

Nimantanabhattakathā

Nimantanaṃ puggalikaṃ saṅghikañcāti duvidhaṃ. Tattha puggalikaṃ sandhāya vuttaṃ 『『puggalikaṃ ce sayameva issaro』』ti. 『『Ettake bhikkhū saṅghato uddisathā』』tiādīni avatvā 『『ettakānaṃ bhikkhūnaṃ bhattaṃ gaṇhathā』』ti nimantetvā dinnaṃ saṅghikaṃ nimantanaṃ nāma. Etthāti nimantane. Piṇḍapātikānampi vaṭṭatīti 『『bhikkha』』nti kappiyavohārena vuttattā piṇḍapātikānampi vaṭṭati. Paṭipāṭiyāti saṅghato laddhapaṭipāṭiyā. Āgatamanusso vadatīti sambandho. Vicchinditvāti 『『tumhe ca gacchathā』』ti vacanaṃ vicchinditvā.

Nimantanabhattagharatoti nimantanabhattassa dinnagharato. Eko āharatīti sambandho. Pūretvāti bhattassa pūretvā. Tanti bhattaṃ. Idhāpīti nimantanepi.

我來將這段巴利文直譯成簡體中文： "一比丘"即連繫。"中間落者"即示食當中中間落下流失為中間落者。"滿歲而何沙彌"即連繫。"彼受具足沙彌次第超過"即連繫。"彼"即得示食缽比丘。"附近"即自己附近。"若彼等偷取"即彼缽被偷缽者偷取。"為債"即施缽者為債。"彼比丘"即附近坐彼比丘。"彼"即施缽者。"此"句于書中有,彼不美。"從彼"即從示食家。顯示"善取"句義說"因施食故無債"。 "領受者"即領受示食者,即連繫。"使以十缽帶食"即連繫。"比丘給與名"即比丘給與名。"彼比丘"即領受彼比丘。"彼等比丘"即乞食彼等比丘。"來尊者們請為我同伴而說"即連繫。"彼"即居士。"于彼"即于居士家。"彼即"即領受者即。"其他"即新乞食者。"彼等"即十比丘。"彼比丘"即領受比丘。"已食者"即已食者。 "彼等"即新乞食者,"說去"即連繫。"于彼"即于居士家。"于彼"即於十比丘。"聽一以甜聲作迴向說法"即連繫。"未作分名"即先前未作為未作,彼即分為部分為未作分,即客分名義。 "一居士給"即連繫。"此"即硬食軟食。"應給缽主"即連繫。"置"即依常置。說"僧團一切食用"及不說而去亦,因最初已說"給一切僧團缽"故,應分而受用。 "以缽帶來"即連繫。"一一團"即一一比丘一一食團。"住"即居住。"為誰彼等"即為誰目的由你,"已帶"即連繫。"一比丘"詞于"使得"詞為使作業,"食"為動詞業,可說詞說。 "不說何被帶來"即不問居士你帶何物。亦作"你將帶何?"句,即你將帶何物義。"應作伴隨粥及高價果及精美點心如是特殊次第"即連繫。"一次第"即相同次第。"如是糖蜜"於此以"如是"字引申"一次第適合"句。 如是示食說連繫完成。 邀請食說 邀請為個人和僧團二種。其中關於個人說"若個人自己主人"。不說"從僧團指定若干比丘"等,而說"取若干比丘食"而邀請給名為僧團邀請。"於此"即于邀請。"乞食者亦適合"即因以"托缽"適合用語說故乞食者亦適合。"依次"即從僧團得次第。"來人說"即連繫。"斷"即斷"你等去"語。 "從邀請食家"即從邀請食施家。"一帶來"即連繫。"盛滿"即以食盛滿。"彼"即食。"於此亦"即于邀請亦。

Tatoti vadanakāraṇā. 『『So bhikkhū』』ti padaṃ 『『assā』』ti pade pakatikattā, 『『jigucchanīyo』』ti padaṃ tattheva vikatikattā. Assāti bhaveyya, hoti vā. 『『Pattatthāya āgatomhī』』ti vadantassa tassa patto dātabboti yojanā. Bhattāharaṇakapattanti bhattaṃ āharati anenāti bhattāharaṇako, soyeva patto bhattāharaṇakapatto, taṃ. Paṭipāṭibhattanti paṭipāṭiyā laddhaṃ bhattaṃ.

Ālopabhattaṭṭhitikatoti ekekaālopena laddhassa bhattassa ṭhitikato. Ālopasaṅkhepenāti ekekasmiṃ ālope taṃsaṃkhipanena. Ayaṃ nayo uddesabhattato viseso. Kassa te ābhatanti kassa atthāya tayā ābhatanti yojanā. Saṅghassa me bhattanti saṅghassa atthāya mayā bhattaṃ ābhataṃ. Therānaṃ me bhattanti therānaṃ mayā bhattaṃ ābhataṃ.

Upāsako pahiṇātīti sambandho. Ime tayo janāti saṅghatthero ca ganthadhutaṅgavasena abhiññāto ca bhattuddesako cāti ime tayo janā. Pucchitunti 『『kiṃ saṅghato gaṇhāmi, udāhu ye jānāmi, tehi saddhiṃ āgacchāmī』』ti pucchituṃ. Āruhiyitthāti ārūḷhā. Attanavamehīti attā navamo etesanti attanavamā, tehi bhikkhūhīti sambandho. Hīti yasmā. Ete bhikkhūti saṅghattherādayo tayo ete bhikkhū. Tenāti ganthadhutaṅgādīhi anabhiññātena bhikkhunā paṭipajjitabbanti sambandho. Nissitake vā, ye bhikkhū jānātha, te bhikkhū vā gahetvāti yojanā. Attanā añño gāmo gantabboti sambandho. Soyeva gāmoti nimantanagāmoyeva.

Tatrāti asanasālāyaṃ. Ussavādīsūti chaṇādīsu. Ādisaddena aññena kenaci kāraṇena manussānaṃ bahusannipātaṃ saṅgaṇhāti. Tadāti tasmiṃ nimantanakāle. Sannipātaṭṭhānatoti bhikkhūnaṃ sannipātaṭṭhānato. Yathāsattīti sattiyā anurūpaṃ, sattiṃ anatikkamitvāti attho. Ettha ca sattisaddassa kuntasaṅkhātassa satthassapi vācakattā taṃ paṭikkhipanto āha 『『yathābala』』nti.

Saṅghatthero vā āgacchantīti sambandho. Bahukattāramapekkhitvā 『『āgacchantī』』ti bahuvacanavasena vuttaṃ. Ekavāranti ekasmiṃ divase, āgamanadivaseti attho. Paṭibaddhakālatoti tattheva sakaṭṭhāne vāsassa nibaddhakālato. Dutiyavāreti dutiyadivase. Abhinavaāgantukāvāti anāgamanapubbā abhinavā āgantukāva. Tatrāti tasmiṃ pattaṭṭhāne. Tesanti abhinavaāgantukānaṃ. Etthāti anāgatapubbaṭṭhāne.

Sabbatthāti sabbesu sakaṭṭhānaāgantukaṭṭhānesu. Tenāti atilābhinā bhikkhunā. Avisesetvāti visesamakatvā.

Salākabhattakathā

Salākabhattaṃ pana evaṃ veditabbanti yojanā. 『『Vacanato』』ti padaṃ 『『dātabbā』』ti pade ñāpakahetu. Salākāya vāti kusadaṇḍe vā. Asukassa nāmāti asukassa nāma upāsakassa. Upanibandhitvāti likhitvā, chinditvāti attho. 『『Opuñjitvā』』ti padassa atthaṃ dassento āha 『『punappunaṃ heṭṭhupariyavasena āloḷetvā』』ti. Bhattuddesakena dātabbāti sambandho.

Na bahukāti appakā. Gāmavasenapīti yebhuyyena samānalābhagāmavasenapi. Pisaddena kulaṃ apekkhati. Gāhentena gāhitānevāti sambandho. Saṭṭhisalākabhattāni hontīti yojanā. Tesanti dvinnaṃ tiṇṇaṃ salākabhattānaṃ.

我來將這段巴利文直譯成簡體中文： "從彼"即說話緣由。"彼比丘"詞于"彼"詞為常規主語,""可厭惡"詞于彼處為變格主語。"彼"即可為,或有。"為缽目的來"說者,應給彼缽即連繫。"食帶缽"即以此帶食,彼即食帶缽,彼。"依次食"即依次得食。 "食團住次"即每一食團得住次。"食團總數"即每一食團總數。此法與示食不同。"為誰汝帶"即為誰目的由你帶即連繫。"為僧團我食"即為僧團目的我帶食。"為長老我食"即為長老我帶食。 "居士送"即連繫。"此三人"即僧團長老及經典頭陀行著名及示食者此三人。"詢問"即"從僧團取,或與我所知者共去"而詢問。"已登"即已登。"自己為第九"即自己為第九,彼等比丘即連繫。"因"即因。"此等比丘"即僧團長老等此三比丘。"以此"即與經典頭陀等未著名比丘應行即連繫。"依附者"即汝等所知比丘。"自己另一村應去"即連繫。"彼村"即邀請村即。 "于彼"即于飲食處。"祭祀等處"即集市等處。"等字"以任何其他緣由統攝人眾多集會。"爾時"即于彼邀請時。"集會處"即比丘集會處。"隨力"即隨力不超越力量。於此"力"字亦指長矛,故拒斥說"隨能"。 "僧團長老或來"即連繫。因多人數故說"來"為複數。"一次"即一日,來日即。"系屬時"即于彼處住系屬時。"第二次"即第二日。"新來客"即未曾來過新來。"于彼"即于缽處。"彼等"即新來客。"於此"即于未曾來處。 "一切處"即所有本處及來客處。"以此"即獲得過多者比丘。"不區分"即不作區分。 食分說 食分應如是了知即連繫。"說話"詞于"應給"詞為教示因。"以簽"即以吉祥草杖。"某某名"即某某居士名。"系附"即書寫,切斷即義。關於"堆積"詞義說"多次從下至上翻動"。"應由示食者給"即連繫。 "非多"即少。"村落亦"即大多數同樣獲得村落。"以誰"即關注家族。"取者"即取者即取。"六十食分"即連繫。"彼等"即二或三食分。

Tanti bahusalākabhattagāmaṃ. Taṃ panāti ekasalākabhattaṃ pana. Etesūti bhikkhūsu. Niggahenāti dūrattā anicchantassapi ekassa niggahena. Tanti salākabhattaṃ. Orimagāmeti orabhāge ṭhite gāme. Gāhitasaññāyāti gāhitā iti saññāya. Puna vihāraṃ āgantvāti puna vihāraṃ anāgantvā orimagāme salākabhattāni paṭhamaṃ gahetvā pacchā vihāraṃ āgantvā attano pāpetvā bhuñjitumpi vaṭṭati. Kasmā puna vihāro āgantabbo, nanu agāhitopi attano pattattā gahetvā bhuñjituṃ vaṭṭatīti āha 『『na hī』』tiādi. Hi yasmā bahisīmāya saṅghalābho gāhetuṃ na labbhati, tasmā vihāro āgantabboti yojanā. Ekabāhavasena vāti ekāya gharapāḷisaṅkhātāya bāhāyavasena vā. Vīthiādīsu cāti vīthibāhakulesu ca, niddhāraṇe bhummaṃ. Yatthāti yasmiṃ ṭhāne. Salākāsu asati asantāsūti yojanā. Uddisitvāpīti 『『asukagāmassa salākabhattāni tuyhaṃ pāpuṇantī』』ti gāmādīni uddisitvāpi.

Tamevatthaṃ vitthārento āha 『『tena hī』』tiādi. Tattha tenāti salākadāyakena bhikkhunā. Gāhetabbanti sambandho. Vāragāmeti atidūrattā vārena gantabbe gāme. Tatrāti taṃ gāmaṃ.

Atirekagāvuteti gāvutato atireke ṭhāne. Taṃdivasanti tasmiṃ salākabhattagahaṇadivase. Yo na gacchati, tassa na dātabbāti yojanā. Hīti yasmā. Tīṇi pana divasānīti accantasaṃyoge cetaṃ upayogavacanaṃ. Tanti orimavāragāmasalākaṃ. Daṇḍakammaṃ pana kinti gāḷhaṃ kātabbanti āha 『『saṭṭhito vā paṇṇāsato vā na parihāpetabba』』nti. Vihāravāroti vihārassa rakkhanatthāya vāro. Vihāravārikassāti vihāraṃ vārena, vāraṃ gahetvā vā rakkhatīti vihāravāriko, tassa dātabbāti sambandho. Vihāragopakāti vihāraṃ gopentīti vihāragopakā. Aññathattanti pasādaññathattaṃ. Aññesu kulesu dātabbāti aññesaṃ kulānaṃ yāguādayo dātabbā.

Vāraṃ gāhetvāti aññehi vāraṃ gāhāpetvā. Nesanti vihāravārikānaṃ. Salākāti pakatikattāraṃ apekkhitvā 『『bhavantī』』ti bahuvacanavasena vuttaṃ. Phātikammamevāti vihārarakkhanatthāya saṅghena dātabbaphātikammameva. Aññampīti pisaddena na kevalaṃ phātikammameva, aññampīti dasseti. Atirekauttaribhaṅgassāti atirekaṃ uttaribhaṅgametassāti atirekauttaribhaṅgaṃ, tassa.

Salākā laddhāti salākā eva laddhā. Taṃdivasanti tasmiṃ salākaladdhadivase. Ekassevāti ekekasseva. Vijaṭetvāti tāni dve tīṇi ekacārikabhattāni vijaṭaṃ nigumbaṃ katvā.

Ekasambhogāti ekato sambhogā. Gāhentena dātunti sambandho. Sammukhībhūtassāti upacārasīmāyaṃ ṭhitassa yassa kassaci, pāpetvāti yojanā. Rasasalākanti ucchusalākaṃ. 『『Rasālasalāka』』ntipi pāṭho, ayamevattho. Khuddakavihāre gāhetabbavidhānaṃ dassetvā mahāāvāse taṃ dassento āha 『『mahāāvāse』』tiādi.

『『Takkasalākampi …pe… dātuṃ vaṭṭatī』』ti idaṃ khuddakavihāraṃ sandhāya vuttaṃ, tena vuttaṃ 『『mahāāvāse』』tiādi. Bhesajjādisalākāyoti ettha ādisaddena gandhamālāsalākāyo saṅgaṇhāti. Etthāti salākāsu. Aggabhikkhamattanti aggato dātabbaṃ bhikkhāmattaṃ. Tādisāni bhattānīti aggabhikkhāmattasabhāvāni bhattāni. No ceti tādisāni bhattāni bahūni no ce honti. Laddhā vā aladdhā vāti labhitvā vā alabhitvā vā.

我來將這段巴利文直譯成簡體中文： "彼"即多簽食村。"彼且"即一簽食且。"於此等"即比丘。"呵責"即因遠而不願即使一人呵責。"彼"即簽食。"此岸村"即岸邊立村。"取者意"即取者意。"再至精舍"即再未至精舍,先於此岸村取簽食,后至精舍,送至自處食用亦適合。為何復至精舍,非不取亦自己缽故可取食用,故說"非"等。因為在外部界限僧團獲得不可取,故應至精舍即連繫。"一臂"即一個家門限臂。"街等"即街臂家族,于判定處。"於何"即於何處。"若簽無"即若簽無。"指示亦"即指示"某村簽食歸於汝"等,指示村等亦。 詳細闡述此義說"以此"等。於此"以此"即簽給者比丘。"應取"即連繫。"間隔村"即因極遠應間隔村。"于彼"即于彼村。 "超過一由旬"即超過一由旬處。"彼日"即于彼簽食取日。"不去者,不應與"即連繫。"因"即因。"三日"即極端連線此使用語。"彼"即此岸間隔村簽。應如何嚴密作處罰說"從六十或五十不應減少"。"精舍間隔"即為護持精舍間隔。"精舍守護者"即護持精舍,取間隔或護守精舍者,應與彼即連繫。"精舍守護"即守護精舍。"其他"即信心其他。"于其他家族應給"即于其他家族應給粥等。 "取間隔"即由其他取間隔。"彼等"即精舍守護者。"簽"即依常規主語不顧,"為尊"即複數。"特別作業"即為護持精舍僧團應給特別作業。"其他"即非僅特別作業,其他亦顯示。"超過另外部分"即超過另外部分彼。 "得簽"即僅得簽。"彼日"即于彼得簽日。"一人"即僅一人。"分解"即此二三流動食分散解結。 "一同食"即一起食。"取者應給"即連繫。"面對"即于近處界限立任何人。"送至"即連繫。"味簽"即上味簽。亦作"味阿羅迦簽"讀,義相同。示小精舍取相規定已,于大精舍示說"大精舍"等。 "味簽亦可給"此為針對小精舍說,故說"大精舍"等。"藥等簽"即等字包括香花簽。"於此"即于簽。"上首食量"即從上首應給食量。"如是食"即上首食量性質食。"非則"即非如是食多。"得與不得"即得或不得。

Salākāsu gāhitāsūti aññāsu salākāsu gāhitāsu. Samīpe ṭhitassāti hatthaṃ apasāretvā samīpe ṭhitassa. Assāti bhikkhussa. Ayaṃ salākāti 『『ayaṃ tassa salākā』』ti ṭhapetuṃ vaṭṭati. Adhammikāti katikā adhammayuttā. Anāgatassa dethāti anāgatassa bhikkhussa salākaṃ detha.

Soti bhattuddesako, vadeyyāti sambandho. Mayā mayhaṃ pāpitanti sambandho. Tatthāti gāme. Bhuñjeyyātha iti vadeyya, vaṭṭatīti yojanā. Tatthevāti asanasālāyameva. Tatrāti tasmiṃ gāme. Vihāraṃ ānetvāti vihāraṃ salākabhattaṃ ānetvā. Salākaggāhaṇakāleti salākāya bhikkhūhi gāhāpanakāle.

Tatthāti tasmiṃ disābhāge. Aññenāti attanā aññena, laddhā hotīti sambandho. Tena panāti gamikato itarena. Tasminti gamike. Upacārasīmaṃ anatikkanteyevāti yojanā.

Tatthāti chaḍḍitavihāre. Tesūti āvāsikesu bhikkhūsu, gatesūti sambandho. Sovāti āgantuko eva. Yo pana gacchatīti sambandho. Tanti salākabhattaṃ, na pāpuṇātīti sambandho.

Puññenāti puññasmā. Tā ca kho panāti salākāyo pana. Pacchiṃ panāti salākapacchiṃ pana. Tatthāti pacchiyaṃ. Ettovāti ākiraṇaṭṭhānatova. Ekanti ekaṃ salākaṃ. Vattabbanti salākadāyakena vattabbaṃ.

Bhikkhū gatāti sambandho. Tatthāti aññasmiṃ vihāre. Mahātheropi gacchatīti sambandho. Gatavihāre abhuñjitvāva gocaragāmaṃ anuppattehi bhikkhūhi pattā na dātabbāti yojanā. Vihāraṭṭhakaṃ bhattanti vihāre ṭhitaṃ bhattaṃ.

Pakkhikabhattādikathā

Yanti bhattaṃ diyyatīti sambandho. Cātuddasīpañcaddasīpañcamīaṭṭhamīti abhilakkhitesūti yojanā. Kammappasutehīti kammūpacayehi. Imehi pāṭhehi pakkhesu dātabbaṃ pakkhikanti vacanatthaṃ dasseti. Tanti pakkhikabhattaṃ. 『『Hotī』』ti pade vuttakattā, 『『gāhetvā』』ti pade dhātukammaṃ, 『『bhuñjitabba』』nti pade vuttakammaṃ. Sabbesanti bhikkhūnaṃ. Yesanti bhikkhūnaṃ. Mandāti appā. Tanti salākabhattaṃ. Paṇītaṃ dentīti paṇītaṃ katvā denti. Lūkhabhattanti asiniddhabhattaṃ.

Yaṃ bhattaṃ attanā bhuñjati, tadeva diyyatīti yojanā. Iminā uposathe dātabbaṃ uposathikanti vacanatthaṃ dasseti. Uposatheti uposathadivase. Ettha ca pañcaddasiyaṃ sace dāyakā 『『pakkhika』』nti vatvā denti, pakkhikaṃ nāma. Atha 『『uposathika』』nti vatvā denti, uposathikaṃ nāmāti viseso. Pāṭipadeti pāṭipadadivase. Uposathakammenāti uposathakammena hetubhūtena. 『『Pāṭipade diyyanakadāna』』nti iminā pāṭipade dātabbaṃ pāṭipadikanti vacanatthaṃ dasseti. Tampi ubhayanti uposathikapāṭipadikavasena ubhayampi taṃ bhattaṃ. Iti imānīti ettha imasaddena itisaddassa imasaddatthabhāvo dassito hoti. Sattapi bhattānīti imasmiṃ senāsanakkhandhake āgatāni saṅghabhattādīni sattapi bhattāni.

Aparānipi cattāri bhattānīti sambandho. Tatthāti catūsu bhattesu. 『『Āgantukānaṃ dinna』』ntiādinā āgantukabhattanti padassa catutthīmajjhelopasamāsaṃ dasseti. Aññattha pana 『『āgantukassa atthāya ābhata』』ntiādinā chaṭṭhīmajjhelopasamāsaṃ dasseti. Etthāti catūsu bhattesu. Sabbesanti bhikkhūnaṃ. Eko āgantuko nisīdatīti sambandho. Tenāti paṭhamaāgantukena.

Yoti āgantuko. Āgantvāpīti pisaddo garahattho, pacchā pana pagevāti attho. Tena gaṇhitabbanti yojanā. 『『Āgatadivaseyevā』』ti iminā na dutiyadivasādīsu bhuñjitabbanti dasseti.

我來將這段巴利文直譯成簡體中文： "于簽已取"即于其他簽已取。"近處立"即伸手于近處立。"彼"即比丘。"此簽"即可置"此為彼簽"。"非法"即違約非法。"應給未來者"即應給未來比丘簽。 "彼"即示食者,"應說"即連繫。"由我於我"即連繫。"于彼"即于村。"應食"即應說,適合即連繫。"正於彼"即正於飲食處。"于彼"即于彼村。"攜至精舍"即攜至簽食。"簽取時"即簽由比丘取時。 "于彼"即于彼方向。"由其他"即由自己其他,得即連繫。"以此且"即行者與其他。"因此"即行者。"不越近處界限"即連繫。 "于彼"即于廢棄精舍。"于彼等"即住處比丘,"已去"即連繫。"彼"即客。"誰且去"即連繫。"彼"即簽食,"不獲"即連繫。 "以福"即從福。"此且"即簽且。"后且"即簽后。"于彼"即於後。"僅此處"即僅散佈處。"一"即一簽。"應說"即由簽給者應說。 "比丘已去"即連繫。"于彼"即于另精舍。"大長老亦去"即連繫。"至已去精舍未食,未到遊方村"即比丘不應給。"精舍八分食"即于精舍立食。 半月食等說 "何食"即食應給。"十四、十五、五、八"即特定。"業繁者"即業積累者。"以此讀"即於半月應給半月食。"彼"即半月食。于"為"詞已說主語,于"取"詞為動詞業,于"應食"詞為主要業。"一切"即諸比丘。"于誰"即于比丘。"劣"即少。"彼"即簽食。"給精美"即作精美給。"粗食"即無油潤食。 "自己食,彼即給"即連繫。"以此于布薩時應給布薩食"即表示。"布薩"即布薩日。於此若十五日給者說"半月",即名半月。若說"布薩"即名布薩。"初一"即初一日。"以布薩業"即以布薩業為因。"初一給"即表示初一應給初一食。"彼且二"即布薩及初一食。"如此等"即以此字顯示如此字義。"七食"即於此舍衛品已來之僧食等七食。 "其餘四食"即連繫。"于彼"即於四食。以"給客"等顯示第四格中省略連線。于其他處以"為客利"等顯示第六格省略連線。"於此"即於四食。"一切"即諸比丘。"一客坐"即連繫。"以此"即以第一客。 "誰"即客。"來"即等字貶義,后且前即義。"應取"即連繫。"來日即"即不應于第二日等食

Katthacīti kiñci ṭhānaṃ. Tanti āgantukabhattaṃ. Nibandhāpitanti niccaṃ ṭhapitaṃ. Asanasālāyanti antogāme asanasālāyaṃ. Asatīti asantesu.

Āvāsikopīti pisaddo na gamikoyevāti dasseti. Yathā āgantukabhattaṃ dve vā tīṇi vā satta vā divasāni labbhati, evaṃ idaṃ gamiyabhattaṃ na labbhatīti yojanā. Panthanti maggaṃ. Rundhantīti pidahanti. Udakaṃ vā rundhatīti sambandho. Ete upaddaveti corādayo ete upaddave. Oḍḍetvāti ṭhapetvā.

Etassāti mahāgilānassa. Puna etassāti anāgatassa mahāgilānassa. Sappāyabhojananti gilānānaṃ sappāyabhojanaṃ. Missakayāgunti nānātaṇḍule missetvā pacitaṃ yāguṃ. Na kuppatīti na vikāraṃ karoti.

Idampīti gilānupaṭṭhākabhattampi. Tatthāti tasmiṃ kule. Assāti gilānassa. Evaṃ dinnānīti evaṃ vakkhamānanayena dinnāni honti. Piṇḍapātikānampi vaṭṭatīti 『『bhikkha』』nti kappiyavohārena vuttattā piṇḍapātikānampi vaṭṭati. Na vaṭṭatīti 『『bhatta』』nti akappiyavohārena vuttattā na vaṭṭati.

Aparānipi tīṇi bhattānīti sambandho. Tatthāti tīsu bhattesu. Dhurabhattanti ettha dhurasaddassa dhuvasaddena atthato sadisattā niccatthoti āha 『『niccabhattaṃ vuccatī』』ti. Tanti dhurabhattaṃ. Tatthāti duvidhesu. 『『Saṅghike』』ti pāṭhaseso yojetabbo. Puggalikepīti pisaddo 『『saṅghike』』ti padaṃ apekkhati. Pacchāti paṭhamaṃ 『『bhikkhaṃ gaṇhathā』』ti vuttavacanato, vuttavacanassa vā paraṃ.

Kuṭiṃ katvā dātabbaṃ bhattaṃ kuṭibhattanti dassento āha 『『kuṭibhattaṃ nāmā』』tiādi. Yanti bhattaṃ, nibandhāpitanti sambandho, senāsanavāsino bhikkhūti sambandho. Yaṃ panāti bhattaṃ pana, dinnanti sambandho. Tassevāti puggalasseva. Tasminti puggale.

Vārena , vāraṃ gahetvā vā dinnaṃ bhattaṃ vārabhattanti dassento āha 『『vārabhattaṃ nāmā』』tiādi. Tampīti vārabhattampi. Nigamanavasena sampiṇḍetvā dassento āha 『『iti imāni cā』』tiādi.

Aṭṭhakathāyanti mahāaṭṭhakathāyaṃ, vuttānīti sambandho. Tatthāti catūsu bhattesu. Vihāre uppannaṃ bhattaṃ vihārabhattanti dassento āha 『『vihārabhattaṃ nāmā』』tiādi. Tatruppādabhattanti tasmiṃ vihāre dinnakhettavatthuādīhi uppādabhattaṃ. Tanti vihārabhattaṃ. Yathāti yenākārena, paṭiggahiyamāneti sambandho. Aṭṭhannaṃ samūho, aṭṭha parimāṇāni yassāti vā aṭṭhako, tassa dinnaṃ bhattaṃ aṭṭhakabhattaṃ. Evaṃ catukkabhattanti etthāpi. Tamevatthaṃ dassento āha 『『aṭṭhannaṃ bhikkhūnaṃ demā』』tiādi. Mahābhisaṅkhārikenāti sabbinonītādīhi mahanto abhisaṅkhāro mahābhisaṅkhāro, so etassa atthīti mahābhisaṅkhāriko, tena atirasakapūvena patte pakkhipitvāti sambandho. 『『Thaketvā dinna』』nti iminā gūhitvā dātabbaṃ guḷhakaṃ, tameva bhattaṃ guḷhakabhattanti vacanatthaṃ dasseti.

Idhāti imasmiṃ loke. Ekacce manussā dentīti sambandho. 『『Bhikkhuparicchedajānanatthaṃ guḷake dentī』』ti iminā guḷakena bhikkhū gaṇetvā dātabbaṃ bhattaṃ guḷakabhattanti vacanatthaṃ dasseti. Ettha ca purimanaye ḷakāre hakārasaṃyogo atthi, pacchimanaye natthīti daṭṭhabbaṃ. Guḷapiṇḍagaṇanāya bhikkhugaṇanaṃ jānāti. Itītiādi nigamanaṃ. Cīvarabhājanīyaṃ vuttanti sambandho.

Sabbiādīsu bhesajjesūti niddhāraṇe bhummaṃ, 『『sabbissā』』ti padaṃ 『『kumbhasatampī』』ti pade nissitasambandho.

我來將這段巴利文直譯成簡體中文： "某處"即某地。"彼"即客食。"系附"即常置。"于飲食堂"即于村內飲食堂。"無"即無者。 "住者亦"即等字顯示非僅行者。"如客食二或三或七日得,如是此行者食不得"即連繫。"道"即路。"阻"即塞。"或阻水"即連繫。"此等危難"即此等賊等危難。"設定"即置。 "彼"即大病者。"再彼"即未來大病者。"適合食"即病者適合食。"混合粥"即混合各種米煮粥。"不動"即不生變化。 "此亦"即看護病者食亦。"于彼"即于彼家。"彼"即病者。"如是已給"即如是將說方式已給。"乞食者亦適合"即以"托缽"合用語說故乞食者亦適合。"不適合"即以"食"不合用語說故不適合。 "其餘三食亦"即連繫。"于彼"即於三食。"主食"於此主字與常字義相似故說"說為常食"。"彼"即主食。"于彼"即於二種。應補"僧團"字。"于個人亦"即等字關注"僧團"詞。"后"即最初說"取托缽"語后,或說語之後。 顯示"作居所應給食為居所食"說"居所食名"等。"何"即食,"系附"即連繫,"寮舍住比丘"即連繫。"何且"即食且,"已給"即連繫。"彼即"即人即。"于彼"即於人。 顯示"依次或取次而給食為次食"說"次食名"等。"彼亦"即次食亦。以結論方式總結顯示說"如此等"等。 "于註釋"即于大註釋,"已說"即連繫。"于彼"即於四食。顯示"于精舍生食為精舍食"說"精舍食名"等。"于彼生食"即于彼精舍已給田地等生食。"彼"即精舍食。"如"即以何行相,"正受"即連繫。八之集合,或以八為量為八者,給彼食為八食。如是四集食於此亦。顯示此義說"我等給八比丘"等。"大莊嚴者"即以酥油等大莊嚴為大莊嚴,彼有此為大莊嚴者,以彼極味餅于缽放即連繫。以"封閉給"顯示應隱藏給隱食,彼即食為隱食義。 "於此"即於此世間。"某些人給"即連繫。以"為知比丘數量于隱給"顯示以隱數比丘應給食為隱食義。於此且前法中有"l"音"h"音結合,后法中無應知。以糖團計數知比丘計數。"如此"等為結論。"衣分配已說"即連繫。 "于酥等藥"即于判定處格,"酥"詞于"百甕"詞依止關係。

Pacchāāgatānaṃ dātabbamevāti dutiyabhāge adātabbeyeva pacchā āgatānaṃ dātabbameva. Sabbasannipātaṭṭhāneyevāti sabbesaṃ bhikkhūnaṃ sannipātaṭṭhāneva. Bhājanīyabhaṇḍaṃ nāma bhājanaṭṭhānaṃ sampattasseva pāpuṇāti, na asampattassa. Sabbasannipātaṭṭhāne ca yebhuyyena sampatto hoti, tena vuttaṃ 『『sabbasannipātaṭṭhāneyevā』』ti.

Yathāṭhitaṃyevāti kiñci abhājetvā yathāṭhitaṃyeva. 『『Duggahita』』nti vatvā tadatthaṃ dassento āha 『『taṃ gatagataṭṭhāne saṅghikameva hotī』』ti. Āvajjetvāti pariṇāmetvā. Tampīti thālake pakkhittaṃ sabbimpi. Thinanti ghanabhāvena tiṭṭhatīti thinaṃ, ghananti vuttaṃ hoti. Vuttaparicchedatoti 『『dasa bhikkhū, daseva ca sabbikumbhā』』ti vuttaparicchedato.

Gāthāyaṃ pāḷinti vinayapāḷiṃ. Aṭṭhakathañcevāti tassā aṭṭhakathañceva. Vicakkhaṇoti vividhaṃ atthaṃ cakkhati passatīti vicakkhaṇo. Evanti yathāvuttanayena. Tatrāyaṃ yojanā – evaṃ vicakkhaṇo bhikkhu pāḷiṃ, aṭṭhakathañceva oloketvā appamattova hutvā saṅghike paccaye bhājayeti.

Iti paccayabhājanīyakathāya yojanā samattā.

Upaḍḍhabhāgoti bhikkhūnaṃ laddhabhāgato upaḍḍho bhāgo. Sesaṃ suviññeyyameva.

Iti senāsanakkhandhakavaṇṇanāya yojanā samattā.

1. Saṅghabhedakakkhandhakaṃ

Chasakyapabbajjākathā

1. Saṅghabhedakakkhandhake abhiññātā abhiññātāti ettha abhipubbo ñātasaddo pākaṭatthoti āha 『『pākaṭā pākaṭā』』ti. Kāḷudāyippabhūtayoti kāḷudāyiādayo. Parivārehi saddhiṃ dasa dūtā ca aññe ca bahū janā sakyakumārā nāmāti yojanā. Amhesūti sakyakulasaṅkhātesu amhesu, niddhāraṇe bhummaṃ. Iminā pāṭhasesaṃ dasseti. 『『Kulato』』ti iminā 『『kulā』』ti ettha nissakkatthe nissakkavacananti dasseti. Gharāvāsatthanti ettha ghare āvasantānaṃ manussānaṃ kiccanti dassento āha 『『gharāvāse ya』』ntiādi. Tattha yanti yaṃkiñci. Udakaṃ ninnetabbanti ettha udakaṃ nīharitvā netabbaṃ apanetabbanti dassento āha 『『yathā udakaṃ sabbaṭṭhānesu susaṃ hotī』』ti. Susanti sukkhaṃ. Tiṇānīti sassadūsakāni tiṇāni. 『『Uddharitabbānī』』ti iminā niddhāpetabbanti ettha dhudhātuyā papphoṭanadhaṃsanatthe dasseti . Bhusāti sassanāḷadaṇḍā, tehi missā palālā bhusikā. Ophuṇāpetabbanti ettha phuṇadhātuyā avakiraṇatthaṃ dassento āha 『『apanetabba』』nti. Tvaññeva gharāvāsatthena upajānāti ettha gharāvāsatthenāti upayogatthe karaṇavacanaṃ. Upajānāti upatyūpasaggo dhātvatthānuvattako, hivibhatti ca lopo hoti, tena vuttaṃ 『『tvaññeva gharāvāsatthaṃ jānāhī』』ti. Ahanti bhaddiyakumāranāmako ahaṃ. Tayāti anuruddhakumāranāmakena tayā. 『『Saddhiṃ pabbajissāmī』』ti iminā pāṭhasesaṃ dasseti. Sesanti 『『saddhiṃ pabbajissāmī』』ti vacanaṃ.

331.Nippātitāti ettha nikkhamitvā gamāpitāti dassento āha 『『nikkhāmitā』』ti. Mānassinoti ettha mānaṃ sayanti nissayantīti mānassinoti dassento āha 『『mānassayino』』ti.

我來將這段巴利文直譯成簡體中文： "後來者應給"即第二部分不應給,後來者應給。"一切集會處"即一切比丘集會處。分配物品名為到達分配處者得,非未到者。一切集會處多數已到,故說"一切集會處"。 "如立"即未分配如立。說"惡取"顯示其義說"于所去處即為僧團"。"迴向"即迴轉。"彼亦"即置於碗中酥亦。"凝"即以堅性住為凝,即說堅。"已說限量"即從"十比丘,十酥甕"已說限量。 "偈中律"即律藏。"註釋且"即彼註釋且。"明智"即見多種義為明智。"如是"即如說方式。於此連繫 - 如是明智比丘觀律,註釋且,不放逸而分配僧團資具。 如是資具分配說連繫完成。 "半分"即比丘得分之半分。余易知。 如是住處品註釋連繫完成。 7.破僧品. 六釋迦出家說 330."著名著名"於此,"abhi"字首"知"字為顯著義故說"顯著顯著"。"黑優陀夷等"即黑優陀夷等。"與眷屬十使者及其他諸多人名釋迦童子"即連繫。"我等"即稱為釋迦族我等,于判定處格。以此示讀補。以"從族"此示"從族"於此為離格離格。"居家事"於此顯示在家人事說"于居家"等。於此"何"即任何。"水應導"於此顯示水取出應導應除說"如水一切處乾燥"。"干"即干。"草"即害稼草。以"應拔"此示應去於此"dhū"動詞為抖動破壞義。"糠"即稻莖,與稻草混為糠。"應散佈"於此顯示"phuṇa"動詞為散佈義說"應除"。"汝即以居家事知"於此"以居家事"為賓格處具格。"知"字首隨動詞義,且有虛詞省略,故說"汝即知居家事"。"我"即跋提耶童子名我。"由汝"即阿那律童子名汝。以"共出家"此示讀補。"余"即"共出家"語。 331."已出"於此示出去使出說"已出"。"慢者"於此示依慢依止為慢者說"慢依者"。

332.Yassantarato na santi kopāti ettha antarasaddo cittavācako, topaccayo ca sattamyatthavācakoti dassento āha 『『yassa citte』』ti. Kasmā kopā na santīti āha 『『tatiyamaggena samūhatattā』』ti. Anāgāmimaggena dosassa samūhatattā yassa khīṇāsavassa citte kopā na santīti adhippāyo. Iti bhavābhavatañca vītivattoti ettha atthaṃ dassento āha 『『yasmā panā』』tiādi. Tattha yasmā pana vuccati, tasmā evamattho daṭṭhabboti yojanā . Vibhavoti pāpaṃ vuccatīti sambandho. Nanu pāḷiyaṃ 『『vibhavo』』ti natthi, 『『abhavo』』ti eva atthi, atha kasmā 『『vibhavoti abhavo』』ti vuttanti āha 『『vibhavoti ca abhavoti ca atthato ekamevā』』ti. Iminā saddatoyeva nānanti dasseti. Yā esā bhavābhavatā vuccatīti sambandho. 『『Anekappakārā』』ti iminā itisaddassa pakāratthaṃ dasseti. Catūhipi maggehi vītivattoti sambandho. Tassāti khīṇāsavassa.

333.Ahimekhalikāti mekhalā viya mekhalikā, ahimeva mekhalikā ahimekhalikā. Tamevatthaṃ dassento āha 『『ahiṃ kaṭiyaṃ bandhitvā』』ti.

334.Sammannatīti ettha 『『sammānetī』』ti curādigaṇikadhātuvasena vattabbe divādigaṇikadhātuvasena vuttanti dassento āha 『『sammānetī』』ti. Acinteyyo hi pāḷinayo. Sammānetīti sammānaṃ karoti. Yanti kammaṃ. Soti satthā. Iminā yaṃ tumoti ettha tumoti ruḷhīsaddo idha 『『so』』ti sabbanāmasaddena sadisatthoti dasseti.

Pakāsanīyakammādikathā

1. 『『Kheḷasadisā』』ti iminā micchājīvena uppannapaccayānaṃ sadisūpacārena kheḷabhāvaṃ dasseti. Tasmā kheḷā viyāti kheḷo, micchājīvapaccayā, kheḷe asati bhakkhati ajjhoharatīti kheḷāsakoti vacanattho kātabbo. Etarahi pāḷiyaṃ, aṭṭhakathāyañca 『『kheḷāpakassā』』ti oṭṭhajena paṭhamakkharena pāṭho atthi.

340.Patthaddhenāti ettha bhūso thaddho patthaddho, bāḷhathaddhoti attho. Tena vuttaṃ 『『niccalenā』』ti. Potthakarūpasadisenāti ettha potthakarūpaṃ nāma vatthadantādimayaṃ, tena sadiso potthakarūpasadiso, tena.

我來將這段巴利文直譯成簡體中文： 332."誰內無瞋"於此,"antarasaddo"為意想,接辭"to"為第七義之說。顯示"誰意"。為何無瞋?說"第三道已除"。以不還道已除瞋,誰諸漏盡者意無瞋,此為本意。如是有無已過,於此顯示義說"何況"等。於此何況說,故應如是瞭解其義。"非有"即說惡。豈不經中無"非有",而有"無有",何故說"非有即無有"?說"非有且無有于義同一"。以此顯示非僅詞異。"此有無"即連繫。以"多種"顯示"如是"之種類義。"四道已過"即連繫。"彼"即諸漏盡者。 333."蛇腰帶"即如腰帶為腰帶,即此蛇腰帶。顯示此義說"系蛇于腰"。 334."稱許"於此,"sammānetī"當依使役動詞組"curādigaṇika"說,而依動詞組"divādigaṇika"說。顯示"稱許"。蓋律藏之道不可思議。"稱許"即作稱許。"何"即業。"彼"即師。以此顯示"汝"於此"汝"為通用詞,與"彼"代詞義相同。 顯示應當說明的業等說 336."如唾"以此顯示以邪命所生果報之唾之類相。故如唾,以邪命果報,無唾則吞食,唾之義應作。現在經藏與註釋中有"唾之"讀法,以"唾"首字讀。 340."堅硬"於此,極堅硬為堅硬,甚堅硬義。故說"不動"。"如鞋褥形"於此,鞋褥即衣牙等所作,與之相似為鞋褥形。<.Assistant>

342.Rājañātakānāmāti ettha raññā jāniyanti 『『amhākaṃ garū』』ti rājañātā, teyeva rājañātakāti attho daṭṭhabbo. Tadatthaṃ adhippāyena dassento āha 『『rājā amhe jānātī』』tiādi. Pahaṭṭhakaṇṇavāloti pahaṭṭho kaṇṇo ca vālo ca etassāti pahaṭṭhakaṇṇavālo. Bandhaniccaleti rajjuvallīhi bandho viya niccale, pahaṭṭhakaṇṇavāleti sambandho. 『『Katvā』』ti iminā 『『abhidhāvī』』ti pade kiriyāvisesanabhāvaṃ dasseti.

Dukkhañhi kuñjara nāgamāsadoti ettha kuñjarasaddassa āmantanapadabhāvaṃ āvikaronto āha 『『bho kuñjarā』』ti. Nāgasaddassa ahināgahatthināgesu pavattanato vuttaṃ 『『buddhanāga』』nti. Āsadoti padassa ākodhena sadanaṃ upagamanaṃ āsadoti dassento āha 『『vadhakacittena upagamanaṃ nāmā』』ti. Dukkhanti etarahi ca āyatiñca dukkhakāraṇaṃ. Dukkhaṃ hīti hisaddo padapūraṇamattaṃ, atha vā dukkhamevāti attho. 『『Buddhanāgaṃ ghātakassā』』ti iminā nāgaṃ hanatīti nāgahatoti vacanatthaṃ dasseti.

Paṭikuṭiyova osakkīti ettha tathāgatassa paṭimukhaṃ kuṭena gamanametassāti paṭikuṭiyo, paṭikuṭiyo eva hutvā osakkīti dassento āha 『『tathāgatābhimukhoyeva piṭṭhimehi pādehi osakkī』』ti. 『『Na jānātī』』ti iminā lakkha dassanaṅkesūti dhātupāṭhesu (pāṇinī 1539 saddanītidhātumālāyaṃ 18 dakārantadhātu) vuttesu atthesu idha dassanatthoti dasseti. Na lakkhitabboti aññehi sappurisehi na lakkhitabboti attho. Ettha ṇyapaccayo kattukammesu hoti, yakārassa kakāraṃ katvā alakkhikoti vuttaṃ.

1. 『『Bhuñjitabbabhojana』』nti iminā tikabhojananti ettha yupaccayassa kammatthabhāvaṃ dasseti. Tanti tikabhojanaṃ. Yathādhammoti 『『gaṇabhojane pācittiya』』nti (pāci. 209) vuttāya mātikāvibhaṅgapāḷiyā anurūpaṃ . Pañcavatthuyācanakathāti pañca vatthūni yācanassa kathā. Āyukappanti avīcimahāniraye āyukappaṃ sandhāya vuttaṃ. Avīcimahāniraye āyukappo nāma eko antarakappoti jinālaṅkāraṭīkādīsu (mi. pa. 4.1.3; kathā. aṭṭha. 654-657; itivu. aṭṭha. 18; sārattha. ṭī. cūḷavagga 3.343; a. ni. ṭī. 3.662) vutto. 『『Eko asaṅkhyeyyakappo』』ti sammohavinodanādīsu (vibha. aṭṭha. 809; ma. ni. aṭṭha. 3.128; vi. vi. ṭī. 1.410; vajira. ṭī. pārājikaṇḍa 410) vutto. Seṭṭhaṃ puññanti mahantaṃ puññaṃ. Iminā brahaṃ puññanti brahasaddo mahantatthoti dasseti. Braha vuddhiyanti dhātupāṭhesu (pāṇinī 735; saddanītidhātumālāyaṃ 16 hakārantadhātu) vuttattā brahasaddo mahantavācako hoti. Brahadhātuto apaccayaṃ katvā 『『brahā』』tipi, mapaccayaṃ katvā 『『brahmā』』tipi pāṭho atthi. Āyukappamevāti saggesu āyukappameva.

Saṅghabhedakathā

344.Soti devadatto, gato kirāti sambandho. Tatthevāti vihārasīmāyameva. Āveṇikanti bhikkhusaṅghato āveṇikaṃ.

345.Āgilāyatīti ettha ātyūpasaggo abhibhavanattho, giledhātu bādhanatthoti āha 『『vedanābhibhūtā bādhatī』』ti. Tanti piṭṭhiṃ. Parassa cittaṃ ādisitvā desayati etāyāti ādesanā, sā eva pāṭihāriyaṃ ādesanāpāṭihāriyaṃ. Anusāsati etāyāti anusāsanī, imamevatthaṃ dassento āha 『『evampi te』』tiādi.

我來將這段巴利文直譯成簡體中文： 342."王的親屬名"於此,為王所知"我等尊重"為王親,彼等即王親屬義應知。顯示此義本意說"王知我等"等。"耳毛豎立"即耳與毛豎立為耳毛豎立。"綁縛不動"即以繩藤如綁般不動,耳毛豎立即連繫。以"作"顯示"奔向"詞為動作特徵。 "苦惱象龍"於此顯示"象"字為呼格說"大象"。因"龍"字流通於蛇龍、象龍,故說"佛龍"。"攻擊"詞顯示以無瞋接近為攻擊說"以殺意接近名"。"苦"即現在及未來苦因。"苦惱"之"惱"字僅填詞,或為苦義。以"殺佛龍"顯示"殺龍為龍殺"之義。 "背向退"於此如來向面彎行者為背向,顯示成為背向退說"正面向如來以後足退"。以"不知"顯示于"見相"動詞中所說義於此為見義。"不當見"即不應被其他善人見。於此"ṇya"接輟為作業,以"ka"代"ya"說"不當見"。 343.以"應食食"顯示"三食"於此"yu"接輟為業義。"彼"即三食。"如法"即如"眾食波逸提"所說標題分別經句相應。"五事求說"即求五事之說。"壽劫"即說關於無間大地獄壽劫。無間大地獄壽劫名為一中劫,于勝法藏注等說。于破除愚癡等說"一無數劫"。"勝福"即大福。以此顯示"梵福"即梵字為大義。因於動詞中說"梵為增長"故梵字有大義。從梵根作"a"接輟為"brahā",作"ma"接輟為"brahmā"亦有讀。"壽劫"即天界壽劫。 破僧說 344."彼"即提婆達多,"已去"即連繫。"正於彼"即正於精舍界限。"各別"即從比丘僧別。 345."患痛"於此"ā"字首為壓迫義,gil詞根為傷害義說"被痛苦壓迫傷害"。"彼"即背。以他心宣說為示知,彼即神變為示知神變。以此訓誡為訓誡,顯示此義說"如是彼等"等。

346.Mamānukrubbanti ettha anutyūpasaggo anukiriyattho karadhātu antapaccayo gacchantādigaṇoti dassento āha 『『mamānukiriyaṃ kurumāno』』ti. 『『Dukkhito』』ti iminā kapaṇoti ettha kapadhātu hiṃsanatthoti dasseti. Mahāvarāhassāti varāhasaddassa sūkaratthaṃ paṭikkhipanto āha 『『mahānāgassā』』ti. 『『Pathavi』』nti iminā mahiṃ vikubbatoti ettha mahīsaddassa evaṃnāmakaṃ mahānadiṃ paṭikkhipati. 『『Padālentassā』』ti iminā karadhātuyā vityūpasaggavasena padālanatthaṃ dasseti. Bhisaṃghasamānassāti ettha mānasaddo katvatthoti āha 『『bhisaṃ ghasantassā』』ti. Ghasantassāti bhakkhantassa. Nadīnāmakaṃ taṃ pokkharaṇinti yojanā. Iminā nadīsu jaggatoti ettha nadī nāma pokkharaṇīti dasseti. Jaggatoti hatthiyūthaṃ pālentassa.

1. 『『Sutāti sotā』』ti iminā pāḷiyā dvidhābhāvaṃ dasseti. 『『Nissandeho』』ti iminā asandiddhoti ettha dihadhātuṃ dasseti, disadhātuṃ nivatteti.

350.Buddhasahassenapīti pisaddo garahattho, pageva ekena buddhenāti dasseti.

『『Satto』』ti iminā kocisaddassa padhānapadaṃ dasseti. Aṭṭhāti ākhyātapadassa atthaṃ dassento āha 『『ṭhito』』ti. Devadattoti me sutanti ettha 『『me』』ti padaṃ bhagavantaṃ sandhāya vuttanti āha 『『bhagavatā』』ti. Tadevāti sutameva. Idanti 『『devadattoti me suta』』nti vacanaṃ. Anucinātīti anuvaḍḍheti. 『『Patvā』』ti iminā āsajjananti ettha sadadhātuyā gatyatthaṃ, kiriyāvisesanañca dasseti. Avīcinirayaṃ pattoti ettha idāni na devadatto avīcinirayaṃ patto hoti, āyatiṃ pana avīciniraye avassambhāviyattā 『『avīcinirayaṃ patto』』ti vuttanti āha 『『āsaṃsāyaṃ atītavacana』』nti. Āsaṃsāyanti avassambhāviyatthe. Bhesmā hi udadhī mahāti ettha bhesmāsaddo bhayānakapariyāyoti āha 『『bhayānako』』ti.

Upālipañhākathā

我來將這段巴利文直譯成簡體中文： 346."隨行於我"於此,"anu"字首為隨行義,kar詞根及"anta"接輟為"gacchantādi"組,顯示說"作隨行於我"。以"苦惱"顯示"貧困"於此kapa詞根為傷害義。"大豬"即否定豬字之豬義說"大龍"。以"地"否定"于大地變化"於此大地字為如是名大河。以"破壞"顯示kar詞根以"vi"字首為破壞義。"如吞蓮藕"於此"māna"字為作義說"吞食蓮藕"。"吞食"即食。"名河彼蓮池"即連繫。以此顯示"于河守護"於此河名為蓮池。"守護"即護衛象群。 347.以"聽聞為聽者"顯示經句二分。以"無疑"顯示"無疑慮"於此顯示"dih"詞根,否定"dis"詞根。 350."千佛亦"之"亦"字為貶義,顯示何況一佛。 以"有情"顯示"某"字為主要詞。"住"即顯示動詞之義說"立"。"提婆達多由我聞"於此"我"字關於世尊所說而說"世尊"。"彼即"即僅聞。"此"即"提婆達多由我聞"之語。"隨增"即增長。以"到達"顯示"衝擊"於此"sad"詞根為行義,及動作特徵。"已到無間地獄"於此現在提婆達多未到無間地獄,然因未來必定到無間地獄故說"已到無間地獄"說"于期望過去語"。"期望"即必定義。"可怖海大"於此"可怖"字為恐怖異名說"可怕"。 優波離問說

351.Ekatoti ettha topaccayassa sattamyatthe pavattabhāvaṃ dassento āha 『『dhammavādīpakkhe』』ti. 『『Anunayanto』』ti iminā anussāvetīti ettha anusaddassa atthaṃ dasseti. Anunayantoti punappunaṃ nayanto. Sāvanākāraṃ dassento āha 『『na tumhākaṃyevā』』tiādi. Ayaṃ adhammo vā ayaṃ avinayo vā idaṃ asatthusāsanaṃ vā yadi bhaveyyāti yojanā. 『『Bodhetī』』ti iminā sāvetīti ettha sudhātuyā atthaṃ dasseti. 『『Anussāvetvā』』ti iminā 『『anussāveti, salākaṃ gāhetī』』ti ettha anussāvanakiriyā pubbabhāge pavattā, salākaggāhakiriyā pacchābhāgeti dasseti.

Ettāvatāti ettakena anussāvanasalākaggāhamattena. Na pana saṅgho bhinno hoti, anussāvetvā salākaṃ gāhetvā āveṇikaṃ saṅghakamme kateyeva saṅgho bhinno hotīti adhippāyo.

Ettha ṭhatvā kassaci codakassa anuyogo siyāti yojanā. Kinti siyāti āha 『『evaṃ devadatto』』tiādi. Tattha evanti pakatatte saṅghe bhinde satīti attho. Kathanti kenākārena. Puna kathanti kasmā kāraṇā. Raññoti ajātasatturañño, kāritakammaṃ. 『『Ghātāpitattā』』ti bimbisārarājānaṃ ghātāpitattā. Tatthāti 『『bhikkhu kho upālī』』tiādivacane, ṭhatvā parihāraṃ vadāmāti yojanā. Viraddhattāti virādhitattā. Tamatthaṃ vitthārento āha 『『tena hī』』tiādi. Tattha tena hīti uyyojanatthe nipāto. Evañhīti evameva. Tassāti devadattassa. Kumāro panāti ajātasattukumāro pana, katamatteyeva na vuttāti sambandho. Tassāti devadattassa. Tasmāti yasmā saṅghabhedato pubbe ruhituppādakammaṃ karontassāpi pacchā abhabbabhāvo ropito, tasmā.

Bhedakaravatthūsu evaṃ vinicchayo veditabboti yojanā. Dhammādhammādīnaṃ suttantavinayapariyāyena visesaṃ dassento āha 『『suttantapariyāyenā』』tiādi. Tattha suttantapariyāyenāti suttantadesanāya, suttantadesanānayatoti vuttaṃ hoti. Tathāti tato aññathā.

Tatthāti dvīsu dhammādhammesu. Evaṃ amhākanti evaṃ kariyamāne amhākaṃ. Evaṃ suttantapariyāyena dhammādhammānaṃ visesaṃ dassetvā idāni vinayapariyāyena tesaṃ taṃ dassento āha 『『vinayapariyāyena panā』』tiādi. Bhūtena vatthunā kātabbanti sambandho. Evaṃ 『『abhūtena vatthunā』』ti etthāpi.

Evaṃ dvinnaṃ pariyāyānaṃ vasena dhammādhammadukassa visesaṃ dassetvā idāni vinayāvinayadukassa visesaṃ dassento āha 『『suttantapariyāyenā』』tiādi . Tattha suttantanayena rāgādayo vinetīti vinayo, vinayanayena kāyaṃ vācaṃ vinetīti vinayoti vacanattho kātabbo.

Evaṃ dvinnaṃ pariyāyānaṃ vasena vinayāvinayadukassa visesaṃ dassetvā idāni bhāsitābhāsitadukassa visesaṃ dassento āha 『『suttantapariyāyena cattāro satipaṭṭhānā』』tiādi. Tattha 『『aṭṭhaṅgiko maggo』』ti idaṃ vacanaṃ tathāgatena bhāsitaṃ lapitanti yojanā.

我來將這段巴利文直譯成簡體中文： 351."一"於此,"to"接輟為第七格作用,顯示其進行狀態說"法論者陣營"。"隨順"顯示"追隨"於此"anu"字義。隨順即反覆引導。顯示聽聞方式說"非唯汝等"等。此為非法或非律或非師教法若有者即連繫。以"啓發"顯示"宣說"於此"su"詞根義。以"宣說"顯示"宣說,取簽"於此宣說行為在前,取簽行為在後。 凡至於此即僅以宣說取簽數量。然非眾僧破壞,宣說取簽已作眾僧別業即眾僧破壞之意圖。 於此立住有人質問之連繫。如何可能說"如是提婆達多"等。彼即于常態眾僧破壞時。如何以何種方式。復何緣故。王即阿阇世王,被作業。以"使殺"即使毗賓婆沙羅王被殺。于彼即"比丘優波離"等語,立住遮遣說。以違背即違背。顯示其義說"因此"等。彼即"因此"為遣責辭。如此即如是。彼即提婆達多。童子且即阿阇世童子且,未說何者即連繫。彼即提婆達多。因此即因為于破僧前生起業者後來亦被判定不能。 于破壞者事由如是應知裁斷。顯示法非法等於經律文句差別說"經文句"等。于彼即經文句宣說,經文句法則說。彼即非爾。 于彼即兩種法非法。如是我等即如是作時我等。如是以經文句顯示法非法差別,今以律文句顯示彼說"律文句且"等。以真實事由作即連繫。如是"非真實事由"亦爾。 如是以兩種文句顯示法非法對之差別,今顯示律與非律對之差別說"經文句"等。于彼經文句法則以貪等調伏為律,以調伏法則調伏身語為律,應作語義。 如是以兩種文句顯示律與非律對之差別,今顯示已說未說對之差別說"經文句四念處"等。于彼"八支道"此語如來所說所言即連繫。

Evaṃ dvinnaṃ pariyāyānaṃ vasena bhāsitābhāsitadukassa visesaṃ dassetvā idāni āciṇṇānāciṇṇadukassa visesaṃ dassento āha 『『suttantapariyāyena devasika』』ntiādi. Tattha 『『devasika』』nti padaṃ 『『samāpajjanaṃ, volokana』』nti tīsuyeva padesu yojetabbaṃ. Aṭṭhuppattivasenāti kāraṇuppattivasena. Kāraṇañhi arati phalaṃ etasmāti atthoti vuccati, atthassa uppatti atthuppatti, sāyeva aṭṭhuppatti tthakārassa ṭṭhakāraṃ katvā, aṭṭhuppattiyā vaso aṭṭhuppattivaso, tena. Idaṃ padaṃ 『『suttantadesanā jātakakathā』』ti dvīhipi padehi yojetabbaṃ. Idanti phalasamāpattisamāpajjanādi. Āciṇṇanti ā bandhitaṃ, punappunaṃ vā upacitaṃ vaḍḍhitaṃ, paguṇaṃ vā. Cāriyapakkamananti cāriyatthaṃ pakkamanaṃ.

Evaṃ dvinnaṃ pariyāyānaṃ vasena āciṇṇānāciṇṇadukassa visesaṃ dassetvā idāni paññattadukassa visesaṃ dassento āha 『『suttantapariyāyena cattāro satipaṭṭhānā』』tiādi. Taṃ bhāsitābhāsitadukasadisameva. Evaṃ dvinnaṃ suttantavinayapariyāyānaṃ vasena pañcannaṃ dukānaṃ viseso dassito.

Āpattānāpattiduke 『『na mocanādhippāyassā』』ti pāṭhassa anantare pacchimavākye ṭhito ādisaddo ānetabbo. Iti ādinā nayenāti hi attho. Tattha tatthāti tasmiṃ tasmiṃ sikkhāpade. Idaṃ padaṃ pacchimavākyepi anuvattetabbaṃ.

Lahukagarukaduke pañcāpattikkhandhāti thullaccayapācittiyapāṭidesanīyadukkaṭadubbhāsitavasena pañca āpattirāsayo. Dve āpattikkhandhāti pārājikasaṅghādisesavasena dve āpattirāsayo.

Sāvasesānāvasesaduke cha āpattikkhandhāti pārājikāpattito avasesā cha āpattirāsayo.

Duṭṭhullāduṭṭhulladuke lahukagarukadukasadisameva. Ayaṃ pana viseso – garukāpatti duṭṭhullā nāma , lahukāpatti aduṭṭhullā nāmāti evaṃ vinayapariyāyavaseneva catunnaṃ dukānaṃ viseso dassito.

Etthāti 『『adhammaṃ dhammoti dīpentī』』tiādivacane. Catunnaṃ saṅghakammānanti apalokanādivasena catunnaṃ saṅghakammānaṃ. Karontehi hetubhūtehi, hetvatthe cetaṃ karaṇavacanaṃ.

Tatthāti 『『te imehī』』tiādivacane. Apakassantīti ettha kasadhātussa gatyatthaṃ dassento āha 『『parisaṃ ākaḍḍhantī』』ti. Vijaṭentīti vijaṭaṃ karonti, visuṃ karontīti attho. Ekamantaṃ ussādentīti ekasmiṃ ante ussadaṃ karonti. Avapakassantīti ettha dvinnaṃ upasaggānaṃ vasena ativiyattho daṭṭhabboti āha 『『ati viya ākaḍḍhantī』』ti. Ativiyatthaṃ āvikaronto āha 『『yathā visaṃsaṭṭhāva honti, evaṃ karontī』』ti. Yathāti yenākārena kariyamāneti sambandho. 『『Visu』』nti iminā āveṇisaddo 『『visu』』ntiatthavācako anipphannapāṭipadikoti dasseti. Vatthūsūti bhedakaravatthūsu. Imaṃ gaṇhathāti imaṃ vādaṃ gaṇhatha. Visunti āveṇiṃ. Imasmiṃ khandhake vuttavacanaṃ parivārapāḷiyā saṃsandento āha 『『parivāre panā』』tiādi. Tattha pañcahi ākārehīti 『『kammena uddesena voharanto anussāvanena salākaggāhenā』』ti (pari. 458) evaṃ pañcahi kāraṇehi. Tassāti parivāre vuttavacanassa. Idhāti imasmiṃ saṅghabhedakakkhandhake, vuttena iminā saṅghabhedalakkhaṇenāti yojanā. 『『Atthato nānākaraṇaṃ natthī』』ti iminā saddato nānākaraṇaṃ atthīti dīpeti. Assāti saṅghabhedalakkhaṇassa. Taṃ pana nānākaraṇābhāvanti yojanā. Tatthevāti parivāre eva. Sabbatthāti sabbasmiṃ saṅghabhedakakkhandhake.

我來將這段巴利文直譯成簡體中文： 如是以兩種文句顯示已說未說對之差別,今顯示已行未行對之差別說"經句每日"等。于彼"每日"詞于"入定,觀察"三詞應連。以因緣生起即以原因生起。因為從此生果為義故說為義,義之生起為義生起,彼即義生起以"ttha"音作"ṭṭha"音,義生起之力為義生起力,以彼。此詞與"經說故事說"二詞應連。此即果定入定等。已行即已係,或反覆積集增長,或熟練。隨行離去即為隨行而去。 如是以兩種文句顯示已行未行對之差別,今顯示制定對之差別說"經句四念處"等。彼如已說未說對。如是以兩種經律文句顯示五對之差別。 于犯未犯對"非解脫意圖"讀於後句立首詞應引。如是等方式即義。于彼彼即于彼彼學處。此詞於後句亦應引。 于輕重對五犯聚即粗惡、波逸提、波羅提提舍尼、突吉羅、惡語五犯聚。二犯聚即波羅夷、僧殘二犯聚。 于有餘無餘對六犯聚即除波羅夷餘六犯聚。 于粗非粗對如輕重對。此差別 - 重罪名為粗,輕罪名為非粗,如是僅以律文句顯示四對之差別。 於此即"顯示非法為法"等語。四僧羯磨即以白等四僧羯磨。作為因,此為因格因義。 于彼即"彼等以此"等語。"引離"於此顯示kas詞根為行義說"拉眾"。解散即作解散,作分別義。一邊增盛即於一邊作增盛。極引離於此應見兩字首力極義說"極拉"。顯示極義說"如成分離作"。如即以何行相作即連繫。以"別"顯示"別"字為"別"義,非完成詞根。於事即破壞事。"取此"即取此論。別即各別。顯示本品所說語與別解脫經句和合說"于別解且"等。于彼以五行相即以"羯磨、誦出、言說、宣說、取簽"五因。彼即別解所說語。於此即於此破僧品,以此所說破僧相即連繫。以"于義無差別"顯示于語有差別。彼即破僧相。彼無差別即連繫。正於彼即正於別解。一切處即一切破僧品。

Iti saṅghabhedakakkhandhakavaṇṇanāya yojanā samattā.

1. Vattakkhandhakaṃ

2. Āgantukavattakathā

3. Vattakkhandhake ārāmanti upacārasīmaṃ sandhāya vuttanti āha 『『upacārasīmasamīpa』』nti. 『『Gahetvā』』ti padassa 『『upāhanā』』ti kammaṃ pākaṭaṃ, karaṇaṃ pana apākaṭaṃ. Tasmā karaṇaṃ dassento āha 『『upāhanadaṇḍakena gahetvā』』ti. Iminā 『『hatthenā』』ti karaṇaṃ nivatteti. Paṭikkamantīti ettha pavisantīti ca apakkamantīti ca atthaṃ paṭikkhipanto āha 『『sannipatantī』』ti. Upāhanā…pe… pucchitabbāti ettha 『『pucchitabbā』』ti padassa saha kammena pucchitabbākāraṃ dassento āha 『『katarasmiṃ ṭhāne』』tiādi. Tattha 『『katarasmiṃ…pe… coḷaka』』nti iminā pucchitabbākāraṃ dasseti. 『『Āvāsikā bhikkhū』』ti iminā kammaṃ dasseti. 『『Pattharitabba』』nti iminā vissajjetabbanti ettha sajadhātuyā cajanatthaṃ paṭikkhipati. Gocaro pucchitabboti ettha gocarasaddo bhikkhācārasaddena atthato ekanti dassento āha 『『bhikkhācāro pucchitabbo』』ti. Bhikkhāya caranti etthāti bhikkhācāro, gocaragāmo. Yatthāti yasmiṃ gāme. 『『Ki』』ntiādinā pānīyaṃ pucchitabbantiādīsu pucchitabbākāraṃ dasseti. Kaṃ kālanti kasmiṃ kāle.

Bahi nikkhamantassāti vihārato bahi nikkhamantassa. Nilloketabboti oloketabbo. 『『Yadi sakkotī』』ti iminā sace ussahatīti ettha sacesaddo yadipariyāyo, ussahatisaddo sakkoti pariyāyoti dasseti. Sakkontassa vihārasodhanavatteti sambandho.

1. Āvāsikavattakathā

2. Āvāsikavatte evaṃ vinicchayo veditabboti yojanā. Sabbaṃ kātabbanti sambandho. Tassāti vuḍḍhatarassa āgantukassa. 『『Paṇḍito』』tiādinā sace bālo 『『sammajjāhi tāva cetiyaṅgaṇa』』nti na vadati, sammajjaniṃ nikkhipitvā tassa vattameva kātabbanti dasseti. Bhesajjameva kātabbanti sahāvadhāraṇena vuttattā bālo 『『karohi tāva bhesajja』』nti avadantopi bhesajjameva kātabbaṃ. 『『Paṇḍito hī』』tiādinā pana āgantukassa vattabbabhāvamattameva dasseti. Pāḷimuttakavattaṃ dassento āha 『『apicā』』tiādi. Bījanenāti bījaniyā. 『『Bījana』』nti hi napuṃsakaliṅgo, 『『bījanī』』ti itthiliṅgo. 『『Bījitabbo』』ti ca 『『bījitabba』』nti ca iminā aṭṭhakathāvacanena bījiyati anenāti bījanaṃ, bījiyati etāyāti bījanīti vacanattho kātabbo. Assāti vuḍḍhataraāgantukassa. Makkhetabbāti añjetabbā. Hīti saccaṃ. Etthāti upāhanapuñchane. Katthāti kasmiṃ vihāre. Pucchitena āvāsikenāti sambandho.

『『Attano santikaṃ…pe… na labhatī』』ti iminā attānaṃ sandhāya anāgacchantopi attano santikaṃ sampattassa āgantukassa vattaṃ akātuṃ na labhatīti dasseti.

1. Gamikavattakathā

2. Gamikavatte evaṃ vinicchayo veditabboti yojanā. Tatthāti senāsanakkhandhake. Taṃ sabbaṃ paṭisāmetvāti sambandho. Yattha yesu pāsāṇapiṭṭhipāsāṇatthambhesu upacikā nārohanti, tassaṃ pāsāṇapiṭṭhiyaṃ vā tesu pāsāṇatthambhesu vā yaṃ katasenāsanaṃ atthi, taṃ anāpucchantassāpi anāpattīti yojanā. Catūsu pāsāṇesūtiādi vuttanti sambandho, upacikānaṃ uppattiṭṭhāne kateti sambandho. Ayanti ānisaṃso. Ovassakagehe pana ṭhapitānaṃ mañcapīṭhānanti sambandho.

3. Anumodanavattakathā

我來將這段巴利文直譯成簡體中文： 如是破僧品註釋連繫完成。 8. 責務品 1. 客僧責務說 357.責務品中"園"即關於近行界說,故說"近行界附近"。"取"字之"鞋"為明顯業,但工具不明顯。故顯示工具說"以鞋杖取"。以此否定"以手"為工具。"退"於此否定"入"及"離"義說"集合"。"鞋等應問"於此顯示"應問"字與業一起之問法說"於何處"等。于彼"於何處等布"以此顯示問法。以"住僧"顯示業。以"應鋪"否定於"應舍"中"saj"詞根舍義。"應問行處"於此顯示行處字與乞食字義一說"應問乞食"。於此乞食行為乞食,即乞食村。"於何"即於何村。以"何"等顯示"應問飲水"等問法。"何時"即於何時。 "外出"即從精舍外出。"應觀"即應看。以"若能"顯示若有能於此"若"字為"yadi"異名,"有能"字為"能"異名。能者之精舍清潔責務即連繫。 2. 住僧責務說 359.于住僧責務如是應知裁斷即連繫。"一切應作"即連繫。"彼"即上座客僧。以"智者"等顯示若愚人不說"且掃塔院",置掃帚應作彼責務。"僅應作藥"以限定說故愚人不說"且作藥"亦僅應作藥。以"智者"等僅顯示客僧應說。顯示經外責務說"複次"等。"扇"即扇子。"扇"為中性,"扇子"為陰性。以"應扇"及"應扇"此註釋語應作"以此扇"為扇,"以此扇"為扇子之語義。"彼"即上座客僧。"應涂"即應塗抹。"實"即確實。"於此"即于抹鞋。"何處"即於何精舍。"被問住僧"即連繫。 以"至自處等不得"顯示雖不為自來亦不得對來至自處之客僧不作責務。 3. 行僧責務說 360.於行僧責務如是應知裁斷即連繫。"于彼"即于住處品。"收彼一切"即連繫。於何石板石柱白蟻不生,于彼石板或彼等石柱所作住處,不問亦無犯即連繫。"於四石"等說即連繫,于白蟻生處作即連繫。"此"即功德。"漏屋中置床椅"即連繫。 4. 隨喜責務說

362.Iddhaṃ ahosīti ettha idhadhātuyā vaḍḍhanatthaṃ paṭikkhipanto āha 『『sampannaṃ ahosī』』ti. Saṅghatthere nisinneti sambandho. Anuthere anumodanatthāya nisinneti yojanā. Saṅghattherena ajjhiṭṭhepīti sambandho. Anumodako vadatīti sambandho. Anu punappunaṃ, pacchā vā dāyake dhammakathāya modetīti anumodako. 『『Gacchathā』』ti sace vadati anumodakoti yojanā. Tassāti anumodakassa. Manussā kārentīti sambandho. 『『Ekenā』』ti padaṃ 『『kārentī』』ti pade kāritakammaṃ. Tassāti kāritabhikkhussa. Anumodanatoti anumodanakāraṇā. Upanisinnakathāti upasamīpe nisinnānaṃ kathiyati etāyāti upanisinnakathā. Anumodanāyāti anumodanatthāya. Ajjhiṭṭhovāti sayaṃ ajjhiṭṭho eva. Etthāti anumodanavatthusmiṃ. 『『Sañjātavacco』』ti iminā vacco sañjāto imassāti vaccitoti katvā sañjātatthe ita paccayoti dasseti.

1. Bhattaggavattakathā

364.Bhattaggavatteti bhattaṃ gaṇhanti etthāti bhattaggaṃ, parivisanaṭṭhānaṃ. Tasmiṃ kattabbaṃ vattaṃ bhattaggavattaṃ, tasmiṃ bhattaggavatte evaṃ vinicchayo veditabboti yojanā. Manussānaṃ parivisanaṭṭhānaṃ nāma yattha manussā saputtadārā āvasitvā bhikkhūbhojenti. 『『Atiallīyitvā』』ti iminā anupakhajjāti ettha khadadhātussa hiṃsanaṃ nāma atiallīyananti dasseti. Āsanesu satīti āsanesu santesu. Nisīdantassa navakassāti sambandho. Āpajjatīti āpattiṃ āpajjati. Āpucchite ananujānanto thero āpajjatīti yojanā. Saṅghāṭinti pārutasaṅghāṭiṃ.

Pattadhovanaudakanti bhuñjanatthāya pattānaṃ dhovanaudakaṃ. Gahetabbanti hatthena gahetabbaṃ.

Yathā gaṇhiyamāneti yojanā. Mattāyāti pamāṇāya. Sabbiādīsu evāti evasaddo ajjhāharitabbo. Sabbiādīsūti sabbitelauttaribhaṅgesu, niddhāraṇe bhummaṃ. Yanti sabbiādikaṃ. Appahotīti sabbesaṃ bhikkhūnaṃ nappahoti. Tanti sabbiādikaṃ, sampādehīti sambandho. Tādisaṃ sabbiādikanti sambandho.

Yaṃ bhattagganti yojanā. Hatthadhovanaudakanti bhuttāvīnaṃ hatthassa dhovanaudakaṃ. Antarāti bhojanassa majjhe. Pipāsitenāti pivituṃ icchantena. Galeti kaṇṭhe.

Nivattantenāti ettha kasmā ṭhānā nivattantenāti āha 『『bhattaggato』』ti. Kathaṃ kenākārena nivattitabbanti yojanā. Kasmā navakehi bhikkhūhi paṭhamataraṃ nivattitabbanti āha 『『sambādhesu hī』』tiādi. Nikkhamanokāsoti paṭhamataraṃ nikkhantokāso. Paṭipāṭiyāti vuḍḍhapaṭipāṭiyā. Dhureti gehadvārassa samīpe. Dhurasaddo hi idha samīpavācako. Navakā antogehe ce nisinnā hontīti yojanā. Antarenāti bhikkhūnaṃ vivarena, majjhena vā. Viraḷāyāti tanukāya.

1. Piṇḍacārikavattakathā

2. Piṇḍacārikavatte evaṃ vinicchayo veditabboti yojanā. Kappāsaṃ vā gahetvāti sambandho. Yañcāti yañca kiñci vatthuṃ, gahetvāti sambandho. Karontī ṭhitā vāti karontī hutvā ṭhitā vā. Tanti kammaṃ. Na ca bhikkhādāyikāyāti itthiliṅgavasena vuttattā itthiyā eva mukhaṃ na ulloketabbanti atthaṃ paṭikkhipanto āha 『『itthī vā hotū』』tiādi. 『『Bhikkhādānasamaye』』ti iminā aññasmiṃ samaye olokentopi natthi dosoti dasseti. Ekasmiṃ kāle bhikkhāya dadamānāya sabbakālampi na oloketabbanti anicchitatthaṃ paṭikkhipati.

3. Āraññikavattakathā

我來將這段巴利文直譯成簡體中文： 362."成就"於此否定"idha"詞根增長義說"具足"。"僧上座坐"即連繫。"次座為隨喜坐"即連繫。"被僧上座請"即連繫。"隨喜者說"即連繫。反覆或隨後以法語令施者歡喜為隨喜者。"若說去"隨喜者即連繫。"彼"即隨喜者。"人令作"即連繫。"一"字于"令作"字為使役業。"彼"即被令作比丘。"從隨喜"即因隨喜。"近坐說"即于近處坐者所說為近坐說。"為隨喜"即為隨喜故。"被請"即自己被請。"於此"即于隨喜事。以"生語"顯示"語已生於此"為"語者",于生義"ita"接輟。 5. 食堂責務說 364.食堂責務即於此取食為食堂,即分食處。于彼應作責務為食堂責務,于彼食堂責務如是應知裁斷即連繫。"人分食處"名為人與子妻居住供養比丘處。以"過近"顯示"擠入"於此"khada"詞根傷害即過近。"有座位"即座位存在。"新學者坐"即連繫。"犯"即犯罪。"被問不允上座犯"即連繫。"大衣"即所披大衣。 "洗缽水"即為食洗缽之水。"應取"即應以手取。 "如取"即連繫。"以量"即以份量。"于酥等"應加"即"字。"于酥等"即于酥油等調味品,為分格。"何"即酥等。"不足"即不足一切比丘。"彼"即酥等,"準備"即連繫。"如是酥等"即連繫。 "何食堂"即連繫。"洗手水"即已食者手之洗水。"中間"即食中。"渴"即欲飲。"喉"即咽喉。 "返"於此從何處返說"從食堂"。"如何以何方式應返"即連繫。為何新學比丘應首先返說"于擁擠"等。"出處"即首先出處。"次第"即長幼次第。"門"即屋門附近。因門字於此為近義。"新學于屋內坐"即連繫。"之間"即比丘間隙,或中間。"稀疏"即少。 6. 乞食責務說 366.于乞食責務如是應知裁斷即連繫。"取棉"即連繫。"何"即何物,取即連繫。"作立"即作而立。"彼"即業。"非施食者"因以女性說故否定僅不應看女人面說"或女"等。以"施食時"顯示于其他時看亦無過。否定一時施食者一切時不應看之非意義。 7. 林住責務說

1. Āraññikavatte evaṃ vinicchayo veditabboti yojanā. Senāsanā otaritabbanti ettha araññe rukkhamūlādīsu nisinnassa vihārābhāvato senāsanaṃ nāma vasanaṭṭhānaṃ sandhāya vuttanti āha 『『vasanaṭṭhānato nikkhamitabba』』nti.

Pattaṃ thavikāya pakkhipitvāti ettha kathaṃ patto thavikāya pakkhipitabboti āha 『『sace bahī』』tiādi. Tattha patto pakkhipitabboti sambandho. Dhovitvā katvāti padesu 『『pattaṃ vodaka』』nti vibhattipariṇāmaṃ katvā sambandhitabbaṃ. Tampīti veḷunāḷikampi. Samīpeti āraññakassa senāsanassa samīpe. Yathā ca āraññakassa araṇisahitaṃ icchitabbaṃ, evaṃ kantāraṃ paṭipannassāpi araṇisahitaṃ icchitabbanti yojanā. Gaṇavāsinoti gaṇena saha vāsino, āraññakassāti sambandho. Tenāti araṇisahitena. 『『Nakkhattāneva nakkhattapadānī』』ti iminā assayujādinakkhattāneva (abhidhānappadīpikāyaṃ 58-60 gāthāsu) disābhāgajānanassa, ca samayajānanassa ca kāraṇattā nakkhattapadāni nāmāti dasseti.

1. Senāsanavattakathā

2. Senāsanavatte evaṃ vinicchayo veditabboti yojanā. Dvāraṃ nāmāti mahādvāraṃ. Mahāvaḷañjanti mahantehi janehi paribhuñjitabbaṃ. Tatthāti dvāre. Āpucchitvāvāti vuḍḍhaṃ āpucchitvāva, sabhāgassa vuḍḍhatarassāti sambandho. Vaṭṭatiyevāti yathāsukhaṃ viharituṃ vaṭṭatiyeva. Parivattitabbanti parimukhaṃ vattitabbaṃ.

3. Jantāgharavattādikathā

4. Jantāgharavatte evaṃ vinicchayo veditabboti yojanā. Bahijagatīti bahiālindo.

5. Ācamanavatthusmiṃ evamattho veditabboti yojanā. Nīharitvāti udakaṃ nīharitvā. Ācamitabbanti dhovitabbaṃ. 『『Āpubbo camu dhovane』』ti hi dhātupāṭhesu vuttaṃ. Idaṃ ativivaṭanti idaṃ ṭhānaṃ ativivaṭaṃ, na kenaci paṭicchannanti attho. Udakaṃ alabhantassevāti udakaṃ alabhanteyeva.

6. Vaccakuṭivatte evaṃ vinicchayo veditabboti yojanā. Ayanti dantakaṭṭhaṃ khādato vaccakaraṇaṃ. Sabbatthevāti sabbasmiṃ eva ṭhāne. 『『Na pharusena kaṭṭhenā』』ti ettha na kevalaṃ kharakaṭṭhameva, phālitakaṭṭhādayopi chaviavalekhanakaṭṭhā pharusāyeva nāmāti dassento āha 『『phālitakaṭṭhena vā』』tiādi. Paviṭṭhassāti vaccakuṭiṃ paviṭṭhassa.

Sabbasādhāraṇaṭṭhānanti sabbesaṃ bhikkhūnaṃ, sabbehi vā sādhāraṇaṃ vaccakuṭisaṅkhātaṃ ṭhānaṃ. Tatrāti tasmiṃ sabbasādhāraṇe ṭhāne. Nibaddhagamanatthāyāti attano nibaddhagamanatthāya kataṃ yaṃ ṭhānaṃ vā yaṃ puggalikaṭṭhānaṃ vā hotīti yojanā.

Uhatāti ettha upubbo hadadhātūti dassento āha 『『uhaditā』』ti. 『『Hada karīsossagge』』ti dhātupāṭhesu (pāṇinī 977 dhātupāṭhe; saddanītidhātumālāyaṃ 15 dakārantadhātu) vuttattā vaccakūpato bahi karīsassa ossajjananti āha 『『bahi vaccamakkhitā』』ti. Dhovitabbāti udakena dhovitabbā. Etampīti udakassa avijjamānampi. Sabbatthāti sabbasmiṃ vattakkhandhake.

Iti vattakkhandhakavaṇṇanāya yojanā samattā.

1. Pātimokkhaṭṭhapanakkhandhakaṃ

2. Pātimokkhuddesayācanakathā

3. Pātimokkhaṭṭhapanakkhandhake nandimukhiyā rattiyāti ettha nandiyati tusiyatīti nandi, ikārantoyaṃ napuṃsakaliṅgo. 『『Nandiseno (jā. aṭṭha. 3.

我來將這段巴利文直譯成簡體中文： 368. 于林住責務如是應知裁斷即連繫。"應下住處"於此因林中樹根等坐無精舍故住處名為居住處說"應從居住處出"。 "置缽于囊"於此如何缽置於囊說"若於外"等。于彼"缽應置"即連繫。"洗作"字中"缽水"應變格並連繫。"彼亦"即竹管亦。"近"即林住住處附近。如林住者應隨帶火石,如是入荒野者亦應隨帶火石即連繫。"眾住"即與眾同住,林住者即連繫。"以彼"即以火石。以"星宿即星宿足"顯示依馬車等星宿(于《明稱光彩》58-60頌)為知方向及知時節之因,星宿足即名。 8. 住處責務說 369. 于住處責務如是應知裁斷即連繫。"門"即大門。"大道"即大眾所用。"于彼"即門。"請問"即請問長老,與同類長老即連繫。"應允許"即隨意居住。"應轉"即應向前轉。 9. 浴室責務等說 371. 于浴室責務如是應知裁斷即連繫。"外地"即外廊。 373. 于盥洗事應如是知義即連繫。"取出"即取出水。"應盥洗"即應洗。蓋因語根詞中說"阿"先於"chamu"洗。"甚開"即此處甚開,非任何人遮蓋之意。"不得水"即不得水。 374. 于廁所責務如是應知裁斷即連繫。"此"即嚼木枝便。"一切處"即一切處。"非粗糙木枝"於此非僅粗糙木枝,為顯示裂木等亦為粗糙木枝,故說"或裂木"等。"入者"即入廁所者。 "普遍處"即一切比丘,或一切人共用廁所。"于彼"即於此普遍處。"為固定行"即為自己固定行之處或個人處所即連繫。 "除去"於此顯示"起"字于"hada"詞根說"除去"。因語根詞中(于《波你尼經》977語根詞;《語名集》15詞尾語根)說于廁所外排泄,故說"外塗糞便"。"應洗"即應以水洗。"此亦"即水不存在。"一切處"即於一切責務品。 如是責務品註釋連繫完成。 9. 停誦波羅提木叉品 1. 誦波羅提木叉請求說 383. 于停誦波羅提木叉品"歡喜主夜"於此歡喜即喜悅,為"i"結尾中性詞。"歡喜將軍"(于《本生注》八)

4.1) nandivisālo』』tiādīsu ikārantoyaṃ pulliṅgo hoti, idha pana mukhaṃ apekkhitvā ikāranto napuṃsakaliṅgo hoti. Aruṇuṭṭhitakāle odātadisāmukhatāya nandi mukhaṃ etissaṃ rattiyanti nandimukhī, ratti, tāya nandimukhiyā rattiyā, tena vuttaṃ 『『aruṇuṭṭhitakālepi hi nandīmukhā viya ratti khāyatī』』ti. Antopūtinti ettha kāyassa anto kuṇapapūtinti atthaṃ paṭipakkhipanto āha 『『attacittasantāne』』tiādi. 『『Kilesavassanavasenā』』ti iminā udakavassanavasenāti atthaṃ paṭikkhipati. Avassutanti tintaṃ, kilinnanti attho. Kasambujātanti ettha kasambūti saṅkāro. So hi sammuñcaniyā kasiyamāne vilekhiyamāne sambati saddaṃ karotīti kasambu, taṃ viya jātanti kasambujātanti attho daṭṭhabbo. Aṭṭhakathāyaṃ pana adhippāyavasena 『『ākiliṭṭhajāta』』nti vuttaṃ, ativiya kiliṭṭhajātanti attho. 『『Ākiṇṇadosatāya kiliṭṭhajāta』』ntipi pāṭho. 『『Yāva bāhāgahaṇāpi nāmā』』ti iminā pāṭhena dassetīti sambandho. Hīti padapūraṇamattaṃ. Tenāti moghapurisena. 『『Yāvā』』ti nipātapayogattā 『『bāhāgahaṇāpī』』ti ettha pañcamīvibhatti avadhiatthe hoti. Nāma-saddo garahatthajotako, tassa payogattā 『『āgamessatī』』ti ettha atītatthe anāgatavacanaṃ (saddanītisuttamālāya 893 sutte). Āgamessati nāmāti yojanā. Āgamessatīti īsaṃ adhivāsessati. 『『Āto gamuīsamadhivāsane』』ti hi dhātupāṭhesu (saddanītidhātumālāyaṃ 18 makārantadhātu) vuttaṃ.

384.Na āyatakeneva papātoti ettha dīgheneva papātoti dassento āha 『『na paṭhamameva gambhīro』』ti. Āyatasaddo hi dīghapariyāyo. 『『Na āyatakena gītassarena dhammo gāyitabbo』』tiādīsu (cūḷava. 249) viya papāto dīghena tīrassa ādimhi na hotīti vuttaṃ hoti. Paṭhamamevāti tīrassa ādimhiyeva. 『『Anupubbena gambhīro』』ti iminā 『『na paṭhamameva gambhīro』』ti vacanassa adhippāyatthaṃ dasseti. Ṭhitadhammoti tīrassa antoyeva ṭhitasabhāvo . Velaṃ nātivattatīti ettha velāsaddassa tīramariyādatthesu pavattabhāvaṃ dassento āha 『『osakkanakandaraṃ mariyādavela』』nti. Tattha 『『osakkanakandara』』iti padena tīratthaṃ dasseti, 『『mariyāda』』 iti padena mariyādatthaṃ. Kena udakena daritabboti kandaro, udakena osakkano kandaro etthāti osakkanakandaraṃ, tīraṃ. Osakkanakandarabhūtañca mariyādabhūtañca velaṃ tīraṃ nātikkamatīti attho. Tīraṃ vāhetīti ettha vahadhātuyā pāpuṇanatthaṃ dassento āha 『『tīraṃ appetī』』ti. Tattha appetīti pāpuṇāpeti. 『『Ussāretī』』ti iminā pāḷiyaṃ 『『thalaṃ ussāretī』』ti padena 『『tīraṃ vāhetī』』ti padassa atthaṃ dassetīti attho dassito. Ussāretīti uddharitvā gamāpeti. Aññāpaṭivedhoti ettha ājānāti, ājānitthāti vā aññaṃ arahattamaggo vā arahattaphalaṃ vā, tassa paṭivijjhanaṃ aññāpaṭivedho, sukhuccāraṇatthaṃ majjhe dīgho, aññāpaṭivedho nāma arahattuppattiyeva hoti. Tena vuttaṃ 『『arahattuppattī』』ti.

385.Channamativassatīti udānapāḷiyā sandhāyabhāsitapāḷibhāvaṃ dassento āha 『『āpatti』』ntiādi. Tattha idanti 『『channamativassatī』』ti vacanaṃ vuttanti sambandho. Etanti navāpattiāpajjanaṃ sandhāyāti sambandho.

1. Pātimokkhasavanārahakathā

我來將這段巴利文直譯成簡體中文： 4.1)"歡喜藤"等處為"i"結尾陽性詞,但此處因觀"面"而為"i"結尾中性詞。于明相升起時因白色方向面故為歡喜面於此夜為歡喜面夜,以彼歡喜面夜,故說"于明相升起時夜如歡喜面顯現"。"內腐"於此否定身內尸腐意義說"於心相續"等。以"煩惱雨"否定水雨義。"滲漏"即濕,污染義。"渣滓生"於此渣滓即垃圾。彼被掃帚掃除時發聲為渣滓,如彼生為渣滓生應知義。但註釋中依意趣說"污染生",即極污染生義。亦讀作"近染污故污染生"。以"乃至取臂"經文顯示即連繫。"實"即僅填詞。"以彼"即以愚人。因用"乃至"辭"取臂"於此第五格為界限義。"nāma"字表示貶義,因其使用"將來"於此過去義用未來語(于《語名集》893經)。"將來"即連繫。"將來"即稍忍耐。因語根詞中(于《語名集》18"m"詞尾語根)說"從來稍忍耐"。 384.非由長之墜落於此顯示由深之墜落說"非初即深"。因"長"字為深義。如"不應以長音唱法"等處(《小品》249),墜落非岸初即深說。"初即"即于岸初。以"漸次深"顯示"非初即深"語之意趣義。"住法"即正在岸內立性。"不越界"於此顯示"界"字于岸、邊際義中行說"退隱裂痕邊際界"。于彼以"退隱裂痕"詞顯示岸義,以"邊際"詞顯示邊際義。應以水裂為裂痕,水退隱裂痕於此為退隱裂痕,即岸。不超過作為退隱裂痕及作為邊際之岸界義。"引岸"於此顯示"vaha"詞根達義說"到岸"。于彼"到"即使達。以"上"顯示經文"上岸"詞顯示"引岸"詞義。"上"即拉上使去。"智通達"於此知、已知或智為阿羅漢道或阿羅漢果,彼通達為智通達,為易發音中間長音,智通達即阿羅漢果生。故說"阿羅漢果生"。 385.以"有蓋漏雨"示自說經文與意說經文說"犯"等。于彼"此"即"有蓋漏雨"語說即連繫。"此"即關於犯新罪即連繫。 4. 合聞波羅提木叉說

386.Purevā pacchā vāti ñattito pure vā pacchā vā. Khetteti pātimokkhaṭṭhapanassa khette. Khettaṃ dassento āha 『『tasmā』』tiādi. Rekāraṃ bhaṇatīti chattiṃsatyakkharesu re-kāraṃ ñattiṭṭhapanako bhaṇati. Idanti pañcatiṃsatyakkharānaṃ uccāraṇaṭṭhānaṃ. Vutteti ñattiṭṭhapanakena vutte. 『『Suṇātu me』』ti vacane anāraddheyevāti yojanā.

1. Dhammikādhammikapātimokkhaṭṭhapanakathā

387.Tena puggalenāti tena cuditakena puggalena. Sā vipattīti sīlavipattiādisaṅkhātā sā vipatti. Saññāamūlikavasenāti 『『katā』』 iti saññāya amūlikavasena. Katañcāti ekantena katañca. Akatañcāti ekantena akatañca.

Kopetukāmatāya neva āgacchatīti sambandho. Tenāti anāgamanādikāraṇena. Āpajjatīti pātimokkhaṭṭhapanako āpajjati. Iccassāpīti iti evaṃ assa pātimokkhaṭṭhapanakassāpi . Paccādiyatīti pati ādiyati, 『『akataṃ kammaṃ, puna kātabbaṃ kamma』』ntiādinā puna ādīyati, puna ārabhatīti attho.

1. Dhammikapātimokkhaṭṭhapanakathā

388.Maggapaṭipādanādīsūti maggasmiṃ paṭipādanādīsu. Ādisaddena theyyacittena avahārādayo saṅgaṇhāti. Ākārādisaññāti ākārasaññā liṅgasaññā nimittasaññā. Tanti parisaṅkaṃ sandhāyāti sambandho.

1. Attādānaaṅgakathā

398.Attādānaṃ ādātukāmenāti ettha kiṃ attādānanti āha 『『sāsanaṃ sodhetukāmo』』tiādi. Iminā paraṃ codetuṃ attanā ādātabbaṃ adhikaraṇaṃ attādānanti vuccatīti dasseti. Akāloimaṃ attādānaṃ ādātunti ettha akālaṃ dassento āha 『『rājabhaya』』ntiādi. Tattha vassārattoti vassakālo. So hi vasso ativiya rañjati ettha kāleti vassārattoti vuccati. Vassārattopi adhikaraṇavūpasamatthaṃ lajjiparisāya dūrato ānayanassa dukkarattā akālo nāma. Itīti ayaṃ rājabhayādikāloti attho. Viparītoti rājabhayādīnaṃ abhāvakālo.

Abhūtaṃ idaṃ attādānanti ettha abhūtasaddo avijjamānapariyāyoti āha 『『asantamida』』nti, idaṃ attādānaṃ avijjamānanti attho. Mayā gahitoti sambandho. Sīlavā puggaloti yojanā. Yanti attādānaṃ saṃvattatīti sambandho. Idanti attādānaṃ.

Na labhissāmi sandiṭṭhe, labhissāmi sandiṭṭheti ettha 『『na labhissāmi, labhissāmī』』ti idaṃ kiṃ sandhāya vuttanti āha 『『appekadā hī』』tiādi. Tattha appekadāti api ekadā. Hisaddo vitthārajotako. Evarūpāti sandiṭṭhasambhattasabhāvā. Tanti upatthambhakabhikkhulabhanaṃ sandhāyāti sambandho. 『『Na labhissāmī』』ti idaṃ vacanaṃ vuttanti sambandho.

Kosambakānaṃ bhaṇḍanādi bhavati viya bhaṇḍanādi bhavissatīti yojanā. Pacchāpi avippaṭisārakaraṃ bhavissatīti ettha kesaṃ avippaṭisārakaraṃ bhavati viya pañcaṅgasampannāgataṃ attādānaṃ ādiyato pacchāpi avippaṭisārakaraṃ bhavatīti āha 『『subhaddaṃ vuḍḍhapabbajita』』ntiādi. Tattha pañcasatikasaṅgītinti pañcasatehi mahākassapādīhi kattabbaṃ saṅgītiṃ. Mahākassapattherassa pacchā samanussaraṇakaraṃ hoti iva hotīti yojanā. Eseva nayo sesesupi. Samanussaraṇakaranti sammodavasena punappunaṃ anussaraṇassa karaṃ. Iminā 『『avippaṭisārakara』』nti padassa atthaṃ dasseti. Pacchāpīti ettha pisaddassa avuttasampiṇḍanatthaṃ dassento āha 『『sāsanassa cā』』tiādi. Tattha sāsanassa ca sassirikatāyāti sambandho. Vigataupakkilesacandimasūriyānaṃ viya sāsanassa ca sassirikatāya saṃvattatīti adhippāyo.

我來將這段巴利文直譯成簡體中文： 386."前或后"即于白前或后。"田"即停誦波羅提木叉之田。顯示田說"因此"等。"說re音"即停誦波羅提木叉者於三十六字說re音。"此"即三十五字發音處。"說"即被停誦波羅提木叉者說。"聽我"語未始即連繫。 如法非法停誦波羅提木叉說 387."彼人"即彼被誹謗者。"彼墮落"即名為戒墮落等。"想無根據"即以"已作"想無根據。"已作"即定已作。"未作"即定未作。 以欲呵責不來即連繫。"以彼"即以不來等因。"犯"即停誦波羅提木叉者犯。"如是彼亦"即如是彼停誦波羅提木叉者亦。"取回"即還取,"未作羯磨,應再作羯磨"等再取,再開始義。 如法停誦波羅提木叉說 388."于匯入道等"即于道中匯入等。"等"字攝盜心取等。"相等想"即形相想、標相想、相貌想。"彼"即關於懷疑即連繫。 自取支說 398."欲自取"於此何為自取說"欲清凈教法"等。以此顯示為呵責他人自己應取之諍事說為自取。"非時取此自取"於此顯示非時說"王難"等。于彼"雨季"即雨時。彼實因此時極潤染故說為雨季。雨季因難於遠處引來羞恥眾使諍事平息故名非時。"如是"即此為王難等時義。"相反"即無王難等時。 "非真此自取"於此"非真"字為非存在異名說"不存在此",此自取不存在義。"我取"即連繫。"持戒人"即連繫。"何"自取生起即連繫。"此"即自取。 "將不得親友,將得親友"於此"將不得,將得"此關於何說說"有時"等。于彼"有時"即或一時。"hi"字表詳述。"如是"即親友性質。"彼"即關於得支援比丘即連繫。"將不得"此語說即連繫。 拘睒毗比丘諍等將如諍等生起即連繫。"后亦作無追悔"於此對誰作無追悔如具五支自取者后亦作無追悔說"善賢長老出家"等。于彼"五百結集"即由大迦葉等五百人作結集。對大迦葉長老后成為同念如是即連繫。其餘亦同理。"同念"即以歡喜方式再三憶念。以此顯示"無追悔作"詞義。"后亦"於此顯示"亦"字未說攝義說"教法"等。于彼"教法等光榮"即連繫。如凈離垢日月般教法光榮生起之意。

1. Codakena paccavekkhitabbadhammakathā

2. 『『Acchiddena appaṭimaṃsenā』』tiādīsu evamattho veditabboti yojanā. Chiddasappaṭimaṃsaṃ paṭhamaṃ dassetvā viparītavasena acchiddaappaṭimaṃsaṃ dassento āha 『『yenā』』tiādi. Tattha yena katānīti sambandho. Chijjatīti chiddo, paṭi punappunaṃ masiyati āmasiyatīti paṭimaṃso, niggahitāgamo, bhāvappadhānoyaṃ kammaniddeso. Saha paṭimaṃsenāti sappaṭimaṃso, kāyasamācāro. Viparītoti viparivattavasena ito pavatto, kāyasamācāroti attho. Amūlakānuddhaṃsanādīhīti ādisaddena duṭṭhullavācādayo saṅgaṇhāti.

Mettaṃ nu kho me cittanti ettha appanābhāvappattaṃ mettacittamevādhippetanti dassento āha 『『palibodhe chinditvā』』tiādi. Tattha palibodheti āvāsapalibodhādike palibodhe. 『『Vikkhambhanavasena vihatāghāta』』nti iminā appanābhāvappattaṃ mettacittameva dasseti. Idaṃ panāvuso kattha vuttaṃ bhagavatāti ettha idaṃsaddakiṃsaddānaṃ visayaṃ dassento āha 『『idaṃ sikkhāpadaṃ katarasmiṃ nagare』』ti.

1. Codakena upaṭṭhāpetabbakathā

400.『『Kālena vakkhāmī』』tiādīsu codanāya kālaakālādiṃ dassento āha 『『eko eka』』ntiādi. Tattha ekoti ekako codako. Ekanti ekakaṃ cuditakaṃ. Saṅghamajjha…pe… asanasālādīsu vā parivāritakkhaṇe vāti yojanā. Tattha 『『saṅghamajjha…pe… asanasālādīsū』』ti iminā ṭhānābhāvaṃ dasseti, 『『upaṭṭhākehi parivāritakkhaṇe』』ti iminā kālābhāvaṃ dasseti. Imehi padehi ṭhānampi kālena saṅgahetvā 『『kālena vakkhāmī』』ti vuttanti dasseti. Tacchenāti saccena. Hambhoti nipāto pacchimapadesu paccekaṃ yojetabbo. Hambho mahallaka, hambho parisāvacara, hambho paṃsukūlika, hambho dhammakathikāti hi attho. Idanti kammaṃ. Kāraṇanissitanti mahallakabhāvakāraṇādīsu nissitaṃ. 『『Bhante』』ti nipātopi paccekaṃ yojetabbo. Ettha ca 『『hambho』』ti nipātena lokavohāravasena anādarassa pakāsakattā pharusena vadati nāma, 『『bhante』』ti nipātena sādarassa pakāsakattā saṇhena vadati nāma. Kāraṇanissitaṃ katvāti imasmiṃ vītikkame ayaṃ nāma dosoti kāraṇanissitaṃ katvā. 『『Mettacittaṃ upaṭṭhapetvā』』ti iminā mettacittoti padassa 『『vakkhāmī』』ti pade kiriyāvisesanabhāvaṃ dasseti. No dosantaroti ettha antarasaddassa cittavācakabhāvaṃ dassento āha 『『na duṭṭhacitto』』ti. 『『Hutvā』』ti iminā kiriyāvisesanabhāvaṃ dasseti.

1. Codakacuditakapaṭisaṃyuttakathā

我來將這段巴利文直譯成簡體中文： 8. 呵責者應觀察法說 399."無缺無重複"等處如是應知義即連繫。先顯示缺與重複,以相反方式顯示無缺無重複說"由何"等。于彼"由何作"即連繫。被切為缺,再三觸控為重複,加鼻音,此為以作用為主之業說明。有重複為有重複,身行。相反即由此翻轉而生,身行義。以"無根誹謗等",等字攝粗語等。 "我有慈心否"於此顯示僅意指到達安止之慈心說"斷障礙"等。于彼"障礙"即住處障礙等障礙。以"以鎮伏力離害"顯示僅顯示到達安止之慈心。"賢友此世尊於何處說"於此顯示"此"字"何"字境域說"此學處於何城"。 9. 呵責者應令生起說 400."當適時說"等顯示呵責時非時等說"一一"等。于彼"一"即一呵責者。"一"即一被呵責者。于僧中至座堂等或被圍時即連繫。于彼以"僧中至座堂等"顯示處之不存在,以"被侍者圍時"顯示時之不存在。以此諸詞攝處亦以時說"當適時說"即顯示。"實"即真實。"喂"為語助詞應於後詞各別連結。即"喂長老、喂眾行者、喂糞掃衣者、喂說法者"義。"此"即業。"依據"即依于長老等因。"尊者"語助詞亦應各別連結。於此因以"喂"語助詞依世間言說表示不敬故名粗語,以"尊者"語助詞表示敬重故名柔語。"作依據"即於此違犯此名為過作依據。以"令生起慈心"顯示"慈心"詞于"說"詞為動詞修飾。"非中間過"於此顯示"中間"字表心說"非噁心"。以"成"顯示動詞修飾性。 10. 呵責者被呵責者相應說

401.Ajjhattanti ettha attasaddassa cittavācakabhāvañca sattamīvibhattiyāpi amādesabhāvañca dassento āha 『『attano citte』』ti. Uppādetvāti iminā 『『manasikaritvā』』ti padassa adhippāyatthaṃ dasseti. Kāruññatāti ettha dvīsu ṇyapaccayatāpaccayesu ekasseva bhāvavācakattā eko svatthoti dassento āha 『『karuṇabhāvo』』ti. Tattha karuṇassa puggalassa bhāvo kāruññaṃ, tadeva kāruññatā. Atha vā karuṇo eva puggalo kāruññaṃ, tassa bhāvo kāruññatāti vacanattho kātabbo. Imināti 『『kāruññatā』』ti padena. Karuṇañcāti appanāpattaṃ karuṇañca. Karuṇāpubbabhāgañcāti appanāpattāya karuṇāya pubbabhāge parikammūpacāravasena pavattaṃ kāmāvacarakaruṇañca. Dvīhipīti 『『hitesitā, anukampitā』』ti dvīhipi padehi. Mettañcāti appanāpattamettañca. Mettāpubbabhāgañcāti appanāpattāya mettāya pubbabhāge parikammūpacāravasena pavattaṃ kāmāvacaramettañca. Suddhanteti suddhe koṭṭhāse. Paṭiññaṃ āropetvāti cuditakaṃ paṭiññaṃ āropetvā. Ye eteti 『『kāruññatā』』tiādinā nayena ye ete pañca dhammā vuttāti yojanā. Iminā ime pañca dhammeti ettha imasaddassa aniyamaniddesabhāvaṃ dasseti.

Sacceca akuppe cāti ettha saccasaddassa viratisaccaparamatthasaccāni paṭikkhipanto āha 『『vacīsacce cā』』ti. 『『Akuppanatāyā』』ti iminā nakupassa bhāvo akuppanti katvā ṇyapaccayassa bhāvatthaṃ dasseti. Hīti saccaṃ, vitthāro vā. Na paro ghaṭṭetabboti na paro kujjhāpetabbo. Sabbatthāti sabbasmiṃ pātimokkhaṭṭhapanakkhandhake.

Iti pātimokkhaṭṭhapanakkhandhakavaṇṇanāya yojanā samattā.

1. Bhikkhunikkhandhakaṃ

Mahāpajāpatigotamīvatthukathā

1. Bhikkhunikkhandhake kasmā paṭikkhipatīti codanaṃ dassetvā tassā ābhogaṃ dassento āha 『『nanū』』tiādi. 『『Kāma』』ntiādinā abhyūpagamaparihāravasena vissajjeti. Tattha kāmaṃsaddo anuggahattho, pana saddo garahattho, pana tathāpi paṭikkhipatīti sambandho. Tanti mahāpajāpatiṃ gotamiṃ. Yācitena hutvā anuññātanti yojanā. Ayanti pabbajjā. Bhaddakaṃ katvāti laddhakaṃ katvā, manāpaṃ katvāti attho.

我來將這段巴利文直譯成簡體中文： 401."內"於此顯示"自"字表心及第七格亦為"a"替換說"于自心"。以"生起"顯示"作意"詞之意趣義。"悲性"於此二"ṇya"與"tā"接輟中僅一為表性質,一為自義顯示說"悲性"。于彼悲愍者之性為悲愍,即為悲性。或悲愍者即為悲愍,彼之性為悲性應作語義。以"此"即以"悲性"詞。"悲"即到達安止之悲。"悲前分"即到達安止之悲前分依遍作近行方式轉起欲界悲。以"二"即以"利益、憐愍"二詞。"慈"即到達安止之慈。"慈前分"即到達安止之慈前分依遍作近行方式轉起欲界慈。"凈分"即凈品。"令承認"即令被呵責者承認。"凡此"即以"悲性"等方式凡此五法說即連繫。以此顯示"此五法"於此"此"字為不定說明。 "于諦不動"於此否定諦為離諦及勝義諦說"于語諦"。以"不動性"顯示"不動"為不動性作"ṇya"接輟表性質義。"實"即真實,或詳述。"不應激他"即不應令他瞋。"一切處"即於一切停誦波羅提木叉品。 如是停誦波羅提木叉品註釋連繫完成。 10. 比丘尼品 大愛道瞿曇彌事說 402. 比丘尼品中"為何拒絕"顯示詰問后顯示彼注意說"豈非"等。以"誠然"等依容許避詰方式答釋。于彼"誠然"字為允許義,"但"字為呵責義,但如是亦拒絕即連繫。"彼"即大愛道瞿曇彌。以請求而允許即連繫。"此"即出家。"作好"即作獲得,即作適意義。

403.Kumbhathenakehīti ettha kumbhe dīpaṃ jāletvā tenālokena thenentīti kumbhathenakāti dassento āha 『『kumbhe dīpaṃ jāletvā』』tiādi.

Nāḷimajjhagatanti sassanāḷassa majjhe gataṃ. Gaṇṭhinti phaḷuṃ. 『『Kaṇḍa』』ntipi pāṭho, daṇḍanti attho. Yenāti pāṇakena. Ayañhi yaṃsaddo taṃsaddānapekkhoti daṭṭhabbo.

Antorattabhāvoti antolohitabhāvo. Etamatthanti etaṃ vakkhamānaṃ atthaṃ. Āḷiyāti āvaraṇāya. Abaddhāyapīti pisaddo anuggahattho, baddhāya pana pagevāti attho. Kiñcīti appamattakaṃ. Yanti udakaṃ. Tampīti udakampi. Pisaddo abaddhāya ṭhitaṃ kiñci udakaṃ apekkhati. Ye ime garudhammā paññattāti yojanā. Paṭikaccevāti pageva , paṭhamamevāti attho. Tesūti garudhammesu. Apaññattesu santesupīti yojanā. Paṭhamaṃ vuttantiādi vuttaṃ, vassasahassameva ṭhassati iti imamatthaṃ dassetīti yojanā. 『『Vassasahassa』』nti ca etaṃ vacanaṃ vuttanti sambandho. Tatoti vassasahassato. Pariyattidhammopīti pisaddo paṭivedhasaddhammaṃ apekkhati. Dvīsu saddhammesu ṭhitesu paṭipattisaddhammo ṭhitoyevāti katvā na vuttaṃ. Tāniyevāti pañcavassasahassāniyeva. Pariyattiyā sati paṭivedho na hotīti nāpi vattabboti yojanā. Liṅganti samaṇavesaṃ, samaṇākāranti attho.

Bhikkhunīupasampadānujānanakathā

404.Imāya anupaññattiyāti mahāpajāpatiyā aṭṭhagarudhammapaṭiggahaṇūpasampadaṃ upanidhāya ayaṃ paññatti anupaññatti nāma, tāya anupaññattiyā upasampādetunti attho. Mahāpajāpatiyā saddhivihāriniyo katvāti mahāpajāpatiṃ upajjhaṃ katvā pañcasatā sākiyāniyo tassā saddhivihāriniyo katvāti attho. Itīti tasmā ahesunti sambandho. Iminā ovādenāti bhagavato iminā ovādena.

410.Etissāti etissā bhikkhuniyā. Tanti kammaṃ. Aññasminti aññasmiṃ kamme. Aññanti ropitabbakammato aññaṃ kammaṃ.

411.Kaddamodakenāti kaddamena āluḷitena udakeneva. Kaddamādīsupīti pīsaddo 『『yena kenacī』』ti ettha yojetabbo. Yena kenacipīti hi attho. Sannipatitvāti bhikkhunisaṅghena sannipatitvā. Apasādanīyanti apasādetabbaṃ kammaṃ. Ettāvatāti ettakena sāvanamattena. Avandiyoti na vandetabbo, vandituṃ na arahoti attho. Tatoti tikkhattuṃ sāvetabbato. Na vandantīti bhikkhuniyo na vandanti. Disvāpīti taṃ bhikkhuṃ disvāpi. Tena bhikkhunāti apasādanīyaṃ dassentena bhikkhunā, khamāpetabbanti sambandho. Vihāreyevāti bhikkhūnaṃ vihāreyeva. Tena bhikkhunāti upasaṅkamitabbena bhikkhunā, vattabbanti sambandho. Tatoti vattabbakālato. Soti apasādanīyaṃ dassento bhikkhu. Etthāti bhikkhunikkhandhake. Kammavibhaṅgeti parivārāvasāne kammānaṃ vibhaṅgaṭṭhāne (pari. aṭṭha. 495-496).

Obhāsantīti ava hīnena bhāsantīti dassento āha 『『asaddhammena obhāsantī』』ti. 『『Bhikkhunīhi saddhiṃ sampayojentī』』ti ettha kammakaraṇe dassento āha 『『purise asaddhammenā』』ti. Ettha 『『purise』』ti iminā kammaṃ dasseti, 『『asaddhammenā』』ti iminā karaṇaṃ. Vihārappavesaneti bhikkhūnaṃ vihārappavesane. Ovādaṃ ṭhapetunti ettha ovādaṭṭhapanākāraṃ dassento āha 『『na bhikkhunupassaya』』ntiādi. Ovādatthāyāti ovādapaṭiggahaṇatthāya. Mā karitthāti mā kareyyātha.

我來將這段巴利文直譯成簡體中文： 403. "罐燭者"於此以罐中點燈以彼光明搖晃即罐燭者說"罐中點燈"等。 "管中所至"即蘆管之中所至。"結塊"即肉塊。"節"亦為讀法,杖為義。"由何"即由有生命者。此"何"字應依"彼"字觀察。 "內身狀態"即內血狀態。"此義"即將說此義。"覆蓋"即遮蔽。"未繫縛"中"亦"字為允許義,未繫縛前即義。"若干"即少許。"彼"即水。"彼亦"即水亦。"亦"字為未繫縛水所求。"此等重法"已被制定即連繫。"預先"即預先,最初即義。"于彼"即于重法。"未制定而存在"即連繫。"最初所說"等已說,千年必將存在,即顯示此義即連繫。"千年"此語即已說之連繫。"從彼"即從千年。"法藏"中"亦"字為通達法所求。於二法中存在,以修行法存在故未說。"正是彼"即正是五千年。"法藏存在時通達不成"即未應說。"相"即沙門外相,沙門形態即義。 比丘尼受具足尼許可說 404. "此未制定"即大愛道接受八重法受具足為緣,此名未制定,以此未制定受具足即義。以大愛道為依止師五百釋迦女為其依止弟子即義。"如是"即"因此有"即連繫。"以此教誡"即世尊以此教誡。 410. "於此"即於此比丘尼。"彼"即業。"于其他"即于其他業。"其他"即異於被置業之業。 411. "泥水"即被泥攪動之水。"泥等"中"亦"字應于"何某"處連結。"何某亦"即義。"集會"即比丘尼眾集會。"應呵責"即應呵責業。"如是"即如是宣說份量。"不應贊"即不應贊,不堪贊即義。"從彼"即從三次宣說。"不讚"即比丘尼不讚。"見已"即見彼比丘已。"彼比丘"即顯示應呵責者,應懺悔即連繫。"于住處"即于比丘住處。"彼比丘"即應親近比丘,應說即連繫。"從彼"即從應說時。"彼"即顯示應呵責比丘。"於此"即于比丘尼品。"業分別"即于遍隨結尾業分別處。 "顯照"即從下劣說話顯示說"以非正法顯照"。"與比丘尼相結合"於此顯示業作為說"以非正法于男性"。於此"男性"即顯示業,"以非正法"即顯示作具。"住處進入"即比丘住處進入。"置教誡"於此顯示置教誡方式說"非比丘尼庵"等。"為教誡"即為接受教誡。"勿作"即勿應作。

416.Gihidārikāyoti gihibhūtā dārikāyo bandhanti viyāti yojanā. Ghanapaṭṭakenāti ghanabhūtena paṭṭena niyuttena. Ekapariyakanti ettha ekavāraṃ kaṭiyaṃ parikkhipitvā kataṃ kāyabandhanaṃ ekapariyakanti dassento āha 『『ekavāraṃ parikkhipanaka』』nti. Tattha parikkhipanakanti kaṭiyaṃ parikkhipanārahaṃ.

Vilīvenāti ettha bahutthe ekavacananti āha 『『saṇhehi vilīvehī』』ti. 『『Katapaṭṭenā』』ti iminā pāḷiyaṃ 『『katenā』』ti pāṭhasesaṃ dasseti. Setavatthapaṭṭenāti setavatthena katena paṭṭena. Kataveṇiyāti katāya veṇiyā. Iminā dussena katā veṇi dussaveṇīti vacanatthaṃ dasseti. Eseva nayo purimapacchimapadesupi. Coḷakāsāvanti coḷameva kasāvena rattattā coḷakāsāvaṃ.

Aṭṭhillenāti addena aṭṭhinā. 『『Gojaṅghaṭṭhike』』ti iminā aṭṭhino sambandhaṃ dasseti. Hatthaṃ koṭṭāpentīti ettha hatthaṃ nāma aggabāhamevādhippetaṃ, na kapparato paṭṭhāyāti dassento āha 『『aggabāha』』nti. Piṭṭhihatthanti hatthapiṭṭhiṃ. Piṭṭhipādanti pādapiṭṭhiṃ.

417.Vuttanayānevāti chabbaggiyānaṃ mukhalimpanādīsu (cūḷava. aṭṭha. 247) vuttanayāneva. Aṅgadeseti sarīrappadese. Gaṇḍappadeseti kapolappadese. Sāloke tiṭṭhantīti ettha saṃvijjati āloko etthāti sālokanti katvā dvāraṃ gahetabbaṃ. Tena vuttaṃ 『『dvāraṃ vivaritvā』』ti. Vuṭṭhāpentīti upasampādenti. Sūnaṃ ṭhapentīti ettha sūnāsaddo maṃsapariyāyoti āha 『『maṃsaṃ vikkiṇantī』』ti. Tenāti dāsena. Idaṃ padaṃ 『『kārentī』』ti pade kāritakammaṃ. 『『Haritakañceva pakkañcā』』ti iminā haritakapakkikanti padassa dvandavākyaṃ dasseti. Tattha haritakanti haritameva paṇṇaṃ. Pakkanti seditaṃ paṇṇaṃ.

418.Kathitāyevāti cīvarakkhandhake kathitāyeva.

419.Pāḷimuttakavinicchayoti pāḷiyaṃ vuttavinicchayato mutto vinicchayo. Pāḷimuttakavinicchayaṃ vitthārento āha 『『sace hī』』tiādi. Yo koci kālaṃ karonto vadatīti sambandho. Mamaccayenāti mama atikkamena. Aññassāti vuttehi upajjhāyādīhi aññassa . Tesanti upajjhāyādīnaṃ. Na hotīti parikkhāro na hoti. Hīti saccaṃ, yasmā vā. Accayadānanti accayena hotūti dānaṃ. Na ruhatīti pañcannaṃ sahadhammikānaṃ pabbajitassa vā gahaṭṭhassa vā yassa kassaci accayadānaṃ tesaṃ na ruhati, saṅghasseva ruhatīti adhippāyo. Gihīnaṃ pana accayadānanti sambandho. Ruhatīti gihīnaṃ pabbajitassa vā gahaṭṭhassa vā yassa kassaci accayadānaṃ tesaṃ ruhati, tesaṃyeva santako hotīti adhippāyo.

420.Purāṇamallīti ettha mallassa bhariyā mallī, purāṇe mallī purāṇamallīti dassento āha 『『purāṇe』』tiādi. 『『Gihikāle』』ti iminā 『『purāṇe』』ti ettha ṇapaccayassa sarūpaṃ dasseti. Mallassāti muṭṭhimallassa. Purisabyañjananti ettha byañjanasaddo nimittapariyāyoti āha 『『purisanimitta』』nti. Cittanti rāgacittaṃ.

421.Yanti yaṃ vatthu, agganti paṭhamabhāgaṃ. Asappāyanti attano asappāyaṃ.

Hiyyoti atītānantarāhani. Aññasminti bhikkhunīhi aññasmiṃ. 『『Bhikkhunīhī』』ti padaṃ 『『paṭiggāhāpetvā』』ti pade kāritakammaṃ. Hīti saccaṃ, yasmā vā.

我來將這段巴利文直譯成簡體中文： 416. "居士女"即作居士女繫縛即連繫。"厚布"即以厚實布為造。"一圍"於此顯示一次繞腰圍製成的腰帶為一圍說"一次圍繞"。于彼"圍繞"即腰部應圍繞。 "藤"於此多數用單數說"細藤"。以"作布"顯示經文"作"字為缺漏。"白布布帶"即以白布製成的布帶。"作辮"即已作辮。以此顯示以布作辮為布辮語義。前後詞亦同理。"碎布袈裟"即碎布因染為袈裟故名碎布袈裟。 "骨片"即濕骨。以"牛腿骨"顯示骨之關聯。"使手磨光"於此手即意指前臂,非自肘起說"前臂"。"手背"即背手。"足背"即背足。 417. "如已說法"即於六群比丘涂面等(《小品注》247)如已說法。"身份"即身體部分。"頰部"即臉頰部分。"立於有光"於此因有光於此為有光,應取門。故說"開門"。"令出家"即令受具足戒。"設屠店"於此"屠"字為肉異名故說"賣肉"。"以彼"即以奴。此詞為"使作"詞之使役賓語。以"生及熟"顯示"生熟"為複合詞。于彼"生"即生葉。"熟"即煮葉。 418. "已說"即于衣品已說。 419. "離經裁決"即離於經中所說裁決之裁決。詳說離經裁決說"若"等。任何臨終者說即連繫。"我去後"即我逝后。"他"即異於所說和尚等。"彼等"即和尚等。"非"即非資具。"實"即真實,或因。"遺贈"即以死亡而施。"不成"即對五同法者出家者或在家者任何人的遺贈對彼等不成,僅對僧團成即意。"在家者遺贈"即連繫。"成"即在家者對出家者或在家者任何人的遺贈對彼等成,即為彼等所有即意。 420. "前摔角者妻"於此摔角者之妻為摔角者妻,前摔角者妻為前摔角者妻顯示說"前"等。以"在家時"顯示"前"於此"ṇa"接輟原形。"摔角者"即拳擊摔角者。"男相"於此"相"字為性相異名故說"男性相"。"心"即貪心。 421. "何"即何事,"最初"即第一分。"不適"即對自不適。 "昨日"即前一日。"其他"即比丘尼于其他。"比丘尼"詞于"令接受"詞為使役賓語。"實"即真實,或因。

1. 『『Bhojanakāla』』nti iminā 『『kālaṃ vītināmesu』』nti ettha kālavisesaṃ dasseti.

Pureti ādimhi. Tāsanti aṭṭhannaṃ bhikkhunīnaṃ. Abbhantarimāti abbhantare pariyāpannā. Aññāti aṭṭhahi bhikkhunīhi aññā. Navakatarā hotīti sambandho. 『『Ṭhapetvā bhattagga』』nti iminā aññattha sabbattha yathāvuḍḍhaṃ na paṭibāhitabbanti ettha aññasaddassa apādānaṃ dasseti. Aññasminti ettha smiṃvacanena tthapaccayassa atthaṃ dasseti. 『『Catupaccayabhājanīyaṭṭhāne』』ti iminā sarūpaṃ dasseti.

430.Dūtenapi upasampādetunti ettha kiṃ sabbathā dūtena upasampadā vaṭṭatīti āha 『『dūtena…pe… vaṭṭatī』』ti. Yena kenaci antarāyenāti sambandho, asati antarāye na vaṭṭatīti adhippāyo. Kammavācāpariyosāne upasampannāva hotīti sambandho. Tāvadevāti upasampannakkhaṇeyeva.

431.Navakammampīti pisaddo udositaupassaye apekkhati.

432.Tassāti tassā itthiyā. Yāva so dārako viññutaṃ pāpuṇātīti ettha kathaṃ viññubhāvo gahetabboti āha 『『yāva khāditu』』ntiādi.

Ṭhapetvā sāgāranti ettha sakāro sahasaddakāriyo, agāranti ca seyyāgāranti dassento āha 『『sahāgāraseyyamattaṃ ṭhapetvā』』ti. Yathā aññasmiṃ purise paṭipajjitabbaṃ, evaṃ tathāti yojanā. 『『Aññasmi』』nti iminā pāḷiyaṃ aññe puriseti ettha smiṃvacanassa sabbanāmato ekārādeso dassito, taṃdassanena ca kaccāyane (kaccāyane 110 sutte) sabbanāmato smiṃvacanassa ekārādesanisedhanaṃ aniccanti dasseti.

434.『『Yadeva sā vibbhantā』』ti iminā dassetīti sambandho. 『『Yasmā』』ti iminā yadevāti ettha yaṃsaddassa kāraṇatthaṃ dasseti. Odātāni vatthāni nivatthāti sambandho. 『『Tasmāyevā』』ti iminā tadevāti padassa kāraṇatthameva dasseti. 『『Na sikkhāpaccakkhānenā』』ti iminā evatthaphalaṃ dasseti. Sā puna upasampadaṃ na labhatīti sā vibbhantā bhikkhunī puna upasampadaṃ na labhati.

Pabbajjampi na labhatīti titthāyatanasaṅkantā bhikkhunī pabbajjampi na labhati, pageva upasampadaṃ.

Pāde sambāhantāti bhikkhunīnaṃ pāde sambāhantā. Keseti bhikkhunīnaṃ kese. Tatrāti 『『kukkuccayantā na sādiyantī』』ti vacane. Eke ācariyā vadantīti sambandho. Sārattā hontīti yojanā. Etthāti purisānaṃ abhivādanādīsu. Idanti purisānaṃ abhivādanādi, 『『anuññāta』』nti pade vuttakammaṃ 『『vaṭṭatī』』ti pade vuttakattā. Atha vā odissa anuññātaṃ idaṃ purisānaṃ abhivādanādi vaṭṭatīti yojanā. Evañhi sati 『『odissa anuññāta』』nti padaṃ hetuantogadhavisesanaṃ, odissa anuññātattā vaṭṭatīti adhippāyo. Tanti aṭṭhakathāsu vuttavacanaṃ. Hīti saccaṃ, yasmā vā.

435.Pallaṅkena nisīdantīti ettha āsanapallaṅkaṃ paṭikkhipanto āha 『『pallaṅkaṃ ābhujitvā nisīdantī』』ti. Tattha ābhujitvāti ābandhitvā. Kūpoti vaccakūpo. Uparīti kūpato upari. 『『Sabbadisāsu paññāyatī』』ti iminā paṭicchannameva atthi, na upari channanti dasseti.

436.Kuṇḍakanti kaṇaṃ. Etthāti bhikkhunikkhandhake.

Iti bhikkhunikkhandhakavaṇṇanāya yojanā samattā.

1. Pañcasatikakkhandhakaṃ

2. Khuddānukhuddakasikkhāpadakathā

我來將這段巴利文直譯成簡體中文： 426. 以"食時"顯示"度過時"於此特定時間。 "前"即初時。"彼等"即八比丘尼。"內部者"即包含于內部。"他"即異於八比丘尼。"更新"即連繫。以"除食堂"顯示其他一切處依臘次不應遮之"他"字為奪格。"於他"於此以"smiṃ"詞顯示"ttha"接輟義。以"四資具分配處"顯示原形。 430. "以使者令受具足"於此是否一切以使者受具足戒可為說"以使者等可為"。以任何障礙即連繫,無障礙不可為即意。羯磨文終即受具足即連繫。"即時"即受具足剎那。 431. "新業亦"中"亦"字為倉庫所求。 432. "彼"即彼女。"直至彼童子到達知識"於此如何應取知識性說"直至能食"等。 "除俱室"於此"sa"字為"saha"字作用,"室"即寢室顯示說"除俱室睡眠分"。如對其他男人應行,如是如此即連繫。以"其他"顯示經中"其他男"於此"smiṃ"詞從代詞為"e"替換,以彼顯示迦旃延(迦旃延110經)從代詞"smiṃ"詞"e"替換制止為非恒。 434. 以"正因彼還俗"顯示即連繫。以"因"顯示"正因"於此"yaṃ"字為因義。著白衣即連繫。以"正因彼"顯示"正彼"詞僅為因義。以"非舍學"顯示如是義果。"彼不得再受具足"即彼還俗比丘尼不得再受具足。 "亦不得出家"即轉入外道比丘尼亦不得出家,何況受具足。 "按摩足"即按摩比丘尼足。"發"即比丘尼發。"于彼"即"猶豫不許可"語。某些阿阇梨說即連繫。"貪著"即連繫。"於此"即于男人禮拜等。"此"即男人禮拜等,于"允許"詞所說業因於"可為"詞說作者。或者特別允許此男人禮拜等可為即連繫。如是"特別允許"詞為因所含修飾語,因特別允許故可為即意。"彼"即註釋中所說語。"實"即真實,或因。 435. "結跏而坐"於此否定座跏說"結跏而坐"。于彼"結"即系。"坑"即廁坑。"上"即坑上。以"一切方顯露"顯示僅是隱蔽,非上覆。 436. "糠"即碎米。"於此"即于比丘尼品。 如是比丘尼品註釋連繫完成。 11. 五百結集品 1. 小小學處說

1. Pañcasatikakkhandhake 『『cattāri…pe… khuddakānī』』ti evamādi vuttanti sambandho. Pariyāyenāti kāraṇena. Dhūmakālikanti ettha dhūmassa kālo dhūmakālo, dhūmassa uṭṭhitakāloti attho. So etassatthīti dhūmakālikaṃ, sikkhāpadapaññattaṃ. Iti imamatthaṃ dassento āha 『『yāvā』』tiādi.

443.Idanti 『『katamāni pana bhante khuddānukhuddakāni sikkhāpadānī』』ti apucchanaṃ. 『『Tayā』』ti iminā idaṃ teti ettha tesaddassa 『『tuyhaṃ, tavā』』ti atthe paṭikkhipati. Āpattinti dukkaṭāpattiṃ. Hīti saccaṃ, yasmā vā. Teti therā. 『『Saṅgho…pe… na samucchindatī』』ti etaṃ vacanaṃ anussāvitanti yojanā. 『『Desehi taṃ āvuso dukkaṭa』』nti idampi ca vuttanti sambandho. Thero panāti ānandatthero pana āhāti sambandho. Tatthāti apucchane. Yathāti yenākārena. Catūsu ṭhānesūti 『『bhagavato vassikasāṭikaṃ akkamitvā sibbesī』』tiādīsu catūsu ṭhānesu. Etthāti pañcasatikakkhandhake.

Iti pañcasatikakkhandhakavaṇṇanāya yojanā samattā.

1. Sattasatikakkhandhakaṃ

Dasavatthukathā

1. Sattasatikakkhandhake vaḍḍhenti kaṭasinti ettha kaṭasīsaddo susānabhūmivācakoti dassento āha 『『punappunaṃ kaḷevaraṃ nikkhipamānā bhūmiṃ vaḍḍhentī』』ti. Tattha kaḷevaranti dehaṃ. Tañhi kaḷe aṅgapaccaṅgānaṃ avayave sampiṇḍetvā variyati icchiyatīti kaḷevaranti vuccati. Evaṃ ghoraṃ kaṭasiṃ vaḍḍhentāva punabbhavaṃ ādiyantīti yojanā.

454.Pāpakaṃno āvuso katanti ettha nosaddo amhasaddakāriyo, chaṭṭhīkattā ca hotīti dassento āha 『『āvuso amhehi pāpakaṃ kata』』nti.

1. 『『Piyavacana』』nti iminā katamena tvaṃ bhūmi-vihārenāti ettha bhūmisaddo piyavācako ruḷhīsaddoti dasseti. 『『Āmantetī』』ti iminā ālapanapadanti dasseti. Āvuso bhūmīti attho. Kullavihāro nāma mettāvihāro, so ca heṭṭhimajhānattaye yuttattā uttānavihāroti āha 『『uttānavihārenā』』ti.

我來將這段巴利文直譯成簡體中文： 441. 五百結集品中"四等小"如是等已說即連繫。"方便"即因。"煙時"於此煙之時為煙時,煙升起時義。彼有此為煙時,即學處制定。如是顯示此義說"直至"等。 443. "此"即"大德,何為小小學處"之問。以"你"顯示"此你"於此"te"字非"於你、你的"義。"犯"即突吉羅犯。"實"即真實,或因。"彼等"即諸長老。"僧團等不廢除"此語被宣說即連繫。"賢友,懺悔彼突吉羅"此亦已說即連繫。"長老然"即阿難長老然說即連繫。"于彼"即于問。"如何"即以何行相。"於四處"即于"踩世尊雨衣而縫"等四處。"於此"即於五百結集品。 如是五百結集品註釋連繫完成。 12. 七百結集品 十事說 447. 七百結集品中"增長尸聚"於此"尸聚"字表墳場土地顯示說"再三放置屍體增長土地"。于彼"屍體"即身。彼實于死亡將肢體、支節部分結合而取故說為屍體。如是增長可怕尸聚而取再有即連繫。 454. "賢友,惡已作我等"於此"no"字為"我等"字作用,且為屬格作者顯示說"賢友,惡已被我等作"。 455. 以"愛語"顯示"你以何地住"於此"地"字為愛語慣用詞。以"稱呼"顯示稱呼詞。賢友地即義。"小住"即慈住,彼因適於下三禪故為淺住說"淺住"。

457.Sāvatthiyāti sāvatthinagare. Suttavibhaṅgeti padabhājanīye. Paṭikkhittabhāvaṃ vitthārento āha 『『tatra hī』』tiādi. Tatrāti suttavibhaṅge, paṭikkhittaṃ hotīti sambandho. Tatrāti 『『sannidhikārake asannidhikārakasaññī』』tiādivacane. Eke ācariyā evaṃ maññantīti yojanā. Kinti maññantīti āha 『『yo pana bhikkhū』』tiādi. Aloṇakaṃ yampi āmisanti yojanā. Tenāti purepariggahitaloṇena. Tanti āmisaṃ. Tadahupaṭiggahitamevāti tasmiṃ ahani paṭiggahitameva. Tasmāti yasmā tadahupaṭiggahitameva, tasmā. Vadatoti vadantassa, bhagavato vacanenāti sambandho. Etthāti aloṇakāmisaparibhuñjane, dukkaṭena bhavitabbaṃ iti maññantīti yojanā. Teti eke ācariyā. Dukkaṭenapīti pisaddena pageva pācittiyenāti dasseti. Hīti saccaṃ, yasmā vā. Etthāti yāvajīvikayāvakālikesu. Yāvajīvikaṃ na tadahupaṭiggahitaṃ, yāvakālikameva tadahupaṭiggahitanti yojanā. Tadahupaṭiggahitañca yāvakālikanti sambandho. Taṃ dukkaṭaṃ tumhe yadi maññathāti yojanā. Yāvajīvikamissanti loṇasaṅkhātena yāvajīvikena saṃsaṭṭhaṃ. Byañjanamattanti vikāle na kappatīti byañjanamattaṃ.

Etthāti 『『yāvakālikena bhikkhave』』tiādivacane (mahāva. 305) tadahupaṭiggahitaṃ yāvajīvikanti yojanā. Yāvakālikassa gati viya gati etassāti yāvakālikagatikaṃ. Tasmā dukkaṭaṃ na hotīti sambandho. Etthāti purepaṭiggahitaloṇena āmisaparibhuñjane. Tadahupaṭiggahitaṃ yāvakālikena sambhinnarasaṃ yāvajīvikanti yojanā. Tanti yathāvuttaṃ yāvajīvikaṃ, vikālabhojanapācittiyā eva kāraṇaṃ hotīti yojanā. Evanti tathā, ajja paṭiggahitampi yāvajīvikanti sambandho. Aparajju paṭiggahitena yāvakālikenāti yojanā. Tanti yāvajīvikena sammissaṃ yāvakālikaṃ, ajānantopīti sambandho. Idanti yathāvuttaṃ yāvakālikaṃ. Tatoti sannidhibhojanapācittiyato. Hīti saccaṃ. 『『Sāvatthiyā suttavibhaṅge』』ti idaṃ byākaraṇaṃ parisuddhanti yojanā.

『『Rājagahe uposathasaṃyutte』』ti idaṃ vacanaṃ vuttanti sambandho. Uposathasaṃyutteti uposathena sambandhe uposathakkhandhake. Kiṃ sandhāya vuttanti āha 『『na bhikkhave…pe… dukkaṭassāti (mahāva. 141) etaṃ sandhāyā』』ti. Atisāreti atikkamitvā saraṇe gamane pavattaneti attho. Nimittatthe cetaṃ bhummaṃ. 『『Campeyyake vinayavatthusmi』』nti idaṃ vuttanti sambandho. 『『Campeyyakkhandhake āgata』』nti iminā campeyye āgataṃ campeyyakanti vacanatthaṃ dasseti.

Dhammikanti bhūtena pavattaṃ. Suttavibhaṅge hi yasmā āgatanti sambandho. Dasāyevāti dasāyameva, ādhāre cetaṃ bhummaṃ. Vidatthimattāti vidatthipamāṇā. Dasāya vināti dasaṃ vajjetvā. Taṃ pamāṇanti vidatthittayasaṅkhātaṃ taṃ pamāṇaṃ karontassa vuttapācittiyaṃ āpajjatīti sambandho. 『『Taṃ atikkāmayato chedanakaṃ pācittiya』』nti (pāci. 533) idaṃ vacanaṃ āgatameva hotīti yojanā. Sabbatthāti sabbasmiṃ sattasatikakkhandhake.

Iti samantapāsādikāya vinayasaṃvaṇṇanāya

Sattasatikakkhandhakavaṇṇanāya

Yojanā samattā.

我來將這段巴利文直譯成簡體中文： 457. "舍衛"即舍衛城。"經分別"即詞解釋。詳說禁止性說"于彼"等。"于彼"即于經分別,被禁止即連繫。"于彼"即"于非儲存想非儲存"等語。某些阿阇梨如是認為即連繫。如何認為說"若比丘"等。無鹽任何食物即連繫。"以彼"即以前受持鹽。"彼"即食物。"即當日受持"即于彼日受持。"因此"即因即當日受持,因此。"說"即說者,以世尊語即連繫。"於此"即于食用無鹽食物,應以突吉羅即認為即連繫。"彼等"即某些阿阇梨。"以突吉羅亦"中"亦"字顯示何況波逸提。"實"即真實,或因。"於此"即於盡壽時分。盡壽非當日受持,時分即當日受持即連繫。當日受持及時分即連繫。若你們認為彼為突吉羅即連繫。"雜盡壽"即與稱為盡壽鹽混合。"僅調味"即非時不可即僅調味。 "於此"即于"諸比丘以時分"等語(《大品》305)當日受持盡壽即連繫。如時分之趣為有時分趣。因此不成突吉羅即連繫。"於此"即于以前受持鹽食用食物。當日受持時分合味盡壽即連繫。"彼"即如是說盡壽,即為非時食波逸提因即連繫。"如是"即如是,今日受持亦盡壽即連繫。以明日受持時分即連繫。"彼"即與盡壽混合時分,即使不知即連繫。"此"即如是說時分。"從彼"即從儲存食波逸提。"實"即真實。"舍衛經分別"此解釋清凈即連繫。 "王舍城布薩相應"此語已說即連繫。"布薩相應"即與布薩相應布薩品。何所以說說"諸比丘等突吉羅(《大品》141)此所以"。"過度"即超越流轉行進義。此為相處格。"瞻波事"此已說即連繫。以"瞻波品所來"顯示于瞻波所來為瞻波語義。 "如法"即如實行。于經分別因已來即連繫。"正於緣"即正於緣,此為處格。"一掌量"即掌尺量。"無緣"即除緣。"彼量"即所說三掌量彼量作者犯所說波逸提即連繫。"超越彼為切割波逸提"(波逸提533)此語已來即連繫。"一切處"即於一切七百結集品。 如是《一切歡喜》律注 七百結集品註釋 連繫完成。

Dvivaggasaṅgahāti mahāvaggacūḷavaggavasena dvīhi vaggehi saṅgahitā. Dvāvīsatipabhedanāti mahāvagge dasa, cūḷavagge dvādasāti evaṃ dvāvīsatipakārā. Pañcakkhandhadukkhappahāyinoti pañcakkhandhasaṅkhātaṃ dukkhaṃ pajahanasīlassa, bhagavatoti sambandho. Āsāpīti icchāpi. Ayaṃ panettha yojanā-pañcakkhandhadukkhappahāyino bhagavato sāsane dvivaggasaṅgahā dvāvīsatipabhedanā ye khandhakā bhagavatā vuttā, tesaṃ khandhakānaṃ esā vaṇṇanā antarāyaṃ vinā yathā siddhā, evaṃ tathā pāṇīnaṃ kalyāṇā āsāpi sijjhantūti.

Iti samantapāsādikāya vinayasaṃvaṇṇanāya

Cūḷavaggasaṃvaṇṇanāya

Yojanā samattā.

Jādilañchitanāmena, nekānaṃ vācito mayā;

Cūḷavaggakhandhakassa, samatto yojanānayoti.

Namo tassa bhagavato arahato sammāsambuddhassa

Pācityādiyojanā

Parivāravaggayojanā

Cūḷavaggakhandhakassevaṃ , katvāna yojanānayaṃ;

Adhunā parivārassa, karissaṃ yojanānayaṃ.

Soḷasamahāvāro

Paññattivārayojanā

Evaṃ dvāvīsatikhandhakānaṃ saṃvaṇṇanaṃ katvā idāni 『『parivāro』』ti saṅgahamārūḷhassa vinayassa saṃvaṇṇanaṃ karonto ayamācariyo paṭhamaṃ tāva anusandhidassanamukhena paṭiññaṃ kātukāmo āha 『『visuddhaparivārassā』』tiādi. Tattha visuddhaparivārassāti visuddhāya catuparisāya parivāritassa, athavā visuddhena catuparisasaṅkhātena parivārena samannāgatassa bhagavatoti sambandho. Parivāre hi visuddhe tena parivārito, taṃparivārito vā bhagavāpi visuddhoyeva nāma hoti. Iminā saṃvaṇṇiyamānassa 『『parivāro』』ti saṅgahamārūḷhassa desetabbadhammassa anurūpena desakabhūtassa bhagavato thomanaṃ kataṃ hoti. Dhammakkhandhasarīrassāti sīlādidhammakkhandhasaṅkhātena sarīrena samannāgatassa, iminā saṃvaṇṇitānaṃ khandhakānamanurūpena bhagavato thomanaṃ kataṃ hoti. Pakati hesācariyānaṃ yadidaṃ desetabbadhammānurūpena desakassa thomanā (sārattha. ṭī. 1.ganthārambhakathā; visuddhi. mahāṭī. 1.1). Anantarāti anantare kāle.

Yoti vinayo. Pubbāgatanti pubbe vuttesu vibhaṅgakhandhakesu āgataṃ. Nayanti saddaatthavinicchayanayasaṅkhātaṃ sabbaṃ nayaṃ. Hitvāti cajitvā. Anuttānatthavaṇṇananti anuttānānaṃ padānamatthavaṇṇanaṃ. Ayaṃ panettha yojanā – visuddhaparivārassa dhammakkhandhasarīrassa bhagavato sāsane khandhakānamanantarā 『『parivāro』』ti yo vinayo saṅgahaṃ samārūḷho, tassa vinayassa pubbāgataṃ nayaṃ hitvā idāni anuttānatthavaṇṇanaṃ karissāmīti.

我來將這段巴利文直譯成簡體中文： "雙分類彙集"即大品與小品兩分類彙集。"二十二分別"即大品十種，小品十二種，如是二十二種類。"斷五蘊苦者"即斷五蘊所稱之苦，世尊即連繫。"希望"即欲求。此處連繫為：五蘊苦斷者世尊之教法中，雙分類彙集，二十二分別，世尊所說之品類，此品類註釋無障礙如是成就，如是眾生得善利，希望得成就。 如是《一切歡喜》律注 小品註釋 連繫完成。 以標記名字，由我誦出多人語； 小品品類，註釋方式已完成。 敬禮彼世尊、阿羅漢、正等正覺者 波逸提等註釋 附錄品註釋 小品品類如是，作註釋方式； 現今附錄，將作註釋方式。 十六大類 制定類註釋 如是已為二十二品類作註釋，現今于"附錄"中，律之註釋，此阿阇梨首先以連繫顯示，欲作認可說"清凈附錄"等。于彼"清凈附錄"即清凈四眾所環繞，或以清凈四眾所稱之環繞世尊即連繫。于附錄清凈，彼所環繞，或所環繞世尊實為清凈。以此所註釋"附錄"中應說法，依說法者世尊之讚歎已作。"法蘊身"即戒等法蘊所稱之身，以此所註釋品類依世尊讚歎已作。此為諸阿阇梨常法，依應說法說法者之讚歎（《攝阿含》序；《清凈道論》大注）。"無間"即無間時。 "律"即律。"先來"即先前于分別品、品類所來。"方法"即語義決斷方法之一切方法。"舍"即棄。"不顯義註釋"即不顯明詞義註釋。此處連繫為：清凈附錄、法蘊身世尊之教法中品類無間，"附錄"中律所攝，捨棄先前方法，現今不顯義註釋將作。

1. Tattha tatthāti 『『tassa anuttānatthavaṇṇanaṃ karissāmī』』ti yo parivārasaṅkhāto vinayo saṃvaṇṇetabbabhāvena vutto, tattha. Saṅkhepatthoti samāsattho. Yaṃ tenāti ettha tasaddassa aniyamaniddesabhāvaṃ dassento āha 『『yo so』』ti. Tattha yoti aniyama niddeso, tassa 『『tenā』』ti niyamanaṃ daṭṭhabbaṃ. Soti padālaṅkāro. Dvīsu hi sabbanāmesu yebhuyyena pubbameva padhānaṃ, pacchimaṃ pana vacanālaṅkāraṃ. Yo so bhagavā paññapesīti sambandho. Ciraṭṭhitikatthanti ciraṃ pañcavassasahassakālaṃ ṭhitikatthāya, 『『yācito』』ti ca 『『paññapesī』』ti ca sambandho. Dhammasenāpatinā yācitoti sambandho. Yācito hutvā paññapesīti yojanā. Tena bhagavatā paññattanti sambandho. 『『Jānatā passatā』』ti dvinnaṃ padānaṃ kammameva dassento āha 『『tassa tassā』』tiādi. Tattha 『『paññattikāla』』nti iminā 『『jānatā』』ti padassa kammaṃ dasseti, 『『dasa atthavase』』ti iminā 『『passatā』』ti padassa kammaṃ.

Evaṃ kammadassanena yojanānayaṃ dassetvā idāni karaṇadassanena aparampi yojanānayaṃ dassento āha 『『apicā』』tiādi. 『『Pubbenivāsādīhī』』tiādisaddena dibbacakkhussa visuṃ gahetabbattā iddhividhadibbasotaparacittavijānanāni gahetabbāni. Imehi padehi 『『jānatā, passatā』』ti dvinnaṃ padānaṃ pañcannaṃ lokiyaabhiññānameva karaṇabhāvaṃ dasseti. Tīhi vijjāhīti pubbenivāsadibbacakkhuāsavakkhayañāṇasaṅkhātāhi tīhi vijjāhi. Chahi vā pana abhiññāhīti saha āsavakkhayañāṇena pañcalokiyābhiññāsaṅkhātāhi chahi abhiññāhi. Sabbatthāti sabbesu tīsu kālesu, pañcasupi ñeyyadhammesu. Samantacakkhunāti anāvaraṇasabbaññutaññāṇasaṅkhātena samantacakkhunā. Paññāyāti sabbaññutapaññāya. Tirokuṭṭādīti ādisaddena tiropabbatādayo saṅgaṇhāti. Maṃsacakkhunāti pasādacakkhunā. Paṭivedhapaññāyāti maggapaññāya. Desanāpaññāyāti sabbaññutapaññāya. Sabbaññutapaññāyeva hi atthato desanāpaññā nāma. Tena vuttaṃ 『『tassā paññāya tejasā. Abhidhammakathāmaggaṃ, devānaṃ sampavattayīti (dha. sa. aṭṭha. ganthārambhakathā 5). Imehi padehi avatthāvasena visuṃ visuṃ dvinnaṃ padānaṃ karaṇasambhavaṃ dasseti. Arahatāti arīnaṃ arānañca hatattā, paccayādīnañca arahattā arahatā. Sammāsambuddhenāti sammā sāmañca sabbadhammānaṃ buddhattā sammāsambuddhena, tena bhagavatāti sambandho. Kenābhatanti taṃ paṭhamaṃ pārājikaṃ kena ābhataṃ, iti saṅkhepatthoti yojanā.

我來將這段巴利文直譯成簡體中文： 1. "于彼彼"即"將為彼作不顯義註釋"所說附錄名律應註釋處。"略義"即複合義。"何彼"於此顯示彼字為不定指示說"彼彼"。于彼"何"為不定指示,彼之"彼"應觀為定指。"彼"為詞裝飾。兩代詞中通常前者為主要,後者為語裝飾。彼世尊制定即連繫。"為久住"即為長住五千年時,與"被請"及"制定"即連繫。被法將軍請即連繫。被請而制定即連繫。被彼世尊制定即連繫。"知見"二詞之業顯示說"彼彼"等。于彼以"制定時"顯示"知"詞之業,以"十利"顯示"見"詞之業。 如是以業顯示顯示連繫方式后,現今以具顯示其他連繫方式說"又"等。"宿住等"等字因天眼應別取故,應取神通、天耳、他心知。以此諸詞顯示"知、見"二詞僅為五世間神通之具。"以三明"即以宿住、天眼、漏盡智所稱三明。"又以六神通"即與漏盡智俱五世間神通所稱六神通。"一切處"即一切三時、五所知法。"普眼"即無障礙一切知智所稱普眼。"慧"即一切知慧。"隔壁等"等字攝隔山等。"肉眼"即凈色眼。"通達慧"即道慧。"說法慧"即一切知慧。一切知慧實義為說法慧。故說"以彼慧之光,開始為天眾,阿毗達摩說"(《法聚注》序5)。以此諸詞顯示依狀況分別二詞具可能。"阿羅漢"即因滅敵與輻,及值資具等為阿羅漢。"正等正覺"即正等自自正覺一切法為正等正覺,彼世尊即連繫。"由誰帶來"即彼第一波羅夷由誰帶來,如是略義即連繫。

1. Pucchāvisajjane pana evamattho veditabboti yojanā. Yaṃ tena…pe… pārājikanti idaṃ padaṃ paccuddharaṇamattamevāti sambandho. Patiuddharaṇamattameva, na atthadassananti attho. Etthāti etesu padesu. Ekā paññattīti ekā paṭhamapaññatti. Anupaññattiyoti pacchā ṭhapitā paññattiyo.

Ettāvatāti ettakena 『『ekā paññatti, dve anupaññattiyo』』ti vacanamattena vissajjitā hontīti sambandho. Tatiyaṃ pucchanti sambandho. Kasmā anuppannapaññatti tasmiṃ natthīti āha 『『ayaṃ hī』』tiādi. Tattha hi yasmā aññatra natthi, tasmā natthīti yojanā. 『『Anuppanne dose paññattā』』ti iminā anuppanne dose paññapetabbāti anuppannapaññattīti vacanatthaṃ dasseti. Sāti anuppannapaññatti. Tasmāti yasmā aññatra natthi, tasmā. Sabbatthapaññattīti ettha sabbasmiṃ padese paññatti sabbatthapaññattīti aluttasamāsaṃ dassento āha 『『majjhimadese cevā』』tiādi. 『『Majjhimadese ceva paccantimajanapadesu cā』』ti iminā 『『sabbatthā』』ti padassa sarūpaṃ dasseti. Padesapaññattiṃ apanetvā sabbatthapaññattiṃ pārisesanayena dassento āha 『『vinayadharapañcamenā』』tiādi . Tattha vinayadharapañcamenāti anussāvanācariyapañcamena. Etthevāti majjhimadeseyeva. Etehīti catūhi sikkhāpadehi. Sesānīti catūhi sikkhāpadehi sesāni.

Sādhāraṇapaññattīti ettha sādhāraṇā nāma bhikkhubhikkhunīnamevāti āha 『『bhikkhūnañceva bhikkhunīnañcā』』ti. Idaṃ panāti paṭhamapārājikaṃ pana, paññattanti sambandho. Vinītakathāmattamevāti vinītavatthupakāsakaṃ kathāmattameva. Tāsanti bhikkhunīnaṃ. Byañjanamattamevāti 『『sādhāraṇā』』ti ca 『『ubhato』』ti ca byañjanamattameva. Etthāti sādhāraṇapaññattiubhatopaññattipade.

『『Nidāne anupaviṭṭha』』nti iminā 『『nidānogadha』』nti padassa sattamīsamāsañca ogadhasaddassa anupaviṭṭhatthañca dasseti. Ogāḷho hutvā dharati tiṭṭhatīti ogadhaṃ. Nanu nidānogadhe sati 『『paṭhamena uddesenā』』ti vattabbaṃ, kasmā 『『dutiyena uddesenā』』ti vuttanti āha 『『nidānogadha』』nti. Nidānapariyāpannampi samānanti nidānapariyāpannaṃ samānampīti yojanā. Pisaddo garahattho, pageva dutiye uddese pariyāpanneti dasseti. 『『Sīlavipattiādīna』』nti vacanaṃ vitthārento āha 『『paṭhamā hī』』tiādi.

Dvaṅgikenāti kāyacittasaṅkhātena dvaṅgikena. Nanu 『『ekena samuṭṭhānenā』』ti vuttattā 『『kāyatoyevā』』ti vattabbaṃ, atha kasmā 『『kāyato ca cittato ca samuṭṭhātī』』ti vuttanti āha 『『ettha hī』』tiādi. Etthāti 『『ekena samuṭṭhānenā』』ti vacane. Cittanti sevanacittaṃ. Āpannosīti tvaṃ āpanno asīti yojanā. Āma āpannomhīti āma ahaṃ āpanno amhīti yojanā. Tāvadevāti tasmiṃ paṭijānakkhaṇeyeva. Taṃ puggalanti pārājikamāpannaṃ taṃ puggalaṃ. Tappaccayāti tassa pārājikamāpannassa kāraṇā. 『『Na katamena samathena sammatī』』ti yaṃ pana vacanaṃ vuttanti yojanā. Tanti vacanaṃ, vuttanti sambandho.

我來將這段巴利文直譯成簡體中文： 2. 問答中應知如是義即連繫。"何彼等波羅夷"此詞僅為重舉即連繫。僅為對舉,非義顯示即義。"於此"即於此諸詞。"一制定"即一初制定。"隨制定"即後來設立之制定。 "如是"即以如是"一制定、二隨制定"僅說已答即連繫。"第三問"即連繫。為何未生制定于彼無說"實此"等。于彼因實於他處無,故無即連繫。以"未生過制定"顯示于未生過應制定為未生制定語義。"彼"即未生制定。"因此"即因於他處無,故。"一切處制定"於此一切處制定為不脫複合顯示說"中國及"等。以"中國及邊地"顯示"一切處"詞原形。除去地區制定以遍余方式顯示一切處制定說"律師第五"等。于彼"律師第五"即宣說師第五。"僅於此"即僅于中國。"以此"即以四學處。"其餘"即四學處之餘。 "共制定"於此共即比丘及比丘尼說"比丘及比丘尼"。"此"即第一波羅夷,制定即連繫。"僅調伏說"即顯示調伏事之僅說。"彼等"即比丘尼等。"僅文"即"共"及"兩"僅文。"於此"即共制定兩制定詞。 以"入序"顯示"入序"詞為七格複合及入字義入義。已入而持住為入。難道有入序時應說"以第一誦",為何說"以第二誦"說"入序"。雖入序即連繫。"亦"字為呵責義,顯示何況入第二誦。"戒犯等"語詳說說"第一"等。 "二支"即身心所稱二支。難道因說"以一等起"應說"僅從身",然為何說"從身及心等起"說"於此"等。"於此"即"以一等起"語。"心"即行心。"你已犯"即你已犯即連繫。"是,我已犯"即是我已犯即連繫。"即時"即于彼承認剎那。"彼人"即已犯波羅夷彼人。"彼緣"即彼已犯波羅夷因。"不以任何止息止息"如是語已說即連繫。"彼"即語,已說即連繫。

Vuttamātikā paññattīti vuttamātikāsaṅkhātā paññatti vinayo nāmāti yojanā. Mātikā hi yasmā paññapīyati saṅkhepena ṭhapīyati, pakāraṃ jānāpeti vā, tasmā paññattīti vuccati. 『『Padabhājanaṃ vuccatī』』ti iminā vitthārena bhājiyati etāyāti vibhattīti dasseti. Vītikkamoti kāyavācāvītikkamo. So hi na saṃvarati kāyavācaṃ na pidahatīti asaṃvaroti vuccati. Yesaṃ vattatīti ettha vattatikiriyāya kattāraṃ dassento āha 『『vinayapiṭakañca aṭṭhakathā cā』』ti. Paguṇāti vācuggatā. Teti te puggalā, dhārentīti sambandho. Hīti saccaṃ, yasmā vā. Etassāti paṭhamapārājikassa. Kenābhatanti ettha bharadhātuyā dhāraṇaposanatthesu (pāṇinī 108 dhātupāṭhe) dhāraṇatthaṃ dassento āha 『『kena ānīta』』nti . 『『Paramparāya ānīta』』nti iminā paramparābhatanti padassa tatiyāsamāsaṃ dasseti. Athavā 『『kenābhata』』nti pucchāya anurūpaṃ yakāralopavasena vākyanti dasseti.

3.Upāli dāsako cevātiādikā gāthāyo kimatthaṃ kehi ṭhapitāti āha 『『idānī』』tiādi. Tanti paraṃ paraṃ. Tatthāti tāsu gāthāsu. Yanti vacanaṃ. Iminā nayenāti paṭhamapārājikassa pucchāvisajjane vuttena iminā nayena.

Iti mahāvibhaṅge paññattivāravaṇṇanāya yojanā samattā.

Katāpattivārādivaṇṇanā

157.Itoti paññattivārato, paraṃ vuttā satta vārā uttānatthā evāti yojanā. Katāpattivāroti 『『katāpattī』』ti padena lakkhito vāro. Eseva nayo sesesupi. Tadanantaroti tesaṃ sattannaṃ vārānaṃ anantare vutto. Samuccayavāroti saṃ ekato āpattivipattiādayo uciyanti sampiṇḍiyanti etthāti samuccayo, soyeva vāro samuccayavāro.

188.Tatoti tehi aṭṭhahi vārehi, paraṃ vuttāti sambandho. Paccayavasena vutto eko paññattivāroti yojanā. Paccayavasenāti paccayasaddassa vasena. Tassāti paccayassa. Tepīti aṭṭha vārāpi. Itītiādi nigamanaṃ. Tatoti mahāvibhaṅgato, paraṃ āgatāti sambandho. Evaṃ ime dvattiṃsa vārāti yojanā. Hīti saccaṃ, yasmā vā. Etthāti dvattiṃsavāresu.

Samuṭṭhānasīsavaṇṇanā

257.Tadanantarāyāti tesaṃ dvattiṃsavārānaṃ anantaraṃ vuttāya samuṭṭhānakathāya evamattho veditabboti yojanā. Anattā iti nicchitāti anattātveva vinicchitā. Iminā anattā iti nicchayāti ettha cidhātuyā vinicchayatthaṃ dasseti. 『『Aniccākārādīhī』』ti iminā sabhāgadhammānanti ettha aniccākārādīhi samāno bhāgo etesanti sabhāgā, teyeva dhammā sabhāgadhammāti vacanatthaṃ dasseti. Nāmamattampīti aniccādināmamattampi. Pisaddena pageva nāmiko aniccādisabhāvoti dasseti. Na paññāyatīti na khāyati. Iminā na nāyatīti ettha ñādhātuyā khāyanatthaṃ dasseti. Dukkhahāninti ettha dukkhaṃ jahātīti dukkhahānīti dassento āha 『『dukkhaghātana』』nti. Dukkhaṃ hanatīti dukkhaghātano, saddhammo, taṃ. 『『Khandhakā yā ca mātikā』』ti vattabbe sukhuccāraṇatthāya rassavasena pāṭho atthīti āha 『『khandhakā ya ca mātikā』』ti. Samuṭṭhānaṃ niyatokatanti (saṃ. ni.

我來將這段巴利文直譯成簡體中文： "所說綱要制定"即所說綱要所稱制定為律即連繫。綱要因以略設立,或令知行相,故說為制定。以"說詞分別"顯示以此廣分別為分別。"違犯"即身語違犯。彼實不自製身語不遮即說為不自制。"于誰適用"於此顯示適用動作之作者說"律藏及註釋"。"熟知"即背誦。"彼等"即彼等人,持即連繫。"實"即真實,或因。"此"即第一波羅夷。"由誰帶來"於此bhara詞根持養義(波尼尼108詞根品)顯示持義說"由誰帶"。以"傳承帶來"顯示傳承帶來詞為具格複合。或顯示"由誰帶來"問適應以y字脫落語。 3. "優波離陀娑迦"等偈為何義由誰置說"現今"等。"彼"即後後。"于彼"即于彼等偈。"何"即語。"以此方式"即以第一波羅夷問答所說此方式。 如是大分別制定品註釋連繫完成。 已作犯等註釋 157. "從此"即從制定品,之後所說七品皆顯義即連繫。"已作犯品"即以"已作犯"詞標示之品。此即其餘亦同理。"彼無間"即彼七品無間所說。"攝集品"即samuc於此一合犯、犯等積集故為攝集,即彼品為攝集品。 188. "從彼"即從彼八品,之後所說即連繫。依緣說一制定品即連繫。"依緣"即依緣字。"彼"即緣。"彼等亦"即八品亦。"如是"等結論。"從彼"即從大分別,之後所來即連繫。如是此三十二品即連繫。"實"即真實,或因。"於此"即於三十二品。 等起首註釋 257. "彼無間"即彼三十二品無間所說等起說如是義應知即連繫。"已定非我"即已決定為非我。以此顯示"已定非我"於此ci詞根為決定義。以"無常行相等"顯示"同分法"於此以無常行相等有同分為同分,即彼等法為同分法語義。"僅名亦"即僅無常等名亦。"亦"字顯示何況名稱無常等自性。"不顯"即不見。以此顯示"不知"於此ña詞根為顯見義。"苦斷"於此斷苦為苦斷顯示說"殺苦"。殺苦為殺苦,正法,彼。"品及綱要"應說為便於發音以短讀有讀法說"品及綱要"。"等起已說"(相應部);

1.216) ettha 『『samuṭṭhānaṃ niyatakata』』nti vattabbe 『『parosahassa』』ntiādīsu viya okārāgamavasena 『『samuṭṭhānaniyatokata』』nti vuttanti āha 『『samuṭṭhānaṃ niyatakata』』nti. Etenāti 『『samuṭṭhānaṃ niyatokata』』nti pāṭhena. Paccetabboti pati etabbo, paṭimukhaṃ ñātabboti attho. Aññehīti tīhi sikkhāpadehi aññehi sikkhāpadehi.

Tatthāti sambhedanidānavacanesu. Sambhedavacanena paccetabbanti sambandho. Hīti saccaṃ. Tāni tīṇi sikkhāpadāni ṭhapetvāti sambandho. Paññattidesasaṅkhātanti paññattiṭṭhānabhūtadesasaṅkhātaṃ. 『『Imāni tīṇī』』ti iminā 『『dissantī』』ti kiriyāya kattāraṃ dasseti. 『『Paññāyantī』』ti iminā disadhātuyā khāyanatthaṃ dasseti. Tatthāti samuṭṭhānaniyamasambhedanidānasaṅkhātesu tīsu, niddhāraṇe bhummaṃ. Itaraṃ panāti samuṭṭhānaniyamasambhedehi aññaṃ pana.

Āḷavīti āḷaviyaṃ. Sakkesu bhaggesu cāti ettha janapadanāmattā bahuvacanavasena vuttaṃ.

Dvīsu vibhaṅgesu paññattaṃ yaṃ sikkhāpadaṃ uddisantīti yojanā. 『『Vibhaṅgesū』』ti iminā vibhaṅgeti ettha sukāralopoti dasseti. Tassāti sikkhāpadassa. Yathāñāyanti yuttiyā anurūpaṃ. Tanti samuṭṭhānaṃ. Me suṇāthāti mama santikā suṇātha. Itīti ayamattho.

Kathinanti paṭhamakathinasamuṭṭhānaṃ. Ananuññātāya saddhinti ananuññātasamuṭṭhānena saddhiṃ. Sadisā idha dissareti ettha idhasaddo atthapakaraṇavasena ubhatovibhaṅgavisayoti āha 『『idha ubhatovibhaṅge』』ti. 『『Sadisānī』』ti iminā sadisāti ettha nikārassākārādeso dassito. 『『Dissantī』』ti iminā dissareti ettha antisaddassa rekāro (niruttidīpaniyaṃ 570 sute) dassito.

Samuṭṭhānasīso

Paṭhamapārājikasamuṭṭhānavaṇṇanā

1. Kimatthaṃ 『『methunaṃ sukkasaṃsaggo』』tiādivacanaṃ vuttanti āha 『『idānī』』tiādi. Tattha tatthāti 『『methunaṃ sukkasaṃsaggo』』tiādivacane. Samuṭṭhānasīsanti samuṭṭhānānaṃ, samuṭṭhānesu vā sīsaṃ. Sesānīti paṭhamapārājikato sesāni pañcasattati sikkhāpadāni. Tenāti paṭhamapārājikena. 『『Sukkasaṃsaggo』』tiādivacanaṃ saṃvaṇṇento āha 『『tatthā』』tiādi. Tattha tatthāti 『『sukkasaṃsaggo』』tiādivacane.

Khuddakavaṇṇanāvasāneti khuddakaṭṭhakathāya avasāne.

Liṅgavipariyāyoti liṅgavipallāso. Kāyamānasikā katāti ettha kāyamānasesu pavattā kāyamānasikāti vutte samuṭṭhānāti āha 『『kāyacittasamuṭṭhānā katā』』ti.

Dutiyapārājikasamuṭṭhānavaṇṇanā

1. Idaṃ samuṭṭhānaṃ ekaṃ samuṭṭhānasīsanti sambandho. 『『Adinnādāna』』nti iminā adinnanti ettha samudāyanāme ekadesavohāroti dasseti. Sesānīti dutiyapārājikato sesāni ekūnasattati sikkhāpadāni. Tenāti dutiyapārājikena. Tatthāti 『『viggahuttarī』』tiādivacane. Viggahuttarītiādipadānaṃ byañjane ādaramakatvā atthameva dassetuṃ vuttaṃ 『『manussaviggahauttarimanussadhammasikkhāpadānī』』ti. Aniyatā dutiyikāti āpattiṃ apekkhitvā pāḷiyaṃ itthiliṅgavasena vuttaṃ, aṭṭhakathāyaṃ pana sikkhāpadaṃ apekkhitvā napuṃsakaliṅgavasena dutiyanti vuttaṃ.

Samuṭṭhānā tikā katāti ettha 『『tikasamuṭṭhānā』』ti vattabbe padavipariyāyavasena kakārassa dīghavasena samuṭṭhānā tikāti vuttanti dassento āha 『『tikasamuṭṭhānā katā』』ti.

Sañcarittasamuṭṭhānavaṇṇanā

我來將這段巴利文直譯成簡體中文： 於此"等起已說定"應說時,如同"旁述余"等,以o字增加"等起已說定"即說。以此"等起已說定"文句。"應對"即應對面知。"餘者"即餘三學處。 于彼即和合序說處。以和合語"應對"即連繫。"實"即真實。"置此三學處"即連繫。"制定地區所稱"即制定處所地區所稱。以"此三"顯示"顯現"動詞之作者。以"顯示"顯示di詞根為顯見義。于彼即等起已說定、和合、序說三處,于決定中為地。"其餘"即等起已說定、和合除外者。 阿羅衛（阿羅衛）。"于破碎釋迦"於此因地區名稱以複數說。 "于兩分別中制定之學處誦"即連繫。以"于分別"顯示於此su字脫落。"彼"即學處。"如應知"即如理相應。"彼"即等起。"請聽"即從我處聽。"如是"即此義。 迦提那即初迦提那等起。"未允許"與"信"。"於此顯現相似"於此"於此"字就文脈意義為兩分別處說"於此兩分別"。以"相似"顯示於此i字換為a字。以"顯現"顯示於此anti詞根之r(語言闡釋570經)。 等起首 第一波羅夷等起註釋 258. 為何義說"男根遺泄"等語說"現今"等。于彼即"男根遺泄"等語。等起首即等起之首,或等起中之首。"其餘"即第一波羅夷之餘七十五學處。"以彼"即以第一波羅夷。讚頌"男根遺泄"等語說"于彼"等。于彼即"男根遺泄"等語。 小注釋結尾。 性轉變即性顛倒。"身意作"於此身意中進行身意作。說等起說"身心等起已作"。 第二波羅夷等起註釋 259. 此等起一等起首即連繫。以"非與取"顯示於此非與為總稱一分說。"其餘"即第二波羅夷之餘七十一學處。"以彼"即以第二波羅夷。于彼即"爭論超"等語。"爭論超"等詞語于文字給予關注僅為顯示義說"人類爭論超人類法學處"。不定第二女即以犯罪為依據巴利語以女性語言說,然于註釋中以學處為依據以中性語言說第二。 "等起已作三"於此"三等起"應說時,以詞轉換以長音說等起已作三。 行為等起註釋

1. 『『Sañcarī』』ti idaṃ tāva sañcarittaṃ nāma ekasamuṭṭhānasīsaṃ, sesāni tena sadisāni.

Vibhaṅge āgatena 『『riñcantī』』ti (pārā. 576) padena eḷakalomadhovāpanasikkhāpadaṃ upalakkhitvā vuttanti āha 『『vibhaṅge riñcanti uddesanti āgata』』nti.

『『Yāva dvārakosā aggaḷaṭṭhapanāya』』 iti (pāci. 135-136) ca 『『aññātikāya bhikkhuniyā cīvaraṃ dadeyya』』iti (pāci. 169) ca 『『cīvaraṃ sibbeyya』』iti (pāci. 176-177) ca vuttasikkhāpadattayanti yojanā.

『『Samaṇacīvarena cā』』ti evaṃ vacanaṃ vuttanti sambandho. 『『Samaṇacīvaraṃ dadeyyā』』ti idaṃ (pāci. 917) vacanaṃ sandhāyāti sambandho.

Samanubhāsanāsamuṭṭhānavaṇṇanā

261.Bhedanti idaṃ samanubhāsanaṃ nāma ekaṃ samuṭṭhānasīsaṃ, sesāni tena sadisāni.

Kathinasamuṭṭhānavaṇṇanā

262.Ubbhatanti idaṃ kathinasamuṭṭhānaṃ nāma ekaṃ samuṭṭhānasīsaṃ, sesāni tena sadisāni.

Āvasathena saddhinti āvasathasaddena saddhiṃ.

Eḷakalomasamuṭṭhānavaṇṇanā

263.『『Eḷakalomā』』ti idaṃ eḷakalomasamuṭṭhānaṃ nāma ekaṃ samuṭṭhānasīsaṃ. Itoti yathāvuttato. Pāḷinti mātikāpāḷiṃ. Virajjhitvāti pubbāparato virādhetvā. Yathāti yenākārena . Panasaddo anuggahattho. Kiñcāpi likhanti, pana tathāpīti yojanā. Evanti tathākārena. Atthānukkamoti atthassa anukkamo.

『『Abhikkhukāvā sena cā』』ti etaṃ vacanaṃ vuttanti sambandho. 『『Abhikkhuke āvāse vassaṃ vaseyyā』』ti (pāci. 1047) idaṃ vacanaṃ sandhāyāti sambandho. 『『Bhikkhunī』』tiādinā vuttānīti sambandho. Ādisaddena 『『sikkhamānā ca sāmaṇerī gihiniyā』』ti pāṭhaṃ saṅgaṇhāti.

Padasodhammasamuṭṭhānavaṇṇanā

264.Padanti idaṃ padasodhammasamuṭṭhānaṃ nāma ekaṃ samuṭṭhānasīsaṃ, sesāni tena sadisāni. 『『Tathā atthaṅgatena cā』』ti etaṃ vacanaṃ vuttanti sambandho. 『『Atthaṅgate sūriye ovadeyyā』』ti (pāci. 154-155) idaṃ vacanaṃ sandhāyāti sambandho. Anokāso ca…pe… sandhāya vuttanti (pāci. 1219-1221) etthāpi eseva nayo.

Addhānasamuṭṭhānavaṇṇanā

265.Addhānanti idaṃ addhānasamuṭṭhānaṃ nāma ekaṃ samuṭṭhānasīsaṃ, sesāni tena sadisāni.

Theyyasatthasamuṭṭhānavaṇṇanā

266.Theyyasatthanti idaṃ theyyasatthasamuṭṭhānaṃ nāma ekaṃ samuṭṭhānasīsaṃ, sesāni tena sadisāni. 『『Byūhena sattamā』』ti idaṃ vacanaṃ vuttanti yojanā. Tadanantaramevāti tassa sikkhāpadassa anantarameva, 『『āgata』』iti sambandho.

Dhammadesanāsamuṭṭhānavaṇṇanā

1. Dhammadesanāsamuṭṭhāne samuṭṭhānasīsaṃ natthi, sabbāni ekadasa sikkhāpadāni sampiṇḍetvā dhammadesanāsamuṭṭhānānīti vuttāni. Evantiādi nigamanaṃ. Tesanti tesaṃ sikkhāpadānaṃ . Sambhinnasamuṭṭhānanti saṃsaggasamuṭṭhānaṃ. Tividhanti bhūtārocanacorivuṭṭhāpanaananuññātasamuṭṭhānavasena tippakāraṃ. Tanti niyatasamuṭṭhānaṃ, hotīti sambandho. Puna tanti niyatasamuṭṭhānaṃ, dassetunti sambandho. Puna tanti vacanaṃ. Nettidhammānulomikanti ettha kāyavācaṃ neti vinetīti netti, kāyavācaṃ neti vineti ettha, etāyāti vā netti. Dhammoti pāḷi. Sā hi yasmā atthaṃ dhāreti, tasmā dhammoti vuccati. Nettiyeva dhammo nettidhammo, tassa anulomikaṃ nettidhammānulomikaṃ. Tena vuttaṃ 『『vinayapāḷidhammassa anuloma』』nti.

Iti samuṭṭhānasīsavaṇṇanāya yojanā samattā.

Antarapeyyāla katipucchāvāravaṇṇanā

我來將這段巴利文直譯成簡體中文： 260. "行者"即此行為名為一等起首,其餘與彼相似。 于分別中來"洗滌"詞指示羊毛洗滌學處說"于分別中洗滌誦來"。 "至門限處於閂固"及"與非親屬比丘尼給衣"及"縫衣"三學處即連繫。 以"沙門衣"等語說即連繫。以"給沙門衣"語所指即連繫。 和合呵責等起註釋 261. 破壞即此和合呵責名為一等起首,其餘與彼相似。 迦提那等起註釋 262. 舉起即此迦提那等起名為一等起首,其餘與彼相似。 與住處語連。 羊毛等起註釋 263. "羊毛"即羊毛等起名為一等起首。"此"即如前所說。"巴利"即綱要巴利。"背離"即前後背離。"如何"即以何種方式。泛語為贊助。雖然書寫,然而如是即連繫。"如是"即如是方式。義次第即義之次第。 以"超過比丘居"等語說即連繫。以"于超過比丘居住雨季"語所指即連繫。以"比丘尼"等說即連繫。"等"字包括"學處女、沙彌尼、在家女"文句。 詞法正法等起註釋 264. "詞"即詞法正法等起名為一等起首,其餘與彼相似。以"如是隱沒"等語說即連繫。以"日隱沒勸告"語所指即連繫。"無處"等語所指亦復如是。 行路等起註釋 265. 行路即此行路等起名為一等起首,其餘與彼相似。 盜賊軍眾等起註釋 266. 盜賊軍眾即此盜賊軍眾等起名為一等起首,其餘與彼相似。以"軍眾第七"語說即連繫。緊接其後即彼學處緊接,來即連繫。 法說等起註釋 267. 法說等起中等起首無,全部十一學處合併說為法說等起。如是等為結論。彼等即彼等學處。破碎等起即交接等起。三種即實際陳述、盜竊、舉起、未允許等起四種。"彼"即已定等起,"成"即連繫。再"彼"即已定等起,顯示即連繫。再"彼"即語。引導法隨順即於此身語引導,引導即引導,或以此為引導。法即巴利。彼實因持義,故說為法。引導之法即引導法,其隨順即引導法隨順。故說"律藏法之隨順"。 如是等起首註釋連繫完成。 中間略說若干問答品註釋<.Assistant>

1. Idāni vuttoti sambandho. 『『Idānī』』ti padena sambandhattā vuttoti ettha tapaccayo paccuppannakālikoti daṭṭhabbo.

Tatthāti mātikāyaṃ, pucchāsu vā. Āgatāpattipucchāti āgatāpattiyā pucchā. Hīti visesajotako, hi visesaṃ vakkhāmīti attho. Etthāti 『『kati āpattikkhandhā』』ti dutiyapade. 『『Rāsivasenā』』ti iminā khandhasaddassa rāsatthaṃ dasseti. Vinītavatthūnīti ettha vinītasaddo vinayapariyāyoti āha 『『vinayapucchā』』ti. Nanu vinītavinayasaddānaṃ saddato nānattā atthatopi nānaṃ, kasmā pana 『『vinayapucchā』』ti vuttanti āha 『『vinītaṃ…pe… eka』』nti. Idanti padattayaṃ. Atthato ekanti atthatoyeva ekaṃ, na saddato. Vinītavatthūnīti āpattivinayakāraṇattā vinītavatthūni. Yesūti agāravesu. Satīti santesu. Ettha ca yesu sati āpattiyo na honti, asati hontīti vākyampi avuttasiddhinayena gahetabbaṃ. Yesūti gāravesu. Teti agāravagārave. Yasmā pana natthīti sambandho. Vipattibhāvapucchāti vipattibhāvassa pucchā. Pucchiyati imāyāti pucchā. Vivādamūlāni anuvādamūlānīti imā pucchāyo mūlapucchāti sambandho. Potthakesu 『『imānī』』ti nikārena saha pāṭho atthi, so apāṭhoyeva. Mūlapucchāti pucchiyanti imāhīti pucchā, mūlānaṃ pucchā mūlapucchā. 『『Adhikaraṇa』』ntiādīsu 『『vuttaṃ』』 iti sambandho. Tesaṃyevāti adhikaraṇānaṃyeva. Ayamettha mātikā.

Niddese mātikāyāti pātimokkhe. Vibhaṅgeti padabhājaniyaṃ, āgatavasena vuttāti yojanā. Ayamettha niddeso.

Paṭiniddese āratītiādipadānaṃ vacanatthaṃ dassento āha 『『ārakā』』tiādi. Tattha 『『ārakā』』ti iminā āratīti ettha āupasaggassa atthaṃ dasseti. Etehīti āpattikkhandhehi, ārakāti sambandho. 『『Ramatī』』ti iminā tipaccayo katvatthe hotīti dasseti. Ratīti ramanaṃ. Iminā tipaccayo bhāvatthepi hotīti dasseti. Vināti etehi āpattikkhandhehi vinā. Iminā viratīti ettha vityūpasaggassa atthaṃ dasseti. Paccekanti pati ekaṃ, paṭisaddo vicchatthajotako, visuṃ visunti attho. Iminā paṭiviratīti ettha paṭityūpasaggassa atthaṃ dasseti. Virati paṭiviratīti etthāpi tipaccayo bhāvatthepi veditabbo . Veranti anatthakarattā viramitabbanti viraṃ, tadeva veraṃ, rāgādiakusaladhammā. Te hi verahetuttā veranti vuccanti. Etāyāti viratiyā. Iminā akiriyāti ettha ririyapaccayo karaṇatthe hotīti dasseti. Yaṃ āpattikkhandhakaraṇanti yojanā. Tassāti āpattikkhandhakaraṇassa. Paṭipakkhatoti viruddhabhāvato. Iminā akaraṇanti ettha akāro viruddhatthoti dasseti. Āpattikkhandhaajjhāpattiyāti āpattikkhandhānaṃ atikkamitvā āpajjanassa. 『『Velanato』』ti iminā velatīti velā, velanaṃ vā velāti vacanatthe dasseti. Niyyānanti maggaṃ. Maggo hi nibbānaṃ ārammaṇakaraṇavasena yāti gacchatīti niyyānanti vuccati. 『『Bandhatī』』ti iminā sidhātuyā bandhanatthaṃ dasseti. 『『Nivāretī』』ti iminā bandhadhātuyā adhippāyatthaṃ. Etanti 『『setū』』ti nāmaṃ. Taṃ setunti āpattikkhandhasaṅkhātaṃ taṃ setuṃ. Ettha kesuci potthakesu 『『so setū』』ti ca 『『etāya paññattiyā』』ti ca pāṭho atthi, so apāṭhoyeva.

我來將這段巴利文直譯成簡體中文： 271. 現今說即連繫。因與"現今"詞連繫,已說於此ta詞尾應觀為現在時。 于彼即于綱要,或於諸問。"已來犯問"即已來犯之問。"實"字表特殊,義為實我說特殊。"於此"即"幾犯蘊"第二詞。以"聚義"顯示蘊字聚義。"已調伏事"於此調伏字為調伏同義說"調伏問"。難道調伏調律詞語不同故義亦異,為何說"調伏問"說"已調伏等一"。"此"即三詞。"義一"即僅義一,非語一。"已調伏事"即因為犯調伏因故為已調伏事。"於何等"即不敬。"有"即存在。於此亦應以未說成就方式取"於何等有時無犯,無時有犯"語。"於何等"即恭敬。"彼等"即不敬敬。因實無即連繫。"過失有問"即過失有之問。以此問為問。諍根隨諍根即此等問為根問即連繫。書本中有i字讀法,彼非讀法。"根問"即以此為問,根之問為根問。"諍"等說即連繫。"彼等"即諍等。此於此為綱要。 註釋于綱要即于波羅提木叉。"于分別"即于詞分別,依已來說即連繫。此於此為註釋。 再註釋顯示"遠離"等詞語義說"遠"等。于彼以"遠"顯示"遠離"於此ā字頭義。"以此等"即以犯蘊,遠即連繫。以"喜樂"顯示ti詞尾為作義。"喜"即愛樂。以此顯示ti詞尾亦為有義。"離"即離此等犯蘊離。以此顯示"離開"於此vi字頭義。"各別"即對各,paṭi字顯示分別義,義為個別。以此顯示"對離"於此paṭi字頭義。"離、對離"於此亦應知ti詞尾為有義。"怨"即因作無義應離為怨,即彼為怨,貪等不善法。彼等因怨因故說為怨。"以此"即以離。以此顯示"無作"於此ririya詞尾為作具義。"何犯蘊作"即連繫。"彼"即犯蘊作。"對敵"即相反狀。以此顯示"無作"於此a字為相反義。犯蘊超犯即犯蘊之超越犯。以"遮止"顯示"限"義為限,或限止為限。"出離"即道。道實以取涅槃為緣而行去故說為出離。以"系"顯示si詞根縛義。以"遮止"顯示bandha詞根意趣義。"此"即"橋"名。"彼橋"即犯蘊所稱彼橋。於此某些書本中有"彼橋"及"以此制定"讀法,彼非讀法。

Buddhe agāravādīsu evaṃ vinicchayo veditabboti yojanā. Yoti yo koci, na gacchatītiādīsu sambandho. Dharamāneti tiṭṭhamāne, saṃvijjamāneti attho. Upaṭṭhānanti upaṭṭhānaṭṭhānaṃ, upaṭṭhānatthaṃ vā. Etassāti yassa kassaci gahaṭṭhassa vā pabbajitassa vā. Dhammassavananti dhammassavanaṭṭhānaṃ, dhammassavanatthaṃ vā. Dhammassavanagganti dhammassavanaṃ gaṇhanti etthāti dhammassavanaggo, dhammasavanamaṇḍapo. Atha vā dhammassavanaṃ gaṇhātīti dhammassavanaggo, dhammassavanaṭṭhāne samāgamajano, taṃ dhammassavanaggaṃ. Cittīkāranti apacāyanākāraṃ. Vikkhitto vā anādaro vā hutvā nisīdatīti yojanā. Kāyapāgabbiyanti bhusaṃ garati aññe pīḷeti anenāti pagabbo, atimāno, oṭṭhajo tatiyakkharo. Pagabbassa bhāvo pāgabbiyaṃ, kāyena pāgabbiyaṃ kāyapāgabbiyaṃ (vajira. ṭī. parivāra 271; sārattha. ṭī. parivāra 3.271; vi. vi. ṭī. parivāra 2.271 saṃ. ni. aṭṭha. 2.2.146; a. ni. aṭṭha. 3.6.82-84; su. ni. aṭṭha. 1.144), kāyānācāraṃ. Tisso sikkhāti adhisīlasikkhādikā tisso sikkhā. Pamajjanaṃ pamādo, sativippavāsoti āha 『『pamāde ca sativippavāse』』ti. Āmisapaṭisandhāranti āmisena attano, paresañca antarassa paṭisandahanaṃ āmisapaṭisandhāro, tathā dhammapaṭisandhāro.

272.Sattharipi agāravotiādīnaṃ atthoti sambandho. 『『Anīcavuttī』』tiādinā appatissoti padassa adhippāyatthaṃ dasseti, saddattho panevaṃ veditabbo, paṭimukhaṃ ādarena satthuvacanaṃ asuṇanto appatisso nāmāti. Ajjhattaṃ vāti ettha niyakajjhattādīsu catūsu niyakajjhattabhāvañca sattamīvibhattiyā amādesabhāvañca dassento āha 『『attano santāne vā』』ti. 『『Attano pakkhe vā』』ti iminā attano cittasantāneti atthaṃ paṭikkhipati. Tatra tumheti ettha tasaddassa visayaṃ dassento āha 『『tasmiṃ ajjhattabahiddhābhede』』ti. Saparasantāneti attaparasantāne. Pahānāyāti ettha hādhātuyā karaṇañca āyasaddassa tadatthabhāvañca dassento āha 『『mettābhāvanādīhi nayehi pahānattha』』nti. Mettābhāvanādīhītiādisaddena karuṇābhāvanādiṃ saṅgaṇhāti. Tanti vivādamūlaṃ. 『『Appavattibhāvāyā』』ti iminā anavassavāyāti ettha avapubba sudhātuyā pavattanatthaṃ dasseti.

Sandiṭṭhiparāmāsīti ettha sassa attano idaṃ saṃ, saṃ diṭṭhiṃ parato āmasatīti sandiṭṭhiparāmāsīti dassento āha 『『sakameva diṭṭhiṃ parāmasatī』』ti. 『『Ya』』ntiādinā parāmasanākāraṃ dasseti. Ādhānaggāhīti ettha ābhuso ṭhiyate ādhānanti vacanatthena ādhānasaddo daḷhapariyāyoti āha 『『daḷhaggāhī』』ti. Daḷhaṃ gaṇhātīti daḷhaggāhī.

1. Anuvādamūlaniddeso kiñcāpi samānoti yojanā. Atha khoti tathā samānopi, ayamettha visesoti sambandho. Vivadantānaṃ puggalānanti yojanā. Tathā vivadantāti tenākārena vivadantā, anuvadantīti sambandho. 『『Asukaṃ nāma vipattiṃ āpanno』』ti vuttamevatthaṃ āpattiyā sallakkhetvā dassento āha 『『pārājikaṃ āpannosī』』tiādi . Etthāti anuvādamūle. Visesoti vivādamūlato viseso. Vivadantānaṃ kodhūpanāhādīni vivādamūlāni, anuvadantānaṃ anuvādamūlānīti vuttaṃ hoti.

我來將這段巴利文直譯成簡體中文： 對佛不敬等應知如是決定即連繫。"何"即任何,于"不去"等中連繫。"住世"即住立,義為存在。"奉事"即奉事處,或為奉事。"此"即任何在家或出家者。"聽法"即聽法處,或為聽法。"聽法眾"即於此取聽法為聽法眾,聽法亭。或取聽法為聽法眾,于聽法處集會人,彼聽法眾。"恭敬"即敬仰行為。散亂或不敬而坐即連繫。"身傲慢"即因此強烈憂惱傷害他人為傲慢,過慢,唇生第三音。傲慢之狀為傲慢,身傲慢為身傲慢,身不端。"三學"即增上戒學等三學。放逸為放逸,念失故說"放逸及念失"。"物資攝受"即以物資攝受自己及他人間隔為物資攝受,如是法攝受。 272. "對師亦不敬"等之義即連繫。以"不卑行"等顯示"不順"詞之意趣義,然語義應如是知,不于面前恭敬聽聞師語名為不順。"內"於此顯示自內等四中自內狀及七格中a替代說"于自相續"。以"于自方"排除"于自心相續"義。"于彼你等"於此顯示彼字範圍說"于彼內外差別"。"于自他相續"即于自他相續。"為斷"於此顯示hā詞根作用及āya詞尾彼義說"以慈修等方式為斷義"。"慈修等"等字包括悲修等。"彼"即諍根。以"非行狀"顯示"不漏"於此ava前su詞根流義。 "執自見"於此將"自己之此為自,執自見后"顯示說"執自己見"。以"何"等顯示執取方式。"堅固執"於此因"強烈住立為堅固"語義堅固字為堅強同義說"堅執"。堅強執取為堅執。 273. "隨諍根註釋雖然相同"即連繫。"然"即如是相同亦,此於此特別即連繫。"諍論諸人"即連繫。"如是諍論"即以彼方式諍論,隨諍即連繫。"已犯某過失"所說義以犯觀察顯示說"你已犯波羅夷"等。"於此"即于隨諍根。"特別"即與諍根差別。諍論者以嗔恨等為諍根,隨諍者以隨諍根說。

274.Mettaṃ kāyakammaṃ nāmāti ettha mettā etassatthīti mettaṃ, kāyakammaṃ, mettacittasahagataṃ kāyakammanti vuttaṃ hoti. Tena vuttaṃ 『『mettacittena kataṃ kāyakamma』』nti. Sammukhaparammukhānaṃ vitthāraṃ dassento āha 『『tatthā』』tiādi. Tattha tatthāti tesu sammukhaparammukhesu. Kāyakammaṃ nāmāti mettaṃ kāyakammaṃ nāma. Therānaṃ dānaiti sambandho. Ubhayehipīti navakattherehipi. Tesūti navakattheresu. Avamaññanti avamānaṃ. Attano dunnikkhittānaṃ paṭisāmanaṃ viya paṭisāmananti yojanā. 『『Mettākāyakammasaṅkhāto』』ti iminā ayampi dhammoti ettha dhammasarūpaṃ dasseti. Pisaddo upari vakkhamāne dhamme apekkhati. 『『Saritabbo』』ti iminā anīyasaddo kammavācakoti dasseti. Satijanakoti sabrahmacārīnaṃ satijanako. Tassa padassa adhippāyaṃ dassento āha 『『yo na』』ntiādi. Tattha yoti puggalo. Nanti mettaṃ kāyakammaṃ. Taṃ puggalaṃ anussarantīti sambandho. Yesanti sabrahmacārīnaṃ. Teti sabrahmacārino. Pasannacittā hutvāti sambandho. 『『Piyaṃ karotī』』ti iminā piyakaraṇoti padassa piyaṃ karotīti piyakaraṇoti vacanatthaṃ dasseti. Eseva nayo garukaraṇoti etthāpi. 『『Saṅgahetabbabhāvāyā』』ti iminā saṅgahāyāti padassa bhāvappadhānakammaniddesabhāvaṃ dasseti. Saṅgahetabboti saṅgaho, tadatthāya. Tehīti sabrahmacārīhi. 『『Samaggabhāvāyā』』ti iminā samaggassa bhāvo sāmaggīti vacanatthaṃ dasseti.

Paggayha vacananti paggahetvā vacanaṃ. Vihāreti ādhāre bhummaṃ, there asanteti yojanā. Tanti theraṃ kadā āgamissati nukhoti yojanā. Mamāyanavacananti mamāyanākārena pavattaṃ vacanaṃ. Mettāsinehasiniddhānīti mettāsaṅkhātena sinehena sinehitāni. Nayanānīti cakkhūni. 『『Appābādho』』ti iminā arogoti padasseva atthaṃ dasseti. Niccābādhena vā arogo, āgantukābādhena appābādho, ajjhattābādhena vā arogo, bahiddhābādhena appābādho, kāyābādhena vā arogo, cittābādhena appābādho. Samannāharaṇanti punappunaṃ manasikaraṇaṃ.

Na puggalaṃ paṭivibhajitvā bhuñjatīti yojanā. Tadatthaṃ vitthārento āha 『『yo hī』』tiādi. Tattha yoti puggalo, bhuñjatīti sambandho. 『『Ettakaṃ…pe… bhuñjissāmī』』ti iminā āmisapaṭivibhattabhogibhāvaṃ dasseti. 『『Ettakaṃ vā asukassa ca…pe… bhuñjissāmī』』ti iminā puggalapaṭivibhattabhogibhāvaṃ dasseti. Ayanti puggalo. Ābhatanti gāmādito ānītaṃ. Adātumpīti pisaddena dātumpi vaṭṭatīti dasseti. Dānañhi nāma na kassaci vāritaṃ. Sabbesanti dussīlasīlavantānaṃ. Vuttanti aṭṭhakathāyaṃ (dī. ni. aṭṭha. 2.141; ma. ni. aṭṭha. 2.492; a. ni. aṭṭha. 3.

我來將這段巴利文直譯成簡體中文： 274. "慈身業名"於此慈有其義為慈,身業,與慈心俱身業即已說。因已說"以慈心所作身業"。顯示面前背面之廣說說"于彼"等。于彼即于面前背面。"身業名"即慈身業名。"長老施"即連繫。"兩者"即新學長老。"于彼"即新學長老。輕慢即輕蔑。如整理自己不當物品之整理即連繫。"慈身業稱"以此顯示"此法"於此顯示法性。pi字等候上文將說法。"應憶"以此顯示ani字為業語。生伴者即與梵行者生伴者。彼詞義趣顯示說"誰非"等。于彼"誰"即人。"不"即慈身業。以憶念彼人即連繫。"何等"即與梵行者。"彼等"即與梵行者。"歡喜心"即連繫。"作可意"以此顯示作可意詞義為作可意。此法同於尊重。以"攝受有"顯示攝受字有狀態行為說明。攝受即攝受,為彼義。"以彼等"即與梵行者。以"和合有"顯示和合義為和合。 舉起語即舉起而語。于住處中bhumma格,長老不存在即連繫。"彼"即長老何時來否即連繫。我有語即我有語之狀。慈親昵親近即慈稱之親近。眼路即眼睛。"少病"以此顯示無病詞義。常病為無病,來病為少病,內病為無病,外病為少病,身病為無病,心病為少病。反覆憶念即反覆思念。 非分別人而食即連繫。為彼義廣說說"誰"等。于彼"誰"即人,食即連繫。"如此等食"以此顯示物資分別食用狀。"如此等某人等食"以此顯示人分別食用狀。"此"即人。"來"即從村等帶來。"亦得施"以pi字顯示亦得施。施實不禁于任何人。"一切"即惡戒及持戒者。"已說"即于註釋（長部註釋、中部註釋、增支部註釋）。

6.11) vuttaṃ. Viceyyāti vicinitvā. Dātumpīti pisaddena avicinitvā sāmaññato dātumpi vaṭṭatīti sampiṇḍeti. Nanu evaṃ sati puggalavibhāgo kato nāma hoti, kasmā viceyya dātuṃ vaṭṭatīti āha 『『na hī』』tiādi. Hīti yasmā. Eteti gilānādayo. Idaṃ padaṃ vicinitvāti pade kammaṃ, 『『dentenā』』ti pade sampadānaṃ. Hīti saccaṃ. Iti ayanti iti manasikatvā ayaṃ sāraṇīyadhammapūrako.

Akhaṇḍānītiādīsu paṭhamaṃ tāva khaṇḍachiddasabalakammāsāni dassetvā tesaṃ paṭipakkhavasena akhaṇḍādīni dassento āha 『『yassā』』tiādi. Tattha yassāti bhikkhussa, sikkhāpadaṃ bhinnanti sambandho. Sattasu āpattikkhandhesūti ādhāre bhummaṃ, sikkhāpadanti sambandho. Āpattiñhi paṭicca sikkhāpadassa paññattattā āpatti tassa visayo hoti. Ādimhi vā ante vāti sikkhāpadānaṃ ādimhi vā ante vā. Vāsaddo aniyamavikappattho. Sikkhāpade bhinne āpattisambhavato vuttaṃ 『『sikkhāpadaṃ bhinna』』nti. Khaṇḍaṃ nāmāti chinnaṃ nāma. Vemajjheti sikkhāpadānaṃ vemajjhe. Bhinnanti sikkhāpadaṃ bhinnaṃ. Chiddaṃ nāmāti vivaraṃ nāma. Dve tīṇi sikkhāpadānīti sambandho. Sabalaṃ nāmāti citraṃ nāma. Bhinnānīti sikkhāpadāni bhinnāni. Kammāsaṃ nāmāti vicitraṃ nāma. Ettha ca ekasmiṃ ṭhāne ekena visabhāgavaṇṇena citraṃ sabalaṃ nāma, nānāṭhāne nānāvaṇṇena vicitraṃ kammāsaṃ nāmāti ayametesaṃ viseso. Khaṇḍādīnaṃ viparivattanavasena akhaṇḍādīni dassento āha 『『yassa panā』』tiādi. Abhinnānisīlānīti abhinnāni sikkhāpadasīlāni. Tāni panāti sīlāni pana. 『『Etānī』』ti padaṃ padālaṅkāramattaṃ. Bhujissabhāvakaraṇatoti taṇhādāsabyato mocetvā bhujissakaraṇabhāvato. Iminā 『『bhujissabhāvakaraṇānī』』ti vattabbe uttarapadalopavasena evaṃ vuttanti dasseti. Bhujissānīti vuccantīti sambandho. Viññūhīti buddhādīhi sappurisehi. Upacārasamādhiṃ appanāsamādhiṃ vāti ettha vāsaddo samuccayattho. Upacārasamādhiñca appanāsamādhiṃ cāti hi attho. 『『Saṃvattayantī』』ti iminā samādhisaṃvattanikānīti ettha anīyasaddo bahulaṃ kattuvācakoti dasseti. Sīlasāmaññagatoti ettha samānassa bhāvo sāmaññaṃ, taṃ gatoti sāmaññagato, sīlena sāmaññagato sīlasāmaññagato, hutvā viharatīti yojanā. Tena vuttaṃ 『『samānabhāvūpagatasīlo viharatī』』ti.

Yāyaṃdiṭṭhīti ettha 『『diṭṭhī』』ti sāmaññagatassāpi saddassa 『『ariyā』』ti saddantarasannidhānena visesavisayattā sammādiṭṭhīti āha 『『maggasampayuttā sammādiṭṭhī』』ti. 『『Maggasampayuttā』』ti iminā lokiyasammādiṭṭhiṃ paṭikkhipati. Niddosāti visuddhattā, uttamattā vā niddosā. Iminā ariyasaddo niddosatthavācako anipphannapāṭipadikoti dasseti. Niyyātīti nibbānaṃ yāti. Iminā anīyasaddo bahulaṃ kattuvācakoti dasseti. Yo tathākārī hoti, takkarassāti yojanā. Tathākārīti tāya maggasampayuttāya sammādiṭṭhiyā kārī hoti. Iminā tāya sammādiṭṭhiyā karotīti takkaroti vacanatthaṃ dasseti. Dukkhakkhayāyāti ettha khīyanaṃ khayo, dukkhassa khayo dukkhakkhayo, tadatthāyāti dassento āha 『『sabbadukkhassa khayattha』』nti. Sesanti vuttavacanato sesaṃ vacanaṃ.

Iti katipucchāvāravaṇṇanāya yojanā samattā.

Khandhakapucchāvāro

Pucchāvissajjanāvaṇṇanā

我來將這段巴利文直譯成簡體中文： 6.11)已說。"選擇"即選擇。"亦得施"以pi字總括未選擇一般亦得施。難道如是則成人分別,為何宜擇施說"實非"等。"實"即因。"此等"即病等。此詞為對"選擇"詞之業,為"施"詞之與格。"實"即真實。"如是此"即如是思考此已滿圓事法。 于"無缺"等中首先顯示缺、孔、斑、雜,以彼等對治顯示無缺等說"誰"等。于彼"誰"即比丘,學處已破即連繫。"於七犯蘊"為處所地格,學處即連繫。因緣于犯制定學處故,犯為彼範圍。"于初或於末"即于學處初或末。或字表不定選擇。因學處破生犯故說"學處已破"。"缺名"即破名。"中間"即學處中間。"破"即學處破。"孔名"即間隙名。"二三學處"即連繫。"斑名"即雜名。"破"即學處破。"雜名"即雜色名。於此一處以一異質色為斑名,于多處以多色為雜名,此為彼等差別。以缺等轉換顯示無缺等說"誰復"等。"無破戒"即不破學處戒。彼等即戒。"此等"詞為裝飾語。"作自主狀"即令解脫愛等奴隸作自主狀。以此顯示應說"作自主狀",以後詞脫落如是說。說"自主"即連繫。"智者"即佛等善人。"近行定及安止定"於此或字為總集義。義為近行定及安止定。以"轉向"顯示"定轉向"於此ani字多為能作語。"戒平等行"於此平等狀為平等,達彼為平等行,以戒平等行為戒平等行,住即連繫。故說"住于達平等狀戒"。 "此見"於此"見"雖為一般語,因"聖"等別語相鄰而為特殊,說"道相應正見"。以"道相應"排除世間正見。"無垢"即清凈故,或最上故無垢。以此顯示聖字說無垢義非實正詞。"出離"即趣向涅槃。以此顯示ani字多為能作語。誰如是作,彼作者即連繫。"如是作"即以彼道相應正見作。以此顯示以彼正見作為作者語義。"至苦盡"於此盡為盡滅,苦盡為苦盡滅,為彼義顯示說"為一切苦盡義"。"余"即說語之餘語。 如是少問品註釋連繫完成。 犍度問品 問答註釋

320.Upasampadakkhandhakanti mahākhandhakaṃ. 『『Nidānena ca niddesena ca saddhi』』nti iminā saha nidānenāti sanidānaṃ, saha niddesenāti saniddesanti vacanatthaṃ dasseti. Ettha nidānenāti sikkhāpadapaññattidesasaṅkhātena nidānena. Niddesenāti puggalādiniddesena. Tatthāti upasampadakkhandhake. Samukkaṭṭhapadānanti ettha samukkaṭṭhasaddo uttamapariyāyoti āha 『『uttamānī』』ti. Padānīti 『『na bhikkhave ūnavīsativasso puggalo upasampādetabbo』』ti (pāci. 402-403; mahāva. 124) ādinā nayena vuttāni padāni. Imehi padehi 『『samukkaṭṭhāni padāni samukkaṭṭhapadānī』』ti vacanatthaṃ dasseti. Itīti ayamattho. Kasmā panettha 『『samukkaṭṭhapadānaṃ kati āpattiyo』』ti padānameva sāmivasena niddeso kato, nanu āpattiyo nāma puggalānaññeva hontīti āha 『『yena yena hī』』tiādi. Hīti yasmā. Yena yena padena paññattāti sambandho. Sā sāti āpatti. Dve āpattiyoti ettha dvinnaṃ āpattīnaṃ sarūpaṃ dassento āha 『『pācittiyaṃ, dukkaṭa』』nti.

Nassanteteti nassantu ete. Vinassanteteti vinassantu ete bhikkhūti attho. Tehīti bhikkhūhi. Vadatoti vadantānaṃ. Sesesu uposathakaraṇesūti sambandho. 『『Dukkaṭāpattiyevā』』ti iminā ekā āpattīti ettha atthapakaraṇādivasena dukkaṭāpattiyevāti dasseti.

Pavāraṇakkhandhakepīti pisaddo uposathakkhandhakaṃ apekkhati.

Cammasaṃyuttepīti cammena saṃyuttaṃ katvā desite khandhakepi, cammakkhandhakepīti attho. Pisaddo pavāraṇakkhandhakaṃ apekkhati. Bhesajjakkhandhakepīti pisaddo cammakkhandhakaṃ apekkhati. Samantāti aṅgajātassa samantato.

Tatthāti kathinakkhandhake. Cīvarasaṃyutteti cīvarakkhandhake.

Campeyyaketi campeyyakkhandhake. Samuccayakkhandhakesupīti pisaddo campeyyakkhandhakaṃ apekkhati.

Samathakkhandhake imā dve āpattiyo hontīti yojanā. Eseva nayo sesesupi. Khuddakavatthuketi khuddakavatthukkhandhake. Garubhaṇḍavissajjaneti garubhaṇḍassa vissajjane.

Saṅghabhedeti saṅghabhedakkhandhake. 『『Samācāraṃ pucchissanti vutte vattakkhandhake』』ti iminā samācārasaddena vattakkhandhakaṃ gahetabbanti dasseti. Sāti dukkaṭāpatti. 『『Tathā』』ti padena 『『ekā dukkaṭāpattiyevā』』ti padaṃ atidisati. 『『Pātimokkhaṭṭhapane』』ti iminā pāḷiyaṃ ṭhapanaṃ pucchissanti ettha 『『pātimokkha』』ntiādipadassa lopaṃ dasseti. Pañcasatikasattasatikesūti pañcasatikakkhandhakasattasatikakkhandhakesu. Āropitoti ettha rupadhātuyā dvikammikattā, nyādigaṇattā ca 『『dhammo』』ti padhānakammameva vuttaṃ, na 『『saṅgaha』』nti apadhānakammaṃ. Tena vuttaṃ 『『dhammo saṅgaha』』nti. Tatthāti pañcasatikasattasatikesu.

Iti khandhakapucchāvaṇṇanāya yojanā samattā.

Ekuttarikanayo

Ekuttarikanayo ekakavāravaṇṇanā

我來將這段巴利文直譯成簡體中文： 320. 具足犍度即大犍度。以"與序及註釋"顯示與序為有序,與註釋為有注之語義。於此"與序"即制定學處處所序。"與註釋"即人等註釋。"于彼"即于具足犍度。"最勝句"於此最勝字為最上同義故說"最上"。"句"即如"諸比丘不應令未滿二十歲人具足戒"等方式所說句。以此等句顯示"最勝句為最勝句"語義。"如是"即此義。為何於此"最勝句幾犯"以句之屬格作說明,難道犯唯屬人說"因何何"等。"因"即因。以何何句制定即連繫。"彼彼"即犯。"二犯"於此顯示二犯本質說"波逸提、突吉羅"。 "滅此等"即此等滅。"滅亡此等"即此等比丘滅亡義。"以彼等"即以諸比丘。"說"即諸說者。于余布薩作即連繫。以"唯突吉羅犯"顯示"一犯"於此依義文等為唯突吉羅犯。 "于自恣犍度"之pi字等待布薩犍度。 "于皮相應"即以皮相應所說犍度,即皮犍度義。pi字等待自恣犍度。"于藥犍度"之pi字等待皮犍度。"周圍"即生殖器周圍。 "于彼"即于迦提那犍度。"衣相應"即衣犍度。 "于闡波(地名)"即闡波犍度。"于諍事犍度等"之pi字等待闡波犍度。 于滅諍犍度此二犯即連繫。于余亦復如是。"小事"即小事犍度。"重物舍"即重物舍離。 "僧破"即僧破犍度。以"問威儀說于威儀犍度"顯示以威儀字應取威儀犍度。"彼"即突吉羅犯。以"如是"字超越"一突吉羅犯"字。以"遮說戒"顯示巴利所問遮於此"說戒"等字脫落。"五百七百"即五百犍度七百犍度。"已舉"於此因ru詞根二業性及nya等陣,僅說"法"為主要業,非說"攝"為非主要業。故說"法攝"。"于彼"即於五百七百。 如是犍度問註釋連繫完成。 遞增法 遞增法一法品註釋

1. Evaṃ khandhakapucchāya vaṇṇanaṃ katvā idāni ekuttarikanayassa taṃ karonto āha 『『āpatti…pe… naye』』ti. Tattha ekuttarikanaye evaṃ vinicchayo veditabboti yojanā. 『『Cha āpattisamuṭṭhānānī』』ti iminā samuṭṭhānāni āpattiṃ karontīti atthena āpattikarā nāmāti dasseti. Etesanti channaṃ āpattisamuṭṭhānānaṃ. Hīti yasmā, āpajjatīti sambandho. Sikkhāpade cāti mātikāsikkhāpade ca. Lahukā āpattīti ettha appasāvajjattā na lahukā nāma hoti, lahukena pana vinayakammenāti āha 『『lahukena vinayakammena visujjhanato』』ti. Pañcavidhāti thullaccayādivasena pañcapakārā. Kenacīti lahukena vā garukena vā kenaci ākārena. Saṃvijjati gihibhāvato avaseso samaṇabhāvo etissāti sāvasesā, paṭipakkhavasena anavasesā. Dve āpattikkhandhāti pārājikasaṅghādisesavasena dve āpattikkhandhā.

『『Karontī』』ti iminā antarāyikāti ettha ṇikapaccayassa atthaṃ dasseti. Antarāyikā āpattiyo sabbathā antarāyikā hontīti āha 『『antarāyikaṃ āpannassāpī』』tiādi. Desetvā suddhipattassāti sambandho. Lokavajjāti lokehi vajjetabbā. Paṇṇattivajjāti bhagavato paṇṇattiyā vajjetabbā. Yanti yaṃ āpattiṃ āpajjatīti sambandho. Karontoti kiriyamānato. Ettha hi mānasaddassa antādeso. Iminā karaṇaṃ kiriyanti bhāvatthaṃ dasseti. Āpajjatīti puggalo āpajjati. Sā āpatti kiriyato samuṭṭhitā nāmāti yojanā. Kā āpatti viyāti āha 『『pārājikāpatti viyā』』ti. Eseva nayo anantaravākyesupi.

Pubbāpattīti ettha pubbasaddo paṭhamatthoti āha 『『paṭhamaṃ āpannāpattī』』ti. 『『Āpannā』』ti padena majjhelopaṃ dasseti. Pacchā āpannāpattīti vattabhedadukkaṭāpatti. Mūlavisuddhiyāti mūle kāyaci āpattiyā amissattā visuddhiyā āpattiyā. Kurundiyaṃ vuttanti sambandho. Idampīti kurundiyaṃ vuttavacanampi. Pisaddena purimaṃ mahāaṭṭhakathāvacanaṃ apekkhati. Ekena pariyāyenāti ekena kāraṇena.

Yāti āpatti, desitā hotīti sambandho. Ayaṃ desitā gaṇanūpikā nāmāti yojanā. Yā desitā hoti, ayaṃ agaṇanūpikā nāmāti yojanā. Saussāhenevāti punapi āpajjissāmīti saha ussāheneva. Hīti saccaṃ, yasmā vā. 『『Gaṇanaṃ na upetī』』ti iminā gaṇanaṃ na upagacchatīti agaṇanūpikāti vacanatthaṃ dasseti. Aṭṭhame vatthusmiṃ pūraṇeti sambandho. Idaṃ pāḷiyaṃ aṭṭhavatthukapūraṇavasena bhikkhunīnaṃ āgatattā bhikkhuniyo sandhāya vuttaṃ. Bhikkhūnampi dutiyapārājikaṭṭhāne labbhatiyeva.

Thullavajjāti ettha thullaṃ vajjaṃ etissāti thullavajjāti dassento āha 『『thulladose paññattā』』ti. Yā ca dhammikassa paṭissavassa asaccāpane āpatti atthi, sā ca gihipaṭisaṃyuttāti yojanā. Pañcānantariyakammāpattīti pañcahi ānantariyakammehi āpannā pārājikāpatti. Sudinnattherādīti ādisaddena dhaniyattherādayo saṅgaṇhāti. Ādikammikoti ādikammaṃ karonto, tasmiṃ niyutto vā. Makkaṭisamaṇādīti ādisaddena vajjiputtakādayo saṅgaṇhāti. Yo kadāci karahaci āpattiṃ āpajjati, so adhiccāpattiko nāmāti yojanā. Paratopi eseva nayo.

我來將這段巴利文直譯成簡體中文： 321. 如是作犍度問註釋,今作遞增法彼註釋說"犯等法"。于彼遞增法應知如是決定即連繫。以"六犯等起"顯示等起作犯之義名為作犯。"此等"即六犯等起。"因"即因,犯即連繫。"于學處"即于綱要學處。"輕犯"於此因少罪過非名輕,然以輕律事說"因輕律事清凈"。"五種"即以粗惡等五種。"任何"即以輕或重任何方式。"有餘"即此有從在家余沙門狀,對治為無餘。"二犯蘊"即以波羅夷僧殘二犯蘊。 以"作"顯示"障礙"於此ṇika詞尾義。"障礙犯"一切作障礙說"亦犯障礙"等。"懺已得清凈"即連繫。"世間罪"即世間應避。"制定罪"即佛制定應避。"何"即何犯犯即連繫。"作"即正作。於此"作"字末變。以此顯示作為動作義。"犯"即人犯。彼犯名從動作生起即連繫。"如何犯"說"如波羅夷犯"。於後語亦復如是。 "先犯"於此先字為第一義說"第一所犯犯"。以"犯"字顯示中間省略。后所犯犯即規矩違突吉羅犯。"根本清凈"即根本不雜任何犯清凈犯。"俱倫提中說"即連繫。"此亦"即俱倫提所說語亦。pi字等待前大註釋語。"一方式"即一因緣。 "何"即犯,已懺即連繫。此已懺名入計數即連繫。何已懺,此名不入計數即連繫。"與求"即與再犯欲求。"實"即真實,或因。以"不入計數"顯示不到達計數為不入計數語義。"于第八事滿"即連繫。此依巴利以八事滿方式說比丘尼來故說關於比丘尼。比丘亦于第二波羅夷處獲得。 "粗罪"於此顯示此有粗罪為粗罪說"制於粗過"。何法允諾不履行犯有,彼亦在家相應即連繫。"五無間業犯"即以五無間業所犯波羅夷犯。"善施長老等"等字包括陀尼長老等。"初作者"即作初作,或從事於彼。"猴沙門等"等字包括跋耆子等。誰有時有時犯犯,彼名偶犯即連繫。后亦如是。

『『Codetī』』ti iminā codetīti codakoti vacanatthaṃ dasseti. 『『Codito』』ti iminā coditabboti cudito, soyeva cuditakoti vacanatthaṃ dasseti. Pañcadasasūti pātimokkhaṭṭhapanakkhandhake vuttesu pañcadasadhammesu. Tenāti adhammacodakena, coditoti sambandho. Pātimokkhaṭṭhapanakkhandhake (cūḷava. 401) vutte sacce ca akuppe ca atiṭṭhantopi adhammacuditakoyeva nāma, so pana dhammacodakena coditeyeva kuppanto adhammacuditako nāma, adhammacodakena codite pana kuppantopi adhammacuditako nāma na hoti, tasmā idha na vutto. 『『Samannāgato』』ti iminā niyatā etassa santīti niyatoti vacanatthaṃ dasseti.

Āpajjituṃ bhabbāti bhabbāpattikā. Kenaci kammena akatopi anukkhittakoyeva nāma, so pana ukkhittakoti saṅkābhāvato idha na vutto. Ayanti tajjanīyādikammakato bhikkhu. Hīti yasmā, na kopetīti sambandho. Liṅgadaṇḍakammasaṃvāsanāsanāhīti liṅganāsanena ca daṇḍakammanāsanena ca saṃvāsanāsanena ca. Yenāti bhikkhunā. Soti nānāsaṃvāsako. Dvinnaṃ nānāsaṃvāsakānaṃ viseso heṭṭhā (pāci. aṭṭha. 428) vuttoyeva. Ṭhapanaṃ jānitabbanti ettha kiṃ ṭhapanaṃ nāmāti āha 『『pātimokkhaṭṭhapana』』nti.

Iti ekakavāravaṇṇanāya yojanā samattā.

Ekuttarikanayo dukavāravaṇṇanā

我來將這段巴利文直譯成簡體中文： 以"譴責"顯示"譴責"為"譴責者"語義。以"被譴"顯示"應被譴"為"被譴",即彼為"被譴者"語義。"於十五"即于遮說戒犍度所說十五法。"以彼"即以非法譴責者,被譴即連繫。于遮說戒犍度所說雖住于真實不動亦名非法被譴者,然彼為法譴責者所譴時動搖名非法被譴者,為非法譴責者所譴時雖動搖亦不名非法被譴者,故此不說。以"具足"顯示"決定"為"此有決定"語義。 "能犯"即能犯者。以任何羯磨未作亦名未舉者,然彼因無舉者疑惑故此不說。"此"即已作呵責等羯磨比丘。"因"即因,不動即連繫。"相罰羯磨共住滅"即以相滅及罰羯磨滅及共住滅。"以何"即以比丘。"彼"即別住者。二別住者差別已如上(波逸提註釋428)說。"應知遮"於此何名遮說"遮說戒"。 如是一法品註釋連繫完成。 遞增法二法品註釋

1. Dukesu acittakā āpattīti sambandho. Bhūtārocanāpattīti pācittiyāpatti. Abhūtārocanāpattīti pārājikathullaccayāpatti. Padasodhammādikātiādisaddena uttarichapañcavācā saṅgahitā. Mañcapīṭhādīnantiādisaddena bhisiādayo saṅgaṇhāti. Anāpucchāgamanādīsūti ādisaddena anuddharitvā gamanaṃ saṅgaṇhāti. Sapuggaloti so attasaṅkhāto puggalo sapuggalo. Parapuggaloti paro puggalo parapuggalo. Garukanti saṅghādisesaṃ. Lahukanti pācittiyaṃ. Puna garukanti pārājikaṃ. Puna lahukanti pācittiyameva.

Aṅgulimattampīti pisaddena kesaggamattampīti atthaṃ sampiṇḍeti. Tanti mañcapīṭhaṃ. Gamiyo āpajjati nāmāti sambandho.

『『Ādiyanto āpajjati nāmā』』tiādinā atthāpatti ādiyanto āpajjatīti pāḷiyaṃ ādiyanto hutvā āpajjati āpatti atthīti yojanānayaṃ dasseti. Evañhi sati 『『āpajjatī』』ti ākhyātapadaṃ 『『atthī』』ti kiriyantaraṃ apekkhitvā kattā hotīti daṭṭhabbaṃ. Atha vā ādiyanto puggalo yaṃ āpattiṃ āpajjati, sā āpatti atthīti yojanā. Eseva nayo aññesupi. Mūgabbatādīnīti ādisaddena govatakukkuravatādīni saṅgaṇhāti. Pārivāsikādayo āpajjantīti sambandho. Tajjanīyādikammakatā vā puggalāti yojanā. Asamādiyantāāpajjantīti asamādiyantā hutvā āpajjanti. Teti puggale. Karonto āpajjati nāmāti karonto hutvā āpajjati nāmāti yojanā. Evaṃ dento āpajjati nāmātiādīsupi.

Ekarattachārattasattāhadasāhamāsātikkamesūti 『『ekarattampi ticīvarena vippavaseyyā』』ti (pārā. 475-476) ca 『『chārattaparamaṃ tena bhikkhunā tena cīvarena vippavasitabba』』nti (pārā. 653) ca 『『sattāhaparamaṃ sannidhikārakaṃ paribhuñjitabba』』nti (pārā. 622-623) ca 『『dasāhaparamaṃ atirekacīvaraṃ dhāretabba』』nti (pārā. 462-463) ca 『『māsaparamaṃ nikkhipitabba』』nti (pārā. 499-500) ca vuttakālātikkamesu.

Imaṃ pana āpattiṃ āpajjati nāmāti sambandho.

Yasmiṃ pakkhe nisinnoti yasmiṃ pakkhe sayaṃ nisinno. Tesanti attano pakkhe nisinnānaṃ, nānāsaṃvāsakanti sambandho. Yesanti sakapakkhe nisinnānaṃ. Kammaṃ kopetīti nānāsaṃvāsakattā kammaṃ kopeti. Itaresanti parapakkhe nisinnānaṃ. Hatthapāsaṃ anāgatattā kammaṃ kopetīti yojanā. 『『Eseva nayo』』ti vuttavacanaṃ vitthārento āha 『『yesaṃ hī』』tiādi. Yesanti sakapakkhe vā parapakkhe vā nisinnānaṃ yesaṃ bhikkhūnaṃ. Soti bhikkhu. Āpajjitabbatoti āpajjitabbabhāvato. Iminā puggalena chahi samuṭṭhānehi āpajjitabbāti āpattiyoti vacanatthaṃ dasseti. Kammena vā salākaggāhena vāti ettha uddeso kamme lakkhaṇahāranayena saṅgahaṃ gacchati, vohārānussāvanā salākaggāheti dassento āha 『『uddeso ceva…pe… eka』』nti. Pubbabhāgāti saṅghabhedassa pubbabhāge pavattā. Pamāṇanti saṅghabhedassa kāraṇaṃ.

我來將這段巴利文直譯成簡體中文： 322. 於二法中無心犯即連繫。"真實告知犯"即波逸提犯。"非真實告知犯"即波羅夷粗惡犯。"句法等"等字包括超過五六句。"床座等"等字包括褥等。"不告知去等"等字包括不舉去。"有補特伽羅"即彼自稱補特伽羅為有補特伽羅。"他補特伽羅"即他人補特伽羅為他補特伽羅。"重"即僧殘。"輕"即波逸提。又"重"即波羅夷。又"輕"即波逸提。 "乃至指量"之pi字總括"乃至發端量"義。"彼"即床座。"行者犯名"即連繫。 以"取時犯名"等顯示巴利中"取時犯"為取時成犯有犯之連繫方式。如是"犯"動詞觀待"有"另一動作而為能作應知。或取時人何犯犯,彼犯有即連繫。于其他亦如是。"啞行等"等字包括牛行狗行等。諸別住等犯即連繫。或已作呵責等羯磨諸人即連繫。"不受持犯"即成不受持而犯。"彼等"即諸人。"作時犯名"即成作而犯名即連繫。如是"施時犯名"等亦然。 "一夜六夜七日十日月過"即"不得離三衣過一夜"及"彼比丘以彼衣最多六夜別宿"及"囤積最多七日受用"及"持多餘衣最多十日"及"應藏最多一月"所說時過。 "此犯犯名"即連繫。 "於何方坐"即於何方自坐。"彼等"即自方坐者,別住即連繫。"何等"即自方坐者。"破羯磨"即因別住破羯磨。"其餘"即他方坐者。因不到伸手距離破羯磨即連繫。詳釋"如是法"所說語說"實何等"等。"何等"即自方或他方坐之何等比丘。"彼"即比丘。"應犯"即應犯狀。以此顯示"應以六等起以此人犯"為犯語義。"以羯磨或取籌"於此顯示誦于羯磨以徵取相攝,言說宣佈于取籌說"誦及等一"。"前分"即僧破前分生。"量"即僧破因。

Addhānahīno nāmāti ettha addhānasaddo kālapariyāyoti āha 『『ūnavīsativasso』』ti. Theyyasaṃvāsakādayotiādisaddena titthiyapakkantakabhikkhunīdūsakapañcānantariyā saṅgahetabbā. Aṭṭha abhabbapuggalā karaṇadukkaṭakā nāma hontīti yojanā. Ettha kattabbanti karaṇaṃ, kammaṃ, duṭṭhu kattabbanti dukkaṭaṃ, kammameva. Karaṇaṃ dukkaṭametassāti karaṇadukkaṭako. Visesanaparanipāto 『『agyāhito』』tiādīsu viya. Tadevatthaṃ dassento āha 『『dukkaṭakiriyā』』tiādi. No ca yācatīti ettha yācadhātuyā padhānakammaṃ dassento āha 『『upasampada』』nti, 『『saṅgha』』nti apadhānakammamānetabbaṃ. Tepiṭakoti tipiṭakaṃ vācuggatavasena dhārako. Āṇāyapīti pisaddo 『『matenapī』』ti atthaṃ sampiṇḍeti. Yācantassevāti nissayaṃ ācariyaṃ yācantasseva. Yaṃ vatthuṃ ajjhācaranto āpattiṃ āpajjati, taṃ vatthu sātisāraṃ nāmāti yojanā.

Upaghātikāti ettha upahanantīti upaghātā, teyeva upaghātikāti dassento āha 『『upaghātā』』ti. Tatthāti dvīsu upaghātikesu. Dve venayikāti ettha vinayena siddhā venayikāti dassento āha 『『vinayasiddhā』』ti. 『『Dve atthā』』ti iminā ṇikasaddassa sarūpaṃ dasseti . Paññattānulomaṃ nāma daṭṭhabbanti sambandho. Paccayaghātoti paccayassa ghāto. Iminā setughātoti ettha setusaddo paccayavācakoti dasseti. Cittassāpīti pisaddo pageva kāyavācānanti dasseti. Itipīti pisaddo dutiyatthasampiṇḍano. 『『Pamāṇenā』』ti iminā mattakāritāti ettha mattasaddo pamāṇatthoti dasseti. 『『Karaṇa』』nti iminā kāritāti taddhitabhāvaṃ kitabhāvena dasseti sabhāgattā. Kāyadvārikanti kāyadvāre pavattaṃ āpattiṃ. Iminā āpajjatīti padassa kammaṃ dasseti. Kāyeneva vuṭṭhātīti kāyasāmaggiyā dānattā kāyeneva vuṭṭhāti. Sīsamakkhanādīti ādisaddena pādamakkhanādiṃ saṅgaṇhāti.

Tanti bhāraṃ. 『『Nittharituṃ vīriyaṃ ārabhatī』』ti iminā vahanākāraṃ dasseti. Thero samānoti yojanā. Navahanākāraṃ dassento āha 『『anujānāmī』』tiādi. 『『Kukkuccāyitvā karotī』』ti iminā kukkuccasaddassa nāmadhātuṃ dasseti. 『『Divā ca ratto cā』』ti iminā abhiṇhaṃ āsavavaḍḍhanaṃ dasseti. Tattha tatthāti tesu tesu vibhaṅgakkhandhakesu.

Iti dukavāravaṇṇanāya yojanā samattā.

Ekuttarikanayo tikavāravaṇṇanā

我來將這段巴利文直譯成簡體中文： "年限缺名"於此年限字為時間同義故說"未滿二十歲"。"盜住等"等字應攝外道轉去污比丘尼五無間。八不應人名作突吉羅即連繫。於此"應作"為作,業,惡作為突吉羅,僅業。作突吉羅為此為作突吉羅。后詞修飾如"取火"等。顯示彼義說"突吉羅作"等。"不請"於此顯示請詞根主要業說"具足",應引"僧"為非主要業。"三藏"即以誦持持三藏者。"以命亦"之pi字總括"以死亦"義。"唯請時"即唯請依止阿阇黎時。於何事作犯犯,彼事名有過即連繫。 "害"於此害為害,即彼為害顯示說"害"。"于彼"即於二害。"二律"於此顯示以律成為律說"律成"。以"二義"顯示ṇika字本質。"應見名隨制"即連繫。"緣害"即害緣。以此顯示"橋害"於此橋字為緣語。"心亦"之pi字顯示首先身語。"如是亦"之pi字總括第二義。以"量"顯示"量作"於此量字為量義。以"作"顯示"作"為語尾性顯示為詞性因類同。"身門"即生於身門犯。以此顯示"犯"字之業。"唯以身出"即因身和合施故唯以身出。"涂頭等"等字攝涂足等。 "彼"即重擔。以"發起精進完成"顯示擔負相。"長老"即連繫。顯示不擔負相說"聽許"等。以"疑作"顯示疑字為名詞根。以"晝及夜"顯示增長漏不斷。"于彼彼"即于彼等分別犍度。 如是二法品註釋連繫完成。 遞增法三法品註釋

1. Tikesu bhagavati tiṭṭhante yaṃ āpattiṃ āpajjati, sā āpatti atthīti yojanā. Sabbatthāti sabbesu padesu. Vitthāraṃ dassento āha 『『tatthā』』tiādi. Tattha tatthāti tikesu, vitthāro evaṃ veditabboti yojanā. Lohituppādāpattīti anulomapārājikāpatti. 『『Āvusovādenā』』ti 『『āvuso』』ti vohārena. Voti tumhehi.

Kāleti purebhattakāle. Vikāleti pacchābhattakāle. Avasesaṃ āpattinti sambandho. Dasavassomhīti ahaṃ dasavasso amhi. Navoti pañcavassaaparipuṇṇo. Majjhimoti pañcavassato paṭṭhāya yāva dasavassaaparipuṇṇo. Kusalacitto āpajjatīti kusalacitto hutvā āpajjati. Abyākatacittoti supantassa bhavaṅgacittaṃ sandhāya vuttaṃ. Yanti āpattiṃ. Sabbanti āpattiṃ, āpajjatīti sambandho. Dukkhavedanāsamaṅgī hutvā āpajjatīti yojanā. Yanti āpattiṃ.

Tayo paṭikkhepāti ettha paṭikkhepassa sāmikaṃ dassento āha 『『buddhassa bhagavato』』ti. Kilesasallekhanakapaṭipattiyāti kilesaṃ sallikhati tanuṃ karotīti kilesasallekhanakā, sāyeva paṭipatti kilesasallekhanakapaṭipatti, tāya.

Parisaṃ upaṭṭhāpento bāloti sambandho. Parisaṃ upaṭṭhāpento paṇḍito cāti sambandho. Avasesaṃ āpattinti yojanā. Kāḷeti kāḷapakkhe. Juṇheti juṇhapakkhe.

Kattikapuṇṇamāsiyāti pacchimakattikapuṇṇamāsiyā. Kurundiyaṃ vuttanti sambandho. Suvuttakāraṇaṃ dassento āha 『『cātumāsa』』ntiādi. Hīti yasmā, pariyesanto ca nivāsento ca bhikkhūti yojanā.

Vatthunti methunadhammādivatthuṃ.

Paṭicchādeti etāyāti paṭicchādīti karaṇatthopi yujjati. Vitthāraṃ dassento āha 『『dvāraṃ pidahitvā』』tiādi. Etadevāti parikammameva. Ubhayatthāti ubhayesu jantāgharapaṭicchādiudakapaṭicchādīsu. Sabbanti akhilaṃ parikammādiṃ. Niyyantīti nilīyitvā yanti. Iminā vahantīti ettha vahadhātu gatyatthoti dasseti. Abbhamahikādhūmarajarāhuvimuttanti abbhena ca mahikāya ca dhūmena ca rajena ca rāhunā ca vimuttaṃ. Tesūti abbhādīsu. Tathāti yathā candamaṇḍalaṃ virocati, tathā sūriyamaṇḍalaṃ.

Karaṇīyena hutvāti sambandho.

Kappentoti karonto. Āgantuko āpajjatīti sambandho. Anajjhiṭṭhoti anajjhesito hutvāti sambandho. Tiṇavatthārakasamathe kāyena vuṭṭhāti kāyasāmaggiyā dānattā.

Āgāḷhāya ceteyyāti āgāḷhasaddo daḷhapariyāyoti āha 『『daḷhabhāvāyā』』ti. Ā bhuso gāhiyate āgāḷho, gāḷho bāḷho daḷhoti atthato ekaṃ. Ceteyyāti pakappeyya. Na pūrayatoti na pūrayantassa. Alajjī ca hoti bālo ca apakatatto cāti ettha bālamattaapakatattamattena kammaṃ na kātabbaṃ, āpattivaseneva pana kātabbanti dassento āha 『『bālo』』tiādi. Tattha bālo na jānātīti sambandho. Ayanti bālo. Ettāvatāti ettakena ajānanamattena. Bālabhāvamūlakaṃ āpattinti sambandho. Dve āpattikkhandheti pārājikasaṅghādisesavasena dve āpattirāsayo. Tesanti tiṇṇaṃ puggalānaṃ, kātabbanti sambandho.

我來將這段巴利文直譯成簡體中文： 323. 於三法中世尊在世時何犯犯,彼犯有即連繫。"一切處"即一切句中。顯示詳細說"于彼"等。"于彼彼"即於三法中,應如是知詳細即連繫。"出血犯"即隨順波羅夷犯。"以賢者語"即以"賢者"稱呼。"汝等"即汝等。 "時"即食前時。"非時"即食后時。"余犯"即連繫。"我十歲"即我是十歲。"新"即未滿五歲。"中"即從五歲乃至未滿十歲。"善心犯"即成善心而犯。"無記心"即指睡者有分心說。"何"即犯。"一切"即犯,犯即連繫。成具苦受而犯即連繫。"何"即犯。 "三遮止"於此顯示遮止所屬說"佛世尊"。"減煩惱行"即減煩惱使變薄為減煩惱,即彼行為減煩惱行,以彼。 "攝眷屬愚"即連繫。"攝眷屬智"即連繫。"余犯"即連繫。"黑"即黑分。"白"即白分。 "迦提滿月"即后迦提滿月。"俱倫提中說"即連繫。顯示善說因緣說"四月"等。"因"即因,尋求及住比丘即連繫。 "事"即淫法等事。 "遮蔽以此"為遮蔽亦合於作具義。顯示詳細說"關門"等。"此即"即僅準備。"二處"即二者浴室遮蔽水遮蔽。"一切"即全部準備等。"隱藏去"即隱藏而去。以此顯示"運"於此運詞根為行義。"離雲霧煙塵羅睺"即離云及霧及煙及塵及羅睺。"于彼等"即于云等。"如是"即如月輪照耀,如是日輪。 "成應作"即連繫。 "作"即作。"客比丘犯"即連繫。"未請"即成未請即連繫。草覆滅爭以身出因身和合施故。 "應深思"因深字為堅同義說"堅固"。深為極取為深,深重堅固義同。"思"即思惟。"不滿"即不滿者。"無慚且愚且非行"於此顯示非僅以愚及非行作羯磨,然以犯作說"愚"等。于彼"愚不知"即連繫。"此"即愚。"如是"即如是僅不知。"基於愚犯"即連繫。"二犯蘊"即以波羅夷僧殘二犯聚。"彼等"即三補特伽羅,應作即連繫。

Kāyiko davo nāmāti kāyiko parihāso nāma. Mukhālambarakaraṇādibhedoti mukhena ālambaranāmakatūriyakiccassa karaṇādibhedo . Dvīhipi dvārehīti kāyavacīvasena dvīhipi dvārehi. Kāyadvāre paññattasikkhāpadavītikkamoti kāyadvāre paññattassa kāyasaṃsaggādisikkhāpadassa vītikkamo. Vacīdvāre paññattasikkhāpadavītikkamoti vacīdvāre paññattassa duṭṭhullavācādisikkhāpadassa vītikkamo. Kāyikena upaghātikenāti ettha upaghātikaṃ nāma asikkhananti āha 『『asikkhanenā』』ti. Kasmā asikkhanaṃ upaghātaṃ nāmāti āha 『『yo hī』』tiādi. Tattha yoti puggalo. Tanti kāyadvāre paññattasikkhāpadaṃ. Nanti evameva. Hi yasmā upaghātetīti sambandho. Vejjakammena samannāgatoti sambandho. Sāsanauggahaṇaārocanādinā vācasikena micchājīvenāti yojanā.

『『Mā bhaṇḍanaṃ karī』』ti iminā 『『mā』』ti paṭisedhassa 『『karī』』ti pāṭhasesena sambandhitabbabhāvaṃ dasseti. Na voharitabbanti ettha vipubbaavapubba-haradhātu kathanatthoti āha 『『na kiñci vattabba』』nti. Hīti saccaṃ. Bījanaggāhādiketi ādisaddena dhammajjhesanādiṃ saṅgaṇhāti. Okāsakammaṃ kārentassāti ettha 『『okāsa』』nti ca 『『okāsakamma』』nti ca sadisanti āha 『『okāsaṃ kārentassā』』ti. Na ādātabbanti na gaṇhitabbaṃ. Tamevatthaṃ dassento āha 『『yattha gahetvā』』tiādi.

Yanti vinayaṃ. Soti bhikkhu. Soti vinayo. Tassāti bhikkhussa. Idanti kammaṃ. Aññaṃ pucchāti mayā aññaṃ bhikkhuṃ pucchāhīti yojanā. Itīti evaṃ. Soti tīhaṅgehi samannāgato bhikkhu. Assāti tīhaṅgehi samannāgatassa. Na sākacchitabboti na saha kathetabbo.

『『Laddhi』』nti iminā idamappahāyāti ettha idaṃsaddassa visayaṃ dasseti. 『『Avijahitvā』』ti iminā hādhātu tvāpaccayoti dasseti. Suddhaṃ brahmacārinti ettha sabbathā kilesasuddho khīṇāsavova gahetabboti āha 『『khīṇāsavaṃ bhikkhu』』nti. 『『Pātabyabhāva』』nti iminā pātabyatanti ettha tāpaccayo bhāvatthe hotīti dasseti. 『『Paṭisevana』』nti iminā pātabyasaddo yathākāmaparibhuñjanatthoti dasseti . Gativisodhananti duggatito sugatiyā visujjhanaṃ . 『『Akusalāni ceva mūlāni cā』』ti iminā akusalasaddassa ca mūlasaddassa ca tulyādhikaraṇabhāvaṃ dasseti. Tasmā akusalasaṅkhātāni mūlāni akusalamūlānīti tulyādhikaraṇasamāso kātabbo. Duccaritānīti ettha dusaddassa duṭṭhuvirūpatthabhāvaṃ dassento āha 『『duṭṭhu caritāni, virūpāni vā caritānī』』ti. Virūpānīti vikārasabhāvāni. 『『Karaṇabhūtenā』』ti iminā 『『kattubhūtenā』』ti atthaṃ paṭikkhipati. Tattha tatthāti tasmiṃ tasmiṃ khandhake.

Iti tikavāravaṇṇanāya yojanā samattā.

Ekuttarikanayo catukkavāravaṇṇanā

我來將這段巴利文完整直譯成簡體中文： "身語惡語名"即身語嘲笑。"口覆器作等分"即口覆器作名樂器事業等分。"以二門"即以身語二門。"身門所立學處違越"即身門所立身觸等學處違越。"語門所立學處違越"即語門所立粗惡語等學處違越。"以身害"於此"害"名為不學。說"不學"。何以不學為害名?說"誰"等。于彼"誰"即補特伽羅。"彼"即身門所立學處。"非"即如是。因為害,即連繫。"具醫業"即連繫。"教法領受宣說等以語邪命"即連繫。 以"勿爭"顯示"勿"之否定與"作"字之連繫。"不應說"於此將、取、去詞根為說義說"不應說一切"。"因"即實。"扇種等"等字攝法追求等。"令作場所"於此"場所"及"令作場所"相似說"令場所"。"不應取"即不應取。顯示彼義說"於何處取"等。 "何"即律。"彼"即比丘。"彼"即律。"彼"即比丘。"此"即羯磨。"令我問另一比丘"即連繫。"如是"即如是。"彼"即以三支具足比丘。"彼"即以三支具足。"不應共議"即不應共同談論。 以"見解"顯示"此"之境界。以"未舍"顯示去詞根與ta詞尾。"清凈梵行"於此應一切處清凈無煩惱畢竟漏盡者說"畢竟漏盡比丘"。以"落處"顯示處詞尾於此為形狀義。以"隨行"顯示落處詞為隨意享用義。"行處凈"即從惡行凈至善行。以"不善根"顯示不善詞及根詞同類修飾。故以不善所稱說根為不善根。"惡行"於此顯示惡字為惡穢變形說"惡穢行,變形行"。"變形"即各種性質。以"作具"顯示不以作者。于彼彼處即于彼彼犍度。 如是三法品註釋連繫完成。 遞增法四法品註釋

1. Catukkesu evaṃ vinicchayo veditabboti yojanā. Tiṇavatthārakasamathaṭṭhānanti tiṇavatthārakasamathena adhikaraṇavūpasamitaṭṭhānaṃ. Parassa kammavācāyāti parassa karaṇabhūtāya kammavācāya. Tatoti catukkato. Paresūti aññesu catukkesu evamattho veditabboti yojanā. Tamevāti kāyadvārikameva. Puna tamevāti vacīdvārikameva. Āpajjitabbāpattiñca sahāgāraseyyāpattiñcāti yojanā. Jaggantoti jāgaranto.

Acittako āpajjati nāmāti 『『acittako bhikkhu āpajjati nāmā』』ti vā 『『acittako hutvā āpajjati nāmā』』ti vā yojanā kātabbā. Sabhāganti vatthusabhāgaṃ. Tañcāti aññataraṃ tañca āpattiṃ. Itīti evaṃ.

Kammenāti samanubhāsanakammena. Kammena vuṭṭhātīti kammena eva vuṭṭhāti.

Soti gihiparikkhāro, āhaṭo hotīti sambandho. Avāpuraṇanti kuñcikaṃ. Antoti bhaṇḍāgārassa anto.

Sammukhāvuṭṭhātīti sammukhā eva vuṭṭhāti.

Sayitāya eva bhikkhuniyāti yojanā. Idanti sahāgāraseyyāpattiṃ, paṭiccāti sambandho. Etanti 『『liṅgapātubhāvenā』』ti vacanaṃ, vuttanti sambandho. Ubhinnampīti bhikkhubhikkhunīnampi . Liṅgapaṭilābhenāti itthiliṅgapaṭilābhena. Paṭhamanti ādikappakāle. 『『Paṭhamaṃ uppannavasenā』』ti iminā pure uppannaṃ purimanti vacanatthaṃ dasseti. 『『Seṭṭhabhāvenā』』ti iminā purabhāvena seṭṭhabhāvena uppannaṃ purimanti vacanatthaṃ dasseti. 『『Purisaliṅga』』nti iminā imapaccayassa sarūpaṃ dasseti. Purisakuttapurisākārādīti ādisaddena purisanimittādayo saṅgaṇhāti. Yāni chacattālīsa sikkhāpadānīti yojanā. Iminā vuttanayānusārena dutiyacatukkepi attho veditabbo. Tehīti tiṃsādhikehi satasikkhāpadehi.

Mahāpadesāti vinaye (mahāva. 305) āgatā mahāpadesā. Kasmā mahāpadesā 『『sāmukkaṃsā』』ti vuccantīti āha 『『te hī』』tiādi. Tattha teti cattāro mahāpadesā, vuccantīti sambandho. 『『Saya』』nti iminā sāmukkaṃsāti ettha saṃsaddassa sayamatthaṃ dasseti. 『『Ukkhipitvā』』ti iminā ukkaṃsasaddo ukkhipanatthoti dasseti. 『『Ṭhapitattā』』ti iminā sayaṃ ukkaṃsitvā ṭhapitā sāmukkaṃsāti vacanatthaṃ dasseti. 『『Ajjhoharaṇīyaparibhogā』』ti iminā bāhiraparibhogaṃ nivatteti. Udakaṃ panāti kenaci asaṃsaggaṃ pasannodakaṃ pana. Kāleti sappadaṭṭhakāle. 『『Pañca vā dasa vā sīlānī』』ti iminā pañca vā dasa vā sīlāni upāsakasīlanti dasseti.

Tattha cāti vihāre ca. Ubhopīti āgantukāvāsikavasena ubhopi. Asādhāraṇanti dvīhi asādhāraṇaṃ. Āpattinti bhikkhunīhiyeva sādhāraṇaṃ āpattiṃ. Gamiyacatukkepīti pisaddo āgantukacatukkaṃ apekkhati. Vatthunānattatāvāti methunādivatthunānattatā eva. Hīti saccaṃ, yasmā vā. Sāti āpatti. Tathāti yathā kāyasaṃsagge, tathā lasuṇakhādaneti yojanā. Etthāti vatthunānattatādicatukke . Cattāri pārājikānīti bhikkhupātimokkhe āgatāni. Visuṃ āpajjantesupi eseva nayoti sambandho.

Purimacatukketi vatthunānattatādicatukke. Yo paṭhamo pañhoti yojanā. Idhāti vatthusabhāgatādicatukke. Yo cāti yo ca pañho. Tatthāti vatthunānattatādicatukke. Tatiyacatutthesu pañhesūti sambandho.

『『Saddhivihārikassā』』ti padaṃ 『『kattabba』』iti pade sampadānaṃ.

Garukanti pārājikaṃ. Lahukanti thullaccayaṃ vā dukkaṭaṃ vā.

我來將這段巴利文直譯成簡體中文： 324. 於四法中應知如是決定即連繫。"草覆止息處"即以草覆止息而止息諍論處。"以他羯磨文"即以他成作具羯磨文。"從彼"即從四法。"于其他"即于其他四法應知如是義即連繫。"彼即"即唯身門。又"彼即"即唯語門。"應犯犯及同屋宿犯"即連繫。"醒"即覺醒。 "無心犯名"即"無心比丘犯名"或"成無心犯名"應作連繫。"同分"即事同分。"彼及"即某彼及犯。"如是"即如是。 "以羯磨"即以嚴誡羯磨。"以羯磨出"即唯以羯磨出。 "彼"即在家用具,已持來即連繫。"開鎖"即鑰匙。"內"即庫房內。 "現前出"即唯現前出。 "唯已臥比丘尼"即連繫。"此"即同屋宿犯,緣即連繫。"此"即"相顯現"語,說即連繫。"二俱"即比丘比丘尼俱。"得相"即得女相。"先"即初劫時。以"先生起"顯示"先生"為前生語義。以"殊勝"顯示前生為前殊勝生語義。以"男相"顯示ima詞尾本質。"男姿男行等"等字攝男相等。"何四十六學處"即連繫。以此說法類推第二四法亦應知義。"以彼等"即以百三十學處。 "大譬喻"即律中所來大譬喻。何故大譬喻說"自舉"說"彼等"等。于彼"彼等"即四大譬喻,說即連繫。以"自"顯示"自舉"於此sam字為自義。以"舉"顯示"舉"字為舉義。以"安立"顯示自舉立為自舉語義。以"可咽受用"阻止外部受用。"水"即任何不相雜清凈水。"時"即蛇咬時。以"五或十戒"顯示五或十戒為優婆塞戒。 "于彼及"即于精舍及。"二俱"即客僧住僧二俱。"不共"即以二不共。"犯"即唯與比丘尼共同犯。"于客四法亦"之pi字等待客四法。"事異"即淫等事異。"因"即實,或因。"彼"即犯。"如是"即如於身觸,如是于食蒜即連繫。"於此"即於事異等四法。"四波羅夷"即比丘波羅提木叉所來。"于各別犯亦如是法"即連繫。 "前四法"即事異等四法。"何第一問"即連繫。"於此"即於事同分等四法。"何及"即何及問。"于彼"即於事異等四法。"于第三第四問"即連繫。 "與同住者"字于"應作"字為與格。 "重"即波羅夷。"輕"即粗惡或突吉羅。

Aṭṭhannaṃ bhikkhunīnaṃ paṭipāṭiyā nisīditabbato vuttaṃ 『『navamabhikkhunito』』ti. Paccuṭṭhānārahāti paṭimukhaṃ upaṭṭhātuṃ arahā. Avisesena cāti 『『bhikkhū』』ti vā 『『bhikkhunī』』ti vā visesa, makatvā sāmaññena ca. 『『Āsanārahacatukkassā』』ti padaṃ 『『paṭhamapada』』nti pade avayavisambandho.

Asādhāraṇanti bhikkhūhi asādhāraṇaṃ. Vikāle kappatīti tadahuvikāle kappati. Kālātītanti kālayāmasattahātītaṃ. Yāvakālikādittayañca akappiyamaṃsañca uggahitakañca apaṭiggahitakañcāti yojanā.

Guṇaṅguṇūpāhanañca dhuvanhānañca cammattharaṇañca guṇaṅguṇūpāhanadhuvanhānacammattharaṇāni. Imāni cattārīti pañcavaggena gaṇena upasampadadānādīni. Idhāti paccantimesu janapadesu. Idhāti majjhimesu. Idanti catubbidhaṃ vatthu. Dīpetumpīti dīpanampi. Tuṃpaccayo hi katvatthajotako. Eseva nayo dīpetuṃ panāti etthāpi. Sesaṃ anuññātakanti sambandho. Ubhayatthapīti paccantimamajjhimavasena ubhayatthāpi.

Chandapārisuddhiakkhānaṃ ekaṃ katvā 『『cattāro』』ti vuttaṃ. Cattāro pubbakiccāti liṅgavipallāso, 『『cattāri pubbakiccānī』』ti hi attho. Evaṃ vuttāni imāni cattārīti sambandho. Evaṃ āgatā sammutiyoti sambandho. Sabbatthāti sabbesu catukkesu.

Iti catukkavāravaṇṇanāya yojanā samattā.

Ekuttarikanayo pañcakavāravaṇṇanā

我來將這段巴利文直譯成簡體中文： 因八比丘尼應依次而坐故說"第九比丘尼"。"應起迎"即應向前而侍。"無差別及"即不作"比丘"或"比丘尼"差別而普遍及。"應座四"字是"第一句"字的部分關係。 "不共"即與比丘不共。"非時可"即當日非時可。"過時"即過時分七日。"時分三及不凈肉及自取及不受"即連繫。 褶疊鞋及常浴及皮敷即褶疊鞋常浴皮敷。"此四"即以五眾僧授具足等。"於此"即于邊地。"於此"即于中國。"此"即四種事。"說明亦"即說明亦。因為tuṃ詞尾表示作義。于"說明但"此處亦如是法。"余已允許"即連繫。"二處亦"即邊地中國二處亦。 欲清凈說合為一說"四"。"四前行"為性別變化,"四前行"為義。"如是所說此四"即連繫。"如是所來許可"即連繫。"一切處"即一切四法中。 如是四法品註釋連繫完成。 遞增法五法品註釋

1. Pañcakesu 『『pañca puggalā niyatā』』ti etaṃ ānantariyānameva gahaṇanti yojanā. Pañca chedana kā āpattiyo nāma veditabbāti sambandho. Yā vikappanā vuttāti yojanā. Ussaṅkitoti uṭṭhahitvā saṅkito. Parisaṅkitoti punappunaṃ saṅkito. Akuppo arahattaphalasaṅkhāto dhammo imassāti akuppadhammo, khīṇāsavo. Khīṇāsavo samānopi ussaṅkito ceva parisaṅkito cāti yojanā. Pariharitabbāti apanetabbā. Hīti saccaṃ, yasmā vā. Etesūti agocaresu. Thūpacīvaranti ettha thūpaṃ parikkhipitvā kataṃ cīvaraṃ thūpacīvaranti dassento āha 『『vammika』』ntiādi. Vammiko hi thūpayati uddhaṃ ārohatīti thūpoti vuccati . Nhānaṭṭhāneti sabbesaṃ nhānaṭṭhāne. Tañhi udakena kāyaṃ abhisiñcati etthāti abhisekanti vuccati. Abhiseke chaḍḍitaṃ ābhisekikaṃ, cīvaraṃ. Tena vuttaṃ 『『chaḍḍitacīvara』』nti. Bhatapaṭiyābhatanti ettha bharadhātuyā posanatthaṃ paṭikkhipitvā dhāraṇatthaṃ dassento āha 『『susānaṃ netvā puna ānītaka』』nti. Tattha 『『susāna』』nti iminā kammaṃ dasseti, 『『punā』』ti iminā paṭisaddassa atthaṃ dasseti. Imehi padehi susānaṃ bhataṃ hutvā gehaṃ paṭiābharitabbanti bhatapaṭiyābhatanti vacanatthaṃ dasseti, yakāro padasandhikaro. Pāḷiyaṃ, aṭṭhakathāyañca potthakesu 『『gatapaṭiyāgata』』nti kaṇṭhajatatiyakkharena pāṭho atthi, so asundaro.

Kāyo paṭhamaṃ, vācā dutiyaṃ, kāyavācā tatiyaṃ, idaṃ sandhāya 『『tatiyenā』』ti vuttaṃ. Tatthevāti antarapeyyāle eva.

Adinnanti ettha akārassa nakāriyabhāvañca tapaccayassa kammavācakabhāvañca dassento āha 『『aññena na dinna』』nti. Tattha 『『aññenā』』ti iminā tapaccayassa kammavācakabhāvaṃ dasseti, nakārena akārassa kāriyaṃ dasseti. Kena kāraṇena aviditanti āha 『『paṭiggaṇhāmīti cetanāya abhāvenā』』ti. Aviditanti apākaṭaṃ. Naṭasamajjādidānanti naṭasamajjādīnaṃ sabbesaṃ dānaṃ. Usabhavissajjananti usabhassa vissajjanaṃ. Idaṃ upalakkhaṇavasena vuttaṃ. Sabbāsampi pana manussāmanussānaṃ itthīnaṃ methunarativasena purisānaṃ dānampi gahetabbaṃ. Itthidānanti etthāpi yāsaṃ kāsañci itthīnaṃ yesaṃ kesañci purisānaṃ dānaṃ gahetabbaṃ. Paṭibhānacittakammadānanti methunasevanapaṭibhānacittakammadānaṃ. Lokassāti lokena. Kathetukamyatāti kathetukāmatā. 『『Na suppaṭivinodayā』』ti iminā dukkhena paṭivinodetabbāti duppaṭivinodayā, paṭivinodetuṃ na sukarāti dasseti. Upāyenāti yuttiyā.

我來將這段巴利文直譯成簡體中文： 325. 於五法中"五補特伽羅必然"此即攝無間罪而已即連繫。"五斷犯名"應知即連繫。"何分別說"即連繫。"疑"即升起疑。"再疑"即再三疑。"不動法"即具不動阿羅漢果法者,漏盡者。漏盡者雖然而疑及再疑即連繫。"應舍"即應除。"因"即實,或因。"于彼等"即于非行處。"塔衣"於此顯示圍塔所作衣為塔衣說"蟻垤"等。因蟻垤升起上升故說為塔。"浴處"即一切浴處。因彼以水灌身於此故說為灌浴。灌浴棄為灌浴衣。故說"棄衣"。"負帶還"於此舍養義顯示持義說"持往冢園復帶來"。于彼以"冢園"顯示業,以"復"顯示還字義。以此諸字顯示持往冢園應復還歸為負帶還語義,ya字為詞連聲。巴利及註釋書本中有"去復來"喉音第三字讀誦,彼不妙。 身為初,語為二,身語為三,此緣說"以第三"。"于彼即"即于中間誦即。 "未施"於此顯示a音為na義及ta詞尾為作業語顯示說"他人未施"。于彼以"他人"顯示ta詞尾為作業語,以na音顯示a音所作。何因不知說"因無受持思"。"不知"即不顯。"舞伎集會等施"即舞伎集會等一切施。"放牡牛"即放牡牛。此依舉例說。然一切人非人女以淫樂給與男人施亦應取。"女人施"於此亦應取任何女人給與任何男人施。"智慧繪畫施"即淫慾智慧繪畫施。"由世間"即以世間。"欲說"即欲說。以"非易除"顯示難除為難除,難以除去。"以方便"即以方法。

Phussadevatthero aṭṭhāsi kirāti sambandho. Ekaṃsanti bhummatthe cetaṃ upayogavacanaṃ. Ekasmiṃ aṃseti hi attho. Buddhārammaṇanti buddhaguṇārammaṇaṃ. Māroti devaputtamāro, gatoti sambandho. Gomayanti gomīḷhaṃ. Jaraggavoti jaragoṇo. Tādisamevāti gomayavippakiraṇasabhāvameva. Vippakāranti visesapakārena karaṇaṃ. Vaṅkapādanti kuṭilapādaṃ. Parikasantoti paricchedaṃ katvā vilekhanto. Vigacchapurisoti vikāraṃ, virūpaṃ vā gatapuriso. 『『Vibhacchapuriso』』tipi pāṭho, visesena sobhaṇaṃ bhakkhapurisoti attho. Ayameva pāṭho abhidhānādīsu (abhidhānappadīpikāyaṃ 102 gāthāyaṃ) dissati. Samantāti kaṭaandhakāravihārassa samantato. Māro siyā nu khoti yojanā. Na asakkhiṃ iti āhāti yojanā. Diṭṭhapubboti pubbe diṭṭho. Mahānubhāvoti deviddhiyā mahānubhāvo. Iṅghāti uyyojanatthe nipāto, uyyojemīti attho. Attabhāvanti tava attabhāvaṃ. Tādisaṃ rūpanti buddhassa bhagavato attabhāvasadisaṃ rūpaṃ. Taṃsarikkhakanti tena rūpena sadisaṃ. Patirūpameva sadisaṭṭhena patirūpakaṃ, na ekaṃsasadisaṃ rūpaṃ kiñci sadisarūpanti attho. Sakattabhāvanti sassa eso sako, soyeva attabhāvo sakattabhāvo, taṃ. Ayanti māro. Kathanti kena kāraṇena bhagavā na sobhati nu kho, sobhatiyevāti attho. Tadeva samatthetuṃ vuttaṃ 『『sabbaso vītarāgadosamoho』』ti. Vañcitomhīti ahaṃ vañcito amhi. Kiṃ atthīti kiṃ nāma atthi, mama vañcanacittaṃ natthīti adhippāyo. Daharabhikkhu paṭilabhatītiādinā sambandhitabbaṃ.

Daharabhikkhu aṭṭhāsīti sambandho. Saṅkārachaḍḍaniṃ pacchinti sambandho. Saṅkāraṃ chaḍḍeti imāyāti saṅkārachaḍḍanī. Tissadattatthero nāma pucchīti sambandho. Nāvātoti potato. Pañhāsahassanti samathavipassanākammaṭṭhānesu pucchāsahassaṃ. Pucchīti daharaṃ pucchi. Paricchindīti tasmiṃ divase kātabbavattaṃ niṭṭhapesīti attho. Yonakavisayatoti yonakalokato. Aṭṭha kappe anussarīti cetiyaṅgaṇaṃ disvā cittassa pasīdanato pubbenivāsañāṇena aṭṭha kappe anussari.

Eko bhikkhu gatoti sambandho. Devatā pupphahatthā aṭṭhaṃsūti manussavesaṃ gahetvā aṭṭhaṃsu. Tena vuttaṃ 『『kataragāmavāsikātthā』』ti. Tumhe katarasmiṃ gāme vasanasīlā attha bhavathāti yojanā. Idhevāti imasmiṃyeva ṭhāne. Ṭhitāmhāti mayaṃ ṭhitā amhāti yojanā.

Ayaṃ kathāti ayaṃ vakkhamānakathā. Kiṃ amaccaputto pāsādiko nu khoti yojanā. Neti amaccaputtaabhayatthere. Ñātakā agamaṃsūti sambandho. Theramātāpi pahiṇīti sambandho. Pisaddena ñātake apekkhati. Pahiṇākāraṃ dassento āha 『『putto me』』tiādi. Amaccaputto ārūḷhoti sambandho. Abhayatthero āhāti sambandho. Tenāti amaccaputtena. Yugaggāhanti yugassa gāhaṃ. 『『Mahallakattherassa sammaṭṭhaṭṭhāne kacavaraṃ chaḍḍetvā』』ti vacanaṃ āvi karonto āha 『『atītattabhāve kirā』』tiādi. Amaccaputto chaḍḍesīti sambandho.

我來將這段巴利文直譯成簡體中文： 布薩天長老站立即連繫。"一邊"此為處所義受格。因義為"在一肩"。"以佛為所緣"即以佛功德為所緣。"魔"即天子魔,去即連繫。"牛糞"即牛糞。"老牛"即老牡牛。"如是"即牛糞散佈性質如是。"變異"即特異作為。"曲足"即彎足。"劃"即作界限而劃。"異形人"即變異或丑形之人。亦讀作"醜陋人",義為特別美麗食人。此讀誦見於《詞書》等。"周圍"即從黑暗精舍周圍。"魔或許是"即連繫。"我不能"如是說即連繫。"昔見"即前已見。"大威神"即天神力大威神。"來"為驅使義助詞,義為我驅使。"自體"即你自體。"如是色"即似世尊自體色。"相似"即與彼色相似。"似"即以相似義為似,非一向相似色某相似色義。"自己體"即自己的彼自己,即彼自體為自己體,彼。"此"即魔。"如何"即以何因世尊不莊嚴耶,實莊嚴義。為證明彼說"一切離貪瞋癡"。"我被欺"即我被欺。"有何"即有何名,意為無我欺心。應與"年輕比丘得"等連繫。 年輕比丘站立即連繫。"垃圾筐"即連繫。以此棄垃圾為垃圾筐。帝沙達多長老名問即連繫。"從船"即從船。"千問"即于止觀業處千問。"問"即問年輕者。"定"即于彼日應作義務完成義。"從希臘地"即從希臘界。"憶八劫"即見塔院心凈故以宿命智憶八劫。 一比丘去即連繫。諸天神持花立即變人形而立。故說"是何村居者"。你等是何村常住者即連繫。"於此即"即於此處即。"我等立"即我等立即連繫。 "此語"即此將說語。"大臣子莊嚴耶"即連繫。"于彼"即于大臣子無畏長老。親屬等去即連繫。長老母亦遣即連繫。pi字等待親屬。顯示遣送相說"我子"等。大臣子登即連繫。無畏長老說即連繫。"以彼"即以大臣子。"執軛"即執軛。顯示"在長老掃處棄垢"語說"前生中"等。大臣子棄即連繫。

Tanti sammajjanavattaṃ. Tatrāti 『『satthusāsanaṃ kataṃ hotī』』tivacane. Āyasmā sāriputto nisīdi kirāti sambandho. Bhagavā paccāgañchīti sambandho. Pādānīti pādassa akkamanaṭṭhānāni, pādacetiyānīti attho. Thero nisīdīti sambandho. Jaṇṇukehi patiṭṭhāya 『『pādacetiyaṃ vanditvā』』ti pāṭhaseso ajjhāharitabbo. Me nisinnabhāvaṃ me satthā aññāsi vatāti yojanā. Mesaddo hi pubbaparāpekkho. Codananti dosāropanaṃ. Kāressāmīti dasabalaṃ kāressāmi. Bhagavā āhāti sambandho. Gatosīti tvaṃ gato asi, vicarantassa tuyhaṃ na patirūpanti yojanā. Tatoti codanakālato.

Ettako vinicchayo upalabbhatīti sambandho. Bhāsapariyantanti vacanaparicchedaṃ. Ayanti kathā. Ettakaṃ vacananti sambandho. Gayhūpaganti gahetabbabhāvaṃ upagamanaṃ, gaṇhituṃ khamanīyanti attho. Tānīti dve mūlāni. Puna tānīti samudayabhūtāni cha āpattisamuṭṭhānāni. Vatthunti methunādivatthuṃ. Itipīti pisaddo paṭhamanayaṃ apekkhati. Ettha paṭhamanaye mūlena samudayassa pāyato abhedo hoti, pacchimanaye pana sabbathā bhedo hoti. Tasmā pacchimanayoyeva yuttataroti daṭṭhabbo. 『『Vūpasammatī』』ti iminā 『『nirujjhatī』』ti padassa samucchedanirodhaṃ dasseti. Vuṭṭhānenāti parivāsādivinayakammena.

Tettiṃsamūlānaṃ sarūpaṃ dassento āha 『『vivādādhikaraṇassa dvādasa mūlānī』』tiādi. Ekaṃ mūlanti sambandho. Tānīti tettiṃsa mūlāni. Paratoti parasmiṃ. 『『Aṭṭhārasa bhedakaravatthūnī』』tiādinā adhikaraṇānaṃ samuṭṭhānaṃ dasseti. Cattāri saṅghakiccāni nissāya uppajjatīti yojanā. Idanti vatthu. Sattannaṃ nidānanti sattannaṃ āpattikkhandhānaṃ paññattiṭṭhānasaṅkhātaṃ nidānaṃ. Etthāti ṭhāne. Paññattiṃ na jānātīti ettha 『『anupaññattiṃ na jānātī』』ti vakkhamānattā paṭhamapaññatti gahetabbāti āha 『『paṭhamapaññattiṃ na jānātī』』ti. Anupaññattīti ettha anusaddo naupacchinnatthoti āha 『『punappunaṃ paññattiṃ na jānātī』』ti. Pacchātthopi yujjateva paṭhamapaññattito pacchā paññattattā. Anusandhivacanapathanti ettha anusandhīnaṃ vasena vacanapathanti dassento āha 『『kathānusandhivinicchayānusandhivasena vatthu』』nti. Ñattikiccanti ñattiyā kiccaṃ . Iminā ñattiyāti ettha sāmyatthe sāmivacanaṃ. Karadhātusambandhe karaṇavacanampi yujjateva. Karaṇanti ettha ca yupaccayassa kammatthabhāvañca dasseti. Na kevalaṃ ñattikamme eva ñattikiccaṃ na jānāti, atha kho ñattidutiyañatticatutthakammesupi na jānātīti dassento āha 『『ñattidutiyañatticatutthakammesū』』tiādi. Pubbe ṭhapetabbāti ñatti nāma kammavācāya pubbe ṭhapetabbāti na jānāti. Iminā napubbakusalabhāvaṃ dasseti. 『『Pacchā』』ti iminā naaparakusalabhāvaṃ dasseti. Pisaddena paṭhamanayaṃ apekkhati. 『『Kālaṃ na jānātī』』ti iminā akālaññūti padassa viggahavākyaṃ dasseti. Kālaṃ dassento āha 『『anajjhiṭṭho』』tiādi.

我來將這段巴利文直譯成簡體中文： "彼"即掃除義務。"于彼"即于"已作師教"語。具壽舍利弗坐即連繫。世尊還即連繫。"諸足"即足踏處,義為足塔。長老坐即連繫。應補足"以膝立足塔禮拜"缺文。我坐我師知實即連繫。因me字前後關聯。"呵責"即舉罪。"我將令"即我將令十力。世尊說即連繫。"你去"即你去,遊行於你不適宜即連繫。"從彼"即從呵責時。 "得如是決定"即連繫。"語界限"即語限量。"此"即語。"如是語"即連繫。"能取"即至可取性,義為適合取。"彼等"即二根。又"彼等"即生起六犯起。"事"即淫等事。"如是亦"之pi字等待第一法。於此第一法中根與生起多分無別,然後法中則一切有別。故應見后法更合理。以"止息"顯示"滅"字為斷滅。"以出"即以別住等律羯磨。 顯示三十三根本質說"諍論事十二根"等。"一根"即連繫。"彼等"即三十三根。"於後"即于余。以"十八破僧事"等顯示諸事生起。緣四僧羯磨生即連繫。"此"即事。"七緣"即七犯聚所稱制立緣。"於此"即于處。"不知制"於此因將說"不知隨制"故應取初制說"不知初制"。"隨制"於此an字為再三義說"不知再三制"。后義亦適合因於初制後製故。"隨順語道"於此顯示以隨順力語道說"以語隨順決定隨順而事"。"白事"即白之事。於此"以此白"為所有格屬格。與作詞根相關為具格亦適合。于"作"於此亦顯示yu詞尾為業義。顯示不僅不知白羯磨白事,而且於白二白四羯磨亦不知說"于白二白四羯磨"等。"前應置"即不知名白于羯磨文前應置。以此顯示不善前。以"后"顯示不善後。pi字等待第一法。以"不知時"顯示"不知時"字之分解句。顯示時說"未請"等。

『『Dhutaṅge ānisaṃsaṃ ajānitvā』』ti iminā mandamomūhānaṃ phalaṃ dasseti. Pāpicchoti ettha pāpiccho nāma paccayalābhassa patthanāti āha 『『paccayalābhaṃ patthayamāno』』ti. Kāyaviveko ca cittaviveko ca upadhiviveko ca kāyacittaupadhivivekaṃ, samāhāradvando, pubbapadesu uttarapadalopo. Etassāti āraññikassa. Iminā imāya attho idamattho, so etassatthīti idamatthīti vacanatthaṃ dasseti. Appicchaññevātiādīsu evasaddānaṃ chaḍḍetabbatthaṃ dassento āha 『『na aññaṃ kiñci lokāmisa』』nti.

Navavidhanti divasavasena tividhaṃ, tathā kattabbākāravasena, tathā kārakavasenāti navavidhaṃ uposathaṃ.

Kāyaduccaritādi yasmā na pasādaṃ saṃvatteti, na pasādāya vā saṃvattati, tasmā apāsādikanti vuccati. Tena vuttaṃ 『『apāsādikanti kāyaduccaritādi akusala』』nti. Velaṃ atikkammāti bhojanādikālaṃ atikkamitvā. Iminā ativelanti ettha atisaddassa atikkamanatthañca 『『ativela』』nti padassa 『『viharato』』ti pade kiriyavisesanabhāvañca dasseti. Appaṃ kālanti yojanā. Avataraṇaṃ otāroti dassento āha 『『otaraṇa』』nti. Sabbatthāti sabbesu pañcakesu.

Iti pañcakavāravaṇṇanāya yojanā samattā.

Ekuttarikanayo chakkavāravaṇṇanā

1. Chakkesu evamattho veditabboti yojanā. Itīti evaṃ. Imā cha sāmīciyoti yojanā. Tatthāti chasu ākāresu. Satisammosenāti satiyā vippavāsena.

Tatthāti cuddasasu paramesu. Tatoti chakkato. Ekaṃ apanetvāti yaṃkiñci ekaṃ apanetvā. Sesesūti chahi paramehi sesesu aṭṭhasu paramesu. Aññānipi chakkānīti paṭhamachakkato aññānipi aṭṭha chakkāni.

Cha āpattiyoti tīṇi chakkānīti 『『cha āpattiyo』』ti vuttāni tīṇi chakkānīti yojanā . Vuttadvayaṃ ekaṃ katvā. Nhāneti nhānasikkhāpade. Chakkadvayanti ādāyasamādāyavasena chakkadvayaṃ. Sabbatthāti sabbesu chakkesu.

Iti chakkavāravaṇṇanāya yojanā samattā.

Ekuttarikanayo sattakavāravaṇṇanā

1. Sattakesu chasu sāmīcīsu pakkhipitvāti sambandho. Tatthevāti samathakkhandhake eva.

Campeyyaketi campeyyakkhandhake. 『『Asaddhammā』』ti padassa bhedanissitatulyanissitasamāsaṃ dassento āha 『『asataṃ dhammā』』tiādi. Tattha 『『asataṃ dhammā』』ti iminā bhedanissitasamāsaṃ dasseti, 『『asanto vā dhammā』』ti iminā tulyanissitasamāsaṃ dasseti. Sabbatthāti sabbesu sattakesu. Sesaṃ suviññeyyameva.

Iti sattakavāravaṇṇanāya yojanā samattā.

Ekuttarikanayo aṭṭhakavāravaṇṇanā

我來將這段巴利文直譯成簡體中文： 以"不知頭陀支功德"顯示愚癡者之果。"惡欲"於此惡欲名為希求資具說"希求資具"。身遠離及心遠離及依遠離為身心依遠離,合集複合詞,前分後分省略。"彼"即林住者。以此顯示以此義為此義,彼有此義為有此義語義。于"少欲等"中顯示諸eva字應舍義說"非其他任何世事"。 "九種"即以日為三種,如是以應作相為,如是以作者為,為九種布薩。 身惡行等因不引生凈信,或不引生於凈信,故說非莊嚴。故說"非莊嚴即身惡行等不善"。"超越時"即超越食等時。以此顯示"過時"於此ati字為超越義及"過時"字于"住"字為動作限定。"少時"即連繫。顯示"進入"為"下入"說"下入"。"一切處"即一切五法中。 如是五法品註釋連繫完成。 遞增法六法品註釋 326. 於六法中應知如是義即連繫。"如是"即如是。"此六相宜"即連繫。"于彼"即於六行相。"念失"即念離住。 "于彼"即於十四最上。"從彼"即從六法。"除一"即除去任何一。"于余"即以六最上于餘八最上。"其他六法"即從初六法其他八六法。 "六犯"即三六法即連繫"六犯"說三六法,合說二為一。"浴"即浴學處。"二六法"即取持二六法。"一切處"即一切六法中。 如是六法品註釋連繫完成。 遞增法七法品註釋 327. 於七法中"置於六相宜"即連繫。"于彼即"即于止息犍度即。 "瞻波"即瞻波犍度。顯示"非法"字分別依賴同依賴複合說"非善法"等。于彼以"非善法"顯示分別依賴複合,以"或非善法"顯示同依賴複合。"一切處"即一切七法中。余易了知。 如是七法品註釋連繫完成。 遞增法八法品註釋;

1. Aṭṭhakesu aṭṭhānisaṃsādīnaṃ desanākāradesanaṭṭhānāni dassento āha 『『na maya』』ntiādi. Tattha 『『na mayaṃ…pe… karissāmā』』ti iminā desanākāraṃ dasseti, 『『kosambakakkhandhake』』ti iminā desanaṭṭhānaṃ dasseti. Tampīti dutiyaaṭṭhakampi.

Terasake vuttāti sambandho. Kulāni dūsetīti ettha 『『dūsetī』』ti kiriyāpadassa karaṇaṃ dassento āha 『『pupphena vā』』tiādi. Imehi aṭṭhahi dūsetīti yojanā. 『『Lābhenā』』tiādinā 『『aṭṭhahi asaddhammehī』』ti ettha asaddhammasarūpaṃ dasseti. Sārāgoti saṃrāgo, bhusaṃ rajjananti attho. Paṭivirodhoti doso. So hi yasmā alābhādīsu paṭivirujjhati, tasmā paṭivirodhoti vuccati. Pāḷiyanti vinayapāḷiyaṃ.

Pāṇantiādikā dve gāthāyo dvādasakkharena bandhitā. Paṭhamagāthāya tatiyapāde cariyasaddena yuttattā ekakkharo adhiko. Ayaṃ panettha yojanā – pāṇaṃ na hane na ghāteyya, ādinnañca na ādiye na gaṇheyya, musā vitathavacanaṃ na bhāse na katheyya, majjapo majjapānaṃ na ca siyā, abrahmacariyā methunā virameyya, rattiṃ vikālabhojanaṃ na bhuñjeyya.

Mālaṃ na dhāre na dhāreyya, gandhañca na ācare, santhate mañce ca chamāyañca sayetha. Etañhi uposathaṃ aṭṭhaṅgikaṃ uposathaṃ iti dukkhantagunā buddhena pakāsitanti āhu paṇḍitāti.

Saṅghabhedaketi saṅghabhedakakkhandhake. Tāsaṃyevāti bhikkhunīnameva. 『『Upāsikā aṭṭha varāni yācatī』』ti evaṃ sāmaññavacanassāpi atthapakaraṇādinā visesavisayo hotīti āha 『『visākhā』』ti. Sā hi vividhā puttanattusaṅkhātā sākhā etissātthīti visākhāti vuccati. Sabbatthāti sabbesu aṭṭhakesu. Sesaṃ suviññeyyameva.

Iti aṭṭhakavāravaṇṇanāya yojanā samattā.

Ekuttarikanayo navakavāravaṇṇanā

1. Navakesu acarītiādīnīti ādisaddena 『『carati, carissatī』』tiādīni (dī. ni. 3.340; aṭṭha. ni.

我來將這段巴利文直譯成簡體中文： 328. 於八法中顯示八功德等之說法相說法處說"我等不"等。于彼以"我等不...等...將作"顯示說法相,以"拘睒彌犍度"顯示說法處。"彼亦"即第二八法亦。 "說於十三"即連繫。"污家"於此顯示"污"動作字所作說"以花"等。以此八污即連繫。以"利"等顯示"八非法"於此非法本質。"貪"即遍貪,義為強貪。"對違"即瞋。彼因於無利等對違故說對違。"于聖典"即于律聖典。 從"生命"等二偈以十二音節結。初偈第三句因與行字相應故多一音。於此如是連繫 - 不應殺不應害生命,不應取不應拿未與,不應說不應講妄語虛言,不應成為飲酒者飲酒,應離非梵行淫慾,不應食非時夜食。 不應戴不應帶花鬘,及不應用香,應臥于草敷床及地上。如是此八支布薩為苦邊功德佛所說智者言。 "破僧"即破僧犍度。"彼等即"即比丘尼即。"優婆夷請八勝"如是通稱亦以義文等為別因說"毗舍佉"。因彼有種種兒孫稱枝故說毗舍佉。"一切處"即一切八法中。余易了知。 如是八法品註釋連繫完成。 遞增法九法品註釋 329. 於九法中"已行"等以等字攝"行,將行"等;

9.29-30) saṅgaṇhāti. Taṃ kutettha labbhāti ettha tanti anatthacaraṇaṃ, kopakaraṇaṃ vā. Kutoti kena kāraṇena. Etthāti etasmiṃ anatthacarakapuggale. Labbhāti laddhā, sakkā laddhuṃ na labbhā evāti attho. Navannaṃ vā bhikkhūnaṃ kāraṇāti yojanā. Taṇhanti dvīsu esanataṇhāesitataṇhāsu esanataṇhaṃ. Paṭiccāti ārabbha. Pariyesanāti punappunaṃ esanā. Lābhoti rūpādiārammaṇalābho. Vinicchayoti ñāṇataṇhādiṭṭhivitakkavasena catubbidho vinicchayo. Catubbidho hi dhammo 『『ettakaṃ mayhaṃ bhavissatī』』tiādinā vinicchinati anenāti vinicchayoti vuccati. Chandarāgoti balavarāgo. Ajjhosānanti 『『ahaṃ mama』』nti balavasanniṭṭhānaṃ, pariggahoti taṇhādiṭṭhivasena paricchinditvā gahaṇaṃ. Macchariyanti paresaṃ sādhāraṇabhāvassa asahanatā. Ārakkhāti dvārapidahanamañjūsagopanādivasena ābhuso rakkhanaṃ. Ārakkhādhikaraṇanti ārakkhakāraṇā, hetvatthe cetaṃ paccattavacanaṃ. Daṇḍādānādīsu paranisedhanatthaṃ daṇḍassa ādānaṃ daṇḍādānaṃ. Tathā ekatodhārādino satthassa ādānaṃ satthādānaṃ. Kalahoti kāyakalahopi vācākalahopi. Viggahoti viruddhavasena gahaṇaṃ. Vivādoti viruddhavasena vadanaṃ. 『『Tuvaṃ tuva』』nti anādaravasena vadanaṃ tuvaṃtuvaṃ vādo, pesuññavasena vadanaṃ pesuññavādo, musāvasena vadanaṃ musāvādo, daṇḍādānañca satthādānañca kalaho ca viggaho ca vivādo ca tuvaṃtuvaṃvādo ca pesuññavādo ca musāvādo ca daṇḍādāna…pe… musāvādā. Musāvādāti ettha vādasaddo 『『tuvaṃ tuva』』nti ca 『『pesuñña』』nti ca etthāpi yojetabbo. 『『Ahaṃ seyyohamasmī』』ti pavattamānādayoti yojanā. Adhiṭṭhitakālato paṭṭhāya na vikappetabbānīti adhiṭṭhānavikappanaṃ ekato na kātabbaṃ, adhiṭṭhite na vikappetabbanti adhippāyo. Pariṇataṃ lābhaṃ pariṇāmetīti sambandho.

Etesaṃyevadānānanti etesaṃyeva adhammikānaṃ dānānaṃ. Saṅghassa ninnanti saṅghassa nataṃ, nāmitaṃ vā lābhanti sambandho. Saṅghassa namati, nāmiyatīti vā ninnaṃ. Tesaṃyevāti tesaṃyeva tiṇṇaṃ dhammikadānānaṃ. Tayo tayo dānapaṭiggahaparibhoge sampiṇḍetvā navako gahetabbo. Tatthevāti samathakkhandhake eva. Ovādavaggassāti bhikkhunovādavaggassa. Tatthevāti ovādavaggassa paṭhamasikkhāpade eva. Sabbatthāti sabbesu navakesu.

Iti navakavāravaṇṇanāya yojanā samattā.

Ekuttarikanayo dasakavāravaṇṇanā

1. Dasakesu aṭṭhāne vā panāti akāraṇe vā pana. Tatthāti navakesu. 『『Natthi dinnantiādivasenā』』ti ādisaddena 『『natthi yiṭṭhaṃ natthi huta』』ntiādayo (dha. sa. 1221; ma. ni. 94.225; 3.91, 116; saṃ. ni. 3.210; a. ni. 10.176) nava natthikā saṅgahetabbā. 『『Sassato lokoti ādivasenā』』tiādisaddena (dī. ni. 1.31; ma. ni. 1.269) 『『asassato loko』』tiādayo (ma. ni.

我來將這段巴利文直譯成簡體中文： 329. 於九法中"已行"等以等字攝"行,將行"等。彼從何處得?於此彼即非行為,或為嗔作。"何"即以何因。"於此"即於此非行為人。"得"即已得,義為不能得即不得。或九比丘因即連繫。"渴"即於二求渴、已求渴中求渴。"緣"即緣起。"追求"即再三追求。"得"即色等境界得。"決定"即以智渴、見、思惟之四種決定。四種法以"將有如是於我"等決定故名決定。"欲貪"即強烈貪。"執著"即"我我所"之強烈確定,執取即以渴、見之力分別取。"吝嗇"即不能忍他人共同性。"守護"即以門關閉、藏匿等方式善守護。"守護事"即守護因,于因中為屬格。杖等取于制止他人,杖取為杖取。如是單取刀等為刀取。"爭鬥"即身爭鬥亦語爭鬥。"執"即以相違方式執取。"諍論"即以相違方式言說。"你你"即輕蔑方式言說,以誹謗方式言說為誹謗語,以妄語方式言說為妄語語。杖取、刀取、爭鬥、執、諍論、你你語、誹謗語、妄語。"妄語"於此語字應與"你你"及"誹謗"亦連線。"我勝我"等現在等即連繫。從決定時起不應變更,即決定不應與變更一同作,決定不應變更為意。"轉變得"即連繫。 "此等施"即此等非法施。"僧傾"即僧之傾,或名利即連繫。僧傾,或被名利。"彼等"即彼等三法施。三施、受施、享用集為九應取。"于彼即"即于止息犍度。"教誡品"即比丘教誡品。"于彼即"即教誡品初學處。"一切處"即一切九法中。 如是九法品註釋連繫完成。 遞增法十法品註釋 330. 於十法中"于無理由"即無因。"于彼"即於九法。以"非施"等攝"非祀、非供"等九非。以"常世"等攝"世非常"等;<.Assistant>

1.269) nava antaggāhike saṅgaṇhāti. Viparītā sammattāti dasahi micchattehi viparītā dasa sammattā sammādiṭṭhi sammāsaṅkappo sammāvācā sammākammanto sammāājīvo sammāvāyāmo sammāsati sammāsamādhi sammāñāṇaṃ sammāvimuttīti.

Dasa ādīnavā niddiṭṭhāti sambandho. Undūrakkhāyitanti mūsikena khāditaṃ. Ettha hi khedhātu khādanattho hoti. Aggidaḍḍhanti agginā daḍḍhaṃ. Etesūti etesu dasasu paṃsukūlesu. Udakasāṭikaṃ vā saṃkaccikaṃ vāti bhikkhunīnaṃ udakasāṭikaṃ vā saṃkaccikaṃ vā. Ettha vāsaddo aniyamavikappattho.

Paṇṇasanthāro tiṇasanthārena saṅgahito. Sabbatthāti sabbesu dasakesu.

Iti dasakavāravaṇṇanāya yojanā samattā.

Ekuttarikanayo ekādasakavāravaṇṇanā

1. Ekādasakesu tiṇapādukāti muñjapabbajehi avasesā tiṇamayapādukā. Kaṭṭhapādukasaṅgahamevāti kaṭṭhapāduke saṅgahaṃ eva. Tambalohamayena vā dārumayena vāti vāsaddo aniyamavikappattho. 『『Nasi animittā』』tiādayo bhikkhunikkhandhake (cūḷava. 423) niddiṭṭhā. Te sabbeti sabbe te gaṇṭhikavidhā. Naggenāti acelakena. Te sabbeti sabbe te avandiyapuggalā. Pubbeti dasake. Kammavaggeti avasāne kammavagge.

So bhikkhu yaṃ na nigaccheyya, etaṃ na nigataṃ aṭṭhānaṃ anavakāsoti yojanā. Evañhi sati yaṃsaddo kiriyāparāmasano hoti, atha vā yaṃ yena kāraṇena na nigaccheyya, etaṃ kāraṇaṃ aṭṭhānanti yojanā. Anadhigataṃ samādhinti yojanā. Saddhammāssāti saddhammā assa. Assa akkosakaparibhāsakassa bhikkhussa saddhammā na vodāyanti na pariyodapentīti attho. Rogātaṅkanti rogasaṅkhātaṃ ātaṅkaṃ. Nirayaṃ upapajjatīti nirayamhi upapajjati. 『『Upapajjatī』』ti ettha upaiti kammappavacanīyaupasaggena yuttattā 『『niraya』』nti ettha bhummatthe upayogavacanaṃ daṭṭhabbaṃ. Ettha etasmiṃ aṅguttarapāḷiyaṃ (a. ni.

我來將這段巴利文直譯成簡體中文： 1.269）九邊執。"正性相反"即以十邪性相反之十正性：正見、正思惟、正語、正業、正命、正精進、正念、正定、正智、正解脫。 "說十過患"即連繫。"鼠咬"即老鼠所咬。於此khe詞根為咀嚼義。"火燒"即被火燒。"于彼等"即于彼等十糞掃衣。"浴衣或覆肩衣"即比丘尼浴衣或覆肩衣。於此vā字為不定選擇義。 樹葉鋪具攝於草鋪具。"一切處"即一切十法中。 如是十法品註釋連繫完成。 遞增法十一法品註釋 331. 於十一法中"草屐"即文阇草莖外余草制屐。"攝於木屐即"即攝於木屐即。"銅製或木製"之vā字為不定選擇義。"無相"等說于比丘尼犍度。"彼等一切"即一切彼等結系法。"裸形"即無衣者。"彼等一切"即一切彼等不應禮者。"前"即十法。"羯磨品"即末羯磨品。 彼比丘若不到達,彼不到之處為無處無機即連繫。若如是yaṃ字關係動作,或yaṃ以何因不到達,彼因為無處即連繫。"未證定"即連繫。"正法彼"即正法彼。彼罵詈責數比丘之正法不清凈不遍凈義。"病疾"即稱為病之疾。"生地獄"即生於地獄。"生"於此因與業說字首相應故,于"地獄"於此應見處格為受格。於此于彼增支聖典;

11.6).

Āsevitāyāti ettha ātyūpasaggo ādikammatthoti āha 『『ādito paṭṭhāya sevitāyā』』ti. 『『Nipphāditāyā』』tiiminā bhāvitāyāti ettha bhūsaddo sattatthoti dasseti, 『『vaḍḍhitāyā』』ti iminā vaḍḍhanatthoti dasseti. Bahulīkatāyāti ettha bahulaṃ nāma atthato punappunanti āha 『『punappunaṃ katāyā』』ti. Suyuttayānasadisāyāti suṭṭhu yuttena yānena sadisāya. Iminā yānīkatāyāti ettha na yaṃkiñci yānaṃ viya kataṃ hoti, atha kho icchiticchitakkhaṇe ārohanīyattā suyuttayānaṃ viya kataṃ hotīti dasseti. Yathā kariyamāne patiṭṭhā hotīti yojanā. Vatthukatāyāti ettha vatthusaddo patiṭṭhatthoti dasseti. Vasati patiṭṭhahati etthāti vatthūti vacanattho kātabbo. Anuṭṭhitāyāti ettha anusaddo naupacchinnattho, ṭhādhātu uppajjanatthoti dassento āha 『『anu anu pavattitāyā』』ti. 『『Samantato』』ti iminā paricitāyāti ettha parisaddo samantatthoti dasseti. 『『Abhivaḍḍhitāyā』』ti iminā cidhātu vaḍḍhanatthoti dasseti. Samāraddhāyāti paripuṇṇaṃ ārādhitāya. Rādhadhātu hi sādhanattho hoti. 『『Vasībhāvaṃ upanītāyā』』ti iminā tadatthaṃ adhippāyena dasseti. 『『Na pāpakaṃ supinaṃ passatī』』ti vacanassa atthāpattinayaṃ dassento āha 『『bhadrakaṃ panā』』tiādi. Vuddhikāraṇabhūtanti vuddhiyā kāraṇabhūtaṃ supinanti sambandho. Devatā rakkhantīti ettha sāmaññato vuttepi ārakkhadevatāyeva gahetabbāti āha 『『ārakkhadevatā』』ti. Ārakkhadevatā nāma bhummadevādayo. Khippanti bhāvanapuṃsakaṃ. Iminā tuvaṭaṃ cittanti ettha tuvaṭasaddo khippapariyāyoti dasseti. Uttarimappaṭivijjhantoti ettha 『『uttari』』nti padassa avadhipekkhattā tassa avadhi ca uttarisaddassa idha arahattavācakabhāvañca vidhadhātuyā sacchikaraṇatthañca dassento āha 『『mettājhānato』』tiādi. Tattha 『『mettājhānato』』ti iminā avadhiṃ dasseti, 『『arahatta』』nti iminā 『『uttari』』nti padassa sarūpatthaṃ dasseti, 『『asacchikaronto』』ti iminā vidhadhātuyā sacchikaraṇatthaṃ dasseti. Sabbatthāti sabbesu ekādasakesu.

Iti ekādasakavāravaṇṇanāpariyosānāya

Ekuttarikavaṇṇanāya

Yojanā samattā.

Uposathādipucchāvissajjanā

1. Vissajjane evamattho veditabboti yojanā. Kāyasāmaggī ādi nāmāti yojanā. Osāraṇakiriyāti kathanakiriyā. Chandapavāraṇaṃāharitvāti chandañca pavāraṇañca āharitvā. Pavāraṇākathāti 『『saṅghaṃ bhante pavāremī』』tiādikā (mahāva. 210) pavāraṇākathā. Tajjanīyakammādīsu vatthu nāma kiṃ? Puggalo nāma koti āha 『『vatthu nāmā』』tiādi. Tattha yena vatthunāti bhaṇḍanakārakādinā yena vatthunā karaṇabhūtena, hetubhūtena vā . Yenāti puggalena kattubhūtena, katanti sambandho. 『『Tassā tassā kammavācāyā』』ti padaṃ 『『avasānavacana』』nti pade avayavisambandho. Sabbatthāti sabbesu vissajjanesu.

Iti uposathādipucchāvissajjanavaṇṇanāya yojanā

Samattā.

Atthavasapakaraṇavaṇṇanā

我來將這段巴利文直譯成簡體中文： 11.6)。 "已習"於此ā字首為初作義說"從始已習"。以"已成就"顯示"已修"於此bhū詞為有義,以"已增長"顯示增長義。"已多作"於此多名義為再三說"已再三作"。"如善駕車"即如善駕馭之車。以此顯示"已成車"於此非如任何車作,而是因欲時可乘故如善駕車作。"如作而成立"即連繫。"已成基"於此基字顯示立足義。應作"此中住立足為基"語義。"已隨起"於此anu字為再三義,ṭhā詞根為生起義顯示說"已再再生起"。以"遍"顯示"已習"於此pari字為遍義。以"已增盛"顯示ci詞根為增長義。"已成就"即已圓滿成就。因rādha詞根為成就義。以"已至自在"顯示彼義意趣。顯示"不見惡夢"語之義生道理說"善"等。"為增長因"即為增長因夢即連繫。"諸天守護"於此雖總說應取守護天神說"守護天神"。守護天神名為地居天等。"速"為中性。以此顯示"急速心"於此急速字為速同義。"不通達上"於此因"上"字關係界限及彼界限與上字此處為阿羅漢義及vidha詞根為證義顯示說"慈禪"等。于彼以"慈禪"顯示界限,以"阿羅漢"顯示"上"字本義,以"不證"顯示vidha詞根為證義。"一切處"即一切十一法中。 如是十一法品註釋終 遞增註釋 連繫完成。 布薩等問答 332. 于答當知如是義即連繫。"身和合"等名即連繫。"攝入作"即說作。"攜欲與自恣"即攜欲及自恣。"自恣語"即"尊者我向僧自恣"等自恣語。"呵責羯磨"等中何名事?何名人?說"事名"等。于彼"以何事"即以斗諍者等何事為作具或因,以何即以人為作者,作即連繫。"彼彼羯磨文"字與"終語"字為整體關係。"一切處"即一切答中。 如是布薩等問答註釋連繫 完成。 義利品

334.Atthavasapakaraṇeti avayaviādhāro. Dasa atthavasetiādīsūti avayavādhāro. Yanti vacanaṃ. Uparimaṃ uparimaṃ padanti 『『saṅghaphāsutāyā』』tiādikaṃ uttaruttari vuttaṃ padaṃ. Heṭṭhimassa heṭṭhimassa padassāti 『『saṅghasuṭṭhutāyā』』tiādikassa adho adho vuttassa padassa.

Yadetaṃ padasataṃ vuttanti yojanā. Tatthāti tasmiṃ padasate, niddhāraṇe bhummaṃ, atthasatanti abhidheyyasataṃ. Dhammasatantiabhidhānasataṃ, pāḷisatanti attho. 『『Atthasataṃ dhammasata』』nti padānaṃ atthantaravikappaṃ dassento āha 『『atha vā』』tiādi. Tattha ye dasa atthavase paṭicca paññattaṃ, tesaṃ dasaatthavasānanti yojanā, ye dasa atthavase pubbe vaṇṇitā, tesaṃ dasaatthavasānanti yojanā. Paṭhamapārājikavaṇṇanāyaṃ (pārā. aṭṭha. 1.39) vaṇṇitāti sambandho. Tatthāti 『『saṅghasuṭṭhutāyā』』tiādipāṭhe. Suṭṭhu devāti suṭṭhu mahārāja. Hi yasmā āṇābalabhogabalaissariyabalehi dibbati, tasmā devoti vuccati. Yo cāti gahaṭṭho vā pabbajito vā, sampaṭicchatīti sambandho. Tasmāti yasmā hitāya sukhāya hoti, tasmā. Ānisaṃsaṃ dassetvā paññapessāmīti sambandho. Abhibhavitvā na paññapessāmīti yojanā. Idhāti atthavasapakaraṇe. Tadatthajotakānanti soyeva attho tadattho, tassa jotakā tadatthajotakā, tesaṃ. Idāni veditabbānīti sambandho. Atthaṃ jotentīti atthajotakā, saddā. Nīharitvā, niyametvā vā attho vuccate imāhi saddapaññattīhīti niruttiyo.

Atthasatanti gāthāyaṃ atthavase pakaraṇe atthasataṃ veditabbantiādinā yojanā kātabbā. Iti hīti iti eva. Hisaddo hi evasaddattho. Idanti 『『atthasata』』ntiādivacanaṃ, vuttanti sambandho. Etanti yathāvuttaṃ atthaṃ paṭiccāti sambandho.

Iti samantapāsādikāya vinayasaṃvaṇṇanāya

Mahāvaggavaṇṇanāya

Yojanā samattā.

Paṭhamagāthāsaṅgaṇikaṃ

Sattanagaresu paññattasikkhāpadavaṇṇanā

我來將這段巴利文直譯成簡體中文： 334. "義利品"為整體與區域性關係。"十義利"等為區域性關係。"何"為語言。"上上語"即"僧和樂"等以上逐漸說之語。"下下語"即"僧善"等以下逐漸說之語。 "此百語已說"即連繫。于彼即于彼百語,界定為地格,義百即所詮義百。"法百"即能詮百。"聖典百"即義。以"義百法百"語顯示義的不同變體說"或者"等。于彼十義利緣被安立,十義利即連繫,十義利前已描述。于初犯戒註釋中已描述。于彼即"僧善"等文。"善天"即善大王。因以命令力、享受力、自在力諸力顯耀故名天。"誰"即在家人或出家人,應同意即連繫。"因此"即因為利益安樂故。顯示利益后將安立即連繫。"不能壓服而安立"即連繫。"此"即義利品。"彼義顯示者"即彼義即義,彼之顯示者為義顯示者。今應了知即連繫。"顯示義"即顯示義之聲。以此聲之建立或限定義被說。 于頌中應作"于義利品百義應了知"等連繫。"如此"即如此。hi字即eva字義。"此"即"義百"等語,已說即連繫。"此"即如上所說義緣即連繫。 如是總凈註釋之 大品註釋 連繫完成。 初頌彙集 七城被安立學處註釋

335.Ekaṃsanti ettha bhummatthe upayogavacananti āha 『『ekasmiṃ aṃse』』ti. Dasanakhasamodhānasamujjalanti dasannaṃ nakhānaṃ samūhena suṭṭhu ujjalaṃ. Ettha 『『samujjala』』nti iminā añjalinti padassa ādarena, abhimukhaṃ vā jalati dibbatīti añjalīti atthaṃ dasseti. Āsīsamānarūpovāti ettha āsīsamānarūpo evāti atthaṃ paṭikkhipanto āha 『『paccāsīsamānarūpo viyā』』ti. Ettha 『『viyā』』ti iminā 『『āsīsamāno ivā』』ti padavibhāgaṃ katvā ivasaddo upamatthajotakoti dasseti. Kissāti ettha karaṇatthe chaṭṭhīvibhatti hotīti āha 『『kena kāraṇenā』』ti. Idhāti mama nisinnaṭṭhānaṃ. 『『Āgato』』ti iminā idhamāgatoti ettha makāro padasandhikaramattoti dasseti. Assāti upālissa vissajjesīti sambandho. Sabbatthāti sabbesu pañhesu. Itīti evaṃ.

Tatthāti vissajjane. Bhaddako te ummaṅgoti ettha ummaṅgasaddo pañhavācakoti āha 『『bhaddakā te pañhā』』ti. Tattha teti tava. Kasmā pañhā 『『ummaṅgo』』ti vuccatīti āha 『『pañcā hī』』tiādi. Hi yasmā ummaṅgoti vuccati, tasmā pañhā ummaṅgo nāmāti yojanā. 『『Ummujjitvā ṭhitattā』』ti iminā ummujjatīti ummaṅgoti vacanatthaṃ dasseti. Mujadhātu ukārassa akāro, avijjandhakārasaṅkhātā udakato ummujjatīti attho. 『『Tagghā』』ti nipātassa tasmā kāraṇāti atthaṃ dassento āha 『『yasmā』』tiādi. 『『Sampaṭicchanatthe』』ti iminā tagghasaddo sādhuatthoti dasseti, taggha sādhūti attho. Tīṇiyevāti 『『samādahitvā visibbentī』』ti ekaṃ, 『『sāmisenā』』ti ekaṃ, 『『sasitthaka』』nti ekanti imāni tīṇiyeva.

Catuvipattivaṇṇanā

336.Yaṃ taṃ pucchimhāti ettha niggahitato paraṃ akāralopoti āha 『『yaṃ taṃ apucchimhā』』ti . Tattha yanti pañhaṃ. Tanti tuvaṃ. 『『Tva』』ntipi pāṭho, ayamevattho. Taṃ tadevāti taṃ taṃ eva pañhaṃ. Aññathāti aññaṃ ākāraṃ.

Ye duṭṭhullā sā sīlavipattīti ettha nanu sīlavipattiṃ pucchanto pañho natthi, kasmā pana 『『sā sīlavipattī』』ti vissajjanaṃ vuttanti āha 『『kiñcāpī』』tiādi. Etanti 『『ye duṭṭhullā sā sīlavipattī』』ti vacanaṃ. Tamevatthaṃ vitthārento āha 『『catūsu hī』』tiādi. Vatvāti saṃkhepena vatvā.

Tissannaṃ vipattīnanti sīlavipattito avasesānaṃ tissannaṃ vipattīnaṃ. Tatthāti 『『thullaccaya』』ntiādivacane.

『『Abbhācikkhantī』』ti padassa kattāraṃ dassento āha 『『vadantā』』ti. 『『Tathāha』』ntiādinā vadanākāraṃ dasseti.

『『Ayaṃ chahī』』ti iminā ayaṃ sāti ettha sāsaddo padālaṅkāroti dasseti. Ettāvatāti ettakena 『『thullaccaya』』ntiādivacanamattena. Vissajjitaṃ hotīti sambandho.

Chedanakādivaṇṇanā

讓我對照檢查並調整: 335. "一肩"於此地格為對格說"於一肩"。"十指合光耀"即以十指集合善光耀。於此以"光耀"顯示"合十"為恭敬,或向前照耀顯耀為合十義。"希望形狀"於此否定"希望形狀即"義說"似回望形狀"。於此以"似"顯示分析"希望如"語vā字為表譬喻義。"何"於此作具格第六變化說"以何因"。"此"即我坐處。以"來"顯示"來此"中m字僅為音聯。"彼"即優婆離,回答即連繫。"一切處"即一切問中。"如是"即如是。 "于彼"即于答。"善你出路"於此出路字表問說"善你問"。于彼"你"即你的。何故問稱"出路"說"因為問"等。因稱出路,故問名出路即連繫。以"已出升而住"顯示"出升爲出路"語義。muja詞根u變a,從無明暗水中出升義。以"因此因"顯示"確實"不變詞為因此義。以"同意義"顯示"確實"字為"善哉"義,確實為善哉義。"僅三"即"專注而解"為一,"有殘食"為一,"有剩飯"為一,此僅三。 四墮罪註釋 336. "我等問彼"於此略去母音后之a說"我等問彼"。于彼"何"即問。"彼"即你。"你"亦讀,義同。"彼彼即"即彼彼問即。"異"即異相。 "凡粗重者為戒墮"於此雖無問戒墮之問,何故說"彼為戒墮"答說"雖然"等。"此"即"凡粗重者為戒墮"語。展開彼義說"因為四"等。"說"即簡略說。 "三墮"即除戒墮餘三墮。"于彼"即"偷蘭遮"等語。 顯示"譭謗"語之作者說"說"。以"如是說"等顯示說相。 以"此以六"顯示此彼於此彼字為詞莊嚴。"如此"即以如是"偷蘭遮"等語即。已答即連繫。 割截等註釋 (我認為這樣的譯文更準確地對應了巴利原文的專業術語和語法結構。請檢查是否還有需要改進之處。)

337.Katichedanakānītiādipucchānaṃ anusandhipucchābhāvaṃ dassento āha 『『yasmā panā』』tiādi. Pucchā hi anusandhiananusandhivasena duvidhā. Tattha vissajjanena anusandhivasena pucchā anusandhipucchā nāma, vissajjanamanapekkhitvā yathākāmapucchā ananusandhipucchā nāma. Tāsaṃ vitthāro nettiaṭṭhakathādīsu gahetabbo. Idhāpi 『『ekādasa yāvatatiyakā』』ti vissajjanena anusandhānattā anusandhipucchā nāma. Yasmā pana vissajjitoti sambandho. Saṅkhāvasenāti ekādasā』』ti saṅkhāya sattiyā, āyattena vā. Saṅkhānusandhivasenevāti 『『katī』』ti saṅkhāya anusandhivasena eva. Tesanti pañhānaṃ. Tatthāti 『『cha chedanakānī』』tiādipāṭhe. Idamevāti idaṃ eva vacanaṃ. Apubbanti pubbe na vuttaṃ, aporāṇaṃ navanti attho. Yaṃ panetanti yaṃ pana etaṃ vacanaṃ. 『『Soḷasā』』ti iminā sodasāti ettha dakārassa ḷakāraṃ katvā 『『soḷasā』』ti pāṭhopi yujjatīti dasseti. Jānanti paññattāti ettha 『『evaṃ vatvā』』ti pāṭhasesaṃ ajjhāharitvā yojetabbabhāvaṃ dassento āha 『『jāna』』nti evaṃ vatvā paññattā』』ti. Teti 『『jāna』』nti paññattā sikkhāpadāti attho. Evanti vakkhamānanayena. Paviseyyātīti ettha itisaddo parisamānattho. Iti veditabboti yojanā.

Asādhāraṇādivaṇṇanā

我將對這段巴利文進行專業的學術直譯： 337. 關於"幾割截"等問題，顯示問題之系聯性缺失說"因此"等。問實為二種：系聯與非系聯。于彼以答案系聯為系聯問，不待答案任意問為非系聯問。其詳細闡釋當於指南註釋等處獲得。此處"十一乃至第三"以答案系聯故為系聯問。"因已答"即連繫。依數量即"十一"依數量或依能力。依數量系聯繫即"幾"依數量系聯。彼等即問題。于彼即"六割截"等文。此即此語。未曾說即前未說，新義。"何則"即何則此語。以"十六"顯示於此d字轉為l字，"十六"亦可讀。"知"即被安立。於此"如是說"等文之餘應置入顯示說"知"即"如是說已被安立"。"彼"即"知"被安立學處。"如此"即將說之方式。"可進入"於此iti字為隨順義。"應了知"即連繫。 非共等註釋 (這個譯文儘量保留了原文的學術專業性和語法結構，同時追求對原文意義的精確傳達。如需進一步scholarly review，我可以提供更詳細的註釋和解釋。)

338.Purima pañhanti 『『kati chedanakānī』』tiādipañhānaṃ pure vuttaṃ pañhaṃ. Tatthāti 『『vīsaṃ dve satānī』』tiādipāṭhe. 『『Dveaniyatehī』』ti padassa asamāhāradiguvākyaṃ dassento āha 『『dvīhi aniyatehī』』ti. 『『Saddhi』』nti iminā sahādiyoge karaṇavacananti dasseti.

Gāthāyaṃ 『『dhovanañca sikkhāpada』』ntiādinā yojanā kātabbā. Dve lomāti dve eḷakalomasikkhāpadāni.

『『Sakalo』』tiādikāya aḍḍhateyyagāthāya yojanā suviññeyyāva.

Saṅghamhādasa nissareti ettha 『『saṅghamhā nissārīyatī』』ti (pāci. 680, 730) evaṃ vuttā dasāti yojanānayaṃ dassento āha 『『saṅghamhā nissārīyatī』』tiādi. Tatthāti bhikkhunivibhaṅge. Tathāti yathā khuddakā, tathāti attho. Itīti evaṃ.

Tesanti pārājikānaṃ. Kaṇhasappādayo durāsadā viya durāsadā hontīti yojanā. 『『Durūpagamanāti iminā sadadhātuyā gatyatthaṃ dasseti. Durāsajjanāti dukkhena āsajjitabbā, āsajjituṃ na sukarāti attho. Samūpamāti samaupamā. Samūpamākāraṃ dassento āha 『『yathā』』tiādi.

Sādhāraṇanti aṭṭhahi pārājikehi sādhāraṇaṃ. Ekekassa pārājikassāti sambandho. Avirūḷhī bhavanti teti ettha upamānopameyyānaṃ pākaṭabhāvaṃ katvā yojanānayaṃ dassento āha 『『yathā ete』』tiādi. Avirūḷhidhammāti avirūḷhīsabhāvā. Pakatisīlabhāvenāti pakatiyā sīlavantabhāvena, 『『pakatisīlābhāvenā』』tipi pāṭho, pakatisīlassa abhāvena, abhāvahetūti attho. Ettāvatāti ettakena 『『aṭṭheva pārājikā』』tiādivacanamattena, dassitaṃ hotīti sambandho. Vibhattiyoti pārājikādivasena vibhajitabbāti vibhattiyoti. Tatthāti 『『tevīsati saṅghādisesā』』tiādipāṭhe . Sabbasaṅgāhikavacananti sabbesaṃ tiṇṇaṃ samathānaṃ, sabbāsaṃ vā āpattīnaṃ samathānaṃ saṅgāhikavacanaṃ. 『『Dvīhi samathehī』』ti sammukhāvinayena ca paṭiññātakaraṇena cāti dvīhi samathehi.

Etanti 『『dve uposathā dve pavāraṇā』』ti vacanaṃ. Vibhajanānīti vibhajitabbānaṃ vibhajanakiriyāya avinābhāvato bhāvavasena vuttaṃ, tasmā vibhajitabbāti vibhattiyoti vacanattho kātabbo. Aparāpi imā vibhattiyo hontīti yojanā. Heṭṭhā vuttassa 『『vibhattimattadassaneneva cetaṃ vuttaṃ, na samathehi vūpasamanavasenā』』ti vacanassa atthanayato aññaṃ atthanayaṃ dassento āha 『『athavā』』tiādi, 『『imāpi vibhattiyo』』ti padaṃ 『『nissāyā』』ti pade avuttakammaṃ . Nissāya āpajjantīti sambandho. Tāti āpattiyo. Vuttappakārehevāti tīhi samathehīti vuttapakāreheva. Taṃmūlikānanti te eva uposathādayo mūlametāsanti taṃmūlikā, tāsaṃ. Iminā kāriyūpacārena vuttanayaṃ dasseti. Tā vibhattiyoti uposathādivibhattiyo.

Pārājikādiāpattivaṇṇanā

我來將這段巴利文直譯成簡體中文： 338. "前問"即"幾割截"等問中先說之問。"于彼"即"二十二百"等文。顯示"二不定"語非複合二數詞語說"以二不定"。以"俱"顯示與等詞連用為具格。 于偈中應作"洗浴及學處"等連繫。"二毛"即二羊毛學處。 以"完整"等二半偈之連繫易於了知。 "于僧十出"於此"從僧被出"如是說之十,顯示連繫方式說"從僧被出"等。"于彼"即比丘尼分別。"如是"即如小,如是義。"如是"即如是。 "彼等"即諸波羅夷。如黑蛇等難近,如是難近即連繫。以"難近"顯示sad詞根為行義。"難觸"即難以觸碰,不易觸義。"同喻"即相同喻。顯示同喻相說"如"等。 "共"即與八波羅夷共。"各波羅夷"即連繫。"彼等為不生"於此顯示譬喻、所喻明顯之連繫方式說"如彼等"等。"不生法"即不生性。"本性戒性"即本性持戒性,"本性戒無性"亦讀,本性戒之無性,無性因義。"如此"即以如是"僅八波羅夷"等語,已顯示即連繫。"分類"即應以波羅夷等分類為分類。"于彼"即"二十三僧殘"等文。"攝一切語"即攝一切三止諍,或一切罪之止諍語。"以二止諍"即以現前與自言二止諍。 "此"即"二布薩二自恣"語。"分類"依分類作用與不離故依性說。故應作"應分類為分類"語義。"另有此等分類"即連繫。顯示下說"僅以分類表示此,非以止諍止息"語之義理外另一義理說"或者"等。"此等分類"字于"依"字為未說賓語。"依而犯"即連繫。"彼等"即罪。"如所說相"即以三止諍如所說相。"以彼為根"即彼等布薩等為根彼等,彼等之。以此顯示以果喻說方式。"彼等分類"即布薩等分類。 波羅夷等罪註釋

1. Evaṃ vissajjetvāti sambandho. Yadidaṃ āpattipārājikaṃ nāmāti yojanā. Āpattipārājikanti āpattisaṅkhātaṃ pārājikaṃ. 『『Parājayamāpanno』』ti iminā sāsanato puggalaṃ parājetīti pārājikanti vacanatthaṃ dasseti. Ṇyapaccayo hetukatvatthavācako, yakārassa kakāro. Cutoti cavako. Paraddhoti viraddho. Bhaṭṭhoti patito. Niraṅkatoti saṅghamhā apasārito. Anīhate tasmiṃ puggaleti tasmiṃ puggale saṅghamhā nīharitvā na harite, anapanīteti attho. 『『Uposathapavāraṇādibhedo』』ti iminā saṃvāsasarūpaṃ dasseti. Byañjane ādaramakatvā 『『etaṃ āpattī』』ti vuttaṃ. Ayaṃ hīti ayaṃ evaṃ vakkhamāno. Etthāti gāthāyaṃ. Tena tasmāti ettha 『『tasmā』』ti padena 『『tenā』』ti padassa kāraṇatthaṃ dasseti.

Etthāti dutiyagāthāyaṃ. Ādimhi ceva icchitabboti sambandho. Hīti saccaṃ. Etthāti parivāsadānādīsu catūsu kammesu. 『『Saṅgho』』tiādivacanattho tipadabhinnādhikaraṇabāhiratthasamāso hoti, cevasaddacasaddehi ādisesapadānaṃ ubhayapadatthapadhānabhāvaṃ dasseti, 『『icchitabbo』』ti padaṃ kārakānaṃ kiriyāpekkhattā kiriyatthāya pakkhittaṃ. Assāti āpattiyā, iminā aññapadaṃ dasseti. Icchitabbatthe apaccayaṃ katvā taddhitantipi vadanti. Lahukanayo panesa. Ayaṃ panettha garukanayo – ādi ca seso ca ādisesā, saṅgho ādisesesu assā icchitabboti saṅghādisesoti.

Anekaṃsikataṃpadanti ettha padanti sikkhāpadaṃ. Anekaṃsena kataṃ anekaṃsikatanti dassento āha 『『yasmā idaṃ sikkhāpadaṃ anekaṃsena kata』』nti. Yasmā kataṃ, tasmā aniyatoti pavuccatīti yojanā. Tatthāti aniyate. Yatthāti sikkhāpade. Sopīti sikkhāpadadhammopi.

Accayesūti dosesu. Te hi niddosaṃ atikkamma ayanti gacchanti pavattantīti accayāti vuccanti. Tenāti accayena. Thūloti oḷāriko. 『『Thūlattā』』ti iminā 『『teneta』』nti ettha tenasaddassa kāraṇatthaṃ dasseti. Accayassa thūlattāti sambandho. Etanti āpattidhammaṃ. Imāya gāthāya aññesaṃ lahukāpattīnaṃ thūlo accayo thullaccayoti vacanatthaṃ dasseti. Dvebhāve sati saṃyogaparattā rasso hotīti daṭṭhabbaṃ.

『『Nissajjitvā desetabbato』』ti iminā nissajjanaṃ nissaggo, āpattidesanato pubbabhāge kattabbassa vinayakammassetamadhivacanaṃ, so etassatthīti nissaggiyanti vacanatthaṃ dasseti.

Kusaladhammasaddena kusalacittameva gahetabbanti āha 『『kusaladhammasaṅkhātaṃ kusalacitta』』nti. 『『Kusalacittaṃ pātetī』』ti iminā cittaṃ pātetīti pācittiyanti vacanatthaṃ dasseti. Ettha 『『cittapātiya』』nti vattabbe padavipariyāyaṃ katvā, takārassa ca lopaṃ katvā 『『pācittiya』』nti vuttaṃ. Acinteyyo hi pāḷinayo. Ṇyapaccayo hetukatvatthavācako. Nanu 『『pāteti kusalaṃ dhamma』』nti imināva 『『pācittiya』』nti padassa nibbacanaṃ siddhaṃ, kasmā pana 『『aparajjhati cittasammohanaṭṭhāna』』nti vuttanti āha 『『yaṃ panā』』tiādi. Yasmā hotīti sambandho.

Pāṭidesanīyāsu nibbacanameva adassetvā kasmā 『『bhikkhu aññātako santo』』tiādi vuttanti āha 『『vuttagārayhabhāvakāraṇadassanatthamevā』』ti. 『『Paṭidesetabbato』』ti iminā aññāpattidesanānayato 『『gārayha』』ntiādinā paṭi visuṃ vatvā desetabbāti pāṭidesanīyāti nibbacanaṃ dasseti.

我來將這段巴利文精確直譯成簡體中文： 339. "如是已答"即連繫。"此即是所謂罪波羅夷"即連繫。"罪波羅夷"即名為罪之波羅夷。以"已落敗"顯示"從教法使人敗"為波羅夷之語義。ṇya詞綴表因為性義,y變k。"退"即退失。"違犯"即違背。"墮落"即已墮。"驅離"即從僧中被驅。"彼人未驅時"即彼人從僧中驅而未驅,未移出義。以"布薩自恣等差別"顯示共住本質。不重字相說"此罪"。"此"即此將如是說。"於此"即于偈。於此以"因此"字顯示"以彼"字之因義。 "於此"即于第二偈。"首且應欲"即連繫。"實"即真。"於此"即于別住等四羯磨。"僧"等語義為分別主位三詞外義複合詞,以"且"字和"及"字顯示所餘詞兩詞義為主,以作用要求動作加"應欲"字。"彼"即罪,以此顯示別詞。作"應欲"義加a詞綴,亦說為接尾辭。此為輕法。此處重法為：首及余為首余,僧于首余彼應欲為僧殘。 "不定作語"於此語即學處。顯示"不一向作"為不定說"因此學處不一向作"。因已作,故稱不定即連繫。"于彼"即于不定。"何處"即學處。"彼亦"即學處法亦。 "過"即過失。彼等超越無過而行、進行、轉起故稱過。"以彼"即以過。"粗"即麤顯。以"粗性"顯示"由彼此"中彼字之因義。過之粗性即連繫。"此"即罪法。以此偈顯示其他輕罪之粗過為偷蘭遮之語義。應知二體時因後有復輔故短音。 以"舍已應懺"顯示舍為舍,于懺罪前應作之律事之此增語,彼有此為舍凈之語義。 以善法字應取善心說"名為善法之善心"。以"使善心墮"顯示"使心墮"為波逸提之語義。於此本應說"心墮"轉換字序並省略t字說"波逸提"。實不可思議聖典法。ṇya詞綴表因為性義。豈非以"使善法墮"已成"波逸提"字之語源,何故又說"于迷惑心處違犯"說"何則"等。因存在即連繫。 于應悔法不顯語源而何故說"比丘為非親"等說"僅為顯所說可責性因"。以"應對說"顯示以別於其他懺罪方式"可責"等別說應懺故為應悔之語源。

Dukkaṭanti ettha dusaddo duṭṭhuattho ca virūpattho ca hotīti dassento āha 『『duṭṭhu kataṃ, virūpaṃ vā kata』』nti. Tanti kammaṃ. Taṃ panetanti dukkaṭaṃ, khalitanti sambandho. Assāti dukkaṭassa. Tassattho evaṃ veditabboti yojanā. Hīti vitthāro. Yaṃ pāpanti yojanā. Yadīti atha. Yadisaddo hi athapariyāyo. Idampīti idampi kammaṃ, pāpanti sambandho.

『『Lapita』』nti iminā durābhaṭṭhanti ettha bhāsadhātuyā kathanatthaṃ dasseti. Yanti vacanaṃ. Kiñca bhiyyoti tato atirekaṃ kathetabbavacanaṃ kiñcāti attho. Saṃkiliṭṭhañca yaṃ padanti ettha cakāro pisaddattho 『『pada』』nti ettha yojetabbo, yaṃsaddo kāraṇatthoti āha 『『saṃkiliṭṭhaṃ yasmā tampi pada』』nti. Tampi padanti tampi vacanaṃ. Padasaddo hi vacanavācako. Tampi vacanaṃ yasmā saṃkiliṭṭhaṃ hotīti yojanā. Kathaṃ saṃkiliṭṭhaṃ hotīti yojanā. 『『Yasmā』』ti padena yaṃsaddo kāraṇatthoti dasseti. Nanti padaṃ. 『『Etaṃ iti vuccatī』』ti saṃvaṇṇetabbapadaṃ. 『『Dubbhāsitanti etaṃ vuccatī』』ti saṃvaṇṇanāpadaṃ. Etanti etaṃ padaṃ, etaṃ vacananti attho.

Etthāti sekhiyagāthāya. Idanti āpattīnaṃ nibbacanadīpakaṃ vacanaṃ, vuttanti sambandho. Kassa dīpanatthaṃ vuttanti āha 『『saṅgahitassa atthassa dīpanattha』』nti.

Tatthāti 『『channamativassatī』』tiādivacane. Gehanti pakatigehaṃ. Idaṃ pana gehanti yojanā. Vitthārento āha 『『mūlāpattiñhī』』tiādi. 『『Avivaṭa』』nti vatvā tassatthaṃ dassetuṃ vuttaṃ 『『succhanna』』nti. Vivaṭanti acchannaṃ. Nātivassanabhāvaṃ vitthārento āha 『『mūlāpattiñhī』』tiādi. Vivaranto bhikkhu nāpajjatīti sambandho. Suddhanteti suddhakoṭṭhāse. 『『Tasmā』』ti ca 『『tenā』』ti ca yebhuyyena atthato ekaṃ, tasmā vuttaṃ 『『tena kāraṇenā』』ti. Evañcetaṃ vivaṭanti evaṃ etaṃ channaṃ ce vivaṭanti yojanā.

Paripātiyamānānanti abhibhūyamānānaṃ. 『『Rukkhādigahanaṃ arañña』』nti iminā pavananti padassa araññapariyāyataṃ dasseti. Gatisaddassa bhavabhedādiatthaṃ paṭikkhipitvā paṭissaraṇatthe hotīti dassento āha 『『paṭissaraṇaṃ hotī』』ti. Tanti pavanaṃ. Teti migā. 『『Assasantī』』ti padena 『『passasantī』』ti atthopi gahetabbo avinābhāvato, ānāpānaṃ karontīti attho. Ākāsoti ajaṭākāso. Pakkhīnanti vihaṅgamānaṃ. 『『Sabbesaṃ saṅkhatadhammāna』』nti iminā dhammānanti ettha saṅkhatadhammoyeva gahetabboti dasseti. 『『Vināsovā』』ti iminā vibhavasaddo vināsavācakoti dasseti. Tesanti sabbesampi saṅkhatadhammānaṃ. Gatīti patiṭṭhā. Kasmā vibhavo dhammānaṃ gati hotīti āha 『『na hī』』tiādi. Hīti yasmā. Teti sabbepi saṅkhatadhammā. Vināsanti vibhavaṃ. Sucirampīti asītivassādikālampi. Nibbānaṃ arahato gatīti saṃvaṇṇetabbapadaṃ. 『『Khīṇāsavassā』』ti iminā arahatoti padassa atthaṃ dasseti. 『『Anupādisesanibbānadhātū』』ti iminā 『『nibbāna』』nti padassa idha adhippetanibbānaṃ dasseti. Gāthāya te te atthā saṃgahetvā gaṇiyanti etthāti gāthāsaṅgaṇikaṃ.

Iti paṭhamagāthāsaṅgaṇikavaṇṇanāya yojanā samattā.

Adhikaraṇabhedaṃ

Ukkoṭanabhedādivaṇṇanā

我來將這段巴利文直譯成簡體中文： "惡作"於此du字為"惡"義及"不正"義顯示說"惡作,或不正作"。"彼"即業。"然彼此"即惡作、過失即連繫。"彼"即惡作。"彼義應如是了知"即連繫。"因"即詳述。"何罪"即連繫。"若"即爾時。因若字為爾時同義。"此亦"即此亦業、罪即連繫。 以"已說"顯示"惡語"於此bhāsa詞根為說義。"何"即語。"復何"即彼之外應說之語何義。"及污穢何語"於此ca字為亦義應與"語"連繫,何字為因義說"因污穢彼亦語"。"彼亦語"即彼亦言。因語字表言。彼亦言因污穢即連繫。"如何污穢"即連繫。以"因"字顯示何字為因義。"彼"即語。"此如是說"為所釋語。"惡語如是說"為釋語。"此"即此語,此言義。 "於此"即于學處偈。"此"即罪之語源顯示語,已說即連繫。為顯何義已說說"為顯所攝義"。 "于彼"即"覆則滲漏"等語。"屋"即普通屋。"此屋"即連繫。詳述說"因根本罪"等。說"未開"后顯其義說"善覆"。"開"即不覆。詳述不滲漏性說"因根本罪"等。開比丘不犯即連繫。"凈分"即凈分類。"因此"及"以彼"多為義同,故說"以彼因"。"如是此開"即如是此覆若開即連繫。 "被折伏"即被征服。以"樹等叢為林"顯示"林"字為林同義。否定行字之有等義后顯示為歸依義說"為歸依"。"彼"即林。"彼等"即諸獸。以"入息"字亦應取"出息"義因不離,為作入出息義。"空"即無障空。"諸鳥"即飛禽。以"一切有為法"顯示"諸法"於此僅應取有為法。以"或滅"顯示vibhava字表滅。"彼等"即一切有為法。"行"即住處。何故滅為諸法之行說"因非"等。"因"即因為。"彼等"即一切有為法。"滅"即vibhava。"長久"即八十歲等時。"涅槃為阿羅漢之行"為所釋語。以"漏盡者"顯示"阿羅漢"字義。以"無餘依涅槃界"顯示"涅槃"字此處意指之涅槃。於此攝集彼彼義故名偈彙集。 如是第一偈彙集註釋連繫完成。 諍事分別 驅訴分別等註釋

1. Adhikaraṇabhede evamattho veditabboti yojanā. Dassetuṃ āhāti sambandho. Dve samatheti ettha dvinnaṃ samathānaṃ sarūpaṃ dassento āha 『『sammukhāvinayañca yebhuyyasikañcā』』ti. 『『Paṭisedhetī』』ti iminā ukkoṭetīti ettha kuṭadhātuyā chedanatthaṃ atthato dasseti. Chedanaṃ nāma atthato samathapaṭisedhananti attho.

我來將這段巴利文直譯成簡體中文： 340. 于諍事分別應如是了知義即連繫。為顯示而說即連繫。"二止諍"於此顯示二止諍之自性說"現前與多人語"。以"制止"顯示"驅起"於此kuṭa詞根之斷義義。斷即義為止諍制止義。 (我儘量保持了原文的專業性和精確性,同時確保譯文清晰易懂。如需進一步scholarly review，我可以提供更詳細的註釋。)

1. Dvādasasu ukkoṭesūti niddhāraṇe bhummaṃ. Akataṃ kammantiādayoti ettha ādisaddena 『『dukkaṭaṃ kammaṃ, puna kātabbaṃ kamma』』nti dve ukkoṭā saṅgahetabbā. Anihataṃ kammantiādayoti ettha ādisaddena 『『dunnihataṃ, puna nihanitabba』』nti dve ukkoṭā saṅgahetabbā. Avinicchitantiādayoti ettha ādisaddena 『『duvinicchitaṃ, puna vinicchitabba』』nti dve ukkoṭā saṅgahetabbā. Avūpasantantiādayoti ettha ādisaddena 『『duvūpasantaṃ, puna vūpasametabba』』nti dve ukkoṭā saṅgahetabbā. Apicāti sāmaññato pana.

Tattha jātakanti ettha tasaddassa visayaṃ dassento āha 『『yasmiṃvihāre』』ti. Yasmiṃvihāre uppannaṃ hotīti sambandho. Aññamaññassa attesu, attānaṃ vā paṭipakkhaṃ atthayanti icchantīti attapaccatthikā. Pāḷimuttakavinicchayenevāti pāḷiyaṃ āgatehi samathehi muttakena dhammadesanāmattavinicchayeneva. Idanti adhikaraṇaṃ. Yenāpi vinicchayenāti pāḷimuttakena yenāpi vinicchayena.

Aññoti nevāsikehi añño vinayadharo pucchatīti sambandho. Tehi cāti nevāsikehi ca.

Etassāti vinayadharassa. Ayanti vinayadharo. Tatthāti taṃ gāmaṃ. Aññamaññaṃ vā saññāpentīti attapaccatthikā aññamaññaṃ vā saññāpenti. Te bhikkhūti te attapaccatthikā bhikkhū. Nijjhāpentīti saññāpenti. Ukkoṭeti yoti yo ukkoṭeti. Eteti attapaccatthike bhikkhū, disvāti sambandho. Tatthāti gāmaṃ. Tatthevāti antarāmagge eva.

Tatthevāti gāmameva. Tatthevāti tasmiṃyeva ṭhāne. Tattha gatanti taṃ gāmaṃ gataṃ.

『『Eseva nayo』』ti iminā pācittiyameva atidisati.

Saṅghena…pe… adhikaraṇe vadantopīti sambandho. Yaṃ panetaṃ āpattivuṭṭhānaṃ nāma hotīti yojanā. Etanti āpattivuṭṭhānaṃ. Vadantopīti pisaddo na kevalaṃ tiṇavatthārakaṃ ukkoṭentoyeva ukkoṭeti nāma, atha kho vadantopīti dasseti.

Chandāgatiṃ gacchantotiādīsu agatigamanākāraṃ dassento āha 『『vinayadharo hutvā』』tiādi. Atthāya ukkoṭentoti sambandho. Tassāti anatthaṃ carantassa. Mando pana ukkoṭeti nāmāti sambandho. Eko balavanissito ca hotīti sambandho. Gahanamicchādiṭṭhinti gahanasadisaṃ micchādiṭṭhiṃ pavanasadisaṃ micchādiṭṭhinti attho. Balavante cāti ettha casaddo sabbakammesu yojetabbo. Nissitattāti ekassa nissitattā. Balavanissito cāti etthāpi ca saddo sabbakattūsu yojetabbo. Tassāti visamādinissitassa.

Soti sāmaṇero. Maṅkubhūtātthāti maṅkū hutvā bhūtā, maṅkuṃ vā pattā attha bhavathāti attho. Teti parājayabhikkhū. Tassāti sāmaṇerassa. Soti sāmaṇero. Teti parājayabhikkhū. Tanti sāmaṇeraṃ. Soti daharo. Tatoti sannipātakāraṇā. Hiyyoti anantarātītāhe. Itīti evaṃ vadeti. Soti daharo. Idaṃ sikkhāpadaṃ paññattanti yojanā. Gacchāti gacchāhi. Itīti evaṃ vattabboti yojanā.

Saṅghena saddhiṃ adhikaraṇaṃ vinicchinitvā pariveṇagataṃ ekaṃ bhikkhunti yojanā. Kissāti kena kāraṇena. Evaṃ iminākārena vinicchitabbaṃ nanūti yojanā. Soti vinicchayakārako bhikkhu. Chandadāyako suviññeyyoyeva.

Adhikaraṇanidānādivaṇṇanā

我來將這段巴利文直譯成簡體中文： 341. "於十二驅"為分位處格。"未作業"等,於此等字攝"惡作業、應重作業"二驅。"未決業"等,於此等字攝"惡決、應重決"二驅。"未判"等,於此等字攝"惡判、應重判"二驅。"未止"等,於此等字攝"惡止、應重止"二驅。"復"即一般而言。 "于彼生"於此顯示彼字之境說"於何精舍"。於何精舍已生即連繫。對自他事,或欲求自己對立為敵事者為己對敵。"僅以離聖典判"即僅以離於聖典所來止諍之說法判。"此"即諍事。"以何判"即以何離聖典判。 "他"即住者之他持律者問即連繫。"彼等及"即住者及。 "彼"即持律者。"此"即持律者。"于彼"即于彼村。"或互相使知"即己對敵或互相使知。"彼等比丘"即彼等己對敵比丘。"使明瞭"即使知。"驅者"即誰驅起。"此等"即此等己對敵比丘,見即連繫。"于彼"即村。"于彼即"即于道中即。 "于彼即"即于村即。"于彼即"即于彼處即。"往彼"即往彼村。 以"此即方法"顯示波逸提即。 "僧...等...于諍事說"即連繫。"何則此罪出"即連繫。"此"即罪出。"說"之亦字顯示不僅驅草覆即名驅,而且說亦。 于"隨欲行"等顯示不正行相說"為持律者"等。為利驅即連繫。"彼"即行非利者。"愚者驅"即連繫。"一依強"即連繫。"叢邪見"即如叢之邪見,如林之邪見義。"及強"於此及字應於一切業連繫。"因依"即因依一。"及依強"於此亦及字應於一切作者連繫。"彼"即依不平等者。 "彼"即沙彌。"成慚愧"即已成慚愧,或已達慚愧你等是義。"彼等"即失敗比丘。"彼"即沙彌。"彼"即沙彌。"彼等"即失敗比丘。"彼"即沙彌。"彼"即年少者。"從彼"即從集會因。"昨"即前日。"如是"即如是說。"彼"即年少者。"此學處已制"即連繫。"去"即應去。"如是"即如是應說即連繫。 "與僧判諍已往寮一比丘"即連繫。"何"即以何因。"如是以此相應判豈非"即連繫。"彼"即判者比丘。欲施者易知即。 諍事因緣等註釋

342.Kiṃnidānantiādīsu chasu padesu samāsabhāvaṃ dassento āha 『『kiṃnidānamassā』』tiādi. Assāti vivādādhikaraṇassa. 『『Kiṃnidāna』』nti padānaṃ satipi samāsabhāve byañjanantapakatikattā 『『ki』』nti niggahitantabhāvena uccāraṇaṃ kātabbaṃ. Sabbānetānīti sabbāni nidānantiādīni etāni padāni. Vevacanānīti ekasmiṃyeva 『『kāraṇa』』nti atthe vividhāni vacanāni vivacanāni, tāniyeva vevacanāni. Atha vā vividhaṃ vacanametassatthassāti vivacanaṃ, kāraṇasaṅkhāto attho, abhidheyyaabhidhānabhāvena sambandhattā vivacanassa etāni vevacanāni, padāni.

『『Aṭṭhārasabhedakaravatthusaṅkhāto』』ti iminā vivādasarūpaṃ dasseti. Vivādanti aṭṭhārasabhedakaravatthusaṅkhātaṃ vivādaṃ. Etanti 『『vivādanidāna』』nti etaṃ vacanaṃ. Assāti anuvādādhikaraṇassa. Idampīti 『『anuvādanidāna』』nti vacanampi. Assāti āpattādhikaraṇassa. Etanti 『『āpattinidāna』』nti vacanaṃ. Kiccameva byañjanavaḍḍhanavasena kiccayanti vuttaṃ. Assāti kiccādhikaraṇassa. Samanubhāsanādīnaṃ uppajjanakakiccānanti sambandho. Etanti 『『kiccayanidāna』』nti vacanaṃ. Ekapadayojanāti ekena 『『nidāna』』nti padena yojanā. Sabbapadānīti sabbāni samudayādīni padāni.

Navannanti jātivasena channaṃ hetūnaṃ navasu antogadhattā tikavasenetaṃ vuttaṃ. Byañjanamattanti hetupaccayavasena byañjanameva. Hīti saccaṃ, yasmā vā. Etthāti tatiyapucchāvissajjane.

343.Dvādasa mūlānīti ettha dvādasannaṃ mūlānaṃ sarūpaṃ dassento āha 『『kodhaupanāhayugaḷakādīnī』』tiādi . Ettha (vibha. 833, 944) ādisaddena makkhapaḷāsayugaḷa issāmacchariyayugaḷa māyāsāṭheyyayugaḷa pāpicchamicchādiṭṭhiyugaḷa sandiṭṭhiparāmāsiādhānaggāhiduppaṭinissaggiyugaḷavasena pañca yugaḷāni saṅgaṇhāti. Ajjhattasantānappavattānīti niyakajjhattasantāne pavattāni.

Aṭṭhārasabhedakaravatthūnaṃ samuṭṭhānabhāvaṃ nibbacanena pakāsento āha 『『taṃ hī』』tiādi. Tanti anuvādādhikaraṇaṃ, samuṭṭhātīti sambandho. Ettha ca 『『etesū』』ti iminā adhikaraṇabhāvaṃ dasseti. 『『Etehī』』ti iminā karaṇabhāvaṃ dasseti. Tenāti kāraṇena. Assāti vivādādhikaraṇassa. Etānīti aṭṭhārasabhedakaravatthūni. Sabbatthāti sabbesaṃ adhikaraṇānaṃ sabbesu samuṭṭhānesu.

1. Ekena adhikaraṇena kiccādhikaraṇenāti idaṃ vuttanti sambandho. Etānīti adhikaraṇāni. Ekaṃsatoti ekaṃsena, ekakoṭṭhāsenāti attho. Hīti saccaṃ, yasmā vā.

Sāvasesāpatti sammati viya anavasesāpatti na sammatīti yojanā. Kasmā na sammatīti āha 『『na hī』』tiādi. Hīti yasmā. Sāti anavasesā āpatti. Tatoti anavasesāpattito. Ettha ca 『『na sakkā desetu』』nti iminā desanāgāminiyā abhāvaṃ dīpeti. 『『Na sakkā…pe… patiṭṭhātu』』nti iminā vuṭṭhānagāminiyā abhāvaṃ dīpeti.

349.Tatoti nayato. Yattha sativinayotiādikā cha yamakapucchāti sambandho. Tāsanti pucchānaṃ. Pakāsitoti pākaṭo.

我來將這段巴利文直譯成簡體中文： 342. 于"何因"等六詞顯示覆合性說"彼何因"等。"彼"即諍事。"何因"詞雖有複合性,因字尾本性應作"ki"以鼻音尾發音。"此等一切"即此等一切因等詞。"異語"即於一"因"義之種種語為異語,彼即異語。或種種語為此義為異語,名為因之義,因能詮所詮關係異語之此等為異語,即諸詞。 以"名為十八破事"顯示諍事自性。"諍"即名為十八破事之諍。"此"即"諍因"此語。"彼"即隨諍事。"此亦"即"隨諍因"語亦。"彼"即罪事。"此"即"罪因"語。僅事以增字故說事。"彼"即事事。生起呵責等事即連繫。"此"即"事因"語。"單詞連繫"即以一"因"字連繫。"諸詞"即一切集等詞。 "九"因六因依種類攝於九故依三法說此。"僅字"即依因緣僅字。"因"即真,或因。"於此"即于第三問答。 343. "十二根"於此顯示十二根之自性說"忿恨雙等"等。於此等字攝覆惱雙、嫉慳雙、諂誑雙、惡欲邪見雙、見執取難捨雙依五雙。"轉于內相續"即轉于自內相續。 顯示十八破事之等起性以語源說"彼"等。"彼"即隨諍事,等起即連繫。於此以"於此等"顯示事性。以"以此等"顯示作性。"以彼"即以因。"彼"即諍事。"此等"即十八破事。"於一切"即于諸事一切等起。 344. "以一事即事事"此已說即連繫。"此等"即諸事。"一向"即一向,一分義。"因"即真,或因。 有餘罪如止,無餘罪不止即連繫。何故不止說"因非"等。"因"即因為。"彼"即無餘罪。"從彼"即從無餘罪。於此以"不能懺"顯示無應懺性。以"不能...等...住"顯示無應出性。 349. "從彼"即從理。"何處念治"等六雙問即連繫。"彼等"即諸問。"已顯"即明瞭。

351.Dvinnampi samathānanti sammukhāvinayasativinayavasena dvinnampi samathānaṃ. Yasmāti yena kāraṇena na sakkāti sambandho. Pattavaṭṭīnaṃ nānākaraṇanti sambandho. Tesanti sammukhāvinayasativinayānaṃ nānākaraṇanti sambandho. Ayaṃ panettha yojanā – yasmā kadalikkhandhe pattavaṭṭīnaṃ nānākaraṇaṃ vinibbhujjitvā dassetuṃ na sakkā viya tesaṃ nānākaraṇaṃ vinibbhujjitvā dassetuṃ na sakkāti. Tenāti kāraṇena. Sabbatthāti sabbesu vissajjanesu.

Sattasamathanidānavaṇṇanā

352.Assāti sammukhāvinayassa. Tatthāti 『『nidānanidāno』』ti pāṭhe. Idanti sammukhācatukkaṃ. Laddhupavādoti laddho paresaṃ upavādo yenāti laddhupavādo, khīṇāsavo. Yassa cāti yassa ca santiketi sambandho. Ubhinnanti desakapaṭiggāhakānaṃ dvinnaṃ.

1. Nanu pucchāyaṃ 『『sattannaṃ samathāna』』nti vuttaṃ, kasmā pana vissajjanāyaṃ sammukhāvinayassa samuṭṭhānaṃ na vuttanti āha 『『kiñcāpī』』tiādi. Tattha kiñcāpi vuttanti yojanā. Ettha kiñcāpisaddo sambhāvanattho, panasaddo garahattho. Tathā vuttampīti yojanā. Kammasaṅgahābhāvenāti kamme saṅgahassa abhāvena. Tatthāti tasmiṃ 『『kammassa kiriyā』』tiādipāṭhe. Kammaṃ karīyati imāyāti kiriyā, ñatti. Tena vuttaṃ 『『kammassa kiriyāti ñatti veditabbā』』ti. Kariyate ṭhapiyate karaṇaṃ. Sayaṃ upagamiyate upagamanaṃ. Ajjhesanena paraṃ upagamāpiyate ajjhupagamanaṃ. Adhivāsiyate adhivāsanā. Appaṭikkosiyate apaṭikkosanā. Iti imamatthaṃ dassento āha 『『karaṇanti tassāyevā』』tiādi. Etanti kammaṃ. Meti mayhaṃ. Khamudhātupayoge sampadānatthe sampadānavacanaṃ. Atha vā meti mayā. Katvatthe karaṇavacanaṃ, sāmivacanaṃ vā. Khamatīti katturūpasadisaṃ kammarūpaṃ. Rūpañhi katturūpasadisaṃ kammarūpaṃ 『『khamati saṅghassā』』tiādīsu (mahāva. 127) viya. Kammarūpasadisaṃ katturūpaṃ 『『upāsako sīlaṃ samādiyatī』』tiādīsu (paṭṭhā. 1.1.423) viya. Ettha kammatthe pavatto yapaccayo lopoti daṭṭhabbaṃ.

Sattasamathanānātthādivaṇṇanā

1. Mātāputtādīnaṃ ayaṃ vivādoti yojanā. 『『Viruddhavādattā』』ti iminā vadanaṃ vādo, viruddho vādo vivādoti nibbacanaṃ dasseti. Adhikaraṇīyatāyāti vūpasamitatāya. Iminā adhikariyati samathehi vūpasamiyatīti adhikaraṇanti vacanatthaṃ dasseti. Sabbatthāti sabbesu adhikaraṇabhedesu.

Iti adhikaraṇabhedavaṇṇanāya yojanā samattā.

Dutiyagāthāsaṅgaṇikaṃ

Codanādipucchāvissajjanāvaṇṇanā

我來將這段巴利文直譯成簡體中文： 351. "二止諍"即依現前治、憶念治二止諍。"因"即以何因不能即連繫。"葉鞘之差別"即連繫。"彼等"即現前治、憶念治之差別即連繫。此處有此連繫：因如無法分別顯示香蕉莖上葉鞘之差別,如是無法分別顯示彼等差別。"以彼"即以因。"於一切"即於一切答。 七止諍因註釋 352. "彼"即現前治。"于彼"即"因因"文。"此"即現前四。"已得誹謗"即漏盡者已得他人誹謗。"誰及"即誰之處即連繫。"二者"即說者、受者二人。 353. 豈非問中說"七止諍",何故答中不說現前治等起說"雖"等。于彼"雖已說"即連繫。於此雖字為容許義,然字為呵責義。"如是已說亦"即連繫。"以無攝業"即以業無攝。"于彼"即于彼"業之作"等文。"業由此作"為作,即白。故說"業之作應知為白"。作,建立為造。自己趨近為趨近。以勸請使他趨近為趨近。容受為容受。不呵為不呵。顯示如是義說"造即彼"等。"此"即業。"我"即於我。kham詞根用時與格為與格。或"我"即由我。作格義為具格,或屬格。"容許"為似能作形之受作形。因形如似能作形為受作形如"僧容許"等。似受作形為能作形如"優婆塞受戒"等。於此應知受形起ya詞綴省略。 七止諍異義等註釋 354. "此母子等諍"即連繫。以"違諍性"顯示說為說,違諍為諍之語源。"以應平息性"即以被止息性。以此顯示"由止諍止息故為事"之語義。"於一切"即於一切事分別。 如是事分別註釋連繫完成。 第二偈彙集 誹誣等問答註釋

1. Dutiyagāthāsaṅgaṇiyaṃ codanā nāma kiṃ dassetvā codanāti āha 『『vatthuñca āpattiñca dassetvā codanā』』ti. Dosaṃ sarāpetīti dosasāraṇā. Saṅghasannipātoti saṅghassa sannipatanaṃ. Iminā saṅghoti ettha uttarapadalopaṃ dasseti. Matikammanti ettha matisaddo icchatthoti āha 『『vuccati mantaggahaṇa』』nti. Tanti matikammaṃ.

『『Tena cuditakapuggalenā』』ti padaṃ 『『sāraṇatthāyā』』ti pade kāritakammaṃ. Tassa puggalassāti tassa cuditakassa puggalassa, iminā 『『niggahatthāyā』』ti padassa kammaṃ dasseti. Tatthāti tasmiṃ adhikaraṇavinicchayaṭṭhāne. Pariggahaṇatthāyāti pari vīmaṃsitvā gahaṇatthāya. Dhammā-dhammanti bhūtābhūtaṃ. 『『Vinicchayasanniṭṭhāpanattha』』nti iminā pāḷiyaṃ pāṭhasesaṃ dasseti.

Mā kho paṭighanti ettha paṭighasaddo kopapariyāyoti āha 『『kopaṃ mā janayī』』ti. 『『Cuditake vā codake vā』』ti iminā 『『saṅghe』』ti ādhāraṃ paṭikkhipati. Sace anuvijjako tuvanti ettha anuvijjakasaddo vinayadharapariyāyoti āha 『『vinayadharo』』ti. Vinayadharo hi yasmā codakacuditakānaṃ vacanaṃ anuminitvā vatthuāpattādivasena vidati, tasmā anuvijjakoti vuccati.

Viruddhaṃ gāhaṃ saṃvattetīti viggāhikaṃ. 『『Na tva』』ntiādinā ṇikapaccayassa sarūpaṃ dasseti. Yāyāti kathāya. Suttādīnaṃ sarūpaṃ dassento āha 『『suttaṃ nāmā』』tiādi.

Anuyuñjanavattanti anuyuñjanassa, anuyuñjane vā vattaṃ. Kusalena buddhimatāti ettha kusalasaddo chekapariyāyo, buddhimantusaddo paṇḍitapariyāyoti āha 『『chekena paṇḍitenā』』ti. 『『Ñāṇapāramippattenā』』ti iminā buddhimatāti ettha na kevalaṃ ñāṇasāmaññaṃ, atha kho sabbaññutaññāṇanti dasseti. Ayanti eso yathāvutto attho. Ayaṃ panāti eso vakkhamāno pana. Etthāti imāsu gāthāsu. Sace tvaṃ anuvijjako hosīti yojanā. Yaṃ pana anuyogavattaṃ kataṃ supaññattaṃ sabbasikkhāpadānaṃ anulomanti yojanā. Tanti anuyogavattaṃ. Itīti ayaṃ sādhippāyasaṅkhepavaṇṇanā. Attanoti anuvijjakassa. Samparāyeti paraloke. Yoti anuvijjako. Tanti anuyogavattaṃ . Gatinti sugatiṃ. Hitanti codakacuditakānaṃ hitaṃ. Gavesantoti ñāṇena esanto. Iminā hitaṃ esantoti hitesīti vacanatthaṃ dasseti. Mettañcāti appanāpattaṃ mettañca. Mettāpubbabhāgañcāti appanāmettāya pubbabhāge pavattaṃ parikammaupacāramettañca. Tava bhāre saṅghena kate evāti yojanā.

Yoti anuvijjako. Etesanti codakacuditakānaṃ. 『『Bhāsita』』nti iminā vohārasaddo bhāsitapariyāyoti dasseti. Tanti sahasā vohāraṃ.

Anusandhitanti ettha vinicchayānusandhiṃ paṭikkhipanto āha 『『kathānusandhi vuccatī』』ti. Kathāya anurūpaṃ sandahanaṃ kathānusandhi. Paṭiññānusandhitenāti ettha paṭiññāsaddaanusandhisaddānaṃ tulyādhikaraṇato aññaṃ bhinnādhikaraṇaṃ dassento āha 『『athavā』』tiādi. Lajjiṃ puggalanti sambandho. Tatthāti gāthāyaṃ. Vattānusandhināti ācārasaṅkhātena vattena anusandhinā assa alajjīssa vattena saddhiṃ yā paṭiññā sandhiyatīti yojanā.

Jānanto āpajjatīti jānanto hutvā āpajjati. Iminā sañciccāti padassa sañcetetvāti atthaṃ dasseti. Vītikkamacetanāya saddhiṃ cetetvāti attho. 『『Na deseti na vuṭṭhātī』』ti iminā parigūhatīti ettha parigūhanaṃ nāma atthato na desanaṃ na vuṭṭhānanti dasseti.

我來將這段巴利文直譯成簡體中文： 359. 于第二偈彙集中，誹誣名為何？顯示說"顯示事由及罪已誹誣"。"使罪流轉"即使罪流轉。"僧集會"即僧眾集會。以此顯示於此"僧"字省略後半部分。"意業"於此"意"字為希望義，故說"名為意取"。"彼"即意業。 "以被誹誣者"詞于"使流轉"詞為使役業。"彼人"即被誹誣者，以此顯示"為制止"詞之業。"于彼"即於此諍事判斷處。"為周遍取"即周遍審察而取。"法法"即真實非真實。"為判斷決定"顯示于經文中殘餘之文。 "勿起忿恨"於此"忿恨"字即忿怒之義，故說"勿起忿怒"。"于被誹誣者或誹誣者"以此拒斥"僧"字之依處。"若汝為檢舉者"於此"檢舉者"字即持律者之義，故說"持律者"。因持律者能以事由罪等推度誹誣者與被誹誣者之語，故名檢舉者。 "使起相違之執"即爭論性。以"非汝"等顯示ṇika詞綴之性質。"以何語"即以何言說。顯示經等之性質說"經名"等。 "檢舉行"即檢舉之行，或檢舉行。"以善慧者"於此"善"字即巧者義，"慧者"字即智者義，故說"以巧智者"。"以智慧究竟"顯示慧者於此非僅智慧共相，乃至一切智智。"此"即如上所說義。"此且"即將說此。"於此"即於此等偈。"若汝為檢舉者"即連繫。何者為檢舉行為已善制，順從一切學處即連繫。"彼"即檢舉行為。"如是"即此簡要顯示意趣。"自"即檢舉者。"于未來世"即於他界。"誰"即檢舉者。"彼"即檢舉行為。"去"即善趣。"利"即誹誣者與被誹誣者之利。"尋求"即以智慧尋求。以此顯示尋求利即為利者義。"慈悲"即證入慈悲。"慈悲前分"即證入慈悲前之預備與修習慈悲。"以僧所作汝之業"即連繫。 "誰"即檢舉者。"彼等"即誹誣者與被誹誣者。"已說"以此顯示言說之義。"彼"即輕率言說。 "隨順"於此拒斥判斷隨順說"言說隨順名"。言說相應連結謂言說隨順。"以承認隨順"於此顯示承認字與隨順字因同一依處異，故說"或"等。"于慚愧者"即連繫。"于彼"即于偈。"以行隨順"即以行為隨順，即與不慚愧者之行為相連結之承認。 "知已犯"即知已而犯。以此顯示"有意"詞為有意而作。與違反意志一同思慮。以"不懺悔不出"顯示於此隱覆即不懺悔不出離。

Yanti 『『sañcicca āpattiṃ āpajjatī』』ti vacanaṃ. Tumhehīti parihārakārakehi. Saccanti tathaṃ avitathaṃ. Ahampīti codakopi. Pisaddena parihārakaṃ sampiṇḍeti. Nanti 『『sañciccā』』tiādivacanaṃ. Tanti tuvaṃ, tvaṃ vā.

Pubbāparanti ettha pubbe kathetabbaṃ pubbaṃ, aparamhi kathetabbaṃ aparaṃ, pubbañca aparañca pubbāparanti dassento āha 『『pure』』tiādi. 『『Tasmiṃ pubbāpare』』ti iminā pāḷiyaṃ pubbaparassāti ettha bhummatthe sāmivacananti dasseti.

Dvīhīti pārājikasaṅghādisesavasena dvīhi. Pañcahīti thullaccayādivasena pañcahi. Micchādiṭṭhiyāti 『『natthi dinna』』ntiādinā (dha. sa. 1221) dasavatthukāya micchādiṭṭhiyā. Antaggāhikadiṭṭhiyāti 『『sassato loko』』tiādinā (dī. ni. 1.31; ma. ni. 1.269) dasavatthukāya antaggāhikadiṭṭhiyā. Sabbatthāti sabbesu dutiyagāthāsaṅgaṇikesu.

Iti dutiyagāthāsaṅgaṇikavaṇṇanāya yojanā samattā.

Codanākaṇḍaṃ

Anuvijjakakiccavaṇṇanā

360-1. Idāni āraddhanti sambandho. Eko bhikkhu ekena mātugāmenāti yojanā. Soti passanto bhikkhu. Tanti nikkhamantaṃ pavisantaṃ vā bhikkhuṃ. Itaroti cuditako. Tassāti codakassa. Na upetīti na upagacchati. Na paṭijānātīti na paṭissavaṃ karoti. Etthāti mātugāmena nikkhamantapavisantaṭṭhāne. Yanti kammaṃ. Tenāti codakena. Tassāti codakassa vacanenāti sambandho. Itaroti cuditako. Asuddhaparisaṅkitoti asuddhāya aṭṭhāne uppannāya parisaṅkāya parisaṅkito. Tadatthaṃ dasseti 『『amūlakaparisaṅkito』』ti iminā. Tassa puggalassāti cuditakassa paṭiññāyāti sambandho. Sabbatthāti sabbesu anuvijjakakiccesu.

Iti anuvijjakakiccavaṇṇanāya yojanā samattā.

Codakapucchāvissajjanā

362-

我來將這段巴利文直譯成簡體中文： "何"即"有意犯罪"語。"汝等"即辯護者。"實"即如實不虛。"我亦"即誹誣者亦。亦字攝辯護者。"彼"即"有意"等語。"彼"即汝。 "前後"於此顯示前說為前,后說為后,前與后為前後說"先"等。以"于彼前後"顯示于聖典"前後"於此為處格之屬格。 "二"即依波羅夷、僧殘二。"五"即依突吉羅等五。"邪見"即以"無佈施"等十事邪見。"邊執見"即以"世間常住"等十事邊執見。"於一切"即於一切第二偈彙集。 如是第二偈彙集註釋連繫完成。 誹誣品 檢舉事註釋 360-1. "今已開始"即連繫。"一比丘與一女人"即連繫。"彼"即見者比丘。"彼"即出入之比丘。"彼"即被誹誣者。"彼"即誹誣者。"不同意"即不同意。"不承認"即不承諾。"於此"即與女人出入處。"何"即業。"以彼"即以誹誣者。"彼"即誹誣者之語即連繫。"彼"即被誹誣者。"疑不清凈"即于不清凈無處生起疑而疑。顯示彼義以"無根疑"。"彼人"即被誹誣者之承認即連繫。"於一切"即於一切檢舉事。 如是檢舉事註釋連繫完成。 誹誣者問答;

3.Sacce ca akuppe cāti padhānaṃ sambandhaṭṭhānaṃ dassento āha 『『patiṭṭhātabba』』nti. 『『Ya』』ntiādinā sacce patiṭṭhātabbabhāvaṃ dasseti. Yanti kammaṃ. 『『Na cā』』tiādinā akuppe patiṭṭhātabbabhāvaṃ dasseti. Otiṇṇañcāti vinicchayaṃ otiṇṇañca. 『『Vacana』』nti iminā otiṇṇānotiṇṇasarūpaṃ dasseti. Tatrāti purimavacanāpekkhaṃ. 『『Otiṇṇānotiṇṇaṃ jānitabba』』nti vacaneti hi attho. Codakassa pamāṇanti 『『dhammo』』ti vā 『『adhammo』』ti vā 『『bālo』』ti vā 『『paṇḍito』』ti vā codakassa pamāṇaṃ. Cuditakassa pamāṇanti dhammacuditako nu kho, noti cuditakassa pamāṇaṃ. Anuvijjakassa pamāṇanti sakkā nu kho vinicchituṃ, noti anuvijjakassa pamāṇaṃ. Anuvijjako vattabboti sambandho. Yena dhammenātiādīsu dhammādīnaṃ sarūpaṃ dassento āha 『『dhammoti bhūtaṃ vatthū』』tiādi. Etena dhammena ca etena vinayena ca etena satthusāsanena cāti yojanā. Tasmā anuvijjakena vūpasametabbanti sambandho. Etthāti anuvijjakassa paṭipajjitabbaṭṭhāne.

Avaññanti avajānanaṃ. Imeti therā. 『『Khatattā』』ti iminā attanāva attā khaññatīti khatoti vacanatthaṃ dasseti. Upahaniyantīti upahatāni, upahatāni indriyāni anenāti upahatindriyo. 『『Paññāya abhāvato』』ti iminā dummedhoti ettha dusaddo abhāvattho, medhāsaddo paññāpariyāyoti dasseti. Natthi medhā etassāti dummedhoti nibbacanaṃ kātabbaṃ. Khato…pe… dummedho so anuvijjako upagacchatīti yojanā. Tasmāti yasmā upagacchati, tasmā vuttanti sambandho. Tassāti pāṭhassa, gāthāya vā. Vitthāraṃ dassento āha 『『cuditakacodakesu hī』』tiādi. Ubhopeteti ubhopi ete āmisapuggalanissaye. Dhammoti sāsanadhammo. Itīti ayamattho.

Upakaṇṇakaṃ jappatīti ettha kaṇṇassa samīpaṃ upakaṇṇaṃ, tadeva upakaṇṇakanti dassento āha 『『evaṃ kathehī』』tiādi. 『『Kaṇṇamūle』』ti iminā upakaṇṇakanti ettha upasaddassa samīpatthaṃ dasseti. Mantetīti katheti. Iminā jappadhātuyā kathanatthaṃ dasseti. Jimhaṃ pekkhatīti ettha jimhasaddo kuṭilavācako, kuṭilaṃ nāma atthato idha dosoti āha 『『dosamevā』』ti.

Kathānusandhīti cuditakaanuvijjakānaṃ kathāya anusandhi. Vinicchayānusandhīti anuvijjakena katassa āpattānāpattivinicchayassa anusandhi. Sabbatthāti codanākaṇḍe.

Iti codanākaṇḍavaṇṇanāya yojanā samattā.

Cūḷasaṅgāmaṃ

Anuvijjakassa paṭipattivaṇṇanā

我來將這段巴利文直譯成簡體中文： 3. "于真實與不動"顯示主要結合處說"應住立"。以"何"等顯示應住立於真實性。"何"即業。以"不及"等顯示應住立於不動性。"已入"即已入判斷。以"語"顯示已入未入之性質。"于彼"即觀待前語。因為"應知已入未入"之語義。"誹誣者量"即"法"或"非法"或"愚"或"智"為誹誣者量。"被誹誣者量"即是否如法被誹誣為被誹誣者量。"檢舉者量"即是否能判斷為檢舉者量。"檢舉者應言"即連繫。于"以何法"等顯示法等之性質說"法即真實事"等。以此法及此律及此師教即連繫。是故檢舉者應止息即連繫。"於此"即于檢舉者應行處。 "輕視"即輕蔑。"此等"即諸長老。以"已壞"顯示自己壞自己為已壞義。"害"即害,由此害諸根為害根者。以"因無慧"顯示於此"愚癡"中"du"字為無義,"慧"字為慧義。造"無慧于彼"為愚癡應作語源。已壞...等...愚癡彼檢舉者趨近即連繫。"是故"即因趨近,是故已說即連繫。"彼"即文或偈。顯示詳說"因於被誹誣者誹誣者"等。"二者"即二者依於物與人。"法"即教法。"如是"即此義。 "耳語"於此顯示耳之近為近耳,彼即耳語說"如是說"等。以"耳根"顯示"近"於此上語義為近義。"密語"即說。以此顯示jappa詞根為說義。"視曲"於此"曲"字表示不直,不直名義於此為過,故說"過即"。 "言說隨順"即被誹誣者檢舉者言說之隨順。"判斷隨順"即檢舉者所作有罪無罪判斷之隨順。"於一切"即于誹誣品。 如是誹誣品註釋連繫完成。 小戰爭 檢舉者行註釋

1. Cūḷasaṅgāme samāgamanaṃ saṅgāmo, samāgamenti sannipatanti etthāti vā saṅgāmoti vacanatthaṃ dassento āha 『『saṅgāmo vuccati…pe… saṅghasannipāto』』ti. Sannipatanaṃ sannipāto, sannipatanti ettha deseti vā sannipāto, saṅghassa sannipāto saṅghasannipāto. Saṅgāma yuddheti dhātupāṭhesu (saddanītidhātumālāyaṃ 18 makārantadhātu) vuttaṃ. Tattha yuddhaṃ nāma atthato adhikaraṇavinicchayoti gahetabbaṃ. Tadatthaṃ vitthārento āha 『『tatra hī』』tiādi. Tattha tatrāti tasmiṃ saṅgāme, samosarantīti sambandho. Attapaccatthikāti attano paṭipakkhaṃ atthayanti. Uddhammanti dhammato viyogaṃ. Dīpentā hutvāti yojanā. Ke viyāti āha 『『vajjiputtakā viyā』』ti. So bhikkhu pavattetīti sambandho. Laddhinti uddhammādivādaṃ. Tatthāti saṅgāme. Avacaratīti ogāhetvā cāreti pavatteti. Tamevatthaṃ dassento āha 『『ajjhogāhetvā vinicchayaṃ pavattetī』』ti. Ettha 『『ajjhogāhetvā』』ti iminā avatyūpasaggassa ogāhatthaṃ dasseti. 『『Vinicchayaṃ pavattetī』』ti iminā caradhātussa kāritantogadhattā sahakāritakammena pavattanatthaṃ dasseti. Iminā saṅgāme avacaratīti saṅgāmāvacaroti nibbacanaṃ dasseti. Ko viyāti āha 『『yasatthero viyā』』ti. Mānaddhajanti ketukamyatāpaccupaṭṭhānamānasaṅkhātaṃ dhajaṃ. Rajoharaṇasamenāti ettha rajaṃ harati apaneti anenāti rajoharaṇaṃ, pādapuñjanaṃ, tena samenāti dassento āha 『『pādapuñjanasamenā』』ti. Pādaṃ puñjati sodheti anenāti pādapuñjanaṃ, tena samo pādapuñjanasamo, tena. Samākāraṃ dassento āha 『『yathā』』tiādi. Rajoharaṇassa neva rāgo hotīti sambandho. Yathāpatirūpanti patirūpassa anulomaṃ, patirūpānatikkantanti attho. Akathentena nisīditabbanti sambandho. Sāmaṃ vā dhammoti ettha dhammo nāma koti āha 『『kappiyākappiyanissitā vā』』tiādi. Rūpārūpaparicchedo ca samathācāro ca vipassānācāro ca ṭhānavattañca nisajjavattañca, ādisaddena caṅkamavattādīni saṅgaṇhāti. Cuddasamahāvattādīnaṃ 『『kappiyākappiyanissitā』』ti padena gahitattā vattasaddena ṭhānavattādīni eva gahetabbāni, ādisaddena caṅkamavattādīni gahetabbāni. Paro vā ajjhesitabboti yovā so vā koci ajjhesitabboti āha 『『yo』』tiādi. Iminā na yo vā so vā koci ajjhesitabbo, samatthoyeva pana ajjhesitabboti vā dasseti. 『『Āvuso』』tiādinā vattabbākāraṃ dasseti. Ariyovā tuṇhībhāvoti ettha na kevalaṃ kathetuṃ asamatthavasena tuṇhībhāvo, kammaṭṭhānamanasikāravasena panāti āha 『『kammaṭṭhānamanasikāravasena tuṇhībhāvo』』ti. Ariyānaṃ eso ariyo, tuṇhībhāvo. 『『Nāvajānitabbo』』ti iminā nātimaññitabboti padassa atikkamma na maññitabboti dasseti.

我來將這段巴利文直譯成簡體中文： 365. 小戰爭中集會為戰爭,或於此集會集合為戰爭,顯示語義說"戰爭名為...等...僧集會"。集合為集會,或於此集合說為集會,僧之集會為僧集會。于動詞詞根表中說"戰爭鬥爭"。于彼鬥爭即義為諍事判斷應知。廣說彼義說"于彼"等。于彼"于彼"即于彼戰爭,集合即連繫。"己對敵"即欲求對自己對立。"非法"即離於法。"顯示而"即連繫。"如何者"說"如跋耆子"。彼比丘轉即連繫。"見"即非法等說。"于彼"即于戰爭。"行履"即浸入而行轉。顯示彼義說"浸入而轉判斷"。於此以"浸入"顯示ava字首義為浸入。以"轉判斷"顯示car動詞含使令故與使令業轉義。以此顯示于戰爭行履為戰爭行履者之語源。"如何者"說"如耶舍長老"。"慢幢"即欲為幢相現起慢名為幢。"與除塵等"於此除去塵垢為除塵,即拭足,與彼等顯示說"與拭足等"。以此拭擦清凈足為拭足,與彼等為拭足等,與彼。顯示等相說"如"等。除塵無有貪著即連繫。"如適當"即適當之順,不超適當義。不說應坐即連繫。"自法"於此法名為何說"依持戒非持戒"等。色無色差別及止行及觀行及住威儀及坐威儀,等字攝行威儀等。因十四大威儀等以"依持戒非持戒"詞已攝,以威儀字當取住威儀等,以等字當取行威儀等。"或應勸他"即誰或彼或任何應勸說"誰"等。以此顯示不應勸任何誰或彼,但應勸有能者。以"賢友"等顯示應說相。"或聖默"於此不僅因不能說之默,而且依業處作意說"依業處作意默"。此聖者之聖默。以"不應輕視"顯示"不應輕蔑"詞為不應超越思維。

Upajjhāyoti codakacuditakānaṃ upajjhāyo. Sabbatthāti sabbesu 『『na ācariyo pucchitabbo』』tiādipadesu. Kulameva jātināmagottavasena ayanti apadisiyatīti kulapadeso. Atrassāti ettha atra assāti padacchedaṃ katvā atrasaddo puggalavisayo, assasaddo ākhyātikoti āha 『『atra puggale』』tiādi. Tattha 『『bhaveyyā』』ti iminā assasaddassa sabbanāmattañca 『『bhavatī』』ti vattamānikabhāvañca paṭikkhipati. Parisānuvidhāyakenāti parisāya anumataṃ karontena. Iminā no parisakappikenāti ettha kappasaddo vijhatthoti dasseti. Yanti vacanaṃ. Na hatthamuddāti mudanti etāyāti muddā, sakkharamaṅguliyaṃ hatthassa muddā avayaviavayavavasena sambandhattāti hatthamuddā. Tassā vikāro 『『hatthamuddā』』ti gahetabboti āha 『『hatthavikāro』』ti.

『『Atthaṃ anuvidhiyantenā』』ti ettha atthanti vinicchayatthaṃ. Anuvidhiyantenāti sallakkhentena. Iti imamatthaṃ dassento āha 『『vinicchayapaṭivedhameva sallakkhentenā』』ti. Sannipātamaṇḍaleti sannipātāya parisāya samūhe, sannipātamaṇḍalassa majjheti attho. Na vītihātabbanti ettha vītiharaṇaṃ nāma atthato hāpananti āha 『『na vinicchayo hāpetabbo』』ti. Duruttavācanti codakacuditakānaṃ duruttavācaṃ. Hitaparisakināti ettha hitaṃ pari esatīti hitaparisako, karuṇā ca karuṇāpubbabhāgo ca, so etassatthīti hitaparisakī, puggalo, tena hitaparisakinā. Tamevatthaṃ dassento āha 『『hitesinā hitagavesinā』』ti . Karuṇāti appanāpattā karuṇā. Karuṇāpubbabhāgoti appanāpattāya karuṇāya pubbabhāge pavattā parikammaupacārakaruṇā. Padadvayepīti 『『hitānukampinā kāruṇikena bhavitabbaṃ. Hitaparisakinā asamphappalāpinā bhavitabba』』nti padadvayepi. Ayaṃ adhippāyo veditabboti yojanā. 『『Asundaravacana』』nti iminā asuruttanti ettha sundaraṃ uttaṃ suruttaṃ, na suruttaṃ asuruttanti vacanatthaṃ dasseti. Pariggahetabboti parivīmaṃsitvā gahetabbo.

我來將這段巴利文直譯成簡體中文： "和尚"即誹誣者與被誹誣者之和尚。"於一切"即於一切"不應問阿阇黎"等詞。"族派"即以種姓名族而稱呼者。"於此彼"於此分解詞為"於此""彼","於此"字為人處,"彼"字為動詞,故說"於此人"等。于彼以"應有"拒斥"彼"字為代詞及"有"現在時性。"順從眾"即隨眾意而行者。以此顯示"非眾計度者"於此"計"字為計度義。"何"即語。"非手印"即以此表示為印,因手印依整體部分關係于石指,故為手印。彼之變應取為"手印"故說"手變"。 "隨順義"於此"義"即判斷義。"隨順"即觀察。如是顯示此義說"僅觀察判斷通達"。"于集會圈"即于集會眾之眾,義為集會圈中。"不應放棄"於此放棄名為義之舍故說"不應舍判斷"。"惡語"即誹誣者與被誹誣者之惡語。"求利者"於此遍求利為求利者,即慈悲及慈悲前分,彼有此為求利者,即人,由求利者。顯示彼義說"求利尋求利者"。"慈悲"即證入慈悲。"慈悲前分"即證入慈悲前之預備與修習慈悲。"於二詞"即于"應為求利悲愍者,應為求利不雜語者"二詞。此意趣應知即連繫。以"非善語"顯示"非善說"於此善說為善說,非善說為非善說之語義。"應遍取"即遍審察應取。

Tassāti adhammacodakassa. Anosaṭaṃ vatthunti ettha 『『codakacuditakehi vutta』』nti padaṃ adhikāravasena veditabbaṃ. Ettha ca anosaṭanti vinicchayaṃ anosaṭanti attho. Kiṃ paggaṇhitabboti āha 『『nanu tva』』ntiādi. Anuyogavattanti 『『kālena vakkhāmī』』tiādinā (cūḷava. 399; pari. 362, 437) vuttaṃ, 『『sacce ca akuppe cā』』ti (cūḷava. 401) ca vuttaṃ anuyuñjanavattaṃ. Tañhi yasmā anena vattena codako cuditakaṃ, cuditako vā codakaṃ anuyuñjati, codakena cuditako, cuditakena vā codako anuyuñjiyati, tasmā anuyogavattanti vuccati. Kathāpetvāti codakacuditakeheva kathāpetvā. Tassāti codakassa vā cuditakassa vā, sārajjanti bhayaṃ. Teti tava. Vatvāpīti mukhena vatvāpi. Pisaddena kāyavikāraṃ dassetvāpīti sampiṇḍeti. 『『Anuyogavatta』』nti dhātukammaṃ, 『『so bhikkhū』』ti kāritakammaṃ ajjhāharitabbaṃ, taṃ kammaṃ tabbapaccayo vadati. Asuci vibhāvetabboti ettha natthi suci sīlametassāti asucīti vutte alajjīti āha 『『alajji』』nti. Uju sīlavā kāyavaṅkādirahito hotīti yojanā. Ettha ca kāyavaṅkādirahito hotīti iminā ujuno kāraṇaṃ dasseti. Kāyavaṅkādirahitattā uju hotīti adhippāyo. Soti bhikkhu. Maddavenevāti mudubhāveneva. Upacaritabboti kathetabbo. Iminā ujumaddavenāti padassa sambandhaṭṭhānaṃ pāṭhasesaṃ dasseti. Yoti bhikkhu. Ayamevāti evasaddena na dhammagaruko, puggalagaruko, dhammesu ca puggalesu ca na majjhattoti veditabboti dasseti.

我來將這段巴利文直譯成簡體中文： "彼"即非法誹誣者。"未隨順事"於此"誹誣者被誹誣者所說"詞依所屬應知。於此"未隨順"即未隨順判斷義。"何應持"說"豈非汝"等。"檢舉行"即以"將適時說"等所說,及"于真實與不動"所說檢舉行。因以此行為誹誣者檢舉被誹誣者,或被誹誣者檢舉誹誣者,被誹誣者為誹誣者檢舉,或誹誣者被被誹誣者檢舉,故名檢舉行。"使說"即僅由誹誣者被誹誣者使說。"彼"即誹誣者或被誹誣者,"驚懼"即畏懼。"彼等"即汝。"雖說"即口雖說。亦字攝顯示身體變化。"檢舉行"為本業,"彼比丘"為使役業應補,彼業表示tavya詞綴。"不凈應明"於此"無凈戒于彼"為不凈時說不慚故說"不慚"。"直"戒具者無身曲等即連繫。於此以"無身曲等"顯示正直之因。意為因無身曲等故正直。"彼"即比丘。"僅柔和"即僅以柔軟性。"應對待"即應說。以此顯示"正直柔和"詞之結合處殘餘文。"誰"即比丘。"此即"以即字顯示應知非重法,重人,于諸法及諸人非

1. Tena ca pana anuvijjakenāti yojanā. Suttādīsūti ādisaddena vinayaanuloma paññattaanulomikāni saṅgahetabbāni. Suttaṃ saṃsandanatthāya hotīti yojanā. Kesaṃ saṃsandanatthāyāti āha 『『āpattānāpattīnaṃ saṃsandanattha』』nti. Opammaṃ atthadassanatthāya hotīti yojanā. Eseva nayo sesesupi. Paccekaṭṭhāyino avisaṃvādakaṭṭhāyinoti ettha paccekasmiṃ tiṭṭhanti sīlenāti paccekaṭṭhāyino, avisaṃvādake tiṭṭhanti sīlenāti avisaṃvādakaṭṭhāyinoti dassento āha 『『issa…pe… ṭhitā』』ti. 『『Issariyādhipaccajeṭṭhakaṭṭhāne』』ti iminā paccekasarūpaṃ dasseti. Teti saṅghena anumatā puggalā.

我來將這段巴利文直譯成簡體中文： 366. "由彼檢舉者"即連繫。"于經等"中等字攝律隨順及制隨順。"經為比較義"即連繫。"為誰比較義"說"為有罪無罪比較義"。"譬喻為顯義義"即連繫。于其餘亦同此理。"個別住立者無違住立者"於此以戒住立於各別為個別住立者,以戒住立於無違為無違住立者,顯示說"嫉...等...住立"。以"主權自在最上處"顯示個別之性質。"彼等"即僧眾所許之人。

Kimatthaṃ 『『vinayo saṃvaratthāyā』』tiādi vuttanti āha 『『idānī』』tiādi. Idāni dassetuṃ āhāti sambandho. Ye mandā mandabuddhino hutvā evaṃ vadeyyunti yojanā. Atha vā mandā mandabuddhino ye puggalā evaṃ vadeyyunti yojanā. Sakalāpi vinayapaññatti upanissayo hotīti sambandho. Iminā 『『saṃvaratthāyā』』tiādīsu 『『anupādāparinibbānatthāyā』』tipariyosānesu terasavākyesu 『『upanissayo hotī』』ti pāṭhaseso ajjhāharitabboti dasseti. 『『Paccayo』』ti iminā 『『upanissayo』』ti padassa upanissayapaccayoti atthaṃ dasseti. Sabbatthāti sabbesu dvādasavākyesu. Visesaṃ dassento āha 『『apicetthā』』tiādi. Tattha apica visesaṃ vakkhāmīti yojanā. Etthāti 『『avippaṭisāratthāyā』』tiādīsu. Tanti sukhaṃ. Taruṇavipassanā nāma kassa adhivacananti āha 『『udayabbayañāṇassetamadhivacana』』nti. Nanu 『『virāgo』』ti ettha catubbidhassa ariyamaggassa gahitattā 『『vimuttī』』ti etthāpi catubbidhaṃ phalaṃ gahetabbaṃ, kasmā pana 『『vimuttīti arahattaphala』』nti vuttanti āha 『『catubbidhopi hī』』tiādi. Hīti saccaṃ, yasmā vā. Apaccayaparinibbānatthāyāti asaṅkhataparinibbānatthāya. Natthettha hi parinibbāne koci paccayo, tasmā apaccayaparinibbānanti vuccati. Tanti vimuttiñāṇadassanaṃ. Tasmiṃanuppatteti tasmiṃ vimuttiñāṇadassane anukkamena patte. Avassanti dhuvaṃ ekantenāti attho. Etadatthāti eso anupādā parinibbānasaṅkhāto attho payojanaṃ imissā kathāyāti etadatthā. Kathāti atthassa kathā. Mantanāti dhammassa mantanā. Etadatthā upanisāti ettha upanisāsaddo paccayavācakoti āha 『『paraṃparapaccayatāpī』』ti. Paraṃparapaccayo hi yasmā ettha paraṃparaphalaṃ upagantvā nisīdati, tasmā upanisāti vuccati. 『『Vinayo saṃvaratthāyā』』tiādikā ayaṃ paraṃparapaccayatāpīti yojanā. Sotāvadhānanti ogāhetvā dhiyate ṭhapiyate avadhānaṃ, sotassa avadhānaṃ sotāvadhānaṃ. Imaṃ kathanti 『『vinayo saṃvaratthāyā』』tiādiṃ imaṃ kathaṃ. Yaṃ ñāṇaṃ uppajjati, tampi etadatthanti yojanā. Yadidaṃ anupādā cittassāti ettha 『『yadida』』nti nipāto 『『vimokkho』』ti padamapekkhitvā yo ayanti atthaṃ vadati. Anupādāti ettha 『『sayaṃ abhiññā』』tiādīsu (mahāva. 11) viya yakāralopo hoti, tassa padassa karaṇaṃ pana 『『catūhi upādānehī』』ti veditabbaṃ. Iti ima matthaṃ dassento āha 『『yo ayaṃ catūhi upādānehi anupādiyitvā』』ti. Ettha catūhi upādānehi anupādiyitvā cittassa arahattaphalasaṅkhāto yo ayaṃ vimokkho atthi, sopi etadatthāya hotīti yojanā. 『『Arahattaphalasaṅkhāto』』ti iminā 『『vimokkho』』ti padassa atthaṃ dasseti. Arahattaphalañhi yasmā viruddhehi, visesena vā sabbakilesehi muccittha, tasmā vimokkhoti vuccati. 『『Apaccayaparinibbānatthāya evā』』ti iminā etadatthāyāti padassa atthaṃ dasseti.

我來將這段巴利文直譯成簡體中文： "為何說'律為防護義'等"說"今"等。今顯示說即連繫。若愚鈍愚慧而如是說即連繫。或愚鈍愚慧若諸人如是說即連繫。一切律製爲近依即連繫。以此顯示于"為防護義"等至"為無取般涅槃義"等十三語中"為近依"為殘餘文應補。以"緣"顯示"近依"詞義為近依緣。"於一切"即於一切十二語。顯示差別說"複次於此"等。于彼複次將說差別即連繫。"於此"即于"為無追悔義"等。"彼"即樂。"幼觀"名為何之異名說"此為生滅智之異名"。豈非於"離貪"於此因攝四種聖道故於"解脫"於此亦應取四種果,何故說"解脫即阿羅漢果"說"四種"等。"實"即實,或因。"為無緣般涅槃義"即為無為般涅槃義。因於此般涅槃無有緣,故名無緣般涅槃。"彼"即解脫智見。"于彼已得"即于彼解脫智見隨次已得。"必定"即必堅定一向義。"為此義"即此無取般涅槃名為義為此言說之目的為此義。"說"即義說。"思"即法思。"為此義近依"於此近依字表緣說"相續緣性"。因相續緣於此近依相續果,故名近依。"律為防護義"等此相續緣性即連繫。"聽注意"即聽的注意為聽注意。"此說"即"律為防護義"等此說。若智生起,彼亦為此義即連繫。"此即無取心"於此"此即"語詞觀待"解脫"詞說為此即義。"無取"於此如"自智"等有ya音脫落,彼詞作業詞當知"由四取"。如是顯示此義說"此以四取不取"。於此以四取不取心阿羅漢果名為此解脫有,彼亦為此義即連繫。以"阿羅漢果名"顯示"解脫"詞義。因阿羅漢果從相違或殊勝脫離一切煩惱,故名解脫。以"為無緣般涅槃義"顯示"為此義"詞義。

367.Vatthuṃ…pe… na jānātīti etthāti yojanā kātabbā. Tasmāti yasmā sambandho, tasmā. Etthāti imāsu gāthāsu. Samena cāti ettha 『『samenā』』ti padaṃ 『『aññāṇenā』』ti atthassa vācakaṃ rūḷhīpadanti dassento āha 『『teneva pubbāparaṃ ajānanassa samena aññāṇenā』』ti. Pāḷiyaṃ kena kāraṇena katākataṃ na jānātīti āha 『『samenā』』ti. Samena pubbāparassa aññāṇena katākataṃ na jānātīti attho. Evantiādi nigamanaṃ . Yaṃ panetaṃ vacanaṃ vuttanti yojanā. 『『Tatthā』』ti ca 『『ākāraakovido』』ti ca ādhārādheyyānamabhedo hoti, tasmā avayavī ādhāro, avayavo ādheyyoti daṭṭhabbaṃ. Ākārasaddo iṅgitatthoti āha 『『kāraṇākāraṇe』』ti. Kāraṇaakāraṇasaṅkhāte iṅgiteti attho. Ākārassāti bhummatthe sāmivacanaṃ. Ākārasminti hi attho.

Tathevāti yathā vatthuādīni na jānāti, tatheva. Itīti evaṃ. Yvāyanti yo ayaṃ bhikkhu. 『『Bhayenā』』ti iminā bhayāti ettha kāraṇatthe nissakkavacananti dasseti. Bhayā bhayena gacchatīti yojanā. Eseva nayo sammohena mohā gacchatīti etthāpi. Chandāti chandena. Dosāti dosena. Attanā ñātuṃ asamatthatāya na saññattiyā kusaloti āha 『『paraṃ saññāpetuṃ asamatthatāyā』』ti. Kasmā nijjhattiyā ca akovidoti āha 『『kāraṇā…pe… tāyā』』ti. 『『Parisāya laddhattā』』ti iminā laddho parisasaṅkhāto pakkho yenāti laddhapakkhoti vacanatthaṃ dasseti. Sace tādisako bhikkhu hoti, so bhikkhu 『『apaṭikkho』』ti vuccatīti yojanā. Eseva nayo heṭṭhāpi. 『『Na paṭikkhitabbo』』ti iminā paṭimukhaṃ na ikkhitabboti apaṭikkhoti vacanatthaṃ dasseti. 『『Na oloketabbo』』ti iminā ikkhadhātuyā dassanatthaṃ dasseti.

Iti cūḷasaṅgāmavaṇṇanāya yojanā samattā.

Mahāsaṅgāmaṃ

Voharantena jānitabbādivaṇṇanā

368-74. Mahāsaṅgāme eteneva nayena veditabbanti sambandho. Vatthusaṅkamanākāraṃ dassetvā avajānanapaṭijānanākāraṃ dassento āha 『『yo panā』』tiādi. Yo pana vadatīti sambandho. Esevāti eso eva, avajānanapaṭijānanabhikkhūti attho.

375.Nīlādivaṇṇāvaṇṇavasenāti nīlādivaṇṇavasena ca ārogyatthādiavaṇṇavasena ca. Sañcarittaṃ yasmā anena sikkhāpadena dhanaṃ anupadīyati, tasmā dhanamanuppadānanti vuccati. Pubbapayogoti pubbe payujjitabbo.

Agatiagantabbavaṇṇanā

379.Bahujanaahitāya paṭipanno hotīti pāḷiṃ vitthārento āha 『『vinayadharena hī』』tiādi. Tattha vinayadharenāti anuvijjakena, vinicchiteti sambandho. Ovādūpajīviniyoti bhikkhūnaṃ ovādaṃ upanissāya jīviniyo. Upāsakāpīti ratanattayaṃ paṭissaraṇanti upāsakāpi. Dāyakāpīti bhikkhūnaṃ paccayadāyakāpi. Tesanti upāsakādīnaṃ. Tathevāti yathā upāsakādayo dvidhā bhijjanti, tatheva. Tatoti ārakkhadevatāhi paranti sambandho. Tenāti dvidhākāraṇena.

382.Gahananissitoti ettha gahanasaddo diṭṭhipariyāyoti āha 『『micchādiṭṭhiantaggāhikadiṭṭhisaṅkhātaṃ gahana』』nti.

393.Tassa avajānantoti ettha 『『tassā』』ti padaṃ 『『vacana』』nti pāṭhasesena sambandhitabbanti āha 『『tassa vacana』』nti. Tassāti navakassa. Tanti navakaṃ.

我來將這段巴利文直譯成簡體中文： 367. "事...等...不知"於此即應作連繫。"是故"即因連繫,是故。"於此"即於此諸偈。"及平等"於此"平等"詞表示"無知"義為慣用詞,顯示說"以彼前後不知之平等無知"。于聖典以何因不知作與未作說"以平等"。以平等前後無知不知作與未作義。"如是"等為結語。"若此所說語"即連繫。"于彼"及"不善相"為處與所處無別,故應知整體為處,部分為所處。相字為相義故說"因非因"。義為因與非因名為相。"相之"為處格屬格。因義為"于相"。 "如是"即如不知事等,如是。"如是"即如是。"若此"即若此比丘。以"因畏"顯示"因畏"於此為因義離格。因畏以畏而去即連繫。于"因癡以癡而去"亦同此理。"因愛"即以愛。"因瞋"即以瞋。因自不能知故非善於勸導說"因不能勸導他"。何故不善於說服說"因...等...性"。以"因得眾"顯示"得眾"名為得眾者之語義。若如是比丘,彼比丘名為"不應看"即連繫。下亦同此理。以"不應反看"顯示"不應對看"為不應對面看之語義。以"不應視"顯示ikkha動詞為見義。 如是小戰爭註釋連繫完成。 大戰爭 說者應知等註釋 368-74. 大戰爭應以此理知即連繫。顯示事轉移相后顯示輕視認可相說"若"等。若說即連繫。"此即"即此即,義為輕視認可比丘。 375."依青等色不色"即依青等色及依健康等非色。媒介因由此學處給予財物,故名給予財物。"前加行"即前應加行。 不行不應行註釋 379. "已行多人不利"擴說經文說"因律師"等。于彼"律師"即檢舉者,判斷即連繫。"依教誡活命"即依比丘教誡而活命。"諸優婆塞"即皈依三寶為諸優婆塞。"諸施主"即諸比丘資具施主。"彼等"即諸優婆塞等。"如是"即如諸優婆塞等分為二,如是。"從彼"即從守護諸天后即連繫。"由彼"即由二分。 382. "依難"於此難字為見之異名故說"名為邪見邊執見之難"。 393. "彼輕視"於此"彼"字應與"語"殘餘文連繫故說"彼語"。"彼"即新者。"彼"即新者。

394.『『Yaṃatthāyā』』ti eso saddo samāsoti āha 『『yadatthāyā』』ti. 『『Taṃ attha』』nti eso saddo liṅgavipallāsoti āha 『『so attho』』ti. Atthasaddo hi pulliṅgo, pāḷiyaṃ na parihāpetabbanti etthāpi liṅgavipallāso veditabbo. Sabbatthāti sabbasmiṃ mahāsaṅgāme.

Iti mahāsaṅgāmavaṇṇanāya yojanā samattā.

Kathinabhedaṃ

Kathinaatthatādivaṇṇanā

403.Kathinekhandhaketi kathinakkhandhake. Pubbeti kathinakkhandhake.

404.Payogassāti ettha payogo nāma koti āha 『『cīvaradhovanādino』』tiādi. Ettha ādisaddena vicāraṇachedanabaddhanasibbanarajanakappabinduādiyanāni cha pubbakaraṇāni saṅgaṇhāti. Udakāharaṇādiko yo payogo karīyatīti yojanā. Anantaro nāma atītānantaraanāgatānantaravasena duvidho, idha anāgatānantaroyeva adhippetoti āha 『『anāgatavasenā』』ti. Udakāharaṇādipayoge hi uppanne pacchā dhovanādipubbakaraṇassa uppattito tappayogassa anāgatavaseneva paccayo. Samanantarapaccayenāti ettha saṃsaddo suṭṭhuatthoti āha 『『suṭṭhu anantarapaccayenā』』ti. 『『Āsannatara』』nti iminā suṭṭhubhāvaṃ dasseti. 『『Payogassā』』ti padaṃ 『『ādhārabhāva』』nti pade sāmī, 『『paccayā hontī』』ti pade sampadānaṃ. 『『Nissaya』』nti padaṃ 『『ādhārabhāva』』nti padena saṃvaṇṇeti. 『『Upetenā』』ti iminā upasaddassa upagamanatthaṃ dasseti, balavatthaṃ paṭikkhipati. Paṭhamanti payogato, payogassa vā tāva. Iminā purejātapaccayenāti ettha puresaddo paṭhamatthoti dasseti. Pacchāti payogato, payogassa vā paraṃ. Apubbaṃ acarimanti ekapahārena. Iminā sahajātasaddassa atthaṃ dasseti.

Evaṃ pucchitvāti sambandho. Yanti dhammajātaṃ. Idāni āhāti sambandho. Yassāti payogādikassa. Tadevāti dhammajātameva. Tassāti 『『pubbakaraṇaṃ payogassā』』tiādivacanassa attho evaṃ veditabboti yojanā. 『『Payogassa katame dhammā』』tiādi yaṃ vacanaṃ vuttaṃ, tattha vissajjanaṃ mayā vuccateti yojanā. Iminā pāḷiyaṃ ajjhāharitvā yojetabbabhāvaṃ dasseti. Catūhi paccayehi paccayākāraṃ vitthārento āha 『『payogassa hī』』tiādi. Payogassa pubbakaraṇaṃ paccayo hotīti sambandho. Uddiṭṭhadhammesūti 『『anantarapaccayena paccayo』』tiādinā uddiṭṭhesu dhammesu purejātapaccayo panesāti sambandho. Atha vā uddiṭṭhadhammesūti pubbakaraṇavasena uddiṭṭhesu dhovanādidhammesu ekadhammampīti sambandho. Na labhatīti udakāharaṇādipayogassa pubbe na labhati. Ayanti udakāharaṇādipayogo. Pacchājātapaccayaṃ pana labhatīti udakāharaṇādipayogo pacchājātapaccayaṃ labhati. Kasmā labhatīti āha 『『pacchā uppajjanakassa hī』』tiādi. Pacchāti payogassa, payogato vā paraṃ. Hi yasmā kayirati, tasmā labhatīti yojanā. Sahajātapaccayaṃ pana na labhatīti sambandho. Mātikāpalibodhānisaṃsasaṅkhāteti aṭṭhamātikādvepalibodhapañcānisaṃsasaṅkhāte. Aññoti pannarasahi dhammehi añño. Payogādīsūtiādisaddena pubbakaraṇapaccuddhāraadhiṭṭhānāni saṅgaṇhāti. Etenupāyenāti etena yathāvuttaupāyena.

Pubbakaraṇanidānādivibhāgavaṇṇanā

406-

我來將這段巴利文直譯成簡體中文： 394. "何為義"此詞為複合詞故說"何為義"。"彼事"此詞為性之轉換故說"彼事"。事字為陽性,于聖典不應遺棄,於此亦應知性之轉換。"於一切"即于大戰爭中一切處。 如是大戰爭註釋連繫完成。 織衣分別 織衣義等註釋 403. 織衣蘊章中於織衣蘊章。前于織衣蘊章。 404. "加行"於此加行為何說"衣服洗滌等"等。於此等字攝入考察、截斷、縛、縫、染、墨等六種前行。水提取等加行如是作即連繫。無間名為過去無間、未來無間二種,此處為未來無間故說"依未來"。蓋因水提取等加行生起后,洗滌等前行生起之後,彼加行以未來無間為緣。"以緊密緣"於此全字為善義故說"極善以緊密緣"。以"最近"顯示善之相。"加行"詞于"依止形式"為主格,"緣生"為與格。"依止"詞以"依止形式"詞讚歎。以"以此"顯示上字之近義,遮止力量。"初"即從加行,或從加行最初。以此顯示"前生緣"於此前字為初義。"后"即從加行,或從加行之後。"未前未后"一舉說之。以此顯示同生字之義。 "如是問"即連繫。"彼"即法類。"今"即連繫。"何者"即加行等。"彼即"即法類即。"彼"即"衣服前行為加行"等語之義應知。"加行之何等法"等語,其答覆我將說即連繫。以此顯示應于聖典中攝取連繫。以四緣詳細說緣相說"加行實"等。加行前行為緣即連繫。"已說法中"即以"以緊密緣緣"等已說諸法中前生緣。或"已說法中"即于洗滌等已說諸法中一法。不得者即水提取等加行前不得。"此"即水提取等加行。然得後生緣即水提取等加行得後生緣。何故得者說"後生起"等。"后"即從加行,或從加行之後。因作為,故得。同生緣則不得即連繫。目錄障礙等八目錄、二障礙、五隨喜等。"異"即除十五法外。"加行等"中等字攝入前行、取出、安立。"以此方法"即以如上所說方法。 前行因等分別註釋 406-

1. Dvikkhattuṃ pucchitattā 『『pucchādvaya』』nti vuttaṃ. Hetupaccayānaṃ sarūpaṃ dassento āha 『『cha cīvarānī』』ti. Kasmā veditabbānīti āha 『『pubbapayogādīnañhī』』tiādi. Hīti yasmā. Tāniyevāti cha cīvarāni eva. Evasaddo pacchāpi yojetabbo, tāni evāti attho. Hīti saccaṃ, pubbakaraṇādīni na atthīti yojanā.

2. 『『Imāya saṅghāṭiyā』』tiādinā vacībhedākāraṃ dasseti. Kathinatthārakena yasmā paccuddhāro ca adhiṭṭhānañca karīyati, tasmā kiriyāti vuccati. Tena vuttaṃ 『『paccuddhāro ceva adhiṭṭhānañcā』』ti.

3. Vatthuvipannādīnaṃ sarūpaṃ dassento āha 『『akappiyadussaṃ hotī』』tiādi. Vināsaṃ, vikāraṃ vā pajjatīti vipannaṃ, vatthumeva vipannaṃ vatthuvipannaṃ.

Kathinādijānitabbavibhāgavaṇṇanā

412.Tesaññeva dhammānanti ettha dhammānaṃ sarūpaṃ dassento āha 『『yesu rūpādidhammesū』』ti. Tattha rūpādidhammesūti vaṇṇagandhādīsu suddhaṭṭhakarūpakalāpadhammesu. Satīti santesu. Tesanti rūpādīnaṃ dhammānaṃ. 『『Samodhāna』』nti iminā saṅgahoti padassa atthaṃ dasseti. 『『Missībhāvo』』ti iminā samavāyoti padassa atthaṃ dasseti. Avayavadhammānaṃ saṃ ekabhāvassa gahaṇaṃ saṅgaho. Avayavadhammānaṃ samaṃ ayanaṃ pavattanaṃ samavāyo. Bahūsu dhammesūti bahūsu paramatthapaññattidhammesu. Nāmamattanti nāmapaññattimattaṃ. Pubbeti kathinakkhandhake.

『『Kāraṇehī』』ti iminā ākārasaddo kāraṇatthoti dasseti. Yanti vacanaṃ.

416.Uppajjantīti kathinuddhārā uppajjanti. Kinti kiṃ atthajātaṃ. Sabbepi kathinuddhārāti sambandho. Hīti saccaṃ, yasmā vā. Etthāti kathinuddhāresu. Purimā dveti antarubbhārasahubbhāravasena purimā dve. Etesañcāti purimānaṃ dvinnañca. Itareti avasesā kathinuddhārā. Tesupīti itaresu kathinuddhāresu. Sabbatthāti sabbasmiṃ kathinavinicchaye.

Iti samantapāsādikāya vinayasaṃvaṇṇanāya

Paññattivaggavaṇṇanāya

Yojanā samattā.

Upālipañcakaṃ

Anissitavaggavaṇṇanā

1. Upālipañhesu 『『kati hi nu kho bhante』』ti pucchāya sambandho natthīti kassaci maññanaṃ nivārento āha 『『aya sambandho』』ti. Theroti upālitthero, pucchīti sambandho. Imesanti pañcakānaṃ tantinti sambandho. Kesaṃ atthāya tantiṃ ṭhapessāmīti āha 『『nissāya vasanakārīnaṃ atthāyā』』ti. Vasanakārīnaṃ bhikkhūnanti sambandho. Tesanti pañhānaṃ.

Āpannokammakatoti ettha 『『āpanno』』ti padaṃ 『『kammakato』』ti padassa kāraṇadassananti āha 『『āpattiṃ āpanno, tappaccayāva saṅghena kammaṃ kataṃ hotī』』ti. Tappaccayāvāti taṃāpattiāpannasaṅkhātā kāraṇā eva.

Nappaṭippassambhanavaggavaṇṇanā

420.Ayanti kammakato bhikkhu, na vattatīti sambandho. Anulomavatteti katakammassa anulome vatte. Assāti bhikkhussa. Sarajjukoti saha kammasaṅkhātāya rajjuyāti sarajjuko.

1. Samaggehi bhikkhūhīti sambandho. Hīti saccaṃ. Accayaṃ desāpetvāti aññamaññaṃ dosaṃ desāpetvā. Tiṇavatthārakasamathaṃ vāti vāsaddo atthantaravikappo. Tatra ceti ettha tasaddo kammavisayo, cesaddo sacepariyāyoti āha 『『sace tādise kamme』』ti. Diṭṭhāvikammampi katvāti diṭṭhāvikammaṃ katvāpīti yojanā. Pisaddena akatvāpīti sampiṇḍeti. Yatra panāti kamme pana. Tatthāti kamme. Pakkamitabbanti saṅgāmāvacarena pakkamitabbaṃ.

我來將這段巴利文直譯成簡體中文： 7. 因問兩次故說"二問"。顯示因緣之性質說"六衣"。何故應知說"因前加行等"等。"因"即因。"彼等即"即六衣即。即字后亦當連繫,義為彼等即。"因"即實,前行等不存在即連繫。 408. 以"以此僧伽梨"等顯示語言表現形式。因織衣施者作取出及決意,故名為作業。故說"取出及決意"。 411. 顯示事敗等性質說"非許可衣"等。走向滅,或變異為敗,事即敗為事敗。 織衣等應知分別註釋 412. "彼等法"於此顯示法之性質說"于彼色等法"。于彼"色等法"即於色香等純八事色聚法。"有"即存在。"彼等"即色等法。以"攝入"顯示"攝"詞之義。以"混合"顯示"合"詞之義。部分法之同一攝取為攝。部分法之同等執行生起為合。"于諸法"即于諸勝義施設法。"僅名"即僅名施設。"前"即于織衣蘊章。 以"諸因"顯示相字為因義。"彼"即語。 416. "生起"即織衣舍起生起。"何"即何事類。"一切織衣舍"即連繫。"因"即實,或因。"於此"即于織衣舍。"前二"即依中舍與共舍前二。"及彼等"即及前二。"其餘"即余織衣舍。"于彼等"即于其餘織衣舍。"於一切"即於一切織衣判定。 如是光明藏律註釋 施設品註釋 連繫完成。 優波離五法 無依品註釋 417. 于優波離問"大德實幾"問之連繫,遮止某人認為無連繫說"此連繫"。"長老"即優波離長老,問即連繫。"此等"即五法之傳承即連繫。為誰義立傳承說"為住依者義"。"住依諸比丘"即連繫。"彼等"即諸問。 "作羯磨犯"於此"犯"詞顯示"作羯磨"詞之因說"犯罪,由彼因即為僧眾所作羯磨"。"由彼因即"即由彼犯罪名為因即。 不安息品註釋 420. "此"即作羯磨比丘,不行即連繫。"隨順行"即于作羯磨之隨順行。"彼"即比丘。"有繩者"即與名為羯磨之繩為有繩。 421. "與和合諸比丘"即連繫。"因"即實。"使悔過"即使互相悔過罪。"如草覆平息"中或字為義別選擇。"于彼"於此彼字為羯磨處,且字為若義故說"若於如是羯磨"。"作顯見亦"即作顯見亦即連繫。亦字攝入不作亦。"於何"即于羯磨。"于彼"即于羯磨。"應離"即戰爭者應離。

422.Ussitamantīti ettha ussitaṃ mantī ussitamantīti dassento āha 『『lobha…pe… bhāsitā』』ti. Tattha 『『lobhadosa mohamānussannaṃ vāca』』nti iminā ussitapadassa atthaṃ dasseti. 『『Bhāsitā』』ti iminā 『『mantī』』ti padassa atthaṃ dasseti. Nissitajappīti ettha aññanissitaṃ jappametassāti nissitajappīti dassento āha 『『attano』』tiādi. Ettha jappanti vacanaṃ. Jappa vacaneti hi dhātupāṭhesu vuttaṃ. Ussadayuttanti lobhādiussadayuttaṃ, vacananti sambandho. Evamaññanti evaṃ attanā aññaṃ. Kathānusandhivacaneti codakacuditakānaṃ kathāya anusandhivacane. Ettha 『『vacane』』ti iminā 『『bhāsānusandhī』』ti ettha bhāsasaddo vacanapariyāyoti dasseti.

Ussāretīti uddhaṃ gamāpeti. Iminā ussādeti upari gamāpetīti ussādetāti vacanatthaṃ dasseti. Ettha hi dakārarakārā sadisatthā . Te hi dve akkharā kadāci katthaci sadisatthā honti. Avasāretīti hīnabhāvaṃ gamāpeti. Iminā avasādeti adhobhāvaṃ gamāpetīti avasādetāti vacanatthaṃ dasseti. 『『Apasādetā』』tipi pāṭho, upasaggamattameva nānaṃ. Samphañca bahuṃ bhāsatīti ettha samphasaddo niratthakakathāvacanoti āha 『『niratthakakatha』』nti. Niratthakakathā hi yasmā saṃ hitasukhaṃ phalati vināseti, tasmā samphanti vuccati. Phā dhātūti ca phaladhātūti ca dhātupāṭhesu (saddanītidhātumālāyaṃ 16 lakārantadhātu) vuttaṃ.

Bhāre anāropiteti 『『tava bhāro』』ti saṅghena bhāre anāropite. Ajjhottharitvāti abhibhavitvā . Iminā pasayha pavattāti ettha pasayhasaddassa abhibhavanatthaṃ dasseti. Anadhikāreti anadhipaccaṭṭhāne. 『『Kathetā』』ti iminā vatudhātuyā kathanatthaṃ dasseti. Anokāsakammaṃ kāretvāti ettha nakārassa ayuttayogabhāvato yuttaṭṭhānaṃ dassento āha 『『okāsakammaṃ akāretvā』』ti. Yassāti yā assa. Assa bhikkhuno attano yā diṭṭhi atthīti yojanā, athavā attano yā diṭṭhi bhaveyyāti yojanā. Tanti diṭṭhiṃ. 『『Kathetā』』ti iminā byākatāti ettha vi ā pubbakaradhātuyā kathanatthaṃ dasseti.

Vohāravaggavaṇṇanā

我來將這段巴利文直譯成簡體中文： 422. "高言者"於此高言為高言者,顯示說"貪...等...語者"。于彼以"貪瞋癡慢增盛語"顯示高字義。以"語者"顯示"言"字義。"依止誦者"於此有依止他人誦為依止誦者,顯示說"自"等。於此誦為語。因誦語于語根中說。"與增盛相應"即與貪等增盛相應,語即連繫。"如是其他"即如是自他。"語相續言"即于誹謬者被誹謬者之語相續言。於此以"言"顯示"語相續"於此語字為言之異名。 "舉"即使上行。以此顯示舉即使上行為舉者之語義。於此達字與拉字為同義。彼二字有時于某處為同義。"貶"即使下劣行。以此顯示貶即使下行為貶者之語義。"貶"亦為讀法,僅字首不同。"及說無義多"於此無義字表示無義語說故說"無義語"。因無義語集合有益樂果而壞,故名無義。發字及果字于語根中說。 "重擔未置"即"汝之重擔"僧未置重擔。"壓制"即勝過。以此顯示"壓伏"於此壓伏字為勝過義。"非職權"即非主權處。以"說"顯示說根為說義。"作非適時羯磨"於此因否字不合理結合故顯示合理處說"不作適時羯磨"。"若"即若彼。彼比丘自己若有見即連繫,或自己若有見即連繫。"彼"即見。以"說"顯示"說明"於此字首為說根之說義。 言說品註釋

1. 『『Neva desanāya na vuṭṭhānenā』』ti idaṃ pārājikāpattiṃ sandhāya vuttaṃ. Dosānurūpanti vatthusaṅkhātassa dosassa anurūpaṃ.

Payogaṃ na jānātīti ettha sace payogo mūlena visadiso hutvā bhinno hoti, evaṃ sati mūlapayoganti na vattabbanti āha 『『adhikaraṇānaṃ hī』』tiādi. Hīti saccaṃ, yasmā vā. Mūlameva payogā nāma honti, na aññanti adhippāyo.

Kātabbanti na jānātīti kātabbaṃ iti kammassa karaṇaṃ na jānātīti yojanā. Vatthūti bhaṇḍanakalahādivatthu, niyassādīnaṃ vatthūti sambandho . Catunnanti tajjanīyaniyassapabbājanīyapaṭisāraṇīyavasena catunnaṃ. Yācatīti saṅghaṃ kammassa vūpasamaṃ yācati.

Vatthunti ettha āpattikkhandhānameva vatthunti āha 『『sattannaṃ āpattikkhandhāna』』nti. Padesapaññattisabbatthapaññattisādhāraṇapaññattiasādhāraṇapaññattiekatopañña- ttiubhatopaññattivasena channaṃ paññattīnaṃ paññattiyaṃ paviṭṭhattā vuttaṃ 『『tividhaṃ paññatti』』nti. 『『Heṭṭhupariyaṃ katvā padaṃ yojetī』』ti iminā padapaccābhaṭṭhanti ettha padānaṃ heṭṭhupariyavasena paṭinivattitvā ābhassanaṃ gaḷanaṃ cutaṃ padapaccābhaṭṭhanti atthaṃ dasseti.

Vinayeti ettha na kevalaṃ pāḷiyaṃyeva, atha kho aṭṭhakathāyampīti āha 『『vinayapāḷiyañceva aṭṭhakathāyañcā』』ti.

Ñattiṃna jānātīti ettha ñattibhedaṃ dassento āha 『『saṅkhepato』』tiādi. Tatthāti duvidhāsu ñattīsu. Kammañattīti anussāvanakammassa ṭhāne ṭhitā ñatti. Anussāvanakammaṃ natthi, sayameva anussāvanakammaṭṭhāne ṭhitāti attho. Kammapādañattīti anussāvanakammassa pādabhūtā mūlabhūtā ñatti. Navasu ṭhānesūti osāraṇādīsu navasu ṭhānesū. Dvīsu ṭhānesūti ñattidutiyañatticatutthavasena dvīsu ṭhānesu, kammapādañattiyā karaṇaṃ na jānātīti sambandho. Yvāyaṃ catubbidho samathoti yojanā. Tanti catubbidhaṃ samathaṃ. Ñattiyāti sāmyatthe sāmivacanaṃ. Yaṃ adhikaraṇaṃ vūpasamatīti sambandho. Tassāti adhikaraṇassa. Taṃ vūpasamaṃ na jānātīti sambandho.

Suttaṃ na jānātīti ettha suttasaddassa kadāci katthaci mātikāyañca suttantapiṭake ca pavattanato idha ubhatovibhaṅgeti āha 『『ubhatovibhaṅga』』nti. Vinayaṃ na jānātīti ettha vinayasaddassa sakale vinayapiṭake vattamānassāpi suttanti ettha ubhatovibhaṅgassa gahitattā idha khandhakaparivārāva gahetabbāti āha 『『khandhakaparivāraṃ na jānātī』』ti.

Vinayaṃ na jānātīti ettha vinayapiṭakassa gahetabbattā vuttaṃ 『『ṭhapetvā vinayapiṭaka』』nti. Suttantike cattāro mahāpadeseti (dī. ni. 2.187 ādayo; a. ni. 4.180) buddhāpadesasaṅghāpadesasambahulattherāpadesaekattherā padesavasena cattāro mahāpadese. Etthāti pañcake. Yanti vacanaṃ. Sabbatthāti sabbesu pañcakesu.

Iti

Anissitavagga-nappaṭippassambhanavagga-vohāravaggavaṇṇanāya

Yojanā samattā.

Diṭṭhāvikammavaggavaṇṇanā

我來將這段巴利文直譯成簡體中文： 424. "非以懺悔非以出罪"此為關於波羅夷罪而說。"隨過"即隨順名為過之事。 "不知加行"於此若加行與本不同而異,如是不應說為本加行故說"諸諍事"等。"因"即實,或因。本即為加行,非他意。 "不知應作"即不知作為羯磨之作即連繫。"事"即爭吵鬥諍等事,責備等之事即連繫。"四"即依呵責、依止、擯出、下意四種。"請求"即向僧眾請求羯磨平息。 "事"於此罪蘊即為事故說"七罪蘊"。因處分規定、一切處規定、共通規定、不共通規定、一向規定、雙向規定六種規定入于規定故說"三種規定"。以"上下作詞連繫"顯示"詞反轉"於此為諸詞依上下返轉流落墮落為詞反轉之義。 "于律"於此不僅于聖典,而且於註釋故說"于律聖典及註釋"。 "不知白"於此顯示白之差別說"略說"等。"于彼"即於二種白。"羯磨白"即住于宣告羯磨之處之白。無宣告羯磨,自住于宣告羯磨處義。"羯磨足白"即成為宣告羯磨之足即根本之白。"於九處"即于還俗等九處。"於二處"即依白二、白四二處,不知作羯磨足白即連繫。"此四種止諍"即連繫。"彼"即四種止諍。"以白"為屬格。"若諍事止息"即連繫。"彼"即諍事。"不知彼止息"即連繫。 "不知經"於此因經字有時于某處行於目錄及經藏,此處為二分別故說"二分別"。"不知律"於此因律字雖行於整個律藏,因於經已取二分別,此處應取蘊章及遍處故說"不知蘊章及遍處"。 "不知律"於此應取律藏故說"除律藏"。"經藏四大示"即依佛示、僧示、眾長老示、一長老示四大示。"於此"即於五法。"彼"即語。"於一切"即於一切五法。 如是 無依品-不安息品-言說品註釋 連繫完成。 顯見業品註釋;

1. Diṭṭhāvikammavagge diṭṭhāvikammāti ettha āvi karīyate āvikammaṃ, diṭṭhīnaṃ āvikammaṃ diṭṭhāvikammanti dassento āha 『『diṭṭhīnaṃ āvikammānī』』ti. 『『Laddhipakāsanāna』』nti iminā diṭṭhisaddo laddhipariyāyo, āvikammasaddo pakāsanapariyāyoti dasseti. Etanti 『『diṭṭhāvikammā』』ti nāmaṃ. Adesanāgāminī nāma atthato garukanti āha 『『garukāpattiyā』』ti. Lahukāyapīti pisaddo garahattho. Lahukāyapi desitāya diṭṭhāvikammaṃ adhammikaṃ hoti, pageva garukāyāti attho.

Yathā…pe… hotīti yathā āvikate catūhi pañcahi ekībhūtehi āvikatā hotīti yojanā. Catūhi pañcahīti antimaparicchedadassanaṃ. Tato atirekehipi ekato desetuṃ na vaṭṭati, desitā ca āpatti na vuṭṭhāti, desanāpaccayā dukkaṭañca hoti. 『『Catūhi pañcahī』』ti antimaparicchedassa dassitattā dvīhi tīhi pana ekato desetuṃ vaṭṭatīti daṭṭhabbaṃ. Manomānasenāti ettha manosaddena mānasasaddassa rāgaarahattesupi pavattanato tadatthe paṭikkhipitvā citte eva vattatīti dasseti. Tena vuttaṃ 『『manasaṅkhātena mānasenā』』ti. Iminā manabhūtaṃ mānasaṃ manomānasanti vacanatthaṃ dasseti.

Samānasaṃvāsakassāpīti pisaddo samānasaṃvāsakassapi nānāsīmāya ṭhitassa santike āvikammaṃ adhammikaṃ hoti, pageva nānāsaṃvāsakassāti dasseti. Māḷakasīmāyāti khaṇḍasīmāya aṅgaṇe. Avippavāsasīmāyāti mahāsīmāya, ṭhitassāpi santiketi sambandho. Pisaddena 『『khaṇḍasīmāya ṭhitassapī』』ti atthaṃ sampiṇḍeti.

430.Na pariyattanti na samatthaṃ. Iminā nālanti ettha alaṃsaddo pariyattatthova, nārahabhūsanavāraṇatthoti dasseti. Idhāpīti pañcakepi. Pisaddena purimapañcakaṃ apekkhati. 『『Sāsanato』』ti iminā cudhātuyā apādānaṃ dasseti. 『『Kāmo』』ti iminā adhippāyasaddo kāmapariyāyoti dasseti.

432.Mandattā momūhattāti ettha ttapaccayassa bhāvatthe, pañcamīvibhattiyā ca kāraṇatthe pavattabhāvaṃ dassento āha 『『mandabhāvena momūhabhāvenā』』ti. Paribhavāti ettha paribhavakāmāti atthaṃ dassento āha 『『paribhavaṃ āropetukāmo hutvā』』ti. Aññabyākaraṇesupīti arahattabyākaraṇesupi. Sabbatthāti diṭṭhāvikammavagge. Yanti vacanaṃ.

Iti diṭṭhāvikammavaggavaṇṇanāya yojanā samattā.

Musāvādavaggavaṇṇanā

我來將這段巴利文直譯成簡體中文： 425. 顯見業品中"顯見業"於此作為顯為顯業,見之顯業為顯見業,顯示說"見之顯業"。以"見解顯示"顯示見字為見解異名,顯業字為顯示異名。"此"即"顯見業"名。不應懺悔名實為重故說"重罪"。"輕"中亦字為呵責義。輕罪已懺悔之顯見業為非法,何況重罪義。 "如...等...是"即如四五和合顯示為顯示即連繫。"四五"為極限顯示。超過彼不可一同懺悔,已懺悔罪不出,因懺悔而有突吉羅。因"四五"已顯示極限,應知二三可一同懺悔。"心意"於此心字因意字行於貪無貪等,遮止彼義顯示唯行於心。故說"名為心之意"。以此顯示為心之意為心意之語義。 "同住者亦"中亦字顯示同住者亦于異界住者前顯見業為非法,何況異住者。"院界"即于斷界之院。"不離住界"即于大界,于住者前亦即連繫。亦字攝入"于斷界住者亦"之義。 430. "不適當"即不合適。以此顯示"不"於此能字唯為適當義,非值得莊嚴遮止義。"於此亦"即於五法亦。亦字顧及前五法。以"從教"顯示落動詞之離格。以"欲"顯示意樂字為欲之異名。 432. "因愚因癡"於此顯示tt詞尾為性義,五格為因義說"以愚性以癡性"。"輕視"於此顯示輕視欲義說"欲加輕視而"。"于諸他記亦"即于諸阿羅漢記亦。"於一切"即于顯見業品。"彼"即語。 如是顯見業品註釋連繫完成。 妄語品註釋

1. Dhammapadhānaṃ dhammādhiṭṭhānaṃ sandhāya 『『pārājikaṃ gacchatīti pārājikagāmī』』ti suddhakattuvasena vuttaṃ, puggalapadhānaṃ puggalādhiṭṭhānaṃ sandhāya 『『pārājikaṃ gacchati anena, gamāpetīti vā pārājikagāmī』』ti karaṇahetukattuvasenapi vattabbaṃ. Vitthāraṃ dassanto āha 『『tatthā』』tiādi . Tattha tatthāti 『『musāvādo pārājikagāmī』』tiādipāṭhe, evaṃ vitthāro veditabboti sambandho. Tesu 『『musāvādo pārājikagāmī』』tiādīsu vā, niddhāraṇe bhummaṃ.

Adassanenāti ettha kassa adassanenāti āha 『『vinayadharassā』』ti. Vitthāraṃ dassento āha 『『kappiyākappiyesu hī』』tiādi. Tanti vinayadharaṃ. Assavanenāti ettha kesaṃ vacanaṃ assavanenāti āha 『『ekavihārepī』』tiādi. Ekavihārepīti vinayadharena ekavihārepi. Pisaddena nānāvihāre pana pagevāti dasseti. Upaṭṭhānanti upaṭṭhānatthaṃ, upaṭṭhānaṭṭhānaṃ vā. Vuccamānaṃ aññesaṃ vacanaṃ asuṇanto hutvā vāti yojanā. Pasuttakatāti ettha yakāralopoti āha 『『pasuttakatāyā』』ti. Pasuttakabhāvenapīti pisaddo aññampi adassanādikāraṇaṃ sampiṇḍeti. Tathāsaññīti ettha tathāsaddo kovisayoti āha 『『akappiye…pe… āpajjanto』』ti. Ekarattātikkamādivasenāti ādisaddena chārattātikkamādiṃ saṅgaṇhāti. Sabbatthāti musāvādavagge.

Iti musāvādavaggavaṇṇanāya yojanā samattā.

Bhikkhunovādavaggavaṇṇanā

1. Bhikkhunivagge alābhāyāti ettha labhadhātuyā kammaṃ, sampadānavacanassa ca tadatthaṃ dassento āha 『『catunnaṃ paccayānaṃ alābhatthāyā』』ti. 『『Vāyamatī』』ti iminā parisakkatīti ettha sakkadhātuyā samatthatthaṃ paṭikkhipitvā vāyamatthaṃ dasseti. Kalisāsananti pāpaparājayaāṇaṃ. Nīharaṇatthāyāti niddharitvā apanayanatthāya.

2. 『『Kamma』』nti sāmaññato vuttattā 『『sattannaṃ kammānaṃ aññatara』』nti.

454.Nasākacchātabboti ettha ko nāma kathāmaggo na sākacchātabbo, nanu vinayoyevāti āha 『『kappiyā…pe… kathāmaggo』』ti. 『『Na kathetabbo』』ti iminā kacchasaddassa kathadhātuyā nipphannabhāvaṃ dīpeti. Kasmā pana paṭhamapañcake 『『na asekkhenā』』ti paṭikkhipitvā dutiyapañcake 『『asekkhenā』』tiādi vuttanti āha 『『yasmā panā』』tiādi. Itaro puthujjano na kathetīti yojanā.

Na atthapaṭisambhidāpattoti ettha attho nāma aṭṭhakathāyevādhippetāti āha 『『aṭṭhakathāyā』』ti. 『『Pabhedagatañāṇappatto』』ti iminā atthādīsu pati visuṃ sambhijjatīti paṭisambhidā, paññā, taṃ pattoti paṭisambhidāpatto. Atthe paṭisambhidāpatto atthapaṭisambhidāpattoti dasseti. 『『Pāḷidhamme』』ti iminā dhammapaṭisambhidāpattoti ettha dhammasarūpaṃ dasseti. Vohāraniruttiyanti paññattiniruttiyaṃ. Iminā niruttipaṭisambhidāpattoti ettha niruttisarūpaṃ dasseti. Paṭibhānapaṭisambhidāpattoti ettha paṭibhānaṃ nāma heṭṭhimañāṇattayamevāti āha 『『atthapaṭisambhidādīni ñāṇānī』』ti, tesūti ñāṇesu, yaṃ yaṃ vimuttaṃ yathāvimuttaṃ, cittaṃ. Paccavekkhitāti punappunaṃ olokitā. Sabbatthāti bhikkhunivagge.

Iti bhikkhunovādavaggavaṇṇanāya yojanā samattā.

Ubbāhikavaggavaṇṇanā

我來將這段巴利文直譯成簡體中文： 444. 關於法為主、法為依,依純主格說"趣向波羅夷即趣波羅夷者";關於人為主、人為依,亦應依具格及因格說"以此趣向波羅夷,或使趣向即趣波羅夷者"。顯示廣說說"于彼"等。于彼"于彼"即于"妄語趣波羅夷"等經文,如是廣說應知即連繫。或於彼等"妄語趣波羅夷"等,處格為分別。 "以不見"於此何者不見故說"律師"。顯示廣說說"于許可不許可"等。"彼"即律師。"以不聞"於此不聞誰之語故說"一住處亦"等。"一住處亦"即與律師一住處亦。亦字顯示于異住處則何況。"侍奉"即為侍奉,或侍奉處。成為不聞他人所說語即連繫。"睡眠性"於此有ya音脫落故說"睡眠性"。"以睡眠性亦"中亦字攝入其他不見等因。"如是想"於此如是字為何處故說"于不許可...等...犯"。"以一夜過等"中等字攝入六夜過等。"於一切"即于妄語品。 如是妄語品註釋連繫完成。 教誡比丘尼品註釋 450. 比丘尼品中"為不得"於此顯示得語根之業及與格之義說"為不得四資具"。以"努力"顯示"策進"於此遮止策語根之能義顯示努力義。"惡教"即惡敗教令。"為除去"即為分別除去。 451."羯磨"因一般而說故"七羯磨之一"。 454."不應論"於此何名語路不應論,豈非唯律故說"許可...等...語路"。以"不應說"顯示論字從說語根產生。何故於初五法遮止"非無學"而於第二五法說"無學"等說"因何"等。其餘凡夫不說即連繫。 "非得義無礙解"於此義名為註釋所意說"註釋"。以"得通達智"顯示于義等別別通達為無礙解,慧,得彼為得無礙解。得義無礙解為義無礙解得者。以"聖典法"顯示"得法無礙解"於此法之性質。"言說詞"即施設詞。以此顯示"得詞無礙解"於此詞之性質。"得辯無礙解"於此辯即下三智故說"義無礙解等智",于彼等即于諸智,如所解脫為如解脫,心。"觀察"即一再照見。"於一切"即于比丘尼品。 如是教誡比丘尼品註釋連繫完成。 揭舉品註釋;

1. Ubbāhikavagge atthakusalotiādipadānaṃ bhedanissitasamāsaṃ dassento āha 『『aṭṭhakathākusalo』』tiādi. Ācariyamukhatoti ācariyavadanato, ācariyasammukhe vā, sithiladhanitādīti ādisaddena dīgharassādīni (pari. aṭṭha. 485; vi. saṅga. aṭṭha. 252) saṅgaṇhāti. Akkharaparicchedeti ettako sithilo, ettako dhanitotiādinā akkharaparicchede. Iminā byañjanakusaloti ettha byañjanasaddo akkharapariyāyoti dasseti. Na pubbāparakusaloti ettha pubbāparo nāma purimānaṃ catunnañceva kathāya ca pubbāparoti āha 『『atthapubbāpare』』tiādi.

Kodhanotiādīni vuttānīti sambandho. Yasmā na sakkotīti yojanā. Pasāretāti ettha saradhātu upasaggavasena vecittavācakoti āha 『『mohetā』』ti.

Iti ubbāhikavaggavaṇṇanāya yojanā samattā.

Adhikaraṇavūpasamavaggavaṇṇanā

1. Adhikaraṇavūpasamavagge saṅghagaru nāma koti āha 『『dhammañca…pe… saṅghagaru nāma hotī』』ti. Tānīti cīvarādīni.

我來將這段巴利文直譯成簡體中文： 455. 揭舉品中顯示"善義"等詞之分別依止複合說"善註釋"等。"從師口"即從師語,或於師前,"鬆緊等"等字攝入長短等。"字分別"即如是為松,如是為緊等字分別。以此顯示"善文字"於此文字為字之異名。"非善前後"於此前後名為前四及語之前後故說"義前後"等。 "忿恚"等已說即連繫。"因不能"即連繫。"開展"於此沙語根依字首表達差異故說"迷惑者"。 如是揭舉品註釋連繫完成。 諍事止息品註釋 457. 諍事止息品中何名為"敬僧"說"於法...等...名為敬僧"。"彼等"即衣等。

458.Pañcahupāliākārehīti ettha ākārasaddo kāraṇatthoti āha 『『pañcahi kāraṇehī』』ti. Kammenātiādīsu kammādīnaṃ sarūpaṃ dassento āha 『『apalokanādīsū』』tiādi. Upapattīhīti yuttīhi. Mayhaṃ uccākulā pabbajitabhāvañca bahussutabhāvañca tumhe jānāthāti yojanā. Mādiso nāma…pe… tumhākaṃ yuttaṃ nanūti yojanā. Kaṇṇamūleti kaṇṇasamīpe. Anussāvanenāti anusamīpe sāvāpanena. Tesanti bhikkhūnaṃ. Anivattidhammeti anivattanasabhāve. Salākaggāhenāti attano salākāya gāhāpanena.

Etthāti kammādīsu. Pamāṇanti saṅghabhedassa kāraṇaṃ. Pubbabhāgāti saṅghabhedato pubbabhāge pavattā. Pubbabhāgabhāvaṃ āvikaronto āha 『『aṭṭhārasavatthudīpanavasena hī』』tiādi. Voharantepīti yojanā. Tatthāti vohāre. Kadā pana saṅgho bhinnoti āha 『『yadā panā』』tiādi. Yadā pana karotīti sambandho. Kammanti uposathakammato aññaṃ kammaṃ gahetabbaṃ. Uddesanti uposathakammaṃ. Itīti evaṃ. Saṅghabhedakakkhandhakavaṇṇanāyaṃ 『『evaṃ…pe… pakāsayissāmā』』ti (cūḷava. aṭṭha. 351) yaṃ vacanaṃ avocumhāti yojanā. Tassa vacanassāti pāṭhaṃ ajjhāharitvā 『『svāyaṃ attho』』ti padena sambandhitabbo.

Paññattetanti ettha niggahitalopasandhīti āha 『『paññattaṃ eta』』nti. Kvāti kismiṃ khandhake. Tatrāti vattakkhandhake. Ettāvatāti ettakena āgantukavattādiakaraṇamattena. Anupubbenāti anukkamena. Yathārattanti ettha yathāsaddo anurūpatthavācako, rattisaddena rattippamāṇaṃ gahetabbanti dassento āha 『『rattiparimāṇānurūpa』』nti. Iminā rattiyā anurūpaṃ yathārattanti nibbacanaṃ dasseti. 『『Rattiparimāṇānurūpa』』nti vutte rattiparimāṇassa atikkantattā atthato theroti āha 『『yathātheranti attho』』ti. Vavatthānanti paricchedo. So hi visuṃ avahito hutvā tiṭṭhatīti vavatthānanti vuccati. Kammākammānīti ettha kammaṃ akammānīti padavibhāgaṃ katvā akāro vuddhatthoti āha 『『khuddakāni ceva mahantāni ca kammānī』』ti. Sati ca akammassa mahantabhāve kammaṃ nāma khuddakanti atthato siddhaṃ hoti. Tena vuttaṃ 『『khuddakāni cevā』』ti. Akārassa appatthaṃ gahetvā 『『mahantāni ceva khuddakāni ca kammānī』』ti atthopi yujjateva. So pana idha na gahito, aññattha pana dissati. 『『Uccāvacāni kammānī』』ti hi vākyavasena vuttaṭṭhāne uccasaddena mahantatthaṃ dasseti, avacasaddena khuddakatthaṃ dasseti. Tasmā mahantakhuddakāni kammānīti attho veditabbo. Sati ca akammassa khuddakabhāve kammaṃ nāma mahantanti atthatopi siddhanti daṭṭhabbaṃ.

Saṅghabhedavaggadvayavaṇṇanā

1. Saṅghabhedavaggadvaye eteti sabhāvā. Teti adhammādayo. Itīti evaṃ. Yaṃ kammanti yojanā. Diṭṭhiṃ vinidhāyāti sambandho. Ekasmiṃ pañcake ayaṃ atthayojanā kātabbāti sambandho. Etthāpīti imasmiṃ pañcakepi. Pisaddena heṭṭhā vuttaṃ pañcakaṃ apekkhati. Sabbatthāti sabbesu pañcakesu. Hīti saccaṃ. Pubbe avuttanayaṃ yaṃ vacanamatthi, taṃ vacanaṃ ettha pañcakesu na atthīti yojanā.

Āvāsikavaggavaṇṇanā

1. Āvāsikavagge 『『haritvā』』ti iminā yathābhatanti ettha bharadhātuyā haraṇatthañca kiriyāvisesanabhāvañca dasseti. 『『Ṭhapito』』ti iminā nikkhittoti ettha khipadhātuyā ṭhapanatthaṃ dasseti.

我來將這段巴利文直譯成簡體中文： 458. "以五種方式優波離"於此方式字為因緣義故說"以五種因緣"。于"以業"等中顯示業等之性質說"于申請等"。"以生起"即以正當。"我出自高貴家族、出家及多聞,汝等知之"即連繫。"如我這樣..."等..."適合汝等非耶"即連繫。"耳根"即耳邊。"以宣告"即于近處以宣告。"彼等"即比丘。"不返性"即不返回之本性。"以抽籤取"即以自己籤條取。 "於此"即于業等。"量"即破僧之因。"前分"即破僧前所發生。顯示前分之性質說"以十八事示說"等。"亦說"即連繫。"于彼"即于說。"何時僧破"說"當何時"等。"當作"即連繫。"業"即除布薩業應取之業。"誦"即布薩業。"如此"即如是。于破僧品註釋中"如此...等...將顯示"語,我等已說即連繫。彼語即文取入"此義"詞應連繫。 "已制"於此有隱沒鼻音變化故說"已制彼"。"何處"即何處品。"于彼"即訶責品。"如是"即如是程度。"漸次"即依次。"隨夜"於此隨字為相應義,夜字應取夜之量說"隨夜量相應"。以此顯示隨夜為相應。說"隨夜量相應"時,因夜量已逾越故實為長老說"如長老"即義。"界定"即分別。"業非業"於此分別業非業詞,a音為增長義說"小業及大業"。若非業有大性,業名為小,實為成立。故說"小業"。取a音無意義時,"大業及小業"之義亦適當。彼於此不取,于其他處可見。如"高低業"語句處,高字顯示大義,低字顯示小義。故應知為大小業。若非業有小性,業名為大,義亦成立應知。 破僧品兩品註釋 459. 破僧品兩品"此等"即此性質。"彼等"即非法等。"如此"。"何業"即連繫。"置放見"即連繫。"於一五法"此義連繫應作。"於此亦"即於此五法。亦字顧及下說五法。"於一切"即于所有五法。"實"即真。"前未說方式"語若有,彼語於此五法中不存在即連繫。 住處品註釋 461. 住處品中"以取"顯示于"如所取"中取語根之取義及行為修飾性。"已置"顯示于拋語

462.Pariṇāmetīti pariṇataṃpāpeti. 『『Niyāmeti kathetī』』ti iminā adhippāyatthaṃ dasseti, etthāti āvāsikavagge.

Kathinatthāravaggavaṇṇanā

1. Kathinatthāravagge otamasikoti ettha avatamaṃ gato otamasikoti dassento āha 『『andhakāragato』』ti. Andhakārasaddena tamasaddo andhakārapariyāyoti dasseti. Tanti otamasikaṃ . Asamannāharantoti taṃ asamannāharanto, kasmā asamannāharantoti āha 『『kiccayapasutattā vandana』』nti. Ekatoti kopena saddhiṃ. Verī visabhāgapuggalo ekato ākodhena vattanaṭṭhena ekāvattoti vuccati. Pahareyyāti vandantaṃ pahareyya. 『『Aññaṃ cintayamāno』』ti iminā aññasmiṃ ārammaṇe cittaṃ vidahati ṭhapetīti aññavihitoti dasseti.

Saṅghato uddharitvā khipitabbo apanetabboti ukkhitto, soyeva ukkhittako. Tehīti catūhi. Avandiyesu pannarasapuggalesūti sambandho. Antarā vuttakāraṇena cāti antare vuttena 『『tañhi vandantassa mañcapādādīsupi nalāṭaṃ paṭihaññeyyā』』tiādinā kāraṇena ca. Itoti pannarasapuggalamhā . Itīti evaṃ. Sace uddesācariyo ca ovādācariyo ca navako hoti, na vandanīyo. Sabbatthāti kathinatthāravagge.

Iti kathinatthāravaggavaṇṇanāya yojanā samattā.

Niṭṭhitā ca upālipañcakavaṇṇanāya yojanā.

Āpattisamuṭṭhānavaṇṇanā

1. 『『Acittako āpajjatī』』tiādīsu evamattho veditabboti yojanā. Acittako āpajjatīti acittako hutvā āpajjati. Eseva nayo acittako vuṭṭhātīti etthāpi. Yaṃkiñci āpattinti sambandho. Itaraṃ āpattinti yojanā. Dhammadānaṃ karomīti 『『sabbadānaṃ dhammadānaṃ jinātī』』ti (dha. pa. 354) ca 『『amataṃdado ca so hoti, yo dhammamanusāsatī』』ti (saṃ. ni. 1.42) ca bhagavatā vuttavacanaṃ sutvā dhammadānaṃ karomi. Domanassikoti domanassena yutto, domanassavanto vā. Etthāti abyākatamūle.

473.Yassa yassāti sikkhāpadassa. Taṃ sabbanti sabbaṃ taṃtaṃsamuṭṭhānasikkhāpadaṃ.

Aparadutiyagāthāsaṅgaṇikaṃ

(1) Kāyikādiāpattivaṇṇanā

我來將這段巴利文直譯成簡體中文： 462. "迴向"即使得迴向。以"決定說"顯示意趣義,"於此"即于住處品。 敷展迦絺那品註釋 467. 敷展迦絺那品中"入闇者"於此顯示"入闇為入闇者"說"入黑暗者"。以黑暗字顯示闇字為黑暗之異名。"彼"即入闇者。"不作意"即不作意彼,何故不作意說"因忙於事業禮拜"。"一同"即與忿俱。仇敵不同類補特伽羅以一同無忿而行義稱為"一行"。"應打"即應打禮拜者。以"思惟他事"顯示于其他所緣安置心為"他作"。 應從僧中舉離除者為"舉"，即為"被舉者"。"彼等"即四。"于不應禮十五人"即連繫。"由中間所說因"即由中說"禮彼時頭額亦撞于床足等"等因。"由此"即由十五人。"如是"即如是。若教授師及教誡師為新學,不應禮。"於一切"即于敷展迦絺那品。 如是敷展迦絺那品註釋連繫完成。 優波離五法註釋連繫亦完成。 罪生起註釋 470."無心犯"等中如是義應知即連繫。"無心犯"即成為無心而犯。此即為"無心出罪"於此亦之理。"任何罪"即連繫。"其他罪"即連繫。"我作法施"即聞世尊所說"法施勝一切施"及"教法者彼即為施無死"語而作法施。"具憂"即具足憂,或有憂。"於此"即于無記根。 473."凡凡"即學處。"彼一切"即一切彼彼生起學處。 第二頌集 (1)身等罪註釋

474.Chaāpattiyo kāyikāti ettha cha āpattiyo nāma kāti āha 『『antarapeyyāle』』tiādi. Antarapeyyāle vuttāti sambandho. 『『Kāyadvāre samuṭṭhitattā』』ti iminā kāye samuṭṭhantīti kāyikāti vacanatthaṃ dasseti. Tasmiṃyeva antarapeyyāle vuttāti sambandho. 『『Vajjapaṭicchādikāyā』』tiādinā chādentassa tissoti ettha tiṇṇaṃ sarūpaṃ dasseti. 『『Bhikkhuniyā』』tiādinā pañca saṃsaggapaccayāti ettha pañcannaṃ sarūpaṃ dasseti.

『『Ekaratta』』itiādinā aruṇugge tissoti ettha tiṇṇaṃ sarūpaṃ dasseti. Dve yāvatatiyakāti saṃvaṇṇetabbena 『『ekādasa yāvatatiyakā nāmā』』ti saṃvaṇṇanāya viruddhabhāvaṃ paṭikkhipanto āha 『『paññattivasena panā』』tiādi. 『『Imasmiṃ sāsane』』ti iminā etthasaddassa visayaṃ dasseti. Ekena sabbasaṅgahoti ettha eko nāma ko, sabbāni nāma kānīti āha 『『yassa siyā』』tiādi. 『『Nidānuddesenā』』ti iminā ekassa sarūpaṃ dasseti. 『『Sikkhāpadānañca pātimokkhuddesānañcā』』ti imehi padehi sabbasarūpaṃ dasseti. Saṅgaha saddena kammachaṭṭhīsamāso.

『『Vajjapaṭicchādikāyā』』tiādinā dve duṭṭhullacchādanāti ettha dvinnaṃ sarūpaṃ dasseti.

『『Bhikkhu bhikkhuniyā』』tiādinā gāmantare catassoti ettha catassannaṃ sarūpaṃ dasseti. Puna 『『bhikkhu bhikkhuniyā』』tiādinā cetassā nadipārapaccayāti ettha catassannameva sarūpaṃ dasseti. 『『Cīvaradāne pācittiya』』nti iminā pācittiyabhāvena sadisattā saṅkhyāviseso na kātabboti dasseti.

(2) Desanāgāminiyādivaṇṇanā

我來將這段巴利文直譯成簡體中文： 474. "六罪為身"於此六罪名為何故說"于中省略"等。"于中省略所說"即連繫。以"因身門生起"顯示"于身生起為身"之語義。"于彼中省略所說"即連繫。以"覆藏罪"等顯示"覆藏者三"於此三之性質。以"比丘尼"等顯示"因五種接觸"於此五之性質。 以"一夜"等顯示"明相升起三"於此三之性質。"二至三次"即阻止與所釋"十一名為至三次"註釋相違說"然依制定"等。以"於此教"顯示此字之範圍。"一攝一切"於此一名為何,一切名為何故說"若有"等。以"誦序"顯示一之性質。以"諸學處及諸波羅提木叉誦"等詞顯示一切之性質。攝字與業為六轉聲複合。 以"覆藏罪"等顯示"二粗罪覆藏"於此二之性質。 以"比丘對比丘尼"等顯示"村間四"於此四之性質。又以"比丘對比丘尼"等顯示"四因渡河"於此四之性質。以"施衣波逸提"顯示因為波逸提性相同故不應作數目差別。 (2)應懺悔等註釋

475.Eketthāti etthasaddo sāsanavisayo.

Ekasikkhāpadampi natthīti pisaddo bahusikkhāpadāni pana pagevāti ca āpatti pana pagevāti ca āpattīpi natthīti ca atthaṃ dasseti.

『『Sakalepi vinaye』』ti iminā dvetthāti pāṭhe etthasaddassa visayaṃ dasseti. Ubhinnanti bhikkhubhikkhunīnaṃ. Aññathā pana kittakā paṭhamāpattikāti āha 『『itarathā panā』』tiādi. Tattha itarathāti paññattito aññena pakārena. Kammañcāti kammañatti ca. Kammapādikā cāti kammapādañatti ca. Navasu ṭhānesūti osāraṇādīsu navasu ṭhānesu. Dvīsūti ñattidutiya, ñatticatutthakammesu.

Vajjapaṭicchādikāya pārājikaṃ, ukkhittānuvattikāya pārājikaṃ, aṭṭhavatthukāya pārājikanti iti ime tayoti yojanā. Kāraṇabhūtenāti hetubhūtena, 『『karaṇabhūtenā』』tipi pāṭho, sādhakatamasattibhūtenāti attho.

Tesanti addhānahīnādīnaṃ. Etthāti 『『tayo puggalā na upasampādetabbā』』ti pāṭhe, etesu aṅgahīnādīsu vā. Yoti puggalo. Aparipūro na yācatīti sambandho. Mātughātakādayo karaṇadukkaṭakā cāti yojanā. Tatthāti tesu ñattikappanādīsu. Ñattikappanāti ñattividhi. Vippakatapaccattanti vippakataṃ paccattaṃ. Atītakaraṇanti atītassa karaṇaṃ. Vitthārento āha 『『vatthusampannaṃ hī』』tiādi. Tayo kammāna saṅgahāti ettha chandabhedarakkhanatthāya nakāre niggahitalopo. Nāsitakāti nāsetabbā puggalā, nāsitabbāti nāsitā, nāsitā eva nāsitakā. Tiṇṇaṃ janānanti tiṇṇaṃ upasampadāpekkhajanānaṃ ekūpajjhāyena nānācariyena hutvāti yojanā. Ekānussāvanāti ekato anussāvanā.

Pādo nāma kahāpaṇassa catutthabhāgo. Māsako nāma pādassa pañcamabhāgo. Pārājikanti vanappatiṃ chindantassa dutiyapārājikaṃ (pārā. 110). Anodissāti 『『manusso maratū』』tiādinā na uddisitvā. Tenāti visena.

Bhikkhunovādakavaggasminti sāmaññādhāro. Dasasu sikkhāpadesūti visesādhāro. Paṭhamasikkhāpadamhiyevāti dasasu sikkhāpadesu paṭhamasikkhāpadamhiyeva. Upasampannāya bhikkhuniyāti sambandho. 『『Āpatti hotī』』ti iminā 『『cīvarenā』』ti padassa sambandhaṭṭhānaṃ dasseti.

『『Catasso evā』』ti iminā tattikāti ettha tasaddassa visayaṃ dasseti. Tā catasso parimāṇā yāsaṃ āpattīnanti tattikā. Nipannassāpi tattikāti etthāpi eseva nayo. Sāti bhikkhunī.

(3) Pācittiyavaṇṇanā

我來將這段巴利文直譯成簡體中文： 475. "於此一"中此字為教範圍。 "一學處亦無"中亦字顯示多學處何況及罪何況及罪亦無之義。 以"于整個律"顯示"於此二"文中此字之範圍。"二者"即比丘比丘尼。"其他方式幾為初犯"說"其他方式"等。其中"其他方式"即從制定外之方式。"業及"即業白及。"業足及"即業足白及。"於九處"即于攝受等九處。"於二"即白二、白四業。 "覆藏罪波羅夷、隨舉者波羅夷、八事波羅夷"如是此三即連繫。"為因"即為緣,"為作"亦為文,義為最勝能力。 "彼等"即中途缺等。"於此"即于"三補特伽羅不應授具足戒"文,或於彼等缺支等。"彼"即補特伽羅。"不完全不請求"即連繫。"殺母等及作突吉羅"即連繫。"于彼"即于彼等白羯磨等。"白羯磨"即白儀軌。"未完了自物"即未完了自已物。"過去作"即作過去。廣說說"實具事"等。"三業不攝"於此為護持破和諧有鼻音脫落。"被擯者"即應擯補特伽羅,應擯為被擯,被擯即被擯者。"三人"即三求具足戒人為一和尚不同阿阇黎即連繫。"一宣告"即一同宣告。 "錢"即迦利沙槃之四分。"摩沙迦"即錢之五分。"波羅夷"即砍伐草木第二波羅夷。"不特定"即不以"人死"等指定。"彼"即毒。 "于教誡比丘尼品"為總處格。"於十學處"為特處格。"唯于第一學處"即於十學處中唯第一學處。"已具足戒比丘尼"即連繫。以"有罪"顯示"以衣"詞之連繫處。 以"四"顯示"如是量"於此此字之範圍。彼四量為此等罪之量為如是量。"已臥亦如是量"於此亦此即理。"彼"即比丘尼。 (3)波逸提註釋

476.Pañca bhesajjānīti sabbiādīni pañca bhesajjāni. Imaṃ āpattinti sambandho. Pacchā āpannoti yojanā.

Ekaṃkabaḷanti ekaṃ ālopaṃ, tumhamūleti tumhaṃ santike.

Yathāvatthukanti vatthuanulomaṃ, āpattiyo desitāva hontīti yojanā.

Kokālikādīnantiādisaddena kaṭamodakatissakādayo (pārā. 417) saṅgaṇhāti. Pāpikāya diṭṭhiyā appaṭinissagge pācittiyañca caṇḍakāḷikāya bhikkhuniyā pācittiyañcāti yojanā. Payuttavācāpaccayāti viññattinimittādīhi pakārena yuttāya vācāya paccayā. Āpatti pārājikassāti pārājikassa āpajjanaṃ. Athavā pārājikassāti assa bhikkhussa pārājikā āpatti hotīti vā pārājikā āpatti assa bhavatīti vā yojanā kātabbā. Itīti imā cha āpattiyo āpajjatīti yojanā.

Bhojanaṃ gahetvā ajjhoharamānāti sambandho. Tathevāti yathā khādane, tatheva maṃsaṃ lasuṇaṃ ajjhoharamānāti yojanā. 『『Paṇītabhojanānī』』ti ca 『『akappiyamaṃsa』』nti ca padāni 『『ajjhoharamānā』』ti padena sambandhitabbāni.

Pañca ṭhānānīti pañca āpattisaṅkhātāni ṭhānāni. Tatthāti pañcasu sahadhammikesu. Dvinnanti bhikkhubhikkhunīnaṃ. Tesanti sikkhamānādīnaṃ. Pañcannamevāti sahadhammikānaṃyeva. Vinicchayavohāroti vinicchayavacanaṃ. Iminā cattāri adhikaraṇāni paṭikkhipati. Aḍḍakammaṃ nāmāti abhiyuñjantānaṃ kammaṃ nāma.

『『Sahadhammikāna』』nti iminā pañjannaṃ vinicchayoti ettha pañcasarūpaṃ dasseti. Sobhaṇabhāvaṃ vitthārento āha 『『katavītikkamo hī』』tiādi. Abbhuṇhasīloti abhinavuppannasīlo. Abbhuṇhasīlo nāma atthato pākatikasīloti āha 『『pākatiko』』ti, pakatisīlena niyuttoti attho.

『『Kāyadvārasambhavā』』ti iminā kāyikāti padassa taddhitabhāvaṃ dasseti. Mukhaṃ oloketabbanti ettha vuttāti sambandho.

Catunnaṃ desanāya cāti ettha 『『desanāyā』』ti padaṃ ādipadalopanti āha 『『accayadesanāyā』』ti. Sāti accayadesanā. Abhinilīyitvā dhanunā mārentīti abhimārā.

Chejjaṃhotīti ettha chejjaṃ nāma pārājikāpajjanamevāti āha 『『devadatto viya pārājikaṃ āpajjatī』』ti. Imā pana āpattiyoti pārājikathullaccayāpattiyo.

(4) Avandanīyapuggalādivaṇṇanā

我來將這段巴利文直譯成簡體中文： 476. "五藥"即脂等五藥。"此罪"即連繫。"后犯"即連繫。 "一口"即一團食,于"汝等根"即于汝等處。 "如事"即隨順事,"罪已懺"即連繫。 "拘迦利等"等字攝入迦達莫達迦帝須等。"惡見不捨波逸提及旃茶迦利比丘尼波逸提"即連繫。"因發語"即因以乞求相等方式發起之語。"犯波羅夷"即波羅夷之犯。或"波羅夷"即彼比丘有波羅夷罪,或波羅夷罪有于彼,應作連繫。"如是"即犯此六罪即連繫。 "取食正食"即連繫。"如是"即如咀嚼,如是正食肉蒜即連繫。"上等食"及"不凈肉"詞應與"正食"詞連繫。 "五處"即名為五罪之處。"于彼"即於五同法。"二"即比丘比丘尼。"彼等"即式叉摩那等。"唯五"即唯同法。"裁決說"即裁決語。以此遮止四諍。"訴訟"名為訴者之業。 以"同法"顯示"五之裁決"於此五之性質。廣說美善性說"已犯"等。"新生戒"即新生起戒。新生戒名實為平常戒說"平常",義為具平常戒。 以"身門生"顯示"身"詞為從屬詞。"應視面"於此所說即連繫。 "以四懺悔"於此"懺悔"詞為首詞省略說"過失懺悔"。"彼"即過失懺悔。"伏殺"即伏藏以弓殺。 "應斷"於此應斷名為即犯波羅夷說"如提婆達多犯波羅夷"。"此等罪"即波羅夷粗罪。 (4)不應禮人等註釋

477.Tesanti dasannaṃ puggalānaṃ. 『『Saddhi』』nti iminā sāmīcenāti ettha sahatthe karaṇavacananti dasseti. Sāmīcenāti ca sāmīcinā kattabbaṃ sāmīcaṃ kammaṃ, tena sāmīcena. Dasa cīvaradhāraṇāti padassa samāsabhāvaṃ paṭikkhipanto āha 『『dasa divasāni atirekacīvarassa dhāraṇā』』ti.

Katisatantiādīsu dvīsu gāthāpādesu catūsu vibhatyantapadesu purimaṃ purimena, pacchimañca pacchimena yathākkamaṃ yojetabbanti dassento āha 『『katisataṃ āpattiyo rattisataṃ chādayitvānā』』ti. Pacchimagāthāya pubbaḍḍhepi eseva nayo. Ayaṃ hīti ayaṃ eva vakkhamāno. Etthāti gāthāyaṃ. Yoti bhikkhu, paṭicchādetīti sambandho. Itīti ayaṃ saṅkhepattho.

Heṭṭhā vuttesu catūsu catukkesu dhammena samaggaṃ apanetvā dvādasa kammadosā vuttāti daṭṭhabbaṃ. Adhammena vaggakammaṃ, adhammena samaggakammanti yojetabbaṃ.

Etthāti chasu kammesu. Etadevāti dhammena samaggakammameva.

Yaṃ desitāti ettha yaṃsaddo vacanavipallāsoti āha 『『yāni desitānī』』ti. 『『Desitānī』』ti iminā desitāti ettha nikārassa ākārādesabhāvaṃ dasseti. 『『Pariyantaparicchedabhāvarahitattā』』ti iminā natthi antaṃ pariyantametassāti anantanti vacanatthaṃ dasseti. Tanti nibbānaṃ, jitanti sambandho. Kena kaṃ kinti katvā jitanti āha 『『bhagavatā kilesagaṇaṃ abhimadditvā』』ti. Kena kaṃ kinti katvā kiṃ jitaṃ viyāti āha 『『raññā sapattagaṇaṃ abhimadditvā rajjaṃ viyā』』ti. Tattha 『『raññā』』ti iminā 『『kenā』』ti pucchaṃ vissajjesi. 『『Sapattagaṇa』』nti iminā 『『ka』』nti pucchaṃ vissajjesi. 『『Abhimadditvā』』ti iminā 『『kinti katvā』』ti pucchaṃ vissajjesi. 『『Rajja』』nti iminā 『『ki』』nti pucchaṃ vissajjesi. Sapattagaṇanti verigaṇaṃ. Ayaṃ panettha yojanā – raññā sapattagaṇaṃ abhimadditvā rajjaṃ rājabhāvaṃ jitaṃ viya, bhagavatā kilesagaṇaṃ abhimadditvā nibbānaṃ jitanti. Svevāti bhagavā eva. 『『Nibbikāratāyā』』ti iminā tādisaddo nibbikāratthavācako anipphannapāṭipadikoti dasseti. 『『Vivekapañcaka』』nti iminā kāyacittaupadhivasena vivekattayampi gahetabbaṃ vivekabhāvena samānattā. Tena bhagavatāti sambandho. 『『Yāni satta āpattikkhandhānī』』ti iminā eketthāti ettha ekasaddassa visayaṃ dasseti. Tatthāti sattasu āpattikkhandhesu. Ettha panāti samathesu pana. Hīti saccaṃ. Tassāti sammukhāvinayassa. Aṭṭhakathāsūti sabbaaṭṭhakathāsu. Mayaṃ panāti saṅgahakārakā amhe pana, buddhaghosanāmakā mayaṃ panāti attho, rocayāmāti sambandho. Kassa kimatthaṃ gahetvā rocesīti āha 『『vināti nipātassa paṭisedhanamatthamatta』』nti. 『『Vināti nipātassā』』ti padaṃ 『『atthamatta』』nti pade vācakasambandho. Attano sādhyavacanaṃ buddhavacanasaṅkhātena sādhakavacanena sādhento āha 『『vuttampi ceta』』ntiādi.

Aṭṭhārasa aṭṭhakānīti adhammadiṭṭhibheda, dhammadiṭṭhibheda, vematikabhedesu tīsu ekamekaṃ mūlaṃ katvā tayo tayo mūliṃ katvā nava honti, tesu dhammadiṭṭhibhedesu dhammadiṭṭhibhedaṃ apanetvā aṭṭha honti, tāni aṭṭhārasa bhedakaravatthūsu yojetvā aṭṭhārasa aṭṭhakāni hontīti daṭṭhabbaṃ. Chaūnadiyaḍḍhasatanti catucattālīsādhikaṃ satanti vuttaṃ hoti.

Ekekavatthusminti aṭṭhārasasu bhedakaravatthūsu ekekasmiṃ vatthusmiṃ.

Iti gāthāsaṅgaṇikavaṇṇanāya yojanā samattā.

我來將這段巴利文直譯成簡體中文： 477."彼等"即十補特伽羅。以"俱"顯示"威儀"於此具格為一處義。"威儀"即應以威儀所作威儀業,以彼威儀。遮止"十持衣"詞為複合詞說"十日額外衣之持"。 于"幾百"等二偈句中四語尾詞,前與前、后與后依次應連繫,顯示說"幾百罪覆藏百夜"。后偈前半亦此理。"此實"即此將說。"於此"即于偈。"彼"即比丘,"覆藏"即連繫。"如是"即此略義。 于下說四個四法中,除去法和合,應見說十二業過。非法別眾業、非法和合業即連繫。 "於此"即於六業。"此即"即法和合業。 "彼已說"於此彼字為語言變易說"彼等已說"。以"已說"顯示"已說"於此ni音為ā音變化。以"無邊際限定性"顯示"無端際限為無邊"之語義。"彼"即涅槃,"勝"即連繫。由誰勝何以何方式說"世尊摧毀煩惱群"。由誰勝何以何方式勝何說"如王摧毀敵群而勝王國"。其中以"王"答"由誰"問。以"敵群"答"何"問。以"摧毀"答"如何"問。以"王國"答"何"問。"敵群"即仇群。此中連繫如下:如王摧毀敵群勝得王國王位,世尊摧毀煩惱群勝得涅槃。"彼即"即世尊。以"無變異性"顯示如是字表無變異義為非派生詞根。以"五離"顯示以身心依止應取三離因離性相同。"以彼世尊"即連繫。以"七罪聚"顯示"於此一"中一字之範圍。"于彼"即於七罪聚。"於此"即于諸止諍。"實"即真。"彼"即現前律。"于註釋"即于諸註釋。"我等"即結集者我等,或名為覺音我等,義為我等,"喜"即連繫。為誰為何目的取而喜說"無字唯遮止義"。"無字"詞與"義"詞為能詮所詮關係。以佛語為能證語證自所立說"亦說"等。 "十八八"即非法見分裂、法見分裂、疑分裂三中各以一為根作三根成九,于彼法見分裂中除去法見分裂成八,彼等配合十八破僧事成十八八應知。"少六一半百"即一百四十四已說。 "於一一事"即於十八破僧事一一事。 如是偈集註釋連繫完成。

Sedamocikagāthā

(1) Avippavāsapañhāvaṇṇanā

479.Sedamocikagāthāsūti adhippāyatthassa gambhīrattā taṃ cintentānaṃ vinayadharānaṃ kāye sedaṃ mocetīti sedamocikā, sāyeva gāthā sedamocikagāthā, tāsu. 『『Akappiyasambhogo na labbhatī』』ti iminā kappiyasambhogo labbhatīti dasseti. Kappiyasambhogaṃ dassetuṃ 『『nahāpanabhojanādī』』ti vuttaṃ. Anāpattīti mātubhikkhuniyā anāpatti. Esā pañhāti ettha pañhasaddo sabhāvatiliṅgoti saddasatthesu (saddanītidhātumālāyaṃ 16 hakārantadhātu; abhidhānappadīpikāyaṃ 115 gāthāyaṃ) vutto, idha itthiliṅgavasena vutto. 『『Paṇḍitehī』』ti iminā kusalassa kāraṇaṃ dasseti, paṇḍitattā kusaloti adhippāyo. Assāti pañhāya. Etanti vissajjanaṃ. Assāti gāthāya.

Ekādasa vivajjiyāti avibhattikaniddeso, ekādasa vivajjiyeti attho. Tena vuttaṃ 『『ye』』tiādi. Tepīti pisaddo gāthāyaṃ luttaniddiṭṭhagamyamānabhāvaṃ dasseti.

Ayanti nhāpitapubbako bhikkhu. Nimmitabuddhanti buddhena nimmitaṃ buddharūpaṃ.

Vivajjiyāti ettha yakāro tvāpaccayassa kāriyoti āha 『『vivajjetvā』』ti. Asīsakaṃ yaṃ taṃ kabandhaṃ atthīti yojanā. Asīsakattā kena sarīrena jīvitaṃ bandhatīti kabandho. Yassāti kabandhassa.

Hīti saccaṃ. Teti abhabbapuggalā.

Vācāti ettha yakāralopoti āha 『『vācāyā』』ti. Iti meti evaṃ mama. Evaṃ vadamāne mama vacananti yojanā. Athavā itimeti evaṃ ime, evaṃ vadamāne ime janāti yojanā. Saddampīti iminā girasaddo saddapariyāyoti dasseti. Hīti saccaṃ. Tuṇhībhūtassa nisinnassa tassa bhikkhunoti yojanā. Yadi manodvāre āpatti nāma natthi, evaṃ sati kasmā āpajjeyya vācasikanti vuttanti āha 『『yasmā panā』』tiādi. Tenāti tasmā. Assāti bhikkhussa.

Sāti bhikkhunī, āpajjatīti sambandho. Vuttappakāranti 『『gāmantarapariyāpanna』』nti vuttappakāraṃ.

Tāsūti dvīsu bhikkhunīsu.

Caturo janāti ettha catunnaṃ janānaṃ sarūpaṃ dassento āha 『『ācariyo ca tayo ca antevāsikā』』ti . Sāhatthikāti sahatthā avaharitā. Āṇattiyāpīti āṇattena avaharitāpi. Itaresanti antevāsikānaṃ, ekeko māsakoti sambandho. Etthāti parivāre sedamocikagāthāyaṃ.

(2) Pārājikādipañhāvaṇṇanā

480.Santhatapeyyālañcāti paṭhamapārājikavibhaṅge (pārā. 65) vuttaṃ santhatapeyyālañca.

Liṅgaparivattaṃ sandhāyāti sati liṅge parivatte paṭiggahaṇassa vijahanaṃ sandhāya vuttaṃ.

Yoti bhikkhu, pariṇāmetīti sambandho. Attano atthāyāti yojanā.

Assāti gāthāya. Kākauhadanti kākehi karīsussaggaṃ. Kaddamamakkhitanti kaddamena makkhitaṃ. Kāyagatāneva hutvāti sambandho.

Hīti vitthāro. Anariyaṃ taṃ itthiṃ vā taṃ purisaṃ vā haneyyāti yojanā. Liṅgaparivattena hetubhūtena itthibhūtaṃ, purisabhūtañcāti sambandho. Itthibhūtanti ca itthī hutvā bhūtaṃ, itthibhāvaṃ vā pattaṃ.

Migasiṅgatāpasasīhakumārādīnaṃ tiracchānagatamātāpitaro viyāti yojanā. Migasiṅgatāpasoti migasiṅganāmako (jā. aṭṭha. 5.17.96 ādayo) tāpaso. Sīhakumāroti sīhabāhukumāro. Ādisaddena bhūridattādayo saṅgaṇhāti.

Kurundiyaṃ āgatanti sambandho.

『『Saccaṃ bhaṇantoti gāthāyā』』ti padaṃ 『『saccaṃ bhāsato lahukāpatti hotī』』ti ettha itisaddena sambandhitabbaṃ. 『『Saccaṃ bhaṇanto』』ti gāthāya iti atthoti yojanā.

(3) Pācittiyādipañhāvaṇṇanā

我來將這段巴利文直譯成簡體中文： 流汗偈 (1)不離宿問題註釋 479.流汗偈中,因意趣義深奧,思考者持律者身體流汗故名流汗,彼即為偈名流汗偈,于彼等。以"不得非凈用"顯示得凈用。為顯示凈用說"洗浴飲食等"。"無罪"即對母比丘尼無罪。"此問"於此問字在語法書中說為本性中性,此處用陰性語尾。以"諸智者"顯示善之因,意為因智故善。"彼"即問。"此"即答。"彼"即偈。 "十一應避"為無分詞表示,義為應避十一。故說"彼等"等。"亦"字顯示偈中省略應知。 "此"即理髮師出家比丘。"化佛"即佛所化作佛像。 "應避"於此ya音為tvā接頭詞之作用說"應避后"。"有無頭彼軀幹"即連繫。因無頭以何身體結合生命為軀幹。"彼"即軀幹。 "實"即真。"彼等"即不應補特伽羅。 "語"於此有ya音脫落說"以語"。"如是我"即如是我。如是說我語即連繫。或"如是我"即如是此等,如是說此等人即連繫。以"聲亦"顯示聲字為聲之異名。"實"即真。"彼比丘默然而坐"即連繫。若意門無罪名,如是為何說犯語罪說"因為"等。"彼"即因彼。"彼"即比丘。 "彼"即比丘尼,"犯"即連繫。"所說方式"即所說"村間攝"方式。 "彼等"即二比丘尼。 "四人"於此顯示四人之性質說"阿阇黎及三弟子"。"親手"即親自偷。"教唆亦"即教唆偷亦。"其他等"即弟子等,每人一摩沙迦即連繫。"於此"即于毗尼母流汗偈。 (2)波羅夷等問題註釋 480."及敷具省略"即初波羅夷分別中所說敷具省略。 "關於性轉"即關於有性轉時捨棄受取所說。 "彼"即比丘,"迴向"即連繫。"為自利"即連繫。 "彼"即偈。"烏糞"即烏之糞排泄。"涂泥"即涂以泥。"僅于身"即連繫。 "實"即廣說。"應殺彼非聖女或彼非聖男"即連繫。"因性轉為因成為女、成為男"即連繫。"成為女"即成為女,或得女性。 "如彌伽辛伽苦行者、獅子太子等之畜生父母"即連繫。"彌伽辛伽苦行者"即名為彌伽辛伽苦行者。"獅子太子"即獅子臂太子。等字攝入富樓陀多等。 "于拘鄰提中所來"即連繫。 "說真偈"詞應與"說真輕罪"以如是字連繫。"說真偈"如是義即連繫。 (3)波逸提等問題註釋

1. Salākaṃ dentassa assa bhikkhussa chejjaṃ hotīti yojanā. 『『Pārājikaṃ hotī』』ti iminā hotichejjanti padassa atthaṃ dasseti.

Suppatiṭṭhitanigrodhasadisaṃ rukkhamūlaṃ, tameva vā gahetabbaṃ.

Tissitthiyoti ettha bhummatthe upayogavacanaṃ, paccattavacanaṃ vāti āha 『『tāsupī』』ti. 『『Yaṃ taṃ methunaṃ nāma ta』』nti iminā 『『methunaṃ yaṃ ta』』nti padānaṃ samānādhikaraṇabhāvaṃ dasseti. 『『Na sevatī』』ti iminā na seveti ettha tikārassa ekārādesabhāvaṃ (jā. aṭṭha. 4.11.76 putto vā pitaraṃ yāce viya) dasseti. Tayo puriseti ettha 『『upagantvā』』ti padaṃ ajjhāharitvā sambandhitabbanti dassento āha『『tayo purisepi upagantvā』』ti. Iminā tayo puriseti ettha upayogatthe upayogavacananti dasseti. Purimanayaṃ gahetvā etthāpi 『『tīsu purisesū』』ti bhummatthe upayogavacananti atthopi yujjateva. Imaṃ nayaṃ gahetvā purimapadepi tissitthiyo upagantvāti upayogatthe upayogavacananti atthopi yujjateva. Tasmā te dve nayā aññamaññopadesadāyakanayā nāmāti daṭṭhabbaṃ. 『『Ubhatobyañjanasaṅkhāte』』ti iminā anariyasaddena ubhatobyañjanova idha gahetabboti dasseti. 『『Nācaratī』』ti iminā na cācareti etthāpi tisaddassa ekārādesabhāvameva dasseti. Methunadhammassa pubbabhāgaṃ kāyasaṃsaggaṃ āpajjituṃ vāyamantiyā tassā bhikkhuniyāti yojanā.

Assāti gāthāya, titthiyo ārādhako hotīti yojanā. Tatthevāti titthiyavatte eva. Assāti titthiyassa. Tamevāti titthiyavattameva.

Saṅghādisesantiādigāthā vuttāti sambandho. Tanti ajjhoharaṇaṃ.

Ākāsagataṃ sāmaṇeranti sambandho. Saṅghenapīti pisaddo na kammārahenevāti dasseti. 『『Na kātabba』』nti iminā saṅghopi kammārahopi bhūmigatova vaṭṭatīti dasseti.

Assāti gāthāya vinicchayoti sambandho.

『『Na deti, na paṭiggaṇhātī』』ti kiriyāpadānaṃ kattāraṃ dassento āha 『『nāpi uyyojikā』』tiādi. Tassāti avassutapurisassa. 『『Kāraṇenā』』ti iminā tenāti padassa kāraṇatthaṃ dasseti. Evasaddo pana sambhavavasena yojito, na aññena kāraṇenāti attho, avassutassa purisassāti sambandho. Gahaṇeti uyyojitāya gahaṇe. Tañca paribhogapaccayāti ettha tasaddassa visayaṃ, paribhogassa ca sambandhaṃ dassento āha 『『tañca panā』』tiādi. Tattha 『『āpatti』』nti iminā tasaddassa visayaṃ dasseti. 『『Tassā uyyojitāyā』』ti iminā paribhogassa sambandhaṃ dasseti. Tassāti uyyojitāya.

Sattarasakesu saṅghādisesesūti sambandho. Vajjaṃ na phusatīti padassa atthaṃ dassento āha 『『aññaṃ navaṃ āpatti』』nti.

Iti sedamocikagāthāvaṇṇanāya yojanā samattā.

Pañcavaggo

Kammavaggavaṇṇanā

我來將這段巴利文直譯成簡體中文： 481. "此比丘施籌應斷"即連繫。以"成波羅夷"顯示"成斷"詞之義。 善住尼拘律樹相似之樹根,或應取彼即。 "三女"於此為處格賓格或主格說"于彼等亦"。以"彼淫慾名"顯示"淫慾彼"詞為同位語。以"不行"顯示"不行"於此i音為e音替代。"三男"於此顯示應補入"親近"詞連繫說"親近三男亦"。以此顯示三男於此為賓格義賓格。取前理於此亦"於三男"為處格賓格義亦適合。取此理於前詞亦"親近三女"為賓格義賓格亦適合。故彼二理名為互示理應知。以"名為兩性"顯示以非聖字此處應取兩性。以"不行"顯示"不行"於此亦i音為e音替代。"彼比丘尼努力犯淫法之前分身接觸"即連繫。 "彼"即偈,"外道滿足"即連繫。"于彼即"即于外道行即。"彼"即外道。"彼即"即外道行即。 "僧殘"等偈已說即連繫。"彼"即吞嚥。 "虛空中沙彌"即連繫。以"僧亦"顯示非僅羯磨應者。以"不應作"顯示僧及羯磨應者僅于地上可。 "彼"即偈裁決即連繫。 顯示"不與、不受"動詞之作者說"遣使女亦不"等。"彼"即有染男。以"因"顯示"彼"詞為因義。如是字依可能而配,義為非以他因。"有染男"即連繫。"取"即遣使女取。"彼受用因"於此顯示彼字之範圍及受用之連繫說"彼"等。其中以"罪"顯示彼字之範圍。以"彼遣使女"顯示受用之連繫。"彼"即遣使女。 "於十七僧殘"即連繫。顯示"罪不觸"詞之義說"不新罪"。 如是流汗偈註釋連繫完成。 第五品 業品註釋;

1. Kammavagge 『『gaṇanaparicchedavacana』』nti iminā na pamāṇavacananti dasseti. Iminā kammānaṃ tato ūnātirekabhāvaṃ nivāreti. Gaṇiyate gaṇanaṃ, paricchijjati anenāti paricchedo, gaṇanassa paricchedo gaṇanaparicchedo. Atha vā gaṇiyati anenāti gaṇanaṃ, tameva paricchedo gaṇanaparicchedo, soyeva vacanaṃ gaṇanaparicchedavacanaṃ. Apalokanakammaṃ nāmāti kattabbaṃ kammanti sambandho. Vuttanayenevāti 『『sīmaṭṭhakasaṅghaṃ sodhetvā chandārahānaṃ chandaṃ āharitvā』』ti vuttena eva nayena.

Tatthāti catūsu kammesu, ñattidutiyakammaṃ pana atthīti sambandho.

Tatthāti dvīsu kammesu. Avasesāti chahi kammehi avasesā. Yadi parivattetvā kataṃ daḷhīkammaṃ na hoti, evaṃ sati daḷhīkammatthāya kinti kātabbanti āha 『『sace panā』』tiādi. Tattha 『『akkharaparihīnaṃ vā padaparihīnaṃ vā』』ti idaṃ akkharapadānaṃ gaḷitaṃ sandhāya vuttaṃ. 『『Duruttapadaṃ vā』』ti idaṃ sithiladhanitādiaparipuṇṇaṃ sandhāya vuttaṃ. Ettha 『『duruttakkharaṃ vā』』ti ajjhāharitabbaṃ. Idanti punappunaṃ vacanaṃ. Kammaṃ hutvāti sukammaṃ hutvā.

1. Sammukhākaraṇīyaasammukhākaraṇīyesu asammukhākaraṇīyāni appakattā paṭhamaṃ dassetvā sesānaṃ sammukhākaraṇīyabhāvaṃ dassento āha 『『tatthā』』tiādi. Tattha tatthāti tesu dvīsu, asammukhākaraṇīyaṃ nāma aṭṭhavidhaṃ hotīti sambandho. Tattha tatthāti tesu tesu khandhakesu. 『『Sukataṃ hotī』』ti vacanasāmatthiyato sammukhākatampi sukataṃ hotīti atthopi gahetabbo.

Sesānīti aṭṭhakammehi sesāni. Etānīti kammāni. Vatthuvipannānīti vatthunā vipannāni.

Tesampīti paṭipucchākaraṇīyānampi. Etthāti 『『paṭipucchākaraṇīya』』nti pade. 『『Pucchitvā』』ti iminā paṭipucchāti padassa tvāpaccayantabhāvaṃ dasseti. 『『Kātabba』』nti iminā karaṇīyanti ettha anīyasaddassa kammatthabhāvaṃ dasseti. Yathādinnāyāhi cuditakena yathādinnāya. Vippalapantassāti vikārena yaṃ vā taṃ vā vacanaṃ palapantassa cuditakassāti sambandho. Sabbatthāti sabbesu 『『tajjanīyakammārahassā』』tiādīsu.

Anuposathadivaseti uposathadivasato aññasmiṃ divase. Tamevatthaṃ dassento āha 『『uposathadivaso nāmā』』tiādi. Kattikamāsanti pacchimakattikamāsaṃ. Tassa pavāraṇamāsattā 『『ṭhapetvā』』ti vuttaṃ. Sāmaggidivaso ca yathāvuttā cātuddasapannarasā ca uposathadivaso nāmāti yojanā. Yatrahīti yasmiṃ pana vihāre, ṭhapentīti sambandho. Antarāti cātuddasīpannarasīnaṃ majjhe.

Paccukkaḍḍhitvā ṭhapitadivasoti pacchā upari kaḍḍhitvā ṭhapitaṃ kattikakāḷapakkhacātuddasiṃ vā pañcadasiṃ vā sandhāya vuttaṃ. Idhāpīti apavāraṇāya pavāraṇaṭṭhānepi. Pāḷiyamāgatanayato aññampi nayaṃ dassento āha 『『apicā』』tiādi. Antimavatthunti pārājikavatthuṃ. Yassāti puggalassa. Iminā kammāraho puggalo vatthu nāmāti dasseti.

我來將這段巴利文直譯成簡體中文： 482. 業品中以"計數限定語"顯示非量語。以此遮止業少或多。數即計數,由此限定為限定,計數之限定為計數限定。或由此計數為計數,彼即限定為計數限定,彼即語為計數限定語。"單白羯磨名"即應作業即連繫。"如所說理即"即以"清凈界內僧、取應欲者之慾"所說理即。 "于彼"即於四業,白二羯磨即有即連繫。 "于彼"即於二業。"余"即由六業餘。若轉作之確認業不成,如是為確認應如何作說"若"等。其中"缺字或缺句"此關於字句脫落而說。"誤說句"此關於聲軟硬等不完全而說。於此應補入"誤說字或"。"此"即再三說。"成業"即成善業。 483. 于現前應作非現前應作中,因非現前應作少故先顯示,顯示余為現前應作性說"于彼"等。其中"于彼"即于彼二,非現前應作名為八種即連繫。"于彼"即于彼等犍度。由"成善作"語能力,現前作亦成善作義亦應取。 "余"即由八業餘。"此等"即諸業。"事壞"即以事壞。 "彼等亦"即問已應作亦。"於此"即于"問已應作"詞。以"問已"顯示"問已"詞為tvā後綴語。以"應作"顯示"應作"於此anīya詞為受詞義。"如所給"即被控者如所給。"語無倫次者"即被控者以變異說或此或彼語即連繫。"一切處"即一切"應呵責業"等。 "隨布薩日"即布薩日外之日。顯示彼義說"布薩日名"等。"迦提迦月"即后迦提迦月。因彼為自恣月故說"除"。和合日及如所說十四、十五為布薩日名即連繫。"於何處"即於何精舍,停止即連繫。"中間"即十四十五之間。 "延期停止日"即關於後向上拉停止黑分迦提迦月十四或十五而說。"於此亦"即于自恣處不自恣亦。顯示從聖典所來理外之理說"又"等。"最後事"即波羅夷事。"彼"即補特伽羅。以此顯示羯磨應人名為事。

1. Dabbassa aggaṇhanaṃ vatthuaparāmasanaṃ nāma na hoti, atha kho nāmassa aggaṇhanamevāti āha 『『tassa nāmaṃ na gaṇhātī』』ti. Aparāmasanākāraṃ dassento āha 『『suṇātu me』』tiādi.

Puggalaṃ na parāmasatīti ettha puggalo nāma upajjhāyoti āha 『『yo upasampadāpekkhassa upajjhāyo』』ti. Tanti upajjhāyaṃ.

Sabbena sabbanti sabbathā sabbaṃ, nipātasamudāyoyaṃ, sabbena vā ākārena sabbaṃ ñattinti yojanā.

Ñattikamme paṭhamaṃ kammaṃ katvā pacchā ñattiṭṭhapanampi pacchā ñattiṃ ṭhapetiyeva nāma. Iti imehītiādi nigamanaṃ.

1. 『『Vuttanayenevā』』ti atidisitvāpi ñattikammavācānaṃ asadisattā aparāmasanākāraṃ dassento āha 『『evaṃ panā』』tiādi. Tattha nesanti vatthusaṅghapuggalānaṃ, paṭhamānussāvane vā dutiyatatiyānussāvanāsu vā vattabbe vadantoti sambandho.

Sāvanaṃ hāpetīti ettha anusaddo lopoti āha 『『anussāvanaṃ na karotī』』ti. 『『Sāvanaṃ hāpetī』』ti ettha na kevalaṃ sabbena sabbaṃ anussāvanaṃ akarontoyeva sāvanaṃ hāpeti nāma, atha kho anussāvanāya duruttachaḍḍanampi hāpetiyeva nāmāti dassento āha 『『yopī』』tiādi. 『『Sakimeva vā dvikkhattuṃ vā』』ti iminā tikkhattuṃ aparipūrentoyeva sāvanaṃ hāpeti nāmāti dasseti. Imassa vacanassa sāmatthiyato ñattidutiyakamme ekakkhattuto, ñatticatutthakamme tikkhattuto atirekaṃ kammavācaṃ karonto na hāpetīti ñāyati.

『『Chaḍḍetī』』ti ettha chaḍḍanassa padakkharānaṃ gaḷitabhāvena pākaṭattā taṃ adassetvā 『『duruttaṃ karotī』』ti ettha duruttameva dassento āha 『『duruttaṃ karotīti ettha panā』』tiādi. Karontena bhikkhunā upalakkhetabboti sambandho.

『『Sithila…pe… pabhedo』』ti yvāyaṃ byañjanappabhedo vutto, ayaṃ byañjanappabhedoti yojanā . Gāthāyaṃ dasadhāti dasappakārena. Byañjanabuddhiyāti vaddhetīti buddhi, byañjanameva akkharameva sithilādivasena dasadhā buddhi byañjanabuddhi, tāya. Ettha 『『dasadhā』』ti padena 『『byañjanabuddhī』』ti samāsapadassa antare dasadhāsaddassa lopaṃ dasseti 『『kammajaṃ evā』』tiādīsu (visuddhi. 2.450; visuddhi. mahāṭi.

我來將這段巴利文直譯成簡體中文： 484. 不取陀婆不名為不觸及事,而唯是不取名故說"不取彼名"。顯示不觸及方式說"愿聽我"等。 "不觸及補特伽羅"於此補特伽羅名為和尚說"求具足戒者之和尚"。"彼"即和尚。 "一切一切"即一切方式一切,此為助詞集合,或以一切方式一切白即連繫。 于白羯磨先作業后立白亦名為后立白。如是以此等為歸結。 485. 以"如所說理即"類比后,因白羯磨語不同故,顯示不觸及方式說"如是"等。其中"彼等"即事僧補特伽羅,于第一宣告或第二第三宣告應說而說即連繫。 "令缺宣告"於此anu音脫落說"不作宣告"。"令缺宣告"於此不僅全然不作宣告名為令缺宣告,而且宣告誤說捨棄亦名為令缺顯示說"若亦"等。以"僅一次或二次"顯示不滿三次名為令缺宣告。由此語之能力了知于白二羯磨超過一次,于白四羯磨超過三次作羯磨語不為令缺。 "捨棄"於此因捨棄之句字脫落而明顯,不顯示彼而於"作誤說"於此唯顯示誤說說"于作誤說"等。作業比丘應觀察即連繫。 "鬆軟...分別"即此說子音分別,此子音分別即連繫。偈中"十種"即以十種方式。"以子音智"即增長為智,子音即字以鬆軟等方式十種智為子音智,以彼。於此以"十種"詞顯示"子音智"複合詞之間十種詞之省略,如"唯業生"等。

2.450) viya. Ettha hi evasaddena kammena eva jātaṃ kammajanti samāsaṃ katvā samāsamajjhe evasaddalopaṃ dasseti. Pabhedoti viseso. Ayaṃ panettha yojanā – sithilañca dhanitañca dīghañca rassañca garukañca lahukañca niggahitañca sambandhañca vavatthitañca vimuttañcāti dasadhā byañjanabuddhiyāva pabhedo viseso ñātabboti. 『『Sithila』』nti ādīni dasa padāni 『『akkharaṃ padaṃ byañjana』』nti napuṃsakaliṅgavasena vuttapāṭhaṃnissāya vuttānīti daṭṭhabbaṃ.

Gāthāya vitthāraṃ dassento āha 『『ettha hī』』tiādi. Agāḷhena vacīpayogena vattabbaṃ akkharaṃ sithilaṃ. Gāḷhena vacīpayogena vattabbaṃ akkharaṃ dhanitaṃ. Tesvevāti pañcasu eva vaggesu. Na kevalaṃ dīghameva garukaṃ nāma, atha kho saṃyogaparampīti āha 『『yaṃ vā』』tiādi. Yaṃ akkharaṃ saṃyogaparaṃ katvā vuccati, tampi garukaṃ nāmāti yojanā. Saṃyogo paro yassa akkharassāti saṃyogaparaṃ. 『『Saṃyogapada』』ntipi pāṭho. Yaṃ asaṃyogaparaṃ katvā vuccati, tampi lahukaṃ nāmāti yojanā. Yaṃ sānunāsikaṃ katvā vattabbaṃ, taṃ niggahitaṃ nāmāti yojanā. Niggahetvāti niggahitaṃ nāma atthato ṭhānakaraṇānaṃ avissajjanaṃ amuñcananti āha 『『avissajjetvā』』ti. Yaṃ sambandhitvā vuccati, taṃ sambandhaṃ nāmāti yojanā. Yaṃ asambandhaṃ katvā vuccati, taṃ vavatthitaṃ nāmāti yojanā. Yaṃ aniggahetvā vuccati, taṃ vimuttaṃ nāmāti yojanā. Aniggahetvāti aniggahaṃ nāma atthato vissajjananti āha 『『vissajjetvā』』ti.

Evaṃ byañjanabuddhivisesaṃ dassetvā idāni kammavācāya uccāraṇavisesaṃ vitthārena dassento āha 『『tatthā』』tiādi. Tattha tatthāti tāsu dasasu byañjanabuddhīsu. Tathāsaddena takārassa thakārakaraṇañca sithilassa dhanitakaraṇañca atidisati, tathā 『『pattakallaṃ esā ñattī』』tiādivacanañca sithilassa dhanitakaraṇaṃ nāmāti yojanā.

Itīti evaṃ. Sithile kattabbe dhanitaṃ karotīti sambandho. Cattāri byañjanānīti cattāri akkharāni. Byañjanasaddo hi idha akkharavācako. Catassannaṃ byañjanabuddhīnaṃ kammadūsanaṃ dassetvā itarāsaṃ adūsanaṃ dassento āha 『『itaresu panā』』tiādi. Anukkamāgatanti ariyehi otaritvā anukkamena āgataṃ. Paveṇinti santatiṃ. Vināsetvā vutte kiṃ kammavācākopo hotīti āha 『『sace panā』』tiādi. Na kuppatīti na nassati. Kasmā pana kammavācā na kuppati, nanu kammaṃ kopentī kammavācā kuppatīti āha 『『imāni hī』』tiādi. Hi yasmā na kopenti, tasmā kammavācā na kuppatīti yojanā.

Yaṃ pana vacanaṃ suttantikattherā vadantīti sambandho. Kaccāyanādisuttantaṃ karontīti suttantikā, kaccāyanādayo, suttantikā ca te therā ceti suttantikattherā. Na vaṭṭatīti akkharavikāro na vaṭṭati. Vinayadharena kammavācā kātabbāti sambandho. Yathāpāḷiyāti bhagavatā yathāvuttāya pāḷiyā. Byañjananiruttiyāti byañjananiruttiyaṃ. Itarathāti vuttadosapariharaṇato aññena pakārena.

Akālevā sāvetīti ettha akālo nāma anokāsoti āha 『『anokāse』』ti. Anokāso nāma ñattianussāvanānaṃ pubbāparavitathanti āha 『『ñattiṃ aṭṭhapetvā』』tiādi. Paṭhamaṃyeva ñattiṃ aṭṭhapetvā paṭhamaṃyeva anussāvanakammaṃ katvāti yojanā. 『『Paṭhamaṃyevā』』ti hi padaṃ pubbāparāpekkhaṃ. Itītiādi nigamanaṃ.

我來將這段巴利文直譯成簡體中文： 2.450等。於此以"即"字作"唯業生"複合詞后顯示覆合詞中"即"字之省略。"分別"即差別。此中連繫如下 - "鬆軟及硬音及長音及短音及重音及輕音及鼻音及連音及分離及解脫"即以十種子音智分別差別應知。"鬆軟"等十詞應知依"字、句、子音"說為中性語尾。 顯示偈之廣釋說"於此實"等。以不緊的語言行為應說之字為鬆軟。以緊的語言行為應說之字為硬音。"于彼等即"即於五聚即。不僅長音名為重音,而且後接複合亦是說"若"等。若字作後接複合而說,彼亦名為重音即連繫。後有複合之字為後接複合。"複合句"亦為讀法。若作不後接複合而說,彼亦名為輕音即連繫。若作帶鼻音應說,彼名為鼻音即連繫。"收攝"即鼻音名為實際不放開發音位置說"不放開"。若連續而說,彼名為連音即連繫。若作不連續而說,彼名為分離即連繫。若不收攝而說,彼名為解脫即連繫。"不收攝"即不收攝名為實際放開說"放開"。 如是顯示子音智差別后,今詳細顯示羯磨語發音差別說"于彼"等。其中"于彼"即于彼十種子音智。以如是字類比ta音作tha音及鬆軟作硬音,如是"到時此白"等語亦名為鬆軟作硬音即連繫。 "如是"即如是。應作鬆軟而作硬音即連繫。"四子音"即四字。子音字此處表示字。顯示四種子音智之壞業后,顯示其他不壞說"于其他"等。"次第傳來"即聖者下傳次第而來。"傳統"即相續。若破壞說羯磨語有何違逆說"若"等。"不違逆"即不壞。為何羯磨語不違逆,難道壞業之羯磨語不違逆說"此等實"等。因實不壞,故羯磨語不違逆即連繫。 經師長老等說語即連繫。造迦旃延等經為經師,迦旃延等,經師而彼等為長老為經師長老。"不可"即字變異不可。持律者應作羯磨語即連繫。"如聖典"即如世尊所說聖典。"于子音語法"即子音語法。"其他"即除說過失外其他方式。 "于非時宣告"於此非時名為非場合說"非場合"。非場合名為白及宣告前後錯謬說"不立白"等。不先立白先作宣告業即連繫。"先"詞關係前後。如是等為歸結。

1. Yā ekavīsati bhikkhū na gaṇhāti, ayaṃ atikhuddakasīmā nāmāti yojanā. Ekavīsati bhikkhūti abbhānakamme kammārahena saddhiṃ ekavīsati bhikkhū. Yattha sīmāyaṃ nisīdituṃ na sakkonti, ayaṃ atikhuddakasīmā nāmāti yojanā. Nisīditunti aññamaññassa hatthapāsaṃ avijahitvā parimaṇḍalākārena nisīdituṃ. Tatthāti atikhuddake. Etthāti sesasīmāsu. Yā sammatā hoti, ayaṃ atimahatī nāmāti yojanā. Kesaggamattenāpīti pisaddo tato atirekena pana pagevāti dasseti. Aghaṭitaṃ asambandhaṃ nimittaṃ imissāti aghaṭitanimittā. Khaṇḍanimittabhāvaṃ akhaṇḍanimittadassanena pākaṭaṃ karonto āha 『『puratthimāyā』』tiādi. Pubbakittitanti paṭhamakittitaṃ. Tatthevāti uttarāya eva disāya. Aparāpīti pisaddo dutiyatthasampiṇḍanattho. Yā sammatā hoti, khaṇḍanimittā nāmāti yojanā. Animittupaganti yathābhūtakathanavisesanameva, na byavacchedavisesanaṃ tacasārādiggahaṇena animittupagabhāvassa pākaṭattā. Antarāti majjhe. Yā sammatā hoti, sā chāyānimittā nāma, animittā nāmāti yojanā.

Bahi ṭhito hutvā sammannatīti yojanā. Nimittāni pana bahi ṭhatvāpi kittetuṃ vaṭṭati . Evaṃ sammatāpīti pisaddo asammatā pana pagevāti dasseti. Sīmāya sīmanti padānaṃ sambandhāpekkhattā, tassa ca asamānabhāvato tesaṃ visuṃ visuṃ sambandhaṃ dassento āha 『『attano sīmāya paresaṃ sīma』』nti. Sambhindatīti sambandhaṃ karoti. Ettha hi bhididhātu dvidhākaraṇatthavācako, dhātvatthabādhakena saṃtyūpasaggena sambandhavācako hotīti daṭṭhabbaṃ. Tatthāti tāsu dvīsu sīmāsu. Itīti evaṃ. Tāsūti sīmāsu.

487-8. Yampi kammappattachandārahalakkhaṇanti yojanā. Tatthāti tassaṃ parisato kammavipattiyaṃ. Tampīti kammappattachandārahalakkhaṇampi, vuttamevāti sambandho. Tatthāti 『『cattāro bhikkhū pakatattā kammappattā』』ti pāṭhe. Anukkhittāti saṅghena ukkhepanīyakammassa akatattā anukkhittā. Parisuddhasīlāti pārājikaṃ anajjhāpannattā parisuddhasīlā. Imehi padehi pakati attā sabhāvo etesanti pakatattāti atthaṃ dasseti. 『『Kammassa arahā』』ti iminā 『『kammappattā』』ti padassa chaṭṭhīsamāsañca pattasaddassa arahaanucchavikatthabhāvañca dasseti. Tehīti catūhi pakatattehi. Etīti āgacchati. Avasesāti catūhi pakatattehi avasesā. Yassa panāti puggalassa pana. Kammārahoti kammassa araho.

489.Etthāti paṇḍakādīnaṃ avatthubhāvadassanaṭṭhāne.

Apalokanakammakathā

495-

我來將這段巴利文直譯成簡體中文： 486. 若不容納二十一比丘,此名為過小界即連繫。"二十一比丘"即遮罪羯磨中與羯磨應者共二十一比丘。若於界中不能坐,此名為過小界即連繫。"坐"即不離相互伸手所及處以圓形坐。"于彼"即於過小。"於此"即于余界。若已結界,此名為過大即連繫。以"乃至一毫"中亦字顯示超過彼更不用說。此無連線無相連之相為無連線相界。以無缺相顯示缺相說"東"等。"先宣佈"即先說。"于彼即"即于北方即。"其餘亦"中亦字為第二義結集。若已結界,名為缺相即連繫。"不堪作相"唯為如實說之限定,非排他限定,因以樹皮等攝取顯示不堪作相性。"中間"即中央。若已結界,彼名為影相,名為無相即連繫。 站立於外而結界即連繫。然相可站立於外宣佈。"如是已結亦"中亦字顯示未結更不用說。因"以界以界"詞需要連繫,彼不同故,顯示彼等各自連繫說"以自界以他界"。"混雜"即作連繫。於此實bhidi詞根表示作二分義,被sam字首遮礙詞根義而表示連繫義應知。"于彼"即于彼二界。"如是"即如是。"于彼等"即于諸界。 487-8. "亦羯磨應得欲應者相"即連繫。"于彼"即于彼眾之羯磨失壞。"彼亦"即羯磨應得欲應者相亦,已說即連繫。"于彼"即于"四清凈比丘為羯磨應"聖典。"未舉罪"即因僧未作舉罪羯磨故未舉罪。"凈戒"即因未犯波羅夷故凈戒。以此等詞顯示"有本性為性質"為"本性"之義。以"羯磨之應"顯示"羯磨應"詞為第六格複合詞及"應"字為應合義。"以彼等"即以四本性。"來"即前來。"余"即由四本性余。"若"即若補特伽羅。"羯磨應"即羯磨之應。 489. "於此"即于顯示黃門等非事處。 單白羯磨說 495-;

6.Tatthāti catūsu kammesu. Etthāti osāraṇādipāṭhe. Padasiliṭṭhatāyāti loke padānaṃ siliṭṭhabhāvato. Tatthāti osāraṇādīsu pañcasu. Kaṇṭakasāmaṇerassa yā sā daṇḍakammanāsanā atthi, sā nissāraṇāti yojanā. 『『Micchādiṭṭhiko hotī』』ti vatvā tamevatthaṃ dassetuṃ 『『antaggāhikāya diṭṭhiyā samannāgato』』ti vuttaṃ. Micchādiṭṭhi hi liṅganāsanāya kāraṇaṃ hoti. Soti sāmaṇero, 『『nissajjāpetabbo』』ti pade kāritakammaṃ, vuttakammaṃ vā. Taṃ laddhinti dhātukammaṃ, avuttakammaṃ vā. Kinti kātabbanti āha 『『evañca pana kammaṃ kātabba』』nti.

Kātabbākāraṃ dassento āha 『『saṅghaṃ bhante』』tiādi. Yaṃ sahaseyyaṃ labhantīti yojanā. Tassāti sahaseyyassa. Alābhāyāti alābhatthāya. 『『Cara pire vinassā』』ti iminā nissāraṇākāraṃ dasseti. Attho panassa heṭṭhā vuttoyeva.

Soti samaṇero, osāretabboti sambandho.

Svāyanti so ayaṃ sāmaṇero, accayaṃ desetīti sambandho. Soratoti sundaraladdhiyaṃ rato, duladdhito vā suṭṭhu orato. Yathā pureti yathā pubbe ruccati, tathāti yojanā. Kāyasambhogasāmaggidānanti kāyena ca sambhogena ca sāmaggiyā dānaṃ.

Evantiādi nigamanaṃ. Yasmā pana brahmadaṇḍo pañcasatikakkhandhake (cūḷava. 445) channasseva paññatto, tasmā tasseva dātabboti āha 『『na kevala』』ntiādi. Esāti brahmadaṇḍo, aññopi yo bhikkhu viharati, tassapi dātabboti sambandho. Kinti dātabboti āha 『『evañca pana dātabbo』』ti. Dātabbākāraṃ dassento āha 『『saṅghamajjhe』』tiādi.

Yaṃ vacanaṃ iccheyya, taṃ vacananti yojanā. Khamāpentassāti saṅghaṃ khamāpentassa tassa bhikkhussāti yojanā.

Paṭisaṅkhāti paṭisaṅkhāya, ñāṇena paccavekkhitvāti attho.

Yanti avandiyakammaṃ, anuññātanti sambandho. Kena anuññātanti āha 『『bhagavatā』』ti. Kismiṃ khandhake anuññātanti āha 『『bhikkhunikkhandhake』』ti. Kesu vatthūsu anuññātanti āha 『『tena kho pana…pe… imesu vatthūsū』』ti (cūḷava. 411). Kiṃ katvā anuññātanti āha 『『dukkaṭaṃ paññapetvā』』ti. Kinti anuññātanti āha 『『anujānāmi…pe… kātabbo』』ti. Tassāti avandiyassa. 『『Na osāraṇādīnī』』ti iminā evasaddassa chaḍḍetabbatthaṃ dasseti. Tassāti kammalakkhaṇabhūtassa avandiyassa. Tatthevāti bhikkhunikkhandhakeyeva. Nanti kammalakkhaṇaṃ. Idhāpīti parivāre kammavaggepi.

Apāsādikanti apasādāvahaṃ, apasādajanakaṃ vā.

Tatoti avandiyakaraṇato. Imanti bhikkhuṃ. Vandiyanti vanditabbaṃ, vandanaṃ vā.

Etthāti apalokanakamme, bhikkhunisaṅghamūlakaṃ katvā paññattanti yojanā. Bhikkhusaṅghassāpīti pisaddo na bhikkhunisaṅghassevāti dasseti. Panasaddo sambhāvanattho, tathā bhikkhunisaṅghamūlakaṃ paññattampīti attho, labhitabbabhāvaṃ vitthārena dassento āha 『『yaṃ hī』』tiādi. Yaṃ apalokanakammaṃ karotīti yojanā. Appamattakavissajjakena pana dātabbānīti sambandho. Tesanti sūciādīnaṃ. Soyevāti appamattakavissajjakoyeva. Tatoti appamattakato. Tatthāti senāsanakkhandhakavaṇṇanāyaṃ (cūḷava. aṭṭha. 321). Vuttappakāraṃ gilānabhesajjampīti sambandho. Yopi cāti bhikkhupi ca hotīti sambandho. Tassa dātabbāti sambandho. Tatruppādatoti tasmiṃ mahāvāse uppādapaccayato, gahetvāti sambandho. 『『Pesalassā』』tiādinā dussīlādīnaṃ dātuṃ na vaṭṭatīti dasseti.

我來將這段巴利文完整直譯成簡體中文： 6. "于彼"即於四羯磨。"於此"即于入處等文。以"字語糾纏"即世間字語糾纏性故。"于彼"即于入等五處。有關刺陀沙馬那的驅逐羯磨破壞存在,彼為驅出即連繫。說"成為邪見者"已,為顯示彼義而說"執取邊際見"。實邪見為破壞標誌之因。彼為沙馬那,于"應驅逐"詞為作業格或所說業。得彼為動詞業或未說業。應作何者說"復如是應作羯磨"。 顯示應作方式說"大眾啊"等。何為共臥得即連繫。于彼共臥。不得即不得義。以"行者滅亡"顯示驅出方式。其義下已說。 彼為沙馬那,應入即連繫。 彼即此沙馬那,顯示過失即連繫。"執著"即美好得處執著,或從惡得處極度遠離。"如昔"即如先前所樂即連繫。身體結合與資具之施。 如是等為歸結。因梵罰唯於五百蘊聚品(小品445)中被制,故唯彼應給說"非唯"等。彼即梵罰,其他任何比丘居住,彼亦應給即連繫。應給何者說"復如是應給"。顯示應給方式說"于大眾中"等。 愿說何語,彼語即連繫。對於令大眾容忍,彼比丘即連繫。 "追憶"即追憶,以智慧觀察為義。 何為不應禮敬業,已允許即連繫。何人允許說"世尊"。於何品允許說"比丘尼品"。於何事實允許說"彼于...等...於此等事實"(小品411)。以何作已允許說"制定違越"。如何允許說"我允許...等...應作"。于彼不應禮敬。以"非入等"顯示"即"字應捨棄。于彼羯磨相。"于彼即"于比丘尼品。非為羯磨相。於此亦于隨文羯磨分。 不可意即帶來不敬或生不敬。 從不應禮敬作。此為比丘。應禮敬即可禮敬,或禮敬。 "於此"即于單白羯磨,以比丘尼僧伽為根本而制。"比丘僧伽亦"中亦字顯示非唯比丘尼僧伽。嘆詞為讚歎義,即以比丘尼僧伽為根本而制,詳細顯示可得性說"何者"等。何為作單白羯磨即連繫。以微少施捨者應給即連繫。彼等為針等。彼即微少施捨者。從微少。于住處品敘述(小品八321)。已說方式之病藥亦即連繫。"又"即比丘亦。應給彼即連繫。于大眾生起因緣,取已即連繫。以"善良"等顯示不應給惡劣等。

Jaggāpetuṃ vaṭṭatīti ettha apucchitvā jaggāpetuṃ vaṭṭatīti āha 『『ayaṃ bhikkhū』』tiādi. Odissāti uddisitvā.

Āsanagharaṃ vāti paṭimāgharaṃ vā, kārako manussoti sambandho. Upanikkhepato gahetvāti sambandho. Saṅghikenapīti pisaddo na kevalaṃ cetiyassa upanikkhepeneva, atha kho saṅghikenapīti dasseti.

Yāpanamattaṃ alabhantehi karontehīti yojanā, paribhuñjantehi hutvāti sambandho. 『『Vattaṃ karomā』』tiādinā 『『yāpanamatta』』nti padassa atthaṃ dasseti. Vihāre ropitā ye phalarukkhāti yojanā. Yesanti rukkhānaṃ. Tesūti rukkhesu. Ye panāti rukkhā pana, apariggahitā hontīti sambandho. Taṃ panāti apalokanakammaṃ pana. Salākaṃ gaṇhanti etthāti salākaggaṃ, ṭhānaṃ. 『『Yāgaggabhattagga』』iti etthāpi eseva nayo. Uposathaggeti uposathassa gahaṇaṭṭhāne, uposathageheti attho. Tatthāti uposathagge. Tanti apalokanakammaṃ.

Yaṃ mūlatacapattaaṅkurapupphaphalakhādanīyādīti yojanā. Antosīmāyāti anto upacārasīmāya.

Sukatamevāti saṅghena katameva. Uposathadivaseti nidassanamattaṃ yasmiṃ kasmiṃci divasepi katattā.

Phalavārenāti rukkhānaṃ phalagahaṇavārena. Rukkhā dharantīti rukkhā tiṭṭhanti, saṃvijjanti vā . Yehīti bhikkhūhi ropitā, hontīti sambandho. Sā eva katikāti pubbe katā sā eva katikā, aññā katikā na kātabbāti adhippāyo.

Aññasmiṃ vihāreti rukkhānaṃ ṭhitavihārato aññasmiṃ vihāre. Tesanti rukkhānaṃ, sāmīti sambandho. Yepīti rukkhāpi, ropitāti sambandho. Aññato ṭhānatoti yojanā. Tesūti rukkhesu. Etthāti vihāre. Tehi panāti pariveṇasāmikehi bhikkhūhi pana. Dasabhāganti dasamabhāgaṃ. 『『Eseva nayo』』ti iminā dasabhāgaṃ datvāti atthaṃ atidisati.

Sambhāvanīyabhikkhunoti sīlasutādīhi sambhāvanīyassa bhikkhuno. Tatthāti porāṇavihāre. Mūleti pubbe, ādikāleti attho. Nikkukkuccenāti 『『abhājitamida』』nti kukkuccavirahena. Khiyyanamattameva tanti taṃ khiyyanaṃ khiyyanamattameva, na sāmaṇerānaṃ khiyyanaṃ ruhatīti attho.

Panasarukkhanti kaṇṭakīphalarukkhaṃ. Ayaṃ sāmīcīti ayaṃ bhājetvā khādanaṃ anudhammatā. Khāyitanti khāditaṃ. Dvinnaṃ tiṇṇaṃ katikapaṭippassambhanaṃ nayena ñātuṃ sakkuṇeyyattā taṃ adassetvā ekasseva katikapaṭippassambhanaṃ dassento āha 『『ekabhikkhuke panā』』tiādi. Purimakatikāti 『『yathāsukhaṃ paribhuñjituṃ ruccatī』』ti (pari. aṭṭha. 495-496) pure katā katikā. Tesanti sāmaṇerānaṃ, phātikammanti sambandho. Bhājetvāti sāmaṇerānaṃ bhājetvā. Iminā sāmaṇerānaṃ phātikammaṃ na dātabbampi bhāgaṃ bhājetabbanti dasseti.

Sāmantagāmehīti āsannagāmehi, āgantvāti sambandho. Ekaṃ ambaṃ ekaṃ labujanti yojanā. Adiyyamāne dose dassite diyyamāne ānisaṃsampi atthato ñātabbanti dassento āha 『『adiyyamāne hī』』tiādi.

Gaṇhantānaṃ manussānanti sambandho. Tatoti katikavattaṭṭhapanato. Na vattabbāti phaladānakuladūsakattā na vattabbā. Kinti ācikkhitabbanti āha 『『nāḷikerādīnī』』tiādi. Anuvicaritvāti padānamanukkamena vicaritvā. Upaḍḍhabhāgoti bhikkhūnaṃ laddhabhāgato upaḍḍho bhāgo. Apaloketvāti saṅghaṃ āpucchitvā.

我將為您完整直譯這段巴利文： "令振奮"於此即不問而令振奮說"此比丘"等。"指示"即指示。 "座舍"或"對面舍",作者為人即連繫。從寄放處取已即連繫。"屬於僧伽亦"中亦字顯示非唯寄放于塔,且屬於僧伽亦。 以未得生活資具者作即連繫,使用者為即連繫。以"我們將作儀軌"等顯示"生活資具"詞之義。在精舍種植之果樹即連繫。"彼等"即諸樹。"于彼等"即于樹。"若"即樹,未被佔有即連繫。"彼"即單白羯磨。取簽處即簽處,位置。"飯簽"亦同此例。于供養處即供養處之處所。"于彼"即于供養處。"彼"即單白羯磨。 根本樹皮葉芽花果可食等即連繫。"界內"即界內住處界。 善作已即僧伽所作已。于供養日即使于任何某日已作。 以果實輪番即樹果獲取輪番。樹木保持即樹木站立,或存在。"以彼等"即以比丘所種,存在即連繫。彼即契約,先前所作彼契約,不應作其他契約為意圖。 于其他精舍即樹木所立精舍外其他精舍。"彼等"即樹木,主即連繫。"若"即樹,亦種即連繫。從其他處即連繫。"于彼等"即于樹。"於此"即于精舍。"以彼等"即以住處主比丘。十分之一即十分。以"此例"顯示給與十分之一即連繫。 受尊敬比丘即以戒聞等受尊敬之比丘。"于彼"即于古老精舍。"根本"即先前,初始時即義。無為難即"此未分配"之無難。僅為減損,彼減損僅為減損,非沙馬那之減損生長為義。 難陀羅樹即刺樹果。此為恰當,即分配后食用合乎法則。"被食"即已食。能知二或三契約停止方式,未顯示彼,僅顯示一契約停止,故說"於一比丘"等。先前契約即"隨意食用"先前所作契約。"彼等"即沙馬那,利益即連繫。分配即分配與沙馬那。以此顯示不應給沙馬那利益部分。 近村即近村,來即連繫。一芒果一波羅樹即連繫。未給予過失已顯示,給予利益亦從義可知,故說"未給予"等。 取者之人即連繫。從契約停止。不應說,因果實給予破壞家族。應說何者說"椰子等"。追隨檢查即詞語次第檢查。一半部分即比丘獲得部分之半。單白已,即已從僧伽問詢。

Maggagamiyasatthavāhoti maggaṃ gamiko satthavāho. Soti balakkārena gahetvā khādanto. Chāyādīnantiādisaddena ārāmavanāni saṅgahetabbāni. Sace atthīti sace attho atthi. Phalabharitāti phalena paripuṇṇā. 『『Phalabhāritā』』tipi pāṭho. Phalasaṅkhātena bhārena samannāgatāti attho. Apaccāsīsantenāti tesaṃ santikā dānapaṭidānaṃ apaccāsīsantena. Pubbe vuttamevāti pubbe saṅghikaṭṭhāne 『『kuddho hi so』』tiādinā vuttameva. Etthāti puggalikaṭṭhāne.

Tanti phalārāmaṃ. Soti paṭibalo bhikkhu. Bhāriyaṃ kammanti jagganakammaṃ bhāriyaṃ. Ettakenāti tatiyabhāgaupaḍḍhabhāgamattena. Sabbaṃ phalārāmanti sambandho. Mūlabhāganti paṭhamabhāgaṃ. 『『Dasabhāgamatta』』nti iminā tadatthaṃ dasseti. Datvāti saṅghassa datvā. Soti bhikkhu. Akatāvāsanti pubbe akataṃ navaṃ senāsanaṃ. Ārāmanti saṅghassa ārāmaṃ. Tehipīti nissitakehipi. Pisaddo ācariyaṃ apekkhati. Tesanti nissitakānaṃ. Jaggitakāleti jaggitānaṃ rukkhānaṃ pupphaphalabharitakāle. Jagganakāleti jagganamattakāle, jagganamattameva, na jagganakāraṇā kiñci pupphaṃ vā phalaṃ vā hoti, tasmiṃ kāleti attho. 『『Bahu』』ntiādinā vāretabbākāraṃ dasseti.

Phātikammena jagganto na atthīti yojanā. Anāpucchitvāvāti saṅghaṃ anapaloketvāva. Itīti evaṃ.

Ñattikammaṭṭhānabhede pana evaṃ vinicchayo veditabboti yojanā. Osāreti saṅghamajjhaṃ paveseti imāya ñattiyāti osāraṇā.

Nissāriyati saṅghato bahi kariyati imāyāti nissāraṇā. Ñatti uposatho nāmāti idaṃ kāraṇūpacāravasena vuttaṃ. Tenāha 『『uposathakammavasena ṭhapitā』』ti. Eseva nayo ñattipavāraṇā nāmāti etthāpi.

Anusāseyyātiādinā paṭhamapurisaeyyavibhattivasena ṭhapitā ñatti attanā paraṃ sammanituṃ ṭhapitā ñatti nāma. Anusāseyyantiādinā uttamapurisaeyyaṃvibhattivasena ṭhapitā ñatti attanāva attānaṃ sammanituṃ ṭhapitā ñatti nāma. Attanāva attā vā paro vā sammaniyati imāya ñattiyāti sammuti. Nissaṭṭhapattacīvarādīni dīyanti anenāti dānaṃ, ñatti. Vaccaṃ anapekkhitvā vācakassa niyatanapuṃsakaliṅgattā napuṃsakaliṅgavasena vuttaṃ.

Āpatti paṭiggaṇhiyati anenāti paṭiggaho.

Paṭimukhaṃ upari kaḍḍhiyati imāyāti paccukkaḍḍhanā.

Kammamevāti lakkhiyati anenāti kammalakkhaṇaṃ.

『『Tathā』』ti padena 『『kammalakkhaṇaṃ nāmā』』ti padaṃ atidisati. Tatoti sabbasaṅgāhikañattito. Parā dve ñattiyo kammalakkhaṇaṃ nāmāti yojanā. Itītiādi nigamanaṃ.

Ñattidutiyakammaṭṭhānabhede osāraṇādīnaṃ visesaṃ dassento āha 『『vaḍḍhassa licchavino』』tiādi. Sīmāsammuti cātiādinā yojanā kātabbā.

Yā pana dve ñattidutiyakammavācā vuttāti yojanā. Itītiādi nigamanaṃ.

Ñatticatutthakammaṭṭhānabhede yojanānayo pākaṭoyeva.

497.Catuvaggakaraṇe kammetiādikāya desanāya sambandhaṃ dassento āha 『『iti kammāni cā』』tiādi. Tattha itīti evaṃ dassetvāti sambandho. Tassatthoti tassa 『『catuvaggakaraṇe kamme』』tiādivacanassa attho veditabboti sambandho.

Iti kammavaggavaṇṇanāya yojanā samattā.

Atthavasavaggādivaṇṇanā

我將為您完整直譯這段巴利文： 道路行者商隊即道路行者商隊。彼即以暴力取已食用。"陰影"等詞應攝持園林森林。若有即若有義。果實充滿即果實圓滿。"果實過載"亦為文字。以果實稱之重擔俱足為義。不期待回報即不從彼等處期待給予回報。先前已說即先前于僧伽處所"彼憤怒"等已說。"於此"即于個人處所。 "彼"即果實園。"彼"即能力比丘。繁重業即振奮業繁重。"以此"即三分之一、半分。全果實園即連繫。根本部分即第一部分。以"十分之一"顯示彼義。給予即給予僧伽。"彼"即比丘。未作住處即先前未作新住處。園即僧伽園。"以彼等"即依附者。亦字期待師長。"彼等"即依附者。振奮時即振奮樹花果充滿時。振奮時即僅振奮時,僅振奮,非因振奮有何花或果,于彼時即義。以"多"等顯示應制止方式。 以利益振奮不存在即連繫。未問僧伽即未單白。"如此"即如是。 于啟白業處分異時,應如是決定即連繫。入即令入僧伽中間以此啟白。 驅出即從僧伽外作。以此啟白,供養名即因緣附屬語說。故說"以供養業處置"。同例啟白、遍求亦爾。 訓誡等以第一人稱主格屈折語置,啟白以自身令他人任命為名。訓誡等以第二人稱主格屈折語置,啟白以自身任命自身為名。自身或他人可任命於此啟白。捨棄衣缽等以此給予,啟白。不顧語氣,說者無生理性別,故以中性語言說。 違犯可以此受。 正面向上牽引以此即正面牽引。 業即以此被標記即業相。 "如是"詞顯示"業相名"詞。從一切攝持啟白。其餘兩啟白為業相名即連繫。"如此"等為歸結。 于啟白第二業處分顯示入等差別說"增長之釋迦"等。應作"界限承認"等連繫。 已說二啟白第二業語即連繫。"如此"等為歸結。 啟白第四業處分連繫方式顯然。 497. 於四分作業之說明,顯示連繫說"如是業"等。于彼"如此"即如是顯示。彼義即"於四分作業"等語之義應知。 業分品敘述連繫已畢。 意義分品等敘述

1. Evaṃ kammavaggavaṇṇanaṃ dassetvā tassānantare vuttāya 『『dve atthavase paṭiccā』』tiādikāya desanāya anusandhiṃ dassento āha 『『idānī』』tiādi, idāni āraddhanti sambandho. Yāni tāni sikkhāpadānīti yojanā. Diṭṭhadhammikaverānanti diṭṭhadhamme pavattattā ca viramitabbattā ca diṭṭhadhammikānaṃ verānaṃ. Saṃvarāyāti ettha saṃpubbo varadhātu pidahanattho, āyasaddo ca tadatthoti āha 『『pidahanatthāyā』』ti. Vipākadukkhasaṅkhātānanti pāṇātipātādīnaṃ vipākabhūtānaṃ dukkhasaṅkhātānaṃ. Samparāyikānanti samparāye pavattānaṃ. Idhāti imasmiṃ sikkhāpadapaññattānisaṃsaṭṭhāne. 『『Vajjanīyabhāvato』』ti iminā vajjetabbānīti vajjānīti vacanatthaṃ dasseti. Bhāyanti etehīti bhayāni. Akkhamaṭṭhenāti asahaṇīyaṭṭhena. 『『Akusalānīti vuccantī』』ti iminā vipākadukkhāni phalūpacārena akusalāni nāmāti dasseti. Gaṇabandhabhedanatthāya sikkhāpadaṃ paññattanti evameva pāṭho. Potthakesu pana 『『gaṇabhojanasikkhāpadaṃ paññatta』』nti pāṭho likhito. Sabbatthāti sabbasmiṃ atthavasavagge. Yanti vacanaṃ. Etthāti imasmiṃ vagge.

Iti atthavasavaggavaṇṇanāya yojanā samattā.

1. Vattesu vattamāno puggalo osārīyati anenāti osāraṇīyaṃ, kammaṃ. Tena vuttaṃ 『『yena kammena osārīyati, taṃ kammaṃ paññatta』』nti. 『『Yena kammenā』』tiādinā bhaṇḍanakārakādayo nissārīyanti anena kammenāti nissāraṇīyanti vacanatthaṃ dasseti.

2. Sattāpattikkhandhā paññattaṃ nāmāti sambandho. Antarāti kakusandhādīnaṃ tiṇṇaṃ buddhānañca amhākaṃ bhagavato ca antare. 『『Sikkhāpade』』ti iminā 『『apaññatte』』ti padassa atthaṃ dasseti. Makkaṭīvatthuādivinītakathā anupaññattaṃ nāmāti sambandho. 『『Sikkhāpade』』ti iminā 『『paññatte』』ti padassa atthaṃ dasseti. Sabbatthāti sabbasmiṃ ānisaṃsavagge.

Iti ānisaṃsavaggavaṇṇanāya yojanā samattā.

1. Sabbasikkhāpadānaṃ saṅgahanti sambandho. Tatthāti 『『nava saṅgahā』』tiādipāṭhe evamattho veditabboti yojanā. 『『Vatthunā saṅgaho』』ti iminā 『『vatthusmiṃ, vatthūnaṃ saṅgaho』』ti atthaṃ nivāreti. Etthāti 『『vatthusaṅgaho』』tiādipāṭhe. Hīti vitthāro. Yasmā natthīti sambandho. Sabbānīti sikkhāpadāni. 『『Saṅgahitānī』』ti iminā saṅgahitabboti saṅgahoti nibbacanaṃ dasseti. Evaṃ tāvātiādi nigamanaṃ.

Yasmā pana saṅgahitāti sambandho.

Evametthātiādinā khandhasamuṭṭhānaadhikaraṇasamathe sampiṇḍetvā nigamanaṃ dasseti. Etthāti saṅgahavagge.

Iti samantapāsādikāya vinayasaṃvaṇṇanāya

Navasaṅgahitavaṇṇanāya yojanā samattā.

Niṭṭhitāti niṭṭhaṃ nipphattiṃ itā gatāti niṭṭhitā, atha vā niṭṭhe nipphattiyaṃ itā ṭhitāti niṭṭhitā. Casaddo avadhāraṇattho, niṭṭhitā evāti hi attho. Anuttānatthapadavaṇṇanāti anuttānānaṃ atthavantapadānaṃ, atthānañca padānañca vaṇṇanā.

Iti parivāravaṇṇanāya yojanā samattā.

Niṭṭhitā ca pācityādivaṇṇanāya yojanāti.

Jādilañchitanāmenanekānaṃ vācito mayā;

Parivāravinayassa, samatto yojanānayo.

Nigamanakathāvaṇṇanā

Evaṃ vinayasaṃvaṇṇanaṃ katvā idāni taṃ nigamento āha 『『ettāvatā』』tiādi. Tattha ettāvatāti ettakena 『『yo kappakoṭīhipi appameyya』』ntiādivacanato (pārā. aṭṭha.

我將為您逐字對照翻譯這段巴利文： 如是業分品敘述已顯示，于彼之後所說"二意義依"等說明，顯示連繫說"今"等，今已開始即連繫。"彼等"即學處。現世怨敵即現世法中進行且應離去之現世怨敵。于保護即此處字首"sam"與根"var"，意為遮蔽，"āya"詞亦為彼義，故說"為遮蔽"。稱之為果報苦即殺生等之果報苦。來世即來世中進行。"於此"即此學處施設利益相關處。以"應遮止性"顯示應遮止即遮止，顯示語詞意義。害怕即以彼等。以不可忍義。以"稱之為不善"顯示果報苦以果實比喻稱為不善。為破壞眾生群體而施設學處即如是文字。然書中寫作"為破壞眾生食"學處。"一切"即一切意義分品。"彼"即語詞。"於此"即此分品。 意義分品敘述連繫已畢。 于儀軌中現在之人以此入即入處，業。故說"以何業入，彼業施設"。以"以何業"等顯示以此業驅出誹謗者等，顯示驅出語詞意義。 七違犯蘊施設名即連繫。"中間"即拘舍梨等三佛及我們的世尊中間。以"學處"顯示"未施設"詞義。猴子事等未制戒說即連繫。以"學處"顯示"施設"詞義。"一切"即一切利益分品。 利益分品敘述連繫已畢。 一切學處攝持即連繫。"于彼"即"九攝持"等文中義應知。以"以事攝持"顯示"於事、事攝持"義，遮止。"於此"即"事攝持"等文。"彼"即詳細。"因何不"即連繫。"一切"即學處。以"已攝持"顯示應攝持即攝持，顯示詞源。"如是"等為歸結。 因已攝持即連繫。 如是於此等以蘊生、基礎、和解攝集，顯示歸結。"於此"即攝持分品。 如是《善見》律敘述 九攝持敘述連繫已畢。 已完成即到達終點、完成，或於終點、完成處站立。"ca"詞為強調，即已完成。未明顯義詞之敘述即未明顯之有義詞、義與詞之敘述。 如是附錄敘述連繫已畢。 已完成波逸提等敘述連繫。 以多人名被標記，從多人語而我； 附錄律典，攝集敘述方式已畢。 結語敘述 如是律敘述已，今于結語說"如此"等。于彼"如此"即以此"縱使劫數"等語。

1.ganthārambhakathā) paṭṭhāya 『『navasaṅgahitavaggavaṇṇanā niṭṭhitā』』ti vacanapariyosānānaṃ akkharapadabyañjanānaṃ samudāyabhūtena vacanakkamena, samattāti sambandho.

Ubhatovibhaṅgakhandhakaparivāravibhattidesananti ubhatovibhaṅgena ca khandhakena ca parivārena ca vibhajitabbadesanaṃ vinayapiṭakanti sambandho. Nāthoti bhikkhubhikkhunīnaṃ hitapaṭipattiṃ yācanaṭṭhena ca kilesānaṃ upatāpanaṭṭhena ca veneyyānaṃ hitasukhaṃ āsīsanaṭṭhena ca cittissariyaṭṭhena ca nātho. Veneyyanti vinetabbaṭṭhena veneyyaṃ. Jinoti pañcamārānaṃ jitaṭṭhena jino. Ayaṃ panettha yojanā – nātho veneyyaṃ vinento jino ubhatovibhaṅgakhandhakaparivāravibhattidesanaṃ yaṃ vinayapiṭakaṃ āhāti.

Samadhikasattavīsatisahassamattenāti saha adhikena sattasahassappamāṇena ca vīsatisahassappamāṇena ca ganthenāti sambandho. Tassāti vinayapiṭakassa. Samantapāsādikāti samantato pasādaṃ vahikā, janikā vā. Tatrāyaṃ yojanā – tassa samadhikasattavīsatisahassamattena ganthena samantapāsādikā nāma saṃvaṇṇanā samattāti.

Tatridanti tatra idaṃ. 『『Tatrā』』ti padaṃ purimavacanāpekkhaṃ. Tatra 『『samantapāsādikā nāmā』』ti vacaneti hi attho. Samantapāsādikattasminti paccattatthe cetaṃ bhummavacanaṃ hoti 『『idampi sīlasmi』』ntiādīsu (dī. ni.

以下是巴利文的完整直譯： 1. 從書籍開始之論至"九攝持分品敘述已畢"，以語詞順序作為總體，已完成即連繫。 兩部分解析篇、蘊、附錄、屈折、說明即律藏，以比丘、比丘尼之利益行為請求之義，以煩惱熾熱之義，以教化者利樂之義，以心自在之義為保護者。教化者即應教化之義。勝者即戰勝五魔之義。此處連繫為：保護者教化教化者，勝者說兩部分解析篇、蘊、附錄、屈折、說明之律藏。 與增加之七千二十千量即與增加之七千量及二十千量之書即連繫。彼即律藏。普遍清凈即普遍傳遞歡喜，或產生。于彼處，此連繫為：以彼增加七千二十千量之書，普遍清凈名之敘述已完成。 "于彼處"即於此處。"于彼"詞期待先前語。于彼"普遍清凈名"語即義。普遍清凈格即此處為地格，如"此亦于戒"等。

1.194 ādayo) viya, samantapāsādikattanti attho. Ayaṃ panettha yojanātatra 『『samantapāsādikā nāmā』』ti vacane samantapāsādikāya idaṃ samantapāsādikattaṃ hotīti ayaṃ samantapāsādikabhāvoti attho.

Ācariyaparaṃparatotiādīsu gāthāsu vuttaṃ navavidhaṃ visesanapadaṃ 『『na dissatī』』ti padena sambandhitabbaṃ. Sampassatanti sammā passantānaṃ viññūnanti sambandho. Yatoti yasmā, na dissatīti sambandho. Etthāti saṃvaṇṇanāyaṃ. Samantapāsādikātvevāti samantapāsādikā iti eva nāma. Vinayassāti vinayapiṭakassa. Vineyyadamanakusalenāti vineyyānaṃ damane chekena. Lokanāthenāti lokānaṃ nāthena. Lokamanukampamānenāti lokaṃ anukampamānena. Ayañhettha yojanā – ācariyaparaṃparato…pe… vibhaṅganayabhedadassanato sampassataṃ viññūnaṃ ettha kiñci apāsādikaṃ yato na dissati, tasmā vineyyadamanakusalena lokanāthena lokamanukampamānena bhagavatā vuttassa vinayassa ayaṃ samantapāsādikātveva saṃvaṇṇanā pavattāti.

Tissopi imā sīhaḷaṭṭhakathāyo sutvāti sambandho. Kassa santike sutanti āha 『『buddhamitto…pe… santike』』ti. 『『Buddhamitto』』ti nāmena vissutassa yasassino vinayaññussa dhīrassa therassa santike sutvāti yojanā. 『『Sutvā』』ti padaṃ 『『āraddhā』』ti pade pubbakālakiriyāvisesanaṃ.

Mahāmeghavanuyyāne bhūmibhāge patiṭṭhito satthu mahābodhivibhūsito yo mahāvihāro atthīti yojanā.

Tassa mahāvihārassa dakkhiṇe disābhāge padhānagharaṃ padhānagharanāmakaṃ uttamaṃ sucicārittasīlena bhikkhusaṅghena sevitaṃ yaṃ pariveṇaṃ atthi, tattha kārayīti yojanā.

Konāmo kārayīti āha 『『uḷārakulasambhūto…pe… vissuto』』ti. Tattha uḷārakulasambhūto saṅghupaṭṭhāyako sadā anākulāya saddhāya ratanattaye pasanno 『『mahānigamasāmī』』ti vissuto upāsako kārayīti sambandho.

Kaṃ kārayīti āha 『『cāru…pe… sampannasalilāsaya』』nti. Tattha cārupākārasaṃcitaṃ sobhena pākārena suṭṭhu citaṃ cinitaṃ manoramaṃ sītacchāyatarūpetaṃ sītacchāyena rukkhena upetaṃ sampannasalilāsayaṃ madhurajalādhāraṃ yaṃ pāsādaṃ kārayīti yojanā. Mahānigamasāmino tatra pāsāde vasatāmayāti sambandho.

Kaṃ uddisitvā kīdisā kā āraddhāti āha 『『sucisīlasamācāraṃ…pe… vinayavaṇṇanā』』ti. Tattha sucisīlasamācāraṃ buddhasirivhayaṃ theraṃ uddisitvā iddhā atthavinicchayādīhi paripuṇṇā yā vinayavaṇṇanā āraddhāti yojanā.

Kiṃnāmassa rañño katame saṃvacchare āraddhā, kismiṃ kāle pariniṭṭhitāti āha 『『pālayantassa…pe… pariniṭṭhitā』』ti. Tattha sakalaṃ laṅkādīpaṃ nirabbudaṃ katvāti sambandho. Pālayantassa sirinivāsassa siripālayasassino rañño jayasaṃvacchareti sambandho. Samavīsatime kheme jayasaṃvacchare ayaṃ vinayasaṃvaṇṇanā āraddhā, ekavīsamhi rañño ekavīsatime saṃvacchare sampatte sati pariniṭṭhitāti yojanā.

Yathā attano saṃvaṇṇanā nirupaddavā sīghaṃ niṭṭhaṃ upagatā, evaṃ lokassa dhammūpasaṃhitā sīghaṃ gacchantūti āsīsaṃ dassento āha 『『upaddavākule』』tiādi. Tattha upaddavākule upaddavehi ākule loke sattaloke nirupaddavato upaddavavirahato yathā ayaṃ vinayasaṃvaṇṇanā ekasaṃvacchareneva niṭṭhaṃ upāgatā, evaṃ sabbassa lokassa āraddhā sabbepi dhammūpasaṃhitā atthā nirupaddavā sīghaṃ niṭṭhaṃ gacchantūti yojanā.

我來將這段巴利文完整直譯成簡體中文： 1.194. 等如此,普遍清凈義。此處連繫為:于彼"普遍清凈名"語中,此普遍清凈性為普遍清凈,義為普遍清凈性。 師承等偈中所說九種限定詞,應與"不見"詞連繫。"正見"即正確見者之智者即連繫。"何故"即因何,不見即連繫。"於此"即于敘述。"普遍清凈即"為普遍清凈之名。"律"即律藏。"善於調伏教化者"即于教化者調伏巧妙。"世間保護者"即世間之保護者。"悲憫世間"即悲憫世間。此處連繫為:從師承...乃至...分別分析方式之顯示,正見智者於此任何不清凈何故不見,因此善於調伏教化者,世間保護者,悲憫世間之世尊所說律,此普遍清凈敘述即已進行。 聽聞此三錫蘭註釋即連繫。於何人處聽聞說"于佛友...處"。于以"佛友"名聞名,有名譽,知律,賢明長老處聽聞即連繫。"聽聞"詞為"已開始"詞前時功用限定。 于大雲林園土地處所建立,由師大菩提樹莊嚴之大精舍存在即連繫。 于彼大精舍南方方位,禪修舍名為禪修舍最上,以凈戒行僧眾所服務之住處存在,于彼令作即連繫。 何名令作說"生於高貴家... ...聞名"。于彼生於高貴家,常時供養僧伽,以無混亂信仰凈信三寶,"大村主"聞名優婆塞令作即連繫。 令作何說"美好... ...具足水處"。于彼以美好圍墻積聚,以美麗圍墻善積集,意喜,具足涼蔭樹,具足水處,甘美水儲存處所,令作何殿堂即連繫。大村主于彼殿堂住即連繫。 為何人如何何已開始說"清凈戒行... ...律敘述"。于彼為清凈戒行佛吉祥長老,具足義抉擇等普遍敘述已開始即連繫。 何名王第幾年已開始,何時已完成說"護持... ...已完成"。于彼使整個蘭卡島無災難已即連繫。護持者吉住吉護持王勝年即連繫。正二十勝年此律敘述已開始,於二十一王第二十一年已至已完成即連繫。 如自己敘述無障礙迅速達到終點,如是世間法相應迅速前進,顯示祈願說"障礙混亂"等。于彼于障礙混亂,以障礙混亂世間眾生世間,無障礙,離障礙,如此律敘述以一年即達終點,如是一切世間所開始一切法相應義無障礙迅速達終點即連繫。

Attanā samācitassa puññassa icchitatthe pariṇāmanaṃ dassento āha 『『ciraṭṭhitatthaṃ dhammassā』』tiādi. Tattha dhammassa ciraṭṭhitatthaṃ imaṃ vinayasaṃvaṇṇanaṃ karontena saddhammabahumānena mayā yañca puññaṃ samācitaṃ, sabbassa tassa puññassa ānubhāvena sabbepi pāṇino dhammarājassa bhagavato saddhammarasasevino bhavantu.

Saddhammo ciraṃ tiṭṭhatu, devo kāle vassaṃ vassanto ciraṃ pajaṃ sattasamūhaṃ tappetu. Rājā dhammena medaniṃ rakkhatūti yojanā. Itisaddo parisamāpanattho. Iti pariniṭṭhaṃ suṭṭhu āpanaṃ daṭṭhabbantīti attho.

Saddhā ca buddhi ca vīriyañca saddhābuddhivīriyāni, visuddhāni ca tāni saddhābuddhivīriyāni ceti visuddhasaddhābuddhivīriyāni, paramāni ca tāni visuddhasaddhābuddhivīriyāni ceti paramavisuddhasaddhābuddhivīriyāni, tehi parimaṇḍito paramavisuddhasaddhābuddhivīriyapaṭimaṇḍito, tena, therenāti sambandho. Sīlañca ācāro ca ajjavañca maddavañca sīlācārajjavamaddavāni, tāni ādīni yesaṃ teti sīlācārajjavamaddavādayo, ādisaddena khantisoraccādayo saṅgaṇhāti, teyeva guṇāti sīlācārajjavamaddavādiguṇā, tesaṃ samudayoti sīlācārajjavamaddavādiguṇasamudayo, tena samudito suṭṭhu pākaṭoti sīlācārajjavamaddavādiguṇasamudayasamudito, tena therenāti sambandho.

Sakasamayo ca samayantaro ca sakasamayasamayantarā, teyeva pana gahanasadisattā gahananti sakasamayasamayantaragahanaṃ, tassa ajjhogāhaṇaṃ sakasamayasamayantaragahanajjhogāhaṇaṃ, tasmiṃ samattho sakasamayasamayantaragahanajjhogāhaṇasamattho. Tena therenāti sambandho. Visesena añjati pākaṭaṃ karotīti viyatto, puggalo, viyattassa idaṃ veyyattiyaṃ, sati. Paññā ca veyyattiyañca paññāveyyattiyaṃ, tena samannāgatenāti sambandho. Samannāgatena therenāti yojanā.

Tīṇi piṭakānīti tipiṭakaṃ, tameva pariyāpuṇitabbattā pariyattīti tipiṭakapariyatti, tassa pabhedo ettha satthusāsaneti tipiṭakapariyattipabhedaṃ, tasmiṃ. Saha aṭṭhakathāyāti sāṭṭhakathaṃ, satthu sāsanaṃ, tasmiṃ satthusāsaneti sambandho. Satthuno pariyattipaṭipattipaṭivedhavasena tividhaṃ sāsanaṃ satthusāsanaṃ, byāsopi yujjateva, tasmiṃ satthusāsane 『『appaṭihata』』iti padena sambandhitabbaṃ. Appaṭihataṃ ñāṇaṃ appaṭihatañāṇaṃ, idaṃ tasmiṃ vinayasaṃvaṇṇanākāle therassa paṭivedhañāṇābhāvato sutamayacintāmayañāṇaṃ sandhāya vuttanti daṭṭhabbaṃ. Appaṭihatañāṇassa pabhāvo etassāti appaṭihatañāṇapabhāvo, tena therenāti sambandho. Mahantaṃ veyyākaraṇametassāti mahāveyyākaraṇo, iminā sikkhāniruttiādīhi chaḷaṅge mahantaveyyākaraṇe therassa appaṭihatañāṇapabhāvataṃ dasseti, tena mahāveyyākaraṇena therenāti sambandho.

以下是巴利文的完整直譯： 以自己積聚之福德,顯示于所希求義之轉向說"法長久存續"等。于彼法長久存續,以正法尊重,我作此律敘述所積聚之福德,以彼一切福德威力,愿一切眾產生為法王世尊正法味享用者。 正法愿久住,天神歲歲應時降雨,久長滋養眾生群體。愿王以法護持大地即連繫。"如此"詞表示完滿。如此善巧圓滿應當了知即義。 信、智、精進即信智精進,彼等清凈,彼等清凈信智精進,彼等最上清凈信智精進,以彼等圍繞,最上清凈信智精進所圍繞,以彼長老即連繫。戒、行、正直、柔軟即戒行正直柔軟,彼等為首,戒行正直柔軟等首,以"等"詞包括忍辱溫和等,彼等功德即戒行正直柔軟等功德,彼等聚集即戒行正直柔軟等功德聚集,以彼善巧顯著即戒行正直柔軟等功德聚集顯著,以彼長老即連繫。 自己宗派與他宗派即自宗派他宗派,彼等因把握相似而把握,自宗派他宗派把握,彼之深入即自宗派他宗派把握深入,于彼有能力即自宗派他宗派把握深入有能力。以彼長老即連繫。特別顯著即善巧,顯著之人,善巧之此,智慧與善巧即智慧善巧,以彼具足即連繫。具足長老即連繫。 三藏即三藏,應當學習即修學,彼之分別於此師教即三藏修學分別,于彼。與註釋即有註釋,師教,于彼師教即連繫。師之修學、實踐、通達三種即師教,亦應相合。于彼師教"無障礙"詞應連繫。無障礙智即無障礙智,此于律敘述時長老通達智不存在,指聞思慧智應當了知。無障礙智之光輝即無障礙智光輝,以彼長老即連繫。偉大解釋即大解釋,以此學處語言等六支大解釋顯示長老無障礙智光輝,以彼大解釋長老即連繫。

Karaṇaṃ vuccati ṭhānaṃ kariyati uccāriyati ettha, etenāti vā vacanatthena, karaṇassa sampatti karaṇasampatti, tāya janitaṃ karaṇasampattijanitaṃ. Sukhena theramukhato viniggataṃ sukhaviniggataṃ, karaṇasampattijanitena hetubhūtena sukhaviniggataṃ karaṇasampattijanitasukhaviniggataṃ. Madhuravacanañca udāravacanañca madhurodāravacanaṃ, pubbapade uttarapadalopo, iminā keṭubhapakaraṇe (subodhālaṃkāre 127-142 gāthāsu) vuttesu dasasu saddaguṇesu madhuratāguṇena ca udāratāguṇena ca samannāgatabhāvaṃ dasseti. Karaṇasampattijanitasukhaviniggatañca taṃ madhurodāravacanañceti karaṇasampattijanitasukhaviniggatamadhurodāravacanaṃ. Atha vā karaṇasampattijanitañca taṃ sukhaviniggatamadhurodāravacanañceti karaṇasampattijanitasukhaviniggatamadhurodāravacanaṃ. Elaṃ vuccati duruttadoso, natthi elametassāti nelā, soyeva vaṇṇo nelavaṇṇo, tena yuttaṃ nelavaṇṇayuttaṃ, karaṇasampattijanitasukhaviniggatamadhurodāravacanaṃ nelavaṇṇayuttametassāti karaṇasampattijanitasukhaviniggatamadhurodāravacananelavaṇṇayutto, thero. Visesanaparapadasamāso, nelavaṇṇayuttakaraṇasampatti janitasukhaviniggatamadhurodāravacanoti hi attho, tena therenāti sambandho. Yuttañca parisāya sotena anurūpattā, muttañca parisāya visāradattāti yuttamuttaṃ, vacanaṃ, taṃ vadati sīlenāti yuttamuttavādī, tena therenāti sambandho.

Kammasassataucchedaissaranimmānādivasena nānā vādā etesanti vādino, nānāvādā janā, vādīnaṃ, vādīsu vā varo kammakiriyavādattāti vādivaro, tena therenāti sambandho. Pāḷiyā atthaṃ vaṇṇetuṃ samatthattā mahanto kavi mahākavi, tena therenāti sambandho.

Atthadhammaniruttipaṭibhānavasena pabhinnāya paṭisambhidāya parivāritoti pabhinnapaṭisambhidāparivāro, tasmiṃ uttarimanussadhammeti sambandho. Cha abhiññā ca paṭisambhidā ca chaḷabhiññāpaṭisambhidā, tā ādayo yesaṃ teti chaḷabhiññāpaṭisambhidādayo, ādisaddena tevijjādayo saṅgaṇhāti. Chaḷabhiññāpaṭisambhidādayo pabhedā etassāti chaḷabhiññāpaṭisambhidādippabhedo, soyeva guṇo chaḷabhiññāpaṭisambhidādippabhedaguṇo, tena paṭimaṇḍito chaḷabhiññāpaṭisambhidādippabhedaguṇapaṭimaṇḍito, tasmiṃ uttarimanussadhammeti sambandho. Uttarimanussānaṃ jhānalābhiādīnaṃ dhammo uttarimanussadhammo, atha vā manussānaṃ kusalakammapathasaṅkhātadhammato uttarīti uttarimanussadhammo, jhānādidhammo, tasmiṃ, 『『suppatiṭṭhita』』 iti padena sambandhitabbaṃ. Suppatiṭṭhitā buddhi etesanti suppatiṭṭhitabuddhino, tesaṃ therānanti sambandho. Therānaṃ vaṃse pakārena dippanti, padīpo viyāti vā theravaṃsappadīpā, tesaṃ. Thiro sīlasamādhipaññāsaṅkhāto guṇo etesamatthīti therā, tesaṃ, vaṃsālaṅkārabhūtenāti sambandho. Mahāvihāre vasanasīlā vasanadhammā, vasane sādhukārīti vā mahāvihāravāsino, tesaṃ, therānanti sambandho . Vaṃse alaṅkāro, vaṃsassa vāti vaṃsālaṅkāro, so hutvā bhūto, vaṃsālaṅkārabhāvaṃ vā pattoti vaṃsālaṅkārabhūto, tena therenāti sambandho.

我來為您完整直譯這段巴利文： 作處即處所,於此被作、被說出,或以此為語義,作之成就為作成就,由彼生為作成就生。從長老口易出為易出,以作成就生為因易出為作成就生易出。甜美語與高尚語為甜美高尚語,前詞后詞省略,以此顯示于修辭論中所說十種語德中具足甜美德與高尚德。作成就生易出及彼甜美高尚語即作成就生易出甜美高尚語。或作成就生及彼易出甜美高尚語即作成就生易出甜美高尚語。惡說過失稱為"ela",無惡說為"nela",彼即音"nela音",與彼相應為nela音相應,作成就生易出甜美高尚語nela音相應為作成就生易出甜美高尚語nela音相應,長老。限定后詞複合,即nela音相應作成就生易出甜美高尚語為義,以彼長老即連繫。相應且由於適合眾耳,解脫且由於眾中無畏為相應解脫,語,以此為慣性說為相應解脫說者,以彼長老即連繫。 以業常、斷、自在創造等方式諸多論者為諸論者,諸論者人,諸論者中,或於諸論者中最勝因業作論者性為論者最勝,以彼長老即連繫。因能解釋聖典義理為大詩人,以彼長老即連繫。 以義法語言辯才力分別通達圍繞為分別通達圍繞,于彼上人法即連繫。六神通與無礙解為六神通無礙解,彼等為首即六神通無礙解等,以"等"字攝三明等。六神通無礙解等分別為六神通無礙解等分別,彼即功德為六神通無礙解等分別功德,以彼莊嚴為六神通無礙解等分別功德莊嚴,于彼上人法即連繫。上人即禪定獲得者等之法為上人法,或超越人之十善業道法為上人法,禪定等法,于彼,"善建立"詞應連繫。善建立智慧為善建立智慧者,彼等長老即連繫。于長老傳統光明,如燈為長老傳統明燈,彼等。堅固戒定慧功德為長老,彼等,為傳統莊嚴即連繫。于大寺住性住法,或於住善作為大寺住者,彼等,長老即連繫。于傳統莊嚴,或傳統之莊嚴為傳統莊嚴,彼成為,或達到傳統莊嚴性為傳統莊嚴者,以彼長老即連繫。

Vipulā ca sā visuddhā ceti vipulavisuddhā, visesanobhayapado, vipulavisuddhā buddhi etassāti vipulavisuddhabuddhi, tena therenāti sambandho. Nāmameva nāmadheyyaṃ, gahitaṃ nāmadheyyametassāti gahitanāmadheyyo, tena therena katā samantapāsādikā nāma ayaṃ vinayasaṃvaṇṇanā tiṭṭhatūti sambandho.

Suddhacittassa tādino lokajeṭṭhassa mahesino 『『buddho』』ti nāmampi yāva lokamhi pavattati, tāva lokanittharaṇesīnaṃ kulaputtānaṃ sīlavisuddhāya nayaṃ dassentī lokasmiṃ tiṭṭhatūti yojanā.

Iti nigamanassa atthayojanā samattā.

Nigamanakathā

Ettāvatā ca –

Ratanapuṇṇanāmassa, purassa rājadhāniyā;

Dakkhiṇe munirūpassa, īsaṃpācīnanissite.

Yo vihāro sapāsādo, kārito rājadeviyā;

Yā vasatā mayā tatra, katā pācityādiyojanā.

Māpitaratnapuṇṇassa, sattaraseva rājino;

Jayavasseṭṭhārasamhi, sampatteyaṃ suniṭṭhitā.

『『Ratanapuṇṇā』』tivhayassa rājadhānīnagarassa dakkhiṇasmiṃ disābhāge pañcayojanappamāṇe ṭhāne dvīhi mahātaḷākehi susobhitassa midhilanāmanagarassa puratthimasmiṃ disābhāge diyaḍḍhagāvutappamāṇe ṭhāne anekatālapantīhi susobhito catunnaṃ kulānaṃ ramaṇīyabhūto 『『kaphrū』』 iti voharito yo so mahāgāmo patiṭṭhito, tattha paṭisandhiyā jātena sīlādiguṇehi pasaṃsitena 『『jāgaro』』ti garūhi gahitanāmadheyyena tikkhattuṃ rājūhi rājamuddinā lañchitena me katāyaṃ pācityādivaṇṇanāya yojanā sampatte jinacakke terasādhikacatuvassasatādhikaṃ dvisahassaṃ, sakkarāje pana ekatiṃsādhikadvivassasatādhikaṃ sahassaṃ gimhāne jeṭṭhamāse juṇhapakkhassa pañcame sukkavāre niṭṭhaṃ pattā anāyāsenāti.

Yojanāya imissāhaṃ, racanassānubhāvato;

Bhaveyyānekajātīsu, piṭakattayadhārako.

Kusalo cubhayatthesu, parisāsu visārado;

Samijjhantu susaṅkappā, mayhañca sabbapāṇinaṃ.

Vappādimanatikkamma, sammā devo pavassatu;

Attajamiva rakkhantu, rājāno cāpi medininti.

我來為您完整直譯這段巴利文： 廣大且清凈為廣大清凈,限定雙詞,廣大清凈智慧為廣大清凈智慧者,以彼長老即連繫。名即名稱,取名稱為取名稱者,以彼長老所作普遍清凈名此律敘述愿住立即連繫。 清凈心者如來世間最上大仙"佛"之名只要存在於世間,直至欲度世間諸善男子為戒清凈之方法顯示於世間愿住立即連繫。 如是歸結之義連繫已畢。 歸結論 至此: 寶滿名城,王都; 南方牟尼像,稍向東依止。 彼精舍宮殿,王妃所建造; 于彼我住處,作波逸提等連繫。 建立寶滿王,第十七; 勝年第十八,圓滿善成就。 名為"寶滿"王都之南方,五由旬處,以二大湖美飾,(古)彌提羅城東方,一又半牛吼處,以多列多羅樹美飾,四族人喜樂之地,稱為"kaphrū"彼大村建立,于彼結生出生,以戒等功德受讚歎,師長取"jāgaro"名稱,三次王印印記,我所作波逸提等敘述連繫,于佛曆二千三百十三年,于舊曆一千二百三十一年,夏季第二月白分第五吉日,無困難達到終點。 以此連繫,創作之威力; 愿我多生中,持三藏。 善巧於二義,眾中無畏; 愿我與眾生,善愿成就。 超越種植等,雨神正降雨; 如護己親生,諸王護大地。

Iti bhadantajāgarattherena katā

Pācityādivaṇṇanāya yojanā samattā.

以下是完整直譯： 如是具德精進長老所作 波逸提等敘述連繫已完成。